Ši direktyva taikoma tiesioginio gyvybės ir ne gyvybės draudimo įmonėms, įsteigtoms valstybės narės teritorijoje arba siekiančioms ten įsisteigti.

Išskyrus IV antraštinę dalį, ji taip pat taikoma perdraudimo įmonėms vykdančioms tik perdraudimo veiklą ir įsisteigusioms valstybės narės teritorijoje ar siekiančioms ten įsisteigti.

Ne gyvybės draudimo srityje ši direktyva taikoma I priedo A dalyje nustatytų grupių ne gyvybės draudimo veiklai. 1 dalies pirmoje pastraipoje ne gyvybės draudimui priskiriama veikla, kurią sudaro pagalba teikiama asmenims, patyrusiems sunkumų kelionės metu, išvykus toli nuo savo namų ar savo įprastinės gyvenamosios vietos. Tai reiškia, kad įmonė, kuriai yra sumokėta draudimo įmoka, privalo nedelsdama suteikti draudimo sutartyje numatytą pagalbą naudos gavėjui, atsidūrusiam sunkioje padėtyje dėl netikėtai įvykusio atsitikimo, sutartyje nustatytais atvejais ir sąlygomis.

Pagalba gali būti išmokos pinigais arba išmokos natūra. Išmokos natūra taip pat gali būti teikiamos pasitelkiant į pagalbą jas teikiančio asmens darbuotojus ir įrenginius.

Į pagalbos veiklą neįtraukiamas aptarnavimas, priežiūra, garantinis aptarnavimas įsigijus prekę arba kai pagalbos nurodytojas ar jos suteikėjas veikia tiktai kaip tarpininkas.

Gyvybės draudimo srityje ši direktyva taikoma:

Valstybės narės reikalauja, kad visos draudimo ar perdraudimo įmonės įgyvendintų veiksmingą valdymo sistemą, kuria būtų užtikrintas patikimas ir riziką ribojantis veiklos valdymas.

Tą sistemą sudaro bent tinkama skaidri organizacinė struktūra, kurioje aiškiai paskirstytos ir tinkamai atskirtos pareigos, ir veiksminga informacijos perdavimo užtikrinimo sistema. Ji atitinka 42–49 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Valdymo sistema reguliariai persvarstoma atliekant vidaus peržiūrą.

Valdymo sistema turi būti proporcinga draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

Draudimo ir perdraudimo įmonės turi rašytinę politiką bent rizikos valdymo, vidaus kontrolės, vidaus audito ir, kai taikoma, užsakomųjų paslaugų srityse. Jos užtikrina, kad ta politika būtų įgyvendinta.

Ta rašytinė politika peržiūrima bent kartą per metus. Ji turi būti iš anksto patvirtinta administracinio, valdymo ar priežiūros organo ir keičiama atsižvelgiant į bet kokius svarbius sistemos ar atitinkamos srities pokyčius.

Draudimo ir perdraudimo įmonės imasi pagrįstų veiksmų, įskaitant nenumatytų atvejų planų rengimą, siekdamos užtikrinti savo veiklos tęstinumą ir reguliarumą. Tuo tikslu įmonės naudoja tinkamas ir proporcingas sistemas, išteklius ir procedūras ir visų pirma įdiegia ir valdo tinklų ir informacines sistemas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2554 ( 7 ).

Priežiūros institucijos turi tinkamas priemones, metodus ir įgaliojimus, kad galėtų patikrinti draudimo ir perdraudimo įmonių valdymo sistemas ir įvertinti tų įmonių nustatytas naujas rizikas, kurios gali turėti įtakos jų finansinės padėties patikimumui.

Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos turėtų reikiamus įgaliojimus pareikalauti tobulinti ir stiprinti valdymo sistemą, kad būtų užtikrinta atitiktis 42–49 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.

Draudimo ir perdraudimo įmonės užtikrina, kad visi įmonei veiksmingai vadovaujantys ar kitas pagrindines funkcijas vykdantys asmenys nuolat atitiktų šiuos reikalavimus:

Draudimo ir perdraudimo įmonės informuoja priežiūros instituciją apie visus pokyčius, susijusius su įmonei veiksmingai vadovaujančių ar už kitas pagrindines funkcijas atsakingų asmenų tapatybe, taip pat teikia visą informaciją, reikalingą siekiant įvertinti, ar nauji įmonei vadovauti paskirti asmenys yra kompetentingi ir tinkami.

Draudimo ir perdraudimo įmonės informuoja savo priežiūros instituciją, jei 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys buvo pakeisti kitais todėl, kad jie nebeatitiko 1 dalyje nurodytų reikalavimų.

Jeigu valstybė narė iš savo nacionalinių subjektų reikalauja geros reputacijos įrodymų, įrodymų, kad anksčiau jie nebuvo patyrę bankroto, arba abiejų šių įrodymų, ta valstybė narė pripažįsta, kad kitų valstybių narių nacionalinių subjektų pateiktas išrašas iš teismo registro arba, neturint šio įrodymo, lygiavertis dokumentas, išduotas buveinės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios kilęs nacionalinis subjektas, kompetentingos teisminės ar administracinės institucijos, rodantis, jog jie atitinka tuos reikalavimus, yra pakankamas įrodymas.

Jeigu buveinės valstybė narė arba valstybė narė, iš kurios kilęs atitinkamas užsienio valstybės subjektas, neišduoda 1 dalyje nurodyto dokumento, jį galima pakeisti pareiškimu prisiekus arba – jeigu valstybėse narėse nėra numatytas pareiškimas prisiekus – oficialiu pareiškimu, kurį atitinkamas užsienio valstybės subjektas pateikia kompetentingai teisminei ar administracinei institucijai arba, prireikus, notarui buveinės valstybėje narėje arba valstybėje narėje, iš kurios kilęs tas užsienio valstybės subjektas.

Tokia institucija arba notaras išduoda pažymėjimą, patvirtinantį pareiškimo prisiekus ar oficialaus pareiškimo autentiškumą.

Pirmoje pastraipoje nurodytas pareiškimas, patvirtinantis bankroto nebuvimą, taip pat pateikiamas atitinkamos valstybės narės kompetentingai profesinei ar verslo organizacijai.

1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai ir pažymėjimai pateikiami ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jų išdavimo dienos.

Valstybės narės paskiria valdžios institucijas ir įstaigas, kurioms suteikia teisę išduoti 1 ir 2 dalyse nurodytus dokumentus, ir nedelsdamos apie tai informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją.

Kiekviena valstybė narė taip pat informuoja kitas valstybes nares bei Komisiją apie institucijas ar įstaigas, kurioms turi būti pateikiami 1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai, skirti pagrįsti prašymą vykdyti 2 straipsnyje nurodytų draudimo rūšių veiklą tos valstybės narės teritorijoje.

Draudimo ir perdraudimo įmonės turi turėti veiksmingą rizikos valdymo sistemą, kurią sudaro strategijos, procesai ir atsiskaitymo tvarka, reikalingi nuolat nustatyti, įvertinti, stebėti, valdyti ir pranešti apie rizikas (individualiu lygmeniu ir visos įmonės lygmeniu), kurios įmonėms kyla ar gali kilti, ir apie jų tarpusavio priklausomybę.

Ta rizikos valdymo sistema turi būti veiksminga ir gerai integruota į draudimo ar perdraudimo įmonės organizacinę struktūrą ir sprendimų priėmimo procesus, tinkamai atsižvelgiant į asmenis, kurie veiksmingai vadovauja įmonei arba vykdo kitas pagrindines funkcijas.

Rizikos valdymo sistema apima rizikas, įtraukiamas skaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą, kaip nustatyta 101 straipsnio 4 dalyje, taip pat šį reikalavimą skaičiuojant neįtraukiamas ar iš dalies įtraukiamas rizikas.

Rizikos valdymo sistema apima bent šias sritis:

41 straipsnio 3 dalyje nurodyta rašytinė rizikos valdymo politika apima šios dalies antros pastraipos a–f punktuose nurodytas veiklos sritis.

▼M5

77b straipsnyje nurodytą suderinimo korekciją arba 77d straipsnyje nurodytą svyravimų korekciją taikančios draudimo ar perdraudimo įmonės parengia likvidumo planą, kuriame numato su turtu ir įsipareigojimais, kuriems taikomos šios korekcijos, susijusius ateinančius ir išeinančius pinigų srautus.

Atlikdamos turto ir įsipareigojimų valdymą draudimo ir perdraudimo įmonės reguliariai atlieka:

Investavimo rizikos srityje draudimo ir perdraudimo įmonės turi įrodyti, kad atitinka VI skyriaus 6 skirsnio reikalavimus.

Draudimo ir perdraudimo įmonės numato rizikos valdymo funkciją, kurios vykdymas organizuojamas taip, kad būtų lengviau įgyvendinti rizikos valdymo sistemą.

Siekiant išvengti perdėto kliovimosi išorinio kredito rizikos vertinimo institucijomis, draudimo ir perdraudimo įmonės, kurios naudoja išorinį kredito rizikos vertinimą savo techninių atidėjinių ir mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimams, vykdydamos rizikos valdymą įvertina šių išorinių kredito rizikos vertinimų tinkamumą esant praktinei galimybei naudodamos kitus vertinimus, kad išvengtų automatiškos priklausomybės nuo išorės vertinimų.

Draudimo ir perdraudimo įmonių, naudojančių pagal 112 ir 113 straipsnius patvirtintą dalinį ar visapusišką vidaus modelį, rizikos valdymo funkcija apima šias papildomas užduotis:

Naudodamasi savo rizikos valdymo sistema, kiekviena draudimo ir perdraudimo įmonė įvertina savo riziką ir mokumą.

Vertinami bent šie aspektai:

Taikant 1 dalies a punktą, atitinkama įmonė įdiegia procedūras, kurios yra proporcingos jos verslui būdingos rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui, pagal kurias ji galėtų tinkamai nustatyti ir įvertinti trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais šiuo metu kylančią ar galbūt kilsiančią riziką. Įmonė turi parodyti, kokius metodus naudoja tame įvertinime.

Kai draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios taiko 77b straipsnyje nurodytą suderinimo korekciją, 77d straipsnyje nurodytą svyravimų korekciją arba 308c bei 308d straipsniuose nurodytas pereinamojo laikotarpio priemones, jos atskirai atlieka 1 dalies b punkte nurodytos atitikties kapitalo reikalavimams įvertinimą atsižvelgdamos į tas korekcijas bei pereinamojo laikotarpio priemones ir į jas neatsižvelgdamos.

1 dalies c punkte nurodytu atveju, kai naudojamas vidaus modelis, vertinimas atliekamas kartu su perkalibravimu, kurį pasitelkus vidaus rizikos duomenys transformuojami į mokumo kapitalo reikalavimo rizikos mato ir kalibravimo duomenis.

Savo rizikos ir mokumo įvertinimas yra sudėtinė verslo strategijos dalis, į kurią nuolat atsižvelgiama įmonei priimant strateginius sprendimus.

Draudimo ir perdraudimo įmonės 1 dalyje nurodytą vertinimą atlieka reguliariai, o įvykus svarbiems jų rizikos pobūdžio pokyčiams – nedelsiant.

Draudimo ir perdraudimo įmonės, teikdamos informaciją pagal 35 straipsnį, praneša priežiūros institucijoms apie kiekvieno savo rizikos ir mokumo vertinimo rezultatus.

Apskaičiuojant kapitalo reikalavimą nesiremiama savo rizikos ir mokumo įvertinimu. Mokumo kapitalo reikalavimas pritaikomas tik laikantis 37, 231–233 ir 238 straipsnių.

Draudimo ir perdraudimo įmonės turi turėti veiksmingą vidaus kontrolės sistemą.

Tą sistemą sudaro bent administracinės ir apskaitos procedūros, vidaus kontrolės tvarka, tinkami atsiskaitymo principai visais įmonės lygmenimis ir atitikties užtikrinimo funkcija.

Atitikties užtikrinimo funkcija – tai pareiga patarti administraciniam, valdymo ar priežiūros organui atitikties pagal šią direktyvą priimtiems įstatymams ir kitiems teisės aktams klausimais. Vykdant šią funkciją taip pat vertinamas poveikis, kurį atitinkamos įmonės veiklai gali daryti teisinės aplinkos pokyčiai, ir nustatoma bei vertinama atitikties rizika.

Draudimo ir perdraudimo įmonės užtikrina, kad vidaus auditas būtų atliekamas veiksmingai.

Atliekant vidaus auditą vertinama, ar vidaus kontrolės sistema ir kiti valdymo sistemos elementai yra tinkami ir veiksmingi.

Vidaus auditas atliekamas objektyviai ir nepriklausomai nuo veiklos funkcijų.

Visos vidaus audito išvados ir rekomendacijos pateikiamos administraciniam, valdymo ar priežiūros organui, kuris nustato, kokių veiksmų reikia imtis atsižvelgiant į kiekvieną vidaus audito išvadą ir rekomendaciją, ir užtikrina, jog šie veiksmai būtų įgyvendinti.

Draudimo ir perdraudimo įmonės užtikrina veiksmingą aktuarinę funkciją siekdamos:

Aktuarinę funkciją vykdo asmenys, turintys aktuarinės ir finansų matematikos žinių, proporcingų draudimo arba perdraudimo įmonės verslui būdingos rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui, ir kurie gali įrodyti savo tinkamą patirtį pagal taikytinus profesinius ir kitus standartus.

Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai draudimo ir perdraudimo įmonės perduoda išorės paslaugų teikėjui funkcijas arba bet kokią draudimo ar perdraudimo veiklą, šios įmonės ir toliau liktų visiškai atsakingos už visų savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą vykdymą.

Esminės arba svarbios veiklos funkcijos arba veikla negali būti vykdomos pasitelkus užsakomąsias paslaugas, jeigu dėl to:

Draudimo ir perdraudimo įmonės prieš perduodamos esmines arba svarbias funkcijas arba veiklą išorės subjektams laiku praneša apie tai priežiūros institucijoms, taip pat informuoja jas apie visus svarbius su tomis funkcijomis ar veikla susijusius vėlesnius pokyčius.

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais išsamiau nustatomi:

▼M11

▼M5

Siekiant užtikrinti nuoseklų su šiuo skirsniu susijusių nuostatų suderinimą, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais išsamiau nustatomi, projektus:

Siekiant užtikrinti nuoseklų derinimą, susijusį su 45 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu įvertinimu, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais išsamiau nustatomi to įvertinimo elementai, projektus.

Valstybės narės, atsižvelgdamos į pagal 3 dalį reikalaujamą informaciją ir 35 straipsnio 4 dalyje išdėstytus principus, reikalauja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės kasmet viešai paskelbtų savo mokumo ir finansinės padėties ataskaitą.

Toje ataskaitoje pateikiama visa toliau nurodyta informacija arba pateikiamos nuorodos į lygiavertę su pobūdžiu ir mastu susijusią informaciją, kuri yra viešai skelbiama laikantis kitų teisinių ar reguliavimo reikalavimų:

Kai taikoma 77b straipsnyje nurodyta suderinimo korekcija, į 1 dalies d punkte nurodytą aprašymą įtraukiamas suderinimo korekcijos ir įsipareigojimų bei priskirtojo turto portfelio, kuriam ji taikoma, aprašymas, taip pat kiekybinis poveikio, kurį įmonės finansinei padėčiai turėtų suderinimo korekcijos prilyginimas 0, įvertinimas.

1 dalies e punkto i papunktyje nurodytame aprašyme pateikiama visų svarbių pokyčių, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, analizė ir elementų vertės finansinėse ataskaitose visų svarbiausių skirtumų paaiškinimas, taip pat trumpas galimybės perduoti kapitalą aprašymas.

Atskleidžiant informaciją apie mokumo kapitalo reikalavimą pagal 1 dalies e punkto ii papunktį, atskirai nurodoma suma, apskaičiuota pagal VI skyriaus 4 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius, ir bet koks papildomas kapitalas, nustatytas pagal 37 straipsnį, arba specifinių parametrų, kuriuos draudimo arba perdraudimo įmonė turėjo taikyti pagal 110 straipsnį, poveikį, taip pat trumpa atitinkamos priežiūros institucijos informacija apie papildomo kapitalo nustatymo priežastis.

▼M5

Vis dėlto, nedarydamos poveikio kitų teisinių ar norminių privalomo informacijos atskleidimo reikalavimų taikymui, valstybės narės gali numatyti, kad, nors visas mokumo kapitalo reikalavimas, nurodytas 1 dalies e punkto ii papunktyje, yra atskleidžiamas, pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d., informacijos apie papildomo kapitalo reikalavimą arba apie specifinių parametrų, kuriuos draudimo arba perdraudimo įmonė privalo taikyti pagal 110 straipsnį, poveikį atskirai atskleisti nereikia.

▼B

Atskleidžiant informaciją apie mokumo kapitalo reikalavimą, prireikus kartu nurodoma, kad galutinė jo suma priklausys nuo priežiūros institucijų įvertinimo.

Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 35 straipsnio taikymui, valstybės narės reikalauja, kad priežiūros institucijos kasmet teiktų EDPPI šią informaciją:

EDPPI kasmet viešai atskleidžia šią informaciją:

EDPPI teikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai 2 dalyje nurodytą informaciją kartu su ataskaita, kurioje nurodomas priežiūros konvergencijos lygis skirtingų valstybių narių priežiūros institucijoms nustatant papildomą kapitalą.

Priežiūros institucijos leidžia draudimo ir perdraudimo įmonėms neatskleisti informacijos kai:

Kai priežiūros institucija leidžia neatskleisti informacijos, įmonės tai nurodo savo mokumo ir finansinės padėties ataskaitoje bei nurodo priežastis.

Priežiūros institucijos leidžia draudimo ir perdraudimo įmonėms pasinaudoti arba remtis informacija, viešai atskleista pagal kitus teisinius ar norminius reikalavimus, jei ta viešai atskleista informacija pagal pobūdį ir apimtį yra lygiavertė pagal 51 straipsnį reikalaujamai atskleisti informacijai.

1 ir 2 dalys netaikomos 51 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytai informacijai.

Įvykus svarbiems įvykiams, turintiems didelę įtaką pagal 51 ir 53 straipsnius atskleistos informacijos tinkamumui, draudimo ir perdraudimo įmonės atskleidžia tinkamą informaciją apie tų svarbių įvykių pobūdį ir poveikį.

Taikant pirmą pastraipą, svarbiais laikomi bent šie įvykiai:

Antros pastraipos a punkto atžvilgiu priežiūros institucijos reikalauja, kad atitinkama įmonė nedelsiant atskleistų neatitikimo apimtį ir paaiškintų jos kilmę bei pasekmes, įskaitant bet kokias taisomąsias priemones, kurių imtasi. Kai nepaisant trumpalaikio finansinio plano, kuris iš pradžių laikytas pagrįstu, minimalaus kapitalo reikalavimo neatitikimas nebuvo ištaisytas per tris mėnesius nuo jo nustatymo, informaciją apie neatitikimą, jo pobūdį ir pasekmes, įskaitant bet kokias tolesnes taisomąsias priemones, kurių imtasi, bei tolesnes planuojamas taisomąsias priemones, reikia atskleisti to laikotarpio pabaigoje.

Antros pastraipos b punkto atžvilgiu priežiūros institucijos reikalauja, kad atitinkama įmonė nedelsiant atskleistų neatitikimo sumą ir paaiškintų jos pobūdį bei pasekmes, įskaitant bet kokias taisomąsias priemones, kurių imtasi. Kai nepaisant padėties atkūrimo plano, kuris iš pradžių laikytas pagrįstu, didelis mokumo kapitalo reikalavimo neatitikimas nebuvo ištaisytas per šešis mėnesius nuo jo nustatymo, informaciją apie neatitikimą, jo pobūdį ir pasekmes, įskaitant bet kokias tolesnes taisomąsias priemones, kurių imtasi, bei tolesnes planuojamas taisomąsias priemones, reikia atskleisti to laikotarpio pabaigoje.

Draudimo ir perdraudimo įmonės gali savanoriškai atskleisti bet kokią su savo mokumu ir finansine padėtimi susijusią informaciją ar paaiškinimus, kurių nereikalaujama atskleisti pagal 51 bei 53 straipsnius ir šio straipsnio 1 dalį.

Valstybės narės reikalauja iš draudimo ir perdraudimo įmonių turėti tinkamas sistemas ir struktūras, kad galėtų laikytis 51 ir 53 straipsniuose bei 54 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat rašytinę politiką, kuria būtų nuolat užtikrinamas pagal 51, 53 ir 54 straipsnius atskleidžiamos informacijos tinkamumas.

Mokumo ir finansinės padėties ataskaitą tvirtina draudimo ar perdraudimo įmonės administracinis, valdymo ar priežiūros organas; ataskaita skelbiama tik ją patvirtinus.

Valstybės narės reikalauja, kad visi fiziniai arba juridiniai asmenys ar kartu veikiantys tokie asmenys (siūlomas įsigyjantis asmuo), nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti draudimo ar perdraudimo įmonės akcijų paketą arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti tokį draudimo ar perdraudimo įmonės akcijų paketą tiek, kad jų turimų balsavimo teisių arba kapitalo dalis pasiektų ar viršytų 20 %, 30 % ar 50 % arba tiek, kad ta draudimo ar perdraudimo įmonė taptų jų dukterine įmone (toliau – siūlomas įsigijimas), pirmiausia apie tai raštu praneštų draudimo ar perdraudimo įmonės, kurioje jie ketina įsigyti ar padidinti akcijų paketą, priežiūros institucijoms, nurodydami planuojamo įsigyti akcijų paketo dydį ir pateikdami 59 straipsnio 4 dalyje nurodytą svarbią informaciją. Valstybėms narėms nereikia taikyti 30 % ribinės vertės, jeigu pagal Direktyvos 2004/109/EB 9 straipsnio 3 dalies a punktą jos taiko vieno trečdalio ribinę vertę.

Valstybės narės reikalauja, kad visi fiziniai arba juridiniai asmenys, nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti draudimo ar perdraudimo įmonės akcijų paketą, pirmiausia apie tai raštu praneštų buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms, nurodydami to asmens akcijų paketo dydį po numatomo perleidimo. Toks asmuo taip pat praneša priežiūros institucijoms apie sprendimą sumažinti to asmens akcijų paketą tiek, kad jo balsavimo teisės arba turimas kapitalas sudarytų mažiau kaip 20 %, 30 % arba 50 % visų balsavimo teisių ar viso kapitalo arba kad draudimo ar perdraudimo įmonė nustotų buvusi to asmens dukterine įmone. Valstybėms narėms nereikia taikyti 30 % ribinės vertės, jeigu pagal Direktyvos 2004/109/EB 9 straipsnio 3 dalies a punktą jos taiko vieno trečdalio ribinę vertę.

Priežiūros institucijos, gavusios pagal 57 straipsnio 1 dalį reikalaujamą pranešimą, taip pat vėliau galimai gavusios 2 dalyje nurodytą informaciją, skubiai ir bet kuriuo atveju per dvi darbo dienas raštu praneša apie tai siūlomam įsigyjančiam asmeniui.

Priežiūros institucijos per ne ilgesnį kaip 60 darbo dienų laikotarpį nuo pranešimo ir visų dokumentų, kuriuos valstybė narė reikalauja pateikti kartu su pranešimu remiantis 59 straipsnio 4 dalyje nurodytu sąrašu, gavimo rašytinio patvirtinimo dienos (vertinimo laikotarpis) atlieka 59 straipsnio 1 dalyje numatytą vertinimą (vertinimas).

Patvirtindamos pranešimo gavimą, priežiūros institucijos praneša siūlomam įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.

Vertinimo laikotarpiu priežiūros institucijos prireikus, bet ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti pateikti papildomos vertinimui užbaigti reikalingos informacijos. Toks prašymas pateikiamas raštu nurodant, kokios papildomos informacijos reikia.

Vertinimo laikotarpis sustabdomas nuo tos dienos, kai priežiūros institucijos pateikia prašymą suteikti informacijos, ir atnaujinamas tą dieną, kai gaunamas siūlomo įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Priežiūros institucijos savo nuožiūra gali teikti tolesnius prašymus suteikti išsamesnės informacijos ar ją patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpis daugiau nebegali būti stabdomas.

Priežiūros institucijos gali pratęsti 2 dalies antroje pastraipoje nurodytą sustabdymo laikotarpį iki ne daugiau kaip 30 darbo dienų, jei siūlomas įsigyjantis asmuo:

Jei, užbaigusios vertinimą, priežiūros institucijos nusprendžia pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui, jos per dvi darbo dienas ir neviršydamos vertinimo laikotarpio raštu praneša apie tai siūlomam įsigyjančiam asmeniui, nurodydamos to sprendimo motyvus. Pagal nacionalinę teisę atitinkamas sprendimo motyvų pareiškimas gali būti pateikiamas visuomenei susipažinti siūlomo įsigyjančio asmens prašymu. Tai neužkerta kelio valstybei narei leisti priežiūros institucijai atskleisti informaciją siūlomam įsigyjančiam asmeniui neprašant.

Jei priežiūros institucijos per vertinimo laikotarpį raštu nepareiškia prieštaravimo siūlomam įsigijimui, jis laikomas patvirtintu.

Priežiūros institucijos gali nustatyti ilgiausią terminą siūlomam įsigijimui įgyvendinti ir prireikus jį pratęsti.

Valstybės narės negali nustatyti griežtesnių nei nustatyta šioje direktyvoje reikalavimų dėl pranešimo priežiūros institucijoms apie tiesioginį ar netiesioginį balsavimo teisių ar kapitalo įsigijimą ir dėl priežiūros institucijų suteikiamo patvirtinimo.

Siekiant užtikrinti nuoseklų su šiuo skirsniu susijusių nuostatų derinimą, EDPPI, nedarydama poveikio 58 straipsnio 2 dalies taikymui, gali parengti techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos nustatomas 59 straipsnio 4 dalyje nurodytas išsamus informacijos, kuri turi būti pateikta siūlomų įsigyjančiųjų asmenų pranešime, sąrašas, projektus.

Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos taikymo sąlygas, EDPPI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų dėl 60 straipsnyje nurodyto atitinkamų priežiūros institucijų tarpusavio konsultavimosi procese taikytinų procedūrų, formų ir šablonų, projektus.

Vertindamos 57 straipsnio 1 dalyje nustatytą pranešimą ir 58 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją priežiūros institucijos, siekdamos užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, valdymą ir atsižvelgdamos į galimą siūlomo įsigyjančio asmens įtaką draudimo ar perdraudimo įmonei, vertina siūlomo įsigyjančio asmens tinkamumą ir siūlomo įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus šiuos kriterijus:

Priežiūros institucijos gali pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui tik esant tinkamam pagrindui remiantis 1 dalyje nustatytais kriterijais arba jei siūlomo įsigyjančio asmens pateikta informacija yra neišsami.

Valstybės narės nenustato jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo įsigyti akcijų paketo dydžio ir neleidžia savo priežiūros institucijoms nagrinėti siūlomo įsigijimo rinkos ekonominių poreikių atžvilgiu.

Valstybės narės viešai paskelbia sąrašą, kuriame nurodo informaciją, būtiną vertinimui atlikti ir kuri turi būti pateikiama priežiūros institucijoms teikiant 57 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą. Reikalaujama informacija turi būti proporcinga ir pritaikyta pagal siūlomo įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo pobūdį. Valstybės narės nereikalauja pateikti informacijos, kuri nėra reikalinga riziką ribojančiam vertinimui atlikti.

Neatsižvelgiant į 58 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, jei priežiūros institucijai pranešama apie du ar kelis pasiūlymus įsigyti ar padidinti akcijų paketus toje pačioje draudimo ar perdraudimo įmonėje, priežiūros institucija užtikrina, kad siūlomi įsigyjantys asmenys nebus diskriminuojami.

Atitinkamos priežiūros institucijos išsamiai konsultuojasi tarpusavyje atlikdamos vertinimą, jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra:

Priežiūros institucijos, pernelyg ilgai nedelsdamos, teikia viena kitai bet kokią informaciją, kuri yra esminė ar svarbi vertinimui. Šiuo atžvilgiu priežiūros institucijos paprašytos pateikia viena kitai visą svarbią informaciją ir savo iniciatyva suteikia visą esminę informaciją. Priežiūros institucijos, išdavusios leidimą draudimo ar perdraudimo įmonei, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, sprendime nurodomos visos siūlomą įsigyjantį asmenį prižiūrinčios priežiūros institucijos pareikštos nuomonės ar išlygos.

64 ir 67 straipsniai netrukdo:

b ir c punktuose nurodyta informacija taip pat gali keistis skirtingos valstybės narės.

Informacijai, kurią gauna tos institucijos, įstaigos ir asmenys, taikomas 64 straipsnyje nustatytas profesinės paslapties įpareigojimas.

64–67 straipsniais valstybėms narėms netrukdoma leisti priežiūros institucijoms keistis informacija su:

Valstybės narės, taikančios pirmą pastraipą, reikalauja, kad būtų tenkinamos bent šios sąlygos:

Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms institucijų, asmenų ir įstaigų, pagal pirmą ir antrą pastraipas galinčių gauti informaciją, pavadinimus ar vardus bei pavardes.

64–67 straipsniais valstybėms narėms netrukdoma leisti priežiūros institucijoms ir institucijoms ar įstaigoms, įpareigotoms aptikti ir tirti bendrovių teisės pažeidimus, keistis informacija tam, kad būtų sustiprintas finansinės sistemos stabilumas ir integralumas.

Valstybės narės, taikančios pirmą pastraipą, reikalauja, kad būtų tenkinamos bent šios sąlygos:

Jeigu valstybėje narėje pirmoje pastraipoje nurodytoms institucijoms ar įstaigoms pavestas aptikimo ir tyrimo užduotis padeda atlikti asmenys, tuo tikslu paskirti atsižvelgiant į jų konkrečią kompetenciją, nedirbantys valstybiniame sektoriuje, pirmoje pastraipoje numatyta keitimosi informacija galimybė gali būti išplėsta, įtraukiant ir tuos asmenis pagal antroje pastraipoje nustatytas sąlygas.

Siekiant įgyvendinti antros pastraipos c punktą, pirmoje pastraipoje nurodytos institucijos ar įstaigos praneša informaciją suteikusiai priežiūros institucijai asmenų, kuriems ta informacija turi būti siunčiama, vardus ir tikslias pareigas.

Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms institucijų, asmenų ir įstaigų, pagal 3 dalį galinčių gauti informaciją, pavadinimus ar vardus bei pavardes.

Nedarant poveikio 64–69 straipsnių taikymui, priežiūros institucija gali perduoti toliau nurodytoms institucijoms informaciją, reikalingą jų užduotims atlikti:

Esant kritinei padėčiai, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 18 straipsnyje nurodytą kritinę padėtį, valstybės narės leidžia priežiūros institucijoms nedelsiant perduoti informaciją ECBS centriniams bankams, įskaitant ECB, kai ta informacija yra svarbi jų atitinkamų teisės aktais nustatytų užduočių, įskaitant pinigų politikos vykdymą ir susijusį likvidumo užtikrinimą, mokėjimo, tarpuskaitos ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansų sistemos stabilumo užtikrinimą, vykdymui, taip pat ESRV, kai tokia informacija svarbi jos užduotims atlikti.

Tokios institucijos ar įstaigos taip pat gali perduoti priežiūros institucijoms tokią informaciją, kurios joms gali prireikti taikant 67 straipsnį. Taip gautai informacijai taikomos šiame skirsnyje nustatytos nuostatos dėl profesinės paslapties.

Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos vykdydamos savo įgaliojimus deramai atsižvelgtų į Europos Sąjungos aspektą.

Valstybės narės užtikrina, kad vykdydamos savo pareigas priežiūros institucijos atsižvelgtų į priežiūros priemonių ir priežiūros praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus laikantis šios direktyvos, konvergenciją. Todėl valstybės narės užtikrina, kad:

Valstybės narės turi bent jau numatyti, kad asmenys, kuriems suteikti įgaliojimai, kaip apibrėžta 1984 m. balandžio 10 d. Aštuntoje Tarybos direktyvoje 84/253/EEB, grindžiamoje Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl asmenų, atsakingų už įstatymu numatyto apskaitos dokumentų audito atlikimą, patvirtinimo ( 12 ), draudimo ar perdraudimo įmonėje atliekantys įstatymais numatytą auditą, nurodytą Direktyvos 78/660/EEB 51 straipsnyje, Direktyvos 83/349/EEB 37 straipsnyje arba Direktyvos 85/611/EEB 31 straipsnyje, arba bet kurią kitą įstatymais numatytą užduotį, turi nedelsdami priežiūros institucijoms pranešti apie bet kurį tos užduoties vykdymo metu sužinotą su ta įmone susijusį faktą ar sprendimą, kurio rezultatas gali būti:

Pirmoje dalyje nurodyti asmenys taip pat turi pranešti apie visus faktus ar sprendimus, sužinotus vykdant pirmoje dalyje aprašytą užduotį įmonėje, kuri dėl kontrolės ryšių turi glaudžius ryšius su draudimo ar perdraudimo įmone, kurioje jie vykdo tą užduotį.

Įgaliotų asmenų, kaip apibrėžta Direktyvoje 84/253/EEB, sąžiningas informacijos perdavimas priežiūros institucijoms apie bet kokį faktą ar sprendimą, nurodytą 1 dalyje, nelaikomas jokių apribojimų dėl informacijos perdavimo, nustatytų sutartyje arba įstatymuose ar kituose teisės aktuose, pažeidimu, ir tokiems asmenims netaikoma jokia atsakomybė.

Jeigu nenurodyta kitaip, valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės įvertintų turtą ir įsipareigojimus taip:

Vertinant įsipareigojimus pagal b punktą, joks patikslinimas siekiant atsižvelgti į draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo būklę neatliekamas.

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi metodai ir prielaidos, taikytini vertinant turtą ir įsipareigojimus, kaip nustatyta 1 dalyje.

Siekiant užtikrinti nuoseklų suderinimą turto ir įsipareigojimų vertės nustatymo klausimu, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų, projektus, kuriuose nustatoma:

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės suformuotų techninius atidėjinius, atsižvelgdamos į visus savo draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus draudėjams ir naudos gavėjams pagal draudimo arba perdraudimo sutartis.

Techninių atidėjinių vertė atitinka sumą, kurią šią dieną draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų mokėti, jei jos nedelsdamos perduotų savo draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus kitai draudimo arba perdraudimo įmonei.

Techninių atidėjinių apskaičiavimas grindžiamas finansų rinkų pateikta informacija ir jai neprieštarauja, taip pat bendrąja vieša informacija apie draudimo riziką (rinkos nuoseklumas).

Techniniai atidėjiniai apskaičiuojami laikantis atsargumo, patikimumo ir objektyvumo principų.

Laikantis 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų principų bei atsižvelgiant į 75 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus techniniai atidėjiniai apskaičiuojami laikantis 77–82 straipsnių ir 86 straipsnio nuostatų.

Techninių atidėjinių vertė lygi tiksliausio įverčio ir rizikos maržos sumai, kaip nustatyta 2 ir 3 dalyse.

Tiksliausias įvertis atitinka būsimųjų pinigų srautų tikėtiną svertinį vidurkį, atsižvelgiant į pinigų laiko vertę (numatomą būsimųjų pinigų srautų dabartinę vertę), taikant atitinkamą nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą.

Tiksliausio įverčio apskaičiavimas grindžiamas naujausia ir patikima informacija bei tikroviškomis prielaidomis ir atliekamas taikant tinkamus, pritaikomus ir aktualius aktuarinius bei statistinius metodus.

Pinigų srautų prognozėje, kuri naudojama tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti, įvertinami visi įeinančių ir išeinančių pinigų srautai, kurių reikia draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams įvykdyti per visą jų trukmę.

Tiksliausias įvertis apskaičiuojamas kaip bendroji vertė, neatimant sumų, atgautinų pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių. Tos sumos apskaičiuojamos atskirai, laikantis 81 straipsnio.

Rizikos marža turi būti tokio dydžio, kad būtų užtikrinta, jog techniniai atidėjiniai būtų lygūs sumai, kurios draudimo ir perdraudimo įmonės galėtų reikalauti, siekdamos perimti ir įvykdyti draudimo bei perdraudimo įsipareigojimus.

Draudimo ir perdraudimo įmonės tiksliausią įvertį ir rizikos maržą apskaičiuoja atskirai.

Tačiau tuo atveju, kai su draudimo ar perdraudimo įsipareigojimais susietus būsimuosius pinigų srautus galima patikimu būdu sudvigubinti naudojant finansines priemones, kurių patikimą rinkos vertę įmanoma nustatyti, tų būsimųjų pinigų srautų techninių atidėjinių vertė nustatoma remiantis tų finansinių priemonių rinkos verte. Šiuo atveju tiksliausią įvertį ir rizikos maržą apskaičiuoti atskirai nereikalaujama.

Jeigu draudimo ir perdraudimo įmonės atskirai įvertina tiksliausią įvertį ir rizikos maržą, rinkos marža apskaičiuojama nustatant sąnaudas, susidarančias sukaupiant tinkamų nuosavų lėšų sumą, kuri atitinka mokumo kapitalo reikalavimą, būtiną draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams įvykdyti per visą jų trukmę.

Norma, naudojama nustatant tinkamų nuosavų lėšų sumos sukaupimo sąnaudas (kapitalo sąnaudų norma), yra vienoda visoms draudimo ir perdraudimo įmonėms ir periodiškai persvarstoma.

Naudojama kapitalo sąnaudų norma yra lygi papildomai normai ir yra didesnė už atitinkamą nerizikingų palūkanų normą, kurią draudimo ar perdraudimo įmonė patirtų turėdama tinkamą nuosavų lėšų sumą, kaip nustatyta 3 skirsnyje, atitinkančią mokumo kapitalo reikalavimą, būtiną draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams padengti per visą jų trukmę.

Draudimo ir perdraudimo įmonės gali, gavusios išankstinį priežiūros institucijų pritarimą, apskaičiuodamos tiksliausią gyvybės draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelio, įskaitant anuitetus pagal ne gyvybės draudimo ar perdraudimo sutartis, įvertį, atitinkamai nerizikingų palūkanų normų struktūrai pagal terminą taikyti suderinimo korekciją, jei tenkinamos šios sąlygos:

Draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfeliui suderinimo korekciją taikančioms draudimo ar perdraudimo įmonėms draudžiama grįžti prie metodikos, pagal kurią suderinimo korekcija netaikoma. Draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri taiko suderinimo korekciją, bet nebegali vykdyti 1 dalyje nustatytų sąlygų, nedelsdama informuoja priežiūros instituciją ir imasi būtinų priemonių tų sąlygų vykdymui vėl užtikrinti. Kai tokia įmonė per du mėnesius nuo neįvykdymo nustatymo dienos negali užtikrinti, kad būtų vėl vykdomos tos sąlygos, ji nebetaiko suderinimo korekcijos jokiems savo draudimo ar perdraudimo įsipareigojimams ir negali jos taikyti 24 mėnesių laikotarpiu.

Suderinimo korekcija netaikoma draudimo ar perdraudimo įsipareigojimams, jei tiksliausio tų įsipareigojimų įverčio apskaičiavimui naudojamai atitinkamai nerizikingų palūkanų normų struktūrai pagal terminą taikoma svyravimų korekcija pagal 77d straipsnį arba pereinamojo laikotarpio priemonė nerizikingų palūkanų normoms pagal 308c straipsnį.

Kiekvienai valiutai 77b straipsnyje nurodyta suderinimo korekcija apskaičiuojama pagal šiuos principus:

Taikant 1 dalies b punktą fundamentalus skirtumas:

Valstybės narės gali reikalauti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės gautų išankstinį priežiūros institucijos pritarimą, kad apskaičiuodamos 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą tiksliausią įvertį galėtų atitinkamai nerizikingų palūkanų normų struktūrai pagal terminą taikyti svyravimų korekciją.

Kiekvienai atitinkamai valiutai atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą svyravimų korekcija remiasi palūkanų normų skirtumu tarp palūkanų normos, kurios galėtų būti gauta už turtą, įtrauktą į orientacinį turto portfelį ta valiuta, ir atitinkamos pagrindinės nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą ta valiuta palūkanų normų.

Nerizikingų palūkanų normoms taikomas svyravimų korekcija lygi 65 % pagal riziką koreguoto valiutai taikomo skirtumo (angl. risk-corrected currency spread).

►M9  Kalbant apie kiekvieną atitinkamą valstybę, 3 dalyje nurodyta nerizikingų palūkanų normų svyravimų korekcija tos valstybės valiutos atžvilgiu, prieš pritaikant 65 % koeficientą, padidinama skirtumu tarp pagal riziką koreguoto valstybei taikomo normų skirtumo ir dvigubo pagal riziką koreguoto valiutai taikomo skirtumo, jei gauto skirtumo vertė yra teigiama, o pagal riziką koreguotas valstybei taikomas skirtumas viršija 85 bazinius punktus. ◄ Padidinta svyravimų korekcija taikoma draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų, susijusių su atitinkamos valstybės draudimo rinkoje parduodamais produktais, tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti. Pagal riziką koreguotas valstybei taikomas skirtumas apskaičiuojamas tokiu pat būdu kaip pagal riziką koreguotas tos valstybės valiutai taikomas skirtumas, tačiau remiantis orientaciniu portfeliu, reprezentatyviu turto, į kurį yra investavusios draudimo ir perdraudimo įmonės, padengti tiksliausią tos valstybės draudimo rinkoje parduodamų ir tos valstybės valiuta išreikštų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų įvertį, atžvilgiu.

Svyravimų korekcija netaikoma draudimo įsipareigojimams, jei tiksliausio tų įsipareigojimų įverčio apskaičiavimui naudojamai atitinkamai nerizikingų palūkanų normų struktūrai pagal terminą taikoma suderinimo korekcija pagal 77b straipsnį.

Nukrypstant nuo 101 straipsnio, mokumo kapitalo reikalavimas neapima pagrindinių nuosavų lėšų praradimo rizikos, kylančios dėl svyravimų korekcijos pokyčių.

EDPPI nustato ir kiekvienai atitinkamai valiutai bent kas ketvirtį skelbia šią techninę informaciją:

Siekiant užtikrinti vienodas techninių atidėjinių ir pagrindinių nuosavų lėšų apskaičiavimo sąlygas, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma 1 dalyje nurodyta techninė informacija, pateikiama pagal kiekvieną valiutą. Tuose įgyvendinimo aktuose pasinaudojama ta informacija.

Jei 1 dalyje nurodytą techninę informaciją Komisija priima pagal 2 dalį, draudimo ir perdraudimo įmonės ja naudojasi apskaičiuodamos geriausią įvertį pagal 77 straipsnį, suderinimo korekciją pagal 77c straipsnį ir svyravimų korekciją pagal 77d straipsnį.

EDPPI kasmet iki 2021 m. sausio 1 d. teikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai ataskaitą dėl 77a–77e ir 106 straipsnių, 138 straipsnio 4 dalies, 304, 308c ir 308d straipsnių taikymo, įskaitant pagal šiuos straipsnius priimtus deleguotuosius ar įgyvendinimo aktus, poveikio.

EDPPI atitinkamais atvejais, pasikonsultavusi su ESRV ir įvykdžiusi viešąsias konsultacijas, pateikia Komisijai nuomonę dėl 77a–77e ir 106 straipsnių, 138 straipsnio 4 dalies, 304, 308c ir 308d straipsnių taikymo, įskaitant pagal šiuos straipsnius priimtus deleguotuosius ar įgyvendinimo aktus, įvertinimo. Tame įvertinime nagrinėjamas ilgalaikių garantijų buvimas draudimo produktuos, draudimo ir perdraudimo įmonių elgesys investuojant ilguoju laikotarpiu ir finansinis stabilumas apskritai.

Remdamasi 2 dalyje nurodyta EDPPI nuomone, Komisija ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d. arba prireikus anksčiau pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą. Ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas šiam poveikiui:

Prireikus, kartu Komisijos ataskaita teikiami teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymai.

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi:

Siekiant užtikrinti nuoseklų metodų dėl techninių atidėjinių skaičiavimo suderinimą, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatoma:

Siekiant užtikrinti vienodas 77b straipsnio taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų dėl taikytinos tvarkos, suteikiant pritarimą prašymui naudoti 77b straipsnio 1 dalyje nurodytą suderinimo korekciją, projektus.

Minimalaus kapitalo reikalavimas skaičiuojamas pagal šiuos principus:

Laikantis 3 dalies nuostatų, minimalaus kapitalo reikalavimas nustatomas kaip šių kintamųjų aibės arba poaibio linijinė funkcija: įmonės techninių atidėjinių, pasirašytų įmokų, rizikos kapitalo, atidėtųjų mokesčių ir administracinių išlaidų. Naudojami kintamieji skaičiuojami be perdraudimo.

Nedarant poveikio 1 dalies d punkto taikymui, minimalaus kapitalo reikalavimas yra ne mažesnis nei 25 % ir ne didesnis nei 45 % įmonės mokumo kapitalo reikalavimo, apskaičiuoto pagal VI skyriaus 4 skirsnio 2 arba 3 poskirsnį, įskaitant papildomą kapitalą, nustatytą pagal 37 straipsnį.

▼M5

Valstybės narės savo priežiūros institucijoms leidžia ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigiančiu laikotarpiu reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė pirmoje pastraipoje nurodytus procentinius dydžius taikytų tik įmonės mokumo kapitalo reikalavimui, apskaičiuojamam pagal VI skyriaus 4 skirsnio 2 poskirsnį.

▼B

Draudimo ir perdraudimo įmonės apskaičiuoja minimalaus kapitalo reikalavimą ne rečiau kaip kas ketvirtį ir praneša priežiūros institucijoms apie to apskaičiavimo rezultatus.

▼M5

Apskaičiuojant 3 dalyje nurodytas ribines vertes, nereikalaujama, kad įmonės mokumo kapitalo reikalavimą apskaičiuotų kas ketvirtį.

▼B

Kai įmonės minimalaus kapitalo reikalavimas siekia kurią nors iš 3 dalyje nurodytų ribų, įmonė priežiūros institucijai pateikia informaciją, kuri padėtų tinkamai suprasti tai pagrindžiančius motyvus.

Ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai valstybių narių ataskaitą dėl taisyklių ir priežiūros institucijų praktikos, patvirtintos pagal 1–4 dalis.

▼B

Toje ataskaitoje visų pirma apibūdinamos taikomos aukščiausios ir žemiausios ribos, nustatytos 3 dalyje, ir sunkumai, su kuriais taikydamos šį straipsnį susiduria priežiūros institucijos ir įmonės.

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės investuotų visą savo turtą pagal rizikos ribojimo principą, kaip nustatyta 2, 3 ir 4 dalyse.

Draudimo ir perdraudimo įmonės investuoja visą turto portfelį tik į turtą ir priemones, kurių riziką atitinkama įmonė gali tinkamai nustatyti, vertinti, stebėti, valdyti, kontroliuoti ir pranešti apie ją, taip pat deramai atsižvelgti į ją vertindama savo bendruosius mokumo poreikius pagal 45 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktą.

Visas turtas, visų pirma skirtas minimalaus kapitalo reikalavimui ir mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, investuojamas taip, kad būtų užtikrintas viso portfelio saugumas, kokybė, likvidumas ir pelningumas. Be to, tas turtas laikomas taip, kad būtų užtikrinamas jo prieinamumas.

Techniniams atidėjiniams padengti turimas turtas taip pat tinkamai investuojamas, vadovaujantis draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų pobūdžiu bei trukme. Tas turtas investuojamas taip, kaip naudingiausia visiems draudėjams ir naudos gavėjams, atsižvelgiant į bet kokį viešai deklaruotą politikos tikslą.

Kilus interesų konfliktui, draudimo įmonės arba jų turto portfelį valdantis subjektas užtikrina, kad investicija būtų naudingiausia draudėjams ir naudos gavėjams.

Nedarant poveikio 2 dalies taikymui, turtui, kuriuo dengiami įsipareigojimai pagal gyvybės draudimo sutartis, kai investavimo rizika tenka draudėjams, taikomos šios dalies antra, trečia ir ketvirta pastraipos.

Jeigu draudimo sutartyje numatytos išmokos tiesiogiai susijusios su Direktyvoje 85/611/EEB apibrėžtų investicinių vienetų kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius verte arba turto, kuris yra draudimo įmonių vidaus fonde ir paprastai padalytas į investicinius vienetus, verte, techniniai atidėjiniai toms išmokoms turi kuo labiau atitikti tuos investicinius vienetus arba, jeigu jų nėra, tą turtą.

Jeigu draudimo sutartyje numatytos išmokos tiesiogiai susijusios su akcijų indeksu arba kita referencine verte, išskyrus nurodytas antroje pastraipoje, techniniai atidėjiniai tokioms išmokoms turi kuo labiau atitikti investicinius vienetus, kurie laikomi išreiškiančiais tokią referencinę vertę, arba, jeigu tokie investiciniai vienetai nėra nustatyti, atitinkamai garantuotą ir tinkamą realizuoti turtą, kuris kuo labiau atitinka turtą, pagal kurį buvo nustatyta konkreti referencinė vertė.

Jeigu antroje ir trečioje pastraipose nurodytos išmokos apima investicijų vykdymo garantiją arba kurią nors kitą garantuotą išmoką, atitinkamiems papildomiems techniniams atidėjiniams taikomos 4 dalies nuostatos.

Nedarant poveikio 2 dalies taikymui, kitam turtui, išskyrus nurodytą 3 dalyje, taikomos šios dalies antra–penkta pastraipos.

Investuoti į išvestines priemones galima tiek, kiek tokiomis investicijomis prisidedama prie rizikos mažinimo arba efektyvaus portfelio valdymo.

Investicijos ir turtas, kuriuo nėra prekiaujama reguliuojamoje finansų rinkoje, neturi viršyti priimtino lygio.

Turtas deramai diversifikuojamas taip, kad būtų galima išvengti per didelės priklausomybės nuo bet kurios atskiros turto dalies, emitento ar įmonių grupės arba geografinės teritorijos ir pernelyg didelės viso portfelio rizikos koncentracijos.

Investuojant į vertybinius popierius, kuriuos išleido tas pats emitentas ar emitentai, priklausantys tai pačiai grupei, vengiama pernelyg didelės rizikos koncentracijos.

Valstybės narės nereikalauja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės investuotų į tam tikras turto grupes.

Valstybės narės nereikalauja, kad draudimo ar perdraudimo įmonė arba jos investicijų valdytojai, prieš priimdami sprendimą dėl investicijų, gautų kokį nors pritarimą arba sistemingai informuotų apie tokius sprendimus.

Šio straipsnio nuostatomis nedaromas poveikis valstybių narių reikalavimams dėl tam tikrų rūšių turto ar referencinės vertės, su kuriais gali būti siejama pagal draudimo liudijimą numatoma nauda, ribojimo. Bet kuri iš šių taisyklių taikoma tik tuo atveju, jei investavimo riziką prisiima draudėjas, kuris yra fizinis asmuo, ir šios taisyklės neturi būti labiau ribojamojo pobūdžio nei taisyklės, nustatytos Direktyvoje 85/611/EEB.

Valstybės narės nereikalauja, kad turtas, skirtas techniniams atidėjiniams, susijusiems su draudimo rizika Bendrijoje, padengti, būtų laikomas Bendrijoje arba kurioje nors konkrečioje valstybėje narėje.

Be to, pagal perdraudimo sutartis, sudarytas su įmonėmis, gavusiomis leidimus pagal šią direktyvą arba kurių pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, kurios mokumas laikomas lygiaverčiu pagal 172 straipsnį, atgautinų sumų atveju valstybės narės nereikalauja laikyti tas atgautinas sumas atitinkantį turtą Bendrijoje.

Valstybės narės techniniam atidėjiniams formuoti nepalieka arba nenustato bendrojo atidėjimo sistemos, pagal kurią reikalaujama užstatyti turtą neuždirbtoms įmokoms ir numatomiems mokėjimams padengti, kai perdraudikas yra draudimo ar perdraudimo įmonė, gavusi leidimą pagal šią direktyvą.

Komisija pagal 301a straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais išsamiau nustatomi su šiomis sritimis susiję kokybiniai reikalavimai:

Komisija pagal šios direktyvos 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva išsamiai nustatant aplinkybes, kurioms esant galima nustatyti proporcingą papildomą kapitalo poreikio koeficientą, jei pažeidžiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2402 ( 13 ) 5 ar 6 straipsnyje numatyti reikalavimai, nedarant poveikio šios direktyvos 101 straipsnio 3 daliai.

Siekiant užtikrinti nuoseklų suderinimą, susijusį su šio straipsnio 2 dalimi, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, pagal kuriuos nustatoma toje dalyje nurodyto proporcingo papildomo kapitalo poreikio koeficiento apskaičiavimo metodika.

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo įmonė, ketinanti steigti filialą kitos valstybės narės teritorijoje, praneštų apie tai savo buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms.

Bet kuri draudimo įmonė, nuolat esanti valstybės narės teritorijoje, yra traktuojama kaip filialas net ir tuo atveju, kai ji nėra filialas, o yra tik biuras, kuriam vadovauja draudimo įmonės personalas arba nepriklausomas asmuo, turintis, kaip ir atstovybė, ilgalaikius įgaliojimus atstovauti draudimo įmonei.

Valstybės narės reikalauja, kad kiekviena draudimo įmonė, ketinanti steigti filialą kitos valstybės narės teritorijoje, kartu su 1 dalyje numatytu pranešimu pateiktų šią informaciją:

Kalbant apie Lloyd’s, jeigu priimančiojoje valstybėje narėje iškelta byla dėl draudimo įsipareigojimų, apdraustiesiems asmenims negali būti taikoma mažiau palanki tvarka, nei iškėlus bylą tradicinei draudimo bendrovei.

Jeigu ne gyvybės draudimo įmonė numato, kad jos filialas draus rizikas, įtrauktas į I priedo A dalies 10 grupę, išskyrus vežėjo atsakomybę, ji turi pateikti deklaraciją, kad ji yra priimančiosios valstybės narės nacionalinio draudikų biuro ir nacionalinio garantinio fondo narė.

Jeigu draudimo įmonė nori padaryti kokius nors duomenų, pateiktų pagal 2 dalies b, c arba d punktą, pakeitimus, ji ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį apie tai raštu praneša buveinės valstybės narės ir valstybės narės, kurioje yra tas filialas, priežiūros institucijoms, kad pastarosios galėtų vykdyti savo atitinkamus įsipareigojimus pagal 146 straipsnį.

Jeigu buveinės valstybės narės priežiūros institucijos neturi priežasčių abejoti dėl draudimo įmonės valdymo sistemos arba jos finansinės padėties arba 42 straipsnyje nustatytų kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų įgaliotojam asmeniui tinkamumo, jos, atsižvelgdamos į planuojamą įmonės veiklą ir gavusios visą 145 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, per tris mėnesius pateikia tą informaciją priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms ir informuoja apie tai atitinkamą draudimo įmonę.

Buveinės valstybės narės priežiūros institucijos taip pat patvirtina, kad draudimo įmonė laikosi mokumo kapitalo reikalavimo ir minimalaus kapitalo reikalavimo, apskaičiuotų pagal 100 ir 129 straipsnius.

Jei buveinės valstybės narės priežiūros institucijos atsisako perduoti priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms 145 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, jos praneša atitinkamai draudimo įmonei apie tokio atsisakymo priežastis per tris mėnesius nuo tada, kai gauna šią informaciją.

Dėl atsisakymo perduoti informaciją arba atsako nebuvimo galima kreiptis į teismą buveinės valstybėje narėje.

Prieš draudimo įmonės filialui pradedant veiklą, priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos, kai taikoma, per du mėnesius po to, kai gavo 1 dalyje nurodytą informaciją, praneša buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms apie sąlygas, kuriomis visuotinės gerovės interesais ta veikla turi būti vykdoma priimančiojoje valstybėje narėje. Buveinės valstybės narės priežiūros institucija šią informaciją praneša atitinkamai draudimo įmonei.

Draudimo įmonė gali įsteigti filialą ir pradėti veiklą nuo dienos, kurią buveinės valstybės narės priežiūros institucija gavo tokį pranešimą arba, jei pranešimas negautas, pasibaigus pirmoje pastraipoje numatytam laikotarpiui.

Jei buveinės valstybės narės priežiūros institucija ketina suteikti leidimą draudimo ar perdraudimo įmonei, iš kurios veiklos plano galima daryti išvadą, kad tam tikra jos veiklos dalis bus grindžiama laisve teikti paslaugas arba laisve įsisteigti kitoje valstybėje narėje, ir iš to veiklos plano taip pat galima daryti išvadą, kad ta veikla gali būti aktuali priimančiosios valstybės narės rinkai, buveinės valstybės narės priežiūros institucija praneša apie tai EDPPI ir atitinkamos priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.

Be 1 dalyje numatyto pranešimo, buveinės valstybės narės priežiūros institucija taip pat praneša EDPPI ir atitinkamos priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai, jeigu nustato, kad blogėja finansinė padėtis arba atsiranda kita rizika, kuri kyla dėl draudimo ar perdraudimo įmonės vykdomos veiklos, grindžiamos laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve ir galinčios turėti poveikio tarpvalstybiniu mastu. Priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija taip pat gali pranešti atitinkamos buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, jeigu jai kyla didelis ir pagrįstas susirūpinimas dėl vartotojų apsaugos. Priežiūros institucijos gali perduoti klausimą svarstyti EDPPI ir prašyti jos pagalbos, jei dvišaliu pagrindu susitarti nepavyksta.

1 ir 2 dalyse nurodyti pranešimai turi būti pakankamai išsamūs, kad būtų galima atlikti tinkamą vertinimą.

1 ir 2 dalyse nurodyti pranešimai nedaro poveikio šioje direktyvoje numatytiems buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms priskirtiems priežiūros įgaliojimams.

EDPPI gali, jei esama pagrįsto susirūpinimo dėl neigiamo poveikio draudėjams, savo iniciatyva arba vienos ar kelių atitinkamų priežiūros institucijų prašymu sukurti ir koordinuoti bendradarbiavimo platformą, kad sustiprintų atitinkamų priežiūros institucijų keitimąsi informacija ir užtikrintų tvirtesnį jų bendradarbiavimą, kai draudimo ar perdraudimo įmonė vykdo arba ketina vykdyti veiklą, grindžiamą laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve, jei:

1 dalis nedaro poveikio atitinkamų priežiūros institucijų teisei sukurti bendradarbiavimo platformą, jei jos visos dėl to susitaria.

Bendradarbiavimo platformos sukūrimas pagal 1 ir 2 dalis nedaro poveikio šioje direktyvoje numatytiems buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms priskirtiems priežiūros įgaliojimams.

Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 35 straipsniui, EDPPI prašymu atitinkamos priežiūros institucijos laiku pateikia visą būtiną informaciją, kad bendradarbiavimo platforma galėtų tinkamai veikti.

Valstybės narės garantuoja, kad bet kuri draudimo įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra ne Bendrijos teritorijoje, galėtų vykdyti 2 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą veiklą tik gavusi leidimą.

Valstybė narė gali išduoti leidimą, kai įmonė atitinka bent šias sąlygas:

Šiame skyriuje „filialas“ – bet koks 1 dalyje nurodytos įmonės padalinys, nuolat veikiantis valstybės narės teritorijoje, gavęs leidimą toje valstybėje narėje ir užsiimantis draudimo veikla.

162 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytame filialo veiklos plane pateikiama informacija apie:

Be 1 dalyje nustatytų reikalavimų, veiklos plane per pirmuosius trejus finansinius metus pateikiama:

Gyvybės draudimo atveju valstybės narės gali reikalauti, kad draudimo įmonės sistemingai praneštų apie įmokų tarifų ir techninių atidėjinių skaičiavimo techninį pagrindą, tačiau tas reikalavimas nėra gyvybės draudimo įmonės veiklos išankstinė sąlyga.

Laikydamosi nacionalinės teisės aktais nustatytų sąlygų, valstybės narės leidžia savo teritorijose įsteigtiems filialams, kuriems taikomos šio skyriaus nuostatos, perduoti visą savo sutarčių portfelį ar jo dalį toje pačioje valstybėje narėje įsteigtai perimančiajai įmonei, kai tos valstybės narės priežiūros institucijos arba, prireikus, 167 straipsnyje nurodytos valstybės narės priežiūros institucijos patvirtina, kad, atsižvelgus į perdavimą, perimančioji įmonė turi būtinų tinkamų nuosavų lėšų, reikalingų 100 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytam mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti.

Laikydamosi nacionalinės teisės aktais nustatytų sąlygų, valstybės narės leidžia savo teritorijose įsteigtiems filialams, kuriems taikomos šio skyriaus nuostatos, perduoti visą savo sutarčių portfelį arba jo dalį draudimo įmonei, kurios pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje, kai tos valstybės narės priežiūros institucijos patvirtina, kad, atsižvelgus į perdavimą, perimančioji įmonė turi būtinų tinkamų nuosavų lėšų, reikalingų 100 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytam mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti.

Kai vadovaujantis nacionalinės teisės aktais nustatytomis sąlygomis valstybė narė leidžia jos teritorijoje įsteigtiems filialams, kuriems yra taikomos šio skyriaus nuostatos, perduoti visą savo draudimo sutarčių portfelį arba jo dalį filialui, kuriam taikomos šio skyriaus nuostatos ir kuris yra įsisteigęs kitos valstybės narės teritorijoje, ji užtikrina, kad valstybės narės, kurioje yra perimančioji įmonė, priežiūros institucijos arba, tam tikrais atvejais, 167 straipsnyje nurodytos valstybės narės priežiūros institucijos patvirtintų, kad:

1–3 dalyse nurodytomis aplinkybėmis valstybė narė, kurioje yra perduodantis filialas, leidžia atlikti perdavimą tik gavusi valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, arba valstybės narės, kurioje prisiimtas įsipareigojimas, priežiūros institucijų sutikimą, jeigu tai nėra ta pati valstybė narė, kurioje yra perduodantis filialas.

Valstybių narių, su kuriomis konsultuojamasi, priežiūros institucijos pateikia perduodančiojo filialo buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms savo nuomonę arba sutikimą per tris mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei per tą laikotarpį institucijos, su kuriomis konsultuojamasi, nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad buvo pareikšta teigiama nuomonė arba tylus sutikimas.

Apie perdavimą, kurį atlikti leidimas buvo duotas remiantis 1–5 dalimis, skelbiama valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, arba valstybės narės, kurioje prisiimtas įsipareigojimas, nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka.

Tokie perdavimai savaime įsigalioja visiems draudėjams, apdraustiesiems asmenims ir kitiems asmenims, turintiems teisių ar įsipareigojimų pagal perduotas draudimo sutartis.

Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad jos teritorijoje įsteigti filialai turėtų tinkamų nuosavų lėšų sumą, susidedančią iš 98 straipsnio 3 dalyje nurodytų elementų.

Mokumo kapitalo reikalavimas ir minimalaus kapitalo reikalavimas apskaičiuojami pagal VI skyriaus 4 ir 5 skirsnių nuostatas.

Tačiau skaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą ir minimalaus kapitalo reikalavimą, tiek gyvybės draudimo atveju, tiek ir ne gyvybės draudimo atveju atsižvelgiama tik į atitinkamo filialo vykdomą veiklą.

Tinkama pagrindinių nuosavų lėšų suma, atitinkanti minimalaus kapitalo reikalavimą ir to minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią žemiausią ribą, nustatoma pagal 98 straipsnio 4 dalį.

Tinkama pagrindinių nuosavų lėšų suma negali būti mažesnė nei pusė 129 straipsnio 1 dalies d punkte reikalaujamos absoliučios žemiausios ribos.

Užstatas, sumokėtas pagal 162 straipsnio 2 dalies e punktą, įtraukiamas skaičiuojant tokias tinkamas pagrindines nuosavas lėšas, reikalingas minimalaus kapitalo reikalavimui patenkinti.

Mokumo kapitalo reikalavimą sudarantis turtas, neviršijantis minimalaus kapitalo reikalavimo dydžio, laikomas valstybėje narėje, kurioje vykdoma draudimo veikla, o likęs turtas – Bendrijoje.

Bet kuri draudimo įmonė, paprašiusi leidimo arba jį gavusi iš daugiau negu vienos valstybės narės, gali prašyti, kad jai būtų taikomos šios lengvatos, kurios gali būti suteiktos tik bendrai:

Atliekant šį skaičiavimą pirmos pastraipos a punkte nurodytais atvejais atsižvelgiama tik į tas operacijas, kurias vykdo visi Bendrijoje įsteigti filialai.

Prašymas naudotis 1 dalyje numatytomis lengvatomis teikiamas atitinkamų valstybių narių priežiūros institucijoms. Prašyme nurodoma valstybės narės institucija, kuri ateityje prižiūrės visų Bendrijoje įsteigtų filialų mokumą. Įmonė turi nurodyti tos institucijos pasirinkimo priežastis.

162 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytas užstatas mokamas toje valstybėje narėje.

1 dalyje numatytos lengvatos gali būti suteikiamos tiktai tada, kai sutinka visų valstybių narių, kuriose yra paduotas prašymas, priežiūros institucijos.

Tos lengvatos pradeda galioti nuo tada, kai pasirinkta priežiūros institucija informuoja kitas priežiūros institucijas, kad ji vykdys visų Bendrijos teritorijoje įsteigtų filialų mokumo priežiūrą.

Pasirinkta priežiūros institucija gauna iš kitų valstybių narių būtiną informaciją, kuri reikalinga vykdant bendrą jų teritorijose įsteigtų draudimo filialų mokumo priežiūrą.

Paprašius vienai ar kelioms atitinkamoms valstybėms narėms, pagal 1, 2 ir 3 dalis suteiktos lengvatos yra panaikinamos vienu metu visose atitinkamose valstybėse narėse.

Šiame skirsnyje nurodyti filialai negali tuo pačiu metu toje pačioje valstybėje narėje vykdyti gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklos.

Nukrypdamos nuo 1 dalies valstybės narės gali numatyti, kad šiame skirsnyje nurodyti filialai, kurie 73 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą dieną valstybėje narėje tuo pačiu metu vykdė abiejų draudimo šakų veiklą, gali ją tęsti ir toliau, jeigu šių dviejų šakų veikla bus valdoma atskirai, laikantis 74 straipsnio nuostatų.

Bet kuri valstybė narė, pagal 73 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą reikalaujanti iš jos teritorijoje įsisteigusių draudimo įmonių tuo pačiu metu nebevykdyti abiejų draudimo šakų veiklos, kurią jos vykdė 73 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą dieną, turi nustatyti šį reikalavimą ir šiame skirsnyje nurodytiems jų teritorijose įsisteigusiems filialams, kurie tuo pačiu metu joje vykdo abiejų draudimo šakų veiklą.

Valstybės narės gali numatyti, kad šiame skirsnyje nurodyti filialai, kurių pagrindinė buveinė tuo pačiu metu vykdo abiejų draudimo šakų veiklą, tačiau kurie 73 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą dieną valstybės narės teritorijoje vykdė tik gyvybės draudimo veiklą, gali šią veiklą toje teritorijoje tęsti ir toliau. Kai draudimo įmonė toje teritorijoje pageidauja vykdyti ne gyvybės draudimo veiklą, gyvybės draudimo veiklą ji gali vykdyti tik per dukterinę įmonę.

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais patikslinami kriterijai, skirti įvertinti, ar trečiojoje šalyje perdraudimo veiklą vykdančioms įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra toje trečiojoje šalyje, taikoma mokumo tvarka yra lygiavertė I antraštinėje dalyje nustatytai tvarkai.

Jei trečioji šalis atitinka pagal 1 dalį priimtus kriterijus, pagal 301a straipsnį ir padedama EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 33 straipsnio 2 dalį Komisija gali priimti deleguotuosius aktus, nustatančius, kad trečiojoje šalyje perdraudimo veiklą vykdančioms įmonėms, kurių pagrindinė buveinė yra toje trečiojoje šalyje, taikoma mokumo tvarka yra lygiavertė I antraštinėje dalyje nustatytai tvarkai.

Kai pagal 2 dalį trečiosios šalies mokumo tvarka pripažįstama lygiaverte šioje direktyvoje nustatytai tvarkai, perdraudimo sutartys, sudarytos su įmonėmis, kurių pagrindinės buveinės yra toje trečiojoje šalyje, vertinamos taip pat, kaip ir perdraudimo sutartys, sudarytos su leidimą pagal šią direktyvą gavusiomis įmonėmis.

Nukrypstant nuo 2 dalies, net jei netenkinami pagal 1 dalį nustatyti kriterijai, Komisija gali pagal 301a straipsnį ir ribotam laikotarpiui bei padedama EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 33 straipsnio 2 dalį priimti deleguotąjį aktą, nustatantį, kad įmonių, kurių pagrindinės buveinės yra trečiojoje šalyje, perdraudimo veiklai taikoma tos trečiosios šalies mokumo tvarka laikinai yra lygiavertė I antraštinėje dalyje nustatytai tvarkai, jei ta trečioji šalis atitinka bent šiuos kriterijus:

4 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas ribotas laikotarpis pasibaigia 2020 m. gruodžio 31 d. arba dieną, kurią vadovaujantis 2 dalimi tos trečiosios šalies priežiūros tvarka pradėta laikyti lygiaverte I antraštinėje dalyje nustatytai tvarkai, priklausomai nuo to, kuri diena ankstesnė.

Su įmonėmis, kurių pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, kurios priežiūros tvarka laikinai laikoma lygiaverte pagal 4 dalį, sudarytos perdraudimo sutartys yra vertinamos taip pat, kaip nurodyta 3 dalyje. 173 straipsnis taip pat taikomas perdraudimo įmonėms, kurių pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, kurios priežiūros tvarka laikinai laikoma lygiaverte pagal 4 dalį.

Komisija gali pateikti Tarybai pasiūlymus dėl derybų dėl susitarimų su viena ar daugiau trečiųjų šalių apie priežiūros vykdymo priemones, taikomas:

1 dalyje nurodytais susitarimais visų pirma siekiama vienodos riziką ribojančios priežiūros sąlygomis užtikrinti efektyvų perdraudimo įmonių patekimą į rinką kiekvienos susitariančiosios šalies teritorijoje ir numatyti abipusį perdraudimo priežiūros taisyklių ir nusistovėjusios tvarkos pripažinimą. Jais taip pat siekiama užtikrinti, kad:

Komisija, nedarydama poveikio Sutarties 300 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymui, padedama Europos draudimo ir profesinių pensijų komiteto, išnagrinėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytų derybų rezultatus ir situaciją, kuri susiklosto po jų.

Ne gyvybės draudimo įmonės gali siūlyti bei sudaryti privalomojo draudimo sutartis pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas.

Tais atvejais, kai valstybė narė įpareigoja sudaryti draudimo sutartį, laikoma, kad draudimo sutartis neatitinka to įpareigojimo, jeigu ji nėra sudaryta laikantis konkrečių nuostatų, kurias ta valstybė narė nustato tai sutarčiai.

Jeigu valstybė narė nustato privalomąjį draudimą ir iš draudimo įmonės reikalaujama informuoti priežiūros institucijas apie draudimo nutraukimą, toks nutraukimas gali būti taikomas žalą patyrusioms trečiosioms šalims tik esant tos valstybės narės nustatytomis aplinkybėms.

Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie rizikas, kurių draudimas yra privalomas pagal tos valstybės narės teisės aktus; pranešime nurodoma:

Valstybė narė gali reikalauti, kad prie pirmos pastraipos b punkte nurodytų duomenų būtų pridedama draudimo įmonės deklaracija, kuria patvirtinama, kad draudimo sutartis atitinka konkrečias su tuo draudimu susijusias nuostatas.

Komisija paskelbia pirmos pastraipos b punkte nurodytus duomenis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Valstybės narės nereikalauja iš anksto patvirtinti arba sistemingai pranešti apie bendrąsias ir specialiąsias draudimo liudijimo sąlygas, draudimo įmokų tarifus arba dokumentų formas ir visus kitus spausdintinius dokumentus, kuriuos draudimo įmonė ketina naudoti sudarydama sandorius su draudėjais.

Valstybės narės gali reikalauti, kad būtų nesistemingai informuojama apie tas draudimo liudijimo sąlygas ir kitus dokumentus tik siekdama patikrinti, ar šios sąlygos atitinka draudimo sutartis reglamentuojančias nacionalines nuostatas. Tie reikalavimai negali būti draudimo įmonės veiklos išankstinė sąlyga.

Valstybė narė, kurioje draudimas yra privalomas, gali reikalauti, kad draudimo įmonės jos priežiūros institucijai praneštų apie bendrąsias ir specialiąsias tokio draudimo sąlygas prieš pradėdamos jas taikyti.

Valstybės narės negali nustatyti ar išlaikyti reikalavimo, kad būtų iš anksto pranešama apie numatomą draudimo įmokų tarifų padidinimą arba kad toks numatomas įmokų tarifų padidinimas būtų iš anksto patvirtintas, išskyrus tuos atvejus, kai tai susiję su bendrosiomis kainų kontrolės sistemomis.

Šis skirsnis taikomas Bendrijos bendrojo draudimo operacijoms, kurios yra susijusios su viena ar keliomis rizikomis, priskirtomis I priedo A dalies 3–16 grupėms, ir kurios atitinka toliau nurodytas sąlygas:

147–152 straipsniai taikomi tik pagrindinei draudimo įmonei.

Bendrojo draudimo operacijoms, kurios neatitinka 1 dalyje nustatytų sąlygų, toliau taikomos šios direktyvos nuostatos, išskyrus šio skirsnio nuostatas.

Šis skirsnis taikomas teisinių išlaidų draudimui, nurodytam I priedo A dalies 17 grupėje, kuriuo draudžiant draudimo įmonė už draudimo įmokas įsipareigoja padengti teismo proceso išlaidas ir suteikti kitas su draudimo apsauga tiesiogiai susijusias paslaugas, visų pirma siekiant šių tikslų:

Šis skirsnis netaikomas toliau nurodytai veiklai:

Pirmos pastraipos c punkto tikslais sutartyje aiškiai nurodoma, kad atitinkama draudimo apsauga apsiriboja tik tame punkte nurodytomis aplinkybėmis ir yra papildoma pagalbai.

Buveinės valstybė narė užtikrina, kad draudimo įmonės valstybės narės pasirinkta tvarka arba, kai tai leidžia valstybė narė, savo pačių pasirinkimu, taikytų bent vieną iš reikalavimų tvarkymo metodų, nustatytų 2, 3 ir 4 dalyse.

Nepriklausomai nuo pasirinkto sprendimo, pagal šį skirsnį teisines išlaidas apdraudusių asmenų interesų apsaugos garantijos laikomos lygiavertėmis.

Draudimo įmonės užtikrina, kad joks jų darbuotojas, kuris užsiima reikalavimų dėl teisinių išlaidų tvarkymu arba su tuo susijusia teisine konsultacija, tuo pačiu metu nevykdytų panašios veiklos kitoje įmonėje, turinčioje finansinių, komercinių ar administracinių ryšių su pirmąja draudimo įmone ir vykdančioje vienos ar daugiau kitų I priede nustatytų grupių draudimo veiklą.

Mišraus draudimo įmonės užtikrina, kad joks jų darbuotojas, kuris užsiima reikalavimų dėl teisinių išlaidų tvarkymu arba su tuo susijusia teisine konsultacija, tuo pačiu metu nedalyvautų vykdant kitos draudimo grupės veiklą.

Draudimo įmonė patiki su teisinių išlaidų draudimu susijusių reikalavimų tvarkymą atskiro juridinio asmens statusą turinčiai įmonei. Ta įmonė paminima 199 straipsnyje nurodytoje atskiroje sutartyje arba atskiroje sutarties dalyje.

Kai atskiro juridinio asmens statusą turinti įmonė turi ryšių su draudimo įmone, vykdančia vienos ar daugiau I priedo A dalyje nurodytų grupių draudimo veiklą, tos atskiro juridinio asmens statusą turinčios įmonės darbuotojai, kurie užsiima reikalavimų tvarkymu arba su tokiu tvarkymu susijusia teisine konsultacija, negali tuo pačiu metu vykdyti tokios pat ar panašios veiklos kitoje draudimo įmonėje. Valstybės narės gali taikyti tuos pačius reikalavimus administracinio, valdymo ar priežiūros organo nariams.

Sutartyje draudimo įmonė suteikia apdraustiesiems asmenims teisę patikėti savo interesų gynybą pasirinktam teisininkui arba, jei tai leidžiama pagal nacionalinės teisės aktus, bet kuriam kitam reikiamą kvalifikaciją turinčiam asmeniui, nuo to momento, kai tie apdraustieji asmenys įgyja teisę pagal tą sutartį pateikti reikalavimą.

Kiekvienoje teisinių išlaidų draudimo sutartyje aiškiai nurodoma, kad:

Šiame skirsnyje teisininkas – asmuo, turintis teisę užsiimti profesine veikla pagal vieną iš apibrėžimų, nustatytų 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvoje 77/249/EEB, skirtoje padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas ( 14 ).

Valstybės narės gali numatyti 201 straipsnio 1 dalies išimtį, susijusią su teisinių išlaidų draudimu, jeigu yra įvykdytos visos šios sąlygos:

Pagal 1 dalį suteikta išimtis neturi įtakos 200 straipsnio taikymui.

Valstybės narės, kuriose rizikų, įtrauktų į I priedo A dalies 2 grupę, draudimo sutartys gali būti visapusiška arba daline alternatyva įstatymų nustatytos socialinės apsaugos sistemos teikiamam sveikatos draudimui, gali reikalauti:

Valstybės narės gali reikalauti, kad 1 dalyje nurodyta sveikatos draudimo sistema būtų paremta gyvybės draudimui analogišku techniniu pagrindu, kai laikomasi visų toliau nurodytų sąlygų:

Pirmos pastraipos e punkte nurodytu atveju atsižvelgiama į ilgėjančios gyvenimo trukmės atidėjinius; galima pareikalauti atlikti naują sveikatos patikrinimą, tačiau tik tuo atveju, kai norima padidinti draudimo sumą.

Atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijos paskelbia pirmos pastraipos a punkte nurodytas sergamumo lenteles bei kitus svarbius statistikos duomenis ir perduoda juos buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms.

Draudimo įmokos, vadovaujantis aktuarinio apskaičiavimo metodu, turi būti pakankamos, kad draudimo įmonės galėtų vykdyti visus savo įsipareigojimus, atsižvelgdamos į visus savo finansinės padėties aspektus. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad draudimo įmokų apskaičiavimo techninis pagrindas būtų pateiktas jos priežiūros institucijoms iki pradedant naudoti draudimo produktą.

Trečia ir ketvirta pastraipos taip pat taikomos, jeigu keičiamos galiojančios sutartys.

Šioje antraštinėje dalyje vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:

▼M5

▼M1

▼B

Taikant šią antraštinę dalį, priežiūros institucijos patronuojančia įmone taip pat laiko bet kokią įmonę, kuri, priežiūros institucijų nuomone, veiksmingai daro lemiamą įtaką kitai įmonei.

Jos taip pat laiko dukterine įmone bet kokią įmonę, kuriai, priežiūros institucijų nuomone, patronuojanti įmonė veiksmingai daro lemiamą įtaką.

Jos taip pat laiko, kad tiesiogiai ar netiesiogiai turima įmonės balsavimo teisių ar kapitalo dalis yra dalyvavimas, kai priežiūros institucijų nuomone tai įmonei daroma svarbi įtaka.

Valstybės narės numato grupei priklausančių draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūrą grupių lygmeniu, kaip nustatyta šioje antraštinėje dalyje.

Šios direktyvos nuostatos dėl atskirų draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūros taisyklių taikomos tokioms įmonėms, išskyrus atvejus, kai šioje antraštinėje dalyje nustatyta kitaip.

Valstybės narės užtikrina, kad priežiūra grupių lygmeniu būtų taikoma:

2 dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais, jei dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, yra kontroliuojamos įmonės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, kuriai taikoma papildoma priežiūra pagal Direktyvos 2002/87/EB 5 straipsnio 2 dalį, susijusi įmonė, arba ji pati yra tokia kontroliuojama įmonė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, grupės priežiūros institucija po konsultacijų su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis gali nuspręsti tos dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės arba tos draudimo kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės lygmeniu nevykdyti rizikos koncentracijos priežiūros, nurodytos šios direktyvos 244 straipsnyje, arba grupės vidaus sandorių priežiūros, nurodytos šios direktyvos 245 straipsnyje, arba abiejų.

Jeigu mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomos lygiavertės nuostatos pagal šią direktyvą ir pagal Direktyvą 2002/87/EB, visų pirma su rizika grindžiama priežiūra susijusios nuostatos, grupės priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis, gali nuspręsti šiai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei taikyti tik atitinkamas Direktyvos 2002/87/EB nuostatas.

Jeigu mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei ir pagal šią direktyvą, ir pagal Direktyvą 2006/48/EB taikoma lygiavertė nuostata, visų pirma su rizika grindžiama priežiūra susijusios nuostatos, grupės priežiūros institucija, sutarusi su bankų ir investicinių paslaugų sektoriaus konsoliduotos priežiūros institucija, gali taikyti tik direktyvos nuostatas dėl svarbiausio finansų sektoriaus, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 3 straipsnio 2 dalyje.

Grupės priežiūros institucija informuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 ( 15 ) įsteigtą Europos priežiūros instituciją (Europos bankininkystės instituciją) (EBI) ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 ( 16 ), įsteigtą Europos priežiūros instituciją (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (EDPPI) apie sprendimus, priimtus pagal 4 ir 5 dalis. EBI, EDPPI ir Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 ( 17 ) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (EVPRI), pasitelkdamos Europos priežiūros institucijų jungtinį komitetą (toliau – Jungtinis komitetas), parengia gaires, kuriomis siekiama suderinti priežiūros praktiką, ir techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuos jos perduoda Komisijai per trejus metus nuo tų gairių priėmimo.

Priežiūros institucijos, vykdančios grupės priežiūrą pagal 213 straipsnį, neprivalo prižiūrėti atskirų trečiųjų šalių draudimo įmonių, trečiųjų šalių perdraudimo įmonių, draudimo kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių arba mišrios veiklos draudimo kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių, nedarant poveikio 257 straipsniui, tiek, kiek tai susiję su draudimo kontroliuojančiosiomis (holdingo) bendrovėmis arba mišrią veiklą vykdančiomis finansų kontroliuojančiosiomis (holdingo) bendrovėmis.

Grupės priežiūros institucija gali nuspręsti konkrečiais atvejais netaikyti 213 straipsnyje nurodytos grupės priežiūros įmonei, kai:

Tačiau jei kelioms atskiroms tos pačios grupės įmonėms galima netaikyti priežiūros pagal pirmos pastraipos b punktą, jas vis dėlto būtina prižiūrėti, jei jos kartu nėra nereikšmingos.

Jei grupės priežiūros institucija mano, kad draudimo ar perdraudimo įmonei neturėtų būti taikoma grupės priežiūra pagal pirmos pastraipos b arba c punktus, ji, prieš priimdama sprendimą, konsultuojasi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis.

Jei grupės priežiūros institucija netaiko draudimo ar perdraudimo įmonei grupės priežiūros pagal vieną iš pirmos pastraipos b ar c punktuose numatytų atvejų, valstybės narės, kurioje yra ta įmonė, priežiūros institucijos gali paprašyti, kad grupei vadovaujanti įmonė pateiktų bet kokią informaciją, kuri gali padėti prižiūrėti atitinkamą draudimo ar perdraudimo įmonę.

Jei dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, arba draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, nurodyta 213 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, pati yra kitos draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinė įmonė arba kitos draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar kitos mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, dukterinė įmonė, 218–258 straipsniai taikomi tik pagrindinės patronuojančios draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, lygmeniu.

Jei 1 dalyje nurodyta pagrindinė patronuojanti draudimo ar perdraudimo įmonė, arba draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, yra įmonės, kurioms taikoma papildoma priežiūra pagal Direktyvos 2002/87/EB 5 straipsnio 2 dalį, dukterinė įmonė, grupės priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis, gali nuspręsti tos pagrindinės patronuojančios įmonės ar bendrovės lygmeniu nevykdyti rizikos koncentracijos priežiūros, nurodytos 244 straipsnyje, grupės vidaus sandorių priežiūros, nurodytos 245 straipsnyje, arba abiejų.

Jei dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės, arba draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, kurių pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, kaip nurodyta 213 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, pagrindinė buveinė nėra toje pačioje valstybėje narėje, kaip pagrindinės Sąjungos lygmens patronuojančios įmonės, nurodytos 215 straipsnyje, valstybės narės gali leisti savo priežiūros institucijoms nuspręsti, pasikonsultavus su grupės priežiūros institucija ir ta pagrindine Sąjungos lygmens patronuojančia įmone, taikyti nacionalinio lygmens grupės priežiūrą pagrindinei patronuojančiai draudimo ar perdraudimo įmonei, draudimo kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei.

Priežiūros institucija pagrindinei patronuojančiai įmonei gali taikyti nacionalinio lygmens grupės priežiūrą tik srityse, numatytose viename ar keliuose II skyriaus skirsniuose.

Jei priežiūros institucija nusprendžia nacionaliniu lygmeniu pagrindinei patronuojančiai įmonei taikyti II skyriaus 1 skirsnį, metodas, kurį grupės priežiūros institucija pasirenka pagal 220 straipsnį pagrindinei patronuojančiai įmonei prižiūrėti Bendrijos lygmeniu, nurodytu 215 straipsnyje, yra lemiamas ir taikomas atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijos.

Jei priežiūros institucija nusprendžia nacionaliniu lygmeniu taikyti pagrindinei patronuojančiai įmonei II skyriaus 1 skirsnį ir jei pagrindinė Bendrijos lygmens patronuojanti įmonė, nurodyta 215 straipsnyje, gavo leidimą pagal 231 straipsnį arba 233 straipsnio 5 dalį skaičiuoti grupės mokumo kapitalo reikalavimą, taip pat grupės draudimo ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimą pagal vidaus modelį, tas sprendimas yra lemiamas ir taikomas atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijų.

Esant situacijai, kai priežiūros institucija mano, kad pagrindinės nacionalinio lygmens patronuojančios įmonės rizikos pobūdis smarkiai skiriasi nuo Bendrijos lygmeniu patvirtinto vidaus modelio, ir jeigu ta įmonė tinkamai neišsprendžia priežiūros institucijos iškeltų klausimų, ta priežiūros institucija gali nustatyti papildomą kapitalą, kuriuo didinamas pagal tokį modelį apskaičiuotas tos įmonės grupės mokumo kapitalo reikalavimas, arba, išimtiniais atvejais, jei toks papildomo kapitalo nustatymas būtų netinkamas, reikalauti, kad įmonė savo grupės mokumo kapitalo reikalavimą perskaičiuotų pagal standartinę formulę.

▼M5

Priežiūros institucija paaiškina tokius sprendimus įmonei ir grupės priežiūros institucijai. Grupės priežiūros institucija apie tai informuoja priežiūros institucijų kolegiją pagal 248 straipsnio 1 dalies a punktą.

▼B

Kai priežiūros institucija pagrindinei nacionalinio lygmens patronuojančiai įmonei nusprendžia taikyti II skyriaus 1 skirsnį, tai įmonei neleidžiama pateikti prašymo pagal 236 ar 243 straipsnius leisti taikyti savo dukterinėms įmonėms 238 ir 239 straipsnius.

Kai valstybės narės leidžia savo priežiūros institucijoms priimti sprendimą, nurodytą 1 dalyje, jos nustato, kad tokių sprendimų nebūtų galima priimti arba toliau taikyti, jei nacionalinio lygmens pagrindinė patronuojanti įmonė yra 215 straipsnyje nurodytos Bendrijos lygmens pagrindinės patronuojančios įmonės dukterinė įmonė, ir tai pagrindinei patronuojančiai įmonei pagal 237 ar 243 straipsnius buvo leista taikyti tai dukterinei įmonei 238 ir 239 straipsnius.

Komisija pagal 301a straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama, kokiomis aplinkybėmis galima priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą.

Jeigu valstybės narės leidžia savo priežiūros institucijoms priimti 216 straipsnyje nurodytą sprendimą, jos taip pat leidžia joms nuspręsti susitarti su kitų valstybių narių, kuriose veikia kita susijusi nacionalinio lygmens pagrindinė patronuojanti įmonė, priežiūros institucijomis, kad galėtų vykdyti keliose valstybėse narėse veikiančio pogrupio lygmens priežiūrą.

Jeigu atitinkamos priežiūros institucijos susitaria taip, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, grupės priežiūra nevykdoma 216 straipsnyje nurodytų pagrindinių patronuojančių įmonių, veikiančių valstybėse narėse, išskyrus tas valstybes nares, kuriose veikia pirmoje pastraipoje nurodytas pogrupis, lygmeniu.

▼M5

Tokiu atveju priežiūros institucijos paaiškina savo susitarimą grupės priežiūros institucijai ir pagrindinei Sąjungos lygmens patronuojančiai įmonei. Grupės priežiūros institucija apie tai informuoja priežiūros institucijų kolegiją pagal 248 straipsnio 1 dalies a punktą.

▼B

216 straipsnio 2–6 dalys taikomos mutatis mutandis.

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma, kokiomis aplinkybėmis galima priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą.