Eureka CRR Sign in

02013R0575 — LT — 01.01.2027 — 022.001


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

►M9   EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 575/2013

2013 m. birželio 26 d.

dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ◄

(Tekstas svarbus EEE)

(OL L 176 2013.6.27, p. 1)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

 M1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/62  2014 m. spalio 10 d.

  L 11

37

17.1.2015

 M2

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/1014  2016 m. birželio 8 d.

  L 171

153

29.6.2016

 M3

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/2188  2017 m. rugpjūčio 11 d.

  L 310

1

25.11.2017

►M4

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2395  2017 m. gruodžio 12 d.

  L 345

27

27.12.2017

►M5

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2401  2017 m. gruodžio 12 d.

  L 347

1

28.12.2017

 M6

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/405  2017 m. lapkričio 21 d.

  L 74

3

16.3.2018

►M7

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/630  2019 m. balandžio 17 d.

  L 111

4

25.4.2019

►M8

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/876  2019 m. gegužės 20 d.

  L 150

1

7.6.2019

►M9

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/2033  2019 m. lapkričio 27 d.

  L 314

1

5.12.2019

►M10

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/2160  2019 m. lapkričio 27 d.

  L 328

1

18.12.2019

►M11

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2020/873  2020 m. birželio 24 d.

  L 204

4

26.6.2020

►M12

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/424  2019 m. gruodžio 17 d.

  L 84

1

11.3.2021

►M13

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/558  2021 m. kovo 31 d.

  L 116

25

6.4.2021

 M14

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1043  2021 m. birželio 24 d.

  L 225

52

25.6.2021

►M15

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2022/2036  2022 m. spalio 19 d.

  L 275

1

25.10.2022

►M16

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/2869  2023 m. gruodžio 13 d.

  L 2869

1

20.12.2023

►M17

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/1623  2024 m. gegužės 31 d.

  L 1623

1

19.6.2024

 M18

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2024/2795  2024 m. liepos 24 d.

  L 2795

1

31.10.2024

►M19

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/2987   2024 m. lapkričio 27 d.

  L 2987

1

4.12.2024

►M20

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2025/1215   2025 m. birželio 17 d.

  L 1215

1

25.6.2025

►M21

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2025/1496  2025 m. birželio 12 d.

  L 1496

1

19.9.2025

►M22

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2026/1221  2026 m. birželio 4 d.

  L 1221

1

11.9.2026


Pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 208, 2.8.2013, p.  68 (575/2013)

►C2

Klaidų ištaisymas, OL L 321, 30.11.2013, p.  6 (Nr. 575/2013)

►C3

Klaidų ištaisymas, OL L 020, 25.1.2017, p.  2 (575/2013)

►C4

Klaidų ištaisymas, OL L 220, 23.8.2019, p.  28 (2019/876)

►C5

Klaidų ištaisymas, OL L 335, 13.10.2020, p.  20 (2019/630)

►C6

Klaidų ištaisymas, OL L 405, 2.12.2020, p.  79 (2019/2033)

 C7

Klaidų ištaisymas, OL L 065, 25.2.2021, p.  61 (2019/876)

►C8

Klaidų ištaisymas, OL L 398, 11.11.2021, p.  30 (2019/876)

►C9

Klaidų ištaisymas, OL L 092, 30.3.2023, p.  29 (Nr. 575/2013)

►C10

Klaidų ištaisymas, OL L 90328, 16.4.2025, p.  1 (2024/1623)




▼B

▼M9

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 575/2013

2013 m. birželio 26 d.

dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012

▼B

(Tekstas svarbus EEE)



PIRMA DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I

ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

▼M8

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomos vienodos taisyklės dėl bendrųjų prudencinių reikalavimų, kurių įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurių priežiūra vykdoma pagal Direktyvą 2013/36/ES, turi laikytis šių punktų atžvilgiu:

a) 

nuosavų lėšų reikalavimų, susijusių su visapusiškai kiekybiškai įvertinamais, vienodais ir standartizuotais kredito rizikos, rinkos rizikos, operacinės rizikos, atsiskaitymo rizikos ir sverto elementais;

b) 

dideles pozicijas ribojančių reikalavimų;

c) 

likvidumo reikalavimų, susijusių su visapusiškai kiekybiškai įvertinamais, vienodais ir standartizuotais likvidumo rizikos elementais;

d) 

informacijos teikimo reikalavimų, susijusių su a, b ir c punktais;

e) 

viešo atskleidimo reikalavimų.

Šiuo reglamentu nustatomos vienodos taisyklės dėl nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, kurių privalo laikytis pertvarkytini subjektai, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (G-SII) arba G-SII dalis ir ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės.

Šiuo reglamentu nereglamentuojami kompetentingoms institucijoms keliami informacijos skelbimo reikalavimai įstaigų prudencinio reguliavimo ir priežiūros srityje, kaip nustatyta Direktyvoje 2013/36/ES.

2 straipsnis

Priežiūros įgaliojimai

1.  
Siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi, kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai ir jos laikosi Direktyvoje 2013/36/ES ir šiame reglamente nustatytų procedūrų.
2.  
Siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi, pertvarkymo institucijoms suteikiami įgaliojimai ir jos laikosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES ( 1 ) ir šiame reglamente nustatytų procedūrų.
3.  
Siekiant užtikrinti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų laikymąsi, kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos bendradarbiauja.
4.  
Siekdami užtikrinti reikalavimų laikymąsi pagal atitinkamą savo kompetenciją, Bendra pertvarkymo valdyba, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 ( 2 ) 42 straipsniu, ir Europos Centrinis Bankas klausimais, susijusiais su Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 ( 3 ) jam pavestomis užduotimis, užtikrina reguliarų ir patikimą keitimąsi atitinkama informacija.

▼M9

5.  
Taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2033 ( 4 ) 1 straipsnio 2 ir 5 dalyse išdėstytas nuostatas, kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2034 ( 5 ) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte, traktuoja tas investicines įmones taip, lyg tos investicinės įmonės būtų įstaigos pagal šį reglamentą.

▼B

3 straipsnis

Griežtesnių reikalavimų taikymas įstaigose

Šiuo reglamentu įstaigoms nedraudžiama turėti daugiau nuosavų lėšų ir didesnes jų sudedamąsias dalis, nei reikalaujama šiame reglamente, arba taikyti griežtesnes priemones, nei reikalaujama šiame reglamente.

4 straipsnis

Apibrėžtys

1.  

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

▼M9

1) 

kredito įstaiga – įmonė, kuri verčiasi bet kuria iš šių veiklų:

a) 

indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš visuomenės ir paskolų teikimas savo sąskaita;

▼M17

b) 

bet kurios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES ( 6 ) I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose nurodytos veiklos vykdymas, jei taikoma viena iš toliau nurodytų sąlygų, tačiau įmonė nėra prekiautoja biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais, kolektyvinio investavimo subjektas, draudimo įmonė arba investicinė įmonė, kuriai pagal Direktyvos 2013/36/ES 8a straipsnį netaikomas reikalavimas gauti kredito įstaigos veiklos leidimą:

i) 

Sąjungoje įsteigtos įmonės, įskaitant visus trečiojoje valstybėje įsteigtus jos filialus ir patronuojamąsias įmones, visa konsoliduoto turto vertė yra lygi arba viršija 30 mlrd. EUR;

ii) 

Sąjungoje įsteigtos įmonės, įskaitant visus trečiojoje valstybėje įsteigtus jos filialus ir patronuojamąsias įmones, visa turto vertė yra mažesnė nei 30 mlrd. EUR, o įmonė priklauso grupei, kurios visų Sąjungoje įsteigtų įmonių, įskaitant visus trečiojoje valstybėje įsteigtus jų filialus ir patronuojamąsias įmones, kurių visa turto vertė individualiai yra mažesnė nei 30 mlrd. EUR ir kurios vykdo Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą, visa konsoliduoto turto vertė yra lygi arba viršija 30 mlrd. EUR;

iii) 

Sąjungoje įsteigtos įmonės, įskaitant visus trečiojoje valstybėje įsteigtus jos filialus ir patronuojamąsias įmones, visa turto vertė yra mažesnė nei 30 mlrd. EUR, o įmonė priklauso grupei, kurios visų įmonių, vykdančių bet kurią Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą, visa konsoliduoto turto vertė yra lygi arba viršija 30 mlrd. EUR, kai taip nusprendžia konsoliduotos priežiūros institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucijų kolegija, kad atsižvelgtų į galimą reikalavimų apėjimo riziką ir galimą riziką Sąjungos finansiniam stabilumui;

▼M9

taikant b punkto ii ir iii papunkčius, kai įmonė priklauso trečiosios valstybės grupei, kiekvieno trečiosios valstybės grupės filialo, kuriam suteiktas veiklos leidimas Sąjungoje, visas turtas įtraukiamas į visų grupės įmonių bendrą viso turto vertę;

2) 

investicinė įmonė – investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriam suteiktas veiklos leidimas pagal tą direktyvą, išskyrus kredito įstaigas;

3) 

įstaiga – kredito įstaiga, kuriai suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 8 straipsnį, arba tos direktyvos 8a straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė;

▼M9 —————

▼B

5) 

draudimo įmonė – draudimo įmonė, kaip apibrėžta 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) ( 7 ) 13 straipsnio 1 punkte;

6) 

perdraudimo įmonė – perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 4 punkte;

▼M8

7) 

kolektyvinio investavimo subjektas (KIS) – KIPVPS, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB ( 8 ) 1 straipsnio 2 dalyje, arba alternatyvaus investavimo fondas (AIF), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES ( 9 ) 4 straipsnio 1 dalies a punkte;

▼B

8) 

viešojo sektoriaus subjektas – nekomercinė administracinė įstaiga, pavaldi centrinei, regioninei ar vietos valdžiai, arba institucijoms, kurios vykdo tas pačias funkcijas kaip regioninės vyriausybės ir vietos valdžios institucijos, arba nekomercinė įmonė, kuri priklauso centrinei, regioninei arba vietos valdžiai arba yra įsteigta ir finansuojama centrinės, regioninės ar vietos valdžios, ir kuri yra sudariusi specialius garantijų susitarimus, įskaitant įstatymais reglamentuojamas savivaldos įstaigas, kurioms taikoma viešoji priežiūra;

9) 

valdymo organas – valdymo organas, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte;

10) 

vyresnioji vadovybė – vyresnioji vadovybė, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte;

11) 

sisteminė rizika – sisteminė rizika, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte;

▼M17 —————

▼M5

13) 

iniciatorius – iniciatorius, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 ( 10 ) 2 straipsnio 3 punkte;

14) 

rėmėjas – rėmėjas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 5 punkte;

▼M5

14a) 

pirminis skolintojas – pirminis skolintojas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 20 punkte;

▼M17

15) 

patronuojančioji įmonė – įmonė, kuri kontroliuoja, kaip tai suprantama pagal 37 punktą, vieną ar daugiau įmonių;

16) 

patronuojamoji įmonė – įmonė, kurią kontroliuoja, kaip tai suprantama pagal 37 punktą, kita įmonė; patronuojamųjų įmonių patronuojamosios įmonės taip pat laikomos pirmosios visas šias įmones patronuojančios įmonės patronuojamosiomis įmonėmis;

▼B

17) 

filialas – veiklos vieta, kuri yra juridiškai priklausoma įstaigos dalis ir kurioje tiesiogiai atliekami visi ar kai kurie įstaigų veiklai būdingi sandoriai;

▼M17

18) 

papildomas paslaugas teikianti įmonė – įmonė, kurios pagrindinę veiklą, nesvarbu, ar teikiamą grupei priklausančioms įmonėms, ar grupei nepriklausantiems klientams, sudaro bet kuri iš toliau išvardytų veiklų:

a) 

tiesioginis bankininkystės veiklos išplėtimas;

b) 

veiklos nuoma, turto nuosavybė arba valdymas, duomenų tvarkymo paslaugų teikimas ar bet kuri kita veikla, jei šia veikla papildoma bankininkystės veikla;

c) 

bet kuri kita veikla, kurią EBI laiko panašia į a ir b papunkčiuose nurodytą veiklą;

▼C2

19) 

turto valdymo bendrovė – turto valdymo bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 5 punkte, arba AIFV, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies b punkte, įskaitant, jei nenumatyta kitaip, trečiųjų valstybių subjektus, kurie vykdo panašią veiklą ir kuriems taikomi trečiosios valstybės įstatymai;

▼M17

20) 

finansų kontroliuojančioji bendrovė – įmonė, atitinkanti visas šias sąlygas:

a) 

įmonė yra finansų įstaiga;

b) 

įmonė nėra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė;

c) 

ji turi bent vieną patronuojamąją įmonę, kuri yra įstaiga;

d) 

daugiau nei 50 % bet kurio iš toliau išvardytų rodiklių yra nuolat susiję su patronuojamosiomis įmonėmis, kurios yra įstaigos arba finansų įstaigos, ir su veikla, kurią vykdo pati įmonė ir kuri nėra susijusi su patronuojamųjų įmonių kapitalo dalių įsigijimu ar turėjimu nuosavybės teise, kai ta veikla yra tokio pat pobūdžio, kaip įstaigų ar finansų įstaigų vykdoma veikla:

i) 

įmonės nuosavas kapitalas remiantis konsoliduota jos būkle;

ii) 

įmonės turtas remiantis konsoliduota jos būkle;

iii) 

įmonės pajamos remiantis konsoliduota jos būkle;

iv) 

įmonės personalas remiantis konsoliduota jos būkle;

v) 

kiti rodikliai, kuriuos kompetentinga institucija laiko svarbiais.

Kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad subjektas negali būti laikomas finansų kontroliuojančiąja bendrove, net jei tenkinamas vienas iš pirmos pastraipos i–iv papunkčiuose nurodytų rodiklių, jei kompetentinga institucija mano, kad atitinkamas rodiklis neperteikia teisingo ir tikro grupės pagrindinės veiklos ir rizikos vaizdo. Prieš priimdama tokį sprendimą, kompetentinga institucija konsultuojasi su EBI ir pateikia pagrįstą ir išsamų kokybinį ir kiekybinį pagrindimą. Kompetentinga institucija deramai atsižvelgia į EBI nuomonę, o jei nusprendžia nuo jos nukrypti, per tris mėnesius nuo EBI nuomonės gavimo dienos pateikia EBI nukrypimo nuo atitinkamos nuomonės pagrindimą.

▼M17

20a) 

investicinė kontroliuojančioji bendrovė – investicinė kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 23 punkte;

▼B

21) 

mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė – mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 15 punkte;

22) 

mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji įmonė, kuri nėra finansų kontroliuojančioji bendrovė ar įstaiga arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kurios bent viena iš patronuojamųjų įmonių yra įstaiga;

23) 

trečiosios valstybės draudimo įmonė – trečiosios valstybės draudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 3 punkte;

24) 

trečiosios valstybės perdraudimo įmonė – trečiosios valstybės perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 6 punkte;

25) 

pripažinta trečiųjų valstybių investicinė įmonė – įmonė, kuri atitinka visas šias sąlygas:

a) 

kuri, jeigu būtų įsteigta Sąjungoje, atitiktų investicinės įmonės apibrėžtį;

b) 

kuriai veiklos leidimas išduotas trečiojoje valstybėje;

c) 

kuriai taikomos riziką ribojančios taisyklės ir kuri laikosi tų riziką ribojančių taisyklių, kurios, kompetentingų institucijų nuomone, griežtumu atitinka bent šiame reglamente arba Direktyvoje 2013/36/ES nustatytas taisykles;

▼M17

26) 

finansų įstaiga – įmonė, atitinkanti abi šias sąlygas:

a) 

ji nėra įstaiga, vien pramonės kontroliuojančioji bendrovė, specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas, draudimo kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies f punkte, arba mišrią veiklą vykdanti draudimo kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta tos direktyvos 212 straipsnio 1 dalies g punkte, išskyrus atvejus, kai mišrią veiklą vykdanti draudimo kontroliuojančioji bendrovė turi patronuojamąją įstaigą;

b) 

ji atitinka vieną ar daugiau iš šių sąlygų:

i) 

pagrindinė įmonės veikla yra įsigyti arba nuosavybės teise turėti įmonių kapitalo dalis arba vykdyti vienos ar daugiau rūšių veiklą, išvardytą Direktyvos 2013/36/ES I priedo 2-12 punktuose ir 15, 16 ir 17 punktuose, arba teikti vieną ar daugiau paslaugų arba vykdyti vienos ar daugiau rūšių veiklą, išvardytą Direktyvos 2014/65/ES I priedo A arba B skirsnyje, susijusią su Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnyje išvardytomis finansinėmis priemonėmis;

ii) 

įmonė yra investicinė įmonė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, investicinė kontroliuojančioji bendrovė, mokėjimo paslaugų teikėja, klasifikuota pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 ( 11 ) 1 straipsnio 1 dalies a–d punktus, turto valdymo bendrovė arba pagalbines paslaugas teikianti įmonė;

▼M17

26a) 

vien pramonės kontroliuojančioji bendrovė – įmonė, atitinkanti visas šias sąlygas:

a) 

jos pagrindinė veikla yra įsigyti arba nuosavybės teise turėti kapitalo dalis;

b) 

ji nėra nurodyta šios dalies 27 punkto a papunktyje arba 27 punkto d–l papunkčiuose ir nėra investicinė įmonė, turto valdymo bendrovė arba mokėjimo paslaugų teikėja, taikant Direktyvos (ES) 2015/2366 1 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytas kategorijas;

c) 

nedalyvauja valdant finansų sektoriaus subjekto kapitalą;

▼B

27) 

finansų sektoriaus subjektas – bet kuris iš šių subjektų:

a) 

įstaiga;

b) 

finansų įstaiga;

▼M17 —————

▼B

d) 

draudimo įmonė;

e) 

trečiosios valstybės draudimo įmonė;

f) 

perdraudimo įmonė;

g) 

trečiosios valstybės perdraudimo įmonė;

▼C2

h) 

draudimo kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies f punkte;

▼C2

▼B

k) 

į Direktyvos 2009/138/EB taikymo sritį pagal tos direktyvos 4 straipsnį neįtraukta bendrovė;

l) 

trečiosios valstybės įmonė, kurios pagrindinė veikla yra panaši į bet kurio iš a–k punktuose nurodytų subjektų veiklą;

▼M17

28) 

„patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje“ – įstaiga valstybėje narėje, turinti patronuojamąją įmonę, kuri yra įstaiga arba finansų įstaiga, arba dalyvaujanti valdant įstaigos arba finansų įstaigos kapitalą ir pati nesanti kitos įstaigos, gavusios veiklos leidimą toje pačioje valstybėje narėje, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

▼B

29) 

ES patronuojančioji įstaiga – patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kuri nėra kitos įstaigos, gavusios veiklos leidimą bet kurioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

▼M9

29a) 

patronuojančioji investicinė įmonė valstybėje narėje – valstybėje narėje esanti patronuojančioji įstaiga, kuri yra investicinė įmonė;

29b) 

ES patronuojančioji investicinė įmonė – ES patronuojančioji įstaiga, kuri yra investicinė įmonė;

▼M8

29c) 

patronuojančioji kredito įstaiga valstybėje narėje – patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kuri yra kredito įstaiga;

29d) 

ES patronuojančioji kredito įstaiga – ES patronuojančioji įstaiga, kuri yra kredito įstaiga;

▼B

30) 

patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje – finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuri pati nėra įstaigos, gavusios veiklos leidimą toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

31) 

ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, kuri pati nėra įstaigos, gavusios veiklos leidimą bet kurioje valstybėje narėje, arba kitos finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

32) 

patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje – mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuri pati nėra įstaigos, gavusios veiklos leidimą toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

33) 

ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, kuri pati nėra įstaigos, gavusios veiklos leidimą bet kurioje valstybėje narėje, arba kitos finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

34) 

pagrindinė sandorio šalis – pagrindinė sandorio šalis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 punkte;

▼M17

35) 

dalyvavimas valdant kapitalą – kitų įmonių akcijų paketai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES ( 12 ) 2 straipsnio 2 punkte, arba tiesioginė ar netiesioginė 20 % ar daugiau įmonės balsavimo teisių ar kapitalo nuosavybė;

▼B

36) 

kvalifikuotoji akcijų paketo dalis – tiesiogiai arba netiesiogiai turima įmonės kapitalo dalis, kuri sudaro 10 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių, arba tokia dalis, kuri suteikia galimybę daryti reikšmingą įtaką tos įmonės valdymui;

▼M17

37) 

kontrolė – patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonių santykiai, kaip apibūdinta Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnyje arba apskaitos standartuose, kurie taikomi įstaigai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 ( 13 ), arba panašūs bet kurio fizinio arba juridinio asmens ir įmonės santykiai;

▼B

38) 

glaudūs ryšiai – padėtis, kai du arba daugiau fizinių arba juridinių asmenų yra susiję kuriuo nors iš šių būdų:

a) 

dalyvauja valdant kapitalą, tiesiogiai turėdami arba kontroliuodami 20 % arba daugiau balsavimo teisių įmonėje arba įmonės kapitalo;

b) 

kontrolės ryšiais;

c) 

nuolatiniais abiejų arba visų tų asmenų santykiais su tuo pačiu trečiuoju asmeniu dėl kontrolės ryšių;

39) 

susijusių klientų grupė – bet kuri iš šių grupių:

a) 

du ar daugiau fizinių arba juridinių asmenų, kurie, jeigu nenurodyta kitaip, kelia vieną riziką, nes vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja antrąjį arba kitus asmenis;

b) 

du ar daugiau fizinių arba juridinių asmenų, kurie nėra susiję a punkte apibūdintais kontrolės santykiais, bet kuriuos reikia laikyti keliančiais vieną riziką, nes jie taip tarpusavyje susiję, kad, jeigu vienas iš jų turėtų finansinių problemų, ypač finansavimo arba grąžinimo sunkumų, antrasis arba visi kiti greičiausiai taip pat susidurtų su finansavimo arba grąžinimo sunkumais.

Nepaisant a ir b punktų, tais atvejais, kai centrinės valdžios institucija tiesiogiai kontroliuoja daugiau nei vieną fizinį ar juridinį asmenį arba yra tiesiogiai susijusi su daugiau nei vienu fiziniu ar juridiniu asmeniu, grupė, kurią sudaro centrinės valdžios institucija ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai ji kontroliuoja pagal a punktą, arba kurie yra susiję su ja pagal b punktą, gali būti laikoma nesusijusių klientų grupe. Vietoj to susijusių klientų grupės, kurią sudaro centrinės valdžios institucija ir kiti fiziniai arba juridiniai asmenys, egzistavimas gali būti vertinamas atskirai kiekvieno iš asmenų, kuriuos tiesiogiai kontroliuoja centrinės valdžios institucija pagal a punktą arba kurie yra tiesiogiai susiję su ja pagal b punktą, ir visų fizinių bei juridinių asmenų, kuriuos tas asmuo kontroliuoja pagal a punktą arba su kuriuo jie yra susiję pagal b punktą, įskaitant centrinės valdžios instituciją, atžvilgiu. Tas pats taikytina regioninėms arba vietos institucijoms, kurioms taikoma 115 straipsnio 2 dalis.

▼M8

Du arba daugiau fizinių arba juridinių asmenų, kurie atitinka a arba b punkte nustatytas sąlygas dėl savo tiesioginės tos pačios pagrindinės sandorio šalies pozicijos tarpuskaitos veiklos tikslais, nelaikomi susijusių klientų grupe;

▼B

40) 

kompetentinga institucija – pagal nacionalinę teisę oficialiai pripažinta viešosios valdžios institucija arba įstaiga, kuri yra įgaliota pagal nacionalinę teisę prižiūrėti įstaigas, tokiu būdu priklausydama atitinkamoje valstybėje narėje veikiančiai priežiūros sistemai;

▼M8

41) 

konsoliduotos priežiūros institucija – kompetentinga institucija, atsakinga už konsoliduotos priežiūros vykdymą pagal Direktyvos 2013/36/ES 111 straipsnį;

▼B

42) 

veiklos leidimas – institucijų išduotas bet kokios formos dokumentas, kuriuo suteikiama teisė verstis tam tikra veikla;

43) 

buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje įstaiga yra gavusi veiklos leidimą;

44) 

priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje įstaiga turi filialą arba teikia paslaugas;

45) 

ECBS centriniai bankai – nacionaliniai centriniai bankai, kurie yra Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariai, ir Europos centrinis bankas (ECB);

46) 

centriniai bankai – ECBS centriniai bankai ir trečiųjų valstybių centriniai bankai;

47) 

konsoliduota būklė – padėtis, kuri susidaro tuo atveju, kai šio reglamento reikalavimai pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių taikomi įstaigai taip, lyg ta įstaiga kartu su vienu arba daugiau subjektų būtų viena įstaiga;

48) 

konsoliduotai – remiantis konsoliduota būkle;

49) 

iš dalies konsoliduotai – remiantis patronuojančiosios įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, išskyrus subjektų pogrupį, konsoliduota būkle arba patronuojančiosios įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kuri nėra pagrindinė patronuojančioji įstaigą, finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, konsoliduota būkle;

50) 

finansinė priemonė – bet kuri iš šių priemonių:

a) 

sutartis, dėl kurios viena iš šalių įgyja finansinio turto, o kita – finansinį įsipareigojimą arba kitos šalies nuosavybės priemonę;

b) 

bet kuri Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnyje nurodyta priemonė;

c) 

išvestinė finansinė priemonė;

d) 

pirminė finansinė priemonė;

e) 

grynųjų pinigų priemonė.

Visos a, b ir c punktuose nurodytos priemonės yra finansinės priemonės tik tada, jei jų vertė kyla iš pagrindinės finansinės priemonės arba kito pagrindinio straipsnio kainos, normos arba indekso;

▼M9

51) 

pradinis kapitalas – Direktyvos 2013/36/ES 12 straipsnyje nurodyti nuosavų lėšų dydžiai ir rūšys;

▼M17

52) 

operacinė rizika – rizika, kad dėl netinkamų arba nepavykusių vidaus procesų, žmonių ir sistemų arba išorės įvykių bus patiriama nuostolių, įskaitant, teisinę riziką, modelio riziką arba informacinių ir ryšių technologijų (IRT) riziką, bet jomis neapsiribojant, išskyrus strateginę ir reputacijos riziką;

▼M17

52a) 

teisinė rizika – nuostolių, įskaitant išlaidas, baudas, sankcijas arba baudinius nuostolius, rizika, kai tuos nuostolius įstaiga gali patirti kaip įvykių, dėl kurių pradedamas teismo procesas, pasekmę, įskaitant šiuos veiksmus:

a) 

priežiūros veiksmus ir privačius susitarimus;

b) 

neveikimą tokiu atveju, kai veiksmai yra būtini, norint įvykdyti teisinę pareigą;

c) 

veiksmus, kurių imtasi siekiant išvengti teisinės pareigos vykdymo;

d) 

nusižengimus, padaromus dėl tyčinio ar neatsargaus netinkamo elgesio, įskaitant netinkamą finansinių paslaugų teikimą arba netinkamos ar klaidinančios informacijos apie įstaigos parduodamų produktų finansinę riziką teikimą;

e) 

bet kokių reikalavimų, nustatytų pagal nacionalines ar tarptautines įstatymų ar teisės aktų nuostatas, nesilaikymą;

f) 

bet kokių reikalavimų pagal sutartimi įformintus susitarimus arba vidaus taisykles ir elgesio kodeksus, parengtus vadovaujantis nacionalinėmis arba tarptautinėmis taisyklėmis ir praktika, nesilaikymą;

g) 

etikos taisyklių nesilaikymą;

52b) 

modelio rizika – rizika patirti nuostolių, susijusių su sprendimais, kurie iš esmės grindžiami vidaus modelių taikymo rezultatais, dėl tokių modelių struktūros, plėtojimo, parametrų vertinimo, įgyvendinimo, naudojimo arba stebėsenos klaidų, įskaitant:

a) 

netinkamą pasirinkto vidaus modelio ir jo charakteristikų struktūrą;

b) 

netinkamą patikrinimą, ar pasirinktas vidaus modelis yra tinkamas finansinei priemonei, kurią reikia įvertinti, arba produktui, kurio kainą reikia nustatyti, arba netinkamą patikrinimą, ar pasirinktas vidaus modelis yra tinkamas taikytinoms rinkos sąlygoms;

c) 

klaidas, padarytas įgyvendinant pasirinktą vidaus modelį;

d) 

netinkamą vertinimą rinkos kainomis ir netinkamą rizikos įvertinimą dėl klaidos, padarytos sandorį įrašant į prekybos sistemą;

e) 

pasirinkto vidaus modelio arba jo rezultatų naudojimą tikslu, kuriam tas modelis nebuvo skirtas ar sukurtas naudoti, įskaitant manipuliavimą modeliavimo parametrais;

f) 

netinkamu laiku ar neveiksmingai vykdomą modelio veiklos rezultatų arba gebėjimo iš anksto įvertinti, ar pasirinktas vidaus modelis toliau tinka naudoti pagal paskirtį, stebėseną ar patvirtinimą;

52c) 

IRT rizika – nuostolių rizika, susijusi su bet kokiomis pagrįstai nustatomomis aplinkybėmis, susijusiomis su tinklo ir informacinių sistemų naudojimu, kuri, jei materializuotųsi, galėtų pakenkti tinklo ir informacinių sistemų, bet kokios nuo technologijos priklausomos priemonės ar proceso, operacijų ir procesų arba paslaugų teikimo saugumui, darydama neigiamą poveikį skaitmeninėje ar fizinėje aplinkoje;

52d) 

aplinkos, socialinė ir valdymo rizika (ASV rizika) – neigiamo finansinio poveikio įstaigai rizika, kylanti dėl esamo ar galimo aplinkos, socialinių ar valdymo (ASV) veiksnių poveikio tos įstaigos sandorio šalims arba investuotam turtui; ASV rizika materializuojasi per tradicines finansinės rizikos kategorijas;

52e) 

aplinkos rizika – bet kokio neigiamo finansinio poveikio įstaigai rizika, kylanti dėl esamo ar galimo aplinkos veiksnių poveikio tos įstaigos sandorio šalims arba investuotam turtui, įskaitant veiksnių, susijusius su pertvarka siekiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 ( 14 ) 9 straipsnyje išdėstytų tikslų, poveikį; aplinkos rizika apima ir fizinę riziką, ir pertvarkos riziką;

52f) 

fizinė rizika – bet kokio neigiamo finansinio poveikio įstaigai rizika, kuri yra aplinkos rizikos dalis ir kyla dėl esamo ar galimo fizinio aplinkos veiksnių poveikio tos įstaigos sandorio šalims arba investuotam turtui;

52g) 

pertvarkos rizika – bet kokio neigiamo finansinio poveikio įstaigai rizika, kuri yra aplinkos rizikos dalis ir kyla dėl esamo ar galimo pertvarkos, kuria siekiama pereiti prie aplinkos atžvilgiu tvarios ekonomikos, poveikio tos įstaigos sandorio šalims arba investuotam turtui;

52h) 

socialinė rizika – bet kokio neigiamo finansinio poveikio įstaigai rizika, kylanti dėl esamo ar galimo socialinių veiksnių poveikio įstaigos sandorio šalims arba investuotam turtui;

52i) 

valdymo rizika – bet kokio neigiamo finansinio poveikio įstaigai rizika, kylanti dėl esamo ar galimo valdymo veiksnių poveikio tos įstaigos sandorio šalims arba investuotam turtui;

▼B

53) 

gautinų sumų sumažėjimo rizika – rizika, kad gautinos sumos sumažės dėl kreditų įsipareigojančiajam asmeniui grynaisiais arba negrynaisiais pinigais;

▼M17

54) 

įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė (PD) – įsipareigojančiojo asmens arba, kai taikytina, kredito priemonės įsipareigojimų neįvykdymo per vienų metų laikotarpį tikimybė, o gautinų sumų sumažėjimo rizikos atveju – gautinų sumų sumažėjimo per vienų metų laikotarpį tikimybė;

55) 

nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD) – su viena priemone susijusios pozicijos nuostolio dėl įsipareigojančiojo asmens arba, kai taikytina, kredito priemonės įsipareigojimų neįvykdymo santykis su įsipareigojimų neįvykdymo momentu arba nustatytą ataskaitinę dieną po neįvykdymo dienos nesumokėta suma, o gautinų sumų sumažėjimo rizikos atveju – nuostolis dėl gautinų sumų sumažėjimo, t. y. pozicijos nuostolio dėl įsigytos gautinos sumos sumažėjimo santykis su nesumokėta įsigyta gautina suma;

56) 

perskaičiavimo koeficientas, arba kredito perskaičiavimo koeficientas (CCF) – nepanaudotos vienos priemonės įsipareigojimų sumos, kuri galėtų būti panaudota iš tos vienos priemonės nuo tam tikro momento prieš įsipareigojimų neįvykdymą ir todėl būtų nesumokėta įsipareigojimų neįvykdymo momentu, ir nepanaudotos tos priemonės įsipareigojimų sumos santykis; įsipareigojimų mastas nustatomas pagal rekomenduojamą ribą, išskyrus atvejus, kai nerekomenduojama riba yra didesnė;

▼B

57) 

kredito rizikos mažinimas – įstaigos naudojamas kredito rizikos, susijusios su įstaigos tebeturima pozicija arba pozicijomis, mažinimo būdas;

▼M17

58) 

tiesioginis kredito užtikrinimas (FCP) – kredito rizikos mažinimo būdas, kai įstaigos pozicijos kredito rizika sumažinama įstaigai turint teisę, – įsipareigojančiojo asmens arba kredito priemonės įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba kitų numatytų su įsipareigojančiuoju asmeniu susijusių kredito įvykių atveju – panaikinti, įpareigoti perduoti, paimti nuosavybėn arba pasilikti tam tikrą turtą arba sumas, sumažinti arba pakeisti pozicijos sumą suma, kurią sudaro skirtumas tarp pozicijos sumos ir reikalavimo įstaigai sumos;

59) 

netiesioginis kredito užtikrinimas (UFCP) – kredito rizikos mažinimo būdas, kai įstaigos pozicijos kredito rizika sumažinama trečiosios šalies prievole sumokėti sumą įsipareigojančiojo asmens arba kredito priemonės įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba kitų numatytų kredito įvykių atveju;

60) 

pinigų atitikmens priemonė – indėlio sertifikatas, obligacija, įskaitant padengtą obligaciją, arba bet kuri kita skolinančiosios įstaigos išleista nesubordinuotoji priemonė, už kurią tai skolinančiajai įstaigai jau yra visiškai sumokėta ir kurios nominaliąją vertę įstaiga turi besąlygiškai apmokėti;

▼M17

60a) 

luitinis auksas – auksas kaip biržos prekė, įskaitant aukso plyteles, liejinius ir monetas, paprastai pripažįstamas luitų rinkoje, kai egzistuoja likvidžios luitų rinkos, kurio vertė nustatoma pagal aukso kiekio vertę, nustatomą pagal grynumą ir masę, o ne numizmatų susidomėjimą;

▼M5

61) 

pakeitimas vertybiniais popieriais – pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 1 punkte;

62) 

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 19 punkte;

63) 

pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais – pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 4 punkte;

▼B

64) 

pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pozicija pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais;

65) 

kredito vertės padidinimas – sutartyje įformintas susitarimas, pagal kurį pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos kredito kokybė yra pagerinama, palyginti su ta, kokia ji būtų buvusi, jei kredito vertė nebūtų padidinta, įskaitant padidinimą, kurį suteikia mažesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais segmentai ir kitų rūšių kredito užtikrinimas;

▼M5

66) 

specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas arba SPPVPS – specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas arba SPPVPS, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 2 punkte;

67) 

segmentas – segmentas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 6 punkte;

▼B

68) 

vertinimas rinkos kainomis – pozicijų vertinimas remiantis turimomis iš nepriklausomų šaltinių gautomis uždarymo kainomis, įskaitant biržos kainas, elektronines kainas arba kelių nepriklausomų geros reputacijos maklerių kotiruotas kainas;

69) 

vertinimas pagal modelį – bet kuris vertinimas, kurį atliekant vertė nustatoma taikant palyginamąją analizę, ekstrapoliaciją arba apskaičiuojama kitu būdu remiantis vienu ar keliais rinkos įvesties duomenimis;

70) 

nepriklausoma kainų patikra – procesas, kurio metu reguliariai tikrinamas rinkos kainų ar vertinant pagal modelį naudojamų įvesties duomenų tikslumas ir nepriklausomumas;

▼C2

71) 

reikalavimus atitinkantis kapitalas:

a) 

antros dalies III antraštinės dalies tikslais – šio kapitalo suma:

i) 

1 lygio kapitalo, kaip nurodyta 25 straipsnyje, netaikant 36 straipsnio 1 dalies k punkto i papunktyje numatyto atskaitymo;

ii) 

2 lygio kapitalo, kaip nurodyta 71 straipsnyje, kuris yra lygus vienam trečdaliui 1 lygio kapitalo, apskaičiuoto pagal šio punkto i papunktį, arba mažesnis;

b) 

▼M8

97 straipsnio tikslais – šio kapitalo suma:

▼C2

i) 

1 lygio kapitalo, kaip nurodyta 25 straipsnyje;

ii) 

2 lygio kapitalo, kaip nurodyta 71 straipsnyje, kuris yra lygus vienam trečdaliui 1 lygio kapitalo arba mažesnis;

▼B

72) 

pripažinta birža – birža, kuri atitinka visas šias sąlygas:

▼M9

a) 

ji yra reguliuojama rinka arba trečiosios valstybės rinka, kuri laikoma lygiaverte reguliuojamai rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 4 dalies a punkte nustatytą procedūrą;

▼B

b) 

ji turi tarpuskaitos mechanizmą, pagal kurį II priede išvardytoms sutartims taikomas kasdienės garantinės įmokos reikalavimas, kuriuo, kompetentingų institucijų nuomone, suteikiamas tinkamas užtikrinimas;

73) 

savo nuožiūra sukauptos pensijų išmokos – didesnės pensijų išmokos, kurias darbuotojui savo nuožiūra moka įstaiga kaip to darbuotojo kintamojo atlygio paketo dalį, į kurias neįtraukiamos darbuotojui mokamos pagal bendrovės pensijų sistemą sukauptos išmokos;

74) 

hipotekinė vertė – nekilnojamojo turto vertė, kuri nustatoma atlikus apdairų būsimos turto paklausos rinkoje vertinimą atsižvelgiant į turto ilgalaikio tvarumo aspektus, įprastas ir vietos rinkos sąlygas bei dabartinę ir alternatyvią tinkamą turto paskirtį;

▼M17

74a) 

turto vertė – gyvenamosios paskirties turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto vertė, nustatoma pagal 229 straipsnio 1 dalį;

▼M17

75) 

gyvenamosios paskirties turtas – bet kuris iš toliau išvardytų objektų:

a) 

nekilnojamasis turtas, kuris yra gyvenamojo būsto pobūdžio ir atitinka visus taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, pagal kuriuos turtu galima naudotis kaip gyvenamuoju būstu;

b) 

nekilnojamasis turtas, kuris yra gyvenamojo būsto pobūdžio ir vis dar statomas, jeigu tikimasi, kad turtas atitiks visus taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, pagal kuriuos turtu galima naudotis kaip gyvenamuoju būstu;

c) 

teisė gyventi bute, priklausančiame gyvenamųjų namų kooperatyvui Švedijoje;

d) 

su a, b ar c punkte nurodytu turtu susijusi žemė;

▼M17

75a) 

komercinės paskirties nekilnojamasis turtas – bet koks nekilnojamasis turtas, kuris nėra gyvenamosios paskirties turtas;

75b) 

pajamingo nekilnojamojo turto pozicija (IPRE pozicija) – pozicija, užtikrinta vienu ar keliais gyvenamosios paskirties turto ar komercinės paskirties nekilnojamojo turto objektais, kai su pozicija susijusių kreditinių įsipareigojimų įvykdymas iš esmės priklauso nuo tų nekilnojamojo turto objektų, kuriais užtikrinta ta pozicija, sukuriamų pinigų srautų, o ne nuo įsipareigojančiojo asmens gebėjimo įvykdyti kreditinius įsipareigojimus naudojant kitus šaltinius; pagrindinis tokių pinigų srautų šaltinis yra išperkamosios nuomos ar nuomos mokėjimai arba pajamos iš gyvenamosios paskirties turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pardavimo;

75c) 

nepajamingo nekilnojamojo turto pozicija(ne IPRE pozicija) – bet kokia pozicija, užtikrinta vienu ar keliais gyvenamosios paskirties turto ar komercinės paskirties nekilnojamojo turto objektais, kuri nėra IPRE pozicija;

75d) 

gyvenamosios paskirties turtu užtikrinta pozicija arba gyvenamosios paskirties turto hipoteka užtikrinta pozicija – pozicija, užtikrinta gyvenamosios paskirties turtu arba pozicija, kuri laikoma tokia pagal 108 straipsnio 4 dalį;

75e) 

komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrinta pozicija arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrinta pozicija – pozicija, užtikrinta komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu;

75f) 

nekilnojamuoju turtu užtikrinta pozicija arba nekilnojamojo turto hipoteka užtikrinta pozicija, arba įkeistu gyvenamosios paskirties turtu užtikrinta pozicija – pozicija, užtikrinta gyvenamosios paskirties turtu arba komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, arba pozicija, laikoma tokia pagal 108 straipsnio 4 dalį;

▼C9

76) 

nekilnojamojo turto atveju „rinkos vertė“ – nustatyta suma, kurią turto vertinimo dieną turtą ketinantis įsigyti pirkėjas galėtų sumokėti už tą turtą jį ketinančiam parduoti pardavėjui pagal nesusijusių šalių įprastomis rinkos sąlygomis sudarytą sandorį po tinkamos pardavimo procedūros, kai kiekviena iš šalių veikia sąmoningai, apdairiai ir niekieno neverčiama;

▼B

77) 

taikytina apskaitos sistema – apskaitos standartai, kurie įstaigai taikomi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 arba Direktyvą 86/635/EEB;

▼M17

78) 

vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklis – įsipareigojančiųjų asmenų arba kredito priemonių, kai įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis pagal 178 straipsnio 1 dalį taikoma kredito priemonių lygmeniu, kurių atveju laikoma, kad įsipareigojimai, neįvykdomi, skaičiaus per laikotarpį, kuris prasideda prieš vienus metus iki T stebėjimo datos, ir įsipareigojančiųjų asmenų arba kredito priemonių, kai įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis pagal 178 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą taikoma kredito priemonių lygmeniu, kurie prieš vienus metus iki tos T stebėjimo datos buvo priskirti prie šio rango arba grupės, skaičiaus santykis;

▼M17

78a) 

žemės įsigijimo, vystymo ir statybos pozicijos (ADC pozicijos) – įmonių arba specialiosios paskirties subjektų, finansuojančių žemės įsigijimą vystymo ir statybos tikslais arba bet kokio gyvenamosios paskirties turto ar komercinės paskirties nekilnojamojo turto vystymą ir statybą, pozicijos;

78b) 

ne ADC pozicija – bet kokia pozicija, užtikrinta vienu ar keliais gyvenamosios paskirties turto ar komercinės paskirties nekilnojamojo turto objektais, kuri nėra ADC pozicija;

▼M17 —————

▼B

80) 

prekybos finansavimas – finansavimas, įskaitant garantijas, susijęs su prekių ir paslaugų mainais, naudojant nustatytos trumpos trukmės, paprastai trumpesnio negu vienų metų termino, finansinius produktus, jų automatiškai nepratęsiant;

81) 

oficialiai remiamo eksporto kreditai – paskolos arba kreditai, skirti prekių ir paslaugų eksportui finansuoti, kuriems oficiali eksporto kreditų agentūra suteikia garantijų, draudimą arba tiesioginį finansavimą;

▼C2

82) 

atpirkimo sandoris arba atvirkštinio atpirkimo sandoris – bet kokia sutartis, pagal kurią įstaiga arba įstaigos sandorio šalis perduoda vertybinius popierius, biržos prekes ar garantuotas teises, susijusias su vertybinių popierių ar biržos prekių nuosavybės teise, jeigu tokią garantiją suteikia pripažinta birža, turinti teisių į minėtus vertybinius popierius ar biržos prekes, ir pagal sutartį įstaiga negali perduoti arba įkeisti tam tikrų vertybinių popierių arba biržos prekių daugiau kaip vienai sandorio šaliai vienu metu, įsipareigodama juos atpirkti, arba su tos pačios rūšies vertybinių popierių ar biržos prekių pakaitalais už nustatytą kainą tam tikrą dieną ateityje, kurią pardavėjas jau yra nurodęs arba dar nurodys; vertybinius popierius arba biržos prekes parduodančiai įstaigai tai yra atpirkimo sandoris, o juos perkančiai įstaigai – atvirkštinio atpirkimo sandoris;

▼B

83) 

atpirkimo sandoris – bet kuris sandoris, kuriam taikoma atpirkimo sandorio arba atvirkštinio atpirkimo sandorio apibrėžtis;

84) 

paprastasis atpirkimo sandoris – pavienio turto arba panašaus, nesudėtingo turto, palyginti su turto krepšeliu, atpirkimo sandoris;

85) 

prekybos tikslais laikomos pozicijos – bet kuri iš šių pozicijų:

a) 

savos pozicijos ir pozicijos, atsiradusios dėl klientų aptarnavimo ir įvertintos rinkos kainomis;

b) 

pozicijos, kurias ketinama per trumpą laiką perparduoti;

c) 

pozicijos, kuriose ketinama gauti pelno dėl dabartinių arba tikėtinų trumpalaikių pirkimo ir pardavimo kainų skirtumų arba dėl kitų kainų ar palūkanų normų pasikeitimų;

▼M8

86) 

prekybos knyga – visos finansinių priemonių ir biržos prekių pozicijos, kurias įstaiga turi prekybos tikslais arba kuriomis siekia apdrausti nuo rizikos prekybos tikslais turimas pozicijas pagal 104 straipsnį;

▼B

87) 

daugiašalė prekybos sistema – daugiašalė prekybos sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 15 punkte;

88) 

reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis – pagrindinė sandorio šalis, kuriai buvo suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba kuri buvo pripažinta pagal to reglamento 25 straipsnį;

89) 

įsipareigojimų neįvykdymo fondas – fondas, kurį įsteigė pagrindinė sandorio šalis pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 42 straipsnį ir kuris naudojamas pagal to reglamento 45 straipsnį;

90) 

iš anksto finansuojamas įnašas į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą – įstaigos mokamas įnašas į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą;

▼M8

91) 

prekybos pozicija – dabartinė turima pozicija, įskaitant kintamąją garantinę įmoką, mokėtiną tarpuskaitos nariui, tačiau dar negautą, ir bet kokia galima būsima tarpuskaitos nario arba kliento turima pagrindinės sandorio šalies pozicija, susidaranti dėl 301 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose išvardytų sutarčių ir sandorių, taip pat pradinė garantinė įmoka;

▼B

92) 

reguliuojama rinka – reguliuojama rinka, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 14 punkte;

93) 

svertas – įstaigos turto, nebalansinių įsipareigojimų ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų sumokėti, įvykdyti įsipareigojimą arba pateikti užtikrinimo priemonę, įskaitant prievoles dėl gauto finansavimo, prisiimtų įsipareigojimų, išvestinių finansinių priemonių arba atpirkimo sandorių, bet neįskaitant prievolių, kurių vykdymas gali būti užtikrintas tik įstaigą likviduojant, ir tos įstaigos nuosavų lėšų santykis;

94) 

pernelyg didelio sverto rizika – rizika, kylanti dėl įstaigos pažeidžiamumo, susijusio su svertu arba sąlyginiu svertu, dėl kurios gali prireikti nenumatytų ištaisomųjų priemonių jos verslo plane, įskaitant skubų turto pardavimą, dėl kurio gali atsirasti nuostolių arba prireikti jos likusio turto vertės koregavimo;

95) 

kredito rizikos koregavimas – specifinių ir bendrų atidėjinių paskolų nuostoliams padengti dėl kredito rizikos suma, kuri yra pripažinta įstaigos finansinėse ataskaitose pagal taikytiną apskaitos sistemą;

▼M8

96) 

vidinis apsidraudimas – pozicija, kuria reikšmingai padengiamos rizikos sudedamosios dalys, susijusios su prekybos knygos pozicija ir viena ar daugiau ne prekybos knygos pozicijų arba su dviem prekybos operacijų sąrašais;

▼B

97) 

išvestinės finansinės priemonės pagrindinė pozicija – įsipareigojimas, naudojamas kredito išvestinės finansinės priemonės atsiskaitymo grynaisiais vertei nustatyti;

98) 

išorinė kredito rizikos vertinimo institucija arba ECAI – kredito reitingų agentūra, kuri yra užregistruota arba sertifikuota pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų ( 15 ), arba centrinis bankas, kuris nustato kredito reitingus, kuriems Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 netaikomas;

99) 

paskirtoji ECAI – įstaigos paskirtoji ECAI;

100) 

sukauptos kitos bendrosios pajamos – reiškia tą patį, kaip nurodyta 1-ajame tarptautiniame apskaitos standarte (TAS), taikomame pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002;

101) 

pagrindinės nuosavos lėšos – pagrindinės nuosavos lėšos, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 88 straipsnyje;

102) 

1 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų straipsniai, kurie priskiriami prie 1 lygio, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB pagal tos direktyvos 94 straipsnio 1 dalį;

103) 

papildomi 1 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų straipsniai, kurie priskiriami prie 1 lygio, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB pagal tos direktyvos 94 straipsnio 1 dalį, ir tų straipsnių įskaitymas ribojamas deleguotaisiais aktais, priimtais pagal tos direktyvos 99 straipsnį;

104) 

2 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų straipsniai, kurie priskiriami prie 2 lygio, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB pagal tos direktyvos 94 straipsnio 2 dalį;

105) 

3 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų draudimo straipsniai, kurie priskiriami prie 3 lygio, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB pagal tos direktyvos 94 straipsnio 3 dalį;

106) 

atidėtųjų mokesčių turtas – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

107) 

atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo – atidėtųjų mokesčių turtas, kurio būsima vertė gali būti realizuota tik tada, jei įstaiga ateityje uždirbs apmokestinamojo pelno;

108) 

atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

109) 

nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turtas – nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo ar sistemos turtas, apskaičiuotas iš jo atėmus to fondo arba pagal tą sistemą prisiimtus įsipareigojimus;

110) 

paskirstymas – dividendų arba palūkanų bet kuria forma mokėjimas;

111) 

finansų įmonė – reiškia tą patį, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 25 punkto b ir d papunkčiuose;

112) 

atidėjiniai bendrai banko rizikai – reiškia tą patį, kaip apibrėžta Direktyvos 86/635/EEB 38 straipsnyje;

113) 

prestižas – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

▼M17

114) 

netiesiogiai turima kapitalo dalis – pozicija tarpininkaujančio subjekto atžvilgiu, kuris turi finansų sektoriaus subjekto išleistų kapitalo priemonių arba įstaigos išleistų įsipareigojimų poziciją, kai finansų sektoriaus subjekto išleistų kapitalo priemonių arba įstaigos išleistų įsipareigojimų visiško nurašymo atveju nuostolis, kurį dėl to patirtų įstaiga, iš esmės nesiskirtų nuo nuostolio, kurį įstaiga patirtų dėl tiesiogiai turimų tų finansų sektoriaus subjekto išleistų kapitalo priemonių arba tų įstaigos išleistų įsipareigojimų;

▼B

115) 

nematerialusis turtas – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje, ir apima prestižą;

116) 

kitos kapitalo priemonės – finansų sektoriaus subjektų išleistos kapitalo priemonės, kurios nepriskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomų 1 arba 2 lygio priemonių arba 1 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsnių, papildomų 1 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsnių, 2 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsnių arba 3 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsnių;

117) 

kiti rezervai – rezervai, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje, kuriuos reikia atskleisti pagal taikytiną apskaitos standartą, neįskaitant jokių sumų, kurios jau įskaitytos į sukauptas kitas bendrąsias pajamas arba nepaskirstytąjį pelną;

118) 

nuosavos lėšos – 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo suma;

119) 

nuosavų lėšų priemonės – įstaigos išleistos kapitalo priemonės, kurios priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 arba 2 lygio kapitalo priemonių;

120) 

mažumos dalis – įstaigos patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo suma, priskirtina fiziniams arba juridiniams asmenims, išskyrus asmenis, įtrauktus į rizikos ribojimu pagrįstą įstaigos konsolidavimą;

121) 

pelnas – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

122) 

abipusė kryžminė kapitalo dalių nuosavybė – įstaigos turimos nuosavų lėšų priemonės arba finansų sektoriaus subjektų išleistos kitos kapitalo priemonės, kai tie subjektai taip pat turi tos įstaigos išleistų nuosavų lėšų priemonių;

123) 

nepaskirstytasis pelnas – į kitą laikotarpį perkeliamas pelnas ir nuostoliai, likę po galutinio pelno arba nuostolių paskirstymo pagal taikytiną apskaitos sistemą;

124) 

akcijų priedai – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

125) 

laikinieji skirtumai – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

▼M17

126) 

dirbtinai turima kapitalo dalis – įstaigos investicija į finansinę priemonę, kurios vertė yra tiesiogiai susijusi su finansų sektoriaus subjekto išleistų kapitalo priemonių verte arba įstaigos išleistų įsipareigojimų verte;

▼B

127) 

kryžminių garantijų sistema – sistema, kuri atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:

▼M8

a) 

įstaigos priklauso tai pačiai 113 straipsnio 7 dalyje nurodytai institucinei užtikrinimo sistemai arba nuolat priklauso centrinės įstaigos tinklui;

▼M17

b) 

įstaigos yra visiškai konsoliduotos pagal Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnį, jų atžvilgiu įstaiga, kuri yra patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, vykdo konsoliduotą priežiūrą pagal šio reglamento pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių ir joms taikomas nuosavų lėšų reikalavimas;

▼B

c) 

patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje ir patronuojamosios įmonės yra įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje ir joms leidimus išduoda ir jų priežiūrą vykdo ta pati kompetentinga institucija;

d) 

patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje ir patronuojamosios įmonės yra sudariusios sutartį arba įstatuose nustatyta tvarka dėl įsipareigojimų, kurie apsaugo tas įstaigas ir visų pirma užtikrina jų likvidumą ir mokumą, kad būtų išvengta bankroto, prisiėmimo, jei to prireikia;

e) 

yra nustatyta tvarka, pagal kurią užtikrinamas skubus finansinių išteklių teikimas kapitalui ir likvidumui užtikrinti, jei to reikalaujama pagal d punkte nurodytą sudarytą sutartį ar įstatuose nustatytą įsipareigojimų prisiėmimo tvarką;

f) 

kompetentinga institucija reguliariai stebi d–e punktuose nurodytų susitarimų tinkamumą;

g) 

minimalus patronuojamosios įmonės pranešimo apie susitarimo prisiimti įsipareigojimus savanorišką nutraukimą laikotarpis yra 10 metų;

h) 

kompetentingai institucijai suteikiami įgaliojimai uždrausti patronuojamajai įmonei savanoriškai nutraukti susitarimą prisiimti įsipareigojimus;

▼M8

128) 

paskirstomi straipsniai – pelno paskutinių finansinių metų pabaigoje ir praėjusių metų nepaskirstytojo pelno bei tam tikslui skirtų rezervų suma prieš paskirstymą nuosavų lėšų priemonių turėtojams, atėmus visą praėjusių metų nepaskirstytą nuostolį, visą pelną, kuris yra neskirstytinas pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę arba pagal įstaigos įstatus, ir visas sumas, pervestas į nepaskirstytinus rezervus pagal nacionalinę teisę arba įstaigos statutą, kiekvienu atveju konkrečios nuosavų lėšų priemonių kategorijos, kuriai taikoma Sąjungos ar nacionalinė teisė, įstaigos įstatai ar statutas, atžvilgiu; tas pelnas, nuostoliai ir rezervai nustatomi remiantis ne konsoliduotomis ataskaitomis, o įstaigos individualiomis ataskaitomis;

▼M5

129) 

valdymo įmonė – valdymo įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 13 punkte;

▼M8

130) 

pertvarkymo institucija – pertvarkymo institucija, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte;

▼M15

130a) 

atitinkama trečiosios valstybės institucija – trečiosios valstybės institucija, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 90 punkte;

▼M8

131) 

pertvarkytinas subjektas – pertvarkytinas subjektas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 83a punkte;

132) 

pertvarkytina grupė – pertvarkytina grupė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 83b punkte;

133) 

pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga (G-SII) – G-SII, nustatyta pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 1 ir 2 dalis;

134) 

ne ES pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga (ne ES G-SII) – pasaulinės sisteminės svarbos bankų grupė arba bankas (G-SIB), kurie nėra G-SII ir kurie yra įtraukti į Finansinio stabilumo tarybos paskelbtą reguliariai atnaujinamą G-SIB sąrašą;

135) 

reikšminga patronuojamoji įmonė – patronuojamoji įmonė, kuri individualiai arba konsoliduotai tenkina bet kurią iš šių sąlygų:

a) 

patronuojamajai įmonei priklauso daugiau kaip 5 % konsoliduoto pagal riziką įvertinto jos pirminės patronuojančiosios įmonės turto;

b) 

patronuojamoji įmonė sukuria daugiau kaip 5 % visų savo pirmosios patronuojančiosios įmonės veiklos pajamų;

c) 

bendras patronuojamosios įmonės bendras pozicijų matas, nurodytas šio reglamento 429 straipsnio 4 dalyje, sudaro daugiau kaip 5 % jos pirmosios patronuojančiosios įmonės konsoliduoto bendro pozicijų mato;

siekiant nustatyti reikšmingą patronuojamąją įmonę, kai taikoma Direktyvos 2013/36/ES 21b straipsnio 2 dalis, dvi tarpinės ES patronuojančiosios įmonės laikomos viena patronuojamąja įmone remiantis konsoliduota jų būkle;

136) 

G-SII subjektas – juridinio asmens statusą turintis subjektas, kuris yra G-SII arba yra G-SII ar ne ES G-SII dalis;

137) 

gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė – gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 57 punkte;

138) 

grupė – įmonių, iš kurių bent viena yra įstaiga, grupė, kurią sudaro patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės arba įmonės, viena su kita susijusios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES ( 16 ) 22 straipsnyje nustatytais ryšiais;

139) 

vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris – atpirkimo sandoris, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandoris arba garantinės įmokos skolinimo sandoris;

140) 

pradinė garantinė įmoka (PGĮ) – bet kokia užtikrinimo priemonė, išskyrus kintamąją garantinę įmoką, gauta iš subjekto arba pateikta subjektui esamai ir galimai būsimai sandorio ar sandorių portfelio pozicijai padengti laikotarpiu, kuris reikalingas tiems sandoriams realizuoti arba pakartotinai apsidrausti nuo jų rinkos rizikos, pagrindinei sandorio ar sandorių portfelio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų;

141) 

rinkos rizika – rizika patirti nuostolių dėl rinkos kainų pokyčių, įskaitant užsienio valiutų kursų ar biržos prekių kainų pokyčius;

142) 

užsienio valiutos kurso rizika – rizika patirti nuostolių dėl užsienio valiutų kursų pokyčių;

143) 

biržos prekių kainos rizika – rizika patirti nuostolių dėl biržos prekių kainų pokyčių;

▼M17

144) 

prekybos operacijų sąrašas – aiškiai nustatyta, įstaigos pagal 104b straipsnio 1 dalį sudaryta ir pagal tą pačią rizikos valdymo sistemą veikianti prekiautojų grupė, kurios tikslas yra pagal aiškiai nustatytą ir nuoseklią verslo strategiją drauge valdyti prekybos knygos pozicijų arba ne prekybos knygos pozicijų, nurodytų to straipsnio 5 ir 6 punktuose, portfelį;

▼M8

145) 

maža ir nesudėtinga įstaiga – įstaiga, kuri atitinka visas toliau išvardytas sąlygas:

a) 

tai nėra didelė įstaiga;

b) 

bendra jos turto vertė vertinant individualiai arba, kai taikytina, konsoliduotai pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES per ketverių metų laikotarpį, ėjusį iš karto prieš einamąjį metinį ataskaitinį laikotarpį, vidutiniškai lygi 5 mlrd. EUR ribai arba yra mažesnė; valstybės narės gali tą ribą sumažinti;

c) 

jai netaikomos jokios pareigos arba taikomos supaprastintos pareigos gaivinimo ir pertvarkymo planavimo kontekste pagal Direktyvos 2014/59/ES 4 straipsnį;

d) 

jos prekybos knygoje apskaitoma veikla kvalifikuojama kaip smulki pagal 94 straipsnio 1 dalį;

e) 

bendra jos išvestinių finansinių priemonių, turimų prekybos tikslais, pozicijų vertė neviršija 2 % viso balansinio ir nebalansinio turto, o bendra jos visų išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertė neviršija 5 %, abi vertes apskaičiuojant pagal 273a straipsnio 3 dalį;

▼M17

f) 

įstaigos konsoliduotas turtas arba įsipareigojimai, susiję su veikla, vykdoma kartu su Europos ekonominėje erdvėje esančiomis sandorio šalimis, išskyrus grupės vidaus pozicijas Europos ekonominėje erdvėje, viršija 75 % įstaigos konsoliduoto viso turto ir įsipareigojimų, abiem atvejais neįskaitant grupės vidaus pozicijų;

▼M8

g) 

įstaiga nenaudoja vidaus modelių prudenciniams reikalavimams pagal šį reglamentą vykdyti, išskyrus patronuojamųjų įmonių, naudojančių grupės lygmeniu parengtus vidaus modelius, atvejus, su sąlyga, kad grupei konsoliduotai taikomi 433a arba 433c straipsnyje nustatyti informacijos atskleidimo reikalavimai;

h) 

įstaiga nėra pareiškusi kompetentingai institucijai prieštaravimo dėl jos priskyrimo prie mažos ir nesudėtingos įstaigos;

i) 

kompetentinga institucija nėra nusprendusi, kad įstaiga, remiantis jos dydžio, veiklos tarpusavio sąsajų, sudėtingumo ar rizikos pobūdžio analize, negali būti laikoma maža ir nesudėtinga įstaiga;

146) 

didelė įstaiga – įstaiga, kuri tenkina bet kurią iš šių sąlygų:

a) 

ji yra G-SII;

b) 

ji buvo nustatyta kaip kita sisteminės svarbos įstaiga (O-SII) pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 1 ir 3 dalis;

c) 

valstybėje narėje, kurioje ji yra įsteigta, pagal bendrą turto vertę ji yra viena iš trijų didžiausių įstaigų;

d) 

bendra jos turto vertė vertinant individualiai arba, kai taikytina, remiantis jos konsoliduota būkle pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES yra lygi 30 mlrd. EUR arba yra didesnė;

147) 

didelė patronuojamoji įmonė – patronuojamoji įmonė, kuri atitinka didelės įstaigos kriterijus;

148) 

nebiržinė įstaiga – įstaiga, kuri nėra išleidusi vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti kurios nors valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte;

149) 

finansinė atskaitomybė – aštuntos dalies tikslais tai finansinė atskaitomybė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB ( 17 ) 4 ir 5 straipsniuose;

▼M9

150) 

prekiautojas biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais – įmonė, kurios pagrindinę veiklą sudaro vien tik investicinių paslaugų teikimas arba investicinė veikla, susijusi su Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 5, 6, 7, 9 ir 10 punktuose nurodytomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartimis, 4 punkte nurodytomis apyvartinių taršos leidimų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba 11 punkte nurodytais apyvartiniais taršos leidimais;

▼M17

151) 

atnaujinamoji pozicija – pozicija, kai skolininko nesumokėta suma gali svyruoti iki sutartos ribos priklausomai nuo jo sprendimų skolintis ir grąžinti;

152) 

sandorio dalyvio pozicija – atnaujinamoji pozicija, kurios grąžinimo istorija yra bent 12 mėnesių ir kuri yra viena iš toliau nurodytų pozicijų:

a) 

pozicija, kurios kitą numatytą grąžinimo dieną grąžintina suma reguliariai, bent kas 12 mėnesių, nustatoma kaip suma, panaudota iš anksto nustatytą ataskaitinę dieną, kai numatyta grąžinimo data yra ne vėliau nei po 12 mėnesių, jeigu per pastaruosius 12 mėnesių kiekvieną numatytą grąžinimo dieną buvo grąžinta visa grąžintina suma;

b) 

kreditas su galimybe pereikvoti sąskaitos lėšas, kai per pastaruosius 12 mėnesių nebuvo jokio lėšų išmokėjimo;

153) 

iškastinio kuro sektoriaus subjektas – bendrovė ar įmonė, pagal statistinį klasifikatorių klasifikuojama kaip vykdanti pagrindinę ekonominę veiklą anglių, naftos ar dujų ekonominės veiklos sektoriuje, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/637 ( 18 ) XXXIX priedo 3 šablone, ir identifikuojama pagal statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE 2 red.) kodus, pateikiamus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1893/2006 ( 19 ) I priedo B, C, D ir G sekcijose; jeigu pagrindinė bendrovės ar įmonės ekonominė veikla nėra klasifikuojama pagal NACE 2 red. kodus, nustatytus Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006, arba pagal nacionalinį klasifikatorių, sudarytą atsižvelgiant į tuos kodus, įstaigos, taikydamos nuosaikų požiūrį, nusprendžia, ar tokios bendrovės ar įmonės pagrindinė veikla vykdoma viename iš tų sektorių;

154) 

pozicijos, kurioms poveikį daro aplinkos ar socialiniai veiksniai – pozicijos, trukdančios Sąjungai pasiekti reguliavimo tikslus, susijusius su ASV veiksniais, tokiu būdu, kad tai galėtų daryti neigiamą finansinį poveikį Sąjungos įstaigoms;

155) 

šešėlinės bankininkystės subjektas – subjektas, vykdantis bankininkystės veiklą ne reguliuojamoje sistemoje.

Pirmos pastraipos 1 dalies b punkto ii ir iii papunkčių tikslais, kai įmonė priklauso trečiosios valstybės grupei, kiekvieno trečiosios valstybės grupės filialo, kuriam suteiktas veiklos leidimas Sąjungoje, visas turtas įtraukiamas į visų grupės įmonių bendrą viso turto vertę.

Pirmos pastraipos 1 dalies b punkto iii papunkčio tikslais konsoliduotos priežiūros institucija gali prašyti įmonės pateikti visą svarbią informaciją, kad galėtų priimti sprendimą.

Pirmos pastraipos 52a punkto tikslais teisinė rizika neapima grąžinamųjų išmokų trečiosioms šalims arba darbuotojams ir kompensacijų, išmokėtų dėl verslo galimybių tuo atveju, kai nebuvo pažeista kokių nors taisyklių ar pasielgta neetiškai ir įstaiga laiku įvykdė pareigas. Teisinė rizika neapima ir išorės teisinių išlaidų, kai įvykis, dėl kurio atsiranda tų išorės išlaidų, nėra operacinės rizikos įvykis.

Šios dalies pirmos pastraipos 145 punkto e papunkčio tikslais įstaiga gali neįtraukti išvestinių finansinių priemonių pozicijų, kurias ji sudarė su savo ne finansų klientais, ir išvestinių finansinių priemonių pozicijų, kurias ji naudoja toms pozicijoms apdrausti, jeigu bendra neįtrauktų pozicijų vertė, apskaičiuota pagal 273a straipsnio 3 dalį, neviršija 10 % viso įstaigos balansinio ir nebalansinio turto.

▼B

2.  
Kai šiame reglamente daroma nuoroda į nekilnojamąjį turtą arba gyvenamosios ar komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą arba tokio turto hipoteką, ji apima Suomijos gyvenamosios paskirties būsto statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. Suomijos gyvenamosios paskirties būsto statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus, akcijas. Valstybės narės arba jų kompetentingos institucijos gali suteikti leidimą akcijas, kurios yra netiesiogiai turimo nekilnojamojo turto ekvivalentas, laikyti tiesiogiai turimu nekilnojamuoju turtu, su sąlyga, kad toks netiesioginis turėjimas konkrečiai reglamentuojamas atitinkamos valstybės narės nacionalinėje teisėje ir, jį įkeitus kaip užtikrinimo priemonę, kreditoriams suteikiamas lygiavertis užtikrinimas.
3.  
Prekybos finansavimas, kaip nurodyta 1 dalies 80 punkte, paprastai nėra grindžiamas įsipareigojimu ir turi būti patenkinamai pagrįstas patvirtinamaisiais sandorio dokumentais kiekvieno prašymo išmokėti lėšas atveju, sudarant galimybę atsisakyti teikti finansavimą iškilus bet kokioms abejonėms dėl kreditingumo ar patvirtinamųjų sandorio dokumentų. Prekybos finansavimo pozicijų padengimas paprastai nepriklauso nuo skolininko lėšų – grąžinama ne iš tų lėšų, o iš grynųjų pinigų, gautų iš importuotojų, arba iš pajamų, gautų pardavus su sandoriu susijusias prekes.

▼M8

4.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kokiomis aplinkybėmis laikoma, kad 1 dalies 39 punkto sąlygos yra tenkinamos.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼M17

5.  
Ne vėliau kaip 2026 m. sausio 10 d. EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires, kuriose apibrėžiami šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos 18 punkte nurodytos veiklos nustatymo kriterijai.

▼B

5 straipsnis

Apibrėžtys, specialiai skirtos su kredito rizikos padengimu susijusiems kapitalo reikalavimams

Trečios dalies II antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

pozicija – turtas arba nebalansinis straipsnis;

2)

nuostolis – ekonominis nuostolis, įskaitant reikšmingą diskonto įtaką ir reikšmingas tiesiogines bei netiesiogines išlaidas, susijusias su išieškojimu pagal priemonę;

▼M17

3)

tikėtinas nuostolis – su viena priemone susijęs tikėtinos prarasti sumos santykis, susiję su bet kuria iš toliau išvardytų pozicijų:

a) 

galimu įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymu per vienų metų laikotarpį dėl įsipareigojimų neįvykdymo momentu nesumokėtos sumos;

b) 

galimo gautinų sumų sumažėjimo įvykiu per vienų metų laikotarpį dėl gautinų sumų sumažėjimo įvykio dieną nesumokėtos sumos;

▼M17

4)

kreditinis įsipareigojimas – įsipareigojimas pagal kredito sutartį, įskaitant pagrindinę sumą, sukauptas palūkanas ir mokesčius, kuriuos įsipareigojantysis asmuo yra skolingas;

5)

kredito pozicija – balansinis arba nebalansinis straipsnis, dėl kurio susidaro arba gali susidaryti kreditinis įsipareigojimas;

6)

priemonė arba kredito priemonė – kredito pozicija pagal įsipareigojančiojo asmens ir įstaigos sutartį arba kelias sutartis;

7)

konservatyvumo atsarga – priedas, įtraukiamas į rizikos parametrų įverčius, kad būtų galima atsižvelgti į įvairias tikėtinas vertinimo paklaidas, atsirandančias dėl nustatytų duomenų, metodų bei modelių trūkumų ir kreditavimo standartų, norimos prisiimti rizikos, surinkimo ir susigrąžinimo politikos pakeitimų ir kitų papildomo netikrumo šaltinių, taip pat bendrosios vertinimo paklaidos;

8)

reikiamas koregavimas – poveikis rizikos parametrų įverčiams, atsirandantis rizikos parametrų vertinimo kontekste taikant metodus siekiant ištaisyti duomenų ir įverčių nustatymo metodų nustatytus trūkumus ir siekiant kiek įmanoma atsižvelgti į kreditavimo standartų, norimos prisiimti rizikos, surinkimo ir susigrąžinimo politikos pokyčius ir į kitus papildomo netikrumo šaltinius, kad būtų išvengta rizikos parametrų įverčių nuokrypių;

9)

mažoji ir vidutinė įmonė (MVĮ) – bendrovė arba įmonė, kurios metinė apyvarta pagal naujausias konsoliduotąsias ataskaitas neviršija 50 000 000  EUR;

10)

įsipareigojimas – sutartimi įformintas susitarimas, kad įstaiga klientui siūlo ir tas klientas sutinka pratęsti kreditą, įsigyti turtą arba išleisti kredito substitutus. Taip pat bet koks tokio pobūdžio susitarimas, kurį įstaiga bet kada gali besąlygiškai panaikinti iš anksto nepranešusi įsipareigojančiajam asmeniui, arba susitarimas, kurį įstaiga gali panaikinti, jeigu įsipareigojantysis asmuo neatitinka priemonės dokumentuose nustatytų sąlygų, įskaitant sąlygas, kurias įsipareigojantysis asmuo privalo atitikti prieš pirminį ar paskesnį lėšų išmokėjimą pagal susitarimą, nebent sutartimi įformintas susitarimas atitinka visas šias sąlygas:

a) 

sutartimi įforminti susitarimai, pagal kuriuos įstaiga negauna mokesčių ar komisinių už tų sutartimi įformintų susitarimų sudarymą arba laikymąsi;

b) 

sutartimi įforminti susitarimai, pagal kuriuos klientas turi pateikti įstaigai prašymą dėl pirminio ir kiekvieno paskesnio lėšų išmokėjimo pagal tuos sutartimi įformintus susitarimus;

c) 

sutartimi įforminti susitarimai, pagal kuriuos įstaiga turi visus įgaliojimus dėl kiekvieno lėšų išmokėjimo vykdymo, neatsižvelgiant į tai, ar klientas atitinka sutartimi įforminto susitarimo dokumentuose nustatytas sąlygas;

d) 

sutartimi įforminti susitarimai, leidžiantys įstaigai įvertinti kliento kreditingumą prieš pat priimant sprendimą dėl kiekvieno lėšų išmokėjimo įvykdymo, kai įstaiga yra įgyvendinusi ir taiko vidaus procedūras, kuriomis užtikrinama, kad toks vertinimas būtų atliekamas prieš kiekvieną lėšų išmokėjimą;

e) 

sutartimi įforminti susitarimai, siūlomi įmonei, įskaitant MVĮ, kurie yra nuolat atidžiai stebimi;

11)

besąlygiškai anuliuojamas įsipareigojimas – įsipareigojimas, pagal kurio sąlygas įstaiga bet kada gali tą įsipareigojimą anuliuoti, kiek tai leidžiama pagal vartotojų apsaugos ir susijusius teisės aktus, kai taikytina, iš anksto nepranešusi įsipareigojančiajam asmeniui, arba kai yra faktiškai numatytas automatinis panaikinimas dėl skolininko kreditingumo pablogėjimo.

5a straipsnis

Terminų apibrėžtys, skirtos kriptoturtui

Šiame reglamente vartojamos šios terminų apibrėžtys:

1) 

kriptoturtas – kriptoturtas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1114 ( 20 ) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kuris nėra centrinio banko skaitmeninė valiuta;

2) 

elektroninių pinigų žetonas arba e. pinigų žetonas – elektroninių pinigų žetonas arba e. pinigų žetonas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte;

3) 

kriptoturto pozicija – su kriptoturtu susijęs turtas arba nebalansinis straipsnis, dėl kurio kyla kredito rizika, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, operacinė rizika arba likvidumo rizika;

4) 

tradicinis turtas – bet koks turtas, kuris nėra kriptoturtas, be kita ko:

a) 

finansinės priemonės, kaip apibrėžta šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies 50 punkte;

b) 

lėšos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 25 punkte;

c) 

indėliai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES ( 21 ) 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte, įskaitant struktūrizuotus indėlius;

d) 

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kai vyksta pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 1 punkte;

e) 

ne gyvybės ar gyvybės draudimo produktai, priskiriami prie Direktyvos 2009/138/EB I ir II prieduose išvardytų draudimo rūšių arba toje direktyvoje nurodytų perdraudimo ir pakartotinio perdraudimo sutarčių;

f) 

pensijų produktai, kurių pagal nacionalinę teisę pripažinta pirminė paskirtis yra užtikrinti investuotojui pajamas išėjus į pensiją ir kurie suteikia investuotojui teisę į tam tikras išmokas;

g) 

oficialiai pripažintos profesinių pensijų sistemos, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341 ( 22 ) arba Direktyva 2009/138/EB;

h) 

tam tikri pensijų produktai, kurių atžvilgiu pagal nacionalinės teisės aktus reikalaujama, kad darbdavys už juos mokėtų finansines įmokas, ir kai nei darbdavys, nei darbuotojas negali pasirinkti pensijų produkto arba teikėjo;

i) 

visos Europos asmeninės pensijos produktai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1238 ( 23 ) 2 straipsnio 2 punkte;

j) 

socialinės apsaugos sistemos, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 ( 24 ) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009 ( 25 );

5) 

tokenizuotas tradicinis turtas – kriptoturto rūšis, kuri yra tradicinis turtas, įskaitant elektroninių pinigų žetonus;

6) 

su turtu susietas žetonas – su turtu susietas žetonas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte;

7) 

kriptoturto paslauga – kriptoturto paslauga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 16 punkte.

▼B

II

ANTRAŠTINĖ DALIS

REIKALAVIMŲ TAIKYMO LYGIS

1

SKYRIUS

Individualus reikalavimų taikymas

6 straipsnis

Bendrieji principai

▼M8

1.  
Įstaigos individualiai vykdo šio reglamento antroje, trečioje, ketvirtoje, septintoje, septintoje A ir aštuntoje dalyse ir Reglamen to (ES) 2017/2402 2 skyriuje nustatytas prievoles, išskyrus šio reglamento 430 straipsnio 1 dalies d punktą.

▼C8

1a.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, 92a straipsnyje nustatytų reikalavimų individualiai laikosi tik tos įstaigos, kurios yra nustatytos kaip pertvarkytini subjektai ir kurios taip pat yra G-SII ir neturi patronuojamųjų įmonių.

▼M8

Ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės individualiai laikosi 92b straipsnio, jei jos tenkina visas šias sąlygas:

a) 

jos nėra pertvarkytini subjektai;

b) 

jos neturi patronuojamųjų įmonių;

c) 

jos nėra ES patronuojančiosios įstaigos patronuojamosios įmonės.

▼C2

2.  
Jokia įstaiga, kuri yra patronuojamoji įmonė valstybėje narėje, kurioje jai išduotas veiklos leidimas ir vykdoma jos priežiūra, arba patronuojančioji įmonė, ir jokia įstaiga, kuri konsoliduojama pagal 18 straipsnį, nėra įpareigota individualiai laikytis 89, 90 ir 91 straipsniuose nustatytų prievolių.

▼M8

3.  
Jokia įstaiga, kuri yra patronuojančioji įmonė arba patronuojamoji įmonė, ir jokia įstaiga, kuri konsoliduojama pagal 18 straipsnį, nėra įpareigota individualiai laikytis aštuntoje dalyje nustatytų prievolių.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, šio straipsnio 1a dalyje nurodytos įstaigos 437a straipsnio ir 447 straipsnio h punkto laikosi individualiai.

▼M9

4.  

Įstaigos individualiai vykdo šio reglamento šeštoje dalyje ir 430 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytas prievoles.

Toliau nurodytos įstaigos neprivalo laikytis šio reglamento 413 straipsnio 1 dalies ir susijusių pranešimo apie likvidumą reikalavimų, nustatytų šio reglamento septintos dalies A skirsnyje:

a) 

įstaigos, kurios turi veiklos leidimą ir pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį;

b) 

įstaigos, kurios turi veiklos leidimą ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 ( *1 ) 16 straipsnį ir 54 straipsnio 2 dalies a punktą, su sąlyga, kad jos neatlieka jokių reikšmingų įsipareigojimų įgyvendinimo terminų keitimų, ir

c) 

įstaigos, paskirtos pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 54 straipsnio 2 dalies b punktą, su sąlyga, kad:

i) 

jų veikla apsiriboja bankinio tipo paslaugų, kaip nurodyta to reglamento priedo C skirsnyje, teikimu centriniams vertybinių popierių depozitoriumams, turintiems veiklos leidimus pagal to reglamento 16 straipsnį, ir

ii) 

jos neatlieka jokių reikšmingų įsipareigojimų įgyvendinimo terminų keitimų.

5.  
Įstaigos, išskyrus 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 1 dalyje nurodytas investicines įmones ir įstaigas, kurioms kompetentingos institucijos pritaikė 7 straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodytą leidžiančią nukrypti nuostatą, individualiai vykdo septintoje dalyje nustatytas prievoles.

▼B

7 straipsnis

Nuo individualaus rizikos ribojimo reikalavimų taikymo leidžianti nukrypti nuostata

1.  

Kompetentingos institucijos gali leisti 6 straipsnio 1 dalies netaikyti kuriai nors įstaigos patronuojamajai įmonei, jeigu atitinkama valstybė narė ir patronuojamajai įmonei, ir įstaigai išduoda veiklos leidimą bei vykdo jų priežiūrą ir jeigu patronuojamoji įmonė yra įtraukta į įstaigos, kuri yra patronuojančioji įmonė, konsoliduotą priežiūrą ir įvykdomos visos toliau išvardytos sąlygos, siekiant užtikrinti, kad nuosavos lėšos būtų tinkamai paskirstytos tarp patronuojančiosios įmonės ir patronuojamosios įmonės:

a) 

šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių jos patronuojančiajai įmonei greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus;

b) 

patronuojančioji įmonė įrodo kompetentingai institucijai, kad rizikos ribojimo požiūriu ji tinkamai valdo patronuojamąją įmonę ir, kompetentingai institucijai leidus, yra pareiškusi, kad užtikrina patronuojamosios įmonės įsipareigojimų įvykdymą, arba patronuojamosios įmonės rizika nėra svarbi;

c) 

patronuojamoji įmonė yra įtraukta į patronuojančiosios įmonės rizikos įvertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūras;

d) 

patronuojančiajai įmonei priklauso daugiau kaip 50 % balsavimo teisių, kurias suteikia turimos patronuojamosios įmonės kapitalo akcijos, arba patronuojančioji įmonė turi teisę skirti arba nušalinti daugumą patronuojamosios įmonės valdymo organo narių.

2.  
Kompetentingos institucijos gali pasinaudoti 1 dalyje numatyta galimybe, kai patronuojančioji įmonė yra finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, įsteigta toje pačioje valstybėje narėje kaip įstaiga, su sąlyga, kad jai taikoma tokia pati priežiūra kaip įstaigoms, visų pirma 11 straipsnio 1 dalyje nustatyti standartai.
3.  

Kompetentingos institucijos gali leisti 6 straipsnio 1 dalies netaikyti patronuojančiajai įstaigai valstybėje narėje, jeigu atitinkama valstybė narė tai įstaigai išduoda veiklos leidimą bei vykdo jos priežiūrą ir jeigu ji yra įtraukta į konsoliduotą priežiūrą bei įvykdomos visos toliau išvardytos sąlygos, siekiant užtikrinti, kad nuosavos lėšos būtų tinkamai paskirstytos tarp patronuojančiosios įmonės ir patronuojamųjų įmonių:

a) 

šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių patronuojančiajai įstaigai valstybėje narėje greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus;

b) 

patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje yra įtraukta į konsoliduotai priežiūrai svarbaus rizikos įvertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūras.

Kompetentinga institucija, kuri pasinaudoja šios dalies nuostatomis, informuoja visų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

8 straipsnis

Nuo individualaus likvidumo reikalavimų taikymo leidžianti nukrypti nuostata

1.  

Kompetentingos institucijos gali leisti šeštos dalies visai arba iš dalies netaikyti įstaigai ir visoms arba kai kurioms jos patronuojamosioms įmonėms Sąjungoje ir jas prižiūrėti kaip vieną likvidumo pogrupį tol, kol jos atitinka visas šias sąlygas:

a) 

patronuojančioji įstaiga konsoliduotai, o patronuojamoji įstaiga – iš dalies konsoliduotai vykdo šeštoje dalyje nustatytas prievoles;

▼M8

b) 

patronuojančioji įstaiga konsoliduotai arba patronuojamoji įstaiga iš dalies konsoliduotai visą laiką stebi ir prižiūri visų grupei arba pogrupiui priklausančių įstaigų, kurioms leidžiama nesilaikyti reikalavimų, likvidumo pozicijas, stebi ir visą laiką prižiūri visų grupei arba pogrupiui priklausančių įstaigų lėšų pozicijas, kai šeštos dalies IV antraštinėje dalyje nustatyto grynojo pastovaus finansavimo rodiklio (NSFR) reikalavimo nesilaikoma, ir užtikrina visų tų įstaigų atžvilgiu pakankamą likvidumo lygį ir pastovaus finansavimo lygį, kai šeštos dalies IV antraštinėje dalyje nustatyto NSFR reikalavimo nesilaikoma;

▼B

c) 

įstaigos yra sudariusios kompetentingoms institucijoms priimtinas sutartis, kuriose numatytas laisvas lėšų judėjimas tarp jų joms suteikiant galimybę suėjus jų terminui įvykdyti individualias ir bendras prievoles;

d) 

šiuo metu nėra arba nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių c punkte nurodytoms sutartims įvykdyti.

Komisija iki 2014 m. sausio 1 d. praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie bet kokias teisines kliūtis, dėl kurių būtų neįmanoma taikyti pirmos pastraipos c punkto, o iki 2015 m. gruodžio 31 d., prireikus, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, nustatančio, kurios iš tų kliūčių turėtų būti pašalintos.

2.  
Kompetentingos institucijos gali leisti iš dalies arba visai netaikyti šeštos dalies įstaigai ir visoms arba kai kurioms jos patronuojamosioms įmonėms, kai visos vieno likvidumo pogrupio įstaigos turi veiklos leidimus toje pačioje valstybėje narėje ir jei įvykdomos 1 dalies sąlygos.
3.  

Jeigu vieno likvidumo pogrupio įstaigos veiklos leidimus turi keliose valstybėse narėse, 1 dalis taikoma tik po to, kai įvykdoma 21 straipsnyje nustatyta procedūra, ir tik toms įstaigoms, kurių kompetentingos institucijos sutaria dėl šių aspektų:

a) 

jų vykdomo organizacinės struktūros ir likvidumo rizikos vertinimo atitikties Direktyvos 2013/36/ES 86 straipsnyje nustatytoms sąlygoms viename likvidumo pogrupyje vertinimo;

▼M8

b) 

viename bendrame likvidumo pogrupyje reikalaujamo turėti likvidžiojo turto sumų paskirstymo, vietos ir nuosavybės, kai 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatyto padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio (LCR) reikalavimo nesilaikoma, ir viename bendrame likvidumo pogrupyje turimo pastovaus finansavimo sumų paskirstymo ir vietos, kai šeštos dalies IV antraštinėje dalyje nustatyto NSFR reikalavimo nesilaikoma;

c) 

įstaigų, kurioms leidžiama netaikyti 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatyto LCR reikalavimo, reikalaujamų turėti minimalių likvidžiojo turto sumų nustatymo ir įstaigų, kurioms leidžiama netaikyti šeštos dalies IV antraštinėje dalyje nustatyto NSFR reikalavimo, reikalaujamo turėti minimalių turimo pastovaus finansavimo sumų nustatymo;

▼B

d) 

poreikio nustatyti griežtesnius parametrus, nei nustatyta šeštoje dalyje;

e) 

neribojamo kompetentingų institucijų keitimosi išsamia informacija;

f) 

visiško tokio netaikymo pasekmių supratimo.

►C2  4.  
Kompetentingos institucijos 1, 2 ir 3 dalis taip pat gali taikyti įstaigoms, kurios priklauso tai pačiai institucinei užtikrinimo sistemai, kaip nurodyta 113 straipsnio 7 dalyje, jeigu jos atitinka visas 113 straipsnio 7 dalyje nustatytas sąlygas, ir ◄ kitoms įstaigoms, susijusioms 113 straipsnio 6 dalyje nurodytais santykiais, jeigu jos atitinka visas toje dalyje nustatytas sąlygas. Tokiu atveju kompetentingos institucijos nustato vieną iš įstaigų, kuriai leidžiama netaikyti reikalavimo vykdyti šeštos dalies nuostatas, remdamosi visų vieno likvidumo pogrupio įstaigų konsoliduota būkle.
5.  
Tais atvejais, kai leidžiama netaikyti reikalavimų pagal 1 arba 2 dalį, kompetentingos institucijos taip pat gali taikyti Direktyvos 2013/36/ES 86 straipsnį arba jo dalis vieno likvidumo pogrupio įstaigoms ir nuspręsti leisti individualiai netaikyti Direktyvos 2013/36/ES 86 straipsnio arba jo dalių.

▼M8

6.  
Kai pagal šį straipsnį kompetentinga institucija visiškai ar iš dalies leidžia įstaigai netaikyti šeštos dalies, ji taip pat gali leisti tai įstaigai netaikyti susijusių informacijos apie likvidumą teikimo reikalavimų pagal 430 straipsnio 1 dalies d punktą.

▼B

9 straipsnis

Individualus konsolidavimo metodas

1.  
Laikydamosi šio straipsnio 2 ir 3 dalių bei Direktyvos 2013/36/ES 144 straipsnio 3 dalies, kompetentingos institucijos kiekvienu atveju atskirai gali leisti patronuojančiosioms įstaigoms į savo reikalavimo pagal 5 straipsnio 1 dalį apskaičiavimą įtraukti tas patronuojamąsias įmones, kurios atitinka 6 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nustatytas sąlygas ir kurių reikšmingos pozicijos ar reikšmingi įsipareigojimai yra susiję su ta patronuojančiąja įstaiga.
2.  
1 dalyje nustatyti veiksmai leidžiami tik tada, kai patronuojančioji įstaiga kompetentingoms institucijoms visiškai įrodo aplinkybes ir priemones, įskaitant teisines priemones, dėl kurių šiuo metu nėra ir nenumatoma esminių praktinių ar teisinių kliūčių patronuojamajai įmonei greitai pervesti nuosavas lėšas ar suėjus terminui padengti įsipareigojimus savo patronuojančiajai įmonei.
3.  
Jeigu kompetentinga institucija naudojasi 1 dalyje nustatyta teise, ji reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per metus informuoja visų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie tai, kad taikoma 1 dalis, taip pat apie 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir priemones. Jeigu patronuojamoji įmonė yra trečiojoje valstybėje, kompetentingos institucijos tą pačią informaciją pateikia ir šios trečiosios valstybės kompetentingoms institucijoms.

10 straipsnis

Reikalavimų netaikymas centrinės įstaigos nuolat kontroliuojamoms kredito įstaigoms

▼M8

1.  

Kompetentingos institucijos gali pagal nacionalinės teisės aktus leisti iš dalies arba visiškai netaikyti šio reglamento antroje – aštuntoje dalyse ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje nustatytų reikalavimų toje pačioje valstybėje narėje esančiai vienai ar kelioms kredito įstaigoms, kurias nuolat kontroliuoja centrinė įstaiga, kuri jas prižiūri ir yra įsteigta toje pačioje valstybėje narėje, jei įvykdomos šios sąlygos:

▼B

a) 

centrinės įstaigos ir kontroliuojamų įstaigų įsipareigojimai yra bendri, o centrinė įstaiga visiškai garantuoja kelias savo kontroliuojamų įstaigų pareigas arba įsipareigojimus;

b) 

centrinės įstaigos ir visų jos kontroliuojamų įstaigų mokumas bei likvidumas yra prižiūrimi bendrai, remiantis konsoliduotosiomis šių įstaigų ataskaitomis;

c) 

centrinės įstaigos vadovybė turi įgaliojimus duoti nurodymus kontroliuojamų įstaigų vadovybei.

Valstybės narės gali toliau laikytis galiojančių nacionalinės teisės aktų, susijusių su pirmoje pastraipoje nurodytos išimties taikymu, ir juos taikyti tik tuo atveju, ►C2  jei jie neprieštarauja šiam reglamentui arba Direktyvai 2013/36/ES. ◄

2.  
Jeigu kompetentingos institucijos įsitikina, kad įvykdytos 1 dalyje nustatytos sąlygos, ir jeigu kontroliuojamos įstaigos visiškai garantuoja centrinės įstaigos pareigas ar įsipareigojimus, kompetentingos institucijos gali individualiu pagrindu netaikyti antroje–aštuntoje dalyse nustatytų reikalavimų centrinei įstaigai.

2

SKYRIUS

Rizikos ribojimu pagrįstas konsolidavimas

1

Skirsnis

Konsoliduotas reikalavimų taikymas

▼M17

10a straipsnis

Konsoliduotas riziką ribojančių reikalavimų taikymas, kai investicinės įmonės yra patronuojančiosios bendrovės

Šio skyriaus tikslais, investicinės įmonės ir investicinės kontroliuojančiosios bendrovės laikomos patronuojančiosiomis finansų kontroliuojančiosiomis bendrovėmis valstybėje narėje arba ES patronuojančiosiomis finansų kontroliuojančiosiomis bendrovėmis, kai tokios investicinės įmonės arba investicinės kontroliuojančiosios bendrovės yra įstaigos arba investicinės įmonės, kurioms taikomas šis reglamentas, nurodytos Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 2 ar 5 dalyje, patronuojančiosios įmonės.

▼B

11 straipsnis

Bendrosios sąlygos

▼M8

1.  
Patronuojančiosios įstaigos valstybėje narėje 18 straipsnyje numatytu mastu ir būdu vykdo antroje, trečioje, ketvirtoje, septintoje ir septintoje A dalyse nustatytas prievoles, remdamosi savo konsoliduota būkle, išskyrus 430 straipsnio 1 dalies d punktą. Patronuojančiosios įmonės ir jų patronuojamosios įmonės, kurioms yra taikomas šis reglamentas, nustato tinkamą organizacinę struktūrą ir tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus siekdamos užtikrinti, kad konsolidavimui reikalingi duomenys būtų tinkamai tvarkomi ir perduodami. Visų pirma jos užtikrina, kad patronuojamosios įmonės, kurioms šis reglamentas netaikomas, įgyvendintų priemones, procesus ir mechanizmus, kuriais užtikrinamas tinkamas konsolidavimas.
2.  

Siekiant užtikrinti, kad šio reglamento reikalavimai būtų taikomi konsoliduotai, terminai „įstaiga“, „patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje“, „ES patronuojančioji įstaiga“ ir „patronuojančioji įmonė“ atitinkamai taip pat reiškia:

a) 

finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, patvirtintą pagal Direktyvos 2013/36/ES 21a straipsnį;

b) 

paskirtąją įstaigą, kontroliuojamą patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kai tokiai patronuojančiajai bendrovei netaikomas patvirtinimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 21a straipsnio 4 dalį;

c) 

finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba įstaigą, paskirtą pagal Direktyvos 2013/36/ES 21a straipsnio 6 dalies d punktą.“;

Įmonės, nurodytos šios dalies pirmos pastraipos b punkte, konsoliduota būklė yra patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kuriai netaikomas patvirtinimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 21a straipsnio 4 dalį, konsoliduota būklė. Įmonės, nurodytos šios dalies pirmos pastraipos c punkte, konsoliduota būklė yra jos patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduota būklė.

▼M8 —————

▼C8

3a.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, šio reglamento 92a straipsnio konsoliduotai laikosi tik patronuojančiosios įstaigos, kurios yra nustatytos kaip pertvarkytini subjektai ir kurios yra G-SII, tokiu mastu ir būdu, kaip nustatyta šio reglamento 18 straipsnyje.

▼M8

Šio reglamento 92b straipsnio konsoliduotai laikosi tik ES patronuojančiosios įmonės, kurios yra ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės ir nėra pertvarkytini subjektai, tokiu mastu ir būdu, kaip nustatyta šio reglamento 18 straipsnyje. Kai taikoma Direktyvos 2013/36/ES 21b straipsnio 2 dalis, kiekviena iš dviejų tarpinių ES patronuojančiųjų įmonių, kurios yra kartu laikomos reikšminga patronuojamąja įmone, laikosi šio reglamento 92b straipsnio remdamasi konsoliduota savo būkle.

▼M9

4.  

ES patronuojančiosios įstaigos laikosi šio reglamento šeštos dalies ir 430 straipsnio 1 dalies d punkto remdamosi savo konsoliduota būkle, kai tai grupei priklauso viena ar daugiau kredito įstaigų arba investicinių įmonių, gavusių leidimą užsiimti Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose išvardytų investicinių paslaugų teikimu ir veiklos vykdymu.

Kai leidžiama netaikyti reikalavimų pagal 8 straipsnio 1–5 dalis, įstaigos ir, kai taikytina, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, priklausančios likvidumo pogrupiui, laikosi šio reglamento šeštos dalies ir 430 straipsnio 1 dalies d punkto konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai tame likvidumo pogrupyje.

▼M8

5.  
Kai taikomas šio reglamento 10 straipsnis, tame straipsnyje nurodyta centrinė įstaiga vykdo šio reglamento antros – aštuntos dalių ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriaus reikalavimus, remdamasi konsoliduota visumos, kurią sudaro centrinė įstaiga kartu su kontroliuojamomis įstaigomis, būkle.
6.  
Be šio straipsnio 1–5 dalyse išdėstytų reikalavimų ir nedarant poveikio kitoms šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES nuostatoms, kai priežiūros tikslais tai yra pateisinama dėl rizikos ar įstaigos kapitalo struktūros ypatumų, arba, jei valstybės narės priima nacionalinius įstatymus, pagal kuriuos reikalaujamas struktūrinis veiklos atskyrimas bankų grupėje, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaiga iš dalies konsoliduotai laikytųsi šio reglamento antroje – aštuntoje dalyse bei Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinėje dalyje nustatytų prievolių.

Pirmoje pastraipoje nustatyto metodo taikymu negali būti daromas poveikis konsoliduotai vykdomai veiksmingai priežiūrai ir negali būti daromas neproporcingas neigiamas poveikis nei visai finansų sistemai arba jos dalims kitose valstybėse narėse arba Sąjungoje apskritai, nei sudaromos ar sukuriamos kliūtys vidaus rinkos veikimui.

▼M8 —————

▼M15

12a straipsnis

Konsoliduoto apskaičiavimo tvarka G-SII, kurioms priklauso keli pertvarkytini subjektai

Jeigu bent du tai pačiai G-SII priklausantys G-SII subjektai yra pertvarkytini subjektai arba trečiųjų valstybių subjektai, kurie būtų pertvarkytini subjektai, jeigu jie būtų įsteigti Sąjungoje, tos G-SII ES patronuojančioji įstaiga apskaičiuoja 92a straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą:

a) 

kiekvienam pertvarkytinam subjektui arba trečiosios valstybės subjektui, kuris būtų pertvarkytinas subjektas, jeigu jis būtų įsteigtas Sąjungoje;

b) 

ES patronuojančiajai įstaigai, tarsi ji būtų vienintelis G-SII pertvarkytinas subjektas.

Pirmos pastraipos b punkte nurodytas apskaičiavimas atliekamas remiantis konsoliduota ES patronuojančiosios įstaigos būkle.

Pertvarkymo institucijos veikia pagal Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnio 4 dalį ir 45h straipsnio 2 dalį.

▼M8

13 straipsnis

Konsoliduotas informacijos atskleidimo reikalavimų taikymas

1.  
ES patronuojančiosios įstaigos aštuntos dalies laikosi remdamosi savo konsoliduota būkle.

▼M17

ES patronuojančiųjų įstaigų didelės patronuojamosios įmonės atskleidžia 437, 438, 440, 442, 449a, 449b, 450, 451, 451a ir 453 straipsniuose nurodytą informaciją individualiai arba, kai taikytina pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES, iš dalies konsoliduotai.

▼C8

2.  
Įstaigos, kurios yra nustatytos kaip pertvarkytini subjektai ir kurios yra G-SII, 437a straipsnio ir 447 straipsnio h punkto laikosi remdamosi savo pertvarkytinos grupės konsoliduota būkle.

▼M8

3.  
1 dalies pirma pastraipa netaikoma ES patronuojančiosioms įstaigoms, ES patronuojančiosioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, ES patronuojančiosioms mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms arba pertvarkytiniems subjektams, kai jie yra įtraukti į lygiavertę atskleidžiamą informaciją, kurią konsoliduotai teikia trečiojoje valstybėje įsteigta patronuojančioji įmonė.

1 dalies antra pastraipa taikoma trečiojoje valstybėje įsteigtų patronuojančiųjų įmonių patronuojamosioms įmonėms, jeigu tos patronuojamosios įmonės atitinka reikalavimus, kad būtų laikomos didelėmis patronuojamosiomis įmonėmis.

4.  
Jeigu taikomas 10 straipsnis, tame straipsnyje nurodyta centrinė įstaiga laikosi aštuntos dalies, remdamasi konsoliduota centrinės įstaigos būkle. 18 straipsnio 1 dalis taikoma centrinei įstaigai, o kontroliuojamos įstaigos yra laikomos centrinės įstaigos patronuojamosiomis įmonėmis.

14 straipsnis

Konsoliduotas Reglamento (ES) 2017/2402 5 straipsnio reikalavimų taikymas

1.  
Patronuojančiųjų įmonių ir jų patronuojamųjų įmonių, kurioms taikomas šis reglamentas, reikalaujama vykdyti Reglamento (ES) 2017/2402 5 straipsnyje nustatytas prievoles konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai, siekiant užtikrinti, kad jų priemonės, procesai ir mechanizmai, kurių reikalaujama pagal tas nuostatas, būtų nuoseklūs bei tinkamai integruoti ir kad būtų galima pateikti visus duomenis ir informaciją priežiūros tikslais. Visų pirma jos užtikrina, kad patronuojamosios įmonės, kurioms šis reglamentas netaikomas, įgyvendintų priemones, procesus ir mechanizmus, kad būtų užtikrintas šių nuostatų laikymasis.
2.  
Įstaigos, konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai taikydamos šio reglamento 92 straipsnį, taiko papildomą rizikos koeficientą pagal šio reglamento 270a straipsnį, jei Reglamento (ES) 2017/2402 5 straipsnyje nustatyti reikalavimai pažeidžiami trečiojoje valstybėje įsteigto subjekto, kuris konsoliduojamas pagal šio reglamento 18 straipsnį, lygiu ir jeigu pažeidimas yra reikšmingas, palyginti su bendru grupės rizikos pobūdžiu.

▼M9 —————

▼B

2

Skirsnis

Rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo metodai

▼M8

18 straipsnis

Prudencinio konsolidavimo metodai

1.  
Įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurios turi laikytis šio skyriaus 1 skirsnyje nurodytų reikalavimų remiantis jų konsoliduota būkle, visiškai konsoliduoja visas įstaigas ir finansų įstaigas, kurios yra jų patronuojamosios įmonės. Šio straipsnio 3–6 ir 9 dalys netaikomos, jeigu šešta dalis ir 430 straipsnio 1 dalies d punktas taikomi remiantis įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduota būkle arba iš dalies konsoliduota likvidumo pogrupio būkle, kaip nustatyta 8 ir 10 straipsniuose.

▼M8

11 straipsnio 3a dalies tikslais įstaigos, kurios turi konsoliduotai laikytis 92a arba 92b straipsnyje nurodytų reikalavimų, visiškai konsoliduoja visas įstaigas ir finansų įstaigas, kurios yra jų patronuojamosios įmonės atitinkamose pertvarkytinose grupėse.

▼M17 —————

▼M8

3.  
Jeigu įmones susijusios, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7 dalyje, kompetentingos institucijos nustato, kaip turi būti vykdomas jų konsolidavimas.

▼M17

4.  
Dalyvavimas valdant įstaigų ir finansų įstaigų, kurias valdo konsoliduojama įmonė kartu su viena ar daugiau įmonių, kurios nėra konsoliduojamos, kapitalą konsoliduojamas proporcingai pagal turimo kapitalo dalį, kai tų įmonių įsipareigojimai yra apriboti jų turimo kapitalo dalimi.

▼M8

5.  
Kitais nei 1 ir 4 dalyse nurodytais dalyvavimo valdant kapitalą arba su įmonės kapitalu susijusių ryšių atvejais kompetentingos institucijos nustato, ar ir kokiu būdu turi būti atliekamas konsolidavimas. Visų pirma jos gali leisti arba pareikalauti, kad būtų taikomas nuosavybės metodas. Tačiau šio metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą.
6.  

Kompetentingos institucijos nustato, ar ir kokiu būdu turi būti atliekamas konsolidavimas šiais atvejais:

a) 

kai, kompetentingų institucijų nuomone, įstaiga daro reikšmingą poveikį vienai ar kelioms įstaigoms arba finansų įstaigoms, tačiau nedalyvauja valdant šių įstaigų kapitalą arba neturi kitų su jų kapitalu susijusių ryšių, ir

b) 

kai dvi ar daugiau įstaigų arba finansų įstaigų priklauso vienai vadovavimo sistemai, tačiau ne tai, kuri nurodyta jų steigimo sutartyje arba įstatuose.

▼M17

Visų pirma kompetentingos institucijos gali leisti arba pareikalauti, kad būtų taikomas Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse numatytas metodas.

▼M8

7.  
►M17  Kai įstaiga turi patronuojamąją įmonę, kuri nėra įstaiga arba finansų įstaiga, arba dalyvauja valdant tokios įmonės kapitalą, tokiai patronuojamajai įmonei arba tokiam dalyvavimui valdant įmonės kapitalą ji taiko nuosavybės metodą. Tačiau šio metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą. ◄

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms tokioms patronuojamosioms įmonėms ar tokiam dalyvavimui taikyti kitokį metodą, įskaitant metodą, kurio reikalaujama pagal taikomą apskaitos sistemą, arba reikalauti, kad jos tai darytų, jeigu:

a) 

2020 m. gruodžio 28 d. įstaiga dar netaiko nuosavybės metodo;

b) 

nuosavybės metodo taikymas būtų nepagrįsta našta arba nuosavybės metodas nepakankamai atspindi pirmoje pastraipoje nurodytos įmonės įstaigai keliamą riziką ir

c) 

taikomu metodu nepavyksta visiškai arba proporcingai konsoliduoti tos įmonės.

8.  

►M17  Kompetentingos institucijos gali reikalauti visiško ar proporcingo patronuojamosios įmonės arba įmonės, kurios kapitalą valdant įstaiga dalyvauja, konsolidavimo, kai tokia patronuojamoji įmonė ar įmonė nėra įstaiga ar finansų įstaiga ir jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: ◄

a) 

įmonė nėra draudimo įmonė, trečiosios valstybės draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, trečiosios valstybės perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji bendrovė ar įmonė, pagal Direktyvos 2009/138/EB 4 straipsnį nepatenkanti į jos taikymo sritį;

b) 

egzistuoja didelė rizika, kad įstaiga nuspręs teikti finansinę paramą tai įmonei esant nepalankioms sąlygoms, nesant sutartinių įsipareigojimų teikti tokią paramą arba juos viršijant.

▼M8

9.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kokiomis sąlygomis turi būti atliekamas konsolidavimas 3–6 ir 8 dalyse nurodytais atvejais.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼M17

10.  
EBI ne vėliau kaip 2025 m. liepos 10 d. pateikia Komisijai ataskaitą dėl šio reglamento apibrėžčių ir nuostatų, susijusių su visų rūšių rizikos, kuri kyla įstaigoms, konsoliduota priežiūra, išsamumo ir tinkamumo. EBI visų pirma įvertina visus galimus likusius tų apibrėžčių ir nuostatų neatitikimus bei jų sąveiką su taikytina apskaitos sistema ir visus likusius aspektus, dėl kurių gali būti nepagrįstai suvaržoma konsoliduota priežiūra, kuri būtų išsami ir pritaikoma prie naujų rizikos arba struktūrų šaltinių ar rūšių, dėl kurių gali atsirasti reglamentavimo arbitražas. EBI atnaujina savo ataskaitą bent kartą kas dvejus metus.

Atsižvelgdama į EBI nustatytus faktus, Komisija, kai tikslinga, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisės akto, kad būtų pakoreguotos atitinkamos apibrėžtys arba prudencinio konsolidavimo taikymo sritis.

▼B

3

Skirisnis

Rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo mastas

19 straipsnis

Subjektai, kurie neįtraukiami į rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą

1.  

►M17  Įstaiga arba finansų įstaiga, kuri yra patronuojamoji įmonė arba įmonė, kurios kapitalą valdant dalyvaujama, neprivalo būti konsoliduojama, jeigu atitinkamos įmonės bendra turto ir nebalansinių straipsnių suma yra mažesnė už mažesniąją iš šių dviejų sumų: ◄

a) 

10 mln. EUR;

b) 

1 % bendro patronuojančiosios įmonės arba įmonės, dalyvaujančios valdant jos kapitalą, turto ir nebalansinių straipsnių sumos.

2.  

►M17  Kompetentingos institucijos, atsakingos už konsoliduotą priežiūrą pagal Direktyvos 2013/36/ES 111 straipsnį, kiekvienu konkrečiu atveju gali nuspręsti, kad įstaiga ar finansų įstaiga, kuri yra patronuojamoji įmonė arba kurios kapitalą valdant dalyvaujama, neturi būti konsoliduojama šiais atvejais: ◄

a) 

kai atitinkama įmonė yra trečiojoje valstybėje, kurioje esama teisinių kliūčių reikalingai informacijai perduoti;

▼C2

b) 

kai atitinkama įmonė nėra svarbi tik įstaigų stebėsenos tikslų atžvilgiu;

▼C3

c) 

kai, už konsoliduotą priežiūrą atsakingų kompetentingų institucijų nuomone, atitinkamos įmonės finansinės būklės konsolidavimas būtų netinkamas arba klaidinantis, atsižvelgiant į įstaigų priežiūros tikslus.

▼B

3.  
Jeigu 1 dalyje ir 2 dalies b punkte nurodytais atvejais kelios įmonės atitinka juose išvardytus kriterijus, jos vis dėlto turi būti konsoliduojamos, jeigu jos kartu nėra nesvarbios nurodytų tikslų atžvilgiu.

20 straipsnis

Bendri sprendimai dėl rizikos ribojimo reikalavimų

1.  

Kompetentingos institucijos visapusiškai konsultuodamosi bendradarbiauja:

▼M17

a) 

kai atitinkamai ES patronuojančioji įstaiga ir jos patronuojamosios įmonės arba ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamosios įmonės kartu pateikia prašymus dėl 143 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 9 dalyje, 283 straipsnyje ir 325az straipsnyje nurodytų leidimų, siekdamos nuspręsti, ar išduoti prašomą leidimą, ir prireikus nustatyti sąlygas, kurios turėtų būti taikomos tokiam leidimui;

▼B

b) 

siekdamos nustatyti, ar įvykdyti 422 straipsnio 9 dalyje ir 425 straipsnio 5 dalyje nurodyti konkretaus grupių vidaus vertinimo kriterijai, kuriuos papildo 422 straipsnio 10 dalyje ir 425 straipsnio 6 dalyje nurodyti EBI techniniai reguliavimo standartai.

Prašymai teikiami tik konsoliduotos priežiūros institucijai.

▼M17 —————

▼B

2.  

Kompetentingos institucijos visomis išgalėmis stengiasi per šešis mėnesius priimti bendrą sprendimą dėl:

a) 

1 dalies a punkte nurodyto prašymo;

b) 

1 dalies b punkte nurodytų kriterijų įvertinimo ir konkretaus vertinimo nustatymo.

Šis bendras sprendimas išdėstomas dokumente, kuriame pateikiamas visapusiškas sprendimo pagrindimas ir kurį 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija pateikia pareiškėjui.

3.  

2 dalyje nurodytas laikotarpis prasideda:

a) 

tą dieną, kai konsoliduotos priežiūros institucija gauna išsamų 1 dalies a punkte nurodytą prašymą. Konsoliduotos priežiūros institucija šį išsamų prašymą nedelsdama perduoda kitoms kompetentingoms institucijoms;

b) 

tą dieną, kai kompetentingos institucijos gauna konsoliduotos priežiūros institucijos parengtą ataskaitą, kurioje išnagrinėjami grupės vidaus įsipareigojimai grupėje.

4.  
Jei kompetentingos institucijos per šešis mėnesius nepriima bendro sprendimo, konsoliduotos priežiūros institucija pati priima sprendimą dėl 1 dalies a punkto. Konsoliduotos priežiūros institucijos sprendimu neapribojami kompetentingų institucijų įgaliojimai pagal Direktyvos 2013/36/ES 105 straipsnį.

Šis sprendimas išdėstomas ir visapusiškai pagrindžiamas dokumente, o priimant sprendimą atsižvelgiama į kitų kompetentingų institucijų per šešių mėnesių laikotarpį pareikštas nuomones ir išlygas.

Konsoliduotos priežiūros institucija sprendimą pateikia ES patronuojančiajai įstaigai, ES patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba ES patronuojančiajai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei ir kitoms kompetentingoms institucijoms.

Jei iki šešių mėnesių laikotarpio pabaigos kuri nors iš susijusių kompetentingų institucijų klausimą perdavė EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį, konsoliduotos priežiūros institucija atideda savo sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalies a punkto ir laukia, kol EBI priims sprendimą pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį dėl jos sprendimo, ir savo sprendimą priima vadovaudamasi EBI sprendimu. Šešių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo laikotarpiu, kaip apibrėžta tame reglamente. EBI savo sprendimą priima per vieną mėnesį. Pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.

5.  
Jei kompetentingos institucijos per šešis mėnesius nepriima bendro sprendimo, už individualią patronuojamosios įstaigos priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija pati priima sprendimą dėl 1 dalies b punkto.

Šis sprendimas išdėstomas ir visapusiškai pagrindžiamas dokumente, o priimant sprendimą atsižvelgiama į kitų kompetentingų institucijų per šešių mėnesių laikotarpį pareikštas nuomones ir išlygas.

Sprendimas pateikiamas konsoliduotos priežiūros institucijai, kuri apie jį informuoja ES patronuojančiąją įstaigą, ES patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba ES patronuojančiąją mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę.

Jei iki šešių mėnesių laikotarpio pabaigos konsoliduotos priežiūros institucija klausimą perdavė EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį, už individualią patronuojamosios įstaigos priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija atideda savo sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalies b punkto ir laukia, kol EBI priims sprendimą pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį dėl jos sprendimo, ir savo sprendimą priima vadovaudamasi EBI sprendimu. Šešių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo laikotarpiu, kaip apibrėžta tame reglamente. EBI savo sprendimą priima per vieną mėnesį. Pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.

▼M17

6.  
Jei ES patronuojančioji įstaiga ir jos patronuojamosios įmonės, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamosios įmonės vieningai taiko 143 straipsnyje nurodytą IRB metodą, kompetentingos institucijos leidžia trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus 6 skirsnyje nustatytus priskyrimo kriterijus patronuojančiajai įstaigai ir jos patronuojamosioms įmonėms atitikti kartu, nuosekliai laikantis grupės struktūros, rizikos valdymo sistemų, procesų ir metodikos.

▼B

7.  
2, 4 ir 5 dalyse nurodytus sprendimus atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos pripažįsta galutiniais ir juos taiko.

▼M17

8.  
EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto bendro sprendimo dėl 143 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 9 dalyje ir 283 bei 325az straipsniuose nurodytų prašymų suteikti leidimą priėmimo procesą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos priimti bendrus sprendimus.

EBI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2025 m. liepos 10 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

▼B

21 straipsnis

Bendri sprendimai dėl likvidumo reikalavimų taikymo lygio

1.  
Gavusi ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, arba ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės iš dalies konsoliduotos patronuojamosios įmonės prašymą, konsoliduotos priežiūros institucija ir už ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės valstybėje narėje patronuojamųjų įmonių priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos visomis išgalėmis stengiasi priimti bendrą sprendimą dėl to, ar įvykdytos 8 straipsnio 1 dalies a–d punktuose išdėstytos sąlygos, kuriame būtų nurodytas vienas likvidumo pogrupis 8 straipsniui taikyti.

Bendras sprendimas priimamas per šešis mėnesius nuo tada, kai konsoliduotos priežiūros institucija pateikia ataskaitą, kurioje nurodo vieną likvidumo pogrupį remiantis 8 straipsnyje nustatytais kriterijais. Jeigu per šešių mėnesių laikotarpį susitarimo pasiekti nepavyksta, konsoliduotos priežiūros institucija bet kurios kitos susijusios kompetentingos institucijos prašymu konsultuojasi su EBI. Konsoliduotos priežiūros institucija gali konsultuotis su EBI savo iniciatyva.

Bendrame sprendime taip pat gali būti nustatyti likvidžiojo turto vietos ir nuosavybės apribojimai ir reikalaujama, kad įstaigos, kurioms netaikoma šešta dalis, turėtų būtiniausią likvidžiojo turto kiekį.

Bendras sprendimas išdėstomas dokumente, kuriame pateikiamas visapusiškas sprendimo pagrindimas ir kurį konsoliduotos priežiūros institucija pateikia atitinkamo likvidumo pogrupio patronuojančiajai įstaigai.

2.  
Jei per šešis mėnesius kompetentingos institucijos nepriima bendro sprendimo, kiekviena už individualią priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija pati priima sprendimą.

Tačiau bet kuri susijusi kompetentinga institucija per šešių mėnesių laikotarpį gali kreiptis į EBI su klausimu, ar įvykdytos 8 straipsnio 1 dalies a–d punktų sąlygos. Tokiu atveju EBI gali vykdyti neprivalomą tarpininkavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio c punktą, ir visos susijusios kompetentingos institucijos atideda savo sprendimus, kol bus užbaigta neprivaloma tarpininkavimo procedūra. Jeigu vykstant šiam tarpininkavimui kompetentingos institucijos per tris mėnesius nepasiekia susitarimo, kiekviena už individualią priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija pati priima sprendimą, atsižvelgdama į naudos ir rizikos proporcingumą patronuojančiosios įstaigos valstybės narės lygiu ir naudos ir rizikos proporcingumą patronuojamosios įmonės valstybės narės lygiu. Pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.

1 dalyje nurodytas bendras sprendimas ir šios dalies antroje pastraipoje nurodyti sprendimai yra privalomi.

3.  
Bet kuri susijusi kompetentinga institucija per šešių mėnesių laikotarpį taip pat gali kreiptis į EBI, jei nesutariama dėl 8 straipsnio 3 dalies a–d punktų sąlygų. Tokiu atveju EBI gali vykdyti neprivalomą tarpininkavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio c punktą, ir visos susijusios kompetentingos institucijos atideda savo sprendimus, kol bus užbaigta neprivaloma tarpininkavimo procedūra. Jeigu per šį tarpininkavimo laikotarpį kompetentingos institucijos per tris mėnesius nepasiekia susitarimo, kiekviena už individualią priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija pati priima sprendimą.

▼M17

22 straipsnis

Trečiųjų valstybių subjektų konsolidavimas iš dalies

1.  
Patronuojamosios įstaigos arba patronuojamosios tarpinės finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba patronuojamosios tarpinės mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės 89, 90 ir 91 straipsniuose ir trečioje, ketvirtoje ir septintoje dalyse nustatytus reikalavimus ir septintoje A dalyje nustatytus susijusius informacijos teikimo reikalavimus taiko remdamosi savo iš dalies konsoliduota būkle, jei jos turi patronuojamąją įmonę, kuri yra įstaiga arba finansų įstaiga, trečiojoje valstybėje arba dalyvauja valdant tokios įmonės kapitalą.
2.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, patronuojamosios įstaigos arba patronuojamosios tarpinės finansų kontroliuojančiosios bendrovės, arba patronuojamosios tarpinės mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės gali nuspręsti netaikyti 89, 90 ir 91 straipsniuose ir trečioje, ketvirtoje bei septintoje dalyse nustatytų reikalavimų ir septintoje A dalyje nustatytų susijusių informacijos teikimo reikalavimų remdamosi savo iš dalies konsoliduota būkle, jeigu visas patronuojamųjų įmonių ir dalyvavimo valdant kapitalą trečiosiose valstybėse turtas ir nebalansiniai straipsniai bei kapitalo dalys sudaro mažiau negu 10 % visos patronuojamosios įstaigos arba patronuojamosios tarpinės finansų kontroliuojančiosios bendrovės, arba patronuojamosios tarpinės mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės turto ir nebalansinių straipsnių sumos.

▼B

23 straipsnis

Įmonės trečiosiose valstybėse

Konsoliduotos priežiūros taikymo pagal šį skyrių tikslais terminai „investicinė įmonė“, „kredito įstaiga“, „finansų įstaiga“ ir „įstaiga“ taip pat reiškia trečiosiose valstybėse įsteigtas įmones, kurios, jei būtų įsteigtos Sąjungoje, atitiktų 4 straipsnyje pateiktas tų terminų apibrėžtis.

24 straipsnis

Turto ir nebalansinių straipsnių vertinimas

1.  
Turto ir nebalansinių straipsnių vertinimas atliekamas pagal taikytiną apskaitos sistemą.
2.  
Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaigos turto ir nebalansinių straipsnių vertę ir nuosavas lėšas nustatytų pagal tarptautinius apskaitos standartus, taikomus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002.

ANTRA DALIS

▼M8

NUOSAVOS LĖŠOS IR TINKAMI ĮSIPAREIGOJIMAI

▼B

I

ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSAVŲ LĖŠŲ SUDEDAMOSIOS DALYS

1

SKYRIUS

1 lygio kapitalas

25 straipsnis

1 lygio kapitalas

Įstaigos 1 lygio kapitalą sudaro įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ir papildomo 1 lygio kapitalo suma.

2

SKYRIUS

Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas

1

Skirsnis

Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai ir priemonės

26 straipsniai

Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai

1.  

Įstaigų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius sudaro:

a) 

kapitalo priemonės, jeigu įvykdomos 28 straipsnyje arba, jei taikytina, 29 straipsnyje nustatytos sąlygos;

b) 

akcijų priedai, susiję su a punkte nurodytomis priemonėmis;

c) 

nepaskirstytasis pelnas;

d) 

sukauptos kitos bendrosios pajamos;

e) 

kiti rezervai;

f) 

atidėjiniai bendrai banko rizikai.

c–f punktuose nurodyti straipsniai pripažįstami kaip bendras 1 lygio nuosavas kapitalas tik tuo atveju, jei įstaiga gali nevaržomai ir nedelsdama juo pasinaudoti rizikai ar nuostoliams, vos tik jiems atsiradus, padengti.

2.  

1 dalies c punkto tikslais įstaigos tarpinį arba metų pabaigos pelną gali įtraukti į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, kol nepriėmė oficialaus sprendimo, kuriuo patvirtinamas galutinis įstaigos metinis pelnas arba nuostolis, gavusi kompetentingos institucijos išankstinį leidimą. Kompetentinga institucija suteikia leidimą, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) 

pelną patikrino nuo įstaigos nepriklausantys asmenys, atsakingi už tos įstaigos sąskaitų auditą;

b) 

įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodė, kad visi numatomi mokesčiai arba dividendai buvo atskaityti iš to pelno sumos.

Atliekant įstaigos tarpinio arba metų pabaigos pelno patikrinimą tinkamai užtikrinama, kad tas pelnas buvo įvertintas pagal taikytinoje apskaitos sistemoje nustatytus principus.

▼M8

3.  
Kompetentingos institucijos įvertina, ar kapitalo priemonių išleidimas atitinka 28 straipsnyje arba, kai taikytina, 29 straipsnyje nustatytus kriterijus. Įstaigos kapitalo priemonių išleidimas priskiria prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių tik gavusios kompetentingų institucijų leidimą.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, įstaigos gali prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių priskirti vėlesnį tokios formos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių išleidimą, kurioms jos jau yra gavusios tą leidimą, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a) 

tą vėlesnį išleidimą reglamentuojančios nuostatos iš esmės yra tokios pačios kaip ir nuostatos, reglamentuojančios tą išleidimą, kurioms įstaigos jau yra gavusios leidimą;

b) 

įstaigos apie tą vėlesnį išleidimą kompetentingoms institucijoms yra pranešusios pakankamai iš anksto iki jų priskyrimo prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių.

Prieš suteikdamos leidimą dėl naujų formų kapitalo priemonių, kurios turi būti priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, kompetentingos institucijos konsultuojasi su EBI. Kompetentingos institucijos deramai atsižvelgia į EBI nuomonę, o jei nusprendžia nuo jos nukrypti, per tris mėnesius nuo EBI nuomonės gavimo dienos praneša apie tai EBI raštu, išdėstydamos nukrypimo nuo atitinkamos nuomonės pagrindimą. Ši pastraipa netaikoma 31 straipsnyje nurodytoms kapitalo priemonėms.

Remdamasi iš kompetentingų institucijų surinkta informacija, EBI sudaro, tvarko ir paskelbia visų formų kapitalo priemonių, kurios priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, sąrašą kiekvienoje valstybėje narėje. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 35 straipsnį EBI gali rinkti bet kokią informaciją, susijusią su bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, kurią ji laiko reikalinga nustatyti, ar laikomasi šio reglamento 28 straipsnyje, ir kai taikytina, 29 straipsnyje nustatytų kriterijų, ir šioje pastraipoje nurodyto sąrašo tvarkymo ir atnaujinimo tikslu.

Užbaigus 80 straipsnyje nustatytą tikrinimo procesą ir esant pakankamai įrodymų, kad atitinkamos kapitalo priemonės neatitinka arba nebeatitinka 28 straipsnyje arba, kai taikytina, 29 straipsnyje nustatytų kriterijų, EBI gali nuspręsti neįtraukti tų priemonių į ketvirtoje pastraipoje nurodytą sąrašą arba išbraukti jas iš to sąrašo. EBI tuo tikslu paskelbia pranešimą, kuriame taip pat nurodoma atitinkamos kompetentingos institucijos pozicija šiuo klausimu. Ši pastraipa netaikoma 31 straipsnyje nurodytoms kapitalo priemonėms.

▼B

4.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, ką reiškia sąvoka „numatomas“, kai reikia nustatyti, ar atskaityti visi numatomi mokesčiai arba dividendai.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

27 straipsnis

Savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių, taupymo įstaigų arba panašių įstaigų kapitalo priemonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniuose

1.  

Prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių priskiriamos įstaigos jos įstatuose nustatyta tvarka išleistos bet kurios kapitalo priemonės, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) 

įstaiga yra tos rūšies, kokia yra apibrėžta taikytinoje nacionalinėje teisėje, ir kuri, kompetentingos institucijos nuomone, yra priskiriama prie vienos iš šių rūšių:

i) 

savidraudos įmonės;

ii) 

kooperatinės bendrovės;

iii) 

taupymo įstaigos;

iv) 

panašios įstaigos;

▼M17 —————

▼B

b) 

įvykdomos 28 straipsnyje arba, jei taikytina, 29 straipsnyje nustatytos sąlygos.

Tos savidraudos įmonės, kooperatinės bendrovės arba taupymo įstaigos, laikomos tokiomis pagal taikytiną nacionalinę teisę iki 2012 m. gruodžio 31 d., šios dalies tikslais toliau priskiriamos šioms rūšims, jei jos toliau atitinka tokio pripažinimo kriterijus.

2.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato sąlygas, kuriomis kompetentingos institucijos gali nustatyti, kad šios dalies tikslais tam tikros rūšies įmonė, pripažįstama pagal taikytiną nacionalinę teisę, laikoma savidraudos įmone, kooperatine bendrove, taupymo įstaiga arba panašia įstaiga.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

28 straipsniai

Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės

1.  

Kapitalo priemonės priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių tik tuomet, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a) 

priemones įstaiga išleido tiesiogiai, gavusi įstaigos savininkų arba, jeigu tai leidžiama pagal taikytiną nacionalinę teisę, įstaigos valdymo organo išankstinį sprendimą;

▼M8

b) 

priemonės yra visiškai apmokėtos, o tų priemonių nuosavybės įsigijimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;

▼B

c) 

priemonės atitinka visas šias jų klasifikavimo sąlygas:

i) 

jos gali būti priskiriamos prie kapitalo, kaip apibrėžta Direktyvos 86/635/EEB 22 straipsnyje;

ii) 

jos priskiriamos prie nuosavų lėšų, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

iii) 

nustatant nemokumą, balansinėje ataskaitoje jos priskiriamos prie nuosavų lėšų, jei taikytina pagal nacionalinę nemokumo teisę;

d) 

priemonių duomenys aiškiai ir atskirai atskleidžiami įstaigos finansinių ataskaitų balansinėje ataskaitoje;

e) 

priemonės yra nuolatinės;

f) 

priemonių pagrindinės sumos negalima sumažinti arba grąžinti, išskyrus bet kurį iš šių atvejų:

i) 

kai įstaiga likviduojama;

ii) 

kai priemonės savo nuožiūra atperkamos arba kapitalas savo nuožiūra kitaip mažinamas, įstaigai gavus kompetentingos institucijos išankstinį leidimą pagal 77 straipsnį;

g) 

priemones reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad priemonių pagrindinė suma būtų arba galėtų būti mažinama arba grąžinama kitais atvejais, nei tik įstaigą likviduojant, ir įstaiga kitais būdais to nenurodo prieš išleisdama arba išleisdama šias priemones, išskyrus 27 straipsnyje nurodytas priemones, kai įstaigai draudžiama atsisakyti išpirkti tas priemones pagal taikytiną nacionalinę teisę;

h) 

priemonės atitinka šias su paskirstomomis sumomis susijusias sąlygas:

i) 

paskirstomos sumos mokamos netaikant pirmumo teisių į paskirstomas sumas sąlygų, taip pat kai jos susijusios su kitomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, o tas priemones reglamentuojančiose sąlygose nenumatytos pirmumo teisės į paskirstomas sumas;

ii) 

paskirstomos sumos priemonių turėtojams gali būti sumokėtos tik iš paskirstomų straipsnių;

iii) 

priemones reglamentuojančiose sąlygose nėra nustatyta paskirstomų sumų dydžio aukščiausia riba arba kitas apribojimas, išskyrus 27 straipsnyje nurodytų priemonių atveju;

iv) 

paskirstomų sumų dydis nėra nustatomas remiantis suma, už kurią priemonės buvo nupirktos jas išleidus, išskyrus 27 straipsnyje nurodytų priemonių atveju;

v) 

priemones reglamentuojančiose sąlygose nenumatytos įstaigos prievolės mokėti paskirstomas sumas priemonių turėtojams ir įstaigai tokia prievolė netaikoma jokiu kitu pagrindu;

vi) 

jeigu paskirstomos sumos nemokamos, tai nėra įstaigos įsipareigojimų neįvykdymas;

vii) 

paskirstomų sumų anuliavimas nenustato apribojimų įstaigai;

i) 

palyginti su visomis įstaigos išleistomis kapitalo priemonėmis, šiomis priemonėmis padengiama pirmiausia ir proporcingai didžiausia patiriamų nuostolių dalis, o kiekviena priemone nuostoliai padengiami tiek pat, kiek visomis kitomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis;

j) 

įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju reikalavimai dėl šių priemonių yra mažesnio prioriteto nei visi kiti reikalavimai;

k) 

priemonės jų turėtojams suteikia teisę reikalauti likutinio įstaigos turto dalies, kuri įstaigos likvidavimo atveju ir apmokėjus visus didesnio prioriteto reikalavimus yra proporcinga tų išleistų priemonių sumai, nėra fiksuota ir kuriai nenustatyta jokia riba, išskyrus 27 straipsnyje nurodytų kapitalo priemonių atveju;

l) 

priemonės nėra užtikrintos toliau išvardytų subjektų arba toliau išvardyti subjektai joms netaiko garantijos, kuria padidinamas reikalavimo prioritetas:

i) 

įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

ii) 

įstaigos patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iii) 

patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iv) 

mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

v) 

mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir jos patronuojamųjų įmonių;

vi) 

įmonės, glaudžiais ryšiais susijusios su i–v papunkčiuose nurodytais subjektais;

m) 

priemonėms netaikomi jokie sutartyse įforminti arba kiti susitarimai, kuriais nemokumo arba likvidavimo atveju padidinamas reikalavimų pagal priemones prioritetas.

Laikoma, kad pirmos pastraipos j punkte išdėstytos sąlygos yra įvykdytos, nepaisant to, ar priemonės įtrauktos į papildomą 1 arba 2 lygio kapitalą vadovaujantis 484 straipsnio 3 dalimi, jei jos yra to paties rango.

▼M8

Pirmos pastraipos b punkto tikslais tik ta kapitalo priemonės dalis, kuri yra visiškai apmokėta, yra tinkama priskirti prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės.

▼B

2.  
Laikoma, kad 1 dalies i punkte nustatytos sąlygos yra įvykdytos nepaisant 1 arba 2 lygio kapitalo priemonių pagrindinės sumos nurašymo visam laikui.

Laikoma, kad 1 dalies f punkte nustatyta sąlyga yra įvykdyta nepaisant to, ar kapitalo priemonės pagrindinė suma sumažinama per pertvarkymo procedūrą arba kapitalo priemonės nurašomos už įstaigą atsakingos pertvarkymo institucijos reikalavimu.

Laikoma, kad 1 dalies g punkte nustatyta sąlyga yra įvykdyta nepaisant to, ar kapitalo priemonę reglamentuojančiose nuostatose tiesiogiai arba netiesiogiai nurodoma, kad priemonės pagrindinė suma būtų arba galėtų būti sumažinta per pertvarkymo procedūrą arba kapitalo priemones nurašant už įstaigą atsakingos pertvarkymo institucijos reikalavimu.

3.  
Laikoma, kad 1 dalies h punkto iii papunktyje nustatyta sąlyga yra įvykdyta nepaisant to, ar pagal priemonę mokami keliagubi dividendai, jei dėl tokių keliagubų dividendų sumos nėra paskirstomos taip, kad būtų neproporcingai panaudojamos nuosavos lėšos.

▼M8

Laikoma, kad 1 dalies pirmos pastraipos h punkto v papunktyje nustatyta sąlyga yra tenkinama nepaisant to, kad patronuojamajai įmonei taikomas jos su patronuojančiąja įmone sudarytas pelno ir nuostolio perdavimo susitarimas, pagal kurį patronuojamoji įmonė, parengusi savo metines finansines ataskaitas, yra įpareigota perduoti patronuojančiajai įmonei savo metinį veiklos rezultatą, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a) 

patronuojančiajai įmonei priklauso 90 % arba daugiau tos patronuojamosios įmonės balsavimo teisių ir kapitalo;

b) 

patronuojančioji įmonė ir patronuojamoji įmonė yra toje pačioje valstybėje narėje;

c) 

susitarimas buvo sudarytas teisėtais apmokestinimo tikslais;

d) 

rengdama metinę finansinę ataskaitą patronuojamoji įmonė, prieš atlikdama mokėjimus savo patronuojančiajai įmonei, gali savo nuožiūra sumažinti paskirstomas sumas, perkeldama dalį savo pelno ar jį visą į savo nuosavus rezervus arba atidėjinius bendrai banko rizikai;

e) 

pagal susitarimą patronuojančioji įmonė yra įpareigota visiškai kompensuoti patronuojamajai įmonei visus jos nuostolius;

f) 

susitarimui taikomas įspėjimo laikotarpis; laikantis jo susitarimas gali būti nutrauktas tik ne vėliau kaip iki ataskaitinių metų pabaigos, tokiam nutraukimui įsigaliojant ne anksčiau kaip kitų ataskaitinių metų pradžioje, išlaikant patronuojančiosios įmonės prievolę visiškai kompensuoti patronuojamajai įmonei visus einamaisiais ataskaitiniais metais patirtus nuostolius.

Jeigu įstaiga sudarė pelno ir nuostolio perdavimo susitarimą, ji apie tai nedelsdama praneša kompetentingai institucijai ir pateikia jai to susitarimo kopiją. Be to, įstaiga nedelsdama kompetentingai institucijai praneša apie visus pelno ir nuostolio perdavimo susitarimo pakeitimus ir apie jo nutraukimą. Įstaiga negali sudaryti daugiau nei vieną pelno ir nuostolio perdavimo susitarimą.

▼B

4.  
Taikant 1 dalies h punkto i papunktį diferencijuotieji paskirstymai turi atspindėti tik diferencijuotąsias balsavimo teises. Šiuo atveju didesni paskirstymai taikomi tik bendro 1 lygio kapitalo priemonėms, suteikiančioms mažiau balsavimo teisių arba visai jų nesuteikiančioms.
5.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

taikomas nuosavų lėšų priemonių netiesioginio finansavimo formas ir pobūdį;

b) 

tai, ar dėl keliagubo paskirstymo būtų neproporcinga našta nuosavoms lėšoms, ir kada tai įvyktų;

c) 

ką reiškia paskirstymas atsižvelgiant į pirmumo teises.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

29 straipsnis

Savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių, taupymo įstaigų ir panašių įstaigų išleistos kapitalo priemonės

1.  
Savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių, taupymo įstaigų ir panašių įstaigų išleistos kapitalo priemonės priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių tik tuomet, jei įvykdomos 28 straipsnyje nustatytos sąlygos su patikslinimais, padarytais taikant šį straipsnį.
2.  

Šios kapitalo priemonės išperkamos tik įvykdžius šias sąlygos:

a) 

įstaiga turi turėti galimybę atsisakyti išpirkti priemones, išskyrus tuos atvejus, kai tai draudžiama pagal taikytiną nacionalinę teisę;

b) 

jeigu pagal taikytiną nacionalinę teisę įstaigai draudžiama atsisakyti išpirkti priemones, priemones reglamentuojančiose nuostatose įstaigai turi būti suteikta galimybė apriboti jų išpirkimą;

c) 

atsisakymas išpirkti priemones arba atitinkamais atvejais priemonių išpirkimo apribojimas negali būti laikomas įstaigos įsipareigojimų neįvykdymu.

3.  
Kapitalo priemonėms gali būti taikoma paskirstomų sumų aukščiausia riba arba apribojimas tik tada, kai ta riba arba apribojimas yra nustatytas pagal taikytiną nacionalinę teisę arba įstaigos įstatus.
4.  
Jeigu kapitalo priemonėmis įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju jų savininkui suteikiamos teisės į įstaigos rezervus, kurie apribojami nominaliąja priemonių verte, toks apribojimas visų kitų tos įstaigos išleistų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių turėtojams taikomas tokiu pat mastu.

Pirmoje pastraipoje nustatyta sąlyga nedaro poveikio savidraudos įmonės, kooperatinės bendrovės, taupymo įstaigos ar panašios įstaigos galimybei pripažinti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, kuriomis jų turėtojui nesuteikiamos balsavimo teisės ir kurios atitinka visas šias sąlygas:

a) 

balsavimo teisių nesuteikiančių priemonių turėtojų reikalavimas įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju yra proporcingas visų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, kurias sudaro šios balsavimo teisių nesuteikiančios priemonės, daliai;

b) 

kitu atveju šios priemonės priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių.

5.  
Jeigu kapitalo priemonės įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju jų savininkams suteikia teisę reikalauti fiksuotos turto dalies arba turto dalies, kuriai nustatyta aukščiausia riba, toks apribojimas visų kitų įstaigos išleistų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių turėtojams taikomas tokiu pat mastu.
6.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato būtinų išpirkimo apribojimų pobūdį, jeigu pagal taikytiną nacionalinę teisę įstaigai draudžiama atsisakyti išpirkti nuosavų lėšų priemones.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

30 straipsnis

Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms taikomų sąlygų nebevykdymo pasekmės

Jeigu nebevykdomos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms taikomos 28 straipsnyje arba, jei taikytina, 29 straipsnyje nustatytos sąlygos, taikomos šios nuostatos:

a) 

ta priemonė nedelsiant nebepriskiriama prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių;

b) 

su ta priemone susiję akcijų priedai nedelsiant nebepriskiriami prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių.

31 straipsnis

Viešosios valdžios institucijų ekstremaliųjų situacijų atveju pasirašytos kapitalo priemonės

1.  

Kritinės padėties atveju kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą įtraukti kapitalo priemones, kurios atitinka bent 28 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nustatytas sąlygas, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a) 

kapitalo priemonės yra išleistos po 2014 m. sausio 1 d.;

b) 

kapitalo priemones Komisija laiko valstybės pagalba;

c) 

kapitalo priemonės yra išleistos vykdant rekapitalizavimo priemones, vadovaujantis tuometinėmis valstybės pagalbos taisyklėmis;

d) 

kapitalo priemonės yra visiškai pasirašytos ir turimos valstybės ar atitinkamos viešosios valdžios institucijos arba viešosios nuosavybės subjekto;

▼C2

e) 

kapitalo priemonėmis gali būti padengiami nuostoliai;

▼B

f) 

išskyrus atvejus, susijusius su 27 straipsnyje nurodytomis kapitalo priemonėmis, likvidavimo atveju kapitalo priemonės jų turėtojams suteikia teisę reikalauti likutinio įstaigos turto dalies apmokėjus visus didesnio prioriteto reikalavimus;

g) 

esama atitinkamų valstybės arba, jei taikytina, atitinkamos viešosios valdžios institucijos arba viešosios nuosavybės subjekto pasitraukimo mechanizmų;

h) 

kompetentinga institucija yra išdavusi išankstinį leidimą ir paskelbusi savo sprendimą kartu su to sprendimo išaiškinimu.

2.  
Atitinkamos kompetentingos institucijos pagrįstu prašymu ir su ja bendradarbiaudama EBI nustato, kad 1 dalyje nurodytos kapitalo priemonės taikant šį reglamentą yra lygiavertės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms.

2

Skirsnis

Riziką ribojantys filtrai

32 straipsnis

Vertybiniais popieriais pakeistas turtas

1.  

Įstaiga į jokią nuosavų lėšų sudedamąją dalį neįtraukia nuosavo kapitalo padidėjimo pagal taikytiną apskaitos sistemą, kuris susidaro dėl vertybiniais popieriais pakeisto turto, įskaitant šiuos atvejus:

a) 

kai toks padidėjimas yra susijęs su būsimomis pajamomis iš maržos, dėl kurios susidarys įstaigos pelnas iš pardavimų;

b) 

kai įstaiga yra pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatorė, grynojo pelno, gaunamo iš ateities pajamų, kurių duoda vertybiniais popieriais pakeistas turtas, didinantis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito vertę, kapitalizacijos.

2.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato 1 dalies a punkte nurodyto pelno iš pardavimų sąvokos reikšmę.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

33 straipsnis

Pinigų srautų apsidraudimas ir nuosavų įsipareigojimų vertės pokyčiai

1.  

Įstaigos į jokią nuosavų lėšų sudedamąją dalį neįtraukia šių straipsnių:

a) 

tikrosios vertės rezervų, susijusių su pelnu arba nuostoliais iš finansinių priemonių, kurios nėra vertinamos tikrąja verte, pinigų srautų apsidraudimo, įskaitant prognozuojamus pinigų srautus;

b) 

pelno arba nuostolių iš įstaigos įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kreditingumo pokyčių;

▼M8

c) 

tikrąja verte vertinamo pelno ir nuostolių, susijusių su įstaigos įsipareigojimais dėl išvestinių finansinių priemonių, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kredito rizikos pokyčių.

▼B

2.  
Taikydamos 1 dalies c punktą įstaigos tikrąja verte vertinamo pelno ir nuostolių, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kredito rizikos, nepadengia tokiu pelnu arba nuostoliais, kuris susidaro dėl jos sandorio šalių kredito rizikos.
3.  

Nedarydama poveikio 1 dalies b punktui, įstaigos gali pelno ir nuostolių, susidariusių dėl jų įsipareigojimų, sumą įtraukti į nuosavas lėšas, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a) 

įsipareigojimus sudaro obligacijos, kaip nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje;

b) 

įstaigos turto ir įsipareigojimų vertės pokyčiai susidarė dėl tokių pačių pačios įstaigos kreditingumo pokyčių;

c) 

obligacijų, nurodytų a punkte, vertė ir įstaigos turto vertė yra glaudžiai susijusios;

d) 

galima išpirkti hipotekos paskolas superkant obligacijas, kuriomis finansuojamos paskolos, rinkos arba nominaliąja verte.

4.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kas laikoma obligacijų vertės ir turto vertės glaudžia sąsaja, kaip nurodyta 3 dalies c punkte.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M17

34 straipsnis

Papildomi vertės koregavimai

1.  
Įstaigos, apskaičiuodamos nuosavų lėšų sumą, 105 straipsnio reikalavimus taiko visam savo turtui, kuris įvertintas tikrąja verte, ir iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo atskaito visų reikalingų papildomų vertės koregavimų sumą.
2.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, išskirtinėmis aplinkybėmis, kurių buvimas nustatomas EBI pateikiama nuomone pagal 3 dalį, apskaičiuodamos visą sumą, kurią reikia atskaityti iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, įstaigos gali sumažinti bendrus papildomus vertės koregavimus.
3.  
Siekdama pateikti 2 dalyje nurodytą nuomonę, EBI stebi rinkos sąlygas, kad įvertintų, ar susiklostė išskirtinės aplinkybės, ir, jei susiklostė, nedelsdama praneša apie tai Komisijai.
4.  
EBI, pasikonsultavusi su ESMA, parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose nustato rodiklius ir sąlygas, kuriomis remdamasi EBI nustatys 2 dalyje nurodytas išskirtines aplinkybes, ir nurodo toje pastraipoje nurodytų bendrų suminių papildomų vertės koregavimų sumažinimą.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2026 m. liepos 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼B

35 straipsnis

Tikrąja verte vertinamas nerealizuotas pelnas ir nuostoliai

Išskyrus 33 straipsnyje nurodytus straipsnius, įstaigos nekoreguoja skaičiavimų, kad iš nuosavų lėšų atimtų nerealizuotą savo turto arba įsipareigojimų, įvertintų tikrąja verte, pelną arba nuostolius.

3

Skirsnis

Atskaitymai iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, išimtys ir alternatyvos

1

Poskirsnis

Atskaitymai iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių

36 straipsnis

Atskaitymai iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių

1.  

Įstaigos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių atskaito šias sumas:

a) 

einamųjų finansinių metų nuostolius;

▼M8

b) 

nematerialųjį turtą, išskyrus apdairiai vertinamą programinę įrangą kaip turtą, kurio vertei įstaigos pertvarkymas, nemokumas ar likvidavimas neturi neigiamo poveikio;

▼B

c) 

atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo;

▼M17

d) 

įstaigų, kurios pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja naudodamos vidaus reitingais pagrįstą metodą (IRB metodą), atveju – IRB trūkumą, kai taikytina, apskaičiuotą pagal 159 straipsnį;

▼B

e) 

nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turtą įstaigos balanse;

f) 

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir turimas dirbtines nuosavas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, įskaitant bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, dėl kurių įstaiga turi faktinių arba neapibrėžtųjų įsipareigojimų pirkti pagal esamą sutartinį įsipareigojimą;

g) 

tiesiogiai, netiesiogiai ir turimas dirbtines finansų sektoriaus subjektų, kurie su įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas;

h) 

taikomą įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir turimų dirbtinių finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą;

i) 

taikomą įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir turimų dirbtinių finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą;

▼C3

j) 

straipsnių, kuriuos reikalaujama atskaityti iš papildomų 1 lygio straipsnių pagal 56 straipsnį, sumą, kuri viršija įstaigos papildomus 1 lygio straipsnius;

▼B

k) 

toliau nurodytų straipsnių, kuriems taikomas 1 250  % rizikos koeficientas, pozicijos sumą, kai įstaiga tą pozicijos sumą atskaito iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių sumos kaip alternatyvą 1 250  % rizikos koeficiento taikymui:

i) 

akcijų paketo, turimo ne finansų sektoriaus įmonėse;

▼M5

ii) 

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagal 244 straipsnio 1 dalies b punktą, 245 straipsnio 1 dalies b punktą ir 253 straipsnį;

▼B

iii) 

pristatymo be atsiskaitymo (nebaigtų sandorių) pagal 379 straipsnio 3 dalį;

iv) 

į krepšelį įtrauktų pozicijų, kurių rizikos koeficiento pagal IRB metodą įstaiga negali nustatyti pagal 153 straipsnio 8 dalį;

▼M17 —————

▼M17

vi) 

pozicijos, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, kuriems pagal 132 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą priskiriamas 1 250  % rizikos koeficientas.

▼B

l) 

visų su bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniais susijusių skaičiavimo metu numatomų mokesčių, išskyrus tuos atvejus, kai įstaiga tinkamai pakoreguoja bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius tiek, kiek tokie mokesčiai mažina šių straipsnių sumą, kuri gali būti panaudota rizikai ar nuostoliams padengti;

▼M7

m) 

taikytiną nepakankamo neveiksnių pozicijų padengimo sumą;

▼M8

n) 

132c straipsnio 2 dalyje nurodyto minimalios vertės įsipareigojimo atveju, bet kokią sumą, kuria esama KIS investicinių vienetų ar akcijų rinkos vertė, kuria grindžiamas minimalios vertės įsipareigojimas, neatitinka dabartinės minimalios vertės įsipareigojimo vertės ir kuria įstaiga dar nepripažino bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių sumažinimo.

▼B

2.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato šio straipsnio 1 dalies a, c, e, f, h, i ir l punktuose nurodytų atskaitymų ir susijusių atskaitymų, nurodytų 56 straipsnio a, c, d bei f punktuose ir 66 straipsnio a, c bei d punktuose, taikymą.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

3.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato finansų įstaigų ir, pasikonsultavusi su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (EDPPI), įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 ( 26 ), trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių ir įmonių, taip pat įmonių, kurios nepatenka į Direktyvos 2009/138/EB taikymo sritį pagal tos direktyvos 4 straipsnį, kapitalo priemonių, kurios atskaitomos iš toliau išvardytų nuosavų lėšų sudedamųjų dalių, rūšis:

a) 

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;

b) 

papildomų 1 lygio straipsnių;

c) 

2 lygio straipsnių.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M8

4.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato 1 dalies b punkte nurodytų atskaitymų taikymą, įskaitant neigiamo poveikio vertei reikšmingumą, dėl kurio nekyla prudencinių problemų.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼M17

5.  
Tik siekiant apskaičiuoti taikytiną neveiksnių pozicijų nepakankamo padengimo sumą pagal šio straipsnio 1 dalies m punktą, nukrypstant nuo 47c straipsnio ir pranešus kompetentingai institucijai, taikytina nepakankamo neveiksnių pozicijų, kurias įsigijo specializuota skolos restruktūrizavimo įstaiga, padengimo suma yra lygi nuliui. Šioje pastraipoje nustatyta nukrypti leidžianti nuostata taikoma individualiai, o grupių, kurių visos įstaigos laikomos specializuotomis skolos restruktūrizavimo įstaigomis, atveju – konsoliduotai.

Šios dalies tikslais specializuota skolos restruktūrizavimo įstaiga – įstaiga, kuri praėjusiais finansiniais metais individualiai ir konsoliduotai atitiko visas šias sąlygas:

a) 

pagrindinė įstaigos veikla yra neveiksnių pozicijų įsigijimas, valdymas ir restruktūrizavimas pagal aiškų ir veiksmingą vidaus sprendimų priėmimo procesą, kurį įgyvendina jos valdymo organas;

b) 

apskaitinė vertė, apskaičiuojama neatsižvelgiant į jos pačios inicijuotų paskolų kredito rizikos koregavimus, neviršija 15 % viso jos turto;

c) 

bent 5 % apskaitinės vertės, apskaičiuojamos neatsižvelgiant į jos pačios inicijuotų paskolų kredito rizikos koregavimus, sudaro įsigytų neveiksnių pozicijų visiškas arba dalinis refinansavimas arba atitinkamų sąlygų koregavimas, kuris pagal 47b straipsnį laikomas restruktūrizavimo priemone;

d) 

visa įstaigos turto vertė neviršija 20 mlrd. EUR;

e) 

įstaiga nuolat išlaiko bent 130 % grynojo pastovaus finansavimo rodiklį;

f) 

įstaigos indėliai iki pareikalavimo neviršija 5 % visų įstaigos įsipareigojimų.

Specializuota skolos restruktūrizavimo įstaiga nedelsdama praneša kompetentingai institucijai, jei nebetenkinama viena ar daugiau antroje pastraipoje nustatytų sąlygų. Kompetentingos institucijos bent kartą per metus praneša EBI apie jų prižiūrimų įstaigų vykdomą šios dalies taikymą.

EBI sudaro, tvarko ir skelbia specializuotų skolos restruktūrizavimo įstaigų sąrašą. EBI stebi specializuotų skolos restruktūrizavimo įstaigų veiklą ir ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. pateikia Komisijai tokios stebėsenos rezultatų ataskaitą ir, kai tikslinga, pataria Komisijai dėl to, ar sąlygos, kad jas būtų galima laikyti specializuotomis skolos restruktūrizavimo įstaigomis, yra pakankamai pagrįstos rizika ir tinkamos tam, kad būtų sudarytos palankios sąlygos neveiksnių paskolų antrinei rinkai, ir įvertina, ar būtinos papildomos sąlygos.

▼B

37 straipsnis

Nematerialiojo turto atskaitymas

Įstaigos nustato nematerialiojo turto sumą, kuri turi būti atskaityta, pagal šias nuostatas:

a) 

atskaitytina suma mažinama susijusių atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma, kuri būtų anuliuota, jeigu nematerialiojo turto vertė sumažėtų arba būtų nutrauktas jo pripažinimas pagal taikytiną apskaitos sistemą;

b) 

į atskaitytiną sumą įskaičiuojamas prestižas, įtrauktas į įstaigos reikšmingų investicijų vertinimą;

▼M8

c) 

atskaitytina suma sumažinama suma, gauta apskaitoje perkainojus patronuojamųjų įmonių nematerialųjį turtą, gautą konsoliduojant patronuojamąsias įmones ir priskirtiną kitiems asmenims nei pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių konsoliduojamos įmonės.

▼B

38 straipsnis

Atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, atskaitymas

1.  
Įstaigos nustato atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir kurį reikia atskaityti pagal šį straipsnį, sumą.
2.  
Išskyrus tuos atvejus, kai įvykdomos 3 dalyje nustatytos sąlygos, atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, suma apskaičiuojama jos nemažinant susijusių įstaigos atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma.
3.  

Atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, suma gali būti mažinama susijusių įstaigos atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) 

subjektas turi pagal taikytiną nacionalinę teisę teisiškai vykdytiną teisę užskaityti tą ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą ataskaitinio laikotarpio mokestiniu įsipareigojimu;

b) 

atidėtųjų mokesčių turtas ir atidėtieji mokestiniai įsipareigojimai susiję su mokesčiais, kuriais tą patį subjektą apmokestina tas pats mokesčių administratorius.

4.  
Prie susijusių įstaigos atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų, naudojamų 3 dalies tikslais, negalima priskirti atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų, kurie mažina nematerialiojo turto arba nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto sumą, kurią reikia atskaityti.
5.  

4 dalyje nurodytų susijusių atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma paskirstoma tarp:

a) 

atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, kurie neatskaitomi 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;

b) 

viso kito atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo.

Įstaigos paskirsto susijusius atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus pagal atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, dalis, kurias sudaro a ir b punktuose nurodyti straipsniai.

39 straipsnis

Mokesčių permokos, perkelti mokestiniai nuostoliai ir atidėtųjų mokesčių turtas, kurie nepriklauso nuo būsimo pelningumo

1.  

Toliau išvardyti straipsniai neiškaitomi iš nuosavų lėšų ir jiems atitinkamai taikomas rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius:

a) 

įstaigos einamųjų metų mokesčių permokos;

b) 

įstaigos einamųjų metų mokestiniai nuostoliai, perkelti į ankstesnius metus, dėl kurių susidaro reikalavimai centrinės ar regioninės valdžios institucijai arba vietos mokesčių administratoriui arba iš jų gautinos sumos.

2.  

►M8  Atidėtųjų mokesčių turtą, kuris nepriklauso nuo būsimo pelningumo, sudaro tik atidėtųjų mokesčių turtas, kuris buvo sukurtas anksčiau nei 2016 m. lapkričio 23 d. ir kuris susidaro dėl laikinųjų skirtumų, jei tenkinamos visos šios sąlygos: ◄

a) 

jis automatiškai privaloma tvarka nedelsiant pakeičiamas mokesčių kreditu, tuo atveju, kai įstaiga praneša apie nuostolį, kai formaliai patvirtinamos įstaigos metinės finansinės ataskaitos, arba įstaigos likvidavimo arba nemokumo atveju;

b) 

įstaiga pagal taikytiną nacionalinę mokesčių teisę gali padengti a punkte nurodytą mokesčių kreditą įstaigos arba kitų įmonių, kurios yra konsoliduojamos kaip ir įstaiga mokesčių tikslais pagal tą teisę, mokesčių įsipareigojimais arba kitų įmonių, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, mokesčių įsipareigojimais;

c) 

kai b punkte nurodytų mokesčių kreditų suma viršija tame punkte nurodytus mokesčių įsipareigojimus, bet koks toks perviršis nedelsiant pakeičiamas tiesioginiu reikalavimu valstybės narės, kurioje įstaiga yra įsteigta, centrinės valdžios institucijai.

Tais atvejais, kai įvykdomos a, b ir c punktuose nustatytos sąlygos, atidėtųjų mokesčių turtui įstaigos taiko 100 % rizikos koeficientą.

40 straipsnis

Neigiamų sumų, kurios susidaro apskaičiuojant tikėtinų nuostolių sumas, atskaitymas

Sumos, kuri turi būti atskaityta pagal 36 straipsnio 1 dalies d punktą, negalima mažinti padidėjusia atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, dalimi arba dėl kito papildomo mokesčių poveikio, kuris galėtų atsirasti, ►C2  jeigu atidėjiniai būtų padidinti iki trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus 3 skirsnyje nurodytų tikėtinų nuostolių lygio. ◄

41 straipsnis

Nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto atskaitymas

▼C2

1.  

36 straipsnio 1 dalies e punkto tikslais nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto suma, kuri turi būti atskaityta, mažinama šiomis sumomis:

a) 

visų susijusių atidėtųjų mokestinių įsipareigojimų, kuriuos būtų galima anuliuoti, jeigu sumažėtų turto vertė arba būtų nutrauktas jo pripažinimas pagal taikytiną apskaitos sistemą, suma;

b) 

nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto, kurį įstaiga gali neribotai naudoti, gavusi kompetentingos institucijos išankstinį leidimą, suma.

Tam turtui, kuris naudojamas atskaitomai sumai mažinti, atitinkamais taikomas rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrių.

▼B

2.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato kriterijus, pagal kuriuos kompetentinga institucija įstaigai leidžia mažinti nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto sumą, kaip nurodyta 1 dalies b punkte.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

42 straipsnis

Turimų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas

36 straipsnio 1 dalies f punkto tikslais įstaigos apskaičiuoja turimas nuosavas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma ir laikydamosis šių išimčių:

a) 

įstaigos gali apskaičiuoti turimų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą remdamosi grynąja ilgąja pozicija, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

i) 

ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindinė pozicija yra ta pati, o trumposiose pozicijose nepatiriama sandorio šalies rizika;

ii) 

ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

b) 

įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir turimų dirbtinių indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių pagrindinę poziciją;

c) 

įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant tuos atvejus, kai trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

i) 

ilgosios ir trumposios pozicijos priklauso toms pačioms pagrindinių indeksų pozicijoms;

ii) 

ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą.

43 straipsnis

Reikšmingos investicijos į finansų sektoriaus subjektą

Atskaitymo tikslais įstaigos reikšminga investicija į finansų sektoriaus subjektą susidaro, kai įvykdoma bet kuri iš šių sąlygų:

a) 

įstaigai priklauso daugiau kaip 10 % to subjekto išleistų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių;

b) 

įstaiga yra susijusi su tuo subjektu glaudžiais ryšiais ir jai priklauso to subjekto išleistos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės;

c) 

įstaigai priklauso to subjekto išleistos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, o tas subjektas nėra konsoliduojamas pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, bet finansinės atskaitomybės tikslais pagal taikytiną apskaitos sistemą įtraukiamas į tą patį apskaitos konsolidavimą kaip ir ta įstaiga.

44 straipsnis

Turimų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas, kai įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, sukurtos dirbtinai siekiant padidinti nuosavas lėšas

Įstaigos 36 straipsnio 1 dalies g, h ir i punktuose nurodytus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

a) 

turimos finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės ir kitos kapitalo priemonės apskaičiuojamos remiantis bendrosiomis ilgosiomis pozicijomis;

b) 

1 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai atskaitymo tikslais laikomi turimomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis.

45 straipsnis

Turimų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas

Įstaigos 36 straipsnio 1 dalies h ir i punktuose nurodytus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

a) 

jos gali apskaičiuoti tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių dalis remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

▼M8

i) 

trumposios pozicijos terminas arba yra toks pat kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba trumposios pozicijos likęs terminas yra bent vieni metai;

▼B

ii) 

ir trumposios, ir ilgosios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

b) 

įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų turimų kapitalo priemonių pagrindinę poziciją.

46 straipsnis

Turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas, kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų finansų sektoriaus subjekte

1.  

36 straipsnio 1 dalies h punkto tikslais atitinkamą atskaitytiną sumą įstaigos apskaičiuoja šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš koeficiento, gauto atlikus šios dalies b punkte nurodytą skaičiavimą:

a) 

bendrą sumą, kuria įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomos 1 ir 2 lygio priemonės viršija 10 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių bendros sumos, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniams pritaikius šias nuostatas:

i) 

32–35 straipsnius;

▼M17

ii) 

36 straipsnio 1 dalies a–g punktuose, k punkto ii–vi papunkčiuose ir l, m ir n punktuose nurodytus atskaitymus, išskyrus sumą, kuri turi būti atskaityta atidėtųjų mokesčių turtui, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų;

▼B

iii) 

44 ir 45 straipsnius;

b) 

iš sumos, gautos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų tų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą ►C2  padalijus iš bendros tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos tų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomų 1 ir 2 lygio priemonių sumos. ◄

2.  
Įstaigos į 1 dalies a punkte nurodytą sumą ir apskaičiuodamos 1 dalies b punkte nurodytą koeficientą neįtraukia penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimų platinamų pozicijų.
►C2  3.  

Suma, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, proporcingai paskirstoma visoms turimoms bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms. Įstaigos nustato kiekvienos turimos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės sumą, kuri ◄ atskaitoma pagal 1 dalį, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos proporcijos:

a) 

turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;

b) 

bendra tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumos proporcija, atitinkanti kiekvieną turimą bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonę.

4.  
36 straipsnio 1 dalies h punkte nurodyta turimų kapitalo dalių suma, kuri sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, pritaikius 1 dalies a punkto i–iii papunkčių nuostatas, nėra atskaitoma ir jai taikomi rizikos koeficientai pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius ir atitinkamais atvejais trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.

▼C2

5.  

Įstaigos nustato kiekvienos turimos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės sumą, kurią remdamosi 4 dalimi įvertina pagal riziką, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos sumos:

a) 

turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama įvertinti pagal riziką pagal 4 dalį;

b) 

proporcija, gaunama apskaičiavus pagal 3 dalies b punktą.

▼B

47 straipsnis

Turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas, kai įstaiga turi reikšmingų investicijų finansų sektoriaus subjekte

36 straipsnio 1 dalies i punkto tikslais į sumą, kuri turi būti atskaityta iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, neįtraukiamos penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimos pasirašytos platinamos pozicijos, ir ji apskaičiuojama pagal 44 ir 45 straipsnius bei 2 poskirsnį.

▼M7

47a straipsnis

Neveiksnios pozicijos

1.  

36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais terminas „pozicija“ apima visus šiuos straipsnius, jeigu jie nėra įtraukti į įstaigos prekybos knygą:

a) 

skolos priemonę, įskaitant skolos vertybinį popierių, paskolą, išankstinį mokėjimą ir indėlį iki pareikalavimo;

b) 

suteiktą kreditavimo įsipareigojimą, suteiktą finansinę garantiją ar kitą suteiktą įsipareigojimą, nepriklausomai nuo to, ar jis atšaukiamas, ar ne, išskyrus nepanaudotas kredito priemones, kurias galima besąlygiškai atšaukti bet kuriuo metu ir be išankstinio pranešimo arba kuriomis iš esmės numatomas automatinis atšaukimas dėl skolininko kreditingumo pablogėjimo.

2.  
36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais skolos priemonės pozicijos vertė yra lygi jos apskaitinei vertei, apskaičiuotai neatsižvelgiant į jokius specifinės kredito rizikos koregavimus, papildomus vertės koregavimus pagal 34 ir 105 straipsnius, atskaitymus pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą, kitus su pozicija susijusius nuosavų lėšų sumažinimus arba dalinius įstaigos atliktus nurašymus nuo paskutinio karto, kai pozicija buvo priskirta neveiksnių pozicijų klasei.

36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais į skolos priemonės, kuri buvo įsigyta už mažesnę kainą nei skolininko mokėtina suma, pozicijos vertę įtraukiamas pirkimo kainos ir skolininko mokėtinos sumos skirtumas.

36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais suteikto kreditavimo įsipareigojimo, suteiktos finansinės garantijos ar bet kurio kito pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą suteikto įsipareigojimo pozicijos vertė yra jos nominalioji vertė, atitinkanti įstaigos didžiausią kredito rizikos poziciją, neatsižvelgiant į jokį tiesioginį ar netiesioginį kredito užtikrinimą. Suteiktų kreditavimo įsipareigojimų nominalioji vertė – tai nepanaudota suma, kurią įstaiga įsipareigojo paskolinti, ir suteiktos finansinės garantijos nominalioji vertė – didžiausia galima suma, kurią subjektui tektų sumokėti, jeigu būtų pareikalauta garantijos.

Šios dalies trečioje pastraipoje nurodyta nominalioji vertė apskaičiuojama neatsižvelgiant į jokį specifinės kredito rizikos koregavimą, papildomus vertės koregavimus pagal 34 ir 105 straipsnius, atskaitymus pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą ar kitus su pozicija susijusius nuosavų lėšų sumažinimus.

3.  

36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais neveiksnių pozicijų klasei priskiriamos šios pozicijos:

a) 

pozicija, kurios atžvilgiu laikoma, kad įvyko įsipareigojimų neįvykdymo atvejis pagal 178 straipsnį;

b) 

pozicija, pagal taikytiną apskaitos sistemą laikoma nuvertėjusia;

c) 

pozicija, kuriai taikomas bandomasis laikotarpis pagal 7 dalį, kai taikomos papildomos restruktūrizavimo priemonės arba kai pozicija tampa pradelsta daugiau nei 30 dienų;

d) 

pozicija, kurią sudaro įsipareigojimas, kurio įvykdymo arba kito panaudojimo atveju visa suma greičiausiai nebūtų grąžinta nerealizavus užtikrinimo priemonės;

e) 

pozicija, kurią sudaro finansinė garantija, kurią garantijos gavėjas greičiausiai pareikalautų įvykdyti, be kita ko, tuo atveju, kai pagrindinė garantuota pozicija atitinka priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei kriterijus.

Minėto a punkto tikslais tais atvejais, kai įstaiga turi balansinių pozicijų įsipareigojančiojo asmens atžvilgiu, kurios yra pradelstos daugiau nei 90 dienų ir sudaro daugiau nei 20 % visų balansinių pozicijų to įsipareigojančiojo asmens atžvilgiu, visos balansinės ir nebalansinės pozicijos to įsipareigojančiojo asmens atžvilgiu laikomos esančios neveiksniomis.

4.  

Pozicijos, kurioms restruktūrizavimo priemonė nebuvo taikoma, neveiksnių pozicijų klasei 36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais nebepriskiriamos, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

pozicija atitinka įstaigos taikomus panaikinimo kriterijus, pagal kuriuos panaikinamas priskyrimas nuvertėjusių pozicijų klasei pagal taikytiną apskaitos sistemą ir neįvykdytų pozicijų klasei pagal 178 straipsnį;

b) 

įsipareigojančiojo asmens padėtis pagerėjo tiek, kad įstaiga yra įsitikinusi, kad galimai visiškas grąžinimas bus atliktas laiku;

c) 

įsipareigojantysis asmuo neturi jokių sumų, pradelstų daugiau nei 90 dienų.

5.  
Jei pagal taikytiną apskaitos sistemą neveiksni pozicija klasifikuojama kaip pardavimui laikomas ilgalaikis turtas, tai nėra pagrindas panaikinti jos priskyrimą neveiksnių pozicijų klasei 36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais.
6.  

Neveiksnios pozicijos, kurioms taikomos restruktūrizavimo priemonės, neveiksnių pozicijų klasei 36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais nebepriskiriamos, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

pozicijų padėtis pasikeitė taip, kad nebėra pagrindo jų priskirti neveiksnių pozicijų klasei pagal 3 dalį;

b) 

praėjo bent vieni metai nuo datos, kai buvo pradėtos taikyti restruktūrizavimo priemonės, ir nuo datos, kai pozicijos buvo priskirtos neveiksnių pozicijų klasei, atsižvelgiant į tai, kuri iš tų dviejų datų yra vėlesnė;

c) 

po restruktūrizavimo priemonių taikymo nebeliko pradelstų sumų, ir įstaiga, išanalizavusi įsipareigojančiojo asmens finansinę padėtį, yra įsitikinusi visiško pozicijos apmokėjimo laiku tikimybe.

▼C5

Visiškas pozicijos apmokėjimas laiku gali būti laikomas tikėtinu, jei įsipareigojantysis asmuo reguliariai ir laiku mokėjo įmokas, kurių sumos yra lygios kuriai nors iš šių:

▼M7

a) 

sumai, kuri buvo pradelsta iki restruktūrizavimo priemonės taikymo pradžios, kai pradelstų sumų buvo;

b) 

sumai, kuri buvo nurašyta pagal pradėtas taikyti restruktūrizavimo priemones, kai pradelstų sumų nebuvo.

7.  

Kai neveiksni pozicija nustoja būti priskiriama neveiksnių pozicijų klasei pagal 6 dalį, tokiai pozicijai taikomas bandomasis laikotarpis tol, kol bus tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

nuo datos, kai pozicija, kuriai taikomos restruktūrizavimo priemonės, vėl priskirta veiksnių pozicijų klasei, praėjo bent dveji metai;

b) 

bent pusę laikotarpio, kurį pozicijai būtų taikomas bandomasis laikotarpis, įmokos mokėtos reguliariai ir laiku, taip grąžinant reikšmingą agreguotos pagrindinės sumos ar palūkanų dalį;

c) 

nė viena iš pozicijų įsipareigojančiojo asmens atžvilgiu nėra pradelsta daugiau nei 30 dienų.

47b straipsnis

Restruktūrizavimo priemonės

1.  

Restruktūrizavimo priemonė yra lengvata, kurią įstaiga suteikia įsipareigojančiajam asmeniui, kuris, vykdydamas savo finansinius įsipareigojimus, susiduria su sunkumais arba, tikėtina, su jais susidurs. Dėl lengvatos skolintojas gali patirti nuostolių ir ji reiškia bet kurį iš šių veiksmų:

a) 

skolinio įsipareigojimo sąlygų pakeitimą, kuris nebūtų buvęs atliktas, jei įsipareigojantysis asmuo nebūtų susidūręs su sunkumais vykdydamas savo finansinius įsipareigojimus;

b) 

skolinio įsipareigojimo visišką ar dalinį refinansavimą, kuris nebūtų buvęs taikomas, jei įsipareigojantysis asmuo nebūtų susidūręs su sunkumais vykdydamas savo finansinius įsipareigojimus.

2.  

Restruktūrizavimo priemonėmis laikomos bent šios aplinkybės:

a) 

naujos sutarties sąlygos yra palankesnės įsipareigojančiajam asmeniui nei ankstesnės sutarties sąlygos, kai įsipareigojantysis asmuo susiduria arba, tikėtina, susidurs su sunkumais vykdydamas savo finansinius įsipareigojimus;

b) 

naujos sutarties sąlygos yra palankesnės įsipareigojančiajam asmeniui nei tos pačios įstaigos tuo metu siūlomos sutarties sąlygos įsipareigojantiesiems asmenims, kurių rizikos profilis yra panašus, kai įsipareigojantysis asmuo susiduria arba, tikėtina, susidurs su sunkumais vykdydamas savo finansinius įsipareigojimus;

c) 

iki sutarties sąlygų pakeitimo pozicija pagal pradines sutarties sąlygas buvo priskirta neveiksnių pozicijų klasei arba ji būtų buvusi tokiai klasei priskirta jei sutarties sąlygos nebūtų keičiamos;

d) 

dėl priemonės skolinis įsipareigojimas yra visiškai ar iš dalies panaikinamas;

e) 

įstaiga patvirtina leidimą naudoti išlygas, pagal kurias įsipareigojantysis asmuo gali keisti sutarties sąlygas, ir prieš tų išlygų panaudojimą pozicija buvo priskirta neveiksnių pozicijų klasei arba būtų tokiai klasei priskirta nepanaudojus tų išlygų;

f) 

tuo pat arba beveik tuo pat metu, kai suteikta paskola, įsipareigojantysis asmuo atliko pagrindinės sumos ar palūkanų mokėjimus tai pačiai įstaigai pagal kitą skolinį įsipareigojimą, kuris buvo priskirtas neveiksnių pozicijų klasei arba būtų buvęs tokiai klasei priskirtas tų įmokų nesumokėjus;

g) 

sutarties sąlygų pakeitimas yra susijęs su sumomis, grąžintomis perimant užtikrinimo priemonę, kai tas pakeitimas yra lengvata.

3.  

Toliau nurodytos aplinkybės rodo, kad restruktūrizavimo priemonės galėjo būti priimtos:

a) 

pradinė sutartis buvo pradelsta daugiau nei 30 dienų bent kartą per tris mėnesius iki jos pakeitimo arba būtų daugiau nei 30 dienų pradelsta nepadarius pakeitimo;

b) 

tuo pat arba beveik tuo pat metu, kai sudaryta kredito sutartis, įsipareigojantysis asmuo atliko pagrindinės sumos ar palūkanų mokėjimus tai pačiai įstaigai pagal kitą skolinį įsipareigojimą, kuris buvo pradelstas 30 dienų bent kartą per tris mėnesius iki naujos paskolos suteikimo;

c) 

įstaiga patvirtina leidimą naudoti išlygas, pagal kurias įsipareigojantysis asmuo gali pakeisti sutarties sąlygas, ir pozicija yra pradelsta 30 dienų arba nepanaudojus tų išlygų būtų pradelsta 30 dienų.

4.  
Šio straipsnio tikslais įsipareigojančiojo asmens patiriami sunkumai vykdant savo finansinius įsipareigojimus yra vertinami įsipareigojančiojo asmens lygmeniu, atsižvelgiant į visus įsipareigojančiojo asmens grupės juridinius asmenis, kurie įtraukiami į konsoliduotas grupės ataskaitas, ir tą grupę kontroliuojančius fizinius asmenis.

47c straipsnis

Su neveiksniomis pozicijomis susijęs atskaitymas

1.  

36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais įstaigos atskirai kiekvienos neveiksnios pozicijos atžvilgiu apskaičiuoja taikytiną nepakankamo padengimo sumą, atskaitytiną iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, iš pagal šios dalies a punktą apskaičiuotos sumos atimdamos pagal šios dalies b punktą apskaičiuotą sumą, jei a punkte nurodyta suma viršija b punkte nurodytą sumą:

a) 

suma, kurią sudaro:

i) 

neužtikrinta kiekvienos neveiksnios pozicijos dalis (jei yra), padauginta iš 2 dalyje nurodyto taikytino koeficiento;

ii) 

užtikrinta kiekvienos neveiksnios pozicijos dalis (jei yra), padauginta iš 3 dalyje nurodyto taikytino koeficiento;

b) 

suma, kurią sudaro šie straipsniai, jeigu jie yra susiję su ta pačia neveiksnia pozicija:

i) 

specifinės kredito rizikos koregavimai;

ii) 

papildomi vertės koregavimai pagal 34 ir 105 straipsnius;

iii) 

kiti nuosavų lėšų sumažinimai;

iv) 

įstaigų, kurios pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja naudodamos vidaus reitingais pagrįstą metodą, atveju – sumų, atskaitytų pagal 36 straipsnio 1 dalies d punktą ir susijusių su neveiksniomis paskolomis, absoliučioji vertė, kai kiekvienai neveiksniai pozicijai priskirtina absoliučioji vertė yra apskaičiuojama padauginant pagal 36 straipsnio 1 dalies d punktą atskaitytas sumas iš procentinio dydžio, kurį atitinka neveiksnios pozicijos tikėtino nuostolio suma, palyginti su bendra neįvykdytų pozicijų arba įvykdytų pozicijų (priklausomai nuo to, kas taikoma) tikėtino nuostolio suma;

v) 

jei neveiksni pozicija įsigyjama už mažesnę kainą nei skolininko mokėtina suma – pirkimo kainos ir skolininko mokėtinos sumos skirtumas;

vi) 

įstaigos nurašytos sumos nuo tada, kai pozicija buvo priskirta neveiksnių pozicijų klasei.

Neveiksnios pozicijos užtikrinta dalis – tai tokios pozicijos dalis, kuri, siekiant apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus pagal trečios dalies II antraštinę dalį, laikoma padengta tiesioginiu ar netiesioginiu kredito užtikrinimu arba visapusiškai ir visiškai užtikrinta hipotekomis.

Neveiksnios pozicijos neužtikrinta dalis atitinka pozicijos vertės, kaip nurodyta 47a straipsnio 1 dalyje, ir pozicijos užtikrintos dalies skirtumą (jei yra).

2.  

1 dalies a punkto i papunkčio tikslais taikomi šie koeficientai:

a) 

0,35 – neveiksnios pozicijos neužtikrintai daliai, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės trečių metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;

b) 

1 – neveiksnios pozicijos neužtikrintai daliai, taikytinas nuo pirmos ketvirtų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos.

3.  

1 dalies a punkto ii papunkčio tikslais taikomi šie koeficientai:

a) 

0,25 – neveiksnios pozicijos užtikrintai daliai, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės ketvirtų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;

b) 

0,35 – neveiksnios pozicijos užtikrintai daliai, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės penktų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;

c) 

0,55 – neveiksnios pozicijos užtikrintai daliai, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės šeštų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;

d) 

0,70 – neveiksnios pozicijos daliai, užtikrintai nekilnojamuoju turtu pagal trečios dalies II antraštinę dalį, arba kuri yra būsto paskola, užtikrinta 201 straipsnyje nurodyto reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės septintų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;

e) 

0,80 – neveiksnios pozicijos daliai, užtikrintai kitu tiesioginiu ar netiesioginiu kredito užtikrinimu pagal trečios dalies II antraštinę dalį, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės septintų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;

f) 

0,80 – neveiksnios pozicijos daliai, užtikrintai nekilnojamuoju turtu pagal trečios dalies II antraštinę dalį, arba kuri yra būsto paskola, užtikrinta 201 straipsnyje nurodyto reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės aštuntų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;

g) 

1 – neveiksnios pozicijos daliai, užtikrintai kitu tiesioginiu ar netiesioginiu kredito užtikrinimu pagal trečios dalies II antraštinę dalį, taikytinas nuo pirmos aštuntų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;

h) 

0,85 – neveiksnios pozicijos daliai, užtikrintai nekilnojamuoju turtu pagal trečios dalies II antraštinę dalį, arba kuri yra būsto paskola, užtikrinta 201 straipsnyje nurodyto reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės devintų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;

i) 

1 – neveiksnios pozicijos daliai, užtikrintai nekilnojamuoju turtu pagal trečios dalies II antraštinę dalį, arba kuri yra būsto paskola, užtikrinta reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo, kaip numatyta 201 straipsnyje, taikytinas nuo pirmos dešimtų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos.

▼M11

4.  

►M17  Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies, neveiksnios pozicijos daliai, kurią garantuoja arba netiesiogiai garantuoja 201 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytas reikalavimus atitinkantis užtikrinimo teikėjas, kurio neužtikrintoms pozicijoms būtų priskiriamas 0 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, taikomi toliau nurodyti koeficientai: ◄

▼M7

a) 

0 – neveiksnios pozicijos užtikrintai daliai, taikytinas laikotarpiu tarp vienų ir septynerių metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei, ir

▼M17

b) 

1 – neveiksnios pozicijos užtikrintai daliai, taikytinas nuo pirmos aštuntų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos, nebent reikalavimus atitinkantis užtikrinimo teikėjas sutiko visiškai įvykdyti visus įsipareigojančiojo asmens mokėjimo įsipareigojimus įstaigai pagal pradinį sutartyje numatytą mokėjimų grafiką; tokiu atveju neveiksnios pozicijos užtikrintai daliai taikomas koeficientas yra 0.

▼M17

4a.  
Nukrypstant nuo 3 dalies, neveiksnios pozicijos daliai, kurią garantuoja arba apdraudžia oficiali eksporto kreditų agentūra, šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi.

▼M7

5.  
EBI įvertina įvairią užtikrintų neveiksnių pozicijų vertinimo praktiką ir gali parengti gaires, kuriose būtų nustatyta bendra metodika, įskaitant galimus būtiniausius pakartotinio vertinimo reikalavimus tvarkaraščio ir ad hoc metodų atžvilgiu, reikalavimus atitinkančių tiesioginio ir netiesioginio kredito užtikrinimo formų prudenciniam vertinimui, visų pirma prielaidas, susijusias su jų susigrąžinimo ir vykdymo užtikrinimo tikimybe. Tose gairėse gali būti nustatyta ir bendra metodika, kuria vadovaujantis būtų nustatoma užtikrinta neveiksnios pozicijos dalis, kaip nurodyta 1 dalyje.

Tos gairės skelbiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį.

6.  
Nukrypstant nuo 2 dalies, jei pozicijai laikotarpiu tarp vienų ir dvejų metų nuo jos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei buvo pritaikyta restruktūrizavimo priemonė, koeficientas, taikytinas pagal 2 dalį nuo tos dienos, kai restruktūrizavimo priemonė buvo pradėta taikyti, galioja papildomą vienų metų laikotarpį.

Nukrypstant nuo 3 dalies, jei pozicijai laikotarpiu tarp dvejų ir šešerių metų nuo jos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei buvo pritaikyta restruktūrizavimo priemonė, koeficientas, taikytinas pagal 3 dalį nuo tos datos, kai restruktūrizavimo priemonė buvo pradėta taikyti, galioja papildomą vienų metų laikotarpį.

Ši dalis taikoma tik pirmosios restruktūrizavimo priemonės, kuri buvo pritaikyta nuo pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei, atžvilgiu.

▼B

2

Poskirsnis

Atskaitymų iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių išimtys ir alternatyvos

48 straipsnis

Atskaitymų iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių ribinės išimtys

1.  

Atliekant 36 straipsnio 1 dalies c ir i punktuose reikalaujamus atskaitymus, iš įstaigų nereikalaujama atskaityti šios dalies a ir b punktuose nurodytų straipsnių sumų, kurių bendra suma yra lygi 2 dalyje nurodytai ribinei sumai arba už ją mažesnė:

a) 

atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, susidaro dėl laikinųjų skirtumų ir kurio bendra suma sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, apskaičiuotą pritaikius:

i) 

32–35 straipsnius;

▼M17

ii) 

36 straipsnio 1 dalies a–h punktus, k punkto ii–vi papunkčius ir l, m ir n punktus, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų;

▼B

b) 

jeigu įstaiga turi reikšmingų investicijų finansų sektoriaus subjekte, tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai tos įstaigos turimų tų subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, kurių bendra suma sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos turimo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, apskaičiuotą pritaikius šias nuostatas:

i) 

32–35 straipsnius;

▼M17

ii) 

36 straipsnio 1 dalies a–h punktus, k punkto ii–vi papunkčius ir l, m ir n punktus, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų.

▼B

2.  

Taikant 1 dalį ribinė suma yra lygi šios dalies a punkte nurodytai sumai, padaugintai iš šios dalies b punkte nurodytos procentinės dalies:

a) 

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių likutinė suma, gauta visiškai pritaikius 32–36 straipsniuose numatytus koregavimus ir netaikant šiame straipsnyje nustatytų išimčių dėl ribinės sumos;

b) 

17,65 %.

3.  

1 dalies tikslais bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių bendrą sumą, sudarančią atidėtųjų mokesčių turto dalį, kurios nereikalaujama atskaityti, įstaiga nustato šios dalies a punkte nurodytą sumą padalydama iš šios dalies b punkte nurodytos sumos:

a) 

atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų ir kurio bendra suma sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, suma;

b) 

šių verčių suma:

i) 

a punkte nurodyta suma;

ii) 

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, nuosavų lėšų priemonių suma, kurių bendra suma sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį.

Bendrą straipsnių sumą, kurios nereikalaujama atskaityti, sudarančių reikšmingų investicijų proporcija yra lygi daliai, iš kurios atimta pirmoje pastraipoje nurodyta proporcija.

4.  
Straipsnių sumoms, kurios nėra atskaitomos pagal 1 dalį, taikomas 250 % rizikos koeficientas.

49 straipsnis

Reikalavimas, taikomas atskaitymams, kai taikomas konsolidavimas, arba papildoma priežiūra arba institucinės užtikrinimo sistemos

1.  

Apskaičiuojant nuosavas lėšas individualiu, iš dalies konsoliduotu arba konsoliduotu būdu, kai kompetentingos institucijos reikalauja arba leidžia, kad įstaigos taikytų Direktyvos 2002/87/EB I priede nurodytus 1, 2 arba 3 metodus, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms neatskaityti finansų sektoriaus subjekto, kuriame patronuojančioji įstaiga, patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė arba įstaiga turi reikšmingų investicijų, turimų nuosavų lėšų priemonių, jei įvykdomos šios dalies a–e punktuose nustatytos sąlygos:

a) 

finansų sektoriaus subjektas yra draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji bendrovė;

b) 

tai draudimo įmonei, perdraudimo įmonei arba draudimo kontroliuojančiajai bendrovei taikoma tokia pati papildoma priežiūra pagal Direktyvą 2002/87/EB kaip ir patronuojančiajai įstaigai, patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba patronuojančiajai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba įstaigai, kuri turi kapitalo dalį;

c) 

įstaiga gavo išankstinį kompetentingų institucijų leidimą;

d) 

prieš išduodamos c punkte nurodytą leidimą kompetentingos institucijos nuolat turi tikrinti, ar subjektų, kurie turėtų būti konsoliduojami pagal 1, 2 arba 3 metodą, integruoto valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės lygis yra tinkamas;

e) 

subjekto turimos kapitalo dalys priklauso vienam iš šių subjektų:

i) 

patronuojančiajai kredito įstaigai;

ii) 

patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei;

iii) 

patronuojančiajai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei;

iv) 

įstaigai;

v) 

vieno iš i–iv punktuose nurodytų subjektų patronuojamajai įmonei, kuri konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių.

Pasirinktas metodas nuosekliai taikomas visą laiką.

2.  
Apskaičiuodamos nuosavas lėšas individualiu ir iš dalies konsoliduotu būdu, įstaigos, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, neatskaito turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriems taikoma konsoliduota priežiūra, išleistų nuosavų lėšų priemonių, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos nustato, jog specialiais tikslais, visų pirma siekiant struktūrinio bankininkystės veiklos atskyrimo ir planuojant pertvarkymą individualios ar iš dalies konsoliduotos priežiūros tikslu, reikia atskaityti tokias kapitalo dalis.

Taikant pirmoje pastraipoje nurodytą metodą negali būti daromas neproporcingas neigiamas poveikis visai finansų sistemai arba jos dalims kitose valstybėse narėse arba visoje Sąjungoje, sudarant ar sukeliant kliūtį vidaus rinkos veikimui.

▼M8

Ši dalis netaikoma apskaičiuojant nuosavas lėšas 92a ir 92b straipsniuose išdėstytų reikalavimų tikslais; jos apskaičiuojamos pagal 72e straipsnio 4 dalyje nustatytą atskaitymo sistemą.

▼M15

Ši dalis netaikoma 72e straipsnio 5 dalyje nustatytiems atskaitymams.

▼B

3.  

Kompetentingos institucijos gali leisti, kad apskaičiuodamos nuosavas lėšas individualiu ir iš dalies konsoliduotu būdu įstaigos neatskaitytų turimų nuosavų lėšų priemonių šiais atvejais:

a) 

kai įstaiga turi kapitalo dalį kitoje įstaigoje ir yra įvykdytos i–v papunkčiuose nurodytos sąlygos;

i) 

įstaigos priklauso tai pačiai 113 straipsnio 7 dalyje nurodytai institucinei užtikrinimo sistemai;

ii) 

kompetentingos institucijos išdavė 113 straipsnio 7 dalyje nurodytą leidimą;

iii) 

įvykdytos 113 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos;

iv) 

institucinė užtikrinimo sistema parengia 113 straipsnio 7 dalies e punkte nurodytą konsoliduotą balansą arba, kai jai netaikomas reikalavimas parengti konsoliduotąją finansinę atskaitomybę, atlieka išplėstą apibendrintą skaičiavimą kompetentingai institucijai priimtinu būdu, kuris atitinka Direktyvos 86/635/EEB, į kurią įtrauktos tam tikros patikslintos Direktyvos 83/349/EEB arba Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 nuostatos, nuostatas, kuriomis reglamentuojama kredito įstaigų grupių konsoliduota finansinė atskaitomybė. Išorės auditorius patikrina tokio išplėsto apibendrinto skaičiavimo atitiktį, ypač tai, kad atliekant skaičiavimą pakartotinai nenaudojamos sudedamosios dalys, kuriomis remiamasi apskaičiuojant nuosavas lėšas, ir netinkamais būdais nekaupiamos nuosavos lėšos tarp institucinės užtikrinimo sistemos narių. ►M8  Konsoliduotas balansas arba išplėsto apibendrinto skaičiavimo rezultatas kompetentingoms institucijoms pateikiamas ne rečiau kaip nustatyta įgyvendinimo techniniuose standartuose, nurodytuose 430 straipsnio 7 dalyje; ◄

►M8  v) 

įstaigos, įtrauktos į institucinę užtikrinimo sistemą, teikdamos konsoliduotą balansą arba išplėsto apibendrinto skaičiavimo rezultatą kartu laikosi 92 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir praneša apie šių reikalavimų laikymąsi pagal 430 straipsnį. ◄ Institucinėje užtikrinimo sistemoje nereikalaujama atskaityti kooperatyvinių narių ar juridinių asmenų, kurie nėra institucinės užtikrinimo sistemos nariais, turimų dalių, jeigu pakartotinai nenaudojamos sudedamosios dalys, kuriomis remiamasi apskaičiuojant nuosavas lėšas, ir netinkamais būdais nekaupiamos nuosavos lėšos tarp institucinės užtikrinimo sistemos narių ir smulkiojo akcininko, kai jis yra įstaiga;

b) 

jeigu regioninė kredito įstaiga kapitalo dalį turi savo centrinėje arba kitoje regioninėje kredito įstaigoje ir jeigu įvykdomos a punkto i–v papunkčiuose nustatytos sąlygos.

▼M17

4.  
Turimos kapitalo dalys, kurios neatskaitomos pagal 1 dalį, priskiriamos prie pozicijų ir joms taikomas rizikos koeficientas atitinkamai pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių.

Turimos kapitalo dalys, kurios neatskaitomos pagal 2 arba 3 dalį, priskiriamos prie pozicijų ir joms taikomas 100 % rizikos koeficientas.

▼B

►C2  5.  
Jeigu įstaiga taiko Direktyvos 2002/87/EB I priede išdėstytą 1, 2 arba 3 metodą, ji ◄ atskleidžia finansinio konglomerato papildomą nuosavų lėšų reikalavimą ir kapitalo pakankamumo rodiklį, apskaičiuotą pagal tos direktyvos 6 straipsnį ir I priedą.
6.  
EBI, EDPPI ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (EVPRI), įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 ( 27 ), veikdamos per Jungtinį komitetą, šio straipsnio tikslais parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato Direktyvos 2002/87/EB I priedo II dalyje nurodytų skaičiavimo metodų taikymo sąlygas 1 dalyje nurodytų atskaitymų alternatyvų taikymo tikslais.

▼C1

EBI, EDPPI ir EVPRI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

4

Skirsnis

Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas

50 straipsniai

Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas

Įstaigos bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą sudaro bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai, pritaikius 32–35 straipsniuose nustatytus koregavimus, atskaitymus pagal 36 straipsnį ir 48, 49 bei 79 straipsniuose nurodytas išimtis ir alternatyvas.

3

SKYRIUS

Papildomas 1 lygio kapitalas

1

Skirsnis

Papildomi 1 lygio straipsniai ir priemonės

51 straipsnis

Papildomi 1 lygio straipsniai

Papildomus 1 lygio straipsnius sudaro:

a) 

kapitalo priemonės, jeigu įvykdomos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos;

b) 

akcijų priedai, susiję su a punkte nurodytomis priemonėmis.

Priemonės, įtrauktos į a punktą, prie bendro 1 arba 2 lygio nuosavo kapitalo straipsnių nepriskiriamos.

52 straipsnis

Papildomos 1 lygio priemonės

1.  

Kapitalo priemonės priskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių tik tuomet, jei įvykdomos šios sąlygos:

▼M8

a) 

priemonės yra įstaigos tiesiogiai išleistos ir visiškai apmokėtos;

b) 

priemonės nėra nė vieno iš šių subjektų nuosavybė:

▼B

i) 

įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

ii) 

įmonės, kurios kapitalo valdyme įstaiga dalyvauja tiesiogiai arba kontrolės būdu, turėdama 20 % arba didesnę tos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalį;

▼M8

c) 

priemonių nuosavybės įsigijimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;

▼B

d) 

įstaigos nemokumo atveju šios priemonės yra mažesnio prioriteto nei 2 lygio priemonės;

e) 

priemonės nėra užtikrintos toliau išvardytų subjektų arba toliau išvardyti subjektai joms netaiko garantijos, kuria padidinamas reikalavimo prioritetas:

i) 

įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

ii) 

įstaigos patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iii) 

patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iv) 

mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

v) 

mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

vi) 

įmonės, glaudžiais ryšiais susijusios su i–v papunkčiuose nurodytais subjektais;

f) 

priemonėms netaikomi jokie sutartyse įforminti arba kiti susitarimai, kuriais nemokumo arba likvidavimo atveju padidinamas reikalavimo pagal priemones prioritetas;

g) 

priemonės yra nuolatinės ir jas reglamentuojančiose nuostatose nėra numatyta paskatų įstaigoms, kad jas išpirktų;

▼M8

h) 

jeigu priemonės apima vieną arba daugiau išankstinio išpirkimo pasirinkimo sandorių, įskaitant pasirinkimo pirkti sandorius, tie pasirinkimo sandoriai vykdomi visiška emitento nuožiūra;

▼B

i) 

priemonių gali būti pareikalauta, jos gali būti išpirktos arba atpirktos tik tuo atveju, jeigu įvykdomos 77 straipsnyje nustatytos sąlygos ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo jų išleidimo, išskyrus atvejus, kai įvykdomos 78 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos;

▼M8

j) 

priemones reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad įstaiga atitinkamai pareikalautų, išpirktų arba atpirktų priemones, išskyrus įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju, ir įstaiga kitaip to nenurodo;

▼B

k) 

įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodo, kad kompetentinga institucija duotų sutikimą prašymui priemonių pareikalauti, jas išpirkti arba atpirkti;

l) 

pagal priemones paskirstomos sumos atitinka šias sąlygas:

i) 

jos sumokamos iš paskirstomų straipsnių;

ii) 

paskirstomų sumų pagal priemones dydis nebus keičiamas remiantis įstaigos arba jos patronuojančiosios įmonės kreditingumu;

iii) 

priemones reglamentuojančiomis nuostatomis įstaigai suteikiama visiška veiksmų laisvė bet kuriuo metu anuliuoti sumų paskirstymą pagal priemones neribotam laikotarpiui, netaikant kaupimo sąlygos, ir įstaiga gali šiuos anuliuotus mokėjimus be apribojimų panaudoti savo įsipareigojimams įvykdyti suėjus jų terminui;

iv) 

paskirstomų sumų anuliavimas nėra įstaigos įsipareigojimų neįvykdymas;

v) 

dėl paskirstomų sumų anuliavimo nenustatoma apribojimų įstaigai;

m) 

priemonės nėra įskaičiuojamos nustatant, ar įstaigos įsipareigojimai viršija jos turtą, kai toks skaičiavimas sudaro nemokumo kriterijų dalį pagal taikytiną nacionalinę teisę;

n) 

priemones reglamentuojančiose nuostatose reikalaujama, kad, įvykus tam tikram įvykiui, būtų visiškai arba laikinai nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

o) 

priemones reglamentuojančiose nuostatose nėra jokio reikalavimo, kuris užkirstų kelią įstaigos rekapitalizavimui;

▼M8

p) 

kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi arba kai emitentas yra įsteigtas valstybėje narėje, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, pertvarkymo institucijai priėmus sprendimą naudotis nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais, nurodytais tos direktyvos 59 straipsnyje, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį nėra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, atitinkamai trečiosios valstybės institucijai priėmus sprendimą, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

▼M8

q) 

kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi arba kai emitentas yra įsteigtas valstybėje narėje, priemonės pagal trečiosios valstybės teisės aktus gali būti išleidžiamos arba kitaip jais reglamentuojamos tik tada, kai pagal tuos teisės aktus naudojimasis tos direktyvos 59 straipsnyje nurodytais nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais yra veiksmingas ir vykdytinas remiantis teisės aktų nuostatomis arba teisiškai įvykdomomis sutarčių nuostatomis, kuriomis pripažįstami pertvarkymo arba kiti nurašymo ar konvertavimo veiksmai;

r) 

priemonėms netaikomi įskaitymo ar užskaitos susitarimai, kurie mažintų jų pajėgumą padengti nuostolius.

▼B

Laikoma, kad 1 dalies d punkte išdėstytos sąlygos yra įvykdytos, nepaisant to, ar priemonės įtrauktos į papildomą 1 arba 2 lygio kapitalą vadovaujantis 484 straipsnio 3 dalimi, jei jos yra to paties rango.

▼M8

Pirmos pastraipos a punkto tikslais tik ta kapitalo priemonės dalis, kuri yra visiškai apmokėta, yra tinkama priskirti prie papildomos 1 lygio priemonės.

▼B

2.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato visus šiuos aspektus:

a) 

paskatų išpirkti formą ir pobūdį;

b) 

visų papildomos 1 lygio priemonės pagrindinės sumos įrašymo atvejų pobūdį po jos pagrindinės sumos laikino nurašymo;

c) 

šių veiksmų tvarką ir laiką:

i) 

nustatymo, ar įvyko tam tikras įvykis;

ii) 

papildomos 1 lygio priemonės pagrindinės sumos įrašymo po jos pagrindinės sumos laikino nurašymo;

d) 

priemonių požymius, dėl kurių galėtų būti užkirstas kelias įstaigos rekapitalizavimui;

e) 

specialiosios paskirties subjektų naudojimą netiesioginei nuosavų lėšų priemonių emisijai.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

53 straipsnis

Paskirstymo pagal papildomas 1 lygio priemones anuliavimo apribojimai ir požymiai, dėl kurių galėtų būti užkirstas kelias įstaigos rekapitalizavimu

52 straipsnio 1 dalies l punkto v ir o papunkčių tikslais papildomas 1 lygio priemones reglamentuojančios nuostatos visų pirma, neapima:

a) 

reikalavimo dėl paskirstymo pagal priemones, kuris turi būti atliekamas tuo atveju, kai paskirstoma pagal įstaigos išleistą priemonę, kuri yra tokio paties arba mažesnio prioriteto kaip ir papildoma 1 lygio priemonė, įskaitant bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

b) 

reikalavimo anuliuoti paskirstymą pagal bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomas 1 arba 2 lygio priemones, jeigu paskirstymai pagal tas papildomas 1 lygio priemones neatliekami;

c) 

prievolės vietoj palūkanų arba dividendų mokėti kitos formos mokėjimus. Įstaigai ši prievolė kitu atveju netaikoma.

54 straipsnis

Papildomų 1 lygio priemonių nurašymas arba konvertavimas

1.  

52 straipsnio 1 dalies n punkto tikslais papildomoms 1 lygio priemonėms taikomos šios nuostatos:

a) 

tam tikras įvykis įvyksta, kai 92 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas tampa mažesnis už vieną iš šių ribų:

i) 

5,125 %;

ii) 

ribą, aukštesnę už 5,125 %, jei taip nustato įstaiga ir taip nurodoma priemonę reglamentuojančiose nuostatose;

b) 

be a punkte nurodytų įvykių priemonę reglamentuojančiose nuostatose įstaigos gali nurodyti vieną ar daugiau tam tikrų įvykių;

c) 

jeigu priemones reglamentuojančiose nuostatose reikalaujama jas konvertuoti į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, įvykus tam tikram įvykiui, šiose nuostatose nurodoma viena iš šių sąlygų:

i) 

tokio konvertavimo koeficientas ir leidžiamos konvertuoti sumos limitas;

ii) 

priemonių konvertavimo į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones intervalas;

d) 

jeigu priemones reglamentuojančiose nuostatose reikalaujama jų pagrindines sumas nurašyti įvykus tam tikram įvykiui, nurašymu mažinami visi šie straipsniai:

i) 

priemonės turėtojo reikalavimai įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju;

ii) 

suma, kurią reikalaujama sumokėti priemonės pareikalavimo arba išpirkimo atveju;

iii) 

pagal priemonę paskirstomos sumos;

▼M8

e) 

jei papildomos 1 lygio priemonės yra išleistos trečiojoje valstybėje įsteigtos patronuojamosios įmonės, 5,125 % dydžio arba didesnio dydžio koeficientas įvykus tam tikram įvykiui, nurodytam a punkte, apskaičiuojamas pagal priemones reglamentuojančią tos trečiosios valstybės nacionalinę teisę ar sutarčių nuostatas, jeigu ta kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su EBI, įsitikina, kad tos nuostatos yra bent jau lygiavertės šiame straipsnyje išdėstytiems reikalavimams.

▼B

2.  
Dėl papildomos 1 lygio priemonės nurašymo arba konvertavimo pagal taikytiną apskaitos sistemą atsiranda straipsnių, kurie priskiriami prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių.
3.  
Papildomų 1 lygio priemonių, kurios pripažįstamos papildomų 1 lygio priemonių straipsniuose, suma neviršija minimalios bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, kurie atsirastų tuo atveju, jei papildomų 1 lygio priemonių pagrindinė suma būtų visiškai nurašyta arba konvertuota į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, sumos.
4.  

Bendra papildomų 1 lygio priemonių suma, kurią reikalaujama nurašyti arba konvertuoti įvykus tam tikram įvykiui, yra ne mažesnė už mažesniąją iš šių sumų:

a) 

sumą, kuri būtina siekiant visiškai iki 5,125 % atstatyti įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo koeficientą;

b) 

visą priemonės pagrindinę sumą.

5.  

Įvykus tam tikram įvykiui įstaigos:

a) 

nedelsdamos informuoja kompetentingas institucijas;

b) 

informuoja papildomų 1 lygio priemonių turėtojus;

c) 

nurašo priemonių pagrindinę sumą arba konvertuoja priemones į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, pagal šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

6.  
Įstaiga, išleidžianti papildomas 1 lygio priemones, kurios, įvykus tam tikram įvykiui, konvertuojamos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, užtikrina, kad jos įstatinio akcinio kapitalo visada pakaktų, įvykus tam tikram įvykiui, visoms tokioms konvertuojamoms papildomoms 1 lygio priemonėms konvertuoti į akcijas. Visi reikiami leidimai gaunami tokių konvertuojamų papildomų 1 lygio priemonių išleidimo dieną. Įstaiga visada išlaiko reikiamą išankstinį leidimą išleisti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, į kurias, įvykus tam tikram įvykiui, būtų konvertuojamos tokios papildomos 1 lygio priemonės.
7.  
Įstaiga, išleidžianti papildomas 1 lygio priemones, kurios įvykus tam tikram įvykiui konvertuojamos į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, užtikrina, kad pagal jos steigimo dokumentus, įstatus, statutą ar sutartis tokiam konvertavimui nebūtų sudaroma jokių procedūrinių kliūčių.

55 straipsnis

Papildomoms 1 lygio priemonėms taikomų sąlygų nebevykdymo pasekmės

Jeigu nebevykdomos papildomai 1 lygio priemonei taikomos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, taikomos šios nuostatos:

a) 

priemonė nedelsiant nebepriskiriama prie papildomų 1 lygio priemonių;

b) 

su ta priemone susijusi akcijų priedų dalis nedelsiant nebepriskiriama prie papildomo 1 lygio straipsnio.

2

Skirsnis

Atskaitymai iš papildomų 1 lygio straipsnių

56 straipsnis

Atskaitymai iš papildomų 1 lygio straipsnių

Įstaigos iš papildomų 1 lygio straipsnių atskaito:

a) 

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas nuosavas papildomas 1 lygio priemones, įskaitant nuosavas papildomas 1 lygio priemones, kurias įstaiga galėtų būti įsipareigojusi pirkti pagal esamus sutartinius įsipareigojimus;

b) 

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas finansų sektoriaus subjektų, su kuriais įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, papildomas 1 lygio priemones, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas;

c) 

atitinkamą tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, papildomų 1 lygio priemonių sumą, kuri apskaičiuojama pagal 60 straipsnį;

d) 

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimas finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, papildomas 1 lygio priemones, išskyrus penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimas platinamas pozicijas;

▼C3

e) 

straipsnių sumą, kurią reikalaujama atskaityti iš 2 lygio straipsnių pagal 66 straipsnį ir kuri viršija įstaigos 2 lygio straipsnius;

▼B

f) 

visus skaičiavimo metu numatomus mokesčius, susijusius su papildomais 1 lygio straipsniais, išskyrus tuos atvejus, kai įstaiga tinkamai pakoreguoja papildomus 1 lygio straipsnius tiek, kiek tokie mokesčiai mažina šių straipsnių sumą, kuri gali būti panaudota rizikai ar nuostoliams padengti.

57 straipsnis

Turimų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių atskaitymai

56 straipsnio a punkto tikslais įstaigos apskaičiuoja turimas nuosavas papildomas 1 lygio priemones remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma ir laikydamosi šių išimčių:

a) 

įstaigos gali apskaičiuoti turimų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių sumą remdamosi grynąja ilgąja pozicija, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

i) 

ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindinė pozicija yra ta pati, o trumposiose pozicijose nepatiriama sandorio šalies rizikos;

ii) 

ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

b) 

įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių pagrindinę poziciją;

c) 

įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant tuos atvejus, kai trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

i) 

ilgosios ir trumposios pozicijos priklauso toms pačioms pagrindinių indeksų pozicijoms;

ii) 

ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

58 straipsnis

Turimų finansų sektoriaus subjektų papildomų 1 lygio priemonių atskaitymas, kai įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, sukurtos dirbtinai siekiant padidinti nuosavas lėšas

Įstaigos 56 straipsnio b, c ir d punktuose reikalaujamus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

a) 

turimos papildomos 1 lygio priemonės apskaičiuojamos remiantis bendrosiomis ilgosiomis pozicijomis;

b) 

papildomi 1 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai atskaitymo tikslais laikomi turimomis papildomomis 1 lygio priemonėmis.

59 straipsnis

Turimų finansų sektoriaus subjektų papildomų 1 lygio priemonių atskaitymas

Įstaigos 56 straipsnio c ir d punktuose reikalaujamus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

a) 

jos gali apskaičiuoti tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas finansų sektoriaus subjektų papildomų 1 lygio priemonių dalis remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

▼M8

i) 

trumposios pozicijos terminas arba yra toks pat kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba trumposios pozicijos likęs terminas yra bent vieni metai;

▼B

ii) 

ir trumposios, ir ilgosios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

b) 

įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų turimų kapitalo priemonių pagrindinę poziciją.

60 straipsnis

Turimų papildomų 1 lygio priemonių atskaitymas, kai įstaiga finansų sektoriaus subjekte neturi reikšmingų investicijų

1.  

56 straipsnio c punkto tikslais atitinkamą atskaitytiną sumą įstaigos apskaičiuoja šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš koeficiento, gauto atlikus šios dalies b punkte nurodytą skaičiavimą:

▼C2

a) 

bendra suma, kuria tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomos 1 ir 2 lygio priemonės viršija 10 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, apskaičiuota pritaikius šias nuostatas:

▼B

i) 

32–35 straipsnius;

▼M17

ii) 

36 straipsnio 1 dalies a–g punktus, k punkto ii–vi papunkčius ir l, m ir n punktus, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų;

▼B

iii) 

44 ir 45 straipsnius;

b) 

iš sumos, gautos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų tų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, papildomų 1 lygio priemonių sumą padalijus iš bendros visų tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų tų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 ir 2 lygio priemonių sumos.

2.  
Įstaigos į 1 dalies a punkte nurodytą sumą ir apskaičiuodamos 1 dalies b punkte nurodytą koeficientą neįtraukia penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimų platinamų pozicijų.

▼C2

3.  

Suma, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, proporcingai paskirstoma visoms turimoms papildomoms 1 lygio priemonėms. Įstaigos nustato kiekvienos papildomos 1 lygio priemonės sumą, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos proporcijos:

a) 

turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;

b) 

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, papildomų 1 lygio priemonių proporcija pagal kiekvieną turimą papildomą 1 lygio priemonę.

▼B

4.  
56 straipsnio c punkte nurodyta turimų kapitalo dalių suma, kuri sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, pritaikius 1 dalies a punkto i, ii ir iii papunkčių nuostatas, nėra atskaitoma ir jai taikomi rizikos koeficientai pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius ir atitinkamais atvejais – trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.

▼C2

5.  

Įstaigos nustato kiekvienos turimos papildomos 1 lygio priemonės sumą, kurią remdamosi 4 dalimi įvertina pagal riziką, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos sumos:

a) 

turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama įvertinti pagal riziką pagal 4 dalį;

b) 

proporcija, gaunama apskaičiavus pagal 3 dalies b punktą.

▼B

3

Skirsnis

Papildomas 1 lygio kapitalas

61 straipsnis

Papildomas 1 lygio kapitalas

Įstaigos papildomą 1 lygio kapitalą sudaro įstaigos papildomi 1 lygio straipsniai, atlikus 56 straipsnyje nurodytų straipsnių atskaitymus ir pritaikius 79 straipsnį.

4

SKYRIUS

2 lygio kapitalas

1

Skirsnis

2 lygio straipsniai ir priemonės

62 straipsnis

2 lygio straipsniai

2 lygio straipsnius sudaro:

▼M8

a) 

kapitalo priemonės, jeigu tenkinamos 63 straipsnyje nustatytos sąlygos, ir tiek, kiek nurodyta 64 straipsnyje;

▼B

b) 

akcijų priedai, susiję su a punkte nurodytomis priemonėmis.

c) 

jeigu įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, bendros kredito rizikos koregavimai, neatėmus mokesčių, kurie sudaro iki 1,25 % pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, apskaičiuotų pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

▼M17

d) 

jeigu įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, pagal 159 straipsnį apskaičiuotas IRB perteklius, kai taikytina, neatėmus mokesčių, kuris sudaro iki 0,6  % pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, apskaičiuotų pagal trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių.

▼B

Straipsniai, įtraukti į a punktą, prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių arba papildomų 1 lygio straipsnių nepriskiriami.

63 straipsnis

2 lygio priemonės

▼M8

Kapitalo priemonės priskiriamos prie 2 lygio priemonių, jei tenkinamos šios sąlygos:

a) 

priemonės yra įstaigos tiesiogiai išleistos ir visiškai apmokėtos;

b) 

priemonės nėra nė vieno iš šių subjektų nuosavybė:

▼B

i) 

įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

ii) 

įmonės, kurios kapitalo valdyme įstaiga dalyvauja tiesiogiai arba kontrolės būdu, turėdama 20 % arba didesnę tos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalį;

▼M8

c) 

priemonių nuosavybės įsigijimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;

d) 

atitinkamai pagal priemones reglamentuojančias nuostatas reikalavimai dėl pagrindinės priemonių sumos yra mažesnio prioriteto negu bet koks reikalavimas pagal tinkamų įsipareigojimų priemones;

e) 

priemonės nėra užtikrintos toliau išvardytų subjektų ir toliau išvardyti subjektai joms netaiko garantijos, kuria padidinamas reikalavimo prioritetas:

▼B

i) 

įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

ii) 

įstaigos patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iii) 

patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iv) 

mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

v) 

mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

vi) 

įmonės, glaudžiais ryšiais susijusios su i–v papunkčiuose nurodytais subjektais;

▼M8

f) 

priemonėms netaikomi jokie susitarimai, kuriais kitais būdais padidinamas reikalavimų pagal priemones prioritetas;

g) 

pradinis priemonių terminas yra bent penkeri metai;

h) 

priemones reglamentuojančiose nuostatose nėra numatyta jokių paskatų, kad prieš sueinant jų terminui įstaiga atitinkamai išpirktų arba grąžintų jų pagrindinę sumą;

i) 

jeigu priemonės apima vieną arba daugiau išankstinio grąžinimo pasirinkimo sandorių, įskaitant pasirinkimo pirkti sandorius, tie pasirinkimo sandoriai vykdomi visiška emitento nuožiūra;

j) 

priemonių gali būti prieš laiką pareikalauta, jos gali būti prieš laiką išpirktos, grąžintos arba atpirktos tik tuo atveju, jeigu tenkinamos 77 straipsnyje nustatytos sąlygos ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo jų išleidimo, išskyrus atvejus, kai tenkinamos 78 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos;

k) 

priemones reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad įstaiga atitinkamai prieš laiką pareikalautų priemonių, jas prieš laiką išpirktų, grąžintų arba atpirktų, išskyrus įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju, ir įstaiga kitaip to nenurodo;

l) 

priemones reglamentuojančiomis nuostatomis jų turėtojui nesuteikiama teisė paspartinti būsimus suplanuotus palūkanų arba pagrindinės sumos mokėjimus, išskyrus įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju;

m) 

pagal priemones mokėtinų atitinkamai palūkanų arba dividendų sumų dydis nebus keičiamas remiantis įstaigos arba jos patronuojančiosios įmonės kreditingumu;

n) 

kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi arba kai emitentas yra įsteigtas valstybėje narėje, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, pertvarkymo institucijai priėmus sprendimą naudotis nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais, nurodytais tos direktyvos 59 straipsnyje, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį nėra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, atitinkamai trečiosios valstybės institucijai priėmus sprendimą, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

▼M8

o) 

kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi arba kai jis yra įsteigtas valstybėje narėje, priemonės gali būti pagal trečiosios valstybės teisės aktus išleidžiamos arba kitaip jų reglamentuojamos tik tada, kai pagal tuos teisės aktus naudojimasis tos direktyvos 59 straipsnyje nurodytais nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais yra veiksmingas ir vykdytinas remiantis teisės aktų nuostatomis arba teisiškai įvykdomomis sutarčių nuostatomis, kuriomis pripažįstami pertvarkymo arba kiti nurašymo ar konvertavimo veiksmai;

p) 

priemonėms netaikomi įskaitymo ar užskaitos susitarimai, kurie mažintų jų pajėgumą padengti nuostolius.

Pirmos pastraipos a punkto tikslais tik ta kapitalo priemonės dalis, kuri yra visiškai apmokėta, yra tinkama priskirti prie 2 lygio priemonės.

▼M8

64 straipsnis

2 lygio priemonių amortizavimas

1.  
Visa 2 lygio priemonių, kurių likęs terminas yra ilgesnis negu penkeri metai, suma yra priskiriama prie 2 lygio straipsnių.
2.  

Tai, kokia apimtimi 2 lygio priemonės priskiriamos prie 2 lygio straipsnių per paskutinius penkerius priemonių termino metus, apskaičiuojama a punkte nurodyto skaičiavimo rezultatą padauginus iš b punkte nurodyto skaičiaus:

a) 

balansinė priemonių vertė pirmąją penkerių metų jų sutarties termino galutinio laikotarpio dieną, padalyta iš to laikotarpio dienų skaičiaus;

b) 

priemonių sutarties termino likusių dienų skaičius.

▼B

65 straipsnis

2 lygio priemonėms taikomų sąlygų nebevykdymo pasekmės

Jeigu nebevykdomos 2 lygio priemonei taikomos 63 straipsnyje nustatytos sąlygos, taikomos šios nuostatos:

a) 

priemonė nedelsiant nebepriskiriama prie 2 lygio priemonių;

b) 

su ta priemone susijusių akcijų priedų dalis nedelsiant nebepriskiriama prie 2 lygio straipsnių.

2

Skirsnis

Atskaitymai iš 2 lygio straipsnių

66 straipsnis

Atskaitymai iš 2 lygio straipsnių

Iš 2 lygio straipsnių atskaitomos:

a) 

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos nuosavos 2 lygio priemonės, įskaitant nuosavas 2 lygio priemones, kurias įstaiga galėtų būti įsipareigojusi pirkti pagal esamus sutartinius įsipareigojimus;

b) 

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos finansų sektoriaus subjektų, su kuriais įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, 2 lygio priemonės, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas;

c) 

atitinkama tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, 2 lygio priemonių suma, kuri apskaičiuojama pagal 70 straipsnį;

d) 

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, 2 lygio priemonės, išskyrus trumpiau nei penkias darbo dienas turimas platinamas pozicijas;

▼M8

e) 

straipsnių suma, kurią reikalaujama atskaityti iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių pagal 72e straipsnį, kuri viršija įstaigos tinkamų įsipareigojimų straipsnius.

▼B

67 straipsnis

Turimų nuosavų 2 lygio priemonių atskaitymai

66 straipsnio a punkto tikslais įstaigos apskaičiuoja turimas kapitalo dalis remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma, laikydamosi šių išimčių:

a) 

įstaigos gali apskaičiuoti turimų kapitalo dalių sumą remdamosi grynąja ilgąja pozicija, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

i) 

ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindinė pozicija yra ta pati, o trumposiose pozicijose nepatiriama sandorio šalies rizikos;

ii) 

ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

b) 

įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų nuosavų 2 lygio priemonių pagrindinę poziciją;

c) 

įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų 2 lygio priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų 2 lygio priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant tuos atvejus, kai trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika, su sąlyga, kad įvykdomos abi šios sąlygos:

i) 

ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindiniai indeksai yra tie patys;

ii) 

ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą.

68 straipsnis

Turimų finansų sektoriaus subjektų 2 lygio priemonių atskaitymas, kai įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, sukurtos dirbtinai siekiant padidinti nuosavas lėšas

Įstaigos 66 straipsnio b, c ir d punktuose reikalaujamus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

a) 

turimos 2 lygio priemonės apskaičiuojamos remiantis bendrosiomis ilgosiomis pozicijomis;

b) 

turimi 2 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai ir 3 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai atskaitymo tikslais laikomi turimomis 2 lygio priemonėmis.

69 straipsnis

Turimų finansų sektoriaus subjektų 2 lygio priemonių atskaitymas

Įstaigos 66 straipsnio c ir d punktuose reikalaujamus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

a) 

jos gali apskaičiuoti tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas finansų sektoriaus subjektų 2 lygio priemonių dalis remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

▼M8

i) 

trumposios pozicijos terminas arba yra toks pat kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba trumposios pozicijos likęs terminas yra bent vieni metai;

▼B

ii) 

ir trumposios, ir ilgosios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

b) 

jos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų turimų kapitalo priemonių pagrindinę poziciją.

70 straipsnis

2 lygio priemonių atskaitymas, kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų atitinkamame subjekte

1.  

66 straipsnio c punkto tikslais atitinkamą atskaitytiną sumą įstaigos apskaičiuoja šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš koeficiento, gauto atlikus šios dalies b punkte nurodytą skaičiavimą:

▼C2

a) 

bendra suma, kuria tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomos 1 ir 2 lygio priemonės viršija 10 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, apskaičiuota pritaikius šias nuostatas:

▼B

i) 

32–35 straipsnius;

▼M17

ii) 

36 straipsnio 1 dalies a–g punktus, k punkto ii–vi papunkčius ir l, m ir n punktus, išskyrus sumą, kuri turi būti atskaityta atidėtųjų mokesčių turtui, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų;

▼B

iii) 

44 ir 45 straipsnius;

▼C2

b) 

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, 2 lygio priemonių suma, padalyta iš bendros visų tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų tų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 ir 2 lygio priemonių sumos.

▼B

2.  
Įstaigos į 1 dalies a punkte nurodytą sumą ir apskaičiuodamos 1 dalies b punkte nurodytą koeficientą neįtraukia penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimų platinamų pozicijų.

▼C2

3.  

Suma, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, proporcingai paskirstoma visoms turimoms 2 lygio priemonėms. Įstaigos nustato kiekvienos 2 lygio priemonės sumą, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos proporcijos:

a) 

turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;

b) 

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, 2 lygio priemonių proporcija pagal kiekvieną turimą 2 lygio priemonę.

▼B

4.  
66 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta turimų kapitalo dalių suma, kuri sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, pritaikius 1 dalies a punkto i–iii papunkčių nuostatas, nėra atskaitoma ir jai taikomi rizikos koeficientai pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius ir atitinkamais atvejais trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.

▼C2

5.  

Įstaigos nustato kiekvienos turimos 2 lygio priemonės sumą, kurią remdamosi 4 dalimi įvertina pagal riziką, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos sumos:

a) 

turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama įvertinti pagal riziką pagal 4 dalį;

b) 

proporcija, gaunama apskaičiavus pagal 3 dalies b punktą.

▼B

3

Skirsnis

2 lygio kapitalas

71 straipsnis

2 lygio kapitalas

Įstaigos 2 lygio kapitalą sudaro įstaigos 2 lygio straipsniai, atlikus 66 straipsnyje nurodytus atskaitymus ir pritaikius 79 straipsnį.

5

SKYRIUS

Nuosavos lėšos

72 straipsnis

Nuosavos lėšos

Įstaigos nuosavas lėšas sudaro 1 ir 2 lygio kapitalo suma.

▼M8

5a

SKYRIUS

Tinkami įsipareigojimai

1 skirsnis

Tinkamų įsipareigojimų straipsniai ir priemonės

72a straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų straipsniai

1.  

Tinkamų įsipareigojimų straipsnius, jeigu jie nepriskiriami jokiai iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų neįtrauktų įsipareigojimų kategorijų, 72c straipsnyje nurodytu mastu sudaro:

a) 

tinkamų įsipareigojimų priemonės, jeigu tenkinamos 72b straipsnyje nustatytos sąlygos tiek, kiek jos nepriskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ar 2 lygio straipsnių;

b) 

2 lygio priemonės, kurių likęs terminas yra bent vieni metai, tiek, kiek jos nepriskiriamos prie 2 lygio straipsnių pagal 64 straipsnį.

2.  

Prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių nepriskiriami šie įsipareigojimai:

a) 

apdraustieji indėliai;

b) 

indėliai iki pareikalavimo ir trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas yra trumpesnis negu vieni metai;

c) 

fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių reikalavimus atitinkančių indėlių dalis, kuri viršija kompensacijos sumą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES ( 28 ) 6 straipsnyje;

d) 

fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių indėliai, kurie būtų reikalavimus atitinkantys indėliai, jeigu nebūtų laikomi Sąjungoje įsteigtų įstaigų filialuose, esančiuose už Sąjungos ribų;

e) 

užtikrinti įsipareigojimai, įskaitant padengtas obligacijas ir įsipareigojimus, kuriuos sudaro apsidraudimo tikslais naudojamos finansinės priemonės, kurios yra neatskiriama užtikrinamojo turto grupės dalis ir kurios pagal nacionalinę teisę užtikrinamos panašiai kaip ir padengtos obligacijos, jeigu visas užtikrintas turtas, susijęs su padengtų obligacijų užtikrinamojo turto grupe, lieka nepaveiktas, atskirtas ir pakankamai finansuojamas bei neapima jokios užtikrinto įsipareigojimo ar įsipareigojimo, dėl kurio įkeista užtikrinimo priemonė, dalies, viršijančios to turto, įkaito, reikalavimo teisės ar užtikrinimo priemonės, kuriuo tas turtas užtikrinamas, vertę;

f) 

bet koks įsipareigojimas, atsirandantis dėl kliento turto ar kliento pinigų, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektų vardu laikomą kliento turtą arba kliento pinigus, laikymo su sąlyga, kad toks klientas yra apsaugotas pagal taikomą bankroto teisę;

g) 

bet koks įsipareigojimas, atsirandantis dėl pasitikėjimo santykių tarp pertvarkytino subjekto ar bet kurios iš jo patronuojamųjų įmonių (kaip patikėtinio) ir kito asmens (kaip naudos gavėjo), su sąlyga, kad toks naudos gavėjas yra apsaugotas pagal taikomą bankroto arba civilinę teisę;

h) 

įsipareigojimai įstaigoms, išskyrus įsipareigojimus tai pačiai grupei priklausantiems subjektams, kurių pradinis terminas yra trumpesnis nei septynios dienos;

i) 

įsipareigojimai, kurių likęs galiojimo terminas yra trumpesnis nei septynios dienos, prisiimti:

i) 

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/26/EB ( 29 ) paskirtų sistemų ar sistemų valdytojų atžvilgiu;

ii) 

sistemos, nustatytos pagal Direktyvą 98/26/EB, dalyvių atžvilgiu ir kylantys dėl dalyvavimo tokioje sistemoje arba

iii) 

trečiųjų valstybių pagrindinėms sandorio šalims, pripažintoms pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį;

j) 

įsipareigojimas bet kuriai iš šių šalių:

i) 

darbuotojui, kiek tai susiję su sukauptu atlyginimu, pensijų išmokomis ar kitu fiksuoto dydžio atlygiu, išskyrus kintamąjį atlygio komponentą, nereglamentuojamą kolektyvine sutartimi, ir išskyrus kintamąją atlygio dalį reikšmingą riziką prisiimantiems darbuotojams, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 92 straipsnio 2 dalyje;

ii) 

komerciniam ar prekybos kreditoriui, kai įsipareigojimas atsiranda dėl įstaigai arba patronuojančiajai įmonei teikiamų prekių ar paslaugų, kurios yra būtinos kasdienei tos įstaigos arba patronuojančiosios įmonės veiklai, įskaitant IT paslaugas, komunalines paslaugas ir patalpų nuomą, tvarkymą ir priežiūrą;

iii) 

mokesčių ir socialinės apsaugos institucijoms, jeigu tokiems įsipareigojimams teikiama pirmenybė pagal taikytiną teisę;

iv) 

indėlių garantijų sistemoms, kai įsipareigojimas atsiranda dėl mokėtinų įmokų pagal Direktyvą 2014/49/ES;

k) 

įsipareigojimai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių priemonių;

l) 

įsipareigojimai, atsirandantys dėl skolos finansinių priemonių su įterptosiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

Pirmos pastraipos l punkto tikslais skolos priemonės, apimančios išankstinio išpirkimo pasirinkimo sandorius, vykdomus emitento arba turėtojo nuožiūra, ir skolos priemonės su kintamąja palūkanų norma, nustatyta taikant plačiai naudojamą pagrindinę normą, tokią kaip EURIBOR arba LIBOR, tik dėl tų požymių nelaikomos skolos priemonėmis su įterptosiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

72b straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų priemonės

1.  
Įsipareigojimai priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių, jeigu jie atitinka šiame straipsnyje nustatytas sąlygas ir tik tiek, kiek nustatyta šiame straipsnyje.
2.  

Įsipareigojimai priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

įsipareigojimai yra įstaigos atitinkamai tiesiogiai išleisti arba gauti ir yra visiškai apmokėti;

b) 

įsipareigojimai nepriklauso nė vienam iš šių subjektų:

i) 

tai pačiai pertvarkytinai grupei priklausančiai įstaigai arba subjektui;

ii) 

įmonei, kurios kapitalo valdyme įstaiga dalyvauja tiesiogiai arba netiesiogiai, tiesiogiai turėdama arba kontroliuodama 20 % arba didesnę tos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalį;

c) 

įsipareigojimų nuosavybės įsigijimo pertvarkytinas subjektas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;

d) 

reikalavimas dėl pagrindinės įsipareigojimų sumos pagal priemones reglamentuojančias nuostatas yra visiškai subordinuotas reikalavimams, atsirandantiems dėl 72a straipsnio 2 dalyje nurodytų neįtrauktų įsipareigojimų. Tas subordinavimo reikalavimas laikomas įvykdytu bet kuriomis iš šių aplinkybių:

i) 

įsipareigojimus reglamentuojančiomis sutarčių nuostatomis nustatyta, kad įprastinės bankroto bylos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 47 punkte, atveju reikalavimas dėl pagrindinės priemonių sumos yra mažesnio prioriteto negu reikalavimai, atsirandantys dėl bet kokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų šio reglamento 72a straipsnio 2 dalyje;

ii) 

taikytinais teisės aktais nustatyta, kad įprastinės bankroto bylos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 47 punkte, atveju reikalavimas dėl pagrindinės priemonių sumos yra mažesnio prioriteto negu reikalavimai, atsirandantys dėl bet kokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų šio reglamento 72a straipsnio 2 dalyje;

iii) 

priemonės yra išleistos pertvarkytino subjekto, savo balanse neturinčio jokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų šio reglamento 72a straipsnio 2 dalyje, kurie yra tokio pat prioriteto (pari passu) arba mažesnio prioriteto negu tinkamų įsipareigojimų priemonės;

e) 

įsipareigojimai nėra užtikrinti toliau išvardytų subjektų ir toliau išvardyti subjektai jiems netaiko garantijos ar jokio kokio kito susitarimo, kuriuo būtų padidintas reikalavimo prioritetas:

i) 

įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

ii) 

įstaigos patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iii) 

bet kokios įmonės, glaudžiais ryšiais susijusios su i ir ii papunkčiuose nurodytais subjektais;

f) 

įsipareigojimams netaikomi įskaitymo ar užskaitos susitarimai, kurie mažintų jų pajėgumą padengti nuostolius pertvarkymo atveju;

g) 

įsipareigojimus reglamentuojančiose nuostatose nėra numatyta jokių paskatų, kad įstaiga jų pagrindinės sumos atitinkamai pareikalautų, ją išpirktų ar atpirktų iki termino arba prieš laiką grąžintų, išskyrus 72c straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais;

h) 

priemonių turėtojai įsipareigojimų negali išpirkti prieš terminą, išskyrus 72c straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais;

i) 

taikant 72c straipsnio 3 ir 4 dalis, jeigu įsipareigojimai apima vieną arba daugiau išankstinio grąžinimo pasirinkimo sandorių, įskaitant pasirinkimo pirkti sandorius, tie pasirinkimo sandoriai vykdomi visiška emitento nuožiūra, išskyrus 72c straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais;

j) 

įsipareigojimų gali būti prieš laiką pareikalauta, jie gali būti prieš laiką išpirkti, grąžinti arba atpirkti tik jeigu tenkinamos 77 ir 78a straipsniuose nustatytos sąlygos;

k) 

įsipareigojimus reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad pertvarkytinas subjektas atitinkamai prieš laiką pareikalautų įsipareigojimų, juos prieš laiką išpirktų, grąžintų ar atpirktų, išskyrus įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju, ir įstaiga kitaip to nenurodo;

l) 

įsipareigojimus reglamentuojančiomis nuostatomis jų turėtojui nesuteikiama teisė paspartinti būsimus suplanuotus palūkanų arba pagrindinės sumos mokėjimus, išskyrus pertvarkytino subjekto nemokumo arba likvidavimo atveju;

m) 

pagal įsipareigojimus atitinkamai mokėtinų palūkanų arba dividendų sumų dydis nekeičiamas remiantis pertvarkytino subjekto arba jo patronuojančiosios įmonės kreditingumu;

n) 

priemonių, išleistų po 2021 m. birželio 28 d., atveju atitinkamuose sutartiniuose dokumentuose ir, kai taikytina, prospekte, susijusiuose su išleidimu, aiškiai nurodomas galimas naudojimasis nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais pagal Direktyvos 2014/59/ES 48 straipsnį;

Pirmos pastraipos a punkto tikslais tik tos įsipareigojimų dalys, kurios yra visiškai apmokėtos, yra tinkamos priskirti prie tinkamų įsipareigojimų priemonių.

Šio straipsnio pirmos pastraipos d punkto tikslais, jei kai kurie 72a straipsnio 2 punkte nurodyti neįtraukti įsipareigojimai yra subordinuoti įprastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal nacionalinę bankroto teisę, inter alia, dėl to, kad juos turi kreditorius, kurį su skolininku sieja glaudus ryšys dėl to, kad jis yra arba buvo akcininku, yra susaistytas kontrolės arba grupės ryšiais, yra valdymo organo narys arba yra susijęs su bet kuriuo iš tų asmenų, subordinacija negali būti vertinama remiantis reikalavimais, atsirandančiais dėl tokių neįtrauktų įsipareigojimų.

▼M15

92b straipsnio tikslais nuorodos į pertvarkytiną subjektą šios dalies pirmos pastraipos c, k, l ir m punktuose taip pat laikomos nuorodomis į įstaigą, kuri yra ne ES G-SII reikšminga patronuojamoji įmonė.

▼M8

3.  

►M17  Be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įsipareigojimų, pertvarkymo institucija gali leisti įsipareigojimus priskirti prie tinkamų įsipareigojimų priemonių iki bendros sumos, neviršijančios 3,5  % bendros rizikos pozicijos sumos, apskaičiuotos pagal 92 straipsnio 3 dalį, jeigu: ◄

a) 

tenkinamos visos 2 dalyje nustatytos sąlygos, išskyrus 2 dalies pirmos pastraipos d punkte nustatytą sąlygą;

b) 

įsipareigojimai yra tokio pat prioriteto (pari passu) kaip ir mažiausio prioriteto neįtraukti įsipareigojimai, nurodyti 72a straipsnio 2 dalyje, išskyrus neįtrauktus įsipareigojimus, subordinuotus įprastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal nacionalinę nemokumo teisę, nurodytus šio straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, ir

c) 

dėl tų įsipareigojimų įtraukimo į tinkamų įsipareigojimų straipsnius nekiltų reikšmingos rizikos, susijusios su sėkmingu teisiniu užginčijimu arba teisėtais kompensacijos reikalavimais, kaip įvertina pertvarkymo institucija pagal Direktyvos 2014/59/ES 34 straipsnio 1 dalies g punkte ir 75 straipsnyje nurodytus principus.

4.  

Pertvarkymo institucija gali leisti įsipareigojimus priskirti prie tinkamų įsipareigojimų priemonių kartu su 2 dalyje nurodytais įsipareigojimais, jeigu:

a) 

įstaigai neleidžiama į tinkamų įsipareigojimų straipsnius įtraukti 3 dalyje nurodytų įsipareigojimų;

b) 

tenkinamos visos 2 dalyje nustatytos sąlygos, išskyrus 2 dalies pirmos pastraipos d punkte nustatytą sąlygą;

c) 

įsipareigojimai yra tokio pat (pari passu) arba didesnio prioriteto negu mažiausio prioriteto neįtraukti įsipareigojimai, nurodyti 72a straipsnio 2 dalyje, išskyrus neįtrauktus įsipareigojimus, subordinuotus įprastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal nacionalinę nemokumo teisę, nurodytus šio straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje;

d) 

72a straipsnio 2 dalyje nurodytų neįtrauktų įsipareigojimų, kurie nemokumo atveju yra tokio pat (pari passu) arba mažesnio prioriteto negu tie įsipareigojimai, suma įstaigos balanse neviršija 5 % įstaigos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos;

e) 

dėl tų įsipareigojimų įtraukimo į tinkamų įsipareigojimų straipsnius nekiltų reikšmingos rizikos, susijusios su sėkmingu teisiniu užginčijimu arba teisėtais kompensacijos reikalavimais, kaip įvertina pertvarkymo institucija pagal Direktyvos 2014/59/ES 34 straipsnio 1 dalies g punkte ir 75 straipsnyje nurodytus principus.

5.  
Pertvarkymo institucija gali leisti įstaigai į tinkamų įsipareigojimų straipsnius įtraukti tik arba 3, arba 4 dalyje nurodytus įsipareigojimus.
6.  
Tikrindama, ar tenkinamos šio straipsnio sąlygos, pertvarkymo institucija konsultuojasi su kompetentinga institucija.
7.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

taikomas tinkamų įsipareigojimų priemonių netiesioginio finansavimo formas ir pobūdį;

b) 

paskatų išpirkti, siekiant įvykdyti šio straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos g punkte ir 72c straipsnio 3 dalyje nurodytą sąlygą, formą ir pobūdį.

Tie techninių reguliavimo standartų projektai turi būti visiškai suderinti su 28 straipsnio 5 dalies a punkte ir 52 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytu deleguotuoju aktu.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

72c straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų priemonių amortizavimas

1.  
Tinkamų įsipareigojimų priemonės, kurių likęs terminas yra bent vieni metai, visiškai atitinka reikalavimus, kad būtų priskiriamos prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių.

Tinkamų įsipareigojimų priemonės, kurių likęs terminas yra trumpesnis negu vieni metai, nepriskiriamos prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių.

2.  
1 dalies tikslais, kai tinkamų įsipareigojimų priemonė apima jos turėtojo išpirkimo pasirinkimo sandorį, vykdytiną iki pradinio nurodyto tos priemonės termino, tos priemonės terminas nustatomas kaip anksčiausia galima data, kurią priemonės turėtojas gali įvykdyti išpirkimo pasirinkimo sandorį ir pareikalauti tos priemonės išpirkimo arba grąžinimo.
3.  
1 dalies tikslais, kai tinkamų įsipareigojimų priemonė apima paskatą emitentui pareikalauti priemonės, ją išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki pradinio nurodyto tos priemonės termino, tos priemonės terminas nustatomas kaip anksčiausia galima data, kurią emitentas gali įvykdyti tą pasirinkimo sandorį ir pareikalauti tos priemonės išpirkimo arba grąžinimo.
4.  
1 dalies tikslais, kai tinkamų įsipareigojimų priemonė apima išankstinio išpirkimo pasirinkimo sandorius, kurie yra vykdytini visiška emitento nuožiūra iki pradinio nurodyto tos priemonės termino, bet priemonę reglamentuojančios nuostatos neapima paskatų pareikalauti priemonės, ją išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki jos termino ir neapima išpirkimo pasirinkimo ar grąžinimo pasirinkimo sandorio, vykdomo turėtojų nuožiūra, tos priemonės terminas nustatomas kaip pradinis nurodytas terminas.

72d straipsnis

Tinkamumo sąlygų nebetenkinimo pasekmės

Jeigu tinkamų įsipareigojimų priemonei taikomos 72b straipsnyje nustatytos sąlygos nebetenkinamos, tie įsipareigojimai iškart nebepriskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių.

72b straipsnio 2 dalyje nurodyti įsipareigojimai gali būti toliau laikomi tinkamų įsipareigojimų priemonėmis, kol yra priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių pagal 72b straipsnio 3 arba 4 dalį.

2 skirsnis

Atskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių

72e straipsnis

Atskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių

1.  

Įstaigos, kurioms taikomas 92a straipsnis, iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaito:

a) 

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemones, įskaitant nuosavus įsipareigojimus, kuriuos ta įstaiga galėtų būti įsipareigojusi pirkti pagal esamus sutartinius įsipareigojimus;

b) 

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas G-SII subjektų, su kuriais įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, tinkamų įsipareigojimų priemones, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti pertvarkytino subjekto nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą;

c) 

atitinkamą tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių sumą, kuri nustatoma pagal 72i straipsnį;

d) 

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas G-SII subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemones, išskyrus penkias darbo dienas ar trumpiau turimas platinamas pozicijas.

2.  
Šio skirsnio tikslais visos priemonės, kurios yra tokio pat (pari passu) prioriteto kaip tinkamų įsipareigojimų priemonės, vertinamos kaip tinkamų įsipareigojimų priemonės, išskyrus priemones, kurios yra tokio pat (pari passu) prioriteto kaip priemonės, pripažintos tinkamais įsipareigojimais pagal 72b straipsnio 3 ir 4 dalis.
3.  

Šio skirsnio tikslais turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, sumą įstaigos gali apskaičiuoti taip:

čia:

h

=

turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma;

i

=

įstaigos emitentės indeksas;

Hi

=

bendra i įstaigos emitentės turimų tinkamų įsipareigojimų, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma;

li

=

įsipareigojimų, i įstaigos emitentės įtrauktų į tinkamų įsipareigojimų straipsnius iki 72b straipsnio 3 dalyje nustatytų ribų, suma pagal naujausią įstaigos emitentės atskleistą informaciją ir

Li

=

bendra neįvykdytų i įstaigos emitentės įsipareigojimų, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma pagal naujausią emitento atskleistą informaciją.

▼M15

4.  

Kai ES patronuojančioji įstaiga arba patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kuriai taikomas 92a straipsnis, tiesiogiai, netiesiogiai arba dirbtinai turi vienos arba daugiau patronuojamųjų įmonių, nepriklausančių tai pačiai pertvarkytinai grupei kaip ta patronuojančioji įstaiga, nuosavų lėšų priemonių arba tinkamų įsipareigojimų priemonių, tos patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucija, tinkamai atsižvelgusi į visų atitinkamų patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų arba atitinkamų trečiųjų valstybių institucijų nuomonę, gali leisti patronuojančiajai įstaigai atskaityti tokias turimas priemones atskaitant mažesnę tos patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucijos nurodytą sumą. Ta pakoreguota suma yra lygi bent m sumai, apskaičiuojamai taip:

mi = max{0; OPi + LPi — max{0; β · [Oi + Li — max{ri · aRWAi; wi · aLREi}]}}

čia:

i

=

patronuojamosios įmonės indeksas;

OPi

=

i patronuojamosios įmonės išleistų ir patronuojančiosios įstaigos turimų nuosavų lėšų priemonių suma;

LPi

=

i patronuojamosios įmonės išleistų ir patronuojančiosios įstaigos turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių suma;

β

=

i patronuojamosios įmonės išleistų ir patronuojančiosios įstaigos turimų nuosavų lėšų priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių procentinė dalis, apskaičiuojama taip:

Oi

=

i patronuojamosios įmonės nuosavų lėšų suma, neatsižvelgiant į atskaitymą, apskaičiuotą pagal šią dalį;

Li

=

i patronuojamosios įmonės tinkamų įsipareigojimų suma, neatsižvelgiant į atskaitymą, apskaičiuotą pagal šią dalį;

ri

=

koeficientas, taikomas i patronuojamajai įmonei jos pertvarkytinos grupės lygmeniu pagal šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies a punktą ir Direktyvos 2014/59/ES 45c straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punktą, arba, trečiosios valstybės patronuojamųjų įmonių atveju, lygiavertis pertvarkymo reikalavimas, taikytinas i patronuojamajai įmonei trečiojoje valstybėje, kurioje yra jos pagrindinė buveinė, jeigu tas reikalavimas įvykdomas priemonėmis, kurios pagal šį reglamentą būtų laikomos nuosavomis lėšomis arba tinkamais įsipareigojimais;

aRWAi

=

G-SII priklausančio i subjekto bendros rizikos pozicijos suma, apskaičiuota pagal 92 straipsnio 3 dalį atsižvelgiant į 12a straipsnyje nustatytus koregavimus arba, trečiosios valstybės patronuojamųjų įmonių atveju, apskaičiuota pagal taikytinas vietos taisykles;

wi

=

koeficientas, taikomas i patronuojamajai įmonei jos pertvarkytinos grupės lygmeniu pagal šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies b punktą ir Direktyvos 2014/59/ES 45c straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punktą, arba, trečiosios valstybės patronuojamųjų įmonių atveju, lygiavertis pertvarkymo reikalavimas, taikytinas i patronuojamajai įmonei trečiojoje valstybėje, kurioje yra jos pagrindinė buveinė, jeigu tas reikalavimas įvykdomas priemonėmis, kurios pagal šį reglamentą būtų laikomos nuosavomis lėšomis arba tinkamais įsipareigojimais;

aLREi

=

G-SII priklausančio i subjekto bendras pozicijų matas, apskaičiuotas pagal 429 straipsnio 4 dalį arba, trečiosios valstybės patronuojamųjų įmonių atveju, apskaičiuotas pagal taikytinas vietos taisykles.

Jei patronuojančiajai įstaigai leidžiama atskaityti pakoreguotą sumą pagal pirmą pastraipą, patronuojamoji įmonė atskaito pirmoje pastraipoje nurodytos turimų nuosavų lėšų priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių sumos ir tos pakoreguotos sumos skirtumą.

▼M15

5.  

Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytos įstaigos ir subjektai iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaito turimų nuosavų lėšų priemones ir tinkamų įsipareigojimų priemones, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

nuosavų lėšų priemones ir tinkamų įsipareigojimų priemones turi įstaiga arba subjektas, kuris pats nėra pertvarkytinas subjektas, bet yra pertvarkytino subjekto arba trečiosios šalies subjekto, kuris būtų pertvarkytinas subjektas, jeigu jis būtų įsteigtas Sąjungoje, patronuojamoji įmonė;

b) 

a punkte nurodyta įstaiga ar subjektas privalo laikytis šio reglamento 92b straipsnyje arba Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnyje nustatytų reikalavimų;

c) 

a punkte nurodytos įstaigos ar subjekto turimas nuosavų lėšų priemones ir tinkamų įsipareigojimų priemones išleido įstaiga arba subjektas, nurodytas šio reglamento 92b straipsnio 1 dalyje arba Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 1 dalyje, kuris pats nėra pertvarkytinas subjektas ir kuris priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei kaip ir a punkte nurodyta įstaiga ar subjektas.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, turimos nuosavų lėšų priemonės ir tinkamų įsipareigojimų priemonės neatskaitomos, jei pirmos pastraipos a punkte nurodyta įstaiga ar subjektas privalo konsoliduotai laikytis pirmos pastraipos b punkte nurodyto reikalavimo, o pirmos pastraipos c punkte nurodyta įstaiga ar subjektas yra įtrauktas į pirmos pastraipos a punkte nurodytos įstaigos ar subjekto konsolidavimą pagal Pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių.

Šios dalies tikslais nuorodos į tinkamų įsipareigojimų straipsnius laikomos nuorodomis į tai, kas išvardyta toliau:

a) 

tinkamų įsipareigojimų straipsnius, į kuriuos atsižvelgiama 92b straipsnyje nustatyto reikalavimo laikymosi tikslais;

b) 

įsipareigojimus, tenkinančius Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 2 dalies a punkte nustatytas sąlygas.

Šios dalies tikslais nuorodos į nuosavų lėšų priemones ir tinkamų įsipareigojimų priemones laikomos nuorodomis į tai, kas išvardyta toliau:

a) 

nuosavų lėšų priemones ir tinkamų įsipareigojimų priemones, tenkinančias 92b straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas sąlygas;

b) 

nuosavas lėšas ir įsipareigojimus, tenkinančius Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

▼M8

72f straipsnis

Turimų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių atskaitymas

72e straipsnio 1 dalies a punkto tikslais įstaigos apskaičiuoja turimų priemonių sumą remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma, taikant šias išimtis:

a) 

įstaigos gali apskaičiuoti turimų priemonių sumą remdamosi grynąja ilgąja pozicija, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

i) 

ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindinė pozicija yra ta pati, o trumposiose pozicijose nepatiriama sandorio šalies rizika;

ii) 

arba ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą, arba abi šios pozicijos yra įtrauktos į ne prekybos knygą;

b) 

įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pagrindinę poziciją;

c) 

įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant atvejus, kai tose trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

i) 

ilgosios ir trumposios pozicijos priklauso toms pačioms pagrindinių indeksų pozicijoms;

ii) 

arba ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą, arba abi šios pozicijos yra įtrauktos į ne prekybos knygą.

72g straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaitymo pagrindas

72e straipsnio 1 dalies b, c ir d punktų tikslais įstaigos atskaito bendrąsias ilgąsias pozicijas, taikant 72h ir 72i straipsniuose nustatytas išimtis.

72h straipsnis

Turimų kitų G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų atskaitymas

Įstaigos, kurios nesinaudoja 72j straipsnyje nustatyta išimtimi, 72e straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

a) 

jos gali apskaičiuoti tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas tinkamų įsipareigojimų priemonių dalis remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

i) 

trumposios pozicijos terminas arba yra toks pat kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba trumposios pozicijos likęs terminas yra bent vieni metai;

ii) 

arba ir trumposios, ir ilgosios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą, arba abi šios pozicijos yra įtrauktos į ne prekybos knygą;

b) 

jos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, nagrinėdamos į tuos indeksus įtrauktų tinkamų įsipareigojimų priemonių pagrindinę poziciją.

72i straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų atskaitymas, kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų G-SII subjektuose

1.  

72e straipsnio 1 dalies c punkto tikslais taikytiną atskaitytiną sumą įstaigos apskaičiuoja šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš koeficiento, gauto atlikus šios dalies b punkte nurodytą skaičiavimą:

a) 

bendra suma, kuria tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, papildomos 1 lygio ir 2 lygio priemonės ir G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų priemonės, kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų nė viename iš tų subjektų, viršija 10 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, apskaičiuota pritaikius šias nuostatas:

i) 

32–35 straipsnius;

▼M17

ii) 

36 straipsnio 1 dalies a–g punktus, k punkto ii–vi papunkčius ir l, m ir n punktus, išskyrus sumą, kuri turi būti atskaityta atidėtųjų mokesčių turtui, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų;

▼M8

iii) 

44 ir 45 straipsnius;

b) 

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių suma, padalyta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių ir G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų priemonių, kai pertvarkytinas subjektas neturi reikšmingų investicijų nė viename iš tų subjektų, bendros sumos.

2.  
Įstaigos į 1 dalies a punkte nurodytas sumas ir apskaičiuodamos koeficientą pagal 1 dalies b punktą neįtraukia penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimų platinamų pozicijų.
3.  

Suma, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, proporcingai paskirstoma visoms įstaigos turimoms G-SII subjekto tinkamų įsipareigojimų priemonėms. Įstaigos nustato kiekvienos tinkamų įsipareigojimų priemonės sumą, kuri atskaitoma pagal 1 dalį, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos proporcijos:

a) 

turimų priemonių suma, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;

b) 

bendros tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių sumos proporcija pagal kiekvieną įstaigos turimą tinkamų įsipareigojimų priemonę.

4.  
72e straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta turimų priemonių suma, kuri sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, pritaikius šio straipsnio 1 dalies a punkto i, ii ir iii papunkčių nuostatas, nėra atskaitoma ir jai taikomi atitinkamai taikytini rizikos koeficientai pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius ir trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.
5.  
Įstaigos nustato kiekvienos tinkamų įsipareigojimų priemonės sumą, kurią remdamosi 4 dalimi įvertina pagal riziką, turimų priemonių, kurias reikia įvertinti pagal riziką remiantis 4 dalimi, sumą padaugindamos iš 3 dalies b punkte nurodytos apskaičiuotos proporcijos.

72j straipsnis

Atskaitymų iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių prekybos knygoje išimtis

1.  

Įstaigos gali nuspręsti neatskaityti nustatytos savo tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių dalies, kurios bendra suma, apskaičiuota pagal bendrąsias ilgąsias pozicijas, yra lygi 5 % arba mažesnei įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių daliai pritaikius 32–36 straipsnius, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

turimos priemonės yra įtrauktos į prekybos knygą;

b) 

tinkamų įsipareigojimų priemonės turimos ne ilgiau kaip 30 darbo dienų.

2.  
Straipsnių sumoms, kurios nėra atskaitomos pagal 1 dalį, taikomi nuosavų lėšų reikalavimai kaip prekybos knygos straipsniams.
3.  
Kai pagal 1 dalį neatskaitomų turimų priemonių atveju toje dalyje nustatytos sąlygos nebetenkinamos, tos turimos priemonės atskaitomos pagal 72g straipsnį, netaikant 72h ir 72i straipsniuose nustatytų išimčių.

3 skirsnis

Nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai

72k straipsnis

Tinkami įsipareigojimai

Įstaigos tinkamus įsipareigojimus sudaro tos įstaigos tinkamų įsipareigojimų straipsniai po 72e straipsnyje nurodytų atskaitymų.

72l straipsnis

Nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai

Įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus sudaro jos nuosavų lėšų ir jos tinkamų įsipareigojimų suma.

▼B

6

SKYRIUS

▼M8

Bendrieji nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai

▼B

73 straipsnis

▼M8

Paskirstymas pagal priemones

1.  
Kapitalo priemonės ir įsipareigojimai, kurių atveju įstaigai paliekama laisvė savo nuožiūra priimti sprendimą dėl paskirstomų sumų išmokėjimo kita forma nei pinigais arba nuosavų lėšų priemonėmis, nėra tinkami priskirti prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, papildomų 1 lygio, 2 lygio ar tinkamų įsipareigojimų priemonių, išskyrus atvejus, kai įstaiga yra gavusi kompetentingos institucijos išankstinį leidimą.
2.  

Kompetentingos institucijos išduoda 1 dalyje nurodytą išankstinį leidimą tik tuo atveju, jei, jų nuomone, tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

1 dalyje nurodyta laisvė spręsti savo nuožiūra ar galima paskirstomų sumų mokėjimo forma neturėtų neigiamos įtakos įstaigos galimybei anuliuoti mokėjimus pagal priemonę;

b) 

1 dalyje nurodyta laisvė spręsti savo nuožiūra ar galima paskirstomų sumų mokėjimo forma neturėtų neigiamos įtakos kapitalo priemonės ar įsipareigojimo pajėgumui padengti nuostolius;

c) 

dėl 1 dalyje nurodytos laisvės spręsti savo nuožiūra arba galimos paskirstomų sumų mokėjimo formos kitaip nebūtų sumažinta kapitalo priemonės ar įsipareigojimo kokybė.

Kompetentinga institucija prieš suteikdama 1 dalyje nurodytą išankstinį leidimą pasikonsultuoja su pertvarkymo institucija dėl įstaigos atitikties šioms sąlygoms.

3.  
Kapitalo priemonės ir įsipareigojimai, kurių atveju ne juos išleidusi įstaiga, o kitas juridinis asmuo turi laisvę savo nuožiūra nuspręsti arba reikalauti, kad pagal tas priemones ar įsipareigojimus paskirstomos sumos būtų mokamos kita forma nei pinigai ar nuosavų lėšų priemonės, nėra tinkami priskirti prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio, 2 lygio arba tinkamų įsipareigojimų priemonių.
4.  
Įstaigos gali naudoti bendrąjį rinkos indeksą kaip vieną iš pagrindų, kuriais remiantis nustatomas pagal papildomas 1 lygio, 2 lygio ir tinkamų įsipareigojimų priemones paskirstomų sumų dydis.

▼B

5.  

4 dalis netaikoma tais atvejais, kai įstaiga yra referencinis subjektas tame bendrajame rinkos indekse, išskyrus atvejus, kai įvykdomos abi šios sąlygos:

a) 

įstaigos nuomone, to bendrojo rinkos indekso svyravimai nėra reikšmingai susiję su įstaigos, jos patronuojančiosios įstaigos arba patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės kreditingumu;

b) 

kompetentinga institucija dar nenustatė kitokio skaičiavimo, nei nurodytas a punkte.

▼M8

6.  
Įstaigos praneša apie bendruosius rinkos indeksus, kuriais grindžiamos jų kapitalo priemonės ir tinkamų įsipareigojimų priemonės, ir juos atskleidžia.

▼B

7.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kokiomis sąlygomis 4 dalies tikslais laikoma, kad indeksai priskiriami prie bendrųjų rinkos indeksų.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M17

74 straipsnis

Reguliuojamų finansų sektoriaus subjektų išleistos kapitalo priemonės, kurios nėra priskiriamos prie reguliuojamojo kapitalo

Įstaigos iš jokios nuosavų lėšų sudedamosios dalies negali atskaityti tiesiogiai, netiesiogiai ar dirbtinai turimų reguliuojamo finansų sektoriaus subjekto išleistų kapitalo priemonių, kurios nepriskiriamos prie to subjekto reguliuojamojo kapitalo. Tokioms turimoms kapitalo dalims įstaigos taiko rizikos koeficientus pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių.

▼B

75 straipsnis

Pozicijoms taikomi atskaitymo ir terminų reikalavimai

▼M8

Laikoma, kad 45 straipsnio a punkte, 59 straipsnio a punkte, 69 straipsnio a punkte ir 72h straipsnio a punkte nurodytoms trumposioms pozicijoms taikomi terminų reikalavimai turimų pozicijų atžvilgiu yra tenkinami, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

▼B

a) 

įstaiga turi sutartinę teisę konkrečią dieną ateityje draudimą teikiančiai sandorio šaliai parduoti draudžiamąją ilgąją poziciją;

b) 

įstaigai draudimą teikianti sandorio šalis pagal sutartį yra įpareigota iš įstaigos konkrečią dieną ateityje nupirkti a punkte paminėtą ilgąją poziciją.

▼C8

76 straipsnis

Turimi kapitalo priemonių ir įsipareigojimų indeksai

1.  

42 straipsnio a punkto, 45 straipsnio a punkto, 57 straipsnio a punkto, 59 straipsnio a punkto, 67 straipsnio a punkto, 69 straipsnio a punkto, 72f straipsnio a punkto ir 72h straipsnio a punkto tikslais įstaigos gali sumažinti kapitalo priemonės ar įsipareigojimo ilgosios pozicijos sumą indekso, sudaryto iš tos pačios pagrindinės pozicijos, kuri yra draudžiama, dalimi, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

arba ir draudžiamoji ilgoji pozicija, ir indekso, naudojamo tai ilgajai pozicijai apdrausti, trumpoji pozicija yra įtrauktos į prekybos knygą, arba abi šios pozicijos yra įtrauktos į ne prekybos knygą;

b) 

a punkte nurodytos pozicijos tikrąja verte yra įtrauktos į įstaigos balansą;

c) 

a punkte nurodyta trumpoji pozicija laikoma veiksmingu apsidraudimu pagal įstaigos vidaus kontrolės procesus;

d) 

kompetentingos institucijos bent kartą per metus įvertina c punkte nurodytų vidaus kontrolės procesų tinkamumą ir įsitikina, kad jų tinkamumas yra nuolatinis.

2.  

Tais atvejais, kai kompetentinga institucija yra davusi išankstinį leidimą, įstaiga gali naudoti konservatyvų į indeksus įtrauktų įstaigos kapitalo priemonių ar įsipareigojimų pagrindinės pozicijos įvertinimą kaip alternatyvą viename arba keliuose iš šių punktų nurodytų straipsnių pozicijos apskaičiavimui:

a) 

nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio, 2 lygio ir tinkamų įsipareigojimų priemonių, įtrauktų į indeksus;

b) 

finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių, įtrauktų į indeksus;

c) 

įstaigų tinkamų įsipareigojimų priemonių, įtrauktų į indeksus.

▼M8

3.  
Kompetentingos institucijos duoda 2 dalyje nurodytą išankstinį leidimą tik tuo atveju, jei įstaiga joms priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad veiklos požiūriu įstaigai būtų sudėtinga vykdyti viename arba keliuose iš 2 dalies punktų atitinkamai nurodytų straipsnių pagrindinės pozicijos stebėseną.

▼B

4.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

kokiu atveju sąmata, kuri naudojama kaip alternatyva 2 dalyje nurodytai pagrindinei pozicijai apskaičiuoti, yra pakankamai konservatyvi;

b) 

ką reiškia 3 dalyje nurodytas sudėtingumas veiklos požiūriu.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M8

77 straipsnis

Nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų mažinimo sąlygos

1.  

Įstaiga turi gauti kompetentingos institucijos išankstinį leidimą, norėdama atlikti bet kurį iš šių veiksmų:

a) 

sumažinti, išpirkti arba atpirkti įstaigos išleistas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones leidžiamu pagal taikytiną nacionalinę teisę būdu;

b) 

sumažinti, paskirstyti arba perklasifikuoti kaip kitą nuosavų lėšų straipsnį akcijų priedus, susijusius su nuosavų išteklių priemonėmis;

c) 

pareikalauti papildomų 1 arba 2 lygio priemonių, jas išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki sutartyje nustatyto termino.

2.  
Įstaiga turi gauti pertvarkymo institucijos išankstinį leidimą, norėdama pareikalauti tinkamų įsipareigojimų priemonių, kurioms netaikoma 1 dalis, jas išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki sutartyje nustatyto termino.

78 straipsnis

Priežiūros institucijos leidimas mažinti nuosavas lėšas

1.  

Kompetentinga institucija duoda įstaigai leidimą mažinti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, papildomas 1 arba 2 lygio priemones, jų pareikalauti, jas išpirkti, grąžinti ar atpirkti arba sumažinti, paskirstyti arba perklasifikuoti susijusius akcijų priedus, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

a) 

anksčiau arba tuo pačiu metu, kai atlieka kurį nors iš 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų, įstaiga pakeičia 77 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones arba susijusius akcijų priedus lygiavertės arba aukštesnės kokybės nuosavų lėšų priemonėmis sąlygomis, kurios yra tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų;

b) 

įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad įstaigos nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai, atlikus šio reglamento 77 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiksmą, šiame reglamente ir direktyvose 2013/36/ES bei 2014/59/ES nustatytus reikalavimus viršytų tokia dalimi, kokią kompetentinga institucija laiko reikalinga.

Jei įstaiga pakankamomis apsaugos priemonėmis užtikrina savo pajėgumą vykdyti veiklą naudojant nuosavas lėšas, kurių suma viršija šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytas sumas, kompetentinga institucija gali suteikti tai įstaigai bendrą išankstinį leidimą atlikti bet kuriuos iš šio reglamento 77 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų laikantis kriterijų, kuriais užtikrinama, kad bet kokie tokie būsimi veiksmai atitiktų šios dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas. Tas bendras išankstinis leidimas suteikiamas tik konkrečiam – ne ilgesniam negu vienų metų – laikotarpiui; jam pasibaigus leidimą galima pratęsti. Bendras išankstinis leidimas suteikiamas tam tikros iš anksto nustatytos sumos, kurią nustato kompetentinga institucija, atžvilgiu. ►C8  Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atveju ta iš anksto nustatyta suma neviršija 3 % atitinkamos emisijos ir neviršija 10 % sumos, kuria bendras 1 lygio nuosavas kapitalas viršija šiame reglamente, direktyvose 2013/36/ES ir 2014/59/ES nustatytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo reikalavimų sumą ir tokią dalį, kurią kompetentinga institucija laiko reikalinga. ◄ Papildomų 1 lygio arba 2 lygio priemonių atveju ta iš anksto nustatyta suma neviršija 10 % atitinkamos emisijos ir neviršija 3 % visos likusių nepanaudotų atitinkamai papildomų 1 lygio arba 2 lygio priemonių sumos.

Kompetentingos institucijos suteiktą bendrą išankstinį leidimą panaikina, jei įstaiga pažeidžia kuriuos nors kriterijus, kuriais remiantis tas leidimas buvo suteiktas.

2.  
Vertindamos pakeitimo priemonių tvarumą įstaigos pajėgumo gauti pajamų požiūriu, nurodytą 1 dalies a punkte, kompetentingos institucijos apsvarsto, kokiu mastu tos pakeitimo kapitalo priemonės įstaigai būtų brangesnės už tas kapitalo priemones ar akcijų priedus, kuriuos jos pakeistų.
3.  
Jeigu įstaiga atlieka kurį nors iš 77 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų veiksmų ir jei pagal taikytiną nacionalinę teisę draudžiama atsisakyti išpirkti 27 straipsnyje nurodytas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, kompetentinga institucija gali leisti netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, jeigu kompetentinga institucija pareikalauja, kad įstaiga tinkamu pagrindu apribotų tokių priemonių išpirkimą.
4.  

Kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms pareikalauti papildomų 1 lygio ar 2 lygio priemonių arba susijusių akcijų priedų, gali leisti juos išpirkti, grąžinti arba atpirkti per penkerius metus po jų išleidimo datos, jeigu tenkinamos 1 dalyje nustatytos sąlygos ir viena iš šių sąlygų:

a) 

pasikeičia tų priemonių reguliavimo klasifikavimas, dėl kurio, tikėtina, jos nebebūtų įtrauktos į nuosavas lėšas arba būtų perklasifikuotos kaip žemesnės kokybės nuosavos lėšos, ir yra tenkinamos abi šios sąlygos:

i) 

kompetentinga institucija mano, kad toks pasikeitimas yra pakankamai tikėtinas;

ii) 

įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad šių priemonių reguliavimo klasifikavimo pakeitimo nebuvo galima pagrįstai numatyti jų išleidimo metu;

b) 

pasikeičia toms priemonėms taikomas mokestinis režimas ir įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad jis yra esminis ir jo nebuvo galima pagrįstai numatyti tų priemonių išleidimo metu;

c) 

priemonės ir susiję akcijų priedai lieka galioti pagal 494b straipsnį;

d) 

anksčiau arba tuo pačiu metu, kai atlieka 77 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiksmą, įstaiga pakeičia 77 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones ar susijusius akcijų priedus lygiavertės arba aukštesnės kokybės nuosavų lėšų priemonėmis sąlygomis, kurios yra tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų, ir kompetentinga institucija yra leidusi atlikti tą veiksmą remdamasi išvada, kad tai būtų naudinga vertinant prudenciniu požiūriu ir pateisinama išimtinėmis aplinkybėmis;

e) 

papildomos 1 lygio arba 2 lygio priemonės atperkamos rinkos formavimo tikslais.

5.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

ką reiškia „tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų“;

b) 

tinkamus 3 dalyje nurodyto išpirkimo apribojimo pagrindus;

c) 

tvarką, įskaitant apribojimus ir procedūras, pagal kurią kompetentingos institucijos duoda išankstinį sutikimą 77 straipsnio 1 dalyje nurodytam veiksmui atlikti, ir su duomenimis susijusius reikalavimus, taikomus kompetentingai institucijai įstaigos teikiamam prašymui leisti atlikti toje dalyje nurodytą veiksmą, įskaitant tvarką, kurios turi būti laikomasi išperkant kooperatinių bendrovių nariams išduotas akcijas, ir tokio prašymo nagrinėjimo terminus.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2013 m. liepos 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼M8

78a straipsnis

Leidimas mažinti tinkamų įsipareigojimų priemones

1.  

Pertvarkymo institucija duoda įstaigai leidimą pareikalauti tinkamų įsipareigojimų priemonių, jas išpirkti, padengti arba atpirkti, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:

a) 

anksčiau arba tuo pačiu metu, kai atlieka bet kurį iš 77 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų, įstaiga pakeičia tinkamų įsipareigojimų priemones lygiavertės arba aukštesnės kokybės nuosavomis lėšomis arba tinkamų įsipareigojimų priemonėmis sąlygomis, kurios yra tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų;

b) 

įstaiga pertvarkymo institucijai priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad įstaigos nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai, atlikus šio reglamento 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiksmą, šiame reglamente ir direktyvose 2013/36/ES ir 2014/59/ES nustatytus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus viršytų tokia dalimi, kokią pertvarkymo institucija, pritarus kompetentingai institucijai, laiko reikalinga;

(c) 

įstaiga pertvarkymo institucijai priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad dalinis ar visiškas tinkamų įsipareigojimų pakeitimas nuosavų lėšų priemonėmis yra būtinas siekiant užtikrinti atitiktį šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytiems nuosavų lėšų reikalavimams, kad leidimas būtų pratęstas.

Kai įstaiga pakankamomis apsaugos priemonėmis užtikrina savo pajėgumą vykdyti veiklą naudojant nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, kurių suma viršija sumą, privalomą pagal šiame reglamente ir direktyvose 2013/36/ES ir 2014/59/ES nustatytus reikalavimus, pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, gali tai įstaigai suteikti bendrą išankstinį leidimą pareikalauti tinkamų įsipareigojimų priemonių, jas išpirkti, padengti arba atpirkti, pagal kriterijus, kuriais užtikrinama, kad bet koks toks būsimas veiksmas atitiktų šios dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas. Tas bendras išankstinis leidimas suteikiamas tik apibrėžtam laikotarpiui, kuris turi būti ne ilgesnis negu vieni metai; jam pasibaigus leidimą galima pratęsti. Bendras išankstinis leidimas suteikiamas dėl tam tikros iš anksto nustatytos sumos, kurią nustato pertvarkymo institucija. Pertvarkymo institucijos kompetentingoms institucijoms praneša apie visus suteiktus bendrus išankstinius leidimus.

Pertvarkymo institucija panaikina bendrą išankstinį leidimą, jei įstaiga pažeidžia kuriuos nors kriterijus, kuriais remiantis tas leidimas buvo suteiktas.

2.  
Vertindamos pakeitimo priemonių tvarumą įstaigos pajėgumo gauti pajamų požiūriu, kaip nurodyta 1 dalies a punkte, pertvarkymo institucijos apsvarsto, kokiu mastu tos pakeitimo kapitalo priemonės ar pakeitimo tinkami įsipareigojimai įstaigai kainuotų daugiau nei tos priemonės ar įsipareigojimai, kuriuos jie pakeistų.
3.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos bendradarbiavimo tvarką;

b) 

procedūrą, įskaitant laiko terminus ir informacijai keliamus reikalavimus, taikytiną suteikiant leidimą pagal 1 dalies pirmą pastraipą;

c) 

procedūrą, įskaitant laiko terminus ir informacijai keliamus reikalavimus, taikytiną suteikiant bendrą išankstinį leidimą pagal 1 dalies antrą pastraipą;

d) 

ką reiškia „tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų“.

Taikant šios dalies pirmos pastraipos d punktą, techninių reguliavimo standartų projektai visapusiškai suderinami su 78 straipsnyje nurodytu deleguotuoju aktu.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼B

79 straipsnis

▼M8

Laikinas atskaitymo iš nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų netaikymas

1.  
Jeigu įstaiga turi kapitalo priemonių ar įsipareigojimų, kurie priskiriami finansų sektoriaus subjekto nuosavų lėšų priemonėms arba įstaigos tinkamų įsipareigojimų priemonėms, ir jeigu kompetentinga institucija mano, kad tos turimos priemonės yra įsigytos finansinės paramos, skirtos tam subjektui arba tai įstaigai reorganizuoti ir jo / jos gyvybingumui atkurti, teikimo tikslais, kompetentinga institucija gali leisti laikinai netaikyti nuostatų dėl atskaitymo, kurios kitu atveju toms priemonėms būtų taikomos.

▼B

2.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, ką taikant 1 dalį reiškia sąvoka „laikinai“, ir kokiomis sąlygomis kompetentinga institucija gali laikyti, kad tos kapitalo dalys laikinai įsigytos finansinės paramos, skirtos atitinkamam subjektui reorganizuoti ir išgelbėti, teikimo tikslais.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M8

79a straipsnis

Atitikties nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių sąlygoms vertinimas

Vertindamos atitiktį antroje dalyje nustatytiems reikalavimams, įstaigos atsižvelgia ne tik į priemonių teisinę formą, bet ir į jų esminius ypatumus. Vertinant esminius priemonės ypatumus atsižvelgiama į visus su priemonėmis susijusius susitarimus, net jei jie nėra aiškiai išdėstyti pačių priemonių sąlygose, siekiant nustatyti, ar bendras tokių susitarimų ekonominis poveikis atitinka atitinkamų nuostatų tikslą.

▼B

80 straipsnis

▼M8

Nuolatinis nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių kokybės tikrinimas

1.  
EBI vykdo visos Sąjungos įstaigų išleistų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių kokybės stebėseną ir nedelsdama praneša Komisijai, jeigu turi svarbių įrodymų, kad tos priemonės neatitinka šiame reglamente nustatytų atitinkamų tinkamumo kriterijų.

EBI prašymu kompetentingos institucijos nedelsdamos perduoda EBI visą informaciją, kurią EBI laiko svarbia, susijusią su išleistomis naujomis kapitalo priemonėmis arba naujų rūšių įsipareigojimais, kad EBI galėtų vykdyti visos Sąjungos įstaigų išleistų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių kokybės stebėseną.

▼B

2.  

Pranešime pateikiama ši informacija:

a) 

išsamus nustatyto trūkumo pobūdžio ir masto paaiškinimas;

b) 

techninės rekomendacijos dėl veiksmų, kurių, EBI manymu, turi imtis Komisija;

c) 

EBI nustatytos įstaigų mokumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodikos reikšmingi pokyčiai.

▼M8

3.  

EBI teikia Komisijai technines konsultacijas dėl visų svarbių termino nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai apibrėžties pakeitimų, kuriuos, jos manymu, reikia padaryti dėl kurios nors iš toliau nurodytų aplinkybių:

▼B

a) 

atitinkamų rinkos standartų arba praktikos pokyčių;

b) 

atitinkamų teisės arba apskaitos standartų pokyčių;

c) 

EBI nustatytos įstaigų mokumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodikos reikšmingų pokyčių.

4.  
EBI iki 2014 m. sausio 1 d. Komisijai pateikia technines rekomendacijas dėl galimo tikrąja verte įvertinto nerealizuoto pelno vertinimo kitaip, ne įtraukiant jį į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą be koregavimo. Teikiant tokias rekomendacijas atsižvelgiama į atitinkamus tarptautinių apskaitos standartų ir tarptautinių susitarimų dėl bankams taikomų rizikos ribojimo standartų pokyčius.

II

ANTRAŠTINĖ DALIS

MAŽUMOS DALIS IR PATRONUOJAMŲJŲ ĮMONIŲ IŠLEISTOS PAPILDOMOS 1 IR 2 LYGIO PRIEMONĖS

81 straipsnis

Mažumos dalys, kurios gali būti priskirtos prie konsoliduoto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo

▼M8

1.  

Mažumos dalį sudaro patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių suma, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

▼M9

a) 

patronuojamoji įmonė yra vienas iš šių subjektų:

i) 

įstaiga;

ii) 

įmonė, kuriai pagal taikytiną nacionalinę teisę taikomi šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimai;

iii) 

tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė arba tarpinė mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuriai dalinai konsoliduotai taikomi šio reglamento reikalavimai, arba tarpinė investicinė kontroliuojančioji bendrovė, kuriai konsoliduotai taikomi Reglamento (ES) 2019/2033 reikalavimai;

iv) 

investicinė įmonė;

v) 

tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė trečiojoje valstybėje, kai tai tarpinei finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomi tokie patys griežti riziką ribojantys reikalavimai kaip tos trečiosios valstybės kredito įstaigoms, su sąlyga, kad Komisija pagal 107 straipsnio 4 dalį priimtu sprendimu yra nustačiusi, kad tie riziką ribojantys reikalavimai yra bent lygiaverčiai šiame reglamente nustatytiems reikalavimams;

▼M8

b) 

patronuojamoji įmonė yra visiškai konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

c) 

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai, nurodyti šios dalies įvadinėje dalyje, priklauso kitiems asmenims nei pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių konsoliduojamos įmonės.

▼B

2.  
Tiesiogiai arba netiesiogiai, per specialiosios paskirties subjektą arba kitais būdais įstaigos patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių finansuojamos mažumos dalys nėra priskiriamos prie konsoliduoto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo.

▼M8

82 straipsnis

Kvalifikuotasis papildomas 1 lygio, 1 bei 2 lygio kapitalas ir kvalifikuotosios nuosavos lėšos

Kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio, 1 bei 2 lygio kapitalą ir kvalifikuotąsias nuosavas lėšas sudaro patronuojamosios įmonės mažumos dalis, papildomos 1 arba 2 lygio priemonės, priklausomai nuo to, kas taikytina, taip pat susiję akcijų priedai, jei tenkinamos šios sąlygos:

▼M9

a) 

patronuojamoji įmonė yra vienas iš šių subjektų:

i) 

įstaiga;

ii) 

įmonė, kuriai pagal taikytiną nacionalinę teisę taikomi šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimai;

iii) 

tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė arba tarpinė mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuriai dalinai konsoliduotai taikomi šio reglamento reikalavimai, arba tarpinė investicinė kontroliuojančioji bendrovė, kuriai konsoliduotai taikomi Reglamento (ES) 2019/2033 reikalavimai;

iv) 

investicinė įmonė;

v) 

tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė trečiojoje valstybėje, kai tai tarpinei finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomi tokie patys griežti riziką ribojantys reikalavimai kaip tos trečiosios valstybės kredito įstaigoms, su sąlyga, kad Komisija pagal 107 straipsnio 4 dalį priimtu sprendimu yra nustačiusi, kad tie riziką ribojantys reikalavimai yra bent lygiaverčiai šiame reglamente nustatytiems reikalavimams;

▼C8

b) 

patronuojamoji įmonė yra visiškai konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

c) 

šios dalies įžangoje nurodyti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai, papildomi 1 lygio ir 2 lygio straipsniai priklauso kitiems asmenims nei pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių konsoliduojamoms įmonėms.

▼B

83 straipsnis

Specialiosios paskirties subjekto išleistas kvalifikuotasis papildomas 1 ir 2 lygio kapitalas

▼M8

1.  

Specialiosios paskirties subjekto išleistos papildomos 1 lygio ir 2 lygio priemonės ir susiję akcijų priedai iki 2021 m. gruodžio 31 d. yra įtraukiami į kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio, 1 ar 2 lygio kapitalą arba kvalifikuotąsias nuosavas lėšas, priklausomai nuo to, kas taikytina, tik tuo atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:

▼B

a) 

šias priemones išleidęs specialiosios paskirties subjektas yra visiškai konsoliduojamas pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

b) 

priemonės ir susiję akcijų priedai yra įtraukiami į kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio kapitalą tik tuo atveju, jei įvykdomos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos;

c) 

priemonės ir susiję akcijų priedai yra įtraukiami į kvalifikuotąjį 2 lygio kapitalą tik tuo atveju, jei įvykdomos 63 straipsnyje nustatytos sąlygos;

d) 

vienintelis specialiosios paskirties subjekto turtas yra jo investicija į patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamosios įmonės, kuri yra visiškai konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, nuosavas lėšas, kurių forma atitinka atitinkamas sąlygas, nustatytas atitinkamai 52 straipsnio 1 dalyje arba 63 straipsnyje.

Jeigu kompetentinga institucija mano, kad specialiosios paskirties subjekto turtas, išskyrus jo investiciją į patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamosios įmonės, kuri yra konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, nuosavas lėšas, yra minimalus ir nereikšmingas tokiam subjektui, kompetentinga institucija gali leisti netaikyti pirmos pastraipos d punkte nustatytos sąlygos.

2.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato turto, kuris gali būti susijęs su specialiosios paskirties subjektų veikimu, rūšis ir apibrėžia 1 dalies antroje pastraipoje nurodytas sąvokas „minimalus“ ir „nereikšmingas“.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

84 straipsnis

Į konsoliduotą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą įtraukiamos mažumos dalys

▼M9

1.  

Įstaigos nustato patronuojamosios įmonės mažumos dalies sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, iš tos įmonės mažumos dalies atimdamos sumą, gautą a punkte nurodytą sumą padauginus iš b punkte nurodytos procentinės dalies:

▼M17

a) 

suma, gauta iš patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio kapitalo atėmus mažesniąją iš šių sumų:

i) 

tos patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumą, reikalingą tenkinti:

1) 

tuo atveju, kai patronuojamoji įmonė yra viena iš šio reglamento 81 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų įmonių, kuri nėra investicinė įmonė ar tarpinė investicinė kontroliuojančioji bendrovė – šio reglamento 92 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto reikalavimo, šio reglamento 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų ir tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo arba bet kuriuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, sumą;

2) 

tuo atveju, kai patronuojamoji įmonė yra investicinė įmonė arba tarpinė investicinė kontroliuojančioji bendrovė – Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnyje nustatyto reikalavimo, Direktyvos (ES) 2019/2034 39 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų arba bet kuriuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, sumą;

ii) 

su ta patronuojamąja įmone susijusio konsoliduoto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumą, reikalingą konsoliduotai pasiekti šio reglamento 92 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto reikalavimo, šio reglamento 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų ir tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo arba bet kuriuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, sumą;

▼C6

b) 

patronuojamosios įmonės mažumos dalis, išreikšta visų tos įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių procentine dalimi.

▼M17

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos a punkto, kompetentinga institucija gali leisti įstaigai atimti bet kurią iš a punkto i arba ii papunktyje nurodytų sumų, kai ta įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad papildomą mažumos dalies sumą galima panaudoti nuostoliams padengti konsoliduotu lygmeniu.

▼B

2.  
1 dalyje nurodytas skaičiavimas atliekamas iš dalies konsoliduotai kiekvienos 81 straipsnio 1 dalyje nurodytos patronuojamosios įmonės atveju.

Įstaiga gali nuspręsti neatlikti šio skaičiavimo, susijusio su 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta patronuojamąja įmone. Tais atvejais, kai įstaiga priima tokį sprendimą, tos patronuojamosios įmonės mažumos dalis negali būti įtraukta į konsoliduotą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą.

▼M9

3)  
Jei kompetentinga institucija nukrypsta nuo riziką ribojančių reikalavimų taikymo individualiai, kaip nustatyta šio reglamento 7 straipsnyje arba, jei taikytina, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/2033 6 straipsnyje, mažumos dalis patronuojamosiose įmonėse, kurioms tie reikalavimai netaikomi, nepripažįstama atitinkamai konsoliduotose ar iš dalies konsoliduotose nuosavose lėšose.

▼B

4.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato konsolidavimo iš dalies apskaičiavimą, kuris turi būti atliktas pagal šio straipsnio 2 dalį ir 85 bei 87 straipsnius.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

5.  

Kompetentingos institucijos gali leisti netaikyti šio straipsnio patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei, kuri tenkina visas šias sąlygas:

a) 

jos pagrindinė veikla yra kapitalo dalių įsigijimas;

b) 

jai taikoma konsoliduota rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra;

▼M17

c) 

ji konsoliduoja patronuojamąją įstaigą, kurioje turi tik mažumos dalį, remdamasi kontrolės ryšiais, kaip tai suprantama 4 straipsnio 1 dalies 37 punkte;

▼B

d) 

daugiau kaip 90 % konsoliduoto reikalaujamo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sudaro kapitalas iš c punkte nurodytos patronuojamosios įstaigos, kuris apskaičiuojamas iš dalies konsoliduotai.

►C1  Tais atvejais, kai po 2013 m. birželio 28 d. pirmoje pastraipoje nustatytas sąlygas tenkinanti patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė ◄ tampa patronuojančiąja mišrią veiklą vykdančia finansų kontroliuojančiąja bendrove, kompetentingos institucijos gali leisti patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei nesilaikyti toje pastraipoje nurodytų reikalavimų, jei ji tenkina toje pastraipoje nustatytas sąlygas.

6.  
Jei centrinės įstaigos tinklui nuolat priklausančios kredito įstaigos ir įstaigos, įsteigtos institucinėje užtikrinimo sistemoje, kurioms taikomos 113 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos, sukuria kryžminių garantijų sistemą, pagal kurią nustatoma, kad šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų, praktinių ar teisinių kliūčių tam, kad sandorio šalis kredito įstaigai pervestų nuosavų lėšų sumą, viršijančią teisės aktų reikalavimus, toms įstaigoms netaikomos šio straipsnio nuostatos dėl atskaitymų ir jos gali visiškai pripažinti bet kurią mažumos dalį, susidarančią kryžminių garantijų sistemoje.

85 straipsnis

Į konsoliduotą 1 lygio kapitalą įtraukiamos kvalifikuotosios 1 lygio priemonės

▼M9

1.  

Įstaigos nustato patronuojamosios įmonės kvalifikuotojo 1 lygio kapitalo sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotas nuosavas lėšas, iš tos įmonės kvalifikuotojo 1 lygio kapitalo atimdamos sumą, gautą a punkte nurodytą sumą padauginus iš b punkte nurodytos procentinės dalies:

▼M17

a) 

suma, gauta iš patronuojamosios įmonės 1 lygio kapitalo atėmus mažesniąją iš šių sumų:

i) 

patronuojamosios įmonės 1 lygio kapitalo sumą, reikalingą tenkinti:

1) 

tuo atveju, kai patronuojamoji įmonė yra viena iš šio reglamento 81 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų įmonių, kuri nėra investicinė įmonė ar tarpinė investicinė kontroliuojančioji bendrovė – šio reglamento 92 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto reikalavimo, šio reglamento 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų ir tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo arba bet kuriuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš 1 lygio kapitalo, sumą;

2) 

tuo atveju, kai patronuojamoji įmonė yra investicinė įmonė arba tarpinė investicinė kontroliuojančioji bendrovė – Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnyje nustatyto reikalavimo, Direktyvos (ES) 2019/2034 39 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų arba bet kuriuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš 1 lygio kapitalo, sumą;

ii) 

su ta patronuojamąja įmone susijusio konsoliduoto 1 lygio kapitalo sumą, reikalingą konsoliduotai pasiekti atitinkamai šio reglamento 92 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto reikalavimo, šio reglamento 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų ir tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo arba bet kuriuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš 1 lygio kapitalo, sumą;

▼C6

b) 

patronuojamosios įmonės kvalifikuotasis 1 lygio kapitalas, išreikštas visų tos įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ir papildomų 1 lygio straipsnių procentine dalimi.

▼M17

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos a punkto, kompetentinga institucija gali leisti įstaigai atimti bet kurią iš a punkto i arba ii papunktyje nurodytų sumų, kai ta įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad papildomą 1 lygio kapitalo sumą galima panaudoti nuostoliams padengti konsoliduotu lygmeniu.

▼B

2.  
1 dalyje nurodytas skaičiavimas atliekamas iš dalies konsoliduotai kiekvienos 81 straipsnio 1 dalyje nurodytos patronuojamosios įmonės atveju.

Įstaiga gali nuspręsti neatlikti šio skaičiavimo, susijusio su 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta patronuojamąja įmone. Tais atvejais, kai įstaiga priima tokį sprendimą, tos patronuojamosios įmonės kvalifikuotasis 1 lygio kapitalas negali būti įtrauktas į konsoliduotą 1 lygio kapitalą.

▼M9

3.  
Jei kompetentinga institucija nukrypsta nuo riziką ribojančių reikalavimų taikymo individualiai, kaip nustatyta šio reglamento 7 straipsnyje arba, jei taikytina, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/2033 6 straipsnyje, 1 lygio priemonės patronuojamosiose įmonėse, kurioms tie reikalavimai netaikomi, nepripažįstamos kaip nuosavos lėšos atitinkamai konsoliduotu ar iš dalies konsoliduotu lygiu.

▼B

86 straipsnis

Kvalifikuotasis 1 lygio kapitalas, įtraukiamas į konsoliduotą papildomą 1 lygio kapitalą

Nedarydamos poveikio 84 straipsnio 5 ir 6 dalims, įstaigos nustato patronuojamosios įmonės kvalifikuotojo 1 lygio kapitalo sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotą papildomą 1 lygio kapitalą, iš tos įmonės kvalifikuotojo 1 lygio kapitalo, įtraukto į konsoliduotą 1 lygio kapitalą, atimdamos tos įmonės mažumos dalis, įtrauktas į konsoliduotą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą.

87 straipsnis

Kvalifikuotosios nuosavos lėšos, įtraukiamos į konsoliduotas nuosavas lėšas

▼M9

1.  

Įstaigos nustato patronuojamosios įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotas nuosavas lėšas, iš tos įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų atimdamos sumą, gautą a punkte nurodytą sumą padauginus iš b punkte nurodytos procentinės dalies:

▼M17

a) 

suma, gauta iš patronuojamosios įmonės nuosavų lėšų atėmus mažesniąją iš šių sumų:

i) 

patronuojamosios įmonės nuosavų lėšų sumą, reikalingą tenkinti:

1) 

tuo atveju, kai patronuojamoji įmonė yra viena iš šio reglamento 81 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų įmonių, kuri nėra investicinė įmonė ar tarpinė investicinė kontroliuojančioji bendrovė – atitinkamai šio reglamento 92 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo, šio reglamento 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų ir tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo arba bet kuriuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš nuosavų lėšų, sumą;

2) 

tuo atveju, kai patronuojamoji įmonė yra investicinė įmonė arba tarpinė investicinė kontroliuojančioji bendrovė – Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnyje nustatyto reikalavimo, Direktyvos (ES) 2019/2034 39 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų ir bet kuriuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš nuosavų lėšų, sumą;

ii) 

su patronuojamąja įmone susijusių nuosavų lėšų sumą, reikalingą konsoliduotai pasiekti šio reglamento 92 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo, šio reglamento 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų ir tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo arba bet kuriuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš nuosavų lėšų, sumą;

▼C6

b) 

įmonės kvalifikuotosios nuosavos lėšos, išreikštos visų tos įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio straipsnių ir 2 lygio straipsnių sumos, atėmus 62 straipsnio c ir d punktuose nurodytas sumas, procentine dalimi.

▼M17

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos a punkto, kompetentinga institucija gali leisti įstaigai atimti bet kurią iš šio punkto i arba ii papunktyje nurodytų sumų, kai ta įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad papildomą nuosavų lėšų sumą galima panaudoti nuostoliams padengti konsoliduotu lygmeniu.

▼B

2.  
1 dalyje nurodytas skaičiavimas atliekamas iš dalies konsoliduotai kiekvienos 81 straipsnio 1 dalyje nurodytos patronuojamosios įmonės atveju.

Įstaiga gali nuspręsti neatlikti šio skaičiavimo, susijusio su 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta patronuojamąja įmone. Tais atvejais, kai įstaiga priima tokį sprendimą, tos patronuojamosios įmonės kvalifikuotosios nuosavos lėšos negali būti įtrauktos į konsoliduotas nuosavas lėšas.

▼M9

3.  
Jei kompetentinga institucija nukrypsta nuo riziką ribojančių reikalavimų taikymo individualiai, kaip nustatyta šio reglamento 7 straipsnyje arba, jei taikytina, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/2033 6 straipsnyje, nuosavų lėšų reikalavimai patronuojamosiose įmonėse, kurioms tie reikalavimai netaikomi, nepripažįstami kaip nuosavos lėšos atitinkamai konsoliduotu ar iš dalies konsoliduotu lygiu.

▼B

88 straipsnis

Kvalifikuotosios nuosavų lėšų priemonės, įtraukiamos į konsoliduotą 2 lygio kapitalą

Nedarydamos poveikio 84 straipsnio 5 ir 6 dalims, įstaigos nustato patronuojamosios įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotą 2 lygio kapitalą, iš tos įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų, įtrauktų į konsoliduotas nuosavas lėšas, atimdamos tos įmonės kvalifikuotąjį 1 lygio kapitalą, įtrauktą į konsoliduotą 1 lygio kapitalą.

▼M8

88a straipsnis

Priskirtinos tinkamų įsipareigojimų priemonės

Sąjungoje įsteigtos patronuojamosios įmonės, kuri priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei kaip tas pertvarkytinas subjektas, išleisti įsipareigojimai priskiriami prie įtrauktinų į įstaigos, kuriai taikomas 92a straipsnis, konsoliduotų tinkamų įsipareigojimų priemones, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

jie yra išleisti pagal Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 2 dalies a punktą;

b) 

juos nupirko esamas akcininkas, kuris nepriklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei, jeigu naudojimasis nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais pagal Direktyvos 2014/59/ES 59–62 straipsnius nedaro poveikio pertvarkytino subjekto vykdomai patronuojamosios įmonės kontrolei;

c) 

jie neviršija sumos, nustatytos atimant i punkte nurodytą sumą iš ii punkte nurodytos sumos:

i) 

suma, gauta sudėjus įsipareigojimus, išleistus pertvarkytinam subjektui ir jo tiesiogiai ar netiesiogiai per kitus tai pačiai pertvarkytinai grupei priklausančius subjektus nupirktus įsipareigojimus, ir nuosavų lėšų priemonių, išleistų pagal Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 2 dalies b punktą, suma;

ii) 

suma, reikalaujama pagal Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 1 dalį.

▼M17

88b straipsnis

Įmonės trečiosiose valstybėse

Šios antraštinės dalies tikslais terminai „investicinė įmonė“ ir „įstaiga“ apima trečiosiose valstybėse įsteigtas įmones, kurios, jeigu jos būtų įsteigtos Sąjungoje, atitiktų šiame reglamente pateiktas apibrėžtis.

▼B

III

ANTRAŠTINĖ DALIS

NE FINANSŲ SEKTORIAUS ĮMONĖSE TURIMOS KVALIFIKUOTOSIOS AKCIJŲ PAKETO DALYS

89 straipsnis

Ne finansų sektoriaus įmonėse turimų akcijų paketų rizikos vertinimas ir draudimas jų turėti

▼M17

1.  
Kvalifikuotai akcijų paketo daliai, kurios suma yra didesnė už 15 % reikalavimus atitinkančio įstaigos kapitalo, turimai įmonėje, kuri nėra finansų sektoriaus subjektas, taikomos 3 dalyje nustatytos sąlygos.
2.  
Įstaigos įmonėse, kurios nepriskiriamos prie 1 dalyje nurodytų subjektų, turimų kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių visai sumai, kuri yra didesnė nei 60 % reikalavimus atitinkančio įstaigos kapitalo, taikoma 3 dalis.

▼B

3.  

Kompetentingos institucijos 1 ir 2 dalyse nurodytų įstaigų akcijų paketams taiko a arba b punkte nustatytus reikalavimus:

a) 

apskaičiuodamos kapitalo poreikį pagal trečią dalį įstaigos 1 250  % rizikos koeficientą taiko didesnei iš šių sumų:

i) 

1 dalyje nurodytai akcijų paketų sumai, kuri viršija 15 % reikalavimus atitinkančio kapitalo;

ii) 

2 dalyje nurodytai akcijų paketų bendrai sumai, kuri viršija 60 % reikalavimus atitinkančio įstaigos kapitalo;

b) 

kompetentingos institucijos draudžia įstaigoms turėti 1 ir 2 dalyse nurodytų akcijų paketų, kurių suma viršija tose dalyse nurodytas reikalavimus atitinkančio kapitalo procentines dalis.

Kompetentingos institucijos paskelbia apie tai, kad pasirinko a arba b punktą.

▼M17 —————

▼B

90 straipsnis

Alternatyva 1 250  % rizikos koeficientui

Kaip alternatyvą 1 250  % rizikos koeficiento taikymui sumoms, kurios viršija 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas ribas, įstaigos gali šias sumas atskaityti iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių laikydamosi 36 straipsnio 1 dalies k punkto.

91 straipsnis

Išimtys

1.  

89 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nenurodytų įmonių akcijos neįskaitomos apskaičiuojant tame straipsnyje nustatytas reikalavimus atitinkančio kapitalo ribas, jeigu įvykdoma bet kuri iš šių sąlygų:

a) 

tos akcijos turimos laikinai, vykdant finansinės paramos teikimą, kaip nurodyta 79 straipsnyje;

b) 

tos akcijos turimos kaip platinama pozicija penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį;

c) 

tos akcijos turimos įstaigos vardu, bet kitų subjektų naudai.

2.  
Akcijos, kurios nėra ilgalaikis finansinis turtas, kaip nurodyta Direktyvos 86/635/EEB 35 straipsnio 2 dalyje, į 89 straipsnyje nurodytą skaičiavimą neįtraukiamos.

TREČIA DALIS

KAPITALO POREIKIS

I

ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI, VERTINIMAS IR INFORMACIJOS TEIKIMAS

1

SKYRIUS

Reikalaujamas nuosavų lėšų lygis

1

Skirsnis

Įstaigų nuosavų lėšų reikalavimas

92 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimas

1.  

Laikydamosi 93 ir 94 straipsnių, įstaigos visuomet turi tenkinti šį nuosavų lėšų reikalavimą:

a) 

4,5 % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą;

b) 

6 % 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientą;

c) 

8 % bendro kapitalo pakankamumo koeficientą;

▼M8

d) 

3 % sverto koeficientą.

▼C8

1a.  
Be šio straipsnio 1 dalies d punkte nustatyto reikalavimo G-SII toliau laikosi sverto koeficiento rezervo, kuris lygus G-SII bendram pozicijų matui, nurodytam šio reglamento 429 straipsnio 4 dalyje, padauginus iš 50 % G-SII rezervo normos, taikytinos G-SII pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnį.

▼M8

Sverto koeficiento rezervo reikalavimą G-SII vykdo tik naudodamos 1 lygio kapitalą. 1 lygio kapitalas, panaudotas sverto koeficiento rezervo reikalavimui įvykdyti, nenaudojamas kitiems šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytiems su svertu susijusiems reikalavimams įvykdyti, išskyrus atvejus, kai tuose teisės aktuose aiškiai nurodyta kitaip.

Jeigu G-SII neįvykdo sverto koeficiento rezervo reikalavimo, jai taikomas kapitalo apsaugos reikalavimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 141b straipsnį.

Jeigu G-SII tuo pat metu neįvykdo sverto koeficiento rezervo reikalavimo, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 128 straipsnyje, ir jungtinio rezervo reikalavimo, jai taikomi aukštesni kapitalo apsaugos reikalavimai pagal tos direktyvos 141 ir 141b straipsnius.

▼B

2.  

Įstaigos savo kapitalo pakankamumo koeficientus apskaičiuoja taip:

a) 

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas yra įstaigos bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, išreikštas bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi;

b) 

1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientas yra įstaigos 1 lygio kapitalas, išreikštas bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi;

c) 

bendras kapitalo pakankamumo koeficientas yra įstaigos nuosavos lėšos, išreikštos bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi.

▼M17

3.  

Bendrą rizikos pozicijos sumą įstaigos apskaičiuoja taip:

TREA = max {U-TREA; x · S-TREA}

čia:

TREA

= bendra subjekto rizikos pozicijos suma;

U-TREA

= bendra subjekto rizikos pozicijos suma netaikant apatinės ribos, apskaičiuota pagal 4 dalį;

S-TREA

= standartizuota bendra subjekto rizikos pozicijos suma, apskaičiuota pagal 5 dalį;

x

= 72,5  %.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, valstybė narė gali nuspręsti, kad bendra rizikos pozicijos suma yra netaikant apatinės ribos pagal 4 dalį apskaičiuota bendra rizikos pozicijos suma, įstaigoms, priklausančioms grupei, kurios patronuojančioji įstaiga yra toje pačioje valstybėje narėje, jei ta patronuojančioji įstaiga arba, grupių, kurias sudaro centrinė įstaiga ir nuolat kontroliuojamos įstaigos, atveju – visuma, kurią sudaro centrinė įstaiga kartu su jos kontroliuojamomis įstaigomis, konsoliduotai apskaičiuoja savo bendrą rizikos pozicijos sumą pagal šios dalies pirmą pastraipą.

4.  

Bendra rizikos pozicijos suma netaikant apatinės ribos apskaičiuojama sudedant šios dalies a–g punktuose nurodytas reikšmes, atsižvelgus į šio straipsnio 6 dalį:

a) 

pagal kredito riziką, įskaitant sandorio šalies kredito riziką, ir vertės sumažėjimo riziką įvertintų pozicijų sumas, apskaičiuotas pagal šios dalies II antraštinę dalį ir 379 straipsnį, atsižvelgiant į visą įstaigos verslo veiklą, neįskaitant pagal riziką įvertintų pozicijų sumų iš įstaigos prekybos knygoje apskaitomos verslo veiklos;

b) 

prekybos knygoje apskaitomos įstaigos verslo veiklos nuosavų lėšų reikalavimus:

i) 

rinkos rizikai padengti, apskaičiuojamus pagal šios dalies IV antraštinę dalį;

ii) 

didelėms pozicijoms, kurios viršija 395–401 straipsniuose nustatytas ribas tiek, kiek įstaigai leidžiama tas ribas viršyti, kaip nustatyta pagal ketvirtą dalį;

c) 

nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, apskaičiuojamus pagal šios dalies IV antraštinę dalį visai ne prekybos knygos verslo veiklai, kuriai kyla valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika;

d) 

nuosavų lėšų reikalavimus atsiskaitymų rizikai padengti, apskaičiuojamus pagal 378 ir 380 straipsnius;

e) 

nuosavų lėšų reikalavimus kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti, apskaičiuojamus pagal šios dalies VI antraštinę dalį;

f) 

nuosavų lėšų reikalavimus operacinei rizikai padengti, apskaičiuojamus pagal šios dalies III antraštinę dalį;

g) 

pagal šios dalies II antraštinę dalį apskaičiuojamas pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, skirtas įstaigos sandorio šalies kredito rizikai, kylančiai dėl įstaigos prekybos knygoje apskaitomos verslo veiklos, vykdant šių rūšių sandorius ir susitarimus:

i) 

II priede išvardytus sandorius ir kredito išvestines finansines priemones;

ii) 

atpirkimo sandorius, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius;

iii) 

garantinės įmokos skolinimo sandorius, kurių pagrindą sudaro vertybiniai popieriai arba biržos prekės;

iv) 

ilgalaikius atsiskaitymo sandorius.

▼M17

5.  

Standartizuota bendra rizikos pozicijos suma apskaičiuojama sudedant 4 dalies a–g punktus, atsižvelgus į 6 dalį ir šiuos reikalavimus:

a) 

pagal riziką įvertintų pozicijų sumos kredito rizikai, įskaitant sandorio šalies kredito riziką, ir vertės sumažėjimo rizikai, nurodytai 4 dalies a punkte, ir sandorio šalies kredito rizikai, kylančiai dėl įstaigos prekybos knygoje apskaitomos verslo veiklos, nurodytai tos dalies g punkte, apskaičiuojamos netaikant nė vieno iš toliau išvardytų metodų:

i) 

vidaus modelių metodo pagrindiniams užskaitos sandoriams, kaip nustatyta 221 straipsnyje;

ii) 

II antraštinės dalies 3 skyriuje nustatyto vidaus reitingais pagrįsto metodo;

iii) 

258, 259 ir 260 straipsniuose nustatyto vidaus reitingais pagrįsto pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimo metodo ir 265 straipsnyje nustatyto vidaus vertinimo metodo;

iv) 

II antraštinės dalies 6 skyriaus 6 skirsnyje nustatyto vidaus modelių metodo;

b) 

nuosavų lėšų reikalavimai 4 dalies b punkto i papunktyje nurodytai rinkos rizikai padengti prekybos knygoje apskaitomos veiklos atveju apskaičiuojami nenaudojant:

i) 

IV antraštinės dalies 1b skyriuje nustatyto alternatyvaus vidaus modelių metodo arba

ii) 

kai taikytina, bet kokio metodo, nurodyto šios dalies a punkte;

c) 

nuosavų lėšų reikalavimai visos įstaigos ne prekybos knygoje apskaitomos verslo veiklos, kuriai kyla valiutos kurso rizika arba biržos prekių rizika, nurodyta šio straipsnio 4 dalies c punkte, atveju apskaičiuojami netaikant IV antraštinės dalies 1b skyriuje nustatyto alternatyvaus vidaus modelių metodo.

6.  

Toliau išdėstytos nuostatos taikomos apskaičiuojant 4 dalyje nurodytą bendrą rizikos pozicijos sumą netaikant apatinės ribos ir 5 dalyje nurodytą standartizuotą bendrą rizikos pozicijos sumą:

a) 

į 4 dalies d, e ir f punktuose nurodytus nuosavų lėšų reikalavimus įskaičiuojami nuosavų lėšų reikalavimai, kylantys iš visos įstaigos verslo veiklos;

b) 

4 dalies b–f punktuose nurodytus nuosavų lėšų reikalavimus įstaigos daugina iš 12,5 .

▼M8

92a straipsnis

G-SII nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai

▼C8

1.  

Taikant 93 ir 94 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis įstaigos, kurios yra nustatytos kaip pertvarkytini subjektai ir kurios yra G-SII, turi visada atitikti šiuos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus:

▼M17

a) 

18 % rizika grindžiamą koeficientą, atitinkantį įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, išreikštus pagal 92 straipsnio 3 dalį apskaičiuotos bendros rizikos pozicijos sumos procentiniu dydžiu;

▼M8

b) 

6,75 % ne rizika grindžiamą koeficientą, atitinkantį įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, išreikštus 429 straipsnio 4 dalyje nurodyto bendro pozicijų mato procentiniu dydžiu.

2.  

1 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi šiais atvejais:

a) 

trejus metus po tos dienos, kurią įstaiga arba grupė, kuriai priklauso įstaiga, tapo nustatyta G-SII;

b) 

dvejus metus po tos dienos, kurią pertvarkymo institucija taikė gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę pagal Direktyvą 2014/59/ES;

c) 

dvejus metus po tos dienos, kurią pertvarkytinas subjektas ėmė taikyti alternatyvią privačiojo sektoriaus priemonę, nurodytą Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 1 dalies d punkte, kurią taikant kapitalo priemonės ir kiti įsipareigojimai buvo nurašyti arba konvertuoti į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius siekiant rekapitalizuoti pertvarkytiną subjektą netaikant pertvarkymo priemonių.

▼M15 —————

▼M8

92b straipsnis

Ne ES G-SII nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas

1.  
Įstaigos, kurios yra ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės ir kurios nėra pertvarkytini subjektai, turi visada atitikti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, kurių dydis yra lygus 90 % nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, nustatytų 92a straipsnyje.
2.  
Siekiant laikytis 1 dalies, papildomos 1 lygio, 2 lygio ir į tinkamų įsipareigojimų priemones atsižvelgiama tik tada, kai tos priemonės yra ne ES G-SII pagrindinės patronuojančiosios įmonės nuosavybė ir jos buvo tiesiogiai ar netiesiogiai išleistos per kitus tos pačios grupės subjektus su sąlyga, kad visi tie subjektai yra įsisteigę toje pačioje trečiojoje valstybėje kaip ir pagrindinė patronuojančioji įmonė arba valstybėje narėje.
3.  

Tinkamų įsipareigojimų priemonė, siekiant laikytis 1 dalies, įskaitoma tik tada, kai ji tenkina visas toliau išdėstytas papildomas sąlygas:

a) 

įprastinės bankroto bylos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 47 punkte, atveju reikalavimas, atsiradęs dėl to įsipareigojimo, yra mažesnio prioriteto nei reikalavimai, atsiradę dėl įsipareigojimų, kurie netenkina šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų ir kurie nepriskiriami prie nuosavų lėšų;

b) 

jai taikomi nurašymo ar konvertavimo įgaliojimai pagal Direktyvos 2014/59/ES 59–62 straipsnius.

▼B

93 straipsnis

Pradinio kapitalo poreikis veiklos tęstinumo sąlygomis

1.  
Įstaigos nuosavų lėšų suma negali sumažėti tiek, kad nebesudarytų pradinio kapitalo sumos, reikalautos veiklos leidimo gavimo metu.
2.  
1993 m. sausio 1 d. jau veikusios kredito įstaigos, kurių nuosavų lėšų suma nesiekia reikalaujamos pradinio kapitalo sumos, gali tęsti savo veiklą. Šiuo atveju tų įstaigų nuosavų lėšų suma negali sumažėti tiek, kad nebesudarytų nuo 1989 m. gruodžio 22 d. turėtos didžiausios sumos.

▼M9 —————

▼M9

4.  
Jei prie 2 dalyje nurodytos kategorijos priskiriamos įstaigos kontrolę perima kitas fizinis ar juridinis asmuo nei anksčiau šią įstaigą kontroliavęs asmuo, tos įstaigos nuosavų lėšų suma turi būti ne mažesnė už reikalaujamą pradinio kapitalo sumą.
5.  
Jei susijungia dvi ar daugiau prie 2 dalyje nurodytos kategorijos priskiriamų įstaigų, dėl tokio susijungimo atsiradusi įstaigos nuosavų lėšų suma negali sumažėti tiek, kad nebesudarytų bendros susijungusių įstaigų nuosavų lėšų sumos, buvusios susijungimo metu, kol nesusidarys reikalaujama pradinio kapitalo suma.
6.  
Jei kompetentingos institucijos mano, kad, norint užtikrinti įstaigos mokumą, reikia, kad būtų įvykdytas 1 dalyje nustatytas reikalavimas, 2, 4 ir 5 dalyse nustatytos nuostatos netaikomos.

▼M8

94 straipsnis

Smulkiai prekybos knygoje apskaitomai veiklai taikomos išlygos

1.  

►M17  Nukrypstant nuo 92 straipsnio 4 dalies b punkto ir 92 straipsnio 5 dalies b punkto, įstaigos gali apskaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos verslo veiklos nuosavų lėšų reikalavimą pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu tų įstaigų balansinės ir nebalansinės prekybos knygoje apskaitomos verslo veiklos dydis yra lygus abiem toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnis, remiantis kas mėnesį paskutinės mėnesio dienos duomenimis atliekamu vertinimu: ◄

a) 

5 % viso tos įstaigos turto;

b) 

50 mln. EUR.

2.  

Jeigu tenkinamos abi 1 dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos, įstaigos gali apskaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimą tokia tvarka:

▼M17

a) 

II priedo 1 punkte išvardytų sutarčių, su to priedo 3 punkte nurodytomis nuosavybės priemonėmis susijusių sutarčių ir kredito išvestinių finansinių priemonių atvejais įstaigos gali netaikyti toms pozicijoms nuosavų lėšų reikalavimo, kuris nurodytas 92 straipsnio 4 dalies b punkte ir 92 straipsnio 5 dalies b punkte;

b) 

prekybos knygos pozicijoms, išskyrus tas, kurios nurodytos šios dalies a punkte, įstaigos gali pakeisti 92 straipsnio 4 dalies b punkte ir 92 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytą nuosavų lėšų reikalavimą reikalavimu, kuris apskaičiuojamas pagal 92 straipsnio 4 dalies a punktą ir 92 straipsnio 5 dalies a punktą.

▼M8

3.  

Įstaigos apskaičiuoja savo balansinės ir nebalansinės prekybos knygoje apskaitomos veiklos dydį remdamosi paskutinės kiekvieno mėnesio dienos duomenimis 1 dalies tikslais laikydamosi šių reikalavimų:

a) 

skaičiuojant įskaitomos visos pozicijos, kurios įtrauktos į prekybos knygą pagal 104 straipsnį, išskyrus:

i) 

užsienio valiutos ir biržos prekių pozicijas;

ii) 

kredito išvestinių finansinių priemonių pozicijas, kurios pripažįstamos kaip vidinis apsidraudimas nuo ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijų ar sandorio šalies rizikos pozicijų, ir kredito išvestinių finansinių priemonių sandorius, kurie visiškai padengia to vidinio apsidraudimo pozicijų rinkos riziką, kaip nurodyta 106 straipsnio 3 dalyje;

b) 

visos į skaičiavimą pagal a punktą įtraukiamos pozicijos įvertinamos pagal jų rinkos vertę tą konkrečią datą; kai tam tikros pozicijos rinkos vertė konkrečią dieną nėra žinoma, įstaigos renkasi tos dienos pozicijos tikrąją vertę; kai tam tikros pozicijos rinkos vertė ir tikroji vertė konkrečią dieną nėra žinomos, įstaigos renkasi naujausią tos pozicijos rinkos vertę arba tikrąją vertę;

▼M17

c) 

agreguotos ilgosios pozicijos absoliuti vertė sudedama su agreguotos trumposios pozicijos absoliučia verte.

▼M17

Pirmos pastraipos tikslais, ilgoji pozicija yra pozicija, kurios rinkos vertė didėja, kai padidėja jos pagrindinio rizikos veiksnio vertė, o trumpoji pozicija yra pozicija, kurios rinkos vertė mažėja, kai padidėja jos pagrindinio rizikos veiksnio vertė.

Pirmos pastraipos tikslais, agreguotos ilgosios (trumposios) pozicijos vertė yra lygi atskirų ilgųjų (trumpųjų) pozicijų verčių, įtrauktų į skaičiavimą pagal a punktą, sumai.

▼M8

4.  
Kai tenkinamos abi šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos, neatsižvelgiant į Direktyvos 2013/36/ES 74 ir 83 straipsniuose nustatytas prievoles, šio reglamento 102 straipsnio 3 ir 4 dalys, 103 straipsnis ir 104b straipsnis netaikomi.
5.  
Įstaigos kompetentingoms institucijoms praneša, kada jos skaičiuoja arba nustoja skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal 2 dalį.
6.  
Vienos ar daugiau iš 1 dalyje nustatytų sąlygų nebeatitinkanti įstaiga nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai.
7.  

Įstaiga liaujasi skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal 2 dalį per tris mėnesius vienu iš šių atvejų:

a) 

įstaiga tris mėnesius iš eilės netenkina 1 dalies a punkte arba b punkte nustatytų sąlygų;

b) 

įstaiga daugiau kaip 6 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių netenkina 1 dalies a punkte arba b punkte nustatytų sąlygų.

8.  
Jei įstaiga nustoja skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį straipsnį, jai leidžiama skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį straipsnį tik tuo atveju, jei ji kompetentingai institucijai įrodo, kad nepertraukiamą visų vienų metų laikotarpį buvo tenkinamos visos 1 dalyje nustatytos sąlygos.
9.  
Įstaigos neprisiima, neperka ar neparduoda prekybos knygos pozicijos vien tik tam, kad tenkintų kurią nors iš 1 dalyje nustatytų sąlygų kas mėnesį atliekamo vertinimo metu.

▼M17

10.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato pozicijos pagrindinio rizikos veiksnio nustatymo ir nustatymo, ar sandoris yra ilgoji, ar trumpoji pozicija, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, 273a straipsnio 3 dalyje ir 325a straipsnio 2 dalyje, metodą.

Rengdama tuos techninių reguliavimo standartų projektus EBI atsižvelgia į metodą, parengtą techninių reguliavimo standartų, kuriems rengti suteikti įgaliojimai pagal 279a straipsnio 3 dalies b punktą, tikslais.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2025 m. liepos 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼B

2

Skirsnis

Investicinių įmonių, turinčių ribotą leidimą teikti investicines paslaugas, nuosavų lėšų reikalavimai

▼M9 —————

▼M8 —————

▼B

3

SKYRIUS

Prekybos knyga

102 straipsnis

Prekybos knygai taikomi reikalavimai

1.  
Į prekybos knygą įtrauktoms pozicijoms netaikomi prekybos jomis apribojimai arba jas galima apdrausti.

▼M8

2.  
Prekybinės veiklos tikslai apibrėžiami strategijose, politikoje ir procedūrose, kurias įstaiga parengia pozicijos ar portfelio valdymo pagal 103, 104 ir 104a straipsnius tikslais.
3.  
Įstaigos sukuria ir taiko sistemas bei kontrolės priemones, skirtas jų prekybos knygai tvarkyti pagal 103 straipsnį.

▼M17

4.  
Siekiant apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, taikant 325 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą metodą, prekybos knygos pozicijos įtraukiamos į prekybos operacijų sąrašus.

▼M8

5.  
Prekybos knygos pozicijoms taikomi 105 straipsnyje nustatyti riziką ribojančiais principais pagrįsto vertinimo reikalavimai.
6.  
Įstaigos vertina vidinio apsidraudimo pozicijas pagal 106 straipsnį.

▼M8

103 straipsnis

Prekybos knygos tvarkymas

1.  

Įstaigos turi turėti aiškiai apibrėžtą bendro prekybos knygos tvarkymo politiką ir procedūras. Ta politika ir procedūromis turi būti nustatyti bent šie aspektai:

a) 

kurią veiklą įstaiga laiko prekybos veikla ir sudedamąja prekybos knygos dalimi, į kurią atsižvelgiama nuosavų lėšų reikalavimų tikslais;

b) 

kokiu mastu pozicija gali būti kasdien vertinama rinkos verte esant aktyvios ir likvidžios grįžtamosios rinkos sąlygoms;

c) 

kaip įstaiga pagal modelį vertinamų pozicijų atžvilgiu gali:

i) 

nustatyti visas reikšmingas pozicijų rizikos rūšis;

ii) 

apdrausti visas reikšmingas pozicijų rizikos rūšis, naudodama priemones, turinčias aktyvią ir likvidžią grįžtamąją rinką;

iii) 

nustatyti patikimus įverčius, naudojamus pagrindinėms modelio prielaidoms ir parametrams;

d) 

kokiu mastu įstaiga gali ir privalo nustatyti pozicijos vertinimus, kurie gali būti nuosekliai tvirtinami išorės subjektų;

e) 

kokiu mastu teisiniai apribojimai arba kiti veiklai taikomi reikalavimai apsunkintų įstaigos pajėgumą per trumpą laiką panaikinti arba apdrausti pozicijas;

f) 

kokiu mastu įstaiga gali ir privalo aktyviai valdyti pozicijų riziką, vykdydama prekybos veiklą;

g) 

kokiu mastu įstaiga gali perklasifikuoti riziką arba pozicijas iš ne prekybos į prekybos knygą arba atvirkščiai, ir tokiems perklasifikavimams taikomus reikalavimus, kaip nurodyta 104a straipsnyje.

2.  

Tvarkydamos savo prekybos knygos pozicijas arba pozicijų portfelius įstaigos laikosi visų šių reikalavimų:

a) 

įstaiga turi aiškiai dokumentais įformintą ir vyresniosios vadovybės patvirtintą prekybos knygos pozicijai arba portfeliams skirtą prekybos veiklos strategiją, kurioje nurodytas numatomas prekybinių pozicijų laikymo laikotarpis;

b) 

įstaiga turi aiškiai apibrėžtą aktyvaus prekybos knygos pozicijų arba portfelių tvarkymo politiką ir procedūras; ta politika ir procedūros apima šiuos aspektus:

i) 

kokias pozicijas arba pozicijų portfelius galima įrašyti į kiekvieną prekybos operacijų sąrašą arba kuriuos, prireikus, gali prisiimti paskirti prekiautojai;

ii) 

pozicijų ribų nustatymą ir jų tinkamumo stebėseną;

iii) 

užtikrinimą, kad prekiautojai turi teisę savarankiškai prisiimti ir tvarkyti poziciją neviršydami sutartų ribų ir laikydamiesi patvirtintos strategijos;

iv) 

užtikrinimą, kad informacijos apie pozicijas teikimas vyresniajai vadovybei yra neatsiejama įstaigos rizikos valdymo proceso dalis;

v) 

užtikrinimą, kad pozicijos yra aktyviai stebimos pasitelkiant rinkos informacijos šaltinius ir pozicijos ar ją sudarančios rizikos sudedamųjų dalių paklausos rinkoje arba galimybės jas apdrausti vertinimą, įskaitant rinkos informacijos vertinimo proceso, kokybės ir prieinamumo, rinkos apyvartos ir pozicijų, kuriomis prekiaujama rinkoje, dydžių įvertinimą;

vi) 

aktyviai taikomas kovos su sukčiavimu procedūras ir kontrolės priemones;

c) 

įstaiga taiko aiškiai apibrėžtą politiką ir procedūras, skirtas stebėti, ar pozicijos atitinka įstaigos prekybinės veiklos strategiją, taip pat stebėti apyvartą ir pozicijas, kurių pradinė planuota laikymo trukmė buvo viršyta.

▼M17

104 straipsnis

Įtraukimas į prekybos knygą

1.  
Įstaiga turi turėti aiškiai apibrėžtą politiką ir procedūras, kad galėtų nustatyti, kurios pozicijos yra įtraukiamos į prekybos knygą nuosavų lėšų reikalavimams apskaičiuoti pagal 102 straipsnį ir šį straipsnį, atsižvelgiant į jos rizikos valdymo pajėgumus bei praktiką. Įstaiga išsamiai dokumentuoja tos politikos ir procedūrų laikymąsi, bent kartą per metus atlieka jų vidaus auditą ir to audito rezultatus pateikia kompetentingoms institucijoms.

Įstaigoje turi veikti nepriklausoma rizikos kontrolės funkcija, kuri nuolat vertina, ar jos priemonės buvo tinkamai priskirtos prekybos knygai ar ne prekybos knygai.

2.  

Įstaigos į prekybos knygą įtraukia šių priemonių pozicijas:

a) 

priemonių, atitinkančių 325 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatytus kriterijus dėl įtraukimo į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį (toliau – ACTP);

b) 

priemonių, dėl kurių ne prekybos knygoje atsirastų grynųjų trumpųjų kredito ar grynųjų trumpųjų nuosavybės vertybinių popierių pozicija, išskyrus įstaigos nuosavus įsipareigojimus, jeigu tokios pozicijos neatitinka 2 dalies e punkte nurodytų kriterijų;

c) 

priemonių, susijusių su vertybinių popierių platinimo įsipareigojimais, kai tokie platinimo įsipareigojimai taikomi tik vertybiniams popieriams, kuriuos, kaip tikimasi, įstaiga įsigys atsiskaitymo dieną;

d) 

priemonių, nedviprasmiškai laikomų turinčiomis prekybos tikslą pagal įstaigoje taikomą apskaitos sistemą;

e) 

priemonių, susijusių su rinkos formavimo veikla;

f) 

pozicijoms, kurios laikomos prekybos tikslais KIS, jei tie KIS atitinka bent vieną iš 8 dalyje nustatytų sąlygų;

g) 

biržinių nuosavybės vertybinių popierių;

h) 

su prekyba susijusių vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių;

i) 

į įstaigos nuosavus įsipareigojimus įterptų pasirinkimo sandorių arba kitų išvestinių finansinių priemonių, kurie yra priskirti ne prekybos knygai ir yra susiję su kredito rizika arba nuosavybės vertybinių popierių rizika.

Pirmos pastraipos b punkto tikslais įstaiga turi turėti grynąją trumpąją nuosavybės vertybinių popierių poziciją, jeigu sumažėjant nuosavybės vertybinių popierių kainai įstaiga uždirba pelną. Įstaiga turi turėti grynąją trumpąją kredito poziciją, jeigu padidėjus kredito maržai arba pablogėjus emitento ar emitentų grupės kreditingumui įstaiga uždirba pelną. Įstaigos nuolat stebi, ar dėl priemonių ne prekybos knygoje atsiranda grynoji trumpoji kredito ar grynoji trumpoji nuosavybės vertybinių popierių pozicija.

Pirmos pastraipos i punkto tikslais įstaiga pašalina įterptąjį pasirinkimo sandorį arba kitą išvestinę finansinę priemonę iš nuosavų įsipareigojimų ne prekybos knygoje, susijusį su kredito rizika ar nuosavybės vertybinių popierių rizika. Ji priskiria įterptąjį pasirinkimo sandorį arba kitą išvestinę finansinę priemonę į prekybos knygą, o nuosavą įsipareigojimą palieka ne prekybos knygoje. Jei dėl jos pobūdžio priemonės neįmanoma padalyti, įstaiga visą priemonę priskiria prekybos knygai. Tokiu atveju ji tinkamai dokumentuoja tokios tvarkos taikymo priežastį.

3.  

Įstaigos į prekybos knygą neįtraukia šių priemonių pozicijų:

a) 

priemonių, skirtų pakeitimo vertybiniais popieriais saugyklai;

b) 

priemonių, susijusių su turimu nekilnojamuoju turtu;

c) 

nebiržinių nuosavybės vertybinių popierių;

d) 

priemonių, susijusių su mažmeniniu ir MVĮ kreditavimu;

e) 

pozicijų kituose KIS nei nurodytieji 2 dalies f punkte;

f) 

išvestinių finansinių priemonių sutarčių ir KIS su viena ar daugiau šios dalies a–d punktuose nurodytų pagrindinių finansinių priemonių;

g) 

priemonių, laikomų siekiant apsidrausti nuo konkrečios vienos ar daugiau šios dalies a–f, h ir i punktuose nurodytų priemonių pozicijų rizikos;

h) 

įstaigos nuosavų įsipareigojimų, jeigu tokios priemonės neatitinka 2 dalies e punkte nurodytų kriterijų arba 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytų kriterijų;

i) 

rizikos draudimo fondų priemonių.

4.  
Nukrypdama nuo 2 dalies, įstaiga gali į ne prekybos knygą įtraukti tos dalies d–i punktuose nurodytos priemonės poziciją, gavusi savo kompetentingos institucijos pritarimą. Kompetentinga institucija duoda pritarimą, jeigu įstaiga savo kompetentingos institucijos požiūriu patenkinamai įrodo, kad pozicija nėra laikoma prekybos tikslais arba ja nėra apdraudžiamos prekybos tikslais laikomos pozicijos.
5.  
Nukrypdama nuo 3 dalies, įstaiga gali į prekybos knygą įtraukti tos dalies i punkte nurodytos priemonės poziciją, gavusi savo kompetentingos institucijos pritarimą. Kompetentinga institucija duoda pritarimą, jei įstaiga savo kompetentingos institucijos požiūriu patenkinamai įrodo, kad pozicija yra laikoma prekybos tikslais, arba ja apdraudžiamos prekybos tikslais laikomos pozicijos, ir kad ta įstaiga atitinka bent vieną iš 8 dalyje išdėstytų tai pozicijai taikomų sąlygų.
6.  
Jeigu įstaiga į prekybos knygą įtraukė 2 dalies a, b ar c punkte nenurodytą poziciją, įstaigos kompetentinga institucija gali įstaigos paprašyti pateikti įrodymų tokiam priskyrimui pagrįsti. Jeigu įstaiga nepateikia tinkamų įrodymų, jos kompetentinga institucija gali paprašyti įstaigos perskirti tą poziciją į ne prekybos knygą.
7.  
Jeigu įstaiga į ne prekybos knygą įtraukė 3 dalyje nenurodytą poziciją, įstaigos kompetentinga institucija gali įstaigos paprašyti pateikti įrodymų tokiam priskyrimui pagrįsti. Jeigu įstaiga nepateikia tinkamų įrodymų, jos kompetentinga institucija gali paprašyti įstaigos perskirti tą poziciją į prekybos knygą.
8.  

Įstaiga į prekybos knygą įtraukia KIS poziciją, išskyrus 3 dalies f punkte nurodytas pozicijas, kuri laikoma prekybos tikslais, kai įstaiga atitinka bet kurią iš šių sąlygų:

a) 

įstaiga gali gauti pakankamai informacijos apie KIS individualias pagrindines pozicijas;

b) 

įstaiga negali gauti pakankamai informacijos apie KIS individualias pagrindines pozicijas, bet įstaigai žinomas KIS įgaliojimų turinys ir ji gali gauti kasdien kotiruojamas KIS kainas.

9.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kad dar geriau patikslintų procesą, kurio turi laikytis įstaigos apskaičiuodamos ir stebėdamos grynąsias trumpąsias kredito ar grynąsias trumpąsias nuosavybės vertybinių popierių pozicijas ne prekybos knygoje, nurodytas 2 dalies b punkte.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2027 m. liepos 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M8

104a straipsnis

Pozicijos perklasifikavimas

1.  
Įstaigos turi turėti aiškiai apibrėžtą politiką, pagal kurią būtų nustatoma, kokiomis išimtinėmis aplinkybėmis galima pagrįstai perklasifikuoti prekybos knygos poziciją į ne prekybos knygos poziciją arba, atvirkščiai, ne prekybos knygos poziciją į prekybos knygos poziciją siekiant nustatyti nuosavų lėšų reikalavimus kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu. Šią politiką įstaigos peržiūri bent kartą per metus.

▼M17

EBI stebi įvairią priežiūros praktiką ir ne vėliau kaip 2027 m. liepos 10 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires dėl to, kokias pasekmes išimtinės aplinkybės užtraukia šios dalies pirmos pastraipos ir šio straipsnio 5 dalies tikslais. Tol, kol EBI paskelbs tas gaires, kompetentingos institucijos EBI praneša apie savo sprendimų leisti arba neleisti įstaigai perklasifikuoti poziciją, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir pateikia jo pagrindimą.

▼M8

2.  
Kompetentingos institucijos suteikia leidimą perklasifikuoti prekybos knygos poziciją į ne prekybos knygos poziciją arba, atvirkščiai, ne prekybos knygos poziciją į prekybos knygos poziciją tam, kad būtų nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai, tik jeigu įstaiga kompetentingoms institucijoms yra pateikusi rašytinių įrodymų, kad jos sprendimas perklasifikuoti tą poziciją priimtas dėl išimtinių aplinkybių, laikantis politikos, kurią įstaiga taiko pagal šio straipsnio 1 dalį. Tuo tikslu įstaiga pateikia pakankamai įrodymų, jog ta pozicija nebeatitinka sąlygų, kad būtų klasifikuojama kaip prekybos knygos arba ne prekybos knygos pozicija pagal 104 straipsnį.

Pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą patvirtina valdymo organas.

3.  

Kai kompetentinga institucija yra suteikusi leidimą perklasifikuoti poziciją pagal 2 dalį, įstaiga, kuriai tas leidimas suteiktas, imasi šių veiksmų:

a) 

nedelsdama viešai atskleidžia

i) 

informaciją, kad jos pozicija yra perklasifikuota, ir

ii) 

kai dėl tokio perklasifikavimo sumažėja įstaigos nuosavų lėšų reikalavimai – to sumažinimo dydį ir

b) 

kai dėl tokio perklasifikavimo sumažėja įstaigos nuosavų lėšų reikalavimai – nepripažįsta šio poveikio iki pozicijos termino pabaigos, nebent tos įstaigos kompetentinga institucija jai leistų pripažinti tą poveikį anksčiau.

4.  
Įstaiga apskaičiuoja grynąjį savo nuosavų lėšų reikalavimų sumos pokytį dėl pozicijos perklasifikavimo kaip nuosavų lėšų reikalavimų iš karto po perklasifikavimo ir tokių reikalavimų prieš pat perklasifikavimą, kiekvieną jų apskaičiuojant pagal 92 straipsnį, skirtumą. Apskaičiuojant atsižvelgiama tik į perklasifikavimo veiksnių poveikį.

▼M17

5.  
Pozicijos perklasifikavimas pagal šį straipsnį neatšaukiamas, išskyrus 1 dalyje nurodytomis išimtinėmis aplinkybėmis.

▼M17

6.  
Nukrypdama nuo šio straipsnio 1 dalies, įstaiga gali perklasifikuoti ne prekybos knygos poziciją į prekybos knygos poziciją pagal 104 straipsnio 2 dalies d punktą neprašydama savo kompetentingos institucijos leidimo. Tokiu atveju įstaigai ir toliau taikomi šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai. Įstaiga nedelsdama praneša apie tokį perklasifikavimą savo kompetentingai institucijai.

▼M8

104b straipsnis

Prekybos operacijų sąrašui keliami reikalavimai

▼M17

1.  
Siekdamos apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti taikant 325 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą metodą, įstaigos sudaro prekybos operacijų sąrašus ir visas savo prekybos knygos pozicijas ir ne prekybos knygos pozicijas, nurodytas šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, įtraukia į vieną iš tų prekybos operacijų sąrašų. Prekybos knygos pozicijos tam pačiam prekybos operacijų sąrašui priskiriamos tik tada, kai jos atitinka sutartą tam prekybos operacijų sąrašui taikomą verslo strategiją ir yra nuosekliai tvarkomos bei stebimos pagal šio straipsnio 2 dalį.

▼M8

2.  

Įstaigų prekybos operacijų sąrašai visada turi atitikti visus šiuos reikalavimus:

a) 

kiekvieno prekybos operacijų sąrašo atžvilgiu turi būti nustatyta aiški ir konkreti verslo strategija bei pagal tą verslo strategiją tinkama rizikos valdymo sistema;

b) 

turi būti nustatyta aiški kiekvieno prekybos operacijų sąrašo organizacinė struktūra; konkretaus prekybos operacijų sąrašo pozicijos turi būti tvarkomos paskirtų tos įstaigos prekiautojų; kiekvienas prekiautojas turi atlikti jam pavestas su prekybos operacijų sąrašu susijusias pareigas; kiekvienas prekiautojas priskiriamas tik vienam prekybos operacijų sąrašui;

c) 

kiekvieno prekybos operacijų sąrašo pozicijų ribos nustatomos pagal to prekybos operacijų sąrašo verslo strategiją;

d) 

prekybos operacijų sąrašo lygmens veiklos, pelningumo, rizikos valdymo ir reguliavimo reikalavimų ataskaitos rengiamos bent kas savaitę ir reguliariai pateikiamos valdymo organui;

e) 

turi būti nustatytas aiškus kiekvieno prekybos operacijų sąrašo metinis veiklos planas, įskaitant aiškiai nustatytą atlygio politiką, remiantis patikimais veiklos rezultatų vertinimo kriterijais;

f) 

kiekvieno prekybos operacijų sąrašo atžvilgiu kas mėnesį parengiamos ataskaitos apie besibaigiančio termino pozicijas, einamosios paros prekybos operacijų sandorių ribų pažeidimus, kasdienių prekybos operacijų sandorių ribų pažeidimus ir veiksmus, kurių įstaiga ėmėsi reaguodama į tuos pažeidimus, taip pat parengiami rinkos likvidumo įvertinimai, ir visa ši informacija pateikiama kompetentingoms institucijoms.

3.  
Nukrypstant nuo 2 dalies b punkto, įstaiga gali priskirti prekiautoją daugiau nei vienam prekybos operacijų sąrašui su sąlyga, kad įstaiga savo kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo tai, kad priskyrimas atliktas vadovaujantis verslo ar išteklių sumetimais ir kad jį atliekant atsižvelgta į kitus kokybinius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, taikytinus prekiautojams ir prekybos operacijų sąrašams.
4.  
Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms, kokiu būdu jos užtikrina 2 dalies laikymąsi. Kompetentingos institucijos gali pareikalauti, kad įstaiga pakeistų savo prekybos operacijų sąrašų struktūrą ar organizavimą taip, kad būtų laikomasi šio straipsnio.

▼M17

5.  
Siekdamos apskaičiuoti savo nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, įstaigos visas savo ne prekybos knygos pozicijas, kurioms kyla valiutos kurso rizika arba biržos prekių rizika, įtraukia į pagal 1 dalį sudarytus prekybos operacijų sąrašus, kurių rizika yra panaši į tų pozicijų riziką.
6.  
Nukrypdamos nuo 5 dalies, įstaigos, apskaičiuodamos savo nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, gali sudaryti vieną ar daugiau prekybos operacijų sąrašų, į kuriuos jos įtraukia tik ne prekybos knygos pozicijas, kurioms kyla valiutos kurso rizika arba biržos prekių rizika. Tiems prekybos operacijų sąrašams 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi.

104c straipsnis

Kapitalo pakankamumo koeficientų užsienio valiutos kurso rizikos apsidraudimo vertinimas

1.  

Įstaiga, sąmoningai prisiėmusi rizikos poziciją, kad bent iš dalies apsidraustų nuo nepalankių bet kurio iš savo kapitalo pakankamumo koeficientų užsienio valiutos kurso pokyčių, kaip nurodyta 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, gavusi savo kompetentingos institucijos leidimą, gali tos rizikos pozicijos neįtraukti į nuosavų lėšų reikalavimus valiutos kurso rizikai padengti, kaip nurodyta 325 straipsnio 1 dalyje, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

maksimali į nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti neįtraukiamos rizikos pozicijos suma neviršija rizikos pozicijos sumos, neutralizuojančios bet kurio iš kapitalo pakankamumo koeficientų jautrumą nepalankiems užsienio valiutos kurso pokyčiams;

b) 

rizikos pozicija neįtraukiama į nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti bent šešis mėnesius;

c) 

įstaiga yra sukūrusi tinkamą rizikos valdymo sistemą, kad apsidraustų nuo nepalankių bet kurio iš savo kapitalo pakankamumo koeficientų užsienio valiutos kurso pokyčių, įskaitant aiškią apsidraudimo strategiją ir valdymo struktūrą;

d) 

įstaiga pateikė kompetentingai institucijai pagrindimą, kodėl neįtraukė rizikos pozicijos į nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, išsamų tos rizikos pozicijos aprašymą ir sumą, kuri nėra įtraukiama.

2.  
Rizikos pozicijų neįtraukimas į nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal 1 dalį taikomas nuosekliai.
3.  
Kompetentinga institucija patvirtina visus pakeitimus, kuriuos įstaiga padaro 1 dalies c punkte nurodytoje rizikos valdymo sistemoje ir 1 dalies d punkte nurodytuose rizikos pozicijų aprašymuose.
4.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

rizikos pozicijas, kurias įstaiga gali sąmoningai prisiimti, kad bent iš dalies apsidraustų nuo bet kurio iš 1 dalyje nurodytų jos kapitalo pakankamumo koeficientų nepalankių užsienio valiutos kurso pokyčių;

b) 

kaip nustatyti šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą maksimalią sumą ir kaip įstaiga neįtraukia tos sumos taikydama kiekvieną iš 325 straipsnio 1 dalyje nurodytų metodų;

c) 

kriterijus, kuriuos turi atitikti 1 dalies c punkte nurodyta įstaigos rizikos valdymo sistema, kad ją būtų galima laikyti tinkama šio straipsnio tikslais.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2026 m. liepos 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼B

105 straipsnis

Riziką ribojančiais principais pagrįsto vertinimo reikalavimai

▼M8

1.  
Visoms prekybos knygos pozicijoms ir ne prekybos knygos pozicijoms, įvertintoms tikrąja verte, taikomi šiame straipsnyje nustatyti riziką ribojančiais principais pagrįsto vertinimo standartai. Įstaigos visų pirma užtikrina, kad jų prekybos knygos pozicijų riziką ribojančiais principais pagrįstas vertinimas būtų pakankamai tikslus, atsižvelgdamos į prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų, įvertintų tikrąja verte, dinamišką pobūdį, prudencinio patikimumo reikalavimus, taip pat su prekybos knygos pozicijomis ir ne prekybos knygos pozicijomis, įvertintomis tikrąja verte, susijusių kapitalo reikalavimų taikymo būdą bei tikslą.

▼B

2.  

Įstaigos sukuria ir taiko sistemas bei kontrolės mechanizmus, kurių pakaktų riziką ribojančiais principais pagrįstiems ir patikimiems įverčiams gauti. Į šias sistemas ir kontrolės mechanizmus įtraukiami bent šie aspektai:

a) 

dokumentuose apibrėžta vertinimo proceso politika ir procedūros, be kita ko, aiškiai apibrėžta atsakomybė už įvairias su vertinimu susijusias sritis, rinkos informacijos šaltiniai, jų tinkamumo įvertinimas, nestebimų duomenų, kurie atspindi įstaigos prielaidas dėl to, kuo remdamiesi rinkos dalyviai nustato pozicijos kainą, naudojimo gairės, nepriklausomo vertinimo periodiškumas, prekybos dienos pabaigos kainų nustatymo laikas, įverčių koregavimo procedūros, mėnesio pabaigoje ir ad hoc atliekamo tikrinimo procedūros;

▼C2

b) 

už vertinimo procesą atsakingo padalinio atskaitomybės ryšiai, kurie turi būti aiškūs ir nepriklausomi nuo sandorius sudarančio padalinio, ir kurių galutinė grandis yra valdymo organas.

▼M8

3.  
Įstaigos bent kartą per dieną tikrąja verte pervertina prekybos knygos pozicijų vertę. Tų pozicijų vertės pokyčiai nurodomi įstaigos pelno ir nuostolio ataskaitoje.
4.  
Įstaigos savo prekybos knygos pozicijas ir ne prekybos knygos pozicijas, įvertintas tikrąja verte, įvertina rinkos kainomis, jei tai įmanoma, taip pat tada, kai toms pozicijoms taiko atitinkamus kapitalo reikalavimus.

▼B

5.  
Vertindama pozicijas rinkos kainomis, įstaiga taiko labiau riziką ribojančiais principais pagrįstas pirkimo ir pardavimo kainas, išskyrus atvejus, kai įstaiga gali uždaryti savo poziciją vidutine rinkos kaina. Jei įstaigos naudojasi šia nukrypti leidžiančia nuostata, jos kas šešis mėnesius informuoja savo kompetentingas institucijas apie atitinkamas pozicijas ir pateikia įrodymų, kad jos gali uždaryti tas pozicijas vidutine rinkos kaina.

▼M8

6.  
Kai įvertinti rinkos kainomis neįmanoma, įstaigos savo pozicijas ir portfelius konservatyviai įvertina pagal modelį, taip pat tais atvejais, kai skaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus prekybos knygos pozicijoms ir ne prekybos knygos pozicijoms, įvertintoms tikrąja verte.

▼B

7.  

Vertindamos pagal modelį, įstaigos laikosi šių reikalavimų:

a) 

vyresnioji vadovybė žino, kurios prekybos knygos arba kitų tikrąja verte vertinamų pozicijų sudedamosios dalys vertinamos pagal modelį, ir supranta taip sukuriamo netikrumo dėl duomenų apie riziką / veiklos rezultatus reikšmingumą;

b) 

įstaigos naudoja rinkos duomenis, jei įmanoma, atitinkančius rinkos kainas, ir dažnai vertina rinkos duomenų, susijusių su tam tikra vertinama pozicija, tinkamumą ir modelio parametrus;

c) 

jei įmanoma, įstaigos naudoja vertinimo metodikas, kurios yra pripažintos rinkos praktikoje tam tikroms finansinėms priemonėms ar biržos prekėms vertinti;

d) 

jei modelį sukūrė pati įstaiga, jis turi būti pagrįstas tinkamomis prielaidomis, kurias įvertino ir patikrino jį kuriant nedalyvavę tinkamos kvalifikacijos asmenys;

e) 

įstaigos yra nustačiusios formalias pokyčių kontrolės procedūras, o vertinimams patikrinti turi ir periodiškai naudoja patikimą modelio kopiją;

f) 

už rizikos valdymą atsakingas padalinys žino naudojamų modelių trūkumus ir vertinimo rezultatus aiškina atsižvelgdamas į tuos trūkumus; ir

g) 

įstaigų modeliai periodiškai peržiūrimi, siekiant nustatyti jų veiklos rezultatų tikslumą; be kita ko, įvertinama, ar visada pasitvirtina prielaidos, atliekama pelno ir nuostolio palyginti su rizikos veiksniais analizė, o tikrosios uždarymo vertės palyginamos su rezultatais, gautais naudojant modelį.

▼M8

pirmos pastraipos d punkto tikslais modelis kuriamas arba tvirtinamas nepriklausomai nuo prekybos operacijų sąrašų ir atliekamas nepriklausomas modelio tikrinimas, įskaitant matematinių skaičiavimų, prielaidų ir programinės įrangos tinkamumo įvertinimą.

▼B

8.  
Be kiekvieną dieną atliekamo vertinimo rinkos kainomis arba vertinimo pagal modelį, įstaigos vykdo nepriklausomą kainų patikrą. Rinkos kainų ir taikant modelį naudojamų duomenų patikrą atlieka asmuo arba padalinys, kurie nepriklauso nuo asmenų ar padalinių, kurie yra susiję su prekybos knyga, bent kartą per mėnesį arba dažniau, atsižvelgiant į rinkos arba prekybinės veiklos pobūdį. Jei nėra nepriklausomų duomenų apie kainas šaltinių arba jei jie yra gana subjektyvūs, gali būti pasitelktos tokios riziką ribojančiais principais pagrįstos priemonės, kaip vertinimo rezultatų koregavimas.
9.  
Įstaigos nustato ir taiko procedūras, leidžiančias koreguoti vertinimo rezultatus.
10.  
Įstaigos formaliai numato šiuos vertinimo rezultatų koregavimus: neuždirbtos kredito maržos, pozicijos uždarymo išlaidų, operacinės rizikos, rinkos kainų neapibrėžtumo, išankstinio sutarties nutraukimo, investavimo ir finansavimo išlaidų, būsimų administracinių išlaidų ir atitinkamais atvejais modelio rizikos.
11.  

Įstaigos nustato ir taiko procedūras, skirtas dabartinio bet kurių mažiau likvidžių pozicijų, kurios visų pirma gali susidaryti dėl rinkos įvykių arba su įstaiga susijusių situacijų, pavyzdžiui, koncentruotų pozicijų ir (arba) pozicijų, kurių pradinė planuota laikymo trukmė buvo viršyta, vertinimo koregavimui nustatyti. Jei reikia, įstaigos daro tokius koregavimus šalia kitų pozicijos vertės, kuri yra naudojama finansinės atskaitomybės tikslais, pakeitimų, ir tokie koregavimai sudaromi taip, kad rodytų pozicijos nelikvidumą. Taikydamos tokias procedūras ir priimdamos sprendimą, ar reikia koreguoti mažiau likvidžių pozicijų vertinimą, įstaigos atsižvelgia į keletą veiksnių. Prie šių veiksnių priskiriama:

▼M8

a) 

papildomo laiko, kurio prireiktų pozicijai arba pozicijos rizikai apdrausti po likvidumo terminų, kurie pagal 325bd straipsnį buvo priskirti pozicijos rizikos veiksniams, trukmė;

▼B

b) 

pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo kintamumas ir vidurkis;

c) 

kotiruojama rinkos kaina (rinkos formuotojų skaičius ir tapatybė) ir prekybos apimčių kintamumas ir vidurkis, įskaitant prekybos apimtis nepalankiausiomis rinkos aplinkybėmis;

d) 

rinkos koncentracija;

e) 

pozicijų kitimas;

f) 

apimtis, kuria vertinimas yra grindžiamas vertinimu pagal modelį;

g) 

kitų modelio rizikos rūšių poveikis.

12.  
Įstaigos, kurios vertinimui atlikti pasitelkia trečiąsias šalis arba kurios atlieka vertinimą naudodamos modelį, nusprendžia, ar taikyti vertinimo koregavimą. Be to, įstaigos apsvarsto, ar reikia nustatyti koregavimą mažiau likvidžioms pozicijoms, ir šio koregavimo tinkamumą nuolat persvarsto. Įstaigos taip pat tiksliai įvertina vertinimo koregavimo, susijusio su taikant modelius įvedamų parametrų neapibrėžtumu, poreikį.
13.  
Sudėtingų produktų atveju, įskaitant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestines finansines priemones, įstaigos tiksliai įvertina, ar reikia koreguoti vertinimą, kad būtų atspindėta modelio rizika, susijusi su galbūt netinkamos vertinimo metodikos naudojimu, ir modelio rizika, susijusi su nestebimų (ir, gali būti, neteisingų) vertinimo modelio gradavimo parametrų taikymu.
14.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kokiomis sąlygomis šio straipsnio 1 dalies tikslais turi būti taikomi 105 straipsnio reikalavimai.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

106 straipsnis

Vidaus apsidraudimas

1.  

Vidaus apsidraudimo pozicijos visų pirma atitinka šiuos reikalavimus:

a) 

jomis neturi būti pirmiausia siekiama išvengti nuosavų lėšų reikalavimų ar šiuos reikalavimus sumažinti;

b) 

jų naudojimas tinkamai įforminamas dokumentais ir jam taikomos konkrečios vidinio patvirtinimo ir audito procedūros;

c) 

jos tvarkomos rinkos sąlygomis;

d) 

vidaus apsidraudimo pozicijų rinkos rizikos dalis dinamiškai valdoma kaip prekybos knygos rizika, neviršijant leistinų ribų;

▼C2

e) 

jos atidžiai stebimos pagal tinkamas procedūras.

▼M8

2.  
1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi nedarant poveikio atitinkamai ne prekybos knygos ir prekybos knygos apsidraudimo pozicijoms taikomiems reikalavimams.

▼M17

3.  
Jei įstaiga apdraudžia ne prekybos knygos kredito rizikos poziciją arba sandorio šalies rizikos poziciją, naudodama į jos prekybos knygą įtrauktą kredito išvestinę finansinę priemonę, ši kredito išvestinės finansinės priemonės pozicija, apskaičiuojant 92 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytas pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, pripažįstama kaip ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijos arba sandorio šalies rizikos pozicijos vidinis apsidraudimas, kai įstaiga su reikalavimus atitinkančia trečiąja šalimi užtikrinimo teikėja sudaro kitą su kredito išvestine finansine priemone susijusį sandorį, kuris atitinka netiesioginio kredito užtikrinimo ne prekybos knygoje reikalavimus ir visiškai padengia vidinio apsidraudimo pozicijų rinkos riziką.

Apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimą rinkos rizikai padengti, į prekybos knygą įtraukiamas ir pagal pirmą pastraipą pripažintas vidinis apsidraudimas, ir su reikalavimus atitinkančia trečiąja šalimi užtikrinimo teikėja sudarytas kredito išvestinės finansinės priemonės sandoris. Siekiant apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, taikant 325 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą metodą, abi pozicijos įtraukiamos į tą patį prekybos operacijų sąrašą, kuriame tvarkoma panašių rūšių rizika.

4.  
Jei įstaiga apdraudžia ne prekybos knygos nuosavybės vertybinių popierių rizikos poziciją, naudodama į jos prekybos knygą įtrauktą su nuosavybės vertybiniais popieriais susietą išvestinę finansinę priemonę, ši su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės pozicija, apskaičiuojant 92 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytas pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, pripažįstama kaip ne prekybos knygos nuosavybės vertybinių popierių rizikos pozicijos vidinis apsidraudimas, kai įstaiga su reikalavimus atitinkančia trečiąja šalimi užtikrinimo teikėja sudaro kitą su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės sandorį, kuris atitinka netiesioginio kredito užtikrinimo ne prekybos knygoje reikalavimus ir visiškai padengia vidinio apsidraudimo pozicijų rinkos riziką.

Apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimą rinkos rizikai padengti, į prekybos knygą įtraukiamas ir pagal šios dalies pirmą pastraipą pripažintas vidinis apsidraudimas, ir su reikalavimus atitinkančia trečiąja šalimi užtikrinimo teikėja sudarytas su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės sandoris. Siekiant apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, taikant 325 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą metodą, abi pozicijos įtraukiamos į tą patį prekybos operacijų sąrašą, kuriame tvarkoma panašių rūšių rizika.

▼M17

4a.  
3 ir 4 dalies tikslais įstaigos sudarytas kredito arba su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės sandoris gali susidėti iš kelių sandorių su keliomis reikalavimus atitinkančiomis trečiosiomis šalimis užtikrinimo teikėjomis, jeigu kaip rezultatas susidaręs agreguotasis sandoris atitinka tose dalyse nustatytas sąlygas.

▼M17

5.  

Jei įstaiga apdraudžia ne prekybos knygos palūkanų normos rizikos pozicijas, naudodama į savo prekybos knygą įtrauktą palūkanų normos rizikos poziciją, pagal Direktyvos 2013/36/ES 84 ir 98 straipsnius vertinant iš ne prekybos knygos pozicijų kylančią palūkanų normos riziką, ta palūkanų normos rizikos pozicija laikoma vidiniu apsidraudimu, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a) 

siekiant apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, taikant 325 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytus metodus, pozicija buvo priskirta atskiram nuo kitos prekybos knygos pozicijos portfeliui, kurio verslo strategija skirta tik palūkanų normos rizikos pozicijos vidinių apsidraudimų rinkos rizikai valdyti ir mažinti;

b) 

siekiant apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, taikant 325 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą metodą, pozicija buvo priskirta prekybos operacijų sąrašui, kurio verslo strategija skirta tik palūkanų normos rizikos pozicijos vidinio apsidraudimo rinkos rizikai valdyti ir mažinti;

c) 

įstaiga dokumentuose yra išsamiai dokumentavusi, kaip, laikantis Direktyvos 2013/36/ES 84 ir 98 straipsniuose nustatytų reikalavimų, pozicija mažina iš ne prekybos knygos pozicijų kylančią palūkanų normos riziką.

▼M17

5a.  
5 dalies a punkto tikslais įstaiga gali tam portfeliui priskirti kitas palūkanų normos rizikos pozicijas, prisiimtas su trečiosiomis šalimis, arba su savo prekybos knyga, jeigu įstaiga, prisiimdama priešingas palūkanų normos rizikos pozicijas su trečiosiomis šalimis, visiškai padengia tų palūkanų normos rizikos pozicijų, prisiimtų su savo prekybos knyga, rinkos riziką.
5b.  

Šio straipsnio 5 dalies b punkte nurodytam prekybos operacijų sąrašui taikomi šie reikalavimai:

a) 

į tą prekybos operacijų sąrašą gali būti įtrauktos kitos palūkanų normos rizikos pozicijos, prisiimtos su trečiosiomis šalimis arba su kitais įstaigos prekybos operacijų sąrašais, jeigu tos pozicijos atitinka 104 straipsnyje nurodytus įtraukimo į prekybos knygą reikalavimus ir tie kiti prekybos operacijų sąrašai visiškai padengia tų kitų palūkanų normos rizikos pozicijų rinkos riziką, prisiimant priešingas palūkanų normos rizikos pozicijas su trečiosiomis šalimis;

b) 

į tą prekybos operacijų sąrašą nėra įtraukiamos jokios prekybos knygos pozicijos, kurios nėra nurodytos šios dalies a punkte;

c) 

nukrypstant nuo 104b straipsnio, tam prekybos operacijų sąrašui to straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi.

▼M17

6.  
Visų 5 dalies a punkte nurodytam atskiram portfeliui arba tos dalies b punkte nurodytam prekybos operacijų sąrašui priskirtų pozicijų nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti apskaičiuojami atskirai ir papildo kitų prekybos knygos pozicijų nuosavų lėšų reikalavimus.
7.  

Jeigu įstaiga apdraudžia kredito vertinimo koregavimo (CVA) rizikos poziciją naudodama į jos prekybos knygą įtrauktą išvestinę finansinę priemonę, tos išvestinės finansinės priemonės pozicija pripažįstama CVA rizikos pozicijos vidiniu apsidraudimu siekiant apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti, taikant 383 ar 384 straipsnyje nustatytus metodus, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a) 

išvestinių finansinių priemonių pozicija pripažįstama reikalavimus atitinkančiu apsidraudimu pagal 386 straipsnį;

b) 

jeigu išvestinių finansinių priemonių pozicijai taikomas kuris nors iš 325c straipsnio 2 dalies b ar c punkte arba 325e straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų reikalavimų, įstaiga visiškai padengia tos išvestinių finansinių priemonių pozicijos rinkos riziką, prisiimdama priešingas pozicijas su trečiosiomis šalimis.

Pagal pirmą pastraipą pripažinto vidinio apsidraudimo priešinga prekybos knygos pozicija įtraukiama į įstaigos prekybos knygą siekiant apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti.

▼B

II

ANTRAŠTINĖ DALIS

KAPITALO, REIKALINGO KREDITO RIZIKAI PADENGTI, POREIKIS

1

SKYRIUS

Bendrieji principai

107 straipsnis

Kredito rizikos vertinimo būdai

▼M17

1.  
Įstaigos, norėdamos 92 straipsnio 4 dalies a ir g punktų tikslais apskaičiuoti savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, taiko 2 skyriuje numatytą standartizuotą metodą arba, jei vadovaujantis 143 straipsniu kompetentingos institucijos tai leidžia, 3 skyriuje numatytą vidaus reitingais pagrįstą metodą.
2.  

Prekybos pozicijoms ir įmokoms į pagrindinių sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymo fondą įstaigos, norėdamos 92 straipsnio 4 dalies a ir g punktų tikslais apskaičiuoti savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, taiko 6 skyriaus 9 skirsnyje nustatytą tvarką. Visų kitų rūšių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms įstaigos taiko šią tvarką:

a) 

kitų rūšių reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies pozicijos – kaip įstaigos pozicijos;

b) 

kitų rūšių reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies pozicijos – kaip įmonių pozicijos.

3.  
Šio reglamento tikslais trečiųjų valstybių investicinių įmonių, trečiųjų valstybių kredito įstaigų pozicijos ir trečiųjų valstybių biržų pozicijos, taip pat trečiųjų valstybių finansų įstaigų, kurioms veiklos leidimą išduoda ir kurias prižiūri trečiųjų valstybių valdžios institucijos ir kurioms taikomi prudenciniai reikalavimai, patikimumo požiūriu panašūs į įstaigoms taikomus prudencinius reikalavimus, pozicijos vertinamos kaip turimos įstaigų pozicijos tik jeigu trečioji valstybė tam subjektui taiko prudencinius ir priežiūros reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams.

▼B

4.  
3 dalies tikslais Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, gali priimti sprendimą, ar trečioji valstybė taiko riziką ribojančius priežiūros ir reguliavimo reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, iki 2015 m. sausio 1 d. įstaigos gali toliau laikyti 3 dalyje nurodytų subjektų pozicijas įstaigų pozicijomis, jei atitinkamos kompetentingos institucijos iki 2014 m. sausio 1 d. yra patvirtinusios, kad atitinkama trečioji valstybė atitinka tos tvarkos taikymo reikalavimus.

▼M17

108 straipsnis

Kredito rizikos ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos mažinimo būdų naudojimas pagal standartizuotą metodą ir pagal IRB metodą

1.  
Pozicijoms, kurioms įstaiga taiko standartizuotą metodą pagal 2 skyrių arba IRB metodą pagal 3 skyrių, bet netaiko savo LGD įverčių pagal 143 straipsnį, įstaiga gali atsižvelgti į tiesioginio kredito užtikrinimo poveikį pagal 4 skyrių, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas 92 straipsnio 4 dalies a ir g punktų tikslais ir, kai aktualu, apskaičiuodama tikėtino nuostolio sumas 36 straipsnio 1 dalies d punkte ir 62 straipsnio d punkte nurodyto skaičiavimo tikslais.
2.  
Pozicijoms, kurioms įstaiga taiko IRB metodą naudodama savo LGD įverčius pagal 143 straipsnį, įstaiga gali atsižvelgti į tiesioginio kredito užtikrinimo poveikį pagal 3 skyrių apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas 92 straipsnio 4 dalies a ir g punktų tikslais ir, kai aktualu, tikėtino nuostolio sumas 36 straipsnio 1 dalies d punkte ir 62 straipsnio d punkte nurodyto skaičiavimo tikslais.
3.  
Jeigu įstaiga taiko IRB metodą naudodama savo LGD įverčius pagal 143 straipsnį pradinei pozicijai ir palyginamoms užtikrinimo teikėjo tiesioginėms pozicijoms, įstaiga gali atsižvelgti į netiesioginio kredito užtikrinimo poveikį pagal 3 skyrių apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas 92 straipsnio 4 dalies a ir g punktų tikslais ir, kai aktualu, tikėtino nuostolio sumas 36 straipsnio 1 dalies d punkte ir 62 straipsnio d punkte nurodyto skaičiavimo tikslais. Visais kitais atvejais, tais tikslais, įstaiga gali atsižvelgti į netiesioginio kredito užtikrinimo poveikį apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtino nuostolio sumas pagal 4 skyrių.
4.  

Remiantis 5 dalyje nustatytomis sąlygomis, įstaigos paskolas fiziniams asmenims gali laikyti gyvenamosios paskirties turto hipoteka užtikrintomis pozicijomis, o ne garantuotomis pozicijomis, atitinkamai II antraštinės dalies 2, 3 ir 4 skyrių tikslais, jeigu valstybėje narėje tenkinamos šios tokioms paskoloms taikomos sąlygos:

a) 

dauguma paskolų fiziniams asmenims gyvenamosios paskirties turtui įsigyti toje valstybėje narėje suteikiama ne kaip hipoteka teisine forma;

b) 

dauguma paskolų fiziniams asmenims gyvenamosios paskirties turtui įsigyti toje valstybėje narėje garantuojama užtikrinimo teikėjo, kurio paskirtosios ECAI kredito rizikos vertinimas atitinka 1 ar 2 kredito kokybės žingsnį, kuris yra būtinas, kad įstaigai būtų grąžinta visa suma, jeigu pirminis skolininkas neįvykdytų savo įsipareigojimų;

c) 

įstaiga turi juridinę teisę gauti gyvenamosios paskirties turto hipoteką, jeigu b punkte nurodytas užtikrinimo teikėjas nevykdo arba nebegali vykdyti savo įsipareigojimų pagal suteiktą garantiją.

Kompetentingos institucijos informuoja EBI, kai jų jurisdikcijų nacionalinėse teritorijose tenkinamos šios dalies pirmoje pastraipoje, a, b ir c punktuose nustatytos sąlygos, ir pateikia užtikrinimo teikėjų, kuriems gali būti taikomas tas šios dalies ir 5 dalies sąlygas atitinkantis režimas, vardus ir pavardes (pavadinimus).

EBI paskelbia visų tokių reikalavimus atitinkančių užtikrinimo teikėjų sąrašą savo svetainėje ir kasmet tą sąrašą atnaujina.

5.  

4 dalies tikslais toje dalyje nurodytos paskolos gali būti laikomos gyvenamosios paskirties turto hipoteka užtikrintomis pozicijomis, o ne garantuotomis pozicijomis, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

pozicijos, kuriai taikomas standartizuotas metodas, atveju pozicija atitinka visus reikalavimus, kad ją būtų galima priskirti prie „nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintų pozicijų“, kurioms taikomas standartizuotas metodas, klasės pagal 124 ir 125 straipsnius, išskyrus atvejus, kai paskolą suteikianti įstaiga neturi gyvenamosios paskirties turto hipotekos;

b) 

pozicijos, kuriai taikomas IRB metodas, atveju pozicija atitinka visus reikalavimus, kad ją būtų galima priskirti prie „gyvenamosios paskirties turtu užtikrintų mažmeninių pozicijų“, kurioms taikomas IRB metodas, klasės pagal 147 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktį, išskyrus atvejus, kai paskolą suteikianti įstaiga neturi gyvenamosios paskirties turto hipotekos;

c) 

suteikiant paskolą gyvenamosios paskirties turto atžvilgiu hipotekos kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės netaikomos, o paskolų, suteiktų nuo 2014 m. sausio 1 d. atveju – skolininkas pagal sutartį įsipareigoja be paskolą iš pradžių suteikusios įstaigos sutikimo neteikti jokių hipotekos kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių;

d) 

užtikrinimo teikėjas yra reikalavimus atitinkantis užtikrinimo teikėjas, kaip nurodyta 201 straipsnyje, ir turi paskirtosios ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, atitinkantį 1 ar 2 kredito kokybės žingsnį;

e) 

užtikrinimo teikėjas yra įstaiga arba finansų sektoriaus subjektas, kuriam taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, panašūs į tuos, kurie taikomi įstaigoms ar draudimo įmonėms;

f) 

užtikrinimo teikėjas yra sukūręs visiškai finansuojamą savitarpio garantijų fondą arba lygiavertį užtikrinimą draudimo įmonėms, kad būtų padengiami kredito rizikos nuostoliai, o jų kalibravimą periodiškai peržiūri kompetentinga institucija ir periodiškai bent kas dvejus metus atliekamas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis;

g) 

įstaiga pagal sutartis ir teisės aktus yra įgaliota gauti gyvenamosios paskirties turto hipoteką, jeigu užtikrinimo teikėjas nevykdo arba nebegali vykdyti savo įsipareigojimų pagal suteiktą garantiją.

6.  
Įstaigos, kurios naudojasi 4 dalyje numatyta galimybe tam tikro reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo atžvilgiu, pasitelkdamos toje dalyje nurodytą mechanizmą, tai daro visų savo fizinių asmenų pozicijų, kurias pagal tą mechanizmą garantavo tas užtikrinimo teikėjas, atveju.

▼M5

109 straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertinimas

Įstaigos apskaičiuoja pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumą pagal 5 skyrių.

▼B

110 straipsnis

Kredito rizikos koregavimo tvarka

1.  
Standartizuotą metodą taikančios įstaigos bendruosius kredito rizikos koregavimus atlieka pagal 62 straipsnio c punktą.
2.  
IRB metodą taikančios įstaigos bendruosius kredito rizikos koregavimus atlieka pagal 159 straipsnį, 62 straipsnio d punktą ir 36 straipsnio 1 dalies d punktą.

Šio straipsnio ir 2 bei 3 skyrių tikslais atliekant bendruosius ir specifinius kredito rizikos koregavimus atidėjiniai bendrai banko rizikai neįskaitomi.

3.  

IRB metodą taikančios įstaigos, kurios daliai savo pozicijų konsoliduotai arba individualiai taiko standartizuotą metodą, pagal 148 ir 150 straipsnius nustato bendrojo kredito rizikos koregavimo dalį, kuri turi būti priskirta prie bendrojo kredito rizikos koregavimo pagal standartizuotą metodą ir prie bendrojo kredito rizikos koregavimo pagal IRB metodą taip:

a) 

kai konsoliduojama įstaiga taiko tik IRB metodą, esant tokiam atvejui, šios įstaigos bendrajam kredito rizikos koregavimui taikoma 2 dalyje nustatyta tvarka;

b) 

kai konsoliduojama įstaiga taiko tik standartizuotą metodą, esant tokiam atvejui, šios įstaigos bendrajam kredito rizikos koregavimui taikoma 1 dalyje nustatyta tvarka;

c) 

likęs kredito rizikos koregavimas paskirstomas proporcingai pagal pozicijų, įvertintų pagal riziką, sumas, kurioms taikomas standartizuotas metodas, ir sumas, kurioms taikomas IRB metodas.

4.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kaip apskaičiuoti specifinius ir bendruosius kredito rizikos koregavimus laikantis taikytinos apskaitos sistemos, šiais atvejais:

a) 

kai pozicijos vertė apskaičiuojama pagal 111 straipsnyje nurodytą standartizuotą metodą;

b) 

kai pozicijos vertė apskaičiuojama pagal 166–168 straipsniuose nurodytą IRB metodą;

c) 

kai vertinamos tikėtinų nuostolių sumos, nurodytos 159 straipsnyje;

d) 

kai skaičiuojama pozicijos vertė, apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumas, nurodytas 246 ir 266 straipsniuose;

e) 

nustatant įsipareigojimų neįvykdymą pagal 178 straipsnį.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M17

110a straipsnis

Sutartimis įformintų susitarimų, kurie nėra įsipareigojimai, stebėsena

Įstaigos stebi sutartimis įformintus susitarimus, atitinkančius visas 5 straipsnio 10 dalies a-e punktuose nustatytas sąlygas, ir pagal savo kompetentingų institucijų reikalavimus dokumentuoja visų tų sąlygų laikymąsi.

▼B

2

SKYRIUS

Standartizuotas metodas

1

skirsnis

Bendrieji principai

▼M17

111 straipsnis

Pozicijos vertė

1.  
Turto straipsnio pozicijos vertė yra jo apskaitinė vertė, likusi pritaikius specifinės kredito rizikos koregavimus pagal 110 straipsnį, papildomus vertės koregavimus pagal 34 straipsnį, susijusius su įstaigos ne prekybos knygoje apskaitoma veikla, atskaitymus pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą ir kitus nuosavų lėšų sumažinimus, susijusius su tuo turto straipsniu.
2.  

I priede išvardytų nebalansinių straipsnių pozicijos vertė yra toliau nurodyta straipsnio nominaliosios vertės, atskaičius specifinės kredito rizikos koregavimus pagal 110 straipsnį ir atskaitymus pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą, procentinė dalis:

a) 

100 % – 1 grupės straipsnių atveju;

b) 

50 % – 2 grupės straipsnių atveju;

c) 

40 % – 3 grupės straipsnių atveju;

d) 

20 % – 4 grupės straipsnių atveju;

e) 

10 % – 5 grupės straipsnių atveju.

3.  

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų nebalansinių straipsnių įsipareigojimo pozicijos vertė yra mažesnė iš toliau nurodytų įsipareigojimo nominaliosios vertės, atskaičius specifinės kredito rizikos koregavimus ir atskaitymus pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą, procentinių dalių:

a) 

šio straipsnio 2 dalyje nurodyta procentinė dalis, taikoma straipsniui, dėl kurio yra prisiimtas įsipareigojimas;

b) 

šio straipsnio 2 dalyje nurodyta procentinė dalis, taikoma įsipareigojimo rūšiai.

4.  
Įstaigos pasiūlyti, bet kliento dar nepriimti sutartimis įforminti susitarimai, kurie taptų įsipareigojimais, jei klientas juos priimtų, yra vertinami kaip įsipareigojimai ir jiems taikoma pagal 2 dalį numatyta procentinė dalis.

Sutartimis įformintiems susitarimams, kurie atitinka 5 straipsnio 10 dalies a-e punktuose nurodytas sąlygas, taikoma 0 % procentinė dalis.

5.  
Jeigu įstaiga taiko 223 straipsnyje nurodytą išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, vertybinių popierių ar biržos prekių, parduotų, pateiktų ar paskolintų pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorį, pozicijos vertė padidinama atitinkamu kintamumo koregavimo dydžiu, taikytinu tokiems vertybiniams popieriams ar biržos prekėms pagal 223 ir 224 straipsnius.
6.  
II priede nurodytos išvestinės finansinės priemonės pozicijos vertė nustatoma pagal 6 skyrių, atsižvelgiant į novacijos sutarčių ir kitų užskaitos susitarimų poveikį, kaip nurodyta tame skyriuje. Vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir ilgalaikių atsiskaitymo sandorių pozicijos vertė gali būti nustatoma pagal 4 arba 6 skyrių.
7.  
Jei pozicijai taikomas tiesioginis kredito užtikrinimas, pozicijos vertė gali būti pakoreguota pagal 4 skyrių.
8.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

kriterijus, kuriuos įstaigos turi naudoti priskirdamos nebalansinius straipsnius, išskyrus į I priedą jau įtrauktus straipsnius, prie I priede nurodytų 1–5 grupių;

b) 

veiksnius, kurie galėtų varžyti įstaigų gebėjimą panaikinti I priede nurodytus besąlygiškai anuliuojamus įsipareigojimus;

c) 

procesą, kaip EBI pranešama apie įstaigų atliekamą kitų nebalansinių straipsnių, siejamų su panašia rizika, kaip nurodyta I priede, klasifikavimą.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2025 m. liepos 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼B

112 straipsnis

Pozicijų klasės

Kiekviena pozicija priskiriama prie vienos iš šių pozicijų klasių:

a) 

centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijoms;

b) 

regioninės arba vietos valdžios pozicijoms;

c) 

viešojo sektoriaus subjektų pozicijoms;

d) 

daugiašalių plėtros bankų pozicijoms;

e) 

tarptautinių organizacijų pozicijoms;

f) 

įstaigų pozicijoms;

g) 

įmonių pozicijoms;

h) 

mažmeninėms pozicijoms;

▼M17

i) 

nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms ir ADC pozicijoms;

▼B

j) 

pozicijoms esant įsipareigojimų neįvykdymui;

▼M17

k) 

subordinuotosios skolos pozicijoms;

▼B

l) 

padengtų obligacijų pozicijoms;

m) 

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms;

n) 

trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijoms;

o) 

pozicijoms, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai arba akcijos;

p) 

nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms;

q) 

kitoms pozicijoms.

113 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas

▼M17

1.  
Norint apskaičiuoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, rizikos koeficientai taikomi visoms pozicijoms, jeigu tos pozicijos nėra atskaitomos iš nuosavų lėšų arba joms nėra taikoma 72e straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka, laikantis šio reglamento 2 skirsnio nuostatų. Rizikos koeficientų taikymas grindžiamas priklauso nuo pozicijų klasės, kuriai pozicija yra priskiriama, ir nuo jos kredito kokybės tiek, kiek nurodyta 2 skirsnyje. Kredito kokybę galima nustatyti remiantis ECAI suteiktais kredito rizikos vertinimais arba eksporto kreditų agentūrų suteiktais kredito rizikos vertinimais, kaip nurodyta 3 skirsnyje. Išskyrus pozicijas, priskirtas prie pozicijų klasių, išdėstytų šio reglamento 112 straipsnio a, b, c ir e punktuose, kai vertinimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 79 straipsnio b punktą atskleidžia didesnes rizikos charakteristikas nei numatyta kredito kokybės žingsnio, kuriam pozicija būtų priskirta remiantis taikytinu paskirtosios ECAI arba eksporto kreditų agentūros nustatyto kredito rizikos vertinimu, įstaiga priskiria rizikos koeficientą bent vienu kredito kokybės žingsniu aukščiau nei rizikos koeficientas, numatytas paskirtosios ECAI arba eksporto kreditų agentūros kredito rizikos vertinime.

▼B

2.  
1 dalyje nurodyto rizikos koeficiento taikymo tikslais pozicijos vertė dauginama iš rizikos koeficiento, kuris nustatytas pagal 2 skirsnį.

▼M17

3.  
Jei pozicijai taikomas kredito užtikrinimas, atitinkamai pozicijos vertė arba tai pozicijai taikomas rizikos koeficientas gali būti pakoreguoti pagal šį skyrių ir 4 skyrių.

▼B

4.  
Pagal riziką įvertintų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal 5 skyrių.

▼M17

5.  
Bet kurio straipsnio, kuriam šiame skyriuje nėra numatytas rizikos koeficientas, pozicijos vertei priskiriamas 100 % rizikos koeficientas.

▼B

6.  

►M17  Išskyrus pozicijas, dėl kurių susidaro bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo arba 2 lygio kapitalo straipsniai, įstaiga gali, gavusi išankstinį kompetentingų institucijų pritarimą, nuspręsti netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų tos įstaigos pozicijoms su sandorio šalimi, kuri yra jos patronuojančioji įmonė, jos patronuojamoji įmonė, jos patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė arba įmonė, susijusi su įstaiga tokiais ryšiais, kaip tai suprantama Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7 dalyje. Kompetentingos institucijos yra įgaliotos duoti pritarimą, jei įvykdomos šios sąlygos: ◄

▼M17

a) 

sandorio šalis yra įstaiga arba finansų įstaiga, kuriai taikomi atitinkami prudenciniai reikalavimai;

▼B

b) 

sandorio šaliai yra taikomas toks pat visiškas konsolidavimas kaip ir įstaigai;

c) 

sandorio šaliai taikomos tokios pačios rizikos vertinimo, apskaičiavimo ir kontrolės procedūros kaip ir įstaigai;

d) 

sandorio šalis įsteigta toje pačioje valstybėje narėje kaip ir įstaiga;

e) 

šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių tam, kad sandorio šalis skubiai pervestų nuosavas lėšas ar įvykdytų įsipareigojimus įstaigai.

Jeigu įstaigai pagal šią dalį leidžiama netaikyti 1 dalies reikalavimų, ji gali priskirti 0 % rizikos koeficientą.

7.  

Išskyrus pozicijas, dėl kurių susidaro bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo straipsniai, įstaiga gali, gavusi kompetentingų institucijų išankstinį leidimą, netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pozicijoms su sandorio šalimis, su kuriomis įstaiga yra sukūrusi institucinę užtikrinimo sistemą, kuri reiškia pagal sutartį arba įstatuose nustatytą susitarimą prisiimti įsipareigojimus saugoti tas įstaigas, ir visų pirma užtikrina jų likvidumą ir mokumą, kad būtų išvengta bankroto, jei tai tampa reikalinga. Kompetentingos institucijos turi teisę duoti leidimą, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) 

įvykdyti 6 dalies a, d ir e punktuose nustatyti reikalavimai;

b) 

šiais susitarimais užtikrinama, kad taikant institucinę užtikrinimo sistemą pagal įsipareigojimus būtų galima suteikti reikiamą paramą nuosavomis disponuojamomis lėšomis;

c) 

institucinėje užtikrinimo sistemoje naudojamos tinkamos ir vienodai nustatytos rizikos stebėsenos ir klasifikavimo sistemos, kuriomis visapusiškai atskleidžiama visų atskirų sistemos narių ir visos institucinės užtikrinimo sistemos rizikos padėtis, ir joje yra atitinkamų įtakos panaudojimo galimybių; remiantis 178 straipsnio 1 dalimi, pagal šias sistemas vykdoma tinkama neįvykdytų pozicijų stebėsena;

d) 

pagal institucinę užtikrinimo sistemą nustatoma pačios sistemos rizika ir apie ją pranešama atskiriems sistemos nariams;

e) 

pagal institucinę užtikrinimo sistemą kartą per metus sudaromas ir skelbiamas konsoliduotas pranešimas, kuris apima visos institucinės užtikrinimo sistemos balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, pranešimą apie padėtį ir pranešimą apie riziką, arba pranešimas, kuris apima visos institucinės užtikrinimo sistemos apibendrintą balansą, apibendrintą pelno (nuostolio) ataskaitą, pranešimą apie padėtį ir pranešimą apie riziką;

f) 

jei institucinės užtikrinimo sistemos nariai nori išeiti iš sistemos, jie privalo įspėti apie tai mažiausiai prieš 24 mėnesius;

g) 

pašalinamas pakartotinis sudedamųjų dalių, kuriomis remiamasi apskaičiuojant nuosavas lėšas, naudojimas (toliau – daugybinis panaudojimas) ir bet koks netinkamas nuosavų lėšų sudarymas tarp institucinės užtikrinimo sistemos narių;

h) 

institucinės užtikrinimo sistemos dauguma narių yra kredito įstaigos, kurių veikla daugiausia yra vienarūšė;

i) 

sistemų, paminėtų c ir d punktuose, tinkamumą tvirtina atitinkamos kompetentingos institucijos, kurios taip pat vykdo šių sistemų reguliarią stebėseną.

Jeigu įstaiga pagal šią dalį nusprendžia netaikyti 1 dalies reikalavimų, ji gali priskirti 0 % rizikos koeficientą.

2

Skirsnis

Rizikos koeficientai

114 straipsnis

Centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos

1.  
Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms priskiriamas 100 % rizikos koeficientas, nebent jos vertinamos 2–7 dalyse nustatyta tvarka.
2.  

Centrinės valdžios ir centrinių bankų, kurie turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal 1 lentelę, kurioje pateikti ECAI kredito rizikos vertinimai pagal 136 straipsnį.



1  lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

4

5

6

Rizikos koeficientas

0  %

20  %

50  %

100  %

100  %

150  %

3.  
ECB pozicijoms priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.
4.  
Valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms atitinkamos centrinės valdžios ir centrinio banko nacionaline valiuta, priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.

▼C2

▼M11 —————

▼B

7.  
Kai trečiosios valstybės kompetentingos institucijos, kurios taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, bent lygiavertę tai, kuri taikoma Sąjungoje, nacionaline valiuta išreikštoms ir finansuojamoms savo centrinės valdžios ir centrinio banko pozicijoms priskiria rizikos koeficientą, kuris yra mažesnis už 1 ir 2 punktuose nurodytą koeficientą, įstaigos gali taikyti rizikos koeficientus tokioms pozicijoms tokiu pačiu būdu.

Šios dalies tikslais Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos tikrinimo procedūros, gali priimti sprendimą, ar trečioji valstybė taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, kuri yra bent lygiavertė Sąjungoje taikomai tvarkai. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, iki 2015 m. sausio 1 d. įstaigos gali toliau taikyti šioje dalyje išdėstytą tvarką trečiosios valstybės centrinės valdžios arba centrinio banko pozicijoms, jei atitinkamos kompetentingos institucijos iki 2014 m. sausio 1 d. yra patvirtinusios, kad ta trečioji valstybė atitinka tos tvarkos taikymo reikalavimus.

115 straipsnis

Regioninės arba vietos valdžios pozicijos

▼M17

-1.  

Regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijoms, kurios turi paskirtosios ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 1 lentelę, kurioje pateikiamas ECAI kredito rizikos vertinimas pagal 136 straipsnį.



1 lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

4

5

6

Rizikos koeficientas

20 %

50 %

50 %

100 %

100 %

150 %

▼M17

1.  

Regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijoms, kurios neturi paskirtosios ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo, rizikos koeficientas priskiriamas pagal kredito kokybės žingsnį, kuriam pagal 2 lentelę yra priskirta centrinės valdžios institucija, kurios jurisdikcijai priklauso regioninės arba vietos valdžios institucijos, pozicijos.



2 lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

4

5

6

Rizikos koeficientas

20 %

50 %

100 %

100 %

100 %

150 %

Pirmoje pastraipoje nurodytų pozicijų atveju 100 % rizikos koeficientas priskiriamas, jei centrinės valdžios institucija, kurios jurisdikcijai priskiriamos regioninės arba vietos valdžios institucijos, yra nereitinguota.

▼B

2.  
►M17  Nukrypstant nuo - 1 ir 1 dalių, regioninės ar vietos valdžios institucijų pozicijos vertinamos kaip centrinės valdžios institucijos, kurios jurisdikcijoje jos yra įsteigtos, pozicijos, jeigu tokių pozicijų rizika nesiskiria dėl pirmųjų (regioninės ir vietos valdžios institucijų) specifinių pajamų generavimo galimybių ir dėl egzistuojančių tam tikrų institucinių susitarimų, dėl kurių sumažėja įsipareigojimų neįvykdymo rizika. ◄

EBI tvarko viešai prieinamą regioninės ir vietos valdžios Sąjungoje, kurios pozicijas atitinkamos kompetentingos institucijos laiko savo centrinės valdžios pozicijomis, duomenų bazę.

▼M17

3.  
Bažnyčių ar religinių bendruomenių, kurios pagal viešąją teisę yra įsteigtos kaip juridiniai asmenys, jei jos renka mokesčius vadovaudamosi teisės aktais, suteikiančiais joms teisę tuo užsiimti, pozicijos vertinamos kaip regioninės ir vietos valdžios institucijų pozicijos. Tokiais atvejais šio straipsnio 2 dalis netaikoma.

▼B

4.  
►M17  Nukrypstant nuo - 1 ir 1 dalių, kai trečiosios valstybės kompetentingos institucijos, kurios taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, bent jau lygiavertę Sąjungoje taikomai tvarkai, regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijas vertina kaip savo centrinės valdžios institucijos pozicijas ir tokių pozicijų rizika nesiskiria dėl regioninės arba valdžios specifinių pajamų generavimo galimybių ir dėl tam tikrų institucinių susitarimų, skirtų įsipareigojimų neįvykdymo rizikai sumažinti, įstaigos gali tokių regioninės ir vietos valdžios institucijų pozicijų riziką vertinti tokiu pačiu būdu. ◄

Šios dalies tikslais Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos tikrinimo procedūros, gali priimti sprendimą, ar trečioji valstybė taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, kuri yra bent lygiavertė Sąjungoje taikomai tvarkai. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, iki 2015 m. sausio 1 d. įstaigos gali toliau taikyti šioje dalyje išdėstytą tvarką trečiajai valstybei, jei atitinkamos kompetentingos institucijos iki 2014 m. sausio 1 d. yra patvirtinusios, kad ta trečioji valstybė atitinka tos tvarkos taikymo reikalavimus.

▼M17

5.  
Nukrypstant nuo - 1 ir 1 dalių, 2, 3 ir 4 dalyse nenurodytoms valstybių narių regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms tos regioninės ar vietos valdžios institucijos šalies nacionaline valiuta, priskiriamas 20 % rizikos koeficientas.

▼B

116 straipsnis

Viešojo sektoriaus subjektų pozicijos

1.  

Viešojo sektoriaus subjektų, kurie neturi pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo, pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal kredito kokybės žingsnį, kuriam pagal toliau pateiktą 2 lentelę priskiriamos centrinės valdžios, kurios jurisdikcijoje tas viešojo sektoriaus subjektas yra įsteigtas, pozicijos:



2  lentelė

Kredito kokybės žingsnis, kuriam priskiriamos atitinkamos centrinės valdžios pozicijos

1

2

3

4

5

6

Rizikos koeficientas

20  %

50  %

100  %

100  %

100  %

150  %

Viešojo sektoriaus subjektų, įsteigtų šalyse, kurių centrinė valdžia nereitinguota, pozicijoms priskiriamas 100 % rizikos koeficientas.

▼M17

2.  
Viešojo sektoriaus subjektų, kurių kredito rizika yra įvertinta paskirtosios ECAI, pozicijos vertinamos pagal 115 straipsnio - 1 dalį.

▼B

3.  
Viešojo sektoriaus subjektų pozicijoms, kurių pradinis terminas yra trys mėnesiai arba trumpesnis, priskiriamas 20 % rizikos koeficientas.
4.  
Išskirtinėmis aplinkybėmis viešojo sektoriaus subjektų pozicijos gali būti vertinamos kaip centrinės valdžios, regioninės valdžios arba vietos valdžios, kurios jurisdikcijoje šie subjektai yra įsteigti, pozicijos, jei šiai jurisdikcijai priklausiančių kompetentingų institucijų nuomone, šių pozicijų rizika nesiskiria dėl centrinės valdžios, regioninės valdžios arba vietos valdžios suteiktos tinkamos garantijos.

▼M17

EBI tvarko viešai prieinamą visų pirmoje pastraipoje nurodytų Sąjungos viešojo sektoriaus subjektų duomenų bazę.

▼B

5.  
Kai trečiosios valstybės jurisdikcijai priklausančios kompetentingos institucijos, kurios taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, bent lygiavertę Sąjungoje taikomai tvarkai, viešojo sektoriaus subjektų pozicijas vertina pagal 1 arba 2 dalis, įstaigos gali šių viešojo sektoriaus subjektų pozicijų riziką vertinti tokiu pačiu būdu. Kitais atvejais įstaigos taiko 100 % rizikos koeficientą.

Šios dalies tikslais Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos tikrinimo procedūros, gali priimti sprendimą, ar trečioji valstybė taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, kuri yra bent lygiavertė Sąjungoje taikomai tvarkai. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, iki 2015 m. sausio 1 d. įstaigos gali toliau taikyti šioje dalyje išdėstytą tvarką trečiajai valstybei, jei atitinkamos kompetentingos institucijos iki 2014 m. sausio 1 d. yra patvirtinusios, kad ta trečioji valstybė atitinka šios tvarkos taikymo reikalavimus.

117 straipsnis

Daugiašalių plėtros bankų pozicijos

▼M17

1.  

Daugiašalių plėtros bankų, kurie nėra nurodyti 2 dalyje ir kurie turi paskirtosios ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, pozicijoms rizikos koeficientas yra priskiriamas pagal 1 lentelę. Daugiašalių plėtros bankų, kurie nėra nurodyti 2 dalyje ir kurie neturi paskirtosios ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo, pozicijoms yra priskiriamas 50 % rizikos koeficientas.



1 lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

4

5

6

Rizikos koeficientas

20 %

30 %

50 %

100 %

100 %

150 %

▼B

Daugiašaliais plėtros bankais laikoma Amerikos investicijų korporacija, Juodosios jūros regiono prekybos ir plėtros bankas, Vidurio Amerikos ekonominės integracijos bankas ir Lotynų Amerikos plėtros bankas (CAF).

2.  

0 % rizikos koeficientas priskiriamas šių daugiašalių plėtros bankų pozicijoms:

a) 

Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko;

b) 

Tarptautinės finansų korporacijos;

c) 

Amerikos plėtros banko;

d) 

Azijos plėtros banko;

e) 

Afrikos plėtros banko;

f) 

Europos Tarybos plėtros banko;

g) 

Šiaurės šalių investicijų banko;

h) 

Karibų plėtros banko;

i) 

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko;

j) 

Europos investicijų banko;

k) 

Europos investicijų fondo;

l) 

Daugiašalės investicijų garantijų agentūros;

m) 

Tarptautinės imunizacijos finansavimo institucijos;

n) 

Islamo plėtros banko;

▼M8

o) 

Tarptautinės plėtros asociacijos;

p) 

Azijos infrastruktūros investicijų banko.

Komisijai pagal 462 straipsnį suteikiami įgaliojimai iš dalies pakeisti šį reglamentą priimant deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į tarptautinius standartus, būtų iš dalies keičiamas pirmoje pastraipoje nurodytas daugiašalių plėtros bankų sąrašas.

▼B

3.  
Pasirašyto, bet į Europos investicijų fondą dar nesumokėto kapitalo daliai priskiriamas 20 % rizikos koeficientas.

118 straipsnis

Tarptautinių organizacijų pozicijos

0 % rizikos koeficientas priskiriamas šių tarptautinių organizacijų pozicijoms:

▼M8

a) 

Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos;

▼B

b) 

Tarptautinio valiutos fondo;

c) 

Tarptautinių atsiskaitymų banko;

d) 

Europos finansinio stabilumo fondo;

e) 

Europos stabilumo mechanizmo;

f) 

dviejų arba daugiau valstybių narių įsteigtos tarptautinės finansų įstaigos, kurios tikslas – telkti finansavimą ir teikti finansinę paramą savo nariams, kurie patiria didelių finansinių problemų arba kuriems jos gresia.

119 straipsnis

Įstaigų pozicijos

1.  
Įstaigų, kurios turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, pozicijų rizikos koeficientas nustatomas pagal 120 straipsnį. Įstaigų, kurios neturi pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo, pozicijų rizikos koeficientas nustatomas pagal 121 straipsnį.

▼M17 —————

▼B

4.  

Jeigu įstaigos pozicija susidarė dėl ECB ar valstybės narės centrinio banko reikalavimo įstaigai laikyti minimalias atsargas, šiai pozicijai galima priskirti rizikos koeficientą, kuris būtų priskirtas tos valstybės narės centrinio banko pozicijoms, jei:

a) 

atsargos laikomos, atsižvelgiant į 2003 m. rugsėjo 12 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (EB) Nr. 1745/2003 dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo ( 30 ) arba į nacionalinius reikalavimus, kurie visais reikšmingais aspektais atitinka tą reglamentą;

b) 

įstaigos, kurioje laikomos atsargos, bankroto arba nemokumo atveju atsargos laiku ir visiškai grąžinamos įstaigai ir nenaudojamos kitiems įstaigos įsipareigojimams padengti.

▼M9

5.  

Finansų įstaigų, kurioms veiklos leidimus išduoda ir kurias prižiūri kompetentingos institucijos bei kurioms taikomi riziką ribojantys reikalavimai, kurie patikimumo požiūriu yra panašūs į įstaigoms taikomus riziką ribojančius reikalavimus, pozicijos vertinamos kaip įstaigų pozicijos.

Taikant šią dalį, Reglamente (ES) 2019/2033 nustatyti riziką ribojantys reikalavimai patikimumo požiūriu laikomi panašiais į įstaigoms taikomus riziką ribojančius reikalavimus.

▼B

120 straipsnis

Reitinguotų įstaigų pozicijos

▼M17

1.  

Įstaigų, kurios turi paskirtosios ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal 1 lentelę, kuri atitinka ECAI kredito rizikos vertinimą pagal 136 straipsnį.



1 lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

4

5

6

Rizikos koeficientas

20 %

30 %

50 %

100 %

100 %

150 %

2.  

Įstaigų, kurių pradinis išpirkimo terminas yra trys mėnesiai ar trumpesnis ir kurioms suteiktas paskirtosios ECAI kredito rizikos vertinimas, pozicijoms ir pozicijoms, susidariusioms dėl prekių judėjimo kertant valstybių sienas, kurių pradinis išpirkimo terminas yra šeši mėnesiai ar trumpesnis ir kurioms suteiktas paskirtosios ECAI kredito rizikos vertinimas, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 2 lentelę, atitinkančią ECAI kredito rizikos vertinimą pagal 136 straipsnį.



2 lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

4

5

6

Rizikos koeficientas

20 %

20 %

20 %

50 %

50 %

150 %

▼B

3.  

Trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių įstaigų pozicijų įvertinimas pagal 131 straipsnį ir 2 dalyje nurodytas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas yra tarpusavyje susiję šiais aspektais:

a) 

įstaigų, kurios neturi trumpalaikio kredito rizikos vertinimo, pozicijoms, kurių likęs terminas neviršija trijų mėnesių, taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas, kaip nurodyta 2 dalyje;

b) 

įstaigų, kurios turi trumpalaikį kredito rizikos vertinimą, ir pagal tokį vertinimą numatoma taikyti palankesnį arba lygiavertį rizikos koeficientą, palyginti su bendruoju trumpalaikių pozicijų lengvatiniu vertinimu, kaip nurodyta 2 dalyje, pozicijoms šį trumpalaikį kredito rizikos vertinimą atitinkantis rizikos koeficientas taikomas tik tai konkrečiai pozicijai. Kitoms trumpalaikėms pozicijoms taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas, kaip nurodyta 2 dalyje;

c) 

įstaigų, kurios turi trumpalaikį kredito rizikos vertinimą, ir pagal tokį vertinimą numatoma taikyti mažiau palankų rizikos koeficientą, palyginti su bendruoju trumpalaikių pozicijų lengvatiniu vertinimu, kaip nurodyta 2 dalyje, pozicijoms bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas neturi būti naudojamas, ir šių įstaigų trumpalaikėms pozicijoms bei jų visoms nereitinguotoms trumpalaikėms pozicijoms priskiriamas toks pat rizikos koeficientas, kuris atitinka tą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą.

▼M17

121 straipsnis

Nereitinguotų įstaigų pozicijos

1.  

Įstaigų, kurios neturi paskirtosios ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo, pozicijos priskiriamos prie vieno iš šių rangų:

a) 

įstaigų pozicijos priskiriamos prie A rango, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

i) 

įstaiga turi pakankamai pajėgumų, kad laiku įvykdytų savo finansinius įsipareigojimus, įskaitant pagrindinės sumos ir palūkanų grąžinimą, per prognozuojamą turto ir pozicijų galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo ekonomikos ciklų ir verslo sąlygų;

ii) 

įstaiga tenkina arba viršija šio reglamento 92 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, atsižvelgiant į šio reglamento 458 straipsnio 2 dalies d punkto i ir vi papunkčius bei 459 straipsnio a punktą, kai taikytina, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nustatytus specifinius nuosavų lėšų reikalavimus, Direktyvos 2013/36/ES 128 straipsnio 6 punkte apibrėžtą jungtinio rezervo reikalavimą ar visus lygiaverčius ir papildomus vietos priežiūros arba reguliavimo reikalavimus trečiosiose valstybėse, jeigu tie reikalavimai yra paskelbti ir juos turi atitikti bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, 1 lygio kapitalas arba nuosavos lėšos priklausomai nuo to, kas taikytina;

iii) 

informacija apie tai, ar įstaiga tenkina arba viršija šio punkto ii papunktyje nurodytus reikalavimus, yra viešai atskleidžiama arba kitaip prieinama skolinančiajai įstaigai;

iv) 

skolinančiajai įstaigai atlikus vertinimą pagal Direktyvos 2013/36/ES 79 straipsnį nėra nustatyta, kad įstaiga neatitiktų šio punkto i ir ii papunkčiuose išdėstytų sąlygų;

b) 

įstaigų pozicijos priskiriamos prie B rango, kai tenkinamos visos šios sąlygos ir netenkinama bent viena iš šios dalies a punkte nurodytų sąlygų:

i) 

įstaigai kyla didelė kredito rizika, įskaitant grąžinimo pajėgumus, priklausančius nuo stabilių ar palankių ekonominių ar verslo sąlygų;

ii) 

įstaiga tenkina arba viršija šio reglamento 92 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, atsižvelgiant į šio reglamento 458 straipsnio 2 dalies d punkto i papunktį bei 459 straipsnio a punktą, kai taikytina, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nustatytus specifinius nuosavų lėšų reikalavimus ar visus lygiaverčius ir papildomus vietos priežiūros arba reguliavimo reikalavimus trečiosiose valstybėse, jeigu tie reikalavimai yra paskelbti ir juos turi atitikti bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, 1 lygio kapitalas arba nuosavos lėšos priklausomai nuo to, kas taikytina;

iii) 

informacija apie tai, ar įstaiga tenkina arba viršija šio punkto ii papunktyje nurodytus reikalavimus, yra viešai atskleidžiama arba kitaip prieinama skolinančiajai įstaigai;

iv) 

skolinančiajai įstaigai atlikus vertinimą pagal Direktyvos 2013/36/ES 79 straipsnį nėra nustatyta, kad įstaiga neatitiktų šio punkto i ir ii papunkčiuose išdėstytų sąlygų.

c) 

jei įstaigų pozicijos nepriskiriamos prie A ar B rango, arba jei yra tenkinama bet kuri iš toliau išvardytų sąlygų, įstaigų pozicijos priskiriamos prie C rango:

i) 

įstaigai kyla didelė įsipareigojimų neįvykdymo rizika ir saugumo ribos yra ribotos;

ii) 

labai tikėtina, kad dėl nepalankių verslo, finansinių ar ekonominių sąlygų įstaiga nesugebės įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, arba dėl šių sąlygų ji nesugebėjo jų įvykdyti;

iii) 

kai pagal teisės aktus įstaigos finansinė ataskaitos turi būti audituojamos, per ankstesnius 12 mėnesių išorės auditorius yra pateikęs neigiamą audito nuomonę arba savo audituotose finansinėse ataskaitose arba audituotose ataskaitose yra išreiškęs didelių abejonių dėl įstaigos gebėjimo tęsti veiklą.

Šios dalies pirmos pastraipos, b punkto ii papunkčio tikslais lygiaverčiai ir papildomi vietos priežiūros ar reguliavimo reikalavimai neapima kapitalo rezervų, kurie yra lygiaverčiai apibrėžtiems Direktyvos 2013/36/ES 128 straipsnyje.

2.  
Finansų įstaigų pozicijų, kurios yra laikomos įstaigų pozicijomis pagal 119 straipsnio 5 dalį, atveju, siekiant įvertinti, ar tos finansų įstaigos atitinka šio straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir b punkto ii papunktyje nustatytas sąlygas, įstaigos įvertina, ar tos finansų įstaigos atitinka ar viršija bet kokius panašius rizikos ribojimo reikalavimus.
3.  

Pagal 1 dalį prie A, B ar C rango priskirtoms pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas taip:

a) 

prie A, B ar C rango priskirtoms pozicijoms, atitinkančioms bet kurią iš toliau išvardytų sąlygų, priskiriamas trumpalaikių pozicijų rizikos koeficientas pagal 1 lentelę:

i) 

pozicijos pradinis išpirkimo terminas yra trys mėnesiai ar trumpesnis;

ii) 

pozicijos pradinis išpirkimo terminas yra šeši mėnesiai ar trumpesnis ir ji yra susidariusi dėl prekių judėjimo kertant valstybių sienas;

b) 

prie A rango priskirtoms pozicijoms, kurios nėra trumpalaikės, priskiriamas 30 % rizikos koeficientas, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

i) 

pozicija neatitinka nė vienos iš a punkte išdėstytų sąlygų;

ii) 

įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas yra 14 % ar didesnis;

iii) 

įstaigos sverto koeficientas yra lygus 5 % ar didesnis;

c) 

prie A, B ar C rango priskirtoms pozicijoms, neatitinkančioms a ar b punkte išdėstytų sąlygų, rizikos koeficientas yra priskiriamas pagal 1 lentelę.

Jeigu įstaigos pozicija nėra išreikšta jurisdikciją turinčio subjekto, kurio teritorijoje yra įsisteigusi ta įstaiga, vietos valiuta arba jeigu ta įstaiga turi kreditinį įsipareigojimą kito jurisdikciją turinčio subjekto filiale ir pozicija nėra išreikšta jurisdikciją turinčio subjekto, kurio teritorijoje tas filialas vykdo veiklą, vietos valiuta, rizikos koeficientas, priskiriamas pagal a, b ar c punktą pozicijoms, kurių išpirkimo terminas nėra vieni metai ar trumpesnis ir kurios nėra susijusios su savaime pasibaigiančiais, su prekyba susijusiais neapibrėžtaisiais straipsniais, suformuotais dėl prekių judėjimo kertant valstybių sienas, negali būti mažesnis nei valstybės, kurioje įsisteigusi įstaiga, centrinės valdžios pozicijos rizikos koeficientas.



1 lentelė

Kredito rizikos vertinimas

A rangas

B rangas

C rangas

Rizikos koeficientas trumpalaikėms pozicijoms

20 %

50 %

150 %

Rizikos koeficientas

40 %

75 %

150 %

▼B

122 straipsnis

Įmonių pozicijos

1.  

Įmonių, kurios turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 6 lentelę, kurioje pateikti ECAI kredito rizikos vertinimai pagal 136 straipsnį.

▼M17



1 lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

4

5

6

Rizikos koeficientas

20 %

50 %

75 %

100 %

150 %

150 %

2.  
Pozicijoms, kurios neturi tokio kredito rizikos vertinimo, taikomas 100 % rizikos koeficientas.

▼M17

122a straipsnis

Specializuoto skolinimo pozicijos

1.  

112 straipsnio g punkte nurodytoje įmonių pozicijų klasėje įstaigos išskiria specializuoto skolinimo pozicijas, kurioms būdingos visos šios charakteristikos:

a) 

tai yra subjekto, kuris buvo specialiai sukurtas materialiajam turtui finansuoti arba valdyti, pozicija arba su tokia pozicija ekonominiu požiūriu palyginama pozicija;

b) 

pozicija nėra susijusi su gyvenamosios paskirties turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto finansavimu ir atitinka 3 dalyje nustatytas objektų finansavimo, projektų finansavimo arba biržos prekių finansavimo pozicijų apibrėžtis;

c) 

pagal sutartimis įformintus susitarimus, kuriais reglamentuojamas su pozicija susijęs įsipareigojimas, įstaigai suteikiama pakankamai teisių kontroliuoti turtą ir jo generuojamas pajamas;

d) 

pirminis su pozicija susijusio įsipareigojimo grąžinimo šaltinis – finansuojamo turto generuojamos pajamos, o ne platesnės komercinės veiklos savarankiškos galimybės.

2.  

Specializuoto skolinimo pozicijoms, kurioms paskirtoji ECAI yra suteikusi tiesiogiai taikytiną kredito rizikos vertinimą, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 1 lentelę.



1 lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

4

5

6

Rizikos koeficientas

20 %

50 %

75 %

100 %

150 %

150 %

3.  

Specializuoto skolinimo pozicijoms, kurioms paskirtosios ECAI nėra suteiktas tiesiogiai taikytinas kredito rizikos vertinimas, rizikos koeficientai yra priskiriami taip:

a) 

jeigu specializuoto skolinimo pozicijos tikslas yra finansuoti materialiojo turto, įskaitant laivus, orlaivius, palydovus, geležinkelių vagonus ir parkus, įsigijimą, o to turto generuotinos pajamos yra pinigų srautai, generuojami konkretaus materialiojo turto, kuris yra finansuojamas ir įkeičiamas arba priskiriamas skolintojui (toliau – objektų finansavimo pozicijos), įstaigos taiko 100 % rizikos koeficientą;

b) 

jeigu specializuoto skolinimo pozicijos tikslas yra numatyti trumpalaikį biržos prekių, įskaitant žalią naftą, metalus ar pasėlius, rezervų, atsargų arba generuotinų sumų finansavimą ir tų rezervų, atsargų arba gautinų sumų pajamos turi būti biržos prekės pardavimo pajamos (toliau – biržos prekių finansavimo pozicijos), įstaigos taiko 100 % rizikos koeficientą;

c) 

jeigu specializuoto skolinimo pozicijos tikslas yra finansuoti didelių, sudėtingų ir brangių įrenginių, įskaitant elektrines, chemijos perdirbimo gamyklas, kasyklas, transporto infrastruktūrą, aplinkos ir telekomunikacijų infrastruktūrą, vystymo ar įsigijimo atskirą projektą – tai gali būti naujo kapitalinio įrenginio statybos finansavimas arba esamo įrenginio, su patobulinimais arba be jų, refinansavimas – kai skolinančioji įstaiga pirmiausia suinteresuota šio finansuojamo projekto generuojamomis pajamomis tiek kaip grąžinimo šaltiniu, tiek kaip paskolos garantija (projekto finansavimo pozicijos), įstaigos taiko šiuos rizikos koeficientus:

i) 

130 %, jeigu projektas, su kuriuo susijusi pozicija, yra parengimo veiklai etape;

ii) 

su sąlyga, kad netaikomas 501a straipsnyje nurodytas nuosavų lėšų reikalavimų kredito rizikai padengti koregavimas – 80 %, jeigu projektas, su kuriuo susijusi pozicija, yra veiklos etape ir pozicija atitinka visus šiuos kriterijus:

1) 

sutartyse yra numatyti įsipareigojančiojo asmens galimybių vykdyti veiklą, kuri galėtų būti žalinga skolintojams, apribojimai, įskaitant tai, kad negavus esamų skolintojų sutikimo negali būti leidžiama naujų skolos vertybinių popierių;

2) 

įsipareigojantysis asmuo turi pakankamai rezervinių lėšų, visiškai padengtų pinigais, arba kitų finansinių susitarimų su subjektu, kad padengtų veiklos tęstinumo finansavimą ir apyvartinio kapitalo poreikius visu finansuojamo projekto gyvavimo laikotarpiu, su sąlyga, kad pripažintoji ECAI suteikė bent 3 kredito kokybės žingsnį atitinkantį ECAI reitingą, arba, tuo atveju, jei įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas skaičiuoja pagal 3 skyrių, jeigu subjektas neturi pripažintosios ECAI suteikto kredito rizikos vertinimo, įstaiga tam subjektui suteikia vidaus lygmens kredito reitingą, lygiavertį bent 3 kredito kokybės žingsniui, su sąlyga, kad tas subjektas yra reitinguojamas įstaigos vidaus lygmeniu pagal 3 skyriaus 6 skirsnio nuostatas;

3) 

projektas, su kuriuo susijusi pozicija, generuoja pinigų srautus, kurie yra nuspėjami ir padengia visas būsimas paskolos grąžinamąsias išmokas;

4) 

kai įsipareigojančiojo asmens pajamos nėra finansuojamos didelio skaičiaus naudotojų mokėjimais, įsipareigojimo grąžinimo šaltinis priklauso nuo vienos pagrindinės sandorio šalies ir ta pagrindinė sandorio šalis yra vienas iš šių subjektų:

— 
centrinis bankas, centrinės valdžios institucija, regioninės arba vietos valdžios institucija su sąlyga, kad joms nustatytas 0 % rizikos koeficientas pagal 114 ir 115 straipsnius arba joms nustatytas ECAI reitingas, kuris atitinka bent 3 kredito kokybės žingsnį, nustatytą pripažintosios ECAI; arba tuo atveju, kai įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas apskaičiuoja pagal 3 skyrių, kai centrinis bankas, centrinės valdžios institucija, regioninės ar vietos valdžios institucija neturi pripažintosios ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo, joms yra suteikiamas vidaus lygmens kredito reitingas, kuris yra lygiavertis bent 3 kredito kokybės žingsniui, su sąlyga, kad tas subjektas yra reitinguojamas įstaigos vidaus lygmeniu pagal 3 skyriaus 6 skirsnio nuostatas,
— 
viešojo sektoriaus subjektas, su sąlyga, kad tam subjektui pagal 116 straipsnį priskirtas 20 % arba mažesnis rizikos koeficientas arba kad pripažintoji ECAI jam suteikė bent 3 kredito kokybės žingsnį atitinkantį ECAI reitingą, arba, tuo atveju, jei įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas skaičiuoja pagal 3 skyrių, jeigu viešojo sektoriaus subjektas neturi pripažintosios ECAI suteikto kredito rizikos vertinimo, įstaiga tam viešojo sektoriaus subjektui suteikia vidaus lygmens kredito reitingą, lygiavertį bent 3 kredito kokybės žingsniui, su sąlyga, kad tas viešojo sektoriaus subjektas yra reitinguojamas įstaigos vidaus lygmeniu pagal 3 skyriaus 6 skirsnį,
— 
korporatyvinis subjektas, kuriam pripažintoji ECAI suteikė bent 3 kredito kokybės žingsnį atitinkantį ECAI reitingą, arba tuo atveju, jei įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas skaičiuoja pagal 3 skyrių, jei korporatyvinis subjektas neturi pripažintosios ECAI suteikto kredito rizikos vertinimo, įstaiga tam korporatyviniam subjektui suteikia vidaus lygmens kredito reitingą, lygiavertį bent 3 kredito kokybės žingsniui, su sąlyga, kad tas korporatyvinis subjektas yra reitinguojamas įstaigos vidaus lygmeniu pagal 3 skyriaus 6 skirsnio nuostatas;
5) 

sutarčių nuostatose, kuriomis reglamentuojama įsipareigojančiojo asmens pozicija, skolinančiajai įstaigai numatoma aukšto lygio apsauga, jeigu įsipareigojantysis asmuo neįvykdytų įsipareigojimų;

6) 

pagrindinė sandorio šalis arba kitos sandorio šalys, kurios taip pat atitinka pagrindinei sandorio šaliai keliamus tinkamumo kriterijus, veiksmingai apsaugo skolinančiąją įstaigą nuo nuostolių, atsirandančių dėl projekto nutraukimo;

7) 

visas turtas ir sutartys, reikalingi projekto veikimui, įkeičiami skolinančiajai įstaigai, kiek leidžiama pagal taikytiną teisę;

8) 

įsipareigojimų neįvykdymo įvykio atveju skolinančioji įstaiga gali perimti įsipareigojančiojo asmens kontrolę;

iii) 

100 %, jeigu projektas, su kuriuo susijusi pozicija, yra veiklos etape ir pozicija neatitinka ii papunktyje išdėstytų sąlygų;

d) 

c punkto ii papunkčio trečio papunkčio tikslais generuojami pinigų srautai nelaikomi nuspėjamais, nebent didelė pajamų dalis tenkina vieną ar daugiau iš šių sąlygų:

i) 

pajamos yra pagrįstos prieinamumo principu, tai reiškia, kad užbaigus statybą įsipareigojantysis asmuo turi teisę, kol vykdomos sutarties sąlygos, iš sutarties šalių gauti mokėjimus, kuriais padengiamos eksploatavimo ir priežiūros sąnaudos, skolos tvarkymo išlaidos ir nuosavybės vertybinių popierių grąža įsipareigojančiajam asmeniui administruojant projektą, ir tie mokėjimai nepriklauso nuo paklausos pokyčių, pvz., eismo srautų, ir paprastai koreguojami tik dėl veiklos rezultatų stokos arba dėl nepakankamo turto prieinamumo visuomenei;

ii) 

pajamoms taikomas grąžos normos reguliavimas;

iii) 

pajamos priklauso nuo „imk arba mokėk“ sutarties;

e) 

c punkto tikslais veiklos etapas – tai etapas, kuriame subjektas, kuris buvo sukurtas specialiai projektui finansuoti arba kuris yra ekonomiškai palygintinas, atitinka abi šias sąlygas:

i) 

subjektas turi teigiamą pinigų srautą, kuris yra pakankamas likusiam sutartiniam įsipareigojimui padengti;

ii) 

subjektas turi mažėjančią ilgalaikę skolą.

4.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kad juose išsamiau nurodytų sąlygas, kuriomis tenkinami 3 dalies c punkto ii papunktyje nustatyti kriterijai.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2026 m. liepos 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M17

123 straipsnis

Mažmeninės pozicijos

1.  

Mažmeninėmis pozicijomis laikomos pozicijos, atitinkančios visus šiuos kriterijus:

a) 

pozicija yra vieno ar daugiau fizinių asmenų arba MVĮ pozicija;

b) 

visa suma, kurią įsipareigojantysis asmuo arba susijusių klientų grupė yra skolingi įstaigai, jos patronuojančiosioms įmonėms ir jos patronuojamosioms įmonėms, įskaitant bet kokią poziciją esant įsipareigojimų neįvykdymui, bet neįtraukiant iki turto vertės gyvenamosios paskirties turtu užtikrintų pozicijų, neviršija, kiek įstaigai žinoma (o ji imasi pagrįstų veiksmų, kad patvirtintų padėtį), 1 mln. EUR;

c) 

pozicija yra viena iš daugelio pozicijų, turinčių panašias charakteristikas, ir dėl to su tokia pozicija susijusi rizika yra gerokai mažesnė;

d) 

pozicija tvarkoma suinteresuotos įstaigos rizikos valdymo sistemoje ir valdoma vidaus lygmeniu kaip mažmeninė pozicija, nuosekliai per ilgą laiką ir panašiai, kaip įstaiga paprastai tvarko kitas mažmenines pozicijas.

Prie mažmeninių pozicijų klasės galima priskirti minimalių mažmeninės finansinės nuomos įmokų dabartinę vertę.

▼B

Pozicijos, kurios neatitinka pirmos pastraipos a–c punktuose nurodytų kriterijų, prie mažmeninių pozicijų klasės nepriskiriamos.

▼M17

Ne vėliau kaip 2025 m. liepos 10 d. EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires, kuriose nustato proporcingus diversifikavimo metodus, pagal kuriuos pozicija turi būti laikoma viena iš daugelio panašių pozicijų, kaip nurodyta šios dalies pirmos pastraipos c punkte.

▼M17

2.  

Mažmeninėmis pozicijomis nelaikomos šios pozicijos:

a) 

ne skolos pozicijos, išreiškiančios subordinuotą, likutinę pretenziją į emitento turtą arba pajamas;

b) 

skolos pozicijos ir kiti vertybiniai popieriai, partnerystės, išvestinės finansinės priemonės arba kitos priemonės, kurių ekonominė esmė panaši į a punkte nurodytų pozicijų ekonominę esmę;

c) 

visos kitos vertybinių popierių formos pozicijos.

3.  
1 dalyje nurodytoms mažmeninėms pozicijoms priskiriamas 75 % rizikos koeficientas, išskyrus sandorių dalyvių pozicijas – joms priskiriamas 45 % rizikos koeficientas.
4.  
Jeigu vieno ar daugiau fizinių asmenų pozicija neatitinka kurio nors iš 1 dalyje nurodytų kriterijų, pozicija laikoma mažmenine pozicija, o rizikos koeficientas yra 100 %.
5.  

Nukrypstant nuo 3 dalies, pozicijoms, susidariusioms dėl paskolų, kurias įstaiga suteikė pensininkams ar pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantiems asmenims už besąlygišką skolininko pensijos ar darbo užmokesčio dalies pervedimą tai įstaigai, priskiriamas 35 % rizikos koeficientas, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a) 

tam, kad išmokėtų paskolą, skolininkas besąlygiškai leidžia pensijų fondui ar darbdaviui pervesti tiesiogines įmokas tai įstaigai, nuskaičiuojant mėnesines paskolos įmokas nuo skolininko mėnesinės pensijos ar darbo užmokesčio;

b) 

rizika dėl skolininko mirties, nedarbingumo, nedarbo ar grynojo mėnesinės pensijos ar darbo užmokesčio sumažėjimo yra tinkamai apdrausta pagal draudimo liudijimą įstaigos naudai;

c) 

skolininko mokėtina visų paskolų, atitinkančių a ir b punktuose nustatytas sąlygas, mėnesinių įmokų agreguota suma neviršija 20 % skolininko grynosios mėnesinės pensijos ar darbo užmokesčio;

d) 

maksimalus pradinis paskolos grąžinimo terminas yra 10 metų arba trumpesnis.

123a straipsnis

Pozicijos su valiutų nesutapimu

1.  

Fizinių asmenų pozicijų, priskirtų prie mažmeninių pozicijų klasės, nurodytos 112 straipsnio h punkte, arba fizinių asmenų pozicijų, kurios laikomos užtikrintomis gyvenamosios paskirties turto hipoteka, priskirtų prie pozicijų klasės, nurodytos 112 straipsnio i punkte, atveju rizikos koeficientas, priskirtas pagal šį skyrių, dauginamas iš koeficiento 1,5 , o gautas rizikos koeficientas negali viršyti 150 %, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a) 

pozicija yra išreikšta valiuta, kuri skiriasi nuo įsipareigojančiojo asmens pajamų šaltinio valiutos;

b) 

įsipareigojantysis asmuo nėra apsidraudęs savo mokėjimo rizikos dėl esamo valiutų nesutapimo pasitelkdamas finansinę priemonę arba pajamas užsienio valiuta, sutampančia su pozicijos valiuta, arba visi tokie skolininko turimi apsidraudimai padengia mažiau nei 90 % kiekvieno įnašo šiai pozicijai padengti.

Jeigu įstaiga negali išskirti tų pozicijų su valiutų nesutapimu, rizikos koeficiento 1,5  daugiklis taikomas visoms neapdraustoms pozicijoms, kurių valiuta skiriasi nuo įsipareigojančiojo asmens gyvenamosios vietos šalies valiutos.

2.  
Šio straipsnio tikslais pajamų šaltinis yra bet koks šaltinis, kuris įsipareigojančiajam asmeniu generuoja pinigų srautus, įskaitant perlaidas, nuomos pajamas ar darbo užmokesčius ir neįtraukiant pajamų, gautų pardavus turtą, arba įstaigai ėmusis panašių atgręžtinio reikalavimo veiksmų.
3.  
Nukrypstant nuo 1 dalies, jei 1 dalies a punkte nurodytą valiutų porą sudaro euras ir antrajame ekonominės ir pinigų sąjungos etape (VKM II) dalyvaujančios valstybės narės valiuta, rizikos koeficiento 1,5  daugiklis netaikomas.

▼M17

124 straipsnis

Nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

1.  

Ne ADC pozicija, neatitinkanti visų 3 dalyje nustatytų sąlygų, arba bet kuri ne ADC pozicijos dalis, viršijanti turto kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės nominaliąją sumą, vertinama taip:

a) 

ne IPRE pozicijai taikomas toks pat rizikos koeficientas kaip sandorio šalies pozicijai, kuri nėra užtikrinta atitinkamu nekilnojamuoju turtu;

b) 

IPRE pozicijai priskiriamas 150 % rizikos koeficientas.

2.  

Ne ADC pozicija, neviršijanti turto kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės nominaliosios vertės, tenkinančios visas šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, vertinama taip:

a) 

kai pozicija yra užtikrinta gyvenamosios paskirties turtu,

i) 

ne IPRE pozicija vertinama pagal 125 straipsnio 1 dalį;

ii) 

IPRE pozicija vertinama pagal 125 straipsnio 1 dalį, jeigu tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:

1) 

nekilnojamasis turtas, kuriuo užtikrinta pozicija, yra įsipareigojančiojo asmens pagrindinė gyvenamoji vieta, kai visas nekilnojamasis turtas yra vienas būsto vienetas arba kai nekilnojamasis turtas, kuriuo užtikrinta pozicija, yra būsto vienetas, kuris yra atskirta nekilnojamojo turto dalis;

2) 

pozicija yra fizinio asmens pozicija ir yra užtikrinta pajamingu gyvenamosios paskirties būsto vienetu ir tuo atveju, kai visas nekilnojamasis turtas yra vienas būsto vienetas, ir tuo atveju, kai būsto vienetas yra atskirta nekilnojamojo turto dalis, o įstaigos turimos bendros to fizinio asmens pozicijos nėra užtikrintos daugiau nei keturiais nekilnojamojo turto objektais, įskaitant tuos, kurie nėra gyvenamosios paskirties turtas arba kurie neatitinka nė vieno iš šiame punkte išdėstytų kriterijų, arba atskirais būsto vienetais, priklausančiais nekilnojamojo turto objektams;

3) 

fizinių asmenų asociacijų arba kooperatyvų, kurie yra reguliuojami teisės aktais ir egzistuoja tik tam, kad jų nariai galėtų naudoti paskolą užtikrinantį turtą kaip pagrindinę gyvenamąją vietą, pozicija;

4) 

viešojo būsto bendrovių arba ne pelno asociacijų, reguliuojamų teisės aktais ir egzistuojančių tam, kad būtų tenkinami socialiniai tikslai ir suteikiamas ilgalaikis būstas nuomininkams, pozicija;

iii) 

IPRE pozicija, neatitinkanti nė vienos iš šio punkto ii papunktyje nustatytų sąlygų, vertinama pagal 125 straipsnio 2 dalį;

b) 

kai pozicija yra užtikrinta komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, ji vertinama taip:

i) 

ne IPRE pozicija vertinama pagal 126 straipsnio 1 dalį;

ii) 

IPRE pozicija vertinama pagal 126 straipsnio 2 dalį.

3.  

Tam, kad nekilnojamuoju turtu užtikrinta pozicija galėtų būti tvarkoma kaip nurodyta 2 dalyje, ji turi tenkinti visas šias sąlygas:

a) 

nekilnojamasis turtas, kuriuo užtikrinta pozicija, tenkina bet kurią iš šių sąlygų:

i) 

nekilnojamasis turtas yra visiškai užbaigtas;

ii) 

nekilnojamasis turtas yra miškas arba žemės ūkio paskirties žemė;

iii) 

skolinama fiziniam asmeniui, ir nekilnojamasis turtas yra arba statomas gyvenamosios paskirties turtas, arba žemė, kurioje numatoma pastatyti gyvenamosios paskirties turtą, jeigu tokį planą teisiškai patvirtino visos atitinkamos valdžios institucijos, jei taikytina, ir jeigu tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:

1) 

nekilnojamąjį turtą sudaro ne daugiau kaip keturi gyvenamosios paskirties būsto vienetai ir jis bus įsipareigojančiojo asmens pagrindinė gyvenamoji vieta, o skolinant fiziniam asmeniui nėra netiesiogiai finansuojamos ADC pozicijos;

2) 

dalyvauja centrinė valdžia, regioninės arba vietos valdžios institucijos ar viešojo sektoriaus subjektas, kurių pozicijos vertinamos atitinkamai pagal 115 straipsnio 2 dalį arba 116 straipsnio 4 dalį, turi teisinius įgaliojimus ir galimybę užtikrinti, kad nekilnojamojo turto statyba būtų užbaigta per pagrįstą laikotarpį, ir privalo arba prisiėmė teisiškai privalomą įsipareigojimą tai užtikrinti, jeigu statyba priešingu atveju nebūtų užbaigta per tokį pagrįstą laikotarpį; kaip alternatyva yra įgyvendintas lygiavertis teisinis mechanizmas, kuriuo užtikrinama, kad nekilnojamojo turto statyba būtų užbaigta per pagrįstą laikotarpį;

b) 

pozicija užtikrinta įstaigai priklausančia pirmaeile kreditorinio reikalavimo pirmumo teise į nekilnojamąjį turtą arba įstaiga turi pirmaeilę ir kiekvieną paskesnę žemesnio rango kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į tą turtą;

c) 

turto vertė reikšmingai nepriklauso nuo įsipareigojančiojo asmens kredito kokybės;

d) 

visa informacija, reikalaujama sukuriant poziciją ir stebėsenos tikslais, yra tinkamai dokumentuota, įskaitant informaciją apie įsipareigojančiojo asmens gebėjimą grąžinti paskolą ir turto vertinimą;

e) 

įvykdyti 208 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir laikomasi 229 straipsnio 1 dalyje išdėstytų vertinimo taisyklių.

Pirmos pastraipos c punkto tikslais įstaigos gali neįtraukti atvejų, kai ir turto vertei, ir įsipareigojančiojo asmens veiklos rezultatams poveikį daro grynai makroekonominiai veiksniai.

Pirmos pastraipos d punkto tikslais įstaigos įgyvendina rizikos prisiėmimo politiką dėl nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų sukūrimo, apimančią skolininko gebėjimo grąžinti paskolą įvertinimą. Rizikos prisiėmimo politika apima atitinkamus to vertinimo parametrus ir jų atitinkamus maksimalius lygius.

4.  
Nukrypstant nuo 3 dalies b punkto, jurisdikciją turinčių subjektų teritorijose, kuriose žemesnės kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės suteikia turėtojui galimybę dėl užtikrinimo priemonės pareikšti reikalavimą, kuris yra teisiškai vykdytinas ir yra veiksminga kredito rizikos sumažinimo priemonė, gali būti pripažįstamos ir žemesnės kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės, kurias turi kita nei viršesnę kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę turinti įstaiga, įskaitant atvejus, kai įstaiga neturi viršesnės kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės arba neturi kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės, kurios rangas būtų tarp įstaigos turimų viršesnės ir žemesnės kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių.

Pirmos pastraipos tikslais kreditorinio reikalavimo pirmumo teises reglamentuojančios taisyklės turi užtikrinti visas šias sąlygas:

a) 

kiekviena įstaiga, turinti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į turtą, gali inicijuoti turto pardavimą nepriklausomai nuo kitų subjektų, turinčių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į tą turtą;

b) 

jeigu turto pardavimas vyksta ne viešojo aukciono būdu, viršesnę kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę turintys subjektai, savarankiškai naudodamiesi pardavimo įgaliojimais, imasi pagrįstų veiksmų, kad gautų teisingą rinkos vertę arba geriausią kainą, kokią galima gauti tokiomis aplinkybėmis.

5.  
Nepanaudotų priemonių pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimo tikslu gali būti pripažįstamos kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės, atitinkančios visus 3 dalyje ir, kai taikytina, 4 dalyje nustatytus tinkamumo reikalavimus, kai priemonės panaudojimo sąlyga yra išankstinis arba tuo pačiu atliekamas kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės pareiškimas, atsižvelgiant į įstaigos suinteresuotumą kreditorinio reikalavimo pirmumo teise panaudojus priemonę, o tos priemonės nepanaudojimo atveju įstaiga yra nesuinteresuota kreditorinio reikalavimo pirmumo teise.
6.  

125 straipsnio 2 dalies ir 126 straipsnio 2 dalies tikslais pozicijos ir vertės (toliau –ETV) santykis apskaičiuojamas bendrosios pozicijos sumą padalijant iš turto vertės, laikantis šių sąlygų:

a) 

bendroji pozicijos suma apskaičiuojama kaip turto straipsnio apskaitinė vertė, susijusi su nekilnojamuoju turtu užtikrinta pozicija, ir visa nepanaudota, bet numatyta skirti suma, kurią panaudojus padidėtų nekilnojamuoju turtu užtikrintos pozicijos vertė; ta bendroji pozicijos suma apskaičiuojama neatsižvelgiant į:

i) 

specifinės kredito rizikos koregavimus pagal 110 straipsnį;

ii) 

papildomus vertės koregavimus pagal 34 straipsnį, susijusius su įstaigos ne prekybos knygos veikla;

iii) 

atskaitymus pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą ir

iv) 

kitus nuosavų lėšų sumažinimus, susijusius su tuo turto straipsniu;

b) 

bendrosios pozicijos suma apskaičiuojama neatsižvelgiant į bet kokios rūšies tiesioginį ar netiesioginį kredito užtikrinimą, išskyrus skolinančiojoje įstaigoje laikomas įkeistų indėlių sąskaitas, kurios atitinka visus reikalavimus balansinei užskaitai (sudarant pagrindinius užskaitos sandorius pagal 196 ir 206 straipsnius arba balansinės užskaitos sandorius pagal 195 ir 205 straipsnius) ir yra besąlygiškai bei neatšaukiamai įkeistos siekiant tik įvykdyti kreditinį įsipareigojimą, susijusį su nekilnojamuoju turtu užtikrinta pozicija;

c) 

pozicijos, kurios turi būti vertinamos pagal 125 straipsnio 2 dalį arba 126 straipsnio 2 dalį, kai viršesnę kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę turi ne įstaiga, o įstaigos turima žemesnė kreditorinio reikalavimo pirmumo teisė pripažįstama pagal šio straipsnio 4 dalį, bendrosios pozicijos suma apskaičiuojama sudedant įstaigos turimos kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės bendrosios pozicijos sumą ir visų kitų kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, kurių rangas lygus įstaigos turimos kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės rangui ar už jį aukštesnis, bendrųjų pozicijų sumas.

Pirmos pastraipos a punkto tikslais, jeigu įstaiga turi daugiau nei vieną tuo pačiu nekilnojamuoju turtu užtikrintą poziciją ir tos pozicijos yra užtikrintos paeiliui išdėstytų rangų kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis į tą nekilnojamąjį turtą, jokiai trečiajai šaliai neturint tarpinių rangų kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, pozicijos vertinamos kaip viena jungtinė pozicija ir, apskaičiuojant vienos jungtinės pozicijos bendrosios pozicijos sumą, atskirų pozicijų bendrosios pozicijos sumos sudedamos.

Pirmos pastraipos c punkto tikslais, kai nėra pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti kitų kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių rangą, įstaiga laiko, kad tos kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės yra tokio paties rango kaip įstaigos turima žemesnė kreditorinio reikalavimo pirmumo teisė. Įstaiga iš pradžių nustato rizikos koeficientą atitinkamai pagal 125 straipsnio 2 dalį arba 126 straipsnio 2 dalį (toliau – bazinis rizikos koeficientas). Po to ji pakoreguoja šį rizikos koeficientą taikydama 1,25 daugiklį, kad apskaičiuotų pagal riziką įvertintas žemesnių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių sumas. Kai bazinis rizikos koeficientas atitinka mažiausią pozicijos ir vertės grupę, daugiklis netaikomas. Rizikos koeficiento, gauto bazinį rizikos koeficientą padauginus iš 1,25 , vertė negali viršyti rizikos koeficiento, kuris būtų taikomas pozicijai, jeigu nebūtų tenkinami 3 dalies reikalavimai.

7.  
Nuomininko pozicijos pagal nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos sandorius, pagal kuriuos įstaiga yra nuomotojas, o nuomininkas turi teisę išpirkti tą turtą, laikomos nekilnojamuoju turtu užtikrintomis pozicijomis ir joms taikoma 125 arba 126 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje nustatytos taikytinos sąlygos, jei įstaigos pozicija yra užtikrinta jos turto nuosavybe.
8.  
Valstybės narės paskiria instituciją, atsakingą už 9 dalies taikymą. Ta institucija yra kompetentinga institucija arba paskirtoji institucija.

Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra kompetentinga institucija, ji užtikrina, kad atitinkamos makroprudencinius įgaliojimus turinčios nacionalinės įstaigos ir institucijos būtų tinkamai informuotos apie kompetentingos institucijos ketinimą pasinaudoti šiuo straipsniu ir būtų tinkamai įtrauktos į finansinio stabilumo problemų savo valstybėje narėje vertinimą pagal 9 dalį.

Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra ne kompetentinga institucija, valstybė narė priima reikiamas nuostatas, kad užtikrintų tinkamą informacijos koordinavimą ir keitimąsi ja tarp kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos, kad šis straipsnis būtų tinkamai taikomas. Visų pirma reikalaujama, kad institucijos glaudžiai bendradarbiautų ir dalytųsi visa informacija, kuri galėtų būti reikalinga tinkamam paskirtajai institucijai šiuo straipsniu nustatytų pareigų vykdymui. Vykdant tą bendradarbiavimą siekiama išvengti bet kokių kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos besidubliuojančių ar nenuoseklių veiksmų, taip pat užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgiama į sąveiką su kitomis priemonėmis, visų pirma su tomis, kurių imamasi pagal šio reglamento 458 straipsnį ir Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį.

9.  

Remdamasi pagal 430a straipsnį surinktais duomenimis ir bet kuriais kitais aktualiais rodikliais, pagal šio straipsnio 8 dalį paskirta institucija periodiškai, ne rečiau kaip kartą per metus, įvertina, ar 125 ir 126 straipsniuose nurodyti rizikos koeficientai, taikomi pozicijoms, užtikrintoms tos institucijos valstybės narės teritorijoje esančiu nekilnojamuoju turtu, yra tinkamai pagrįsti:

a) 

ankstesne nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų nuostolių patirtimi;

b) 

nekilnojamojo turto rinkų raidos perspektyvomis.

Jei, remdamasi pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo rezultatais, pagal šio straipsnio 8 dalį paskirta institucija padaro išvadą, kad 125 ar 126 straipsnyje nurodyti rizikos koeficientai nepakankamai atspindi faktinę riziką, susijusią su vieno ar daugiau turto segmentų pozicijomis, užtikrintomis gyvenamosios paskirties turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto, esančio vienoje arba daugiau tos institucijos valstybės narės teritorijos dalių, hipotekomis, ir jeigu ji mano, kad rizikos koeficientų nepakankamumas galėtų neigiamai paveikti esamą ar būsimą finansinį stabilumą jos valstybėje narėje, ji gali padidinti toms pozicijoms taikytinus rizikos koeficientus, laikydamasi šios dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytų intervalų, arba nustatyti griežtesnius kriterijus, nei nustatytieji šio straipsnio 3 dalyje.

Pagal šio straipsnio 8 dalį paskirta institucija praneša EBI ir ESRV apie visus rizikos koeficientų ir kriterijų, taikomų pagal šią dalį, patikslinimus. Per mėnesį nuo to pranešimo gavimo dienos EBI ir ESRV atitinkamai valstybei narei pateikia savo nuomonę ir prireikus gali toje nuomonėje nurodyti, ar mano, kad ir kitoms valstybėms narėms rekomenduojama patikslinti rizikos koeficientus ir kriterijus. EBI ir ESRV skelbia 125 bei 126 straipsniuose ir 199 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų pozicijų rizikos koeficientus ir kriterijus, kuriuos nustatė atitinkama institucija.

Šios dalies antros pastraipos tikslais pagal 8 dalį paskirta institucija gali padidinti 125 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, 125 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, 126 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje arba 126 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus rizikos koeficientus arba vieno ar daugiau turto segmentų pozicijoms, užtikrintoms nekilnojamojo turto, esančio vienoje ar daugiau tos institucijos valstybės narės teritorijos dalių, hipoteka, nustatyti griežtesnius kriterijus už nustatytuosius šio straipsnio 3 dalyje. Ta institucija nedidina tų rizikos koeficientų daugiau kaip iki 150 %.

Šios dalies antros pastraipos tikslais pagal šio straipsnio 8 dalį paskirta institucija taip pat gali sumažinti 125 straipsnio 1 dalyje arba 126 straipsnio 1 dalyje nurodytas turto vertės procentines dalis arba 125 straipsnio 2 dalies 1 lentelėje arba 126 straipsnio 2 dalies 1 lentelėje nustatytas pozicijos ir vertės procentines dalis, apibrėžiančias pozicijos ir vertės rizikos koeficientų grupę. Atitinkama institucija užtikrina nuoseklumą visose pozicijos ir vertės rizikos koeficientų grupėse taip, kad žemesnės pozicijos ir vertės rizikos koeficientų grupės rizikos koeficientas visada būtų mažesnis už aukštesnės pozicijos ir vertės rizikos koeficientų grupės rizikos koeficientą arba jam lygus.

10.  
Jeigu pagal 8 dalį paskirta institucija nustato didesnius rizikos koeficientus arba griežtesnius kriterijus pagal 9 dalį, įstaigoms suteikiamas šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis, kad jos pradėtų juos taikyti.
11.  
Glaudžiai bendradarbiaudama su ESRV, EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato įvairių rūšių veiksnius, kuriuos reikia apsvarstyti vertinant 9 dalyje nurodytų rizikos koeficientų tinkamumą.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2026 m. sausio 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

12.  

ESRV, teikdama rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnį ir glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, pagal šio straipsnio 8 dalį paskirtoms institucijoms gali teikti gaires dėl abiejų toliau nurodytų aspektų:

a) 

veiksnių, kurie galėtų padaryti neigiamą poveikį dabartiniam ar būsimam finansiniam stabilumui, kaip nurodyta 9 dalies antroje pastraipoje;

b) 

orientacinių kriterijų, į kuriuos pagal 8 dalį paskirta institucija turi atsižvelgti nustatydama didesnius rizikos koeficientus.

13.  
Valstybėje narėje įsisteigusios įstaigos taiko kitos valstybės narės institucijų pagal 9 dalį nustatytus rizikos koeficientus ir kriterijus savo atitinkamoms pozicijoms, kurios yra užtikrintos gyvenamosios paskirties turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto, esančio vienoje ar daugiau tos kitos valstybės narės teritorijos dalių, hipoteka.
14.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose apibrėžia, kas sudaro terminą „įgyvendintas lygiavertis teisinis mechanizmas, kuriuo užtikrinama, kad nekilnojamojo turto statyba būtų užbaigta per pagrįstą laikotarpį“, kaip nustatyta 3 dalies a punkto iii papunkčio 2 papunktyje.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2025 m. liepos 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

125 straipsnis

Gyvenamosios paskirties turto hipoteka užtikrintos pozicijos

1.  
Gyvenamosios paskirties turtu užtikrintai pozicijos, kaip nurodyta 124 straipsnio 2 dalies a punkto i arba ii papunktyje, atveju, daliai, neviršijančiai 55 % turto vertės, priskiriamas 20 % rizikos koeficientas.

Jeigu įstaiga turi žemesnę kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę ir esama viršesnių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, kurių ši įstaiga neturi, norint nustatyti įstaigos pozicijos dalį, kuriai gali būti taikomas 20 % rizikos koeficientas, 55 % turto vertės suma sumažinama viršesnių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, kurių įstaiga neturi, suma.

Jeigu įstaigos neturimos kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės yra tokio paties rango kaip ir įstaigos turima kreditorinio reikalavimo pirmumo teisė, norint nustatyti įstaigos pozicijos dalį, kuriai gali būti taikomas 20 % rizikos koeficientas, 55 % turto vertės suma, iš jos atėmus visų jos neturimų viršesnių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių sumą, sumažinama šių skaičių sandauga:

a) 

55 % turto vertės, atėmus didesnio prioriteto kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, jei tokių yra, tiek turimų įstaigos, tiek turimų kitų įstaigų, sumą, ir

b) 

kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, kurių įstaiga neturi ir kurios yra tokio paties rango kaip įstaigos turimos kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės, sumos, padalytos iš visų to paties rango kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių sumos.

Jeigu pagal 124 straipsnio 9 dalį atitinkamai kompetentinga institucija ar paskirtoji institucija yra nustačiusi didesnį rizikos koeficientą arba mažesnę turto vertės procentinę dalį, nei nurodyta šioje dalyje, įstaigos naudoja rizikos koeficientą arba procentinę dalį, nustatytus pagal 124 straipsnio 9 dalį.

Likusiai pozicijos daliai, nurodytai pirmoje pastraipoje, jei tokia yra, taikomas toks pat rizikos koeficientas kaip gyvenamosios paskirties turtu neužtikrintai sandorio šalies pozicijai.

2.  
124 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktyje nurodytai pozicijai priskiriamas rizikos koeficientas, nustatytas pagal atitinkamą 1 lentelėje pateikiamą pozicijos ir vertės rizikos koeficientų grupę.

Šios dalies tikslais, jeigu pagal 124 straipsnio 9 dalį kompetentinga institucija ar paskirtoji institucija yra nustačiusi didesnį rizikos koeficientą arba mažesnę pozicijos ir vertės procentinę dalį, nei nurodyta šioje dalyje, įstaigos naudoja rizikos koeficientą arba procentinę dalį, nustatytus pagal 124 straipsnio 9 dalį.



1 lentelė

ETV

ETV ≤ 50 %

50 % < ETV ≤ 60 %

60 % < ETV ≤ 80 %

80 % < ETV ≤ 90 %

90 % < ETV ≤ 100 %

ETV > 100 %

Rizikos koeficientas

30 %

35 %

45 %

60 %

75 %

105 %

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, įstaigos gali taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą valstybės narės teritorijoje esančiu gyvenamosios paskirties turtu užtikrintoms pozicijoms, jeigu tos valstybės narės kompetentinga institucija pagal 430a straipsnio 3 dalį yra paskelbusi tokių pozicijų nuostolių lygius, kurie, remiantis tos valstybės narės institucijų pateiktais suvestiniais duomenimis apie tą nacionalinę nekilnojamojo turto rinką, neviršija nė vienos iš toliau nurodytų ribų, taikomų ankstesniais metais buvusių tokių pozicijų suvestiniams nuostoliams:

a) 

pagal 430a straipsnio 1 dalies a punktą įstaigų pateikta suvestinė suma, padalyta iš pagal 430a straipsnio 1 dalies c punktą įstaigų pateiktos suvestinės sumos, neviršija 0,3  %;

b) 

pagal 430a straipsnio 1 dalies b punktą įstaigų pateikta suvestinė suma, padalyta iš pagal 430a straipsnio 1 dalies c punktą įstaigų pateiktos suvestinės sumos, neviršija 0,5  %.

3.  
Įstaigos gali taikyti šio straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytą nukrypti leidžiančią nuostatą ir tais atvejais, kai trečiosios valstybės kompetentinga institucija, kuri taiko priežiūros ir reguliavimo tvarką, kuri yra bent lygiavertė Sąjungoje taikomai tvarkai, kaip nustatyta Komisijos sprendime, priimtame pagal 107 straipsnio 4 dalį, paskelbia atitinkamus pozicijų, užtikrintų tos trečiosios valstybės teritorijoje esančiu gyvenamosios paskirties turtu, nuostolio lygius.

Jei trečiosios valstybės kompetentinga institucija neskelbia atitinkamų pozicijų, užtikrintų tos trečiosios valstybės teritorijoje esančiu gyvenamosios paskirties turtu, nuostolio lygių, EBI gali paskelbti tokią informaciją apie tą trečiąją valstybę, jei turima tinkamų statistinių duomenų, kurie yra statistiškai reprezentatyvūs atitinkamos gyvenamosios paskirties turto rinkos atžvilgiu.

126 straipsnis

Komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

1.  
Komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintai pozicijos, kaip nurodyta 124 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje, atveju, daliai, neviršijančiai 55 % turto vertės, priskiriamas 60 % rizikos koeficientas.

Jeigu įstaiga turi žemesnę kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę ir esama viršesnių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, kurių ši įstaiga neturi, norint nustatyti įstaigos pozicijos dalį, kuriai gali būti taikomas 60 % rizikos koeficientas, 55 % turto vertės suma sumažinama viršesnių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, kurių įstaiga neturi, suma.

Jeigu įstaigos neturimos kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės yra tokio paties rango kaip ir įstaigos turima kreditorinio reikalavimo pirmumo teisė, norint nustatyti įstaigos pozicijos dalį, kuriai gali būti taikomas 60 % rizikos koeficientas, 55 % turto vertės suma, iš jos atėmus visų jos neturimų viršesnių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių sumą, sumažinama šių skaičių sandauga:

a) 

55 % turto vertės, atėmus didesnio prioriteto kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, jei tokių yra, tiek turimų įstaigos, tiek turimų kitų įstaigų, suma ir

b) 

kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, kurių įstaiga neturi ir kurios yra tokio paties rango kaip įstaigos turimos kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės, sumos, padalytos iš visų to paties rango kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių sumos.

Jeigu pagal 124 straipsnio 9 dalį atitinkamai kompetentinga institucija ar paskirtoji institucija yra nustačiusi didesnius rizikos koeficientus arba mažesnę turto vertės procentinę dalį, nei nurodyta šioje dalyje, įstaigos naudoja rizikos koeficientus arba procentinę dalį, nustatytus pagal 124 straipsnio 9 dalį.

Likusiai pozicijos daliai, nurodytai pirmoje pastraipoje, jei tokia yra, taikomas toks pat rizikos koeficientas kaip komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu neužtikrintai sandorio šalies pozicijai.

2.  
124 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodytai pozicijai priskiriamas rizikos koeficientas, nustatytas pagal atitinkamą 1 lentelėje pateikiamą pozicijos ir vertės rizikos koeficientų grupę.

Šios dalies tikslais, jeigu pagal 124 straipsnio 9 dalį kompetentinga institucija ar paskirtoji institucija yra nustačiusi didesnį rizikos koeficientą arba mažesnę pozicijos ir vertės procentinę dalį, nei nurodyta šioje dalyje, įstaigos naudoja rizikos koeficientą arba procentinę dalį, nustatytus pagal 124 straipsnio 9 dalį.



1 lentelė

 

ETV ≤ 60 %

60 % < ETV ≤ 80 %

ETV > 80 %

Rizikos koeficientas

70 %

90 %

110 %

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, įstaigos gali taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą valstybės narės teritorijoje esančiu komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintoms pozicijoms, jeigu tos valstybės narės kompetentinga institucija pagal 430a straipsnio 3 dalį yra paskelbusi tokių pozicijų nuostolių lygius, kurie, remiantis tos valstybės narės institucijų pateiktais suvestiniais duomenimis apie tą nacionalinę nekilnojamojo turto rinką, neviršija nė vienos iš toliau nurodytų ribų, taikomų ankstesniais metais buvusių tokių pozicijų suvestiniams nuostoliams:

a) 

pagal 430a straipsnio 1 dalies d punktą įstaigų pateikta suvestinė suma, padalyta iš pagal 430a straipsnio 1 dalies f punktą įstaigų pateiktos suvestinės sumos, neviršija 0,3  %;

b) 

pagal 430a straipsnio 1 dalies e punktą įstaigų pateikta suvestinė suma, padalyta iš pagal 430a straipsnio 1 dalies f punktą įstaigų pateiktos suvestinės sumos, neviršija 0,5  %.

3.  
Įstaigos gali taikyti šio straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje nurodytą nukrypti leidžiančią nuostatą ir tais atvejais, kai trečiosios valstybės kompetentinga institucija, kuri taiko priežiūros ir reguliavimo tvarką, kuri yra bent lygiavertė Sąjungoje taikomai tvarkai, kaip nustatyta Komisijos sprendime, priimtame pagal 107 straipsnio 4 dalį, paskelbia atitinkamus pozicijų, užtikrintų tos trečiosios valstybės teritorijoje esančiu komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, nuostolio lygius.

Jei trečiosios valstybės kompetentinga institucija neskelbia atitinkamų pozicijų, užtikrintų tos trečiosios valstybės teritorijoje esančiu komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, nuostolio lygių, EBI gali paskelbti tokią informaciją apie tą trečiąją valstybę, jei turima tinkamų statistinių duomenų, kurie yra statistiškai reprezentatyvūs atitinkamos komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkos atžvilgiu.

4.  
EBI įvertina, ar tikslinga koreguoti komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų, įskaitant IPRE ir ne IPRE pozicijas, vertinimą, atsižvelgdama į rizikos koeficientų tinkamumą ir gyvenamosios paskirties turtu užtikrintų pozicijų rizikos santykinius skirtumus, 125 straipsnio 2 dalies 1 lentelėje nurodytų gyvenamosios paskirties turtu užtikrintų IPRE pozicijų ir šio straipsnio 1 lentelėje nurodytų komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų IPRE pozicijų jautrumą rizikai, taip pat į ESRV rekomendacijas dėl komercinės paskirties nekilnojamojo turto Sąjungoje pažeidžiamumo. EBI savo išvadų ataskaitą Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d.

Remdamasi pirmoje pastraipoje nurodyta ataskaita ir tinkamai atsižvelgdama į susijusius BBPK parengtus ir tarptautiniu mastu sutartus standartus, Komisija, kai tikslinga, ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

▼M17

126a straipsnis

Land acquisition, development and construction exposures

1.  
ADC pozicijai priskiriamas 150 % rizikos koeficientas.
2.  

Tačiau gyvenamosios paskirties turto ADC pozicijoms gali būti priskirtas 100 % rizikos koeficientas, jeigu įstaiga taiko pagrįstus kilmės ir stebėsenos standartus, kurie atitinka Direktyvos 2013/36/ES 74 ir 79 straipsniuose nustatytus reikalavimus, ir jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

a) 

didelę dalį visų sutarčių sudaro teisiškai privalomos iki prekybinės arba prieš nuomą sudaromos sutartys, pagal kurias pirkėjas arba nuomininkas yra suteikęs didelį piniginį užstatą ir nutraukus sutartį jis negrąžinamas arba kurių atveju finansavimas užtikrinamas lygiaverčiu būdu, arba teisiškai privalomos pirkimo-pardavimo arba nuomos sutartys, įskaitant atvejus, kai mokėjimai vykdomi dalimis, atsižvelgiant į statybos darbų pažangą;

b) 

įsipareigojantysis asmuo turi daug nuosavo kapitalo, kuriam gali kilti rizika, ir šis sudaro atitinkamą įsipareigojančiojo asmens įnešto nuosavo kapitalo sumą, sudarančią gyvenamosios paskirties turto vertės dalį užbaigus statybą.

3.  
Ne vėliau kaip 2025 m. liepos 10 d. EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires, kuriose paaiškina terminus didelis piniginis užstatas, „lygiaverčiu būdu užtikrinamas finansavimas“, „didelė dalis visų sutarčių“ ir „atitinkama įsipareigojančiojo asmens įnešto nuosavo kapitalo suma“, atsižvelgiant į įstaigų skolinimo viešojo būsto arba ne pelno bendrovėms, reguliuojamoms teisės aktais ir egzistuojančioms tam, kad būtų tenkinami socialiniai tikslai ir suteikiamas ilgalaikis būstas nuomininkams, ypatumus visoje Sąjungoje.

▼B

127 straipsnis

Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui

▼M7

1.  

Bet kurio straipsnio neužtikrintai daliai, kai įsipareigojantysis asmuo neįvykdė įsipareigojimų pagal 178 straipsnį, arba mažmeninių pozicijų atveju neužtikrintai bet kurios kredito priemonės daliai, kurios atžvilgiu įsipareigojimai neįvykdyti pagal 178 straipsnį, priskiriamas toks rizikos koeficientas:

a) 

150 % – kai specifinės kredito rizikos koregavimų ir atskaitymų pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą suma yra mažesnė nei 20 % pozicijos neužtikrintos dalies vertės, jei tie specifinės kredito rizikos koregavimai ir atskaitymai nebūtų taikomi;

b) 

100 % – kai specifinės kredito rizikos koregavimų ir atskaitymų pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą suma yra ne mažesnė nei 20 % pozicijos neužtikrintos dalies vertės, jei tie specifinės kredito rizikos koregavimai ir atskaitymai nebūtų taikomi.

▼M17

Siekdamos apskaičiuoti pirmoje pastraipoje nurodytų specifinės kredito rizikos koregavimų vertę pozicijos, įsigytos jau esant įsipareigojimų nevykdymui, atveju, įstaigos į skaičiavimus įtraukia teigiamą skirtumą (jei jis yra) tarp sumos, kurią įsipareigojantysis asmuo yra skolingas už tą poziciją, ir papildomo nuosavų lėšų sumažinimo, jeigu ta pozicija buvo visiškai nurašyta, ir bet kokių jau esamų su ta pozicija susijusių nuosavų lėšų sumažinimų sumos.

▼M17

2.  
Apibrėžiant užtikrintą pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui dalį, užtikrinimo priemonė ir garantijos yra tinkamos kredito rizikos mažinimo tikslais pagal 4 skyrių.
3.  
Pozicijų vertei, likusiai atlikus atitinkamai pagal 125 ir 126 straipsnius gyvenamosios paskirties turtu arba komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų ne IPRE pozicijų specifinės kredito rizikos koregavimus, priskiriamas 100 % rizikos koeficientas, jei įsipareigojimai neįvykdomi pagal 178 straipsnį.

▼M17 —————

▼M17

128 straipsnis

Subordinuotosios skolos pozicijos

1.  

Subordinuotosios skolos pozicijomis laikomos šios pozicijos:

a) 

skolos pozicijos, kurios yra subordinuotos paprastųjų neapsaugotų kreditorių reikalavimų atžvilgiu;

b) 

nuosavų lėšų priemonės, kiek tos priemonės nėra laikomos nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis pagal 133 straipsnio 1 dalį, ir

c) 

pozicijos, atsirandančios dėl įstaigos turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių, kurios atitinka 72b straipsnyje nustatytas sąlygas.

2.  
Subordinuotosios skolos pozicijoms priskiriamas 150 % rizikos koeficientas, nebent tos subordinuotosios skolos pozicijos atskaitomos iš nuosavų lėšų arba joms taikoma 72e straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka.

▼B

129 straipsnis

Padengtų obligacijų pozicijos

1.  

►M10  Kad būtų galima taikyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytą lengvatinį vertinimą, padengtosios obligacijos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2019/2162 ( 31 ) 3 straipsnio 1 punkte, turi atitikti šio straipsnio 3, 3a ir 3b dalyse išdėstytus reikalavimus ir turi būti užtikrintos bet kuriuo iš toliau nurodytųjų tuos reikalavimus atitinkančiu turtu: ◄

a) 

Sąjungos centrinės valdžios, ECBS centrinių bankų, viešojo sektoriaus subjektų, regioninės ar vietos valdžios pozicijos arba tų subjektų garantuotos pozicijos;

b) 

trečiosios valstybės centrinės valdžios institucijų, trečiosios valstybės centrinių bankų, daugiašalių plėtros bankų, tarptautinių organizacijų pozicijos arba jų garantuotos pozicijos, kurios priskiriamos 1 kredito kokybės žingsniui, kaip nustatyta šiame skyriuje, ir trečiosios valstybės viešojo sektoriaus subjektų, trečiosios valstybės regioninės valdžios ar trečiosios valstybės vietos valdžios pozicijos arba jų garantuotos pozicijos, jei tokioms pozicijoms rizikos koeficientai suteikiami kaip įstaigų arba centrinės valdžios bei centrinių bankų pozicijoms atitinkamai pagal 115 straipsnio 1 arba 2 dalis, 116 straipsnio 1, 2 arba 4 dalis ir jei jos priskiriamos 1 kredito kokybės žingsniui, kaip nustatyta šiame skyriuje, ir pozicijos, kaip apibrėžta šiame punkte, jei jos priskiriamos bent 2 kredito kokybės žingsniui, kaip nustatyta šiame skyriuje, su sąlyga, kad jos neviršija 20 % obligacijas išleidžiančių įstaigų dar neapmokėtų padengtų obligacijų nominaliosios sumos;

▼M10

c) 

kredito įstaigų pozicijos, kurios priskiriamos 1 kredito kokybės žingsniui arba 2 kredito kokybės žingsniui, arba 3 kredito kokybės žingsniui priskiriamos kredito įstaigų pozicijos, kai tos pozicijos yra šių formų:

i) 

trumpalaikiai, 100 dienų pradinio termino neviršijantys indėliai, kai jie naudojami siekiant atitikti Direktyvos (ES) 2019/2162 16 straipsnio užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos reikalavimą, arba

ii) 

išvestinių finansinių priemonių sutartys, atitinkančios tos direktyvos 11 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kai leidžia kompetentingos institucijos;

d) 

paskolos, užtikrintos gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, neviršijančios mažesniosios iš pagrindinių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, susietų su ankstesnėmis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis, sumų bei neviršijančios 80 % įkeisto turto vertės;

▼B

e) 

būsto paskolos, visapusiškai užtikrintos 201 straipsnyje nurodyto reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo, kurios atitinka 2 arba aukštesnį kredito kokybės žingsnį, kaip išdėstyta šiame skyriuje, kai kiekviena paskolų dalis, kuri yra naudojama šioje dalyje nustatyto padengtų obligacijų užtikrinimo lygio reikalavimui patenkinti, neviršija 80 % atitinkamo Prancūzijoje esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vertės ir kai paskolos ir pajamų santykis, suteikus paskolą, siekia ne daugiau kaip 33 %. Suteikiant paskolą gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto atžvilgiu hipotekos kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės netaikomos, o nuo 2014 m. sausio 1 d. suteiktų paskolų atvejų skolininkas pagal sutartį įsipareigoja be paskolą suteikusios kredito įstaigos sutikimo neteikti tokių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių. Paskolos ir pajamų santykis yra skolininko bendrųjų pajamų dalis, iš kurios mokama paskola, įskaitant palūkanas. Užtikrinimo teikėjas yra finansų įstaiga, kuriai veiklos leidimą išduoda ir kurią prižiūri kompetentingos institucijos bei kuriai taikomi rizikos ribojimo reikalavimai, kurie yra panašūs į įstaigoms taikomus rizikos ribojimo reikalavimus patikimumo požiūriu, arba įstaiga arba draudimo įmonė. Jis įsteigia savitarpio garantijų fondą arba nustato lygiavertę apsaugą, kad draudimo įmonės padengtų nuostolius dėl kredito rizikos, kurios dydį kompetentingos institucijos nuolat peržiūri. Ir kredito įstaiga, ir užtikrinimo teikėjas atlieka skolininko kreditingumo vertinimą;

▼M10

f) 

paskolos, užtikrintos komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, neviršijančios mažesniosios iš pagrindinių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, susietų su ankstesnėmis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis, sumų bei neviršijančios 60 % įkeisto turto vertės. Komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintos paskolos atitinka reikalavimus, jei paskolos ir turto vertės 60 % santykis viršijamas ne daugiau kaip iki 70 %, jei bendra turto, kuris yra įkeistas kaip padengtų obligacijų užtikrinimo priemonė, vertė viršija neišpirktą padengtos obligacijos nominaliąją vertę bent 10 % ir jei obligacijų savininkų reikalavimai atitinka 4 skyriuje nustatytus teisinio tikrumo reikalavimus. Obligacijų savininkų reikalavimai yra didesnio prioriteto nei visi kiti reikalavimai į užtikrinimo priemonę.

▼B

g) 

paskolos, užtikrintos jūrų kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis į laivus, neviršijant 60 % įkeisto laivo vertės, atėmus visų ankstesnių jūrų kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių vertę.

▼M10

1a dalies tikslais pozicijos, kurios atsiranda dėl įsipareigojančiųjų asmenų mokėjimų, susijusių su paskolomis, užtikrintomis įkeistais aukščiausiojo reitingo skolos vertybiniais popieriais, perdavimu ar valdymu, arba likvidavimo pajamų, susijusių su tokiomis paskolomis, perdavimu ar valdymu, apskaičiuojant toje dalyje nurodytas ribas neįskaitomos.

▼M10 —————

▼M17

Nedarant poveikio šios dalies c punkto pirmai pastraipai, iki 2027 m. liepos 1 d. kredito įstaigų netiesioginės pozicijos, kurioms nesuteiktas išorės reitingas, kuriuo užtikrintos hipotekos paskolos iki jų registravimo, to punkto tikslais laikomos kredito įstaigos pozicijomis, kurios priskiriamos 1 kredito kokybės žingsniui, jeigu jos yra prie A rango priskirtos trumpalaikės pozicijos pagal 121 straipsnį ir jeigu užtikrintoms hipotekos paskoloms jas užregistravus galės būti taikomas lengvatinis režimas pagal šios dalies pirmos pastraipos d, e ir f punktus.

▼M10

1a.  

Taikant 1 dalies pirmos pastraipos c punktą:

a) 

kredito įstaigų pozicijų, kurios priskiriamos 1 kredito kokybės žingsniui, atveju pozicija neviršija 15 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos;

b) 

kredito įstaigų pozicijų, kurios priskiriamos 2 kredito kokybės žingsniui, atveju pozicija neviršija 10 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos;

c) 

kredito įstaigų pozicijų, priskiriamų 3 kredito kokybės žingsniui, kurios yra trumpalaikiai indėliai, kaip nurodyta šio straipsnio pirmos dalies pirmos pastraipos c punkto i papunktyje, arba išvestinių finansinių priemonių sutartys, kaip nurodyta šio straipsnio pirmos dalies pirmos pastraipos c punkto ii papunktyje, atveju bendra pozicija neviršija 8 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos; pasikonsultavusios su EBI, pagal Direktyvos (ES) 2019/2162 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigų pozicijas, priskiriamas 3 kredito kokybės žingsniui, kurias sudaro išvestinių finansinių priemonių sutartys, su sąlyga, kad dėl 1 ir 2 kredito kokybės žingsnio reikalavimo taikymo dokumentuose galima užfiksuoti reikšmingas galimas koncentracijos problemas atitinkamose valstybėse narėse;

d) 

bendra kredito įstaigų pozicija, kuri priskiriama 1, 2 arba 3 kredito kokybės žingsniui, neviršija 15 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos, o bendra kredito įstaigų pozicija, kuri priskiriama 2 arba 3 kredito kokybės žingsniui, neviršija 10 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos.

1b.  
Šio straipsnio 1a dalis netaikoma padengtųjų obligacijų kaip reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės naudojimui, kuris leidžiamas pagal Direktyvos (ES) 2019/2162 8 straipsnį.
1c.  
1 dalies pirmos pastraipos d punkto tikslais, 80 % riba, kuri taikoma atsižvelgiant į kiekvieną paskolą, lemia paskolos dalį, kuria padengiami su padengtąja obligacija susieti įsipareigojimai, ir yra taikoma visą laikotarpį iki paskolos termino.
1d.  
1 dalies pirmos pastraipos f ir g punktų tikslais, 60 % arba 70 % riba, kuri taikoma atsižvelgiant į kiekvieną paskolą, lemia paskolos dalį, kuria padengiami su padengtąja obligacija susieti įsipareigojimai, ir yra taikoma visą laikotarpį iki paskolos termino.

▼B

2.  
Į 1 dalies a–f punktuose apibrėžtus atvejus taip pat įtraukiama užtikrinimo priemonė, kuri pagal teisės aktus skirta tik obligacijų savininkams nuo nuostolių apsaugoti.

▼M10

3.  
Nekilnojamuoju turtu ir laivais užtikrintų padengtųjų obligacijų, atitinkančių šį reglamentą, atžvilgiu įvykdomi 208 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Turto verčių stebėsena pagal 208 straipsnio 3 dalies a punktą vykdoma dažnai ir bent kartą per metus viso nekilnojamojo turto ir laivų atveju.

▼M17

Nekilnojamojo turto vertės nustatymo tikslais pagal Direktyvos (ES) 2019/2162 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos gali leisti įvertinti tą turtą rinkos ar mažesne verte arba – tose valstybėse narėse, kurių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatose nustatyti griežti hipotekinės vertės vertinimo kriterijai, – to turto hipotekine verte, netaikant šio reglamento 229 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytų ribų.

▼M10

3a.  

Be to, kad užtikrinamos reikalavimus atitinkančiu turtu, išvardytu šio straipsnio 1 dalyje, padengtosioms obligacijoms taikomas minimalus 5 % įkaito perviršio, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/2162 3 straipsnio 14 punkte, lygis.

Šios dalies pirmos pastraipos tikslais viso užtikrinamojo turto bendra nominalioji suma, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 4 punkte, yra bent lygi dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų bendrai nominaliajai sumai (nominaliosios sumos principas) ir ją sudaro šio straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimus atitinkantis turtas.

Valstybės narės gali padengtosioms obligacijoms nustatyti mažesnį minimalų įkaito perviršio dydį arba suteikti leidimą kompetentingoms institucijoms nustatyti tokį dydį, jei:

a) 

įkaito perviršio apskaičiavimas grindžiamas formaliu požiūriu, kuomet atsižvelgiama į pagrindinę turto riziką, arba turto vertės nustatymui taikoma hipotekinė vertė, ir

b) 

minimalus įkaito perviršio lygis yra ne mažesnis negu 2 %, remiantis nominaliosios sumos principu, nurodytu Direktyvos (ES) 2019/2162 15 straipsnio 6 ir 7 dalyse;

Turtui, naudojamam užtikrinant minimalų įkaito perviršio lygį, netaikomos 1a dalyje nustatytos pozicijos dydžio ribos ir jis neįtraukiamas apskaičiuojant tas ribas.

3b.  
Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas reikalavimus atitinkantis turtas gali būti įtrauktas į užtikrinamojo turto grupę kaip vyraujančio turto pakaitinis turtas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/2162 3 straipsnio 13 punkte, laikantis kredito kokybės ir pozicijos dydžio ribų, nustatytų šio straipsnio 1 ir 1a dalyse.

▼M17

4.  

Padengtosioms obligacijoms, kurios turi paskirtosios ECAI nustatytą tiesiogiai taikytiną kredito rizikos vertinimą, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 1 lentelę, kurioje pateikti ECAI kredito rizikos vertinimai pagal 136 straipsnį.



1 lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

4

5

6

Rizikos koeficientas

10 %

20 %

20 %

50 %

50 %

100 %

5.  

Padengtosioms obligacijoms, kurios neturi paskirtosios ECAI nustatyto tiesiogiai taikytino kredito rizikos vertinimo, rizikos koeficientas priskiriamas remiantis rizikos koeficientu, priskiriamu tas obligacijas leidžiančių įstaigų didesnio prioriteto neužtikrintoms pozicijoms. Rizikos koeficientai tarpusavyje susiję taip:

a) 

jei įstaigos pozicijoms priskiriamas 20 % rizikos koeficientas, padengtajai obligacijai priskiriamas 10 % rizikos koeficientas;

aa) 

jei įstaigos pozicijoms priskiriamas 30 % rizikos koeficientas, padengtajai obligacijai priskiriamas 15 % rizikos koeficientas;

ab) 

jei įstaigos pozicijoms priskiriamas 40 % rizikos koeficientas, padengtajai obligacijai priskiriamas 20 % rizikos koeficientas;

b) 

jei įstaigos pozicijoms priskiriamas 50 % rizikos koeficientas, padengtajai obligacijai priskiriamas 25 % rizikos koeficientas;

ba) 

jei įstaigos pozicijoms priskiriamas 75 % rizikos koeficientas, padengtajai obligacijai priskiriamas 35 % rizikos koeficientas;

c) 

jei įstaigos pozicijoms priskiriamas 100 % rizikos koeficientas, padengtajai obligacijai priskiriamas 50 % rizikos koeficientas;

d) 

jei įstaigos pozicijoms priskiriamas 150 % rizikos koeficientas, padengtajai obligacijai priskiriamas 100 % rizikos koeficientas.

▼M10

6.  
Anksčiau nei 2007 m. gruodžio 31 d. išleistoms padengtosioms obligacijoms 1, 1a, 3, 3a ir 3b dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi. Joms gali būti taikomas lengvatinis vertinimas pagal 4 ir 5 dalis iki jų termino.
7.  
Anksčiau nei 2022 m. liepos 8 d. išleistoms padengtosioms obligacijoms, kurios jų išleidimo metu atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus, 3a ir 3b dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi. Joms gali būti taikomas lengvatinis vertinimas pagal 4 ir 5 dalis iki jų termino.

▼B

130 straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos

Pagal riziką įvertintų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal 5 skyrių.

131 straipsnis

Trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijos

Įstaigų ir įmonių, kurios turi pripažintos ECAI nustatytą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą, pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal 7 lentelę, kurioje pateikti ECAI kredito rizikos vertinimai pagal 136 straipsnį.



7  lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

4

5

6

Rizikos koeficientas

20  %

50  %

100  %

150  %

150  %

150  %

▼M8

132 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimai pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos

1.  
Pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą įstaigos apskaičiuoja padaugindamos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, apskaičiuotą taikant 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus metodus, iš savo turimų investicinių vienetų arba akcijų procentinės dalies.
2.  
Jei tenkinamos šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, įstaigos gali taikyti peržiūros metodą pagal 132a straipsnio 1 dalį arba įgaliojimais grindžiamą metodą pagal 132a straipsnio 2 dalį.

Taikant 132b straipsnio 2 dalį, peržiūros metodo arba įgaliojimais grindžiamo metodo netaikančios įstaigos savo pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, priskiria 1 250  % rizikos koeficientą (atsarginis metodas).

Įstaigos gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą taikydamos šioje dalyje nurodytų metodų derinį, jei tenkinamos šių metodų taikymo sąlygos.

3.  

Įstaigos gali nustatyti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą taikydamos 132a straipsnyje nustatytus metodus, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

KIS yra vienas iš šių subjektų:

i) 

kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas (KIPVPS), reglamentuojamas Direktyva 2009/65/EB;

ii) 

AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalį registruotas ES AIFV;

iii) 

AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 6 straipsnį veiklos leidimą gavęs ES AIFV;

iv) 

AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 37 straipsnį veiklos leidimą gavęs ne ES AIFV;

v) 

ne ES AIF, kurį valdo ne ES AIFV ir kurio investiciniai vienetai ar akcijos yra platinami pagal Direktyvos 2011/61/ES 42 straipsnį;

vi) 

ne ES AIF, kurio investiciniai vienetai ar akcijos nėra platinami Sąjungoje, kurį valdo trečiojoje valstybėje įsisteigęs ne ES AIFV ir kuriam taikomas deleguotasis aktas, nurodytas Direktyvos 2011/61/ES 67 straipsnio 6 dalyje;

b) 

KIS prospekte arba lygiaverčiame dokumente pateikiama tokia informacija:

i) 

turto, į kurį KIS leidžiama investuoti, kategorijos;

ii) 

jeigu taikomi investavimo apribojimai – santykiniai apribojimai ir jų apskaičiavimo metodai;

c) 

KIS arba KIS valdymo įmonės informaciją įstaigai teikia laikydamiesi šių reikalavimų:

i) 

apie KIS pozicijas informacija pateikiama bent tokiu dažnumu kaip apie įstaigos pozicijas;

ii) 

finansinės informacijos išsamumas yra pakankamas, kad įstaiga galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą pagal įstaigos pasirinktą metodą;

iii) 

jei įstaiga taiko peržiūros metodą, informaciją apie pagrindines pozicijas tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos a punkto, daugiašaliai ir dvišaliai plėtros bankai ir kitos įstaigos, kurios su daugiašaliais ir dvišaliais plėtros bankais bendrai investuoja į KIS, gali nustatyti pagal riziką įvertintų to KIS pozicijų sumą taikydami 132a straipsnyje nustatytus metodus, jei yra įvykdytos šios dalies pirmos pastraipos b ir c punktuose nustatytos sąlygos ir jei KIS investavimo įgaliojimai riboja turto, į kurį KIS gali investuoti, rūšis ir jis gali investuoti tik į turtą, kuriuo skatinamas besivystančių šalių darnus vystymasis.

Įstaigos informuoja savo kompetentingą instituciją apie KIS, kuriems jos taiko antroje pastraipoje nurodytą tvarką.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos c punkto i papunkčio, jeigu įstaiga nustato KIS pozicijų pagal riziką įvertintos pozicijos sumą taikydama įgaliojimais grindžiamą metodą, KIS arba KIS valdymo įmonės informacijos teikimas įstaigai gali būti ribotas, informuojant tik apie KIS investavimo įgaliojimus ir su tais įgaliojimais susijusius pokyčius, o informacija gali būti teikiama tik kai įstaiga pirmą kartą susiduria su KIS pozicija ir kai pakinta KIS investavimo įgaliojimai.

4.  

Įstaigos, neturinčios pakankamai duomenų arba informacijos, kad galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą taikydamos 132a straipsnyje nustatytus metodus, gali remtis trečiosios šalies skaičiavimais, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a) 

trečioji šalis yra vienas iš šių subjektų:

i) 

KIS depozitoriumas arba depozitoriumo funkcijas atliekanti finansų įstaiga, jeigu KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius saugo tame depozitoriume arba depozitoriumo funkcijas atliekančioje finansų įstaigoje;

ii) 

KIS, kuriems šio punkto i papunktis netaikomas, atveju – KIS valdymo įmonė, jeigu ta įmonė atitinka 3 dalies a punkte nustatytą sąlygą;

b) 

trečioji šalis atlieka skaičiavimus atitinkamai pagal 132a straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje nustatytus metodus;

c) 

išorės auditorius yra patvirtinęs trečiosios šalies skaičiavimų tikslumą.

Trečiosios šalies skaičiavimais besiremiančios įstaigos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, gautą atliekant tuos skaičiavimus, daugina iš koeficiento 1,2.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, kai įstaiga gali nevaržomai naudotis trečiosios šalies atliekamais išsamiais skaičiavimais, koeficientas 1,2 netaikomas. Kompetentingai institucijai paprašius, įstaiga jai pateikia tuos skaičiavimus.

5.  
Kai apskaičiuodama pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą (1 lygio KIS) įstaiga taiko 132a straipsnyje nurodytus metodus ir kuri nors iš 1 lygio KIS pagrindinių pozicijų yra pozicija, kurią sudaro kito KIS investiciniai vienetai arba akcijos (2 lygio KIS), pagal riziką įvertintų 2 lygio KIS pozicijų suma gali būti apskaičiuojama taikant bet kurį iš trijų šio straipsnio 2 dalyje aprašytų metodų. Įstaiga gali taikyti peržiūros metodą pagal riziką įvertintų 3 lygio ir bet kurio tolesnio lygio KIS pozicijų sumoms apskaičiuoti tik jei ji šį metodą taikė pirmesnio lygio skaičiavimams. Esant bet kuriam kitam scenarijui ji taiko atsarginį metodą.
6.  
Taikant 132a straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą peržiūros metodą ir įgaliojimais grindžiamą metodą apskaičiuota pagal riziką įvertintų KIS pozicijų suma apribojama atsarginiu metodu apskaičiuota pagal riziką įvertintų to KIS pozicijų suma.
7.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, įstaigos, taikančios peržiūros metodą pagal 132a straipsnio 1 dalį, gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą padaugindamos tų pozicijų vertes, apskaičiuotas pagal 111 straipsnį, iš rizikos koeficiento (

), apskaičiuoto pagal 132c straipsnyje nustatytą formulę, jei tenkinamos šios sąlygos:
a) 

įstaigos įvertina savo turimų KIS investicinių vienetų arba akcijų vertę pagal įsigijimo savikainą, tačiau KIS pagrindinio turto vertę jos įvertina tikrąja verte, jeigu taiko peržiūros metodą;

b) 

investicinių vienetų ar akcijų, kurių vertę įstaigos įvertina pagal įsigijimo savikainą, rinkos vertės pokytis nekeičia nei tų įstaigų nuosavų lėšų sumos, nei su tais turimais investiciniais vienetais arba akcijomis siejamos pozicijų vertės.

▼B

132a straipsnis

▼M8

Pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumų apskaičiavimo metodai

1.  
Jei tenkinamos 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas turinčios įstaigos, siekdamos apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, peržiūri tas pozicijas ir pagal riziką įvertina visas pagrindines KIS pozicijas tarsi tos įstaigos jas turėtų tiesiogiai.
2.  
Jei tenkinamos 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas peržiūros metodui taikyti neturinčios įstaigos pagal riziką įvertintų tų pozicijų sumą gali apskaičiuoti laikydamosi KIS įgaliojimuose ir atitinkamuose teisės aktuose nustatytų apribojimų.

Įstaigos atlieka pirmoje pastraipoje nurodytus skaičiavimus darydamos prielaidą, kad KIS pirmiausia prisiima didžiausias pagal jo įgaliojimus arba atitinkamus teisės aktus jam leidžiamas pozicijas, kurioms nustatytas didžiausias nuosavų lėšų reikalavimas, ir tuomet toliau prisiima pozicijas mažėjimo tvarka, kol pasiekiama didžiausia bendra pozicijų riba, ir kad KIS taiko didžiausią pagal jo įgaliojimus arba atitinkamus teisės aktus jam leidžiamą svertą, kai taikytina.

Pirmoje pastraipoje nurodytus skaičiavimus įstaigos atlieka pagal šiame skyriuje, šios antraštinės dalies 5 skyriuje ir 6 skyriaus 3, 4, arba 5 skirsnyje nustatytus metodus.

3.  
►M17  Nukrypstant nuo 92 straipsnio 4 dalies e punkto, įstaigos, kurios pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą skaičiuoja pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalis, gali to KIS išvestinių finansinių priemonių pozicijų kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skirtą nuosavų lėšų reikalavimą gali apskaičiuoti kaip sumą, lygią 50 % nuosavų lėšų reikalavimo sumos, nustatytos tų išvestinių finansinių priemonių pozicijoms, apskaičiuotoms atitinkamai pagal šios antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 arba 5 skirsnį. ◄

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, įstaiga į nuosavų lėšų reikalavimo kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skaičiavimus gali neįtraukti išvestinių finansinių priemonių pozicijų, kurioms šis reikalavimas nebūtų taikomas, jei įstaiga jas turėtų tiesiogiai.

4.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kaip įstaigos turi skaičiuoti 2 dalyje nurodytą pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, jei nėra vienos ar kelių rūšių šiam skaičiavimui reikalingų įvesties duomenų.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. kovo 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

132b straipsnis

Pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumų apskaičiavimo metodų išimtys

1.  
Įstaigos į 132 straipsnyje nurodytus skaičiavimus gali neįtraukti KIS turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio, 2 lygio priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių, kurias įstaigos atskaito atitinkamai pagal 36 straipsnio 1 dalį, 56, 66 ir 72e straipsnius.

▼M17

2.  
Įstaigos į 132 straipsnyje nurodytus skaičiavimus gali neįtraukti nuosavybės vertybiniais popieriais grindžiamų pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos į subjektus, kurių kredito įsipareigojimai pagal šį skyrių yra lygūs 0 % rizikos koeficiento, įskaitant tuos viešai remiamus subjektus, kai 0 % rizikos koeficientas gali būti taikomas, ir 133 straipsnio 5 dalyje nurodytų nuosavybės vertybiniais popieriais grindžiamų pozicijų, o vietoj to toms nuosavybės vertybiniais popieriais grindžiamoms pozicijoms gali taikyti 133 straipsnyje nustatytą tvarką.

▼M8

132c straipsnis

KIS nebalansinėms pozicijoms taikoma tvarka

1.  

Įstaigos apskaičiuoja savo nebalansinių straipsnių pagal riziką įvertintų pozicijų, kurios gali būti perskaičiuotos į pozicijas, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą, padaugindamos tų pozicijų vertes, apskaičiuotas pagal 111 straipsnį, iš šių rizikos koeficientų:

a) 

visos pozicijos, kurioms įstaigos taiko vieną iš 132a straipsnyje nustatytų metodų:

čia:

=

rizikos koeficientas

i

=

KIS indeksas;

RWAEi

=

suma, apskaičiuota pagal 132a straipsnį dėl KISi;

=

KISi pozicijų pozicijos vertė;

Ai

=

KISi turto balansinė vertė ir

EQi

=

KISi nuosavybės vertybinių popierių balansinė vertė;

b) 
visos kitos pozicijos

.
2.  
►M17  Minimalios vertės įsipareigojimo, atitinkančio šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, pozicijos vertę įstaigos apskaičiuoja kaip diskontuotą esamą garantuotos sumos vertę taikydamos iš nerizikingos palūkanų normos išvestą diskonto koeficientą atitinkamai pagal 325l straipsnio 2 arba 3 dalį. Įstaigos gali sumažinti minimalios vertės įsipareigojimo pozicijos vertę, atskaitydamos nuostolius, kurie pagal taikytiną apskaitos standartą pripažinti susijusiais su minimalios vertės įsipareigojimu. ◄

Nebalansinių pozicijų, susijusių su minimalios vertės įsipareigojimo, atitinkančio visas šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumą įstaigos apskaičiuoja sudaugindamos tų pozicijų pozicijos vertę, 20 % perskaičiavimo koeficientą ir rizikos koeficientą, nustatytą pagal 132 arba 152 straipsnius.

3.  

Nebalansinių pozicijų, susijusių su minimalios vertės įsipareigojimais pagal 2 dalį, pagal riziką įvertintų pozicijų sumą įstaigos nustato, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

įstaigos nebalansinė pozicija yra minimalios vertės įsipareigojimas, taikomas investicijoms į vieno ar daugiau KIS investicinius vienetus arba akcijas, pagal kurį įstaiga privalo atlikti mokėjimus tik tuo atveju, jei vieno ar daugiau KIS pagrindinių pozicijų rinkos vertė tam tikru ar tam tikrais sutartyje nurodytais momentais yra mažesnė už iš anksto nustatytą ribą;

b) 

KIS yra bet kuris iš šių subjektų:

i) 

KIPVPS, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/65/EB, arba

ii) 

AIF, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte, kuris investuoja tik į perleidžiamuosius vertybinius popierius arba į kitą likvidųjį finansinį turtą, nurodytą Direktyvos 2009/65/EB 50 straipsnio 1 dalyje, kai AIF įgaliojimuose neleidžiamas didesnis svertas nei leistinas pagal Direktyvos 2009/65/EB 51 straipsnio 3 dalį;

c) 

KIS pagrindinių pozicijų, kuriomis grindžiamas minimalios vertės įsipareigojimas, esama rinkos vertė, neatsižvelgiant į nebalansinių straipsnių minimalios vertės įsipareigojimų poveikį, atitinka arba viršija esamą ribinę vertę, nurodytą minimalios vertės įsipareigojime;

d) 

kai vieno ar daugiau KIS pagrindinių pozicijų rinkos vertės perviršis, palyginti su minimalios vertės įsipareigojimo dabartine verte, mažėja, įstaiga arba kita įmonė tiek, kiek vadovaujantis šiuo reglamentu ir Direktyva 2013/36/ES arba Direktyva 2002/87/EB vykdoma konsoliduota priežiūra, kuri taikoma pačiai įstaigai, apima ir šią įmonę, gali daryti poveikį vieno ar daugiau KIS pagrindinių pozicijų sudėčiai arba kitais būdais apriboti tolesnio perviršio mažinimo galimybes;

e) 

galutinis tiesioginis arba netiesioginis minimalios vertės įsipareigojimo naudos gavėjas paprastai yra mažmeninis klientas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte.

▼M17

133 straipsnis

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos

1.  

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis laikomos visos šios pozicijos:

a) 

bet kuri pozicija, tenkinanti visas šias sąlygas:

i) 

ji nėra išperkama, t. y. investuotas lėšas galima susigrąžinti tik pardavus investiciją ar teises į investiciją arba likvidavus emitentą;

ii) 

ji nėra emitento įsipareigojimas;

iii) 

ji išreiškia likutinę pretenziją į emitento turtą arba pajamas;

b) 

priemonės, kurios, jeigu jas išleistų įstaiga, būtų laikomos 1 lygio priemonėmis;

c) 

priemonės, kurios yra emitento įsipareigojimas ir tenkina bet kurią iš šių sąlygų:

i) 

emitentas gali neapibrėžtam laikui atidėti atsiskaitymą už įsipareigojimą;

ii) 

pagal įsipareigojimą yra reikalaujama arba emitento nuožiūra leidžiama atsiskaityti išleidžiant fiksuotą emitento nuosavybės akcijų skaičių;

iii) 

pagal įsipareigojimą yra reikalaujama arba emitento nuožiūra leidžiama atsiskaityti išleidžiant kintamą emitento nuosavybės akcijų skaičių ir, ceteris paribus, bet koks įsipareigojimo vertės pokytis yra sietinas, palyginamas ir vienkryptis su fiksuoto skaičiaus emitento nuosavybės akcijų vertės pokyčiu;

iv) 

priemonės turėtojas turi galimybę reikalauti, kad už įsipareigojimą būtų atsiskaityta nuosavybės akcijomis, nebent būtų tenkinama viena iš šių sąlygų:

1) 

priemonės, kuria prekiaujama, atveju įstaiga kompetentingai institucijai įtikinamai įrodė, kad priemone prekiaujama rinkoje labiau kaip emitento skola, o ne nuosavybe;

2) 

priemonių, kuriomis neprekiaujama, atveju įstaiga kompetentingai institucijai įtikinamai įrodė, kad priemonė turėtų būti laikoma skolos pozicija;

d) 

skoliniai įsipareigojimai ir kiti vertybiniai popieriai, partnerystės, išvestinės finansinės priemonės arba kitos priemonės, kurių struktūra yra tokia, kad ekonominis pobūdis yra panašus į a, b ir c punktuose nurodytas pozicijas, įskaitant įsipareigojimus, kurių grąža yra susieta su nuosavybės vertybinių popierių grąža;

e) 

nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, įformintos kaip paskola, bet susidariusios dėl skolos konvertavimo į nuosavybę tvarkingai realizavus arba restruktūrizavus skolą.

Pirmos pastraipos c punkto iii papunkčio tikslais įsipareigojimai apima įsipareigojimus, pagal kuriuos reikalaujama ar leidžiama atsiskaityti išleidžiant kintamą emitento nuosavybės akcijų skaičių, kai įsipareigojimo piniginės vertės pokytis yra lygus fiksuoto skaičiaus nuosavybės akcijų tikrosios vertės, padaugintos iš nustatyto koeficiento, pokyčiui, kai tiek koeficientas, tiek nurodomas akcijų skaičius yra fiksuoti.

Pirmos pastraipos c punkto iv papunkčio tikslais, jeigu tenkinama viena iš tame punkte nustatytų sąlygų, įstaiga gali išskaidyti riziką reguliavimo tikslais, gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą.

2.  

Investicijos į nuosavą kapitalą nėra laikomos nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis bet kuriuo iš šių atvejų:

a) 

investicijos į nuosavą kapitalą yra tokios struktūros, kad jų ekonominis pobūdis yra panašus į turimų paskolų, neatitinkančių 1 dalyje nustatytų kriterijų, ekonominį pobūdį;

b) 

investicijos į nuosavą kapitalą yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos.

3.  
Nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kurios nėra nurodytos 4–7 dalyse, priskiriamas 250 % rizikos koeficientas, nebent pagal antrą dalį reikalaujama tas pozicijas atskaityti arba pritaikyti joms rizikos koeficientą.
4.  

Toliau nurodytoms nebiržinių bendrovių nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms priskiriamas 400 % rizikos koeficientas, nebent pagal antrą dalį tas pozicijas reikalaujama atskaityti arba pritaikyti joms rizikos koeficientą:

a) 

investicijoms, daromoms trumpalaikio perpardavimo tikslais;

b) 

investicijoms į rizikos kapitalo įmones arba panašioms investicijoms, įsigyjamoms tikintis didelio trumpalaikio kapitalo prieaugio.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, ilgalaikėms investicijoms į nuosavą kapitalą, įskaitant investicijas į verslo klientų, su kuriais įstaiga turi arba ketina užmegzti ilgalaikius verslo santykius, nuosavą kapitalą, taip pat į skolos konvertavimą į nuosavybę įmonės restruktūrizavimo tikslais, priskiriamas rizikos koeficientas atitinkamai pagal 3 ar 5 dalį. Šio straipsnio tikslais ilgalaikės investicijos į nuosavą kapitalą yra investicijos į nuosavą kapitalą, laikomos trejus metus ar ilgiau arba daromos ketinant jas išlaikyti trejus metus ar ilgiau, gavus įstaigos vyresniosios vadovybės patvirtinimą.

5.  

Įstaigos, gavusios išankstinį kompetentingų institucijų leidimą, gali priskirti 100 % rizikos koeficientą nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, prisiimtoms pagal teisėkūros programas, kuriomis siekiama skatinti konkrečius ekonomikos sektorius (apimant tokių nuosavybės vertybinių popierių pozicijų dalį, kartu sudėjus neviršijančią 10 % įstaigos nuosavų lėšų), tenkinančioms visas šias sąlygas:

a) 

teisėkūros programose numatomos didelės subsidijos arba garantijos, be kita ko, daugiašalių plėtros bankų, viešųjų plėtros kredito įstaigų, kaip apibrėžta 429a straipsnio 2 dalyje, arba tarptautinių organizacijų, investicijoms į įstaigą;

b) 

teisėkūros programų kontekste vykdoma tam tikros formos valstybės priežiūra;

c) 

teisėkūros programose numatomi investicijų į nuosavą kapitalą apribojimai, pvz., įmonių, į kurias įstaiga investuoja, dydžio ir rūšių, leistinų nuosavybės dalių dydžio, geografinės vietos ir kitų atitinkamų veiksnių, ribojančių galimą investicijos riziką investuojančiai įstaigai, apribojimai.

6.  
Centrinių bankų nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.
7.  
Turimiems nuosavybės vertybiniams popieriams, įformintiems kaip paskola, bet susidariusiems dėl skolos konvertavimo į nuosavybę tvarkingai realizavus arba restruktūrizavus skolą, nepriskiriamas rizikos koeficientas, kuris būtų mažesnis nei rizikos koeficientas, kuris būtų taikomas, jeigu turimi nuosavybės vertybiniai popieriai būtų vertinami kaip skolos pozicija.

▼B

134 straipsnis

Kiti straipsniai

▼C2

1.  
Direktyvos 86/635/EEB 4 straipsnio antraštės „Turtas“ 10 punkte apibrėžtam materialiajam turtui priskiriamas 100 % rizikos koeficientas.

▼B

2.  
Išankstiniams mokėjimams ir sukauptoms pajamoms, kurių atžvilgiu įstaiga negali nustatyti sandorio šalies pagal Direktyvą 86/635/EEB, priskiriamas 100 % rizikos koeficientas.

▼M17

3.  
Pinigams inkasavimo procese priskiriamas 20 % rizikos koeficientas. Įstaigos turimiems ir laikomiems arba pervedamiems pinigams ir lygiaverčiams pinigų straipsniams priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.

▼B

4.  
Aukso lydiniams, laikomiems nuosavose saugyklose, arba pozicijoms, užtikrintoms lydinių įsipareigojimais, priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.
5.  
Sudarant turto pardavimo bei atpirkimo sandorius ir vienakrypčio išankstinio pirkimo sandorius, atsižvelgiama į rizikos koeficientus, priskiriamus šiam turtui, o ne sandorių šalims.

▼M5

6.  
Kai įstaiga teikia kredito užtikrinimą tam tikram pozicijų skaičiui su sąlyga, kad n-tasis įsipareigojimų, susijusių su tomis pozicijomis, neįvykdymas nulemia mokėjimą ir dėl tokio kredito įvykio sutartis nutraukiama, apskaičiuojant pagal riziką įvertintos pozicijos vertę, bus sudedami į krepšelį įtrauktų pozicijų rizikos koeficientai, neskaitant n-1 pozicijų, tačiau neviršijant 1 250  %, ir gauta suma dauginama iš kredito išvestinės finansinės priemonės suteikto užtikrinimo nominaliosios vertės. n-1 pozicijos, kurios turi būti nesumuojamos, nustatomos remiantis principu, kad į jas įtraukiamos tos pozicijos, kurių kiekviena sukuria mažesnę pagal riziką įvertintų pozicijų sumą nei bet kuri į sumavimą įtrauktų pagal riziką įvertintų pozicijų suma.

▼B

7.  
Finansinės nuomos pozicijos vertė lygi diskontuotoms minimalioms finansinės nuomos įmokoms. Minimalios finansinės nuomos įmokos yra įmokos per finansinės nuomos laikotarpį, kurias nuomininkas privalo sumokėti ar gali įgyti prievolę sumokėti, ir bet kokia palanki įsigijimo teisė, kuria greičiausiai bus pasinaudota. Kitos šalies, ne nuomininko, gali būti pareikalauta sumokėti įmoką, susijusią su likutine turto, kuris yra finansinės nuomos objektas, verte ir jeigu ta įmokos prievolė atitinka 201 straipsnyje nustatytas sąlygas dėl užtikrinimo teikėjų pripažinimo ir reikalavimus dėl kitų rūšių garantijų, numatytų 213–215 straipsniuose, pripažinimo, į tą mokėjimo prievolę galima atsižvelgti kaip į netiesioginį kredito užtikrinimą pagal 4 skyrių. Šios pozicijos priskiriamos prie atitinkamos pozicijų klasės pagal 112 straipsnį. Kai poziciją sudaro likutinė turto, kuris yra finansinės nuomos objektas, vertė, pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiuojamos taip: 1/t * 100 % * likutinė vertė, čia t yra daugiau nei 1 ir artimiausias likusios finansinės nuomos trukmės visų metų skaičius.

3

Skirsnis

Kredito rizikos vertinimo pripažinimas ir priskyrimas

1

Poskirsnis

ECAI pripažinimas

135 straipsnis

ECAI nustatytų kredito rizikos vertinimų naudojimas

1.  
Išorinis kredito rizikos vertinimas gali būti naudojamas, norint nustatyti rizikos koeficientą pozicijai pagal šį skyrių tik tuomet, jei jis pateiktas arba patvirtintas ECAI pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009.
2.  
EBI savo interneto svetainėje skelbia ECAI sąrašą pagal Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 2 straipsnio 4 dalį ir 18 straipsnio 3 dalį.

▼M17

3.  
Ne vėliau kaip 2025 m. liepos 10 d. ESMA parengia ataskaitą apie tai, ar ECAI kredito rizikos reitingavimo metodikoje tinkamai atsižvelgiama į ASV riziką ir tą ataskaitą pateikia Komisijai.

Remdamasi ta ataskaita Komisija, kai tikslinga, Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2026 m. sausio 10 d. pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

▼B

2

Poskirsnis

ECAI kredito rizikos vertinimų priskyrimas

136 straipsnis

ECAI kredito rizikos vertinimų priskyrimas

1.  
EBI, EDPPI ir EVPRI jungtiniame komitete parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose visoms ECAI tiksliai nurodo, kokiems 2 skirsnyje nurodytiems kredito kokybės žingsniams turi būti priskiriami atitinkami ECAI nustatyti kredito rizikos vertinimai. Tokie sprendimai turi būti objektyvūs ir nuoseklūs.

EBI, EDPPi ir EVPRI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. liepos 1 d. ir prireikus pateikia patikslintus techninių įgyvendinimo standartų projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus atitinkamai pagal reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

2.  

Priimdamos sprendimą dėl kredito rizikos vertinimų priskyrimo, EBI, EDPPI ir EVPRI laikosi šių reikalavimų:

a) 

siekdamos atskirti skirtingus santykinius rizikos laipsnius, kurie išreiškiami kiekvienu kredito rizikos vertinimu, EBI, EDPPI ir EVPRI atsižvelgia į kiekybinius veiksnius, pavyzdžiui, ilgalaikį įsipareigojimų neįvykdymo rodiklį, susijusį su visais straipsniais, kuriems priskiriamas toks pats kredito rizikos vertinimas. EBI, EDPPI ir EVPRI reikalauja, kad neseniai įsteigtos ECAI ir tos, kurios sukaupė tik nedaug duomenų apie įsipareigojimų neįvykdymą, įvertintų tai, ką jos laiko ilgalaikiu įsipareigojimų neįvykdymo rodikliu, susijusiu su visais straipsniais, kuriems priskiriamas toks pats kredito rizikos vertinimas;

b) 

siekdamos atskirti skirtingus santykinius rizikos laipsnius, kurie išreiškiami kiekvienu kredito rizikos vertinimu, EBI, EDPPI ir EVPRI atsižvelgia į kokybinius veiksnius, pavyzdžiui, į emitentų, kuriuos apima ECAI, grupę, ECAI priskiriamų kredito rizikos vertinimų diapazoną, kiekvieno kredito rizikos vertinimo reikšmę ir ECAI pateiktą įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį;

c) 

EBI, EDPPI ir EVPRI lygina įsipareigojimų neįvykdymo rodiklius kiekvieno konkrečios ECAI pateikto kredito rizikos vertinimo atžvilgiu ir juos lygina su palyginimo dydžiu, nustatytu remiantis įsipareigojimų neįvykdymo rodikliais, kuriuos kitos ECAI užregistravo emitentų grupėms, kurioms būdingas lygiavertis kredito rizikos lygis;

d) 

jei tam tikros ECAI užregistruoti įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai kredito rizikos vertinimui yra reikšmingai ir sistemingai didesni už palyginimo dydį, ECAI pateiktam kredito rizikos vertinimui EBI, EDPPI ir EVPRI priskiria aukštesnį kredito kokybės žingsnį pagal kredito kokybės vertinimo skalę;

e) 

jei tam tikros ECAI kredito rizikos vertinimui EBI, EDPPI ir EVPRI padidino susijusį rizikos koeficientą ir jei su tos ECAI pateiktu kredito rizikos vertinimu susiję įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai nebėra reikšmingai ir sistemingai didesni už palyginimo dydį, EBI, EDPPI ir EVPRI gali ECAI pateiktam kredito rizikos vertinimui atkurti pradinį kredito kokybės žingsnį pagal kredito kokybės vertinimo skalę.

3.  
EBI, EDPPI ir EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo a punkte nurodytus kiekybinius veiksnius, b punkte nurodytus kokybinius veiksnius ir 2 dalies c punkte nurodytą palyginimo dydį.

EBI, EDPPI ir EVPRI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. liepos 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus atitinkamai pagal reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

3

Poskirsnis

Eksporto kreditų agentūrų pateiktų kredito rizikos vertinimų naudojimas

137 straipsnis

Eksporto kreditų agentūrų pateiktų kredito rizikos vertinimų naudojimas

1.  

114 straipsnio tikslais įstaigos gali naudoti įstaigos paskirtos eksporto kreditų agentūros pateiktus kredito rizikos vertinimus, jei tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:

a) 

tai yra susitarimo pagrindu pasiekta rizikos vertė, kurią pateikė eksporto kreditų agentūros (EKA), dalyvaujančios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) susitarime dėl rekomendacijų oficialiai remiamiems eksporto kreditams;

b) 

eksporto kreditų agentūra skelbia savus kredito rizikos vertinimus ir laikosi EBPO patvirtintos metodikos, o kredito rizikos vertinimas siejamas su viena iš aštuonių minimalių eksporto draudimo įmokų, kurios nustatytos EBPO patvirtinta metodika. Įstaiga gali atsisakyti savo paskirtos eksporto kreditų agentūros. Įstaiga turi pagrįsti tą atsisakymą, jei esama konkrečių požymių, kad tuo atsisakymu ketinama sumažinti kapitalo pakankamumo reikalavimus.

2.  

Pozicijoms, kurių turimas eksporto kreditų agentūros pateiktas kredito rizikos vertinimas pripažįstamas rizikos vertinimo tikslais, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 9 lentelę.



9  lentelė

MEIP

0

1

2

3

4

5

6

7

Rizikos koeficientas

0  %

0  %

20  %

50  %

100  %

100  %

100  %

150  %

4

Skirsnis

Ecai kredito rizikos vertinimų naudojimas nustatant rizikos koeficientus

138 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

Įstaiga gali pripažinti vieną ar daugiau ECAI, kurių paslaugomis galėtų naudotis nustatant turtui ir nebalansiniams straipsniams priskirtinus rizikos koeficientus. Įstaiga gali atsisakyti savo pripažintos ECAI. Įstaiga turi pagrįsti tą atsisakymą, jei esama konkrečių požymių, kad tuo atsisakymu ketinama sumažinti kapitalo pakankamumo reikalavimus. Kredito rizikos vertinimai neturi būti naudojami pasirinktinai. Įstaiga naudoja užsakomuosius kredito rizikos vertinimus. Tačiau ji gali naudoti neužsakomuosius kredito rizikos vertinimus, jei EBI patvirtina, kad ECAI neužsakomieji kredito rizikos vertinimai savo kokybe nesiskiria nuo šios ECAI užsakomųjų kredito rizikos vertinimų. EBI nepriima šio patvirtinimo arba jį panaikina visų pirma tais atvejais, jei ECAI naudojo neužsakomąjį kredito rizikos vertinimą siekdama daryti spaudimą reitinguojamam subjektui, kad gautų užsakymą kredito rizikos vertinimui atlikti ar kitoms paslaugoms teikti. Naudodamos kredito rizikos vertinimą įstaigos laikosi šių reikalavimų:

a) 

įstaiga, kuri nusprendžia ECAI nustatytus kredito rizikos vertinimus naudoti tam tikrai pozicijų klasei, turi nuosekliai taikyti tuos kredito rizikos vertinimus visoms tai klasei priskirtoms pozicijoms;

b) 

įstaiga, kuri nusprendžia naudoti ECAI nustatytus kredito rizikos vertinimus, turi juos nepertraukiamai ir nuosekliai taikyti visą laiką;

c) 

įstaiga turi taikyti tik tuos ECAI nustatytus kredito rizikos vertinimus, kuriuose atsižvelgiama į visas sumas: tiek pagrindinę sumą, tiek su ja susijusias palūkanas;

d) 

jei reitinguojama pozicija turi tik vieną pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą, šis kredito rizikos vertinimas naudojamas nustatant tos pozicijos rizikos koeficientą;

e) 

jei reitinguojama pozicija turi du pripažintų ECAI kredito rizikos vertinimus ir jie abu atitinka skirtingus rizikos koeficientus, priskiriamas aukštesnis rizikos koeficientas;

f) 

jei reitinguojama pozicija turi daugiau nei du pripažintų ECAI kredito rizikos vertinimus, remiamasi dviem vertinimais, kuriais nustatomi du mažiausi rizikos koeficientai. Jei du mažiausieji rizikos koeficientai skiriasi, priskiriamas didesnysis. Jei du mažiausieji rizikos koeficientai sutampa, tas rizikos koeficientas ir priskiriamas;

▼M17

g) 

įstaigų pozicijų atveju įstaiga nenaudoja ECAI kredito rizikos vertinimo, kuriame daromos prielaidos dėl netiesioginės valstybės paramos, nebent atitinkamas ECAI kredito rizikos vertinimas yra susijęs su centrinės, regioninės ar vietos valdžios institucijų valdoma arba įsteigta ir remiama įstaiga.

Šios dalies g punkto tikslais įstaigų, kurios nėra centrinės, regioninės ar vietos valdžios institucijų valdomos arba įsteigtos ir remiamos įstaigos ir kurioms suteikti tik ECAI kredito rizikos vertinimai su netiesioginės valstybės paramos prielaida, tokių institucijų pozicijos laikomos nereitinguotų įstaigų pozicijomis pagal 121 straipsnį.

Netiesioginė valstybės parama – padėtis, kai centrinė, regioninė ar vietos valdžios institucija imtųsi veiksmų, kad įstaigai neįvykdžius įsipareigojimų arba patiriant sunkumų įstaigos kreditoriai nepatirtų nuostolių.

▼B

139 straipsnis

Emitento ir emisijos kredito rizikos vertinimas

1.  
Kai egzistuoja tam tikros emisijos programos ar priemonės, kuriai priklauso poziciją sudarantis straipsnis, kredito rizikos vertinimas, nustatant tam straipsniui priskirtiną rizikos koeficientą, naudojamas tas kredito rizikos vertinimas.
2.  

Jei tam tikram straipsniui tiesiogiai taikomo kredito rizikos vertinimo nėra, bet yra tam tikros emisijos programos ar priemonės, kurioms poziciją sudarantis straipsnis nepriklauso, kredito rizikos vertinimas arba bendras emitento kredito rizikos vertinimas, tas kredito rizikos vertinimas naudojamas bet kuriuo iš šių atvejų:

▼M17

a) 

pagal tą kredito rizikos vertinimą nustatytas didesnis rizikos koeficientas nei būtų tuo atveju, jeigu pozicija būtų laikoma nereitinguota, o atitinkama pozicija:

i) 

nėra specializuoto skolinimo pozicija;

ii) 

turi reitingą, visais atžvilgiais lygiavertį konkrečios emisijos programos ar priemonės arba to emitento (priklausomai nuo to, kas aktualu) didesnio prioriteto neužtikrintų pozicijų reitingui arba už jį žemesnį;

b) 

pagal tą kredito rizikos vertinimą nustatytas mažesnis rizikos koeficientas nei būtų tuo atveju, jeigu pozicija būtų laikoma nereitinguota, o atitinkama pozicija:

i) 

nėra specializuoto skolinimo pozicija;

ii) 

turi reitingą, visais atžvilgiais lygiavertį konkrečios emisijos programos ar priemonės arba to emitento (priklausomai nuo to, kas aktualu) didesnio prioriteto neužtikrintų pozicijų reitingui arba už jį didesnį.

▼B

Visais kitais atvejais pozicijos laikomos nereitinguotomis.

3.  
Pagal 1 ir 2 dalis nekliudoma taikyti 129 straipsnio.
4.  
Įmonių grupei priklausančių emitentų kredito rizikos vertinimai negali būti naudojami kaip kito tai pačiai įmonių grupei priklausančio emitento kredito rizikos vertinimas.

140 straipsnis

Ilgalaikiai ir trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai

1.  
Trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai gali būti taikomi tik trumpalaikiam turtui ir nebalansiniams straipsniams, sudarantiems įstaigų ir įmonių pozicijas.
2.  

Bet kuris trumpalaikis kredito rizikos vertinimas taikomas tik tam straipsniui, su kuriuo jis yra susijęs, ir negali būti naudojamas jokių kitų straipsnių rizikos koeficientams nustatyti, išskyrus šiuos atvejus:

a) 

jei trumpalaikei reitinguotai priemonei priskiriamas 150 % rizikos koeficientas, visoms nereitinguotoms neužtikrintoms tiek trumpalaikėms, tiek ilgalaikėms to įsipareigojančiojo asmens pozicijoms taip pat priskiriamas 150 % rizikos koeficientas;

b) 

jei trumpalaikei reitinguotai priemonei priskiriamas 50 % rizikos koeficientas, jokiai nereitinguotai trumpalaikei pozicijai negali būti priskirtas mažesnis kaip 100 % rizikos koeficientas.

▼M17

141 straipsnis

Straipsniai nacionaline ir užsienio valiutomis

1.  
Įsipareigojančiojo asmens nacionaline valiuta išreikštam straipsniui taikomas kredito rizikos vertinimas nėra naudojamas to paties įsipareigojančiojo asmens pozicijos, išreikštos užsienio valiuta, rizikos koeficientui nustatyti.
2.  
Nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu pozicija susidaro įstaigai dalyvaujant paskoloje, kurią suteikė arba kurios konvertavimo ir perleidimo riziką garantavo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas daugiašalis plėtros bankas, kurio privilegijuotojo kreditoriaus statusas yra pripažintas rinkoje, įsipareigojančiojo asmens straipsnio vietos valiuta kredito rizikos vertinimas gali būti naudojamas nustatant to paties įsipareigojančiojo asmens pozicijos, išreikštos užsienio valiuta, rizikos koeficientą.

Pirmos pastraipos tikslais, jeigu dėl užsienio valiuta išreikštos pozicijos yra suteikta konvertavimo ir perleidimo rizikos garantija, įsipareigojančiojo asmens straipsnio vietos valiuta kredito rizikos vertinimas gali būti naudojamas tik siekiant nustatyti rizikos koeficientą garantuotai tos pozicijos daliai. Tos pozicijos daliai, kuri nėra garantuota, rizikos koeficientas priskiriamas remiantis įsipareigojančiojo asmens kredito rizikos vertinimu, susijusiu su ta užsienio valiuta išreikštu straipsniu.

▼B

3

SKYRIUS

Vidaus reitingais pagrįstas metodas

1

Skirsnis

Kompetentingų institucijų leidimas naudoti irb metodą

142 straipsnis

Apibrėžtys

1.  

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

reitingų sistema –

visi metodai, procesai, kontrolės priemonės, duomenų rinkimo ir IT sistemos, kuriais užtikrinamas kredito rizikos vertinimas, pozicijų priskyrimas reitingų rangams ar grupėms ir tam tikros rūšies pozicijų įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolių įverčių kiekybinis įvertinimas;

▼M17

1a) 

pozicijų klasė – viena iš pozicijų klasių, nurodytų 147 straipsnio 2 dalies a punkte, aa punkto i arba ii papunktyje, b punkte, c punkto i, ii arba iii papunkčiuose, d punkto, i, ii, iii arba iv papunkčiuose, e, ea, f arba g punkte;

1b) 

įmonių pozicija – pozicija, priskirta prie kurios nors iš pozicijų klasių, nurodytų 147 straipsnio 2 dalies c punkto i, ii arba iii papunktyje;

1c) 

mažmeninė pozicija – pozicija, priskirta prie kurios nors iš pozicijų klasių, nurodytų 147 straipsnio 2 dalies d punkto i, ii, iii arba iv papunktyje;

1d) 

regioninės arba vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų pozicija – pozicija, priskirta prie kurios nors iš pozicijų klasių, nurodytų 147 straipsnio 2 dalies aa punkto i arba ii papunktyje;

▼M17

2)

„pozicijų rūšis“ – vienodai valdomų pozicijų grupė, kuri gali būti skirta tik vienam subjektui arba vienam tam tikros grupės subjektų pogrupiui, jeigu kitų tos grupės subjektų tos rūšies pozicijos valdomos kitaip;

▼B

3)

verslo padalinys – bet kuris organizaciniu arba teisiniu požiūriu atskiras subjektas, verslo linija, geografinė vieta;

▼M17

4)

stambus reguliuojamas finansų sektoriaus subjektas –

finansų sektoriaus subjektas, atitinkantis visas šias sąlygas:

a) 

subjekto bendras turtas arba jo patronuojančiosios įmonės bendras turtas, jeigu subjektas turi patronuojančiąją įmonę, apskaičiuotas remiantis individualiu arba konsoliduotu pagrindu, yra 70 mlrd. EUR arba didesnis, kai turto dydžiui nustatyti naudojama naujausia audituota finansinė ataskaita arba konsoliduota finansinė ataskaita;

b) 

subjektui yra taikomi prudenciniai reikalavimai – arba tiesiogiai (individualiai ar konsoliduotai), arba netiesiogiai per jo patronuojančiosios įmonės prudencinį konsolidavimą – pagal šį reglamentą, Reglamentą (ES) 2019/2033, Direktyvą 2009/138/EB arba trečiosios valstybės teisės aktų prudencinius reikalavimus, bent lygiaverčius tiems Sąjungos aktams;

5)

nereguliuojamas finansų sektoriaus subjektas –

finansų sektoriaus subjektas, netenkinantis 4 punkto b papunktyje nustatytos sąlygos;

▼M17

5a)

didelė įmonė – bet kokia įmonė, kurios konsoliduota metinė apyvarta viršija 500 mln. EUR arba kuri priklauso grupei, kurios kaip konsoliduotos grupės bendra metinė apyvarta viršija 500 mln. EUR;

▼B

6)

įsipareigojančiojo asmens rangas – rizikos kategorija reitingų sistemos įsipareigojančiojo asmens reitingų skalėje, kuriai, remiantis tiksliai apibrėžtais ir aiškiais reitingų kriterijais, priskiriami įsipareigojantieji asmenys ir pagal kurią apskaičiuojami įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (PD) įverčiai;

7)

priemonės rangas – rizikos kategorija reitingų sistemos priemonių reitingų skalėje, kuriai, remiantis tiksliai apibrėžtais ir aiškiais reitingų kriterijais, priskiriamos pozicijos ir pagal kurią apskaičiuojami savi LGD įverčiai;

▼M5 —————

▼M17

8a)

PD / LGD modelių koregavimo metodas – pagrindinės pozicijos LGD koregavimas arba ir PD, ir LGD koregavimo modeliavimas;

9)

užtikrinimo teikėjo rizikos koeficiento apatinė riba – panašiai tiesioginei užtikrinimo teikėjo pozicijai taikomas rizikos koeficientas;

10)

kalbant apie poziciją, kuriai įstaiga taiko IRB metodą naudodama savus LGD įverčius pagal 143 straipsnį, pripažintas netiesioginis kredito užtikrinimas –

netiesioginis kredito užtikrinimas, į kurio poveikį pagrindinės pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumų arba tikėtinų nuostolių sumų apskaičiavimui atsižvelgiama taikant vieną iš šių metodų, remiantis 108 straipsnio 3 dalimi:

a) 

PD / LGD modelių koregavimo metodą;

b) 

rizikos parametrų pakeitimo metodą pagal A-IRB, kaip apibrėžta 192 straipsnio 5 punkte;

11)

SA-CCF – pagal 2 skyrių taikytina procentinė vertė pagal 111 straipsnio 2 dalį;

12)

IRB-CCF – savi kredito perskaičiavimo koeficiento įverčiai.

Pirmos pastraipos 5a punkto tikslais, vertinant apyvartos ribą, sumos turi būti pateikiamos tokios, kokios jos yra įmonių audituotose finansinėse ataskaitose, o konsoliduotoms grupėms priklausančių įmonių atveju – kaip pateiktosios jų konsoliduotų grupių audituotose finansinėse ataskaitose, taikant pagrindinei konsoliduotos grupės patronuojančiajai įmonei taikomą apskaitos standartą. Duomenys grindžiami per ankstesnius trejus metus apskaičiuotomis vidutinėmis sumomis, arba naujausiomis sumomis, kurias įstaiga iš naujo apskaičiuoja kas trejus metus.

▼B

2.  
Šio straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunkčio tikslais Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, gali priimti sprendimą, ar trečioji valstybė taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, kuri yra bent lygiavertė Sąjungoje taikomai tvarkai. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, iki 2015 m. sausio 1 d. įstaigos gali toliau taikyti šioje dalyje išdėstytą tvarką trečiajai valstybei, jei atitinkamos kompetentingos institucijos iki 2014 m. sausio 1 d. yra patvirtinusios, kad ta trečioji valstybė atitinka šios tvarkos taikymo reikalavimus.

143 straipsnis

Leidimas naudoti IRB metodą

1.  
Jeigu įvykdomos šiame skyriuje nustatytos sąlygos, kompetentinga institucija leidžia įstaigoms apskaičiuoti savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumas taikant vidaus reitingais pagrįstą metodą (toliau – IRB metodas).

▼M17

2.  
Išankstinis leidimas naudoti IRB metodą, įskaitant savus LGD ir IRB-CCF įverčius, turi būti gautas dėl kiekvienos pozicijų klasės ir kiekvienos reitingų sistemos bei kiekvieno metodo, taikomo naudojamiems LGD bei CCF įvertinti.

▼B

3.  

Įstaigos turi gauti išankstinį kompetentingų institucijų leidimą dėl:

▼M17

a) 

reikšmingų reitingų sistemos, kurią naudoti įstaiga yra gavusi leidimą, taikymo masto pokyčių;

b) 

reikšmingų reitingų sistemos, kurią naudoti įstaiga yra gavusi leidimą, pokyčių.

▼B

Reitingų sistema turi būti taikoma visoms atitinkamos rūšies pozicijoms, kurioms ta reitingų sistema buvo sukurta.

▼M17

4.  
Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie visus reitingų sistemų pakeitimus.
5.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo veikiančios reitingų sistemos panaudojimo kitoms papildomoms pozicijoms, kurioms dar netaikoma reitingų sistema, ir reitingų sistemų, taikomų pagal IRB metodą, pakeitimų reikšmingumo vertinimo sąlygas.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2026 m. sausio 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼B

144 straipsnis

Kompetentingų institucijų atliekamas prašymo leisti naudoti IRB metodą vertinimas

1.  

Kompetentinga institucija pagal 143 straipsnį duoda leidimą įstaigai naudoti IRB metodą, taip pat taikyti savus LDG įverčius ir perskaičiavimo koeficientus tik tuomet, jeigu kompetentinga institucija įsitikina, kad šiame skyriuje, visų pirma 6 skirsnyje, nustatyti reikalavimai įvykdyti ir kad įstaigos naudojamos kredito rizikos pozicijų valdymo ir reitingavimo sistemos yra patikimos ir sąžiningai įgyvendinamos, be to, visų pirma, kad ta įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodė, kad tenkinami šie standartai:

a) 

pagal įstaigos reitingų sistemas prasmingai įvertinamos įsipareigojančiojo asmens ir sandorio ypatybės, prasmingai diferencijuojama rizika, pateikiami tikslūs ir nuoseklūs kiekybiniai rizikos įverčiai;

b) 

vidaus reitingai bei įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolio įverčiai, naudojami nuosavų lėšų reikalavimui apskaičiuoti, taip pat susijusios sistemos ir procesai vaidina esminį vaidmenį įstaigoje valdant riziką ir priimant sprendimus, tvirtinant kreditus, paskirstant kapitalą viduje ir atliekant įmonių valdymo funkcijas;

c) 

įstaiga turi kredito rizikos kontrolės padalinį, atsakingą už jos reitingų sistemas, kuris yra pakankamai nepriklausomas ir jam nedaroma netinkama įtaka;

d) 

įstaiga renka ir kaupia visus svarbius duomenis, kad veiksmingai palaikytų savo kredito rizikos vertinimo ir valdymo procesą;

e) 

įstaiga dokumentais patvirtina savo reitingų sistemas, jų struktūros loginį pagrindą ir vertina jų patikimumą;

▼M17

f) 

įstaiga patvirtino kiekvieną reitingų sistemą per pagrįstą laikotarpį prieš gaudama leidimą naudoti tą reitingų sistemą, per tą laikotarpį įvertino, ar kiekviena reitingų sistema yra tinkama pagal tos reitingų sistemos taikymo mastą, ir remdamasi savo vertinimu atliko reikiamus kiekvienos reitingų sistemos pakeitimus;

▼M8

g) 

įstaiga naudodama IRB metodą apskaičiavo nuosavų lėšų reikalavimus, atsižvelgdama į rizikos parametrų įverčius, ir gali pateikti ataskaitą, kaip reikalaujama pagal 430 straipsnį;

▼M17

h) 

kiekvieną poziciją, patenkančią į reitingų sistemos taikymo sritį, įstaiga priskyrė ir toliau priskiria tos reitingų sistemos reitingų rangui arba grupei.

▼B

Reikalavimai dėl IRB metodo, taip pat savų LGD įverčių ir perskaičiavimo koeficientų naudojimo taip pat taikomi, kai įstaiga yra įdiegusi reitingų sistemą arba reitingų sistemoje naudojamą modelį, kurį ji nupirko iš pardavėjo, kuris yra trečioji šalis.

▼M17

2.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nustato vertinimo metodiką, kurią kompetentingos institucijos turi taikyti vertindamos, ar įstaiga laikosi IRB metodo naudojimo reikalavimų.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2026 m. liepos 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼B

145 straipsnis

Ankstesnė IRB metodų naudojimo patirtis

1.  
Įstaiga, kuri teikia prašymą leisti naudoti IRB metodą, vertindama atitinkamų pozicijų klases pagal IRB metodą turi naudoti tokias reitingų sistemas, kurios didžiąja dalimi atitinka 6 skirsnyje nustatytus reikalavimus vidiniam rizikos vertinimui ir valdymui, ne trumpiau kaip trejus metus iki tol, kol įgyja teisę naudoti IRB metodą.
2.  
Įstaiga, teikdama prašymą naudoti savus LGD įverčius ir perskaičiavimo koeficientus, turi kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodyti, kad ji, vertindama ir naudodama savus LGD įverčius ir perskaičiavimo koeficientus, laikėsi didžiosios dalies 6 skirsnyje numatytų reikalavimų, keliamų saviems tų parametrų įverčiams, ne trumpiau kaip trejus metus iki tol, kol įgijo teisę naudoti savus LGD įverčius ir perskaičiavimo koeficientus.
3.  
Jeigu gavusi pradinį leidimą įstaiga pratęsia IRB metodo naudojimą, įstaigos patirtis turi būti pakankama 1 ir 2 dalyse nustatytiems reikalavimams įvykdyti dėl papildomai įtraukiamų pozicijų. Jeigu reitingų sistemos taikymas išplečiamas įtraukiant pozicijas, kurios reikšmingai skiriasi nuo dabartinio taikymo masto taip, kad negalima remtis prielaida, kad dabartinė patirtis yra pakankama reikalavimams pagal šias nuostatas įvykdyti dėl papildomų pozicijų, tai 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai papildomoms pozicijoms taikomi atskirai.

146 straipsnis

Priemonių, kurių reikia imtis, kai nustojama laikytis šiame skyriuje nustatytų reikalavimų

Jeigu įstaiga nebesilaiko šiame skyriuje nustatytų reikalavimų, ji apie tai praneša kompetentingai institucijai ir imasi vienos iš šių priemonių:

a) 

kompetentingai institucijai priimtinu būdu pateikia atitikties reikalavimams atkūrimo tinkamu laiku planą ir per laikotarpį sutartą su kompetentinga institucija šį planą įgyvendina;

b) 

kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodo, kad reikalavimų nesilaikymo poveikis yra nereikšmingas.

147 straipsnis

Pozicijos priskyrimo pozicijų klasėms metodika

1.  
Metodika, kuria įstaiga naudojasi, priskirdama pozicijas prie skirtingų pozicijų klasių, visuomet turi būti tinkama ir nuosekli.

▼M17

2.  

Kiekviena pozicija priskiriama vienai iš šių pozicijų klasių:

a) 

centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijoms;

aa) 

regioninės arba vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijoms, priskirtinoms šioms pozicijų klasėms:

i) 

regioninės ir vietos valdžios institucijų pozicijoms;

ii) 

viešojo sektoriaus subjektų pozicijoms;

b) 

įstaigų pozicijoms;

c) 

įmonių pozicijoms, priskirtinoms šioms pozicijų klasėms:

i) 

bendrosioms įmonėms;

ii) 

specializuoto skolinimo pozicijoms;

iii) 

įmonių įsigytoms gautinoms sumoms;

d) 

mažmeninėms pozicijoms, priskirtinoms šioms pozicijų klasėms:

i) 

kriterijus atitinkančioms atnaujinamosioms mažmeninėms pozicijoms (QRRE);

ii) 

gyvenamosios paskirties turtu užtikrintoms mažmeninėms pozicijoms;

iii) 

mažmeninėms įsigytoms gautinoms sumoms;

iv) 

kitoms mažmeninėms pozicijoms;

e) 

nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms;

ea) 

pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos;

f) 

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas atitinkantiems straipsniams;

g) 

kitam ne kreditinių įsipareigojimų turtui.

▼B

3.  

Prie 2 dalies a punkte nurodytos pozicijų klasės priskiriamos šios pozicijos:

▼M17 —————

▼B

b) 

daugiašalių plėtros bankų pozicijos, nurodytos 117 straipsnio 2 dalyje;

c) 

tarptautinių organizacijų pozicijos, kurių rizikos koeficientas pagal 118 straipsnį yra 0 %.

▼M17

3a.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, regioninės arba vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijos priskiriamos šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytai pozicijų klasei, jei tos pozicijos vertinamos kaip centrinės valdžios pozicijos pagal 115 arba 116 straipsnį.

▼B

4.  

Prie 2 dalies b punkte nurodytos pozicijų klasės priskiriamos šios pozicijos:

▼M17 —————

▼B

c) 

daugiašalių plėtros bankų pozicijos, kurių rizikos koeficientas pagal 117 straipsnį nėra 0 %; ir

d) 

finansų įstaigų pozicijos, kurios pagal 119 straipsnio 5 dalį yra vertinamos kaip įstaigų pozicijos.

5.  

Tam, kad pozicijas būtų galima priskirti prie mažmeninių pozicijų klasės, kuri nustatyta 2 dalies d punkte, jos turi atitikti šiuos kriterijus:

a) 

tai turi būti viena iš šių pozicijų:

i) 

vieno ar daugiau fizinių asmenų pozicijos;

▼M17

ii) 

MVĮ pozicijos, su sąlyga, kad visa suma, kurią įsipareigojantysis klientas ar grupė susijusių klientų yra skolingi įstaigai ir patronuojančiosioms įmonėms bei jos patronuojamosioms įmonėms, įskaitant bet kokią poziciją esant įsipareigojimų neįvykdymui, tačiau išskyrus gyvenamosios paskirties turtu iki turto vertės užtikrintas pozicijas, remiantis įstaigos, kuri turi imtis reikiamų veiksmų patikrinti tos pozicijos sumą, turima informacija, neviršija 1 mln. EUR;

iii) 

gyvenamosios paskirties turtu užtikrintos pozicijos, įskaitant pirmaeilę ir paskesnes kreditorinio reikalavimo pirmumo teises, terminuotąsias paskolas, atnaujinamąsias nuosavo būsto įkeitimo kredito linijas ir 108 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas pozicijas, nepriklausomai nuo pozicijos dydžio, jeigu pozicija yra viena iš šių:

1) 

fizinio asmens pozicija;

2) 

fizinių asmenų asociacijų arba kooperatyvų, kurie yra reguliuojami teisės aktais ir egzistuoja tik tam, kad jų nariai galėtų naudoti paskolas užtikrinantį turtą kaip pagrindinę gyvenamąją vietą, pozicija;

▼B

b) 

įstaiga, valdydama savo riziką, šias pozicijas visuomet vertina nuosekliai ir vienodai;

▼M17

c) 

jos nevaldomos lygiai taip pat individualiai, kaip tai daroma su pozicijomis, priklausančiomis pozicijų klasėms, nurodytoms 2 dalies c punkto i, ii ar iii papunktyje;

▼B

d) 

kiekviena iš jų yra viena iš daugelio panašiai valdomų pozicijų.

Be pirmoje pastraipoje išvardytų pozicijų, minimalių finansinės nuomos įmokų dabartinę vertę reikia priskirti prie mažmeninių pozicijų klasės.

▼M17

Pozicijos, tenkinančios visas šios dalies pirmos pastraipos a punkto iii papunktyje, b, c ir d punktuose nustatytas sąlygas, priskiriamos pozicijų klasei, nurodytai 2 dalies d punkto ii papunktyje.

Nukrypstant nuo šios dalies trečios pastraipos, kompetentingos institucijos į pozicijų klasę, nurodytą 2 dalies d punkto ii papunktyje, gali neįtraukti paskolų fiziniams asmenims, kurie hipoteka įkeitė daugiau nei keturis turto objektus arba būsto vienetus, įskaitant 108 straipsnio 4 dalyje nurodytas paskolas fiziniams asmenims, ir priskirti tas paskolas prie vienos iš pozicijų klasių, nurodytų 2 dalies c punkto i, ii ar iii papunktyje.

5a.  

Mažmeninės pozicijos, priklausančios visas šias sąlygas tenkinančiai pozicijų rūšiai, yra priskiriamos prie pozicijų klasės, nurodytos 2 dalies d punkto i papunktyje:

a) 

tos rūšies pozicijos yra vieno ar daugiau fizinių asmenų pozicijos;

b) 

tos rūšies pozicijos yra atnaujinamos, neužtikrintos ir joms taikoma sąlyga, kad tiek, kiek jos nėra panaudojamos iš karto ir besąlygiškai, yra įstaigos anuliuojamos;

c) 

tos rūšies pozicijų maksimali vieno fizinio asmens pozicijos vertė yra 100 000  EUR ar mažiau;

d) 

tos rūšies pozicijoms būdingas mažas nuostolių lygio kintamumas, palyginti su jų vidutiniu nuostolių lygiu, ypač mažų PD intervaluose;

e) 

tos rūšies pozicijoms priskiriamų pozicijų laikymas reikalavimus atitinkančia atnaujinamąja mažmenine pozicija yra suderinamas su tos rūšies pozicijų pagrindinės rizikos charakteristikomis.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos b punkto, reikalavimas, kad pozicija turi būti neužtikrinta, netaikomas užtikrintoms kredito priemonėms, susijusioms su sąskaita, į kurią pervedamas atlygis. Tuo atveju nustatant LGD įverčius neatsižvelgiama į atgautas iš užtikrinimo priemonės sumas.

2 dalies d punkto i papunktyje nurodytų pozicijų klasėje įstaigos nustato sandorio dalyvių pozicijas (toliau – QRRE sandorių dalyvių pozicijos) ir pozicijas, kurios nėra sandorio dalyvių pozicijos (toliau – QRRE atnaujinamosios pozicijos). Konkrečiai, QRRE, kurių grąžinimo istorija yra trumpesnė nei 12 mėnesių, laikomos QRRE atnaujinamosiomis pozicijomis.

▼M17

6.  
Jeigu 133 straipsnio 1 dalyje nurodytos pozicijos nėra priskirtos prie šio straipsnio 2 dalies ea punkte nurodytos pozicijų klasės, jos priskiriamos prie šio straipsnio 2 dalies e punkte nurodytos pozicijų klasės.
7.  
Bet koks kreditinis įsipareigojimas, nepriskiriamas prie 2 dalies a punkte, aa punkto i ar ii papunktyje, b punkte, d punkto i, ii, iii ar iv papunktyje, e, ea ar f punkte nurodytų pozicijų klasių, priskiriamas prie vienos iš tos dalies c punkto i, ii ar iii papunktyje nurodytų pozicijų klasių.

▼B

8.  

2 dalies c punkte nurodytoje įmonių pozicijų klasėje įstaigos turi išskirti specializuoto skolinimo pozicijas, kurioms būdingi šie požymiai:

a) 

tai yra subjekto, kuris buvo specialiai sukurtas materialiajam turtui finansuoti arba valdyti, pozicija arba ekonominiu požiūriu panaši pozicija;

b) 

pagal sutarties sąlygas skolintojui suteikiama pakankamai teisių kontroliuoti turtą ir jo sukuriamas pajamas;

c) 

pirminis įsipareigojimo grąžinimo šaltinis – pajamos iš finansuojamo turto, o ne platesnės komercinės veiklos savarankiškos galimybės.

▼M17

Tos pozicijos priskiriamos prie 2 dalies c punkto ii papunktyje nurodytos pozicijų klasės ir suskirstomos taip: „projektų finansavimas“ (PF), „objektų finansavimas“ (OF), „biržos prekių finansavimas“ (CF) ir „pajamingas nekilnojamasis turtas“ (IPRE).

▼B

9.  
Likutinė turto, kuris yra finansinės nuomos objektas, vertė priskiriama prie 2 dalies g punkte nurodytų pozicijų klasės, išskyrus tą likutinės vertės dalį, kuri jau įtraukta į 166 straipsnio 4 dalyje nurodytą finansinės nuomos poziciją.
10.  
Pozicija, atsirandanti dėl užtikrinimo pagal n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo krepšelio kredito išvestinę finansinę priemonę, priskiriama prie tos pačios klasės, nurodytos 2 dalyje, prie kurios būtų priskiriamos pozicijos krepšelyje, išskyrus atvejus, kai individualios pozicijos krepšelyje būtų priskiriamos prie įvairių pozicijų klasių – tada pozicija priskiriama prie įmonių pozicijų klasės, nurodytos 2 dalies c punkte.

▼M17

11.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

suskirstymą į PF, OF ir CF kategorijas, laikantis 2 skyriuje pateiktų apibrėžčių;

b) 

IPRE kategorijos apibūdinimą, visų pirma nurodydama, kurios ADC pozicijos ir nekilnojamuoju turtu užtikrintos pozicijos gali būti ar turi būti priskiriamos prie IPRE kategorijos.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2026 m. liepos 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

12.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliau nustato pozicijų priskyrimo prie 2 dalyje nurodytų klasių sąlygas bei kriterijus ir, prireikus, patikslina tas pozicijų klases.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2027 m. liepos 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼B

148 straipsnis

IRB metodo taikymo įvairioms pozicijų klasėms ir verslo padaliniams sąlygos

▼M17

1.  
Įstaiga, kuriai pagal 107 straipsnio 1 dalį leidžiama taikyti IRB metodą, kartu su patronuojančiąja įmone ir jos patronuojamosiomis įmonėmis taiko IRB metodą bent vienai iš pozicijų klasių, nurodytų 147 straipsnio 2 dalies a punkte, aa punkto i ar ii papunktyje, b punkte, c punkto i, ii ar iii papunktyje, d punkto i, ii, iii ar iv papunktyje arba g punkte. Kai įstaiga pritaikė IRB metodą tam tikros pozicijų klasės tam tikrai pozicijų rūšiai, ji jį taiko visoms tos pozicijų klasės pozicijoms, nebent ji būtų gavusi kompetentingos institucijos leidimą nuolat taikyti standartizuotą metodą pagal 150 straipsnį.

Gavus išankstinį kompetentingų institucijų leidimą, IRB metodas gali būti nuosekliai taikomas įvairių rūšių pozicijoms, priklausančioms tam tikrai pozicijų klasei tame pačiame padalinyje ir įvairiems tos pačios grupės padaliniams arba siekiant naudoti savus LGD įverčius ar IRB-CCF.

2.  
Kompetentingos institucijos nustato laikotarpį, per kurį reikalaujama, kad įstaiga ir bet kuri patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės IRB metodą taikytų visoms pozicijoms tam tikroje pozicijų klasėje įvairių rūšių pozicijoms, priklausančioms tam pačiam padaliniui ir įvairiems tos pačios grupės padaliniams arba siekiant naudoti savus LGD įverčius arba IRB-CCF. Tas laikotarpis, kompetentingų institucijų nuomone, turi būti pakankamas, atsižvelgiant į atitinkamos įstaigos arba patronuojančiosios įmonės ir jos patronuojamųjų įmonių veiklos pobūdį ir veiklos mastą bei į įgyvendintinų reitingų sistemų skaičių ir pobūdį.
3.  
Įstaigos IRB metodą įgyvendina pagal kompetentingų institucijų nustatytas sąlygas. Kompetentinga institucija šias sąlygas nustato taip, kad jomis būtų užtikrinta, kad 1 dalyje numatytas lankstumas nebūtų naudojamas pasirinktinai, siekiant sumažinti nuosavų lėšų reikalavimą tų rūšių pozicijoms ar verslo padaliniams, kuriems dar tik bus taikomas IRB metodas ar naudojami savi LGD įverčiai arba IRB-CCF.

▼M17 —————

▼B

149 straipsnis

Grįžimo prie paprastesnių metodų naudojimo sąlygos

1.  

Įstaiga, kuri IRB metodą taiko konkrečiai pozicijų klasei arba pozicijų rūšiai, nenustoja naudoti to metodo ir vietoj jo nenaudoja standartizuoto metodo pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti, nebent įvykdomos šios sąlygos:

▼M17

a) 

įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodė, kad standartizuotas metodas nenaudojamas siekiant pasinaudoti reglamentavimo arbitražu, be kita ko nepagrįstai sumažinant įstaigos nuosavų lėšų reikalavimus, šis metodas yra būtinas atsižvelgiant į įstaigos visų tos rūšies pozicijų pobūdį bei sudėtingumą ir kad tai neturėtų reikšmingo neigiamo poveikio įstaigos mokumui arba jos gebėjimui veiksmingai valdyti riziką;

▼B

b) 

įstaiga gavo išankstinį kompetentingos institucijos leidimą.

2.  

Įstaigos, pagal 151 straipsnio 9 dalį gavusios leidimą naudoti savus LGD įverčius ir perskaičiavimo koeficientus, negali sugrįžti prie 151 straipsnio 8 dalyje nurodytų LGD įverčių ir perskaičiavimo koeficientų naudojimo, nebent įvykdomos šios sąlygos:

a) 

įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodė, kad konkrečiai pozicijų klasei arba pozicijų rūšiai taikyti 151 straipsnio 8 dalyje nustatytų LGD ir perskaičiavimo koeficientų nesiūloma dėl to, kad siekiama sumažinti įstaigos nuosavų lėšų reikalavimą, ir dėl to, kad šis metodas yra būtinas atsižvelgiant į įstaigos visų šios rūšies pozicijų pobūdį bei sudėtingumą ir kad tai neturėtų reikšmingo neigiamo poveikio įstaigos mokumui arba jos gebėjimui veiksmingai valdyti riziką;

b) 

įstaiga gavo išankstinį kompetentingos institucijos leidimą.

3.  
1 ir 2 dalis taikomos laikantis kompetentingų institucijų pagal 148 straipsnį nustatyto IRB metodo įdiegimo sąlygų ir 150 straipsnyje nurodyto nuolatinio dalinio taikymo leidimo sąlygų.

150 straipsnis

Nuolatinio dalinio taikymo sąlygos

▼M17

1.  

Įstaigos taiko standartizuotą metodą visoms šioms pozicijoms:

a) 

pozicijoms, priskirtoms prie 147 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytos pozicijų klasės;

b) 

pozicijoms, priskirtoms pozicijų klasėms arba priklausančioms tam tikros klasės pozicijų rūšims, kurioms įstaigos negavo išankstinio kompetentingų institucijų leidimo taikyti IRB metodą pagal riziką įvertintoms pozicijų sumoms ir tikėtinų nuostolių sumoms apskaičiuoti.

Įstaiga, kuriai leidžiama taikyti IRB metodą tam tikros pozicijų klasės pagal riziką įvertintoms pozicijų sumoms ir tikėtinų nuostolių sumoms apskaičiuoti, gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą, gali taikyti standartizuotą metodą kai kurių rūšių tos pozicijų klasės pozicijoms, įskaitant užsienio filialų ir skirtingų produktų grupių pozicijas, jeigu tų rūšių pozicijų dydis ir numanomas rizikos profilis nėra svarbūs.

▼M17

1a.  

Be 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų pozicijų, įstaiga, gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą, gali taikyti standartizuotą metodą toliau nurodytoms pozicijoms, kai kitų rūšių tos pačios pozicijų klasės pozicijoms taikomas IRB metodas:

a) 

valstybių narių centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų bei jų regioninės arba vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijoms su sąlyga, kad:

i) 

dėl konkrečios valstybinės santvarkos nėra rizikos skirtumų tarp tos centrinės valdžios institucijos ir centrinio banko pozicijų ir tų kitų pozicijų ir

ii) 

centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms priskiriamas 0 % rizikos koeficientas pagal 114 straipsnio 2 arba 4 dalį;

b) 

įstaigos turimoms sandorio šalies, kuri yra jos patronuojančioji įmonė, patronuojamoji įmonė ar patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, pozicijoms su sąlyga, kad ši sandorio šalis yra įstaiga ar finansų kontroliuojančioji bendrovė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, finansų įstaiga, turto valdymo bendrovė ar papildomas paslaugas teikianti įmonė, kuriai taikomi atitinkami prudenciniai reikalavimai, arba įmonė, susijusi su ja tokiais ryšiais, kaip tai suprantama Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7 dalyje;

c) 

įstaigų, kurios atitinka 113 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus, pozicijoms.

Įstaiga, kuriai leidžiama taikyti IRB metodą tik kai kurių rūšių pozicijų klasės pozicijų pagal riziką įvertintoms pozicijų sumoms apskaičiuoti, likusių rūšių pozicijoms toje pozicijų klasėje taiko standartizuotą metodą.

Be šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir šioje dalyje nurodytų pozicijų, įstaiga gali taikyti standartizuotą metodą bažnyčių ir religinių bendruomenių pozicijoms, kurios atitinka 115 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

▼M17 —————

▼M17

2a.  
Ne vėliau kaip 2028 m. liepos 10 d. EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires dėl to, kas laikoma pozicijų rūšimis, kurių dydis ir numanomos rizikos pobūdis nėra svarbūs.

▼M17 —————

▼B

2

Skirsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas

1

Poskirsnis

Pagal pozicijų klasės rūšį taikoma tvarka

151 straipsnis

Pagal pozicijų klasę taikoma tvarka

▼M17

1.  
Pagal riziką įvertintų vienai iš 147 straipsnio 2 dalies a punkte, aa punkto i ar ii papunktyje, b punkte, c punkto i, ii ar iii papunktyje, d punkto i, ii, iii ar iv papunktyje arba g punkte nurodytų pozicijų klasių priskirtų kredito rizikos pozicijų sumos, nebent tos pozicijos atskaitomos iš nuosavų lėšų arba joms yra taikoma 72e straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka, apskaičiuojamos pagal 2 poskirsnį.

▼B

2.  
Vertinant įsigytų gautinų sumų sumažėjimo riziką, pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal 157 straipsnį. Jei įstaiga dėl įsipareigojimų neįvykdymo rizikos ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos turi neapribotą regreso teisę į įsigytų gautinų sumų pardavėją, įsigytoms gautinoms sumoms šio straipsnio, 152 straipsnio ir 158 straipsnio 1–4 dalių nuostatos netaikomos, o pozicija laikoma užtikrinta.
3.  
Vertinant kredito riziką ir gautinų sumų sumažėjimo riziką, pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiuojamos remiantis atitinkamais su konkrečia pozicija susijusiais parametrais. Jie apima PD, LGD, terminą (toliau – M) ir pozicijos vertę. PD ir LGD galima vertinti atskirai arba kartu pagal 4 skirsnį.

▼M17 —————

▼B

5.  
Vertinant specializuoto skolinimo pozicijų kredito riziką, pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal 153 straipsnio 5 dalį.
6.  
Įstaigos, vertindamos pozicijas, priklausančias 147 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytoms pozicijų klasėms, naudoja savus PD įverčius, vadovaudamosi 143 straipsniu ir 6 skirsniu.

▼M17

7.  
Mažmeninėms pozicijoms įstaigos pateikia savus LGD įverčius ir, kai taikytina pagal 166 straipsnio 8 ir 8b dalis, IRB-CCF įverčius, laikydamosi 143 straipsnio ir 6 skirsnio. Jeigu pagal 166 straipsnio 8 ir 8b dalis neleidžiama naudoti IRB-CCF, įstaigos naudoja SA-CCF.
8.  

Įstaigos taiko 161 straipsnio 1 dalyje nustatytas LGD vertes ir SA-CCF pagal 166 straipsnio 8, 8a ir 8b dalis šioms pozicijoms:

a) 

pozicijoms, priskirtoms prie 147 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos pozicijų klasės;

b) 

finansų sektoriaus subjektų pozicijoms, išskyrus pozicijas, nurodytas šios pastraipos a punkte;

c) 

didelių įmonių pozicijoms, kurios nėra priskirtos prie pozicijų klasės, nurodytos 147 straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktyje.

Pozicijoms, priklausančioms 147 straipsnio 2 dalies a punkte, aa punkto i ar ii papunktyje, c punkto i, ii ar iii papunktyje nurodytoms pozicijų klasėms, išskyrus šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas pozicijas, įstaigos taiko 161 straipsnio 1 dalyje nustatytas LGD vertes ir SA-CCF pagal 166 straipsnio 8, 8a ir 8b dalis, nebent joms leista toms pozicijoms naudoti savus LGD įverčius ir IRB-CCF pagal šio straipsnio 9 dalį.

9.  
Šio straipsnio 8 dalies antroje pastraipoje nurodytoms pozicijoms kompetentinga institucija leidžia įstaigoms taikyti savus LGD įverčius ir, kai taikytina pagal 166 straipsnio 8 ir 8b dalis, IRB-CCF, laikantis 143 straipsnio ir 6 skirsnio.

▼B

10.  
Vertinant pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas ir pozicijas, priklausančias 147 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytai pozicijų klasei, pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiuojamos vadovaujantis 5 skyriumi.

▼M17

11.  
Pozicijoms, kurios yra KIS akcijos ar investiciniai vienetai, priklausantys 147 straipsnio 2 dalies ea punkte nurodytai pozicijų klasei, įstaigos taiko 152 straipsnyje nustatytą tvarką, nebent tos pozicijos atskaitomos iš nuosavų lėšų arba joms yra taikoma 72e straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka.

▼M8

152 straipsnis

Pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, taikoma tvarka

1.  
Pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumas įstaigos apskaičiuoja padaugindamos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, apskaičiuotą taikant 2 ir 5 dalyse nustatytus metodus, iš savo turimų investicinių vienetų arba akcijų procentinės dalies.
2.  
Jei tenkinamos 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas turinčios įstaigos, siekdamos apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, peržiūri tas pagrindines pozicijas ir pagal riziką įvertina visas pagrindines KIS pozicijas tarsi įstaigos jas turėtų tiesiogiai.
3.  
►M17  Nukrypstant nuo 92 straipsnio 4 dalies e punkto, įstaigos, kurios pagal riziką įvertintų KIS sumą skaičiuoja pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalis, gali to KIS išvestinių finansinių priemonių pozicijų kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skirtą nuosavų lėšų reikalavimą gali apskaičiuoti kaip sumą, lygią 50 % nuosavų lėšų reikalavimo sumos, nustatytos tų išvestinių finansinių priemonių pozicijoms, apskaičiuotoms atitinkamai pagal šios antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 arba 5 skirsnį. ◄

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, įstaiga į nuosavų lėšų reikalavimo kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skaičiavimus gali neįtraukti išvestinių finansinių priemonių pozicijų, kurioms šis reikalavimas būtų netaikomas, jei įstaiga jas turėtų tiesiogiai.

▼M17

4.  

Įstaigos, kurios taiko skaidrumo metodą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis ir kurios nenaudoja atitinkamai šiame ar 5 skyriuje nustatytų metodų atitinkamai visoms KIS pagrindinėms pozicijoms arba jų dalims, pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas visoms arba toms pagrindinių pozicijų dalims apskaičiuoja vadovaudamosi šiais principais:

a) 

pagrindinėms pozicijoms, kurios būtų priskirtos prie 147 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytos pozicijų klasės, įstaigos taiko 2 skyriuje nustatytą standartizuotą metodą;

b) 

pozicijoms, kurios priskirtos straipsniams, atitinkantiems pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, nurodytas 147 straipsnio 2 dalies f punkte, įstaigos taiko veiksmus, nustatytus 254 straipsnyje, tarytum tos įstaigos tas pozicijas turėtų tiesiogiai;

c) 

visoms kitoms pagrindinėms pozicijoms įstaigos taiko 2 skyriuje nustatytą standartizuotą metodą.

▼M8

5.  
Jei tenkinamos 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas neturinčios įstaigos pagal riziką įvertintų tų pozicijų sumas gali apskaičiuoti pagal 132a straipsnio 2 dalyje nustatytą įgaliojimais grindžiamą metodą. Tačiau šio straipsnio 4 dalies a, b ir c punktuose išvardytoms pozicijoms įstaigos taiko juose nustatytus metodus.
6.  
Taikant 132b straipsnio 2 dalį, peržiūros metodo pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis arba įgaliojimais grindžiamo metodo pagal šio straipsnio 5 dalį netaikančios įstaigos taiko 132 straipsnio 2 dalyje nurodytą atsarginį metodą.
7.  
Įstaigos gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą taikydamos šiame straipsnyje nurodytų metodų derinį, jei tenkinamos tų metodų taikymo sąlygos.
8.  

Įstaigos, neturinčios pakankamai duomenų arba informacijos, kad galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintą KIS sumą taikydamos 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus metodus, gali remtis trečiosios šalies skaičiavimais, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

trečioji šalis yra vienas iš šių subjektų:

i) 

KIS depozitoriumas arba depozitoriumo funkcijas atliekanti finansų įstaiga, jeigu KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius saugo tame depozitoriume arba depozitoriumo funkcijas atliekančioje finansų įstaigoje;

ii) 

KIS, kuriems šio punkto i papunktis netaikomas, atveju – KIS valdymo įmonė, jeigu ta KIS valdymo įmonė atitinka 132 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytus kriterijus;

b) 

kitų nei šio straipsnio 4 dalies a, b ir c punktuose išvardytų pozicijų skaičiavimus trečioji šalis atlieka pagal 132a straipsnio 1 dalyje nustatytą peržiūros metodą;

c) 

4 dalies a, b ir c punktuose išvardytų pozicijų skaičiavimus trečioji šalis atlieka pagal juose nustatytus metodus;

d) 

išorės auditorius yra patvirtinęs trečiosios šalies skaičiavimų tikslumą.

Trečiosios šalies skaičiavimais besiremiančios įstaigos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumas, gautas atliekant šiuos skaičiavimus, daugina iš koeficiento 1,2.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, kai įstaiga gali nevaržomai naudotis trečiosios šalies atliktais išsamiais skaičiavimais, koeficientas 1,2 netaikomas. Kompetentingai institucijai paprašius, įstaiga jai pateikia tuos skaičiavimus.

9.  
Šio straipsnio tikslais taikomos 132 straipsnio 5 ir 6 dalys ir 132b straipsnis. Šio straipsnio tikslais taikomas 132c straipsnis naudojant rizikos koeficientus, apskaičiuotus pagal šios antraštinės dalies 3 skyrių.

▼B

2

Poskirsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas kredito rizikai įvertinti

153 straipsnis

▼M17

Centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų, regioninės, vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų, įstaigų pozicijų ir įmonių pozicijų sumos pagal riziką įvertintos pozicijų sumos

▼B

1.  

►M17  Paliekant galimybę taikyti 2 ir 4 dalyse nustatytą specialią tvarką, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų, regioninės, vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų, įstaigų pozicijų ir įmonių pozicijų pagal riziką įvertintos pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal šias formules: ◄

čia rizikos koeficientas RW apskaičiuojamas taip:

i) 

jei PD = 0, RW yra 0;

ii) 

jei PD = 1, t. y. neįvykdytoms pozicijoms:

— 
kai įstaigos taiko 161 straipsnio 1 dalyje nustatytas LGD vertes, RW yra 0;
— 
kai įstaigos taiko savus LGD įverčius, RW apskaičiuojamas pagal šią formulę:

;

kai tiksliausias tikėtino nuostolio įvertinimas (toliau – ELBE) yra įstaigos tiksliausias tikėtino nuostolio įvertinimas neįvykdytai pozicijai pagal 181 straipsnio 1 dalies h punktą;

▼M17

iii) 

jeigu 0 < PD < 1:

čia:

N

= standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo kumuliatyvinė pasiskirstymo funkcija, t. y. N(x) yra tikimybė, kad normalusis atsitiktinis kintamasis, kurio vidurkis lygus 0, o dispersija lygi 1, yra mažesnis arba lygus x;

G

= standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo atvirkštinė kumuliatyvinė pasiskirstymo funkcija, t. y. jeigu x = G(z), x yra tokia vertė, kad N(x) = z;

R

= koreliacijos koeficientas, apskaičiuojamas taip:

b

= termino veiksnys, apskaičiuojamas pagal formulę:

b = 0,11852 – 0,05478 · lnPD2

M

= terminas, išreiškiamas metais ir nustatomas pagal 162 straipsnį.

2.  
Apskaičiuojant rizikos koeficientus stambių reguliuojamų finansų sektoriaus subjektų ir nereguliuojamų finansų sektoriaus subjektų pozicijoms, atitinkamai 1 dalies iii papunktyje arba 4 dalyje numatytas koreliacijos koeficientas R padauginamas iš 1,25 .

▼M17 —————

▼B

4.  

Įmonių pozicijoms, kai konsoliduotos įmonių grupės, kurios narė yra ta įmonė, bendra metinių pardavimų suma yra mažesnė kaip 50 mln. EUR, įstaigos gali taikyti šią 1 dalies iii punkte nurodytą koreliacijos formulę įmonių pozicijų rizikos koeficientams apskaičiuoti. Šioje formulėje S reiškia bendrą metinių pardavimų sumą milijonais eurų, kai 5 mln. EUR ≤ S ≤ 50 mln. EUR. Kai apskaitytų metinių pardavimų suma yra mažesnė už 5 mln. EUR, laikoma, kad ji lygi 5 mln. EUR. Įsigytoms gautinoms sumoms bendra metinių pardavimų suma yra svertinis individualių grupės pozicijų vidurkis.

Kai bendra metinių pardavimų suma nėra reikšmingas įmonės dydžio rodiklis, o bendra turto suma yra reikšmingesnis rodiklis už bendrą metinių pardavimų sumą, įstaigos visą metinių pardavimų sumą pakeičia konsoliduotos įmonių grupės bendra turto suma.

5.  

Specializuoto skolinimo pozicijoms, kai įstaiga negali įvertinti PD arba įstaigos PD įverčiai neatitinka 6 skirsnyje nustatytų reikalavimų, įstaiga rizikos koeficientus toms pozicijoms priskiria pagal 1 lentelę:



1  lentelė

Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos

1 kategorija

2 kategorija

3 kategorija

4 kategorija

5 kategorija

Mažiau kaip 2,5 metų

50  %

70  %

115  %

250  %

0  %

2,5 metų arba daugiau

70  %

90  %

115  %

250  %

0  %

Priskirdamos rizikos koeficientus specializuoto skolinimo pozicijoms, įstaigos atsižvelgia į šiuos veiksnius: finansinį stiprumą, politinę ir teisinę aplinką, sandorio ir (arba) turto ypatybes, rėmėjo ir vykdytojo stiprumą, įskaitant bet kurio viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės subjekto pajamų srautą, ir užtikrinimo priemonių visumą.

6.  
Vertinant pagal įsigytas įmonių gautinas sumas, įstaigos turi atitikti 184 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Jei įsigytos įmonių gautinos sumos papildomai atitinka 154 straipsnio 5 dalyje nustatytas sąlygas ir jei įstaigai būtų pernelyg sunku taikyti kiekybinio rizikos vertinimo standartus, taikomus įmonių pozicijoms, kaip nurodyta 6 skirsnyje, toms gautinoms sumoms gali būti taikomi 6 skirsnyje nustatyti kiekybinio mažmeninių pozicijų rizikos vertinimo standartai.

▼M5

7.  
Įsigytoms įmonių gautinoms sumoms grąžintini pirkimo kainos diskontai, užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos, kurie suteikia pirmojo nuostolio apsaugą nuo nuostolių, patirtų dėl įsipareigojimų neįvykdymo, dėl sumažėjimo arba abiem atvejais, gali būti vertinami kaip pirmojo nuostolio apsauga, kurią suteikia gautinų sumų pirkėjas arba užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos gavėjas pagal 5 skyriaus 3 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius. Grąžintiną pirkimo kainos diskontą teikiantis pardavėjas ir užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos teikėjas juos vertina kaip pirmojo nuostolio poziciją pagal 5 skyriaus 3 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius.
8.  
Kai įstaiga teikia kredito užtikrinimą tam tikram pozicijų skaičiui su sąlyga, kad n-tasis įsipareigojimų, susijusių su tomis pozicijomis, neįvykdymas nulemia mokėjimą ir dėl tokio kredito įvykio sutartis nutraukiama, apskaičiuojant pagal riziką įvertintos pozicijos vertę, bus sudedami į krepšelį įtrauktų pozicijų rizikos koeficientai, neskaitant n-1 pozicijų, jei tikėtino nuostolio dydžio, padauginto iš 12,5, ir pagal riziką įvertintos pozicijos dydžio suma neviršija kredito išvestine priemone suteikto užtikrinimo nominaliosios vertės, padaugintos iš 12,5. n-1 pozicijos, kurios turi būti nesumuojamos, nustatomos remiantis principu, kad į jas įtraukiamos tos pozicijos, kurių kiekviena sukuria mažesnę pagal riziką įvertintų pozicijų sumą nei bet kuri į sumavimą įtrauktų pagal riziką įvertintų pozicijų suma. 1 250  % dydžio rizikos įvertinimas taikomas į krepšelį įtrauktoms pozicijoms, kurių atžvilgiu įstaiga negali nustatyti rizikos įvertinimo pagal IRB metodą.

▼M17

9.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo, kaip įstaigos turi atsižvelgti į 5 dalies antroje pastraipoje nurodytus veiksnius priskirdamos rizikos koeficientus specializuoto skolinimo pozicijoms.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2026 m. liepos 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼B

154 straipsnis

Pagal riziką įvertintų mažmeninių pozicijų sumos

1.  

Pagal riziką įvertintų mažmeninių pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal šią formulę:

čia rizikos koeficientas RW apskaičiuojamas taip:

i) 

jei PD – 1, t. y. neįvykdytų pozicijų atveju RW apskaičiuojamas pagal šią formulę:

;

čia ELBE yra įstaigos tiksliausias tikėtino nuostolio dėl neįvykdytos pozicijos įvertis pagal 181 straipsnio 1 dalies h punktą;

▼M17

ii) 

jeigu PD < 1:

čia:

N

= standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo kumuliatyvinė pasiskirstymo funkcija, t. y. N(x) yra tikimybė, kad normalusis atsitiktinis kintamasis, kurio vidurkis lygus 0, o dispersija lygi 1, yra mažesnis arba lygus x;

G

= standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo atvirkštinė kumuliatyvinė pasiskirstymo funkcija, t. y. jeigu x = G(z), x yra tokia vertė, kad N(x) = z;

R

= koreliacijos koeficientas, apskaičiuojamas taip:

▼M17 —————

▼M17

3.  
Gyvenamosios paskirties turtu visiškai ar iš dalies užtikrintoms mažmeninėms pozicijoms, nesant įsipareigojimų neįvykdymo, 0,15 dydžio koreliacijos koeficientas R pakeičia dydį, gaunamą pagal koreliacijos koeficiento formulę, pateiktą 1 dalyje.

Rizikos koeficientas, pagal 1 dalies ii papunktį apskaičiuotas pozicijai, iš dalies užtikrintai gyvenamosios paskirties turtu, atsižvelgiant į koreliacijos koeficientą R, kaip nustatyta šios dalies pirmoje pastraipoje, taikomas tiek užtikrintai, tiek neužtikrintai tos pozicijos daliai.

4.  
QRRE nesant įsipareigojimų neįvykdymo atveju 0,04 dydžio koreliacijos koeficientas R pakeičia dydį, gaunamą pagal koeficiento koreliacijos formulę, pateiktą 1 dalyje.

Kompetentingos institucijos peržiūri santykinį nuostolių lygio kintamumą prie tos pačios rūšies pozicijų priskirtų QRRE atveju, taip pat agreguotą QRRE pozicijų klasę ir su kitomis valstybėmis narėmis bei EBI pasidalija informacija apie kriterijus atitinkančių atnaujinamųjų mažmeninių pozicijų nuostolių lygių tipiškas charakteristikas.

▼B

5.  

Įsigytos gautinos sumos gali būti laikomos mažmeninėmis pozicijomis, jei atitinka 184 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir šias sąlygas:

a) 

gautinas sumas įstaiga įsigijo iš nesusijusių pardavėjų, kurie yra trečioji šalis, o jos įsipareigojančiojo asmens pozicija gautinos sumos atžvilgiu neapima pozicijų, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai inicijuoja pati įstaiga;

b) 

įsigytos gautinos sumos nustatomos taikant sandorių įprastomis rinkos sąlygomis tarp pardavėjo ir įsipareigojančiojo asmens principą. Todėl įmonių grupei priklausančių įmonių tarpusavyje gautinos sumos bei sumos, gautinos pagal tarpusavio užskaitos principus tarp įmonių, kurios perka ir parduoda viena kitai, šių kriterijų neatitinka;

c) 

įsigyjančioji įstaiga turi reikalavimą į visas įplaukas iš įsigytų gautinų sumų arba proporcingą jų dalį; ir

d) 

įsigytų gautinų sumų portfelis yra pakankamai diversifikuotas.

▼M5

6.  
Įsigytoms mažmeninėms gautinoms sumoms grąžintini pirkimo kainos diskontai, užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos, kurios suteikia pirmojo nuostolio apsaugą nuostolių dėl įsipareigojimų neįvykdymo atvejais, nuostolių dėl sumažėjimo atvejais arba abiem atvejais, gautinų sumų pirkėjo arba užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos gavėjo gali būti vertinami kaip pirmojo nuostolio apsauga pagal 5 skyriaus 3 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius. Grąžintiną pirkimo kainos diskontą teikiantis pardavėjas ir užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos teikėjas juos vertina kaip pirmojo nuostolio poziciją pagal 5 skyriaus 3 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius.

▼B

7.  
Mišrioms įsigytų mažmeninių gautinų sumų grupėms, kai įsigyjančios įstaigos negali atskirti nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų ir reikalavimus atitinkančių atnaujinamų mažmeninių pozicijų nuo kitų mažmeninių pozicijų, taikoma mažmeninė rizikos koeficiento funkcija, pagal kurią nustatomas didžiausias kapitalo poreikis toms pozicijoms.

▼M17 —————

▼B

156 straipsnis

Pagal riziką įvertintų kito nekreditinių įsipareigojimų turto pozicijų sumos

Pagal riziką įvertintų kito nekreditinių įsipareigojimų turto pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal šią formulę:

,

išskyrus šiuos atvejus:

a) 

pinigų kasoje ir pinigų ekvivalentų straipsnių, taip pat aukso lydinių, laikomų nuosavose saugyklose pozicijoms arba pozicijoms, užtikrintoms lydinių įsipareigojimais, priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;

b) 

kai poziciją sudaro likutinė turto, kuris yra finansinės nuomos objektas, vertė, ji apskaičiuojama taip:

čia t yra didesnis nei 1 ir artimiausias likusios finansinės nuomos trukmės visų metų skaičius.

3

Poskirsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai padengti

157 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumos įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai padengti

1.  
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumas įsigytų įmonių ir mažmeninių gautinų sumų sumažėjimo rizikai padengti įstaigos apskaičiuoja pagal 153 straipsnio 1 dalyje pateiktą formulę.
2.  
Įstaigos nustato, kokius PD ir LGD įvesties parametrus taikyti, pagal 4 skirsnį.
3.  
Pozicijos vertę įstaigos nustato pagal 5 skirsnį.
4.  
Šio straipsnio tikslais M yra vieni metai.
5.  
Kompetentingos institucijos nereikalauja, kad įstaiga apskaičiuotų ir pripažintų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas tam tikros rūšies pozicijų sumažėjimo rizikai, atsiradusiai dėl įsigytų įmonių arba mažmeninių gautinų sumų, padengti, jei įstaiga kompetentingai institucijai tinkamu būdu įrodo, kad sumažėjimo rizika tai įstaigai yra nereikšminga šios rūšies pozicijų atveju.

▼M17

6.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau apibrėžia:

a) 

pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, susijusios su įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizika, apskaičiavimo metodiką, įskaitant kredito rizikos mažinimo pripažinimą pagal 160 straipsnio 4 dalį, ir savų įverčių ir atsarginio metodo parametrų naudojimo sąlygas;

b) 

5 dalyje nurodytos rūšies pozicijų nereikšmingumo kriterijaus vertinimą;

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2027 m. liepos 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼B

3

Skirsnis

Tikėtino nuostolio sumos

158 straipsnis

Vertinimas pagal pozicijos rūšį

1.  
Skaičiuojant tikėtino nuostolio sumas, kiekvienai pozicijai naudojami tie patys PD, LGD ir pozicijos vertės įvesties dydžiai, kaip ir apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas vadovaujantis 151 straipsniu.
2.  
Pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų tikėtino nuostolio sumos apskaičiuojamos pagal 5 skyrių.
3.  
Pozicijų, priklausančių 147 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytai kito nekreditinių įsipareigojimų turto pozicijų klasei, tikėtino nuostolio suma yra lygi nuliui.
4.  
152 straipsnyje nurodytų pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, tikėtino nuostolio sumos apskaičiuojamos pagal šiame straipsnyje nurodytus metodus.

▼M17

5.  

Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų bei centrinių bankų pozicijų, regioninės, vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų, ir mažmeninių pozicijų tikėtinas nuostolis (EL) ir tikėtino nuostolio sumos apskaičiuojami pagal šias formules:

Tikėtinas nuostolis (EL) = PD * LGD

Tikėtino nuostolio suma = EL [padauginto iš] pozicijos vertė.

Kai įstaigos taiko savus LGD įverčius neįvykdytoms pozicijoms (PD =100 %), EL yra ELBE, įstaigos tiksliausias tikėtino nuostolio įvertis neįvykdytai pozicijai pagal 181 straipsnio 1 dalies h punktą.

▼B

6.  

EL vertės specializuoto skolinimo pozicijoms, kai įstaigos taiko 153 straipsnio 5 dalyje aprašytus rizikos koeficientų priskyrimo metodus, priskiriamos pagal 2 lentelę.



2  lentelė

Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos

1 kategorija

2 kategorija

3 kategorija

4 kategorija

5 kategorija

Mažiau kaip 2,5 metų

0  %

0,4  %

2,8  %

8  %

50  %

2,5 metų ar daugiau

0,4  %

0,8  %

2,8  %

8  %

50  %

▼M17 —————

▼M8

9a.  
Minimalios vertės įsipareigojimo, atitinkančio visus 132c straipsnio 3 dalyje išdėstytus reikalavimus, tikėtino nuostolio suma yra lygi nuliui.

▼B

10.  

Tikėtino nuostolio sumos įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai padengti apskaičiuojamos pagal šią formulę:

▼M17

159 straipsnis

Tikėtinų nuostolių sumų, IRB trūkumo ir IRB pertekliaus vertinimas

1.  

Įstaigos atima 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalyse nurodytas pozicijų tikėtinų nuostolių sumas iš visų toliau nurodytų parametrų sumos:

a) 

bendrosios ir specifinės kredito rizikos koregavimų, susijusių su tomis pozicijomis ir apskaičiuotų pagal 110 straipsnį;

b) 

papildomų vertės koregavimų dėl sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo, nustatytų pagal 34 straipsnį ir susijusių su pozicijomis, kurių tikėtinų nuostolių sumos apskaičiuojamos pagal 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalis;

c) 

kitų nuosavų lėšų sumažinimų, susijusių su tomis pozicijomis, išskyrus pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą daromus atskaitymus.

Jeigu atlikus skaičiavimą pagal pirmą pastraipą gaunama teigiama suma, ji vadinama IRB pertekliumi. Jeigu atlikus skaičiavimą pagal pirmą pastraipą gaunama neigiama suma, ji vadinama IRB trūkumu.

2.  
Atlikdamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytą skaičiavimą, pagal 166 straipsnio 1 dalį nustatytus diskontus, susijusius su balansinėmis pozicijomis, įsigytomis esant įsipareigojimų neįvykdymui, įstaigos vertina taip pat kaip specifinės kredito rizikos koregavimus. Diskontų, susijusių su balansinėmis pozicijomis, įsigytomis nesant įsipareigojimų neįvykdymo, neleidžiama įtraukti į IRB trūkumo arba IRB pertekliaus skaičiavimą. Su pozicijomis esant įsipareigojimų neįvykdymui susiję specifinės kredito rizikos koregavimai nenaudojami kitų pozicijų tikėtino nuostolio sumoms padengti. Tikėtinų nuostolių sumos pakeistoms vertybiniais popieriais pozicijoms ir su tomis pozicijomis susiję bendrosios ir specifinės kredito rizikos koregavimai į IRB trūkumo arba IRB pertekliaus skaičiavimą neįtraukiami.

▼B

4

Skirsnis

PD, LGD ir terminas

▼M17

-1 poskirsnis

Valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų arba ECB suteiktomis garantijomis užtikrintos pozicijos

159a straipsnis

PD, LGD ir CCF įvesčių apatinių ribų netaikymas

3 skyriaus tikslais, visų pirma 160 straipsnio 1 dalies, 161 straipsnio 4 dalies, 164 straipsnio 4 dalies ir 166 straipsnio 8c dalies atžvilgiu, jeigu poziciją užtikrina reikalavimus atitinkanti centrinės valdžios ar centrinio banko arba ECB suteikta garantija, PD, LGD ir CCF įvesčių apatinės ribos ta garantija užtikrintai pozicijos daliai netaikomos. Tačiau ta garantija neužtikrintai pozicijos daliai atitinkamos PD, LGD ir CCF įvesčių apatinės ribos yra taikomos.

▼B

1

Poskirsnis

▼M17

Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų, regioninės, vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijos

▼B

160 straipsnis

Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė (PD)

▼M17

1.  
Pozicijų, priskirtų prie 147 straipsnio 2 dalies b punkte arba c punkto i, ii arba iii papunkčiuose nurodytų pozicijų klasių, atveju siekiant tik apskaičiuoti tų pozicijų pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas, visų pirma 153 ir 157 straipsnių, taip pat 158 straipsnio 1, 5 bei 10 dalių tikslais, PD vertė, naudojama kiekvienos pozicijos atveju kaip pozicijų pagal riziką įvertintų sumų ir tikėtinų nuostolių formulių įvestis, turi būti ne mažesnė nei ši PD įvesties apatinės ribos vertė: 0,05  %.

▼M17

1a.  
Pozicijų, priskirtų prie 147 straipsnio 2 dalies aa punkto i ar ii papunktyje nurodytų pozicijų klasių, atveju siekiant tik apskaičiuoti tų pozicijų pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas, PD vertė, naudojama kiekvienos pozicijos atveju kaip pozicijų pagal riziką įvertintų sumų ir tikėtinų nuostolių formulių įvestis, turi būti ne mažesnė nei ši PD įvesties apatinės ribos vertė: 0,03  %.

▼B

2.  

Įsigytoms įmonių gautinoms sumoms, kai įstaiga negali įvertinti PD arba įstaigos PD įverčiai neatitinka 6 skirsnyje išdėstytų reikalavimų, šių pozicijų PD nustatoma pagal tokius metodus:

a) 

didesnio prioriteto pretenzijoms į įsigytas įmonių gautinas sumas PD yra lygi įstaigos EL įverčiui, padalytam iš LGD toms gautinoms sumoms;

b) 

subordinuotoms pretenzijoms į įsigytas įmonių gautinas sumas PD yra lygi įstaigos EL įverčiui;

c) 

įstaiga, kuriai kompetentinga institucija leido taikyti savus LGD įverčius įmonių pozicijoms pagal 143 straipsnį ir kuri gali išskaidyti savo EL įverčius įsigytoms įmonių gautinoms sumoms į PD ir LGD tokiu būdu, kurį kompetentinga institucija laiko patikimu, gali taikyti taip išskaidžius gautą PD įvertį.

3.  
Įsipareigojančiųjų asmenų PD įsipareigojimo neįvykdymo atveju yra 100 %.

▼M17

4.  
Pozicijai, užtikrintai netiesioginiu kredito užtikrinimu, įstaiga, naudojanti savus LGD įverčius pagal 143 straipsnį tiek netiesioginiu kredito užtikrinimu užtikrintai pozicijai, tiek palyginamoms tiesioginėms užtikrinimo teikėjo pozicijoms, gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą PD vertėje pagal 183 straipsnį.

▼M17 —————

▼M17

6.  
Vertinant įsigytų įmonių gautinų sumų sumažėjimo riziką, nustatoma PD, lygi įstaigos gautinų sumų sumažėjimo rizikos EL įverčiams. Įstaiga, kuriai pagal 143 straipsnį kompetentinga institucija leido taikyti savus LGD įverčius įmonių pozicijoms ir kuri gali išskaidyti savo įsigytų įmonių gautinų sumų sumažėjimo rizikos EL įverčius į PD ir LGD tokiu būdu, kurį kompetentinga institucija laiko patikimu, gali taikyti taip išskaidžius gautus PD įverčius. Įstaigos gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą PD vertėje pagal 4 skyrių.
7.  
Įstaiga, kuriai pagal 143 straipsnį kompetentinga institucija leido taikyti savus LGD įverčius įsigytų įmonių gautinų sumų sumažėjimo rizikai, gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą pakoreguodama PD, laikantis 161 straipsnio 3 dalies.

▼B

161 straipsnis

Nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD)

1.  

Įstaigos taiko šias LGD vertes:

▼M17

a) 

centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų, finansų sektoriaus subjektų ir regioninės, vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų didesnio prioriteto pozicijoms be reikalavimus atitinkančio tiesioginio kredito užtikrinimo – 45 %;

▼M17

aa) 

įmonių, kurios nėra finansų sektoriaus subjektai, didesnio prioriteto pozicijoms be reikalavimus atitinkančio tiesioginio kredito užtikrinimo – 40 %;

▼B

b) 

subordinuotoms pozicijoms be reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės – 75 %;

▼M17 —————

▼B

d) 

padengtoms obligacijoms, kurios atitinka reikalavimus 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatytai tvarkai taikyti, gali būti priskirta 11,25 % LGD vertė;

▼M17

e) 

didesnio prioriteto įsigytų įmonių gautinų sumų pozicijoms, kai įstaiga negali įvertinti PD arba kai įstaigos PD įverčiai neatitinka 6 skirsnyje nustatytų reikalavimų – 40 %;

▼B

f) 

subordinuotoms įsigytų įmonių gautinų sumų pozicijoms, kai įstaiga negali įvertinti PD arba įstaigos PD įverčiai neatitinka 6 skirsnyje nustatytų reikalavimų – 100 %;

▼M17

g) 

įsigytų įmonių gautinų sumų sumažėjimo rizikai – 100 %.

▼B

2.  
Vertinant gautinų sumų sumažėjimo ir įsipareigojimų neįvykdymo riziką, jei kompetentinga institucija įstaigai leido taikyti savus LGD įverčius įmonių pozicijoms pagal 143 straipsnį ir jei įstaiga gali išskaidyti savus EL įverčius įsigytoms įmonių gautinoms sumoms į PD ir LGD tokiu būdu, kurį kompetentinga institucija laiko patikimu, įsigytoms įmonių gautinoms sumoms galima taikyti LGD įvertį.

▼M17

3.  
Pozicijai, užtikrintai netiesioginiu kredito užtikrinimu, įstaiga, naudojanti savus LGD įverčius pagal 143 straipsnį tiek netiesioginiu kredito užtikrinimu užtikrintai pozicijai, tiek palyginamoms tiesioginėms užtikrinimo teikėjo pozicijoms, gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą LDG vertėje pagal 183 straipsnį.
4.  

Pozicijų, priskirtų prie 147 straipsnio 2 dalies c punkto i, ii ar iii papunktyje nurodytų pozicijų klasių, atveju, siekiant tik apskaičiuoti tų pozicijų pagal riziką įvertintas sumas ir tikėtinų nuostolių sumas, visų pirma 153 straipsnio 1 dalies iii punkto, 157 straipsnio ir 158 straipsnio 1, 5 bei 10 dalių tikslais, kai naudojami savi LGD įverčiai, LGD vertės, naudojamos kiekvienos pozicijos atveju kaip pozicijų pagal riziką įvertintų sumų ir tikėtinų nuostolių formulių įvestys, turi būti ne mažesnės nei toliau nurodytos LGD įvesčių apatinės vertės, apskaičiuojamos pagal šio straipsnio 6 dalį.



1 lentelė

LGD įvesčių apatinės ribos (LGDfloor) pozicijoms, priklausančioms 147 straipsnio 2 dalies c punkto i, ii ar iii papunktyje nurodytoms pozicijų klasėms

Pozicija be reikalavimus atitinkančio FCP (LGD U- floor)

Pozicija, visiškai užtikrinta reikalavimus atitinkančiu FCP (LGD S- floor)

25 %

finansinė užtikrinimo priemonė

0 %

gautinos sumos

10 %

gyvenamosios paskirties turtas arba komercinės paskirties nekilnojamasis turtas

10 %

kitos fizinės užtikrinimo priemonės

15 %

▼M17

5.  
Pozicijų, priskirtų prie 147 straipsnio 2 dalies aa punkto i ar ii papunktyje nurodytų pozicijų klasių, atveju siekiant tik apskaičiuoti tų pozicijų pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas, ir visų pirma 153 straipsnio 1 dalies iii punkto, 157 straipsnio ir 158 straipsnio 1, 5 ir 10 dalių tikslais, kai naudojami savi LGD įverčiai, LGD vertė, naudojama kaip pozicijų pagal riziką įvertintų sumų ir tikėtinų nuostolių formulių įvestis pozicijoms be reikalavimus atitinkančio FTP, turi būti ne mažesnė nei ši LGD įvesčių apatinės ribos vertė: 5 %.
6.  
Šio straipsnio 4 dalies tikslais, 1 lentelėje nurodytos LGD įvesčių apatinės ribos pozicijoms, visiškai užtikrintoms reikalavimus atitinkančiu tiesioginiu kredito užtikrinimu, taikomos, kai tiesioginio kredito užtikrinimo vertė, pritaikius atitinkamus kintamumo koregavimus Hc ir Hfx pagal 230 straipsnį, yra lygi pagrindinės pozicijos vertei arba ją viršija.

Šio straipsnio 4 dalies tikslais ir taikant atitinkamus susijusius koregavimus Hc ir Hfx pagal 230 straipsnį tiesioginis kredito užtikrinimas atitinka reikalavimus pagal šį skyrių. Tuo atveju, tiesioginio kredito užtikrinimo rūšis „kitos fizinės užtikrinimo priemonės“, nurodyta 230 straipsnio 1 lentelėje, suprantama kaip „kitos fizinės ir kitos reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės“.

Pozicijai, iš dalies užtikrintai FCP, taikytina LGD įvesčių apatinė riba (LGDfloor) apskaičiuojama kaip pozicijos dalies be FCP LGDU-floor ir visiškai užtikrintos dalies LGDS-floor svertinis vidurkis taip:

čia:

LGDU-floor ir LGDS-floor – 1 lentelėje nurodytos atitinkamos apatinių ribų vertės;

E, ES , EU ir HE nustatomos pagal 230 straipsnį.

7.  
Jeigu įstaiga, kuri naudoja savus LGD įverčius tam tikros rūšies neužtikrintoms įmonių pozicijoms ir neužtikrintoms regioninės, vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijoms, negali atsižvelgti į tiesioginio kredito užtikrinimo, užtikrinančio vieną iš tos rūšies pozicijų, poveikį saviems LGD įverčiams dėl duomenų apie to tiesioginio kredito užtikrinimo susigrąžinimą trūkumo, įstaigai leidžiama taikyti 230 straipsnyje nustatytą formulę, išskyrus tai, kad toje formulėje nustatytas LGDU yra įstaigos savas LGD neužtikrintų pozicijų įvertis. Tokiu atveju tiesioginis kredito užtikrinimas atitinka reikalavimus pagal 4 skyrių, o įstaigos savi LGD įverčiai, naudojami kaip LGDU , apskaičiuojami remiantis pagrindiniais nuostoliais, neįskaitant jokių susigrąžinimų dėl to tiesioginio kredito užtikrinimo.

▼B

162 straipsnis

Terminas

▼M17

1.  
Pozicijoms, dėl kurių įstaiga negavo kompetentingos institucijos leidimo naudoti savus LGD įverčius, termino vertė (M) yra taikoma nuosekliai ir arba nustatoma 2,5  metų, išskyrus pozicijas, atsirandančias dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių – joms M yra 0,5  metų, arba, kitu atveju, apskaičiuojama pagal 2 dalį.

▼B

2.  

►M17  Pozicijų, kurioms įstaiga taiko savus LGD įverčius, termino vertė (M) apskaičiuojama taikant metais išreikštus laikotarpius, kaip nustatyta šioje dalyje ir laikantis šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalių. M neviršija penkerių metų, išskyrus 384 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, kuriais taikomas ten nurodytas M. Kiekvienu iš toliau nurodytų atvejų M apskaičiuojamas taip: ◄

a) 

priemonei pagal pinigų srautų planą M apskaičiuojamas pagal šią formulę:

čia CFt žymi pinigų srautus (pagrindinius, palūkanų mokėjimus ir įmokas), kuriuos įsipareigojantysis asmuo įsipareigoja mokėti t laikotarpiu;

b) 

išvestinėms finansinėms priemonėms, kurioms taikomas pagrindinis užskaitos sandoris, M yra lygus pozicijos termino iki sandorio galiojimo pabaigos svertiniam vidurkiui ir yra bent 1 metai, o įvertinant terminą naudojama kiekvienos pozicijos tariamoji suma;

c) 

pozicijoms, kurios atsiranda dėl visiškai ar beveik visiškai užtikrintų II priede išvardytų išvestinių finansinių priemonių ir dėl visiškai ar beveik visiškai užtikrintų garantinės įmokos skolinimo sandorių, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos sandoris, M yra lygus sandorio termino iki jo galiojimo pabaigos svertiniam vidurkiui ir yra bent 10 dienų;

d) 

pozicijoms, kurios atsiranda dėl atpirkimo sandorių, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos sandoris, M yra lygus sandorio termino iki jo galiojimo pabaigos svertiniam vidurkiui ir yra bent 5 dienos. Įvertinant terminą naudojama kiekvieno sandorio tariamoji suma;

►M17  
da) 

užtikrintiems skolinimo sandoriams, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos sandoris, M yra lygus sandorių likutinio termino svertiniam vidurkiui ir yra bent 20 dienų; įvertinant terminą, naudojama kiekvieno sandorio tariamoji suma;

db) 

pagrindiniam užskaitos sandoriui, apimančiam daugiau nei vieną sandorių rūšį, atitinkančią šios dalies c, d arba da punktus, M yra sandorių likutinio termino svertinis vidurkis, kai M yra bent ilgiausias laikymo laikotarpis (išreikštas metais), taikomas tokiems sandoriams, kaip numatyta 224 straipsnio 2 dalyje (arba 10 dienų, arba 20 dienų, priklausomai nuo atvejų); įvertinant terminą, naudojama kiekvieno sandorio tariamoji suma;

 ◄
e) 

jei įstaigai pagal 143 straipsnį kompetentinga institucija leido taikyti savus PD įverčius įsigytoms įmonių gautinoms sumoms, panaudotų sumų M turi būti lygus įsigytų gautinų sumų pozicijos termino svertiniam vidurkiui ir turi būti bent 90 dienų. Ta pati M vertė taip pat taikoma nepanaudotoms sumoms pagal įsipareigotą pirkimo priemonę, kai ta priemonė apima galiojančias sąlygas, priežastis taikyti išankstinę amortizaciją ar kitas ypatybes, kurios apsaugo įsigyjančiąją įstaigą nuo reikšmingo būsimų gautinų sumų, kurias reikalaujama įsigyti per priemonės terminą, kokybės pablogėjimo. Jei nėra tokios veiksmingos apsaugos, nepanaudotų sumų M apskaičiuojamas kaip anksčiausios datos pagal pirkimo sutartį galimos gautinos sumos termino ir pirkimo priemonės termino iki sandorio galiojimo pabaigos suma ir yra bent 90 dienų;

▼M17

f) 

bet kuriai kitai šiame punkte nepaminėtai priemonei arba kai įstaiga negali apskaičiuoti M, kaip nurodyta a punkte, M yra ilgiausias likęs laikotarpis (metais), per kurį įsipareigojančiajam asmeniui leidžiama visiškai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, įskaitant pagrindinę sumą, palūkanas ir mokesčius, ir yra bent vieni metai;

▼B

g) 

įstaigų, pozicijų vertėms skaičiuoti naudojančių vidaus modelių metodą, kuris nurodytas 6 skyriaus 6 skirsnyje, pozicijų, kurioms jos taiko šį metodą ir kurių anksčiausios datos sandorio užskaitos grupėje terminas yra ilgesnis nei vieni metai, M skaičiuojamas pagal toliau pateiktą formulę:

čia:

=

fiktyvus kintamasis, kurio vertė ateities laikotarpiu tk yra lygi 0, jei tk > 1 metai, arba 1, jei tk ≤ 1 metai;

=

tikėtina pozicija ateities laikotarpiu tk;

=

faktinė tikėtina pozicija ateities laikotarpiu tk;

=

nerizikingas diskonto koeficientas ateities laikotarpiui tk;

;
h) 

įstaiga, naudojanti vidaus modelį vienpusio kredito vertinimo koregavimui (CVA) apskaičiuoti, kompetentingoms institucijoms leidus, kaip M gali naudoti pagal vidaus modelį apskaičiuotą faktinę kredito trukmę.

Pagal 2 punktą užskaitos grupėms, kurių pradinis visų sandorių terminas yra mažesnis nei vieni metai, taikoma a papunktyje nurodyta formulė;

▼M17

i) 

įstaigoms, kurios naudoja 382a straipsnio 1 dalies a arba b punkte nurodytus metodus nuosavų lėšų reikalavimams apskaičiuoti sandorių su konkrečia sandorio šalimi kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti, apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas tų pačių sandorių sandorio šalies rizikai padengti, kaip nurodyta atitinkamai 92 straipsnio 4 dalies a arba g punkte, 153 straipsnio 1 dalies iii punkte nurodytoje formulėje M yra ne didesnis kaip 1;

j) 

atnaujinamosioms pozicijoms M nustatoma naudojant vėliausią priemonės sutarties nutraukimo datą; įstaigos nenaudoja dabartinio kredito grąžinimo datos, jei ši data nėra vėliausia priemonės sutarties nutraukimo data.

▼B

3.  

►M17  Kai dokumentuose reikalaujama kasdienio garantinės įmokos perskaičiavimo ir kasdienio perkainojimo ir kai juose numatytos nuostatos, leidžiančios nedelsiant realizuoti ar sumažinti užtikrinimo priemonę įsipareigojimų neįvykdymo atvejais arba neperskaičiavus garantinės įmokos, M yra svertinis vidutinis likutinis sandorių terminas ir M turi būti bent viena diena: ◄

a) 

II priede išvardytoms visiškai ar beveik visiškai užtikrintoms išvestinėms finansinėms priemonėms;

b) 

visiškai ar beveik visiškai užtikrintiems garantinės įmokos skolinimo sandoriams;

c) 

atpirkimo, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams.

Be to, kriterijus atitinkančių trumpalaikių pozicijų, kai įstaigos nuolat nefinansuoja įsipareigojančiojo asmens, M yra mažiausiai viena diena. Kriterijus atitinkančios trumpalaikės pozicijos apima:

▼M9

a) 

įstaigų arba investicinių įmonių pozicijas, atsirandančias įvykdžius įsipareigojimus užsienio valiuta;

▼M17

b) 

trumpalaikius savaime pasibaigiančius prekybos finansavimo sandorius ir įmonių įsigytas gautinas sumas, jeigu atitinkamų pozicijų likutinis terminas yra iki vienų metų;

▼B

c) 

pozicijas, atsirandančias atsiskaičius už perkamus ir parduodamus vertybinius popierius per įprastą įvykdymo laikotarpį arba dvi darbo dienas;

d) 

pozicijas, atsirandančias dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais elektroniniu pavedimu ir atsiskaitymų pagal elektroninio mokėjimo sandorius bei išankstinio išlaidų apmokėjimo, įskaitant kredito perviršius dėl žlugusių sandorių, kurie galioja ne ilgiau kaip trumpą nustatytą laikotarpį – sutartą darbo dienų skaičių;

▼M17

e) 

išduotus ir patvirtintus akredityvus, kurie yra trumpalaikiai, t. y. jų terminas yra trumpesnis nei vieni metai ir jie yra savaime pasibaigiantys.

▼M17

4.  
Sąjungoje įsteigtų įmonių, kurios nėra didelės įmonės, pozicijų atveju įstaigos gali nuspręsti nustatyti visoms tokioms pozicijoms M, kaip nustatyta 1 dalyje, o ne taikyti 2 dalį.

▼B

5.  
Terminų nesutapimai vertinami 4 skyriuje nurodytu būdu.

▼M17

6.  
Siekiant išreikšti metais 2 dalies c–db punktuose ir 3 dalyje nurodytus minimalius dienų skaičius, minimalūs dienų skaičiai dalijami iš 365,25 .

▼B

2

Poskirsnis

Mažmeninės pozicijos

163 straipsnis

Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė

▼M17

1.  

Siekiant tik apskaičiuoti tų pozicijų pagal riziką įvertintas pozicijų ir tikėtinų nuostolių sumas, visų pirma taikant 154 ir 157 straipsnius ir 158 straipsnio 1, 5 ir 10 dalis, PD vertės, kiekvienos pozicijos atveju naudojamos kaip pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių formulių įvestys, turi būti arba vienų metų PD, susieta su vidiniu skolininko, kuriam mažmeninė pozicija priskiriama, rangu ar klase, arba toliau nurodytos PD įvesčių apatinės ribos vertės (imama didesnioji iš minėtų verčių):

a) 

0,1  % QRRE atnaujinamųjų pozicijų atveju;

b) 

0,05  % mažmeninių pozicijų, kurios nėra QRRE atnaujinamosios pozicijos, atveju.

▼B

2.  
Įsipareigojančiųjų asmenų PD arba, kai taikomas įsipareigojimų metodas, pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui PD yra lygi 100 %.
3.  
Vertinant įsigytų gautinų sumų sumažėjimo riziką, nustatoma gautinų sumų sumažėjimo rizikos EL įverčiams lygi PD. Jeigu įstaiga gali išskaidyti savo EL įverčius, taikomus įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai, į PD ir LGD tokiu būdu, kurį kompetentingos institucijos laiko patikimu, galima taikyti PD įvertį.

▼M17

4.  
Pozicijai, užtikrintai netiesioginiu kredito užtikrinimu, įstaiga, naudojanti savus LGD įverčius pagal 143 straipsnį palyginamoms tiesioginėms užtikrinimo teikėjo pozicijoms, PD vertėje gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą pagal 183 straipsnį.

▼M8

164 straipsnis

Nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD)

▼M17

1.  
Įstaigos pateikia savus LGD įverčius, su sąlyga, kad laikomasi šio skyriaus 6 skirsnyje nurodytų reikalavimų ir yra gautas kompetentingų institucijų leidimas pagal 143 straipsnį. Įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai naudojama 100 % LGD vertė. Jeigu įstaiga gali patikimu būdu išskaidyti savo tikėtinų nuostolių įverčius, taikomus įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai, į PD ir LGD, ji gali naudoti savus LGD įverčius.
2.  
Įstaigos, naudojančios savus LGD įverčius pagal 143 straipsnį tiesioginėms palyginamoms užtikrinimo teikėjo pozicijoms, LGD vertėje gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą pagal 183 straipsnį.

▼M17 —————

▼M17

4.  

Siekiant tik apskaičiuoti mažmeninių pozicijų pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas, visų pirma pagal 154 straipsnio 1 dalies ii punktą, 157 straipsnį ir 158 straipsnio 1, 5 ir 10 dalis, LGD vertės, kiekvienos pozicijos atveju naudojamos kaip pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių formulių įvestys, turi būti ne mažesnės kaip LGD įvesčių apatinės ribos, nustatytos 1 lentelėje, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 4a dalį:



1 lentelė

LGD įvesčių apatinės ribos (LGDfloor) mažmeninėms pozicijoms

Pozicija be FCP (LGDU-floor)

Pozicija, užtikrinta FCP (LGDS-floor)

Mažmeninė pozicija, užtikrinta gyvenamosios paskirties turtu

netaikoma

Mažmeninė pozicija, užtikrinta gyvenamosios paskirties turtu

5 %

QRRE

50 %

QRRE

netaikoma

Kita mažmeninė pozicija

30 %

Kita mažmeninė pozicija, užtikrinta finansine užtikrinimo priemone

0 %

Kita mažmeninė pozicija, užtikrinta gautinomis sumomis

10 %

Kita mažmeninė pozicija, užtikrinta gyvenamosios paskirties turtu arba komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu

10 %

Kita mažmeninė pozicija, užtikrinta kita fizine užtikrinimo priemone

15 %

▼M17

4a.  

4 dalies tikslais taikomos šios nuostatos:

a) 

4 dalies 1 lentelėje nurodytos LGD įvesčių apatinės ribos taikomos pozicijoms, užtikrintoms tiesioginiu kredito užtikrinimu, kai tiesioginis kredito užtikrinimas atitinka reikalavimus pagal šį skyrių;

b) 

išskyrus mažmenines pozicijas, užtikrintas gyvenamosios paskirties turtu, šio straipsnio 4 dalies 1 lentelėje nurodytos LGD įvesčių apatinės ribos taikomos pozicijoms, visiškai užtikrintoms tiesioginiu kredito užtikrinimu, kai tiesioginio kredito užtikrinimo vertė, pritaikius atitinkamus kintamumo koregavimus pagal 230 straipsnį, yra lygi pagrindinės pozicijos vertei arba ją viršija; taikant atitinkamus susijusius koregavimus Hc ir Hfx pagal 230 straipsnį tiesioginis kredito užtikrinimas atitinka reikalavimus pagal šį skyrių;

c) 

išskyrus mažmenines pozicijas, užtikrintas gyvenamosios paskirties turtu, pozicijos, iš dalies užtikrintos tiesioginiu kredito užtikrinimu, LGD įvesčių apatinė riba apskaičiuojama pagal 161 straipsnio 6 dalyje pateiktą formulę;

d) 

mažmeninėms pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties turtu, taikoma 5 % LGD įvesčių apatinė riba, neatsižvelgiant į gyvenamosios paskirties turtu suteiktos užtikrinimo priemonės lygį.

▼M8

5.  
Valstybės narės paskiria instituciją, atsakingą už 6 dalies taikymą. Ta institucija yra kompetentinga institucija arba paskirtoji institucija.

Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra kompetentinga institucija, ji užtikrina, kad atitinkamos makroprudencinius įgaliojimus turinčios nacionalinės įstaigos ir institucijos būtų tinkamai informuotos apie kompetentingos institucijos ketinimą pasinaudoti šiuo straipsniu ir būtų tinkamai įtrauktos į finansinio stabilumo problemų savo valstybėje narėje vertinimą pagal 6 dalį.

Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra ne kompetentinga institucija, valstybė narė priima reikalingas nuostatas, kad užtikrintų tinkamą informacijos koordinavimą ir keitimąsi ja tarp kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos, kad šis straipsnis būtų tinkamai taikomas. Visų pirma reikalaujama, kad institucijos glaudžiai bendradarbiautų ir dalytųsi visa informacija, kurios galėtų prireikti tinkamam paskirtajai institucijai šiuo straipsniu nustatytų pareigų vykdymui. Tuo bendradarbiavimu siekiama vengti kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos bet kokios formos besidubliuojančių ar nenuoseklių veiksmų, taip pat užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgiama į sąveiką su kitomis priemonėmis, visų pirma su tomis, kurių imamasi pagal šio reglamento 458 straipsnį ir Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį.

▼M17

6.  
Remdamasi pagal 430a straipsnį surinktais duomenimis bei visais kitais svarbiais rodikliais ir atsižvelgdama į nekilnojamojo turto rinkos raidos perspektyvas, pagal šio straipsnio 5 dalį paskirta institucija periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per metus įvertina, ar šio straipsnio 4 dalyje nurodytos mažiausios LGD įvesčių apatinės ribos yra tinkamos mažmeninėms pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties turtu, arba kitoms mažmeninėms pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties turtu arba komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, esančiu vienoje arba keliose tos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse.

Jeigu, remdamasi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo rezultatais, pagal 5 dalį paskirta institucija padaro išvadą, kad 4 dalyje nurodytos LGD įvesčių apatinių ribų vertės yra netinkamos, ir jei ji mano, kad dėl LGD įvesčių apatinių ribų verčių nepakankamumo galėtų būti daromas neigiamas poveikis dabartiniam ar būsimam finansiniam stabilumui jos valstybėje narėje, ji toms pozicijoms vienoje arba keliose tos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse gali nustatyti didesnes mažiausias LGD įvesčių apatinių ribų vertes. Tos didesnės LGD įvesčių apatinių ribų vertės taip pat gali būti taikomos vieno ar daugiau tokių pozicijų turto segmentų lygmeniu.

Prieš priimdama šios dalies antroje pastraipoje nurodytą sprendimą, pagal 5 dalį paskirta institucija informuoja EBI ir ESRV. Per mėnesį nuo to pranešimo gavimo dienos EBI ir ESRV atitinkamai valstybei narei pateikia savo nuomonę. EBI ir ESRV paskelbia šios dalies antroje pastraipoje nurodytas didesnes LGD įvesčių apatinių ribų vertes.

7.  
Jeigu pagal 5 dalį paskirta institucija nustato didesnes LGD įvesčių apatinių ribų vertes pagal 6 dalį, įstaigoms suteikiamas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis pasirengti jų taikymui.

▼M8

8.  
EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ESRV, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo sąlygas, į kurias pagal 5 dalį paskirta institucija atsižvelgia vertindama LGD verčių tinkamumą, kai atlieka 6 dalyje nurodytą vertinimą.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

9.  

ESRV, teikdama rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnį ir glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, pagal šio straipsnio 5 dalį paskirtoms institucijoms gali pateikti gairių dėl:

a) 

veiksnių, kurie galėtų padaryti neigiamą poveikį dabartiniam ar būsimam finansiniam stabilumui, kaip nurodyta 6 dalyje, ir

b) 

orientacinių kriterijų, į kuriuos nustatydama didesnes mažiausias LGD vertes turi atsižvelgti pagal 5 dalį paskirta institucija.

▼M8

10.  
Vienos valstybės narės įstaigos taiko kitos valstybės narės institucijų pagal 6 dalį nustatytas didesnes mažiausias LGD vertes vienoje ar keliose tos valstybės narės teritorijos dalyse esančio gyvenamosios paskirties turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms visoms savo atitinkamoms pozicijoms.

▼M17 —————

▼B

5

Skirsnis

Pozicijos vertė

166 straipsnis

▼M17

Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijos, regionų, vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų ir mažmeninės pozicijos

▼B

1.  
Jei nenurodyta kitaip, balansinių pozicijų vertė yra apskaitinė vertė, apskaičiuota neatsižvelgiant į jokius kredito rizikos koregavimus.

Ši taisyklė taip pat taikoma turtui, įsigytam už kitokią kainą nei grąžintina suma.

Įsigyto turto atveju grąžintinos sumos ir įstaigų balanse perkant turtą parodytos apskaitinės vertės, gautos pritaikius specifinės kredito rizikos koregavimus, skirtumas yra laikomas diskontu, jei grąžintina suma yra didesnė, ir priemoka, jei ta suma yra mažesnė.

2.  
Kai įstaigos atpirkimo sandoriams arba vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams taiko pagrindinio užskaitos sandorio principus, pozicijos vertė apskaičiuojama pagal 4 arba 6 skyrių.
3.  
Balansinei paskolų ir indėlių užskaitai įstaigos taiko 4 skyriuje nurodytus pozicijos vertės apskaičiavimo metodus.
4.  
Finansinės nuomos pozicijos vertė lygi diskontuotoms minimalioms finansinės nuomos įmokoms. Minimalios finansinės nuomos įmokos yra mokėjimai per finansinės nuomos laikotarpį, kuriuos nuomininkas privalo ar gali įgyti pareigą mokėti, ir bet kokia palanki įsigijimo teisė (t. y. teisė, kuria greičiausiai bus pasinaudota). Jeigu iš kitos šalies, kuri nėra nuomininkė, gali būti pareikalauta sumokėti su nuomojamo turto likutine verte susijusią įmoką ir ši mokėjimo prievolė atitinka 201 straipsnio sąlygas dėl užtikrinimo teikėjų pripažinimo ir 213 straipsnio reikalavimus dėl kitų garantijų rūšių pripažinimo, į tokią mokėjimo prievolę gali būti atsižvelgta kaip į netiesioginį kredito užtikrinimą pagal 4 skyrių.
5.  
II priede išvardytų sutarčių pozicijos vertė apskaičiuojama pagal 6 skyriuje išdėstytus metodus ir neatsižvelgiant į jokius kredito rizikos koregavimus.
6.  
Apskaičiuojant įsigytų gautinų sumų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, pozicijos vertė yra lygi pagal 1 dalį nustatytai vertei, atėmus nuosavų lėšų reikalavimą, atsižvelgiant į sumos sumažėjimo riziką prieš kredito rizikos mažinimą.
7.  
Kai pozicija turima kaip vertybinių popierių arba biržos prekių, parduotų, pateiktų ar paskolintų pagal atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius, ilgalaikius atsiskaitymo sandorius ir garantinės įmokos skolinimo sandorius, pozicijos vertė yra lygi vertybinių popierių arba biržos prekių vertei, nustatomai pagal 24 straipsnį. Kai taikomas išsamusis finansinės užtikrinimo priemonės metodas, aprašytas 223 straipsnyje, pozicijos vertė padidinama tuos vertybinius popierius arba biržos prekes atitinkančiu kintamumo koregavimu, kaip aprašyta tame straipsnyje. Atpirkimo, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi, ilgalaikių atsiskaitymo ir garantinės įmokos skolinimo sandorių pozicijos vertė gali būti nustatoma pagal 6 skyrių arba 220 straipsnio 2 dalį.

▼M17

8.  
Nebalansinių straipsnių, kurie nėra II priede išvardytos sutartys, pozicijos vertė apskaičiuojama naudojant IRB-CCF arba SA-CCF pagal šio straipsnio 8a ir 8b dalis ir 151 straipsnio 8 dalį.

Kai vertybiniais popieriais buvo pakeistos vien atnaujinamųjų priemonių panaudotos lėšos, įstaigos užtikrina, kad jos ir toliau turėtų reikalaujamą nuosavų lėšų sumą su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusioms nepanaudotoms lėšoms padengti.

Įstaiga, kuri negavo leidimo taikyti IRB-CCF, pozicijos vertę apskaičiuoja kaip numatomą skirti, bet nepanaudotą sumą, padaugintą iš atitinkamo SA-CCF.

Įstaiga, kuri naudoja IRB-CCF, apskaičiuoja nepanaudotų įsipareigojimų pozicijos vertę kaip nepanaudotą sumą, padaugintą iš IRB-CCF.

▼M17

8a.  
Pozicijai, kuriai įstaiga negavo leidimo naudoti IRB-CCF, taikomas CCF turi būti 2 skyriuje toms pačioms straipsnių rūšims nustatytas SA-CCF, kaip nustatyta 111 straipsnyje. Suma, kuriai turi būti taikomas SA-CCF, yra mažesnė iš šių verčių: numatomos skirti, bet nepanaudotos sumos vertės ir vertės, kuri atspindi bet kokius galimus galimybės pasinaudoti priemone apribojimus, įskaitant galimos skolinimo sumos viršutinės ribos, susijusios su įsipareigojančiojo asmens praneštais pinigų srautais, egzistavimą. Kai priemonė taip apribojama, įstaiga turi turėti tinkamas linijinės stebėsenos ir valdymo procedūras, kad pagrįstų tokio apribojimo egzistavimą.
8b.  

Kompetentingoms institucijoms leidus, įstaigos, kurios atitinka IRB-CCF naudojimo reikalavimus, kaip nurodyta 6 skirsnyje, taiko IRB-CCF pozicijoms, atsirandančioms dėl nepanaudotų atnaujinamųjų įsipareigojimų, vertinamų pagal IRB metodą, jeigu toms pozicijoms nebūtų taikomas 100 % SA-CCF pagal standartizuotą metodą. SA-CCF taikomas:

a) 

visiems kitiems nebalansiniams straipsniams, visų pirma nepanaudotiems neatnaujinamiesiems įsipareigojimams;

b) 

pozicijoms, kai įstaiga neatitinka 6 skirsnyje nurodytų minimaliųjų IRB-CCF apskaičiavimo reikalavimų arba kai kompetentinga institucija neleido naudoti IRB-CCF.

Šio straipsnio tikslais įsipareigojimas laikomas atnaujinamuoju, jei jis leidžia įsipareigojančiajam asmeniui gauti paskolą, kai įsipareigojantysis asmuo gali lanksčiai spręsti, kaip dažnai ir kokiais intervalais pasinaudoti paskolos lėšomis, ir taip leidžia įsipareigojančiajam asmeniui pasinaudoti jam skolinamomis lėšomis, jas grąžinti ir vėl jas panaudoti. Sutartimis įforminti susitarimai, pagal kuriuos leidžiami išankstiniai mokėjimai ir vėlesni tų išankstinių mokėjimų pakartotiniai panaudojimai, laikomi atnaujinamaisiais.

8c.  

Kai taikomas IRB-CCF, siekiant tik apskaičiuoti pozicijų, atsirandančių dėl atnaujinamųjų įsipareigojimų, pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas, kai tai nėra pozicijos, priskirtos 147 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytai pozicijų klasei, visų pirma pagal 153 straipsnio 1 dalį, 157 straipsnį ir 158 straipsnio 1, 5 bei 10 dalis, kiekvienos pozicijos atveju pozicijų vertės, naudojamos kaip pagal riziką įvertintų pozicijų sumos ir tikėtinų nuostolių formulių įvestys, turi būti ne mažesnės už šių dydžių sumą:

a) 

panaudotos atnaujinamojo įsipareigojimo sumos;

b) 

50 % likusios atnaujinamojo įsipareigojimo nepanaudotos dalies nebalansinių pozicijų sumos, apskaičiuotos taikant 111 straipsnyje numatytą taikytiną SA-CCF.

Punktų a ir b suma vadinama „CCF įvesčių apatine riba“.

▼B

9.  
Kai įsipareigojimas paremtas kito įsipareigojimo pratęsimu, taikomas mažesnysis iš dviejų perskaičiavimo koeficientų, siejamų su atskiru įsipareigojimu.

▼M17 —————

▼B

168 straipsnis

Kitas nekreditinio įsipareigojimo turtas

Kito nekreditinių įsipareigojimų turto pozicijų vertė yra apskaitinė vertė, gauta pakoregavus pagal specifinę kredito riziką.

6

Skirsnis

IRB metodo taikymo reikalavimai

1

Poskirsnis

Reitingų sistemos

169 straipsnis

Bendrieji principai

1.  
Jei įstaiga taiko daugialypes reitingų sistemas, įsipareigojančiojo asmens ar sandorio priskyrimas reitingų sistemai patvirtinamas dokumentais ir taikomas geriausiai rizikos lygį atitinkančiu būdu.
2.  
Priskyrimo kriterijai ir procesai reguliariai peržiūrimi, siekiant nustatyti, ar jie tebėra tinkami dabartiniam portfeliui ir išorės sąlygoms.
3.  
Jei individualiems įsipareigojantiesiems asmenims arba pozicijoms įstaiga taiko tiesioginius rizikos parametrų įverčius, jie gali būti laikomi tolydžios reitingų skalės rangams priskirtais įverčiais.

▼M17

EBI paskelbia gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį, kaip praktiškai taikyti modelio kūrimo, rizikos kiekybinio įvertinimo, rizikos parametrų patvirtinimo ir taikymo reikalavimus, kiekvienam rizikos parametrui naudojant tolydžiąsias arba labai detalias reitingų skales.

▼B

170 straipsnis

Reitingų sistemų struktūra

1.  

►M17  Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų, regionų, vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijų reitingų sistemų struktūra turi atitikti šiuos reikalavimus: ◄

a) 

reitingų sistemoje atsižvelgiama į įsipareigojančiojo asmens ir sandorio rizikos ypatybes;

b) 

reitingų sistemoje taikoma įsipareigojančiojo asmens reitingų skalė, pagal kurią kiekybiškai vertinama tik įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Įsipareigojančiojo asmens reitingų skalę sudaro mažiausiai 7 rangai įsipareigojimus vykdantiems įsipareigojantiesiems asmenims ir vienas rangas įsipareigojimų nevykdantiems įsipareigojantiesiems asmenims;

c) 

įstaiga dokumentais patvirtina ryšį tarp įsipareigojančiojo asmens rangų, atsižvelgdama į įsipareigojimų neįvykdymo riziką pagal kiekvieną rangą, ir kriterijų, naudojamų tam įsipareigojimų neįvykdymo rizikos lygiui atskirti;

d) 

įstaigos, kurių portfeliai sutelkti tam tikrame rinkos segmente ir tam tikrame įsipareigojimų neįvykdymo rizikos intervale, turi būti numačiusios pakankamai įsipareigojančiųjų asmenų rangų tame intervale, kad išvengtų tam tikro rango įsipareigojančiųjų asmenų pernelyg didelės koncentracijos. Reikšmingos vieno rango koncentracijos pagrindžiamos patikimais empiriniais įrodymais, kad įsipareigojančiojo asmens rangas apima pagrįstai siaurą PD intervalą ir kad visų tam rangui priskiriamų įsipareigojančiųjų asmenų įsipareigojimo neįvykdymo rizika patenka į tą intervalą;

e) 

kad kompetentinga institucija leistų naudoti savus LGD įverčius nuosavų lėšų reikalavimui apskaičiuoti, reitingų sistemoje turi būti atskira priemonių reitingų skalė, pagal kurią išreiškiamos tik su LGD susijusios sandorio ypatybės. Priemonės rango apibrėžtį turi sudaryti aprašymas, kaip pozicijos priskiriamos rangui, ir kriterijų, taikomų rizikos pagal rangus lygiams atskirti, aprašymas;

f) 

reikšmingos vieno priemonės rango koncentracijos turi būti pagrindžiamos patikimais empiriniais įrodymais, kad priemonės rangas apima pagrįstai siaurą atitinkamą LGD intervalą ir kad visų to rango pozicijų keliama rizika patenka į tą intervalą.

2.  
Įstaigos, taikančios 153 straipsnio 5 dalyje aprašytus metodus, kad priskirtų rizikos koeficientus specializuoto skolinimo pozicijoms, atleidžiamos nuo reikalavimo turėti įsipareigojančiųjų asmenų reitingų skalę, pagal kurią kiekybiškai vertinama tik įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų šių pozicijų atžvilgiu neįvykdymo rizika. Tokioms pozicijoms šios įstaigos numato bent 4 rangus įsipareigojimus vykdantiems įsipareigojantiesiems asmenims ir bent vieną rangą įsipareigojimų nevykdantiems įsipareigojantiesiems asmenims.
3.  

Mažmeninių pozicijų reitingų sistemų struktūra turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) 

reitingų sistemos parodo ir įsipareigojančiojo asmens, ir sandorio riziką bei apima visas susijusias įsipareigojančiojo asmens ir sandorio ypatybes;

b) 

rizikos diferenciacijos lygiu užtikrinama, kad tam tikro rango ar grupės pozicijų skaičius būtų pakankamas, kad būtų galima prasmingai kiekybiškai išreikšti nuostolio ypatybes ir vertinti jų patikimumą rango ar grupės lygmeniu. Pozicijų ir įsipareigojančiųjų asmenų pasiskirstymas pagal rangus ar grupes yra toks, kad būtų išvengta per didelių koncentracijų;

c) 

pozicijų priskyrimo rangams ar grupėms procese numatoma prasminga rizikos diferenciacija, numatomas pakankamai homogeniškų pozicijų grupavimas ir galima tiksliai bei nuosekliai įvertinti nuostolio ypatybes rango ar grupės lygmeniu. Įsigytoms gautinoms sumoms grupavimas atspindi pardavėjo kreditavimo praktiką ir klientų įvairovę.

4.  

Priskirdamos pozicijas rangams ar grupėms, įstaigos atsižvelgia į šiuos rizikos veiksnius:

a) 

įsipareigojančiojo asmens rizikos ypatybes;

▼M17

b) 

sandorio rizikos charakteristikas, įskaitant produkto ir tiesioginio kredito užtikrinimo rūšis, pripažintą netiesioginį kredito užtikrinimą, paskolos ir turto vertės santykius, sezoniškumą ir prioritetą; įstaigos aiškiai nurodo atvejus, kai kelioms pozicijoms naudojamas tas pats tiesioginis ar netiesioginis kredito užtikrinimas;

▼B

c) 

mokėjimo termino praleidimą, išskyrus atvejus, kai įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad mokėjimo termino praleidimas nėra reikšmingas rizikos veiksnys tai pozicijai.

171 straipsnis

Priskyrimas rangams ar grupėms

1.  

Įstaiga nustato specialias apibrėžtis, procesus ir kriterijus, kuriais remiantis pozicijos priskiriamos reitingų sistemos rangams ar grupėms, atitinkančius šiuos reikalavimus:

a) 

rango ar grupės apibrėžtys ir kriterijai yra pakankamai išsamūs, kad už reitingų priskyrimą atsakingi asmenys galėtų panašia rizika pasižyminčius įsipareigojančiuosius asmenis arba priemones nuosekliai priskirti tam pačiam rangui arba grupei. Tokio nuoseklumo laikomasi verslo linijų, departamentų ir geografinių vietovių lygmeniu;

b) 

reitingų proceso patvirtinimas dokumentais leidžia trečiosioms šalims suprasti pozicijų priskyrimą rangams arba grupėms, atkartoti priskyrimą rangui ar grupei bei įvertinti priskyrimo rangui arba grupei tinkamumą;

c) 

kriterijai taip pat yra nuosekliai suderinti su įstaigos vidaus skolinimo standartais ir jos politika problemiškų įsipareigojančiųjų asmenų ir priemonių atžvilgiu.

2.  
Priskirdama įsipareigojančiuosius asmenis ir priemones rangams ar grupėms, įstaiga atsižvelgia į visą svarbią informaciją. Informacija atitinka dabartinę padėtį ir leidžia įstaigai prognozuoti būsimą pozicijos padėtį. Kuo mažiau informacijos turi įstaiga, tuo konservatyvesnis jos atliekamas įsipareigojančiųjų asmenų ir priemonių priskyrimas rangams ar grupėms. Jeigu įstaiga išorės reitingu remiasi kaip pagrindiniu vidaus reitingų priskyrimo veiksniu, ji būtinai atsižvelgia ir į kitą svarbią informaciją.

▼M17

3.  
Nustatydamos reitingus įstaigos atsižvelgia į ilgesnį nei vienų metų laikotarpį. Įsipareigojančiojo asmens reitingas atspindi įstaigos atliktą įsipareigojančiojo asmens gebėjimo ir noro vykdyti sutartinius įsipareigojimus vertinimą nepaisant nepalankių ekonominių sąlygų arba nenumatytų įvykių. Reitingų sistemos sudaromos taip, kad dėl išskirtinių ir sektoriui būdingų pokyčių, kai jie yra reikšmingas rizikos veiksnys tam tikros rūšies pozicijai, būtų skatinamas perėjimas iš vieno rango arba grupės į kitą. Verslo ciklų poveikis taip pat galėtų būti laikomas perėjimo veiksniu.

▼B

172 straipsnis

Pozicijų priskyrimas

1.  

►M17  Centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų, regioninės, vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijų, įstaigų pozicijų ir įmonių pozicijų atveju pozicijos priskiriamos pagal šiuos kriterijus: ◄

a) 

kredito suteikimo procese kiekvienas įsipareigojantysis asmuo priskiriamas įsipareigojančiojo asmens rangui;

b) 

tų pozicijų, kurių atveju įstaiga gavo kompetentingos institucijos leidimą naudoti savus LGD įverčius ir perskaičiavimo koeficientus pagal 143 straipsnį, kiekviena pozicija taip pat priskiriama priemonės rangui kredito suteikimo procese;

c) 

įstaigos, taikančios 153 straipsnio 5 dalyje aprašytus rizikos koeficientų priskyrimo specializuoto skolinimo pozicijoms metodus, kiekvieną šių pozicijų priskiria tam tikram rangui pagal 170 straipsnio 2 dalį;

▼M17

d) 

kiekvienas atskiras juridinis asmuo, dėl kurio įstaiga patiria riziką, reitinguojamas atskirai;

▼B

e) 

atskiros to paties įsipareigojančiojo asmens pozicijos priskiriamos tam pačiam įsipareigojančiojo asmens rangui neatsižvelgiant į kiekvieno konkretaus sandorio skirtingą pobūdį. Tačiau, kai to paties įsipareigojančiojo asmens skirtingoms pozicijoms leidžiama suteikti kelis rangus, taikomos šios nuostatos:

i) 

šalies perleidimo rizika, kuri priklauso nuo to, ar pozicijos išreikštos vietos, ar užsienio valiuta;

ii) 

susijusių pozicijos garantijų vertinimas gali atsispindėti pakoreguotame priskyrime įsipareigojančiojo asmens rangui;

iii) 

pagal vartotojų apsaugos taisykles, banko konfidencialumo nuostatas ir kitus teisės aktus draudžiama keistis duomenimis apie klientą.

▼M17

pirmos pastraipos d punkto tikslais įstaiga vykdo tinkamą atskirų įsipareigojančiųjų asmenų klientų ir susijusių klientų grupių vertinimo politiką. Toje politikoje numatomas procesas, pagal kurį nustatoma kiekvieno juridinio asmens, dėl kurio įstaiga patiria riziką, konkreti klaidingų sprendimų rizika.

6 skyriaus tikslais sandoriai su sandorio šalimis, kai nustatoma konkreti klaidingų sprendimų rizika, apskaičiuojant jų pozicijos vertę vertinami kitaip.

▼B

2.  
Kiekviena mažmeninė pozicija kredito suteikimo procese priskiriama rangui ar grupei.
3.  
Atlikdamos priskyrimus rangui ir grupei, įstaigos patvirtina dokumentais atvejus, kai žmogus gali peržiūrėti nustatytus priskyrimo proceso įvesties duomenis ar rezultatus, ir nurodo už tai atsakingus asmenis. Įstaigos patvirtina dokumentais tokias peržiūras ir nurodo atsakingus asmenis. Įstaigos išanalizuoja pozicijų, kurių priskyrimai buvo peržiūrėti, padėtį. Ši analizė apima pozicijų, kurių nustatyti reitingai buvo peržiūrėti konkretaus asmens, padėties įvertinimą, nurodant visus atsakingus asmenis.

173 straipsnis

Priskyrimo proceso vientisumas

1.  

►M17  Centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų, regioninės, vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijų, įstaigų pozicijų ir įmonių pozicijų atveju priskyrimo procesas turi atitikti šiuos kriterijus: ◄

a) 

nepriklausoma šalis, kuri tiesiogiai neturi jokios naudos iš sprendimų pratęsti ar suteikti kreditą, užbaigia arba patvirtina priskyrimus ir reguliariai juos peržiūri;

b) 

įstaigos bent kartą per metus peržiūri priskyrimus ir patikslina priskyrimą, jei peržiūros rezultatai nepateisina dabartinio priskyrimo perkėlimo. Didele rizika pasižymintys įsipareigojantieji asmenys ir probleminės pozicijos peržiūrimi dažniau. Įstaigos pradeda naują priskyrimo procesą, jei gaunama reikšmingos informacijos apie įsipareigojantįjį asmenį arba poziciją;

c) 

įstaiga taiko veiksmingą procesą, per kurį gauna ir atnaujina susijusią informaciją apie įsipareigojančiojo asmens ypatybes, kurios turi įtakos įsipareigojimų neįvykdymo tikimybėms (PD), ir sandorio ypatybes, kurios turi įtakos LGD ar perskaičiavimo koeficientams.

2.  
Mažmeninių pozicijų atveju įstaiga bent kartą per metus atitinkamai peržiūri įsipareigojančiojo asmens ir priemonių priskyrimus ir patikslina priskyrimą, jei peržiūros rezultatai nepateisina dabartinio priskyrimo perkėlimo, arba peržiūri kiekvienos nustatytos rizikos grupės nuostolio ypatybes bei mokėjimo terminų praleidimo būklę. Įstaiga taip pat bent kartą per metus peržiūri kiekvienos grupės reprezentatyvios imties atskirų pozicijų padėtį, siekdama užtikrinti, kad pozicijos būtų toliau priskiriamos tinkamai grupei, ir patikslina priskyrimą, jei peržiūros rezultatai nepateisina dabartinio priskyrimo perkėlimo.

▼M17

3.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose išdėstomos kompetentingų institucijų metodikos, naudojamos priskyrimo proceso ir reguliaraus bei nepriklausomo rizikos vertinimo vientisumui įvertinti, projektus.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2026 m. liepos 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼B

174 straipsnis

Modelių taikymas

▼M17

Įstaigos naudoja statistinius ar kitus matematinius metodus (toliau – modeliai), kad priskirtų pozicijas įsipareigojančiųjų asmenų arba priemonių rangams ar grupėms. Turi būti tenkinami šie reikalavimai:

a) 

modelis pasižymi gera prognozavimo galia ir taikant tokį modelį nėra iškraipomi nuosavų lėšų poreikiai;

▼B

b) 

įstaiga numato modelio įvesties duomenų patikrinimo procesą, kuris apima duomenų tikslumo, išsamumo ir tinkamumo įvertinimą;

c) 

modeliui sukurti naudojami duomenys yra reprezentatyvūs įstaigos faktinių įsipareigojančiųjų asmenų ar pozicijų grupės atžvilgiu;

d) 

įstaiga turi reguliarų modelio patikimumo vertinimo ciklą, kurį sudaro modelio veikimo ir stabilumo stebėsena, modelio specifikacijos peržiūra ir modelio rezultatų testavimas, lyginant juos su pasekmėmis;

e) 

įstaiga statistinį modelį papildo žmogaus sprendimais ir priežiūra, siekdama peržiūrėti modeliu pagrįstus priskyrimus ir užtikrinti, kad modeliai būtų tinkamai taikomi. Peržiūros procedūromis siekiama aptikti su modelio trūkumais siejamas paklaidas ir sumažinti jų skaičių. Žmogaus sprendimai priimami atsižvelgiant į visą svarbią informaciją, kurios neapima modelis. Įstaiga patvirtina dokumentais, kaip turi būti derinami žmogaus sprendimai ir modelio rezultatai.

▼M17

Pirmos dalies a punkto tikslais, įvesties kintamieji sudaro pagrįstą ir veiksmingą pagrindą gautoms prognozėms. Modelis turi neturėti reikšmingų nuokrypių. Turi būti funkcinis ryšys tarp modelio įvesties duomenų ir rezultatų, kuris, kai tinkama, gali būti nustatytas remiantis ekspertų vertinimu.

▼B

175 straipsnis

Reitingų sistemų patvirtinimas dokumentais

1.  
Įstaigos patvirtina dokumentais savo reitingų sistemų sandaros ir veiklos elementus. Šie dokumentai turi įrodyti atitiktį šiame skirsnyje nurodytiems reikalavimams ir turi apimti tokias temas kaip portfelių diferencijavimas, reitingų kriterijai, įsipareigojančiuosius asmenis ir pozicijas reitinguojančių šalių atsakomybė, priskyrimo peržiūrų dažnumas ir reitingų nustatymo proceso valdymo priežiūra.
2.  
Įstaiga patvirtina dokumentais savo reitingų kriterijų pasirinkimo pagrindą ir jį pagrindžiančią analizę. Įstaiga patvirtina dokumentais visus pagrindinius pokyčius rizikos reitingų suteikimo procese, ir tokie dokumentai turi suteikti galimybę identifikuoti pokyčius, atliktus rizikos reitingų suteikimo procese nuo paskutinės kompetentingų institucijų atliktos peržiūros. Reitingų priskyrimo organizavimas, įskaitant reitingų priskyrimo procesą ir vidaus kontrolės struktūrą, taip pat patvirtinamas dokumentais.
3.  
Įstaigos patvirtina dokumentais savo vartojamas specialias įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolio apibrėžtis ir užtikrina, kad jos derėtų su šiame reglamente nustatytomis apibrėžtimis.
4.  

Jei reitingavimo procese įstaiga taiko statistinius metodus, ji turi aprašyti atitinkamas metodikas. Tokiame aprašyme reikia:

a) 

išsamiai apibūdinti teoriją, prielaidas ir matematinį bei empirinį pagrindą, taikomą priskiriant įverčius rangams, atskiriems įsipareigojantiesiems asmenims, pozicijoms arba grupėms, taip pat duomenų šaltinį (-ius), naudojamą (-us) modeliui įvertinti;

b) 

nustatyti tikslų statistinį procesą, įskaitant nereglamentuoto laiko ir imčiai nepriskiriamos veiklos testus, modelio patikimumui vertinti;

c) 

nurodyti aplinkybes, kuriomis modelis nėra veiksmingas.

5.  
Įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad tenkinami šio straipsnio reikalavimai, kai ji įsigyja reitingų sistemą arba reitingų sistemoje naudojamą modelį iš trečiosios šalies pardavėjo ir tas pardavėjas įstaigai atsisako suteikti arba ribotai teikia informaciją apie tos reitingų sistemos ar modelio metodiką arba pagrindinius duomenis, kuriais pagrįsta ta metodika arba modelis, remdamasis tuo, kad tai yra privati informacija.

176 straipsnis

Duomenų tvarkymas

1.  
Įstaigos aštuntojoje dalyje nustatyta tvarka renka ir saugo duomenis apie jų vidaus reitingų aspektus.
2.  

►M17  Centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų, regioninės, vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijų, įstaigų pozicijų ir įmonių pozicijų atveju įstaigos renka ir saugo: ◄

a) 

įsipareigojančiųjų asmenų ir pripažintų garantų išsamias reitingų bylas;

b) 

reitingų priskyrimo datas;

c) 

pagrindinius duomenis ir metodiką, kuriais remiamasi nustatant reitingą;

d) 

už reitingų priskyrimą atsakingo asmens duomenis;

e) 

duomenis apie įsipareigojančiųjų asmenų tapatybę ir pozicijas įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

f) 

duomenis apie tokių įsipareigojimų neįvykdymo datą ir aplinkybes;

g) 

duomenis apie įsipareigojimų neįvykdymo tikimybes (PD) ir patirtus įsipareigojimų neįvykdymo lygius, susijusius su reitingų rangais ir reitingų pasikeitimu.

▼M17

3.  
Pozicijų, kurioms pagal šį skyrių leidžiama naudoti savus LGD įverčius arba IRB-CCF, bet kurių atžvilgiu įstaigos netaiko savų LGD įverčių arba IRB-CCF, atveju įstaigos renka ir saugo duomenis apie realizuoto LGD ir 161 straipsnio 1 dalyje nustatytų verčių bei realizuoto CCF ir SA-CCF, kaip nustatyta 166 straipsnio 8a dalyje, palyginimus.

▼B

4.  

Įstaigos, kurios taiko savus LGD ir perskaičiavimo koeficientų įverčius, renka ir saugo tokius duomenis:

a) 

išsamias bylas, kuriose surašyti duomenys apie priemonių reitingus ir LGD bei perskaičiavimo koeficientų įverčius, susijusius su kiekviena reitingų skale;

b) 

reitingų priskyrimo ir įverčių nustatymo datas;

c) 

pagrindinius duomenis ir metodiką, kuria remiamasi nustatant priemonės reitingą ir LGD bei perskaičiavimo koeficientų įverčius;

d) 

priemonės reitingą priskyrusio asmens ir LGD bei perskaičiavimo koeficientų įverčius pateikusio asmens duomenis;

e) 

duomenis apie apskaičiuotus ir patirtus LGD ir perskaičiavimo koeficientus, susijusius su kiekviena neįvykdyta pozicija;

f) 

duomenis apie pozicijos LGD prieš garantijos ir (arba) kredito išvestinės finansinės priemonės poveikio įvertinimą ir po tokio įvertinimo. Šiuos duomenis turi pateikti įstaigos, kurios atsižvelgia į garantijų ar kredito išvestinių finansinių priemonių kredito rizikos mažinimo įtaką LGD;

g) 

duomenis apie nuostolio komponentus, tenkančius kiekvienai neįvykdytai pozicijai.

5.  

Įstaigos renka ir saugo tokius duomenis apie mažmenines pozicijas:

a) 

duomenis, naudojamus pozicijų priskyrimo rangams ar grupėms procese;

b) 

duomenis apie apskaičiuotus PD, LGD ir perskaičiavimo koeficientus, susijusius su pozicijų rangais ar grupėmis;

c) 

duomenis apie įsipareigojančiųjų asmenų tapatybę ir pozicijas įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

d) 

neįvykdytoms pozicijoms – duomenis apie rangus arba grupes, kuriems pozicijos buvo priskirtos per metus iki įsipareigojimų neįvykdymo, ir patirtus LGD bei perskaičiavimo koeficientų rezultatus;

e) 

duomenis apie kriterijus atitinkančių atnaujinamųjų mažmeninių pozicijų nuostolio lygius.

177 straipsnis

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis vertinant kapitalo pakankamumą

1.  
Įstaigoje vertinant kapitalo pakankamumą taikomi patikimi testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procesai. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis apima galimų įvykių ar būsimų ekonominių sąlygų pokyčių, galinčių daryti nepalankų poveikį įstaigos kredito pozicijoms, nustatymą ir kredito įstaigos gebėjimo susidoroti su tokiais pokyčiais įvertinimą.
2.  
Įstaiga reguliariai atlieka kredito rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, siekdama įvertinti tam tikrų konkrečių sąlygų poveikį jos bendram kapitalo poreikiui, susijusiam su kredito rizika. Testavimo tipą parenka įstaiga, atsižvelgdama į priežiūrinį tikrinimą. Testavimas turi būti prasmingas ir jį atliekant turi būti atsižvelgiama į didelių, bet tikėtinų nuosmukio scenarijų poveikį. Įstaiga įvertina savo reitingų pasikeitimą pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus. Nepalankiausias sąlygas atitinkantys portfeliai turi apimti didžiąją visų įstaigos pozicijų dalį.

▼M17

2a.  
Pagal 2 dalį naudojami scenarijai taip pat apima ASV rizikos veiksnius, visų pirma fizinės rizikos ir pereinamojo laikotarpio rizikos, kylančios dėl klimato kaitos, veiksnius.

EBI paskelbia gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį dėl 2 ir 2a dalių taikymo.

▼M17 —————

▼B

2

Poskirsnis

Kiekybinis rizikos vertinimas

178 straipsnis

▼M17

Įsipareigojančiojo asmens ar kredito priemonės įsipareigojimų neįvykdymas

▼B

1.  

Laikoma, kad konkretus įsipareigojantysis asmuo neįvykdė įsipareigojimų, jei įvyko kuris nors iš šių įvykių arba abu šie įvykiai:

a) 

įstaiga mano, kad tikėtina, jog įsipareigojantysis asmuo iki galo neįvykdys savo kreditinių įsipareigojimų įstaigai, patronuojančiajai įmonei ar bet kuriai iš jos patronuojamųjų įmonių, jeigu įstaiga nesiims tokių veiksmų, kaip užtikrinimo priemonės realizavimas;

▼M17

b) 

įsipareigojantysis asmuo daugiau kaip 90 dienų vėluoja įvykdyti kokį nors reikšmingą kreditinį įsipareigojimą įstaigai, patronuojančiajai įmonei ar bet kuriai iš jos patronuojamųjų įmonių.

▼B

Mažmeninių pozicijų atveju įstaigos gali taikyti pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytą „įsipareigojimų neįvykdymo“ apibrėžtį individualios kredito priemonės lygiu, o ne visų skolininko įsipareigojimų atžvilgiu.

2.  

1 dalies b punkto tikslais laikomasi šių reikalavimų:

a) 

kredito perviršio atveju vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti, kai įsipareigojantysis asmuo pažeidė rekomenduojamą limitą, kai jam buvo nustatytas mažesnis už šiuo metu neapmokėtas sumas limitas arba jei jis be leidimo pasinaudojo kreditu, o aptariamoji suma yra reikšminga;

b) 

a punkto tikslais rekomenduojamas limitas apima bet kokį įstaigos nustatytą kredito limitą, apie kurį įstaiga pranešė įsipareigojančiajam asmeniui;

c) 

vėlavimo dienos kredito kortelėms pradedamos skaičiuoti minimalaus mokėjimo dieną;

d) 

pradelsto kreditinio įsipareigojimo reikšmingumas įvertinamas pagal ribinę vertę, kurią nustato kompetentingos institucijos. Ši ribinė vertė atitinka rizikos lygį, kurį kompetentinga institucija laiko pagrįstu;

e) 

įstaigos skaičiuoja vėlavimo dienas pagal savo dokumentais patvirtintą politiką, ypač kai jos peržiūri priemonių laikotarpius ir taiko pratęsimus, pakeitimus arba atidėjimus, atnaujinimus ir esamų sąskaitų užskaitas. Ši politika nuosekliai taikoma visą laiką ir atitinka įstaigos vidaus rizikos valdymo bei sprendimų priėmimo procesus.

3.  

1 dalies a punkto tikslais elementai, kurie turi būti laikomi tikėtino įsipareigojimų neįvykdymo požymiais, yra šie:

a) 

įstaiga kreditiniam įsipareigojimui suteikia nekaupiamo statusą;

b) 

įstaiga pripažįsta specifinės kredito rizikos koregavimą dėl reikšmingo pastebėto kredito kokybės pablogėjimo po to, kai įstaiga prisiėmė šią poziciją;

c) 

įstaiga parduoda kreditinį įsipareigojimą patirdama reikšmingą su kreditu susijusį ekonominį nuostolį;

▼M17

d) 

įstaiga pritaria kreditinio įsipareigojimo restruktūrizavimo priemonei, kaip nurodyta 47b straipsnyje, kai tikėtina, kad ta priemonė dėl reikšmingo pagrindinės sumos grąžinimo įmokų, palūkanų arba, kai aktualu, susijusių mokesčių panaikinimo ar atidėjimo nulems sumažėjusį finansinį įsipareigojimą;

▼B

e) 

įstaiga prašo skelbti įsipareigojantįjį asmenį bankrutuojančiu ar reikalauja panašaus jo statuso dėl įsipareigojančiojo asmens kreditinio įsipareigojimo įstaigai, patronuojančiajai įmonei ar bet kuriai iš jos patronuojamųjų įmonių;

f) 

įsipareigojantysis asmuo prašė suteikti arba jam buvo suteiktas bankrutuojančio asmens statusas ar panaši apsauga, kad jis galėtų išvengti arba atidėti kreditinio įsipareigojimo grąžinimą įstaigai, patronuojančiajai įmonei ar bet kuriai iš jos patronuojamųjų įmonių.

4.  
Įstaigos, naudojančios išorės duomenis, kurie neatitinka 1 dalyje išdėstytos įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžties, atlieka reikiamus koregavimus, siekdamos bendros atitikties įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžčiai.
5.  
Jeigu įstaiga mano, kad pozicija, kurios atžvilgiu praeityje yra buvę įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, nesusijusi su įsipareigojimų neįvykdymo grėsme, įstaiga įsipareigojantįjį asmenį arba priemonę reitinguoja taip, kaip ji reitinguotų poziciją, kurios atžvilgiu nėra buvę įsipareigojimų neįvykdymo atvejų. Jei vėliau taikoma įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis, turėtų būti laikoma, kad įvyko kitas įsipareigojimų neįvykdymo atvejis.
6.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo sąlygas, pagal kurias kompetentinga institucija nustato 2 dalies d punkte nurodytą ribinę vertę.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

7.  
EBI paskelbia šio straipsnio taikymo gaires. Tos gairės priimamos Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

▼M17

Ne vėliau kaip 2025 m. liepos 10 d. EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires, kuriomis atnaujinamos šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos gairės. Atliekant tokį atnaujinimą visų pirma atsižvelgiama į būtinybę skatinti įstaigas vykdyti proaktyvų, prevencinį ir prasmingą skolos restruktūrizavimą, kad būtų remiami įsipareigojantieji asmenys.

Rengdama šias gaires ir nustatydama, kas 3 dalies d punkto tikslais būtų laikoma „sumažėjusiu finansiniu įsipareigojimu“, EBI tinkamai atsižvelgia į poreikį įstaigoms suteikti pakankamai lankstumo.

▼B

179 straipsnis

Bendrieji įverčių nustatymo reikalavimai

1.  

Kiekybiškai vertindamos rizikos parametrus, sietinus su reitingų rangais ar grupėmis, įstaigos taiko šiuos reikalavimus:

a) 

įstaigos savi rizikos parametrų PD, LGD, perskaičiavimo koeficiento ir EL įverčiai nustatomi pagal visus tinkamus duomenis, informaciją ir metodus. Įverčiai nustatomi remiantis ankstesnių laikotarpių patirtimi bei empiriniais įrodymais ir nėra grindžiami tik subjektyvių nuomonių vertinimais. Įverčiai yra tikėtini ir intuityvūs bei pagrįsti reikšmingais atitinkamų rizikos parametrų lemiamais veiksniais. Kuo mažiau duomenų turi įstaiga, tuo konservatyviau ji nustato įverčius;

b) 

įstaiga geba pateikti savo nuostolių patirties analizę pagal įsipareigojimų neįvykdymo dažnį, LGD, perskaičiavimo koeficientą arba nuostolį, kai taikomi EL įverčiai, ir pagal veiksnius, kuriuos ji laiko atitinkamų rizikos parametrų lemiamais veiksniais. Įstaigos įverčiai atitinka jos ilgalaikę patirtį;

c) 

atsižvelgiama į bet kokius skolinimo praktikos ar sumų susigrąžinimo proceso pokyčius per 180 straipsnio 1 dalies h punkte ir 2 dalies e punkte, 181 straipsnio 1 dalies j punkte ir 2 dalyje, 182 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus stebėjimo laikotarpius. Įstaigos įverčiai atitinka techninės pažangos, naujų duomenų ir kitos informacijos, kai tik jie tampa prieinami, poveikį. Įstaigos peržiūri savo įverčius, kai paaiškėja nauja informacija, bet ne rečiau kaip kartą per metus;

d) 

pozicijų, kuriomis remiamasi atrenkant įverčiams naudojamus duomenis, grupė, skolinimo standartai, naudoti gaunant tuos duomenis, ir kitos atitinkamos ypatybės palyginami su atitinkamomis įstaigos pozicijų ir standartų ypatybėmis. Ekonomikos arba rinkos sąlygos, kuriomis grindžiami duomenys, atitinka esamas ir numatomas sąlygas. Pozicijų skaičiaus imtyje ir duomenų laikotarpio, naudojamo kiekybiniam vertinimui, pakanka, kad įstaiga galėtų būti įsitikinusi savo įverčių tikslumu ir patikimumu;

e) 

įsigytų gautinų sumų atveju įverčiai atitinka visą reikiamą įsigyjančiajai įstaigai prieinamą informaciją apie pagrindinių gautinų sumų kokybę, įskaitant pirkėjo, įsigyjančios įstaigos arba išorės šaltinių pateiktus duomenis apie panašias grupes. Įsigyjančioji įstaiga įvertina visus iš pardavėjo gautus duomenis, kuriais ji remiasi;

▼M17

f) 

siekdama išvengti nuokrypių, įstaiga, kiek įmanoma, į savo įverčius įtraukia reikiamus koregavimus. įtraukusi tinkamą koregavimą, ji prie savo įverčių prideda pakankamą konservatyvumo atsargą, kuri siejama su tikėtinu skaičiavimo paklaidų intervalu; kai metodai ir duomenys laikomi ne tokiais patenkinamais, tikėtinas klaidų intervalas yra didesnis, tad ir konservatyvumo atsarga turi būti didesnė.

▼B

Jei įstaigos rizikos koeficientams apskaičiuoti ir savo vidaus tikslais taiko skirtingus įverčius, tai patvirtinama dokumentais ir tai turi būti pagrįsta. Jei įstaigos savo kompetentingoms institucijoms gali įrodyti, kad buvo atlikti iki 2007 m. sausio 1 d. surinktų duomenų reikiami koregavimai, siekiant bendros atitikties įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžčiai, išdėstytai 178 straipsnyje, arba nuostolio apibrėžčiai, kompetentingos institucijos gali suteikti įstaigoms šiek tiek lankstumo taikant duomenims privalomus standartus.

2.  

Jeigu įstaiga naudoja kelių įstaigų bendrus duomenis, ji turi tenkinti šiuos reikalavimus:

a) 

kitų įstaigų taikomos reitingų sistemos ir kriterijai yra panašūs į jos reitingų sistemas ir kriterijus;

b) 

bendri duomenys yra reprezentatyvūs portfelio, kuriam jie naudojami, duomenų atžvilgiu;

c) 

įstaiga ilgainiui nuosekliai naudoja bendrus duomenis savo įverčiams nustatyti;

d) 

įstaiga atsako už savo reitingų sistemų vientisumą;

e) 

įstaiga turi pakankamą vidinį savo reitingų sistemų supratimą, įskaitant gebėjimą veiksmingai stebėti reitingų procesą ir atlikti jo auditą.

180 straipsnis

PD vertinimui taikomi reikalavimai

1.  

►M17  Kiekybiškai vertindamos rizikos parametrus, sietinus su reitingų rangais ar grupėmis, įstaigos taiko toliau nurodytus reikalavimus, keliamus centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų, regioninės, vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijų, įstaigų pozicijų ir įmonių pozicijų PD įverčiams: ◄

a) 

įstaigos vertina PD pagal įsipareigojančiojo asmens rangą, nustatomą pagal ilgalaikius metinių įsipareigojimų neįvykdymo lygių vidurkius. Daug skolintų lėšų naudojančių įsipareigojančiųjų asmenų arba įsipareigojančiųjų asmenų, kurių turto didžiąją dalį sudaro parduodamas turtas, PD įverčiai atitinka pagrindinio turto rezultatus, remiantis laikotarpiais, kai yra kintamumas nepalankiausiomis sąlygomis;

b) 

įsigytoms įmonių gautinoms sumoms įstaigos gali nustatyti EL įverčius pagal įsipareigojančiojo asmens rangą pagal ilgalaikius metinių patirtų įsipareigojimų neįvykdymo lygių vidurkius;

c) 

jei įsigytų įmonių gautinų sumų atveju ilgalaikius vidutinius PD ir LGD įverčius įstaiga nustato iš EL įverčio ir atitinkamai PD arba LGD įverčio, bendrųjų nuostolių vertinimo procesas atitinka bendruosius šioje dalyje išdėstytus PD ir LGD vertinimo standartus, o rezultatas atitinka LGD koncepciją, kaip aprašyta 181 straipsnio 1 dalies a punkte;

d) 

įstaigos PD įverčių skaičiavimo metodus taiko tik kartu su juos pagrindžiančia analize. Įstaigos pripažįsta subjektyvių nuomonių svarbą derinant pagal įvairius metodus gautus rezultatus ir atliekant koregavimus dėl metodų ir informacijos ribotumo;

▼M17

e) 

jei PD įverčiams nustatyti įstaiga naudoja savo vidaus patirties, susijusios su įsipareigojimų neįvykdymu, duomenis, įverčiai turi atspindėti dabartinius kreditavimo standartus ir bet kokius skirtumus tarp reitingų sistemos, iš kurios gauti duomenys, ir dabartinės reitingų sistemos; jeigu kreditavimo standartai arba reitingų sistemos pasikeitė, įstaiga, įtraukusi reikiamą koregavimą, į savo PD įvertį įtraukia didesnę konservatyvumo atsargą, siejamą su tikėtinu skaičiavimo paklaidų intervalu, kurio dar neapima reikiamas koregavimas;

▼B

f) 

jei įstaiga sieja arba priskiria savo vidaus rangus pagal ECAI arba panašių organizacijų taikomą skalę ir po to pagal išorės organizacijos rangus nustatytą įsipareigojimų neįvykdymo lygį taiko kredito įstaigos rangams, tokie priskyrimai grindžiami vidaus reitingų kriterijų palyginimu su išorės organizacijos taikomais kriterijais ir bet kurių bendrų įsipareigojančiųjų asmenų vidaus ir išorės reitingų palyginimu. Pagal vertinimų priskyrimo metodą ar jį pagrindžiančiuose duomenyse vengiama nuokrypių ar nesuderinamumų. Išorės organizacijos kriterijai, kuriais grindžiami kiekybiniam vertinimui naudojami duomenys, orientuoti tik į įsipareigojimų neįvykdymo riziką ir neatspindi sandorio ypatybių. Įstaigos analizė apima įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžčių palyginimą pagal 178 straipsnio reikalavimus. Įstaiga dokumentais patvirtina vertinimų priskyrimo pagrindą;

g) 

kai įstaiga taiko statistinius įsipareigojimų neįvykdymo prognozavimo modelius, jai leidžiama nustatyti PD įverčius kaip paprastą įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių įverčių vidurkį tam tikro rango atskiriems įsipareigojantiesiems asmenims. Įstaigos įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių modelių taikymas šiuo tikslu atitinka 174 straipsnyje nurodytus standartus;

▼M17

h) 

neatsižvelgiant į tai, ar savo PD įverčiams nustatyti įstaiga taiko išorinius, vidinius ar bendrų duomenų šaltinius arba visų šių trijų šaltinių derinį, naudojamo ankstesnių laikotarpių duomenų stebėjimo trukmė bent vienam šaltiniui turi būti bent penkeri metai;

▼M17

i) 

nepriklausomai nuo PD įverčio apskaičiavimo metodo, įstaigos įvertina kiekvieno reitingų rango PD, remdamosi stebėtu istoriniu vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo vidurkiu, kuris yra aritmetinis vidurkis, pagrįstas įsipareigojančiųjų asmenų skaičiumi (svertiniu skaičiumi); kiti metodai, įskaitant pagal poziciją įvertintus vidurkius, neleidžiami.

Šios dalies pirmos pastraipos h punkto tikslais, jei turimas stebėjimo laikotarpis kuriam nors šaltiniui yra ilgesnis ir jei šie duomenys tinkami, naudojamas tas ilgesnis laikotarpis. Duomenys apima reprezentatyvų su tam tikros rūšies pozicijomis susijusio ekonomikos ciklo gerų ir blogų metų derinį. Kompetentingoms institucijoms leidus, įstaigos, kurioms kompetentinga institucija nėra leidusi pagal 143 straipsnį naudoti savų LGD įverčių arba IRB-CCF, įgyvendindamos IRB metodą gali naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis. Šis laikotarpis kasmet ilginamas vienais metais, kol atitinkami duomenys apima bent penkerius metus.

▼B

2.  

Mažmeninėms pozicijoms taikomi šie reikalavimai:

▼M17

a) 

įstaigos įvertina PD pagal įsipareigojančiojo asmens arba priemonės rangą ar grupę remdamosi ilgalaikiais vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių vidurkiais, o įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai apskaičiuojami priemonės lygiu tik tada, kai įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis taikoma atskiroms kredito priemonėms pagal 178 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;

▼B

b) 

PD įverčiai taip pat gali būti nustatomi pagal patirtų bendrų nuostolių įvertį ir atitinkamus LGD įverčius;

c) 

įstaigos vidaus duomenis, naudojamus pozicijas priskiriant rangams arba grupėms, laiko pagrindiniu informacijos šaltiniu nuostolio charakteristikų skaičiavimui. Įstaigos kiekybiniam vertinimui gali naudoti išorės duomenis (įskaitant bendrus duomenis) arba statistinius modelius, jei egzistuoja šie abu tvirti ryšiai:

i) 

tarp įstaigos pozicijų priskyrimo rangams ar grupėms proceso ir išorės duomenų šaltinio taikomo proceso; ir

ii) 

tarp įstaigos vidaus rizikos pobūdžio ir išorės duomenų sandaros;

d) 

jei mažmeninių pozicijų ilgalaikius vidutinius PD ir LGD įverčius įstaiga nustato iš bendrųjų nuostolių įverčio ir atitinkamai PD arba LGD įverčio, bendrųjų nuostolių vertinimo procesas atitinka bendruosius šioje dalyje išdėstytus PD ir LGD vertinimo standartus, o rezultatas atitinka LGD koncepciją, kaip nustatyta 181 straipsnio 1 dalies a punkte;

▼M17

e) 

neatsižvelgiant į tai, ar savo PD įverčiams nustatyti įstaiga taiko išorinius, vidinius ar bendrų duomenų šaltinius arba visų šių trijų šaltinių derinį, naudojamo ankstesnių laikotarpių duomenų stebėjimo trukmė bent vienam šaltiniui turi būti bent penkeri metai;

▼B

f) 

įstaigos nustato ir analizuoja tikėtinus rizikos parametrų pokyčius per kredito pozicijų laikotarpį (sezoniškumo efektas).

Įsigytoms mažmeninėms gautinoms sumoms įstaigos gali taikyti išorės ir vidaus referencinius duomenis. Įstaigos remiasi visais tinkamais duomenų šaltiniais juos lygindamos.

▼M17

Pirmos pastraipos a punkto tikslais PD grindžiama anksčiau stebėtu vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo vidurkiu.

Pirmos pastraipos e punkto tikslais, jei turimi stebėjimai kuriam nors šaltiniui yra ilgesni ir jei šie duomenys tinkami, naudojamas tas ilgesnis laikotarpis. Duomenys apima reprezentatyvų su tam tikros rūšies pozicijomis susijusio ekonomikos ciklo gerų ir blogų metų derinį. Kompetentingoms institucijoms leidus, įstaigos, įgyvendindamos IRB metodą, gali naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis. Šis laikotarpis kasmet ilginamas vienais metais, kol atitinkami duomenys apima bent penkerius metus.

▼M17

3.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose nurodo metodiką, pagal kuriuos kompetentingos institucijos vertina įstaigos PD įverčių nustatymo metodiką, kaip nustatyta 143 straipsnyje.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2026 m. liepos 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼B

181 straipsnis

Saviems LGD įverčiams taikomi reikalavimai

1.  

Kiekybiškai vertindamos rizikos parametrus, sietinus su reitingų rangais ar grupėmis, įstaigos saviems LGD įverčiams taiko šiuos reikalavimus:

a) 

įstaigos vertina LGD pagal priemonės rangą arba grupę, remdamosi patirtų LGD vidurkiu pagal priemonės rangą arba grupę, atsižvelgdamos į visus duomenų šaltiniuose nurodytus pastebėtus įsipareigojimų neįvykdymo atvejus (įsipareigojimų neįvykdymo svertinis vidurkis);

b) 

įstaigos naudoja LGD įverčius, kurie tinka ekonominio nuosmukio atveju, jei jie yra konservatyvesni už ilgalaikį vidurkį. Kai tikėtina, kad reitingų sistemoje bus galima nustatyti laiko atžvilgiu nekintančius patirtus LGD pagal rangą arba grupę, įstaigos atlieka savo rizikos parametrų įverčių koregavimus pagal rangą arba grupę, siekdamos apriboti ekonominio nuosmukio įtaką kapitalui;

▼M17

c) 

įstaiga atsižvelgia į bet kokios priklausomybės tarp įsipareigojančiojo asmens rizikos ir teikėjo tiesioginio kredito užtikrinimo, išskyrus pagrindinius užskaitos sandorius ir balansinę paskolų ir indėlių užskaitą, mastą;

d) 

valiutų nesutapimai tarp pagrindinės pozicijos ir tiesioginio kredito užtikrinimo, išskyrus pagrindinius užskaitos sandorius ir balansinę paskolų ir indėlių užskaitą, įstaigos LGD vertinime vertinami konservatyviai;

e) 

jei LGD įverčiuose atsižvelgiama į tai, kad egzistuoja tiesioginis kredito užtikrinimas, išskyrus pagrindinius užskaitos sandorius ir balansinę paskolų ir indėlių užskaitą, tie įverčiai neturi būti grindžiami vien tik apskaičiuotąja tiesioginio kredito užtikrinimo rinkos verte;

f) 

jei LGD įverčiuose atsižvelgiama į tai, kad egzistuoja tiesioginis kredito užtikrinimas, išskyrus pagrindinius užskaitos sandorius ir balansinę paskolų ir indėlių užskaitą, įstaigos nustato to tiesioginio kredito užtikrinimo valdymo, teisinio tikrumo ir rizikos valdymo vidaus reikalavimus ir tie reikalavimai iš esmės atitinka 4 skyriaus 3 skirsnio 1 poskirsnyje nustatytus reikalavimus;

g) 

jei įstaiga, nustatydama sandorio šalies kredito rizikos pozicijos vertę pagal 6 skyriaus 5 arba 6 skirsnį, pripažįsta tiesioginį kredito užtikrinimą, išskyrus pagrindinius užskaitos sandorius ir balansinę paskolų ir indėlių užskaitą, skaičiuojant LGD neturi būti atsižvelgiama į jokią sumą, kurią tikimasi susigrąžinti pagal tą tiesioginį kredito užtikrinimą;

▼B

h) 

specialiais pozicijų, jau esant įsipareigojimų neįvykdymui, atvejais įstaiga kiekvienai pozicijai taiko savo tiksliausio numatyto nuostolio įvertinimo sumą, atsižvelgdama į dabartines ekonomines aplinkybes bei pozicijos statusą ir dėl galimų papildomų nenumatytų nuostolių susigrąžinimo laikotarpiu, t. y. tarp įsipareigojimų neįvykdymo dienos ir galutinio pozicijos realizavimo, padidėjusios nuostolio normos įvertį;

▼M17

i) 

jei vėluojančios įmokos mokesčiai, skirti įsipareigojančiajam asmeniui prieš neįvykdant įsipareigojimų, buvo kapitalizuoti įstaigos pelno ir nuostolio ataskaitoje, jie pridedami prie įstaigos pozicijos ir nuostolio įvertinimo;

ii) 

įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų, regioninės, vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijų LGD įverčiai grindžiami bent vieno šaltinio ne mažiau kaip penkerių metų duomenimis, po įgyvendinimo kasmet pridedant vienus metus, kol pasiekiamas minimalus septynerių metų laikotarpis. Jei turimas stebėjimo laikotarpis kuriam nors šaltiniui yra ilgesnis ir jei šie duomenys tinkami, turi būti naudojamas tas ilgesnis laikotarpis.

▼M17

Šios dalies pirmos pastraipos a punkto tikslais įstaigos tinkamai atsižvelgia į vykdant atitinkamus susigrąžinimo procesus gautas sumas iš bet kokios rūšies tiesioginio kredito užtikrinimo ir netiesioginio kredito užtikrinimo, nepatenkančių į 142 straipsnio 1 dalies 10 punkte pateiktą apibrėžtį.

Pirmos pastraipos c punkto tikslais atvejai, kai esama reikšmingo laipsnio priklausomybės, sprendžiami konservatyviu būdu.

Pirmos pastraipos e punkto tikslais, nustatant LGD įverčius, atsižvelgiama į galimo įstaigų nesugebėjimo operatyviai perimti užtikrinimo priemonių kontrolę ir jas realizuoti poveikį.

▼B

2.  

Mažmeninių pozicijų atžvilgiu įstaigos gali atlikti tokius veiksmus:

a) 

nustatyti LGD įverčius pagal patirtus nuostolius ir atitinkamus PD įverčius;

▼M17

b) 

savo perskaičiavimo koeficientų arba LGD įverčiuose atsižvelgti į būsimą kredito panaudojimą;

▼B

c) 

įsigytoms mažmeninėms gautinoms sumoms taikyti išorės ir vidaus referencinius duomenis LGD įverčiams nustatyti.

▼M17

Pirmos pastraipos b punkto tikslais, jeigu įstaigos į savo perskaičiavimo koeficientus įtraukia būsimą papildomą kredito panaudojimą, į tai turėtų būti atsižvelgta LGD tiek skaitiklyje, tiek vardiklyje. Jeigu įstaigos į savo perskaičiavimo koeficientus neįtraukia būsimo papildomo kredito panaudojimo, į tai turėtų būti atsižvelgiama tik LGD skaitiklyje.

▼M17

Mažmeninių pozicijų atveju LGD įverčiai grindžiami ne mažiau kaip penkerių metų duomenimis. Kompetentingoms institucijoms leidus, įstaigos, įgyvendindamos IRB metodą, gali naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis. Šis laikotarpis kasmet ilginamas vienais metais, kol atitinkami duomenys apima bent penkerius metus.

▼B

3.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nustato:

a) 

1 dalyje nurodyto ekonominio nuosmukio pobūdį, dydį ir trukmę;

▼C2

b) 

sąlygas, pagal kurias, įstaigai įgyvendinant IRB metodą, kompetentinga institucija gali leisti jai pagal 2 dalį naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis.

▼B

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M17

4.  
Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI paskelbia gaires, kuriomis išaiškina bet kokios rūšies tiesioginio kredito užtikrinimo ir netiesioginio kredito užtikrinimo vertinimą šio straipsnio 1 dalies a punkto tikslais ir LGD parametrų taikymo tikslais.
5.  

Nuostolių apskaičiavimo tikslais EBI ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia atnaujintas gaires dėl šių aspektų:

a) 

dėl atvejų, kai grąžinamas įsipareigojimų įvykdymo statusas, nurodant, kaip turi būti vertinami dirbtiniai pinigų srautai ir ar įstaigoms yra tikslingiau diskontuoti dirbtinį pinigų srautą per faktinį įsipareigojimų neįvykdymo laikotarpį;

b) 

dėl įvertinimo, ar diskonto normos kalibravimas ir taikymas yra tinkamas visų pozicijų ekonominiams nuostoliams apskaičiuoti.

▼B

182 straipsnis

Saviems perskaičiavimo koeficientų įverčiams taikomi reikalavimai

1.  

Kiekybiškai vertindamos rizikos parametrus, sietinus su reitingų rangais ar grupėmis, įstaigos saviems perskaičiavimo koeficientų įverčiams taiko šiuos reikalavimus:

a) 

įstaigos vertina perskaičiavimo koeficientus pagal priemonės rangą arba grupę, remdamosi patirtų perskaičiavimo koeficientų vidurkiu pagal priemonės rangą arba grupę, naudodamosi įsipareigojimų neįvykdymo svertiniu vidurkiu, gautu atsižvelgiant į visus duomenų šaltiniuose nurodytus pastebėtus įsipareigojimų neįvykdymo atvejus;

b) 

įstaigos taiko perskaičiavimo koeficientų įverčius, kurie tinka ekonominio nuosmukio atveju, jei jie yra konservatyvesni už ilgalaikį vidurkį. Kai tikėtina, kad reitingų sistema leis nustatyti laiko atžvilgiu nekintančius patirtus perskaičiavimo koeficientus pagal rangą arba grupę, įstaigos pakoreguoja savo rizikos parametrų įverčius pagal rangą arba grupę, siekdamos apriboti kapitalo įtaką ekonominio nuosmukio atveju;

▼M17

c) 

įstaigų IRB-CCF atspindi galimybę, kad įsipareigojantysis asmuo iki įsipareigojimų neįvykdymo atvejo ir po jo papildomai pasinaudos kreditu;

▼B

d) 

nustatydamos perskaičiavimo koeficientų įverčius, įstaigos atsižvelgia į savo konkrečią apskaitos stebėsenos ir mokėjimų vykdymo politiką ir strategiją. Įstaigos taip pat atsižvelgia į savo gebėjimą ir pasirengimą užkirsti kelią tolesniam kredito panaudojimui dar nesusidarius mokėjimo neįvykdymo aplinkybėms, pavyzdžiui, pažeidus sutarties sąlygas arba kitais techninio pobūdžio įsipareigojimų neįvykdymo atvejais;

e) 

įstaigos taiko tinkamas sistemas ir procedūras, skirtas stebėti priemonių sumoms, dabartiniu metu neapmokėtoms sumoms, lyginant jas su įsipareigotomis kredito linijomis, ir neapmokėtų sumų pokyčiams pagal įsipareigojusiuosius asmenis ir rangus. Įstaiga turi gebėti kasdien stebėti nesumokėtų sumų likučius;

f) 

jeigu įstaigos pagal riziką įvertintoms pozicijų sumoms apskaičiuoti ir vidaus tikslais taiko skirtingus perskaičiavimo koeficientų įverčius, tai turi būti patvirtinta dokumentais ir tinkamai pagrįsta.

▼M17

g) 

įstaigų IRB-CCF įvertinami taikant 12 mėnesių fiksuotos trukmės metodą;

h) 

įstaigų IRB-CCF grindžiami referenciniais duomenimis, kurie atspindi pozicijų, kurioms taikomi įverčiai, įsipareigojančiojo asmens, priemonės ir banko valdymo praktikos charakteristikas.

Pirmos pastraipos a punkto tikslais, kai įstaigos savo įsipareigojimų neįvykdymo stebiniuose užfiksuoja neigiamą realizuotą perskaičiavimo koeficientą, realizuotas perskaičiavimo koeficientas tuose stebiniuose jų IRB-CCF kiekybinio įvertinimo tikslu yra lygus nuliui. Rengdamos modelį įstaigos gali naudoti informaciją apie neigiamą realizuotą perskaičiavimo koeficientą rizikos diferencijavimo tikslais.

Pirmos pastraipos c punkto tikslais nustatomame IRB-CCF numatoma didesnė konservatyvumo atsarga tais atvejais, kai galima pagrįstai tikėtis didesnės teigiamos koreliacijos tarp įsipareigojimų neįvykdymo dažnio ir perskaičiavimo koeficiento dydžio.

Pirmos pastraipos g punkto tikslais kiekvienas įsipareigojimų neįvykdymas susiejamas su atitinkamomis įsipareigojančiojo asmens ir priemonės charakteristikomis nustatytą ataskaitinę datą, apibrėžtą kaip 12 mėnesių iki įsipareigojimų neįvykdymo datos.

1a.  

1 dalies h punkto tikslais konkrečioms pozicijoms taikomas IRB-CCF neturi būti grindžiamas duomenimis, kuriuose į vieną sumaišomas skirtingų charakteristikų poveikis, arba duomenimis apie pozicijas, kurioms būdingos iš esmės skirtingos rizikos charakteristikos. IRB-CCF turi būti pagrįstas tinkamai homogeniškais segmentais. Tuo tikslu toliau nurodytą praktiką leidžiama taikyti tik remiantis įstaigos atliktu išsamiu patikrinimu ir pagrindimu:

a) 

MVĮ / vidutinės rinkos pagrindiniai duomenys taikomi įsipareigojantiesiems asmenims, kurie yra didelės įmonės;

b) 

duomenys apie įsipareigojimus, susijusius su „mažos“ nepanaudotos sumos buvimu, taikomi priemonėms, turinčioms „didelę“ nepanaudotą sumą;

c) 

duomenys apie reikalavimų nesilaikančius įsipareigojančiuosius asmenis arba tolesnio lėšų panaudojimo užblokavimą ataskaitinę datą taikomi įsipareigojantiesiems asmenims, apie kurių reikalavimų nesilaikymą ar atitinkamus apribojimus nežinoma;

d) 

naudojami duomenys, kuriems turėjo įtakos įsipareigojančiųjų asmenų skolinimosi ir kitų su kreditavimu susijusių produktų derinio pokyčiai stebėjimo laikotarpiu, nebent tie duomenys buvo veiksmingai pakoreguoti pašalinus produktų derinio pokyčių poveikį.

1b.  

1a dalies d punkto tikslais įstaigos kompetentingoms institucijoms įrodo, kad jos išsamiai supranta klientų produktų asortimento pokyčių poveikį pozicijų referencinių duomenų rinkiniams ir susijusiems IRB-CCF ir kad poveikis yra nereikšmingas arba buvo veiksmingai sumažintas jų vertinimo procese. Šiuo atžvilgiu laikoma, kad netinkama:

a) 

nustatyti CCF arba ekspozicijos verčių stebinių apatines arba viršutines ribas, išskyrus realizuotą perskaičiavimo koeficientą, kuris yra lygus nuliui, pagal 1 dalies antrą pastraipą;

b) 

naudoti įsipareigojančiojo asmens lygio įverčius, kurie nevisiškai apima atitinkamas produkto transformavimo galimybes arba netinkamai derina produktus su labai skirtingomis savybėmis;

c) 

koreguoti tik reikšmingus stebinius, kuriems turi įtakos produkto transformacija;

d) 

neįtraukti stebinių, kuriuos paveikė produkto profilio transformacija.

1c.  
Įstaigos užtikrina, kad jų IRB-CCF būtų veiksmingai apsaugoti nuo galimo nestabilumo poveikio, kurį sukelia tai, kad priemonė ataskaitinę dieną yra beveik visiškai panaudota.
1d.  
Referenciniams duomenims netaikoma pagrindinės nesumokėtos sumos viršutinė riba arba esamos priemonės riba. Į referencinius duomenis turi būti įtrauktos sukauptos palūkanos, kitos mokėtinos sumos ir priemonės ribas viršijančios kredito sumos.

▼M17

2.  
Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų, regioninės, vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijų perskaičiavimo koeficientų įverčiai grindžiami bent vieno šaltinio ne mažiau kaip penkerių metų duomenimis, po įgyvendinimo kasmet pridedant vienus metais, kol pasiekiamas minimalus septynerių metų laikotarpis. Jei turimas stebėjimo laikotarpis kuriam nors šaltiniui yra ilgesnis ir jei šie duomenys tinkami, turi būti naudojamas tas ilgesnis laikotarpis.

▼B

3.  
Mažmeninių pozicijų atveju įstaigos, nustatydamos savo perskaičiavimo koeficientų arba savo LGD įverčius, gali atsižvelgti į būsimą kredito panaudojimą.

▼M17

Mažmeninių pozicijų atveju perskaičiavimo koeficientų įverčiai grindžiami ne mažiau kaip penkerių metų duomenimis. Kompetentingoms institucijoms leidus, įstaigos, įgyvendindamos IRB metodą, gali naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis. Šis laikotarpis kasmet pratęsiamas vienais metais, kol atitinkami duomenys apima penkerius metus.

▼B

4.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nustato:

a) 

1 dalyje nurodyto ekonominio nuosmukio pobūdį, dydį ir trukmę;

b) 

sąlygas, pagal kurias kompetentinga institucija gali leisti įstaigai, pirmą kartą įgyvendinančiai IRB metodą, naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M17

5.  
Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI paskelbia gaires ir jose nurodo metodiką, kurią turi taikyti įstaigos IRB-CCF apskaičiuoti.

▼B

183 straipsnis

▼M17

Netiesioginio kredito užtikrinimo poveikio vertinimo reikalavimai, skirti centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijoms, regioninės, vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijoms ir įmonių pozicijoms, kurioms taikomi savi LGD įverčiai, ir mažmeninėms pozicijoms

▼B

1.  

Reikalavimus atitinkantiems garantams ir garantijoms taikomi šie reikalavimai:

a) 

įstaigos turi turėti aiškiai suformuluotus kriterijus garantų, pripažįstamų skaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijų sumas, rūšims nustatyti;

b) 

pripažintiems garantams turi būti taikomos tos pačios taisyklės kaip ir įsipareigojantiesiems asmenims, kaip nurodyta 171, 172 ir 173 straipsniuose;

▼M17

c) 

garantija turi būti suteikiama raštu, garantas jos negali anuliuoti ir pakeisti, ji turi galioti tol, kol galutinai įvykdomas įsipareigojimas (atsižvelgiant į garantijos sumą ir terminą), ir turi būti teisiškai įvykdoma garanto atžvilgiu tai jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, kurioje garantas turi turto, kurį galima susieti su sprendimo vykdymu;

▼M17

d) 

garantija yra besąlyginė.

Pirmos pastraipos d punkto tikslais besąlyginė garantija – garantija, kai kredito užtikrinimo sutartyje nėra jokios sąlygos, kurios įvykdymo skolinančioji įstaiga tiesiogiai nekontroliuoja ir kuri galėtų užkirsti kelią garanto pareigai laiku padaryti išmoką tam tikro nustatyto įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo arba pradinio įsipareigojančiojo asmens nesumokėjimo atveju. Kredito užtikrinimo sutarties sąlyga, pagal kurią dėl netinkamo išsamaus patikrinimo arba skolinančiosios įstaigos sukčiavimo panaikinama arba sumažinama garanto siūlomos garantijos apimtis, nereiškia, kad ta garantija negali būti laikoma besąlygine.

Garantijos, kai garanto atliekamam mokėjimui taikoma sąlyga, kad skolinančioji įstaiga pirmiausia turi persekioti įsipareigojantįjį asmenį, ir pagal kurias padengiami tik nuostoliai, likę po to, kai įstaiga užbaigia susigrąžinimo procesą, laikomos besąlyginėmis.

1a.  
Įstaigos gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą taikydamos PD / LGD modelių koregavimo metodą pagal šį straipsnį ir laikydamosi šio straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo arba rizikos parametrų pakeitimo metodą pagal A-IRB pagal 236a straipsnį ir laikydamosi 4 skyriuje nustatytų tinkamumo reikalavimų. Įstaigos turi būti patvirtinusios aiškią politiką netiesioginio kredito užtikrinimo poveikio rizikos parametrams vertinti. Įstaigų politika turi atitikti jų vidaus rizikos valdymo praktiką ir atspindėti šio straipsnio reikalavimus. Tokioje politikoje aiškiai nurodoma, kurie iš konkrečių šioje dalyje apibūdintų metodų yra naudojami kiekvienai reitingų sistemai, ir įstaigos laikui bėgant tą politiką nuosekliai taiko.

▼B

2.  
Įstaiga turi aiškiai suformuluotus rangų, grupių ar LGD įverčių koregavimo, o mažmeninių ir reikalavimus atitinkančių įsigytų gautinų sumų atvejais – pozicijų priskyrimo rangams arba grupėms koregavimo kriterijus, kad galėtų atsižvelgti į garantijų poveikį apskaičiuodama pagal riziką įvertintas pozicijų sumas. Šie kriterijai turi atitikti 171, 172 ir 173 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Kriterijai turi būti tikėtini ir intuityvūs. Jais atsižvelgiama į garanto galimybę ir pasirengimą veikti pagal garantiją, bet kurių garanto mokamų įmokų tikėtiną mokėjimo grafiką, sąsajos tarp garanto gebėjimo veikti pagal garantiją ir įsipareigojančiojo asmens mokėjimo galimybių laipsnį ir įsipareigojančiajam asmeniui tenkančios likutinės rizikos dydį.

3.  
Šiame straipsnyje išdėstyti reikalavimai garantijoms taip pat taikomi vieno pavadinimo kredito išvestinėms finansinėms priemonėms. Esant nesutapimui tarp pagrindinės pozicijos ir kredito išvestinės finansinės priemonės pagrindinės pozicijos arba įsipareigojimo, naudojamo siekiant nustatyti, ar įvyko kredito įvykis, taikomi 216 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Mažmeninėms pozicijoms ir reikalavimus atitinančioms įsigytoms gautinoms sumoms ši dalis taikoma pozicijų priskyrimo rangams ar grupėms procese.

Kriterijais atsižvelgiama į kredito išvestinės finansinės priemonės išmokų struktūrą ir konservatyviai įvertinamas jos poveikis grąžinimų lygiui ir grafikui. Įstaiga įvertina kitų likutinės rizikos formų išlikimo laipsnį.

▼M17

Pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės gali būti pripažįstamos reikalavimus atitinkančiu netiesioginiu kredito užtikrinimu. Tačiau antrojo įsipareigojimų neįvykdymo ir visos kitos n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės nėra pripažįstamos reikalavimus atitinkančiu netiesioginiu kredito užtikrinimu.

▼M17

4.  
Kai įstaigos pripažįsta netiesioginį kredito užtikrinimą taikydamos PD / LGD modelių koregavimo metodą, užtikrintai pagrindinės pozicijos daliai netaikomas rizikos koeficientas, kuris būtų mažesnis už užtikrinimo teikėjo rizikos koeficiento apatinę ribą. Tuo tikslu užtikrinimo teikėjo rizikos koeficiento apatinė riba apskaičiuojama naudojant tą pačią PD, LGD ir rizikos koeficiento funkciją, kurie taikomi palyginamai užtikrinimo teikėjo tiesioginei pozicijai, kaip nurodyta 236a straipsnyje.

▼B

5.  
Mažmeninių garantijų atveju 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai taip pat taikomi priskiriant pozicijas rangams arba grupėms ir nustatant PD įverčius.

▼M17 —————

▼B

184 straipsnis

Įsigytoms gautinoms sumoms taikomi reikalavimai

1.  
Kiekybiškai vertindamos rizikos parametrus, sietinus su įsigytų gautinų sumų reitingų rangais ar grupėmis, įstaigos užtikrina, kad būtų tenkinamos šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytos sąlygos.
2.  
Priemonės struktūra užtikrinama, kad visomis iš anksto numatomomis aplinkybėmis įstaiga faktiškai turėtų visų piniginių pervedimų iš gautinų sumų nuosavybės teisę ir juos kontroliuotų. Kai įsipareigojantysis asmuo moka tiesiai pardavėjui arba valdymo įmonei, įstaiga reguliariai tikrina, kad būtų persiunčiami visiškai visi mokėjimai, laikantis sutartinių terminų. Įstaigos taiko procedūras, kuriomis užtikrinama, kad gautinų sumų ir piniginių įplaukų nuosavybė būtų apsaugota nuo bankroto padėties ar teisinio užginčijimo atvejų, dėl kurių gali būti reikšmingai atidėta skolintojo galimybė realizuoti ar perleisti gautinas sumas arba išlaikyti piniginių įplaukų kontrolę.
3.  

Įstaiga stebi įsigytų gautinų sumų kokybę ir pardavėjo bei valdymo įmonės finansinę padėtį. Taikomi šie reikalavimai:

a) 

įstaiga turi vertinti sąsają tarp įsigytų gautinų sumų kokybės ir pardavėjo bei valdymo įmonės finansinės padėties, taip pat turi turėti vidaus politiką ir procedūras, numatančias veiksmingas apsaugos priemones, galinčias apsaugoti nuo bet kokios nepaprastosios padėties, įskaitant vidaus rizikos reitingų priskyrimą kiekvienam pardavėjui ir valdymo įmonei;

b) 

įstaiga turi turėti aiškią ir veiksmingą politiką ir procedūras, leidžiančias nustatyti pardavėjo ir valdymo įmonės atitiktį reikalavimams. Įstaiga ar jos atstovas turi reguliariai atlikti pardavėjų ir valdymo įmonių peržiūrą, siekdami patikrinti pardavėjo ir valdymo įmonės informacijos tikslumą, aptikti apgaulės atvejus ir veiklos trūkumus bei patikrinti pardavėjo kredito politikos kokybę ir valdymo įmonės išieškojimo politiką bei procedūras. Šių peržiūrų rezultatai patvirtinami dokumentais;

c) 

įstaiga turi vertinti įsigytų gautinų sumų grupių ypatybes, įskaitant viršytus išankstinius mokėjimus; pardavėjo pradelstų skolų istoriją, blogas skolas ir blogų skolų atidėjinius; mokėjimo sąlygas ir galimas priešpriešines sąskaitas;

d) 

įstaiga turi turėti aiškią ir veiksmingą politiką ir procedūras, leidžiančias stebėti kaupimo pagrindu vieno įsipareigojančiojo asmens koncentracijas ir įsigytų gautinų sumų grupių viduje, ir tarp grupių;

e) 

įstaiga turi užtikrinti, kad iš valdymo įmonės ji gautų laiku parengtą ir pakankamai išsamią informaciją apie gautinų sumų senėjimą ir sumažėjimą, taip užtikrinant atitiktį įstaigos pripažinimo kriterijams ir išankstinių mokėjimų formavimo politikai, kuria reglamentuojamos įsigytos gautinos sumos, ir turi pateikti veiksmingas priemones, pagal kurias būtų stebimos ir tvirtinamos pardavėjo pardavimo sąlygos ir sumų sumažėjimas.

4.  
Įstaiga turi sistemas ir procedūras, leidžiančias anksti aptikti pardavėjo finansinės padėties ir įsigytų gautinų sumų kokybės pablogėjimą ir aktyviai spręsti kylančias problemas. Kalbant konkrečiai, įstaiga turi aiškią ir veiksmingą politiką, procedūras ir informacines sistemas sutarties sąlygų pažeidimams stebėti, aiškią ir veiksmingą politiką ir procedūras teisiniams veiksmams pradėti ir probleminių įsigytų gautinų sumų klausimams spręsti.
5.  
Įstaiga turi aiškią ir veiksmingą politiką ir procedūras, reglamentuojančias įsigytų gautinų sumų, kredito ir pinigų kontrolę. Konkrečiai kalbant, rašytine vidaus politika apibrėžiamos visos gautinų sumų pirkimo programos reikšmingos sudedamosios dalys, įskaitant išankstinių mokėjimų normas, reikalavimus atitinkančias užtikrinimo priemones, reikiamus dokumentus, koncentracijos ribas ir piniginių įplaukų tvarkymo būdą. Šios sudedamosios dalys tinkamai apima visus aktualius ir reikšmingus veiksnius, įskaitant pardavėjo ir valdymo įmonės finansinę padėtį, rizikos koncentracijas ir įsigytų gautinų sumų kokybės tendencijas bei pardavėjo klientų bazę, o vidaus sistemomis turi būti užtikrinta, kad lėšos būtų išmokamos tik esant konkrečioms jas užtikrinančioms užtikrinimo priemonėms ir dokumentams.
6.  
Įstaiga turi veiksmingą vidaus procesą, pagal kurį vertinama atitiktis visai vidaus politikai ir visoms procedūroms. Šis procesas apima reguliariai atliekamą visų įstaigos gautinų sumų pirkimo programos esminių etapų auditą, patikrinimą, kaip atskiriamos pareigos, pirma, atliekant pardavėjo ir valdymo įmonės vertinimą ir įsipareigojančiojo asmens vertinimą, antra, atliekant pardavėjo ir valdymo įmonės vertinimą ir pardavėjo ir valdymo įmonės veiklos audito vertinimą; taip pat jis apima netiesioginio aptarnavimo padalinio operacijų įvertinimą, ypatingą dėmesį kreipiant į darbuotojų kvalifikaciją, patirtį, darbuotojų skaičių ir jų veiklą užtikrinančias automatizuotas sistemas.

3

Poskirsnis

Vidaus įverčių patikimumo vertinimas

185 straipsnis

Vidaus įverčių patikimumo vertinimas

Įstaigos įvertina savo vidaus įverčių patikimumą pagal šiuos reikalavimus:

a) 

įstaigos turi turėti tvirtas sistemas, skirtas reitingų sistemų, procesų ir visų tinkamų rizikos parametrų tikslumo ir nuoseklumo patikimumui vertinti. Patikimumo vertinimo vidaus procesas turi būti toks, kad įstaiga nuosekliai ir prasmingai vertintų vidaus reitingų ir rizikos vertinimo sistemų veikimą;

b) 

įstaigos turi reguliariai lyginti patirtus įsipareigojimų neįvykdymo lygius su kiekvieno rango PD įverčiais, o kai patirti įsipareigojimų neįvykdymo lygiai nepatenka į tam rangui tikėtiną intervalą, įstaigos turi konkrečiai analizuoti tokio nuokrypio priežastis. Savus LGD ir perskaičiavimo koeficientų įverčius naudojančios įstaigos turi atlikti analogišką šių įverčių analizę. Tokie palyginimai turi remtis kuo ilgesnių ankstesnių laikotarpių duomenimis. Įstaiga turi patvirtinti dokumentais tokiems palyginimams naudotus metodus ir duomenis. Ši analizė ir dokumentai turi būti atnaujinami bent kartą per metus;

c) 

įstaigos taip pat turi naudoti kitas kiekybinio patikimumo vertinimo priemones ir palyginimus su atitinkamais išorės duomenų šaltiniais. Analizė turi būti grindžiama portfeliui tinkamais, reguliariai atnaujinamais ir atitinkamą stebėjimo laikotarpį apimančiais duomenimis. Įstaigų atliekami jų reitingų sistemų veikimo vidaus vertinimai turi būti grindžiami kuo ilgesniu laikotarpiu;

d) 

kiekybiniam patikimumo vertinimui naudojami metodai ir duomenys turi būti ilgainiui nuosekliai taikomi. Skaičiavimo ir patikimumo vertinimo metodų ir duomenų (ir duomenų šaltinių, ir apimamų laikotarpių) pokyčiai turi būti patvirtinami dokumentais;

e) 

įstaigos turi turėti patikimus vidaus standartus, taikytinus tokiais atvejais, kai patirtų PD, LGD ir perskaičiavimo koeficientų bei bendrųjų nuostolių, taikant EL, nuokrypiai nuo prognozuojamų dydžių tampa pakankamai reikšmingi, kad tenka vertinti šių įverčių patikimumą. Šiais standartais atsižvelgiama į verslo ciklus ir panašų sisteminio pobūdžio kintamumą įsipareigojimų nevykdymo praktikoje. Kai patirtos vertės išlieka didesnės už tikėtinas vertes, įstaigos padidina įverčius, siekdamos atsižvelgti į savo įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolių patirtį.

▼M17 —————

▼B

5

Poskirsnis

Vidaus valdymas ir priežiūra

189 straipsnis

Įmonių valdymas

1.  
Įstaigos valdymo organas ar jo paskirtas komitetas ir vyresnioji vadovybė tvirtina visus reikšmingus reitingų suteikimo ir vertinimo procesų aspektus. Šios šalys turi bendrai nusimanyti apie įstaigos reitingų sistemas ir labai gerai suprasti su ja susijusią vadovybės informaciją.
2.  

Vyresniajai vadovybei keliami šie reikalavimai:

a) 

ji valdymo organui arba jo paskirtam komitetui turi pranešti apie reikšmingus pokyčius ar nustatytos politikos išimtis, kurie turės reikšmingą poveikį įstaigos reitingų sistemų veiklai;

b) 

ji turi gerai išmanyti reitingų sistemų sandarą ir veiklą;

c) 

ji turi nenutrūkstamai užtikrinti, kad reitingų sistemos tinkamai veiktų.

Kredito rizikos kontrolės skyriai turi reguliariai informuoti vyresniąją vadovybę apie reitingų procesų eigą, tobulintinas sritis ir dedamas pastangas ištaisyti anksčiau nustatytus trūkumus.

3.  
Įstaigos kredito rizikos pobūdžio vidaus reitingais pagrįsta analizė yra esminė vadovybės informacijos teikimo šioms šalims dalis. Informacija turi apimti bent rizikos pobūdį pagal rangą, judėjimą tarp rangų, atitinkamų parametrų pagal rangus įvertinimą, taip pat patirtų įsipareigojimų neįvykdymo lygių ir, jei naudojami savi įverčiai, savų patirtų LGD bei patirtų perskaičiavimo koeficientų palyginimą su prognozėmis ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais. Informacijos teikimo dažnumas priklauso nuo informacijos svarbos bei rūšies ir gavėjo lygio.

190 straipsnis

Kredito rizikos kontrolė

1.  
Kredito rizikos kontrolės skyrius yra nepriklausomas nuo personalo ir valdymo funkcijų, atsakingų už pozicijų inicijavimą ar atnaujinimą, ir yra tiesiogiai pavaldus vyresniajai vadovybei. Šis skyrius yra atsakingas už reitingų sistemų kūrimą arba parinkimą, įgyvendinimą, priežiūrą ir veikimą. Jis reguliariai rengia ir analizuoja informaciją apie reitingų sistemų rezultatus.
2.  

Kredito rizikos kontrolės skyriaus arba skyrių atsakomybės sritys apima:

a) 

rangų ir grupių testavimą ir stebėseną;

b) 

suvestinių ataskaitų iš įstaigos reitingų sistemų parengimą ir analizę;

c) 

procedūrų, kuriomis siekiama patikrinti, ar rango ir grupės apibrėžtys nuosekliai taikomos departamentuose ir geografiniuose regionuose, įgyvendinimą;

d) 

bet kurių reitingų proceso pokyčių, įskaitant pokyčių priežastis, peržiūrėjimą ir patvirtinimą dokumentais;

e) 

reitingų kriterijų peržiūrėjimą, siekiant įvertinti, ar jie tebėra prognozuojantys riziką rodikliai. Reitingų proceso, kriterijų ar atskirų reitingų parametrų pokyčiai patvirtinami dokumentais ir išsaugomi;

f) 

aktyvų dalyvavimą kuriant ar parenkant, taip pat įgyvendinant reitingų procese naudojamus modelius ir vertinant jų patikimumą;

g) 

reitingų procese naudojamų modelių priežiūrą ir stebėjimą;

h) 

nuolatinę reitingų procese naudojamų modelių peržiūrą ir pakeitimus.

3.  

Bendrus duomenis pagal 179 straipsnio 2 dalį naudojančios įstaigos gali pavesti kitiems subjektams šias užduotis:

a) 

parengti rangų ir grupių testavimui ir stebėsenai reikalingą informaciją;

b) 

parengti suvestines ataskaitas iš įstaigos reitingų sistemų;

c) 

parengti informaciją, susijusią su reitingų kriterijų peržiūrėjimu, siekiant įvertinti, ar jie tebėra prognozuojantys riziką rodikliai;

d) 

dokumentais patvirtinti reitingų proceso, kriterijų ar atskirų reitingų parametrų pokyčius;

e) 

parengti informaciją, susijusią su nuolatine reitingų procese taikomų modelių peržiūra ir pakeitimais.

4.  
3 dalį taikančios įstaigos užtikrina, kad kompetentingoms institucijoms būtų suteikta prieiga prie visos reikiamos iš trečiosios šalies gautos informacijos, būtinos tikrinant, kaip laikomasi reikalavimų, ir kad kompetentingos institucijos galėtų atlikti patikrinimus vietoje, kurie būtų tokios pat apimties kaip ir įstaigoje.

191 straipsnis

Vidaus auditas

Vidaus audito skyrius ar lygiavertis nepriklausomas auditorius bent kartą per metus peržiūri įstaigos reitingų sistemas ir jų veikimą, įskaitant kredito funkcijos operacijas ir PD, LGD, EL ir perskaičiavimo koeficientų vertinimą. Vertinama, kaip laikomasi visų taikytinų reikalavimų.

4

SKYRIUS

Kredito rizikos mažinimas

1

Skirsnis

Apibrėžtys ir bendrieji reikalavimai

192 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)

skolinančioji įstaiga – įstaiga, turinti atitinkamą poziciją;

(2)

užtikrintasis skolinimo sandoris – bet koks sandoris, dėl kurio susidaro užtikrinimo priemone užtikrinta pozicija, bet kuris nesuteikia įstaigai teisės bent kartą per dieną gauti garantinių įmokų;

(3)

kapitalo rinkos veikiamas sandoris – bet koks sandoris, dėl kurio susidaro užtikrinimo priemone užtikrinta pozicija ir kuris suteikia įstaigai teisę bent kartą per dieną gauti garantines įmokas;

(4)

pagrindinis KIS – KIS, į kurio akcijas arba investicinius vienetus yra investavęs kitas KIS;

▼M17

(5)

rizikos parametrų pakeitimo metodas pagal A-IRB – pagrindinės pozicijos PD ir LGD rizikos parametrų pakeitimas pagal 236a straipsnį atitinkamomis PD ir LGD vertėmis, kurios būtų taikomos pagal IRB metodą naudojant savus LGD įverčius palyginamai užtikrinimo teikėjo tiesioginei pozicijai.

▼B

193 straipsnis

Kredito rizikos mažinimo metodų poveikio pripažinimo principai

1.  
Jokia pagal riziką įvertintos pozicijos, kurios kredito riziką įstaiga mažina, suma negali būti didesnė arba jos tikėtini nuostoliai didesni už kitais atžvilgiais identiškos pozicijos, kurios kredito rizikos įstaiga nemažina, sumą.
2.  
Jei kredito užtikrinimas jau įtraukiamas į pagal riziką įvertintos pozicijos sumą pagal 2 arba 3 skyrių, įstaigos, atlikdamos skaičiavimus pagal šį skyrių, neatsižvelgia į tą kredito užtikrinimą.
3.  
Kai laikomasi 2 ir 3 skirsnių nuostatų, įstaigos gali pakeisti pagal riziką įvertintų pozicijų sumų skaičiavimą pagal standartizuotą metodą ir pagal riziką įvertintų pozicijų bei tikėtinų nuostolių sumų skaičiavimą pagal IRB metodą, vadovaudamosi 4, 5 ir 6 skirsnių nuostatomis.
4.  
Pinigus, vertybinius popierius ar biržos prekes, įsigytus, pasiskolintus arba gautus pagal atpirkimo sandorį arba pagal vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius, įstaigos laiko užtikrinimo priemonėmis.
5.  

Kai įstaiga, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas skaičiuojanti pagal standartizuotą metodą, vienai pozicijai yra numačiusi daugiau kaip vieną kredito rizikos mažinimo formą, ji turi atlikti abu šiuos veiksmus:

a) 

išskaidyti tą poziciją į dalis, kurių kiekviena užtikrinama tik vienos rūšies kredito rizikos mažinimo priemone;

b) 

atskirai apskaičiuoti pagal riziką įvertintos pozicijos sumą kiekvienai pagal a punktą nustatytai daliai, laikydamasi 2 skyriaus ir šio skyriaus nuostatų.

6.  

Kai įstaiga, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas skaičiuojanti pagal standartizuotą metodą, vienai pozicijai yra numačiusi vieno užtikrinimo teikėjo teikiamą kredito užtikrinimą ir tas užtikrinimas turi skirtingus terminus, ji turi atlikti abu šiuos veiksmus:

a) 

išskaidyti tą poziciją į dalis, kurių kiekviena užtikrinama atskira kredito rizikos mažinimo priemone;

b) 

atskirai apskaičiuoti pagal riziką įvertintos pozicijos sumą kiekvienai pagal a punktą nustatytai daliai, laikydamasi 2 skyriaus ir šio skyriaus nuostatų.

▼M17

7.  
Užtikrinimo priemonė, atitinkanti visus šiame skyriuje nustatytus tinkamumo reikalavimus, gali būti pripažįstama tokia net ir pozicijų, susijusių su nepanaudotomis priemonėmis, atveju, kai pasinaudojimas šia priemone priklauso nuo to, ar iš anksto arba tuo pačiu metu įsigyjama ar gaunama užtikrinimo priemonė, atsižvelgiant į įstaigos turimą užtikrinimo priemonės dalį ją panaudojus – taip, kad įstaiga neturi jokios užtikrinimo priemonės dalies, kiek ta priemonė nėra panaudota.

▼B

194 straipsnis

Principai, pagal kuriuos nustatomas kredito rizikos mažinimo metodų atitikimas reikalavimams

1.  
Naudojamas toks kredito užtikrinimo metodas kartu su skolinančiosios įstaigos vykdomais veiksmais ir priemonėmis bei įgyvendinamomis procedūromis ir strategijomis, kad visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose susitarimai dėl kredito užtikrinimo būtų teisiškai veiksmingi ir vykdytini.

Skolinančioji įstaiga kompetentingos institucijos prašymu raštu pateikia naujausią nepriklausomos, pagrįstos teisinės nuomonės arba nuomonių redakciją, kurią ji naudojo, kad nustatytų, ar jos susitarimas ar susitarimai dėl kredito užtikrinimo atitinka pirmoje pastraipoje išdėstytą sąlygą.

2.  
Skolinančioji įstaiga imasi visų reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas susitarimo dėl kredito užtikrinimo veiksmingumas ir valdoma su tuo susijusi rizika.
3.  

Įstaigos gali pripažinti tiesioginį kredito užtikrinimą apskaičiuojant kredito rizikos mažinimo poveikį tik tuo atveju, jei garantui naudojamas turtas atitinka abi šias sąlygas:

a) 

jis yra įtrauktas į reikalavimus atitinkančio turto sąrašą, atitinkamai pateiktą 197–200 straipsniuose;

b) 

yra pakankamai likvidus ir jo vertė laikui bėgant yra pakankamai stabili, kad suteiktų atitinkamą kredito užtikrinimą, atsižvelgiant į pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimo metodą ir į leidžiamą pripažinimo laipsnį.

4.  
Įstaigos gali pripažinti tiesioginį kredito užtikrinimą apskaičiuojant kredito rizikos mažinimo poveikį tik tuo atveju, jei skolinančioji įstaiga įsipareigojančiojo asmens ir, kai tinka, užtikrinimo priemonės saugotojo įsipareigojimų neįvykdymo, nemokumo ar bankroto atveju arba įvykus kitam sandorio dokumentuose numatytam kredito įvykiui turi teisę laiku realizuoti ar perimti užtikrinamąjį turtą. Koreliacijos laipsnis tarp užtikrinamojo turto vertės ir įsipareigojančiojo asmens kredito kokybės negali būti per didelis.
5.  
Esant netiesioginiam kredito užtikrinimui, užtikrinimo teikėjas laikomas reikalavimus atitinkančiu užtikrinimo teikėju tik tuo atveju, jei užtikrinimo teikėjas yra įtrauktas į reikalavimus atitinkančių užtikrinimo teikėjų sąrašą, pateiktą atitinkamai 201 arba 202 straipsnyje.
6.  

Esant netiesioginiam kredito užtikrinimui, užtikrinimo sutartis laikoma reikalavimus atitinkančia užtikrinimo sutartimi tik kai ji atitinka abi šias sąlygas:

a) 

yra įtraukta į reikalavimus atitinkančių užtikrinimo sutarčių sąrašą, pateiktą 203 straipsnyje ir 204 straipsnio 1 dalyje;

b) 

yra teisiškai veiksminga ir įgyvendinama atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose, kad suteiktų atitinkamą kredito užtikrinimą, atsižvelgiant į pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimo metodą ir į leidžiamą pripažinimo laipsnį;

c) 

užtikrinimo teikėjas atitinka 5 dalyje nustatytus kriterijus.

7.  
Kredito užtikrinimas turi atitikti taikomus 3 skirsnio reikalavimus.
8.  
Įstaiga turi gebėti įrodyti kompetentingoms institucijoms, kad ji turi tinkamus rizikos valdymo procesus, leidžiančius kontroliuoti riziką, kurią įstaiga gali patirti taikydama kredito rizikos mažinimo praktiką.
9.  
Nepaisant fakto, kad į kredito rizikos mažinimo priemones buvo atsižvelgta skaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai taikytina, tikėtinų nuostolių sumas, įstaigos ir toliau atlieka visapusišką pagrindinės pozicijos kredito rizikos vertinimą ir kompetentingoms institucijoms turi gebėti įrodyti, kad vykdo šį reikalavimą. Atpirkimo sandorių ir vertybinių popierių skolinimo ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių atveju, tik šios dalies tikslais, pagrindinė pozicija laikoma lygia grynajai pozicijai.

▼M17 —————

▼B

2

Skirsnis

Reikalavimus atitinkančios kredito rizikos mažinimo formos

1

Poskirsnis

Tiesioginis kredito užtikrinimas

195 straipsnis

Balansiniai užskaitos sandoriai

Įstaiga gali naudoti savo pačios ir savo sandorio šalies tarpusavio pretenzijų balansinius užskaitos sandorius kaip reikalavimus atitinkančią kredito rizikos mažinimo formą.

Nedarant poveikio 196 straipsniui, reikalavimus atitinkančia laikoma tik abipusių įstaigos ir jos sandorio šalies pinigų likučių užskaita. Įstaigos gali pakoreguoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai tinka, tikėtinų nuostolių sumas tik savo paskoloms ir gautiems indėliams pagal balansinį užskaitos sandorį.

196 straipsnis

Pagrindiniai užskaitos sandoriai, apimantys atpirkimo sandorius arba vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius

Įstaigos, taikančios 223 straipsnyje nustatytą išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, gali atsižvelgti į dvišalių užskaitos sandorių sutarčių, apimančių atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius su sandorio šalimi, rezultatus. Nedarant poveikio 299 straipsniui, gauta užtikrinimo priemonė ir pagal tokias sutartis ar sandorius pasiskolinti vertybiniai popieriai arba biržos prekės turi atitikti 197 ir 198 straipsniuose nustatytus užtikrinimo priemonėms taikomus reikalavimus.

197 straipsnis

Užtikrinimo priemonės atitikimas reikalavimams pagal visus požiūrius ir metodus

1.  

Įstaigos gali pripažinti toliau nurodytus straipsnius reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone pagal visus požiūrius ir metodus:

a) 

indėliai arba grynųjų pinigų atitikmens priemonės skolinančiojoje įstaigoje;

▼M17

b) 

skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido centrinės valdžios institucijos ar centriniai bankai, turi kredito rizikos vertinimą, kurį suteikė ECAI arba eksporto kredito agentūra, kai:

i) 

ECAI arba eksporto kredito agentūra yra įstaigos paskirta 2 skyriaus tikslais ir

ii) 

EBI yra nustačiusi, kad kredito rizikos vertinimas yra susijęs su 1, 2, 3 arba 4 kredito kokybės žingsniu pagal centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų vertinimo pagal riziką taisykles pagal 2 skyrių;

c) 

skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido įstaigos, turi kredito rizikos vertinimą, kurį suteikė ECAI, kai:

i) 

ECAI yra įstaigos paskirta 2 skyriaus tikslais ir

ii) 

EBI yra nustačiusi, kad kredito rizikos vertinimas yra susijęs su 1, 2 arba 3 kredito kokybės žingsniu pagal įstaigų pozicijų vertinimo pagal riziką taisykles pagal 2 skyrių;

d) 

skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido kiti subjektai, turi kredito rizikos vertinimą, kurį suteikė ECAI, kai:

i) 

ECAI yra įstaigos paskirta 2 skyriaus tikslais ir

ii) 

EBI yra nustačiusi, kad kredito rizikos vertinimas yra susijęs su 1, 2 arba 3 kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų vertinimo pagal riziką taisykles pagal 2 skyrių;

e) 

skolos vertybiniai popieriai turi trumpalaikį kredito rizikos vertinimą, kurį suteikė ECAI, kai:

i) 

ECAI yra įstaigos paskirta 2 skyriaus tikslais ir

ii) 

EBI yra nustačiusi, kad kredito rizikos vertinimas yra susijęs su 1, 2 arba 3 kredito kokybės žingsniu pagal trumpalaikių pozicijų vertinimo pagal riziką taisykles pagal 2 skyrių;

▼B

f) 

į pagrindinį indeksą įtrauktos akcijos arba konvertuojamosios obligacijos;

▼M17

g) 

luitinis auksas;

▼M5

h) 

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurios nėra pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos ir kurioms taikomas 100 % arba mažesnis rizikos koeficientas pagal 261–264 straipsnius.

▼B

2.  

1 dalies b punkto tikslais „centrinės valdžios institucijų arba centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai“ apima:

a) 

regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijų išleistus skolos vertybinius popierius, kurių pozicijos pagal 115 straipsnio 2 dalį vertinamos kaip centrinės valdžios institucijų, kurių jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje jos yra įsteigtos, pozicijos;

b) 

viešojo sektoriaus subjektų išleistus skolos vertybinius popierius, kurių pozicijos vertinamos kaip centrinės valdžios institucijų pozicijos pagal 116 straipsnio 4 dalį;

c) 

daugiašalių plėtros bankų išleistus skolos vertybinius popierius, kuriems pagal 117 straipsnio 2 dalį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;

d) 

tarptautinių organizacijų išleistus skolos vertybinius popierius, kuriems pagal 118 straipsnį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.

3.  

1 dalies c punkto tikslais „įstaigų išleisti skolos vertybiniai popieriai“ apima:

a) 

regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijų išleistus skolos vertybinius popierius, išskyrus 2 dalies a punkte nurodytus skolos vertybinius popierius;

b) 

viešojo sektoriaus subjektų išleistus skolos vertybinius popierius, kurių pozicijos vertinamos pagal 116 straipsnio 1 ir 2 dalis;

c) 

daugiašalių plėtros bankų išleistus skolos vertybinius popierius, kuriems nepriskiriamas 0 % rizikos koeficientas pagal 117 straipsnio 2 dalį.

▼M9

4.  

Įstaiga gali naudoti kitų įstaigų arba investicinių įmonių išleistus skolos vertybinius popierius, kurie neturi ECAI kredito rizikos vertinimo, kaip reikalavimus atitinkančią užtikrinimo priemonę, jei tie skolos vertybiniai popieriai atitinka visus šiuos kriterijus:

▼B

a) 

jie yra įtraukti į pripažintos biržos sąrašą;

b) 

jie gali būti laikomi pirmaeile skola;

c) 

visos kitos įstaigos išleistos tos pačios eilės reitinguotos emisijos turi ECAI suteiktą kredito rizikos vertinimą, kurį EBI nustatė esant sietiną su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įstaigų pozicijų arba trumpalaikių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;

d) 

skolinančioji įstaiga neturi informacijos, iš kurios galima spręsti, kad emisijai turėtų būti suteikiamas blogesnis, nei nurodyta c punkte, kredito rizikos vertinimas;

e) 

priemonės rinkos likvidumas yra pakankamas šiais tikslais.

5.  

Įstaigos gali naudoti KIS investicinius vienetus arba akcijas kaip reikalavimus atitinkančią užtikrinimo priemonę, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

investicinių vienetų arba akcijų kaina kasdien viešai kotiruojama;

▼C2

b) 

KIS investuoja tik į priemones, kurios gali būti pripažintos pagal 1 ir 4 dalis;

▼B

c) 

KIS atitinka 132 straipsnio 3 dalyje išdėstytas sąlygas.

Kai KIS investuoja į kito KIS akcijas arba investicinius vienetus, pirmos pastraipos a–c punktuose nustatytos sąlygos vienodai taikomos kiekvienam tokiam pagrindiniam KIS.

Jei KIS naudoja išvestines priemones, kad apdraustų leidžiamas investicijas, to subjekto investiciniai vienetai arba akcijos gali būti reikalavimus atitinkanti užtikrinimo priemonė.

▼M17

6.  

Šio straipsnio 5 dalies tikslais, kai KIS (pirminis KIS) arba kuris nors iš jo pagrindinių kolektyvinio investavimo subjektų investuoja ne tik į priemones, pripažįstamas atitinkančiomis reikalavimus pagal šio straipsnio 1 ir 4 dalis, taikomos šios nuostatos:

a) 

kai įstaigos tiesioginėms KIS pozicijoms taiko 132a straipsnio 1 dalyje arba 152 straipsnio 2 dalyje nurodytą skaidrumo metodą, kaip užtikrinimo priemonę jos gali naudoti to KIS investicinius vienetus arba akcijas, jei jų suma neviršija sumos, lygios to KIS laikomų priemonių, kurios pripažįstamos atitinkančiomis reikalavimus pagal šio straipsnio 1 ir 4 dalis, vertei;

b) 

kai įstaigos tiesioginėms KIS pozicijoms taiko 132a straipsnio 2 dalyje arba 152 straipsnio 5 dalyje nurodytą įgaliojimais pagrįstą metodą, kaip užtikrinimo priemonę jos gali naudoti to KIS investicinius vienetus arba akcijas, jei jų suma neviršija sumos, lygios KIS laikomų priemonių, kurios pripažįstamos atitinkančiomis reikalavimus pagal šio straipsnio 1 ir 4 dalis, vertei, darydamos prielaidą, kad tas KIS arba kuris nors iš jo pagrindinių KIS investavo į reikalavimų neatitinkančias priemones didžiausią sumą, kuri jam leidžiama pagal suteiktus įgaliojimus.

▼B

Jei kuris nors pagrindinis KIS pats turi pagrindinių KIS, įstaigos pirminio KIS investicinius vienetus ar akcijas gali naudoti kaip reikalavimus atitinkančią užtikrinimo priemonę, jei jos taiko pirmoje pastraipoje nurodytą metodiką.

Kai reikalavimų neatitinkančio turto vertė gali būti neigiama dėl įsipareigojimų arba neapibrėžtųjų įsipareigojimų, susijusių su to turto nuosavybe, įstaigos atlieka abu šiuos veiksmus:

a) 

apskaičiuoja bendrąją reikalavimų neatitinkančio turto vertę;

b) 

kai taikant a punktą gaunama neigiama suma, atima tos sumos absoliučiąją vertę iš reikalavimus atitinkančio turto bendrosios vertės.

7.  
Taikant 1 dalies b–e punktus, kai vertybiniai popieriai turi du ECAI kredito rizikos vertinimus, įstaigos remiasi mažiau palankiu vertinimu. Kai vertybiniai popieriai turi daugiau kaip du ECAI kredito rizikos vertinimus, įstaigos taiko du pačius palankiausius vertinimus. Kai du palankiausi kredito rizikos vertinimai skiriasi, įstaigos taiko mažiau palankų iš jų.
8.  

EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodo:

a) 

pagrindinius indeksus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies f punkte, 198 straipsnio 1 dalies a punkte, 224 straipsnio 1 ir 4 dalyse ir 299 straipsnio 2 dalies e punkte;

b) 

pripažintas biržas, nurodytas šio straipsnio 4 dalies a punkte, 198 straipsnio 1 dalies a punkte, 224 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 299 straipsnio 2 dalies e punkte, 400 straipsnio 2 dalies k punkte, 416 straipsnio 3 dalies e punkte, 428 straipsnio 1 dalies c punkte ir III priedo 12 punkte, laikantis 4 straipsnio 1 dalies 72 punkte nustatytų sąlygų.

EVPRI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

198 straipsnis

Papildomos reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą

1.  

Be 197 straipsnyje nurodytų užtikrinimo priemonių, kai įstaiga taiko išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą pagal 223 straipsnį, ta įstaiga gali naudoti toliau nurodytus straipsnius kaip reikalavimus atitinkančią užtikrinimo priemonę:

a) 

akcijos arba konvertuojamosios obligacijos, kurios neįtrauktos į pagrindinį indeksą, tačiau kuriomis prekiaujama pripažintoje biržoje;

b) 

KIS investiciniai vienetai arba akcijos, kai tenkinamos abi šios sąlygos:

i) 

investicinių vienetų arba akcijų kaina kasdien viešai kotiruojama;

ii) 

KIS investuoja tik į priemones, kurios gali būti pripažintos pagal 197 straipsnio 1 ir 4 dalis, ir į šios pastraipos a punkte išvardytus straipsnius.

Tuo atveju, kai KIS investuoja į kito KIS investicinius vienetus arba akcijas, šios dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos vienodai taikomos kiekvienam tokiam pagrindiniam KIS.

Jei KIS naudoja išvestines priemones, kad apdraustų leidžiamas investicijas, to subjekto investiciniai vienetai arba akcijos gali būti reikalavimus atitinkanti užtikrinimo priemonė.

▼M17

2.  

Kai KIS arba kuris nors iš pagrindinių KIS investuoja ne tik į priemones, kurios pripažįstamos atitinkančiomis reikalavimus pagal 197 straipsnio 1 ir 4 dalis, ir šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus straipsnius, taikomos šios nuostatos:

a) 

kai įstaigos tiesioginėms KIS pozicijoms taiko 132a straipsnio 1 dalyje arba 152 straipsnio 2 dalyje nurodytą skaidrumo metodą, kaip užtikrinimo priemonę jos gali naudoti to KIS investicinius vienetus arba akcijas, jei jų suma neviršija sumos, lygios to KIS laikomų priemonių, kurios pripažįstamos atitinkančiomis reikalavimus pagal 197 straipsnio 1 ir 4 dalis, vertei ir straipsnių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies a punkte, vertei;

b) 

kai įstaigos tiesioginėms KIS pozicijoms taiko 132a straipsnio 2 dalyje arba 152 straipsnio 5 dalyje nurodytą įgaliojimais pagrįstą metodą, kaip užtikrinimo priemonę jos gali naudoti to KIS investicinius vienetus arba akcijas, jei jų suma neviršija sumos, lygios KIS laikomų priemonių, kurios pripažįstamos atitinkančiomis reikalavimus pagal 197 straipsnio 1 ir 4 dalis, vertei ir straipsnių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies a punkte, vertei, darydamos prielaidą, kad tas KIS arba kuris nors iš jo pagrindinių KIS investavo į reikalavimų neatitinkančias priemones didžiausią sumą, kuri jam leidžiama pagal suteiktus įgaliojimus.

Kai reikalavimų neatitinkančių priemonių vertė gali būti neigiama dėl įsipareigojimų arba neapibrėžtųjų įsipareigojimų, susijusių su to turto nuosavybe, įstaigos atlieka abu šiuos veiksmus:

a) 

apskaičiuoja bendrąją reikalavimų neatitinkančių priemonių vertę;

b) 

kai taikant a punktą gaunama neigiama suma, atima tos sumos absoliučiąją vertę iš reikalavimus atitinkančių priemonių bendrosios vertės.

▼B

199 straipsnis

Papildomos reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės pagal IRB metodą

1.  

Be 197 ir 198 straipsniuose nurodytų užtikrinimo priemonių, kai įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas apskaičiuoja taikydamos IRB metodą, jos taip pat gali naudoti šių formų užtikrinimo priemones:

a) 

užtikrinimo nekilnojamuoju turtu priemonę pagal 2, 3 ir 4 dalis;

b) 

gautinas sumas pagal 5 dalį;

c) 

kitas fizines užtikrinimo priemones pagal 6 ir 8 dalis;

d) 

išperkamąją nuomą pagal 7 dalį.

▼M17

2.  

Jei 124 straipsnio 9 dalyje nenustatyta kitaip, įstaigos kaip reikalavimus atitinkančią užtikrinimo priemonę gali naudoti gyvenamosios paskirties turtą, kuriame savininkas (arba asmeninio investavimo įmonių atveju – savininkas naudos gavėjas) apsigyveno ar apsigyvens arba kurį jis išnuomojo ar ketina išnuomoti, ir komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, įskaitant biurus ar kitas komercinės paskirties patalpas, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a) 

turto vertė reikšmingai nepriklauso nuo įsipareigojančiojo asmens kredito kokybės;

b) 

skolininko rizika reikšmingai nepriklauso nuo pagrindinio turto ar projekto realizavimo rezultatų, o labiau priklauso nuo skolininko gebėjimo grąžinti skolą iš kitų šaltinių, taigi kredito grąžinimas reikšmingai nepriklauso nuo pinigų srautų, generuojamų pagrindinio turto, kuris naudojamas kaip užtikrinimo priemonė.

Pirmos pastraipos a punkto tikslais įstaigos gali neįtraukti atvejų, kai ir turto vertei, ir skolininko veiklos rezultatams poveikį daro grynai makroekonominiai veiksniai.

▼B

3.  

Įstaigos gali netaikyti 2 dalies b punkto pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, esančiu valstybės narės teritorijoje, jei tos valstybės narės kompetentinga institucija yra paskelbusi įrodymų, kad tos valstybės teritorijoje veikia išplėtota ir ilgalaikes tradicijas turinti gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinka, kurios nuostolių lygis neviršija šių ribų:

▼M17

a) 

pagal 430a straipsnio 1 dalies a punktą įstaigų pateikta suvestinė suma, padalyta iš pagal 430a straipsnio 1 dalies c punktą įstaigų pateiktos suvestinės sumos, neviršija 0,3  %;

b) 

pagal 430a straipsnio 1 dalies b punktą įstaigų pateikta suvestinė suma, padalyta iš pagal 430a straipsnio 1 dalies c punktą įstaigų pateiktos suvestinės sumos, neviršija 0,5  %.

▼B

Kai tam tikrais metais netenkinama bet kuri iš pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytų sąlygų, įstaigos netaiko toje pastraipoje nustatyto vertinimo, kol abi sąlygos bus patenkintos kitais metais.

4.  

Įstaigos gali netaikyti 2 dalies b punkto komercinės paskirties nekilnojamajam turtui, esančiam valstybės narės teritorijoje, jei tos valstybės narės kompetentinga institucija turi paskelbtų įrodymų, kad tos valstybės teritorijoje veikia išplėtota ir ilgalaikes tradicijas turinti komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinka, kurios nuostolių lygis neviršija šių ribų:

▼M17

a) 

pagal 430a straipsnio 1 dalies d punktą įstaigų pateikta suvestinė suma, padalyta iš pagal 430a straipsnio 1 dalies f punktą įstaigų pateiktos suvestinės sumos, neviršija 0,3  %;

b) 

pagal 430a straipsnio 1 dalies e punktą įstaigų pateikta suvestinė suma, padalyta iš pagal 430a straipsnio 1 dalies f punktą įstaigų pateiktos suvestinės sumos, neviršija 0,5  %.

▼B

Kai tam tikrais metais netenkinama bet kuri iš pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytų sąlygų, įstaigos netaiko toje pastraipoje nustatyto vertinimo, kol abi sąlygos bus patenkintos kitais metais.

▼M17

4a.  
Įstaigos gali taikyti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas tais atvejais, kai trečiosios valstybės kompetentinga institucija, kuri taiko priežiūros ir reguliavimo tvarką, kuri yra bent lygiavertė Sąjungoje taikomai tvarkai, kaip nustatyta Komisijos sprendime, priimtame pagal 107 straipsnio 4 dalį, paskelbia atitinkamus pozicijų, užtikrintų tos trečiosios valstybės teritorijoje esančiu gyvenamosios paskirties turtu arba komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, nuostolio lygius.

▼B

5.  
Įstaigos kaip reikalavimus atitinkančias užtikrinimo priemones gali naudoti gautinas sumas, susijusias su komerciniu sandoriu arba sandoriais, kurių pradinis terminas yra vieni metai ar trumpesnis. Reikalavimus atitinkančios gautinos sumos neapima gautinų sumų, susijusių su pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, daliniu dalyvavimu ar kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba sumomis, kurias yra skolingos susijusios šalys.

▼M17

Kai viešoji plėtros kredito įstaiga, kaip apibrėžta šio reglamento 429a straipsnio 2 dalyje, suteikia skatinamąją paskolą, kaip apibrėžta šio reglamento 429a straipsnio 3 dalyje, kitai įstaigai arba finansų įstaigai, kuri turi leidimą vykdyti veiklą, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES I priedo 2 arba 3 punkte, ir kuri atitinka šio reglamento 119 straipsnio 5 dalyje nustatytas sąlygas, ir kai ta kita įstaiga arba finansų įstaiga tiesiogiai arba netiesiogiai perduoda tą skatinamąją paskolą pagrindiniam įsipareigojančiajam asmeniui ir perleidžia iš skatinamosios paskolos gautiną sumą kaip užtikrinimo priemonę viešajai plėtros kredito įstaigai, viešoji plėtros kredito įstaiga gali naudoti perleistą gautiną sumą kaip reikalavimus atitinkančią užtikrinimo priemonę, neatsižvelgiant į pradinį perleistos gautinos sumos terminą.

▼B

6.  

Kompetentingos institucijos leidžia įstaigai kaip reikalavimus atitinkančias užtikrinimo priemones naudoti kitų, nei išvardyta 2, 3 ir 4 6 dalyse, rūšių fizines užtikrinimo priemones, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

yra likvidžių rinkų, kurių likvidumą rodo dažni sandoriai atsižvelgiant į turto rūšį, kuriose užtikrinimo priemonė perleidžiama sparčiai ir ekonomiškai veiksmingu būdu. Įstaigos reguliariai, taip pat gavusios informacijos apie reikšmingus rinkos pokyčius, vertina, ar tenkinama ši sąlyga;

b) 

yra nusistovėjusios ir viešai žinomos užtikrinimo priemonių rinkos kainos. Įstaigos gali laikyti rinkos kainas nusistovėjusiomis, kai jos sužinomos iš patikimų informacijos šaltinių, kaip antai viešųjų indeksų, ir atitinka sandorių kainą normaliomis sąlygomis. Įstaigos gali laikyti rinkos kainas viešai žinomomis, jei šios kainos yra atskleidžiamos, lengvai prieinamos ir gaunamos reguliariai ir nepatiriant nepagrįstos administracinės ar finansinės naštos;

c) 

įstaiga išanalizuoja užtikrinimo priemonės realizavimo rinkos kainas, laiką ir išlaidas, taip pat pajamas iš realizuotos užtikrinimo priemonės;

▼M17

d) 

įstaiga įrodo, kad bent 90 % visų tam tikros rūšies užtikrinimo priemonės realizavimo atvejų iš užtikrinimo priemonės gautos pajamos yra ne mažesnės kaip 70 % užtikrinimo priemonės vertės; kai rinkos kainos reikšmingai svyruoja, įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad jos užtikrinimo priemonės vertinimas yra pakankamai konservatyvus.

▼B

Įstaigos dokumentais patvirtina, kad tenkinamos pirmos pastraipos a–d punktuose ir 210 straipsnyje nustatytos sąlygos.

7.  
Pagal 230 straipsnio 2 dalies nuostatas, jei tenkinami 211 straipsnyje nustatyti reikalavimai, pozicijos, atsirandančios iš sandorių, kai įstaiga išperkamosios nuomos būdu nuomoja turtą trečiajai šaliai, gali būti vertinamos kaip paskolos, užtikrintos įkeistu atitinkamos rūšies išnuomotu turtu.
8.  
EBI paskelbia fizinių užtikrinimo priemonių rūšių, kurių atžvilgiu kompetentingos institucijos gali daryti prielaidą, jog tenkinamos 6 dalies a ir b punktuose nurodytos sąlygos, sąrašą.

200 straipsnis

Kitas tiesioginis kredito užtikrinimas

Įstaigos kaip reikalavimus atitinkančią užtikrinimo priemonę gali naudoti šias kitas tiesioginio kredito užtikrinimo priemones:

a) 

trečiosios šalies įstaigose pagal įkeitimo nenumatančius susitarimus laikomi ir skolinančiajai įstaigai įkeisti indėliai arba grynųjų pinigų atitikmens priemonės;

b) 

skolinančiajai įstaigai įkeisti gyvybės draudimo liudijimai;

▼M9

c) 

trečiosios šalies įstaigos arba investicinės įmonės išleistos priemonės, kurios turi būti tos įstaigos arba tos investicinės įmonės atperkamos pagal pareikalavimą.

▼B

2

Poskirsnis

Netiesioginis kredito užtikrinimas

201 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys užtikrinimo teikėjai pagal visus metodus

1.  

Įstaigos reikalavimus atitinkančiais netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjais gali pripažinti šias šalis:

a) 

centrinės valdžios institucijas ir centrinius bankus;

b) 

regionines arba vietos valdžios institucijas;

c) 

daugiašalius plėtros bankus;

▼M17

d) 

tarptautines organizacijas, kurioms pagal 118 straipsnį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;

▼B

e) 

viešojo sektoriaus subjektus, kai pretenzijos jų atžvilgiu vertinamos pagal 116 straipsnį;

f) 

įstaigas ir finansų įstaigas, kurių pozicijos finansų įstaigoje laikomos įstaigų pozicijomis pagal 119 straipsnio 5 dalį;

▼M17

fa) 

reguliuojamus finansų sektoriaus subjektus;

▼M17

g) 

kai kredito užtikrinimas nesuteikiamas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, kitos įmonės, turinčios paskirtosios ECAI suteiktą kredito rizikos vertinimą, įskaitant įsipareigojančiojo asmens patronuojančiąsias įmones, patronuojamąsias įmones arba susijusius subjektus, kai tų patronuojančiųjų įmonių, patronuojamųjų įmonių arba susijusių subjektų tiesioginių pozicijų rizikos koeficientas yra mažesnis už įsipareigojančiojo asmens pozicijų rizikos koeficientą;

▼M8

h) 

reikalavimus atitinkančias pagrindines sandorio šalis.

▼M17

Šio straipsnio pirmos pastraipos fa punkto tikslais reguliuojamas finansų sektoriaus subjektas – finansų sektoriaus subjektas, atitinkantis 142 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktyje nustatytą sąlygą.

▼M17

2.  
Be 1 dalyje išvardytų užtikrinimo teikėjų, įmonių subjektai, kuriuos įstaiga reitinguoja vidaus lygmeniu pagal 3 skyriaus 6 skirsnį, yra reikalavimus atitinkantys netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjai, kai įstaiga tų įmonių subjektų pozicijoms taiko IRB metodą.

▼M17 —————

▼B

203 straipsnis

Garantijų, kaip netiesioginio kredito užtikrinimo, atitikimas reikalavimams

Kaip reikalavimus atitinkantį netiesioginį kredito užtikrinimą įstaigos gali naudoti garantijas.

3

Poskirsnis

Išvestinių finansinių priemonių rūšys

204 straipsnis

Reikalavimus atitinkančios kredito išvestinių finansinių priemonių rūšys

1.  

Įstaigos gali naudoti toliau išvardytų rūšių kredito išvestines finansines priemones ir priemones, kurios gali būti sudarytos iš tokių kredito išvestinių finansinių priemonių, arba pagal ekonominį veiksmingumą lygiavertes priemones, kaip reikalavimus atitinkantį kredito užtikrinimą:

a) 

kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai;

b) 

apsikeitimo grąžomis sandoriai;

c) 

su kreditu susiję vekseliai neviršijant jų užtikrinimo pinigais dydžio.

Kai įstaiga įgyja kredito užtikrinimą įsigydama apsikeitimo grąžomis sandorį ir iš sandorio gautas grynąsias įmokas įtraukia į apskaitą kaip grynąsias pajamas, tačiau į apskaitą neįtraukia turto, kuriam skirtas užtikrinimas, vertės sumažėjimo (sumažindama tikrąją vertę arba pridėdama prie rezervų), tas kredito užtikrinimas nelaikomas atitinkančiu reikalavimus.

2.  
Kai įstaiga vykdo vidaus apsidraudimo sandorį naudodama kredito išvestinę finansinę priemonę, kad kredito užtikrinimas šio skyriaus tikslais būtų laikomas atitinkančiu reikalavimus, į prekybos knygą perkelta kredito rizika perleidžiama trečiajai šaliai arba šalims.

Kai vidaus apsidraudimas atliekamas pagal pirmą pastraipą ir tenkinami šio skyriaus reikalavimai, įstaigos, įgydamos netiesioginį kredito užtikrinimą, taiko 4–6 skirsniuose nustatytas taisykles pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms ir tikėtinų nuostolių sumoms apskaičiuoti.

▼M17

3.  
Pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo ir visos kitos n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės nelaikomos reikalavimus atitinkančiomis netiesioginio kredito užtikrinimo rūšimis pagal šį skyrių.

▼M8

204a straipsnis

Reikalavimus atitinkančios su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių rūšys

1.  
Su nuosavybės vertybiniais popieriais susietas išvestines finansines priemones, kurios yra apsikeitimo grąžomis sandoriai arba pagal ekonominį veiksmingumą lygiavertės priemonės, įstaigos gali naudoti kaip reikalavimus atitinkantį kredito užtikrinimą tik vykdydamos vidinio apsidraudimo sandorius.

Kai įstaiga įgyja kredito užtikrinimą įsigydama apsikeitimo grąžomis sandorį ir iš sandorio gautas grynąsias įmokas įtraukia į apskaitą kaip grynąsias pajamas, tačiau į apskaitą neįtraukia turto, kuriam skirtas užtikrinimas, vertės sumažėjimo (sumažindama tikrąją vertę arba pridėdama prie rezervų), tas kredito užtikrinimas nelaikomas atitinkančiu reikalavimus.

2.  
Jeigu įstaiga vykdo vidinio apsidraudimo sandorį naudodama su nuosavybės vertybiniais popieriais susietą išvestinę finansinę priemonę, kad vidinis apsidraudimas šio skyriaus tikslais būtų laikomas atitinkančiu kredito užtikrinimo reikalavimus, į prekybos knygą perkelta kredito rizika perleidžiama trečiajai šaliai arba trečiosioms šalims.

Jeigu vidinis apsidraudimas buvo atliktas pagal pirmą pastraipą ir buvo įvykdyti šio skyriaus reikalavimai, įstaigos, įgydamos netiesioginį kredito užtikrinimą, pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms ir tikėtinų nuostolių sumoms apskaičiuoti taiko šio skyriaus 4–6 skirsniuose nustatytas taisykles.

▼B

3

Skirsnis

Reikalavimai

1

Poskirsnis

Tiesioginis kredito užtikrinimas

205 straipsnis

Reikalavimai, taikomi balansiniams užskaitos sandoriams, išskyrus 206 straipsnyje nurodytus pagrindinius užskaitos sandorius

Balansiniai užskaitos sandoriai, išskyrus 206 straipsnyje nurodytus pagrindinius užskaitos sandorius, laikomi reikalavimus atitinkančios formos kredito rizikos mažinimo priemone, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

tie sandoriai, taip pat sandorio šalies nemokumo ar bankroto atvejais, yra teisiškai veiksmingi ir įgyvendinami visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose;

b) 

įstaigos gali bet kuriuo metu nustatyti turtą ir įsipareigojimus, kuriems taikomi tie susitarimai;

c) 

įstaigos nuolat stebi ir kontroliuoja riziką, susijusią su kredito užtikrinimo nutraukimu;

d) 

įstaigos nuolat stebi ir kontroliuoja visų susijusių pozicijų grynąją vertę.

206 straipsnis

Reikalavimai, taikomi pagrindiniams užskaitos sandoriams, apimantiems atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius

Pagrindiniai užskaitos sandoriai, apimantys atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius, laikomi reikalavimus atitinkančios formos kredito rizikos mažinimo priemone, kai pagal tuos sandorius suteikta užtikrinimo priemonė atitinka visus 207 straipsnio 2–4 dalyse nustatytus reikalavimus ir tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

jie, taip pat ir sandorio šalies nemokumo ar bankroto atvejais, yra teisiškai veiksmingi ir įgyvendinami visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose;

b) 

įsipareigojimų neįvykdymo atveju, įskaitant sandorio šalies bankrotą ar nemokumą, įsipareigojimų nepažeidžiančiai šaliai jie suteikia teisę nutraukti ir laiku užbaigti visus pagal sutartį numatytus sandorius;

c) 

juose yra numatyta pajamų ir nuostolių tarpusavio užskaita, taikoma pagal sutartį užbaigus sandorius, kad viena šalis būtų skolinga kitai šaliai tik vieną grynąją sumą.

207 straipsnis

Finansinėms užtikrinimo priemonėms taikomi reikalavimai

1.  
Pagal visus požiūrius ir metodus finansinės užtikrinimo priemonės ir auksas laikomi reikalavimus atitinkančiomis užtikrinimo priemonėmis, kai tenkinami visi 2–4 dalyse nustatyti reikalavimai.
2.  
Įsipareigojančiojo asmens kredito kokybė ir užtikrinimo priemonės vertė negali turėti reikšmingos teigiamos koreliacijos. Jei užtikrinimo priemonės vertė reikšmingai sumažėja, vien šis faktas nereiškia reikšmingo įsipareigojančiojo asmens kredito kokybės pablogėjimo. Jei įsipareigojančiojo asmens kredito kokybė tampa kritiška, vien šis faktas nereiškia reikšmingo užtikrinimo priemonės vertės sumažėjimo.

Įsipareigojančiojo asmens arba bet kurio su juo susijusios grupės subjekto išleisti vertybiniai popieriai nelaikomi reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone. Nepaisant to, paties įsipareigojančiojo asmens leidžiamos padengtos obligacijos, kurioms taikomos 129 straipsnio nuostatos, laikomos reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone, kai jos pateikiamos kaip užtikrinimo priemonė vykdant atpirkimo sandorį, su sąlyga, kad jos atitinka pirmoje pastraipoje nustatytą sąlygą.

3.  
Įstaigos įvykdo visus sutartinius ir teisės aktais nustatytus reikalavimus, taikomus susitarimams dėl užtikrinimo priemonių, ir imasi visų reikiamų veiksmų, kad užtikrintų susitarimų dėl užtikrinimo priemonių įvykdymą, laikantis įstatymų, taikytinų įstaigų interesams užtikrinimo priemonių atžvilgiu.

Įstaigos turi būti atlikusios pakankamai teisinių patikrinimų, kurie patvirtintų tokių susitarimų dėl užtikrinimo priemonių įvykdomumą visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose. Prireikus jos pakartotinai atlieka tokius patikrinimus, kad užtikrintų tolesnį įvykdymą.

4.  

Įstaigos vykdo visus šiuos jų veiklai taikomus reikalavimus:

a) 

jos tinkamai patvirtina dokumentais susitarimus dėl užtikrinimo priemonių ir taiko aiškias bei patikimas užtikrinimo priemonės realizavimo laiku procedūras;

b) 

jos taiko patikimas procedūras ir procesus dėl užtikrinimo priemonės naudojimo atsirandančiai rizikai kontroliuoti, įskaitant nepavykusio arba sumažėjusio kredito užtikrinimo riziką, vertinimo riziką, su kredito užtikrinimo nutraukimu susijusią riziką ir koncentracijos riziką, atsirandančią dėl užtikrinimo priemonės naudojimo ir sąveikos su bendru kredito įstaigos rizikos pobūdžiu;

c) 

jos taiko dokumentais patvirtintą politiką ir praktiką dėl priimtinų užtikrinimo priemonių rūšių ir vertės;

▼M17

d) 

jos apskaičiuoja užtikrinimo priemonės rinkos vertę ir atitinkamai perkainoja ją bent kartą per šešis mėnesius ir kai tik jos turi pagrindo manyti, kad tos užtikrinimo priemonės rinkos vertė reikšmingai sumažėjo; su ASV susiję aspektai turi paskatinti įvertinti, ar užtikrinimo priemonės rinkos vertė reikšmingai sumažėjo;

▼B

e) 

kai užtikrinimo priemonę turi trečioji šalis, įstaigos imasi pagrįstų priemonių užtikrinti, kad trečioji šalis tą užtikrinimo priemonę atskirtų nuo savo turto;

f) 

jos užtikrina, kad pakaktų išteklių tvarkingai vykdyti susitarimus dėl garantinės įmokos su ne biržos išvestinių finansinių priemonių ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorio šalimis, vertinant pagal reikalavimų vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę pateikimą laiku bei tikslumą ir atsakymo į gautus reikalavimus vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę laiką;

g) 

jos taiko užtikrinimo priemonių valdymo politiką, pagal kurią kontroliuoja, stebi ir praneša apie:

i) 

susitarimų dėl garantinės įmokos keliamą riziką;

ii) 

konkrečių rūšių užtikrinamojo turto koncentracijos riziką;

iii) 

pakartotinį užtikrinimo priemonės panaudojimą, įskaitant galimus likvidumo trūkumus dėl užtikrinimo priemonių, gautų iš sandorio šalių, pakartotinio panaudojimo;

iv) 

teisių į sandorio šalims pateiktą užtikrinimo priemonę praradimą.

5.  
Be to, kad turi būti tenkinami visi 2–4 dalyse išdėstyti reikalavimai, kad finansinė užtikrinimo priemonė būtų laikoma reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone pagal paprastąjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, užtikrinimo terminas iki sandorio galiojimo pabaigos turi būti bent tokios pačios trukmės kaip ir likęs pozicijos terminas.

208 straipsnis

Užtikrinimo nekilnojamuoju turtu priemonėms taikomi reikalavimai

1.  
Nekilnojamasis turtas laikomas reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone tik kai tenkinami visi 2–5 dalyse nustatyti reikalavimai.
2.  

Turi būti tenkinami šie reikalavimai dėl teisinio tikrumo:

a) 

hipoteka arba įkeitimas yra įvykdomi visose kredito sutarties sudarymo metu svarbiose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose ir tinkamai bei laiku pateikiami;

b) 

yra įvykdyti visi teisiniai turto įkeitimo reikalavimai;

c) 

užtikrinimo sutartis ir ją pagrindžiantis teisinis procesas įstaigai suteikia galimybę per pagrįstą laikotarpį realizuoti užtikrinimo vertę.

3.  

Turi būti tenkinami šie turto verčių stebėsenos ir turto vertinimo reikalavimai:

a) 

įstaigos reguliariai stebi nekilnojamojo turto vertę: komercinės paskirties nekilnojamojo turto – ne rečiau kaip kartą per metus, o gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto – kartą per trejus metus. Įstaigos stebėseną atlieka dažniau, kai reikšmingai pasikeičia rinkos sąlygos;

▼M17

b) 

nekilnojamojo turto vertinimas peržiūrimas, kai iš įstaigoms prieinamos informacijos galima spręsti, kad turto vertė galėjo reikšmingai sumažėti, palyginti su bendromis rinkos kainomis, ir tą peržiūrą atlieka vertintojas, turintis reikiamą kvalifikaciją, gebėjimų ir patirties, kad galėtų atlikti vertinimą, ir nepriklausomas nuo kredito sprendimų priėmimo proceso; su ASV susiję aspektai, įskaitant susijusius su apribojimais, nustatytais atitinkamais Sąjungos ir valstybių narių reguliavimo tikslais ir teisės aktais, taip pat, kai aktualu tarptautiniu mastu veikiančioms įstaigoms, trečiųjų valstybių teisiniais ir reguliavimo tikslais, laikomi požymiu, kad turto vertė galėjo reikšmingai sumažėti, palyginti su bendromis rinkos kainomis; kai paskolos vertė viršija 3 mln. EUR arba 5 % įstaigos nuosavų lėšų, toks vertintojas turto vertinimą peržiūri bent kartą per trejus metus.

▼M17 —————

▼M17

3a.  

Įstaigos gali stebėti nekilnojamojo turto vertę ir nustatyti nekilnojamąjį turtą, kurį reikia perkainoti pagal 3 dalį, taikydamos pažangiuosius statistinius arba kitus matematinius metodus (toliau – modeliai), jeigu tie metodai parengti nepriklausomai nuo kredito sprendimų priėmimo proceso ir tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

savo politikoje ir procedūrose įstaigos nustato modelių naudojimo kriterijus užtikrinimo priemonės vertės stebėsenos tikslais ir turto, kurį reikia perkainoti, nustatymo tikslais; toje politikoje ir procedūrose atsižvelgiama į turimus tokių modelių duomenis, nagrinėjamus konkretaus turto kintamuosius, būtiniausios turimos ir tikslios informacijos naudojimą ir modelių neapibrėžtumą;

b) 

įstaigos užtikrina, kad naudojami modeliai būtų:

i) 

pakankamu detalumo lygmeniu susieti su konkrečiu turtu ir vieta;

ii) 

galiojantys ir tikslūs, reguliariai atliekant patikimą grįžtamąjį patikrinimą pagal tikras turimas sandorių kainas;

iii) 

pagrįsti pakankami didele reprezentatyviąja imtimi, grindžiama turimomis sandorių kainomis;

iv) 

pagrįsti kokybiškais aktualiais duomenimis;

c) 

už modelių tinkamumą ir veiksmingumą galiausiai atsako įstaigos;

d) 

įstaigos užtikrina, kad modelių dokumentacija būtų atnaujinama;

e) 

įstaigos yra įsidiegusios tinkamus IT procesus, sistemas ir pajėgumus ir turi pakankamai tikslių duomenų nekilnojamuoju turtu užtikrintos pozicijos vertės stebėsenos ir turto, kurį reikia perkainoti, nustatymo pagal modelius tikslais;

f) 

modelių įverčiai yra nepriklausomai patvirtinti, o patvirtinimo procesas, kai taikytina, iš esmės atitinka 185 straipsnyje nustatytus principus.

▼B

4.  
Įstaigos aiškiai dokumentais patvirtina savo pripažįstamas gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto rūšis ir susijusią skolinimo politiką.

▼M17

5.  
Nekilnojamasis turtas, priimtas kaip užtikrinimo priemonė, turi būti tinkamai apdraustas nuo galimos žalos, ir įstaigos turi turėti procedūras draudimo tinkamumui stebėti.

Nukrypstant nuo 92 straipsnio 5 dalies a punkto ii papunkčio ir nedarant poveikio 92 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nustatytai nukrypti leidžiančiai nuostatai, nekilnojamuoju turtu užtikrintoms pozicijoms, suteiktoms anksčiau nei 2025 m. sausio 1 d., įstaigos, kurios taiko šios antraštinės dalies 3 skyriuje nurodytą IRB metodą naudodamos savus LGD įverčius, neprivalo taikyti šio dalies pirmoje pastraipoje išdėstytų nuostatų.

▼B

209 straipsnis

Gautinoms sumoms taikomi reikalavimai

1.  
Gautinos sumos laikomos reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone, kai tenkinami visi 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai.
2.  

Turi būti tenkinami šie reikalavimai dėl teisinio tikrumo:

a) 

a) teisinis mechanizmas, pagal kurį skolinančiajai įstaigai suteikiama užtikrinimo priemonė, yra patikimas ir veiksmingas bei užtikrina, kad ta įstaiga turėtų aiškių teisių į užtikrinimo priemonę, įskaitant teisę į įplaukas iš užtikrinimo priemonės pardavimo;

b) 

įstaigos imasi visų reikiamų priemonių, kad įvykdytų vietos reikalavimus, taikomus kreditoriaus teisių į turtą, kurio įkeitimu užtikrinama prievolė, įgyvendinamumui. Skolinančiųjų įstaigų pretenzijoms į užtikrinimo priemonę teikiama pirmumo teisė, nors tokios pretenzijos gali būti laikomos pirmumo teisę turinčių kreditorių pretenzijomis, numatytomis teisės aktų nuostatose;

c) 

įstaigos turi būti atlikusios pakankamai teisinių patikrinimų, kurie patvirtintų tokių susitarimų dėl užtikrinimo priemonių įvykdymą visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose;

d) 

įstaigos tinkamai dokumentais patvirtina savo susitarimus dėl užtikrinimo priemonių ir taiko aiškias bei patikimas užtikrinimo priemonės perėmimo laiku procedūras;

e) 

įstaigos taiko procedūras, kuriomis užtikrinama, kad, skelbiant skolininko įsipareigojimų neįvykdymą ir laiku perimant užtikrinimo priemonę, būtų laikomasi visų teisinių sąlygų;

f) 

jei skolininkas susiduria su finansiniais sunkumais ar neįvykdo įsipareigojimų, įstaigos turi teisę gautinas sumas parduoti ar perleisti kitoms šalims be joms skolingo asmens sutikimo.

3.  

Turi būti tenkinami šie rizikos valdymo reikalavimai:

a) 

įstaiga taiko patikimą procesą su gautinomis sumomis siejamai kredito rizikai nustatyti. Toks procesas apima skolininko veiklos ir sektoriaus bei klientų, su kuriais skolininkas turi verslo ryšių, rūšių analizę. Kai įstaiga pasikliauja savo skolininkais nustatant klientų kredito riziką, įstaiga peržiūri skolininkų kreditavimo praktiką, kad įsitikintų jos pastovumu ir patikimumu;

b) 

skirtumas tarp pozicijos sumos ir gautinų sumų vertės nustatomas atsižvelgiant į visus tinkamus veiksnius, įskaitant išieškojimo sąnaudas, koncentraciją atskiro skolininko įkeistų gautinų sumų grupėje ir galimą koncentracijos riziką visų įstaigos pozicijų, kurių neapima bendroji įstaigos metodika, atžvilgiu. Įstaigos užtikrina gautinoms sumoms tinkamą nenutrūkstamą stebėsenos procesą. Jos taip pat reguliariai tikrina, kaip laikomasi paskolos sutartyje nustatytų sąlygų, aplinkosaugos apribojimų ir kitų teisinių reikalavimų;

c) 

skolininko įkeistos gautinos sumos yra diversifikuojamos ir nėra per daug susijusios su tuo skolininku. Esant reikšmingai teigiamai koreliacijai, nustatydamos skirtumą visai užtikrinimo priemonių grupei, įstaigos atsižvelgia į susijusios rizikos rūšis;

d) 

įstaigos nenaudoja iš asmenų ir subjektų, įskaitant patronuojamąsias įmones ir darbuotojus, susijusių su skolininku, gautinų sumų kaip reikalavimus atitinkančios kredito užtikrinimo priemonės;

e) 

įstaiga taiko dokumentais patvirtintą procesą, pagal kurį atgauna gautinas sumas kritiniais atvejais. Įstaigos turi reikiamų priemonių šioms sumoms atgauti, net jei jos paprastai patiki šią užduotį skolininkams.

210 straipsnis

Kitoms fizinėms užtikrinimo priemonėms taikomi reikalavimai

Fizinė užtikrinimo priemonė, kuri nėra nekilnojamasis turtas, laikoma reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone pagal IRB metodą, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

susitarimai dėl užtikrinimo priemonių, pagal kuriuos įstaigai suteikiama fizinė užtikrinimo priemonė, yra teisiškai veiksmingi ir įgyvendinami visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose ir suteikia galimybę tai įstaigai per pagrįstą laikotarpį realizuoti užtikrinimo priemonės vertę;

b) 

išskyrus tik 209 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas leidžiamas pirmojo prioriteto reikalavimo teises, reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone laikomas tik toks įkeitimas, kai įgyjama kreditorinio reikalavimo pirmumo teisė į užtikrinimo priemonę ir įstaiga turi pirmumo teisę visų kitų skolintojų atžvilgiu į pajamas iš realizuotos užtikrinimo priemonės;

c) 

įstaigos stebi užtikrinimo priemonės vertę reguliariai ir bent kartą per metus. Įstaigos atlieka stebėseną dažniau, kai reikšmingai pasikeičia rinkos sąlygos;

d) 

į paskolos sutartį įtraukti išsamūs užtikrinimo priemonės aprašymai ir išsamūs nurodymai dėl perkainojimo būdo bei dažnio;

e) 

įstaigos savo vidaus kredito politikos ir procedūrų dokumentuose, kuriuos galima patikrinti, aiškiai nurodo pripažįstamas fizinių užtikrinimo priemonių rūšis ir savo politiką bei praktiką dėl kiekvienos rūšies užtikrinimo priemonės tinkamo dydžio, palyginti su pozicijos suma;

f) 

įstaigų kredito politikoje, taikomoje sandorių struktūrai, nurodomi šie aspektai:

i) 

tinkami reikalavimai užtikrinimo priemonėms, atsižvelgiantį pozicijos sumą;

ii) 

gebėjimas lengvai realizuoti užtikrinimo priemonę;

iii) 

gebėjimas objektyviai nustatyti kainą arba rinkos vertę;

iv) 

kaip dažnai galima nesunkiai nustatyti tą vertę, įskaitant specialisto vertinimą;

v) 

užtikrinimo priemonės vertės kintamumas arba kintamumo koeficientas;

▼M17

g) 

atlikdamos vertinimą ir perkainojimą, įstaigos visapusiškai atsižvelgia į bet kokį užtikrinimo priemonės būklės pablogėjimą ar nusidėvėjimą, ypač daug dėmesio skirdamos laiko poveikiui užtikrinimo priemonėms, kurios kinta atsižvelgiant į tendencijas ar laiką; fizinės užtikrinimo priemonės atveju užtikrinimo priemonės nusidėvėjimas taip pat apima su ASV susijusius vertinimo aspektus, susijusius su atitinkamų Sąjungos ir valstybių narių reguliavimo tikslais bei teisės aktais nustatytais draudimais ar apribojimais, taip pat, kai aktualu tarptautiniu mastu veikiančių įstaigų atveju – trečiųjų valstybių teisiniais ir reguliavimo tikslais;

▼B

h) 

įstaigos turi teisę fiziškai tikrinti užtikrinimo priemonę. Jos taip pat turi taikyti politiką ir procedūras, skirtas jų teisei atlikti fizinį patikrinimą įgyvendinti;

i) 

suteikta užtikrinimo priemonė turi būti tinkamai apdrausta nuo galimos žalos ir įstaigos turi turėti tinkamų procedūrų tam stebėti.

▼M17

Jeigu pagal bendruosius vertybinių popierių susitarimus arba kitos formos kintamo dydžio skolininko disponuojamą užtikrinimo priemonę skolinančioji įstaiga turi pareikštą reikalavimą dėl bendrovės turto ir jeigu tas reikalavimas apima tiek turtą, kuris nėra reikalavimus atitinkanti užtikrinimo priemonė pagal IRB metodą, tiek turtą, kuris yra reikalavimus atitinkanti užtikrinimo priemonė pagal IRB metodą, įstaiga gali pripažinti pastarąjį turtą reikalavimus atitinkančiu tiesioginiu kredito užtikrinimu. Tokiu atveju tas pripažinimas priklauso nuo to, ar tas turtas atitinka užtikrinimo priemonės tinkamumo reikalavimus pagal IRB metodą, kaip nustatyta šiame skyriuje.

▼B

211 straipsnis

Reikalavimai, kad išperkamosios nuomos pozicijas būtų galima laikyti užtikrintomis

Įstaigos dėl išperkamosios nuomos sandorių atsirandančias pozicijas laiko užtikrintomis atitinkamu įkeistu išnuomotu turtu, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

tenkinamos atitinkamai 208 arba 210 straipsnyje nustatytos sąlygos dėl tam tikrų rūšių išnuomoto turto laikymo reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone;

b) 

nuomotojas patikimai valdo riziką, susijusią su nuomojamo turto panaudojimu, jo vieta, amžiumi ir planuojama naudojimo trukme, įskaitant deramą užtikrinimo priemonės vertės stebėseną;

c) 

nuomotojas turi nuosavybės teisę į turtą ir geba laiku pasinaudoti savo, kaip savininko, teisėmis;

d) 

jei tai nebuvo nustatyta skaičiuojant LGD dydį, skirtumas tarp neapmokėtos sumos ir užtikrinimo priemonės rinkos vertės nėra toks didelis, kad pernelyg padidintų išnuomotam turtui priskiriamą kredito rizikos mažėjimą.

212 straipsnis

Kitam tiesioginiam kredito užtikrinimui taikomi reikalavimai

1.  

Indėliams grynaisiais arba grynųjų pinigų atitikmens priemonėms trečiosios šalies įstaigoje 232 straipsnio 1 dalyje išdėstyta tvarka taikoma, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

skolininko pretenzija trečiosios šalies įstaigai yra atvirai įkeista arba perleista skolinančiajai įstaigai ir šis įkeitimas arba perleidimas yra teisiškai veiksmingas ir įgyvendinamas visose atitinkamose jurisdikcijose ir yra besąlyginis ir neatšaukiamas;

b) 

trečiosios šalies įstaigai yra pranešta apie įkeitimą arba perleidimą;

c) 

gavusi pranešimą, trečiosios šalies įstaiga gali mokėti įmokas tik skolinančiajai įstaigai arba kitoms šalims, bet tik gavusi išankstinį skolinančiosios įstaigos sutikimą.

2.  

Skolinančiajai įstaigai įkeisti gyvybės draudimo liudijimai laikomi reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

gyvybės draudimo liudijimas yra atvirai įkeistas arba perleistas skolinančiajai įstaigai;

b) 

įmonei, teikiančiai gyvybės draudimo paslaugas, yra pranešta apie įkeitimą arba perleidimą, ir dėl šio pranešimo be išankstinio skolinančiosios įstaigos sutikimo ji negali mokėti pagal sutartį mokėtinų sumų;

c) 

skolininkui nevykdant įsipareigojimų, skolinančioji įstaiga turi teisę anuliuoti liudijimą ir gauti išperkamąją sumą;

d) 

skolinančiajai įstaigai pranešama apie visus atvejus, kai liudijimo turėtojas nemoka įmokų pagal liudijimą;

e) 

kredito užtikrinimas yra numatytas visam paskolos terminui. Kai tai neįmanoma, nes draudimo teisiniai santykiai baigiasi dar prieš pasibaigiant paskolos teisiniams santykiams, įstaiga užtikrina, kad pagal draudimo sutartį gaunama suma iki kredito sutarties termino pabaigos būtų naudojama kaip užtikrinimo priemonė įstaigai;

f) 

įkeitimas arba perleidimas yra teisiškai veiksmingas ir įgyvendinamas visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose, kurios yra svarbios kredito sutarties sudarymo metu;

g) 

išperkamąją sumą deklaruoja įmonė, teikianti gyvybės draudimo paslaugas, ir jos negalima sumažinti;

h) 

gavusi prašymą gyvybės draudimo paslaugas teikianti įmonė turi laiku sumokėti išperkamąją sumą;

i) 

išperkamosios sumos negalima prašyti be išankstinio įstaigos sutikimo;

j) 

gyvybės draudimo paslaugas teikiančiai įmonei taikoma Direktyva 2009/138/EB arba jos veiklą prižiūri trečiosios valstybės kompetentinga institucija, kurios taikoma priežiūros ir reguliavimo tvarka yra bent lygiavertė Sąjungos taikomai tvarkai.

2

Poskirsnis

Netiesioginis kredito užtikrinimas ir su kreditu susiję vekseliai

213 straipsnis

Garantijoms ir kredito išvestinėms finansinėms priemonėms taikomi bendri reikalavimai

▼M17

1.  

Atsižvelgiant į 214 straipsnio 1 dalį, kredito užtikrinimas, atsirandantis iš garantijos arba kredito išvestinės finansinės priemonės, laikomas reikalavimus atitinkančiu netiesioginiu kredito užtikrinimu, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

kredito užtikrinimas yra tiesioginis;

b) 

kredito užtikrinimo apimtis yra aiškiai apibrėžta ir neginčijama;

c) 

kredito užtikrinimo sutartyje nėra nė vienos sąlygos, kurios vykdymo skolinančioji įstaiga negali tiesiogiai kontroliuoti ir kuri:

i) 

užtikrinimo teikėjui leistų vienašališkai anuliuoti arba pakeisti kredito užtikrinimą;

ii) 

padidintų galiojančią kredito užtikrinimo savikainą dėl užtikrintos pozicijos kredito kokybės sumažėjimo;

iii) 

galėtų trukdyti užtikrinimo teikėjui būti įsipareigojusiam laiku sumokėti išmoką, jei pradinis įsipareigojantysis asmuo nesumoka kokių nors mokėtinų įmokų arba kai baigiasi išperkamosios nuomos sutartis, kad būtų pripažinta garantuota likutinė vertė, pagal 134 straipsnio 7 dalį ir 166 straipsnio 4 dalį;

iv) 

galėtų leisti, kad užtikrinimo teikėjas sutrumpintų kredito užtikrinimo terminą;

d) 

kredito užtikrinimo sutartis yra teisiškai veiksminga ir įvykdoma visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose, kurios yra svarbios kredito sutarties sudarymo metu.

Pirmos pastraipos c punkto tikslais kredito užtikrinimo sutarties sąlyga, pagal kurią dėl netinkamo išsamaus patikrinimo arba skolinančiosios įstaigos sukčiavimo panaikinama arba sumažinama garanto siūlomo kredito užtikrinimo apimtis, nereiškia, kad tas kredito užtikrinimas negali būti laikomas atitinkančiu reikalavimus.

Pirmos pastraipos c punkto tikslais užtikrinimo teikėjas gali atlikti vienkartinį visų pagal reikalavimą mokėtinų sumų mokėjimą arba gali prisiimti būsimus įsipareigojančiojo asmens mokėjimo įsipareigojimus taikant kredito užtikrinimo sutartį.

▼B

2.  
Įstaiga įrodo kompetentingoms institucijoms, kad ji taiko sistemas, leidžiančias valdyti galimą rizikos, atsirandančios dėl jos naudojamų garantijų ir kredito išvestinių finansinių priemonių, koncentraciją. Įstaiga turi gebėti kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu parodyti, kaip jos kredito išvestinių finansinių priemonių ir garantijų naudojimo strategija yra susijusi su jos bendrojo rizikos pobūdžio valdymu.
3.  
Įstaiga įvykdo visus sutartinius ir teisės aktų nustatytus reikalavimus, taikomus jų netiesioginiam kredito užtikrinimui, ir imasi visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų jo įgyvendinimą pagal teisės aktus, taikytinus įstaigos interesams kredito užtikrinimo atžvilgiu.

Įstaiga turi būti atlikusi pakankamai teisinių patikrinimų, patvirtinančių netiesioginio kredito užtikrinimo įvykdymą visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose. Prireikus ji pakartotinai atlieka tokius patikrinimus, kad užtikrintų nuolatinį įvykdomumą.

214 straipsnis

Centrinės valdžios ir kitos viešojo sektoriaus netiesioginės garantijos

1.  

Įstaigos gali vertinti 2 dalyje nurodytas pozicijas kaip užtikrintas garantija, suteikta toje dalyje nurodytų subjektų, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

netiesioginė garantija apima visus pretenzijos kredito rizikos elementus;

b) 

ir pradinė garantija, ir netiesioginė garantija atitinka 213 straipsnyje ir 215 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus garantijoms, išskyrus tai, kad netiesioginė garantija neturi būti tiesioginė;

c) 

netiesioginė garantija yra patikima ir nėra jokių ankstesnių laikotarpių įrodymų, kad jos suma yra mažesnė už lygiavertę to subjekto tiesioginės garantijos sumą.

2.  

1 dalyje nustatytas vertinimas taikomas pozicijoms, užtikrintoms garantija, kuri pati yra netiesiogiai užtikrinta bet kurio iš šių subjektų garantija:

a) 

centrinės valdžios institucijos arba centriniai bankai;

b) 

regioninės arba vietos valdžios institucijos;

c) 

viešojo sektoriaus subjekto, kai pretenzijos jo atžvilgiu vertinamos kaip pretenzijos centrinės valdžios institucijoms pagal 116 straipsnio 4 dalį;

d) 

daugiašalio plėtros banko arba tarptautinės organizacijos, kuriems atitinkamai pagal 117 straipsnio 2 dalį ir 118 straipsnį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;

e) 

viešojo sektoriaus subjekto, kai pretenzijos jo atžvilgiu vertinamos pagal 116 straipsnio 1 ir 2 dalis.

3.  
1 dalies nuostatas įstaigos taip pat taiko pozicijai, kurią netiesiogiai garantuoja ne 2 dalyje išvardyti subjektai, jeigu tos pozicijos netiesioginę garantiją tiesiogiai garantuoja vienas iš tų subjektų ir tenkinamos 1 dalies sąlygos.

215 straipsnis

Papildomi reikalavimai garantijoms

1.  

Garantijos laikomos reikalavimus atitinkančiu netiesioginiu kredito užtikrinimu, kai tenkinamos visos 213 straipsnyje nustatytos sąlygos ir šios sąlygos:

▼M17

a) 

tam tikro nustatyto įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo arba nemokėjimo atveju skolinančioji įstaiga turi teisę atitinkamu laiku reikalauti, kad garantas sumokėtų bet kurias sumas, mokėtinas pagal pretenziją, kuriai suteiktas užtikrinimas;

▼B

b) 

garantija yra aiškiai dokumentais patvirtintas garanto prisiimtas įsipareigojimas;

c) 

tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

i) 

garantija apima visų rūšių mokėjimus, kuriuos įsipareigojantysis asmuo turėtų sumokėti pagal pretenziją;

ii) 

kai į garantiją neįtraukiami tam tikrų rūšių mokėjimai, skolinančioji įstaiga yra pakoregavusi garantijos vertę, kad ši atitiktų užtikrinimo priemonės sumos ribą.

▼M17

Garanto atliekamas mokėjimas nepriklauso nuo sąlygos, kad pirmiausia skolinančioji įstaiga turi pareikalauti įsipareigojimų įvykdymo iš įsipareigojančiojo asmens.

Kai netiesioginis kredito užtikrinimas taikomas gyvenamosios paskirties turto hipotekinėms paskoloms, 213 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunkčio ir šios dalies a punkto reikalavimus reikia atitikti tik per 24 mėnesių laikotarpį.

▼M17

2.  

Esant garantijoms, kurios suteikiamos pagal abipusės garantijos programas arba suteikiamos ar netiesiogiai garantuojamos 214 straipsnio 2 dalyje išvardytų subjektų, šio straipsnio 1 dalies a punkto ir 213 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunkčio reikalavimai laikomi įvykdytais, jei tenkinama kuri nors iš toliau nurodytų sąlygų:

a) 

atsižvelgdama į tam tikrą nustatytą pradinio įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymą arba nemokėjimą, skolinančioji įstaiga turi teisę laiku gauti laikinąjį garanto mokėjimą, tenkinantį abi šias sąlygas:

i) 

laikinasis mokėjimas yra patikimas tikėtino skolinančios įstaigos nuostolio sumos, įskaitant nuostolius, atsirandančius dėl palūkanų ir kitų rūšių mokėjimų, kuriuos skolininkas privalo atlikti, nesumokėjimo, įvertis;

ii) 

laikinasis mokėjimas yra proporcingas garantijos draudimo sumai;

b) 

skolinančioji įstaiga gali kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodyti, kad garantijos, kuri taip pat apima nuostolius, atsirandančius dėl to, kad skolininkas nesumokėjo privalomų sumokėti palūkanų ir kitų įmokų, poveikis pateisina tokį vertinimą; tas pagrindimas tinkamai dokumentuojamas ir jam taikomos specialios vidaus patvirtinimo ir audito procedūros.

▼B

216 straipsnis

Papildomi kredito išvestinėms finansinėms priemonėms taikomi reikalavimai

1.  

Kredito išvestinė finansinė priemonė laikoma reikalavimus atitinkančiu netiesioginiu kredito užtikrinimu, kai tenkinamos visos 213 straipsnyje nustatytos sąlygos ir visos šios sąlygos:

a) 

sutartyje dėl kredito išvestinės finansinės priemonės numatyti kredito įvykiai apima:

i) 

nesugebėjimą sumokėti sumų, mokėtinų pagal pagrindinės pozicijos sutarties sąlygas, galiojančias tuo metu, kai nesugebama sumokėti sumų, numatant lengvatinį laikotarpį, kuris yra lygus pagrindinės pozicijos sutarties lengvatiniam laikotarpiui arba trumpesnis;

ii) 

įsipareigojančiojo asmens bankrotą, nemokumą ar negalėjimą grąžinti savo skolų ar jo veiklos sutrikimus arba raštišką prisipažinimą, kad jis iš esmės negali grąžinti savo skolų atėjus grąžinimo terminui, ir panašius įvykius;

iii) 

pagrindinės pozicijos restruktūrizavimą, apimantį atleidimą nuo pagrindinės sumos, palūkanų arba įmokų mokėjimo ar atidėjimą, dėl kurio patiriama kredito nuostolių;

b) 

jei sutartyje dėl kredito išvestinės finansinės priemonės numatytas atsiskaitymas grynaisiais pinigais:

i) 

įstaigos taiko patikimą nuostolių vertinimo procesą;

ii) 

aiškiai nurodomas laikotarpis, per kurį galima gauti pagrindinės pozicijos įvertinimą po kredito įvykio;

c) 

jei atsiskaitymui reikia, kad būtų numatyta užtikrinimo pirkėjo teisė ir galimybė perleisti pagrindinę poziciją užtikrinimo teikėjui, pagrindinės pozicijos sąlygose numatoma, kad negalima nepagrįstai sulaikyti jokio tokiam perleidimui reikiamo sutikimo;

d) 

aiškiai nurodoma šalių, atsakingų už nustatymą, ar įvyko kredito įvykis, tapatybė;

e) 

už kredito įvykio nustatymą atsako ne tik užtikrinimo teikėjas;

f) 

užtikrinimo pirkėjas turi teisę arba galimybę informuoti užtikrinimo teikėją apie kredito įvykį.

Kai kredito įvykiai neapima pagrindinės pozicijos restruktūrizavimo, kaip aprašyta a punkto iii papunktyje, kredito užtikrinimas vis tiek gali būti atitinkantis reikalavimus sumažinus jo vertę, kaip nurodyta 233 straipsnio 2 dalyje.

2.  

Nesutapimas tarp pagrindinės pozicijos ir kredito išvestinės finansinės priemonės pagrindinės pozicijos arba tarp pagrindinės pozicijos ir įsipareigojimo, naudojamo nustatant, ar įvyko kredito įvykis, leistinas tik tada, kai tenkinamos abi šios sąlygos:

a) 

kredito išvestinės finansinės priemonės pagrindinė pozicija arba įsipareigojimas, naudojamas nustatant, ar įvyko kredito įvykis, atsižvelgiant į situaciją, vertinami taikant vienodą (pari passu) arba mažesnį prioritetą nei pagrindinė pozicija;

b) 

pagrindinės pozicijos ir kredito išvestinės finansinės priemonės pagrindinės pozicijos arba įsipareigojimo, naudojamo nustatant, ar įvyko kredito įvykis, atsižvelgiant į situaciją, įsipareigojantysis asmuo yra tas pats, taip pat yra taikomos priešpriešinio įsipareigojimų neįvykdymo ir priešpriešinio išankstinio nutraukimo sąlygos, kurių vykdymas užtikrinamas teisinėmis priemonėmis.

▼M17

3.  

Nukrypstant nuo 1 dalies, įmonės pozicijai, kuriai taikoma kredito išvestinė finansinė priemonė, tos dalies a punkto iii papunktyje nurodyto kredito įvykio išvestinių finansinių priemonių sutartyje nurodyti neprivaloma, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

norint pakeisti pagrindinės įmonės pozicijos terminą, pagrindinę sumą, atkarpą, valiutą ar pirmumo statusą, reikia 100 % balsų;

b) 

juridiniu adresu, kuriuo valdoma įmonės pozicija, galioja nusistovėjęs bankroto kodeksas, pagal kurį bendrovė gali reorganizuotis ir restruktūrizuotis ir kuriame numatomas tvarkingas kreditorinių reikalavimų sureguliavimas.

Jei šios dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos netenkinamos, kredito užtikrinimas vis tiek gali būti laikomas atitinkančiu reikalavimus, taikant vertės sumažinimą, kaip nurodyta 233 straipsnio 2 dalyje.

▼M17 —————

▼B

4

Skirsnis

Kredito rizikos mažinimo poveikio apskaičiavimas

1

Poskirsnis

Tiesioginis kredito užtikrinimas

218 straipsnis

Su kreditu susiję vekseliai

Investicijos į skolinančiosios įstaigos išleistus su kreditu susijusius vekselius gali būti laikomos piniginėmis užtikrinimo priemonėmis apskaičiuojant tiesioginio kredito užtikrinimo poveikį pagal šį poskirsnį, jei kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris, numatytas su kreditu susijusiame vekselyje, gali būti reikalavimus atitinkantis netiesioginis kredito užtikrinimas. Nustatydama, ar kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris, numatytas su kreditu susijusiame vekselyje, yra reikalavimus atitinkantis netiesioginis kredito užtikrinimas, įstaiga gali atsižvelgti į tai, ar įvykdyta 194 straipsnio 6 dalies c punkte nustatyta sąlyga.

▼M17

219 straipsnis

Balansiniai užskaitos sandoriai

Paskolas skolinančiajai įstaigai ir indėlius joje, kuriems taikomi balansiniai užskaitos sandoriai, apskaičiuodamos tiesioginio kredito užtikrinimo poveikį toms paskoloms skolinančiajai įstaigai ir indėliams joje, kuriems taikomi balansiniai užskaitos sandoriai, tos įstaigos laiko piniginėmis užtikrinimo priemonėmis.

▼B

220 straipsnis

▼M17

Priežiūrinių kintamumo koregavimų metodo taikymas pagrindiniams užskaitos sandoriams

1.  
Įstaigos, apskaičiuojančios „visiškai koreguotą pozicijos vertę“ (E*) pozicijoms, kurioms taikomas reikalavimus atitinkantis pagrindinis užskaitos sandoris, apimantis vertybinių popierių finansavimo sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius, apskaičiuoja kintamumo koregavimus, kuriuos jos turi atlikti, naudodamos priežiūrinių kintamumo koregavimų metodą, išdėstytą 223–227 straipsniuose išsamiojo finansinės užtikrinimo priemonės metodo atvejui.

▼B

2.  

Apskaičiuodamos E*, įstaigos:

a) 

apskaičiuoja kiekvienos vertybinių popierių grupės arba kiekvienos biržos prekių rūšies grynąją poziciją ii papunktyje nurodytą sumą atimdamos iš i papunktyje nurodytos sumos:

i) 

pagal pagrindinį užskaitos sandorį paskolintų, parduotų arba pristatytų tos pačios grupės vertybinių popierių arba tos pačios rūšies biržos prekių bendroji vertė;

ii) 

pagal pagrindinį užskaitos sandorį pasiskolintų, nupirktų arba gautų tos pačios grupės vertybinių popierių arba tos pačios rūšies biržos prekių bendroji vertė;

b) 

apskaičiuoja grynąją poziciją kiekviena valiuta, išskyrus pagrindinio užskaitos sandorio atsiskaitymo valiutą, ii papunktyje nurodytą sumą atimdamos iš i papunktyje nurodytos sumos:

i) 

pagal pagrindinį užskaitos sandorį paskolintų, parduotų arba pristatytų vertybinių popierių, išreikštų ta valiuta, bendrosios vertės ir pagal tą sandorį paskolintos arba perleistos pinigų sumos, išreikštos ta valiuta, suma;

ii) 

pagal pagrindinį užskaitos sandorį pasiskolintų, nupirktų arba gautų vertybinių popierių, išreikštų ta valiuta, bendrosios vertės ir pagal tą sandorį pasiskolintos arba gautos pinigų sumos, išreikštos ta valiuta, suma;

▼M17

c) 

taiko kintamumo koregavimo vertę arba, kai tinkama, absoliučiosios vertės kintamumo koregavimą, tinkamą tam tikrai vertybinių popierių grupei arba tam tikrai biržos prekių rūšiai, tos vertybinių popierių grupės vertybinių popierių teigiamos arba neigiamos grynosios pozicijos absoliučiajai vertei arba tos biržos prekių rūšies biržos prekėms;

▼B

d) 

taiko užsienio valiutos kurso rizikos (fx) kintamumo koregavimą grynajai teigiamai arba neigiamai pozicijai kiekviena valiuta, išskyrus pagrindinio užskaitos sandorio atsiskaitymo valiutą.

▼M17

3.  

Įstaigos apskaičiuoja E * pagal šią formulę:

čia:

i

= indeksas, žymintis visus atskirus vertybinius popierius, biržos prekes arba pinigų srauto pozicijas pagal susitarimą, kurie yra paskolinami, parduodami susitarus juos atpirkti arba kuriuos įstaiga pateikia sandorio šaliai;

j

= indeksas, žymintis visus atskirus vertybinius popierius, biržos prekes arba pinigų srauto pozicijas pagal susitarimą, kurie yra pasiskolinti, nupirkti susitarus juos perparduoti arba kuriuos turi įstaiga;

k

= indeksas, žymintis visas atskiras valiutas, kuriomis išreikšti bet kokie vertybiniai popieriai, biržos prekės ar pinigų srauto pozicijos pagal susitarimą;

Ei

= tam tikros vertybinių popierių biržos prekės arba pinigų srauto pozicijos i, kuri yra paskolinta, parduota susitarus ją atpirkti arba pateikta sandorio šaliai pagal susitarimą, kuris būtų taikomas nesant kredito užtikrinimo, pozicijos vertė, kai įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas atitinkamai pagal 2 arba 3 skyrių;

Cj

= tam tikro vertybinio popieriaus, biržos prekės arba pinigų srauto pozicijos j, kuri yra pasiskolinta arba nupirkta susitarus ją perparduoti arba kurią įstaiga turi pagal sutartį, vertė;

= grynoji (teigiama arba neigiama) pozicija tam tikra k valiuta, išskyrus sandorio atsiskaitymo valiutą, kaip apskaičiuojama pagal 2 dalies b punktą;

= užsienio valiutos k kurso kintamumo koregavimas;

Enet

= sandorio grynoji pozicija, apskaičiuojama taip:

čia:

l

= indeksas, žymintis visas atskiras tų pačių vertybinių popierių grupes ir visas skirtingas tų pačių biržos prekių rūšis sandoryje;

= tam tikros sandorio vertybinių popierių grupės l arba tam tikros rūšies biržos prekių l grynoji pozicija (teigiama arba neigiama), apskaičiuota pagal 2 dalies a punktą;

= kintamumo koregavimas, tinkamas tam tikrai vertybinių popierių grupei l arba tam tikros rūšies biržos prekėms l, nustatytas pagal 2 dalies c punktą; ženklas nustatomas taip:

a) 

jis turi teigiamą ženklą, kai vertybinių popierių grupė l yra skolinama, parduodama susitarus ją atpirkti arba dalyvauja sandoryje panašiai, kaip vertybinių popierių skolinimo arba atpirkimo sandorio atveju;

b) 

jis turi neigiamą ženklą, kai vertybinių popierių grupė l yra pasiskolinama, nuperkama susitarus ją perparduoti arba dalyvauja sandoryje panašiai, kaip vertybinių popierių skolinimosi arba atvirkštinio atpirkimo sandorio atveju;

N

= bendras tų pačių vertybinių popierių skirtingų grupių ir tų pačių biržos prekių skirtingų rūšių skaičius sandoryje; atliekant šį skaičiavimą tos grupės ir rūšys , kurių vertė yra mažesnė nei , neįskaičiuojamos;

Egross

= sutarties bendroji pozicija, apskaičiuojama taip:

.

▼B

4.  
Apskaičiuodamos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas atpirkimo sandoriams arba vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams arba kitiems kapitalo rinkos veikiamiems sandoriams, kuriems taikomi pagrindiniai užskaitos sandoriai, įstaigos taiko pagal 3 dalį apskaičiuotą E* kaip sandorio šalies pozicijos vertę, kai pozicija atsiranda iš sandorių, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos sandoris 113 straipsnio tikslais, taikydamos standartizuotą metodą, arba 3 skyriaus tikslais, taikydamos IRB metodą.
5.  
2 ir 3 dalių tikslais „vertybinių popierių grupė“ – tai vertybiniai popieriai, kuriuos išleido tas pats emitentas, kurių emisijos datos yra tokios pačios, kurių terminai yra tokie patys, kuriems taikomos tos pačios sąlygos ir tas pats realizavimo laikotarpis, kaip atitinkamai nurodyta 224 ir 225 straipsniuose.

221 straipsnis

Vidaus modelių metodo taikymas pagrindiniams užskaitos sandoriams

▼M17

1.  
Apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams arba kitiems kapitalo rinkos veikiamiems sandoriams, išskyrus išvestinių finansinių priemonių sandorius, kuriems taikomas reikalavimus atitinkantis pagrindinis užskaitos sandoris, atitinkantis 6 skyriaus 7 skirsnyje nustatytus reikalavimus, įstaiga gali apskaičiuoti sandorio visiškai pakoreguotą pozicijos vertę (E*) taikydama vidaus modelių metodą, jei įstaiga tenkina 2 dalyje nustatytas sąlygas.
2.  

Įstaiga gali taikyti vidaus modelių metodą, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

įstaiga taiko tą metodą tik pozicijoms, kurių pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal 3 skyriuje nustatytą IRB metodą;

b) 

taikyti tą metodą įstaigai leido jos kompetentinga institucija.

3.  
Įstaiga, kuri taiko vidaus modelių metodą, jį taiko visoms sandorio šalims ir vertybiniams popieriams, išskyrus nereikšmingus portfelius – jiems ji gali taikyti 220 straipsnyje nustatytą priežiūrinių kintamumo koregavimų metodą.

▼B

4.  

Kompetentingos institucijos leidžia įstaigai taikyti vidaus modelių metodą tik kai jos įsitikina, kad įstaigos sistema, skirta valdyti rizikai, atsirandančiai dėl sandorių, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos sandoris, yra iš esmės patikima bei nuosekliai įgyvendinama, ir kai laikomasi šių kokybės standartų:

a) 

vidaus rizikos vertinimo modelis, taikomas galimam sandorių kainos kintamumui apskaičiuoti, yra glaudžiai integruotas į įstaigos kasdienio rizikos valdymo procesą ir naudojamas kaip pagrindas teikti informaciją įstaigos vyresniajai vadovybei apie rizikos pozicijas;

b) 

įstaigoje veikia rizikos kontrolės skyrius, kuris atitinka visus šiuos reikalavimus:

i) 

yra nepriklausomas nuo verslu užsiimančių skyrių ir atsiskaito tiesiogiai vyresniajai vadovybei;

ii) 

atsako už įstaigos rizikos valdymo sistemos kūrimą ir įgyvendinimą;

iii) 

kasdien rengia ir analizuoja informaciją apie rizikos vertinimo modelio rezultatus ir atitinkamas priemones, taikytinas atsižvelgiant į pozicijų apribojimus;

c) 

rizikos kontrolės skyriaus kasdien parengtą informaciją peržiūri atitinkamo lygio vadovybė, turinti pakankamai įgaliojimų sumažinti prisiimtas pozicijas ir bendrą rizikos poziciją;

d) 

įstaigos rizikos kontrolės skyriuje yra pakankamai darbuotojų, kvalifikuotų taikyti sudėtingus modelius;

e) 

įstaiga yra nustačiusi procedūras stebėti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi dokumentuose nustatytos vidaus politikos ir kontrolės procedūrų, susijusių su bendruoju rizikos vertinimo sistemos veikimu;

f) 

turima įrodymų, kad taikant įstaigos modelius pakankamai tiksliai vertinama rizika, ir tai galima pademonstruoti atliekant jos rezultatų grįžtamąjį patikrinimą naudojant bent vienų metų duomenis;

g) 

įstaiga dažnai vykdo griežtą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą; vyresnioji vadovybė peržiūri tokių tikrinimų rezultatus ir atsižvelgia į juos nustatydama politiką ir apribojimus;

h) 

įstaiga atlieka nepriklausomą savo rizikos vertinimo sistemos auditą, kuris yra jos nuolatinio vidaus audito proceso dalis. Tikrinama verslu užsiimančių skyrių ir nepriklausomo rizikos kontrolės skyriaus veikla;

i) 

bent kartą per metus įstaiga atlieka savo rizikos valdymo sistemos patikrinimą;

j) 

vidaus modelis atitinka 292 straipsnio 8 ir 9 dalyse ir 294 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5.  
Įstaigos vidaus rizikos vertinimo modelis apima pakankamai rizikos veiksnių, kad būtų galima atsižvelgti į visų rūšių reikšmingą kainų riziką.

Įstaiga gali naudoti empirines koreliacijas tarp rizikos kategorijų ir tarp veiksnių tam tikroje kategorijoje, jeigu jų koreliacijų skaičiavimo sistema yra patikima ir nuosekliai įgyvendinama.

6.  

Įstaigos, taikančios vidaus modelių metodą, apskaičiuoja E* pagal tokią formulę:

čia:

Ei

=

pozicijos vertė kiekvienai atskirai pozicijai i pagal sandorį, kuri būtų taikoma nesant kredito užtikrinimo, kai įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas taikydamos standartizuotą metodą arba kai jos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas taikydamos IRB metodą;

Ci

=

pasiskolintų, nupirktų arba gautų vertybinių popierių vertė arba pasiskolintų ar gautų pinigų vertė kiekvienos tokios pozicijos i atžvilgiu.

Įstaigos, apskaičiuodamos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas taikydamos vidaus modelius, šiuo tikslu naudoja prieš tai buvusios darbo dienos modelių rezultatus.

7.  

Galimam vertės pokyčiui apskaičiuoti, kaip nurodyta 6 dalyje, taikomi visi toliau nurodyti standartai:

a) 

jis apskaičiuojamas bent kartą per dieną;

b) 

taikomas 99 % procentilio vienpusis pasikliautinasis intervalas;

c) 

taikomas 5 dienų lygiavertis realizavimo laikotarpis, išskyrus sandorius, kurie nėra vertybinių popierių atpirkimo sandoriai arba vertybinių popierių skolinimo ar skolinimosi sandoriai; pastariesiems nustatomas 10 dienų lygiavertis realizavimo laikotarpis;

d) 

taikomas ne trumpesnis kaip vienų metų duomenų efektyvusis stebėjimo laikotarpis, išskyrus atvejus, kai dėl labai sustiprėjusio kainų svyravimo gali būti taikomas trumpesnis stebėjimo laikotarpis;

e) 

skaičiuojant naudojamas duomenų rinkinys atnaujinamas kas trys mėnesiai.

Kai įstaiga yra sudariusi atpirkimo sandorį, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorį ir garantinės įmokos skolinimo arba panašų sandorį arba užskaitos grupę, kurie atitinka 285 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus kriterijus, trumpiausias laikymo laikotarpis suderinamas su garantinės įmokos rizikos laikotarpiu, kuris būtų taikomas pagal tas dalis, kartu taikant 285 straipsnio 5 dalį.

▼M17 —————

▼B

9.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

kas sudaro nereikšmingą portfelį 3 dalies tikslais;

b) 

kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar vidaus modelis yra patikimas ir nuosekliai įgyvendinamas 4 ir 5 dalių bei pagrindinių užskaitos sandorių tikslais.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

222 straipsnis

Paprastasis finansinės užtikrinimo priemonės metodas

1.  
Įstaigos gali taikyti paprastąjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą tik kai jos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas taikydamos standartizuotą metodą. Įstaiga negali kartu taikyti paprastojo finansinės užtikrinimo priemonės metodo ir išsamiojo finansinės užtikrinimo priemonės metodo, išskyrus 148 straipsnio 1 dalies ir 150 straipsnio 1 dalies tikslais. Įstaigos negali pasirinktinai taikyti šią išimtį siekdamos, kad būtų sumažintas nuosavų lėšų reikalavimas, arba siekdama naudotis reguliaciniu arbitražu.
2.  
Taikydamos paprastąjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą įstaigos priskiria reikalavimus atitinkančiai finansinei užtikrinimo priemonei vertę, lygią jos rinkos vertei, kaip nustatoma pagal 207 straipsnio 4 dalies d punktą.

▼M17

3.  
Įstaigos priskiria toms pozicijų verčių dalims, kurios yra užtikrintos reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės rinkos verte, tokį rizikos koeficientą, kokį jos priskirtų pagal 2 skyrių, jei skolinančioji įstaiga turėtų tiesioginę poziciją užtikrinimo priemonės atžvilgiu. Tuo tikslu I priede nurodyto nebalansinio straipsnio pozicijos vertė yra lygi 100 % straipsnio vertės, o ne pozicijos vertei, nurodytai 111 straipsnio 2 dalyje.

▼B

4.  
Įstaigos priskiria 0 % rizikos koeficientą pozicijos užtikrintai daliai, jei pozicija atsiranda iš atpirkimo sandorio arba vertybinių popierių skolinimo ar skolinimosi sandorių, atitinkančių 227 straipsnyje nustatytus kriterijus. Jei sandorio šalis nėra pagrindinis rinkos dalyvis, įstaigos priskiria 10 % rizikos koeficientą.
5.  
Atsižvelgdamos į užtikrinimo laipsnį, įstaigos priskiria 0 % rizikos koeficientą pozicijų vertėms, nustatomoms pagal 6 skyrių išvestinėms finansinėms priemonėms, išvardytoms II priede ir, jei kasdien atliekamas vertinimas rinkos kainomis, užtikrintoms pinigais arba pinigų atitikmens priemonėmis, jei nėra valiutų nesutapimų.

Atsižvelgdamos į užtikrinimo laipsnį, įstaigos priskiria 10 % rizikos koeficientą tokių sandorių pozicijų vertėms, užtikrintoms centrinės valdžios institucijų ar centrinių bankų išleistais skolos vertybiniais popieriais, kuriems pagal 2 skyrių priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.

6.  

Kitiems 4 ir 5 dalyse nenurodytiems sandoriams įstaigos gali priskirti 0 % rizikos koeficientą, kai pozicija ir užtikrinimo priemonė yra išreikštos ta pačia valiuta ir tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

a) 

užtikrinimo priemonė yra indėlis arba pinigų atitikmens priemonė;

b) 

užtikrinimo priemonė yra centrinės valdžios institucijų ar centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai, kuriems pagal 114 straipsnį galima taikyti 0 % rizikos koeficientą, ir jos rinkos vertė diskontuota 20 %.

7.  

5 ir 6 dalių tikslais centrinės valdžios institucijų arba centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai apima:

a) 

regioninės arba vietos valdžios institucijų išleistus skolos vertybinius popierius, kurių pozicijos pagal 115 straipsnį vertinamos kaip centrinės valdžios institucijų, kurių jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje tos institucijos yra įsteigtos, pozicijos;

b) 

daugiašalių plėtros bankų išleistus skolos vertybinius popierius, kuriems pagal 117 straipsnio 2 dalį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;

c) 

tarptautinių organizacijų išleistus skolos vertybinius popierius, kuriems pagal 118 straipsnį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;

d) 

viešojo sektoriaus subjektų išleistus skolos vertybinius popierius, kurių pozicijos vertinamos kaip centrinės valdžios institucijų pozicijos pagal 116 straipsnio 4 dalį.

223 straipsnis

Išsamusis finansinės užtikrinimo priemonės metodas

1.  
Siekdamos atsižvelgti į kainos kintamumą, įstaigos, vertindamos finansinę užtikrinimo priemonę pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, taiko kintamumo koregavimus užtikrinimo priemonės rinkos vertei, kaip nustatyta 224–227 straipsniuose.

Kai užtikrinimo priemonė yra išreikšta valiuta, kuri skiriasi nuo pagrindinės pozicijos valiutos, įstaigos prideda valiutos kintamumą atspindintį koregavimą prie kintamumo koregavimo, atitinkančio užtikrinimo priemonę, kaip nustatyta 224–227 straipsniuose.

Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių, įeinančių į užskaitos sandorius, kompetentingų institucijų pripažįstamus pagal 6 skyrių, atveju įstaigos taiko valiutos kintamumą atspindintį kintamumo koregavimą tada, kai yra nesutapimas tarp užtikrinimo priemonės valiutos ir atsiskaitymo valiutos. Net tais atvejais, kai pagal sandorius, įeinančius į užskaitos sandorį, naudojamos kelios valiutos, įstaigos taiko tik vieną kintamumo koregavimą.

2.  

Įstaigos apskaičiuoja užtikrinimo priemonės, į kurią turi atsižvelgti, pagal kintamumą pakoreguotą vertę (CVA) taip:

čia:

C

=

užtikrinimo priemonės vertė;

HC

=

užtikrinimo priemonei tinkamas kintamumo koregavimas, apskaičiuotas pagal 224 ir 227 straipsnius;

Hfx

=

tinkamas kintamumo koregavimas dėl valiutų nesutapimo, apskaičiuotas pagal 224 ir 227 straipsnius.

Įstaigos taiko šioje dalyje nurodytą formulę skaičiuodamos pagal kintamumą pakoreguotą užtikrinimo priemonės vertę visiems sandoriams, išskyrus sandorius, kuriems taikomi pripažinti pagrindiniai užskaitos sandoriai, atitinkantys 220 ir 221 straipsnių nuostatas.

3.  

Įstaigos apskaičiuoja pozicijos, į kurią turi atsižvelgti, pagal kintamumą pakoreguotą vertę (EVA) taip:

čia:

E

=

pozicijos vertė, kuri būtų nustatyta atitinkamai pagal 2 arba 3 skyrių, jei pozicija nebūtų užtikrinta;

HE

=

poziciją atitinkantis kintamumo koregavimas, kaip apskaičiuota pagal 224 ir 227 straipsnius.

▼M8

Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių atvejais įstaigos, taikydamos 6 skyriaus 6 skirsnyje nustatytą metodą, EVA apskaičiuoja taip:

EVA = E.

▼M17

4.  

Apskaičiuojant E pagal 3 dalį taikomos šios nuostatos:

a) 

kai įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas taikydamos standartizuotą metodą, I priede nurodyto nebalansinio straipsnio pozicijos vertė yra 100 % to straipsnio vertės, o ne 111 straipsnio 2 dalyje nurodyta pozicijos vertė;

b) 

nebalansiniams straipsniams, išskyrus išvestines finansines priemones, kurioms taikomas IRB metodas, įstaigos savo pozicijų vertes apskaičiuoja taikydamos 100 % CCF, o ne SA-CCF arba IRB-CCF, kaip numatyta 166 straipsnio 8, 8a ir 8b dalyse.

▼B

5.  

Įstaigos, atsižvelgdamos ir į užtikrinimo priemonės kintamumą, ir į jos rizikos mažinimo poveikį, apskaičiuoja visiškai koreguotą pozicijos vertę (E*) taip:

čia:

EVA

=

pagal kintamumą pakoreguota pozicijos vertė, apskaičiuota pagal 3 dalį;

CVAM

=

CVA, papildomai koreguota dėl bet kokių terminų nesutapimų pagal 5 skirsnio nuostatas.

▼M8

Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių atvejais įstaigos, taikydamos 6 skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniuose nustatytus metodus, atsižvelgia į užtikrinimo priemonės rizikos mažinimo poveikį pagal 6 skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniuose išdėstytas nuostatas, jei taikytina.

▼M17

6.  
Įstaigos apskaičiuoja kintamumo koregavimus, taikydamos 224–227 straipsniuose nurodytą priežiūrinių kintamumo koregavimų metodą.

▼B

7.  

Kai užtikrinimo priemonė sudaryta iš kelių reikalavimus atitinkančių straipsnių, įstaigos apskaičiuoja kintamumo koregavimą (H) taip:

čia:

ai

=

reikalavimus atitinkančio straipsnio i vertės dalis bendroje užtikrinimo priemonės vertėje;

Hi

=

reikalavimus atitinkančiam straipsniui i taikomas kintamumo koregavimas.

224 straipsnis

Priežiūrinis kintamumo koregavimas pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą

1.  

Kintamumo koregavimai, įstaigų taikomi pagal priežiūrinių kintamumo koregavimų metodą, jei perkainojimas atliekamas kasdien, yra tokie, kaip nustatyta šios dalies 1–4 lentelėse.

KINTAMUMO KOREGAVIMAI

▼M17



1 lentelė

Kredito kokybės žingsnis, su kuriuo siejamas skolos vertybinio popieriaus kredito rizikos vertinimas

Likutinis terminas (m), išreikštas metais

Kintamumo koregavimai, taikomi 197 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų emitentų išleistiems skolos vertybiniams popieriams

Kintamumo koregavimai, taikomi 197 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytų emitentų išleistiems skolos vertybiniams popieriams

Kintamumo koregavimai, taikomi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms ir tenkinantys 197 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytus kriterijus

 

 

20 dienų realizavimo laikotarpis (%)

10 dienų realizavimo laikotarpis (%)

5 dienų realizavimo laikotarpis (%)

20 dienų realizavimo laikotarpis (%)

10 dienų realizavimo laikotarpis (%)

5 dienų realizavimo laikotarpis (%)

20 dienų realizavimo laikotarpis (%)

10 dienų realizavimo laikotarpis (%)

5 dienų realizavimo laikotarpis (%)

1

m ≤ 1

0,707

0,5

0,354

1,414

1

0,707

2,828

2

1,414

 

1 < m ≤ 3

2,828

2

1,414

4,243

3

2,121

11,314

8

5,657

 

3 < m ≤ 5

2,828

2

1,414

5,657

4

2,828

11,314

8

5,657

 

5 < m ≤ 10

5,657

4

2,828

8,485

6

4,243

22,627

16

11,314

 

m > 10

5,657

4

2,828

16,971

12

8,485

22,627

16

11,314

2–3

m ≤ 1

1,414

1

0,707

2,828

2

1,414

5,657

4

2,828

 

1 < m ≤ 3

4,243

3

2,121

5,657

4

2,828

16,971

12

8,485

 

3 < m ≤ 5

4,243

3

2,121

8,485

6

4,243

16,971

12

8,485

 

5 < m ≤ 10

8,485

6

4,243

16,971

12

8,485

33,941

24

16,971

 

m > 10

8,485

6

4,243

28,284

20

14,142

33,941

24

16,971

4

visi

21,213

15

10,607

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma



2 lentelė

Kredito kokybės žingsnis, su kuriuo siejamas trumpalaikio skolos vertybinio popieriaus kredito rizikos vertinimas

Likutinis terminas (m), išreikštas metais

Kintamumo koregavimai, taikomi 197 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų emitentų išleistiems skolos vertybiniams popieriams su trumpalaikiais kredito rizikos vertinimais

Kintamumo koregavimai, taikomi 197 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytų emitentų išleistiems skolos vertybiniams popieriams su trumpalaikiais kredito rizikos vertinimais

Kintamumo koregavimai, taikomi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, atitinkančioms 197 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytus kriterijus, su trumpalaikiais kredito rizikos vertinimais

 

 

20 dienų realizavimo laikotarpis (%)

10 dienų realizavimo laikotarpis (%)

5 dienų realizavimo laikotarpis (%)

20 dienų realizavimo laikotarpis (%)

10 dienų realizavimo laikotarpis (%)

5 dienų realizavimo laikotarpis (%)

20 dienų realizavimo laikotarpis (%)

10 dienų realizavimo laikotarpis (%)

5 dienų realizavimo laikotarpis (%)

1

 

0,707

0,5

0,354

1,414

1

0,707

2,828

2

1,414

2–3

 

1,414

1

0,707

2,828

2

1,414

5,657

4

2,828



3 lentelė

Kiti užtikrinimo priemonių ar pozicijų tipai

 

20 dienų realizavimo laikotarpis (%)

10 dienų realizavimo laikotarpis (%)

5 dienų realizavimo laikotarpis (%)

Pagrindinio indekso akcijos, pagrindinio indekso konvertuojamosios obligacijos

28,284

20

14,142

Kitos akcijos ar konvertuojamosios obligacijos, įtrauktos į pripažintos biržos sąrašus

42,426

30

21,213

Pinigai

0

0

0

Luitinis auksas

28,284

20

14,142



4 lentelė

Kintamumo koregavimas esant valiutų nesutapimui (Hfx)

20 dienų realizavimo laikotarpis (%)

10 dienų realizavimo laikotarpis (%)

5 dienų realizavimo laikotarpis (%)

11,314

8

5,657

▼B

2.  

Apskaičiuojant kintamumo koregavimus pagal 1 dalį taikomos šios sąlygos:

a) 

užtikrintiesiems skolinimo sandoriams taikomas 20 darbo dienų realizavimo laikotarpis;

b) 

atpirkimo sandoriams, išskyrus atvejus, kai tokie sandoriai apima biržos prekių arba garantuotų teisių, susijusių su nuosavybės teise į biržos prekes, perleidimą, ir vertybinių popierių skolinimo arba skolinimosi sandoriams taikomas 5 darbo dienų realizavimo laikotarpis;

c) 

kitiems kapitalo rinkos veikiamiems sandoriams taikomas 10 darbo dienų realizavimo laikotarpis.

Kai įstaiga yra sudariusi sandorį arba užskaitos grupę, kurie atitinka 285 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus kriterijus, trumpiausias laikymo laikotarpis suderinamas su garantinės įmokos rizikos laikotarpiu, kuris būtų taikomas pagal tas dalis.

3.  
1 dalies 1–4 lentelėse, taip pat 4–6 dalyse kredito kokybės žingsnis, su kuriuo siejamas skolos vertybinio popieriaus kredito rizikos vertinimas, yra kredito kokybės žingsnis, su kuriuo EBI sieja kredito rizikos vertinimą pagal 2 skyrių.

Nustatant kredito kokybės žingsnį, su kuriuo turi būti siejamas skolos vertybinio popieriaus kredito rizikos vertinimas, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, taip pat taikoma 197 straipsnio 7 dalis.

4.  
Reikalavimų neatitinkančiais pripažintiems vertybiniams popieriams arba biržos prekėms, kurie perkami arba parduodami pagal atpirkimo sandorius arba vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius, kintamumo koregavimas yra toks pats kaip ir akcijoms, kurios įtrauktos į pripažintos biržos sąrašus, tačiau neįtrauktos į pagrindinį indeksą.
5.  
KIS reikalavimus atitinkančiais pripažintų investicinių vienetų kintamumo koregavimas apskaičiuojamas kaip kintamumo koregavimų, kurie būtų taikomi, atsižvelgiant į 2 dalyje nurodytą sandorio realizavimo laikotarpį, turtui, į kurį subjektas investavo, svertinis vidurkis.

Jei turtas, į kurį subjektas investavo, įstaigai nėra žinomas, kintamumo koregavimas apskaičiuojamas kaip didžiausia kintamumo koregavimo suma, taikytina bet kuriam turtui, į kurį subjektas turi teisę investuoti.

▼M9

6.  
Įstaigų arba investicinių įmonių išleistiems nereitinguotiems skolos vertybiniams popieriams, atitinkantiems 197 straipsnio 4 dalyje išdėstytus atitikimo reikalavimams kriterijus, kintamumo koregavimai yra tokie patys kaip ir įstaigų arba įmonių išleistiems vertybiniams popieriams, kurių išorinis kredito rizikos vertinimas siejamas su 2 arba 3 kredito kokybės žingsniu.

▼M17 —————

▼M17

226 straipsnis

Kintamumo koregavimo padidinimas pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą

224 straipsnyje nurodyti kintamumo koregavimai – tai kintamumo koregavimai, kuriuos įstaiga taiko tuo atveju, jei kasdien atliekamas perkainojimas. Kai perkainojimas atliekamas ne kiekvieną dieną, įstaigos taiko didesnius kintamumo koregavimus. Įstaigos apskaičiuoja šiuos koregavimus padidindamos kasdienius perkainojimo kintamumo koregavimus pagal šią laiko kvadratinės šaknies formulę:

čia:

H

= taikytinas kintamumo koregavimas;

HM

= kintamumo koregavimas, kai perkainojimas atliekamas kasdien;

NR

= faktinis darbo dienų skaičius tarp perkainojimų;

TM

= atitinkamos sandorio rūšies likvidavimo laikotarpis.

▼B

227 straipsnis

0 % kintamumo koregavimo taikymo sąlygos pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą

▼M17

1.  
Įstaigos, kurios taiko 224 straipsnyje nurodytą priežiūrinių kintamumo koregavimų metodą, atpirkimo sandoriams ir vertybinių popierių skolinimo arba skolinimosi sandoriams vietoj pagal 224 ir 226 straipsnius apskaičiuotų kintamumo koregavimų gali taikyti 0 % kintamumo koregavimą, jei tenkinamos šio straipsnio 2 dalies a–h punktuose nustatytos sąlygos. 221 straipsnyje nustatytą vidaus modelių metodą taikančios įstaigos šiame straipsnyje nustatytos tvarkos netaiko.

▼B

2.  

Įstaigos gali taikyti 0 % kintamumo koregavimą, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

ir pozicija, ir užtikrinimo priemonė yra grynieji pinigai arba centrinės valdžios institucijų ar centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai, apibrėžti 197 straipsnio 1 dalies b punkte, kuriems pagal 2 skyrių gali būti priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;

b) 

ir pozicija, ir užtikrinimo priemonė išreikštos ta pačia valiuta;

c) 

arba sandorio terminas yra ne ilgesnis kaip viena diena, arba kasdien įvertinamos ir pozicijos, ir užtikrinimo priemonės rinkos kainomis ar kasdien koreguojama jų garantinė įmoka;

d) 

laikotarpis tarp paskutinio įvertinimo rinkos kainomis prieš tai, kai sandorio šalis nesugebėjo pakoreguoti garantinės įmokos, ir užtikrinimo priemonės realizavimo yra ne ilgesnis kaip keturios darbo dienos;

e) 

už sandorį atsiskaitoma tai sandorio rūšiai tinkamoje patikrintoje atsiskaitymo sistemoje;

f) 

sutarties arba sandorio dokumentai yra standartiniai dokumentai, rinkoje taikomi atpirkimo sandoriams arba vertybinių popierių skolinimo ar skolinimosi sandoriams tais vertybiniais popieriais;

g) 

sandoris reglamentuojamas dokumentais, kuriuose nurodoma, kad sandorio šaliai neįvykdžius įsipareigojimo pateikti pinigus ar vertybinius popierius arba garantinę įmoką arba kitais įsipareigojimų neįvykdymo atvejais sandoris nedelsiant nutraukiamas;

h) 

kompetentingos institucijos sandorio šalį laiko pagrindiniu rinkos dalyviu.

3.  

2 dalies h punkte nurodytais pagrindiniais rinkos dalyviais laikomi šie subjektai:

a) 

197 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti subjektai, kurių pozicijoms pagal 2 skyrių priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;

b) 

įstaigos;

▼M9

ba) 

investicinės įmonės;

▼B

c) 

kitos finansų įmonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 25 punkto b ir d punktuose, kurių pozicijoms priskiriamas 20 % rizikos koeficientas pagal standartizuotą metodą arba kurios (jei įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas pagal IRB metodą) neturi pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimo ir joms nustatomas įstaigos vidaus reitingas;

d) 

reguliuojami KIS, kuriems taikomi kapitalo arba sverto reikalavimai;

e) 

reguliuojami pensijų fondai;

f) 

pripažintos tarpuskaitos organizacijos.

▼M17

228 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant išsamųjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą pozicijoms, kurioms taikomas standartizuotas metodas

Taikydamos standartizuotą metodą 113 straipsnio tikslais įstaigos kaip pozicijos vertę naudoja E * , apskaičiuotą pagal 223 straipsnio 5 dalį. I priede nurodytiems nebalansiniams straipsniams įstaigos naudoja E * kaip vertę, kuriai taikomi 111 straipsnio 2 dalyje nurodyti procentiniai dydžiai, siekiant nustatyti pozicijos vertę.

▼B

229 straipsnis

▼M17

Reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės, išskyrus finansinę užtikrinimo priemonę, vertinimo principai

1.  

Nekilnojamojo turto vertinimas turi atitikti visus šiuos reikalavimus:

a) 

nepriklausomas vertintojas, turintis reikiamą kvalifikaciją, gebėjimus ir patirtį, kad galėtų atlikti vertinimą, vertę nustato nepriklausomai nuo įstaigos hipotekos įsigijimo, paskolų apdorojimo ir sprendimų dėl paskolų priėmimo proceso;

b) 

vertė vertinama taikant apdairiai konservatyvius vertinimo kriterijus, kurie atitinka visus šiuos reikalavimus:

i) 

vertė neapima lūkesčių dėl kainų padidėjimo;

ii) 

vertė koreguojama atsižvelgiant į tai, kad dabartinė rinkos vertė gali būti gerokai didesnė už vertę, kuri būtų tvari per visą paskolos laikotarpį;

c) 

vertė skaidriai ir aiškiai dokumentuojama;

d) 

vertė nėra didesnė už nekilnojamojo turto rinkos vertę, jeigu tokią rinkos vertę galima nustatyti;

e) 

jeigu turtas perkainojamas, turto vertė negali viršyti vidutinės vertės, nustatytos tam turtui arba palyginamam turtui per paskutinius šešerius metus gyvenamosios paskirties turto atveju arba aštuonerius metus – komercinės paskirties nekilnojamojo turto atveju, arba vertės sandorio sudarymo metu, priklausomai nuo to, kuri yra didesnė.

Siekdamos apskaičiuoti vidutinę vertę, įstaigos atsižvelgia į turto verčių, stebimų vienodais laiko tarpais, vidurkį, o į bazinį laikotarpį įtraukiami bent trys duomenų punktai.

Siekdamos apskaičiuoti vidutinę vertę, įstaigos gali naudoti pagal 208 straipsnio 3 dalį vykdomos turto verčių stebėsenos rezultatus. Turto vertė gali viršyti atitinkamai tą vidutinę vertę arba vertę sandorio sudarymo metu tuo atveju, jei turtas pakeičiamas taip, kad neabejotinai padidėja jo vertė, pavyzdžiui, padidinus energijos vartojimo efektyvumą ar pagerinus pastato ar būsto vieneto veiksmingumą, susijusį su atsparumu, apsauga ir prisitaikymu prie fizinių grėsmių. Turto vertė neperkainojama ją padidinant, jei įstaigos neturi pakankamai duomenų vidutinei vertei apskaičiuoti, nebent jei vertės padidėjimas grindžiamas padarytais pakeitimais, kuriais neabejotinai padidinama jo vertė.

Nustatant nekilnojamojo turto vertę atsižvelgiama į bet kokias pirmumo reikalavimo teises į turtą, išskyrus atvejus, kai į pirmumo reikalavimo teisę atsižvelgiama apskaičiuojant bendrosios pozicijos sumą pagal 124 straipsnio 6 dalies c punktą arba kaip į tai, kad pagal 125 straipsnio 1 dalį arba 126 straipsnio 1 dalį sumažinama 55 % turto vertės, ir, kai taikytina, atsižvelgiama į stebėsenos, kurią reikalaujama atlikti pagal 208 straipsnio 3 dalį, rezultatus.

▼B

2.  
Gautinų sumų vertė yra lygi sumai, kuri turi būti gauta.
3.  
Įstaigos vertina fizinę užtikrinimo priemonę, kuri nėra nekilnojamasis turtas, jos rinkos verte. Šio straipsnio tikslais rinkos vertė yra nustatyta suma, kurią turto vertinimo dieną turtą ketinantis įsigyti pirkėjas galėtų sumokėti už tą turtą jį ketinančiam parduoti pardavėjui pagal normaliomis aplinkybėmis tarp nesusijusių šalių sudarytą sandorį.

▼M17

4.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato kriterijus ir veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant terminą „palyginamas turtas“, kaip nurodyta 1 dalies e punkte.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2027 m. liepos 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M17

230 straipsnis

Pozicijų su reikalavimus atitinkančiu tiesioginiu kredito užtikrinimu pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių sumų apskaičiavimas taikant IRB metodą

1.  

Taikant IRB metodą, išskyrus pozicijas, kurioms taikomas 220 straipsnis, įstaigos naudoja faktinį LGD (LGD*) kaip LGD 3 skyriaus tikslais, kad pripažintų tiesioginį kredito užtikrinimą, atitinkantį reikalavimus pagal šį skyrių. Įstaigos apskaičiuoja LGD * taip:

čia:

E

= pozicijos vertė prieš atsižvelgiant į tiesioginio kredito užtikrinimo poveikį; pozicijos, užtikrintos finansine užtikrinimo priemone, atitinkančia reikalavimus pagal šį skyrių, atveju ta suma apskaičiuojama pagal 223 straipsnio 3 dalį; jeigu vertybiniai popieriai yra paskolinti arba suteikti, ta suma yra lygi paskolintiems pinigams arba paskolintiems ar suteiktiems vertybiniams popieriams; paskolintų arba suteiktų vertybinių popierių pozicijos vertė padidinama taikant kintamumo koregavimą (HE) pagal 223–227 straipsnius;

ES

= tiesioginio kredito užtikrinimo, gauto pritaikius tai tiesioginio kredito užtikrinimo rūšiai taikomą kintamumo koregavimą (HC) ir taikant kintamumo koregavimą esant valiutų nesutapimams (Hfx) tarp pozicijos ir tiesioginio kredito užtikrinimo, dabartinė vertė pagal 2 ir 3 dalis; ES didžiausia ribinė vertė yra tokia: E·(1+HE);

EU

= E·(1+HE) – ES;

LGDU

= neužtikrintai pozicijai taikytinas LGD, kaip nustatyta 161 straipsnio 1 dalyje;

LGDS

= LGD, taikytinas pozicijoms, užtikrintoms sandoriui naudojamos reikalavimus atitinkančios rūšies FCP, kaip nurodyta 2 dalies 1 lentelėje.

2.  

1 lentelėje nurodytos LGDS ir Hc vertės, taikytinos pagal 1 dalyje pateiktą formulę.



1 lentelė

FCP rūšis

LGDS

Kintamumo koregavimas (Hc)

Finansinė užtikrinimo priemonė

0 %

Kintamumo koregavimas Hc, kaip nustatyta 224–227 straipsniuose

Gautinos sumos

20 %

40 %

Gyvenamosios paskirties turtas ir komercinės paskirties nekilnojamasis turtas

20 %

40 %

Kitos fizinės užtikrinimo priemonės

25 %

40 %

Reikalavimų neatitinkantis FCP

Netaikoma

100 %

3.  
Kai reikalavimus atitinkantis tiesioginis kredito užtikrinimas yra išreikštas kita valiuta nei pozicijos valiuta, kintamumo koregavimas esant valiutų nesutapimui (Hfx) yra toks pat, koks taikomas pagal 224–227 straipsnius.
4.  
Užuot taikiusios šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą tvarką, laikydamosi 124 straipsnio 9 dalies įstaigos gali priskirti 50 % rizikos koeficientą pozicijos daliai, kuri, neviršijant atitinkamai 125 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir 126 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytų ribų, yra visiškai užtikrinta gyvenamosios paskirties turtu arba komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, esančiu valstybės narės, kurioje tenkinamos visos 199 straipsnio 3 arba 4 dalies sąlygos, teritorijoje.
5.  
IRB pozicijų, kurioms taikomas 220 straipsnis, pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms ir tikėtinų nuostolių sumoms apskaičiuoti įstaigos naudoja E * pagal 220 straipsnio 4 dalį ir LGD neužtikrintoms pozicijoms, kaip nustatyta 161 straipsnio 1 dalies a, aa ir b punktuose.

231 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių sumų apskaičiavimas reikalavimus atitinkančių tiesioginio kredito užtikrinimo priemonių, skirtų pozicijai, kuriai taikomas IRB metodas, grupių atveju

Įstaigos, gavusios kelių rūšių tiesioginį kredito užtikrinimą, pozicijoms, kurioms taikomas IRB metodas, gali nuosekliai taikyti 230 straipsnyje nustatytą formulę kiekvienai atskirai užtikrinimo priemonės rūšiai. Tuo tikslu tos įstaigos, po kiekvieno etapo pripažinusios vieną atskirą FCP rūšį, sumažina likusią neužtikrintos pozicijos vertę (EU) pakoreguota užtikrinimo priemonės verte (ES), pripažinta tame etape. Pagal 230 straipsnio 1 dalį visų tiesioginio kredito užtikrinimo rūšių bendra suma ES apribojama verte E·(1+HE) ir apskaičiuojama pagal šią formulę:

čia:

LGDS,i

= FCP i taikomas LGD, kaip nurodyta 230 straipsnio 2 dalyje;

ES,i

= dabartinė FCP i vertė, gauta pritaikius tam tikros rūšies FCP (Hc) taikomą kintamumo koregavimą pagal 230 straipsnio 2 dalį.

▼B

232 straipsnis

Kitas tiesioginis kredito užtikrinimas

▼M17

1.  
Kai tenkinamos 212 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, trečiosios šalies įstaigoje pagal įkeitimo nenumatantį susitarimą laikomi pinigai sąskaitoje arba pinigų atitikmens priemonės, kurie yra įkeisti skolinančiajai įstaigai, gali būti laikomi trečiosios šalies įstaigos suteikta garantija.

▼B

2.  

Kai tenkinamos 212 straipsnio 2 dalies sąlygos, įstaigos vertina pozicijos dalį, užtikrintą skolinančiajai įstaigai įkeistų gyvybės draudimo liudijimų dabartine išperkamąja suma, šia tvarka:

a) 

kai pozicijai taikomas standartizuotas metodas, ji įvertinama pagal riziką taikant 3 dalyje nustatytus rizikos koeficientus;

b) 

kai pozicijai taikomas IRB metodas, bet jai įstaiga netaiko savų LGD įverčių, jai priskiriamas 40 % LGD.

Valiutų nesutapimo atveju įstaigos sumažina dabartinę išperkamąją sumą pagal 233 straipsnio 3 dalį, šiuo atveju kredito užtikrinimo vertė yra lygi gyvybės draudimo liudijimo dabartinei išperkamajai sumai.

3.  

Taikydamos 2 dalies a punktą įstaigos priskiria tokius rizikos koeficientus, remdamosi rizikos koeficientu, priskiriamu gyvybės draudimo paslaugas teikiančios įmonės didesnio prioriteto neužtikrintoms pozicijoms:

a) 

20 % rizikos koeficientą, kai gyvybės draudimo paslaugas teikiančios įmonės didesnio prioriteto neužtikrintai pozicijai priskiriamas 20 % rizikos koeficientas;

b) 

35 % rizikos koeficientą, kai gyvybės draudimo paslaugas teikiančios įmonės didesnio prioriteto neužtikrintai pozicijai priskiriamas 50 % rizikos koeficientas;

▼M17

(ba) 

52,5  % rizikos koeficientą, kai gyvybės draudimo paslaugas teikiančios įmonės didesnio prioriteto neužtikrintai pozicijai priskiriamas 75 % rizikos koeficientas;

▼B

c) 

70 % rizikos koeficientą, kai gyvybės draudimo paslaugas teikiančios įmonės didesnio prioriteto neužtikrintai pozicijai priskiriamas 100 % rizikos koeficientas;

d) 

150 % rizikos koeficientą, kai gyvybės draudimo paslaugas teikiančios įmonės didesnio prioriteto neužtikrintai pozicijai priskiriamas 150 % rizikos koeficientas.

4.  

Pagal pareikalavimą atperkamas priemones, kurios atitinka reikalavimus pagal 200 straipsnio c punktą, įstaigos gali laikyti tas priemones išleidžiančios įstaigos garantija. Reikalavimus atitinkančio kredito užtikrinimo vertė yra lygi:

a) 

kai priemonė bus atperkama jos nominaliąja verte, užtikrinimo vertė yra lygi tai vertei;

b) 

kai priemonė bus atperkama rinkos verte, užtikrinimo vertė yra lygi vertei priemonės, kuri vertinama taip pat kaip skolos vertybiniai popieriai, atitinkantys 197 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas.

2

Poskirsnis

Netiesioginis kredito užtikrinimas

233 straipsnis

Vertės nustatymas

1.  
Apskaičiuojant netiesioginio kredito užtikrinimo poveikį pagal šį poskirsnį, netiesioginio kredito užtikrinimo vertė (G) yra suma, kurią užtikrinimo teikėjas įsipareigoja sumokėti tuo atveju, jei skolininkas neįvykdytų įsipareigojimų, įskaitant mokėjimo įsipareigojimus, arba įvyktų kitas nustatytas kredito įvykis.
2.  

Kredito išvestinių finansinių priemonių atveju, kai pagrindinės pozicijos restruktūrizavimas, apimantis pagrindinės paskolos sumos, palūkanų arba mokesčių atidėjimą arba atsisakymą, dėl kurių patiriama kredito nuostolių, nėra laikomas kredito įvykiu, taikomos šios nuostatos:

a) 

jei suma, kurią mokėti įsipareigojo užtikrinimo teikėjas, neviršija pozicijos vertės, įstaigos 40 % sumažina kredito užtikrinimo vertę, apskaičiuotą pagal 1 dalį;

b) 

jei suma, kurią mokėti įsipareigojo užtikrinimo teikėjas, viršija pozicijos vertę, kredito užtikrinimo vertė neturi būti didesnė kaip 60 % pozicijos vertės.

3.  

Kai netiesioginis kredito užtikrinimas nurodomas kita nei pozicijos valiuta, įstaigos sumažina kredito užtikrinimo vertę taikydamos kintamumo koregavimą, kaip aprašyta toliau:

čia:

G*

=

kredito užtikrinimo suma, pakoreguota pagal valiutos kurso riziką,

G

=

kredito užtikrinimo nominalioji vertė;

Hfx

=

kintamumo koregavimas dėl valiutų nesutapimo tarp kredito užtikrinimo ir pagrindinės pozicijos, nustatytas pagal 4 dalį.

Kai nėra valiutų nesutapimo, Hfx yra lygus nuliui.

▼M17

4.  
Kintamumo koregavimams, atliekamiems dėl bet kokio valiutų nesutapimo, įstaigos taiko 10 darbo dienų realizavimo laikotarpį, darant prielaidą, kad perkainojimas atliekamas kasdien, ir apskaičiuoja tuos koregavimus pagal priežiūrinių kintamumo koregavimų metodą, nustatytą 224 straipsnyje. Įstaigos padidina kintamumo koregavimus pagal 226 straipsnį.

▼B

234 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių sumų skaičiavimas dalinio užtikrinimo ir segmentavimo atveju

Kai įstaiga perleidžia pagal vieną ar kelis segmentus segmentuotos paskolos rizikos dalį, taikomos 5 skyriaus taisyklės. Įstaigos gali laikyti mokėjimo reikšmingumo ribines vertes, pagal kurias nustatoma, kada nuostolių atveju nedaroma jokių įmokų, lygiavertėmis neperleistoms pirmojo nuostolio pozicijoms ir didinančiomis segmentų perleidimo riziką.

235 straipsnis

▼M17

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant pakeitimo metodą, kai garantuotai pozicija vertinama pagal standartizuotą metodą

1.  

113 straipsnio 3 dalies tikslais įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pozicijoms su netiesioginiu kredito užtikrinimu, kurioms tos įstaigos taiko standartizuotą metodą, nepriklausomai nuo to, kaip vertinama palyginama užtikrinimo teikėjo tiesioginė pozicija, pagal šią formulę:

max{0, E – GA} · r + GA· g

čia:

E

= pozicijos vertė, apskaičiuota pagal 111 straipsnį; tuo tikslu I priede nurodyto nebalansinio straipsnio pozicijos vertė yra lygi 100 % straipsnio vertės, o ne pozicijos vertei, nurodytai 111 straipsnio 2 dalyje;

GA

= kredito užtikrinimo suma, pakoreguota pagal užsienio valiutos kurso riziką (G*), apskaičiuota pagal 233 straipsnio 3 dalį ir papildomai pakoreguota dėl bet kokių terminų nesutapimų, kaip nustatyta šio skyriaus 5 skirsnyje;

r

= rizikos koeficientas, priskirtinas įsipareigojančiojo asmens pozicijoms, kaip nustatyta 2 skyriuje;

g

= rizikos koeficientas, taikomas užtikrinimo teikėjo tiesioginei pozicijai, kaip nustatyta 2 skyriuje.

▼B

2.  
Kai užtikrinta suma (GA) yra mažesnė už pozicijos vertę (E), įstaigos gali taikyti 1 dalyje nustatytą formulę tik tais atvejais, kai užtikrinta ir neužtikrinta pozicijos dalys turi tą patį prioritetą.

▼M17

3.  
Įstaigos gali 114 straipsnio 4 ir 7 dalyse nustatytą lengvatinį režimą taikyti centrinės valdžios arba centrinio banko garantuojamoms pozicijoms arba jų dalims taip, tarsi tos pozicijos būtų centrinės valdžios arba centrinio banko tiesioginės pozicijos, su sąlyga, kad tokių tiesioginių pozicijų atveju tenkinamos atitinkamai 114 straipsnio 4 arba 7 dalyje nustatytos sąlygos.

▼M17

235a straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių sumų apskaičiavimas taikant pakeitimo metodą, kai garantuota pozicija vertinama pagal IRB metodą, o palyginama užtikrinimo teikėjo tiesioginė pozicija vertinama pagal standartizuotą metodą

1.  

Pozicijoms su netiesioginiu kredito užtikrinimu, kurioms įstaiga taiko 3 skyriuje nustatytą IRB metodą, ir kai palyginamos užtikrinimo teikėjo tiesioginės pozicijos vertinamos pagal standartizuotą metodą, įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal šią formulę:

max{0, E – GA} · r + GA· g

čia:

E

= pozicijos vertė, nustatyta pagal 3 skyriaus 5 skirsnį; tuo tikslu įstaigos apskaičiuoja nebalansinių straipsnių, išskyrus išvestines finansines priemones, kurioms taikomas IRB metodas, pozicijos vertę taikydamos 100 % CCF, o ne SA-CCF arba IRB-CCF, kaip numatyta 166 straipsnio 8, 8a ir 8b dalyse;

GA

= kredito rizikos užtikrinimo suma, pakoreguota pagal užsienio valiutos kurso riziką (G*), apskaičiuota pagal 233 straipsnio 3 dalį ir papildomai pakoreguota dėl bet kokių terminų nesutapimų, kaip nustatyta šio skyriaus 5 skirsnyje;

r

= rizikos koeficientas, priskirtinas įsipareigojančiojo asmens pozicijoms, kaip nustatyta 3 skyriuje;

g

= rizikos koeficientas, taikomas užtikrinimo teikėjo tiesioginei pozicijai, kaip nustatyta 2 skyriuje.

2.  
Kai kredito užtikrinimo suma (GA) yra mažesnė už pozicijos vertę (E), įstaigos gali taikyti 1 dalyje nustatytą formulę tik tais atvejais, kai užtikrinta ir neužtikrinta pozicijos dalys turi tą patį prioritetą.
3.  
Įstaigos gali 114 straipsnio 4 ir 7 dalyse nustatytą lengvatinį režimą taikyti centrinės valdžios arba centrinio banko garantuojamoms pozicijoms arba jų dalims taip, tarsi tos pozicijos būtų centrinės valdžios arba centrinio banko tiesioginės pozicijos, su sąlyga, kad tokių tiesioginių pozicijų atveju tenkinamos atitinkamai 114 straipsnio 4 arba 7 dalyje nustatytos sąlygos.
4.  
Užtikrintos pozicijos vertės dalies tikėtino nuostolio suma yra lygi nuliui.
5.  
Bet kuriai neužtikrintai pozicijos vertės (E) daliai įstaigos taiko rizikos koeficientą ir tikėtinus nuostolius, atitinkančius pagrindinę poziciją. Atlikdamos 159 straipsnyje nustatytą skaičiavimą, įstaigos bet kokius bendrosios arba specifinės kredito rizikos koregavimus arba papildomus vertės koregavimus pagal 34 straipsnį, susijusius su įstaigos ne prekybos knygos veikla, arba kitus nuosavų lėšų sumažinimus, susijusius su pozicija, išskyrus atskaitymus pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą, priskiria neužtikrintai pozicijos vertės daliai.

▼M17

236 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių sumų apskaičiavimas taikant pakeitimo metodą, kai garantuota pozicija vertinama pagal IRB metodą nenaudojant savų LGD įverčių, o palyginama užtikrinimo teikėjo tiesioginė pozicija vertinama pagal IRB metodą

1.  
Pozicijai su netiesioginiu kredito užtikrinimu, kuriai įstaiga taiko 3 skyriuje nustatytą IRB metodą, bet nenaudoja savų LGD įverčių, ir kai palyginamos užtikrinimo tiekėjo tiesioginės pozicijos vertinamos pagal 3 skyriuje nustatytą IRB metodą, įstaiga nustato užtikrintą pozicijos dalį kaip mažesnę vertę iš šių verčių: pozicijos vertės (E) ir pakoreguotos netiesioginio kredito užtikrinimo vertės (GA).
1a.  
Įstaigos, kurios palyginamoms užtikrinimo teikėjo tiesioginėms pozicijoms taiko IRB metodą, naudodamos savus PD įverčius, pagal riziką įvertintų pozicijų sumą ir tikėtino nuostolio sumą užtikrintai pozicijos vertės daliai apskaičiuoja naudodamos užtikrinimo teikėjo PD ir palyginamai užtikrinimo teikėjo tiesioginei pozicijai taikomą LGD, kaip nurodyta 161 straipsnio 1 dalyje, pagal šio straipsnio 1b dalį. Subordinuotų pozicijų ir nesubordinuoto netiesioginio kredito užtikrinimo atvejais LGD, kurį įstaigos turi taikyti užtikrintai pozicijos vertės daliai, yra LGD, siejamas su didesnio prioriteto reikalavimais, ir įstaigos gali įtraukti bet kokį tiesioginį kredito užtikrinimą, kuriuo apdraudžiamas netiesioginis kredito užtikrinimas pagal šį skyrių.
1b.  
Rizikos koeficientą ir tikėtinus nuostolius, taikytinus užtikrintai pagrindinės pozicijos daliai, įstaigos apskaičiuoja naudodamos PD, šio straipsnio 1a dalyje nurodytą LGD ir tą pačią rizikos koeficiento funkciją, kurios taikomos palyginamai užtikrinimo teikėjo tiesioginei pozicijai, ir, kai taikytina, naudoja su pagrindine pozicija susijusį terminą (M), apskaičiuotą pagal 162 straipsnį.
1c.  
Įstaigos, kurios palyginamoms užtikrinimo teikėjo tiesioginėms pozicijoms taiko IRB metodą, naudodamos 153 straipsnio 5 dalyje nustatytą metodą, naudoja rizikos koeficientą ir tikėtinus nuostolius, taikytinus užtikrintai pozicijos daliai, kurie atitinka 153 straipsnio 5 dalyje ir 158 straipsnio 6 dalyje nustatytus koeficientus.
1d.  
Nepaisant šio straipsnio 1c dalies, įstaigos, kurios garantuotoms pozicijoms taiko IRB metodą, naudodamos 153 straipsnio 5 dalyje nustatytą metodą, rizikos koeficientą ir tikėtinus nuostolius, taikytinus užtikrintai pozicijos daliai, apskaičiuoja taikydamos PD, palyginamai užtikrinimo teikėjo tiesioginei pozicijai taikytiną LGD, kaip nurodyta 161 straipsnio 1 dalyje, pagal šio straipsnio 1b dalį, ir tą pačią rizikos koeficiento funkciją, kurios naudojamos palyginamai užtikrinimo teikėjo tiesioginei pozicijai, ir, kai taikytina, naudoja su pagrindine pozicija susijusį terminą (M), apskaičiuotą pagal 162 straipsnį. Subordinuotų pozicijų ir nesubordinuoto netiesioginio kredito užtikrinimo atvejais LGD, kurį įstaigos turi taikyti užtikrintai pozicijos vertės daliai, yra LGD, siejamas su didesnio prioriteto reikalavimais, ir įstaigos gali įtraukti bet kokį finansuotą kredito užtikrinimą, kuriuo užtikrinamas nefinansuoto kredito užtikrinimas pagal šį skyrių.
2.  
Bet kuriai neužtikrintai pozicijos vertės (E) daliai įstaigos taiko rizikos koeficientą ir tikėtinus nuostolius, atitinkančius pagrindinę poziciją. Atlikdamos 159 straipsnyje nustatytą skaičiavimą, įstaigos bet kokius bendrosios arba specifinės kredito rizikos koregavimus arba papildomus vertės koregavimus pagal 34 straipsnį, susijusius su įstaigos ne prekybos knygos veikla, arba kitus nuosavų lėšų sumažinimus, susijusius su pozicija, išskyrus atskaitymus pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą, priskiria neužtikrintai pozicijos vertės daliai.
3.  
Šio straipsnio tikslais (GA) yra pagal 233 straipsnio 3 dalį apskaičiuota pakoreguota pagal užsienio valiutos kurso riziką (G*) vertė, papildomai pakoreguota dėl bet kokių terminų nesutapimų, kaip nustatyta šio skyriaus 5 skirsnyje. Pozicijos vertė (E) yra pozicijos vertė, nustatyta pagal 3 skyriaus 5 skirsnį. Įstaigos apskaičiuoja nebalansinių straipsnių, išskyrus išvestines finansines priemones, kurioms taikomas IRB metodas, pozicijos vertę taikydamos 100 % CCF, o ne SA-CCF arba IRB-CCF, kaip numatyta 166 straipsnio 8, 8a ir 8b dalyse.

▼M17

236a straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių sumų apskaičiavimas taikant pakeitimo metodą, kai garantuota pozicija vertinama pagal IRB metodą naudojant savus LGD įverčius, o palyginama užtikrinimo teikėjo tiesioginė pozicija vertinama pagal IRB metodą

1.  
Pozicijai su netiesioginiu kredito užtikrinimu, kuriai įstaiga taiko 3 skyriuje nustatytą IRB metodą naudodama savus LGD įverčius, ir kai palyginamos užtikrinimo tiekėjo tiesioginės pozicijos vertinamos pagal 3 skyriuje nustatytą IRB metodą, bet nenaudojant savų LGD įverčių, įstaiga nustato užtikrintą pozicijos dalį kaip mažesnę vertę iš šių verčių: pozicijos vertės (E) ir pakoreguotos netiesioginio kredito užtikrinimo vertės (GA), apskaičiuotos pagal 235a straipsnio 1 dalį. Įstaiga pagal riziką įvertintų pozicijų sumą ir tikėtino nuostolio sumą užtikrintai pozicijos vertės daliai apskaičiuoja naudodama PD, LGD ir tą pačią rizikos koeficiento funkciją, kurios naudojamos palyginamai užtikrinimo teikėjo tiesioginei pozicijai, ir, kai taikytina, naudoja su pagrindine pozicija susijusį terminą (M), apskaičiuotą pagal 162 straipsnį.
2.  
Įstaigos, taikančios 3 skyriuje nustatytą IRB metodą, bet nenaudojančios savų LGD įverčių palyginamoms užtikrinimo teikėjo tiesioginėms pozicijoms, LGD nustato pagal 161 straipsnio 1 dalį. Subordinuotų pozicijų ir nesubordinuoto netiesioginio kredito užtikrinimo atvejais LGD, kurį įstaigos turi taikyti užtikrintai pozicijos vertės daliai, yra LGD, siejamas su didesnio prioriteto reikalavimais, ir įstaigos gali įtraukti bet kokį finansuotą kredito užtikrinimą, kuriuo užtikrinamas nefinansuoto kredito užtikrinimas pagal šį skyrių.
3.  
Įstaigos, kurios taiko 3 skyriuje nustatytą IRB metodą, naudodamos savus LGD įverčius palyginamoms užtikrinimo teikėjo tiesioginėms pozicijoms, apskaičiuoja rizikos koeficientą ir tikėtiną nuostolį, taikytiną užtikrintai pagrindinės pozicijos daliai, naudodamos PD, LGD ir tą pačią rizikos koeficiento funkciją, kurios naudojamos palyginamai užtikrinimo teikėjo tiesioginei pozicijai, ir, kai taikytina, naudoja su pagrindine pozicija susijusį terminą (M), apskaičiuotą pagal 162 straipsnį.
4.  
Įstaigos, kurios palyginamoms užtikrinimo teikėjo tiesioginėms pozicijoms taiko IRB metodą, naudodamos 153 straipsnio 5 dalyje nustatytą metodą, naudoja rizikos koeficientą ir tikėtinus nuostolius, taikytinus užtikrintai pozicijos daliai, kurie atitinka 153 straipsnio 5 dalyje ir 158 straipsnio 6 dalyje nustatytus koeficientus.
5.  
Bet kuriai neužtikrintai pozicijos vertės (E) daliai įstaigos taiko rizikos koeficientą ir tikėtinus nuostolius, atitinkančius pagrindinę poziciją. Atlikdamos 159 straipsnyje nustatytą skaičiavimą, įstaigos bet kokius bendrosios arba specifinės kredito rizikos koregavimus arba papildomus vertės koregavimus pagal 34 straipsnį, susijusius su įstaigos ne prekybos knygos veikla, arba kitus nuosavų lėšų sumažinimus, susijusius su pozicija, išskyrus atskaitymus pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą, priskiria neužtikrintai pozicijos vertės daliai.

▼B

5

Skirsnis

Terminų nesutapimai

237 straipsnis

Terminų nesutapimas

1.  
Apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, terminų nesutapimas atsiranda tada, kai kredito užtikrinimo terminas iki sandorio galiojimo pabaigos yra trumpesnis už užtikrintos pozicijos terminą iki sandorio galiojimo pabaigos. Kai užtikrinimo terminas iki sandorio galiojimo pabaigos yra trumpesnis kaip trys mėnesiai ir kai jis yra trumpesnis už pagrindinės pozicijos terminą, tas užtikrinimas nelaikomas reikalavimus atitinkančiu kredito užtikrinimu.
2.  

Kai yra terminų nesutapimas, kredito užtikrinimas nelaikomas atitinkančiu reikalavimus, jei tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

a) 

užtikrinimo pradinis terminas yra trumpesnis kaip 1 metai;

b) 

pozicija yra trumpalaikė pozicija, kai kompetentingos institucijos nurodo, kad pagal 162 straipsnio 3 dalį jos termino vertei (M) taikytina vienos dienos, o ne vienų metų žemiausia riba.

238 straipsnis

Kredito užtikrinimo terminas

1.  
Neviršijantis penkerių metų ribos pagrindinės priemonės efektyvusis terminas – tai ilgiausias galimas laikotarpis, likęs iki tol, kol įsipareigojantysis asmuo turės įvykdyti savo įsipareigojimus. Remiantis 2 dalimi, kredito užtikrinimo terminas yra laikotarpis iki anksčiausios datos, kurią užtikrinimas pasibaigia arba yra galimybė jį nutraukti.
2.  
Kai užtikrinimo pardavėjui suteikiama pasirinkimo teisė nutraukti užtikrinimą, įstaigos užtikrinimo terminu laiko laikotarpį iki anksčiausios datos, kurią bus galima pasinaudoti šia teise. Kai užtikrinimo pirkėjui suteikiama pasirinkimo teisė nutraukti užtikrinimą, o susitarimo sąlygos užtikrinimo sandorio sudarymo metu numato paskatą įstaigai atšaukti sandorį iki jo sutartinio termino, įstaiga užtikrinimo terminu laiko laikotarpį iki anksčiausios datos, kurią bus galima pasinaudoti šia teise; kitais atvejais įstaiga gali laikyti, kad tokia pasirinkimo teisė nedaro įtakos užtikrinimo terminui.
3.  
Kai netrukdoma kredito išvestinės finansinės priemonės sandorį nutraukti anksčiau, nei baigsis bet koks lengvatinis laikotarpis, pagal kurį nemokėjimą būtų galima laikyti pagrindinės pozicijos įsipareigojimų neįvykdymo atveju, įstaigos sutrumpina užtikrinimo terminą šiuo lengvatiniu laikotarpiu.

239 straipsnis

Užtikrinimo vertės nustatymas

1.  
Sandorių, kuriems taikomas tiesioginis kredito užtikrinimas pagal paprastąjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, atveju, kai yra pozicijos ir kredito užtikrinimo priemonės terminų nesutapimas, užtikrinimo priemonė nelaikoma reikalavimus atitinkančia tiesiogine kredito užtikrinimo priemone.
2.  

Sandorių, kuriems taikomas tiesioginis kredito užtikrinimas pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, atveju įstaigos atsižvelgia į kredito užtikrinimo terminą ir pozicijos terminą, pakoreguodamos užtikrinimo priemonės vertę pagal šią formulę:

čia:

CVA

=

mažesnioji iš šių verčių: užtikrinimo priemonės pagal kintamumą pakoreguota vertė, kaip nurodyta 223 straipsnio 2 dalyje, arba pozicijos vertė;

t

=

mažesnioji iš šių verčių: pagal 238 straipsnį apskaičiuotas metų, likusių iki kredito užtikrinimo termino pabaigos dienos, skaičius arba T vertė;

T

=

mažesnioji iš šių verčių: pagal 238 straipsnį apskaičiuotas metų, likusių iki pozicijos termino pabaigos dienos, skaičius arba penkeri metai;

t*

=

0,25.

Įstaigos taiko CVAM kaip CVA, papildomai pakoreguotą dėl terminų nesutapimų pagal visiškai koreguotos pozicijos vertės (E*) apskaičiavimo formulę, nustatytą 223 straipsnio 5 dalyje.

3.  

Sandorių, kuriems taikomas netiesioginis kredito užtikrinimas, atveju įstaigos atsižvelgia į kredito užtikrinimo terminą ir pozicijos terminą pakoreguodamos kredito užtikrinimo vertę pagal šią formulę:

čia:

GA

=

G*, pakoreguota dėl bet kokių terminų nesutapimų;

G*

=

užtikrinimo vertė, pakoreguota dėl bet kokių valiutų nesutapimų;

t

=

mažesnioji iš šių verčių: pagal 238 straipsnį apskaičiuotas metų, likusių iki kredito užtikrinimo termino pabaigos dienos, skaičius arba T vertė;

T

=

mažesnioji iš šių verčių: pagal 238 straipsnį apskaičiuotas metų, likusių iki pozicijos termino pabaigos dienos, skaičius arba penkeri metai;

t*

=

0,25.

233–236 straipsnių tikslais kaip užtikrinimo vertę įstaigos naudoja GA.

▼M17 —————

▼M5

5

SKYRIUS

Pakeitimas vertybiniais popieriais

1

Skirsnis

Paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais apibrėžtys ir kriterijai

242 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.

pasirinkimo panaikinti sandoris – sandoris, pagal kurį iniciatoriui suteikiama sutartinė teisė atšaukti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas prieš visų pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų grąžinimą, atperkant grupėje likusias pagrindines pozicijas tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, arba nutraukiant kredito apsaugą sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, abiem atvejais, kai likusi neapmokėtų pagrindinių pozicijų suma sumažėja iki tam tikro nustatyto dydžio arba tampa už jį mažesnė;

2.

kredito vertės didinimo palūkanomis elementas – į balansą įtrauktas turtas, atitinkantis pinigų srautų, susijusių su būsimomis pajamomis iš maržos, vertę, kuris yra subordinuotas pakeitimo vertybiniais popieriais segmentas;

3.

likvidumo priemonė – likvidumo priemonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 14 punkte;

4.

nereitinguotoji pozicija – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, neturinti reikalavimus atitinkančio kredito rizikos vertinimo pagal 4 skirsnį;

5.

reitinguotoji pozicija – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, turinti reikalavimus atitinkantį kredito rizikos vertinimą pagal 4 skirsnį;

6.

didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pozicija, padengta arba užtikrinta pirmu reikalavimu iš visų pagrindinių pozicijų, šiuo tikslu neatsižvelgiant į sumas, mokėtinas pagal palūkanų normos arba valiutos išvestinių finansinių priemonių sutartis, mokesčius ar kitus panašius mokėjimus, ir nepaisant visų su terminais susijusių skirtumų, palyginti su vienu ar daugiau kitų didesnio prioriteto segmentų, su kuriais ta pozicija proporcingai dalijasi nuostoliais;

7.

IRB metodo grupė – tokios rūšies pagrindinių pozicijų grupė, kurios atžvilgiu įstaiga turi leidimą taikyti IRB metodą ir visų šių pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas gali apskaičiuoti pagal 3 skyrių;

8.

mišri grupė – tokios rūšies pagrindinių pozicijų grupė, kurios atžvilgiu įstaiga turi leidimą taikyti IRB metodą ir kai kurių, tačiau ne visų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas gali apskaičiuoti pagal 3 skyrių;

9.

įkaito perviršis – bet kokios formos kredito vertės padidinimas, kai pagrindinės pozicijos pateikiamos verte, kuri yra didesnė už pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertę;

10.

paprastas, skaidrus ir standartizuotas pakeitimas vertybiniais popieriais – pakeitimas vertybiniais popieriais, atitinkantis Reglamento (ES) 2017/2402 18 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

11.

turtu užtikrintų komercinių vekselių programa arba ABCP programa – turtu užtikrintų komercinių vekselių programa arba ABCP programa, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 7 punkte;

12.

turtu užtikrintų komercinių vekselių sandoris arba ABCP sandoris – turtu užtikrintų komercinių vekselių sandoris arba ABCP sandoris, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 8 punkte;

13.

tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais – tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 9 punkte;

14.

sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais – sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 10 punkte;

15.

atnaujinamoji pozicija – atnaujinamoji pozicija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 15 punkte;

16.

išankstinės amortizacijos nuostata – išankstinės amortizacijos nuostata, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 17 punkte;

17.

pirmojo nuostolio segmentas – pirmojo nuostolio segmentas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 18 punkte;

18.

tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pozicija, kuri yra subordinuota didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atžvilgiu ir kuri yra didesnio prioriteto nei pirmojo nuostolio segmentas, kuriai taikomas mažesnis nei 1 250  %, tačiau didesnis nei 25 % rizikos koeficientas pagal 3 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius;

19.

skatinamojo finansavimo subjektas – valstybės narės centrinės, regioninės arba vietos valdžios įsteigta įmonė arba subjektas, kuris teikia skatinamąsias paskolas arba suteikia skatinamąsias garantijas ir kurio pagrindinis tikslas yra ne pelno siekimas ar rinkos dalies padidinimas, o valdžios viešosios politikos tikslų propagavimas, jei pagal valstybės pagalbos taisykles ta valdžia yra įpareigota apsaugoti įmonės ar subjekto ekonominį pagrindą ir išlaikyti jo gyvybingumą viso jų veikimo metu, arba jei valstybės narės centrinė, regioninė arba vietos valdžia yra tiesiogiai ar netiesiogiai garantavusi bent 90 % jų pradinio kapitalo ar finansavimo arba jų teikiamos skatinamosios paskolos;

▼M13

20.

sintetinis kainų skirtumo perviršissintetinis kainų skirtumo perviršis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 29 punkte.

▼M5

243 straipsnis

PSS pakeitimo vertybiniais popieriais, kuris atitinka diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus, kriterijai

1.  

ABCP programos arba sandorio pozicijoms, kurios laikomos PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, gali būti taikoma 260, 262 ir 264 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu tenkinami šie reikalavimai:

a) 

pagrindinės pozicijos jų įtraukimo į ABCP programą metu, kiek iniciatoriui arba pirminiam skolintojui gerai žinoma, tenkina sąlygas, kad taikant standartizuotą metodą ir atsižvelgiant į bet kurį reikalavimus atitinkantį kredito rizikos mažinimo būdą, joms būtų priskirtas 75 % arba mažesnis rizikos koeficientas, vertinant individualios pozicijos pagrindu, jeigu pozicija yra mažmeninė pozicija, arba 100 % visų kitų pozicijų atveju; ir

b) 

bendra visų pozicijų vienam įsipareigojančiajam asmeniui pagal ABCP programą vertė neviršija 2 % bendros visų ABCP programos pozicijų vertės tuo metu, kai pozicijos buvo įtrauktos į ABCP programą. Atliekant šį skaičiavimą, susijusių klientų grupei suteiktos paskolos arba išperkamosios nuomos sutartys, kiek rėmėjui garai žinoma, laikomos pozicijomis vienam įsipareigojančiajam asmeniui.

▼M9

Iš prekybos gautinų sumų atveju pirmos pastraipos b punktas netaikomas, kai tų iš prekybos gautinų sumų kredito rizika yra visiškai padengta reikalavimus atitinkančiu kredito užtikrinimu pagal 4 skyrių, jei tokiu atveju užtikrinimo teikėjas yra įstaiga, investicinė įmonė, draudimo įmonė arba perdraudimo įmonė.

▼M5

Pirmos pastraipos b punktas netaikomas toms pakeistoms vertybiniais popieriais likutinėms išperkamosios nuomos vertėms, kurioms nekyla refinansavimo ar perpardavimo rizika dėl pagal 201 straipsnio 1 dalį reikalavimus atitinkančios trečiosios šalies teisiškai vykdytino įsipareigojimo atpirkti arba perfinansuoti iš anksto nustatytos sumos poziciją.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos a punkto, kai įstaiga taiko 248 straipsnio 3 dalį arba kai jai buvo suteiktas leidimas taikyti vidinį vertinimo metodą pagal 265 straipsnį, rizikos koeficientas, kurį ta įstaiga priskirtų likvidumo priemonei, kuri visiškai padengia pagal ABCP programą išleistus turtu užtikrintus komercinius vekselius, yra lygus 100 % arba mažesnis.

2.  

Kitoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos nei ABCP programos arba sandorio pozicijos, kurios laikomos PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, gali būti taikoma 260, 262 ir 264 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu tenkinami šie reikalavimai:

a) 

jų įtraukimo į pakeitimą vertybiniais popieriais metu bendra visų pozicijų vienam įsipareigojančiajam asmeniui grupėje vertė neviršija 2 % bendros pagrindinių pozicijų grupės neapmokėtų pozicijų vertės. Atliekant šį skaičiavimą, susijusių klientų grupei suteiktos paskolos arba išperkamosios nuomos sutartys laikomos pozicijomis vienam įsipareigojančiajam asmeniui.

Šio punkto pirma pastraipa netaikoma toms pakeistoms vertybiniais popieriais likutinėms išperkamosios nuomos vertėms, kurioms nekyla refinansavimo ar perpardavimo rizika dėl pagal 201 straipsnio 1 dalį reikalavimus atitinkančios trečiosios šalies teisiškai vykdytino įsipareigojimo atpirkti arba perfinansuoti iš anksto nustatytos sumos poziciją;

b) 

jų įtraukimo į pakeitimą vertybiniais popieriais metu, pagrindinės pozicijos tenkina sąlygas, kad taikant standartizuotą metodą ir atsižvelgiant į bet kurį reikalavimus atitinkantį kredito rizikos mažinimo būdą, joms būtų priskirtas toliau nurodyto dydžio arba už jį mažesnis rizikos koeficientas:

i) 

40 %, vertinant pagal pozicijos vertę įvertinto svertinio vidurkio pagrindu – portfeliui, kai pozicijos yra būsto hipoteka užtikrintos paskolos arba visiškai užtikrintos būsto paskolos, nurodytos 129 straipsnio 1 dalies e punkte;

ii) 

50 %, vertinant individualios pozicijos pagrindu, kai pozicija yra komercine hipoteka užtikrinta paskola;

iii) 

75 %, vertinant individualios pozicijos pagrindu, kai pozicija yra mažmeninė pozicija;

iv) 

visoms kitoms pozicijoms – 100 %, vertinant individualios pozicijos pagrindu;

c) 

kai taikomi b punkto i ir ii papunkčiai, paskolos, užtikrintos mažesnio prioriteto užstato teisėmis į konkretų turtą, į pakeitimą vertybiniais popieriais įtraukiamos tik tuo atveju, jeigu į tą pakeitimą vertybiniais popieriais taip pat yra įtrauktos visos paskolos, užtikrintos didesnio prioriteto užstato teisėmis į tą turtą;

d) 

kai taikomas šios dalies b punkto i papunktis, nė vienos paskolos, priklausančios pagrindinių pozicijų grupei, paskolos ir turto vertės santykis įtraukimo į pakeitimą vertybiniais popieriais metu nėra didesnis nei 100 %, vertinant pagal 129 straipsnio 1 dalies d punkto i papunktį ir 229 straipsnio 1 dalį.

2

Skirsnis

Reikšmingo rizikos perleidimo pripažinimas

244 straipsnis

Tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais

1.  

Įstaiga iniciatorė tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju apskaičiuodama savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai taikytina, tikėtinų nuostolių sumas, gali neįtraukti pagrindinių pozicijų, jei tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

a) 

reikšminga kredito rizika, susijusi su pagrindinėmis pozicijomis, buvo perleista trečiosioms šalims;

b) 

įstaiga iniciatorė taiko 1 250  % rizikos koeficientą visoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurias ji turi pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, arba atskaito šias pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą.

2.  

Reikšminga kredito rizika laikoma perleista bet kuriuo iš šių atvejų:

a) 

pagal riziką įvertintų tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias įstaiga iniciatorė turi pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, sumos neviršija 50 % visų šiam pakeitimui vertybiniais popieriais priskiriamų tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pagal riziką įvertintų pozicijų sumų;

b) 

įstaiga iniciatorė turi ne daugiau nei 20 % pakeitimo vertybiniais popieriais pirmojo nuostolio segmento pozicijų vertės, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

i) 

įstaiga iniciatorė gali įrodyti, kad pirmojo nuostolio segmento pozicijų vertė reikšmingai viršija pagrįstai tikėtiną nuostolių, siejamų su pagrindinėmis pozicijomis, įvertį;

ii) 

nėra tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.

Kai galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sumažinimas, kurį įstaiga iniciatorė pasiektų pakeitimu vertybiniais popieriais pagal a arba b punktą, nėra pagrindžiamas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims, kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais gali nuspręsti, kad reikšminga kredito rizika negali būti laikoma perleista trečiosioms šalims.

3.  

Nukrypdamos nuo 2 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms iniciatorėms pripažinti su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusį reikšmingos kredito rizikos perleidimą, jeigu įstaiga iniciatorė kiekvienu atveju įrodo, kad nuosavų lėšų reikalavimų sumažinimas, kurį iniciatorius pasiekia pakeitimu vertybiniais popieriais, yra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims. Leidimas gali būti suteikiamas, tik jeigu įstaiga tenkina abi šias sąlygas:

a) 

kredito rizikos perleidimui vertinti įstaiga taiko tinkamą vidaus rizikos valdymo politiką ir metodiką;

b) 

įstaiga taip pat kiekvienu atveju pripažino kredito rizikos perleidimą trečiosioms šalims savo vidaus rizikos valdymo ir savo vidaus kapitalo paskirstymo tikslais.

4.  

Be 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, turi būti tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

sandorio dokumentuose atspindimas ekonominis pakeitimo vertybiniais popieriais turinys;

b) 

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos nesudaro įstaigos iniciatorės mokėjimo prievolių;

c) 

pagrindinės pozicijos yra nepasiekiamos įstaigai iniciatorei ir jos kreditoriams tokiu būdu, kuris atitinka Reglamento (ES) 2017/2402 20 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus;

d) 

įstaiga iniciatorė neišlaiko pagrindinių pozicijų kontrolės. Laikoma, kad pagrindinių pozicijų kontrolė išlaikoma, kai iniciatorius turi teisę atpirkti iš subjekto, kuriam perleidžiama, anksčiau perleistas pozicijas, kad pasinaudotų jų teikiama nauda, arba jeigu jis kitaip yra įpareigotas perimti perleidžiamą riziką. Pats savaime įstaigos iniciatorės pagrindinių pozicijų valdymo teisių arba prievolių išlaikymas nelaikomas pozicijų kontrole;

e) 

pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentuose nėra sąlygų, pagal kurias:

i) 

įstaiga iniciatorė privalo pakeisti pagrindines pozicijas, kad pagerintų vidutinę grupės kokybę, arba

ii) 

padidinamas pelnas, mokamas pozicijų turėtojams, arba kitaip padidinama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertė reaguojant į pagrindinių pozicijų kredito kokybės pablogėjimą;

f) 

kai taikytina, sandorio dokumentuose aiškiai nustatoma, kad iniciatorius ar rėmėjas gali pirkti ar atpirkti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas arba atpirkti, restruktūrizuoti ar pakeisti pagrindines pozicijas daugiau, nei leidžiama pagal sutartines prievoles, tik kai tokie susitarimai vykdomi pagal vyraujančias rinkos sąlygas, o jų šalys veikia savo interesais kaip laisvos ir nepriklausomos šalys (sandoris įprastomis rinkos sąlygomis);

g) 

kai yra pasirinkimo panaikinti sandoris, jis taip pat tenkina visas šias sąlygas:

i) 

jis gali būti vykdomas įstaigos iniciatorės nuožiūra;

ii) 

jis gali būti vykdomas, tik kai 10 % arba mažiau pagrindinių pozicijų pradinės vertės lieka neamortizuota;

iii) 

jo struktūra nėra tokia, kad padėtų išvengti nuostolių paskirstymo kredito vertės padidinimo pozicijoms arba kitoms pozicijoms, kurias turi investuotojai į pakeitimą vertybiniais popieriais, ir kitais atžvilgiais nėra tokia, kad padidintų kredito vertę;

h) 

įstaiga iniciatorė gavo kvalifikuoto teisės patarėjo nuomonę, patvirtinančią, kad pakeitimas vertybiniais popieriais tenkina šios dalies c punkte išdėstytas sąlygas.

5.  
Kompetentingos institucijos praneša EBI apie tuos atvejus, kai jos nusprendė, kad galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sumažinimas nėra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims pagal 2 dalį, ir apie atvejus, kai įstaigos pasirinko taikyti 3 dalį.
6.  

EBI stebi priežiūros praktikos, taikomos reikšmingos rizikos perleidimo pripažinimui vykdant tradicinį pakeitimą vertybiniais popieriais pagal šį straipsnį, įvairovę. Visų pirma EBI peržiūri:

a) 

reikšmingos kredito rizikos perleidimo trečiosioms šalims pagal 2, 3 ir 4 dalis sąlygas;

b) 

sąvokos „atitinkamas kredito rizikos perleidimas trečiosioms šalims“ aiškinimą kompetentingų institucijų vertinimo, numatyto 2 dalies antroje pastraipoje ir 3 dalyje, tikslais;

c) 

kompetentingų institucijų atliekamo pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, kurių atžvilgiu iniciatorius siekia, kad būtų pripažintas reikšmingos kredito rizikos perleidimas trečiosioms šalims pagal 2 arba 3 dalį, vertinimo reikalavimus.

EBI savo išvadas praneša Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. sausio 2 d. Komisija, atsižvelgusi į EBI ataskaitą, gali priimti deleguotąjį aktą pagal 462 straipsnį, kad papildytų šį reglamentą patikslindama šios dalies a, b ir c punktuose išvardytus dalykus.

245 straipsnis

Sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais

1.  

Įstaiga iniciatorė sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir prireikus pagrindinių pozicijų tikėtinų nuostolių sumas pagal 251 ir 252 straipsnius, jei tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

a) 

reikšminga kredito rizika buvo perleista trečiosioms šalims per tiesioginį ar netiesioginį kredito užtikrinimą;

b) 

įstaiga iniciatorė taiko 1 250  % rizikos koeficientą visoms su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusioms išlaikomoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms arba atskaito šias pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą.

2.  

Reikšminga kredito rizika laikoma perleista bet kuriuo iš šių atvejų:

a) 

pagal riziką įvertintų tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias įstaiga iniciatorė turi pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, sumos neviršija 50 % visų šiam pakeitimui vertybiniais popieriais priskiriamų tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumų, įvertintų pagal riziką;

b) 

įstaiga iniciatorė neturi daugiau nei 20 % pakeitimo vertybiniais popieriais pirmojo nuostolio segmento pozicijos vertės, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

i) 

iniciatorius gali įrodyti, kad pirmojo nuostolio segmento pozicijos vertė reikšmingai viršija pagrįstai tikėtiną nuostolių, siejamų su pagrindinėmis pozicijomis, įvertį;

ii) 

nėra tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.

Kai galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumažinimas, kurį įstaiga iniciatorė pasiektų šiuo pakeitimu vertybiniais popieriais, nėra pagrindžiamas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims, kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais gali nuspręsti, kad reikšminga kredito rizika negali būti laikoma perleista trečiosioms šalims.

3.  

Nukrypdamos nuo 2 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms iniciatorėms pripažinti su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusį reikšmingos kredito rizikos perleidimą, jeigu įstaiga iniciatorė kiekvienu atveju įrodo, kad nuosavų lėšų reikalavimų sumažinimas, kurį iniciatorius pasiekia pakeitimu vertybiniais popieriais, yra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims. Leidimas gali būti suteikiamas, tik jeigu įstaiga tenkina abi šias sąlygas:

a) 

rizikos perleidimui vertinti įstaiga taiko tinkamą vidaus rizikos valdymo politiką ir metodiką;

b) 

įstaiga taip pat kiekvienu atveju pripažino kredito rizikos perleidimą trečiosioms šalims savo vidaus rizikos valdymo ir savo vidaus kapitalo paskirstymo tikslais.

4.  

Be 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, turi būti tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

sandorio dokumentuose parodomas ekonominis pakeitimo vertybiniais popieriais turinys;

b) 

kredito užtikrinimas, pagal kurį kredito rizika perleidžiama, atitinka 249 straipsnyje nustatytas sąlygas;

c) 

pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentuose nėra sąlygų, pagal kurias:

i) 

nustatomos didelio reikšmingumo ribinės vertės, žemiau kurių kredito užtikrinimas įvykus kredito įvykiui neteikiamas;

ii) 

leidžiama nutraukti užtikrinimo teikimą dėl pagrindinių pozicijų kredito kokybės pablogėjimo;

iii) 

įstaiga iniciatorė privalo pakeisti pagrindinių pozicijų sudėtį, kad pagerintų vidutinę grupės kokybę, arba

iv) 

padidinama įstaigos kredito užtikrinimo kaina arba pelnas, mokamas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų turėtojams, reaguojant į pagrindinės grupės kredito kokybės pablogėjimą;

d) 

kredito užtikrinimo vykdymas užtikrinamas visais atitinkamais jurisdikcijos atvejais;

e) 

kai taikytina, sandorio dokumentuose aiškiai nustatoma, kad iniciatorius ar rėmėjas gali pirkti ar atpirkti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas arba atpirkti, restruktūrizuoti ar pakeisti pagrindines pozicijas daugiau, nei leidžiama pagal sutartines prievoles, tik kai tokie susitarimai vykdomi pagal vyraujančias rinkos sąlygas, o jų šalys veikia savo interesais kaip laisvos ir nepriklausomos šalys (sandoris įprastomis rinkos sąlygomis);

f) 

kai yra pasirinkimo panaikinti sandoris, jis turi atitikti visas šias sąlygas:

i) 

jis gali būti vykdomas įstaigos iniciatorės nuožiūra;

ii) 

jis gali būti vykdomas, tik kai 10 % arba mažiau pagrindinių pozicijų pradinės vertės lieka neamortizuota;

iii) 

jo struktūra nėra tokia, kad padėtų išvengti nuostolių paskirstymo kredito vertės padidinimo pozicijoms arba kitoms pozicijoms, kurias turi investuotojai į pakeitimą vertybiniais popieriais, ir kitais atžvilgiais nėra tokia, kad padidintų kredito vertę;

g) 

įstaiga iniciatorė gavo kvalifikuoto teisės patarėjo nuomonę, patvirtinančią, kad pakeitimas vertybiniais popieriais tenkina šios dalies d punkte išdėstytas sąlygas.

5.  
Kompetentingos institucijos praneša EBI apie tuos atvejus, kai jos nusprendė, kad galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sumažinimas nėra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims pagal 2 dalį, ir apie atvejus, kai įstaigos pasirinko taikyti 3 dalį.
6.  

EBI stebi priežiūros praktikos, taikomos reikšmingos rizikos perleidimo pripažinimui vykdant sintetinį pakeitimą vertybiniais popieriais pagal šį straipsnį, įvairovę. Visų pirma EBI peržiūri:

a) 

reikšmingos kredito rizikos perleidimo trečiosioms šalims pagal 2, 3 ir 4 dalis sąlygas;

b) 

sąvokos „atitinkamas kredito rizikos perleidimas trečiosioms šalims“ aiškinimą kompetentingų institucijų vertinimo, numatyto 2 dalies antroje pastraipoje ir 3 dalyje, tikslais ir

c) 

kompetentingų institucijų atliekamo pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, kurių atžvilgiu iniciatorius siekia, kad būtų pripažintas reikšmingos kredito rizikos perleidimas trečiosioms šalims pagal 2 arba 3 dalį, vertinimo reikalavimus.

EBI savo išvadas praneša Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. sausio 2 d. Komisija, atsižvelgusi į EBI ataskaitą, gali priimti deleguotąjį aktą pagal 462 straipsnį, kad papildytų šį reglamentą patikslindama šios dalies a, b ir c punktuose išvardytus dalykus.

246 straipsnis

Veiklai taikomi reikalavimai dėl išankstinės amortizacijos nuostatų

Kai į pakeitimą vertybiniais popieriais yra įtrauktos atnaujinamosios pozicijos ir išankstinės amortizacijos nuostatos ar panašios nuostatos, laikoma, kad įstaiga iniciatorė perleidžia reikšmingą kredito riziką, tik jeigu laikomasi 244 ir 245 straipsniuose nustatytų reikalavimų, o pritaikius išankstinės amortizacijos nuostatą, ji neturi tokio poveikio:

a) 

įstaigos didesnio prioriteto ar lygiaverčio reikalavimo dėl pagrindinių pozicijų nesubordinuoja kitų investuotojų reikalavimų atžvilgiu;

b) 

įstaigos reikalavimo dėl pagrindinių pozicijų daugiau nesubordinuoja kitų šalių reikalavimų atžvilgiu arba

c) 

kitaip nepadidina įstaigos pozicijos nuostolių, susijusių su pagrindinėmis atnaujinamosiomis pozicijomis, atžvilgiu.

3

Skirsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas

1

Poskirsnis

Bendrosios nuostatos

247 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas

1.  

Kai įstaiga iniciatorė yra perleidusi su pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėmis pozicijomis siejamą reikšmingą kredito riziką pagal 2 skirsnį, ta įstaiga gali:

a) 

tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai reikia, tikėtinų nuostolių sumas, neįtraukti pagrindinių pozicijų;

b) 

sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju apskaičiuoti pagrindinių pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai reikia, tikėtinų nuostolių sumas pagal 251 ir 252 straipsnius.

2.  
Kai įstaiga iniciatorė nusprendė taikyti 1 dalį, ji pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias gali turėti, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja, kaip nurodyta šiame skyriuje.

Kai įstaiga iniciatorė nėra perleidusi reikšmingos kredito rizikos arba yra nusprendusi netaikyti 1 dalies, jai nereikia apskaičiuoti jokių turimų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, tačiau ji, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai taikytina, tikėtinų nuostolių sumas, toliau įtraukia pagrindines pozicijas taip, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.

3.  
Kai yra pozicija skirtingų pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų pozicijų atžvilgiu, pozicija kiekvieno segmento atžvilgiu laikoma atskira pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija. Laikoma, kad kredito užtikrinimo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms teikėjai turi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos apima pakeitimo vertybiniais popieriais, susijusio su palūkanų normos ar valiutos išvestinių finansinių priemonių sutartimis, kurias įstaiga sudarė vykdydama sandorį, pozicijas.
4.  
Tuo atveju, jei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija neatskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą, 92 straipsnio 3 dalies tikslais pagal riziką įvertintos pozicijos suma įtraukiama į bendrą įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumų vertę.
5.  
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš atitinkamo bendrojo rizikos koeficiento.
6.  
Bendrasis rizikos koeficientas nustatomas kaip šiame skyriuje nustatyto rizikos koeficiento ir bet kokio papildomo rizikos koeficiento pagal 270a straipsnį suma.

248 straipsnis

Pozicijos vertė

1.  

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pozicijos vertė apskaičiuojama taip:

a) 

balansinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atveju pozicijos vertė yra jos apskaitinė vertė, likusi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai pritaikius bet kokius susijusius specifinės kredito rizikos koregavimus pagal 110 straipsnį;

b) 

nebalansinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atveju pozicijos vertė yra jos nominalioji vertė, atėmus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai pritaikytus bet kokius susijusius specifinės kredito rizikos koregavimus pagal 110 straipsnį, padauginta iš šiame punkte nustatyto susijusio perskaičiavimo koeficiento. Jei tai nėra grynųjų pinigų avanso priemonės, perskaičiavimo koeficientas yra 100 %. Nustatant grynųjų pinigų avanso priemonių nepanaudotos dalies pozicijų vertes, likvidumo priemonės, kuri yra besąlygiškai anuliuojama, nominaliajai vertei galima taikyti 0 % perskaičiavimo koeficientą, jeigu panaudotų sumų pagal priemonę grąžinimas yra didesnio prioriteto nei bet kokie kiti reikalavimai pinigų srautų, susidarančių dėl pagrindinių pozicijų atžvilgiu, o įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad ji taiko pakankamai konservatyvų metodą nepanaudotos dalies sumai nustatyti;

c) 

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kuri atsiranda dėl II priede nurodytos išvestinės finansinės priemonės, sandorio šalies kredito rizikos pozicijos vertė nustatoma pagal 6 skyrių;

d) 

įstaiga iniciatorė iš pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurioms priskiriamas 1 250  % rizikos koeficientas pagal 3 poskirsnį arba kurių vertė yra atskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą, vertės gali atskaityti pagrindinių pozicijų specifinės kredito rizikos koregavimų pagal 110 straipsnį sumą ir bet kuriuos negrąžintino pirkimo kainos diskontus, susijusius su tokiomis pagrindinėmis pozicijomis, tiek, kiek dėl tokių diskontų sumažėjo nuosavos lėšos;

▼M13

e) 

sintetinio kainų skirtumo perviršio pozicijos vertė, kai taikytina, apima:

i) 

visas pajamas iš vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų, kurias savo pelno ir nuostolio ataskaitoje jau pripažino įstaiga iniciatorė pagal taikytiną apskaitos sistemą ir kurias įstaiga iniciatorė sutartimi sandoriui paskyrė kaip sintetinį kainų skirtumo perviršį, ir kuris vis dar gali būti panaudotas nuostoliams padengti;

ii) 

sintetinį kainų skirtumo perviršį, kurį įstaiga iniciatorė sutartimi paskyrė kuriam nors ankstesniam laikotarpiui ir kuris vis dar gali būti panaudotas nuostoliams padengti;

iii) 

sintetinį kainų skirtumo perviršį, kurį įstaiga iniciatorė sutartimi paskyrė einamajam laikotarpiui ir kuris vis dar gali būti panaudotas nuostoliams padengti;

iv) 

sintetinį kainų skirtumo perviršį, kurį įstaiga iniciatorė sutartimi paskyrė būsimiems laikotarpiams.

Taikant šį punktą bet kokia suma, kuri suteikiama kaip užtikrinimo priemonė arba kredito vertės padidinimas, susiję su sintetiniu pakeitimu vertybiniais popieriais, ir kuriai jau taikomas nuosavų lėšų reikalavimas pagal šį skyrių, neįtraukiama į pozicijos vertę.

▼M5

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, koks yra pakankamai konservatyvus metodas nepanaudotos dalies sumai nustatyti, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. sausio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies trečioje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

2.  
Kai įstaiga turi dvi arba daugiau sutampančių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ji įtraukia tik vieną iš tų pozicijų.

Kai pozicijos sutampa iš dalies, įstaiga gali suskaidyti poziciją į dvi dalis ir sutapimą pripažinti tik vienai daliai pagal pirmą pastraipą. Kitu atveju įstaiga pozicijas gali vertinti tarsi jos būtų visiškai sutampančios, kapitalo apskaičiavimo tikslais atsižvelgdama į tą poziciją, kuri lemia didesnes pagal riziką įvertintų pozicijų sumas.

Įstaiga taip pat gali pripažinti sutapimą tarp nuosavų lėšų reikalavimo pozicijoms, esant specifinei rizikai, prekybos knygoje ir nuosavų lėšų reikalavimo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms ne prekybos knygoje, jei įstaiga gali apskaičiuoti ir palyginti su atitinkamomis pozicijomis susijusius nuosavų lėšų reikalavimus.

Taikant šią dalį dvi pozicijos laikomos sutampančiomis, kai jos tarpusavyje yra užskaitomos tokiu būdu, kad įstaiga gali išvengti nuostolių, atsirandančių dėl vienos pozicijos, vykdydama prievoles, kurių reikalaujama pagal kitą poziciją.

3.  
Kai ABCP programų pozicijoms taikomas 270c straipsnio d punktas, įstaiga gali naudoti likvidumo priemonei priskirtą rizikos koeficientą apskaičiuodama pagal riziką įvertintos turtu užtikrintų komercinių vekselių pozicijos sumą, jei likvidumo priemonė padengia 100 % pagal ABCP programą išleistų turtu užtikrintų komercinių vekselių ir likvidumo priemonė yra lygiaverčio prioriteto turtu užtikrintiems komerciniams vekseliams taip, kad jie sudaro sutampančias pozicijas. Įstaiga kompetentingoms institucijoms praneša apie atvejus, kai taikė šioje dalyje išdėstytas nuostatas. Siekdama nustatyti 100 % padengimą, nustatytą šioje dalyje, įstaiga gali atsižvelgti į kitas ABCP programos likvidumo priemones, jeigu jos sudaro sutampančią poziciją su turtu užtikrintais komerciniai vekseliais.

▼M13

4.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo, kaip įstaigos iniciatorės turi nustatyti 1 dalies e punkte nurodytą pozicijos vertę, atsižvelgdamos į atitinkamus nuostolius, kuriuos tikimasi padengti sintetiniu kainų skirtumo perviršiu.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. spalio 10 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼M5

249 straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito rizikos mažinimo pripažinimas

1.  
Įstaiga gali pripažinti tiesioginį arba netiesioginį kredito užtikrinimą, susijusį su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kai laikomasi šiame skyriuje ir 4 skyriuje nustatytų kredito rizikos mažinimo reikalavimų.
2.  
Reikalavimus atitinkantis tiesioginis kredito užtikrinimas yra tik finansinė užtikrinimo priemonė, pripažįstama apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas taikant 2 skyrių, kaip nustatyta 4 skyriuje, o kredito rizikos mažinimo pripažinimas priklauso nuo to, ar laikomasi atitinkamų 4 skyriuje nustatytų reikalavimų.

Reikalavimus atitinkantis yra tik toks netiesioginis kredito užtikrinimas ir tokie netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjai, kurie atitinka reikalavimus pagal 4 skyrių, o kredito rizikos mažinimo pripažinimas priklauso nuo to, ar laikomasi atitinkamų 4 skyriuje nustatytų reikalavimų.

▼M13

3.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, 201 straipsnio 1 dalies g punkte išvardyti reikalavimus atitinkantys netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjai turi turėti pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą, kurį sudarė 2 kredito kokybės žingsnis arba aukštesnis žingsnis, priskirtas per kredito užtikrinimo pirmąjį pripažinimą, o šiuo metu sudaro 3 ar aukštesnis kredito kokybės žingsnis.

▼M5

Įstaigos, kurioms leidžiama taikyti IRB metodą užtikrinimo teikėjo tiesioginei pozicijai, gali įvertinti atitiktį reikalavimams pagal šios dalies pirmą pastraipą, remdamosi užtikrinimo teikėjo įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, kuri siejama su 136 straipsnyje nurodytais kredito kokybės žingsniais, lygiavertiškumu.

4.  

Nukrypstant nuo 2 dalies, SPPVPS laikomi reikalavimus atitinkančiais užtikrinimo teikėjais, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

SPPVPS turi nuosavo turto, kuris gali būti laikomas reikalavimus atitinkančia finansine užtikrinimo priemone pagal 4 skyrių;

b) 

a punkte nurodyto turto atžvilgiu nėra reikalavimų ar neapibrėžtųjų reikalavimų, kurių prioritetas būtų didesnis už netiesioginį kredito užtikrinimą gaunančios įstaigos reikalavimo arba neapibrėžtojo reikalavimo prioritetą arba jam lygiavertis, ir

c) 

laikomasi visų 4 skyriaus reikalavimų dėl finansinės užtikrinimo priemonės pripažinimo.

5.  
Taikant 4 dalį, užtikrinimo vertė, pakoreguota dėl bet kokių valiutų ir terminų nesutapimų (GA) pagal 4 skyrių, neviršija pagal kintamumą pakoreguotos to turto rinkos vertės, o rizikos koeficientas, priskirtinas užtikrinimo teikėjo pozicijoms pagal standartizuotą metodą (g), nustatomas kaip vidutinis svertinis rizikos koeficientas, kuris būtų taikomas tam turtui kaip finansinei užtikrinimo priemonei pagal standartizuotą metodą.
6.  

Kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai proporcingai taikomas visiškas kredito užtikrinimas arba dalinis kredito užtikrinimas, taikomi šie reikalavimai:

a) 

kredito užtikrinimą teikianti įstaiga pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos dalies, kuriai taikomas kredito užtikrinimas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 3 poskirsnį, tarsi tą pozicijos dalį ji turėtų tiesiogiai;

b) 

kredito užtikrinimą perkanti įstaiga užtikrintos dalies pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 4 skyrių.

7.  

Visais atvejais, kuriems netaikoma 6 dalis, taikomi šie reikalavimai:

a) 

kredito užtikrinimą teikianti įstaiga pozicijos dalį, kuriai taikomas kredito užtikrinimas, vertina kaip pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja, tarsi tą poziciją, vadovaujantis 3 poskirsniu, ji turėtų tiesiogiai, taikant 8, 9 ir 10 dalis;

b) 

kredito užtikrinimą perkanti įstaiga užtikrintos pozicijos dalies, nurodytos a punkte, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 4 skyrių. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos dalį, kuriai netaikomas kredito užtikrinimas, įstaiga vertina kaip atskirą pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 3 poskirsnį, taikant 8, 9 ir 10 dalis.

8.  
Vidaus reitingais pagrįstą pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimo metodą (SEC-IRBA metodas) arba standartizuotą pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimo metodą (SEC-SA metodas) pagal 3 poskirsnį naudojančios įstaigos nuostolių priskyrimo ribą (A) ir nuostolių atskyrimo ribą (D) nustato atskirai kiekvienai pozicijai, gautai pagal 7 dalį, tarsi jos, sandorio sudarymo metu, būtų išleistos kaip atskiros pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos. Atitinkamai KIRB arba KSA vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į pradinę pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grupę.
9.  

Įstaigos, pradinei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai naudojančios išorės reitingais pagrįstą pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimo metodą (SEC-ERBA metodas) pagal 3 poskirsnį, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pozicijoms, gautoms pagal 7 dalį, apskaičiuoja taip:

a) 

jeigu gauta pozicija yra didesnio prioriteto, jai priskiriamas pradinės pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos koeficientas;

b) 

jeigu gauta pozicija yra mažesnio prioriteto, jai gali būti priskirtas numanomas reitingas pagal 263 straipsnio 7 dalį. Tokiu atveju segmento dydžio įvesties duomuo T apskaičiuojamas tik remiantis gauta pozicija. Jeigu reitingo negalima numanyti, įstaiga taiko didesnį iš šių rizikos koeficientų, gautų arba:

i) 

pritaikius SEC-SA metodą pagal 8 dalį ir 3 poskirsnį arba

ii) 

pritaikius pradinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientą pagal SEC-ERBA metodą.

10.  
Gauta pozicija, kuri yra mažesnio prioriteto, laikoma didesnio prioriteto neturinčia pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, net jei pradinė pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija iki užtikrinimo laikoma didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija.

250 straipsnis

Netiesioginė parama

1.  
Įstaiga rėmėja arba įstaiga iniciatorė, kuri pakeitimui vertybiniais popieriais taiko 247 straipsnio 1 ir 2 dalis apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas arba yra pardavusi savo prekybos knygos priemones ir todėl nebeprivalo turėti nuosavų lėšų su tomis priemonėmis susijusiai rizikai padengti, neteikia tiesioginės ar netiesioginės paramos pakeitimui vertybiniais popieriais daugiau, nei leidžiama pagal sutartines prievoles, kad sumažintų galimus ar esamus nuostolius investuotojams.
2.  

Sandoris nelaikomas parama taikant 1 dalį, jeigu į sandorį buvo tinkamai atsižvelgta reikšmingos kredito rizikos perleidimo vertinime ir abi šalys sandorį įvykdė veikdamos savo interesais kaip laisvos ir nepriklausomos šalys (sandoris įprastomis rinkos sąlygomis). Šiais tikslais įstaiga vykdo visapusišką su sandoriu susijusių kredito aspektų patikrinimą ir atsižvelgia bent jau į visus šiuos dalykus:

a) 

atpirkimo kainą;

b) 

įstaigos kapitalo ir likvidumo padėtį prieš atpirkimą ir po jo;

c) 

pagrindinių pozicijų veiksnumą;

d) 

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų veiksnumą;

e) 

paramos poveikį su investuotojais susijusiems tikėtiniems iniciatoriaus nuostoliams.

3.  
Įstaiga iniciatorė ir įstaiga rėmėja kompetentingai institucijai praneša apie visus sudarytus sandorius, susijusius su pakeitimu vertybiniais popieriais, pagal 2 dalį.
4.  
EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį pateikia gaires, koks sandoris, taikant šį straipsnį, laikomas sandoriu įprastomis rinkos sąlygomis, ir kokiomis aplinkybėmis sandoris nėra struktūrizuotas taip, kad juo būtų teikiama parama.
5.  

Jeigu įstaiga iniciatorė arba įstaiga rėmėja nesilaiko 1 dalies nuostatų, taikomų pakeitimui vertybiniais popieriais, įstaiga, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, įtraukia visas to pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindines pozicijas, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, ir atskleidžia šią informaciją:

a) 

kad ji suteikė paramą pakeitimui vertybiniais popieriais pažeisdama 1 dalį ir

b) 

suteiktos paramos poveikį nuosavų lėšų reikalavimams.

251 straipsnis

Įstaigų iniciatorių atliekamas pagal riziką įvertintų pozicijų, pakeistų vertybiniais popieriais taikant sintetinį pakeitimą vertybiniais popieriais, sumų apskaičiavimas

1.  
Apskaičiuodama pagrindinių pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, įstaiga iniciatorė sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, kai taikytina, naudoja šiame skirsnyje, o ne 2 skyriuje nustatytas apskaičiavimo metodikas. Kai įstaigos pagrindinių pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir prireikus tikėtinų nuostolių sumas apskaičiuoja pagal 3 skyrių, tokių pozicijų tikėtino nuostolio suma yra lygi nuliui.
2.  
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi visai pozicijų, kuriomis užtikrinamas pakeitimas vertybiniais popieriais, grupei. Atsižvelgiant į 252 straipsnį, įstaiga iniciatorė apskaičiuoja visų pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal šį skirsnį, įskaitant pozicijas, kurių atžvilgiu įstaiga gali pripažinti kredito rizikos mažinimą pagal 249 straipsnį. Pozicijoms, kurių atžvilgiu taikomas kredito rizikos mažinimas, taikytinas rizikos koeficientas gali būti pakeistas pagal 4 skyrių.

252 straipsnis

Terminų nesutapimo vertinimas sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju

Apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal 251 straipsnį, bet koks kredito užtikrinimo, pagal kurį rizika perleidžiama, ir pagrindinių pozicijų terminų nesutapimas apskaičiuojamas taip:

a) 

pagrindinių pozicijų terminas turi būti ilgiausias bet kurios iš tų pozicijų terminas, bet daugiausia penkeri metai. Kredito užtikrinimo terminas nustatomas pagal 4 skyrių;

b) 

apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms pagal šį skirsnį taikomas 1 250  % rizikos koeficientas, įstaiga iniciatorė neatsižvelgia į jokį terminų nesutapimą. Visoms kitoms pozicijoms 4 skyriuje nustatytas terminų nesutapimo vertinimas taikomas pagal šią formulę:

čia:

▼M17

RW *

=

pagal riziką įvertintų pozicijų sumos 92 straipsnio 4 dalies a punkto tikslais;

▼M5

RWAss

=

pagal riziką įvertintų pozicijų sumos pagrindinėms pozicijoms, jeigu jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, apskaičiuojamos proporcingai;

RWSP

=

pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuojamos pagal 251 straipsnį tarsi nebūtų terminų nesutapimo;

T

=

pagrindinių pozicijų terminas, išreikštas metais;

t

=

kredito užtikrinimo terminas, išreikštas metais;

t*

=

0,25.

253 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sumažinimas

1.  
Kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai pagal šį skirsnį priskiriamas 1 250  % rizikos koeficientas, įstaigos gali atskaityti tokios pozicijos vertę iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą, užuot įtraukusios poziciją į savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimą. Tuo tikslu, apskaičiuojant pozicijos vertę, gali būti atsižvelgiama į reikalavimus atitinkantį tiesioginį kredito užtikrinimą pagal 249 straipsnį.
2.  
Jeigu įstaiga pasinaudoja 1 dalyje nustatyta alternatyva, ji gali atimti pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą atskaitytą sumą iš sumos, kuri 268 straipsnyje nurodyta kaip maksimalaus kapitalo reikalavimas, kuris būtų apskaičiuojamas pagrindinėms pozicijoms, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.

2

Poskirsnis

Metodų hierarchija ir bendri parametrai

254 straipsnis

Metodų hierarchija

1.  

Kad apskaičiuotų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, įstaigos naudoja vieną iš 3 poskirsnyje nustatytų metodų laikydamosi šios hierarchijos:

a) 

kai tenkinamos 258 straipsnyje nustatytos sąlygos, įstaiga naudoja SEC-IRBA metodą pagal 259 ir 260 straipsnius;

b) 

kai SEC-IRBA metodo naudoti negalima, įstaiga naudoja SEC-SA metodą pagal 261 ir 262 straipsnius;

c) 

kai SEC-SA metodo naudoti negalima, įstaigos reitinguotosioms pozicijoms arba pozicijoms, kurioms gali būti taikomas numanomas reitingas, naudoja SEC-ERBA metodą pagal 263 ir 264 straipsnius.

2.  

Įstaiga reitinguotosioms pozicijoms arba pozicijoms, kurioms gali būti taikomas numanomas reitingas, vietoj SEC-SA metodo naudoja SEC-ERBA metodą kiekvienu iš toliau nurodytų atvejų:

a) 

kai pozicijoms, atitinkančioms PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, pritaikius SEC-SA metodą gaunamas rizikos koeficientas yra didesnis nei 25 %;

b) 

kai pozicijoms, neatitinkančioms PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, pritaikius SEC-SA metodą gaunamas rizikos koeficientas yra didesnis nei 25 % arba pritaikius SEC-ERBA metodą rizikos koeficientas yra didesnis nei 75 %;

c) 

pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, užtikrintų paskolų automobiliams, išperkamosios automobilių nuomos sutarčių ir įrangos išperkamosios nuomos sutarčių grupėmis, atveju.

3.  
Tais atvejais, kuriems netaikoma 2 dalis, ir nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, įstaiga vietoj SEC-SA metodo gali nuspręsti taikyti SEC-ERBA metodą visoms savo reitinguotosioms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms arba pozicijoms, kurioms gali būti taikomas numanomas reitingas.

Taikant pirmą pastraipą įstaiga apie savo sprendimą praneša kompetentingai institucijai ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 17 d.

Įstaiga apie bet kokį vėlesnį sprendimą papildomai keisti visoms savo reitinguotosioms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikytą metodą iki lapkričio 15 d., iš karto po to sprendimo priėmimo, praneša kompetentingai institucijai.

Kompetentingai institucijai nepareiškus jokių prieštaravimų iki gruodžio 15 d., iš karto po antroje arba trečioje pastraipoje nurodyto termino, atitinkamais atvejais, sprendimas, apie kurį įstaiga praneša, įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d. ir galioja tol, kol įsigalioja vėlesnis sprendimas, apie kurį pranešama. Įstaiga tais pačiais metais nenaudoja skirtingų metodų.

4.  
Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentingos institucijos kiekvienu konkrečiu atveju gali drausti įstaigoms taikyti SEC-SA metodą, kai pagal riziką įvertintų pozicijų suma, gauta pritaikius SEC-SA metodą, neatitinka įstaigai arba finansiniam stabilumui kylančios rizikos, įskaitant kredito riziką, susijusią su pagrindinėmis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, bet neapsiribojant ja. Pozicijų, neatitinkančių PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, atveju ypatingas dėmesys skiriamas pakeitimams vertybiniais popieriais, kurie pasižymi labai sudėtingomis ir rizikingomis ypatybėmis.
5.  
Nedarant poveikio šio straipsnio 1 daliai, įstaiga gali taikyti vidinio vertinimo metodą, kad apskaičiuotų nereitinguotosios pozicijos ABCP programoje arba ABCP sandoryje pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal 266 straipsnį, jeigu tenkinamos 265 straipsnyje nustatytos sąlygos. Jeigu įstaiga yra gavusi leidimą taikyti vidinio vertinimo metodą pagal 265 straipsnio 2 dalį ir konkreti ABCP programos arba ABCP sandorio pozicija patenka į tokio leidimo taikymo sritį, įstaiga, apskaičiuodama tos pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, taiko tą metodą.
6.  
Pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai įstaigos taiko SEC-SA metodą pagal 261 straipsnį, taikant 269 straipsnyje nustatytus pakeitimus.
7.  
Visais kitais atvejais pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms priskiriamas 1 250  % rizikos koeficientas.
8.  
Kompetentingos institucijos praneša EBI apie visus pagal šio straipsnio 3 dalį pateiktus pranešimus. EBI stebi šio straipsnio poveikį kapitalo reikalavimams ir su šio straipsnio 4 dalies taikymu susijusią priežiūros praktikos įvairovę ir kasmet Komisijai praneša savo išvadas bei pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires.

255 straipsnis

KIRB ir KSA nustatymas

1.  
Jeigu įstaiga pagal 3 poskirsnį taiko SEC-IRBA metodą, KIRB ji apskaičiuoja pagal 2–5 dalis.
2.  
Įstaiga KIRB nustato pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, kurios būtų apskaičiuotos pagal 3 skyrių pagrindinėms pozicijoms, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, padaugindama iš 8 % ir padalydama iš pagrindinių pozicijų pozicijos vertės. KIRB išreiškiamas dešimtaine forma nuo nulio iki vieneto.
3.  

Apskaičiuojant KIRB, pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, kurios būtų apskaičiuotos pagrindinėms pozicijoms pagal 3 skyrių, apima:

a) 

tikėtinų nuostolių, siejamų su visomis pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėmis pozicijomis, įskaitant neįvykdytas pagrindines pozicijas, kurios vis dar yra grupėje pagal 3 skyrių, sumą ir

b) 

nenumatytų nuostolių, siejamų su visomis pagrindinėmis pozicijomis, įskaitant neįvykdytas pagrindines pozicijas, kurios yra grupėje pagal 3 skyrių, sumą.

4.  
Įstaigos gali apskaičiuoti KIRB pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėms pozicijoms pagal 3 skyriuje nustatytas kapitalo reikalavimų įsigytoms gautinoms sumoms nuostatas. Šiais tikslais mažmeninės pozicijos vertinamos kaip įsigytos mažmeninės gautinos sumos, o nemažmeninės pozicijos – kaip įsigytos įmonių gautinos sumos.
5.  
Įstaigos KIRB apskaičiuoja atskirai gautinų sumų sumažėjimo rizikai, susijusiai su pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėmis pozicijomis, kai įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizika yra reikšminga tokioms pozicijoms.

Jeigu vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais nuostoliai dėl įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir kredito rizikos yra vertinami bendrai, įstaigos, taikydamos 3 poskirsnį, atitinkamas įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir kredito rizikos KIRB vertes sujungia į vieną KIRB vertę. Tai, kad nuostoliams dėl kredito rizikos arba gautinų sumų sumažėjimo rizikos padengti galima naudotis vienu rezervo fondu arba papildomu užtikrinimu, gali būti laikoma rodikliu, kad šios rizikos vertinamos bendrai.

Jeigu vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizika ir kredito rizika nėra vertinamos bendrai, įstaigos pakeičia antroje pastraipoje nustatytą vertinimą ir atitinkamas įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir kredito rizikos KIRB vertes sujungia laikydamosi rizikos ribojimo principo.

6.  
Jeigu įstaiga pagal 3 poskirsnį taiko SEC-SA metodą, ji KSA apskaičiuoja padaugindama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, kurios būtų apskaičiuotos pagal 2 skyrių pagrindinėms pozicijoms, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, iš 8 % ir gautą rezultatą padalija iš pagrindinių pozicijų vertės. KSA išreiškiamas dešimtaine forma nuo nulio iki vieneto.

Taikydamos šią dalį įstaigos pagrindinių pozicijų vertę apskaičiuoja neužskaitydamos jokių specifinių kredito rizikos koregavimų ir papildomų vertės koregavimų pagal 34 ir 110 straipsnius, taip pat kitų nuosavų lėšų sumažinimų.

7.  
Taikant 1–6 dalis, jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais struktūra yra susijusi su SPPVPS naudojimu, visos su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusios SPPVPS pozicijos vertinamos kaip pagrindinės pozicijos. Nedarant poveikio tam, kas išdėstyta pirmiau, įstaiga, apskaičiuodama KIRB arba KSA, į pagrindinių pozicijų grupę gali neįtraukti SPPVPS pozicijų, jeigu dėl SPPVPS pozicijų kylanti rizika yra nereikšminga arba jeigu ji nepaveikia įstaigos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos.

Finansuojamo sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju bet kokios reikšmingos pajamos, gautos išleidus su kreditu susijusius vekselius arba dėl kitų finansuojamų SPPVPS prievolių, kurios naudojamos kaip pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grąžinimo užtikrinimo priemonė, įtraukiamos į KIRB arba KSA apskaičiavimą, jeigu užtikrinimo priemonės kredito rizikai taikomas segmentuotas nuostolių paskirstymas.

8.  
Taikydama šio straipsnio 5 dalies trečią pastraipą, EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires dėl tinkamų metodų, kaip sujungti gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir kredito rizikos KIRB vertes, kai tos rizikos vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais nėra vertinamos bendrai.
9.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomos išsamesnės sąlygos, kurių laikydamosi įstaigos gali apskaičiuoti pagrindinių pozicijų grupių KIRB pagal 4 dalį, visų pirma dėl:

a) 

vidaus kreditų politikos ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų KIRB apskaičiavimo modelių;

b) 

įvairių rizikos veiksnių, susijusių su pagrindinių pozicijų grupe, taikymo, o tais atvejais, kai pakankamai tikslių ar patikimų duomenų apie tą grupę nėra – pakaitinių duomenų taikymo nustatant įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įverčius, ir

c) 

išsamaus patikrinimo reikalavimų siekiant vykdyti gautinų sumų pardavėjų arba kitų iniciatorių veiksmų ir taikomos politikos stebėseną.

EBI tų reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 d. sausio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

256 straipsnis

Nuostolių priskyrimo ribos (A) ir nuostolių atskyrimo ribos (D) nustatymas

1.  
Taikydamos 3 poskirsnį, įstaigos nustato nuostolių priskyrimo ribą (A), kaip ribinę vertę, nuo kurios pagrindinių pozicijų grupėje registruojamus nuostolius būtų pradedama priskirti atitinkamai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai.

Nuostolių priskyrimo riba (A) išreiškiama dešimtųjų verte nuo nulio iki vieneto ir yra lygi didesnei iš šių verčių: nuliui arba pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų grupės neapmokėtos sumos, atėmus visų segmentų, kurių prioritetas yra didesnis nei segmento, kuriame yra atitinkama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, įskaitant pačią poziciją, prioritetas arba jam lygiavertis, neapmokėtą sumą, ir visų pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų neapmokėtos sumos santykiui.

2.  
Taikydamos 3 poskirsnį, įstaigos nustato nuostolių atskyrimo ribą (D), kaip ribinę vertę, nuo kurios dėl pagrindinių pozicijų grupėje registruojamų nuostolių būtų visiškai prarasta segmento, kuriame yra atitinkama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, pagrindinė suma.

Nuostolių atskyrimo riba (D) išreiškiama dešimtųjų verte nuo nulio iki vieneto ir yra lygi didesnei iš šių verčių: nuliui arba pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų grupės neapmokėtos sumos, atėmus visų segmentų, kurių prioritetas yra didesnis nei segmento, kuriame yra atitinkama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, prioritetas arba jam lygiavertis, neapmokėtą sumą, ir visų pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų neapmokėtos sumos santykiui.

3.  
Taikydamos 1 ir 2 dalis, įstaigos papildomą užtikrinimą ir finansuojamas atsargų sąskaitas vertina kaip segmentus, o turtą, kurį sudaro tokios atsargų sąskaitos – kaip pagrindines pozicijas.
4.  
Taikydamos 1 ir 2 dalis, įstaigos neatsižvelgia į nefinansuojamas atsargų sąskaitas ir turtą, kurie nedidina kredito vertės, pavyzdžiui, tuos, kurie teikia vien likvidumo paramą, valiutos ar palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir piniginių užtikrinimo priemonių sąskaitas, susijusius su tomis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis. Finansuojamų atsargų sąskaitų ir turto, kurie didina kredito vertę, atveju įstaigos kaip pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas vertina tik tas tokių sąskaitų ar turto dalis, kurios gali būti naudojamos nuostoliams padengti.
5.  
Tais atvejais, kai dviejų ar daugiau to paties sandorio pozicijų terminai yra skirtingi, tačiau joms taikomas bendras proporcingas nuostolių paskirstymas, apskaičiuojant nuostolių priskyrimo ribas (A) ir nuostolių atskyrimo ribas (D) turi būti remiamasi tų pozicijų bendra neapmokėta suma, o gautos nuostolių priskyrimo ribos (A) ir nuostolių atskyrimo ribos (D) turi būti tokios pačios.

▼M13

6.  
Apskaičiuodama sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos priskyrimo ribas (A) ir atskyrimo ribas (D), pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos įstaiga iniciatorė pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, susijusios su 248 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytu sintetiniu kainų skirtumo perviršiu, vertę vertina kaip segmentą ir kitų savo išlaikomų segmentų atskyrimo ribas (A) ir priskyrimo ribas (D) patikslina pridėdama tos pozicijos vertę prie neapmokėto pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų grupės likučio. Kitos įstaigos, išskyrus įstaigą iniciatorę, šio patikslinimo neatlieka.

▼M5

257 straipsnis

Segmento termino (MT) nustatymas

1.  

Taikydamos 3 poskirsnį ir pagal 2 dalį įstaigos segmento termino (MT) reikšmę gali nustatyti kaip vieną iš šių reikšmių:

a) 

sutartinių mokėjimų, mokėtinų pagal segmentą, vidutinį svertinį terminą, pagal šią formulę:

čia CFt žymi visus sutartinius mokėjimus (pagrindines sumas, palūkanas ir mokesčius), kuriuos skolininkas turi mokėti t laikotarpiu, arba

b) 

segmento galutinį išpirkimo terminą pagal šią formulę:

čia ML yra segmento galutinis išpirkimo terminas.

2.  
Pagal 1 dalį nustatant segmento terminą (MT) visais atvejais taikoma vienų metų žemiausia riba ir penkerių metų aukščiausia riba.
3.  
Jeigu įstaiga gali patirti nuostolių, galinčių atsirasti dėl pagrindinių pozicijų pagal sutartį, įstaiga nustato pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos terminą atsižvelgdama į sutarties terminą ir ilgiausią tokių pagrindinių pozicijų terminą. Atnaujinamosioms pozicijoms taikomas ilgiausias pagal sutartį galimas likutinis pozicijos terminas, kuris galėtų būti pridedamas per atnaujinamąjį laikotarpį.
4.  
EBI stebi įvairią šios srities praktiką, ypač tai, kaip taikomas šio straipsnio 1 dalies a punktas, ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. paskelbia gaires.

3

Poskirsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimo metodai

258 straipsnis

Vidaus reitingais pagrįsto metodo (SEC-IRBA) naudojimo sąlygos

1.  

Įstaigos naudoja SEC-IRBA metodą, kad apskaičiuotų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, susijusias su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a) 

pozicija yra užtikrinta IRB metodo grupe arba mišria grupe, jeigu pastaruoju atveju įstaiga gali apskaičiuoti KIRB pagal 3 skirsnį mažiausiai 95 % pagrindinės pozicijos sumos;

b) 

turima pakankamai informacijos apie pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindines pozicijas, kad įstaiga galėtų apskaičiuoti KIRB, ir

c) 

įstaigai nėra neleista naudoti SEC-IRBA metodo konkrečios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atžvilgiu pagal 2 dalį.

2.  

Kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais gali neleisti naudoti SEC-IRBA metodo, jeigu pakeitimas vertybiniais popieriais pasižymi labai sudėtingomis ar rizikingomis savybėmis. Šiais tikslais, labai sudėtingomis ar rizikingomis savybėmis gali būti laikoma:

a) 

kredito vertės didinimas, kuris gali būti neigiamai paveiktas dėl su portfeliu nesusijusių nuostolių;

b) 

pagrindinių pozicijų grupės, kurioms būdinga didelio laipsnio vidaus koreliacija, kurią lemia pozicijų koncentracija viename sektoriuje ar geografinėje vietovėje;

c) 

sandoriai, kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grąžinimas labai priklauso nuo rizikos veiksnių, kurie neatsispindi KIRB, arba

d) 

labai sudėtingas nuostolių paskirstymas tarp segmentų.

259 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant SEC-IRBA metodą

1.  

Taikant SEC-IRBA metodą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš taikytino rizikos koeficiento, nustatyto, kaip nurodyta toliau, visais atvejais taikant 15 % apatinę ribą:



RW = 1 250  %

kai D ≤ KIRB

kai A ≥ KIRB

kai A < KIRB < D

čia:

KIRB

yra pagrindinių pozicijų grupės kapitalo poreikio koeficientas, kaip apibrėžta 255 straipsnyje,

D

yra nuostolių atskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį,

A

yra nuostolių priskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį

čia:

a

=

– (1/(p * KIRB))

u

=

D – KIRB

l

=

max (A – KIRB; 0)

čia:

čia:

N

yra faktinis pozicijų skaičius pagrindinių pozicijų grupėje, apskaičiuotas pagal 4 dalį;

LGD

yra pagrindinių pozicijų grupės pagal poziciją įvertintas vidutinis svertinis nuostolis dėl įsipareigojimo neįvykdymo, apskaičiuotas pagal 5 dalį;

MT

yra segmento terminas, nustatytas pagal 257 straipsnį.

A, B, C, D, ir E parametrai nustatomi pagal šią informacinę lentelę:



 

A

B

C

D

E

Nemažmeninės pozicijos

Didesnio prioriteto, detali (N ≥ 25)

0

3,56

-1,85

0,55

0,07

Didesnio prioriteto, nedetali (N < 25)

0,11

2,61

-2,91

0,68

0,07

Ne didesnio prioriteto, detali (N ≥ 25)

0,16

2,87

-1,03

0,21

0,07

Ne didesnio prioriteto, nedetali (N < 25)

0,22

2,35

-2,46

0,48

0,07

Mažmeninės pozicijos

Didesnio prioriteto

0

0

-7,48

0,71

0,24

Ne didesnio prioriteto

0

0

-5,78

0,55

0,27

2.  
Jeigu pagrindinių pozicijų IRB metodo grupę sudaro ir mažmeninės, ir nemažmeninės pozicijos, grupė padalijama į vieną mažmeninių pozicijų ir vieną nemažmeninių pozicijų pogrupį ir kiekvienam pogrupiui apskaičiuojamas atskiras parametras p (ir atitinkami įvesties parametrai N, KIRB ir LGD). Paskui remiantis kiekvieno pogrupio parametrais p ir kiekvieną pogrupį sudarančių pozicijų nominaliuoju dydžiu apskaičiuojamas sandorio vidutinis svertinis parametras p.
3.  
Kai įstaiga SEC-IRBA metodą taiko mišriai grupei, parametro p apskaičiavimas grindžiamas tik tomis pagrindinėmis pozicijomis, kurioms taikomas IRB metodas. Šiais tikslais neatsižvelgiama į pagrindines pozicijas, kurioms taikomas SA metodas.
4.  

Faktinis pozicijų skaičius (N) apskaičiuojamas taip:

čia EADi yra pozicijos vertė, susijusi su i-tąja pozicija grupėje.

Sudėtinės pozicijos tam pačiam įsipareigojančiajam asmeniui konsoliduojamos ir vertinamos kaip viena pozicija.

5.  

Pagal poziciją įvertintas vidutinis svertinis LGD apskaičiuojamas taip:

čia LGDi yra LGD vidurkis, susijęs su visomis pozicijomis i-tajam įsipareigojančiajam asmeniui.

Kai atliekant pakeitimą vertybiniais popieriais kredito ir įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizika yra valdomos bendrai, LGD įvestis aiškinama kaip svertinis LGD vidurkis kredito rizikai ir 100 % LGD gautinų sumų sumažėjimo rizikai. Koeficientai yra atskiri kapitalo reikalavimai pagal IRB metodą atitinkamai kredito rizikai ir gautinų sumų sumažėjimo rizikai. Šiais tikslais tai, kad nuostoliams dėl kredito arba sumažėjimo rizikos padengti galima naudotis vienu rezervo fondu arba įkaito perviršiu, gali būti laikoma rodikliu, kad šios rizikos valdomos bendrai.

6.  

Jeigu didžiausios grupei priklausančios pagrindinės pozicijos dalis (C1) yra ne didesnė nei 3 %, įstaigos N vertei ir pagal poziciją įvertintiems vidutiniams svertiniams LGD apskaičiuoti gali naudoti šį supaprastintą metodą:

LGD = 0,50

čia:

Cm

žymi grupės dalį, atitinkančią didžiausių m pozicijų sumą, ir

m

nustato įstaiga.

Jeigu žinoma tik C1 reikšmė, ir ji yra ne didesnė nei 0,03, tada įstaiga gali nustatyti, kad LGD reikšmė yra 0,50, o N – 1/C1.

7.  

Kai pozicija yra užtikrinta mišria grupe ir įstaiga gali apskaičiuoti KIRB bent 95 % pagrindinių pozicijų sumų pagal 258 straipsnio 1 dalies a punktą, įstaiga kapitalo poreikio koeficientą pagrindinių pozicijų grupei apskaičiuoja kaip:

čia:

d yra pagrindinių pozicijų, kurioms įstaiga gali apskaičiuoti KIRB, pozicijos sumos dalis, palyginti su visų pagrindinių pozicijų pozicijos suma.

8.  
Kai įstaiga turi pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją išvestinės finansinės priemonės forma, skirtą apsidrausti nuo rinkos rizikos, įskaitant palūkanų normos ar valiutos riziką, įstaiga tai išvestinei finansinei priemonei gali priskirti numanomą rizikos koeficientą, atitinkantį orientacinės pozicijos rizikos koeficientą, apskaičiuotą pagal šį straipsnį.

Taikant pirmą pastraipą, orientacinė pozicija yra pozicija, kuri visais atžvilgiais yra lygiavertė išvestinei finansinei priemonei arba, jeigu tokios lygiavertės pozicijos nėra, pozicija, kuri pagal subordinaciją yra artimiausia išvestinei finansinei priemonei.

260 straipsnis

PSS pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimas taikant SEC-IRBA metodą

Taikant SEC-IRBA metodą, PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 259 straipsnį, taikant šiuos pakeitimus:

rizikos koeficientų apatinė riba didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms = 10 %

261 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant standartizuotą metodą (SEC-SA metodą)

1.  

Taikant SEC-SA metodą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš taikytino rizikos koeficiento, nustatyto, kaip nurodyta toliau, visais atvejais taikant 15 % apatinę ribą:



RW = 1 250  %

kai D ≤ KA

kai A ≥ KA

kai A < KA < D

čia:

D

yra nuostolių atskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį;

A

yra nuostolių priskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį;

KA

yra parametras, apskaičiuotas pagal 2 dalį;

čia:

a

=

– (1/(p · KA))

u

=

D – KA

l

=

max (A – KA; 0)

p

=

1 pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, kuri nėra pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija.

2.  

Taikant 1 dalį, KA apskaičiuojamas taip:

čia:

KSA yra pagrindinės grupės kapitalo poreikio koeficientas, kaip apibrėžta 255 straipsnyje;

W = santykis tarp:

a) 

pagrindinių pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui nominaliųjų verčių sumos ir

b) 

visų pagrindinių pozicijų nominaliųjų verčių sumos.

Šiais tikslais pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui reiškia pagrindinę poziciją, kuri: i) yra pradelsta 90 arba daugiau dienų; ii) jos atžvilgiu taikomos bankroto arba nemokumo procedūros; iii) jos atžvilgiu taikoma nuosavybės teisės netekimo arba panaši procedūra arba iv) jos atžvilgiu neįvykdyti įsipareigojimai pagal pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentus.

Kai įstaiga nežino 5 % arba mažesnės dalies grupei priklausančių pagrindinių pozicijų mokėjimo terminų praleidimo būklės, įstaiga gali naudoti SEC-SA metodą, KA apskaičiavimą pakoreguodama taip:

Kai įstaiga nežino daugiau nei 5 % grupei priklausančių pagrindinių pozicijų mokėjimo terminų praleidimo būklės, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai turi būti taikomas 1 250  % rizikos koeficientas.

3.  
Kai įstaiga turi pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją išvestinės finansinės priemonės forma, skirtą apsidrausti nuo rinkos rizikos, įskaitant palūkanų normos ar valiutos riziką, įstaiga tai išvestinei finansinei priemonei gali priskirti numanomą rizikos koeficientą, atitinkantį orientacinės pozicijos rizikos koeficientą, apskaičiuotą pagal šį straipsnį.

Taikant šią dalį, orientacinė pozicija yra pozicija, kuri visais atžvilgiais yra lygiavertė išvestinei finansinei priemonei arba, jeigu tokios lygiavertės pozicijos nėra, pozicija, kuri pagal subordinaciją yra artimiausia išvestinei finansinei priemonei.

262 straipsnis

PSS pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimas taikant SEC-SA metodą

Taikant SEC-SA metodą, PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 261 straipsnį, taikant šiuos pakeitimus:

didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų rizikos koeficientų apatinė riba = 10 %
p = 0,5

263 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant išorės reitingais pagrįstą metodą (SEC-ERBA metodą)

1.  
Taikant SEC-ERBA metodą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš taikytino rizikos koeficiento pagal šį straipsnį.
2.  

Trumpalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai trumpalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal 7 dalį, taikomi šie rizikos koeficientai:



1 lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

Visi kiti reitingai

Rizikos koeficientas

15  %

50  %

100  %

1 250  %

3.  

Ilgalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai ilgalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal šio straipsnio 7 dalį, taikomi 2 lentelėje nurodyti rizikos koeficientai, pakoreguoti, kai taikoma, pagal segmento terminą (MT) pagal 257 straipsnį ir šio straipsnio 4 dalį bei pagal segmento dydį ne didesnio prioriteto segmentų atveju pagal šio straipsnio 5 dalį:



2 lentelė

Kredito kokybės žingsnis

Didesnio prioriteto segmentas

Ne didesnio prioriteto (nedidelis) segmentas

Segmento terminas (MT)

Segmento terminas (MT)

1 metai

5 metai

1 metai

5 metai

1

15  %

20  %

15  %

70  %

2

15  %

30  %

15  %

90  %

3

25  %

40  %

30  %

120  %

4

30  %

45  %

40  %

140  %

5

40  %

50  %

60  %

160  %

6

50  %

65  %

80  %

180  %

7

60  %

70  %

120  %

210  %

8

75  %

90  %

170  %

260  %

9

90  %

105  %

220  %

310  %

10

120  %

140  %

330  %

420  %

11

140  %

160  %

470  %

580  %

12

160  %

180  %

620  %

760  %

13

200  %

225  %

750  %

860  %

14

250  %

280  %

900  %

950  %

15

310  %

340  %

1 050  %

1 050  %

16

380  %

420  %

1 130  %

1 130  %

17

460  %

505  %

1 250  %

1 250  %

Visi kiti

1 250  %

1 250  %

1 250  %

1 250  %

4.  
Siekdamos nustatyti rizikos koeficientą segmentams, kurių terminas yra 1–5 metai, įstaigos taiko tiesinę interpoliaciją tarp rizikos koeficientų, atitinkamai taikytinų nuo vienų iki penkerių metų terminui, pagal 2 lentelę.
5.  

Siekdamos atsižvelgti į segmento dydį, įstaigos ne didesnio prioriteto segmentų rizikos koeficientą apskaičiuoja taip:

čia:

T = segmento dydis, išmatuotas kaip D – A

čia:

D

yra nuostolių atskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį,

A

yra nuostolių priskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį

6.  
Pagal 3, 4 ir 5 dalis gautiems ne didesnio prioriteto segmentų rizikos koeficientams taikoma 15 % apatinė riba. Be to, gauti rizikos koeficientai negali būti mažesni nei rizikos koeficientas, atitinkantis to paties pakeitimo vertybiniais popieriais hipotetinį didesnio prioriteto segmentą, turintį tokį patį kredito rizikos vertinimą ir terminą.
7.  

Siekdamos naudoti numanomus reitingus, įstaigos nereitinguotajai pozicijai priskiria numanomą reitingą, lygiavertį kredito rizikos vertinimui, kuris suteiktas reitinguotajai orientacinei pozicijai, tenkinančiai visas šias sąlygas:

a) 

orientacinė pozicija yra pozicija, kurios prioritetas visais atžvilgiais yra lygiavertis nereitinguotajai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, arba, jeigu tokios lygiaverčio prioriteto pozicijos nėra, orientacinė pozicija pagal subordinaciją yra artimiausia nereitinguotajai pozicijai;

b) 

orientacinė pozicija neturi jokios trečiosios šalies garantijos arba jai nenaudojamos kitos kredito vertės didinimo priemonės, kurių negalima naudoti nereitinguotajai pozicijai;

c) 

orientacinės pozicijos terminas turi būti lygus atitinkamos nereitinguotosios pozicijos terminui arba ilgesnis;

d) 

numanomi reitingai turi būti nuolat atnaujinami, kad atspindėtų visus orientacinės pozicijos kredito rizikos vertinimo pakeitimus.

8.  
Kai įstaiga turi pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją išvestinės finansinės priemonės forma, skirtą apsidrausti nuo rinkos rizikos, įskaitant palūkanų normos ar valiutos riziką, įstaiga tai išvestinei finansinei priemonei gali priskirti numanomą rizikos koeficientą, atitinkantį orientacinės pozicijos rizikos koeficientą, apskaičiuotą pagal šį straipsnį.

Taikant pirmą pastraipą, orientacinė pozicija yra pozicija, kuri visais atžvilgiais yra lygiavertė išvestinei finansinei priemonei arba, jeigu tokios lygiavertės pozicijos nėra, pozicija, kuri pagal subordinaciją yra artimiausia išvestinei finansinei priemonei.

264 straipsnis

PSS pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimas taikant SEC-ERBA metodą

1.  
Taikant SEC-ERBA metodą, PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 263 straipsnį, taikant šiame straipsnyje nustatytus pakeitimus.
2.  

Trumpalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai trumpalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal 263 straipsnio 7 dalį, taikomi šie rizikos koeficientai:



3 lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

Visi kiti reitingai

Rizikos koeficientas

10  %

30  %

60  %

1 250  %

3.  

Ilgalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai ilgalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal 263 straipsnio 7 dalį, rizikos koeficientai nustatomi pagal 4 lentelę, pakoreguojant pagal segmento terminą (MT) pagal 257 straipsnį ir 263 straipsnio 4 dalį bei pagal segmento dydį ne didesnio prioriteto segmentų atveju pagal 263 straipsnio 5 dalį:



4 lentelė

Kredito kokybės žingsnis

Didesnio prioriteto segmentas

Ne didesnio prioriteto (nedidelis) segmentas

Segmento terminas (MT)

Segmento terminas (MT)

1 metai

5 metai

1 metai

5 metai

1

10  %

10  %

15  %

40  %

2

10  %

15  %

15  %

55  %

3

15  %

20  %

15  %

70  %

4

15  %

25  %

25  %

80  %

5

20  %

30  %

35  %

95  %

6

30  %

40  %

60  %

135  %

7

35  %

40  %

95  %

170  %

8

45  %

55  %

150  %

225  %

9

55  %

65  %

180  %

255  %

10

70  %

85  %

270  %

345  %

11

120  %

135  %

405  %

500  %

12

135  %

155  %

535  %

655  %

13

170  %

195  %

645  %

740  %

14

225  %

250  %

810  %

855  %

15

280  %

305  %

945  %

945  %

16

340  %

380  %

1 015  %

1 015  %

17

415  %

455  %

1 250  %

1 250  %

Visi kiti

1 250  %

1 250  %

1 250  %

1 250  %

265 straipsnis

Vidinio vertinimo metodo taikymo sritis ir veiklos reikalavimai

1.  
Įstaigos gali ABCP programų arba ABCP sandorių nereitinguotųjų pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoti taikydamos vidinio vertinimo metodą pagal 266 straipsnį, jeigu tenkinamos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

Jeigu įstaiga yra gavusi leidimą taikyti vidinio vertinimo metodą pagal šio straipsnio 2 dalį ir konkreti ABCP programos arba ABCP sandorio pozicija patenka į tokio leidimo taikymo sritį, įstaiga, apskaičiuodama tos pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, taiko tą metodą.

2.  

Kompetentingos institucijos suteikia įstaigoms leidimą taikyti vidinio vertinimo metodą pagal aiškiai apibrėžtą taikymo sritį, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

visos pagal ABCP programą išleisto komercinio vekselio pozicijos yra reitinguotosios pozicijos;

b) 

atliekant pozicijos kredito kokybės vidinį vertinimą laikomasi vienos arba kelių ECAI viešai paskelbtų vertinimo metodikų, skirtų pakeitimo vertybinių popierių pozicijų, pagrįstų to paties tipo pakeitimu pagrindinėmis pozicijomis, reitingui nustatyti;

c) 

pagal ABCP programą išleisti komerciniai vekseliai daugiausia yra išduoti trečiųjų šalių investuotojams;

d) 

įstaigos vidinio vertinimo procesas yra bent toks pat konservatyvus kaip ir viešai paskelbti tų ECAI, kurios suteikė išorės reitingą pagal ABCP programą išleistam komerciniam vekseliui, vertinimai, visų pirma, kiek tai susiję su nepalankiais veiksniais ir kitais kiekybiniais aspektais;

e) 

įstaigos vidinio vertinimo metodika atsižvelgiama į visas atitinkamas viešai paskelbtas ECAI, kurios suteikia reitingus ABCP programos komerciniams vekseliams, reitingavimo metodikas ir apima reitingų rangus, kurie atitinka ECAI kredito rizikos vertinimus. Įstaiga savo vidaus registruose dokumentais patvirtina aiškinamąjį pareiškimą, kuriame aprašoma, kaip buvo laikytasi šiame punkte nustatytų reikalavimų, ir reguliariai tokį pareiškimą atnaujina;

f) 

įstaiga naudoja vidinio vertinimo metodiką vidaus rizikos valdymui, įskaitant sprendimų priėmimo, informacijos valdymo ir vidaus kapitalo paskirstymo procesus;

g) 

vidaus ar išorės auditoriai, ECAI arba už kredito vidaus peržiūrą ar rizikos valdymą atsakingi įstaigos darbuotojai reguliariai tikrina vidinio vertinimo procesą ir įstaigos ABCP programos arba ABCP sandorių pozicijų kredito kokybės vidinio vertinimo kokybę;

h) 

siekdama įvertinti savo vidinio vertinimo metodikos taikymo rezultatus įstaiga nuolat stebi savo vidaus reitingų rezultatus ir prireikus šią metodiką koreguoja, jei pozicijų veiksnumas reguliariai nukrypsta nuo to, ką rodo vidaus reitingai;

i) 

ABCP programa apima kreditavimo ir įsipareigojimų valdymo standartus, pateikiamus programos administratoriui skirtose gairėse, kuriose nustatomi bent šie dalykai:

i) 

turto atitikimo reikalavimams kriterijai pagal j punktą;

ii) 

pozicijų, susidarančių dėl likvidumo priemonių suteikimo ir kredito vertės didinimo, rūšys ir piniginė vertė;

iii) 

nuostolių paskirstymas ABCP programos arba ABCP sandorio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms;

iv) 

teisinė bei ekonominė perduoto turto izoliacija nuo turtą parduodančio subjekto;

j) 

pagal ABCP programos turto atitikimo reikalavimams kriterijus numatomi bent šie dalykai:

i) 

negalimas reikšmingai pradelsto turto arba turto su neįvykdytais įsipareigojimais įsigijimas;

ii) 

ribojama pernelyg didelė koncentracija vieno įsipareigojančiojo asmens arba geografinės vietovės atžvilgiu; ir

iii) 

ribojamas įsigyjamo turto pradinis terminas;

k) 

atliekama turto pardavėjo kredito rizikos ir veiklos pobūdžio analizė, kurioje bent įvertinama pardavėjo:

i) 

ankstesni ir tikėtini būsimi finansinės veiklos rezultatai;

ii) 

dabartinė rinkos padėtis ir tikėtinas konkurencingumas ateityje;

iii) 

svertai, pinigų srautai, palūkanų padengimas ir skolos reitingavimas; ir

iv) 

kreditavimo standartai, valdymo pajėgumai ir išieškojimo procesai;

l) 

ABCP programoje nustatoma išieškojimo politika ir procesai, kuriuose atsižvelgiama į valdymo įmonės veiklos pajėgumą bei kredito kokybę ir kurie apima su pardavėjo ir valdymo įmonės veiklos rezultatais susijusios rizikos mažinimo aspektus. Taikant šį punktą, su veiklos rezultatais susijusi rizika gali būti mažinama pardavėjo arba valdymo įmonės dabartine kredito kokybe pagrįstais priežastiniais veiksniais, kad būtų užkirstas kelias bendram lėšų naudojimui pardavėjo ar valdymo įmonės įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

m) 

bendras pagal ABCP programą galimo įsigyti turto grupės nuostolio įvertis apskaičiuojamas atsižvelgiant į visus galimos rizikos šaltinius, pvz., į kredito ir gautinų sumų sumažėjimo riziką;

n) 

jeigu pardavėjo teikiamo kredito vertės padidinimo dydis nustatomas atsižvelgiant tik į su kreditu susijusius nuostolius, o gautinų sumų sumažėjimo rizika tai konkrečiai turto grupei yra reikšminga, ABCP programai sudaromas atskiras rezervas gautinų sumų sumažėjimo rizikai;

o) 

reikiamas vertės padidinimo dydis ABCP programoje apskaičiuojamas atsižvelgiant į ankstesnio laikotarpio kelerių metų duomenis, įskaitant informaciją apie nuostolius, mokėjimo terminų praleidimus, gautinų sumų sumažėjimus ir gautinų sumų apyvartumą;

p) 

perkant pozicijas, kad būtų sumažintas galimas pagrindinio portfelio kredito kokybės pablogėjimas, į ABCP programą įtraukiami struktūriniai aspektai. Tokie aspektai gali apimti pozicijų grupei būdingus laipsniško likvidavimo priežastinius veiksnius;

q) 

įstaiga įvertina pagrindinio turto grupės ypatybes, pavyzdžiui, jo vidutinį svertinį kreditų vertinimo balą, ir nustato visus koncentracijos vieno įsipareigojančiojo asmens arba geografinės vietovės atžvilgiu atvejus, taip pat turto grupės detalumo lygį.

3.  
Jeigu įstaigos vidaus auditoriai arba už vidaus kredito peržiūrą ar rizikos valdymą atsakingi darbuotojai atlieka 2 dalies g punkte numatytą tikrinimą, tie darbuotojai yra nepriklausomi nuo įstaigos vidaus darbuotojų, atsakingų už ABCP programos verslo santykius ir santykius su klientais.
4.  

Įstaigos, kurioms leista taikyti vidinio vertinimo metodą, negali vėl imti taikyti kitų metodų pozicijoms, kurioms taikomas vidinio vertinimo metodas, nebent tenkinamos abi šios sąlygos:

a) 

įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodė, kad įstaiga tam turi rimtą priežastį;

b) 

įstaiga gavo išankstinį kompetentingos institucijos leidimą.

266 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant vidinio vertinimo metodą

1.  
Taikydama vidinio vertinimo metodą įstaiga nereitinguotajai ABCP programos arba ABCP sandorio pozicijai priskiria vieną iš 265 straipsnio 2 dalies e punkte nustatytų reitingų rangų, remdamasi savo vidiniu vertinimu. Pozicijai priskiriamas toks pat išvestinis reitingas, kaip ir kredito rizikos vertinimai, atitinkantys tą reitingo rangą, kaip nustatyta 265 straipsnio 2 dalies e punkte.
2.  
Pagal 1 dalį išvestas reitingas tuo metu, kai buvo pirmą kartą priskirtas, turi būti bent investicinio reitingo ar aukštesnio lygio, ir apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal 263 straipsnį arba, kai taikoma, pagal 264 straipsnį laikomas ECAI suteiktu reikalavimus atitinkančiu kredito rizikos vertinimu.

4

Poskirsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikomos aukščiausios ribos

267 straipsnis

Didžiausias rizikos koeficientas didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms. Skaidrumo metodas

1.  
Įstaiga, kuri visada žino pagrindinių pozicijų sudėtį, didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms gali priskirti didžiausią rizikos koeficientą, kuris yra lygus pagal poziciją įvertintam vidutiniam svertiniam rizikos koeficientui, kuris būtų taikytinas pagrindinėms pozicijoms tarsi pagrindinės pozicijos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.
2.  
Tuo atveju, kai pagrindinių pozicijų grupėms įstaiga naudoja vien standartizuotą metodą arba IRB metodą, didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos didžiausias rizikos koeficientas yra lygus pagal poziciją įvertintam vidutiniam svertiniam rizikos koeficientui, kuris būtų taikomas pagrindinėms pozicijoms atitinkamai pagal 2 arba 3 skyrių, tarsi jos nebūtų buvę pakeistos vertybiniais popieriais.

Mišrių grupių atveju didžiausias rizikos koeficientas apskaičiuojamas taip:

a) 

kai įstaiga taiko SEC-IRBA metodą, pagrindinės grupės daliai, kuriai taikomas standartizuotas metodas, ir tai daliai, kuriai taikomas IRB metodas, atskirai priskiriamas atitinkamas rizikos koeficientas pagal standartizuotą metodą ir atitinkamas rizikos koeficientas pagal IRB metodą;

b) 

kai įstaiga taiko SEC-SA metodą arba SEC-ERBA metodą, didžiausias rizikos koeficientas didesnio prioriteto pozicijoms yra lygus pagrindinių pozicijų vidutiniam svertiniam rizikos koeficientui pagal standartizuotą metodą.

3.  

Taikant šį straipsnį, rizikos koeficientas, kuris būtų taikomas pagal IRB metodą pagal 3 skyrių apima:

a) 

tikėtinų nuostolių, padaugintų iš 12,5, ir

b) 

pagrindinių pozicijų vertės santykį.

4.  
Jeigu apskaičiavus didžiausią rizikos koeficientą pagal 1 dalį gaunamas mažesnis rizikos koeficientas, nei apatinės rizikos koeficientų ribos, nustatytos, kai taikoma, 259–264 straipsniuose, naudojamas apskaičiuotasis rizikos koeficientas.

268 straipsnis

Maksimalaus kapitalo reikalavimai

1.  
Įstaiga iniciatorė, įstaiga rėmėja ar kita įstaiga, naudojančios SEC-IRBA metodą, arba įstaiga iniciatorė ar įstaiga rėmėja, naudojančios SEC-SA arba SEC-ERBA metodą, savo turimai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai gali taikyti maksimalaus kapitalo reikalavimą, kuris yra lygus kapitalo reikalavimams, kurie būtų apskaičiuoti pagal 2 arba 3 skyrių pagrindinėms pozicijoms tarsi jos nebūtų buvusios pakeistos vertybiniais popieriais. Taikant šį straipsnį, IRB metodo kapitalo reikalavimas apima tikėtinų nuostolių, siejamų su tomis pozicijomis, sumą, apskaičiuotą pagal 3 skyrių, ir nenumatytų nuostolių sumą.
2.  
Mišrių grupių atveju maksimalaus kapitalo reikalavimas nustatomas apskaičiuojant pagrindinių pozicijų dalių, kurioms taikomas IRB metodas ir standartizuotas metodas, pagal poziciją įvertintus vidutinius svertinius kapitalo reikalavimus pagal 1 dalį.
3.  

Maksimalaus kapitalo reikalavimas gaunamas sumą, apskaičiuotą pagal 1 arba 2 dalį, padauginus iš didžiausios turto dalies, kurią įstaiga turi atitinkamuose segmentuose (V), išreikštos procentine dalimi ir apskaičiuotos taip:

a) 

įstaigos, kuri viename segmente turi vieną ar daugiau pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, atveju V yra lygi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias įstaiga turi tame konkrečiame segmente, nominaliosios sumos ir to segmento nominaliosios sumos santykiui;

b) 

įstaigos, kuri turi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų skirtinguose segmentuose, atveju, V yra lygi didžiausiai turimo turto daliai visuose segmentuose. Šiais tikslais kiekviename skirtingame segmente turimo turto dalis apskaičiuojama, kaip nustatyta a punkte.

4.  
Apskaičiuojant maksimalaus kapitalo reikalavimą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai pagal šį straipsnį, visa bet kokio pelno iš pardavimo ir kredito vertės didinimo palūkanomis elementų suma, atsirandanti dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio, atskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą.

5

Poskirsnis

Įvairios nuostatos

269 straipsnis

Pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais

1.  

Pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai įstaigos taiko SEC-SA metodą pagal 261 straipsnį su šiais pakeitimais:

a) 

W = 0 bet kurio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos segmento atžvilgiu pagrindinių pozicijų grupėje;

b) 

p = 1,5;

c) 

gautam rizikos koeficientui taikoma 100 % rizikos koeficientų apatinė riba.

2.  
KSA pagrindinėms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms apskaičiuojamas pagal 2 poskirsnį.
3.  
4 poskirsnyje nustatyti maksimalaus kapitalo reikalavimai netaikomi pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms.
4.  
Kai pagrindinių pozicijų grupę sudaro įvairūs pakeitimo vertybiniais popieriais segmentai ir kitų rūšių turtas, KA parametras nustatomas kaip nominalusis pagal poziciją įvertintas svertinis KA vidurkis, apskaičiuotas atskirai kiekvienam pozicijų pogrupiui.

▼M13

269a straipsnis

Neveiksnių pozicijų pakeitimui vertybiniais popieriais taikoma tvarka

1.  

Šiame straipsnyje:

a) 

neveiksnių pozicijų pakeitimas vertybiniais popieriais – neveiksnių pozicijų pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 25 punkte;

b) 

reikalavimus atitinkantis tradicinis neveiksnių pozicijų pakeitimas vertybiniais popieriais – tradicinis neveiksnių pozicijų pakeitimas vertybiniais popieriais, kai negrąžintinas pirkimo kainos diskontas yra lygus bent 50 % pagrindinių pozicijų neapmokėtos vertės jų perleidimo SPPVPS.

2.  
Neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 254 arba 267 straipsnį. Rizikos koeficientas apskaičiuojamas taikant 100 % žemiausią ribą, išskyrus atvejus, kai taikomas 263 straipsnis.
3.  
Nukrypdamos nuo šio straipsnio 2 dalies, įstaigos priskiria 100 % rizikos koeficientą didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai reikalavimus atitinkančio tradicinio neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, išskyrus atvejus, kai taikomas 263 straipsnis.
4.  
Įstaigoms, kurios pagal 3 skyrių taiko IRB metodą bet kokioms grupėje esančioms pagrindinėms pozicijoms ir kurioms neleidžiama naudoti savų LGD įverčių ir perskaičiavimo koeficientų tokių pozicijų atžvilgiu, nenaudoja SEC-IRBA metodo siekdamos apskaičiuoti neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir netaiko 5 arba 6 dalies.
5.  
Taikant 268 straipsnio 1 dalį, tikėtini nuostoliai, siejami su reikalavimus atitinkančio tradicinio neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėmis pozicijomis, yra įtraukiami atskaičius negrąžintiną pirkimo kainos diskontą ir, kai taikoma, visus papildomus specifinės kredito rizikos koregavimus.

Įstaigos atlieka skaičiavimą pagal šią formulę:

Čia:

CRmax

=

didžiausias kapitalo poreikis reikalavimus atitinkančio tradicinio neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju;

RWEAIRB

=

pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sudėtinė suma;

ELIRB

=

pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, tikėtinų nuostolių sudėtinė suma;

NRPPD

=

negrąžintinas pirkimo kainos diskontas;

EVIRB

=

pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, pozicijų verčių suma;

EVPool

=

visų pagrindinių pozicijų, kurios yra grupėje, pozicijų verčių suma;

SCRAIRB

=

įstaigos iniciatorės atliekami specifinės kredito rizikos koregavimai tų pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, atžvilgiu, tik jei negrąžintinas pirkimo kainos diskontas (NRPPD) viršija tą koregavimą, ir tik tokiu mastu; įstaigų investuotojų atveju ši suma lygi nuliui;

RWEASA

=

pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas standartizuotas metodas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sudėtinė suma.

6.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies, kai pagal poziciją įvertintas vidutinis svertinis rizikos koeficientas, apskaičiuotas pagal 267 straipsnyje nustatytą skaidrumo metodą, yra mažesnis už 100 %, įstaigos gali taikyti mažesnį rizikos koeficientą, kuriam taikoma 50 % žemiausia riba.

Taikant pirmą pastraipą SEC-IRBA metodą pozicijai taikanti įstaiga iniciatorė, kuriai leidžiama naudoti savus LGD įverčius ir perskaičiavimo koeficientus visų pagrindinių pozicijų, kurioms pagal 3 skyrių taikomas IRB metodas, atžvilgiu, reikalavimus atitinkančio tradicinio neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju atskaito negrąžintiną pirkimo kainos diskontą ir, kai taikoma, visus papildomus specifinės kredito rizikos koregavimus iš tikėtinų nuostolių ir pagrindinių pozicijų, susijusių su didesnio prioriteto pozicijomis, pozicijos vertės pagal šią formulę:

Čia:

RWmax

=

reikalavimus atitinkančio tradicinio neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju didesnio prioriteto pozicijai taikomas rizikos koeficientas, prieš taikant žemiausią koeficiento ribą, kai taikomas skaidrumo metodas;

RWEAIRB

=

pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sudėtinė suma;

RWEASA

=

pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas standartizuotas metodas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sudėtinė suma;

ELIRB

=

pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, tikėtinų nuostolių sudėtinė suma;

NRPPD

=

negrąžintinas pirkimo kainos diskontas;

EVIRB

=

pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, pozicijų verčių suma;

EVpool

=

visų pagrindinių pozicijų, kurios yra grupėje, pozicijų verčių suma;

EVSA

=

pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas standartizuotas metodas, pozicijų verčių suma;

SCRAIRB

=

įstaigos iniciatorės atlikti specifinės kredito rizikos koregavimai tų pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, atžvilgiu, tik jei negrąžintinas pirkimo kainos diskontas (NRPPD) viršija tą koregavimą ir tik tokiu mastu;

7.  

Šiame straipsnyje negrąžintinas pirkimo kainos diskontas apskaičiuojamas atimant b punkte nurodytą sumą iš a punkte nurodytos sumos:

a) 

neapmokėta neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų suma tuo metu, kai tos pozicijos buvo perleistos SPPVPS;

b) 

šių verčių suma:

i) 

pradinė neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų arba, kai taikoma, segmentų dalių, parduotų investuotojams, kurie yra tretieji asmenys, pardavimo kaina ir

ii) 

neapmokėta iniciatoriaus turimų to pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų arba, kai taikoma, segmentų dalių neapmokėtos vertės pagrindinių pozicijų suma tuo metu, kai tos pozicijos buvo perleistos SPPVPS.

Taikant 5 ir 6 dalis, per sandorio laikotarpį apskaičiuojamas negrąžintinas pirkimo kainos diskontas patikslinamas jį sumažinant, atsižvelgiant į realizuotus nuostolius. Bet koks pagrindinių pozicijų neapmokėtos sumos sumažinimas dėl realizuotų nuostolių sumažina negrąžintiną pirkimo kainos diskontą taikant žemiausią ribą, lygią nuliui.

Jeigu diskonto struktūra yra tokia, kad visas diskontas arba jo dalis gali būti grąžinti iniciatoriui, toks diskontas taikant šį straipsnį nelaikomas negrąžintinu pirkimo kainos diskontu.

▼M13

270 straipsnis

Didesnio prioriteto pozicijos PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais atvejais

1.  

Įstaiga iniciatorė gali apskaičiuoti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kai atliekamas PSS balansinis pakeitimas vertybiniais popieriais, nurodytas Reglamento (ES) 2017/2402 26a straipsnio 1 dalyje, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, kai taikoma, pagal šio reglamento 260, 262 arba 264 straipsnį, jeigu ta pozicija atitinka abi šias sąlygas:

a) 

pakeitimas vertybiniais popieriais tenkina 243 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus;

b) 

pozicija laikoma didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija.

2.  

EBI stebi, kaip taikoma 1 dalis, visų pirma atsižvelgdama į:

a) 

PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais, kurio atžvilgiu įstaiga iniciatorė taiko 1 dalį, rinkos apimtį ir rinkos dalį pagal įvairias turto klases;

b) 

stebimą nuostolių paskirstymą didesnio prioriteto segmentui ir kitiems PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams, kai įstaiga iniciatorė taiko 1 dalį tokio pakeitimo vertybiniais popieriais didesnio prioriteto pozicijos atžvilgiu;

c) 

1 dalies taikymo poveikį įstaigų svertui;

d) 

PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais, kurio atžvilgiu įstaiga iniciatorė taiko 1 dalį, naudojimo poveikį kapitalo priemonių emisijai, kurią vykdo atitinkamos įstaigos iniciatorės.

3.  
EBI savo išvadų ataskaitą Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2023 m. balandžio 10 d.
4.  
Ne vėliau kaip 2023 m. spalio 10 d. Komisija, remdamasi 3 dalyje nurodyta EBI ataskaita, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio straipsnio taikymo ataskaitą, ypatingą dėmesį skirdama pernelyg didelio sverto rizikai, kylančiai dėl PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais, kuris atitinka 1 dalyje nurodytą tvarką, naudojimo ir dėl galimo įstaigų iniciatorių leidžiamos kapitalo priemonių emisijos pakeitimo pasitelkiant tą naudojimą. Kai tikslinga, kartu su ta ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

▼M5

270a straipsnis

Papildomas rizikos koeficientas

1.  
Kai įstaiga netenkina Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriaus reikalavimų kokiu nors reikšmingu aspektu dėl įstaigos aplaidumo ar neveikimo, kompetentingos institucijos taiko proporcingą papildomą rizikos koeficientą, kuris yra ne mažesnis kaip 250 % rizikos koeficiento dydžio (jo didžiausia riba yra 1 250  %), taikomo atitinkamoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms atitinkamai šio reglamento 247 straipsnio 6 dalyje arba 337 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Vėliau kiekvieną kartą pažeidus nuostatas dėl išsamaus patikrinimo ir rizikos valdymo, papildomas rizikos koeficientas laipsniškai didinamas. Kompetentingos institucijos atsižvelgia į tam tikriems pakeitimo vertybiniais popieriais atvejams taikomas išimtis, numatytas Reglamento (ES) 2017/2402 6 straipsnio 5 dalyje, sumažindamos rizikos koeficientą, kurį jos kitu atveju pagal šį straipsnį nustatytų pakeitimui vertybiniais popieriais, kuriam taikoma Reglamento (ES) 2017/2402 6 straipsnio 5 dalis.
2.  
EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kad būtų palengvinta priežiūros praktikos, taikomos įgyvendinant 1 dalį, konvergencija, įskaitant priemones, kurių turi būti imtasi, kai nevykdomos išsamaus patikrinimo ir rizikos valdymo prievolės. EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

4

Skirsnis

išoriniai kredito rizikos vertinimai

270b straipsnis

ECAI kredito rizikos vertinimų naudojimas

Įstaigos gali naudoti kredito rizikos vertinimus, kad nustatytų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientą pagal šį skyrių, tik tais atvejais, kai kredito rizikos vertinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 paskelbė arba patvirtino ECAI.

270c straipsnis

Reikalavimai, kuriuos turi tenkinti ECAI kredito rizikos vertinimai

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti pagal 3 skirsnį įstaigos naudoja tik ECAI atliktą kredito rizikos vertinimą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

nėra mokėjimų, įtrauktų į kredito rizikos vertinimą, ir mokėjimų, į kuriuos įstaiga turi teisę pagal sutartį, pagal kurią atsiranda atitinkama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, rūšių nesutapimo;

b) 

ECAI skelbia kredito rizikos vertinimus ir informaciją apie nuostolių ir pinigų srautų analizę, reitingų priklausomybę nuo pagrindinių reitingavimo prielaidų, įskaitant pagrindinių pozicijų veiksnumą, pasikeitimų, taip pat apie procedūras, metodikas, prielaidas ir pagrindinius elementus, kuriais grindžiami kredito rizikos vertinimai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009. Taikant šį punktą informacija laikoma viešai paskelbta, jeigu ji yra paskelbta prieinamu formatu. Tik ribotam subjektų skaičiui prieinama informacija nelaikoma viešai paskelbta;

c) 

kredito rizikos vertinimai yra įtraukti į ECAI kredito rizikos vertinimų pasikeitimo tikimybių matricą;

d) 

kredito rizikos vertinimai nėra pagrįsti ar iš dalies pagrįsti netiesiogine parama, kurią teikia pati įstaiga. Kai pozicija yra pagrįsta ar iš dalies pagrįsta netiesiogine parama, įstaiga, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas tai pozicijai pagal 3 skirsnį, į tą poziciją atsižvelgia tarsi jį būtų nereitinguotoji pozicija;

e) 

ECAI yra įsipareigojusi skelbti paaiškinimus, kaip pagrindinių pozicijų veiksnumas veikia kredito rizikos vertinimą.

270d straipsnis

Kredito rizikos vertinimų naudojimas

1.  
Įstaiga gali nuspręsti paskirti vieną arba daugiau ECAI, kurių kredito rizikos vertinimai turi būti naudojami apskaičiuojant jos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal šį skyrių (toliau – paskirtoji ECAI).
2.  

Įstaiga savo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito rizikos vertinimus naudoja nuosekliai ir neselektyviai ir siekdama tų tikslų laikosi šių reikalavimų:

a) 

įstaiga negali taikyti vienos ECAI kredito rizikos vertinimų savo pozicijoms kai kuriuose segmentuose ir kitos ECAI kredito rizikos vertinimų to paties pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio pozicijoms kituose segmentuose, kurios gali turėti pirmosios ECAI nustatytą reitingą arba jo neturėti;

b) 

kai pozicija turi du paskirtųjų ECAI nustatytus kredito rizikos vertinimus, įstaiga naudoja mažiau palankų kredito rizikos vertinimą;

c) 

kai pozicija turi tris ar daugiau paskirtųjų ECAI nustatytų kredito rizikos vertinimų, naudojami du patys palankiausi kredito rizikos vertinimai. Jeigu du patys palankiausi kredito rizikos vertinimai skiriasi, iš jų turi būti naudojamas mažiau palankus kredito rizikos vertinimas;

d) 

įstaiga negali aktyviai prašyti panaikinti mažiau palankius reitingus.

3.  
Jeigu pagrindinėms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikomas visapusiškas arba dalinis reikalavimus atitinkantis kredito užtikrinimas pagal 4 skyrių ir į tokio užtikrinimo poveikį yra atsižvelgta paskirtosios ECAI pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos kredito rizikos vertinime, įstaiga naudoja su tuo kredito rizikos vertinimu siejamą rizikos koeficientą. Jeigu šioje dalyje nurodytas kredito užtikrinimas neatitinka reikalavimų pagal 4 skyrių, kredito rizikos vertinimas nėra pripažįstamas ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija yra vertinama kaip nereitinguotoji pozicija.
4.  
Jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai taikomas reikalavimus atitinkantis kredito užtikrinimas pagal 4 skyrių ir į tokio užtikrinimo poveikį yra atsižvelgta paskirtosios ECAI kredito rizikos vertinime, įstaiga tą pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją vertina taip, tarsi ji būtų nereitinguotoji pozicija, ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 4 skyrių.

270e straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais priskyrimas

EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kad šiame skyriuje nustatyti kredito kokybės žingsniai būtų objektyviai ir nuosekliai priskirti atitinkamiems visų ECAI kredito rizikos vertinimams. Taikant šį straipsnį, EBI visų pirma:

a) 

atskiria skirtingus santykinius rizikos laipsnius, kurie išreiškiami kiekvienu kredito rizikos vertinimu;

b) 

atsižvelgia į kiekybinius veiksnius, pavyzdžiui, įsipareigojimų neįvykdymo arba nuostolių lygius ir kiekvienos ECAI kredito rizikos vertinimų ankstesnių laikotarpių duomenis įvairiose turto klasėse;

c) 

atsižvelgia į kokybinius veiksnius, pavyzdžiui, ECAI vertinamų sandorių įvairovę, jos metodiką ir kredito rizikos vertinimų reikšmę, visų pirma į tai, ar tokiuose vertinimuose atsižvelgiama į tikėtiną nuostolį arba pirmąjį nuostolį eurais ir į laiku sumokamas palūkanas arba galutinai sumokamas palūkanas;

d) 

siekia užtikrinti, kad pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms, remiantis ECAI atliktais kredito rizikos vertinimais, taikomas tas pats rizikos koeficientas, būtų taikomi atitinkami kredito rizikos laipsniai.

EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. liepos 1 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

▼B

6

SKYRIUS

Sandorio šalies kredito rizika

1

Skirsnis

Apibrėžtys

271 straipsnis

Pozicijos vertės nustatymas

1.  
Įstaiga nustato II priede išvardytų išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertę pagal šį skyrių.
2.  
Užuot taikydama 4 skyrių, įstaiga gali nustatyti atpirkimo sandorių, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandorių, ilgalaikių atsiskaitymo sandorių ir garantinės įmokos skolinimo sandorių pozicijos vertę pagal šį skyrių.

272 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skyriuje ir šios dalies VI antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

Bendrieji terminai

1)

sandorio šalies kredito rizika arba CCR – rizika, kad sandorio šalis gali neįvykdyti savo įsipareigojimų iki pabaigos neatsiskaičius už sandoryje numatytus pinigų srautus;

Sandorių rūšys

2)

ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai – sandoriai, pagal kuriuos sandorio šalis įsipareigoja už grynuosius pinigus, kitas finansines priemones arba biržos prekes pristatyti vertybinius popierius, biržos prekes arba užsienio valiutos sumą (arba atvirkščiai) per sutartyje nurodytą atsiskaitymo ar pristatymo laikotarpį, kuris yra ilgesnis už rinkoje įprastą tokios rūšies sandorio įvykdymo laikotarpį arba yra penkiomis darbo dienomis vėlesnis už įstaigos sandorio sudarymo dieną, atsižvelgiant į tai, kuri iš tų datų ankstesnė;

3)

garantinės įmokos skolinimo sandoriai – sandoriai, pagal kuriuos įstaiga suteikia kreditą prekiauti vertybiniais popieriais, jiems įsigyti, parduoti ar platinti. Prie garantinės įmokos skolinimo sandorių nepriskiriamos kitos paskolos, užtikrintos vertybiniais popieriais;

Užskaitos grupės, apsidraudimo grupės ir susiję terminai

4)

užskaitos grupė –

įstaigos su viena sandorio šalimi sudaromų sandorių grupė, kuriai taikoma pagal 7 skirsnį ir 4 skyrių pripažįstama teisinėmis priemonėmis vykdoma dvišalės užskaitos tvarka.

Kiekvienas sandoris, kuriam netaikoma teisinėmis priemonėmis vykdoma ir pagal 7 skirsnį pripažįstama dvišalės užskaitos tvarka, šio skyriaus tikslais laikomas atskira užskaitos grupe.

Pagal 6 skirsnyje nustatytą vidaus modelio metodą visos užskaitos grupės su vienintele sandorio šalimi gali būti laikomos viena užskaitos grupe, jeigu vertinant tikėtiną poziciją (toliau – EE) atskirų užskaitos grupių neigiamos modeliuotos rinkos vertės prilyginamos 0;

5)

rizikos pozicija – rizikos lygis, kuriam pagal 5 skirsnyje išdėstytą standartizuotą metodą taikant nustatytą algoritmą priskiriamas sandoris;

▼M8

6)

apsidraudimo grupė – vienos užskaitos grupės sandorių grupė, kuriai, nustatant galimą būsimą poziciją pagal šio skyriaus 3 arba 4 skirsnyje nustatytus metodus, leidžiama taikyti visišką arba dalinę užskaitą;

▼B

7)

susitarimas dėl garantinės įmokos – susitarimas arba susitarimo nuostatos, pagal kurias viena sandorio šalis turi pateikti užtikrinimo priemonę kitai sandorio šaliai, jeigu tos kitos šalies pirmajai šaliai keliama pozicijos rizika viršija nustatytą lygį;

▼M8

7a)

vienos krypties susitarimas dėl garantinės įmokos – susitarimas dėl garantinės įmokos, pagal kurį įstaiga yra įpareigota pateikti kintamąsias garantines įmokas sandorio šaliai, bet neturi teisės gauti kintamosios garantinės įmokos iš tos sandorio šalies, arba atvirkščiai;

▼B

8)

garantinės įmokos riba – didžiausia pozicijos suma, kuri lieka neapdrausta tol, kol viena šalis turi teisę pareikalauti užtikrinimo priemonės;

9)

garantinės įmokos rizikos laikotarpis – laikotarpis nuo paskutinio pasikeitimo užtikrinimo priemone, kuria užtikrinami užskaitos grupės sandoriai su įsipareigojimų nevykdančia sandorio šalimi, iki tol, kol sandoriai likviduojami, o atitinkama rinkos rizika apdraudžiama iš naujo;

►C2  10)

faktinis terminas (taikant vidaus modelio metodą užskaitos grupei, kurios terminas ilgesnis nei vieneri metai) –

santykis, ◄ apskaičiuojamas nerizikinga palūkanų norma diskontuotų tikėtinų pozicijų sumą per visą užskaitos grupės sandorių laikotarpį padalinus iš nerizikinga palūkanų norma diskontuotų tikėtinų pozicijų sumos per vienerius užskaitos grupės sandorių metus.

Šis faktinis terminas gali būti pakoreguotas taip, kad atspindėtų perkėlimo riziką, kuri kyla keičiant tikėtiną poziciją faktine tikėtina pozicija, siekiant pateikti prognozę trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui;

11)

kryžminė produktų užskaita – skirtingų produktų kategorijų sandorių įtraukimas į tą pačią užskaitos grupę pagal šiame skyriuje nustatytas kryžminės produktų užskaitos taisykles;

▼M8

12)

dabartinė rinkos vertė (toliau – CMV) – visų užskaitos grupės sandorių grynoji rinkos vertė kartu su bet kokia turima arba suteikta užtikrinimo priemone, kai teigiamos ir neigiamos rinkos vertės yra užskaitomos apskaičiuojant CMV;

▼M8

12a)

grynoji nepriklausoma užtikrinimo priemonės suma (toliau – NICA) – atitinkamai gautos arba suteiktos grynosios užtikrinimo priemonės, kuri skirta užskaitos grupei ir kuri nėra kintamoji garantinė įmoka, pagal kintamumą pakoreguotos vertės suma;

▼B

Pasiskirstymas

13)

rinkos verčių pasiskirstymas – užskaitos grupės sandorių grynosios rinkos vertės tikimybinio pasiskirstymo prognozė tam tikrai ateities dienai (prognozavimo horizontas), atsižvelgiant į realią tų sandorių rinkos vertę prognozės sudarymo dieną;

14)

pozicijų pasiskirstymas – rinkos verčių pasiskirstymo, nustačius nulinį prognozuojamų neigiamų grynųjų rinkos verčių lygį, prognozė, esant tam tikrai tikimybei;

15)

neutralus rizikos atžvilgiu pasiskirstymas – rinkos verčių arba pozicijų pasiskirstymas tam tikrą dieną ateityje, apskaičiuojamas naudojant teorines rinkos vertes, pvz., numanomus svyravimus;

16)

faktinis pasiskirstymas – rinkos verčių arba pozicijų pasiskirstymas tam tikrą dieną ateityje, apskaičiuojamas naudojant istorines arba realias vertes, pvz., pagal istorinius duomenis apskaičiuoti kainos svyravimai ar kurso pokyčiai;

Pozicijų vertinimas ir koregavimas

17)

dabartinė pozicija – pozicija, lygi nuliui arba sandorio ar užskaitos grupės sandorių su konkrečia sandorio šalimi portfelio rinkos vertei, kuri būtų prarasta, jei sandorio šalis neįvykdytų įsipareigojimų, darant prielaidą, kad jokios šių sandorių vertės nepavyktų atgauti taikant nemokumo ar likvidavimo procedūrą, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių verčių yra didesnė;

18)

didžiausia pozicija – pozicijų pasiskirstymo didžiausia procentinė dalis tam tikrą dieną ateityje prieš ilgiausio užskaitos grupės sandorio terminą;

19)

tikėtina pozicija (toliau – EE) – pozicijų pasiskirstymo vidurkis tam tikrą dieną ateityje prieš sueinant ilgiausio užskaitos grupės sandorio terminui;

20)

konkrečios dienos faktinė tikėtina pozicija (toliau – faktinė EE) – didžiausia tikėtina tos arba bet kurios ankstesnės dienos pozicija. Ją taip pat galima apibrėžti kaip didesnę tos dienos tikėtiną poziciją arba bet kurios ankstesnės dienos faktinę tikėtiną poziciją;

21)

tikėtina teigiama pozicija (toliau – EPE) –

tam tikro laikotarpio tikėtinų pozicijų svertinis vidurkis, kai svertiniu koeficientu laikoma viso laikotarpio atskiros tikėtinos pozicijos dalis.

Apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimą įstaigos naudoja pirmųjų metų vidurkį arba, jei visų užskaitos grupės sandorių terminas trumpesnis nei vieneri metai, taikomas ilgiausio užskaitos grupės sandorio laikotarpio vidurkis;

22)

faktinė tikėtina teigiama pozicija (toliau – faktinė EPE) – faktinės tikėtinos pozicijos pirmųjų metų arba, jei visų užskaitos grupės sandorių terminas trumpesnis nei vieneri metai, – ilgiausio užskaitos grupės sandorio laikotarpio svertinis vidurkis, kai svertiniu koeficientu laikoma viso laikotarpio atskiros tikėtinos pozicijos dalis;

Su CCR susijusi rizika

23)

perkėlimo rizika –

tikimybė, kad tikėtina teigiama pozicija yra neįvertinta tam tikra suma, kai manoma, kad ateities sandoriai su sandorio šalimi bus sudaromi nuolat.

Apskaičiuojant EPE neatsižvelgiama į šių ateities sandorių keliamą papildomą riziką;

24)

sandorio šalis – 7 skirsnio tikslais yra juridinis arba fizinis asmuo, kuris sudaro užskaitos sandorį ir turi tam sutartinius įgaliojimus;

25)

įpareigojantis kryžminės produktų užskaitos susitarimas –

dvišalis įpareigojantis įstaigos ir sandorio šalies susitarimas, kuriuo sukuriamas bendras teisinis įsipareigojimas (pagrįstas apdraustų sandorių užskaita), apimantis visus dvišalius pagrindinius susitarimus ir sandorius, priskiriamus prie skirtingų į susitarimą įtrauktų produktų kategorijų.

Šioje apibrėžtyje „skirtingos produktų kategorijos“ yra:

a) 

atpirkimo sandoriai, vertybinių popierių ir biržos prekių skolinimo ir skolinimosi sandoriai;

b) 

garantinės įmokos skolinimo sandoriai;

c) 

II priede išvardytos sutartys;

26)

mokėjimo sudėtinė dalis –

mokėjimas, sutartas sudarant ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorį su linijiniu rizikos pobūdžiu, pagal kurį numatyta finansinę priemonę pakeisti tam tikru mokėjimu.

Sandorių, kuriuos sudarant nustatytas vieno mokėjimo keitimas kitu mokėjimu, atveju tas dvi mokėjimo sudėtines dalis sudaro bendra sutartyje numatytų mokėjimų pozicija, įskaitant sandorio tariamąją poziciją.

2

Skirsnis

Pozicijos vertės apskaičiavimo metodai

273 straipsnis

Pozicijos vertės apskaičiavimo metodai

▼M8

1.  
►M17  Sandorių, išvardytų II priede, ir kredito išvestinių finansinių priemonių, išskyrus šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytas kredito išvestines finansines priemones, pozicijos vertę įstaigos pagal šį straipsnį apskaičiuoja remdamosi vienu iš 3–6 skirsniuose nustatytų metodų. ◄

273a straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų netenkinanti įstaiga netaiko 4 skirsnyje nustatyto metodo. 273a straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų netenkinanti įstaiga netaiko 5 skirsnyje nustatyto metodo.

Grupėje įstaigos gali nuolat kartu taikyti 3–6 skirsniuose nustatytus metodus. Viena įstaiga negali nuolat kartu taikyti 3–6 skirsniuose nustatytų metodų.

▼B

2.  

Kompetentingoms institucijoms leidus pagal 283 straipsnio 1 ir 2 dalis, toliau nurodytų straipsnių pozicijų vertę įstaiga gali nustatyti taikydama 6 skirsnyje nustatytą vidaus modelio metodą:

a) 

II priede išvardytiems sandoriams;

b) 

atpirkimo sandoriams;

c) 

vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams;

d) 

garantinės įmokos skolinimo sandoriams;

e) 

ilgalaikiams atsiskaitymo sandoriams.

3.  

Kai įstaiga įsigyja kredito išvestinių finansinių priemonių norėdama užtikrinti ne prekybos knygos poziciją arba sandorio šalies rizikos poziciją, ji gali apdraustos pozicijos nuosavų lėšų reikalavimą apskaičiuoti bet kuriuo iš šių būdų:

a) 

pagal 233–236 straipsnius;

▼M17

b) 

jei buvo suteiktas leidimas pagal 143 straipsnį – pagal 183 straipsnį.

▼B

Tokiais atvejais tų kredito išvestinių finansinių priemonių CCR pozicijos vertė prilyginama nuliui, išskyrus atvejus, kai įstaiga taiko 299 straipsnio 2 dalies h punkto ii papunktyje apibrėžtą metodą.

4.  
Nepaisant 3 dalies, įstaiga, siekdama apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą sandorio šalies kredito rizikai padengti gali pasirinkti nuosekliai įtraukti visas kredito išvestines finansines priemones, neįtrauktas į prekybos knygą ir įsigytas norint užtikrinti ne prekybos knygos poziciją arba sandorio šalies kredito rizikos poziciją, kai kredito užtikrinimas pripažįstamas pagal šį reglamentą.
5.  
Kai įstaigos parduoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai yra laikomi jos suteiktu kredito užtikrinimu ir jiems taikomas nuosavų lėšų, reikalingų visos tariamosios pagrindinės pozicijos sumos kredito rizikai padengti, poreikis, jų CCR pozicijos vertė ne prekybos knygoje prilyginama nuliui.

▼M8

6.  
Pagal 3–6 skirsniuose nustatytus metodus konkrečios sandorio šalies pozicijos vertė yra lygi pozicijų verčių, apskaičiuotų pagal kiekvieną užskaitos grupės sandorį, sudarytą su ta sandorio šalimi, sumai.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai vienas susitarimas dėl garantinės įmokos taikomas kelių užskaitos grupių sandoriams, sudarytiems su ta sandorio šalimi, ir įstaiga tų užskaitos grupių pozicijos vertei apskaičiuoti taiko vieną iš 3–6 skirsniuose nustatytų metodų, pozicijos vertė apskaičiuojama pagal atitinkamą skirsnį.

Konkrečios sandorio šalies atveju konkrečios II priede išvardytų ne biržos išvestinių finansinių priemonių užskaitos grupės pozicijos vertė, apskaičiuojama pagal šį skyrių, yra didesnioji iš šių verčių: nulis arba visų užskaitos grupių sandorių, sudarytų su sandorio šalimi, pozicijų verčių sumos ir tos sandorio šalies kredito vertinimo koregavimo sumos, įstaigos pripažintos kaip nukainavimo sumos, skirtumas. Kredito vertinimo koregavimo suma apskaičiuojama neatsižvelgiant į užskaitomą debetinę vertės koregavimo sumą, priskiriamą pačios įmonės kredito rizikai, kuri jau buvo atskaityta iš nuosavų lėšų pagal 33 straipsnio 1 dalies c punktą.

7.  
Apskaičiuodamos pozicijos vertę pagal 3, 4 ir 5 skirsniuose nustatytus metodus, įstaigos dvi identiškas į tą patį užskaitos susitarimą įtrauktas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis gali laikyti viena sutartimi, kurios tariamoji pagrindinė suma yra lygi nuliui.

Pirmos pastraipos tikslais dvi ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys yra identiškos, jei tenkina visas šias sąlygas:

a) 

jų rizikos pozicijos yra priešingos;

b) 

jų savybės, išskyrus sandorio dieną, yra vienodos;

c) 

jų pinigų srautai visiškai padengia vieni kitus.

8.  
Įstaigos nustato ilgalaikių atsiskaitymo sandorių pozicijų vertę taikydamos bet kurį iš šio skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytų metodų, neatsižvelgdamos į tai, kokį metodą jos pasirinko taikyti ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms ir atpirkimo sandoriams, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams ir garantinės įmokos skolinimo sandoriams. Apskaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimus ilgalaikiams atsiskaitymo sandoriams, įstaiga, taikanti 3 skyriuje nustatytą metodą, gali nuolat ir nepriklausomai nuo šių pozicijų reikšmingumo taikyti rizikos koeficientus pagal 2 skyriuje nustatytą metodą.

▼M8

9.  
Kalbant apie šio skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytus metodus, įstaigos sandoriams, kurių atžvilgiu nustatyta specifinė klaidingų sprendimų rizika, taiko 291 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalis.

273a straipsnis

Supaprastintų pozicijos vertės apskaičiavimo metodų taikymo sąlygos

1.  

Įstaiga gali apskaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertę pagal 4 skirsnyje nustatytą metodą, jei jos balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydis, remiantis kas mėnesį atliekamu vertinimu, kuriam naudojami paskutinės mėnesio dienos duomenys, yra lygus abiem toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnis:

a) 

10 % viso tos įstaigos turto;

b) 

300 mln. EUR.

2.  

Įstaiga gali apskaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertę pagal 5 skirsnyje nustatytą metodą, jei jos balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydis, remiantis kas mėnesį atliekamu vertinimu, kuriam naudojami paskutinės mėnesio dienos duomenys, yra lygus abiem toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnis:

a) 

5 % viso tos įstaigos turto;

b) 

100 mln. EUR.

3.  

1 ir 2 dalių tikslais įstaigos apskaičiuoja savo balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydį remdamosi kiekvieno mėnesio paskutinės dienos duomenimis, laikydamosi šių reikalavimų:

a) 

išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertinamos jų rinkos verte tą konkrečią dieną; kai tos dienos pozicijos rinkos vertė nėra žinoma, įstaigos renkasi tos dienos pozicijos tikrąją vertę; kai tam tikros pozicijos rinkos vertė ir tikroji vertė konkrečią dieną nėra žinomos, įstaigos renkasi naujausią tos pozicijos rinkos vertę arba tikrąją vertę;

▼M17

b) 

agreguotos ilgosios pozicijos absoliuti vertė sudedama su agreguotos trumposios pozicijos absoliučia verte;

▼M8

c) 

įtraukiamos visos išvestinių finansinių priemonių pozicijos, išskyrus kredito išvestines finansines priemones, kurios pripažįstamos kaip vidinis apsidraudimas nuo ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijų.

▼M17

Pirmos pastraipos tikslais ilgųjų ir trumpųjų pozicijų reikšmė yra tokia pati kaip 94 straipsnio 3 dalyje nustatyta reikšmė.

Pirmos pastraipos tikslais agreguotos ilgosios (trumposios) pozicijos vertė yra lygi atskirų ilgųjų (trumpųjų) pozicijų verčių, įtrauktų į skaičiavimą pagal c punktą, sumai.

▼M8

4.  
Nukrypstant atitinkamai nuo 1 arba 2 dalies, tais atvejais, jei su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydis, vertinant konsoliduotai, neviršija atitinkamai 1 arba 2 dalyje nurodytų ribinių verčių, įstaiga, kuri yra konsoliduojama ir kuri turėtų taikyti 3 arba 4 skirsnyje nustatytą metodą, nes ji individualiai viršija tas ribines vertes, gali, gavusi kompetentingų institucijų pritarimą, vietoj jo pasirinkti taikyti metodą, kuris būtų taikomas konsoliduotai.
5.  
Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie 4 arba 5 skirsnyje nustatytus metodus, kuriuos jos taiko arba nebetaiko (priklausomai nuo to, kas taikytina) savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertei apskaičiuoti.
6.  
Įstaigos nesudaro išvestinių finansinių priemonių sandorio ar neperka arba neparduoda išvestinės finansinės priemonės vien tik tam, kad tenkintų kurią nors iš 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų kas mėnesį atliekamo vertinimo metu.

273b straipsnis

▼M17

Neatitiktis supaprastintų išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertės apskaičiavimo metodų ir supaprastinto nuosavų lėšų reikalavimų kredito vertinimo koregavimo (CVA) rizikai padengti apskaičiavimo metodo taikymo sąlygoms

▼M8

1.  
Vienos arba daugiau iš 273a straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytų sąlygų nebetenkinanti įstaiga nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai.
2.  

►M17  Įstaigos nustoja skaičiuoti atitinkamai savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertes pagal 4 arba 5 skirsnį ir nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti pagal 385 straipsnį per tris mėnesius nuo tada, kai susidaro viena iš šių aplinkybių: ◄

a) 

įstaiga tris mėnesius iš eilės netenkina atitinkamai 273a straipsnio 1 arba 2 dalies a punkte nustatytų sąlygų arba atitinkamai 273a straipsnio 1 arba 2 dalies b punkte nustatytų sąlygų;

b) 

įstaiga per paskutinius 12 mėnesių daugiau nei šešis mėnesius netenkina atitinkamai 273a straipsnio 1 arba 2 dalies a punkte nustatytų sąlygų arba atitinkamai 273a straipsnio 1 arba 2 dalies b punkte nustatytų sąlygų.

▼M17

3.  
Įstaigoms, nustojusioms skaičiuoti atitinkamai savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertes pagal 4 arba 5 skirsnį ir nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti pagal 385 straipsnį, leidžiama vėl pradėti skaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertes, kaip nurodyta 4 arba 5 skirsnyje, ir nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti pagal 385 straipsnį tik tuo atveju, jei jos kompetentingai institucijai įrodo, kad nepertraukiamą vienų metų laikotarpį buvo tenkinamos visos 273a straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatytos sąlygos.

▼M8

3 skirsnis

Standartizuotas sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodas

274 straipsnis

Pozicijos vertė

1.  

Įstaiga gali skaičiuoti visų sandorių, kuriems taikoma sutartinės užskaitos sutartis, vienos pozicijos vertę užskaitos grupės lygmeniu, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

užskaitos susitarimas priklauso vienai iš 295 straipsnyje nurodytų sutartinės užskaitos sutarčių rūšių;

b) 

užskaitos susitarimą yra pripažinusios kompetentingos institucijos pagal 296 straipsnį;

c) 

įstaiga yra įvykdžiusi 297 straipsnyje nustatytas su užskaitos susitarimu susijusias prievoles.

Jeigu kuri nors iš pirmoje pastraipoje nustatytų sąlygų netenkinama, įstaiga kiekvieną sandorį laiko atskira užskaitos grupe.

2.  

Užskaitos grupės pozicijos vertę pagal standartizuotą sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodą įstaigos apskaičiuoja taip:

Užskaitos vertė=α · (RC+PFE)
čia:

RC

=

pagal 275 straipsnį apskaičiuotos pakeitimo išlaidos ir

PFE

=

pagal 278 straipsnį apskaičiuota galima būsima pozicija;

α

=

1,4.

3.  
Užskaitos grupės, kuriai taikomas sutartinis susitarimas dėl garantinės įmokos, pozicijos vertė apribojama tos pačios užskaitos grupės, kuriai netaikomas joks susitarimas dėl garantinės įmokos, pozicijos verte.

▼M17

4.  

Jei tai pačiai užskaitos grupei taikomi keli susitarimai dėl garantinės įmokos arba jei ta pati užskaitos grupė apima ir sandorius, kuriems taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, ir sandorius, kuriems susitarimas dėl garantinės įmokos netaikomas, įstaiga apskaičiuoja savo pozicijos vertę taip:

a) 

įstaiga nustato atitinkamus hipotetinius užskaitos pogrupius, kuriuos sudaro į užskaitos grupę įtraukti sandoriai, kaip aprašyta toliau:

i) 

visi sandoriai, kuriems taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos ir tas pats garantinės įmokos rizikos laikotarpis, kaip nustatyta pagal 285 straipsnio 2–5 dalis, priskiriami tam pačiam užskaitos pogrupiui;

ii) 

visi sandoriai, kuriems netaikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, priskiriami tam pačiam užskaitos pogrupiui, kuris skiriasi nuo užskaitos pogrupių, nustatytų pagal šio punkto i papunktį;

b) 

įstaiga apskaičiuoja užskaitos grupės atkuriamąją vertę pagal 275 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdama į visus užskaitos grupės sandorius, kuriems taikomas arba netaikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, ir taiko visus šiuos kriterijus:

i) 

dabartinė rinkos vertė (CMV) apskaičiuojama visiems užskaitos grupės sandoriams neatėmus jokios turimos arba suteiktos užtikrinimo priemonės, kai teigiamos ir neigiamos rinkos vertės yra užskaitomos apskaičiuojant CMV;

ii) 

grynoji nepriklausoma užtikrinimo priemonės suma (NICA), kintamoji garantinė įmoka (VM), garantinės įmokos riba (TH) ir mažiausia pervedama suma (MTA), kai taikytina, apskaičiuojamos atskirai kaip tų pačių įvesčių, taikomų kiekvienam atskiram užskaitos grupės susitarimui dėl garantinės įmokos, suma;

c) 

įstaiga apskaičiuoja 278 straipsnyje nurodytos užskaitos grupės galimą būsimą poziciją taikydama visus šiuos elementus:

i) 

278 straipsnio 1 dalyje nurodytas daugiklis grindžiamas atitinkamai CMV, NICA ir VM įvestimis pagal šios dalies b punktą;

ii) 

apskaičiuojama pagal 278 straipsnį atskirai kiekvienam šios dalies a punkte nurodytam hipotetiniam užskaitos pogrupiui.

▼M8

5.  

Įstaigos gali nustatyti, kad užskaitos grupės pozicijos vertė yra lygi nuliui, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

užskaitos grupę sudaro vien parduoti pasirinkimo sandoriai;

b) 

užskaitos grupės dabartinė rinkos vertė visada yra neigiama;

c) 

visų į užskaitos grupę įtrauktų pasirinkimo sandorių priedą įstaiga yra gavusi iš anksto, kad būtų galima užtikrinti sutarčių vykdymą;

d) 

užskaitos grupei netaikomas joks susitarimas dėl garantinės įmokos.

6.  
Pagal šį skirsnį apskaičiuodamos užskaitos grupės pozicijos vertę, įstaigos užskaitos grupėje sandorį, kuris yra nupirktų arba parduotų pasirinkimo pirkti arba parduoti sandorių baigtinis linijinis derinys, pakeičia visais pavieniais tą linijinį derinį sudarančiais sandoriais, laikydamos juos atskiru sandoriu. Kiekvienas toks pasirinkimo sandorių derinys laikomas atskiru užskaitos grupės sandoriu, kai derinys yra įtrauktas pozicijos vertės apskaičiavimo tikslu.

▼M17

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, įstaigos pakeičia paprasčiausią skaitmeninį pasirinkimo sandorį, kurio vykdymo kaina lygi K, atitinkamu dviejų parduotų ir pirktų paprasčiausių pasirinkimo pirkti ar parduoti sandorių protekciniu deriniu, atitinkančiu šiuos reikalavimus:

a) 

abu protekcinį derinį sudarantys pasirinkimo sandoriai turi:

i) 

tą pačią pagrindinės priemonės galiojimo pabaigos datą ir tą pačią momentinio arba išankstinio sandorio kainą kaip ir paprasčiausio skaitmeninio pasirinkimo sandorio atveju;

ii) 

vykdymo kainas, lygias atitinkamai 0,95  K ir 1,05  K;

b) 

protekcinis derinys tiksliai atkartoja paprasčiausio skaitmeninio pasirinkimo sandorio grąžą, kuri nepatenka į a punkte nurodytų dviejų vykdymo kainų intervalą.

Antroje pastraipoje nurodyta dviejų protekcinį derinį sudarančių pasirinkimo sandorių rizikos pozicija apskaičiuojama atskirai pagal 279 straipsnį.

▼M8

7.  
Gali būti nustatyta, kad kredito išvestinės finansinės priemonės sandorio, kuris yra ilgoji pozicija pagrindinėje finansinėje priemonėje, pozicijos vertė būtų ne didesnė nei mokėtinų nesumokėtų priedų suma, jeigu jis laikomas atskira užskaitos grupe, kuriai netaikomas susitarimas dėl garantinės įmokos.

275 straipsnis

Pakeitimo išlaidos

1.  

Įstaigos apskaičiuoja užskaitos grupių, kurioms netaikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas RC pagal šią formulę:

RC = max{CMV – NICA,0}
2.  

Įstaigos apskaičiuoja pavienių užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas pagal šią formulę:

RC = max{CMV – VM - NICA,TH + MTA – NICA,0}
čia:

RC

=

pakeitimo išlaidos;

VM

=

pagal kintamumą pakoreguota gautos arba suteiktos (priklausomai nuo to, kas taikoma) grynosios kintamosios garantinės įmokos, reguliariai skiriamos užskaitos grupei, siekiant mažinti užskaitos grupės CMV pokyčius, vertė;

TH

=

užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma garantinės įmokos riba, žemiau kurios įstaiga negali reikalauti užtikrinimo priemonės ir

MTA

=

užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma mažiausia pervedama suma.

3.  

Įstaigos apskaičiuoja kelių užskaitos grupių, kurioms taikomas tas pats susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas pagal šią formulę:

čia:

RC

=

pakeitimo išlaidos;

i

=

indeksas, žymintis užskaitos grupes, kurioms taikomas bendras susitarimas dėl garantinės įmokos;

CMVi

=

užskaitos grupės „i“ CMV;

VMMA

=

gautos arba suteiktos (priklausomai nuo to, kas taikoma) užtikrinimo priemonės, reguliariai skiriamos kelioms užskaitos grupėms, siekiant mažinti jų CMV pokyčius, pagal kintamumą pakoreguotos vertės suma ir

NICAMA

=

gautos arba suteiktos (priklausomai nuo to, kas taikoma) užtikrinimo priemonės, skiriamos kelioms užskaitos grupėms, pagal kintamumą pakoreguotos vertės suma, išskyrus VMMA.

Pirmos pastraipos tikslais NICAMA gali būti apskaičiuojama prekybos lygmeniu, užskaitos grupės lygmeniu arba visų užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, lygmeniu, atsižvelgiant į lygmenį, kuriuo taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos.

276 straipsnis

Užtikrinimo priemonės pripažinimas ir vertinimas

1.  

Šio skirsnio tikslais įstaigos apskaičiuoja užtikrinimo priemonių VM, VMMA, NICA ir NICAMA sumas, laikydamosi visų šių reikalavimų:

a) 

jei visi į užskaitos grupę įtraukti sandoriai priklauso prekybos knygai, pripažįstama tik reikalavimus pagal 197 ir 299 straipsnius atitinkanti užtikrinimo priemonė;

b) 

jei į užskaitos grupę įtrauktas bent vienas ne prekybos knygai priklausantis sandoris, pripažįstama tik reikalavimus pagal 197 straipsnį atitinkanti užtikrinimo priemonė;

c) 

iš sandorio šalies gauta užtikrinimo priemonė pripažįstama su teigiamu, o sandorio šaliai suteikta užtikrinimo priemonė – su neigiamu ženklu;

▼M17

d) 

pagal kintamumą pakoreguota bet kurios rūšies gautos arba suteiktos užtikrinimo priemonės vertė apskaičiuojama pagal 223 straipsnį;

▼M8

e) 

tas pats užtikrinimo priemonės straipsnis vienu metu neįtraukiamas ir į VM, ir į NICA;

f) 

tas pats užtikrinimo priemonės straipsnis vienu metu neįtraukiamas ir į VMMA, ir į NICAMA;

g) 

apskaičiuojant NICA ir NICAMA, nepripažįstamos sandorio šaliai suteiktos užtikrinimo priemonės, kurios yra atskirtos nuo šios sandorio šalies turto ir todėl yra neliečiamos bankroto atveju, kai ši sandorio šalis negali įvykdyti įsipareigojimų arba tampa nemoki.

2.  

Apskaičiuodamos šio straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą pagal kintamumą pakoreguotą suteiktos užtikrinimo priemonės vertę, 223 straipsnio 2 dalyje pateiktą formulę įstaigos pakeičia šia formule:

CVA = C · (1 + HC + Hfx)
čia:
CVA = pagal kintamumą pakoreguota suteiktos užtikrinimo priemonės vertė, ir
C = užtikrinimo priemonė;
Hc ir Hfx yra apibrėžiami pagal 223 straipsnio 2 dalį.
3.  

1 dalies d punkto tikslais įstaigos realizavimo laikotarpį, kuris yra svarbus apskaičiuojant pagal kintamumą pakoreguotą bet kurios gautos arba suteiktos užtikrinimo priemonės vertę, nustato pagal vieną iš šių laikotarpių:

a) 

vieni metai 275 straipsnio 1 dalyje nurodytų užskaitos grupių atveju;

b) 

garantinės įmokos rizikos laikotarpis, nustatytas pagal 279c straipsnio 1 dalies b punktą, 275 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų užskaitos grupių atveju.

277 straipsnis

Sandorių priskyrimas rizikos kategorijoms

1.  

Nustatydamos 278 straipsnyje nurodytą galimą būsimą užskaitos grupės poziciją, įstaigos kiekvieną užskaitos grupės sandorį priskiria vienai iš šių rizikos kategorijų:

a) 

palūkanų normos rizikos;

b) 

užsienio valiutos kurso rizikos;

c) 

kredito rizikos;

d) 

nuosavybės vertybinių popierių rizikos;

e) 

biržos prekių kainos rizikos;

f) 

kitos rizikos.

2.  
1 dalyje nurodytą priskyrimą įstaigos atlieka remdamosi svarbiausiu išvestinės finansinės priemonės sandorio rizikos veiksniu. Svarbiausias rizikos veiksnys yra vienintelis išvestinės finansinės priemonės sandorio reikšmingas rizikos veiksnys.
3.  
Nukrypstant nuo 2 dalies, daugiau nei vieną reikšmingą rizikos veiksnį turinčius išvestinių finansinių priemonių sandorius įstaigos priskiria daugiau kaip vienai rizikos kategorijai. Jeigu visi reikšmingi vieno iš tų sandorių rizikos veiksniai priklauso tai pačiai rizikos kategorijai, reikalaujama, kad įstaigos tą sandorį tai rizikos kategorijai priskirtų tik vieną kartą, remdamosi reikšmingiausiu iš tų rizikos veiksnių. Jeigu reikšmingi vieno iš tų sandorių rizikos veiksniai priklauso įvairioms rizikos kategorijoms, įstaigos tą sandorį vieną kartą priskiria kiekvienai rizikos kategorijai, jei sandoris turi bent vieną reikšmingą jos rizikos veiksnį, remdamosi reikšmingiausiu iš tos rizikos kategorijos rizikos veiksnių.
4.  

Neatsižvelgiant į 1, 2 ir 3 dalis, įstaigos, priskirdamos sandorius 1 dalyje išvardytoms rizikos kategorijoms, taiko šiuos reikalavimus:

a) 

jeigu svarbiausias sandorio rizikos veiksnys arba 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra infliacijos kintamasis, įstaigos sandorį priskiria palūkanų normos rizikos kategorijai;

b) 

jeigu svarbiausias sandorio rizikos veiksnys arba 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra klimato sąlygų kintamasis, įstaigos sandorį priskiria biržos prekių kainos rizikos kategorijai.

▼M8

5.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

sandorių, turinčių vienintelį reikšmingą rizikos veiksnį, nustatymo metodą;

b) 

sandorių, turinčių daugiau nei vieną reikšmingą rizikos veiksnį, nustatymo ir reikšmingiausio iš tų rizikos veiksnių nustatymo 3 dalies tikslais metodą.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼M8

277a straipsnis

Apsidraudimo grupės

1.  

Įstaigos nustato atitinkamas apsidraudimo grupes kiekvienos užskaitos grupės rizikos kategorijos atveju ir priskiria kiekvieną sandorį toms apsidraudimo grupėms laikydamosi šių reikalavimų:

a) 

palūkanų normos rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra išreikštas ta pačia valiuta;

b) 

užsienio valiutos kurso rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra grindžiamas ta pačia valiutų pora;

c) 

visi kredito rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei;

d) 

visi nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei;

e) 

biržos prekių kainos rizikos kategorijai priskirti sandoriai, remiantis svarbiausio jų rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio pobūdžiu, priskiriami vienai iš šių apsidraudimo grupių:

i) 

energetikos;

ii) 

metalų;

iii) 

žemės ūkio prekių;

iv) 

kitų biržos prekių;

v) 

klimato sąlygų;

f) 

kitos rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra identiškas.

Šios dalies pirmos pastraipos a punkto tikslais palūkanų normos rizikos kategorijai priskirti sandoriai, kurių svarbiausias rizikos veiksnys yra infliacijos kintamasis, priskiriami atskiroms apsidraudimo grupėms, išskyrus apsidraudimo grupes, nustatytas palūkanų normos rizikos kategorijai priskirtiems sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys nėra infliacijos kintamasis. Tie sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas pats reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra išreikštas ta pačia valiuta.

2.  

Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, įstaigos kiekvienoje rizikos kategorijoje nustato atskiras apsidraudimo grupes šiems sandoriams:

a) 

sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra numanomas rinkos kintamumas, patirtas rizikos veiksnio kintamumas arba dviejų rizikos veiksnių koreliacija;

b) 

sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra tai pačiai rizikos kategorijai priskirtų dviejų rizikos veiksnių skirtumas, arba sandoriams, kuriuos sudaro dvi ta pačia valiuta išreikštos mokėjimo sudėtinės dalys ir kurių rizikos veiksnys iš tos pačios svarbiausio rizikos veiksnio rizikos kategorijos yra ne toje mokėjimo sudėtinėje dalyje, kurioje yra svarbiausias rizikos veiksnys.

Šios dalies pirmos pastraipos a punkto tikslais įstaigos priskiria sandorius tai pačiai atitinkamos rizikos kategorijos apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra identiškas.

Pirmos pastraipos b punkto tikslais įstaigos priskiria sandorius tai pačiai atitinkamos rizikos kategorijos apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei pirmos pastraipos b punkte nurodyta tų sandorių rizikos veiksnių pora yra identiška ir šią porą sudarančių abiejų rizikos veiksnių koreliacija yra teigiama. Kitu atveju įstaigos priskiria b punkte nurodytus sandorius vienai iš pagal 1 dalį nustatytų apsidraudimo grupių remdamosi tik vienu iš dviejų pirmos pastraipos b punkte nurodytų rizikos veiksnių.

▼M17

Šios dalies pirmos pastraipos a punkto tikslais įstaigos priskiria sandorius atskirai atitinkamos rizikos kategorijos apsidraudimo grupei, vadovaudamosi tos pačios apsidraudimo grupės struktūra, kaip nustatyta 1 dalyje.

▼M8

3.  
Kompetentingų institucijų prašymu įstaigos nurodo pagal šio straipsnio 2 dalį nustatytų kiekvienos rizikos kategorijos apsidraudimo grupių skaičių ir kartu nurodo kiekvienos iš šių apsidraudimo grupių svarbiausią rizikos veiksnį arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytą reikšmingiausią atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnį arba rizikos veiksnių porą ir kiekvienoje iš šių apsidraudimo grupių esančių sandorių skaičių.

278 straipsnis

Galima būsima pozicija

1.  

Įstaigos apskaičiuoja užskaitos grupės galimą būsimą poziciją taip:

čia:

PFE

=

galima būsima pozicija;

a

=

indeksas, žymintis rizikos kategorijas, įtrauktas apskaičiuojant užskaitos grupės galimą būsimą poziciją;

AddOn(a)

=

pagal atitinkamai 280a–280f straipsnius apskaičiuotas rizikos kategorijos „a“ papildomas mokestis ir

daugiklis

=

pagal 3 dalyje nurodytą formulę apskaičiuotas dauginimo koeficientas.

Atlikdamos šiuos skaičiavimus, įstaigos į užskaitos grupės galimos būsimos pozicijos skaičiavimus įtraukia konkrečios rizikos kategorijos papildomą mokestį, jei bent vienas užskaitos grupės sandoris buvo priskirtas šiai rizikos kategorijai.

2.  
Kelių užskaitos grupių, kurioms taikomas vienas susitarimas dėl garantinės įmokos, kaip nurodyta 275 straipsnio 3 dalyje, galima būsima pozicija apskaičiuojama kaip visų atskirų užskaitos grupių galimos būsimos pozicijos suma laikant, kad joms netaikomas joks susitarimas dėl garantinės įmokos.
3.  

1 dalies tikslais daugiklis apskaičiuojamas taip:

čia:

Floorm = 5 %;
y = 2 · (1 – Floorm) · ΣaAddOn(a)



z =

CMV – NICA užskaitos grupėms,nurodytoms 275 straipsnio 1 dalyje

CMV – VM – NICA užskaitos grupėms,nurodytoms 275 straipsnio 2 dalyje

CMVi – NICAi užskaitos grupėms,nurodytoms 275 straipsnio 3 dalyje

NICAi

=

grynoji nepriklausoma užtikrinimo priemonės suma, apskaičiuota tik dėl sandorių, įtrauktų į užskaitos grupę „i“. NICAi apskaičiuojama prekybos lygmeniu arba užskaitos grupės lygmeniu, atsižvelgiant į susitarimą dėl garantinės įmokos.

279 straipsnis

Rizikos pozicijų apskaičiavimas

280a–280f straipsniuose nurodytų rizikos kategorijos papildomų mokesčių apskaičiavimo tikslais įstaigos kiekvieno užskaitos grupės sandorio rizikos poziciją apskaičiuoja taip:

Rizikos pozicija = δ · AdjNot · MF
čia:

δ

=

pagal 279a straipsnyje nustatytą formulę apskaičiuota sandorio priežiūrinė delta;

AdjNot

=

pagal 279b straipsnį apskaičiuota pakoreguota tariamoji sandorio suma ir

MF

=

pagal 279c straipsnyje nustatytą formulę apskaičiuotas sandorio termino veiksnys.

279a straipsnis

Priežiūrinė delta

1.  

Įstaigos priežiūrinę deltą apskaičiuoja taip:

▼M17

a) 

pasirinkimo pirkti ir parduoti sandoriams, kuriais pasirinkimo sandorio pirkėjui suteikiama teisė pirkti arba parduoti pagrindinę finansinę priemonę už teigiamą kainą vienintelę datą arba kelias datas ateityje, išskyrus atvejus, kai šie pasirinkimo sandoriai priskirti palūkanų normos rizikos arba biržos prekių kainos rizikos kategorijai, įstaigos taiko šią formulę:

▼M8

čia:

δ

=

įstaigos priežiūrinė delta

sign

=

-1, jeigu sandoris yra parduotas pasirinkimo pirkti arba nupirktas pasirinkimo parduoti sandoris;

sign

=

+1, jei sandoris yra nupirktas pasirinkimo pirkti arba parduotas pasirinkimo parduoti sandoris;

type

=

-1, jei sandoris yra pasirinkimo parduoti sandoris;

type

=

+1, jei sandoris yra pasirinkimo pirkti sandoris;

N(x)

=

standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo kumuliatyvinė pasiskirstymo funkcija, t. y. tikimybė, kad normalusis atsitiktinis kintamasis, kurio vidurkis lygus nuliui, o dispersija – vienetui, yra mažesnis už „x“ arba jam lygus;

P

=

pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės neatidėliotino arba išankstinio sandorio kaina; pasirinkimo sandorių, kurių pinigų srautai priklauso nuo pagrindinės finansinės priemonės kainos vidutinės vertės, atveju P yra lygu vidutinei vertei apskaičiavimo dieną;

K

=

pasirinkimo sandorio vykdymo kaina;

▼C8

T

=

periodas tarp pasirinkimo sandorio pabaigos datos (Texp) ir ataskaitų rengimo datos; pasirinkimo sandorių, kurie gali būti įvykdyti vienintelę dieną ateityje, Texp yra ta diena; pasirinkimo sandorių, kurie gali būti įvykdyti kelias dienas ateityje, atveju Texp yra vėliausia iš tų dienų; T išreiškiama metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną, ir

▼M8

Σ

=

pasirinkimo sandorio priežiūrinis kintamumas, nustatytas pagal 1 lentelę remiantis sandorio rizikos kategorija ir pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės pobūdžiu.



1 lentelė

Rizikos kategorija

Pagrindinė finansinė priemonė

Priežiūrinis kintamumas

Užsienio valiutos kursas

Visos

15 %

Kreditas

Vieno pavadinimo finansinė priemonė

100 %

Kelių pavadinimų finansinė priemonė

80 %

Nuosavybės vertybiniai popieriai

Vieno pavadinimo finansinė priemonė

120 %

Kelių pavadinimų finansinė priemonė

75 %

Biržos prekės

Elektros energija

150 %

Kitos biržos prekės (išskyrus elektros energiją)

70 %

Kitos

Visos

150 %

Pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės išankstinio sandorio kainą taikančios įstaigos užtikrina, kad:

i) 

išankstinio sandorio kaina derėtų su pasirinkimo sandorio ypatybėmis;

ii) 

išankstinio sandorio kaina būtų apskaičiuojama taikant atitinkamą palūkanų normą, esančią ataskaitinę datą;

iii) 

į išankstinio sandorio kainą būtų įtraukti pagrindinės finansinės priemonės tikėtini pinigų srautai prieš pasibaigiant pasirinkimo sandorio galiojimui;

b) 

sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinėms finansinėms priemonėms įstaigos taiko šią formulę:

čia:



sign=

+1 kai kredito užtikrinimas buvo įsigytas kartu su sandoriu

-1 kai kredito užtikrinimas buvo įsigytas sandoriu

A

=

segmento priskyrimo riba; n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo su kredito išvestine finansine priemone susijusio sandorio, grindžiamo orientaciniais subjektais „k“, atveju – A = (n-1)/k ir

D

=

segmento atskyrimo riba; n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo su kredito išvestine finansine priemone susijusio sandorio, grindžiamo orientaciniais subjektais „k“, atveju – D = n/k;

c) 

a arba b punkte nenurodytiems sandoriams įstaigos taiko šią priežiūrinę deltą:



δ =

+ 1 „kai sandoris yra ilgoji pozicija atitinkamos rizikos kategorijos svarbiausiame rizikos veiksnyje arba reikšmingiausiame rizikos veiksnyje“

– 1 „kai sandoris yra trumpoji pozicija atitinkamos rizikos kategorijos svarbiausiame rizikos veiksnyje arba reikšmingiausiame rizikos veiksnyje“

2.  
Šio skirsnio tikslais svarbiausio rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio ilgoji pozicija reiškia, kad sandorio rinkos vertė didėja didėjant to rizikos veiksnio vertei, o svarbiausio rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio trumpoji pozicija reiškia, kad sandorio rinkos vertė mažėja didėjant to rizikos veiksnio vertei.

▼M8

3.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

▼M17

a) 

atsižvelgiant į tarptautinio masto reguliavimo pokyčius – formules, kurias įstaigos taiko apskaičiuodamos palūkanų normos rizikos arba biržos prekių kainos rizikos kategorijai priskirtų pasirinkimo pirkti ir parduoti sandorių priežiūrinę deltą ir kurios yra suderinamos su rinkos sąlygomis, kuriomis palūkanų normos arba biržos prekių kainos gali būti neigiamos, taip pat šioms formulėms tinkamą priežiūrinį kintamumą;

▼M8

b) 

metodą, pagal kurį nustatoma, ar sandoris yra ilgoji ar trumpoji svarbiausio rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio pozicija.

▼M17

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2025 m. liepos 10 d.

▼M8

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼M8

279b straipsnis

Pakoreguota tariamoji suma

1.  

Įstaigos apskaičiuoja pakoreguotą tariamąją sumą taip:

a) 

palūkanų normos rizikos kategorijai arba kredito rizikos kategorijai priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja kaip išvestinės finansinės priemonės sutarties tariamosios sumos ir priežiūrinio trukmės veiksnio rezultatą pagal tokią formulę:

▼C8

čia:

R

=

priežiūrinė diskonto norma; R = 5 %;

S

=

laikotarpis tarp sandorio pradžios datos ir ataskaitinės datos, išreiškiamas metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną;

E

=

laikotarpis tarp sandorio pabaigos datos ir ataskaitinės datos, išreiškiamas metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną; ir

OneBusinessYear

=

vieni metai, išreikšti darbo dienomis, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną.

▼M8

Sandorio pradžios data yra anksčiausioji iš datų, kurią bent jau nustatomas sutartinis mokėjimas pagal sandorį arba kurią juo pasikeičiama (įstaigai arba iš įstaigos), išskyrus mokėjimus, susijusius su pasikeitimu susitarimo dėl garantinės įmokos užtikrinimo priemone. Jeigu pagal sandorį jau buvo nustatomi arba atliekami mokėjimai ataskaitinę datą, sandorio pradžios data yra lygi 0.

Jeigu sandoryje nustatyta viena arba kelios būsimos sutartinės datos, kuriomis įstaiga arba sandorio šalis gali nuspręsti nutraukti sandorį prieš jo sutartinį terminą, sandorio pradžios data yra anksčiausioji iš šių datų:

i) 

data arba anksčiausioji iš kelių būsimų datų, kurią įstaiga arba sandorio šalis gali nuspręsti nutraukti sandorį anksčiau nei suėjus jo sutartiniam terminui;

ii) 

data, kurią pagal sandorį pradedama nustatyti arba atlikti mokėjimus, išskyrus mokėjimus, susijusius su pasikeitimu susitarimo dėl garantinės įmokos užtikrinimo priemone.

Jeigu į sandorį kaip pagrindinė finansinė priemonė įtraukta finansinė priemonė, dėl kurios gali atsirasti sutartinių įsipareigojimų, papildančių sandorio įsipareigojimus, sandorio pradžios data nustatoma remiantis anksčiausia data, kurią pagal pagrindinę finansinę priemonę pradedama nustatyti arba atlikti mokėjimus.

Sandorio pabaigos data yra vėliausia data, kurią pasikeičiama arba galima pasikeisti sutartiniu mokėjimu pagal sandorį (įstaigai arba iš įstaigos).

Jeigu į sandorį kaip pagrindinė finansinė priemonė įtraukta finansinė priemonė, dėl kurios gali atsirasti sutartinių įsipareigojimų, papildančių sandorio įsipareigojimus, sandorio pabaigos data nustatoma remiantis sandorio pagrindinės finansinės priemonės paskutiniu sutartiniu mokėjimu.

Jeigu sandoris yra skirtas apmokėti neapmokėtai pozicijai nustatytomis atsiskaitymo datomis ir jeigu sąlygos pakartotinai nustatomos taip, kad tomis nustatytomis datomis sandorio rinkos vertė būtų lygi nuliui, neapmokėtos pozicijos apmokėjimas tomis nustatytomis datomis laikomas sutartiniu mokėjimu pagal tą patį sandorį;

b) 

užsienio valiutos kurso rizikos kategorijai priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja taip:

i) 

jei sandorį sudaro viena mokėjimo sudėtinė dalis, pakoreguota tariamoji suma yra išvestinės finansinės priemonės sutarties tariamoji suma;

ii) 

jeigu sandorį sudaro dvi mokėjimo sudėtinės dalys ir vienos mokėjimo sudėtinės dalies tariamoji suma yra išreikšta įstaigos ataskaitose nurodoma valiuta, pakoreguota tariamoji suma yra kitos mokėjimo sudėtinės dalies tariamoji suma;

iii) 

jeigu sandorį sudaro dvi mokėjimo sudėtinės dalys ir kiekvienos sudėtinės mokėjimo dalies tariamoji suma yra išreikšta kita nei įstaigos ataskaitose nurodoma valiuta, pakoreguota tariamoji suma yra didžiausioji iš šių dviejų mokėjimo sudėtinių dalių tariamųjų sumų po to, kai šios sumos konvertuojamos į įstaigos ataskaitose nurodomą valiutą pagal dabartinį rinkos kursą;

c) 

nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai arba biržos prekių kainos rizikos kategorijai priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja kaip sandorio pagrindinės finansinės priemonės vieno vieneto rinkos kainos ir sandoryje nurodytos pagrindinės finansinės priemonės vienetų skaičiaus rezultatą;

jeigu nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai arba biržos prekių kainos rizikos kategorijai priskirtas sandoris sutartyje išreikštas tariamąja suma, įstaigos kaip pakoreguotą tariamąją sumą naudoja ne pagrindinės finansinės priemonės vienetų skaičių, bet sandorio tariamąją sumą;

d) 

kitos rizikos kategorijai priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja remdamosi tinkamiausiu iš a, b ir c punktuose nurodytų metodų, priklausomai nuo sandorio pagrindinės finansinės priemonės pobūdžio ir ypatybių.

2.  

Apskaičiuodamos 1 dalyje nurodytą pakoreguotą tariamąją sandorio sumą, įstaigos pagrindinės finansinės priemonės tariamąją sumą arba vienetų skaičių nustato taip:

a) 

jeigu sandorio pagrindinės finansinės priemonės tariamoji suma arba vienetų skaičius iki sutartyje nustatyto jo termino nenustatytas:

i) 

pagrindinės finansinės priemonės deterministinių tariamųjų sumų ir vienetų skaičių tariamoji suma yra atitinkamai visų deterministinių pagrindinės finansinės priemonės tariamųjų sumų verčių arba vienetų skaičiaus svertinis vidurkis iki sutartyje nustatyto sandorio termino, kai koeficientai yra laikotarpio, kuriuo taikoma kiekviena tariamosios sumos vertė, proporcinė dalis;

ii) 

pagrindinės finansinės priemonės tikimybinių tariamųjų sumų ir vienetų skaičių tariamoji suma yra suma, nustatyta nustatant dabartines rinkos vertes formulėje, pagal kurią apskaičiuojamos būsimos rinkos vertės;

b) 

sutarčių su daugkartiniais pasikeitimais tariamąja suma atveju tariamoji suma dauginama iš likusių mokėjimų, kurie dar turi būti atlikti pagal sutartis, skaičiaus;

c) 

sutarčių, kuriose numatoma padidinti mokėjimo grynaisiais pinigais srautą arba išvestinių finansinių priemonių sutarties pagrindinę finansinę priemonę, tariamąją sumą įstaiga pakoreguoja taip, kad būtų atsižvelgta į padidinimo poveikį tų sutarčių rizikos struktūrai.

3.  
Jeigu pakoreguota tariamoji suma pagal šį straipsnį apskaičiuojama pagal sutartyje nurodytą kita valiuta išreikštą pagrindinės finansinės priemonės vienetų skaičiaus tariamąją sumą arba rinkos kainą, įstaigos konvertuoja sandorio pakoreguotą tariamąją sumą į savo ataskaitose nurodomą valiutą pagal dabartinį rinkos kursą.

279c straipsnis

Termino veiksnys

1.  

Įstaigos apskaičiuoja termino veiksnį taip:

a) 

į 275 straipsnio 1 dalyje nurodytas užskaitos grupes įtrauktiems sandoriams įstaigos taiko šią formulę:

čia:

MF

=

termino veiksnys;

M

=

likęs sandorio terminas, lygus laikotarpiui, kurio reikia visiems sandorio sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti; tuo tikslu visos išvestinės finansinės priemonės sutarties šalutinės aplinkybės laikomos sutartiniu įsipareigojimu; likęs sandorio terminas išreiškiamas metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną;

jeigu sandorio pagrindinė finansinė priemonė yra kita išvestinės finansinės priemonės sutartis, dėl kurios, be sandorio sutartinių įsipareigojimų, gali susidaryti papildomų sutartinių įsipareigojimų, likęs sandorio terminas yra lygus laikotarpiui, kurio reikia visiems pagrindinės finansinės priemonės sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti;

jeigu sandoris yra skirtas apmokėti neapmokėtai pozicijai nustatytomis atsiskaitymo datomis ir jeigu sąlygos pakartotinai nustatomos taip, kad tomis nustatytomis datomis sandorio rinkos vertė būtų lygi nuliui, likęs sandorio terminas yra lygus laikotarpiui, likusiam iki kitos sąlygų nustatymo datos, ir

OneBusinessYear

=

vieni metai, išreikšti darbo dienomis, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną;

b) 

į 275 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas užskaitos grupes įtrauktų sandorių termino veiksnys nustatomas kaip:

čia:

MF

=

termino veiksnys;

MPOR

=

pagal 285 straipsnio 2–5 dalis nustatytas užskaitos grupės garantinės įmokos rizikos laikotarpis ir

OneBusinessYear

=

vieni metai, išreikšti darbo dienomis, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną;

Nustatydama kliento ir tarpuskaitos nario sandorių garantinės įmokos rizikos laikotarpį įstaiga, atliekanti kliento arba tarpuskaitos nario vaidmenį, 285 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą minimalų laikotarpį pakeičia į penkias darbo dienas.

2.  
1 dalies tikslais likęs sandorių, kurie yra skirti neapmokėtai pozicijai apmokėti nustatytomis atsiskaitymo datomis, kai sąlygos pakartotinai nustatomos taip, kad tomis nustatytomis datomis sutarties rinkos vertė būtų lygi nuliui, terminas lygus laikotarpiui, likusiam iki kitos sąlygų nustatymo datos.

280 straipsnis

Apsidraudimo grupės priežiūrinio veiksnio koeficientas

Apskaičiuojant 280a–280f straipsniuose nurodytus apsidraudimo grupių papildomus mokesčius, apsidraudimo grupės priežiūrinio veiksnio koeficientas „є“ yra toks:



є =

1 apsidraudimo grupėms, nustatytoms pagal 277a straipsnio 1 dalį

5 apsidraudimo grupėms, nustatytoms pagal 277a straipsnio 2 dalies a punktą

0,5 apsidraudimo grupėms, nustatytoms pagal 277a straipsnio 2 dalies b punktą

280a straipsnis

Palūkanų normos rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.  

278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės palūkanų normos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

AddOnIR

=

palūkanų normos rizikos kategorijos papildomas mokestis;

j

=

indeksas, žymintis visas pagal 277a straipsnio 1 dalies a punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės palūkanų normos rizikos apsidraudimo grupes ir

=

pagal 2 dalį apskaičiuotas palūkanų normos rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis.

2.  

Palūkanų normos rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

єj

=

pagal 280 straipsnyje nurodytą taikomą vertę nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

SFIR

=

vertės palūkanų normos rizikos kategorijos priežiūrinis veiksnys ir

=

pagal 3 dalį apskaičiuota apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma.

3.  

Skaičiuodamos apsidraudimo grupės „j“ efektyvią tariamąją sumą, įstaigos kiekvieną apsidraudimo grupės sandorį pirmiausia priskiria atitinkamai 2 lentelėje nurodytai grupei. Jos jį priskiria remdamosi pagal 279b straipsnio 1 dalies a punktą nustatyta kiekvieno sandorio pabaigos data:



2 lentelė

Grupė

Pabaigos data

(metais)

1.

>0 ir <=1

2

>1 ir <= 5

3

> 5

Po to įstaigos apskaičiuoja apsidraudimo grupės „j“ efektyvią tariamąją sumą pagal šią formulę:

čia:

=

apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma ir

Dj,k

=

apsidraudimo grupės „j“ grupės „k“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

čia:

l

=

indeksas, žymintis rizikos poziciją.

280b straipsnis

Užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.  

278 straipsnio tikslais užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

AddOnFX

=

užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos papildomas mokestis;

j

=

indeksas, žymintis pagal 277a straipsnio 1 dalies b punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės užsienio valiutos kurso rizikos apsidraudimo grupes ir

=

pagal 2 dalį apskaičiuotas užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis.

2.  

Užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

єj

=

pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

SFFX

=

4 % vertės užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos priežiūrinis veiksnys;

=

apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

čia:

l

=

indeksas, žymintis rizikos poziciją.

280c straipsnis

Kredito rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.  

2 dalies tikslais atitinkamus užskaitos grupės kredito pagrindinius subjektus įstaigos nustato laikydamosi šių reikalavimų:

a) 

kiekvienam orientacinės skolos finansinės priemonės, kuria grindžiamas kredito rizikos kategorijai priskirtas vieno pavadinimo sandoris, emitentui skiriamas vienas kredito pagrindinis subjektas; vieno pavadinimo sandoriai priskiriami tam pačiam kredito pagrindiniam subjektui tik jei tų sandorių pagrindinę orientacinę skolos finansinę priemonę yra išleidęs tas pats emitentas;

b) 

kiekvienai orientacinių skolos finansinių priemonių arba vieno pavadinimo kredito išvestinių finansinių priemonių, kuriomis grindžiamas kredito rizikos kategorijai priskirtas kelių pavadinimų sandoris, grupei skiriamas vienas kredito pagrindinis subjektas; kelių pavadinimų sandoriai priskiriami prie to paties kredito pagrindinio subjekto tik jei šių sandorių pagrindinių orientacinių skolos finansinių priemonių arba vieno pavadinimo kredito išvestinių finansinių priemonių grupę sudaro tos pačios sudedamosios dalys.

2.  

278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės kredito rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaiga apskaičiuoja taip:

čia:

AddOnCredit

=

kredito rizikos kategorijos papildomas mokestis

j

=

indeksas, žymintis visas pagal 277a straipsnio 1 dalies c punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės kredito rizikos apsidraudimo grupes ir

=

pagal 3 dalį apskaičiuotas kredito rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis.

3.  

Apsidraudimo grupės „j“ kredito rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

=

apsidraudimo grupės „j“ kredito rizikos kategorijos papildomas mokestis;

єj

=

pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

k

=

indeksas, žymintis pagal 1 dalį nustatytus užskaitos grupės kredito pagrindinius subjektus;

=

kredito pagrindinio subjekto „k“ koreliacijos veiksnys, jeigu kredito pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies a punktą,

. Jeigu kredito pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies b punktą,

.

AddOn(Entityk)

=

pagal 4 dalį nustatytas kredito pagrindinio subjekto „k“ papildomas mokestis ir

4.  

Kredito pagrindinio subjekto „k“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

=

kredito pagrindinio subjekto „k“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

čia:

l

=

indeksas, žymintis rizikos poziciją ir

=

pagal 5 dalį apskaičiuotas kredito pagrindiniam subjektui „k“ taikytinas priežiūrinis veiksnys.

5.  

Kredito pagrindiniam subjektui „k“ taikytiną priežiūrinį veiksnį įstaigos apskaičiuoja taip:

a) 
pagal 1 dalies a punktą nustatyto kredito pagrindinio subjekto „k“ atveju –

priskiriamas vienam iš šešių šios dalies 3 lentelėje nustatytų priežiūrinių veiksnių remiantis paskirtosios ECAI atliktu atitinkamo atskiro emitento išoriniu kredito rizikos vertinimu; tuo atveju, kai paskirtoji ECAI nėra atlikusi atskiro emitento kredito rizikos vertinimo:
i) 

įstaiga, taikanti 3 skyriuje nurodytą metodą, atskiro emitento vidaus reitingą priskiria vienam iš išorinių kredito rizikos vertinimų;

ii) 
įstaiga, taikanti 2 skyriuje nurodytą metodą, tam kredito pagrindiniam subjektui priskiria

; vis dėlto, jei įstaiga to atskiro emitento sandorio šalies kredito rizikos pozicijų rizikos koeficientui apskaičiuoti taiko 128 straipsnį, tam kredito pagrindiniam subjektui priskiriamas

;
b) 

pagal 1 dalies b punktą nustatyto kredito pagrindinio subjekto „k“ atveju:

i) 
jeigu kredito pagrindiniam subjektui „k“ priskirta rizikos pozicija „l“ yra į pripažintos biržos sąrašus įtrauktas kredito indeksas,

priskiriamas vienam iš dviejų šios dalies 4 lentelėje nustatytų priežiūrinių veiksnių remiantis daugumos jo pavienių sudedamųjų dalių kredito kokybe;
ii) 
jeigu kredito pagrindiniam subjektui „k“ priskirta rizikos pozicija „l“ šio punkto i papunktyje nenurodyta,

yra pagal a punkte nustatytą metodą kiekvienai sudedamajai daliai priskirtų priežiūrinių veiksnių svertinis vidurkis, kai koeficientai nustatomi pagal proporcinę tos pozicijos sudedamųjų dalių tariamosios sumos dalį.



3 lentelė

Kredito kokybės žingsnis

Vieno pavadinimo sandorių priežiūrinis veiksnys

1

0,38 %

2

0,42 %

3

0,54 %

4

1,06 %

5

1,6 %

6

6,0 %



4 lentelė

Dominuojanti kredito kokybė

Kotiruojamų indeksų priežiūrinis veiksnys

Investicinis reitingas

0,38 %

Neinvesticinis reitingas

1,06 %

280d straipsnis

Nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.  

2 dalies tikslais užskaitos grupės atitinkamus nuosavybės vertybinių popierių pagrindinius subjektus įstaigos nustato laikydamosi šių reikalavimų:

a) 

kiekvienam orientacinės nuosavybės finansinės priemonės, kuria grindžiamas nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai priskirtas vieno pavadinimo sandoris, emitentui skiriamas vienas nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas. Vieno pavadinimo sandoriai priskiriami tam pačiam nuosavybės vertybinių popierių pagrindiniam subjektui tik jei šių sandorių pagrindinę orientacinę nuosavybės finansinę priemonę yra išleidęs tas pats emitentas;

b) 

kiekvienai orientacinių nuosavybės finansinių priemonių arba vieno pavadinimo su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių, kuriomis grindžiamas nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai priskirtas kelių pavadinimų sandoris, grupei skiriamas vienas nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas. Kelių pavadinimų sandoriai priskiriami tam pačiam nuosavybės vertybinių popierių pagrindiniam subjektui tik tuo atveju jei, priklausomai nuo to, kas taikoma, tų sandorių pagrindinių orientacinių nuosavybės finansinių priemonių arba vieno pavadinimo su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių grupę sudaro tos pačios sudedamosios dalys.

2.  

278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

AddOnEquity

=

nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomas mokestis;

j

=

indeksas, žymintis visas pagal 277a straipsnio 1 dalies d punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės nuosavybės vertybinių popierių rizikos apsidraudimo grupes ir

=

pagal 3 dalį apskaičiuotas nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis.

3.  

Apsidraudimo grupės „j“ nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

=

apsidraudimo grupės „j“ nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomas mokestis;

єj

=

pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

k

=

indeksas, žymintis pagal 1 dalį nustatytus užskaitos grupės nuosavybės vertybinių popierių pagrindinius subjektus;

=

nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „k“ koreliacijos veiksnys; jeigu nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies a punktą,

; jeigu nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies b punktą,

ir

AddOn(Entityk)

=

pagal 4 dalį nustatytas nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „k“ papildomas mokestis.

4.  

Nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „k“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

AddOn(Entityk)

=

nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „k“ papildomas mokestis;

=

nuosavybės vertybinių popierių subjektui „k“ taikomas priežiūrinis veiksnys; jei nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies a punktą,

; jei nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies b punktą,

ir

=

nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „k“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

čia:

l

=

indeksas, žymintis rizikos poziciją.

280e straipsnis

Biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.  

278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

AddOnCom

=

biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomas mokestis;

j

=

indeksas, žymintis pagal 277a straipsnio 1 dalies e punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės biržos prekių kainos rizikos apsidraudimo grupes ir

=

pagal 4 dalį apskaičiuotas biržos prekių kainos rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis.

2.  
Apskaičiuodamos konkrečios užskaitos grupės biržos prekių kainos rizikos apsidraudimo grupės papildomą mokestį pagal 4 dalį, įstaigos nustato atitinkamas kiekvienos apsidraudimo grupės orientacines biržos prekių rūšis. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandoriai tai pačiai orientacinei biržos prekių rūšiai priskiriami tik jei šių sandorių pagrindinė biržos prekių finansinė priemonė yra to paties pobūdžio, neatsižvelgiant į biržos prekių finansinės priemonės pristatymo vietą ir kokybę.
3.  
Nukrypstant nuo 2 dalies, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad to paties pobūdžio, kaip nurodyta 2 dalyje, skirtingų pozicijų reikšmingą bazinę riziką prisiimanti įstaiga tų pozicijų orientacines biržos prekių rūšis nustatytų atsižvelgdama ne tik į pagrindinės biržos prekių finansinės priemonės pobūdį, bet ir į kitas charakteristikas. Tokiu atveju biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandoriai tai pačiai orientacinei biržos prekių rūšiai priskiriami tik jei jie pasižymi tomis pačiomis charakteristikomis.
4.  

Apsidraudimo grupės „j“ biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

=

apsidraudimo grupės „j“ biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomas mokestis;

єj

=

pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

ρCom

=

40 % vertės biržos prekių kainos rizikos kategorijos koreliacijos veiksnys;

k

=

indeksas, žymintis pagal 2 dalį nustatytas užskaitos grupės orientacines biržos prekių rūšis ir

=

pagal 5 dalį apskaičiuotas orientacinės biržos prekių rūšies „k“ papildomas mokestis.

5.  

Orientacinės biržos prekių rūšies „k“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

=

orientacinės biržos prekių rūšies „k“ papildomas mokestis;

▼C8

=

orientacinei biržos prekių rūšiai „k“ taikomas priežiūrinis veiksnys. Jeigu orientacinė biržos prekių rūšis „k“ atitinka sandorius, priskirtus 277a straipsnio 1 dalies e punkte nurodytai apsidraudimo grupei, išskyrus su elektros energija susijusius sandorius, ; su elektros energija susijusių sandorių atveju

▼M8

=

orientacinės biržos prekių rūšies „k“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

čia:

l

=

indeksas, žymintis rizikos poziciją.

280f straipsnis

Kitos rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.  

278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės kitos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

AddOnOther

=

kitos rizikos kategorijos papildomas mokestis;

j

=

indeksas, žymintis pagal 277a straipsnio 1 dalies f punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės kitos rizikos apsidraudimo grupes ir

=

pagal 2 dalį apskaičiuotas apsidraudimo grupės „j“ biržos kitos rizikos kategorijos papildomas mokestis.

2.  

Apsidraudimo grupės „j“ kitos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

=

a psidraudimo grupės „j“ kitos rizikos kategorijos papildomas mokestis;

єj

=

pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas ir

SFOther

=

8 % vertės kitos rizikos kategorijos priežiūrinis veiksnys;

=

apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

čia:

l

=

indeksas, žymintis rizikos poziciją.

4 skirsnis

Supaprastintas standartizuotas sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodas

281 straipsnis

Pozicijos vertės apskaičiavimas

1.  
Vienos pozicijos vertę užskaitos grupės lygmeniu įstaigos apskaičiuoja pagal 3 skirsnį, laikydamosi šio straipsnio 2 dalies reikalavimų.
2.  

Užskaitos grupės pozicijos vertė apskaičiuojama laikantis šių reikalavimų:

a) 

įstaigos netaiko 274 straipsnio 6 dalyje nurodytos tvarkos;

b) 

nukrypstant nuo 275 straipsnio 1 dalies, 275 straipsnio 2 dalyje nenurodytų užskaitos grupių pakeitimo išlaidas įstaigos apskaičiuoja pagal šią formulę:

RC=max{CMV,0}

čia:

RC

=

pakeitimo išlaidos ir

CMV

=

dabartinė rinkos vertė.

c) 

nukrypstant nuo šio reglamento 275 straipsnio 2 dalies, sandorių, kuriais prekiaujama pripažintoje biržoje, užskaitos grupių; sandorių, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, kuriai suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba kuri pripažinta pagal to reglamento 25 straipsnį, užskaitos grupių; arba sandorių, kurių užtikrinimo priemone pasikeičiama su sandorio šalimi pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnį, užskaitos grupių pakeitimo išlaidas įstaigos apskaičiuoja pagal šią formulę:

RC=TH+MTA

čia:

RC

=

pakeitimo išlaidos;

TH

=

užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma garantinės įmokos riba, žemiau kurios įstaiga negali reikalauti užtikrinimo priemonės, ir

MTA

=

užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma mažiausia pervedama suma;

d) 

nukrypstant nuo 275 straipsnio 3 dalies, kelių užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas įstaigos apskaičiuoja kaip pagal 1 dalį apskaičiuotos kiekvienos atskiros užskaitos grupės pakeitimo išlaidų sumą, lyg jų garantinė įmoka nebūtų buvusi nustatyta;

e) 

visos apsidraudimo grupės nustatomos pagal 277a straipsnio 1 dalį;

f) 

278 straipsnio 1 dalyje taikomoje formulėje, naudojamoje galimai būsimai pozicijai apskaičiuoti, įstaigos daugiklį prilygina 1 taip:

čia:

PFE

=

galima būsima pozicija ir

AddOn(a)

=

papildomas mokestis už a kategorijos riziką;

g) 

nukrypstant nuo 279a straipsnio 1 dalies, visų sandorių priežiūrinę deltą įstaigos apskaičiuoja taip:



δ =

+1 'where the transaction is a long position in the primary risk driver'

-1 'where the transaction is a short position in the primary risk driver'

čia:

δ

=

priežiūrinė delta;

h) 

279b straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta formulė, naudojama priežiūriniam trukmės veiksniui apskaičiuoti, yra tokia:

supervisory duration factor=E-S

čia:

E

=

laikotarpis tarp sandorio pabaigos datos ir pranešimo datos ir

S

=

laikotarpis tarp sandorio pradžios datos ir pranešimo datos;

i) 

279c straipsnio 1 dalyje nurodytas termino veiksnys apskaičiuojamas taip:

i) 

275 straipsnio 1 dalyje nurodytas užskaitos grupes įtrauktų sandorių MF = 1;

ii) 

į 275 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas užskaitos grupes įtrauktų sandorių MF = 0,42;

j) 

280a straipsnio 3 dalyje nurodyta formulė, naudojama apsidraudimo grupės „j“ efektyviai tariamai sumai apskaičiuoti, yra tokia:

čia:

=

apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariama suma ir

Dj,k

=

apsidraudimo grupės „j“ grupės „k“ efektyvi tariama suma;

k) 

280c straipsnio 3 dalyje nurodyta formulė, naudojama apsidraudimo grupės „j“ kredito rizikos kategorijos papildomam mokesčiui apskaičiuoti, yra tokia:

čia:

=

apsidraudimo grupės „j“ kredito rizikos kategorijos papildomas mokestis ir

AddOn(Entityk)

=

kredito pagrindinio subjekto k papildomas mokestis;

l) 

280d straipsnio 3 dalyje nurodyta formulė, naudojama apsidraudimo grupės „j“ nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomam mokesčiui apskaičiuoti, yra tokia:

čia:

=

apsidraudimo grupės „j“ nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomas mokestis ir

AddOn(Entityk)

=

kredito pagrindinio subjekto k papildomas mokestis;

m) 

280e straipsnio 4 dalyje nurodyta formulė, naudojama apsidraudimo grupės „j“ biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomam mokesčiui apskaičiuoti, yra tokia:

čia:

=

apsidraudimo grupės „j“ biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomas mokestis ir

=

biržos prekių kainos referencinio tipo k papildomas mokestis;

5 skirsnis

Pradinės rizikos metodas

282 straipsnis

Pozicijos vertės apskaičiavimas

1.  
Įstaigos gali apskaičiuoti vienos pozicijos vertę visų į sutartinės užskaitos susitarimą įtrauktų sandorių atžvilgiu, jei tenkinamos visos 274 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Kitu atveju kiekvieno atskira užskaitos grupe laikomo sandorio pozicijos vertę įstaigos apskaičiuoja atskirai.
2.  
Užskaitos grupės arba sandorio pozicijos vertė yra iš 1,4 padauginta dabartinių pakeitimo išlaidų ir galimos būsimos pozicijos suma.
3.  

2 dalyje nurodytos dabartinės pakeitimo išlaidos apskaičiuojamos taip:

a) 

sandorių, kuriais prekiaujama pripažintoje biržoje, užskaitos grupių; sandorių, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, kuriai suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba kuri pripažinta pagal to reglamento 25 straipsnį, užskaitos grupių; arba sandorių, kurių užtikrinimo priemone pasikeičiama su sandorio šalimi pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnį, užskaitos grupių atveju įstaigos naudoja šią formulę:

RC = TH + MTA

čia:

RC

=

pakeitimo išlaidos;

TH

=

užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma garantinės įmokos riba, žemiau kurios įstaiga negali reikalauti užtikrinimo priemonės, ir

MTA

=

užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma mažiausia pervedama suma;

b) 

visų kitų užskaitos grupių arba atskirų sandorių atveju įstaigos naudoja šią formulę:

RC = max{CMV,0}

čia:

RC

=

pakeitimo išlaidos ir

CMV

=

dabartinė rinkos vertė.

Kad galėtų apskaičiuoti dabartines pakeitimo išlaidas, dabartines rinkos vertes įstaigos atnaujina bent kas mėnesį.

4.  

2 dalyje nurodytą galimą būsimą poziciją įstaigos apskaičiuoja taip:

a) 

užskaitos grupės galima būsima pozicija yra pagal b punktą apskaičiuota visų į užskaitos grupę įtrauktų sandorių galimos būsimos pozicijos suma;

b) 

vieno sandorio galima būsima pozicija yra jo tariamoji suma, padauginta iš:

i) 

išvestinių finansinių priemonių sutarčių dėl palūkanų normos atveju – 0,5 % ir sandorio likusio termino, išreikšto metais, sandaugos;

ii) 

kredito išvestinių finansinių priemonių sutarčių atveju – 6 % ir sandorio likusio termino, išreikšto metais, sandaugos;

iii) 

užsienio valiutos kurso išvestinių finansinių priemonių atveju – 4 %;

iv) 

aukso ir biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, išskyrus elektros energijos išvestines finansines priemones, atveju – 18 %;

v) 

elektros energijos išvestinių finansinių priemonių atveju – 40 %;

vi) 

nuosavybės vertybinių popierių išvestinių finansinių priemonių atveju – 32 %;

c) 

visų šios dalies b punkte išvardytų išvestinių finansinių priemonių atveju tame punkte nurodyta tariamoji suma nustatoma pagal 279b straipsnio 2 ir 3 dalis; be to, šios dalies b punkto iii–vi papunkčiuose nurodytų išvestinių finansinių priemonių atveju tariamoji suma nustatoma pagal 279b straipsnio 1 dalies b ir c punktus;

d) 

3 dalies a punkte nurodytų užskaitos grupių galima būsima pozicija padauginama iš 0,42.

Apskaičiuodama palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių ir kredito išvestinių finansinių priemonių galimą poziciją pagal b punkto i ir ii papunkčius, įstaiga gali pasirinkti taikyti ne likusį, bet pradinį sutarčių terminą.

▼B

6

Skirsnis

Vidaus modelių metodas

283 straipsnis

Leidimas naudoti vidaus modelių metodą

1.  

Jeigu kompetentingos institucijos mano, kad įstaiga įvykdė 2 dalyje nustatytą reikalavimą, jos leidžia tai įstaigai taikyti vidaus modelio metodą (IMM) toliau nurodytų sandorių pozicijos vertei apskaičiuoti:

a) 

273 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų sandorių;

b) 

273 straipsnio 2 dalies b, c ir d punktuose nurodytų sandorių;

c) 

273 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytų sandorių.

Jeigu įstaigai leidžiama taikyti IMM pirmos pastraipos a–c punktuose nurodytų sandorių pozicijos vertei apskaičiuoti, ji taip pat gali taikyti IMM 273 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytiems sandoriams.

Nepaisant 273 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos, įstaiga gali nuspręsti šio metodo netaikyti nereikšmingo dydžio ir rizikos pozicijoms. Tokiu atveju įstaiga šioms pozicijoms taiko vieną iš 3–5 skirsniuose nustatytų metodų, kai tenkinami atitinkami kiekvienam metodui taikomi reikalavimai.

2.  
Kompetentingos institucijos leidžia įstaigoms taikyti IMM 1 dalyje nurodytiems skaičiavimams atlikti tik tuo atveju, jeigu įstaiga įrodė, kad laikosi šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų, o kompetentingos institucijos įsitikino, kad įstaigos taikomos CCR valdymo sistemos yra patikimos ir tinkamai įgyvendinamos.
3.  
Kompetentingos institucijos gali įstaigoms leisti tam tikrą laiką nuosekliai taikyti IMM įvairių rūšių sandoriams. Šiuo nuoseklaus taikymo laikotarpiu įstaigos gali taikyti 3 arba 5 skirsnyje nustatytus metodus tų rūšių sandoriams, kuriems jos netaiko IMM.

▼M8

4.  
Visiems ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams ir ilgalaikiams atsiskaitymo sandoriams, kuriems įstaiga pagal 1 dalį negavo leidimo taikyti IMM, įstaiga taiko 3 skirsnyje nustatytus metodus. Grupėje šie metodai gali būti nuolat taikomi kartu.

▼B

5.  
Įstaiga, kuriai pagal 1 dalį leista taikyti IMM, negali vėl pradėti taikyti 3 arba 5 skirsnyje nustatytų metodų, nebent kompetentinga institucija leistų tai daryti. Kompetentingos institucijos suteikia tokį leidimą, jeigu įstaiga įrodo, kad tam yra rimta priežastis.
6.  

Jeigu įstaiga nebeatitinka šiame skirsnyje apibrėžtų reikalavimų, ji apie tai praneša kompetentingai institucijai ir atlieka vieną iš šių veiksmų:

a) 

pateikia kompetentingai institucijai palaipsnio grįžimo planą;

b) 

kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad reikalavimų nesilaikymo poveikis yra nereikšmingas.

284 straipsnis

Pozicijos vertė

1.  
Jeigu įstaigai pagal 283 straipsnio 1 dalį leista taikyti IMM kai kurių ar visų toje dalyje nurodytų sandorių pozicijos vertei apskaičiuoti, ji nustato tų sandorių pozicijos vertę užskaitos grupės lygmeniu.

Taikant šiuo tikslu įstaigos naudojamą modelį:

a) 

tiksliai apibūdinamas prognozuojamas užskaitos grupės rinkos vertės pokyčių, atsirandančių dėl bendros atitinkamų rinkos kintamųjų, pvz., palūkanų normos, užsienio valiutos kurso, pokyčių įtakos, pasiskirstymas;

b) 

apskaičiuojama užskaitos grupės pozicijos vertė bet kurią dieną ateityje, atsižvelgiant į rinkos kintamųjų pokyčius.

►C2  2.  
Kad modelis apimtų garantinės įmokos nustatymo poveikį, užtikrinimo priemonės vertės modelis turi atitikti pagal šį skirsnį IMM taikomus ◄ kiekybinius, kokybinius ir duomenų reikalavimus, o įstaiga į savo prognozuojamą užskaitos grupės rinkos vertės pokyčių pasiskirstymą gali įtraukti tik 197 ir 198 straipsniuose bei 299 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančią finansinę užtikrinimo priemonę.
3.  

Su sandorio šalies kredito rizika susijęs nuosavų lėšų reikalavimas dėl CCR pozicijų, kurioms įstaiga taiko IMM, yra didesnis iš šių dviejų poreikių:

a) 

su tomis pozicijomis susijęs nuosavų lėšų reikalavimas, apskaičiuotas remiantis faktine EPE ir naudojantis dabartiniais rinkos duomenimis;

b) 

su tomis pozicijomis susijęs nuosavų lėšų reikalavimas, apskaičiuotas remiantis faktine EPE ir atlikus bendrą nuoseklų visų CCR pozicijų, kurioms taikomas IMM, koregavimą atsižvelgiant į nepalankiausias sąlygas.

4.  

Išskyrus sandorio šalims, kurioms, kaip nustatyta, būdinga specifinė klaidingų sprendimų rizika ir kurios patenka į 291 straipsnio 4 ir 5 dalių taikymo sritį, įstaigos apskaičiuoja pozicijos vertę kaip alfa (α) ir faktinės EPE sandaugą:

čia:

α

=

1,4, nebent kompetentingos institucijos reikalauja aukštesnio α koeficiento arba leidžia įstaigoms naudoti savus įverčius pagal 9 dalį.

Faktinė EPE apskaičiuojama įvertinant tikėtiną poziciją (EEt) kaip vidutinę poziciją bet kurią dieną t ateityje, kai vidurkis nustatomas pagal atitinkamų rinkos rizikos veiksnių galimas būsimąsias vertes.

Pagal modelį apskaičiuojama būsimų datų (t1, t2, t3...) EE.

5.  

Faktinė EE apskaičiuojama grįžtamuoju būdu:

čia:

dabartinė data yra t0;
Faktinė EEt0 lygi dabartinei pozicijai.
6.  

Faktinė EPE yra faktinės EE vidurkis per pirmuosius ateities pozicijos metus. Jei visų užskaitos grupės sandorių terminas baigiasi anksčiau nei per vienerius metus, EPE yra EE vidurkis per visą laikotarpį, kol visų užskaitos grupės sandorių terminas baigiasi. Faktinė EPE apskaičiuojama kaip faktinės EE svertinis vidurkis:

▼C3

▼B

kai koeficientus

galima taikyti tais atvejais, kai būsima pozicija skaičiuojama laiko požiūriu netolygiai pasiskirsčiusiais laikotarpiais.
7.  
Įstaigos apskaičiuoja EE arba didžiausią poziciją remdamosi pozicijų pasiskirstymu, atsižvelgiant į galimą nenormalų pozicijų pasiskirstymą.

▼C2

8.  
Įstaiga kiekvienai sandorio šaliai gali taikyti konservatyvesnį pagal IMM apskaičiuojamo pasiskirstymo įvertį nei α, padaugintą iš faktinės EPE, kaip apskaičiuota pagal 4 dalyje pateiktą formulę.

▼B

9.  

Nepaisant 4 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms naudoti savus alfa įverčius, kai:

a) 

alfa lygi vidaus kapitalo, gauto visiškai sumodeliavus visų sandorio šalių CCR vertę (skaitiklis), ir vidaus kapitalo, nustatyto pagal EPE (vardiklis), santykiui;

b) 

vardiklyje EPE naudojama taip, lyg ji būtų nekintama neapmokėta suma.

Skaičiuojant alfa vertę pagal šią dalį, ji turi būti ne mažesnė nei 1,2.

10.  
Siekdama apskaičiuoti alfa įvertį pagal 9 dalį, įstaiga užtikrina, kad skaitiklis ir vardiklis būtų apskaičiuojami pagal modeliavimo metodiką, parametrų specifikacijas ir portfelio sudėtį. α apskaičiuoti taikomas metodas turi būti grindžiamas įstaigos vidaus kapitalo skaičiavimo metodu, tinkamai patvirtintas dokumentais ir tikrinamas nepriklausomų ekspertų. Be to, įstaiga peržiūri savo alfa įverčius bent kas ketvirtį ir dažniau, jei portfelio sudėtis ilgainiui kinta. Įstaiga taip pat vertina modelio riziką.
11.  
Įstaiga kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodo, kad jos vidaus alfa įverčiai skaitiklyje apima visų sandorio šalių sandorių arba sandorių portfelių rinkos verčių pasiskirstymo reikšmingus priklausomybės šaltinius. Skaičiuojant vidaus alfa įverčius atsižvelgiama į portfelio struktūrą.
12.  
Prižiūrėdamos įverčių naudojimą pagal 9 dalį, kompetentingos institucijos atsižvelgia į reikšmingą alfa įverčių kitimą, kuris atsiranda dėl netinkamai sudarytų modelių, taikomų skaitikliui apskaičiuoti, ypač esant kreivės išgaubtumui.
13.  
Bendrame rinkos ir kredito rizikos modelyje panaudoti rinkos rizikos veiksnių svyravimai ir koreliacijos prireikus susiejami su kredito rizikos veiksniu, kad atspindėtų dėl ekonominio nuosmukio galimai padidėjusius svyravimus arba koreliacijas.

285 straipsnis

Užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pozicijos vertė

▼C2

1.  

Jeigu užskaitos grupei taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos ir kasdienis vertinimas rinkos verte, įstaiga apskaičiuoja faktinę EPE kaip nustatyta šioje dalyje. Jeigu, vertinant EE, modelis apima garantinės įmokos nustatymo poveikį, įstaiga gali, kompetentingai institucijai leidus, modelio EE vertę tiesiogiai panaudoti 284 straipsnio 5 dalyje nurodytoje formulėje. Kompetentingos institucijos tokį leidimą suteikia tik įsitikinusios, kad modelis tinkamai apima garantinės įmokos nustatymo poveikį, vertinant EE. Tokio leidimo neturinti įstaiga naudoja vieną iš šių faktinės EPE įverčių:

a) 

faktinę EPE, apskaičiuotą neatsižvelgiant į užtikrinimo priemonę, gautą ar suteiktą naudojant garantinę įmoką, pridėjus bet kokią sandorio šaliai neatsižvelgiant į kasdienį vertinimo ir garantinės įmokos nustatymo procesą ar dabartinę poziciją suteiktą užtikrinimo priemonę;

b) 

faktinę EPE, apskaičiuotą kaip galimą pozicijos padidėjimą per visą garantinės įmokos rizikos laikotarpį, pridėjus didesnę iš šių verčių:

i) 

dabartinę poziciją, įskaitant visas šiuo metu turimas arba suteiktas užtikrinimo priemones, išskyrus užtikrinimo priemones, kurių atžvilgiu reikalaujama vykdyti jų vertės išlaikymo prievolę arba dėl kurių ginčijamasi;

ii) 

didžiausią grynąją poziciją, įskaitant užtikrinimo priemonę pagal susitarimą dėl garantinės įmokos, kuriai esant nebūtų pareikalauta vykdyti užtikrinimo priemonės vertės išlaikymo prievolės. Ši suma apima visas pagal susitarimą dėl garantinės įmokos numatytas taikytinas ribas, mažiausias pervedamas sumas, nepriklausomas sumas ir pradines garantines įmokas.

Taikant b punktą, įstaigos apskaičiuoja papildomą mokestį kaip sandorių rinkos vertės numatomą teigiamą pokytį garantinės įmokos rizikos laikotarpiu. Į užtikrinimo priemonės vertės pokyčius atsižvelgiama taikant priežiūrinius kintamumo koregavimus pagal 4 skyriaus 4 skirsnį arba savus kintamumo koregavimų įverčius pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, tačiau garantinės įmokos rizikos laikotarpiu negalima įsipareigoti mokėti užtikrinimo priemonės įmokų. Garantinės įmokos rizikos laikotarpiui taikomi 2–5 dalyse nustatyti trumpiausi laikotarpiai.

▼B

2.  

Sandorių, kurių atžvilgiu reikia kasdien koreguoti garantinę įmoką ir atlikti rinkos vertės vertinimą, garantinės įmokos rizikos laikotarpis, naudojamas siekiant sumodeliuoti pozicijos vertę atsižvelgiant į susitarimus dėl garantinės įmokos, yra ne mažesnis nei:

a) 

5 darbo dienos užskaitos grupėms, kurias sudaro tik atpirkimo sandoriai, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandoriai ir garantinės įmokos skolinimo sandoriai;

b) 

10 darbo dienų visoms kitoms užskaitos grupėms.

3.  

2 dalies a ir b punktams taikomos šios išimtys:

a) 

visų užskaitos grupių, kuriose sandorių skaičius bet kurią ketvirčio dieną yra didesnis kaip 5 000 , kito ketvirčio garantinės įmokos rizikos laikotarpis yra ne trumpesnis nei 20 darbo dienų. Ši išimtis netaikoma įstaigų prekybos pozicijoms;

b) 

užskaitos grupių, kurias sudaro vienas arba keli sandoriai, susiję su nelikvidžia užtikrinimo priemone arba ne biržos išvestine finansine priemone, kurios neįmanoma lengvai pakeisti, garantinės įmokos rizikos laikotarpis yra ne trumpesnis nei 20 darbo dienų.

Įstaiga nustato, ar užtikrinimo priemonė yra nelikvidi, arba ar ne biržos išvestinių finansinių priemonių neįmanoma lengvai pakeisti nepalankiausiomis rinkos sąlygomis, t. y. nesant nuolat aktyvios rinkos, kai sandorio šaliai per dvi dienas ar mažiau būtų pasiūlyta daug kainų, kurios neturėtų poveikio rinkai arba kurioms nebūtų taikoma rinkos diskonto norma (užtikrinimo priemonės atveju) ar premija (ne biržos išvestinės finansinės priemonės atveju).

Įstaiga apsvarsto, ar didžioji dalis sandorių arba vertybinių popierių, kuriuos ji laiko kaip užtikrinimo priemonę, nėra gauti iš vienos konkrečios sandorio šalies ir ar, tai sandorio šaliai skubotai pasitraukus iš rinkos, įstaiga galėtų tuos sandorius ar vertybinius popierius pakeisti.

4.  
Jeigu per ankstesnius du ketvirčius įstaiga dalyvavo daugiau kaip dviejuose ginčuose dėl reikalavimo vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę, kurie yra susiję su tam tikra užskaitos grupe ir kurie truko ilgiau nei 2 ir 3 dalyse nustatytas taikytinas garantinės įmokos rizikos laikotarpis, sekančius du ketvirčius įstaiga taiko garantinės įmokos rizikos laikotarpį, kuris yra bent du kartus ilgesnis už laikotarpį, nustatytą tai užskaitos grupei 2 ir 3 dalyse.
5.  

Koreguojant garantinę įmoką kas N dienų, garantinės įmokos rizikos laikotarpis yra bent lygus 2 ir 3 dalyse nustatytam laikotarpiui F, pridėjus N dienų skaičių ir atėmus vieną dieną. Tai yra:

6.  
Jeigu vidaus modelis apima garantinės įmokos nustatymo poveikį užskaitos grupės rinkos vertės pokyčiams, įstaiga, apskaičiuodama ne biržos išvestinių finansinių priemonių ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių pozicijų vertę, modeliuoja užtikrinimo priemonę, išreikštą ne tos pačios valiutos grynaisiais pinigais kaip pati pozicija, kartu su pozicija.

▼M17

7.  
Jeigu įstaiga negali modeliuoti užtikrinimo priemonės kartu su pozicija, apskaičiuodama ne biržos išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertę ji neatsižvelgia į užtikrinimo priemonės, išreikštos ne tos pačios valiutos pinigais kaip pati pozicija, poveikį, išskyrus tuos atvejus, kai įstaiga taiko kintamumo koregavimus, remdamasi standartiniu priežiūrinių kintamumo koregavimų metodu pagal 4 skyrių.

▼M17

7a.  
Jeigu įstaiga negali modeliuoti užtikrinimo priemonės kartu su pozicija, apskaičiuodama vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių pozicijų vertę ji neatsižvelgia į užtikrinimo priemonės, išreikštos ne tos pačios valiutos pinigais kaip pati pozicija, poveikį.

▼B

8.  
IMM taikanti įstaiga savo modeliuose neatsižvelgia į pozicijos vertės sumažėjimo dėl kurios nors užtikrinimo priemonės pateikimo sutarties sąlygos, pagal kurią, sandorio šalies kredito kokybei pablogėjus, reikalaujama suteikti užtikrinimo priemonę, poveikį.

286 straipsnis

CCR valdymas. Politika, procedūros ir sistemos

1.  

Įstaiga įdiegia ir palaiko CCR valdymo sistemą, kurią sudaro:

a) 

politika, procedūros ir sistemos, kurių paskirtis – užtikrinti CCR nustatymą, vertinimą, valdymą, patvirtinimą ir informacijos teikimą įstaigos viduje;

b) 

procedūros, skirtos užtikrinti, kad būtų laikomasi tos politikos, procedūrų ir sistemų reikalavimų.

Ta politika, procedūros ir sistemos turi būti patikimos, nuosekliai įgyvendinamos ir patvirtintos dokumentais. Dokumentuose turi būti paaiškinti CCR nustatyti taikomi empiriniai metodai.

2.  

Pagal 1 dalį reikalaujama CCR valdymo sistema apima su CCR susijusią rinkos, likvidumo, teisinę ir operacinę riziką. Visų pirma, šia sistema užtikrinama, kad įstaiga laikytųsi šių principų:

a) 

nevykdytų operacijų su sandorio šalimi, kurios kreditingumo ji nėra įvertinusi;

b) 

deramai atsižvelgtų į kredito riziką, kuri kyla prieš atsiskaitymą ir atsiskaitant;

c) 

šią riziką ji valdytų kuo visapusiškiau sandorio šalies (sujungdama CCR pozicijas su kitomis kredito pozicijomis) ir įmonės lygmenyse.

3.  

IMM taikanti įstaiga užtikrina, kad jos CCR valdymo sistemoje kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu būtų atsižvelgta į su toliau nurodytais veiksniais susijusią likvidumo riziką:

a) 

galimi reikalavimai vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę esant rinkos sukrėtimui, kai apsikeista kintamosiomis garantinėmis įmokomis ar kitų rūšių, pvz., pradinėmis ar nepriklausomomis, garantinėmis įmokomis;

b) 

galimi reikalavimai grąžinti sandorio šalių suteiktos užtikrinimo priemonės perviršį;

c) 

reikalavimai, pateikiami dėl galimo prastesnio išorinio pačios įstaigos kredito kokybės vertinimo.

Įstaiga užtikrina, kad užtikrinimo priemonės pakartotinio panaudojimo pobūdis ir laikotarpis atitiktų jos likvidumo poreikius ir nekeltų pavojaus jos gebėjimui laiku suteikti ar grąžinti užtikrinimo priemonę.

4.  
Įstaigos valdymo organai ir vyresnioji vadovybė aktyviai dalyvauja valdant CCR ir užtikrina, kad jai valdyti būtų skiriama pakankamai išteklių. Taikant oficialią procedūrą užtikrinama, kad vyresnioji vadovybė žinotų apie taikomo modelio trūkumus bei prielaidas ir galimus tokių trūkumų bei prielaidų padarinius rezultatų patikimumui. Vyresnioji vadovybė taip pat informuojama apie rinkos aplinkos nepastovumą, su veikla susijusias problemas ir apie tai, kaip į visa tai atsižvelgiama modelyje.
5.  
Pagal 287 straipsnio 2 dalies b punktą kasdien rengiamas įstaigos CCR pozicijų ataskaitas tikrina atitinkamo lygio vadovybė, turinti pakankamus įgaliojimus sumažinti atskirų kredito valdytojų arba prekybinių operacijų vykdytojų pozicijas ir įstaigos visą CCR poziciją.
6.  
Pagal 1 dalį įdiegta įstaigos CCR valdymo sistema taikoma kartu su kredito ir prekybos operacijų sandorių ribomis. Kredito ir prekybos operacijų sandorių ribos su įstaigos rizikos vertinimo modeliu siejamos nuosekliai ir kreditų valdytojams, prekybinių operacijų vykdytojams ir vyresniajai vadovybei suprantamu būdu. Įstaiga taiko oficialią procedūrą, skirtą pranešti apie rizikos ribų pažeidimus atitinkamo lygio vadovybei.
7.  
Įstaiga, atlikdama CCR vertinimą, kiekvieną dieną ar kelis kartus per dieną įvertina kredito linijos išnaudojimo rodiklį. Įstaiga apskaičiuoja dabartinės pozicijos vertę su užtikrinimo priemone ir be jos. Įstaiga apskaičiuoja ir stebi atskirų portfelių ir sandorio šalių didžiausią poziciją arba galimą ateities poziciją jos pasirinktu pasikliautinuoju intervalu. Įstaiga atsižvelgia į dideles arba koncentruotas pozicijas, įskaitant susijusių sandorio šalių grupių, pramonės įmonių ir rinkos pozicijas.
8.  
Įstaiga nustato ir vykdo nuolatinę ir griežtą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą. Vyresnioji vadovybė nuolat ir ne rečiau kaip kas ketvirtį peržiūri šio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus; į juos atsižvelgiama valdymo organui ar vyresniajai vadovybei nustatant CCR politiką ir ribas. Jeigu atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nustatoma, kad tam tikromis aplinkybėmis įstaiga yra ypač pažeidžiama, įstaiga nedelsdama imasi priemonių, kad ši rizika būtų tinkamai valdoma.

287 straipsnis

CCR valdymo organizacinės struktūros

1.  

IMM taikanti įstaiga įsteigia ir palaiko:

a) 

2 dalies reikalavimus atitinkantį rizikos kontrolės skyrių;

b) 

3 dalies reikalavimus atitinkantį užtikrinimo priemonių valdymo skyrių.

2.  

Rizikos kontrolės skyrius atsako už CCR valdymo sistemos kūrimą ir įgyvendinimą, įskaitant pradinį ir nuolatinius modelio tikrinimus, ir vykdo šias funkcijas bei laikosi šių reikalavimų:

a) 

atsako už įstaigos CCR valdymo sistemos kūrimą ir įgyvendinimą;

b) 

rengia kasdienes ataskaitas apie įstaigos rizikos vertinimo modelio taikymo rezultatus ir tuos rezultatus analizuoja. Ši analizė apima CCR pozicijų verčių ir sandorių ribų tarpusavio priklausomybės vertinimą;

c) 

tikrina įvesties duomenų vientisumą ir rengia bei analizuoja ataskaitas apie įstaigos rizikos vertinimo modelio taikymo rezultatus, taip pat pateikia pozicijos rizikos ir kredito bei prekybos operacijų sandorių ribų tarpusavio priklausomybės vertinimą;

d) 

yra nepriklausomas nuo skyrių, kuriuose pozicijos nustatomos ir atnaujinamos arba jomis prekiaujama, ir nepasiduoda nederamai įtakai;

e) 

jame dirba pakankamai darbuotojų;

f) 

atsiskaito tiesiogiai įstaigos vyresniajai vadovybei;

g) 

jo darbas glaudžiai susietas su kasdieniu įstaigos kredito rizikos valdymo procesu;

h) 

jo darbo rezultatai yra neatsiejama įstaigos kredito ir bendro rizikos planavimo, stebėsenos ir kontrolės proceso dalis.

3.  

Užtikrinimo priemonių valdymo skyrius atlieka šias užduotis ir funkcijas:

a) 

įvertina ir teikia reikalavimus vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę, sprendžia su reikalavimais vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę susijusius ginčus ir kasdien tiksliai informuoja apie nepriklausomų sumų, pradinių ir kintamųjų garantinių įmokų dydį;

b) 

kontroliuoja duomenų, kuriais naudojamasi teikiant reikalavimus vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę, vientisumą ir užtikrina, kad šie duomenys būtų nuoseklūs ir reguliariai suderinami su visais įstaigos turimais susijusiais duomenų šaltiniais;

c) 

stebi pakartotinio užtikrinimo priemonės naudojimo mastą ir visus įstaigos teisių į jos suteiktą užtikrinimo priemonę ir su ja susijusių teisių pokyčius;

d) 

atitinkamo lygio vadovybei teikia informaciją apie tai, kokių rūšių užtikrinimo priemonės naudojamos pakartotinai, ir apie tokio pakartotinio naudojimo sąlygas, įskaitant priemonę, kredito kokybę ir grąžinimo terminą;

e) 

stebi atskirų įstaigos priimamų užtikrinimo priemonių rūšių koncentraciją;

f) 

reguliariai, bet ne rečiau kaip kas ketvirtį, vyresniajai vadovybei teikia informaciją apie užtikrinimo priemonės valdymą, įskaitant informaciją apie gautos ir suteiktos užtikrinimo priemonės rūšį, dydį, kitimą ir su reikalavimais vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę susijusių ginčų priežastis. Taip vidaus lygiu teikiant informaciją taip pat atsižvelgiama į šių duomenų kitimo tendencijas.

4.  
Vyresnioji vadovybė užtikrinimo priemonių valdymo skyriui pagal 1 dalies b punktą skiria pakankamai išteklių, kad užtikrintų, kad taikant jo sistemas būtų pasiektas tinkamas veiklos rezultatų lygis, kuris vertinamas pagal tai, ar įstaiga laiku ir tiksliai pateikia reikalavimus vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę ir ar ji laiku reaguoja į sandorio šalių reikalavimus vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę. Vyresnioji vadovybė užtikrina, kad skyrius turėtų pakankamai darbuotojų, kurie, netgi esant sunkiai rinkos krizei, gebėtų laiku tvarkyti reikalavimus bei ginčus ir suteiktų įstaigai galimybę apriboti dėl sandorių apimčių kylančių didelių ginčų skaičių.

288 straipsnis

CCR valdymo sistemos patikrinimas

Vykdydama vidaus auditą įstaiga reguliariai atlieka nepriklausomą savo CCR valdymo sistemos patikrinimą. Per šį patikrinimą tikrinama pagal 287 straipsnį reikalaujamų kontrolės ir užtikrinimo priemonių valdymo skyrių veikla, konkrečiai bent šie aspektai:

a) 

pagal 286 straipsnį reikalaujamos CCR valdymo sistemos ir proceso dokumentų tinkamumas;

b) 

pagal 287 straipsnio 1 dalies a punktą reikalaujamo CCR kontrolės skyriaus organizacinė struktūra;

c) 

pagal 287 straipsnio 1 dalies b punktą reikalaujamo užtikrinimo priemonių valdymo skyriaus organizacinė struktūra;

d) 

CCR priemonių integravimas į kasdienį rizikos valdymo procesą;

e) 

rizikos vertinimo modelio ir vertinimo sistemų, naudojamų sandorius sudarančiuose ir operacijas vykdančiuose padaliniuose, tvirtinimo procesas;

f) 

visų reikšmingų CCR vertinimo proceso pakeitimų tvirtinimas;

g) 

CCR, kuriai taikomas rizikos vertinimo modelis, apimtis;

h) 

vadovybės informavimo sistemos vientisumas;

i) 

CCR duomenų tikslumas ir visuma;

j) 

tikslus užtikrinimo priemonės pateikimo ir užskaitos susitarimų teisinių sąlygų taikymas nustatant pozicijos vertę;

k) 

modeliui naudojamų duomenų šaltinių nuoseklumo, pateikimo laiku ir patikimumo, įskaitant tokių duomenų šaltinių nepriklausomumą, tikrinimas;

l) 

svyravimų ir koreliacijos prielaidų tikslumas ir tinkamumas;

m) 

vertinimo ir rizikos transformacijų apskaičiavimo tikslumas;

n) 

modelio tikslumo tikrinimas dažnai atliekant grįžtamąjį testavimą, kaip nustatyta 293 straipsnio 1 dalies b–e punktuose;

o) 

CCR kontrolės skyriaus ir užtikrinimo priemonių valdymo skyriaus atitiktis atitinkamiems teisės aktų reikalavimams.

289 straipsnis

Naudojimo patikrinimas

1.  
Įstaigos užtikrina, kad taikant faktinei EPE apskaičiuoti naudojamą modelį gautų pozicijos verčių pasiskirstymas būtų įtrauktas į kasdienį įstaigos CCR valdymo procesą ir kad į rezultatus, gautus taikant modelį, būtų atsižvelgiama tvirtinant kreditų išdavimą, vykdant CCR valdymą, paskirstant vidaus kapitalą ir priimant įstaigos vidaus valdymo sprendimus.
2.  
Įstaiga kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodo, kad pozicijų pasiskirstymui, kuriuo grindžiamas EPE apskaičiavimas, apskaičiuoti ji ne mažiau kaip vienerius metus iki tol, kai gavo kompetentingų institucijų leidimą taikyti IMM pagal 283 straipsnį, taikė modelį, iš esmės atitinkantį šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.
3.  
CCR pozicijų pasiskirstymui apskaičiuoti taikomas modelis yra pagal 286 straipsnį reikalaujamos CCR valdymo sistemos dalis. Ši sistema apima kredito linijų panaudojimo vertinimą, sujungiant CCR pozicijas kartu su kitomis kredito pozicijomis, ir vidaus kapitalo paskirstymą.
4.  
Be EPE, įstaiga apskaičiuoja ir valdo dabartines pozicijas. Prireikus įstaiga apskaičiuoja dabartinės pozicijos vertę su užtikrinimo priemone ir be jos. Taikymo patikrinimo rezultatai laikomi patenkinamais, jeigu įstaiga naudoja kitas CCR vertinimo priemones, pvz., didžiausią poziciją, pagrįstą pozicijų pasiskirstymu, apskaičiuotu taikant tą patį modelį, kaip ir skaičiuojant EPE.
5.  
Įstaigos informacinės sistemos turi būti pakankamai pajėgios, kad prireikus būtų galima įvertinti EE kasdien, nebent ji kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodytų, kad jos turimų CCR pozicijų taip dažnai apskaičiuoti nereikia. Įstaiga įvertina tam tikro ateities laikotarpio,, kuris tinkamai atspindėtų būsimų pinigų srautų laiko tendencijas ir sutarčių sąlygas, EE; jos tai daro atsižvelgdamos į pozicijų reikšmingumą ir sudėtį.
6.  
Pozicija apskaičiuojama, stebima ir kontroliuojama visų užskaitos grupės sutarčių galiojimo laikotarpiu, o ne tik vienerius metus į priekį. Įstaiga taiko sandorio šalių rizikos nustatymo ir kontrolės procedūras pozicijoms, kurių terminas ilgesnis nei vieneri metai. Ilgesnį laikotarpį apimančios pozicijų prognozės duomenys panaudojami taikant įstaigos vidaus kapitalo skaičiavimo modelį.

290 straipsnis

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

1.  
Įstaiga turi turėti visapusišką CCR testavimo nepalankiausiomis sąlygomis planą, taikomą taip pat vertinant su CCR susijusį nuosavų lėšų reikalavimą, kuri atitiktų 2–10 dalyse išdėstytus reikalavimus.
2.  
Ji nustato galimus įvykius ar būsimus ekonominių sąlygų pokyčius, galinčius daryti nepalankią įtaką įstaigos kredito pozicijoms, ir įvertina įstaigos gebėjimą susidoroti su tokiais pokyčiais.
3.  
Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pagal nustatytą planą rezultatai palyginami su rizikos ribomis ir įstaigos laikomi Direktyvos 2013/36/ES 81 straipsnyje nustatytos procedūros dalimi.
4.  
Planas apima visus sandorius ir bendras pozicijas visų rūšių sandorio šalies kredito rizikos atžvilgiu konkrečių sandorio šalių lygmeniu per reguliariam testavimui nepalankiausiomis sąlygomis atlikti pakankamą laikotarpį.
5.  
Pagal tą planą numatoma bent kartą per mėnesį atlikti visų įstaigos sandorio šalių pozicijų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis atsižvelgiant į pagrindinius rinkos rizikos veiksnius, pvz., palūkanų normą, užsienio valiutos kursą, nuosavybės vertybinių popierių kainą, kreditavimo kainų skirtumą ir biržos prekių kainą, kad būtų galima nustatyti per didelę konkrečios kryptinės rizikos koncentraciją ir suteikti įstaigai galimybę prireikus ją sumažinti. Pozicijų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, įskaitant vieno veiksnio, daugelio veiksnių ir reikšmingą nekryptinę riziką, ir bendras pozicijų bei kreditingumo testavimas nepalankiausiomis sąlygos atliekamas konkrečios sandorio šalies, sandorio šalių grupės ir visos įstaigos CCR lygmenimis.
6.  

Įstaiga bent kartą per ketvirtį taiko daugelio veiksnių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus ir vertina reikšmingą nekryptinę (netiesioginę) riziką, įskaitant pelningumo kreivės riziką ir bazinę riziką. Atliekant daugelio veiksnių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nagrinėjami bent šie scenarijai:

a) 

įvyko rimti ekonominiai arba rinkos įvykiai;

b) 

gerokai sumažėjo bendrasis rinkos likvidumas;

c) 

stambus finansinis tarpininkas likviduoja pozicijas.

7.  
Pagrindinių rizikos veiksnių sukeltų sukrėtimų stiprumas turi atitikti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tikslą. Vertinant mokumą nepalankiomis sąlygomis pagrindinių rizikos veiksnių sukelti sukrėtimai turi būti pakankamai stiprūs, kad apimtų ankstesnių laikotarpių ekstremalias rinkos aplinkybes ir ekstremalias, bet tikėtinas nepalankias rinkos sąlygas. Atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis įvertinamas tokių sukrėtimų poveikis nuosavoms lėšoms, nuosavų lėšų reikalavimui ir pajamoms. Kasdienės portfelių stebėsenos, apdraudimo ir koncentracijos valdymo tikslais pagal testavimo programą taip pat nagrinėjami ne tokie nepalankūs ir labiau tikėtini scenarijai.
8.  
Plane prireikus taip pat numatoma atlikti atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis siekiant nustatyti ekstremalius, tačiau tikėtinus scenarijus, kurie galėtų turėti reikšmingų neigiamų padarinių. Atliekant atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis atsižvelgiama į portfelio reikšmingą netiesiškumo poveikį.
9.  
Pagal planą atliekamo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai reguliariai, bent kartą per ketvirtį, pateikiami vyresniajai vadovybei. Ataskaitos ir rezultatų analizė apima stipriausius poveikius visam portfeliui sandorio šalies mastu, reikšmingą koncentraciją portfelio segmentuose (tame pačiame sektoriuje arba regione) ir konkrečias susijusias portfeliui ir sandorio šalims būdingas tendencijas.
10.  
Vyresnioji vadovybė imasi vadovaujamojo vaidmens integruojant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis į rizikos valdymo sistemą ir įstaigos rizikos valdymo principus ir užtikrina, kad gauti rezultatai būtų reikšmingi ir naudojami CCR valdyti. Reikšmingų pozicijų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai įvertinami vadovaujantis gairėmis, kuriose nurodoma įstaigai priimtina rizika, ir pateikiami vyresniajai vadovybei, kuri juos aptaria ir, nustačius per didelę ar koncentracijos riziką, imasi atitinkamų veiksmų.

291 straipsnis

Klaidingų sprendimų rizika

1.  

Šiame straipsnyje:

a)

„bendroji klaidingų sprendimų rizika“ – rizika, kai tikimybė, kad sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų, ir bendrų rinkos rizikos veiksnių tarpusavio koreliacija yra teigiama;

b)

„specifinė klaidingų sprendimų rizika“ – rizika, kai būsimos pozicijos su konkrečia sandorio šalimi ir PD, atsirandančios dėl sandorių su sandorio šalimi pobūdžio, tarpusavio koreliacija yra teigiama. Laikoma, kad įstaiga susiduria su specifine klaidingų sprendimų rizika, jei tikėtina, kad konkrečios sandorio šalies būsima pozicija bus didelė esant didelei sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo tikimybei.

2.  
Įstaiga deramai atsižvelgia į pozicijas, kurios kelia didelę specifinę ir bendrąją klaidingų sprendimų riziką.
3.  
Bendrajai klaidingų sprendimų rizikai nustatyti įstaiga parengia testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir scenarijų analizes, kad būtų akcentuoti rizikos veiksniai, turintys neigiamą įtaką sandorio šalies kreditingumui. Atliekant tokį testavimą atsižvelgiama į stiprių sukrėtimų, kurie įvyksta pasikeitus rizikos veiksnių tarpusavio ryšiams, galimybę. Įstaiga bendrąją klaidingų sprendimų riziką stebi pagal produktus, regionus, sektorius arba kitas su verslu susijusias kategorijas.
4.  
Įstaiga nuo sandorio pradžios ir visu jo galiojimo laikotarpiu taiko procedūras su kiekvienu juridiniu subjektu susijusiems specifinės klaidingų sprendimų rizikos atvejams nustatyti, stebėti ir kontroliuoti.
5.  

Įstaigos apskaičiuoja su CCR susijusį nuosavų lėšų reikalavimą sandoriams, kurių atžvilgiu nustatyta specifinė klaidingų sprendimų rizika, ir tuo atveju, kai tarp sandorio šalies ir ne biržos išvestinės finansinės priemonės pagrindinės priemonės arba 273 straipsnio 2 dalies b, c ir d punktuose nurodytų sandorių pagrindinės priemonės emitento yra teisinis ryšys, pagal šiuos principus:

a) 

finansinės priemonės, susijusios su specifine klaidingų sprendimų rizika, neįtraukiamos į tą pačią užskaitos grupę kaip kiti sandoriai su ta sandorio šalimi ir kiekviena iš jų laikoma atskira užskaitos grupe;

b) 

kiekvienoje tokioje atskiroje užskaitos grupėje vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijos vertė yra lygi visai pagrindinių finansinių priemonių likutinės tikrosios vertės tikėtino sumažėjimo sumai, remiantis prielaida, kad pagrindinis emitentas yra likviduojamas;

c) 

3 skyriuje apibrėžtą metodą taikančios įstaigos LGD tokių apsikeitimo sandorių atveju yra lygus 100 %;

d) 

2 skyriuje apibrėžtą metodą taikančiai įstaigai taikomas neapdrausto sandorio rizikos koeficientas;

e) 

visų kitų tokiai atskirai užskaitos grupei priklausančių vieno pavadinimo sandorių atveju pozicijos vertė apskaičiuojama laikantis staigaus tų pagrindinių pozicijų neįvykdymo prielaidos, kai emitentas yra teisiniais ryšiais susijęs su sandorio šalimi. Sandorių, nurodančių pavadinimų krepšelį arba indeksą, atveju taikoma staigaus atitinkamų pagrindinių pozicijų neįvykdymo prielaida, kai emitentas yra teisiniais ryšiais susijęs su sandorio šalimi, jei tai reikšminga;

▼M17

f) 

tiek, kiek esamos rinkos rizikos skaičiavimai, į kuriuos jau įtraukta LGD prielaida, naudojami siekiant nustatyti nuosavų lėšų reikalavimus IV antraštinės dalies 1a skyriaus 4 arba 5 skirsnyje nustatytai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai arba IV antraštinės dalies 1b skyriaus 3 skirsnyje nustatytai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai taikant įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį padengti, LGD taikomoje formulėje yra lygus 100 %.

▼B

6.  
Įstaigos vyresniajai vadovybei ir atitinkamam valdymo organo komitetui reguliariai teikia ataskaitas apie bendrąją ir specifinę klaidingų sprendimų riziką bei priemones, kurių imtasi šiai rizikai valdyti.

292 straipsnis

Modeliavimo proceso vientisumas

1.  

Įstaiga užtikrina 284 straipsnyje apibrėžto modeliavimo proceso vientisumą taikydama bent šias priemones:

a) 

modelyje laiku, išsamiai ir nuosaikiai atsižvelgiama į sandorio sąlygas bei ypatybes;

b) 

šios sąlygos apima bent tariamąsias sandorių sumas, terminus, orientacinį turtą, susitarimus dėl garantinės įmokos ir susitarimus dėl užskaitos;

c) 

šios sąlygos ir ypatybės įrašomos duomenų bazėje, kuri oficialiai ir reguliariai audituojama;

d) 

susitarimų dėl užskaitos pripažinimo procedūra, pagal kurią teisininkai turi patikrinti, ar užskaita pagal tuos susitarimus teisiškai galima;

e) 

nepriklausomas padalinys d punkte nustatyto patikrinimo rezultatus įtraukia į c punkte nurodytą duomenų bazę;

f) 

atliekamas sandorio sąlygų ir ypatybių duomenų įtraukimo į EPE modelį vidaus auditas;

g) 

nustatomos modelio ir duomenų šaltinių sistemų oficialaus derinimo procedūros, kad būtų nuolat tikrinama, ar skaičiuojant EPE tinkamai ar bent nuosaikiai atsižvelgiama į sandorio sąlygas ir ypatybes.

2.  
Dabartinėms pozicijoms nustatyti naudojami dabartiniai rinkos duomenys. Įstaiga gali koreguoti savo EPE modelį naudodamasi ankstesnių laikotarpių arba teoriniais rinkos duomenimis, kad nustatytų pagrindinių tikimybinių procesų parametrus, pavyzdžiui, tendencijas, svyravimus ir koreliacijas. Jeigu įstaiga naudoja ankstesnių laikotarpių duomenis, turi būti naudojami bent trejų metų duomenys. Duomenys atnaujinami bent kartą per ketvirtį, o jei to reikia, siekiant atsižvelgti į rinkos sąlygas – ir dažniau.

Kad apskaičiuotų faktinę EPE atlikdama koregavimą atsižvelgiant į nepalankiausias sąlygas, įstaiga koreguoja faktinę EPE panaudodama trejų metų duomenis, kurie apima jos sandorio šalių kredito įsipareigojimų neįvykdymo kainų skirtumų atžvilgiu nepalankų laikotarpį arba tokio nepalankaus laikotarpio teorinius rinkos duomenis.

Šiuo tikslu įstaiga taiko 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus.

3.  
Įstaiga bent kartą per ketvirtį kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad skaičiavimams pagal šią dalį atlikti naudojamas nepalankus laikotarpis sutampa su laikotarpiu, per kurį padidėjo reprezentatyviai atrinktų jos sandorio šalių, kurios yra sudariusios sandorių dėl kreditavimo kainų skirtumo, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių ar kitų kreditavimo priemonių (pvz., paskolų ar bendrovės obligacijų) kreditavimo kainų skirtumai. Tais atvejais, kai įstaiga neturi pakankamų duomenų apie sandorio šalies kreditavimo kainų skirtumą, ji tai sandorio šaliai priskiria konkrečius kreditavimo kainų skirtumo duomenis pagal regioną, vidaus reitingus ir ekonominės veiklos rūšis.
4.  
Taikant EPE skaičiavimo modelį visoms sandorio šalims, naudojami istoriniai arba teoriniai duomenys, kurie apima nepalankaus kredito laikotarpio duomenis, ir tai darant laikomasi EPE modelio koregavimo atsižvelgiant į dabartinius duomenis metodo.
5.  
Siekdama įvertinti faktinės EPE koregavimo atsižvelgiant į nepalankiausias sąlygas veiksmingumą, įstaiga sukuria kelis lyginamuosius portfelius, kuriems grėsmę kelia pagrindiniai įstaigai būdingos rizikos veiksniai. Šių lyginamųjų portfelių rizika apskaičiuojama naudojant: a) testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodiką, grindžiamą dabartinėmis rinkos vertėmis ir modelio parametrais, pakoreguotais atsižvelgiant į nepalankiausias rinkos sąlygas, ir b) nepalankiu laikotarpiu sukeltą riziką, bet taikant šiame skirsnyje apibrėžtą metodą (rinkos vertė nepalankaus laikotarpio pabaigoje, svyravimai ir trejų metų nepalankaus laikotarpio koreliacijos).

Kompetentingos institucijos reikalauja, kad įstaiga patikslintų koregavimą, atliktą atsižvelgiant į nepalankiausias sąlygas, jeigu tų lyginamųjų portfelių pozicijos gerokai skiriasi.

6.  

Įstaiga taiko modelio patvirtinimo procedūrą, kuri aiškiai reglamentuojama įstaigos politikoje ir procedūrose. Taikant tą patvirtinimo procedūrą:

a) 

nurodomas testavimo tipas, reikalingas modelio vientisumui užtikrinti, ir nustatomos sąlygos, kurioms esant prielaidos, kuriomis grindžiamas modelis, yra netinkamos, ir dėl to gali būti nustatyta per maža EPE;

b) 

atliekamas modelio išsamumo patikrinimas.

7.  

Įstaiga stebi atitinkamą riziką ir taiko procedūras, pagal kurias gali koreguoti savo faktinės EPE skaičiavimus, jeigu tokia rizika taptų svarbesnė. Laikydamasi šios dalies įstaiga:

a) 

nustato ir valdo savo pozicijas įvertindama pagal 291 straipsnio 1 dalies b punktą kylančią specifinę klaidingų sprendimų riziką ir pagal 291 straipsnio 1 dalies a punktą kylančią bendrąją klaidingų sprendimų riziką;

b) 

pozicijoms, kurioms būdinga po vienerių metų didėjančios rizikos tendencija, nuolat atlieka vienerių metų trukmės atitinkamos pozicijos įvertinimo ir tos pačios pozicijos įvertinimo per visą jos laikymo laikotarpį palyginimą;

c) 

nuolat lygina pozicijų, iki kurių laikymo pabaigos liko mažiau nei vieneri metai, pakeitimo išlaidas (dabartinė pozicija) ir realizuotas pozicijas bei saugo duomenis, kurie leistų atlikti tokį palyginimą.

8.  
Įstaiga taiko vidaus procedūras, kad, prieš įtraukdama sandorį į užskaitos grupę, įsitikintų, jog sandoris vykdomas pagal teisinėmis priemonėmis užtikrintą susitarimą dėl užskaitos, atitinkantį 7 skirsnyje nustatytus reikalavimus.
9.  
Įstaiga, kuri pasinaudoja užtikrinimo priemone, kad sumažintų CCR, taiko vidaus procedūras, kad, prieš atsižvelgdama į užtikrinimo priemonės poveikį atliekant skaičiavimus, įsitikintų, jog užtikrinimo priemonė atitinka 4 skyriuje nustatytus teisinio tikrumo standartus.
10.  
EBI stebi įvairią šios srities praktiką ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia šio straipsnio taikymo gaires.

293 straipsnis

Rizikos valdymo sistemai taikomi reikalavimai

1.  

Įstaiga laikosi šių reikalavimų:

a) 

atitinka trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyriuje nustatytus kokybinius reikalavimus;

b) 

reguliariai vykdo grįžtamąjį testavimą, lygindama taikant modelį gautus rizikos įverčius su realiais rizikos įverčiais ir spėjamus pokyčius, nustatytus remiantis statinėmis pozicijomis, su realiais įverčiais;

c) 

atlieka pradinį CCR pozicijų modelio ir jį taikant gautų rizikos įverčių patvirtinimą ir nuolatinę reguliarią jų peržiūrą. Patvirtinimas ir peržiūra turi būti su modelio kūrimu nesusiję procesai;

d) 

valdymo organas ir vyresnioji vadovybė dalyvauja rizikos kontrolės procese ir užtikrina, kad kredito ir sandorio šalies kredito rizikos kontrolei vykdyti būtų skiriama pakankamai išteklių. Šiuo atžvilgiu pagal 287 straipsnio 1 dalies a punktą įsteigto nepriklausomo rizikos kontrolės skyriaus kasdien rengiamas ataskaitas peržiūri atitinkamo lygio vadovybė, turinti pakankamus įgaliojimus sumažinti atskirų prekybinių operacijų vykdytojų pozicijas ir bendrąją įstaigos pozicijos riziką;

e) 

vidaus rizikos vertinimo modelis integruojamas į kasdienį įstaigos rizikos valdymo procesą;

f) 

rizikos vertinimo sistema taikoma kartu su vidaus sandorių ir pozicijų ribomis. Šiuo atžvilgiu pozicijų ribos su įstaigos rizikos vertinimo modeliu siejamos nuosekliai ir prekybinių operacijų vykdytojams, kreditų valdytojams ir vyresniajai vadovybei suprantamu būdu;

g) 

įstaiga užtikrina, kad jos rizikos valdymo sistema būtų tinkamai patvirtinta dokumentais. Visų pirma, ji taiko dokumentais patvirtintą vidaus politiką, kontrolės priemones ir procedūras, susijusias su rizikos vertinimo sistemos veikimu, ir tvarką, kuria užtikrinama, kad šios politikos būtų laikomasi;

h) 

atlikdama vidaus auditą įstaiga reguliariai atlieka nepriklausomą rizikos vertinimo sistemos patikrinimą. Per šį patikrinimą tikrinama verslu užsiimančių (operacijos vykdančių) skyrių ir nepriklausomo rizikos kontrolės skyriaus veikla. Viso rizikos valdymo proceso patikrinimas vykdomas reguliariai (ir ne rečiau nei kartą per metus) ir jo metu konkrečiai įvertinami bent visi 288 straipsnyje nurodyti aspektai;

i) 

nuolatinį sandorio šalių kredito rizikos modelio patvirtinimą, įskaitant grįžtamąjį testavimą, reguliariai atlieka atitinkamo lygio vadovybė, turinti pakankamus įgaliojimus nuspręsti, kokių veiksmų imtis, kad būtų pašalinti modelių trūkumai.

2.  
Kompetentingos institucijos atsižvelgia į tai, kiek įstaiga laikosi 1 dalies reikalavimų nustatydama alfa koeficiento dydį, kaip nurodyta 284 straipsnio 4 dalyje. Tik toms įstaigoms, kurios visiškai atitinka šiuos reikalavimus, leidžiama taikyti mažiausią dauginimo koeficientą.
3.  
Įstaiga savo CCR pozicijų modelio pradinio ir nuolatinio patvirtinimo ir taikant modelį gautų rizikos įverčių apskaičiavimo procesą įformina dokumentais taip išsamiai, kad trečioji šalis galėtų atitinkamai atkurti analizę ir rizikos įverčius. Šiuose dokumentuose nustatoma, kaip dažnai bus atliekama grįžtamojo testavimo analizė ir bet kuris kitas nuolatinis patvirtinimas, kaip atliekamas naudojamų duomenų srautų, portfelių ir analizės patvirtinimas.
4.  
Įstaiga apibrėžia kriterijus, kuriais remiantis turi būti vertinamas jos CCR pozicijų modelis ir kiti modeliai, kurie taip pat taikomi apskaičiuojant poziciją, ir taiko rašytinę politiką, kurioje aprašoma procedūra, pagal kurią nustatomi ir ištaisomi nepriimtini rezultatai.
5.  
Įstaiga apibrėžia, kaip, siekiant patvirtinti CCR pozicijų modelį ir jį taikant gautus rizikos įverčius, sudaromi tipiniai sandorio šalių portfeliai.
6.  
Atliekant CCR pozicijų modelio ir jį taikant gautų rizikos įverčių, kuriais remiantis nustatomas prognozuojamas pasiskirstymas, patvirtinimą atsižvelgiama į daugiau nei vieną prognozuojamo pasiskirstymo statistinį parametrą.

294 straipsnis

Patvirtinimo reikalavimai

1.  

Per pradinį ir nuolatinį savo CCR pozicijų modelio ir jo rizikos įverčių patvirtinimą įstaiga užtikrina, kad būtų tenkinami šie reikalavimai:

a) 

įstaiga atlieka grįžtamąjį testavimą naudodama ankstesnių laikotarpių duomenis apie rinkos rizikos veiksnių pokyčius prieš tai, kai kompetentingos institucijos suteikia leidimą pagal 283 straipsnio 1 dalį. Atliekant tą grįžtamąjį testavimą apsvarstomi keli atskiri prognozavimo laikotarpiai bent vieneriems metams, su įvairiomis pradžios datomis ir apimantys labai įvairias rinkos sąlygas;

b) 

285 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą metodą taikanti įstaiga reguliariai tvirtina savo modelį siekdama patikrinti, ar realizuotos dabartinės pozicijos atitinka prognozes visais garantinės įmokos laikotarpiais per vienerius metus. Jei kai kurių užskaitos grupės sandorių terminas yra trumpesnis kaip vieneri metai ir be šių sandorių užskaitos grupei būdingas didesnis jautrumas rizikos veiksniams, į tai atsižvelgiama per patvirtinimą;

c) 

įstaiga atlieka savo CCR pozicijų modelio veikimo, modelio atitinkamų rizikos įverčių ir rinkos rizikos veiksnių prognozių grįžtamąjį patikrinimą. Užtikrintų sandorių atveju prognozavimo laikotarpiai, į kuriuos atsižvelgiama, apima tipinius prekybos, kai naudojamos užtikrinimo priemonės arba garantinės įmokos, garantinės įmokos rizikos laikotarpius;

d) 

jei patvirtinant modelį paaiškėja, kad faktinė EPE yra nepakankamai įvertinta, įstaiga imasi reikiamų veiksmų, kad pašalintų modelio netikslumą;

e) 

įstaiga pradinio ir nuolatinio modelio patvirtinimo procese patikrina kainų nustatymo modelius, naudojamus CCR pozicijai apskaičiuoti pagal tam tikrą rinkos rizikos veiksnių būsimų sukrėtimų scenarijų. Pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modeliu turi būti įvertinti šių sandorių vertės pokyčiai, atsižvelgiant į rinkos rizikos veiksnius;

f) 

CCR pozicijų modelis apima informaciją apie konkrečius sandorius, kuri yra būtina, kad būtų galima susumuoti pozicijas užskaitos grupės mastu. Įstaiga užtikrina, kad taikant modelį sandoriai būtų priskirti tinkamai užskaitos grupei;

g) 

CCR pozicijų modelis apima informaciją apie konkrečius sandorius, kad būtų galima įvertinti garantinės įmokos poveikį. Atsižvelgiama į dabartinį garantinės įmokos dydį ir dydį, kuris sandorio šalių bus naudojamas ateityje. Pagal tokį modelį atsižvelgiama į susitarimų dėl garantinės įmokos rūšį (vienašalis ar dvišalis), reikalavimų vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę dažnį, garantinės įmokos rizikos laikotarpį, mažiausią įstaigai priimtiną ribą, iki kurios pozicija gali būti be garantinės įmokos, ir mažiausią pervedamą sumą. Pagal tokį modelį vertinamas pateiktos užtikrinimo priemonės rinkos vertės pokytis arba taikomos 4 skyriuje nustatytos taisyklės;

h) 

modelio patvirtinimo procesas apima statinį istorinį tipinių sandorio šalių portfelių grįžtamąjį testavimą. Įstaiga reguliariai atlieka keleto tipinių (faktiškų ar hipotetiškų) sandorio šalių portfelių grįžtamuosius testavimus. Tie tipiniai portfeliai pasirenkami remiantis jų jautrumu reikšmingiems įstaigos patiriamos rizikos veiksniams ir šių veiksnių deriniams;

i) 

įstaiga atlieka grįžtamąjį testavimą, kurio tikslas – patikrinti pagrindines CCR pozicijų modelio prielaidas ir atitinkamus rizikos įverčius, įskaitant pagal modelį nustatytą ryšį tarp to paties rizikos veiksnio pradinių terminų ir nustatytus ryšius tarp rizikos veiksnių;

j) 

CCR pozicijų modelių veikimas ir atitinkamų rizikos įverčių rezultatai vertinami pagal tinkamą grįžtamojo testavimo praktiką. Pagal grįžtamojo testavimo planą turi būti galima nustatyti nepatenkinamus EPE modelio rizikos įverčių rezultatus;

k) 

įstaiga patvirtina laikotarpiams taikomus CCR pozicijų modelius ir visus rizikos įverčius, atsižvelgdama į sandorių, dėl kurių pozicija apskaičiuojama taikant IMM pagal 283 straipsnį, terminus;

l) 

įstaiga nuolatinio modelio patvirtinimo procese reguliariai tikrina kainų nustatymo modelius, taikomus apskaičiuojant sandorio šalies poziciją, pagal tinkamus nepriklausomus lyginamuosius dydžius;

m) 

nuolatinis įstaigos CCR pozicijų modelio ir atitinkamų rizikos įverčių patvirtinimas apima nesenų rezultatų tinkamumo vertinimą;

n) 

įstaiga pradinio ir nuolatinio patvirtinimo procese vertina CCR pozicijų modelio parametrų atnaujinimo dažnį;

o) 

atliekant pradinį ir nuolatinį CCR pozicijų modelių patvirtinimą vertinama, ar pozicijų apskaičiavimai sandorio šalių lygmeniu ir užskaitos grupėse yra tinkami.

2.  
Kompetentingoms institucijoms leidus, užuot apskaičiavus α, padaugintą iš faktinės EPE, galima taikyti skaičiavimo metodą, kuris yra konservatyvesnis negu apskaičiuojant kiekvienos sandorio šalies reguliuojamos pozicijos vertę naudojamas metodas. Santykinio konservatyvumo lygis vertinamas prieš tai gavus kompetentingų institucijų sutikimą ir reguliariai atliekant EPE modelių priežiūrinį tikrinimą. Įstaiga reguliariai patvirtina taikomą konservatyvumo lygį. Atliekant nuolatinį modelio veikimo vertinimą įtraukiamos visos sandorio šalys, kurioms taikomas modelis.
3.  
Jeigu atliekant grįžtamąjį testavimą nustatoma, kad modelis nėra pakankamai tikslus, kompetentingos institucijos atšaukia leidimą taikyti tą modelį arba reikalauja imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad modelis būtų nedelsiant patobulintas.

7

Skirsnis

Sutartinė užskaita

295 straipsnis

Sutartinės užskaitos pripažinimas rizika mažinančia užskaita

Įstaigos mažinančiomis riziką sutartimis pagal 298 straipsnį gali laikyti tik toliau išvardytų rūšių sutartinės užskaitos sutartis, kai užskaitos sutartis yra pripažinta kompetentingų institucijų pagal 296 straipsnį ir įstaiga atitinka 297 straipsnyje nustatytus reikalavimus:

a) 

įstaigos ir kitos sandorio šalies dvišalės novacijos sutartys, pagal kurias priešpriešiniai reikalavimai ir įsipareigojimai automatiškai sujungiami taip, kad pagal šią sutartį viena grynoji reikalavimų ir įsipareigojimų suma fiksuojama kiekvieną kartą, kai yra taikoma novacija, ir taip sudaroma viena nauja šalims privaloma sutartis, pakeičianti visas ankstesnes sutartis ir visus šalių tarpusavio įsipareigojimus pagal tas sutartis;

b) 

kitos įstaigos ir jos sandorio šalies dvišalės užskaitos sutartys;

c) 

sutartinės abipusės produktų užskaitos susitarimai, kai patvirtinimą gavusios įstaigos taiko 6 skirsnyje nustatytą metodą sandoriams, kuriems tas metodas taikytinas. Kompetentingos institucijos praneša EBI patvirtintų sutartinės abipusės produktų užskaitos susitarimų sąrašą.

Skaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimą, užskaitos sandoriai, kuriuose dalyvauja vienai grupei priklausantys atskiri juridiniai subjektai, nepripažįstami.

296 straipsnis

Sutartinės užskaitos sutarčių pripažinimas

1.  
Kompetentingos institucijos pripažįsta sutartinės užskaitos sutartį tik tuo atveju, kai tenkinamos 2 dalies ir, atitinkamais atvejais, 3 dalies sąlygos.
2.  

Visos sutartinės užskaitos sutartys, kuriomis remdamasi įstaiga nustato pozicijos vertę pagal šią dalį, turi tenkinti šias sąlygas:

a) 

įstaiga su kita sandorio šalimi yra sudariusi sutartinės užskaitos sutartį, kuria sukuriamas vienas visus įtrauktus sandorius apimantis teisinis įsipareigojimas, pagal kurį, jei sandorio šalis neįvykdo savo įsipareigojimų, įstaiga turėtų teisę gauti arba būtų įpareigota sumokėti tik grynąją įtrauktų atskirų sandorių teigiamų ir neigiamų verčių pagal rinkos kainą sumą;

b) 

įstaiga kompetentingoms institucijoms raštu pateikė pagrįstą teisinę nuomonę, kad užskaitos susitarimo teisinio užginčijimo atveju įstaigos reikalavimai ir įsipareigojimai neviršys a punkte nurodytų reikalavimų ir įsipareigojimų. Teisinė nuomonė pagrindžiama taikytina teise:

i) 

šalies, kurioje įsteigta sandorio šalis, įstatymais;

ii) 

jeigu tai susiję su įmonės filialu, esančiu kitoje šalyje nei ta, kurioje įmonė yra įsisteigusi – šalies, kurioje veikia filialas, įstatymais;

iii) 

šalies, kurios įstatymai reglamentuoja atskirus užskaitos susitarimo sandorius, įstatymais;

iv) 

šalies, kurios įstatymai reglamentuoja bet kokias sutartis arba susitarimus, būtinus sutartinei užskaitai vykdyti, įstatymais;

c) 

kiekvienos sandorio šalies kredito rizika susumuojama ir visuose sandoriuose su kiekviena sandorio šalimi sudaro vieną bendrą teisiškai galiojančią poziciją. Į šią visumą atsižvelgiama nustatant kredito limitą ir vidaus kapitalą;

d) 

sutartyje negali būti sąlygos, pagal kurią, jei kuri nors sandorio šalis neįvykdytų įsipareigojimų, įsipareigojimus vykdanti sandorio šalis galėtų mokėti tik dalį sumos arba visai nemokėti įsipareigojimų nevykdančiai šaliai, net jei įsipareigojimų nevykdanti šalis yra pirminis kreditorius (t. y. atsisakymo sąlyga).

Jei kurios nors kompetentingos institucijos nėra įsitikinusios, kad sutartinė užskaita pagal kiekvienos iš b punkte nurodytų šalių teisę yra teisiškai galiojanti ir vykdytina, sutartinės užskaitos sutartis nė vienos iš sandorio šalių atžvilgiu nepripažįstama riziką mažinančia. Kompetentingos institucijos viena kitą atitinkamai informuoja.

3.  

Teisinės nuomonės, nurodytos b punkte, gali būti parengtos remiantis sutartinės užskaitos rūšimis. Sutartinės abipusės produkto užskaitos susitarimai turi atitikti šias papildomas sąlygas:

a) 

2 dalies a punkte nurodyta grynoji suma yra kiekvieno įtraukto atskiro dvišalio pagrindinio susitarimo teigiamų bei neigiamų uždarųjų pozicijų verčių ir atskirų sandorių teigiamų bei neigiamų rinkos verčių grynoji suma (produktų grynoji suma);

b) 

2 dalies b punkte nurodytose teisinėse nuomonėse nagrinėjamas viso sutartinės abipusės produkto užskaitos susitarimo galiojimas ir įgyvendinimo galimybės vadovaujantis jame nurodytomis sąlygomis bei užskaitos sutarčių poveikis bet kurio įtraukto atskiro dvišalio pagrindinio susitarimo reikšmingoms nuostatoms.

297 straipsnis

Įstaigų prievolės

1.  
Įstaiga nustato ir taiko procedūras, skirtas užtikrinti, kad jos sutartinės užskaitos teisinis galiojimas ir įvykdomumas būtų peržiūrimi pasikeitus atitinkamų 296 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų šalių įstatymams.
2.  
Įstaiga savo bylose saugo visus reikiamus su sutartine užskaita susijusius dokumentus.
3.  
Įstaiga įtraukia užskaitos poveikį apskaičiuodama kiekvienos sandorio šalies bendrą kredito rizikos poziciją ir tvarko savo CCR sistemą remdamasi tokiu apskaičiuojant įtrauktu poveikiu.
4.  
Sutartinės abipusės produkto užskaitos susitarimų, nurodytų 295 straipsnyje, atveju įstaiga taiko procedūras pagal 296 straipsnio 2 dalies c punktą siekdama įsitikinti, kad dėl kiekvieno sandorio, kuris turi būti priskiriamas užskaitos grupei, yra pareikšta teisinė nuomonė, kaip nurodyta 296 straipsnio 2 dalies b punkte.

Atsižvelgdama į sutartinės abipusės produkto užskaitos susitarimą, įstaiga ir toliau laikosi reikalavimų dėl abipusės užskaitos pripažinimo ir 4 skyriaus reikalavimų dėl kredito rizikos sumažinimo pripažinimo, kai tinka, taikydama šiuos reikalavimus kiekvienam įtrauktam atskiram abipusiam pagrindiniam susitarimui ir sandoriui.

▼M8

298 straipsnis

Užskaitos pripažinimo riziką mažinančia užskaita poveikis

Užskaita 3–6 skirsnių tikslais pripažįstama taip, kaip išdėstyta tuose skirsniuose.

▼B

8

Skirsnis

Prekybos knygos straipsniai

299 straipsnis

Prekybos knygos straipsniai

1.  
Taikant šį straipsnį II priede pateikiama nuoroda į kredito rizikos perleidimo išvestines finansines priemones, kaip nurodyta Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnio 8 punkte.
2.  

Apskaičiuodamos prekybos knygos straipsnių sandorio šalies rizikos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas įstaigos laikosi šių principų:

▼M8 —————

▼B

b) 

įstaigos netaiko paprastojo finansinės užtikrinimo priemonės metodo, nustatyto 222 straipsnyje, finansinės užtikrinimo priemonės poveikiui pripažinti;

c) 

atpirkimo sandorių ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandorių, įtrauktų į prekybos knygą, atveju įstaigos gali pripažinti reikalavimus atitinkančiomis užtikrinimo priemonėmis visas finansines priemones ir biržos prekes, kurios gali būti įtrauktos į prekybos knygą;

d) 

kai pozicijos yra susijusios su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, įtrauktomis į prekybos knygą, įstaigos gali pripažinti biržos prekes, kurios gali būti įtrauktos į prekybos knygą, reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone;

e) 

kintamumo koregavimams apskaičiuoti, kai tokios finansinės priemonės arba biržos prekės, nelaikomos atitinkančiomis reikalavimus pagal 4 skyrių, yra skolinamos arba pasiskolinamos, parduodamos arba perkamos, pateikiamos arba gaunamos kaip užtikrinimo priemonė arba kitu būdu pagal tokį sandorį, o įstaiga taiko priežiūrinių kintamumo koregavimų metodą pagal 4 skyriaus 3 skirsnį, įstaigos vertina tokias priemones ir biržos prekes taip pat kaip nuosavybės vertybinius popierius, neįtrauktus į pagrindinį indeksą, bet įtrauktus į pripažintos biržos sąrašus;

f) 

kai įstaiga finansinėms priemonėms arba biržos prekėms, nelaikomoms atitinkančiomis reikalavimus pagal 4 skyrių, taiko savų kintamumo koregavimo įverčių metodą pagal 4 skyriaus 3 skirsnį, ji apskaičiuoja kiekvieno atskiro straipsnio kintamumo koregavimus. Kai įstaiga yra gavusi patvirtinimą 4 skyriuje apibrėžtam vidaus modelių metodui taikyti, ji taip pat gali taikyti šį metodą prekybos knygos straipsniams;

g) 

pripažindamos pagrindinius užskaitos sandorius, apimančius atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius, įstaigos pripažįsta prekybos knygos ir ne prekybos knygos pozicijų užskaitą tik tais atvejais, kai užskaitos sandoriai atitinka šias sąlygas:

i) 

visi sandoriai kiekvieną dieną vertinami rinkos kainomis;

ii) 

visi pagal minėtus sandorius pasiskolinti, pirkti ar gauti vienetai gali būti pripažįstami reikalavimus pagal 4 skyrių atitinkančiomis finansinėmis užtikrinimo priemonėmis netaikant šios dalies c–f punktų;

h) 

jeigu į prekybos knygą įtraukta kredito išvestinė finansinė priemonė yra vidaus apsidraudimo pozicijos dalis, o kredito užtikrinimas pripažįstamas pagal šį reglamentą vadovaujantis 204 straipsniu, įstaigos taiko vieną iš šių metodų:

i) 

vertina ją taip, tarsi nebūtų sandorio šalies rizikos, susijusios su tos kredito išvestinės finansinės priemonės pozicija;

ii) 

apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimą sandorio šalies kredito rizikai padengti, nuosekliai įtraukia visas prekybos knygos kredito išvestines finansines priemones, įeinančias į vidaus apsidraudimo pozicijas arba perkamas kaip užtikrinimo priemonės CCR pozicijoms, kai kredito užtikrinimas pripažįstamas atitinkančiu reikalavimus pagal 4 skyrių.

9

Skirsnis

Nuosavų lėšų reikalavimas pagrindinės sandorio šalies pozicijoms

300 straipsnis

Apibrėžtys

▼M8

Šiame skirsnyje ir septintoje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

▼B

1)

neliečiamas bankroto atveju – toks kliento turtas, kurio pagal galiojančius susitarimus pagrindinės sandorio šalies arba tarpuskaitos nario nemokumo atveju atitinkamai tos pagrindinės sandorio šalies arba tarpuskaitos nario kreditoriai gauti negalėtų, arba turtas, kurio tarpuskaitos narys negalės gauti, kad padengtų nuostolius, kurių patyrė dėl kliento ar klientų, išskyrus tą turtą pateikusius klientus, įsipareigojimų nevykdymo;

2)

su pagrindine sandorio šalimi susijęs sandoris – 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta kliento ir tarpuskaitos nario sutartis arba sandoris, tiesiogiai susiję su toje dalyje nurodyta to tarpuskaitos nario ir pagrindinės sandorio šalies sutartimi arba sandoriu;

3)

tarpuskaitos narys – tarpuskaitos narys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 14 punkte;

4)

klientas – klientas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 15 punkte, arba įmonė, kuri su tarpuskaitos nariu nustatė netiesiogines tarpuskaitos priemones pagal to reglamento 4 straipsnio 3 dalį;

▼M8

5)

piniginis sandoris – sandoris pinigais, skolos finansinėmis priemonėmis ar nuosavybės vertybiniais popieriais, neatidėliotinas užsienio valiutos keitimo sandoris arba neatidėliotinas biržos prekių sandoris; tačiau atpirkimo sandoriai, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimosi sandoriai nėra piniginiai sandoriai;

6)

netiesioginė tarpuskaitos priemonė – priemonė, atitinkanti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas;

7)

aukštesnės pakopos klientas – subjektas, teikiantis tarpuskaitos paslaugas žemesnės pakopos klientui;

8)

žemesnės pakopos klientas – subjektas, besinaudojantis pagrindinės sandorio šalies paslaugomis per aukštesnės pakopos klientą;

9)

daugiapakopė klientų struktūra – netiesioginė tarpuskaitos priemonė, pagal kurią tarpuskaitos paslaugas įstaigai teikia subjektas, kuris yra ne tarpuskaitos narys, bet tarpuskaitos nario klientas arba aukštesnės pakopos kliento klientas;

10)

nefinansuojama įmoka į įsipareigojimų neįvykdymo fondą – įmoka, kurią tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga sutartyje įsipareigojo suteikti pagrindinei sandorio šaliai po to, kai pagrindinė sandorio šalis išnaudoja savo įsipareigojimų neįvykdymo fondo lėšas nuostoliams, kuriuos ji patyrė, vienam arba keliems savo tarpuskaitos nariams neįvykdžius įsipareigojimų, padengti;

11)

visiškai garantuotas indėlių skolinimo arba skolinimosi sandoris – visiškai užtikrintas pinigų rinkos sandoris, kai dvi sandorio šalys pasikeičia indėliais, o pagrindinė sandorio šalis tampa jų tarpininke, užtikrinančia šių sandorio šalių mokėjimo prievolių vykdymą.

▼M8

301 straipsnis

Materialinė taikymo sritis

1.  

Šis skirsnis taikomas toliau nurodytoms sutartims ir sandoriams, pagal kuriuos dar neatsiskaityta su pagrindine sandorio šalimi:

a) 

II priede išvardytoms išvestinių finansinių priemonių sutartims ir kredito išvestinėms finansinėms priemonėms;

b) 

vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams ir visiškai garantuotiems indėlių skolinimo arba skolinimosi sandoriams ir

c) 

ilgalaikiams atsiskaitymo sandoriams.

Šis skirsnis netaikomas pozicijoms, atsirandančioms dėl atsiskaitymo pagal piniginius sandorius. Įstaigos taiko V antraštinėje dalyje nustatytą tvarką prekybos pozicijoms, atsirandančioms dėl šių sandorių, ir 0 % rizikos koeficientą įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, kuriomis padengiami tik tie sandoriai. Įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, kuriomis, be piniginių sandorių, padengiama bet kuri iš šios dalies pirmoje pastraipoje išvardytų sutarčių, įstaigos taiko 307 straipsnyje nustatytą tvarką.

2.  

Šio skirsnio tikslais taikomi šie reikalavimai:

a) 

į pradinę garantinę įmoką neįtraukiamos įmokos pagrindinei sandorio šaliai už nuostolių pasidalijimo paskirstant juos tarpusavyje susitarimus;

b) 

į pradinę garantinę įmoką įtraukiama tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančios įstaigos arba kliento atiduota saugoti užtikrinimo priemonė, viršijanti atitinkamai pagrindinės sandorio šalies arba tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančios įstaigos reikalaujamą minimalią sumą, jei pagrindinė sandorio šalis arba tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga atitinkamais atvejais gali neleisti tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančiai įstaigai arba klientui atsiimti šį užtikrinimo priemonės perviršį;

c) 

jei pagrindinė sandorio šalis naudoja pradinę garantinę įmoką tarpusavyje paskirstydama nuostolius savo tarpuskaitos nariams, tarpuskaitos narių vaidmenį atliekančios įstaigos šią pradinę garantinę įmoką vertina kaip įmoką į įsipareigojimų neįvykdymo fondą.

▼B

302 straipsnis

Pagrindinių sandorio šalių pozicijų stebėsena

1.  
Įstaigos stebi visas turimas pagrindinių sandorio šalių pozicijas ir nustato procedūras, kuriomis vadovaujantis informacija apie šias pozicijas reguliariai teikiama vyresniajai vadovybei bei atitinkamam valdymo organo komitetui ar komitetams.

▼M8

2.  
Įstaigos, pasitelkdamos atitinkamą scenarijaus analizę ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, įvertina, ar nuosavų lėšų, turimų pagrindinės sandorio šalies pozicijoms padengti, įskaitant galimas būsimas arba neapibrėžtąsias kredito pozicijas, įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondą pozicijas ir, kai įstaiga veikia kaip tarpuskaitos narys, pagal sutartines priemones, kaip nustatyta 304 straipsnyje, susidariusias pozicijas, lygis yra tinkamai susietas su toms pozicijoms būdinga rizika.

303 straipsnis

Tarpuskaitos narių turimų pagrindinių sandorio šalių pozicijų vertinimas

1.  

Įstaiga, atliekanti tarpuskaitos nario vaidmenį savoms reikmėms arba kaip kliento ir pagrindinės sandorio šalies finansinė tarpininkė, nuosavų lėšų reikalavimus turimoms pagrindinės sandorio šalies pozicijoms apskaičiuoja taip:

a) 

savo turimoms tos pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijoms ji taiko 306 straipsnyje nustatytą tvarką;

b) 

savo įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą tai pagrindinei sandorio šaliai ji taiko 307 straipsnyje nustatytą tvarką.

2.  
1 dalies tikslais įstaigos nuosavų lėšų reikalavimų turimoms reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies pozicijoms dėl prekybos pozicijų ir įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondą sumai taikomas apribojimas, lygus nuosavų lėšų reikalavimų sumai, kuri būtų taikoma toms pačioms pozicijoms, jei pagrindinė sandorio šalis būtų reikalavimų neatitinkanti pagrindinė sandorio šalis.

▼B

304 straipsnis

Kliringo narių turimų klientų pozicijų vertinimas

▼M8

1.  
Tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti ir dėl to kaip kliento ir pagrindinės sandorio šalies finansinė tarpininkė veikianti įstaiga apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus su pagrindine sandorio šalimi susijusiems savo sandoriams, sudarytiems su tuo klientu, atitinkamai pagal šio skyriaus 1–8 skirsnius, šios antraštinės dalies 4 skyriaus 4 skirsnį ir VI antraštinę dalį.

▼B

2.  
Kai tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga sudaro sutartimi įformintą susitarimą su kito tarpuskaitos nario klientu, kuriuo pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 48 straipsnio 5 ir 6 dalis sudaromos palankesnės sąlygos šio reglamento 305 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam pozicijų ir užtikrinimo priemonės perleidimui tam klientui, ir dėl to sutartimi įforminto susitarimo atsiranda tos įstaigos neapibrėžtasis įsipareigojimas, ta įstaiga tam sąlyginiam įsipareigojimui gali pritaikyti nulinę pozicijos vertę.

▼M8

3.  

Jei tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga nuosavų lėšų reikalavimui turimoms pozicijoms apskaičiuoti taiko šio skyriaus 3 arba 6 skirsnyje nustatytus metodus, taikomos šios nuostatos:

a) 

nukrypstant nuo 285 straipsnio 2 dalies, įstaiga turimoms kliento pozicijoms gali taikyti bent penkių darbo dienų garantinės įmokos rizikos laikotarpį;

b) 

įstaiga turimoms pagrindinės sandorio šalies pozicijoms taiko bent dešimties darbo dienų garantinės įmokos rizikos laikotarpį;

c) 

nukrypstant nuo 285 straipsnio 3 dalies, kai į skaičiavimus įtraukta užskaitos grupė atitinka tos dalies a punkte nustatytą sąlygą, įstaiga gali nepaisyti tame punkte nustatyto apribojimo, jei užskaitos grupė neatitinka tos dalies b punkte nustatytos sąlygos ir į ją neįtraukta užginčytų sandorių ar egzotinių pasirinkimo sandorių;

d) 

kai pagrindinė sandorio šalis išlaiko kintamąją garantinę įmoką sandoriui ir įstaigos užtikrinimo priemonė nėra apsaugota nuo pagrindinės sandorio šalies nemokumo, įstaiga taiko trumpesnįjį iš šių dviejų garantinės įmokos rizikos laikotarpių: vienų metų laikotarpį arba likusį sandorio terminą, taikydama dešimties darbo dienų žemiausią ribą.

4.  
Nukrypstant nuo 281 straipsnio 2 dalies i punkto, kai tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga turimoms kliento pozicijoms skirtam nuosavų lėšų reikalavimui apskaičiuoti taiko 4 skirsnyje nustatytą metodą, atlikdama šį skaičiavimą įstaiga gali taikyti 0,21 termino veiksnį.
5.  
Nukrypstant nuo 282 straipsnio 4 dalies d punkto, kai tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga turimoms kliento pozicijoms skirtam nuosavų lėšų reikalavimui apskaičiuoti taiko 5 skirsnyje nustatytą metodą, atlikdama šį skaičiavimą ta įstaiga gali taikyti 0,21 termino veiksnį.

▼M8

6.  
Pagal VI antraštinę dalį apskaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimą kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti, tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga gali taikyti mažesnę poziciją esant įsipareigojimų neįvykdymui, gautą atlikus 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus skaičiavimus.
7.  
Tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga, kuri iš kliento ima užtikrinimo priemonę dėl su pagrindine sandorio šalimi susijusio sandorio ir perduoda šią užtikrinimo priemonę pagrindinei sandorio šaliai, gali šią užtikrinimo priemonę pripažinti, kad sumažintų turimą kliento poziciją to su pagrindine sandorio šalimi susijusio sandorio atžvilgiu.

Daugiapakopės klientų struktūros atveju pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka gali būti taikoma kiekvienoje tos struktūros pakopoje.

▼B

305 straipsnis

Klientų pozicijų vertinimas

▼M8

1.  
Įstaiga, kuri yra klientė, apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus savo su pagrindine sandorio šalimi susijusiems sandoriams, sudarytiems su jos tarpuskaitos nariu, atitinkamai pagal šio skyriaus 1–8 skirsnius, šios antraštinės dalies 4 skyriaus 4 skirsnį ir VI antraštinę dalį.

▼B

2.  

Nedarant poveikio 1 dalyje nurodytam metodui, įstaiga, kuri yra klientė, gali apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą savo su pagrindine sandorio šalimi susijusių sandorių, sudarytų su tarpuskaitos nariu, prekybos pozicijoms pagal 306 straipsnį, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

su tais sandoriais susijusios tos įstaigos pozicijos ir turtas yra ir tarpuskaitos nario, ir pagrindinės sandorio šalies lygmeniu atriboti ir atskirti nuo tarpuskaitos nario ir kitų to tarpuskaitos nario klientų pozicijų bei turto, ir dėl šio atribojimo ir atskyrimo šios pozicijos bei turtas yra neliečiami bankroto atveju, jei tarpuskaitos narys arba vienas ar keli kiti jo klientai neįvykdytų įsipareigojimų arba taptų nemokūs;

b) 

įstatymais ir kitais teisės aktais, taisyklėmis bei sutarčių nuostatomis, kurie yra taikomi tai įstaigai arba pagrindinei sandorio šaliai arba kurių ta įstaiga ar pagrindinė sandorio šalis privalo laikytis, sudaromos palankesnės sąlygos tam, kad pirminio tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo arba nemokumo atveju su tomis sutartimis ir sandoriais susijusios kliento pozicijos bei atitinkama užtikrinimo priemonė būtų perleidžiamos kitam tarpuskaitos nariui per taikytiną garantinės įmokos rizikos laikotarpį. Tokiomis aplinkybėmis kliento pozicijos ir užtikrinimo priemonė perleidžiamos rinkos verte, išskyrus atvejus, kai klientas paprašo uždaryti poziciją rinkos verte;

▼M8

c) 

klientas yra atlikęs pakankamai išsamią teisinę peržiūrą (kurią jis nuolat atnaujindavo), kuria pagrindžiama, kad susitarimai, kuriais užtikrinama, kad būtų įvykdyta b punkte nustatyta sąlyga, yra teisėti, galiojantys, privalomi ir vykdytini pagal atitinkamus susijusios jurisdikcijos ar jurisdikcijų teisės aktus;

▼B

d) 

pagrindinė sandorio šalis yra reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis.

▼M8

Įstaiga, vertindama savo atitiktį pirmos pastraipos b punkte nustatytai sąlygai, gali atsižvelgti į bet kokį aiškų kliento pozicijų ir atitinkamos užtikrinimo priemonės perleidimo pagrindinėje sandorio šalyje precedentą ir į bet kokį sektoriaus ketinimą tęsti šią praktiką.

▼M8

3.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, kai įstaiga, kuri yra klientė, neįvykdo tos dalies a punkte nustatytos sąlygos, nes nėra apsaugota nuo nuostolių tuo atveju, jei tarpuskaitos narys ir kitas tarpuskaitos nario klientas bendrai neįvykdo įsipareigojimų, jeigu yra tenkinamos visos kitos tos daliesa–d punktuose nustatytos sąlygos, įstaiga gali apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus savo su pagrindine sandorio šalimi susijusių sandorių, sudarytų su tarpuskaitos nariu, prekybos pozicijoms pagal 306 straipsnį, vietoj 306 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto 2 % rizikos koeficiento taikydama 4 % rizikos koeficientą.
4.  
Daugiapakopės klientų struktūros atveju įstaiga, kuri yra žemesnės pakopos klientė, besinaudojanti pagrindinės sandorio šalies paslaugomis per aukštesnės pakopos klientą, 2 arba 3 dalyje nustatytą tvarką gali taikyti tik jei tose dalyse nustatytos sąlygos tenkinamos kiekvienoje tos struktūros pakopoje.

▼B

306 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimas prekybos pozicijoms

1.  

Įstaiga taiko tokią tvarką savo prekybos pozicijoms su pagrindinėmis sandorio šalimis:

a) 

ji visų savo prekybos pozicijų su reikalavimus atitinkančiomis pagrindinėmis sandorio šalimis vertėms taiko 2 % rizikos koeficientą;

b) 

ji taiko rizikos koeficientą, naudojamą kredito rizikai taikomo standartizuoto metodo atveju, kaip išdėstyta 107 straipsnio 2dalies b punkte, visoms savo prekybos pozicijoms su reikalavimų neatitinkančiomis pagrindinėmis sandorio šalimis;

▼M8

c) 

kai įstaiga atlieka kliento ir pagrindinės sandorio šalies finansinės tarpininkės vaidmenį, o su pagrindine sandorio šalimi susijusio sandorio sąlygose nustatyta, kad iš įstaigos nereikalaujama atlyginti klientui nuostolių, patirtų dėl pasikeitusios to sandorio vertės pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju, ta įstaiga gali nustatyti, kad pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijos, kuri atitinka tą su pagrindine sandorio šalimi susijusį sandorį, vertė yra lygi nuliui;

▼M8

d) 

kai įstaiga atlieka kliento ir pagrindinės sandorio šalies finansinės tarpininkės vaidmenį, o su pagrindine sandorio šalimi susijusio sandorio sąlygose nustatyta, kad iš įstaigos reikalaujama atlyginti klientui nuostolius, patirtus dėl pasikeitusios to sandorio vertės pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju, ta įstaiga pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijai, kuri atitinka tą su pagrindine sandorio šalimi susijusį sandorį, taiko atitinkamai a arba b punkte nustatytą tvarką.

▼M8

2.  
Nukrypstant nuo 1 dalies, kai turtas, pateikiamas kaip užtikrinimo priemonė pagrindinei sandorio šaliai arba tarpuskaitos nariui, yra neliečiamas bankroto atveju, jei pagrindinė sandorio šalis, tarpuskaitos narys arba vienas ar keli to tarpuskaitos nario kiti klientai taptų nemokūs, įstaiga to turto sandorio šalies kredito rizikos pozicijoms gali priskirti nulinę pozicijos vertę.
3.  
Savo pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijų vertes įstaiga apskaičiuoja atitinkamai pagal šio skyriaus 1–8 skirsnius ir 4 skyriaus 4 skirsnį.

▼B

4.  
Įstaiga 92 straipsnio 3 dalies tikslais apskaičiuoja savo pagrindinių sandorio šalių pagal riziką įvertintų prekybos pozicijų sumas kaip savo pagrindinių sandorio šalių prekybos pozicijų verčių sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis ir padaugintą iš rizikos koeficiento, nustatyto pagal šio straipsnio 1 dalį.

▼M8

307 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimai įmokoms į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą

Įstaiga, atliekanti tarpuskaitos nario vaidmenį, savo pozicijoms, atsirandančioms dėl jos įmokų į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, taiko šią tvarką:

a) 

ji apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą savo iš anksto finansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą taikydama 308 straipsnyje nustatytą metodą;

b) 

ji apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą savo iš anksto finansuojamoms ir nefinansuojamoms įmokoms į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą taikydama 309 straipsnyje nustatytą metodą;

c) 

ji apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą savo nefinansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą taikydama 310 straipsnyje nustatytą tvarką.

▼B

308 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimas iš anksto finansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą

1.  
Įstaigos iš anksto finansuojamos įmokos į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą (DFi) pozicijos vertė yra sumokėta suma arba tos įstaigos pateikto turto rinkos vertė, atėmus tos įmokos sumą, kurią reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis jau panaudojo savo nuostoliams padengti, kai vienas ar keli jos tarpuskaitos nariai neįvykdė įsipareigojimų.

▼M8

2.  

Nuosavų lėšų reikalavimą savo iš anksto finansuojamos įmokos pozicijai padengti įstaiga apskaičiuoja taip:

čia:

Ki

=

nuosavų lėšų reikalavimas;

i

=

indeksas, kuriuo žymimas tarpuskaitos narys;

KCCP

=

reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies hipotetinis kapitalas, apie kurį reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis pranešė įstaigai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 50c straipsnį;

DFi

=

iš anksto finansuojamos įmokos;

DFCCP

=

iš anksto finansuojami pagrindinės sandorio šalies finansiniai ištekliai, apie kuriuos pagrindinė sandorio šalis pranešė įstaigai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 50c straipsnį, ir

DFCM

=

visų reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narių iš anksto finansuojamų įmokų suma, apie kurią reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis pranešė įstaigai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 50c straipsnį.

3.  
92 straipsnio 3 dalies tikslais įstaiga apskaičiuoja pozicijų, atsiradusių dėl tos įstaigos iš anksto finansuojamos įmokos į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas kaip nuosavų lėšų reikalavimą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 dalį, padaugintą iš 12,5.

▼M8 —————

▼M8

309 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimai iš anksto finansuojamoms įmokoms į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir nefinansuojamoms įmokoms reikalavimų neatitinkančiai pagrindinei sandorio šaliai

1.  

Įstaiga taiko toliau nurodytą formulę, siekdama apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą pozicijoms, atsiradusioms dėl jos iš anksto finansuojamų įmokų į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir dėl nefinansuojamų įmokų tokiai pagrindinei sandorio šaliai:

K = DF + UC
čia:

K

=

nuosavų lėšų reikalavimas;

DF

=

iš anksto finansuojamos įmokos į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir

UC

=

nefinansuojamos įmokos į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą.

2.  
92 straipsnio 3 dalies tikslais įstaiga apskaičiuoja pozicijų, atsiradusių dėl šios įstaigos įmokos į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas kaip nuosavų lėšų reikalavimą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 1 dalį, padaugintą iš 12,5.“;

310 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimai nefinansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą

Savo nefinansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą įstaiga taiko 0 % rizikos koeficientą.

311 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimai pagrindinių sandorio šalių, kurios nebetenkina tam tikrų sąlygų, pozicijoms

1.  
Įstaigos taiko šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jei, tų įstaigų naudojamos pagrindinės sandorio šalies kompetentingai institucijai arba pačiai pagrindinei sandorio šaliai apie tai viešai paskelbus arba pranešus sužino, kad pagrindinė sandorio šalis nebetenkins atitinkamai veiklos leidimo arba pripažinimo sąlygų.
2.  

Jei tenkinama 1 dalyje nustatyta sąlyga, įstaigos per tris mėnesius nuo tada, kai sužino apie toje dalyje nurodytą aplinkybę, arba anksčiau, jei taip reikalauja tų įstaigų kompetentingos institucijos, turimų tos pagrindinės sandorio šalies pozicijų atžvilgiu atlieka šiuos veiksmus:

a) 

taiko 306 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą tvarką savo turimoms tos pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijoms;

b) 

taiko 309 straipsnyje nustatytą tvarką savo iš anksto finansuojamoms įmokoms į tos pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir savo nefinansuojamoms įmokoms tai pagrindinei sandorio šaliai;

c) 

turimas tos pagrindinės sandorio šalies pozicijas, kurios nėra išvardytos šios dalies a ir b punktuose, vertina kaip įmonių pozicijas pagal 2 skyriuje nustatytą standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą.

▼M17

III ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAS OPERACINEI RIZIKAI PADENGTI

1 SKYRIUS

NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMO OPERACINEI RIZIKAI PADENGTI APSKAIČIAVIMAS

311a straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

1) 

operacinės rizikos įvykis – bet koks su operacine rizika susijęs įvykis, dėl kurio per vienus arba kelerius finansinius metus patiriamas nuostolis arba daugkartinių nuostolių;

2) 

agreguoti bendrieji nuostoliai – per vienus arba kelerius finansinius metus patirtų visų bendrųjų nuostolių, susijusių su tuo pačiu operacinės rizikos įvykiu, suma;

3) 

agreguoti grynieji nuostoliai – per vienus arba kelerius finansinius metus patirtų visų grynųjų nuostolių, susijusių su tuo pačiu operacinės rizikos įvykiu, suma;

4) 

sugrupuoti nuostoliai – visi veiklos nuostoliai, patirti dėl bendro priežastinio veiksnio arba pagrindinės priežasties, kurie galėtų būti sugrupuoti kaip vienas operacinės rizikos įvykis.

312 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimas operacinei rizikai padengti

Nuosavų lėšų reikalavimas operacinei rizikai padengti yra veiklos rodiklio komponentas, apskaičiuotas pagal 313 straipsnį.

313 straipsnis

Veiklos rodiklio komponentas

Įstaigos savo veiklos rodiklio komponentą apskaičiuoja pagal šią formulę:

čia:

BIC

= veiklos rodiklio komponentas;

BI

= veiklos rodiklis, išreikštas milijardais eurų, apskaičiuotas pagal 314 straipsnį.

314 straipsnis

Veiklos rodiklis

1.  

Įstaigos savo veiklos rodiklį apskaičiuoja pagal šią formulę:

BI = ILDC + SC + FC

čia:

BI

= veiklos rodiklis, išreikštas milijardais eurų;

ILDC

= palūkanų, nuomos ir dividendų komponentas, išreikštas milijardais eurų ir apskaičiuotas pagal 2 dalį;

SC

= paslaugų komponentas, išreikštas milijardais eurų ir apskaičiuotas pagal 5 dalį;

FC

= finansinis komponentas, išreikštas milijardais eurų ir apskaičiuotas pagal 6 dalį.

2.  

1 dalies tikslais palūkanų, nuomos ir dividendų komponentas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

čia:

ILDC

= palūkanų, nuomos ir dividendų komponentas;

IC

= palūkanų komponentas, tai yra įstaigos palūkanų pajamos iš viso finansinio turto ir kitos palūkanų pajamos, įskaitant finansines pajamas iš finansinės nuomos ir pajamas iš veiklos nuomos bei pelną iš nuomojamo turto, atėmus įstaigos visų finansinių įsipareigojimų palūkanų sąnaudas ir kitas palūkanų sąnaudas, įskaitant finansinės nuomos ir veiklos nuomos palūkanų sąnaudas, veiklai naudojamo nuomos turto nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą bei su juo susijusius nuostolius, apskaičiuotas kaip metinis skirtumų absoliučiųjų verčių vidurkis per paskutinius trejus finansinius metus;

AC

= turto komponentas, tai yra įstaigos visa negrąžintų paskolų, avansų, vertybinių popierių, už kuriuos mokamos palūkanos, įskaitant vyriausybės obligacijas, ir nuomos turto bendroji suma, apskaičiuotas kaip metinis vidurkis per paskutinius trejus finansinius metus, remiantis kiekvienų atitinkamų finansinių metų pabaigos sumomis;

DC

= dividendų komponentas, tai yra įstaigos dividendų pajamos iš investicijų į akcijas ir fondus, kurios nėra konsoliduojamos įstaigos finansinėse ataskaitose, įskaitant dividendų pajamas iš nekonsoliduotų patronuojamųjų įmonių, asocijuotųjų įmonių ir bendrųjų įmonių, apskaičiuotas kaip metinis vidurkis per paskutinius trejus finansinius metus.

3.  

Nukrypstant nuo 2 dalies, ES patronuojančioji įstaiga iki 2027 m. gruodžio 31 d. gali prašyti savo konsoliduotos priežiūros institucijos leidimo apskaičiuoti atskirą bet kurios konkrečios savo patronuojamosios įstaigos palūkanų, nuomos ir dividendų komponentą ir to skaičiavimo rezultatą įtraukti į kitų grupės subjektų konsoliduotai apskaičiuotą palūkanų, nuomos ir dividendų komponentą, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

patronuojamųjų įmonių mažmeninės arba komercinės bankininkystės veikla sudaro didžiąją jų veiklos dalį;

b) 

svarbią patronuojamųjų įmonių mažmeninės arba komercinės bankininkystės veiklos dalį sudaro paskolos, susijusios su didele PD;

c) 

nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas yra tinkamas pagrindas apskaičiuoti ES patronuojančiosios įstaigos nuosavų lėšų reikalavimą operacinei rizikai padengti.

Konsoliduotos priežiūros institucija kas dvejus metus iš naujo įvertina suteiktą leidimą ir jo sąlygas.

Kai tik toks leidimas suteikiamas, patvirtinamas arba panaikinamas, konsoliduotos priežiūros institucija apie tai praneša EBI.

Ne vėliau kaip 2031 m. gruodžio 31 d. EBI pateikia Komisijai ataskaitą dėl pirmoje pastraipoje nurodytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo ir tinkamumo, visų pirma atsižvelgdama į atitinkamus konkrečius verslo modelius ir susijusių nuosavų lėšų reikalavimų operacinei rizikai padengti pakankamumą. Remdamasi ta ataskaita ir deramai atsižvelgdama į susijusius BBPK parengtus ir tarptautiniu mastu sutartus standartus, Komisija, kai tikslinga, ne vėliau kaip 2032 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

4.  
Iki 2027 m. gruodžio 31 d. arba iki tol, kol konsoliduotos priežiūros institucija suteiks leidimą pagal 3 dalį, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė, ES patronuojančioji įstaiga, kuriai buvo suteiktas leidimas savo mažmeninės bankininkystės ir komercinės bankininkystės verslo linijoms taikyti alternatyvų standartizuotą metodą siekiant apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą operacinei rizikai padengti, gali, informavusi savo konsoliduotos priežiūros instituciją, toliau taikyti alternatyvų standartizuotą metodą, kaip nustatyta šio reglamento versijoje, taikytoje 2024 m. liepos 8 d., apskaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimus operacinei rizikai padengti, susijusius su tomis dviem verslo linijomis, atsižvelgdama į galiojančio leidimo aprėptį.
5.  

1 dalies tikslais paslaugų komponentas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

SC = max (OI, OE) + max (FI, FE)

čia:

SC

= paslaugų komponentas;

OI

= kitos veiklos pajamos, tai yra įstaigos pajamų iš įprastų banko operacijų, neįtrauktų į kitus veiklos rodiklio straipsnius, bet panašaus pobūdžio, metinis vidurkis per paskutinius trejus finansinius metus;

OE

= kitos veiklos išlaidos, tai yra įstaigos išlaidų ir nuostolių, patirtų dėl įprastų banko operacijų, neįtrauktų į kitus veiklos rodiklio straipsnius, bet panašaus pobūdžio, ir dėl operacinės rizikos įvykių, metinis vidurkis per paskutinius trejus finansinius metus;

FI

= komisinių ir kitų atlyginimų pajamų komponentas, tai yra įstaigos pajamų, gautų teikiant konsultacijas ir paslaugas, įskaitant pajamas, kurias įstaiga gavo kaip užsakančioji finansines paslaugas, metinis vidurkis per paskutinius trejus finansinius metus;

FE

= mokesčių ir komisinių išlaidų komponentas, tai yra įstaigos išlaidų, patirtų už gautas konsultacijas ir paslaugas, įskaitant įstaigos sumokėtus mokesčius už užsakomąsias finansines paslaugas, bet neįskaitant sumokėtų mokesčių už užsakomąsias nefinansines paslaugas, metinis vidurkis per paskutinius trejus finansinius metus.

Gavusios išankstinį kompetentingos institucijos leidimą ir tiek, kiek institucinėje užtikrinimo sistemoje yra tinkamos ir vienodai apibrėžtos operacinės rizikos stebėsenos ir klasifikavimo sistemos, įstaigos, kurios yra 113 straipsnio 7 dalies reikalavimus atitinkančios institucinės užtikrinimo sistemos narės, gali apskaičiuoti paslaugų komponentą atskaičius visas iš įstaigų, kurios yra tos pačios institucinės užtikrinimo sistemos narės, gautas pajamas arba joms sumokėtų sumų išlaidas. Visi nuostoliai, atsirandantys dėl susijusios operacinės rizikos, turi būti pasidalijami tarp institucinės užtikrinimo sistemos narių.

6.  

1 dalies tikslais finansinis komponentas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

FC = TC + BC

čia:

FC

= finansinis komponentas;

TC

= prekybos knygos komponentas, tai yra įstaigos prekybos knygos atitinkamai grynojo pelno arba nuostolio, be kita ko, iš prekybos turto ir prekybos įsipareigojimų, iš apsidraudimo sandorių apskaitos ir iš valiutų kursų skirtumų, absoliučiųjų verčių metinis vidurkis per paskutinius trejus finansinius metus, nustatytas atitinkamai taikant arba apskaitos standartus, arba trečios dalies I antraštinės dalies 3 skyrių;

BC

= bankinės knygos komponentas, tai yra įstaigos ne prekybos knygoje apskaitomų atitinkamai grynojo pelno arba nuostolių, be kita ko, iš finansinio turto ir įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte įtraukiant į pelno (nuostolių) ataskaitą, iš apsidraudimo sandorių apskaitos, iš valiutų kursų skirtumų ir iš finansinio turto ir įsipareigojimų, kurie nėra vertinami tikrąja verte įtraukiant į pelno (nuostolių) ataskaitą, realizuoto pelno ir nuostolių, absoliučiųjų verčių metinis vidurkis per paskutinius trejus finansinius metus.

7.  

Apskaičiuodamos savo veiklos rodiklį, įstaigos neįtraukia nė vieno iš šių elementų:

a) 

draudimo ar perdraudimo veiklos pajamų ir išlaidų;

b) 

sumokėtų įmokų ir gautų išmokų dėl įsigytų draudimo ar perdraudimo liudijimų;

c) 

administracinių išlaidų, įskaitant personalo išlaidas, mokesčius, sumokėtus už trečiųjų šalių teikiamas nefinansines paslaugas, ir kitų administracinių išlaidų;

d) 

susigrąžintų administracinių išlaidų, įskaitant mokėjimų susigrąžinimą klientų vardu;

e) 

patalpų ir ilgalaikio turto išlaidų, išskyrus išlaidas, susijusias su operacinės rizikos įvykiais;

f) 

materialiojo turto nusidėvėjimo ir nematerialiojo turto amortizacijos, išskyrus nusidėvėjimą, susijusį su veiklai naudojamu nuomos turtu, – jis turi būti įtraukiamas į finansinės ir veiklos nuomos išlaidas;

g) 

atidėjinių ir atidėjinių panaikinimo, išskyrus atvejus, kai tie atidėjiniai susiję su operacinės rizikos įvykiais;

h) 

išlaidų akciniam kapitalui, apmokamam pareikalavus;

i) 

vertės sumažėjimo ir vertės sumažėjimo atšaukimo;

j) 

prestižo pokyčių, pripažįstamų pelno ar nuostolių ataskaitoje;

k) 

įmonių pelno mokesčio.

8.  
Jeigu įstaiga veikia trumpiau nei trejus metus, apskaičiuodama atitinkamus savo veiklos rodiklio elementus ji naudoja prognozuojamus verslo duomenis su sąlyga, kad tai priimtina jos kompetentingai institucijai. Įstaiga pradeda naudoti ankstesnių laikotarpių duomenis, kai tik tie duomenys tampa prieinami.
9.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

veiklos rodiklio komponentus ir jų naudojimą, sudarydama tipinių papunkčių sąrašus, atsižvelgdama į tarptautinius reguliavimo standartus ir, kai tinkama, į trečios dalies I antraštinės dalies 3 skyriuje apibrėžtą prudencinę ribą;

b) 

šio straipsnio 7 dalyje išvardytus elementus.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2026 m. sausio 10 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

10.  
EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato veiklos rodiklio straipsnius ir, kai tinkama, juos susieja su atitinkamais Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/451 ( 32 ) nustatytais ataskaitų langeliais.

EBI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2026 m. sausio 10 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

315 straipsnis

Veiklos rodiklio koregavimai

1.  
Įstaigos į savo veiklos rodiklio skaičiavimą įtraukia susijungusių arba įsigytų subjektų ar veiklos sričių veiklos rodiklio straipsnius atitinkamai nuo susijungimo arba įsigijimo momento ir aprėpia paskutinius trejus finansinius metus.
2.  
Įstaigos gali prašyti kompetentingos institucijos leidimo į veiklos rodiklį neįtraukti sumų, susijusių su perleistais subjektais ar veikla.
3.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

kaip įstaigos turi nustatyti 1 ir 2 dalyse nurodytus veiklos rodiklio koregavimus;

b) 

sąlygas, kuriomis kompetentingos institucijos gali suteikti 2 dalyje nurodytą leidimą;

c) 

2 dalyje nurodytų koregavimų laiką.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2026 m. sausio 10 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

2 SKYRIUS

DUOMENŲ RINKIMAS IR VALDYMAS

316 straipsnis

Metinių operacinės rizikos nuostolių apskaičiavimas

1.  
Įstaigos, kurių veiklos rodiklis yra lygus 750 mln. EUR arba šią vertę viršija, savo metinius operacinės rizikos nuostolius apskaičiuoja kaip visų grynųjų nuostolių per konkrečius finansinius metus, apskaičiuotų pagal 318 straipsnio 1 dalį, kurie yra lygūs 319 straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatytoms nuostolių duomenų ribinėms vertėms arba jas viršija, sumą.

Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos, kompetentingos institucijos gali leisti netaikyti reikalavimo apskaičiuoti metinius operacinės rizikos nuostolius įstaigoms, kurių veiklos rodiklis neviršija 1 mlrd. EUR, jeigu įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodė, kad įstaigai būtų nepagrįstai sunku taikyti pirmą pastraipą.

2.  
1 dalies tikslais atitinkamas veiklos rodiklis yra didžiausia veiklos rodiklio vertė, kurią įstaiga pranešė paskutines aštuonias ataskaitines datas. Savo veiklos rodiklio dar nepranešusi įstaiga naudoja savo naujausią veiklos rodiklį.
3.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose apibrėžia 1 dalies tikslais vartojamą sąvoką nepagrįstai sunku

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2026 m. sausio 10 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

317 straipsnis

Nuostolių duomenų rinkinys

1.  
Įstaigos, kurios pagal 316 straipsnio 1 dalį apskaičiuoja metinius operacinės rizikos nuostolius, turi būti įdiegusios tvarką, procesus ir mechanizmus, kad būtų nuolat nustatomas ir atnaujinamas nuostolių duomenų rinkinys, kuriame kiekvienam užregistruotam operacinės rizikos įvykiui pateikiamos bendrųjų nuostolių sumos, susigrąžintos ne draudimo sumos, susigrąžintos draudimo sumos, ataskaitinės datos ir sugrupuoti nuostoliai, įskaitant nuostolius dėl nusižengimų.
2.  
Įstaigos nuostolių duomenų rinkinyje nurodomi visi operacinės rizikos įvykiai, susiję su visais subjektais, kuriems taikomas konsolidavimas pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių.
3.  

1 dalies tikslais įstaigos:

a) 

į nuostolių duomenų rinkinį įtraukia kiekvieną operacinės rizikos įvykį, užregistruotą per vienus ar kelerius finansinius metus;

b) 

apskaitos dieną į nuostolių duomenų rinkinį įtraukia su operacinės rizikos įvykiais susijusius nuostolius;

c) 

priskiria su bendru operacinės rizikos įvykiu arba skirtingu laiku įvykusiais operacinės rizikos įvykiais susijusius nuostolius ir susigrąžintas sumas, įrašytas į sąskaitas per kelerius metus, atitinkamiems nuostolių duomenų rinkinio finansiniams metams pagal savo apskaitos tvarką.

4.  

Įstaigos taip pat renka:

a) 

informaciją apie operacinės rizikos įvykių ataskaitines datas, įskaitant:

i) 

datą, kai operacinės rizikos įvykis įvyko arba pirmą kartą prasidėjo (toliau – įvykio data), jei ji žinoma;

ii) 

datą, kai įstaiga sužinojo apie operacinės rizikos įvykį (toliau – nustatymo data);

iii) 

datą arba datas, kai dėl operacinės rizikos įvykio atsiradę nuostoliai arba rezervas ar atidėjiniai nuostoliams pripažįstami įstaigos pelno ir nuostolio ataskaitose (toliau – apskaitos data);

b) 

informaciją apie bet kokį bendrųjų nuostolių sumų susigrąžinimą ir aprašomojo pobūdžio informaciją apie nuostolių įvykių veiksnius arba priežastis.

Bet kokios aprašomojo pobūdžio informacijos išsamumo lygis turi būti proporcingas bendrųjų nuostolių sumos dydžiui.

5.  
Įstaiga į nuostolių duomenų rinkinį neįtraukia operacinės rizikos įvykių, susijusių su kredito rizika, kurie įtraukiami į pagal riziką įvertintų pozicijų sumą. Operacinės rizikos įvykiai, susiję su kredito rizika, bet neįtraukti į pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, įtraukiami į nuostolių duomenų rinkinį.
6.  
Operacinės rizikos įvykiai, susiję su rinkos rizika, laikomi operacine rizika ir įtraukiami į nuostolių duomenų rinkinį.
7.  
Kompetentingos institucijos prašymu įstaiga turi galėti savo ankstesnių laikotarpių vidaus nuostolių duomenis susieti su įvykio rūšimi.
8.  

Šio straipsnio tikslais įstaigos užtikrina savo IT sistemų ir infrastruktūros, būtinų nuostolių duomenų rinkiniui palaikyti ir atnaujinti, patikimumą, patvarumą ir veikimą, visų pirma užtikrindamos visus šiuos dalykus:

a) 

tai, kad jų IT sistemos ir infrastruktūra yra patikimos ir atsparios ir kad tokį patikimumą ir atsparumą galima nuolatos palaikyti;

b) 

tai, kad jų IT sistemoms ir infrastruktūrai taikomi konfigūracijos valdymo, pokyčių valdymo ir naujų versijų valdymo procesai;

c) 

tuo atveju, kai įstaiga savo IT sistemų ir infrastruktūros techninės priežiūros paslaugų dalį perduoda trečiosioms šalims, IT sistemų ir infrastruktūros patikimumas, patvarumas ir veikimas yra užtikrinti, patvirtinant bent šiuos dalykus:

i) 

kad jos IT sistemos ir infrastruktūra yra patikimos ir atsparios ir kad tokį patikimumą ir atsparumą galima nuolatos palaikyti;

ii) 

kad IT sistemų ir infrastruktūros planavimo, kūrimo, testavimo ir diegimo procesas yra patikimas ir tinkamas, atsižvelgiant į projektų valdymą, rizikos valdymą, valdymo struktūrą, inžineriją, kokybės užtikrinimą ir testavimo planavimą, sistemų modeliavimą ir plėtojimą, kokybės užtikrinimą visose veiklos srityse, įskaitant kodų peržiūras ir, kai tinkama, kodų tikrinimą, ir testavimą, įskaitant priimtinumą naudotojams;

iii) 

kad jos IT sistemoms ir infrastruktūrai taikomi konfigūracijos valdymo, pokyčių valdymo ir naujų versijų valdymo procesai;

iv) 

kad IT sistemų ir infrastruktūros planavimo, kūrimo, testavimo bei diegimo procesas ir veiklos tęstinumo planai yra patvirtinti įstaigos valdymo organo arba vyresniosios vadovybės ir kad valdymo organas ir vyresnioji vadovybė yra periodiškai informuojami apie IT sistemų ir infrastruktūros veikimą.

9.  
7 dalies tikslais EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatoma operacinės rizikos taksonomija, atitinkanti tarptautinius standartus, ir metodika, pagal kurią, remiantis ta operacinės rizikos taksonomija, klasifikuojami nuostolių įvykiai, įtraukti į nuostolių duomenų rinkinį.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2026 m. sausio 10 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

10.  
8 dalies tikslais EBI paskelbia gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį, kuriose paaiškina techninius elementus, būtinus valdymo tvarkos, skirtos nuostolių duomenų rinkiniui palaikyti, patikimumui, patvarumui ir veikimui užtikrinti, ypač daug dėmesio skirdama IT sistemoms ir infrastruktūroms.

318 straipsnis

Grynųjų nuostolių ir bendrųjų nuostolių apskaičiavimas

1.  

316 straipsnio 1 dalies tikslais įstaigos kiekvieno operacinės rizikos įvykio grynuosius nuostolius apskaičiuoja taip:

grynieji nuostoliai = bendrieji nuostoliai – susigrąžinimas

čia:

bendrieji nuostoliai

= nuostoliai, susiję su operacinės rizikos įvykiu prieš bet kokios rūšies susigrąžinimą;

susigrąžinimas

= vienas ar keli atskiri įvykiai, susiję su atskiru laike pradiniu operacinės rizikos įvykiu, kai iš trečiosios šalies gaunamos lėšos arba ekonominė nauda.

Įstaigos nuolat atnaujina kiekvieno konkretaus operacinės rizikos įvykio grynųjų nuostolių apskaičiavimą. Tuo tikslu įstaigos atnaujina grynųjų nuostolių apskaičiavimą, remdamosi per kiekvienus iš pastarųjų 10 finansinių metų stebėtais arba apskaičiuotais bendrųjų nuostolių pokyčiais ir susigrąžinimu. Jeigu nuostoliai, susiję su tuo pačiu operacinės rizikos įvykiu, stebimi kelerius finansinius metus per tą 10 metų laikotarpį, įstaiga apskaičiuoja ir nuolat atnaujina:

a) 

grynuosius nuostolius, bendruosius nuostolius ir susigrąžinimą kiekvienais finansiniais metais per 10 metų laikotarpį, kai tie grynieji nuostoliai, bendrieji nuostoliai ir susigrąžinimas buvo užregistruoti;

b) 

visų atitinkamų finansinių metų per 10 metų laikotarpį agreguotus grynuosius nuostolius, agreguotus bendruosius nuostolius ir agreguotą susigrąžinimą.

2.  

1 dalies tikslais į bendrųjų nuostolių apskaičiavimą įtraukiami šie straipsniai:

a) 

tiesioginiai mokesčiai, kaip antai vertės sumažėjimas, atsiskaitymai, sumos, sumokėtos žalai atlyginti, baudos ir sukauptos palūkanos ir teisiniai mokesčiai, įtraukti į įstaigos pelno ir nuostolio ataskaitas ir nurašymus dėl operacinės rizikos įvykio, įskaitant:

i) 

kai operacinės rizikos įvykis susijęs su rinkos rizika – išlaidas, patirtas likviduojant rinkos pozicijas operacinės rizikos straipsnių registruotų nuostolių sumoje;

ii) 

kai mokėjimai susiję su įstaigos veiklos trūkumais ar netinkamais procesais – baudas, palūkanų mokesčius, delspinigius, teisinius mokesčius ir mokesčius, išskyrus pradinę mokėtiną mokesčių sumą, nebent ta suma jau yra įtraukta pagal e punktą;

b) 

išlaidos, patirtos dėl operacinės rizikos įvykio, įskaitant išorės išlaidas, tiesiogiai susijusias su operacinės rizikos įvykiu, ir taisymo ar pakeitimo išlaidas, patirtas siekiant atkurti padėtį, buvusią prieš operacinės rizikos įvykį;

c) 

atidėjiniai arba rezervuotos sumos, įtraukti į pelno ir nuostolio ataskaitą atsižvelgiant į tikėtiną operacinių nuostolių poveikį, įskaitant nuostolius dėl nusižengimų;

d) 

nuostoliai, atsirandantys dėl operacinės rizikos įvykių, turinčių akivaizdų finansinį poveikį, kurie laikinai įrašomi į laikinąsias arba tarpines sąskaitas ir dar nėra parodyti pelno ir nuostolio ataskaitose (toliau – laukiami nuostoliai);

e) 

neigiamas ekonominis poveikis, įrašytas į apskaitą finansiniais metais ir atsiradęs dėl operacinės rizikos įvykių, turėjusių įtakos praėjusių finansinių metų pinigų srautams arba finansinėms ataskaitoms (toliau – laikinieji nuostoliai).

Pirmos pastraipos d punkto tikslais reikšmingi laukiami nuostoliai įtraukiami į nuostolių duomenų rinkinį per laikotarpį, proporcingą laukiamo straipsnio dydžiui ir trukmei.

Pirmos pastraipos e punkto tikslais įstaiga į nuostolių duomenų rinkinį įtraukia reikšmingus laikinuosius nuostolius, kai tie nuostoliai patiriami dėl operacinės rizikos įvykių, kurie trunka ilgiau nei vienus finansinius metus. Registruodamos finansinių metų operacinės rizikos straipsnio nuostolių sumą įstaigos įtraukia nuostolius, patirtus dėl praėjusiais finansiniais metais įvykusių apskaitos klaidų ištaisymo, net jei tie nuostoliai neturi tiesioginio poveikio trečiosioms šalims. Kai yra reikšmingų laikinųjų nuostolių ir operacinės rizikos įvykis tiesiogiai paveikia trečiąsias šalis, įskaitant įstaigos klientus, tiekėjus ir darbuotojus, įstaiga taip pat įtraukia oficialų anksčiau paskelbtos finansinės atskaitomybės taisymą.

3.  

1 dalies tikslais į bendrųjų nuostolių apskaičiavimą neįtraukiami šie straipsniai:

a) 

išlaidos, susijusios su turto, įrangos ar įrenginių bendros techninės priežiūros sutartimis;

b) 

vidaus ar išorės išlaidos verslo veiklai pagerinti po operacinės rizikos nuostolių, įskaitant atnaujinimą, pagerinimą, rizikos vertinimo iniciatyvas ir patobulinimus;

c) 

draudimo įmokos.

4.  
1 dalies tikslais susigrąžinimas yra naudojamas bendriesiems nuostoliams sumažinti tik tuo atveju, jei įstaiga gavo mokėjimą. Gautinos sumos nelaikomos susigrąžinimu.

Kompetentingos institucijos prašymu įstaiga pateikia visus dokumentus, reikalingus gautiems mokėjimams, į kuriuos atsižvelgiama operacinės rizikos įvykio grynųjų nuostolių skaičiavime, patikrinti.

319 straipsnis

Nuostolių duomenų ribinės vertės

1.  
Apskaičiuodamos metinius operacinės rizikos nuostolius, nurodytus 316 straipsnio 1 dalyje, įstaigos atsižvelgia į operacinės rizikos įvykius, įtrauktus į nuostolių duomenų rinkinį, kurių grynieji nuostoliai, apskaičiuoti pagal 318 straipsnį, yra lygūs 20 000  EUR arba yra didesni.
2.  
Nedarant poveikio šio straipsnio 1 daliai ir 446 straipsnio tikslais įstaigos apskaičiuoja ir 316 straipsnio 1 dalyje nurodytus metinius operacinės rizikos nuostolius, atsižvelgdamos į operacinės rizikos įvykius, įtrauktus į nuostolių duomenų rinkinį, kurių grynieji nuostoliai, apskaičiuoti pagal 318 straipsnį, yra lygūs100 000  EUR arba yra didesni.
3.  
Operacinės rizikos įvykio, dėl kurio patiriama nuostolių daugiau nei vienais finansiniais metais, kaip nurodyta 318 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, atveju grynieji nuostoliai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas ribines vertes, yra agreguoti grynieji nuostoliai.

320 straipsnis

Nuostolių neįtraukimas

1.  

Įstaiga gali prašyti kompetentingos institucijos leidimo į savo metinių operacinės rizikos nuostolių skaičiavimą neįtraukti išskirtinių operacinės rizikos įvykių, kurie nebėra svarbūs įstaigos rizikos profiliui, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

įstaiga gali kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodyti, kad operacinės rizikos įvykio priežastis, dėl kurios atsirado tie operacinės rizikos nuostoliai, daugiau nepasikartos;

b) 

atitinkamo operacinės rizikos įvykio agreguoti grynieji nuostoliai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

i) 

sudaro 10 % arba viršija 10 % įstaigos vidutinių metinių operacinės rizikos nuostolių, apskaičiuotų per paskutinius 10 finansinių metų remiantis 319 straipsnio 1 dalyje nurodyta ribine verte, kai operacinės rizikos nuostolių įvykis yra susijęs su veikla, kuri vis dar įtraukta į veiklos rodiklį;

ii) 

yra susiję su operacinės rizikos įvykiu, susijusiu su veikla, nebeįtraukiama į veiklos rodiklį pagal 315 straipsnio 2 dalį;

c) 

operacinės rizikos nuostoliai nuostolių duomenų bazėje buvo ne trumpiau kaip vienus metus, išskyrus atvejus, kai operacinės rizikos nuostoliai yra susiję su veikla, nebeįtraukiama į veiklos rodiklį pagal 315 straipsnio 2 dalį.

Šios dalies pirmos pastraipos c punkto tikslais minimalus vienų metų laikotarpis prasideda nuo dienos, kurią į nuostolių duomenų rinkinį įtrauktas operacinės rizikos įvykis pirmą kartą tapo didesnis už 319 straipsnio 1 dalyje numatytą reikšmingumo ribą.

2.  

Įstaiga, prašanti 1 dalyje nurodyto leidimo, kompetentingai institucijai pateikia dokumentuotą išskirtinio operacinės rizikos įvykio neįtraukimo pagrindimą, įskaitant:

a) 

operacinės rizikos įvykio aprašymą;

b) 

įrodymą, kad nuostoliai dėl operacinės rizikos įvykio viršija 1 dalies b punkto i papunktyje nurodytą nuostolių neįtraukimo reikšmingumo ribą, įskaitant datą, kurią tas operacinės rizikos įvykis viršijo reikšmingumo ribą;

c) 

datą, kurią atitinkamas operacinės rizikos įvykis būtų neįtrauktas, atsižvelgiant į 1 dalies c punkte nustatytą minimalų duomenų saugojimo laikotarpį;

d) 

priežastį, dėl kurios operacinės rizikos įvykis nebelaikomas svarbiu įstaigos rizikos profiliui;

e) 

įrodymą, kad nėra panašių ar likutinių teisiškai galiojančių pozicijų ir kad neįtrauktinas operacinės rizikos įvykis nėra svarbus kitai veiklai ar produktams;

f) 

įstaigos nepriklausomos peržiūros arba patvirtinimo ataskaitas, kuriomis patvirtinama, kad operacinės rizikos įvykis nebėra svarbus ir kad nėra panašių arba likutinių teisiškai galiojančių pozicijų;

g) 

įrodymą, kad įstaigos kompetentingi organai, vykdydami įstaigos patvirtinimo procedūras, patvirtino prašymą neįtraukti operacinės rizikos įvykio, ir tokio patvirtinimo datą;

h) 

operacinės rizikos įvykio neįtraukimo poveikį metiniams operacinės rizikos nuostoliams.

3.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato sąlygas, kurias kompetentinga institucija turi įvertinti pagal 1 dalį, įskaitant tai, kaip turi būti apskaičiuojami vidutiniai metiniai operacinės rizikos nuostoliai, ir informacijos, kuri turi būti renkama pagal 2 dalį, specifikacijas arba bet kokią kitą informaciją, kuri laikoma būtina vertinimui atlikti.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2027 m. sausio 10 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

321 straipsnis

Nuostolių dėl susijungusių ar įsigytų subjektų ar veiklos įtraukimas

1.  
Nuostoliai, atsirandantys dėl susijungusių ar įsigytų subjektų arba veiklos, įtraukiami į nuostolių duomenų rinkinį, kai tik su tais subjektais ar veikla susiję veiklos rodiklio straipsniai įtraukiami į įstaigos veiklos rodiklio skaičiavimą pagal 315 straipsnio 1 dalį. Tuo tikslu įstaigos įtraukia nuostolius, stebėtus per 10 metų laikotarpį iki įsigijimo ar susijungimo.
2.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kaip įstaigos turi nustatyti savo nuostolių duomenų rinkinio koregavimus, įtraukus nuostolius, susijusius su 1 dalyje nurodytais susijungusiais ar įsigytais subjektais ar veikla.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2027 m. sausio 10 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

322 straipsnis

Nuostolių duomenų išsamumas, tikslumas ir kokybė

1.  
Įstaigos įdiegia organizacinę struktūrą ir procesus, kad galėtų užtikrinti nuostolių duomenų išsamumą, tikslumą ir kokybę ir galėtų užtikrinti tų duomenų nepriklausomą peržiūrą.
2.  
Kompetentingos institucijos periodiškai, bent kas penkerius metus, peržiūri įstaigos, kuri pagal 316 straipsnio 1 dalį apskaičiuoja metinius operacinės rizikos nuostolius, nuostolių duomenų kokybę. Kompetentingos institucijos tokią peržiūrą įstaigai, kurios veiklos rodiklis viršija 1 mlrd. EUR, atlieka bent kas trejus metus.

323 straipsnis

Operacinės rizikos valdymo sistema

1.  

Įstaigos turi būti įdiegusios:

a) 

gerai dokumentuotą operacinės rizikos vertinimo ir valdymo sistemą, kuri yra glaudžiai integruota į kasdienius rizikos valdymo procesus, yra neatskiriama įstaigos operacinės rizikos profilio stebėsenos ir kontrolės proceso dalis ir dėl kurios yra aiškiai paskirstytos atsakomybės sritys; operacinės rizikos vertinimo ir valdymo sistemoje nustatomos įstaigos operacinės rizikos pozicijos ir sekami atitinkami operacinės rizikos duomenys, įskaitant reikšmingų nuostolių duomenis;

b) 

operacinės rizikos valdymo funkciją, kuri yra nepriklausoma nuo įstaigos verslo ir veiklos padalinių;

c) 

ataskaitų teikimo vyresniajai vadovybei sistemą, kurioje operacinės rizikos ataskaitos teikiamos atitinkamas įstaigos funkcijas atliekantiems darbuotojams;

d) 

operacinės rizikos pozicijų ir patirtų nuostolių reguliarios stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemą ir procedūras, kurias taikant būtų imamasi tinkamų taisomųjų veiksmų;

e) 

atitikties užtikrinimo tvarką ir neatitikties pašalinimo politiką;

f) 

reguliarias įstaigos operacinės rizikos vertinimo ir valdymo procesų bei sistemų peržiūras, kurias atlieka reikiamų žinių turintys vidaus arba išorės auditoriai;

g) 

vidaus patikimumo vertinimo procesus, vykstančius patikimai ir veiksmingai;

h) 

skaidrius ir prieinamus duomenų srautus ir procesus, susijusius su įstaigos operacinės rizikos vertinimo sistema.

2.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato pareigas pagal 1 dalies a–h punktus, atsižvelgdama į įstaigos dydį ir sudėtingumą.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2027 m. sausio 10 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼B

IV

ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAS RINKOS RIZIKAI PADENGTI REIKALAVIMAI

▼M8

1

SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

325 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti apskaičiavimo metodai

▼M17

1.  

Nuosavų lėšų reikalavimus visų savo prekybos knygos pozicijų ir visų savo ne prekybos knygos pozicijų, kurioms kyla užsienio valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika, rinkos rizikai padengti įstaiga apskaičiuoja pagal šiuos metodus:

a) 

1a skyriuje nustatytą alternatyvų standartizuotą metodą;

b) 

1b skyriuje nustatytą alternatyvų vidaus modelių metodą toms prekybos operacijų sąrašui priskirtoms pozicijoms, dėl kurių jos kompetentinga institucija įstaigai suteikė leidimą taikyti tą alternatyvų metodą, kaip nustatyta 325az straipsnio 1 dalyje;

c) 

šio straipsnio 2 dalyje nurodytą supaprastintą standartizuotą metodą, jeigu įstaiga atitinka 325a straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, įstaiga neskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimų užsienio valiutos kurso rizikai padengti prekybos knygos pozicijoms ir ne prekybos knygos pozicijoms, kurioms kyla užsienio valiutos kurso rizika, kai tos pozicijos atskaitomos iš įstaigos nuosavų lėšų. Įstaiga dokumentuoja, kaip ji naudojasi šioje pastraipoje išdėstyta nukrypti leidžiančia nuostata, įskaitant šios nuostatos poveikį ir reikšmingumą, ir pateikia tą informaciją savo kompetentingai institucijai, jei ji to paprašo.

2.  

Pagal supaprastintą standartizuotą metodą apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti yra atitinkamai toliau nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų suma:

a) 

nuosavų lėšų reikalavimų 2 skyriuje nurodytai pozicijų rizikai padengti, padaugintų iš:

i) 

1,3 bendrajai ir specifinei skolos priemonių pozicijų rizikai, išskyrus 337 straipsnyje nurodytas pakeitimo vertybiniais popieriais priemones;

ii) 

3,5 bendrajai ir specifinei nuosavybės vertybinių popierių pozicijų rizikai;

b) 

nuosavų lėšų reikalavimų 3 skyriuje nurodytai užsienio valiutos kurso rizikai padengti, padaugintų iš 1,2 ;

c) 

nuosavų lėšų reikalavimų 4 skyriuje nurodytai biržos prekių kainos rizikai padengti, padaugintų iš 1,9 ;

d) 

nuosavų lėšų reikalavimų 337 straipsnyje nurodytoms pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms.

3.  
Įstaiga, taikanti šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą alternatyvų vidaus modelių metodą, kad apskaičiuotų prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų, kurioms kyla valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika, nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, savo kompetentingai institucijai praneša kiekvieno prekybos operacijų sąrašo, kuriam tos pozicijos priskirtos pagal 104b straipsnį, nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti mėnesinį apskaičiavimą taikant šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą alternatyvų standartizuotą metodą.
4.  
Įstaiga gali nuolat taikyti šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto alternatyvaus standartizuoto metodo ir šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto alternatyvaus vidaus modelių metodo derinį, jeigu bendra nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti suma, apskaičiuota taikant alternatyvų vidaus modelių metodą, sudaro bent 10 % bendros nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti sumos. Kalbant apie individualų lygmenį, įstaiga nė vieno iš tų metodų netaiko kartu su šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytu supaprastintu standartizuotu metodu. Kalbant apie konsoliduotą lygmenį, įstaiga gali taikyti tų trijų metodų derinį nuosavų lėšų reikalavimams rinkos rizikai padengti apskaičiuoti pagal 325b straipsnio 4 dalies b punktą, jei tik supaprastintas standartizuotas metodas nėra taikomas kartu su kitais dviem metodais viename juridiniame subjekte.
5.  
Įstaiga netaiko 1 dalies b punkte nurodyto alternatyvaus vidaus modelių metodo savo prekybos knygos priemonėms, kurios yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos arba pozicijos, įtrauktos į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį (ACTP), kaip nustatyta 6, 7 ir 8 dalyse.

▼M8

6.  

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės, kurios atitinka visus toliau nurodytus kriterijus, įtraukiamos į alternatyviam koreliacinės prekybos portfelį:

a) 

pozicijos nėra nei pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nei pasirinkimo sandoriai pakeitimo vertybiniais popieriais segmente, nei kokios nors kitos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų išvestinės finansinės priemonės, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais segmento įplaukų pro rata dalis;

b) 

visos jų pagrindinės priemonės yra:

i) 

vieno pavadinimo finansinės priemonės, įskaitant vieno pavadinimo kredito išvestines finansines priemones, kurių atveju egzistuoja likvidi grįžtamoji rinka;

ii) 

indeksai, kuriais įprastai prekiaujama, pagrįsti i punkte nurodytomis priemonėmis.

Laikoma, kad grįžtamoji rinka egzistuoja, jei nepriklausomi sąžiningi pasiūlymai pirkti ir parduoti pateikiami taip, kad kaina, pagrįstai atitinkanti paskutinio pardavimo kainą arba esamą sąžiningą konkurencingą kainos pasiūlymą, gali būti nustatyta per vieną dieną ir dėl tos kainos susitarta per palyginti trumpą, prekyboje įprastą laiką.

7.  

Į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį neįtraukiamos pozicijos, susietos su kuria nors iš toliau nurodytų pagrindinių priemonių:

a) 

pagrindinėmis priemonėmis, kurios priskiriamos 112 straipsnio h arba i punkte nurodytoms pozicijų klasėms;

b) 

reikalavimas specialiosios paskirties subjektui, tiesiogiai ar netiesiogiai užtikrintas pozicija, kuri pagal 6 dalį pati nebūtų tinkama įtraukti į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį.

8.  
Įstaigos į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį gali įtraukti pozicijas, kurios nėra nei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nei n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės, tačiau kuriomis apdraudžiamos kitos šio portfelio pozicijos, jei egzistuoja 6 dalies antroje pastraipoje nurodyta tos priemonės arba jos pagrindinių priemonių likvidi grįžtamoji rinka.

▼M17

9.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kaip įstaigos turi apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus ne prekybos knygos pozicijoms, kurioms kyla valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika, rinkos rizikai padengti pagal šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytus metodus, atsižvelgiant, kai taikytina, į 104b straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2025 m. liepos 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M8

325a straipsnis

▼M17

Supaprastinto standartizuoto metodo taikymo sąlygos

▼M8

1.  

►M17  Įstaiga gali apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti taikydama 325 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą supaprastintą standartizuotą metodą, jeigu įstaigos balansinės ir nebalansinės veiklos, kuriai kyla rinkos rizika, dydis, remiantis kas mėnesį atliekamu vertinimu, kuriam naudojami paskutinės mėnesio dienos duomenys, yra lygus kiekvienai iš toliau nurodytų ribinių verčių arba yra už jas mažesnis: ◄

a) 

10 % viso tos įstaigos turto;

b) 

500 mln. EUR.

2.  

Savo balansinės ir nebalansinės veiklos, kuriai kyla rinkos rizika, dydį įstaigos apskaičiuoja naudodamosi paskutinės kiekvieno mėnesio dienos duomenimis laikydamosi šių reikalavimų:

a) 

įtraukiamos visos prekybos knygai priskirtos pozicijos, išskyrus kredito išvestines finansines priemones, kurios pripažįstamos kaip vidinis apsidraudimas nuo ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijų, ir kredito išvestinių finansinių priemonių sandoriai, kurie visiškai padengia to vidinio apsidraudimo pozicijų rinkos riziką, kaip nurodyta 106 straipsnio 3 dalyje;

▼M17

b) 

įtraukiamos visos ne prekybos knygos pozicijos, kurioms kyla užsienio valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika, išskyrus tas pozicijas, kurios neįtraukiamos į nuosavų lėšų reikalavimo užsienio valiutos kurso rizikai padengti skaičiavimą pagal 104c straipsnį arba kurios atskaitomos iš įstaigos nuosavų lėšų;

▼C8

c) 

visos pozicijos, išskyrus b punkte nurodytas pozicijas, vertinamos pagal jų rinkos vertę tą dieną; jeigu tos dienos prekybos knygos pozicijos rinkos vertė nėra žinoma, įstaigos renkasi tos dienos prekybos knygos pozicijos tikrąją vertę; jeigu tam tikros dienos prekybos knygos pozicijos tikroji vertė ir rinkos vertė nėra žinoma, įstaigos renkasi naujausią tos pozicijos rinkos vertę arba tikrąją vertę;

▼M8

d) 

visos ne prekybos knygos pozicijos, dėl kurių kyla užsienio valiutos kurso rizika, laikomos bendromis grynosiomis užsienio valiutos pozicijomis ir vertinamos pagal 352 straipsnį;

e) 

visos ne prekybos knygos pozicijos, dėl kurių kyla biržos prekių kainos rizika, vertinamos pagal 357 ir 358 straipsnius;

▼M17

f) 

agreguotos ilgosios pozicijos absoliuti vertė pridedama prie agreguotos trumposios pozicijos absoliučios vertės.

▼M17

Pirmos pastraipos tikslais ilgųjų ir trumpųjų pozicijų reikšmė yra tokia pati kaip 94 straipsnio 3 dalyje nustatyta reikšmė.

Pirmos pastraipos tikslais agreguotos ilgosios (trumposios) pozicijos vertė yra lygi atskirų ilgųjų (trumpųjų) pozicijų verčių, įtrauktų į skaičiavimą pagal tos pastraipos a ir b punktus, sumai.

▼M8

3.  
Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms, jei skaičiuoja arba nustoja skaičiuoti savo nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal šį straipsnį.
4.  
Įstaiga, kuri nebetenkina vienos ar daugiau 1 dalyje nustatytų sąlygų, nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai.
5.  

►M17  Įstaigos nustoja skaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal 325 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą metodą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tada, kai susidaro viena iš šių aplinkybių: ◄

a) 

įstaiga tris mėnesius iš eilės neatitinka 1 dalies a punkte arba b punkte išdėstytos sąlygos arba

b) 

įstaiga daugiau nei 6 iš paskutiniųjų 12 mėnesių neatitinka 1 dalies a punkte arba b punkte išdėstytos sąlygos.

▼M17

6.  
Įstaigai, kuri nustoja skaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti taikydama 325 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą metodą, leidžiama pradėti skaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti taikant tą metodą tik tuo atveju, jei ji kompetentingai institucijai įrodo, kad nepertraukiamą vienų metų laikotarpį buvo tenkinamos visos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.

▼M8

7.  
Įstaigos neprisiima, neperka ar neparduoda pozicijos vien tik tam, kad tenkintų kurią nors iš 1 dalyje nustatytų sąlygų kas mėnesį atliekamo vertinimo metu.

▼M17 —————

▼M8

325b straipsnis

Konsoliduotų reikalavimų leidimas

1.  
Atsižvelgiant į 2 dalį ir tik konsoliduoto grynųjų pozicijų ir nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimo pagal šią antraštinę dalį tikslais įstaigos gali tarpusavyje užskaityti vienos įstaigos arba įmonės pozicijas ir kitos įstaigos arba įmonės pozicijas.
2.  

Įstaigos 1 dalį gali taikyti tik gavusios kompetentingų institucijų leidimą, kuris suteikiamas, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

grupės įstaigų nuosavos lėšos yra tinkamai paskirstomos;

b) 

reguliavimo, teisine ar sutarčių sistema, kurioje veikia įstaigos, užtikrinama finansinė tarpusavio parama grupėje.

3.  

Kai įmonės yra trečiosiose valstybėse, be 2 dalyje išdėstytų sąlygų, turi būti tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

tokios įmonės yra gavusios veiklos leidimus trečiojoje valstybėje ir atitinka kredito įstaigų apibrėžtį arba yra pripažintos trečiosios valstybės investicinės įmonės;

b) 

tokios įmonės individualiai laikosi nuosavų lėšų reikalavimų, lygiaverčių nustatytiesiems šiame reglamente;

c) 

atitinkamose trečiosiose valstybėse nėra teisės aktų, kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos lėšų perdavimui grupėje.

▼M17

4.  

Jeigu kompetentinga institucija įstaigai nėra suteikusi 2 dalyje nurodyto leidimo dėl bent vienos grupei priklausančios įstaigos ar įmonės, konsoliduotai apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal šią antraštinę dalį taikomi šie reikalavimai:

a) 

įstaiga apskaičiuoja grynąsias pozicijas ir nuosavų lėšų reikalavimus pagal šią antraštinę dalį visoms grupės įstaigų arba įmonių, dėl kurių įstaigai suteiktas 2 dalyje nurodytas leidimas, pozicijoms taikydama 1 dalyje nustatytą tvarką;

b) 

įstaiga apskaičiuoja grynąsias pozicijas ir nuosavų lėšų reikalavimus pagal šią antraštinę dalį atskirai visoms kiekvienos įstaigos arba grupės įmonės, dėl kurių įstaigai nebuvo suteiktas 2 dalyje nurodytas leidimas, pozicijoms;

c) 

įstaiga bendrą nuosavų lėšų reikalavimų sumą pagal šią antraštinę dalį apskaičiuoja konsoliduotai, pridėdama sumas, apskaičiuotas pagal šios dalies a ir b punktus.

Pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytų skaičiavimų tikslais tuose punktuose nurodytos įstaigos ir įmonės naudoja tą pačią ataskaitose nurodomą valiutą kaip ir ataskaitose nurodoma valiuta, naudojama konsoliduotai apskaičiuojant grupės nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal šią antraštinę dalį.

▼M8

1A

SKYRIUS

Alternatyvus standartizuotas metodas

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

325c straipsnis

▼M17

Alternatyvaus standartizuoto metodo taikymo sritis, struktūra ir kokybiniai reikalavimai

1.  
Įstaigos turi būti parengusios ir kompetentingoms institucijoms pateikia dokumentuotą vidaus politikos, procedūrų ir kontrolės priemonių rinkinį, skirtą stebėti ir užtikrinti šio skyriaus reikalavimų laikymąsi. Apie visus tos politikos, procedūrų ir kontrolės priemonių pakeitimus laiku pranešama kompetentingoms institucijoms.

▼M8

2.  

Prekybos knygos pozicijų arba ne prekybos knygos pozicijų, dėl kurių kyla užsienio valiutos kurso arba biržos prekių kainos rizika, portfelio nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti įstaigos apskaičiuoja pagal alternatyvų standartizuotą metodą kaip šių trijų sudedamųjų dalių sumą:

a) 

nuosavų lėšų reikalavimo pagal 2 skirsnyje nustatytą jautrumu grindžiamą metodą;

b) 

5 skirsnyje nustatyto nuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, kuris taikomas tik tame skirsnyje nurodytoms prekybos knygos pozicijoms;

c) 

4 skirsnyje nustatyto nuosavų lėšų reikalavimo likutinei rizikai padengti, kuris taikomas tik tame skirsnyje nurodytoms prekybos knygos pozicijoms.

▼M17

3.  
Nukrypstant nuo 2 dalies, įstaigos turimų nuosavų skolos priemonių nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti įstaiga apskaičiuoja taikydama alternatyvų standartizuotą metodą kaip dviejų komponentų, nurodytų 2 dalies a ir c punktuose, sumą. Apskaičiuodama savo pačios skolos priemonių nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti taikydama 2 dalies a punkte nurodytą jautrumu grindžiamą metodą, įstaiga į tą skaičiavimą neįtraukia rizikos iš įstaigos nuosavos kredito maržos.
4.  
Įstaigoje turi veikti rizikos kontrolės padalinys, kuris yra nepriklausomas nuo verslu užsiimančių padalinių ir atsiskaito tiesiogiai vyresniajai vadovybei. Tas rizikos kontrolės padalinys yra atsakingas už alternatyvaus standartizuoto metodo parengimą ir įgyvendinimą. Jis rengia ir analizuoja mėnesines ataskaitas apie alternatyvaus standartizuoto metodo taikymo rezultatus ir įstaigos prekybos operacijų sandorių ribų tinkamumą.
5.  
Įstaigos nepriklausomai peržiūri alternatyvų standartizuotą metodą, kurį jos taiko šio skyriaus tikslais, pagal kompetentingų institucijų reikalavimus, vykdydamos savo reguliarų vidaus audito procesą arba įgaliodamos trečiąją įmonę atlikti tą peržiūrą. Apie tokios peržiūros rezultatus pranešama atitinkamiems valdymo organams.

Pirmos pastraipos tikslais trečioji įmonė yra audito arba konsultavimo paslaugas įstaigoms teikianti įmonė, kurios darbuotojai turi pakankamai įgūdžių rinkos rizikos srityje.

6.  

5 dalyje nurodyta alternatyvaus standartizuoto metodo peržiūra apima tiek verslu užsiimančių padalinių, tiek nepriklausomo rizikos kontrolės padalinio veiklą ir ją atliekant įvertinami bent šie aspektai:

a) 

šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų laikymosi stebėsenos ir užtikrinimo vidaus politika, procedūros ir kontrolė;

b) 

rizikos valdymo sistemos ir procesų dokumentų tinkamumas ir šio straipsnio 4 dalyje nurodyto rizikos kontrolės padalinio organizavimas;

c) 

jautrumo skaičiavimų ir proceso, taikyto tiems skaičiavimams išvesti iš įstaigos kainodaros modelių, kuriais remiantis vyresniajai vadovybei teikiamos ataskaitos apie pelną ir nuostolius, tikslumas, kaip nurodyta 325t straipsnyje;

d) 

tikrinimo procesas, kurį įstaiga taiko siekdama įvertinti duomenų šaltinių, naudojamų apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti taikant alternatyvų standartizuotą metodą, nuoseklumą, savalaikiškumą ir patikimumą, įskaitant tų duomenų šaltinių nepriklausomumą.

Įstaiga pirmoje pastraipoje nurodytą peržiūrą atlieka bent kartą per metus arba rečiau – ne dažniau kaip kartą kas dvejus metus, jei įstaiga gali kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodyti, kad jos prekybos knygos veiklos dydis, sisteminė svarba, pobūdis, mastas ir sudėtingumas pateisina retesnes peržiūras.

7.  
Kompetentingos institucijos patikrina, ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytas skaičiavimas atliekamas sąžiningai, įskaitant tai, ar įstaiga sąžiningai įgyvendina šiame skyriuje ir 325a straipsnyje nustatytus reikalavimus.
8.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato vertinimo metodiką, pagal kurią kompetentingos institucijos atlieka 7 dalyje nurodytą tikrinimą.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2028 m. liepos 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M8

2 skirsnis

Jautrumu grindžiamas metodas, skirtas nuosavų lėšų reikalavimui apskaičiuoti

325d straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

rizikos klasė –

viena iš šių septynių kategorijų:

i) 

bendroji palūkanų normos rizika;

ii) 

pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kredito maržos rizika;

iii) 

neįtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizika;

iv) 

įtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizika;

v) 

nuosavybės vertybinių popierių rizika;

vi) 

biržos prekių kainos rizika;

vii) 

užsienio valiutos kurso rizika;

2)

jautrumas – santykinis pozicijos vertės pokytis, atsiradęs pakitus vieno iš svarbių pozicijos rizikos veiksnių vertei, apskaičiuotas pagal įstaigos kainodaros modelį pagal 3 skirsnio 2 poskirsnį;

3)

grupė – vienos panašaus rizikos pobūdžio rizikos klasės pozicijų pakategorė, kuriai priskirtas 3 skirsnio 1 poskirsnyje apibrėžtas rizikos koeficientas.

325e straipsnis

Jautrumu grindžiamo metodo sudedamosios dalys

1.  

Nuosavų lėšų reikalavimą rinkos rizikai padengti įstaigos apskaičiuoja pagal jautrumu grindžiamą metodą, susumuodamos šiuos tris nuosavų lėšų reikalavimus pagal 325h straipsnį:

a) 

nuosavų lėšų reikalavimus delta rizikai, kuri apima finansinės priemonės vertės pokyčių, atsirandančių dėl jos su kintamumu nesusijusių rizikos veiksnių pokyčių, riziką;

b) 

nuosavų lėšų reikalavimus vega rizikai, kuri apima finansinės priemonės vertės pokyčių, atsirandančių dėl jos su kintamumu susijusių rizikos veiksnių pokyčių, riziką;

c) 

nuosavų lėšų reikalavimus kreivumo rizikai, kuri apima finansinės priemonės vertės pokyčių, atsirandančių dėl jos pagrindinių su kintamumu nesusijusių rizikos veiksnių pokyčių, riziką, kurios neapima nuosavų lėšų reikalavimai delta rizikai padengti.

2.  

Atliekant 1 dalyje nurodytus skaičiavimus:

▼M12

a) 

visoms finansinių priemonių pozicijoms su šalutinėmis aplinkybėmis taikomi 1 dalies a, b ir c punktuose nurodyti nuosavų lėšų reikalavimai rizikai, išskyrus finansinių priemonių egzotines pagrindines pozicijas, nurodytas 325u straipsnio 2 dalies a punkte, padengti;

b) 

visoms finansinių priemonių pozicijoms be šalutinių aplinkybių taikomi 1 dalies a punkte nurodyti nuosavų lėšų reikalavimai rizikai, išskyrus finansinių priemonių egzotines pagrindines pozicijas, nurodytas 325u straipsnio 2 dalies a punkte, padengti.

▼M8

Šio skyriaus tikslais finansines priemones su šalutinėmis aplinkybėmis, be kita ko, sudaro: pasirinkimo pirkti sandoriai, pasirinkimo parduoti sandoriai, viršutinės palūkanų normos ribos pasirinkimo sandoriai (angl. caps), apatinės palūkanų normos ribos pasirinkimo sandoriai (angl. floors), pasirinkimo sandoriai dėl apsikeitimo sandorių, barjero pasirinkimo sandoriai ir egzotiniai pasirinkimo sandoriai. Apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, įterptieji pasirinkimo sandoriai, pvz., išankstinio mokėjimo arba elgesiu grindžiami pasirinkimo sandoriai, laikomi atskiromis pasirinkimo sandorių pozicijomis.

Šio skyriaus tikslais finansinės priemonės, kurių pinigų srautus galima užrašyti kaip pagrindinės finansinės priemonės tariamosios sumos linijinę funkciją, laikomos finansinėmis priemonėmis be šalutinių aplinkybių.

▼M12

3.  
Nukrypstant nuo 2 dalies b punkto, įstaiga gali pasirinkti visoms finansinių priemonių pozicijoms be šalutinių aplinkybių taikyti 1 dalies a ir c punktuose nurodytus nuosavų lėšų reikalavimus.

Įstaiga, kuri nusprendžia taikyti pirmoje pastraipoje nurodytą metodą, praneša apie tai savo kompetentingai institucijai ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki metodo taikymo pradžios. Jeigu kompetentinga institucija tam neprieštarauja, po tų trijų mėnesių įstaiga gali taikyti tą metodą tol, kol kompetentinga institucija nepraneša įstaigai, kad to daryti nebeleidžiama.

Įstaiga, kuri nebenori taikyti pirmoje pastraipoje nurodyto metodo, praneša apie tai savo kompetentingai institucijai ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki metodo taikymo pabaigos. Įstaiga gali nebetaikyti to metodo, jeigu kompetentinga institucija tam nepaprieštarauja per tą trijų mėnesių laikotarpį.

▼M8

325f straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimai delta ir vega rizikai padengti

1.  
Apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus delta ir vega rizikai padengti, įstaigos taiko 3 skirsnio 1 poskirsnyje aprašytus delta ir vega rizikos veiksnius.
2.  
Apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus delta ir vega rizikai padengti, įstaigos taiko 3–8 dalyse nustatytą procesą.
3.  
Kiekvienos rizikos klasės atveju visų į nuosavų lėšų reikalavimų delta arba vega rizikai padengti taikymo sritį patenkančių finansinių priemonių jautrumas kiekvienam iš į tą rizikos klasę įtrauktų taikomų delta arba vega rizikos veiksnių apskaičiuojamas taikant atitinkamas 3 skirsnio 2 poskirsnyje pateiktas formules. Jei finansinės priemonės vertė priklauso nuo kelių rizikos veiksnių, jautrumas kiekvienam rizikos veiksniui nustatomas atskirai.
4.  
Jautrumas priskiriamas vienai iš grupių „b“ kiekvienoje rizikos klasėje.
5.  
Kiekvienoje grupėje „b“ užskaitomas teigiamas ir neigiamas jautrumas tam pačiam rizikos veiksniui – taip nustatomas grynasis jautrumas (sk) kiekvienam rizikos veiksniui k grupėje.
6.  

Grynasis jautrumas kiekvienam rizikos veiksniui kiekvienoje grupėje padauginamas iš 6 skirsnyje nustatytų atitinkamų rizikos koeficientų – taip nustatomas svertinis jautrumas kiekvienam rizikos veiksniui toje grupėje pagal šią formulę:

WSk = RWk · sk
čia:

WSk

=

svertinis jautrumas;

RWk

=

rizikos koeficientai,ir

sk

=

rizikos veiksnys.

7.  

Svertinis jautrumas įvairiems rizikos veiksniams kiekvienoje grupėje susumuojamas pagal toliau pateiktą formulę, kurioje žemiausia kiekio riba kvadratinės šaknies funkcijoje yra nulis, – taip nustatomas grupei būdingas jautrumas. Taikomos 6 skirsnyje nustatytos atitinkamos svertinio jautrumo toje pačioje grupėje koreliacijos (ρkl).

čia:

Kb

=

grupei būdingas jautrumas ir

WS

=

svertinis jautrumas.

8.  

Kiekvienos grupės rizikos klasėje grupei būdingas jautrumas apskaičiuojamas pagal 5, 6 ir 7 dalis. Apskaičiavus visų grupių joms būdingą jautrumą, pagal toliau pateiktą formulę susumuojamas svertinis jautrumas visiems rizikos veiksniams visose grupėse, taikant atitinkamas 6 skirsnyje nustatytas svertinio jautrumo įvairiose grupėse koreliacijas γbc, – taip nustatomas rizikos klasei būdingas nuosavų lėšų reikalavimas delta arba vega rizikai padengti:

čia:

▼C8

Sb

=

Σk WSk visų rizikos veiksnių grupėje b ir Sb=Σk WSk grupėje c; jei dėl tų Sb ir Sc verčių gaunamas neigiamas bendros sumos skaičius , įstaigos apskaičiuoja rizikos klasei būdingus nuosavų lėšų reikalavimus delta arba vega rizikai padengti taikydamos alternatyvią specifikaciją, pagal kurią.

▼M8

Sb

=

max [min (Σk WSk, Kb), – Kb] visų rizikos veiksnių grupėje b ir

Sc

=

max [min (Σk WSk, Kc), – Kc] visų rizikos veiksnių grupėje c.

Nuosavų lėšų reikalavimai pagal kiekvieną rizikos klasę delta arba vega rizikai padengti apskaičiuojami pagal 1–8 dalis.

▼M12

325g straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimai kreivumo rizikai padengti

1.  
Įstaigos atlieka 2 dalyje nurodytus skaičiavimus pagal kiekvieną finansinių priemonių, kurioms taikomas nuosavų lėšų reikalavimas kreivumo rizikai padengti, rizikos veiksnį, išskyrus 3 dalyje nurodytus rizikos veiksnius.

Konkretaus rizikos veiksnio atžvilgiu įstaigos atlieka tuos skaičiavimus pagal visų finansinių priemonių pozicijų, kurioms taikomas nuosavų lėšų reikalavimas kreivumo rizikai padengti ir kurioms būdingas tas rizikos veiksnys, grynąsias vertes.

2.  
Jeigu tam tikras rizikos veiksnys k yra būdingas vienai arba kelioms 1 dalyje nurodytoms finansinėms priemonėms, įstaigos apskaičiuoja to rizikos veiksnio didėjančią grynąją kreivumo rizikos poziciją ( ir mažėjančią grynąją kreivumo rizikos poziciją ( taip:

čia:

i

=

indeksas, kuriuo žymimos visos 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių pozicijos, kurioms būdingas rizikos veiksnys k;

xk

=

rizikos veiksnio k dabartinė vertė;

Vi (xk )

=

finansinės priemonės i vertė, įvertinta pagal įstaigos kainodaros modelį remiantis rizikos veiksnio k dabartine verte;

=

finansinės priemonės i vertė, įvertinta pagal įstaigos kainodaros modelį remiantis rizikos veiksnio k vertės poslinkiu į viršų;

=

finansinės priemonės i vertė, įvertinta pagal įstaigos kainodaros modelį remiantis rizikos veiksnio k vertės poslinkiu į apačią;

=

rizikos koeficientas, taikytinas rizikos veiksniui k, apskaičiuotas pagal 6 skirsnį;

sik

=

finansinės priemonės i jautrumas delta rizikai rizikos veiksnio k atžvilgiu, apskaičiuotas pagal 325r straipsnį.

3.  
Nukrypstant nuo 2 dalies, brėždamos rizikos veiksnių, priskiriamų bendros palūkanų normos rizikos, kredito maržos rizikos ir biržos prekių kainos rizikos klasėms, kreives, įstaigos atlieka 6 dalyje nurodytus skaičiavimus visos kreivės lygmeniu, o ne kiekvieno rizikos veiksnio, įeinančio į kreivę, lygmeniu.

Atliekant 2 dalyje nurodytą skaičiavimą, kai xk yra rizikos veiksnių, priskirtų bendros palūkanų normos rizikos, kredito maržos rizikos ir biržos prekių kainos rizikos klasėms, kreivė, sik yra jautrumų kreivės delta rizikos veiksniui visais kreivės laikotarpiais suma.

4.  
Norėdamos nustatyti grupės lygmens nuosavų lėšų reikalavimą kreivumo rizikai padengti, įstaigos pagal toliau nurodytą formulę sumuoja visų prie tos grupės priskirtų rizikos veiksnių didėjančias ir mažėjančias grynąsias kreivumo rizikos pozicijas, apskaičiuotas pagal 2 dalį, kaip nurodyta 3 skirsnio 1 poskirsnyje:

čia:

b

=

indeksas, kuriuo žymima tam tikros rizikos klasės grupė;

Kb

=

nuosavų lėšų reikalavimai grupės b kreivumo rizikai padengti;

pkl

=

koreliacija grupės viduje tarp rizikos veiksnių k ir l, kaip nurodyta 6 skirsnyje;

k, l

=

indeksai, kuriais žymimi visi 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių rizikos veiksniai, priskirti prie grupės b;

()

=

didėjanti grynoji kreivumo rizikos pozicija;

()

=

mažėjanti grynoji kreivumo rizikos pozicija.

5.  
Nukrypstant nuo 4 dalies, apskaičiuojant grupės lygmens nuosavų lėšų reikalavimus kreivumo rizikai padengti 325ah straipsnio 18 grupės, 325ak straipsnio 18 grupės, 325am straipsnio 25 grupės ir 325ap straipsnio 11 grupės atveju naudojama tokia formulė:

6.  
Norėdamos apskaičiuoti rizikos klasės nuosavų lėšų reikalavimus kreivumo rizikai padengti (RCCR), įstaigos grupės lygmeniu susumuoja visus nuosavų lėšų reikalavimus atitinkamos rizikos klasės kreivumo rizikai padengti taip:

čia:

b, c

=

indeksai, kuriais žymimos visos rizikos grupės, sudarančios tam tikrą rizikos klasę, atitinkančią 1 dalyje nurodytas finansines priemones;

Kb

=

nuosavų lėšų reikalavimai grupės b kreivumo rizikai padengti;

γbc

=

koreliacija grupės viduje tarp grupių b ir c, kaip nurodyta 6 skirsnyje.

7.  
Nuosavų lėšų reikalavimas kreivumo rizikai padengti yra rizikos klasės nuosavų lėšų reikalavimų kreivumo rizikai padengti, apskaičiuotų pagal 6 dalį pagal visas rizikos klases, kurioms priklauso bent vienas 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių rizikos veiksnys, suma.

▼M8

325h straipsnis

Rizikos klasei būdingų nuosavų lėšų reikalavimų delta, vega ir kreivumo rizikai padengti sumavimas

1.  
Rizikos klasei būdingus nuosavų lėšų reikalavimus delta, vega ir kreivumo rizikai padengti įstaigos sumuoja pagal 2, 3 ir 4 dalyse nustatytą procesą.

▼C8

2.  

325f ir 325g straipsniuose aprašytas delta, vega ir kreivumo rizikos klasei būdingų nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimo procesas kiekvienos rizikos klasės atveju atliekamas tris kartus, kaskart taikant skirtingą koreliacijos parametrų ρkl (koreliacijos tarp rizikos veiksnių grupėje) ir γbc (koreliacijos tarp grupių rizikos klasėje) rinkinį. Kiekvienas iš tų trijų rinkinių turi atitikti šiuos skirtingus scenarijus:

▼M8

a) 

vidutinių koreliacijų scenarijų, pagal kurį koreliacijos parametrai ρkl ir γbc lieka nepakeisti, t. y. liks tokie, kokie nurodyti 6 skirsnyje;

▼C8

b) 

didelių koreliacijų scenarijų, pagal kurį 6 skirsnyje nurodyti koreliacijos parametrai ρkl ir γbc vienodai padauginami iš 1,25, ρkl ir γbc taikoma 100 % aukščiausia riba;

▼M12

c) 

mažų koreliacijų scenarijus, pagal kurį koreliacijos parametrai ρkl ir γbc, nurodyti 6 skirsnyje, pakeičiami atitinkamai ir .

▼M8

3.  
Įstaigos apskaičiuoja kiekvieno scenarijaus delta, vega ir kreivumo rizikos klasei būdingus nuosavų lėšų reikalavimų sumą, kad nustatytų tris scenarijams būdingus nuosavų lėšų reikalavimus.
4.  
Nuosavų lėšų reikalavimas pagal jautrumu grindžiamą metodą yra didžiausias iš trijų scenarijams būdingų nuosavų lėšų reikalavimų, nurodytų 3 dalyje.

▼M12

325i straipsnis

Indekso finansinių priemonių ir kitų daugybinių pagrindinių finansinių priemonių vertinimas

1.  

Įstaigos vertina indekso ir kitas daugybines pagrindines finansines priemones pagal skaidrumo metodą tokia tvarka:

a) 

apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus delta ir kreivumo rizikai padengti, įstaigos daro prielaidą, kad turi indekso arba kitų daugybinių pagrindinių finansinių priemonių pagrindinių sudedamųjų dalių individualias pozicijas tiesiogiai, išskyrus indekso pozicijas, įtrauktas į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, kurio atžvilgiu jos apskaičiuoja bendrą jautrumą indeksui;

b) 

įstaigoms leidžiama atlikti jautrumų tam tikros indekso finansinės priemonės arba kitos daugybinės pagrindinės finansinės priemonės sudedamosios dalies rizikos veiksniui ir jautrumų to paties pavadinimo finansinių priemonių tos pačios sudedamosios dalies rizikos veiksniui užskaitą, išskyrus pozicijas, įtrauktas į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį;

c) 

apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus vega rizikai padengti, įstaigos gali daryti prielaidą, kad turi indekso arba kitos daugybinės pagrindinės finansinės priemonės pagrindinių sudedamųjų dalių individualias pozicijas tiesiogiai, arba apskaičiuoti tos finansinės priemonės pagrindinės pozicijos bendrą jautrumą. Antruoju atveju įstaigos bendrą jautrumą priskiria prie atitinkamos grupės, kaip nurodyta 6 skirsnio 1 poskirsnyje, tokia tvarka:

i) 

jeigu, atsižvelgus į to indekso koeficientus, daugiau kaip 75 % to indekso sudedamųjų dalių būtų priskirtos prie tos pačios grupės, įstaigos priskiria jautrumą tai grupei ir vertina jį kaip vieno pavadinimo jautrumą toje grupėje;

ii) 

visais kitais atvejais įstaigos priskiria jautrumą prie atitinkamos indekso grupės.

2.  

Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus delta ir kreivumo rizikai padengti įstaigos gali apskaičiuoti bendrą jautrumą į biržos sąrašus įtraukto nuosavybės vertybinio popieriaus arba kredito indekso pozicijai, jeigu į biržos sąrašus įtrauktas nuosavybės vertybinis popierius arba kredito indeksas atitinka 3 dalyje nustatytas sąlygas. Tokiu atveju įstaigos bendrą jautrumą priskiria prie atitinkamos grupės, kaip nurodyta 6 skirsnio 1 poskirsnyje, tokia tvarka:

a) 

jeigu, atsižvelgus į to biržos sąrašus įtraukto indekso koeficientus, daugiau kaip 75 % to į biržos sąrašus įtraukto indekso sudedamųjų dalių būtų priskirtos prie tos pačios grupės, įstaigos priskiria jautrumą tai grupei ir vertina jį kaip vieno pavadinimo jautrumą toje grupėje;

b) 

visais kitais atvejais įstaigos priskiria jautrumą prie atitinkamos į biržos sąrašus įtraukto indekso grupės.

3.  

2 dalyje išdėstytą metodą įstaigos gali taikyti finansinėms priemonėms, susietoms su į biržos sąrašus įtrauktais nuosavybės vertybiniais popieriais arba kredito indeksu, jeigu yra įvykdytos visos šios sąlygos:

a) 

į biržos sąrašus įtraukto indekso sudedamosios dalys ir atitinkami jų koeficientai tame indekse yra žinomi;

b) 

į biržos sąrašus įtrauktą indeksą sudaro ne mažiau kaip 20 sudedamųjų dalių;

c) 

nė viena į biržos sąrašus įtraukto indekso sudedamųjų dalių nesudaro daugiau kaip 25 % bendros to indekso rinkos kapitalizacijos;

d) 

nė vienas rinkinys, sudarantis vieną dešimtąją dalį visų į biržos sąrašus įtraukto indekso sudedamųjų dalių, suapvalinus iki artimiausio sveiko skaičiaus, nesudaro daugiau kaip 60 % visos to indekso rinkos kapitalizacijos;

e) 

bendra visų į biržos sąrašus įtraukto indekso sudedamųjų dalių rinkos kapitalizacija yra ne mažesnė kaip 40 mlrd. EUR.

4.  
Įstaiga visą laiką nuosekliai visoms finansinėms priemonėms, susietoms su į biržos sąrašą įtrauktu vertybiniu popieriumi arba kredito indeksu, atitinkančiu 3 dalyje nustatytas sąlygas, taiko tik 1 dalyje išdėstytą metodą arba 2 dalyje išdėstytą metodą. Prieš pradėdama vietoje vieno metodo taikyti kitą, įstaiga iš anksto prašo kompetentingos institucijos leidimo.
5.  
Indekso arba kitos daugybinės pagrindinės finansinės priemonės atveju jautrumo duomenys, naudojami apskaičiuojant delta ir kreivumo riziką, yra nuoseklūs, nepriklausomai nuo to, koks metodas yra taikomas tai finansinei priemonei.
6.  
Indeksui arba daugybinėms finansinėms priemonėms, kurioms tenka kita likutinė rizika, kaip nurodyta 325u straipsnio 5 dalyje, taikomas 4 skirsnyje nurodytas likutinės rizikos papildomas mokestis.

325j straipsnis

Kolektyvinio investavimo subjektų vertinimas

▼M17

1.  

KIS pozicijos nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti įstaiga apskaičiuoja taikydama vieną iš šių metodų:

a) 

įstaiga, atitinkanti 104 straipsnio 8 dalies a punkte nustatytą sąlygą, apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus tos pozicijos rinkos rizikai padengti kas mėnesį, peržiūrėdama KIS pagrindines pozicijas taip, lyg tas pozicijas įstaiga turėtų tiesiogiai;

b) 

įstaiga, atitinkanti 104 straipsnio 8 dalies b punkte nustatytą sąlygą, apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus tos pozicijos rinkos rizikai padengti taikydama vieną iš šių metodų:

i) 

ji skaičiuoja KIS poziciją kaip vieną nuosavybės vertybinių popierių poziciją, priskirtą 325ap straipsnio 1 dalies 8 lentelėje nurodytai grupei „Kiti sektoriai“;

ii) 

ji atsižvelgia į KIS įgaliojimuose ir atitinkamuose teisės aktuose nustatytas ribas.

Atlikdama šios dalies pirmos pastraipos b punkto ii papunktyje nurodytą skaičiavimą, įstaiga gali apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus sandorio šalies kredito rizikai padengti ir nuosavų lėšų reikalavimus KIS išvestinių finansinių priemonių pozicijų kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti taikydama 132a straipsnio 3 dalyje nustatytą supaprastintą metodą.

▼M17

1a.  

Taikydama šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus metodus, įstaiga:

a) 

KIS pozicijai taiko nuosavų lėšų reikalavimus įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, nustatytus 5 skirsnyje, ir likutinės rizikos papildomą mokestį, nustatytą 4 skirsnyje, kai pagal to KIS įgaliojimus jam leidžiama investuoti į pozicijas, kurioms taikomi tie nuosavų lėšų reikalavimai; taikydama šio straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nurodytą metodą įstaiga KIS poziciją laiko viena nereitinguota nuosavybės vertybinių popierių pozicija, priskirta 325y straipsnio 1 dalies 2 lentelės grupei „Nereitinguota“, ir

b) 

visoms to paties KIS pozicijoms taiko tą patį metodą (iš šio straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų metodų), kad nuosavų lėšų reikalavimai būtų apskaičiuojami atskirai kaip atskiras portfelis.

▼M12

2.  
Nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu įstaiga turi KIS poziciją, pagal kurią lyginamasis indeksas sekamas taip, kad metinės grąžos skirtumas tarp KIS ir sekamo lyginamojo indekso per paskutiniuosius 12 mėnesių pagal absoliučiąsias vertes išlieka mažesnis negu 1 %, neįskaičiuojant mokesčių ir komisinio atlygio, įstaiga gali vertinti tą poziciją kaip sekamo lyginamojo indekso poziciją. Įstaiga patikrina, ar pozicija atitinka tą sąlygą tada, kai poziciją įgyja, o paskui – bent kartą per metus.

Tačiau jeigu turimi ne visi paskutiniųjų 12 mėnesių duomenys, įstaiga, gavusi kompetentingos institucijos leidimą, gali naudoti trumpesnio negu 12 mėnesių laikotarpio metinės grąžos skirtumą.

▼M17

3.  
Vertindama savo KIS pozicijas, įstaiga gali derinti kelis 1 dalies a ir b punktuose nurodytus metodus. Tačiau visas to paties KIS pozicijas įstaiga vertina tik vienu iš tų metodų.
4.  
Šio straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio tikslais įstaiga nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti apskaičiuoja nustatydama hipotetinį KIS portfelį, kuriam būtų taikomi didžiausi nuosavų lėšų reikalavimai pagal 325c straipsnio 2 dalies a punktą remiantis KIS įgaliojimais arba atitinkamais teisės aktais, kai taikytina, kuo labiau atsižvelgdama į svertą.

Įstaiga naudoja tą patį hipotetinį portfelį, kuris nurodytas pirmoje pastraipoje, KIS pozicijai apskaičiuodama, kai taikytina, nuosavų lėšų reikalavimus įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, nustatytus 5 skirsnyje, ir likutinės rizikos papildomą mokestį, nustatytą 4 skirsnyje.

Įstaigos parengtą visų KIS pozicijų, kurioms taikomi pirmoje pastraipoje nurodyti skaičiavimai, hipotetinių portfelių nustatymo metodiką patvirtina jos kompetentinga institucija.

5.  
Įstaiga gali taikyti 1 dalyje nurodytus metodus tik tada, kai KIS atitinka visas 132 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas. Kai KIS neatitinka visų 132 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, įstaiga savo pozicijas tame KIS priskiria ne prekybos knygai.
6.  

Įstaigos, apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus KIS pozicijos rinkos rizikai padengti pagal 1 dalies a punkte nustatytą metodą, gali remtis trečiosios šalies skaičiavimais, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

trečioji šalis yra vienas iš šių subjektų:

i) 

KIS depozitoriumas arba depozitoriumo funkcijas atliekanti finansų įstaiga, jeigu KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius saugo tame depozitoriume arba depozitoriumo funkcijas atliekančioje finansų įstaigoje;

ii) 

KIS, kuriems šio punkto i papunktis netaikomas, atveju – KIS valdymo įmonė, jeigu KIS valdymo įmonė atitinka 132 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytus kriterijus;

iii) 

pardavėjas, kuris yra trečioji šalis, su sąlyga, kad duomenis, informaciją arba rizikos parametrus pateikia arba apskaičiuoja šio punkto i arba ii papunktyje nurodytos trečiosios šalys arba kitas toks pardavėjas, kuris yra trečioji šalis;

b) 

trečioji šalis įstaigai pateikia duomenis, informaciją arba rizikos parametrus, kad ji galėtų apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą KIS pozicijos rinkos rizikai padengti taikydama šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą metodą;

c) 

įstaigos išorės auditorius patvirtino šios dalies b punkte nurodytų trečiosios šalies duomenų, informacijos arba rizikos parametrų tinkamumą ir įstaigos kompetentingos institucijos prašymu jai suteikiama neribota prieiga prie tų duomenų, informacijos arba rizikos parametrų.

7.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose papildomai patikslina metodikos, skirtos hipotetiniams portfeliams nustatyti taikant 4 dalyje nustatytą metodą, techninius elementus, įskaitant tai, kaip metodikoje, kai taikytina, įstaigos turi kuo labiau atsižvelgti į svertą.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2027 m. sausio 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M8

325k straipsnis

Platinamos pozicijos

1.  
Apskaičiuodamos skolos arba nuosavybės finansinių priemonių platinamų pozicijų nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, įstaigos gali taikyti šiame straipsnyje nustatytą procesą.
2.  

Įstaigos taiko vieną iš atitinkamų 1 lentelėje nurodytų dauginimo koeficientų visų kiekvieno atskiro emitento platinamų pozicijų grynajam jautrumui, išskyrus platinamas pozicijas, kurias yra pasirašiusios arba kurių nupirkimą oficialiais susitarimais patvirtino trečiosios šalys, ir apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal šiame skyriuje nustatytą metodą, remdamosi pakoreguotu grynuoju jautrumu.



1 lentelė

0 darbo diena

0 %

1 darbo diena

10 %

2 ir 3 darbo dienos

25 %

4 darbo diena

50 %

5 darbo diena

75 %

Po 5 darbo dienos

100 %

Šiame straipsnyje nulinė darbo diena – darbo diena, kurią įstaiga besąlygiškai įsipareigoja priimti žinomą kiekį vertybinių popierių už sutartą kainą.

3.  
Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie šiame straipsnyje nustatyto proceso taikymą.

3 skirsnis

Rizikos veiksnių ir jautrumo apibrėžtys

1 poskirsnis

Rizikos veiksnių apibrėžtys

325l straipsnis

Bendrosios palūkanų normos rizikos veiksniai

1.  
Visų bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnių, įskaitant infliacijos riziką ir skirtingų valiutų bazės riziką, atveju nustatoma po vieną kiekvienos valiutos grupę, į kiekvieną iš kurių įtraukiami įvairių rūšių rizikos veiksniai.

Palūkanų normos pokyčiams jautrioms finansinėms priemonėms taikomi delta bendrosios palūkanų normos rizikos veiksniai yra kiekvienos valiutos atitinkamos nerizikingos palūkanų normos kiekvienu iš toliau nurodytų terminų: 0,25 metų, 0,5 metų, 1 metai, 2 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų, 15 metų, 20 metų, 30 metų. Įstaigos priskiria rizikos veiksnius prie nurodytų trajektorijos viršūnių taikydamos tiesinę interpoliaciją arba metodą, labiausiai derantį su kainodaros funkcijomis, kurias taiko įstaigos nepriklausoma rizikos kontrolės funkcija, pranešdama rinkos riziką arba pelną ir nuostolius vyresniajai vadovybei.

2.  
Įstaigos gauna kiekvienos valiutos nerizikingas palūkanų normas iš į įstaigos prekybos knygą įtrauktų mažiausios kredito rizikos pinigų rinkos priemonių, pvz., į indeksą įtrauktų vienos nakties apsikeitimo sandorių.
3.  
Jei įstaigos negali taikyti 2 dalyje nurodyto metodo, nerizikingos palūkanų normos grindžiamos viena arba keliomis teorinių rinkos apsikeitimo sandorių kreivių, kurias įstaiga taiko įvertindama pozicijas rinkos verte, pvz., pasiūlytų tarpbankinių palūkanų normų apsikeitimo sandorių kreivėmis.

Jei duomenų apie 2 dalyje ir šios dalies pirmoje pastraipoje aprašytas teorines rinkos apsikeitimo sandorių kreives nepakanka, nerizikingos palūkanų normos gali būti išvedamos iš konkrečios valiutos tinkamiausios valstybės obligacijos kreivės.

Jei įstaigos taiko bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnius, išvestus pagal šios dalies antroje pastraipoje nustatytą procedūrą, valstybės skolos finansinėms priemonėms, valstybės skolos finansinei priemonei negalima netaikyti nuosavų lėšų reikalavimų kredito maržos rizikai padengti. Tais atvejais, kai neįmanoma atskirti nerizikingos palūkanų normos nuo kredito maržos sudedamosios dalies, jautrumas rizikos veiksniui priskiriamas ir bendrosios palūkanų normos rizikos, ir kredito maržos rizikos klasėms.

4.  
Bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnių atveju kiekviena valiuta sudaro atskirą grupę. Tos pačios grupės, bet skirtingų terminų rizikos veiksniams įstaigos pagal 6 skirsnį priskiria skirtingą rizikos koeficientą.

Įstaigos taiko papildomus infliacijos rizikos veiksnius skolos finansinėms priemonėms, kurių pinigų srautai funkciškai priklauso nuo infliacijos lygio. Šiuos papildomus rizikos veiksnius sudaro vienas kiekvienos valiutos įvairių terminų teorinių rinkos infliacijos lygių vektorius. Kiekvienos finansinės priemonės atveju vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra infliacijos lygių, kurie taikomi kaip kintamieji pagal šiai finansinei priemonei įstaigos taikomą kainodaros modelį.

5.  
Finansinės priemonės jautrumą 4 dalyje nurodytam papildomam infliacijos rizikos veiksniui įstaigos apskaičiuoja kaip finansinės priemonės vertės pokytį pagal savo kainodaros modelį, įvykus 1 bazinio punkto pokyčiui kiekvienoje iš vektoriaus sudedamųjų dalių. Kiekviena valiuta sudaro atskirą grupę. Kiekvienoje grupėje įstaigos infliaciją vertina kaip vieną bendrą rizikos veiksnį, nepriklausomai nuo kiekvieno vektoriaus sudedamųjų dalių skaičiaus. Įstaigos grupėje užskaito visą jautrumą infliacijai, apskaičiuotą, kaip aprašyta šioje dalyje, ir taip nustato vieną bendrą kiekvienos grupės grynąjį jautrumą.
6.  
Skolos finansinėms priemonėms, su kuriomis susiję mokėjimai įvairiomis valiutomis, taip pat taikoma šių skirtingų valiutų bazės rizika. Taikant jautrumu grindžiamą metodą, įstaigų taikytini rizikos veiksniai yra kiekvienos valiutos skirtingų valiutų bazės rizika JAV dolerio arba euro atžvilgiu. Su baze JAV dolerio arba euro atžvilgiu nesusijusias skirtingų valiutų bazes įstaigos apskaičiuoja kaip bazę JAV dolerio atžvilgiu arba bazę euro atžvilgiu.

Kiekvieną skirtingų valiutų bazės rizikos veiksnį sudaro vienas kiekvienos valiutos įvairių terminų skirtingų valiutų bazės vektorius. Kiekvienos skolos finansinės priemonės atveju vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra įvairių valiutų bazių, kurios taikomos kaip kintamieji pagal šiai finansinei priemonei įstaigos taikomą kainodaros modelį. Kiekviena valiuta sudaro atskirą grupę.

Finansinės priemonės jautrumą skirtingų valiutų bazės rizikos veiksniui įstaigos apskaičiuoja kaip finansinės priemonės vertės pokytį pagal savo kainodaros modelį, įvykus 1 bazinio punkto pokyčiui kiekvienoje iš vektoriaus sudedamųjų dalių. Kiekviena valiuta sudaro atskirą grupę. Kiekvienoje grupėje turi būti po du galimus skirtingus rizikos veiksnius: bazė euro atžvilgiu ir bazė JAV dolerio atžvilgiu, nepriklausomai nuo kiekvieno skirtingų valiutų bazės vektoriaus sudedamųjų dalių skaičiaus. Kiekvienoje grupėje gali būti daugiausia dviejų rūšių grynasis jautrumas.

7.  
Pasirinkimo sandoriams su bendrajai palūkanų normai jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis taikomi vega bendrosios palūkanų normos rizikos veiksniai yra 2 ir 3 dalyse aprašytų atitinkamų nerizikingų palūkanų normų numanomas kintamumas, priskiriamas grupėms atsižvelgiant į valiutą ir šiems kiekvienos grupės terminams: 0,5 metų, 1 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų. Dėl kiekvienos valiutos nustatoma po vieną grupę.

Užskaitos tikslais su tomis pačiomis nerizikingomis palūkanų normomis susijusį ir prie tų pačių terminų priskirtą numanomą kintamumą įstaigos laiko tuo pačiu rizikos veiksniu.

Jei įstaigos priskiria numanomą kintamumą šioje dalyje nurodytiems terminams, taikomi šie reikalavimai:

a) 

jei pasirinkimo sandorio terminas suderintas su pagrindinės finansinės priemonės terminu, atsižvelgiama į vieną bendrą rizikos veiksnį, kuris priskiriamas tam terminui;

b) 

jei pasirinkimo sandorio terminas yra trumpesnis už pagrindinės finansinės priemonės terminą, atsižvelgiama į šiuos rizikos veiksnius, kaip nurodyta toliau:

i) 

pirmasis rizikos veiksnys priskiriamas pasirinkimo sandorio terminui;

ii) 

antrasis rizikos veiksnys priskiriamas likusiam pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės terminui pasirinkimo sandorio galiojimo pabaigos dieną.

8.  
Įstaigų taikytinus kreivumo bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnius sudaro vienas nerizikingų palūkanų normų vektorius, atitinkantis konkrečią kiekvienos valiutos nerizikingo pelningumo kreivę. Kiekviena valiuta sudaro atskirą grupę. Kiekvienos finansinės priemonės atveju vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra nerizikingų palūkanų normų skirtingų terminų, kurie taikomi kaip kintamieji pagal šiai finansinei priemonei įstaigos taikomą kainodaros modelį.
9.  
Finansinės priemonės jautrumą kiekvienam rizikos veiksniui, taikytam kreivumo rizikos formulėje, įstaigos apskaičiuoja pagal 325g straipsnį. Nustatydamos kreivumo riziką, įstaigos skirtingas pelningumo kreives atitinkančius vektorius, kuriuos sudaro skirtingas sudedamųjų dalių skaičius, laiko tuo pačiu rizikos veiksniu, jei šie vektoriai atitinka tą pačią valiutą. Įstaigos užskaito jautrumą tam pačiam rizikos veiksniui. Nustatomas tik vienas kiekvienos grupės grynasis jautrumas.

Infliacijos ir skirtingų valiutų bazės rizikai nuosavų lėšų reikalavimai kreivumo rizikai padengti netaikomi.

325m straipsnis

Pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kredito maržos rizikos veiksniai

1.  
Kredito maržai jautrioms pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, finansinėms priemonėms įstaigų taikytini delta kredito maržos rizikos veiksniai yra tų priemonių emitentų kredito maržos normos, išvestos iš atitinkamų skolos finansinių priemonių ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių ir priskirtos prie kiekvieno iš šių terminų: 0,5 metų, 1 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų. Įstaigos taiko vieną rizikos veiksnį kiekvienam emitentui ir terminui, neatsižvelgdamos į tai, ar šių emitentų kredito maržos normos išvestos iš skolos finansinių priemonių, ar kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių. Grupės yra sektorinės, kaip nurodyta 6 skirsnyje; į kiekvieną grupę įtraukiami visi atitinkamam sektoriui priskirti rizikos veiksniai.
2.  
Pasirinkimo sandoriams su kredito maržai jautriomis pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini vega kredito maržos rizikos veiksniai yra pagrindinės finansinės priemonės emitento kredito maržos normų, išvestų, kaip nurodyta 1 dalyje, numanomas kintamumas, pagal pasirinkimo sandorio, kuriam taikomas nuosavų lėšų reikalavimas, terminą priskiriamas prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų. Taikomos tos pačios grupės, kurios buvo taikytos pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, delta kredito maržos rizikai.
3.  
Pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, finansinėms priemonėms įstaigų taikytinus kreivumo kredito maržos rizikos veiksnius sudaro vienas kredito maržos normų vektorius, atitinkantis emitentui būdingą kredito maržos kreivę. Kiekvienos finansinės priemonės atveju vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra kredito maržos normų skirtingų terminų, kurie taikomi kaip kintamieji pagal šiai finansinei priemonei įstaigos taikomą kainodaros modelį. Taikomos tos pačios grupės, kurios buvo taikytos pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, delta kredito maržos rizikai.
4.  
Finansinės priemonės jautrumą kiekvienam rizikos veiksniui, taikytam kreivumo rizikos formulėje, įstaigos apskaičiuoja pagal 325g straipsnį. Nustatydamos kreivumo riziką, įstaigos iš atitinkamų skolos finansinių priemonių arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių išvestus vektorius, kuriuos sudaro skirtingas sudedamųjų dalių skaičius, laiko tuo pačiu rizikos veiksniu, jei tie vektoriai atitinka tą patį emitentą.

325n straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizikos veiksniai

1.  
Įstaigos taiko 3 dalyje nurodytus kredito maržos rizikos veiksnius į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį įtrauktoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kaip nurodyta 325 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse.

Įstaigos taiko 5 dalyje nurodytus kredito maržos rizikos veiksnius į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį neįtrauktoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kaip nurodyta 325 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse.

2.  
Į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį įtraukto pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizikai taikytinos grupės yra tokios pat kaip ir pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kredito maržos rizikai taikytinos grupės, kaip nurodyta 6 skirsnyje.

Į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį neįtraukto pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizikai taikytinos grupės turi būti būdingos tai rizikos klasės kategorijai, kaip nurodyta 6 skirsnyje.

3.  

Į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį įtrauktoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms įstaigų taikytini kredito maržos rizikos veiksniai yra šie:

a) 

delta rizikos veiksniai yra visos atitinkamos pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų emitentų kredito maržos normos, išvestos iš atitinkamų skolos finansinių priemonių ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių dėl kiekvieno iš šių terminų: 0,5 metų, 1 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų;

b) 

pasirinkimo sandoriams su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, kurios yra įtrauktos į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį kaip pagrindinės pozicijos, taikytini vega rizikos veiksniai yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagrindinių pozicijų emitentų kredito maržų numanomas kintamumas, išvestas, kaip aprašyta šios dalies a punkte, ir pagal atitinkamo pasirinkimo sandorio, kuriam taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, terminą priskiriamas prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų;

c) 

kreivumo rizikos veiksniai yra atitinkamos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagrindinių pozicijų emitentų kredito maržos pelningumo kreivės, išreikštos kaip įvairių terminų kredito maržos normų vektorius ir išvestos kaip nurodyta šios dalies a punkte; kiekvienos finansinės priemonės atveju vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra kredito maržos normų skirtingų terminų, kurie taikomi kaip kintamieji pagal šiai finansinei priemonei įstaigos taikomą kainodaros modelį.

4.  
Įstaigos apskaičiuoja pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos jautrumą kiekvienam rizikos veiksniui, taikytam kreivumo rizikos formulėje, kaip nurodyta 325g straipsnyje. Nustatydamos kreivumo riziką, įstaigos iš atitinkamų skolos finansinių priemonių arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių išvestus vektorius, kuriuos sudaro skirtingas sudedamųjų dalių skaičius, laiko tuo pačiu rizikos veiksniu, jei tie vektoriai atitinka tą patį emitentą.
5.  

Į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį neįtrauktoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms įstaigų taikytini kredito maržos rizikos veiksniai susiję ne su pagrindinių finansinių priemonių kainų skirtumu, bet su segmento kainų skirtumu, ir yra šie:

a) 

delta rizikos veiksniai yra atitinkamos segmento kredito maržos normos, pagal segmento terminą priskirtos prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų;

b) 

pasirinkimo sandoriams su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, kurios nėra įtrauktos į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį kaip pagrindinės pozicijos, taikytini vega rizikos veiksniai yra segmentų kredito maržų numanomas kintamumas; kiekvienas kintamumas pagal pasirinkimo sandorio, kuriam taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, terminą priskiriamas prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų;

c) 

kreivumo rizikos veiksniai yra tokie patys kaip aprašytieji šios dalies a punkte; visiems tiems rizikos veiksniams taikomas bendrasis rizikos koeficientas, kaip nurodyta 6 skirsnyje.

325o straipsnis

Nuosavybės vertybinių popierių rizikos veiksniai

1.  
Visų nuosavybės vertybinių popierių rizikos veiksnių grupės yra 6 skirsnyje nurodytos sektorinės grupės.
2.  
Nuosavybės vertybinių popierių delta rizikos veiksniai, kuriuos turi taikyti įstaigos, yra visos nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotino sandorio kainos ir visos nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normos.

Nuosavybės vertybinių popierių rizikos nustatymo tikslais, konkreti nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normų kreivė yra vienas bendras rizikos veiksnys, išreiškiamas kaip įvairių terminų atpirkimo sandorių palūkanų normų vektorius. Kiekvienos finansinės priemonės atveju vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra atpirkimo sandorių palūkanų normų skirtingų terminų, kurie taikomi kaip kintamieji pagal šiai finansinei priemonei įstaigos taikomą kainodaros modelį.

Finansinės priemonės jautrumą nuosavybės vertybinių popierių rizikos veiksniui įstaigos apskaičiuoja kaip finansinės priemonės vertės pokytį pagal savo kainodaros modelį, įvykus 1 bazinio punkto pokyčiui kiekvienoje iš vektoriaus sudedamųjų dalių. Įstaigos užskaito to paties nuosavybės vertybinio popieriaus jautrumą atpirkimo sandorių palūkanų normos rizikos veiksniui, neatsižvelgdamos į kiekvieno vektoriaus sudedamųjų dalių skaičių.

3.  
Pasirinkimo sandoriams su nuosavybės vertybiniams popieriams jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini nuosavybės vertybinių popierių vega rizikos veiksniai yra nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotinų sandorių kainų numanomas kintamumas, pagal atitinkamų pasirinkimo sandorių, kuriems taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, terminus priskiriamas prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų. Nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normoms nuosavų lėšų reikalavimai vega rizikai padengti netaikomi.
4.  
Pasirinkimo sandoriams su nuosavybės vertybiniams popieriams jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini nuosavybės vertybinių popierių kreivumo rizikos veiksniai yra visos nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotinų sandorių kainos, neatsižvelgiant į atitinkamų pasirinkimo sandorių terminą. Nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normoms nuosavų lėšų reikalavimai kreivumo rizikai padengti netaikomi.

325p straipsnis

Biržos prekių kainos rizikos veiksniai

1.  
Visų biržos prekių kainos rizikos veiksnių grupės yra 6 skirsnyje nurodytos sektorinės grupės.
2.  
Biržos prekių kainai jautrioms finansinėms priemonėms įstaigų taikytini biržos prekių kainos delta rizikos veiksniai yra kiekvienos biržos prekių rūšies biržos prekių neatidėliotinų sandorių visos kainos kiekvienu iš toliau nurodytų terminų: 0,25 metų, 0,5 metų, 1 metai, 2 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų, 15 metų, 20 metų, 30 metų. Dvi tos pačios rūšies ir to paties termino biržos prekių kainas įstaigos laiko tuo pačiu rizikos veiksniu tik tuo atveju, jei teisinės sąlygos dėl pristatymo vietos yra identiškos.
3.  
Pasirinkimo sandoriams su biržos prekių kainoms jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini biržos prekių kainos vega rizikos veiksniai yra kiekvienos biržos prekių rūšies biržos prekių kainos numanomas kintamumas, pagal atitinkamų pasirinkimo sandorių, kuriems taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, terminus priskiriamas prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų. Tam pačiam terminui priskirtą jautrumą tos pačios rūšies biržos prekių kainoms įstaigos laiko vienu bendru rizikos veiksniu ir užskaito.
4.  
Pasirinkimo sandoriams su biržos prekių kainoms jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini biržos prekių kainos kreivumo rizikos veiksniai yra vienas biržos prekių kainų su skirtingais kiekvienos biržos prekių rūšies terminais rinkinys, išreikštas kaip vektorius. Kiekvienos finansinės priemonės atveju vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra tų biržos prekių kainų, kurios taikomos kaip kintamieji pagal šiai finansinei priemonei įstaigos taikomą kainodaros modelį. Įstaigos neskirsto biržos prekių kainų pagal pristatymo vietą.

Finansinės priemonės jautrumas kiekvienam rizikos veiksniui, taikytam kreivumo rizikos formulėje, apskaičiuojamas kaip nurodyta 325g straipsnyje. Nustatydamos kreivumo riziką, įstaigos vektorius, kuriuos sudaro skirtingas sudedamųjų dalių skaičius, laiko tuo pačiu rizikos veiksniu, jei šie vektoriai atitinka tą pačią biržos prekių rūšį.

325q straipsnis

Užsienio valiutos kurso rizikos veiksniai

▼M12

1.  
Užsienio valiutos kursui jautrioms finansinėms priemonėms įstaigų taikytini užsienio valiutos kurso delta rizikos veiksniai yra valiutos, kuria denominuota finansinė priemonė, ir įstaigos ataskaitose nurodomos valiutos arba įstaigos bazinės valiutos, kai įstaiga pagal 7 dalį naudoja bazinę valiutą, visi dabartiniai rinkos kursai. Dėl kiekvienos valiutų poros nustatoma po vieną grupę, kurią sudaro vienas bendras rizikos veiksnys ir vienas bendras grynasis jautrumas.

▼M17

2.  
Pasirinkimo sandoriams su valiutos kursui jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini užsienio valiutos kurso vega rizikos veiksniai yra valiutų porų kursų numanomas kintamumas. Šis valiutų kursų numanomas kintamumas pagal atitinkamų pasirinkimo sandorių, kuriems taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, terminus priskiriamas prie šių terminų: 0,5  metų, 1 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų.

▼M12

3.  
Finansinėms priemonėms su pagrindinėmis pozicijomis, kurios yra jautrios užsienio valiutos kursui, įstaigų taikytini užsienio valiutos kurso kreivumo rizikos veiksniai yra 1 dalyje nurodyti užsienio valiutos kurso delta rizikos veiksniai.

▼M8

4.  
Nereikalaujama, kad įstaigos dėl visų užsienio valiutos kurso delta, vega ir kreivumo rizikos veiksnių skirtų šalies ir užsienio valiutos variantus.

▼M12

5.  
Jeigu užsienio valiutos kursas, kuris yra pagrindinė finansinės priemonės i, kuriai taikomi nuosavų lėšų reikalavimai kreivumo rizikai padengti, pozicija, nėra susijęs nei su įstaigos ataskaitose nurodoma valiuta, nei su įstaigos bazine valiuta, įstaiga gali 325g straipsnio 2 dalyje nurodytas atitinkamas sudedamąsias dalis ir, kur xk yra užsienio valiutos kurso tarp vienos iš dviejų pagrindinės pozicijos valiutų ir įstaigos ataskaitose nurodomos arba bazinės valiutos (priklausomai nuo to, kuri yra naudojama) rizikos veiksnys, padalyti iš 1,5.
6.  
Gavusi savo kompetentingos institucijos leidimą, įstaiga gali 325g straipsnio 2 dalyje nurodytas sudedamąsias dalis ir dalyti iš 1,5 ir tai daryti nuosekliai visų finansinių priemonių, kurios yra susijusios su užsienio valiuta ir kurioms taikomi nuosavų lėšų reikalavimai kreivumo rizikai padengti, užsienio valiutos kurso rizikos veiksnių atžvilgiu, jeigu visi į skaičiavimą įtraukti užsienio valiutos kurso rizikos veiksniai, pagrįsti įstaigos ataskaitose nurodoma valiuta arba įstaigos bazine valiuta, priklausomai nuo atvejo, pakeičiami tuo pat metu.
7.  

Nukrypstant nuo 1 ir 3 dalių, gavusi savo kompetentingos institucijos leidimą, įstaiga gali vietoje ataskaitose nurodomos valiutos naudoti kitą valiutą (bazinę valiutą) visuose dabartiniuose rinkos kursuose išreikšdama užsienio valiutos kurso delta ir kreivumo rizikos veiksnius, jeigu įvykdo visas šias sąlygas:

a) 

įstaiga naudoja tik vieną bazinę valiutą;

b) 

įstaiga taiko bazinę valiutą nuosekliai visoms prekybos knygos ir ne prekybos knygos pozicijoms;

c) 

įstaiga savo kompetentingai institucijai pakankamai įrodė, kad:

i) 

naudojant pasirinktą bazinę valiutą, įstaigos pozicijų, kurioms būdinga užsienio valiutos kurso rizika, rizika yra tinkamai parodoma;

ii) 

bazinės valiutos pasirinkimas dera su tuo, kaip įstaiga valdo užsienio valiutos kurso riziką savo organizacijos viduje;

iii) 

pagrindinis bazinės valiutos pasirinkimo motyvas nėra siekis sumažinti įstaigos nuosavų lėšų reikalavimus;

d) 

įstaiga atsižvelgia į ataskaitose nurodomos ir bazinės valiutos keitimo riziką.

Įstaiga, kuriai leista naudoti bazinę valiutą taip, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, konvertuoja apskaičiuotus nuosavų lėšų reikalavimus užsienio valiutos kurso rizikai padengti į ataskaitose nurodomą valiutą pagal galiojantį bazinės valiutos ir ataskaitose nurodomos valiutos dabartinį rinkos kursą.

▼M8

2 poskirsnis

Jautrumo apibrėžtys

325r straipsnis

Jautrumas delta rizikai

1.  

Jautrumą delta bendrosios palūkanų normos rizikai įstaigos apskaičiuoja taip:

a) 

jautrumas rizikos veiksniams, kuriuos sudaro nerizikingos palūkanų normos, apskaičiuojamas taip:

čia:

=

jautrumas rizikos veiksniams, kuriuos sudaro nerizikingos palūkanų normos;

rkt

=

termino t nerizikingos kreivės k norma;

Vi (.)

=

finansinės priemonės i kainodaros funkcija ir

x,y

=

kiti nei rkt kainodaros funkcijos Vi rizikos veiksniai;

b) 

jautrumas rizikos veiksniams, kuriuos sudaro infliacijos rizika ir skirtingų valiutų bazė, apskaičiuojamas taip:

čia:

=

jautrumas rizikos veiksniams, kuriuos sudaro infliacijos rizika ir skirtingų valiutų bazė;

=

m sudedamųjų dalių, atitinkančių konkrečios valiutos teorinės infliacijos kreivę arba skirtingų valiutų bazės kreivę j, vektorius, kai m yra taikant finansinės priemonės i kainodaros modelį taikomų su infliacija arba skirtingomis valiutomis susijusių kintamųjų skaičius;

=

matmens vieneto matrica (1 × m);

Vi (.)

=

finansinės priemonės i kainodaros funkcija ir

y, z

=

kiti kainodaros modelio kintamieji.

2.  

Visų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, jautrumą delta kredito maržos rizikai įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

=

visų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, jautrumas delta kredito maržos rizikai;

cskt

=

emitento j kredito maržos normos vertė suėjus terminui t;

Vi (.)

=

finansinės priemonės i kainodaros funkcija ir

x,y

=

kiti nei cskt kainodaros funkcijos Vi rizikos veiksniai.

3.  

Jautrumą delta nuosavybės vertybinių popierių rizikai įstaigos apskaičiuoja taip:

a) 

jautrumas rizikos veiksniams, kuriuos sudaro nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotinų sandorių kainos, apskaičiuojamas taip:

čia:

sk

=

jautrumas rizikos veiksniams, kuriuos sudaro nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotinų sandorių kainos;

k

=

konkretus nuosavybės vertybinis popierius;

EQk

=

šio nuosavybės vertybinio popieriaus neatidėliotino sandorio kainos vertė;

Vi (.)

=

finansinės priemonės i kainodaros funkcija ir

x,y

=

kiti nei EQk kainodaros funkcijos Vi rizikos veiksniai;

b) 

jautrumas rizikos veiksniams, kuriuos sudaro nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normos, apskaičiuojamas taip:

čia:

=

jautrumas rizikos veiksniams, kuriuos sudaro nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normos;

k

=

indeksas, žymintis nuosavybės vertybinį popierių;

=

m sudedamųjų dalių vektorius, atitinkantis konkretaus nuosavybės vertybinio popieriaus k atpirkimo sandorio termino struktūrą, kai m lygus atpirkimo sandorių palūkanų normų, atitinkančių įvairius pagal finansinės priemonės i kainodaros modelį taikomus terminus, skaičiui;

=

matmens vieneto matrica (1 · m);

Vi (.)

=

finansinės priemonės i kainodaros funkcija ir

y,z

=

kiti nei
kainodaros funkcijos Vi rizikos veiksniai;

4.  

Jautrumą delta biržos prekių kainos rizikai kiekvienam rizikos veiksniui k įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

sk

=

jautrumas delta biržos prekių kainos rizikai;

k

=

konkretus biržos prekių kainos rizikos veiksnys;

CTYk

=

rizikos veiksnio k vertė;

▼C8

Vi (.)

=

finansinės priemonės i kainodaros funkcija ir

▼M8

y, z

=

kiti nei CTYk finansinės priemonės i kainodaros modelio rizikos veiksniai.

5.  

Jautrumą delta užsienio valiutos kurso rizikai kiekvienam užsienio valiutos kurso rizikos veiksniui k įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

sk

=

jautrumas delta užsienio valiutos kurso rizikai;

k

=

konkretus užsienio valiutos kurso rizikos veiksnys;

FXk

=

rizikos veiksnio vertė;

▼C8

Vi (.)

=

finansinės priemonės i kainodaros funkcija ir

▼M8

y, z

=

kiti nei FXk finansinės priemonės i kainodaros modelio rizikos veiksniai.

325s straipsnis

Jautrumas vega rizikai

1.  

Pasirinkimo sandorio jautrumą vega rizikai konkrečiam rizikos veiksniui k įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

sk

=

pasirinkimo sandorio jautrumas vega rizikai;

k

=

konkretus vega rizikos veiksnys, kurį sudaro numanomas kintamumas;

volk

=

to rizikos veiksnio vertė, kuri turėtų būti išreiškiama procentine dalimi ir

x,y

=

kiti nei volk kainodaros funkcijos Vi rizikos veiksniai.

2.  
Rizikos klasių, kuriose vega rizikos veiksniai turi termino matmenį, bet kuriose rizikos veiksnių priskyrimo taisyklės netaikomos, nes pasirinkimo sandorių terminas nėra nustatytas, atveju įstaigos tuos rizikos veiksnius priskiria ilgiausiam nurodytam terminui. Tiems pasirinkimo sandoriams taikomas likutinės rizikos papildomas mokestis.
3.  
Pasirinkimo sandorių be nustatytos vykdymo arba maksimalios kainos ir pasirinkimo sandorių su nustatytomis keliomis vykdymo arba maksimaliomis kainomis atveju įstaigos vykdymo kainoms ir terminams taiko tokį priskyrimą, kokį įstaiga taiko viduje nustatydama pasirinkimo sandorio kainą. Tiems pasirinkimo sandoriams taip pat taikomas likutinės rizikos papildomas mokestis.
4.  
Įstaigos neskaičiuoja į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį įtrauktų pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų vega rizikos, kaip nurodyta 325 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse, kurių numanomas kintamumas nenustatytas. Tų pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų nuosavų lėšų reikalavimai delta ir kreivumo rizikai padengti yra apskaičiuojami.

325t straipsnis

Jautrumo apskaičiavimo reikalavimai

1.  
Naudodamos šiame poskirsnyje nurodytas formules, įstaigos išveda jautrumą iš įstaigos kainodaros modelių, kurių pagrindu vyresniajai vadovybei pranešama apie pelną ir nuostolius.

▼M17

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaiga, kuriai buvo suteiktas leidimas taikyti 1b skyriuje nustatytą alternatyvų vidaus modelių metodą, laikydamasi 325 straipsnio 3 dalies apskaičiavimo ir informacijos teikimo reikalavimų, jautrumo apskaičiavimui pagal šį skyrių naudotų savo vidaus modelių metodo rizikos vertinimo sistemos kainodaros funkcijas.

▼M8

2.  
Apskaičiuodamos finansinių priemonių su šalutinėmis aplinkybėmis jautrumą delta rizikai, kaip nurodyta 325e straipsnio 2 dalies a punkte, įstaigos gali daryti prielaidą, kad numanomo kintamumo rizikos veiksniai išlieka pastovūs.
3.  

Apskaičiuojant finansinių priemonių su šalutinėmis aplinkybėmis jautrumą vega rizikai, kaip nurodyta 325e straipsnio 2 dalies b punkte, taikomi šie reikalavimai:

a) 

bendrosios palūkanų normos rizikos ir kredito maržos rizikos atveju įstaigos daro prielaidą, kad kiekvienos valiutos atveju kintamumo rizikos veiksnių, kuriems apskaičiuojama vega rizika, pagrindinių priemonių skirstinys toms finansinėms priemonėms naudojamuose kainodaros modeliuose yra logaritminis normalusis arba normalusis;

b) 

nuosavybės vertybinių popierių rizikos, biržos prekių kainos rizikos ir valiutų kursų rizikos atveju įstaigos daro prielaidą, kad kintamumo rizikos veiksnių, kuriems apskaičiuojama vega rizika, pagrindinių priemonių skirstinys toms finansinėms priemonėms naudojamuose kainodaros modeliuose yra logaritminis normalusis.

4.  
Įstaigos apskaičiuoja visą jautrumą, išskyrus jautrumą kredito vertinimo koregavimams.
5.  

Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentingoms institucijoms suteikus leidimą, apskaičiuodama prekybos knygos pozicijos nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį skyrių įstaiga gali naudoti alternatyvias jautrumo delta rizikai apibrėžtis, jei įstaiga atitinka visas šias sąlygas:

▼M17

a) 

tos alternatyvios apibrėžtys yra naudojamos vidaus rizikos valdymo tikslais arba tuomet, kai įstaigos nepriklausomas rizikos kontrolės padalinys praneša vyresniajai vadovybei apie pelną ir nuostolius;

▼M8

b) 

įstaiga įrodo, kad tos alternatyvios apibrėžtys yra tinkamesnės atitinkamam pozicijos jautrumui nustatyti nei šiame poskirsnyje išdėstytos formulės ir kad taip nustatomas jautrumas iš esmės nesiskiria nuo tų formulių.

6.  

Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentingoms institucijoms suteikus leidimą, apskaičiuodama prekybos knygos pozicijos nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį skyrių įstaiga gali apskaičiuoti vega jautrumą remdamasi alternatyvių jautrumo apibrėžčių linijine transformacija, jei įstaiga atitinka abi šias sąlygas:

▼M17

a) 

tos alternatyvios apibrėžtys yra naudojamos vidaus rizikos valdymo tikslais arba tuomet, kai įstaigos nepriklausomas rizikos kontrolės padalinys praneša vyresniajai vadovybei apie pelną ir nuostolius;

b) 

įstaiga įrodo, kad tos alternatyvios apibrėžtys yra tinkamesnės pozicijos jautrumui nustatyti nei šiame poskirsnyje išdėstytos formulės, kad pirmoje pastraipoje nurodyta linijinė transformacija atspindi jautrumą vega rizikai ir kad taip nustatytas jautrumas iš esmės nesiskiria nuo jautrumo, nustatyto taikant tas formules.

▼M8

4 skirsnis

Likutinės rizikos papildomas mokestis

325u straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimai likutinei rizikai padengti

1.  
Be 2 skirsnyje nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti, įstaigos pagal šį straipsnį taiko papildomus nuosavų lėšų reikalavimus finansinėms priemonėms, kurioms kyla likutinė rizika.
2.  

Laikoma, kad finansinėms priemonėms likutinė rizika kyla, jei jos atitinka kurią nors iš šių sąlygų:

a) 

finansinė priemonė yra susieta su egzotine pagrindine pozicija, kuri šio skyriaus tikslais yra prekybos knygos finansinė priemonė, susieta su pagrindine pozicija, nepatenkančia į delta, vega arba kreivumo rizikos vertinimo pagal 2 skirsnyje nustatytą jautrumu grindžiamą metodą arba 5 skirsnyje nustatyto nuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti taikymo sritį;

b) 

finansinė priemonė yra priemonė, kuria prisiimama kita likutinė rizika ir kuri šio straipsnio tikslais yra bet kuri iš šių priemonių:

i) 

finansinės priemonės, kurioms taikomi nuosavų lėšų reikalavimai vega ir kreivumo rizikai padengti pagal 2 skirsnyje nustatytą jautrumu grindžiamą metodą ir dėl kurių atsiranda atsiskaitymai, kurių negalima atkartoti kaip paprasčiausių pasirinkimo sandorių baigtinio linijinio derinio su viena pagrindine nuosavybės vertybinių popierių kaina, biržos prekių kaina, valiutos keitimo kursu, obligacijų kaina, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio kaina arba palūkanų normų apsikeitimo sandoriu;

ii) 

finansinės priemonės, kurios yra į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį įtrauktos pozicijos, kaip nurodyta 325 straipsnio 6 dalyje; į apsidraudimą, įtrauktą į tą alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, kaip nurodyta 325 straipsnio 8 dalyje, neatsižvelgiama.

3.  

1 dalyje nurodytus papildomus nuosavų lėšų reikalavimus įstaigos apskaičiuoja kaip 2 dalyje nurodytų finansinių priemonių bendrųjų tariamųjų sumų sumą, padaugintą iš šių rizikos koeficientų:

a) 

2 dalies a punkte nurodytų finansinių priemonių atveju – 1,0 %;

b) 

2 dalies b punkte nurodytų finansinių priemonių atveju – 0,1 %.

4.  

Nukrypstant nuo 1 dalies, nuosavų lėšų reikalavimo likutinei rizikai padengti įstaiga netaiko finansinei priemonei, kuri atitinka kurią nors iš šių sąlygų:

a) 

finansinė priemonė yra įtraukta į pripažintos biržos sąrašą;

b) 

finansinė priemonė atitinka pagrindinės sandorio šalies atliekamos tarpuskaitos reikalavimus pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012;

c) 

finansinė priemonė visiškai padengia prekybos knygos kitos pozicijos rinkos riziką – šiuo atveju šioms dviem identiškoms prekybos knygos pozicijoms nuosavų lėšų reikalavimas likutinei rizikai padengti netaikomas.

▼M17

4a.  
Nukrypstant nuo 1 dalies, iki 2032 m. gruodžio 31 d. įstaiga netaiko nuosavų lėšų reikalavimo likutinei rizikai padengti priemonėms, kuriomis siekiama tik apdrausti prekybos knygos pozicijų, dėl kurių atsiranda nuosavų lėšų reikalavimas likutinei rizikai padengti ir kurioms kyla tos pačios rūšies likutinė rizika, kaip ir pozicijoms, kurias jos draudžia, rinkos riziką.

Kompetentinga institucija suteikia leidimą taikyti pirmoje pastraipoje nurodytą tvarką, jei įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu bet kuriuo metu gali įrodyti, kad priemonės atitinka kriterijus, pagal kuriuos jos gali būti laikomos apsidraudimo pozicijomis.

Įstaiga praneša kompetentingai institucijai nuosavų lėšų reikalavimų likutinei rizikai padengti apskaičiavimo rezultatus dėl visų priemonių, kurių atžvilgiu taikoma pirmoje pastraipoje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata.

▼M8

5.  
2 dalies tikslais EBI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nustato, kas yra egzotinė pagrindinė pozicija ir kurioms finansinėms priemonėms prisiimama likutinė rizika, projektus.

Rengdama tuos techninių reguliavimo standartų projektus EBI išnagrinėja, ar egzotinėmis pagrindinėmis pozicijomis turėtų būti laikoma ilgaamžiškumo rizika, orai, stichinės nelaimės ir būsimas patirtinas kintamumas;

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼M17

6.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato kriterijus, kuriuos įstaigos turi taikyti nustatydamos pozicijas, kurioms gali būti taikoma 4a dalyje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata. Tie kriterijai apima bent toje dalyje nurodytų priemonių pobūdį, suderintų pozicijų grynąjį pelną ir nuostolius, suderintų pozicijų jautrumą ir riziką, kuri suderintose pozicijose liko neapdrausta, visų pirma atsižvelgiant į galimybę, kad pradinė pozicija gali būti apdrausta daline suma.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

7.  
Ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 31 d. EBI Komisijai pateikia ataskaitą dėl 4a dalyje nurodytos tvarkos taikymo poveikio. Remdamasi tos ataskaitos rezultatais Komisija, kai tikslinga, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl toje dalyje nurodytos tvarkos taikymo pratęsimo.

▼M8

5 skirsnis

Nuosavų lėšų reikalavimai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti

325v straipsnis

Apibrėžtys ir bendrosios nuostatos

1.  

Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

trumpoji pozicija – pozicija, susidaranti, kai dėl emitento arba emitentų grupės įsipareigojimų neįvykdymo įstaiga gauna pelno, neatsižvelgiant į finansinės priemonės arba sandorio, dėl kurių atsiranda pozicija, rūšį;

b)

ilgoji pozicija – pozicija, susidaranti, kai dėl emitento arba emitentų grupės įsipareigojimų neįvykdymo įstaiga patiria nuostolių, neatsižvelgiant į finansinės priemonės arba sandorio, dėl kurių atsiranda pozicija, rūšį;

c)

bendroji staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos (bendroji JTD, angl. jump to default) suma – nustatytas konkrečios pozicijos nuostolių arba pelno, kurie (-is) atsirastų dėl įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo, dydis;

d)

grynoji staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos (grynoji JTD) suma – nustatytas nuostolių arba pelno, kuriuos (-į) įstaiga patirtų dėl įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo užskaičius bendrąsias JTD sumas, dydis;

e)

nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo (angl. loss given default) arba LGD – įsipareigojančiojo asmens išleistos finansinės priemonės nuostolis dėl šio įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo, išreikštas finansinės priemonės tariamosios sumos dalimi;

f)

įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientas – procentinė dalis, atitinkanti nustatytą kiekvieno įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę pagal šio įsipareigojančiojo asmens kreditingumą.

2.  
Nuosavų lėšų reikalavimai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti taikomi skolos ir nuosavybės finansinėms priemonėms, išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių pagrindinės finansinės priemonės yra tos finansinės priemonės, ir išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių atsiskaitymui arba tikrosioms vertėms daro poveikį įsipareigojančiojo asmens, kuris nėra pačios išvestinės finansinės priemonės sandorio šalis, įsipareigojimų neįvykdymas. Reikalavimus įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti kiekvienos iš toliau išvardytų finansinių priemonių rūšių atveju įstaigos apskaičiuoja atskirai: pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį neįtraukto pakeitimo vertybiniais popieriais ir į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį įtraukto pakeitimo vertybiniais popieriais. Įstaigoms taikomi galutiniai nuosavų lėšų reikalavimai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti yra tų trijų sudedamųjų dalių suma.

▼M17

3.  
Parduodamų pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kredito ir su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių atveju JTD sumos pagal atskiras sudedamąsias dalis nustatomos taikant skaidrumo metodą.

▼M8

1 poskirsnis

Pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nuosavų lėšų reikalavimai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti

325w straipsnis

Bendrosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos

1.  

Skolos finansinių priemonių kiekvienos ilgosios pozicijos bendrąsias JTD sumas įstaigos apskaičiuoja taip:

JTDlong = max {LGD Vnotional + P&Llong + Adjustmentlong; 0}
čia:

JTDlong

=

ilgosios pozicijos bendroji JTD suma;

▼C8

Vnotional

=

finansinės priemonės, iš kurios atsiranda pozicija, tariamoji suma;

P&Llong

=

terminas, kuriuo atliekamas koregavimas dėl pelno ar nuostolių, į kuriuos įstaiga jau yra atsižvelgusi dėl finansinės priemonės, dėl kurios atsiranda ilgoji pozicija, tikrosios vertės pokyčių; pelnas į formulę įtraukiamas su teigiamu ženklu, o nuostoliai į formulę įtraukiami su neigiamu ženklu, ir

Adjustmentlong

=

kai finansinė priemonė, dėl kurios atsiranda pozicija, yra išvestinė finansinė priemonė, suma, kuria dėl išvestinės finansinės priemonės struktūros įstaigos nuostoliai įsipareigojimų neįvykdymo atveju padidėtų arba sumažėtų, atsižvelgiant į visus pagrindinės finansinės priemonės nuostolius; padidėjimas į formulę įtraukiamas su teigiamu ženklu, o sumažėjimas – su neigiamu ženklu.

▼M8

2.  

Skolos finansinių priemonių kiekvienos trumposios pozicijos bendrąsias JTD sumas įstaigos apskaičiuoja taip:

JTDshort = min {LGD Vnotional + P&Lshort + Adjustmentshort; 0}
čia:

JTDshort

=

trumposios pozicijos bendroji JTD suma;

▼C8

Vnotional

=

finansinės priemonės, iš kurios atsiranda pozicija, tariamoji vertė, įtraukiama į formulę su neigiamu ženklu;

P&Lshort

=

terminas, kuriuo atliekamas koregavimas dėl pelno ar nuostolių, į kuriuos įstaiga jau yra atsižvelgusi dėl finansinės priemonės, dėl kurios atsiranda trumpoji pozicija, tikrosios vertės pokyčių; pelnas į formulę įtraukiamas su teigiamu, o nuostoliai – su neigiamu ženklu, ir

Adjustmentshort

=

kai finansinė priemonė, dėl kurios atsiranda pozicija, yra išvestinė finansinė priemonė, suma, kuria dėl išvestinės finansinės priemonės struktūros įstaigos pelnas įsipareigojimų neįvykdymo atveju padidėtų arba sumažėtų, atsižvelgiant į visus pagrindinės finansinės priemonės nuostolius. Sumažėjimas į formulę įtraukiamas su teigiamu, o padidėjimas – su neigiamu ženklu.

▼M8

3.  

Atliekant 1 ir 2 dalyse nurodytus skaičiavimus įstaigų taikytinas skolos finansinių priemonių LGD yra toks:

a) 

didesnio prioriteto neturinčių skolos finansinių priemonių pozicijoms priskiriamas 100 % LGD;

b) 

didesnio prioriteto skolos finansinių priemonių pozicijoms priskiriamas 75 % LGD;

c) 

129 straipsnyje nurodytoms padengtų obligacijų pozicijoms priskiriamas 25 % LGD.

▼C8

4.  

Atliekant 1 ir 2 dalyse nurodytus skaičiavimus nustatomos tokios tariamosios sumos:

a) 

jei tai obligacija, tariamoji suma yra obligacijos nominalioji vertė;

b) 

jei tai parduotas pasirinkimas pirkti obligacijas, tariamoji suma yra pasirinkimo tariamoji suma; jei tai nupirktas pasirinkimas pirkti obligacijas, nominalioji vertė lygi 0.

5.  

Nuosavybės finansinių priemonių pozicijų bendrąsias JTD sumas įstaigos apskaičiuoja taip:

JTDlong = max {LGD · Vnotional + P&Llong + Adjustmentlong; 0}
JTDshort = min {LGD · Vnotional + P&Lshort + Adjustmentshort; 0}

čia:

JTDlong

=

ilgosios pozicijos bendroji JTD suma;

Vnotional

=

finansinės priemonės, iš kurios atsiranda pozicija, tariamoji suma; tariamoji suma yra piniginės nuosavo kapitalo priemonės tikroji vertė;

JTDshort formulė

=

finansinės priemonės tariamoji suma į formulę įtraukiama su neigiamu ženklu;

P&Llong

=

terminas, kuriuo atliekamas koregavimas dėl pelno ar nuostolių, į kuriuos įstaiga jau yra atsižvelgusi dėl finansinės priemonės, dėl kurios atsiranda ilgoji pozicija, tikrosios vertės pokyčių; pelnas į formulę įtraukiamas su teigiamu ženklu, o nuostoliai į formulę įtraukiami su neigiamu ženklu, ir

Adjustmentlong

=

suma, kuria dėl išvestinės finansinės priemonės struktūros įstaigos nuostoliai įsipareigojimų neįvykdymo atveju padidėtų arba sumažėtų, atsižvelgiant į visus pagrindinės finansinės priemonės nuostolius; padidėjimas į formulę įtraukiamas su teigiamu ženklu, o sumažėjimas – su neigiamu ženklu;

JTDshort

=

trumposios pozicijos bendroji JTD suma;

P&Lshort

=

terminas, kuriuo atliekamas koregavimas dėl pelno ar nuostolių, į kuriuos įstaiga jau yra atsižvelgusi dėl finansinės priemonės, dėl kurios atsiranda trumpoji pozicija, tikrosios vertės pokyčių; pelnas į formulę įtraukiamas su teigiamu ženklu, o nuostoliai įtraukiami į formulę su neigiamu ženklu, ir

Adjustmentshort

=

suma, kuria dėl išvestinės finansinės priemonės struktūros įstaigos pelnas įsipareigojimų neįvykdymo atveju padidėtų arba sumažėtų, atsižvelgiant į visus pagrindinės finansinės priemonės nuostolius. Sumažėjimas į formulę įtraukiamas su teigiamu ženklu, o padidėjimas – su neigiamu ženklu.

▼M8

6.  
5 dalyje nustatyto skaičiavimo tikslais įstaigos nuosavybės finansinėms priemonėms priskiria 100 % LGD.
7.  
Įsipareigojimų neįvykdymo rizikos pozicijų, atsirandančių dėl išvestinių finansinių priemonių, kurių atsiskaitymai įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo atveju nėra susiję su šio įsipareigojančiojo asmens išleistos konkrečios finansinės priemonės tariamąja suma arba su įsipareigojančiojo asmens LGD arba šio įsipareigojančiojo asmens išleista finansine priemone, bendrosioms JTD sumoms apskaičiuoti įstaigos taiko alternatyvią metodiką.
8.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

▼C8

a) 

kaip įstaigos, pagal šį straipsnį apskaičiuodamos įvairių rūšių finansinių priemonių JTD sumas, turi nustatyti P&Llong, P&Lshort, Adjustmentlong ir Adjustmentshort sudedamąsias dalis;

▼M8

b) 

kokią alternatyvią metodiką įstaigos turi taikyti 7 dalyje nurodytoms bendrosioms JTD sumoms apskaičiuoti;

c) 

kitų nei 4 dalies a ir b punktuose nurodytų finansinių priemonių tariamąsias sumas.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

325x straipsnis

Grynosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos

1.  
Grynąsias JTD sumas įstaigos apskaičiuoja užskaitydamos trumpųjų pozicijų ir ilgųjų pozicijų bendrąsias JTD sumas. Užskaityti galima tik to paties įsipareigojančiojo asmens pozicijas, kai trumpųjų pozicijų prioritetas yra toks pat kaip ilgųjų pozicijų prioritetas arba už jį mažesnis.
2.  

Užskaitymas turi būti visiškas arba dalinis, atsižvelgiant į užskaitomų pozicijų terminus:

a) 

užskaitymas turi būti visiškas, jei visų užskaitomų pozicijų terminai yra vieni metai arba ilgesni;

b) 

užskaitymas turi būti dalinis, jei bent vienos iš užskaitomų pozicijų terminas yra trumpesnis nei vieni metai – šiuo atveju kiekvienos trumpesnio nei vieni metai termino pozicijos JTD sumos dydis padauginamas iš pozicijos termino ir vienų metų santykio.

3.  
Kai užskaityti neįmanoma, bendrosios JTD sumos yra lygios grynosioms JTD sumoms, jei pozicijų terminai yra vieni metai arba ilgesni. Apskaičiuojant grynąsias JTD sumas trumpesnio nei vieni metai termino bendrosios JTD sumos padauginamos iš pozicijos termino ir vienų metų santykio, taikant trijų mėnesių apatinę ribą.
4.  
2 ir 3 dalių tikslais atsižvelgiama veikiau ne į išvestinių finansinių priemonių sutarčių pagrindinių finansinių priemonių, bet į tų sutarčių terminus. Likvidžių nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms įstaigos savo nuožiūra priskiria vienų metų arba trijų mėnesių terminą.

▼M17

5.  
Kai pagal išvestinių finansinių priemonių pozicijos, kurios pagrindinė priemonė yra skolos arba nuosavybės vertybinių popierių piniginė priemonė ir kuri yra apdrausta ta skolos arba nuosavybės vertybinių popierių pinigine priemone, sutartines arba teisines sąlygas įstaigai leidžiama uždaryti abi tos pozicijos dalis pasibaigus pirmajam iš abiejų dalių terminų, kai nėra pagrindinės priemonės įsipareigojimų neįvykdymo rizikos, suderintos pozicijos grynoji galimos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos suma nustatoma lygi nuliui.

▼M8

325y straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiavimas

1.  

Grynosios JTD sumos, neatsižvelgiant į sandorio šalies rūšį, dauginamos iš įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientų, kurie atitinka jų kredito kokybę, kaip nurodyta 2 lentelėje:



2 lentelė

Kredito kokybės kategorija

Įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientas

1 kredito kokybės žingsnis

0,5 %

2 kredito kokybės žingsnis

3 %

3 kredito kokybės žingsnis

6 %

4 kredito kokybės žingsnis

15 %

5 kredito kokybės žingsnis

30 %

6 kredito kokybės žingsnis

50 %

Nereitinguota

15 %

Neįvykdyta

100 %

2.  
Pozicijų, kurioms, taikant standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą pagal II antraštinės dalies 2 skyrių, būtų taikomas 0 % rizikos koeficientas, nuosavų lėšų reikalavimams, skirtiems įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, taikomas 0 % įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientas.
3.  
Svertinė grynoji JTD priskiriama šioms grupėms: įmonės, vyriausybės ir vietos valdžia / savivaldybės.
4.  

Svertinės grynosios JTD sumos kiekvienoje grupėje susumuojamos pagal šią formulę:

čia:

DRCb

=

grupės b nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti;

i

=

indeksas, žymintis grupei b priklausančią finansinę priemonę;

RWi

=

rizikos koeficientas ir

WtS

=

santykis, kuriuo pripažįstama nauda grupės apsidraudimo sandoriams, apskaičiuojamas taip:

Apskaičiuojant DRCb ir WtS sumuojamos grupei priklausančios visos ilgosios ir trumposios pozicijos, neatsižvelgiant į kredito kokybės žingsnį, prie kurio šios pozicijos priskirtos, – taip nustatomi grupei būdingi nuosavų lėšų reikalavimai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti.

5.  
Galutinis pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiuojamas tiesiog susumuojant grupės lygmens nuosavų lėšų reikalavimus.

▼M17

6.  
Šio straipsnio tikslais pozicijai priskiriama kredito kokybės kategorija, atitinkanti kredito kokybės kategoriją, kuriai ji būtų priskirta pagal II antraštinės dalies 2 skyriuje nustatytą standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą.

▼M8

2 poskirsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais, neįtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, nuosavų lėšų reikalavimai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti

325z straipsnis

Staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos

1.  
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų bendrosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos yra jų rinkos vertė arba, jeigu rinkos vertė nežinoma, jų tikroji vertė, nustatoma pagal taikytiną apskaitos sistemą.
2.  
Grynosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos nustatomos užskaitant ilgųjų pozicijų bendrąsias staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumas ir trumpųjų pozicijų bendrąsias staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumas. Užskaityti galima tik tam pačiam segmentui priklausančias tos pačios pagrindinio turto grupės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas. Neleidžiama užskaityti skirtingų pagrindinio turto grupių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, net jei priskyrimo ir atskyrimo ribos yra tos pačios.
3.  
Jei, išskaidant arba sujungiant esamas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, galima visiškai atkartoti kitas esamas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, išskyrus termino matmenį, užskaitymo tikslais vietoj esamų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų galima taikyti išskaidant arba sujungiant gautas pozicijas.
4.  
Jei išskaidant arba sujungiant esamas pagrindinių vertybinių popierių pozicijas galima visiškai atkartoti visą esamos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos segmento struktūrą, užskaitymo tikslais vietoj esamų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų galima taikyti išskaidant arba sujungiant gautas pozicijas. Taip naudojami pagrindiniai vertybiniai popieriai yra pašalinami iš įsipareigojimų neįvykdymo rizikos, susijusios su pozicijomis, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, vertinimo.
5.  
325x straipsnis taikomas tiek esamoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, tiek pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, naudojamoms pagal šio straipsnio 3 arba 4 dalį. Atitinkami terminai yra pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų terminai.

325aa straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais nuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiavimas

1.  
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grynosios JTD sumos dauginamos iš 8 % rizikos koeficiento, kuris taikomas atitinkamai į prekybos knygą neįtrauktai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, įskaitant paprastą, skaidrų ir standartizuotą pakeitimą vertybiniais popieriais, laikantis II antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnyje nustatytos metodų hierarchijos ir neatsižvelgiant į sandorio šalies rūšį.
2.  
Visiems segmentams taikomas vienų metų terminas, jei rizikos koeficientai apskaičiuojami pagal SEC-IRBA ir SEC-ERBA.
3.  
Atskirų piniginių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagal riziką įvertintos JTD sumos apribojamos pozicijos tikrąja verte.
4.  

Pagal riziką įvertintos grynosios JTD sumos priskiriamos šioms grupėms:

a) 

vienai visoms įmonėms bendrai grupei, neatsižvelgiant į regioną;

b) 

44 skirtingoms grupėms, atitinkančioms po vieną grupę vienam regionui dėl kiekvienos iš 11 antroje pastraipoje nustatytų turto klasių.

Pirmos dalies tikslais 11 turto klasių yra šios: turtu užtikrinti komerciniai vekseliai, paskolos automobiliams / automobilių išperkamoji nuoma, būsto hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai (RMBS), kredito kortelės, komercine hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai (CMBS), užstatu užtikrinti paskolos įsipareigojimai, įkeistu turtu užtikrintas skolos įsipareigojimas kvadratu, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), studentų paskolos, kitos mažmeninės pozicijos, kitos didmeninės pozicijos. Keturi regionai yra šie: Azija, Europa, Šiaurės Amerika ir likusi pasaulio dalis.

5.  
Priskirdamos pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją grupei, įstaigos remiasi rinkoje paprastai taikoma klasifikacija. Kiekvieną pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją įstaigos priskiria tik vienai iš 4 dalyje nurodytų grupių. Bet kuri pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kurios įstaiga negali priskirti turto klasės grupei arba regionui, atitinkamai priskiriama turto klasei „kitos mažmeninės pozicijos“ arba „kitos didmeninės pozicijos“ arba regionui „likusi pasaulio dalis“.
6.  
Svertinės grynosios JTD sumos kiekvienoje grupėje susumuojamos taip pat kaip pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, įsipareigojimų neįvykdymo rizikos atveju, taikant 325y straipsnio 4 dalyje pateiktą formulę, – taip nustatomas kiekvienos grupės nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti.
7.  
Galutinis pakeitimo vertybiniais popieriais, neįtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiuojamas tiesiog susumuojant grupės lygmens nuosavų lėšų reikalavimus.

3 poskirsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais, įtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, nuosavų lėšų reikalavimai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti

325ab straipsnis

Taikymo sritis

1.  
Į alternatyvaus koreliacinės prekybos portfelio nuosavų lėšų reikalavimus įtraukiama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, apsidraudimo įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Tas apsidraudimas pašalinamas iš įsipareigojimų neįvykdymo rizikos, susijusios su pozicijomis, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, skaičiavimų. Naudos dėl nuosavų lėšų reikalavimų įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, susijusių su pozicijomis, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, pakeitimo vertybiniais popieriais, neįtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, nuosavų lėšų reikalavimų įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti ir pakeitimo vertybiniais popieriais, įtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, nuosavų lėšų reikalavimų įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti diversifikacijos neturi būti.

▼M17 —————

▼M8

325ac straipsnis

Alternatyvaus koreliacinės prekybos portfelio staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos

1.  

Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a) 

išskaidymas taikant vertinimo modelį reiškia, kad pakeitimo vertybiniais popieriais vieno pavadinimo sudedamoji dalis vertinama kaip pakeitimo vertybiniais popieriais nesąlyginės vertės ir pakeitimo vertybiniais popieriais sąlyginės vertės skirtumas, darant prielaidą, kad vieno pavadinimo įsipareigojimų neįvykdymo LGD yra 100 %;

b) 

atkartojimas – atskirų pakeitimo vertybiniais popieriais indekso segmentų derinio derinimas siekiant atkartoti kitą tos pačios serijos indekso segmentą arba į segmentus nesuskirstytą indekso serijos poziciją;

c) 

išskaidymas – indekso atkartojimas pakeitimu vertybiniais popieriais, kurio grupės pagrindinės pozicijos yra tokios pat kaip indeksą sudarančios vieno pavadinimo pozicijos.

2.  
Alternatyvaus koreliacinės prekybos portfelio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, bendrosios JTD sumos yra jų rinkos vertė arba, jeigu rinkos vertė nežinoma, jų tikroji vertė, nustatoma pagal taikytiną apskaitos sistemą.
3.  

N-tojo įsipareigojimų neįvykdymo produktai vertinami kaip į segmentus suskirstyti produktai, taikant šias priskyrimo ir atskyrimo ribas:

a) 

priskyrimo riba = (N – 1) / visi pavadinimai;

b) 

atskyrimo riba = N / visi pavadinimai;

Čia „visi pavadinimai“ – visas pagrindiniame krepšelyje arba grupėje esančių pavadinimų skaičius.

4.  

Grynosios JTD sumos nustatomos užskaitant ilgųjų pozicijų bendrąsias JTD sumas ir trumpųjų pozicijų bendrąsias JTD sumas. Užskaityti galima tik pozicijas, kurios sutampa visais aspektais, išskyrus terminą. Užskaityti galima tik šiais atvejais:

a) 

indeksų, indeksų segmentų ir individualizuotų segmentų atveju galima užskaityti tos pačios indekso šeimos, serijos ir segmento skirtingų terminų pozicijas, laikantis 325x straipsnio nuostatų dėl pozicijų, kurių terminas yra trumpesnis nei vieni metai; ilgųjų ir trumpųjų pozicijų bendrosios JTD sumos, kurios visiškai atkartoja viena kitą, gali būti užskaitomos išskaidant į vieno pavadinimo lygiavertes pozicijas, taikant vertinimo modelį; tokiais atvejais išskaidžius gautų vieno pavadinimo lygiaverčių pozicijų bendrųjų JTD sumų suma yra lygi neišskaidytos pozicijos bendrajai JTD sumai;

b) 

užskaitymo išskaidant, kaip nurodyta a punkte, neleidžiama taikyti pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais ar išvestinėms priemonėms, susijusioms su pakeitimu vertybiniais popieriais;

c) 

indeksams ir indeksų segmentams galima taikyti užskaitymą atkartojant arba išskaidant tos pačios indekso šeimos, serijos ir segmento skirtingų terminų pozicijas; kai ilgosios ir trumposios pozicijos kitais atžvilgiais yra lygiavertės, išskyrus vieną likutinę sudedamąją dalį, užskaitymas leidžiamas, o grynoji JTD suma turi atitikti likutinę poziciją;

d) 

skirtingi tos pačios serijos indekso segmentai, skirtingos to paties indekso serijos ir skirtingos indekso šeimos negali būti tarpusavyje užskaitomi.

325ad straipsnis

Alternatyvaus koreliacinės prekybos portfelio nuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiavimas

▼M17

1.  

Grynosios JTD sumos dauginamos iš:

a) 

jei produktai nesuskirstyti į segmentus – įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientų, atitinkančių jų kredito kokybę, kaip nurodyta 325y straipsnio 1 ir 2 dalyse;

b) 

jei produktai suskirstyti į segmentus – įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientų, nurodytų 325aa straipsnio 1 dalyje.

▼M8

2.  
Pagal riziką įvertintos grynosios JTD sumos priskiriamos grupėms, atitinkančioms indeksą.
3.  

Svertinės grynosios JTD sumos kiekvienoje grupėje susumuojamos pagal šią formulę:

čia:

DRCb

=

grupės b nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti;

i

=

grupei b priklausanti finansinė priemonė ir

WtSACTP

=

santykis, kuriuo pripažįstama nauda grupės apsidraudimo sandoriams, apskaičiuojamas pagal 325y straipsnio 4 dalyje nustatytą WtS formulę, bet naudojant viso alternatyvaus koreliacinės prekybos portfelio ilgąsias ir trumpąsias pozicijas, o ne vien konkrečios grupės pozicijas.

4.  

Nuosavų lėšų reikalavimus alternatyvaus koreliacinės prekybos portfelio įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti įstaigos apskaičiuoja taikydamos šią formulę:

čia:

DRCACTP

=

nuosavų lėšų reikalavimas alternatyvaus koreliacinės prekybos portfelio įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti ir

DRCb

=

grupės b nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti.

6 skirsnis

Rizikos koeficientai ir koreliacijos

1 poskirsnis

Delta rizikos koeficientai ir koreliacijos

325ae straipsnis

Bendrosios palūkanų normos rizikos koeficientai

▼M12

1.  

Į 325bd straipsnio 7 dalies b punkte nurodytą likvidžiausių valiutų pakategorę neįtrauktų valiutų atveju jautrumo nerizikingos palūkanų normos rizikos veiksniams rizikos koeficientai yra:



3 lentelė

Grupė

Terminas

Rizikos koeficientas

1

0,25 metų

1,7 %

2

0,5 metų

1,7 %

3

1 metai

1,6 %

4

2 metai

1,3 %

5

3 metai

1,2 %

6

5 metai

1,1 %

7

10 metų

1,1 %

8

15 metų

1,1 %

9

20 metų

1,1 %

10

30 metų

1,1 %

2.  
Įstaigos taiko 1,6 % rizikos koeficientą visam infliacijos jautrumui ir skirtingų valiutų bazės rizikos veiksniams.

▼M17

3.  

Rizikos veiksnių rizikos koeficientai, pagrįsti į 325bd straipsnio 7 dalies b punkte nurodytą likvidžiausios valiutos pakategorę įtrauktomis valiutomis ir įstaigos nacionaline valiuta, yra šie:

a) 

nerizikingų palūkanų normų rizikos veiksnių atveju – šio straipsnio 1 dalies 3 lentelėje nurodyti rizikos koeficientai, padalyti iš ;

b) 

infliacijos rizikos veiksnio ir skirtingų valiutų bazės rizikos veiksnių atveju – šio straipsnio 2 dalyje nurodyti rizikos koeficientai, padalyti iš .

▼M8

325af straipsnis

Bendrosios palūkanų normos rizikos koreliacijos grupės viduje

1.  
Tos pačios grupės bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnių, kurie priskirti tam pačiam terminui, bet atitinka skirtingas kreives, dviejų svertinių jautrumų WSk ir WSl koreliacija ρkl yra 99,90 %.
2.  

Skirtingų terminų tos pačios grupės bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnių, atitinkančių tą pačią kreivę, dviejų svertinių jautrumų WSk ir WSl koreliacija nustatoma pagal šią formulę:

čia:

Tk (atitinkamaiTl)

=

su nerizikinga palūkanų norma susijęs terminas;

θ

=

3 %.

3.  
Skirtingų terminų tos pačios grupės bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnių, atitinkančių skirtingas kreives, dviejų svertinių jautrumų WSk ir WSl koreliacija ρkl yra lygi 2 dalyje nustatytam koreliacijos parametrui, padaugintam iš 99,90 %.
4.  
Bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnių bet kokio konkretaus svertinio jautrumo WSk ir infliacijos rizikos veiksnių bet kokio konkretaus svertinio jautrumo WSl koreliacija yra 40 %.
5.  
Nustatoma, kad skirtingų valiutų bazės rizikos veiksnių bet kokio konkretaus svertinio jautrumo WSk ir bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnių, įskaitant kitą skirtingų valiutų bazės rizikos veiksnį, bet kokio konkretaus svertinio jautrumo WSl koreliacija yra 0 %.

325ag straipsnis

Bendrosios palūkanų normos rizikos koreliacijos tarp grupių

1.  
Sumuojant skirtingų grupių rizikos veiksnius taikomas parametras γbc = 50 %.
2.  
Sumuojant valiuta grindžiamą palūkanų normos rizikos veiksnį, kaip nurodyta 325av straipsnio 3 dalyje, ir euru grindžiamą palūkanų normos rizikos veiksnį taikomas parametras γbc = 80 %.

325ah straipsnis

Kredito maržos rizikos (pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos) koeficientai

1.  

Kiekvienoje 4 lentelės grupėje visų terminų (0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų) jautrumo kredito maržos rizikos veiksniams pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, rizikos koeficientai turi būti vienodi.

▼M12



4 lentelė

Grupės numeris

Kredito kokybė

Sektorius

Rizikos koeficientas

1

Visos

Valstybių narių centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus

0,5 %

2

1–3 kredito kokybės žingsniai

Trečiosios valstybės centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus, 117 straipsnio 2 dalyje ar 118 straipsnyje nurodyti daugiašaliai plėtros bankai ir tarptautinės organizacijos

0,5 %

3

Regioninės arba vietos valdžios institucija ir viešojo sektoriaus subjektai

1,0 %

4

Finansų sektoriaus subjektai, įskaitant centrinės valdžios, regioninės arba vietos valdžios institucijos įsteigtas kredito įstaigas, ir skatinamųjų paskolų teikėjai

5,0 %

5

Pagrindinės medžiagos, energetika, pramonė, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas

3,0 %

6

Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla

3,0 %

7

Technologija, telekomunikacijos

2,0 %

8

Sveikatos priežiūra, komunalinės paslaugos, profesinė ir techninė veikla

1,5 %

9

 

Valstybėse narėse įsteigtų kredito įstaigų išleistos padengtos obligacijos

1,0 %

10

1 kredito kokybės žingsnis

Trečiųjų valstybių kredito įstaigų išleistos padengtos obligacijos

1,5 %

2–3 kredito kokybės žingsniai

2,5 %

11

4–6 kredito kokybės žingsniai ir nereitinguota kredito kokybė

Trečiosios valstybės centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus, 117 straipsnio 2 dalyje ar 118 straipsnyje nurodyti daugiašaliai plėtros bankai ir tarptautinės organizacijos

2 %

12

Regioninės arba vietos valdžios institucija ir viešojo sektoriaus subjektai

4,0 %

13

►M17  Finansų sektoriaus subjektai, įskaitant centrinės valdžios, regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijos įsteigtas kredito įstaigas, skatinamųjų paskolų teikėjus ir padengtąsias obligacijas ◄

12,0 %

14

Pagrindinės medžiagos, energetika, pramonė, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas

7,0 %

15

Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla

8,5 %

16

Technologija, telekomunikacijos

5,5 %

17

Sveikatos priežiūra, komunalinės paslaugos, profesinė ir techninė veikla

5,0 %

18

Kiti sektoriai

12,0 %

19

Į biržos sąrašus įtraukti kredito indeksai, kuriuose didžioji dalis individualių sudedamųjų dalių yra investicinio reitingo

1,5 %

20

Į biržos sąrašus įtraukti kredito indeksai, kuriuose didžioji dalis individualių sudedamųjų dalių yra ne investicinio reitingo arba nereitinguotos

5 %

▼M17

Šio straipsnio tikslais pozicijai priskiriama kredito kokybės kategorija, atitinkanti kredito kokybės kategoriją, kuriai ji būtų priskirta pagal II antraštinės dalies 2 skyriuje nustatytą standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą.

▼M8

2.  
Priskirdamos rizikos poziciją sektoriui, įstaigos remiasi paprastai rinkoje taikoma emitentų grupavimo pagal sektorių klasifikacija. Kiekvieną emitentą įstaigos priskiria tik vienai iš 4 lentelėje nurodytų sektorių grupių. Bet kurio emitento rizikos pozicijos, kurių įstaiga tokiu būdu negali priskirti sektoriui, priskiriamos 18 grupei, nurodytai 4 lentelėje.

▼M17

3.  
Nukrypstant nuo 2 dalies, įstaigos nereitinguotos padengtosios obligacijos rizikos poziciją gali priskirti 4 grupei, jeigu padengtąją obligaciją išleidusios įstaigos kredito kokybės žingsnis yra 1–3.

▼M8

325ai straipsnis

Kredito maržos rizikos pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, koreliacijos grupės viduje

▼C8

1.  

Koreliacijos parametras ρkl tarp tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo WSk ir Wl yra toks:

▼M8

ρkl = ρkl (name) · ρkl (tenor) · ρkl (basis)
kai:

▼M17

ρkl (name) lygus 1, jei abu jautrumo k ir l trajektorijų pavadinimai yra vienodi; jis lygus 35 %, jei abu jautrumo k ir l trajektorijų pavadinimai 325ah straipsnio 1 dalies 4 lentelėje yra 1–18 grupėse; kitu atveju jis lygus 80 %;

▼M8

ρkl (tenor) lygus 1, jei abi jautrumo k ir l trajektorijų viršūnės yra vienodos; kitu atveju jis lygus 65 %;
ρkl (basis) lygus 1, jei abiejų rūšių jautrumas yra susijęs su tomis pačiomis kreivėmis; kitu atveju jis lygus 99,90 %.
2.  

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti koreliacijos parametrai netaikomi 325ah straipsnio 1 dalyje pateikiamoje 4 lentelėje nurodytai 18 grupei. 18 grupės delta rizikos sumavimo formulės kapitalo reikalavimas yra lygus tai grupei priskirto grynojo svertinio jautrumo absoliučiųjų verčių sumai:

325aj straipsnis

Kredito maržos rizikos pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, koreliacijos tarp grupių

Sumuojant skirtingų grupių jautrumą taikomas koreliacijos parametras γbc yra toks:

γbc = γbc (rating) · γbc (sector)
čia:

▼M17

γbc (rating) yra lygus:
a) 

1, kai b ir c grupės yra 1–17 grupės ir abiejų grupių kredito kokybės kategorija yra ta pati (1–3 kredito kokybės žingsnis arba 4–6 kredito kokybės žingsnis); priešingu atveju jis lygus 50 %; atliekant tuos skaičiavimus laikoma, kad 1 grupės kredito kokybės kategorija yra ta pati kaip 1–3 kredito kokybės žingsnių grupių kategorija;

b) 

1, kai b arba c grupė yra 18 grupė;

c) 

1, kai b arba c grupė yra 19 grupė, o kitos grupės kredito kokybės žingsnis yra 1–3; priešingu atveju jis lygus 50 %;

d) 

1, kai b arba c grupė yra 20 grupė, o kitos grupės kredito kokybės žingsnis yra 4–6; priešingu atveju jis lygus 50 %;

▼M8

γbc (sector) lygus 1, jei abiejų grupių sektorius yra tas pats, kitu atveju jis lygus atitinkamam 5 lentelėje nurodytam procentui:

▼M12



5 lentelė

Grupė

1, 2 ir 11

3 ir 12

4 ir 13

5 ir 14

6 ir 15

7 ir 16

8 ir 17

9 ir 10

18

19

20

1, 2 ir 11

 

75 %

10 %

20 %

25 %

20 %

15 %

10 %

0 %

45 %

45 %

3 ir 12

 

 

5 %

15 %

20 %

15 %

10 %

10 %

0 %

45 %

45 %

4 ir 13

 

 

 

5 %

15 %

20 %

5 %

20 %

0 %

45 %

45 %

5 ir 14

 

 

 

 

20 %

25 %

5 %

5 %

0 %

45 %

45 %

6 ir 15

 

 

 

 

 

25 %

5 %

15 %

0 %

45 %

45 %

7 ir 16

 

 

 

 

 

 

5 %

20 %

0 %

45 %

45 %

8 ir 17

 

 

 

 

 

 

 

5 %

0 %

45 %

45 %

9 ir 10

 

 

 

 

 

 

 

 

0 %

45 %

45 %

18

 

 

 

 

 

 

 

 

 

0 %

0 %

19

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

75 %

20

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

▼M8

325ak straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais, įtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, kredito maržos rizikos koeficientai

Kiekvienoje grupėje visų terminų (0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų) pakeitimo vertybiniais popieriais, įtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, jautrumo kredito maržos rizikos veiksniams rizikos koeficientai turi būti vienodi ir kiekvienai 6 lentelės grupei nustatomi pagal 461a straipsnyje nurodytą deleguotąjį aktą:

▼M12



6 lentelė

Grupės numeris

Kredito kokybė

Sektorius

Rizikos koeficientas

1

Visos

Valstybių narių centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus

4,0 %

2

►M17  1–10 kredito kokybės žingsniai ◄

Trečiosios valstybės centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus, 117 straipsnio 2 dalyje ar 118 straipsnyje nurodyti daugiašaliai plėtros bankai ir tarptautinės organizacijos

4,0 %

3

Regioninės arba vietos valdžios institucija ir viešojo sektoriaus subjektai

4,0 %

4

Finansų sektoriaus subjektai, įskaitant centrinės valdžios, regioninės arba vietos valdžios institucijos įsteigtas kredito įstaigas, ir skatinamųjų paskolų teikėjai

8,0 %

5

Pagrindinės medžiagos, energetika, pramonė, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas

5,0 %

6

Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla

4,0 %

7

Technologija, telekomunikacijos

3,0 %

8

Sveikatos priežiūra, komunalinės paslaugos, profesinė ir techninė veikla

2,0 %

9

Valstybėse narėse įsteigtų kredito įstaigų išleistos padengtos obligacijos

3,0 %

10

Trečiųjų valstybių kredito įstaigų išleistos padengtos obligacijos

6,0 %

11

►M17  11–17 kredito kokybės žingsniai ◄

Trečiosios valstybės centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus, 117 straipsnio 2 dalyje ar 118 straipsnyje nurodyti daugiašaliai plėtros bankai ir tarptautinės organizacijos

13,0 %

12

Regioninės arba vietos valdžios institucija ir viešojo sektoriaus subjektai

13,0 %

13

►M17  Finansų sektoriaus subjektai, įskaitant centrinės valdžios, regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijos įsteigtas kredito įstaigas, skatinamųjų paskolų teikėjus ir padengtąsias obligacijas ◄

16,0 %

14

Pagrindinės medžiagos, energetika, pramonė, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas

10,0 %

15

Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla

12,0 %

16

Technologija, telekomunikacijos

12,0 %

17

Sveikatos priežiūra, komunalinės paslaugos, profesinė ir techninė veikla

12,0 %

18

Kiti sektoriai

13,0 %

▼M17

Šio straipsnio tikslais pozicijai priskiriama kredito kokybės kategorija, atitinkanti kredito kokybės kategoriją, kuriai ji būtų priskirta pagal II antraštinės dalies 2 skyriuje nustatytą standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, įstaigos nereitinguotos padengtosios obligacijos rizikos poziciją gali priskirti 4 grupei, jeigu padengtąją obligaciją išleidusios įstaigos kredito kokybės žingsnis yra 1–3.

▼M8

325al straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais, įtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, kredito maržos rizikos koreliacijos

1.  
Delta rizikos koreliacija ρkl išvedama pagal 325ai straipsnį, išskyrus tai, kad šios dalies tikslais ρkl (basis) yra lygus 1, jei abiejų rūšių jautrumas yra susijęs su tomis pačiomis kreivėmis; kitu atveju jis lygus 99,00 %.
2.  
Koreliacija γbc išvedama pagal 325aj straipsnį.

325am straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais, neįtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, kredito maržos rizikos koeficientai

1.  

Kiekvienoje 7 lentelėje nurodytoje grupėje visų terminų (0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų) pakeitimo vertybiniais popieriais, neįtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, jautrumo kredito maržos rizikos veiksniams rizikos koeficientai turi būti vienodi ir kiekvienai 7 lentelės grupei nustatomi pagal 461a straipsnyje nurodytą deleguotąjį aktą:

▼M12



7 lentelė

Grupės numeris

Kredito kokybė

Sektorius

Rizikos koeficientas

1

►M17  Didesnio prioriteto ir 1–10 kredito kokybės žingsniai ◄

Pirminės rinkos RMBS

0,9 %

2

Vidurinės rinkos RMBS

1,5 %

3

Rizikingos rinkos RMBS

2,0 %

4

CMBS

2,0 %

5

Turtu užtikrinti vertybiniai popieriai (ABS). Studentų paskolos

0,8 %

6

ABS. Kredito kortelės

1,2 %

7

ABS. Automobiliai

1,2 %

8

Užstatu užtikrinti paskolos įsipareigojimai (CLO), neįtraukti į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį

1,4 %

9

►M17  Didesnio prioriteto neturintys ir 1–10 kredito kokybės žingsniai ◄

Pirminės rinkos RMBS

1,125 %

10

Vidurinės rinkos RMBS

1,875 %

11

Rizikingos rinkos RMBS

2,5 %

12

CMBS

2,5 %

13

ABS. Studentų paskolos

1 %

14

ABS. Kredito kortelės

1,5 %

15

ABS. Automobiliai

1,5 %

16

CLO, neįtraukti į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį

1,75 %

17

►M17  11–17 kredito kokybės žingsniai ir nereitinguota kredito kokybė ◄

Pirminės rinkos RMBS

1,575 %

18

Vidurinės rinkos RMBS

2,625 %

19

Rizikingos rinkos RMBS

3,5 %

20

CMBS

3,5 %

21

ABS. Studentų paskolos

1,4 %

22

ABS. Kredito kortelės

2,1 %

23

ABS. Automobiliai

2,1 %

24

CLO, neįtraukti į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį

2,45 %

25

Kiti sektoriai

3,5 %

▼M8

2.  
Priskirdamos rizikos poziciją sektoriui, įstaigos remiasi paprastai rinkoje taikoma emitentų grupavimo pagal sektorių klasifikacija. Kiekvieną segmentą įstaigos priskiria tik vienai iš 7 lentelėje nurodytų sektorių grupių. Bet kurio segmento rizikos pozicijos, kurių įstaiga tokiu būdu negali priskirti sektoriui, priskiriamos 25 grupei.

▼M17

3.  
Šio straipsnio tikslais pozicijai priskiriama kredito kokybės kategorija, atitinkanti kredito kokybės kategoriją, kuriai ji būtų priskirta pagal II antraštinės dalies 5 skyriuje nustatytą išorės reitingais pagrįstą metodą.

▼M8

325an straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais, neįtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, kredito maržos rizikos koreliacijos grupės viduje

▼C8

1.  

Tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo WS k ir WS l koreliacijos parametras ρkl yra toks:

čia:

ρkl (tranche)

yra lygus 1, jei abu jautrumo k ir l pavadinimai yra toje pačioje grupėje ir yra susiję su tuo pačiu pakeitimo vertybiniais popieriais segmentu (didesnis kaip 80 % dubliavimasis pagal tariamąsias vertes); kitu atveju jis lygus 40 %;

ρkl (tenor)

lygus 1, jei abi jautrumo k ir l trajektorijų viršūnės yra vienodos; kitu atveju jis lygus 80 %, ir

ρkl (basis)

lygus 1, jei abiejų rūšių jautrumas yra susijęs su tomis pačiomis kreivėmis; kitu atveju jis lygus 99,90 %.

2.  
1 dalyje nurodyti koreliacijos parametrai netaikomi 25 grupei, nurodytai 325am straipsnio 1 dalies 7 lentelėje. 25 grupės delta rizikos sumavimo formulėje kapitalo reikalavimas yra lygus šiai grupei priskirto grynojo svertinio jautrumo absoliučiųjų verčių sumai:

▼M8

325ao straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais, neįtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, kredito maržos rizikos koreliacijos tarp grupių

1.  
Sumuojant skirtingų grupių jautrumą taikomas koreliacijos parametras γbc yra 0 %.
2.  
25 grupės nuosavų lėšų reikalavimas pridedamas prie bendrojo rizikos klasės lygio kapitalo, nepripažįstant diversifikacijos arba apsidraudimo poveikio jokios kitos grupės atžvilgiu.

325ap straipsnis

Nuosavybės vertybinių popierių rizikos koeficientai

1.  

Nuosavybės vertybinių popierių kainų ir nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normų jautrumo rizikos veiksniams rizikos koeficientai kiekvienai 8 lentelės grupei nustatomi pagal 461a straipsnyje nurodytą deleguotąjį aktą:

▼M12



8 lentelė

Grupės numeris

Rinkos kapitalizacija

Ekonomika

Sektorius

Nuosavybės vertybinio popieriaus neatidėliotino sandorio kainos rizikos koeficientas

Nuosavybės vertybinio popieriaus atpirkimo sandorio palūkanų normos rizikos koeficientas

1

Didelė

Besiformuojančios rinkos ekonomika

Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla, sveikatos priežiūra ir komunalinės paslaugos

55 %

0,55 %

2

Telekomunikacijos, pramonė

60 %

0,60 %

3

Pagrindinės medžiagos, energetika, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas

45 %

0,45 %

4

Finansų įstaigos, įskaitant Vyriausybės remiamas finansų įstaigas, nekilnojamojo turto operacijos, technologija

55 %

0,55 %

5

Išsivysčiusi ekonomika

Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla, sveikatos priežiūra ir komunalinės paslaugos

30 %

0,30 %

6

Telekomunikacijos, pramonė

35 %

0,35 %

7

Pagrindinės medžiagos, energetika, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas

40 %

0,40 %

8

Finansų įstaigos, įskaitant Vyriausybės remiamas finansų įstaigas, nekilnojamojo turto operacijos, technologija

50 %

0,50 %

9

Maža

Besiformuojančios rinkos ekonomika

Visi 1, 2, 3 ir 4 grupėse aprašyti sektoriai

70 %

0,70 %

10

Išsivysčiusi ekonomika

Visi 5, 6, 7 ir 8 grupėse aprašyti sektoriai

50 %

0,50 %

11

Kiti sektoriai

70 %

0,70 %

12

Didelė rinkos kapitalizacija, išsivysčiusios ekonomikos indeksai

15 %

0,15 %

13

Kiti indeksai

25 %

0,25 %

▼M8

2.  
Tai, kas šio straipsnio tikslais yra maža ir didelė rinkos kapitalizacija, nustatoma 325bd straipsnio 7 dalyje nurodytuose techniniuose reguliavimo standartuose.
3.  
Šio straipsnio tikslais EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kas yra besiformuojanti rinka ir kas yra išsivysčiusi ekonomika.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

4.  
Priskirdamos rizikos poziciją sektoriui, įstaigos remiasi paprastai rinkoje taikoma emitentų grupavimo pagal sektorių klasifikacija. Kiekvieną emitentą įstaigos priskiria vienai iš 8 lentelėje išvardytų sektorių grupių, o visus tos pačios pramonės emitentus priskiria tam pačiam sektoriui. Bet kurio emitento rizikos pozicijos, kurių įstaiga tokiu būdu negali priskirti sektoriui, priskiriamos 11 grupei, nurodytai 8 lentelėje. Daugiašaliai arba kelių sektorių nuosavybės vertybinių popierių emitentai priskiriami konkrečiai grupei remiantis reikšmingiausiu regionu ir sektoriumi, kuriame nuosavybės vertybinių popierių emitentas veikia.

325aq straipsnis

Nuosavybės vertybinių popierių rizikos koreliacijos grupės viduje

▼M12

1.  
Nustatoma, kad tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo WSk ir WSl delta rizikos koreliacijos parametras ρκl yra 99,90 %, kai vienas iš jų yra jautrumas nuosavybės vertybinio popieriaus neatidėliotino sandorio kainai, o kitas – nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normai ir abiejų rūšių jautrumas yra susijęs su tuo pačiu nuosavybės vertybinių popierių emitento pavadinimu.

▼M8

2.  

Kitais atvejais nei nurodytieji 1 dalyje, tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo WSk ir WSl nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotino sandorio kainai koreliacijos parametras ρkl yra toks:

a) 

15 % tarp tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo, kuris patenka į didelės rinkos kapitalizacijos ir besiformuojančios rinkos ekonomikos kategoriją (1, 2, 3 arba 4 grupė);

b) 

25 % tarp tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo, kuris patenka į didelės rinkos kapitalizacijos ir išsivysčiusios ekonomikos kategoriją (5, 6, 7 arba 8 grupė);

c) 

7,5 % tarp tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo, kuris patenka į mažos rinkos kapitalizacijos ir besiformuojančios rinkos ekonomikos kategoriją (9 grupė);

d) 

12,5 % tarp tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo, kuris patenka į mažos rinkos kapitalizacijos ir išsivysčiusios ekonomikos kategoriją (10 grupė);

▼M12

e) 

80 % tarp tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo, kuris patenka į bet kurią indekso grupę (12 arba 13 grupė).

▼M12

3.  
Tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo WSk ir WSl nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normai koreliacijos parametras ρkl nustatomas pagal 2 dalies a–d punktus.

▼M8

4.  
Tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo WSk ir WSl, kai vienas iš jų yra jautrumas nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotino sandorio kainai, kitas – nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normai ir abiejų rūšių jautrumas yra susijęs su skirtingu nuosavybės vertybinių popierių emitento pavadinimu, koreliacijos parametras ρkl nustatomas kaip 2 dalyje nurodyti koreliacijos parametrai, padauginti iš 99,90 %.
5.  

1–4 dalyse nurodyti koreliacijos parametrai netaikomi 11 grupei. 11 grupės delta rizikos sumavimo formulėje kapitalo reikalavimas yra lygus šiai grupei priskirto grynojo svertinio jautrumo absoliučiųjų verčių sumai:

▼M12

325ar straipsnis

Nuosavybės vertybinių popierių rizikos koreliacijos tarp grupių

Sumuojant skirtingų grupių jautrumą, taikomas koreliacijos parametras γbc .

Jis nustatomas pagal 325ap straipsnyje pateiktoje 8 lentelėje nurodytas grupes taip:

a) 

15 %, kai šių dviejų grupių numeriai yra 1–10;

b) 

0 %, kai kurios nors iš šių dviejų grupių numeris yra 11;

c) 

75 %, kai šių dviejų grupių numeriai yra 12 ir 13;

d) 

45 % kitais atvejais.

325as straipsnis

Biržos prekių kainos rizikos koeficientai

Jautrumo biržos prekių kainos rizikos veiksniams rizikos koeficientai yra:



9 lentelė

Grupės numeris

Grupės pavadinimas

Rizikos koeficientas

1

Energetika. Kietosios degiosios medžiagos

30 %

2

Energetika. Skystosios degiosios medžiagos

35 %

3

►M17  Energetika. Elektros energija ◄

60 %

▼M17

3a

Energetika. Prekyba anglies dioksidu pagal ES ATLPS

40 %

3b

Energetika. Prekyba anglies dioksidu ne pagal ES ATLPS

60 %

▼M12

4

Krovinių vežimas

80 %

5

Metalai. Netaurieji

40 %

6

Dujinės degiosios medžiagos

45 %

7

Taurieji metalai (įskaitant auksą)

20 %

8

Grūdai ir aliejingosios sėklos

35 %

9

Gyvuliai ir pieno gaminiai

25 %

10

Neperdirbti produktai ir kitos žemės ūkio biržos prekės

35 %

11

Kitos biržos prekės

50 %

▼M8

325at straipsnis

Biržos prekių kainos rizikos koreliacijos grupės viduje

1.  
Šio straipsnio tikslais bet kurios dvi biržos prekės laikomos skirtingomis biržos prekėmis, kai rinkoje yra dvi sutartys, besiskiriančios tik pagrindine pagal kiekvieną sutartį pristatytina biržos preke.

▼C8

2.  

Tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo WS k ir WS l koreliacijos parametras ρkl yra toks:

čia:

ρkl (commodity)

lygus 1, jei abi jautrumo k ir l biržos prekės yra vienodos; kitu atveju taikomos 10 lentelėje nurodytos koreliacijos grupės viduje;

ρkl (tenor)

lygus 1, jei abi jautrumo k ir l trajektorijų viršūnės yra vienodos; kitu atveju jis lygus 99 %, ir

ρkl (basis)

lygus 1, jei abiejų rūšių jautrumas, susijęs su biržos prekių pristatymo vietove, yra vienodas; kitu atveju jis lygus 99,90 %.

▼M8

3.  

Koreliacijos grupės viduje ρkl (commodity) yra:



10 lentelė

Grupės numeris

Grupės pavadinimas

Koreliacija

ρkl (commodity)

1

Energetika. Kietosios degiosios medžiagos

55 %

2

Energetika. Skystosios degiosios medžiagos

95 %

3

Energetika. Prekyba elektros energija ir anglimi

40 %

4

Krovinių vežimas

80 %

5

Metalai. Netaurieji

60 %

6

Dujinės degiosios medžiagos

65 %

7

Taurieji metalai (įskaitant auksą)

55 %

8

Grūdai ir aliejingosios sėklos

45 %

9

Gyvuliai ir pieno gaminiai

15 %

10

Neperdirbti produktai ir kiti žemės ūkio produktai

40 %

11

Kitos biržos prekės

15 %

4.  

Nepaisant 1 dalies, taikomos šios nuostatos:

a) 

du 10 lentelės 3 grupei priskirti rizikos veiksniai, susiję su elektros energija, kuri yra gaminama skirtinguose regionuose arba tiekiama skirtingais laikotarpiais, kaip numatyta pagal sutartinį susitarimą, laikomi skirtingais biržos prekių kainos rizikos veiksniais;

b) 

du 10 lentelės 4 grupei priskirti rizikos veiksniai, susiję su krovinių vežimu, kurio maršrutas arba pristatymo savaitė skiriasi, laikomi skirtingais biržos prekių kainos rizikos veiksniais.

325au straipsnis

Biržos prekių kainos rizikos koreliacijos tarp grupių

Sumuojant skirtingų grupių jautrumą, nustatomas toks koreliacijos parametras γbc:

a) 

20 %, kai šių dviejų grupių numeriai yra intervale nuo 1 iki 10;

b) 

0 %, kai kurios nors iš šių dviejų grupių numeris yra 11.

325av straipsnis

Užsienio valiutos kurso rizikos koeficientai

▼M12

1.  
Visam jautrumui užsienio valiutos kurso rizikos veiksniams taikomas 15 % rizikos koeficientas.

▼M8

2.  

Su valiutų poromis, kurias sudaro euro ir ekonominės ir pinigų sąjungos antrajame etape (VKM II) dalyvaujančios valstybės narės valiuta, susijusių užsienio valiutos kurso rizikos veiksnių rizikos koeficientas yra vienas iš toliau nurodytųjų:

a) 

1 dalyje nurodytas rizikos koeficientas, padalytas iš 3;

b) 

didžiausias svyravimas svyravimo ribose, dėl kurių oficialiai susitarė valstybė narė ir Europos Centrinis Bankas, jeigu tos svyravimo ribos siauresnės nei svyravimo ribos, apibrėžtos VKM II.

3.  
Nepaisant 2 dalies, su 2 dalyje nurodytomis valiutomis, kurios dalyvauja VKM II, kai oficialiai sutartos svyravimo ribos yra apytikriai 15 % siauresnės nei standartinės ribos, susijusių užsienio valiutos kurso rizikos veiksnių rizikos koeficientas yra lygus didžiausiam procentiniam svyravimui tose siauresnėse ribose.
4.  
Į 325bd straipsnio 7 dalies c punkte nurodytą likvidžiausių valiutų porų pakategorę įtrauktų užsienio valiutos kurso rizikos veiksnių rizikos koeficientas yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytas rizikos koeficientas, padalytas iš√2.
5.  
Jeigu duomenys apie pastarųjų trejų metų kiekvienos dienos valiutos keitimo kursą rodo, kad valiutų poros, sudarytos iš euro ir valstybės narės valiutos, kuri nėra euro, keitimo kursas yra pastovus, o atitinkamų sandorių, susijusių su ta valiutų pora, atveju įstaigos siūlomos ir prašomos kainos skirtumas visais atvejais gali būti nulinis, įstaiga gali taikyti 1 dalyje nurodytą rizikos koeficientą, padalytą iš 2, su sąlyga, kad kompetentinga institucija aiškiai davė leidimą.

325aw straipsnis

Užsienio valiutos kurso rizikos koreliacijos

Sumuojant jautrumą užsienio valiutos kurso rizikos faktoriams, taikomas vienodas koreliacijos parametras γbc, lygus 60 %.

2 poskirsnis

Vega ir kreivumo rizikos koeficientai ir koreliacijos

325ax straipsnis

Vega ir kreivumo rizikos koeficientai

▼M17

1.  
Vega rizikos veiksnių grupės turi būti panašios į delta rizikos veiksnių grupes pagal 3 skirsnio 1 poskirsnį.
2.  

Rizikos koeficientai, susiję su jautrumu vega rizikos veiksniams, priskiriami pagal rizikos veiksnių rizikos klasę taip:



1 lentelė

Rizikos klasė

Rizikos koeficientai

Bendrosios palūkanų normos rizika

100 %

Pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kredito maržos rizika

100 %

Pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizika (alternatyvaus koreliacinės prekybos portfelio)

100 %

Pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizika (ne alternatyvaus koreliacinės prekybos portfelio)

100 %

Nuosavybės vertybiniai popieriai (didelė kapitalizacija ir indeksai)

77,78  %

Nuosavybės vertybiniai popieriai (maža kapitalizacija ir kiti sektoriai)

100 %

Biržos prekių kaina

100 %

Užsienio valiutos kursas

100 %

▼M17 —————

▼M8

4.  
Jei šiame skyriuje nenurodyta kitaip, 1 poskirsnyje nurodytai delta rizikai taikytos grupės taikomos ir kreivumo rizikai.
5.  
Užsienio valiutos kurso ir nuosavybės vertybinių popierių kreivumo rizikos veiksnių kreivumo rizikos koeficientai yra santykiniai pokyčiai, lygūs 1 poskirsnyje nurodytiems delta rizikos koeficientams.

▼M17

6.  
Bendrosios palūkanų normos, kredito maržos ir biržos prekių kainos kreivumo rizikos veiksnių kreivumo rizikos koeficientas yra analogiškas visų kiekvienos kreivės trajektorijos viršūnių pokytis, grindžiamas 1 poskirsnyje nurodytu didžiausiu atitinkamos rizikos grupės delta rizikos koeficientu.

▼M8

325ay straipsnis

Vega ir kreivumo rizikos koreliacijos

▼C8

1.  

Bendrosios palūkanų normos rizikos klasės tos pačios grupės jautrumo vega rizikai koreliacijos parametras ρkl yra toks:

▼M8

čia:

yra lygus

kai α yra 1 %, Tk ir Tl yra lygūs pasirinkimo sandorių terminams, dėl kurių išvedamas jautrumas vega rizikai, išreiškiami metų skaičiumi, ir

yra lygus

, kai α yra 1 %,

ir

yra lygūs pasirinkimo sandorių pagrindinių finansinių priemonių terminams, dėl kurių išvedamas jautrumas vega rizikai, atėmus atitinkamų pasirinkimo sandorių terminus, abiem atvejais išreiškiami kaip metų skaičius.
2.  

Kitų rizikos klasių grupės jautrumo vega rizikai koreliacijos parametras ρkl yra toks:

čia:

yra lygus delta koreliacijai grupės viduje, atitinkančiai grupę, kuriai būtų priskirti vega rizikos veiksniai k ir l, ir

nustatomas pagal 1 dalį.
3.  
Kalbant apie jautrumą vega rizikai tarp rizikos klasės (bendrosios palūkanų normos rizikos ir ne bendrosios palūkanų normos rizikos) grupių, vega rizikai taikomi tie patys γbc koreliacijos parametrai, kaip nurodyta 4 skirsnyje dėl kiekvienos rizikos klasės delta koreliacijų.
4.  
Taikant standartizuotą metodą, vega rizikos veiksnių ir delta rizikos veiksnių diversifikacijos arba apsidraudimo nauda nepripažįstama. Kapitalo poreikis vega rizikai ir delta rizikai padengti susumuojamas paprastai.
5.  
Kreivumo rizikos koreliacijos yra 1 poskirsnyje nurodytų atitinkamų delta rizikos koreliacijų ρkl ir γbc kvadratas.

1B

SKYRIUS

Alternatyvus vidaus modelių metodas

1 skirsnis

Leidimas taikyti alternatyvius vidaus modelius ir nuosavų lėšų reikalavimai

325az straipsnis

Alternatyvus vidaus modelių metodas ir leidimas taikyti alternatyvius vidaus modelius

▼M17

1.  
Alternatyvų vidaus modelių metodą įstaiga gali taikyti apskaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, jeigu įstaiga atitinka visus šiame skyriuje nustatytus reikalavimus.

▼M8

2.  

Patikrinusios, kaip įstaigos laikosi 325bh, 325bi ir 325bj straipsniuose nustatytų reikalavimų, kompetentingos institucijos leidžia toms įstaigoms skaičiuoti savo nuosavų lėšų reikalavimus visų prekybos operacijų sąrašams priskirtų pozicijų portfeliui, taikant savo alternatyvius vidaus modelius pagal 325ba straipsnį, jei tenkinami visi šie reikalavimai:

a) 

prekybos operacijų sąrašai sudaryti pagal 104b straipsnį;

b) 

įstaiga pateikė kompetentingai institucijai pagrindimą, kodėl prekybos operacijų sąrašai įtraukti į alternatyvaus vidaus modelių metodo taikymo sritį;

▼M17

c) 

prekybos operacijų sąrašai atitinka 325bf straipsnio 3 dalyje nurodytus grįžtamojo patikrinimo reikalavimus;

d) 

prekybos operacijų sąrašai atitinka 325bg straipsnyje nurodytus pelno ir nuostolio priskyrimo reikalavimus;

▼M8

e) 

prekybos operacijų sąrašai, kuriems buvo priskirta bent viena iš šių 325bl straipsnyje nurodytų prekybos knygos pozicijų, atitinka 325bm straipsnyje nustatytus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelio taikymo reikalavimus;

f) 

prekybos operacijų sąrašams nepriskirta jokių pakeitimo vertybiniais popieriais ar pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų;

▼M17

g) 

prekybos operacijų sąrašams nepriskirtos 104 straipsnio 8 dalies b punkte nustatytą sąlygą atitinkančios KIS pozicijos.

▼M8

Šios dalies pirmos pastraipos b punkto tikslais prekybos operacijų sąrašo neįtraukimas į alternatyvaus vidaus modelių metodo taikymo sritį neturi būti grindžiamas tuo, kad nuosavų išteklių reikalavimas, apskaičiuotas taikant 325 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytą alternatyvų standartizuotą metodą, būtų mažesnis nei nuosavų išteklių reikalavimas, apskaičiuotas taikant alternatyvų vidaus modelių metodą.

▼M17

3.  
Įstaigos, kurioms suteiktas leidimas taikyti alternatyvų vidaus modelių metodą, taip pat vykdo 325 straipsnio 3 dalyje nustatytą informacijos teikimo reikalavimą.

▼M8

4.  
Įstaiga, kuriai suteiktas 2 dalyje nurodytas leidimas, nedelsdama praneša savo kompetentingoms institucijoms, jei kuris nors iš jos prekybos operacijų sąrašų nebeatitinka bent vieno iš toje dalyje nustatytų reikalavimų. Tai įstaigai nebeleidžiama taikyti šio skyriaus jokiai iš tam prekybos operacijų sąrašui priskirtų pozicijų, ir ji nuo anksčiausios ataskaitinės datos skaičiuoja visų tam prekybos operacijų sąrašui priskirtų pozicijų nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal 1a skyriuje nustatytą metodą tol, kol įstaiga kompetentingoms institucijoms įrodo, kad prekybos operacijų sąrašas vėl atitinka visus 2 dalyje nustatytus reikalavimus.
5.  
Nukrypstant nuo 4 dalies, ypatingomis aplinkybėmis kompetentingos institucijos gali leisti įstaigai toliau taikyti savo alternatyvius vidaus modelius kad ji apskaičiuotų šio straipsnio 2 dalies c punkte ir 325bg straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų nebeatitinkančio prekybos operacijų sąrašo nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti. Kai kompetentingos institucijos pasinaudoja šia veiksmų laisve, jos apie tai praneša EBI ir pagrindžia savo sprendimą.
6.  
Prekybos operacijų sąrašams, dėl kurių įstaigai nesuteiktas 2 dalyje nurodytas leidimas, priskirtų pozicijų nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti ši įstaiga apskaičiuoja pagal šios antraštinės dalies 1a skyrių. Šio skaičiavimo tikslais visos šios pozicijos vertinamos atskirai kaip atskiras portfelis.
7.  
Atskiro kompetentingų institucijų leidimo reikia, kai reikšmingai keičiama alternatyvių vidaus modelių, kuriuos taikyti įstaiga yra gavusi leidimą, taikymo tvarka, plečiamas alternatyvių vidaus modelių, kuriuos taikyti įstaiga yra gavusi leidimą, taikymo mastas ir reikšmingai keičiamas 325bc straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigos pasirinktas modeliuojamų rizikos veiksnių pogrupis.

Įstaiga praneša kompetentingoms institucijoms apie visus kitus alternatyvių vidaus modelių, kuriuos taikyti įstaiga yra gavusi leidimą, taikymo masto išplėtimo atvejus ir taikymo tvarkos pakeitimus.

8.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

alternatyvių vidaus modelių taikymo masto išplėtimo bei taikymo tvarkos pakeitimų ir 325bc straipsnyje nurodyto modeliuojamų rizikos veiksnių pogrupio pakeitimų reikšmingumo vertinimo sąlygas;

▼M17

b) 

vertinimo metodiką, pagal kurią kompetentingos institucijos patikrina, ar įstaigos laikosi šiame skyriuje nustatytų reikalavimų.

▼M8

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2024 m. birželio 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼M17

9.  
EBI pateikia nuomonę apie tai, ar susiklostė išskirtinės aplinkybės, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje ir 325bf straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje.

Tos nuomonės pateikimo tikslu EBI stebi rinkos sąlygas, kad įvertintų, ar susiklostė išskirtinės aplinkybės, ir, jei jos susiklostė, nedelsdama apie tai praneša Komisijai.

10.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato sąlygas ir rodiklius, kuriuos EBI turi naudoti, kad nustatytų, ar susiklostė išskirtinės aplinkybės.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M8

325ba straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimų skaičiavimas taikant alternatyvius vidaus modelius

1.  

Alternatyvų vidaus modelį taikanti įstaiga visų prekybos operacijų sąrašams priskirtų pozicijų, dėl kurių įstaigai suteiktas 325az straipsnio 2 dalyje nurodytas leidimas, portfelio nuosavų lėšų reikalavimus apskaičiuoja kaip didesniąją iš toliau nurodytų verčių:

a) 

šių verčių sumą:

i) 

įstaigos praėjusios dienos tikėtino trūkumo rizikos matą, apskaičiuotą pagal 325bb straipsnį (ESt-1), ir

ii) 

įstaigos praėjusios dienos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos matą, apskaičiuotą pagal 5 skirsnį (SSt-1), arba

b) 

šių verčių sumą:

i) 

pagal 325bb straipsnį apskaičiuotų įstaigos kasdienių tikėtino trūkumo rizikos matų vidurkį kiekvieną iš ankstesnių šešiasdešimties darbo dienų (ESavg), padaugintą iš multiplikatoriaus koeficiento (mc); ir

ii) 

pagal 5 skirsnį apskaičiuotų įstaigos kasdienių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos matų vidurkį kiekvieną iš ankstesnių šešiasdešimties darbo dienų (SSavg).

▼M17

Apskaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti (taikydama vidaus modelį pagal pirmą pastraipą), įstaiga į a ir b punktuose nurodytų matų dydžių skaičiavimą neįtraukia savo pačios kredito maržų įstaigos nuosavų skolos priemonių pozicijoms.

▼M8

2.  

Įstaigos, turinčios skolos ir nuosavybės finansinių priemonių pozicijų, kuriomis prekiaujama ir kurios yra įtrauktos į įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelio taikymo sritį ir priskirtos prie 1 dalyje nurodytų prekybos operacijų sąrašų, įvykdo papildomų nuosavų lėšų reikalavimą, kuris išreiškiamas kaip didesnioji iš šių verčių:

a) 

naujausias pagal 3 skirsnį apskaičiuotas nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti;

b) 

a punkte nurodytos sumos 12 paskutinių savaičių vidurkis.

▼M17

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, papildomas nuosavų lėšų reikalavimas netaikomas įstaigos turimoms nuosavoms skolos priemonėms.

3.  

Bendrą nuosavų lėšų reikalavimų visų prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų, dėl kurių kyla užsienio valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika, rinkos rizikai padengti sumą įstaiga, taikanti alternatyvų vidaus modelių metodą, apskaičiuoja pagal šią formulę:

čia:

AIMA

= 1 ir 2 dalyse nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų suma;

PLAaddon

= papildomas nuosavų lėšų reikalavimas, nurodytas 325bg straipsnio 2 dalyje;

ASAnon-aima

= nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti, apskaičiuoti pagal alternatyvų standartizuotą metodą, nurodytą 325 straipsnio 1 dalies a punkte, prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų, dėl kurių kyla užsienio valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika, portfeliui, kuriam įstaiga taiko alternatyvų standartizuotą metodą apskaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti;

ASAallportfolio

= nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti, apskaičiuoti pagal alternatyvų standartizuotą metodą, nurodytą 325 straipsnio 1 dalies a punkte, visų prekybos knygos pozicijų ir visų ne prekybos knygos pozicijų, dėl kurių kyla užsienio valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika, portfeliui;

ASAaima

= nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti, apskaičiuoti pagal alternatyvų standartizuotą metodą, nurodytą 325 straipsnio 1 dalies a punkte, prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų, dėl kurių kyla užsienio valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika, portfeliui, kuriam įstaiga taiko 325 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą metodą, kad apskaičiuotų nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti.

▼M8

2 skirsnis

Bendrieji reikalavimai

325bb straipsnis

Tikėtino trūkumo rizikos matas

▼C8

1.  

325ba straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą bet kurios konkrečios datos „t“ ir bet kurio konkretaus prekybos knygos pozicijų portfelio ir ne prekybos knygos pozicijų, kurioms taikoma užsienio valiutų kursų rizika arba biržos prekių kainų rizika, tikėtino trūkumo rizikos matą įstaigos apskaičiuoja taip:

▼M8

čia:

ESt

=

tikėtino trūkumo rizikos matas;

i

=

indeksas, žymintis 325bd straipsnio 2 lentelės pirmoje skiltyje išvardytas penkias pagrindines rizikos veiksnių kategorijas;

UESt

=

neriboto tikėtino trūkumo matas, apskaičiuojamas taip:

=

pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos „i“ neriboto tikėtino trūkumo matas, apskaičiuojamas taip:

ρ

=

pagrindinių rizikos kategorijų priežiūrinis koreliacijos veiksnys; ρ = 50 %;

=

dalinio tikėtino trūkumo matas, apskaičiuojamas dėl visų portfelio pozicijų pagal 325bc straipsnio 2 dalį;

=

dalinio tikėtino trūkumo matas, apskaičiuojamas dėl visų portfelio pozicijų pagal 325bc straipsnio 3 dalį;

=

dalinio tikėtino trūkumo matas, apskaičiuojamas dėl visų portfelio pozicijų pagal 325bc straipsnio 4 dalį;

=

pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos „i“ dalinio tikėtino trūkumo matas, apskaičiuojamas visų portfelio pozicijų atveju pagal 325bc straipsnio 2 dalį;

=

pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos „i“ dalinio tikėtino trūkumo matas, apskaičiuojamas visų portfelio pozicijų atveju pagal 325bc straipsnio 3 dalį, ir

=

pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos „i“ dalinio tikėtino trūkumo matas, apskaičiuojamas visų portfelio pozicijų atveju pagal 325bc straipsnio 4 dalį.

2.  
Konkrečiai modeliuojamų rizikos veiksnių grupei, taikomai kiekvienam dalinio tikėtino trūkumo matui, kaip nustatyta 325bc straipsnyje, būsimų sukrėtimų scenarijus įstaigos taiko tik nustatydamos kiekvieną dalinio tikėtino trūkumo matą, kad apskaičiuotų tikėtino trūkumo rizikos matą pagal 1 dalį.
3.  
Jei bent vieno portfelio sandorio bent vienas modeliuojamas rizikos veiksnys pagal 325bd straipsnį buvo priskirtas pagrindinei rizikos veiksnių kategorijai „i“, įstaigos apskaičiuoja pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos „i“ neriboto tikėtino trūkumo matą ir įtraukia jį į šio straipsnio 1 dalyje nurodyto tikėtino trūkumo rizikos mato formulę.
4.  
Nukrypstant nuo 1 dalies, įstaiga gali sumažinti visų pagrindinės rizikos veiksnių kategorijų „i“ neriboto tikėtino trūkumo matų

ir dalinio tikėtino trūkumo matų

,

ir

apskaičiavimo dažnumą, kad jie būtų apskaičiuojami ne kasdien, o kas savaitę, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:
a) 
įstaiga gali savo kompetentingai institucijai įrodyti, kad apskaičiuojant neriboto tikėtino trūkumo matus

i nenuvertinama atitinkamų prekybos knygų pozicijų rinkos rizika;
b) 
įstaiga gali padidinti

,

,

ir

apskaičiavimo dažnumą, kad jie būtų apskaičiuojami ne kas savaitę, o kasdien, jeigu to reikalauja jos kompetentinga institucija.

325bc straipsnis

Dalinio tikėtino trūkumo skaičiavimas

1.  

Visus 325bb straipsnio 1 dalyje nurodytus dalinio tikėtino trūkumo matus įstaigos apskaičiuoja taip:

a) 

kasdien apskaičiuodamos dalinio tikėtino trūkumo matus;

b) 

taikydamos 97,5-to procentilio vienpusį pasikliautinąjį intervalą;

c) 

▼C8

konkretaus prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų, kurioms taikoma užsienio valiutų kursų rizika arba biržos prekių kainų rizika, portfelio dalinio tikėtino trūkumo matą „t“ metu įstaigos apskaičiuoja pagal šią formulę:

▼M8

čia:

PESt

=

dalinio tikėtino trūkumo matas „t“ metu;

j

=

indeksas, žymintis 1 lentelės pirmoje skiltyje nurodytus penkis likvidumo terminus;

LHj

=

1 lentelėje dienų skaičiumi nurodyta likvidumo terminų j trukmė;

T

=

bazinis laikotarpis, kai T = 10 dienų;

PESt(T)

=

dalinio tikėtino trūkumo matas, nustatomas taikant 10 dienų laikotarpio būsimų sukrėtimų scenarijus tik konkrečiai 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų portfelio pozicijų modeliuojamų rizikos veiksnių grupei dėl kiekvieno 325bb straipsnio 1 dalyje nurodyto dalinio tikėtino trūkumo mato, ir

PESt(T, j)

=

dalinio tikėtino trūkumo matas, nustatomas taikant 10 dienų laikotarpio būsimų sukrėtimų scenarijus tik 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų portfelio pozicijų modeliuojamų rizikos veiksnių konkrečiai grupei dėl kiekvieno 325bd straipsnio 1 dalyje nurodyto dalinio tikėtino trūkumo mato, kurio pagal 325bd straipsnio 2 dalį nustatytas efektyvusis likvidumo terminas yra lygus LHj arba už jį ilgesnis.



1 lentelė

Likvidumo terminas j

Likvidumo termino j trukmė

(dienomis)

1

10

2

20

3

40

4

60

5

120

2.  
Apskaičiuodamos 325bb straipsnio 1 dalyje nurodytus dalinio tikėtino trūkumo matus

ir

įstaigos, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, turi įvykdyti šiuos reikalavimus:
a) 
apskaičiuodamos

, įstaigos būsimų sukrėtimų scenarijus taiko tik pasirinktam portfelio pozicijų modeliuojamų rizikos veiksnių pogrupiui kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu, kad būtų tenkinama toliau nurodyta sąlyga, imant sumą per ankstesnes 60 darbo dienų:

Šio punkto pirmoje pastraipoje nurodyto reikalavimo nebevykdanti įstaiga apie tai nedelsdama praneša kompetentingoms institucijoms ir per dvi savaites atnaujina modeliuojamų rizikos veiksnių pogrupį, kad įvykdytų šį reikalavimą; jei per dvi savaites ta įstaiga neįvykdo šio reikalavimo, ji kai kurių prekybos operacijų sąrašų nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti vėl skaičiuoja pagal 1a skyriuje nustatytą metodą, kol ta įstaiga kompetentingai institucijai gali įrodyti, kad vykdo šio punkto pirmoje pastraipoje nustatytą reikalavimą;

b) 
apskaičiuodamos

, įstaigos būsimų sukrėtimų scenarijus taiko tik šios dalies a punkto tikslais įstaigos pasirinktam portfelio pozicijų modeliuojamų rizikos veiksnių, kurie pagal 325bd straipsnį buvo priskirti pagrindinės rizikos veiksnių kategorijai „i“, pogrupiui;
c) 
įvesties duomenys, taikomi nustatant a ir b punktuose nurodytiems modeliuojamiems rizikos veiksniams taikomus būsimų sukrėtimų scenarijus, yra kalibruojami pagal nepertraukiamo nepalankiausių finansinių sąlygų 12 mėnesių laikotarpio, kurį įstaiga nustato, kad maksimaliai padidintų

vertę, istorinius duomenis. Nustatydamos šį nepalankiausių sąlygų laikotarpį, įstaigos taiko kompetentingoms institucijoms priimtiną stebėjimo laikotarpį, prasidedantį bent nuo 2007 m. sausio 1 d., ir
d) 

įvesties duomenys kalibruojami c punkto tikslais įstaigos nustatytam 12 mėnesių nepalankiausių sąlygų laikotarpiui.
3.  
Apskaičiuodamos 325bb straipsnio 1 dalyje nurodytus dalinių tikėtinų trūkumų matus

ir

, įstaigos, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, turi įvykdyti šiuos reikalavimus:
a) 
apskaičiuodamos

, įstaigos būsimų sukrėtimų scenarijus taiko tik 2 dalies a punkte nurodytų portfelio pozicijų modeliuojamų rizikos veiksnių pogrupiui;
b) 
apskaičiuodamos

, įstaigos būsimų sukrėtimų scenarijus taiko tik 2 dalies b punkte nurodytų portfelio pozicijų modeliuojamų rizikos veiksnių pogrupiui;
c) 

įvesties duomenys, taikomi nustatant šios dalies a ir b punktuose nurodytiems modeliuojamiems rizikos veiksniams taikomus būsimų sukrėtimų scenarijus, yra kalibruojami pagal 4 dalies c punkte nurodytus istorinius duomenis. Šie duomenys atnaujinami bent kartą per mėnesį.

4.  
Apskaičiuodamos 325bb straipsnio 1 dalyje nurodytus dalinių tikėtinų trūkumų matus

ir

, įstaigos, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, turi įvykdyti šiuos reikalavimus:
a) 
apskaičiuodamos

, įstaigos būsimų sukrėtimų scenarijus taiko visiems portfelio pozicijų modeliuojamiems rizikos veiksniams;
b) 
apskaičiuodamos

, įstaigos būsimų sukrėtimų scenarijus taiko visiems portfelio pozicijų modeliuojamiems rizikos veiksniams, kurie pagal 325bd straipsnį buvo priskirti pagrindinės rizikos veiksnių kategorijai „i“;
c) 

įvesties duomenys, taikomi nustatant a ir b punktuose nurodytiems modeliuojamiems rizikos veiksniams taikomus būsimų sukrėtimų scenarijus, yra kalibruojami pagal ankstesnių 12 mėnesių laikotarpio istorinius duomenis; jei labai išauga reikšmingo skaičiaus į 2 dalies a punkte nurodytą rizikos veiksnių pogrupį neįtrauktų įstaigos portfelio modeliuojamų rizikos veiksnių kainos kintamumas, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaiga naudotų trumpesnio nei ankstesni 12 mėnesių laikotarpio istorinius duomenis, bet šis trumpesnis laikotarpis negali būti trumpesnis nei ankstesni šeši mėnesiai; kompetentingos institucijos praneša EBI apie kiekvieną sprendimą, pagal kurį reikalaujama, kad įstaiga naudotų trumpesnio nei 12 mėnesių laikotarpio istorinius duomenis, ir tą sprendimą pagrindžia.

5.  
Apskaičiuodamos konkretų 325bb straipsnio 1 dalyje nurodytą dalinio tikėtino trūkumo matą, įstaigos išlaiko modeliuojamų rizikos veiksnių, dėl kurių pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis iš jų nereikalauta šiam dalinio tikėtino trūkumo matui taikyti būsimų sukrėtimų scenarijų, vertes.

▼M17

6.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato įvesties duomenų naudojimo šiame straipsnyje nurodytame rizikos vertinimo modelyje kriterijus, įskaitant duomenų tikslumo kriterijus ir įvesties duomenų kalibravimo kriterijus, kai rinkos duomenų nepakanka.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2026 m. sausio 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M8

325bd straipsnis

Likvidumo terminai

1.  
Kiekvieną prekybos operacijų sąrašams priskirtų pozicijų, dėl kurių joms suteiktas 325az straipsnio 2 dalyje nurodytas leidimas arba kurioms pradėtas šio leidimo suteikimo procesas, rizikos veiksnį įstaigos priskiria vienai iš 2 lentelėje išvardytų pagrindinių rizikos veiksnių kategorijų ir vienai iš šioje lentelėje išvardytų pagrindinių rizikos veiksnių pakategorių.
2.  
1 dalyje nurodyto pozicijų rizikos veiksnio likvidumo terminas yra atitinkamos pagrindinės rizikos veiksnių pakategorės, kuriai jis priskirtas, likvidumo terminas.
3.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, įstaiga gali nuspręsti šio straipsnio 2 lentelėje nurodytą konkretaus prekybos operacijų sąrašo pagrindinės rizikos veiksnių pakategorės likvidumo terminą pakeisti vienu iš 325bc straipsnio 1 lentelėje nurodytų ilgesnių likvidumo terminų. Jei įstaiga priima tokį sprendimą, ilgesnis likvidumo terminas taikomas visiems pozicijų, priskirtų tam prekybos operacijų sąrašui, modeliuojamiems rizikos veiksniams, kurie buvo priskirti tai pagrindinei rizikos veiksnių pakategorei apskaičiuojant dalinio tikėtino trūkumo matą pagal 325bc straipsnio 1 dalies c punktą.

Įstaiga praneša kompetentingoms institucijoms apie prekybos operacijų sąrašus ir pagrindines rizikos veiksnių pakategores, kuriems (-ioms) ji nusprendžia taikyti pirmoje pastraipoje nurodytą tvarką.

▼C8

4.  

Apskaičiuojant dalinio tikėtino trūkumo matus pagal 325bc straipsnio 1 dalies c punktą, konkrečios prekybos knygos pozicijos arba ne prekybos knygos pozicijos, kuriai taikoma užsienio valiutų kursų rizika arba biržos prekių kainų rizika, konkretaus modeliuojamo rizikos veiksnio efektyvusis likvidumo terminas apskaičiuojamas taip:

▼M8



EffectiveLH

SubCatLH if Mat > LH5

min (SubCatLH,minj{LHj/LHj ≥ Mat} ) if LH1 ≤ Mat ≤ LH5

LH1 i f Mat < LH1

čia:

EffectiveLH

=

efektyvusis likvidumo terminas;

Mat

=

prekybos knygos pozicijos terminas;

SubCatLH

=

pagal 1 dalį nustatyto modeliuojamo rizikos veiksnio likvidumo termino trukmė ir

minj{LHj/LHj ≥ Mat}

=

vieno iš 325bc straipsnio 1 lentelėje nurodytų likvidumo terminų, kuris yra artimiausias prekybos knygos pozicijos terminą viršijantis likvidumo terminas, trukmė.

5.  
Valiutų poros, kurias sudaro euro ir VKM II dalyvaujančios valstybės narės valiuta, įtraukiamos į 2 lentelės užsienio valiutos kurso pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos likvidžiausių valiutų porų pakategorę.

▼M17

5a.  
VKM II dalyvaujančių valstybių narių valiutos įtraukiamos į 2 lentelės palūkanų normos pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos likvidžiausių valiutų ir nacionalinės valiutos pakategorę.

▼M8

6.  
Įstaiga bent kartą per mėnesį tikrina 1 dalyje nurodyto priskyrimo tinkamumą.
7.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

kaip įstaigos 1 dalies tikslais turi priskirti 1 dalyje nurodytų pozicijų rizikos veiksnius pagrindinėms rizikos veiksnių kategorijoms ir pagrindinėms rizikos veiksnių pakategorėms;

b) 

kurios valiutos sudaro 2 lentelės palūkanų normos pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos likvidžiausių valiutų pakategorę;

c) 

kurios valiutų poros sudaro 2 lentelės užsienio valiutos kurso pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos likvidžiausių valiutų porų pakategorę;

d) 

2 lentelėje nurodytos nuosavybės vertybinių popierių pagrindinės rizikos veiksnių pakategorės nuosavybės vertybinių popierių kainos ir kintamumo pakategorės tikslais – mažos rinkos kapitalizacijos ir didelės rinkos kapitalizacijos apibrėžtis;

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. kovo 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.



2 lentelė

Pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos

Pagrindinės rizikos veiksnių pakategorės

Likvidumo terminai

Likvidumo termino trukmė (dienomis)

Palūkanų norma

Likvidžiausios valiutos ir nacionalinė valiuta

1

10

Kitos valiutos (išskyrus likvidžiausias valiutas)

2

20

Kintamumas

4

60

Kitos rūšys

4

60

Kredito marža

Valstybių narių centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus

2

20

Valstybių narių kredito įstaigų išleistos padengtos obligacijos (investicinis reitingas)

2

20

Vyriausybė (investicinis reitingas)

2

20

Vyriausybė (didelis pelningumas)

3

40

Įmonės (investicinis reitingas)

3

40

Įmonės (didelis pelningumas)

4

60

Kintamumas

5

120

Kitos rūšys

5

120

Nuosavybės vertybiniai popieriai

Nuosavybės vertybinių popierių kaina (didelė rinkos kapitalizacija)

1

10

Nuosavybės vertybinių popierių kaina (maža rinkos kapitalizacija)

2

20

Kintamumas (didelė rinkos kapitalizacija)

2

20

Kintamumas (maža rinkos kapitalizacija)

4

60

Kitos rūšys

4

60

Užsienio valiuta

Likvidžiausių valiutų poros

1

10

Kitų valiutų poros (išskyrus likvidžiausių valiutų poras)

2

20

Kintamumas

3

40

Kitos rūšys

3

40

Biržos prekės

Energijos kaina ir išmetamo anglies dioksido kiekio kaina

2

20

Tauriųjų metalų kaina ir spalvotųjų metalų kaina

2

20

Kitų biržos prekių kainos (išskyrus energijos kainą, išmetamo anglies dioksido kiekio kainą, tauriųjų metalų kainą ir spalvotųjų metalų kainą)

4

60

Energijos kintamumas ir išmetamo anglies dioksido kiekio kintamumas

4

60

Tauriųjų metalų kintamumas ir spalvotųjų metalų kintamumas

4

60

Kitų biržos prekių kintamumas (išskyrus energijos kintamumą, išmetamo anglies dioksido kiekio kintamumą, tauriųjų metalų kintamumą ir spalvotųjų metalų kintamumą)

5

120

Kitos rūšys

5

120

325be straipsnis

Galimybės modeliuoti rizikos veiksnius vertinimas

1.  
Įstaigos įvertina galimybę modeliuoti visus prekybos operacijų sąrašams, dėl kurių joms suteiktas 325az straipsnio 2 dalyje nurodytas leidimas arba kurioms pradėtas tokio leidimo suteikimo procesas, priskirtų pozicijų rizikos veiksnius.

▼M17

Pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo tikslais kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms naudoti pardavėjų, kurie yra trečiosios šalys, pateiktus rinkos duomenis.

1a.  
Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaiga laikytų, jog rizikos veiksnys, kurį įstaiga įvertino kaip modeliuojamą pagal šio straipsnio 1 dalį, yra nemodeliuojamas, jeigu įvesties duomenys, naudojami nustatant rizikos veiksniui taikomus būsimų sukrėtimų scenarijus, neatitinka 325bc straipsnio 6 dalyje nurodytų reikalavimų, kaip įrodyta kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu.

▼M8

2.  
Atlikdamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą įstaigos pagal 325bk straipsnį apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti nemodeliuojamų rizikos veiksnių atžvilgiu.

▼M17

2a.  

Išskirtinėmis aplinkybėmis, susidariusiomis, kai finansų rinkose labai sumažėja tam tikra prekybos veikla, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms, taikančioms šiame skyriuje nustatytą metodą, rizikos veiksnius, kuriuos tos įstaigos pagal 1 dalį įvertino kaip nemodeliuojamus, laikyti modeliuojamais, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a) 

rizikos veiksniai, kuriems taikoma ši tvarka, atitinka prekybos veiklą, kuri yra gerokai sumažėjusi visose finansų rinkose;

b) 

tvarka taikoma laikinai, ne ilgiau kaip šešis mėnesius per vienus finansinius metus;

c) 

dėl tvarkos labai nesumažėja ją taikančių įstaigų bendra nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti suma;

d) 

kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša EBI apie bet kokį sprendimą leisti įstaigoms taikyti šiame skyriuje nustatytą metodą ir laikyti modeliuojamais rizikos veiksnius, kurie buvo įvertinti kaip nemodeliuojami, taip pat apie susijusią prekybos veiklą ir tą sprendimą pagrindžia.

▼M17

3.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato kriterijus, pagal kuriuos įvertinama galimybė modeliuoti rizikos veiksnius pagal 1 dalį, įskaitant atvejus, kai naudojami pardavėjo, kuris yra trečioji šalis, teikiami rinkos duomenys, ir nustato to vertinimo dažnumą.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2025 m. liepos 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M8

325bf straipsnis

Reguliuojamojo grįžtamojo patikrinimo reikalavimai ir multiplikatoriaus koeficientai

1.  

Šio straipsnio tikslais nukrypimas reiškia visų prekybos operacijų sąrašui priskirtų pozicijų portfelio vertės vienos dienos pokytis, kuris viršija atitinkamą rizikos vertės matą, apskaičiuotą pagal įstaigos alternatyvų vidaus modelį laikantis šių reikalavimų:

a) 

rizikos vertė apskaičiuojama vienos dienos laikymo laikotarpiui;

b) 

būsimų sukrėtimų scenarijai taikomi 325bg straipsnio 3 dalyje nurodytų prekybos operacijų sąrašo pozicijų rizikos veiksniams, kurie pagal 325be straipsnį laikomi modeliuojamais;

c) 

įvesties duomenys, taikomi nustatant modeliuojamiems rizikos veiksniams taikomus būsimų sukrėtimų scenarijus, yra kalibruojami pagal 325bc straipsnio 4 dalies c punkte nurodytus istorinius duomenis;

d) 

jei šiame straipsnyje nenurodyta kitaip, įstaigos alternatyvus vidaus modelis grindžiamas tomis pačiomis modeliavimo prielaidomis, kokios taikytos apskaičiuojant 325ba straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą tikėtino trūkumo rizikos matą.

2.  
Įstaigos kasdien skaičiuoja nukrypimus atsižvelgdamos į portfelio, kurį sudaro visos prekybos operacijų sąrašui priskirtos pozicijos, vertės numatomų ir faktinių pokyčių grįžtamuosius patikrinimus.
3.  

Laikoma, kad įstaigos prekybos operacijų sąrašas atitinka grįžtamojo patikrinimo reikalavimus, jei šio prekybos operacijų sąrašo nukrypimų skaičius per pastarąsias 250 darbo dienų neviršija nė vieno iš šių skaičių:

a) 

12 nukrypimų, susijusių su rizikos vertės matu, apskaičiuotu taikant 99-to procentilio vienpusį pasikliautinąjį intervalą atsižvelgiant į portfelio vertės numatomų pokyčių grįžtamąjį patikrinimą;

b) 

12 nukrypimų, susijusių su rizikos vertės matu, apskaičiuotu taikant 99-to procentilio vienpusį pasikliautinąjį intervalą atsižvelgiant į portfelio vertės faktinių pokyčių grįžtamąjį patikrinimą;

c) 

30 nukrypimų, susijusių su rizikos vertės matu, apskaičiuotu taikant 97,5-to procentilio vienpusį pasikliautinąjį intervalą atsižvelgiant į portfelio vertės numatomų pokyčių grįžtamąjį patikrinimą;

d) 

30 nukrypimų, susijusių su rizikos vertės matu, apskaičiuotu taikant 97,5-to procentilio vienpusį pasikliautinąjį intervalą atsižvelgiant į portfelio vertės faktinių pokyčių grįžtamąjį patikrinimą.

4.  

Įstaigos kasdien skaičiuoja 2 dalyje nurodytus nukrypimus laikydamosi šių reikalavimų:

a) 

portfelio vertės numatomų pokyčių grįžtamasis patikrinimas atliekamas lyginant portfelio vertę dienos pabaigoje su portfelio verte kitos dienos pabaigoje darant prielaidą, kad pozicijos nepakito;

b) 

portfelio vertės faktinių pokyčių grįžtamasis patikrinimas atliekamas lyginant portfelio vertę dienos pabaigoje su portfelio faktine verte kitos dienos pabaigoje neskaitant mokesčių ir komisinių;

c) 

nukrypimai skaičiuojami kiekvieną darbo dieną, kurią įstaiga negali įvertinti portfelio vertės arba apskaičiuoti 3 dalyje nurodyto rizikos vertės mato.

5.  
Įstaiga pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis apskaičiuoja 325ba straipsnyje nurodytą visų prekybos operacijų sąrašams, dėl kurių jai suteiktas 325az straipsnio 2 dalyje nurodytas leidimas taikyti alternatyvius vidaus modelius, priskirtų pozicijų portfelio multiplikatoriaus koeficientą (mc).
6.  

►M17  Dauginimo koeficientas (mc) yra lygus bent 1,5 ir pagal 3 lentelę nustatyto papildomo mokesčio sumai. Tas 5 dalyje nurodyto portfelio papildomas mokestis apskaičiuojamas pagal nukrypimų, kurie įvyko per pastarąsias 250 darbo dienų, skaičių, nustatytą įstaigai atliekant pagal šios pastraipos a punktą apskaičiuoto rizikos vertės mato grįžtamąjį patikrinimą. Papildomas mokestis apskaičiuojamas laikantis šių reikalavimų: ◄

a) 

nukrypimas yra portfelio vertės vienos dienos pokytis, viršijantis atitinkamą rizikos vertės matą, apskaičiuotą pagal įstaigos vidaus modelį laikantis šių reikalavimų:

i) 

laikymo laikotarpis – viena diena;

ii) 

taikomas 99-to procentilio vienpusis pasikliautinasis intervalas;

iii) 

būsimų sukrėtimų scenarijai taikomi 325bg straipsnio 3 dalyje nurodytų prekybos operacijų sąrašo pozicijų rizikos veiksniams, kurie pagal 325be straipsnį laikomi modeliuojamais;

iv) 

įvesties duomenys, taikomi nustatant modeliuojamiems rizikos veiksniams taikomus būsimų sukrėtimų scenarijus, yra kalibruojami pagal 325bc straipsnio 4 dalies c punkte nurodytus istorinius duomenis;

v) 

jei šiame straipsnyje nenurodyta kitaip, įstaigos vidaus modelis grindžiamas tomis pačiomis modeliavimo prielaidomis, kokios taikytos apskaičiuojant 325ba straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą tikėtino trūkumo rizikos matą;

b) 

nukrypimų skaičius yra lygus didesniam nukrypimų skaičiui pagal portfelio vertės numatomus ir faktinius pokyčius;



3 lentelė

Nukrypimų skaičius

Papildomas mokestis

Mažiau kaip 5

0,00

5

0,20

6

0,26

7

0,33

8

0,38

9

0,42

Daugiau kaip 9

0,50

▼M17

Išskirtinėmis aplinkybėmis kompetentingos institucijos gali leisti įstaigai atlikti vieną arba abu toliau nurodytus veiksmus:

a) 

apriboti papildomo mokesčio apskaičiavimą, kad jis neviršytų mokesčio, apskaičiuoto atsižvelgiant į nukrypimus, grindžiamus numatomų pokyčių grįžtamuoju patikrinimu, kai nukrypimų, grindžiamų faktinių pokyčių grįžtamuoju patikrinimu, skaičius nėra įstaigos alternatyvaus vidaus modelio trūkumų rezultatas;

b) 

į papildomo mokesčio skaičiavimą neįtraukti nukrypimų, nustatytų atliekant numatomų arba faktinių pokyčių grįžtamąjį patikrinimą, kai tie nukrypimai nėra įstaigos alternatyvaus vidaus modelio trūkumų rezultatas.

▼M17

Pirmos pastraipos tikslais kompetentingos institucijos gali padidinti mc vertę virš toje pastraipoje nurodytos sumos, jei įstaigos alternatyviame vidaus modelyje yra trūkumų, neleidžiančių tinkamai įvertinti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti.

▼M8

7.  
Kompetentingos institucijos stebi 5 dalyje nurodyto multiplikatoriaus koeficiento tinkamumą ir prekybos operacijų sąrašo atitiktį 3 dalyje nurodytiems grįžtamojo patikrinimo reikalavimams. Įstaigos iš karto praneša kompetentingoms institucijoms apie nukrypimus, kuriuos jos nustato taikydamos savo grįžtamojo patikrinimo programą, ir pateikia šių nukrypimų paaiškinimą ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas praneša kompetentingoms institucijoms apie nukrypimo atsiradimą.

▼M17

8.  
Nukrypstant nuo 2 ir 6 dalių, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigai neskaičiuoti nukrypimo, jei jos portfelio vertės vienos dienos pokytis, kuris viršija atitinkamą pagal tos įstaigos vidaus modelį apskaičiuotą rizikos vertės matą, yra priskirtinas nemodeliuojamam rizikos veiksniui.

▼M8

9.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato techninius elementus, kurie šio straipsnio tikslais turi būti įtraukiami į faktinius ir numatomus įstaigos portfelio vertės pokyčius.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. kovo 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼M17

10.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato sąlygas ir kriterijus, pagal kuriuos įstaigai gali būti leidžiama neskaičiuoti nukrypimo, jei jos portfelio vertės vienos dienos pokytis, kuris viršija atitinkamą pagal tos įstaigos vidaus modelį apskaičiuotą rizikos vertės matą, yra priskirtinas nemodeliuojamam rizikos veiksniui.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2026 m. liepos 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M8

325bg straipsnis

Pelno ir nuostolio priskyrimo reikalavimas

▼M17

1.  
Įstaigos prekybos operacijų sąrašas atitinka pelno ir nuostolio priskyrimo reikalavimus, jei to prekybos operacijų sąrašo portfelio vertės teoriniai pokyčiai, grindžiami įstaigos rizikos vertinimo modeliu, yra panašūs arba pakankamai panašūs į to prekybos operacijų sąrašo portfelio vertės numatomus pokyčius, grindžiamus įstaigos kainodaros modeliu.
2.  
Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, jeigu prekybos operacijų sąrašo portfelio teoriniai vertės pokyčiai, grindžiami įstaigos rizikos vertinimo modeliu, yra pakankamai panašūs į to prekybos operacijų sąrašo portfelio vertės numatomus pokyčius, grindžiamus įstaigos kainodaros modeliu, įstaiga visoms tam prekybos operacijų sąrašui priskirtoms pozicijoms, be 325ba straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų, apskaičiuoja papildomą nuosavų lėšų reikalavimą.
3.  
Remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pelno ir nuostolio priskyrimo reikalavimo rezultatais, įstaiga nustato ir dokumentuoja tikslų į įstaigos rizikos vertinimo modelį įtraukiamų rizikos veiksnių, laikomų tinkamais norint patikrinti, ar įstaiga laikosi 325bf straipsnyje nustatytų grįžtamojo patikrinimo reikalavimų, sąrašą. Įstaiga seka visus tų rizikos veiksnių sąrašo pakeitimus.

▼M8

4.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

▼M17

a) 

atsižvelgdama į tarptautinio masto reguliavimo pokyčius – kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar 1 dalies tikslais prekybos operacijų sąrašo portfelio vertės teoriniai pokyčiai yra panašūs arba pakankamai panašūs į prekybos operacijų sąrašo portfelio vertės numatomus pokyčius;

b) 

papildomą nuosavų lėšų reikalavimą, nurodytą 2 dalyje;

▼M8

c) 

kokiu dažnumu įstaiga turi atlikti pelno ir nuostolio priskyrimą;

d) 

techninius elementus, kurie šio straipsnio tikslais turi būti įtraukiami į prekybos operacijų sąrašo portfelio vertės teorinius ir numatomus pokyčius.

▼M17 —————

▼M17

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2025 m. liepos 10 d.

▼M8

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

325bh straipsnis

Rizikos vertinimo reikalavimai

1.  

Įstaigos, taikančios vidaus rizikos vertinimo modelį, taikytą apskaičiuojant 325ba straipsnyje nurodytus nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, užtikrina, kad šis modelis atitiktų visus toliau nurodytus reikalavimus:

a) 

vidaus rizikos vertinimo modeliu atsižvelgiama į pakankamą skaičių rizikos veiksnių, kuriuos turi sudaryti bent 1a skyriaus 3 skirsnio 1 poskirsnyje nurodyti rizikos veiksniai, nebent įstaiga kompetentingoms institucijoms įrodo, kad šių rizikos veiksnių neįtraukimas neturi reikšmingo poveikio 325bg straipsnyje nurodyto pelno ir nuostolio priskyrimo reikalavimo rezultatams; įstaiga turi galėti kompetentingoms institucijoms paaiškinti, kodėl ji įtraukė rizikos veiksnį į savo kainodaros modelį, bet neįtraukė jo į savo vidaus rizikos vertinimo modelį;

b) 

vidaus rizikos vertinimo modeliu nustatomas pasirinkimo sandorių ir kitų produktų nelinijiškumas, taip pat koreliacijos rizika ir pagrindinė rizika;

c) 

į vidaus rizikos vertinimo modelį įtraukiama visuma rizikos veiksnių, atitinkančių kiekvienos valiutos, kurios pozicijos įstaigos balansiniuose arba nebalansiniuose straipsniuose yra jautrios palūkanų normos pasikeitimams, palūkanų normas; įstaiga modeliuoja pelningumo kreives taikydama vieną iš visuotinai pripažintų metodų; pelningumo kreivė padalijama į įvairius segmentus pagal terminus, kad būtų atsižvelgiama į palūkanų normos kintamumo pokyčius išilgai visos pelningumo kreivės; pagrindinių valiutų ir rinkų reikšmingos prisiimamos palūkanų normos rizikos atveju pelningumo kreivė modeliuojama naudojant ne mažiau kaip šešis segmentus pagal terminus, o modeliuojant pelningumo kreivę naudojamų rizikos veiksnių skaičius turi būti proporcingas įstaigos prekybos strategijos pobūdžiui ir sudėtingumui; modeliu taip pat atsižvelgiama į rizikos paskirstymą, susijusį su ne visiškai koreliuojančiais skirtingų pelningumo kreivių arba skirtingų to paties pagrindinio emitento finansinių priemonių judėjimais;

▼M17

d) 

į vidaus rizikos vertinimo modelį įtraukiami rizikos veiksniai, atitinkantys aukso pozicijas ir atskiras užsienio valiutas, kuriomis yra išreikštos įstaigos pozicijos; kalbant apie KIS, atsižvelgiama į faktines jų užsienio valiutos pozicijas; įstaigos gali remtis trečiųjų šalių skelbiamais duomenimis apie KIS užsienio valiutos pozicijas su sąlyga, kad tinkamai užtikrinama, jog skelbiami duomenys yra teisingi;

▼M8

e) 

modeliavimo metodo sudėtingumas turi būti proporcingas įstaigos veiklos nuosavybės vertybinių popierių rinkose reikšmingumui; pagal vidaus rizikos vertinimo modelį taikomas atskiras rizikos veiksnys bent kiekvienai nuosavybės vertybinių popierių rinkai, kurioje įstaiga turi reikšmingas pozicijas, ir bent vienas rizikos veiksnys, kuriuo atsižvelgiama į sisteminius nuosavybės vertybinių popierių kainų pasikeitimus ir į šio rizikos veiksnio priklausomybę nuo atskirų kiekvienos nuosavybės vertybinių popierių rinkos rizikos veiksnių;

f) 

pagal vidaus rizikos vertinimo modelį atskiras rizikos veiksnys taikomas bent kiekvienai biržos prekei, kurios reikšmingas pozicijas įstaiga turi, nebent įstaiga turi nedidelę bendrą biržos prekių kainos poziciją, palyginti su visa jos prekybos veikla, – šiuo atveju ji gali taikyti atskirą rizikos veiksnį kiekvienai pagrindinei biržos prekių rūšiai; reikšmingų biržos prekių rinkų pozicijų atveju modeliu atsižvelgiama į ne visiškai koreliuojančią panašių, bet ne tapačių biržos prekių kainos svyravimų riziką, išankstinių sandorių kainų pokyčių dėl terminų neatitikimo riziką ir išvestinių finansinių priemonių bei piniginių pozicijų prekės disponavimo pajamingumo riziką;

g) 

turi būti įrodymų, kad naudojami pakaitiniai rodikliai yra tinkami naudoti turimoms faktinėms pozicijoms, jie turi būti pakankamai konservatyviai apskaičiuoti ir naudojami tik tuo atveju, jei turimų duomenų nepakanka, pavyzdžiui, 325bc straipsnio 2 dalies c punkte nurodytu nepalankiausių sąlygų laikotarpiu;

h) 

finansinių priemonių su šalutinėmis aplinkybėmis kintamumo rizikos reikšmingų pozicijų atveju vidaus rizikos vertinimo modeliu atsižvelgiama į vykdymo kainų ir pasirinkimo sandorių terminų numanomo kintamumo priklausomybę;

▼M17

i) 

KIS pozicijų atveju įstaigos bent kartą per savaitę peržiūri KIS pagrindines pozicijas, kad apskaičiuotų savo nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį skyrių; kai skaidrumo metodas taikomas kas savaitę, įstaigos turi galėti stebėti riziką, kylančią dėl reikšmingų KIS sudėties pokyčių; įstaigos, neturinčios pakankamai įvesties duomenų arba informacijos, kad galėtų apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus KIS pozicijos rinkos rizikai padengti taikydamos skaidrumo metodą, tuos įvesties duomenis arba informaciją gali gauti iš trečiosios šalies, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

i) 

trečioji šalis yra vienas iš šių subjektų:

1) 

KIS depozitoriumas arba depozitoriumo funkcijas atliekanti finansų įstaiga, jeigu KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius saugo tame depozitoriume arba depozitoriumo funkcijas atliekančioje finansų įstaigoje;

2) 

KIS valdymo įmonė, jei ji atitinka 132 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytus kriterijus;

3) 

pardavėjas, kuris yra trečioji šalis, su sąlyga, kad duomenis, informaciją arba rizikos parametrus pateikia arba apskaičiuoja šio punkto 1 arba 2 punkte nurodytos trečiosios šalys arba kitas toks pardavėjas, kuris yra trečioji šalis;

ii) 

trečioji šalis įstaigai pateikia duomenis, informaciją arba rizikos parametrus, kad ji galėtų apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus KIS pozicijos rinkos rizikai padengti taikydama pirmoje pastraipoje nurodytą skaidrumo metodą;

iii) 

įstaigos išorės auditorius patvirtina ii punkte nurodytų trečiosios šalies duomenų, informacijos arba rizikos parametrų tinkamumą, o kompetentinga institucija, gavusi prašymą, suteikia neribotą prieigą prie tų duomenų, informacijos arba rizikos parametrų.

▼M17

2.  
Įstaiga gali naudoti empirines koreliacijas pagrindinėse rizikos veiksnių kategorijose, o apskaičiuodama 325bb straipsnio 1 dalyje nurodytą neriboto tikėtino trūkumo matą UESt – tarp pagrindinių rizikos veiksnių kategorijų tik tuo atveju, jei įstaigos taikomas tų koreliacijų vertinimo metodas yra patikimas, dera arba su taikomais likvidumo terminais, arba, jeigu kompetentingai institucijai tai priimtinu būdu įrodyta – su 325bc straipsnio 1 dalyje nustatytu 10 dienų baziniu laikotarpiu, ir yra sąžiningai įgyvendinamas.

▼M17 —————

▼M8

325bi straipsnis

Kokybiniai reikalavimai

1.  

Šio skyriaus tikslais taikomas vidaus rizikos vertinimo modelis turi būti iš esmės patikimas, apskaičiuotas bei visapusiškai įgyvendinamas ir atitikti visus šiuos kokybinius reikalavimus:

a) 

vidaus rizikos vertinimo modelis, taikomas apskaičiuojant kapitalo reikalavimus rinkos rizikai padengti, turi būti glaudžiai integruotas į kasdienį įstaigos rizikos valdymo procesą ir naudojamas kaip pagrindas vyresniajai vadovybei skirtoms ataskaitoms apie rizikos pozicijas teikti;

▼M17

b) 

įstaigoje turi veikti rizikos kontrolės padalinys, kuris yra nepriklausomas nuo verslu užsiimančių padalinių ir atsiskaito tiesiogiai vyresniajai vadovybei; tas padalinys:

i) 

yra atsakingas už bet kokio vidaus rizikos vertinimo modelio, taikomo šio skyriaus tikslais taikant alternatyvų vidaus modelių metodą, kūrimą ir įgyvendinimą;

ii) 

yra atsakingas už bendrą rizikos valdymo sistemą;

iii) 

rengia ir analizuoja kiekvienos dienos ataskaitas apie vidaus modelio, taikomo apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, rezultatus ir priemonių, kurias reikia taikyti prekybos operacijų sandorių ribojimo srityje, tinkamumą;

▼M8

c) 

valdymo organas ir vyresnioji vadovybė turi aktyviai dalyvauti rizikos kontrolės procese, o rizikos kontrolės padalinio parengtas kiekvienos dienos ataskaitas turi peržiūrėti atitinkamo lygio vadovybė, turinti pakankamai įgaliojimų pareikalauti sumažinti atskirų prekybos operacijų vykdytojų turimas pozicijas ir pareikalauti sumažinti įstaigos bendros rizikos pozicijas;

d) 

įstaigoje turi dirbti pakankamai darbuotojų, turinčių pakankamo lygio kvalifikaciją, atitinkančią vidaus rizikos vertinimo modelių sudėtingumą, ir pakankamai darbuotojų, turinčių kvalifikaciją dirbti prekybos, rizikos kontrolės, audito ir netiesioginio aptarnavimo srityse;

e) 

įstaiga turi taikyti dokumentais patvirtintą vidaus politiką, procedūras ir kontrolės priemones, skirtas stebėti jos vidaus rizikos vertinimo modelių bendrąjį veikimą ir užtikrinti, kad jis atitiktų reikalavimus;

f) 

turi būti įrodyta, kad vidaus rizikos vertinimo modeliu, įskaitant bet kurį kainodaros modelį, pakankamai tiksliai įvertinama rizika, ir šis modelis neturi labai skirtis nuo vidaus rizikos valdymui įstaigos naudojamų modelių;

g) 

įstaiga turi dažnai vykdyti griežtas testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, įskaitant atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, programas, kurios apima bet kurį vidaus rizikos vertinimo modelį; vyresnioji vadovybė bent kartą per mėnesį turi peržiūrėti to testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus; jie turi atitikti valdymo organo patvirtintą politiką ir apribojimus; jei iš to testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų matyti pernelyg dideli nuostoliai, atsirandantys dėl įstaigos prekybos veiklos tam tikromis aplinkybėmis, įstaiga turi imtis tinkamų veiksmų;

h) 

įstaiga turi atlikti nepriklausomą savo vidaus rizikos vertinimo modelio patikrinimą per savo reguliaraus vidaus audito procesą arba pavesdama trečiajai įmonei atlikti šį patikrinimą kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu.

▼M17

Nuo rizikos kontrolės padalinio, nurodyto pirmos pastraipos b punkte, atskirtas patvirtinimo padalinys atlieka pradinį ir nuolatinį bet kokio vidaus rizikos vertinimo modelio, naudojamo taikant alternatyvų vidaus modelių metodą šio skyriaus tikslais, patvirtinimą.

▼M8

Trečioji įmonė pirmos pastraipos h punkto tikslais – audito arba konsultavimo paslaugas įstaigoms teikianti įmonė, kurios darbuotojai turi pakankamą kvalifikaciją prekybos veiklos rinkos rizikos srityje.

2.  

1 dalies h punkte nurodytas patikrinimas turi apimti prekyba užsiimančių skyrių ir nepriklausomo rizikos kontrolės skyriaus veiklą. Įstaiga bent kartą per metus turi atlikti savo bendrojo rizikos valdymo proceso patikrinimą. Atliekant šį patikrinimą vertinama:

a) 

rizikos valdymo sistemos ir proceso dokumentų ir rizikos kontrolės padalinio organizavimo tinkamumas;

b) 

rizikos vertinimo priemonių integravimas į kasdienį rizikos valdymo procesą ir vadovybės informavimo sistemos vientisumas;

c) 

įstaigos taikomi rizikos vertinimo modelių ir vertinimo sistemų, kuriuos naudoja sandorius sudarantys ir netiesioginį aptarnavimą atliekantys darbuotojai, tvirtinimo procesai;

d) 

rizikos, kuriai taikomas modelis, apimtis, rizikos vertinimo sistemos tikslumas ir tinkamumas ir vidaus rizikos vertinimo modelio bet kurio reikšmingo pakeitimo patvirtinimas;

e) 

pozicijų duomenų tikslumas ir išsamumas, kintamumo ir koreliacijos prielaidų tikslumas ir tinkamumas, vertinimo ir jautrumo rizikai skaičiavimų tikslumas ir pakaitinių rodiklių rengimo, jei turimų duomenų nepakanka šiame skyriuje nustatytiems reikalavimams įvykdyti, tikslumas ir tinkamumas;

f) 

tikrinimo procesas, kurį įstaiga taiko vertindama duomenų šaltinių, naudojamų bet kuriems savo vidaus rizikos vertinimo modeliams, nuoseklumą, pateikimą laiku ir patikimumą, įskaitant šių duomenų šaltinių objektyvumą;

g) 

tikrinimo procesas, kurį įstaiga taiko vertindama grįžtamojo patikrinimo ir pelno ir nuostolio priskyrimo, kurie atliekami siekiant įvertinti vidaus rizikos vertinimo modelių tikslumą, reikalavimus;

h) 

jei patikrinimą pagal šio straipsnio 1 dalies h punktą atlieka trečioji įmonė – tikrinimas, ar 325bj straipsnyje nustatytas vidaus vertinimo procesas atitinka jo tikslus.

3.  
Įstaigos atnaujina bet kuriam iš šio skyriaus tikslais jos naudojamų vidaus rizikos vertinimo modelių taikomus metodus ir praktiką atsižvelgdamos į su tais vidaus rizikos vertinimo modeliais susijusių naujų metodų ir geriausios praktikos raidą.

325bj straipsnis

Vidaus patvirtinimas

1.  
Įstaigos taiko procesus, kuriais užtikrinama, kad bet kuris šio skyriaus tikslais taikomas vidaus rizikos vertinimo modelis būtų tinkamai patvirtintas atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų, kurie nedalyvavo juos kuriant, siekiant užtikrinti, kad šie modeliai būtų iš esmės patikimi ir jais būtų tinkamai atsižvelgiama į visą reikšmingą riziką.
2.  

1 dalyje nurodytą patvirtinimą įstaigos atlieka šiomis aplinkybėmis:

a) 

kai bet kuris vidaus rizikos vertinimo modelis iš pradžių sukuriamas ir kai jis iš esmės keičiamas;

b) 

periodiškai ir įvykus reikšmingiems struktūriniams rinkos arba portfelio sudėties pokyčiams, dėl kurių vidaus rizikos vertinimo modelis gali tapti nebetinkamas.

3.  

Įstaigos vidaus rizikos vertinimo modelių patvirtinimas nėra apribojamas grįžtamojo patikrinimo ir pelno ir nuostolio priskyrimo reikalavimais, o apima bent:

a) 

testus, kuriais tikrinama, ar taikant vidaus modelį padarytos prielaidos yra tinkamos ir jomis nėra pervertinama arba nepakankamai įvertinama rizika;

b) 

su įstaigų portfelio rizika ir struktūra susijusius jų vidaus modelių patvirtinimo testus, įskaitant grįžtamąjį patikrinimą, kuriuo papildomos reguliuojamojo grįžtamojo patikrinimo programos;

c) 

numatomų portfelių naudojimą siekiant užtikrinti, kad taikant vidaus rizikos vertinimo modelį būtų galima paaiškinti galimus ypatingus struktūrinius aspektus, pvz., reikšmingą pagrindinę riziką ir koncentracijos riziką arba su pakaitinių rodiklių taikymu susijusią riziką.

325bk straipsnis

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos mato apskaičiavimas

1.  
Konkretaus nemodeliuojamo rizikos veiksnio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos matas – visų portfelio, į kurį įtrauktas šis nemodeliuojamas rizikos veiksnys, prekybos knygos pozicijų arba ne prekybos knygos pozicijų, kurioms taikoma užsienio valiutos kursų arba biržos prekių kainų rizika, nuostolis, kai tam rizikos veiksniui taikomas blogiausias būsimų sukrėtimų scenarijus.
2.  
Įstaigos kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu visų nemodeliuojamų rizikos veiksnių atveju parengia tinkamus blogiausius būsimų sukrėtimų scenarijus.
3.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

kaip įstaigos turi parengti nemodeliuojamiems rizikos veiksniams taikytinus blogiausius būsimų sukrėtimų scenarijus ir kaip jos šiuos blogiausius būsimų sukrėtimų scenarijus turi taikyti šiems rizikos veiksniams;

b) 

kiekvienai 325bd straipsnio 2 lentelėje nurodytai pagrindinei rizikos veiksnių pakategorei taikytiną reguliuojamąjį blogiausią būsimų sukrėtimų scenarijų, kurį įstaigos gali taikyti, jei negali parengti blogiausio būsimų sukrėtimų scenarijaus pagal šios pastraipos a punktą arba kurį kompetentingos institucijos gali reikalauti iš įstaigos taikyti, jei joms nėra priimtinas įstaigos parengtas blogiausias būsimų sukrėtimų scenarijus;

c) 

aplinkybes, kuriomis įstaigos gali apskaičiuoti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos matą dėl daugiau nei vieno nemodeliuojamo rizikos veiksnio;

d) 

tai, kaip įstaigos turi kaupti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos matą dėl visų nemodeliuojamų rizikos veiksnių, įtrauktų į jų prekybos knygos pozicijas ir ne prekybos knygos pozicijas, kurioms taikoma užsienio valiutos kursų rizika arba biržos prekių kainų rizika.

Rengdama tuos techninių reguliavimo standartų projektus EBI atsižvelgia į tai, kad šiame straipsnyje nustatytų nemodeliuojamo rizikos veiksnio nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti lygis turi būti toks pat kaip ir nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti lygis, kuris pagal šį skyrių būtų buvęs apskaičiuotas, jei šis rizikos veiksnys būtų modeliuojamas.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

3 skirsnis

Įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelis

325bl straipsnis

Įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelio taikymo sritis

1.  
Visoms įstaigos pozicijoms, kurios buvo priskirtos prekybos operacijų sąrašams, dėl kurių įstaigai suteiktas leidimas, kaip nurodyta 325az straipsnio 2 dalyje, yra taikomas nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, kai tos pozicijos apima bent vieną rizikos veiksnį, kuris pagal 325bd straipsnio 1 dalį buvo priskirtas pagrindinėms rizikos veiksnių kategorijoms „nuosavybės vertybiniai popieriai“ arba „kredito marža“. Šis nuosavų lėšų reikalavimas, papildomai nustatytas rizikai, kuriai taikomi 325ba straipsnio 1 dalyje nurodyti nuosavų lėšų reikalavimai, yra apskaičiuojamas taikant įstaigos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį. Tas modelis turi atitikti šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.
2.  
Kiekvienai iš 1 dalyje nurodytų pozicijų įstaiga nustato vieną prekiaujamų skolos arba nuosavybės finansinių priemonių, susijusių su bent vienu rizikos veiksniu, emitentą.

325bm straipsnis

Leidimas taikyti įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį

1.  
Kompetentingos institucijos įstaigai suteikia leidimą taikyti įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį 325ba straipsnio 2 dalyje nurodytiems nuosavų lėšų reikalavimams, susijusiems su visomis 325bl straipsnyje nurodytomis ir prekybos operacijų sąrašui, kurio atžvilgiu įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelis atitinka 325bi, 325bj, 325bn, 325bo ir 325bp straipsniuose išdėstytus reikalavimus, priskirtomis prekybos knygos pozicijomis, apskaičiuoti.
2.  
Jei įstaigos prekybos operacijų sąrašas, kuriam yra priskirta bent viena iš 325bl straipsnyje nurodytų prekybos knygos pozicijų, neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai, susijusiai su visomis to prekybos operacijų sąrašo pozicijomis, padengti apskaičiuojami pagal 1a skyriuje nustatytą metodą.

325bn straipsnis

Taikant įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį naudojami nuosavų lėšų reikalavimai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti

1.  

Įstaigos, taikydamos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį, visų 325bl straipsnyje nurodytų prekybos knygos pozicijų portfeliui apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti tokiu būdu:

a) 

nuosavų lėšų reikalavimai yra lygūs rizikos vertei, kuria, taikant 99,9 % pasikliautinąjį intervalą, vienų metų laikotarpiu įvertinamas galimas portfelio rinkos vertės sumažėjimas, kuris atsirado dėl emitentų, susijusių su šiomis pozicijomis, įsipareigojimų neįvykdymo;

b) 

a punkte nurodytas galimas vertės sumažėjimas – tiesioginis arba netiesioginis pozicijos rinkos vertės sumažėjimas, kuris atsirado dėl emitentų įsipareigojimų neįvykdymo, papildantis nuostolius, į kuriuos jau atsižvelgta nustatant dabartinę pozicijos vertę; nuosavybės vertybinių popierių pozicijų emitentų įsipareigojimų neįvykdymas išreiškiamas emitento nuosavybės vertybinių popierių kainų nulinės vertės nustatymu;

c) 

skirtingų emitentų įsipareigojimų neįvykdymo koreliacijas įstaigos nustato remdamosi konceptualiai patikima metodika, naudodamos objektyvius istorinius duomenis apie bent 10 metų laikotarpiu, apimančiu įstaigos pagal 325bc straipsnio 2 dalį nustatytą nepalankiausių sąlygų laikotarpį, rinkoje buvusias kredito maržas arba nuosavybės vertybinių popierių kainas; apskaičiuotos skirtingų emitentų įsipareigojimų neįvykdymo koreliacijos kalibruojamos vienų metų laikotarpiui;

d) 

įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelis grindžiamas vienų metų nekintamos pozicijos prielaida.

2.  
Taikydamos 1 dalyje nurodytą įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį, nuosavų lėšų reikalavimą įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti įstaigos apskaičiuoja ne rečiau kaip kas savaitę.
3.  
Nukrypstant nuo 1 dalies a ir c punktų, įstaiga, apskaičiuodama, kai tinkama, su keliomis arba visomis nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis susijusią įsipareigojimų neįvykdymo riziką, vienų metų laikotarpį gali pakeisti šešiasdešimties dienų laikotarpiu. Tokiu atveju įsipareigojimų neįvykdymo koreliacijos tarp nuosavybės vertybinių popierių kainų ir įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių apskaičiuojamos šešiasdešimties dienų laikotarpiu, o įsipareigojimų neįvykdymo koreliacijos tarp nuosavybės vertybinių popierių kainų ir obligacijų kainų – vienų metų laikotarpiu.

325bo straipsnis

Apsidraudimų pripažinimas pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį

1.  
Įstaigos į savo įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį gali įtraukti apsidraudimus ir užskaityti pozicijas, jei ilgosios ir trumposios pozicijos yra susijusios su ta pačia finansine priemone.
2.  
Pagal savo įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelius įstaigos gali pripažinti apsidraudimo arba diversifikacijos poveikį, susijusį su ilgosiomis ir trumposiomis pozicijomis, apimančiomis to paties įsipareigojančiojo asmens skirtingas finansines priemones ar skirtingus vertybinius popierius, taip pat su skirtingų emitentų ilgosiomis ir trumposiomis pozicijomis, tik aiškiai modeliuodamos skirtingų finansinių priemonių bendrąsias ilgąsias ir trumpąsias pozicijas, įskaitant skirtingų emitentų pagrindinės rizikos modeliavimą.

▼M17

3.  
Taikydamos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelius įstaigos atsižvelgia į su apsidraudimo strategijomis susijusią reikšmingą pagrindinę riziką, kylančią dėl produkto rūšies, prioriteto kapitalo struktūroje, vidaus ar išorės reitingo, pozicijos išlaikymo trukmės ir kitų skirtumų.

Įstaigos užtikrina, kad dėl apsidraudimo priemonės ir apdraustos priemonės terminų nesutapimų, kurie galėtų atsirasti vienų metų laikotarpiu, kai tie nesutapimai nėra atspindėti jų įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelyje, rizika nebūtų reikšmingai nuvertinama.

Įstaigos apsidraudimo priemonę pripažįsta tik tiek, kiek ji gali būti išlaikyta net ir tada, kai artėja įsipareigojančiojo asmens kredito įvykis ar kitas įvykis.

▼M8

325bp straipsnis

Konkretūs įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modeliui keliami reikalavimai

1.  
Taikant 325bm straipsnio 1 dalyje nurodytą įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį, turi būti galima modeliuoti atskirų emitentų įsipareigojimų neįvykdymą, taip pat atvejus, kai vienu metu įsipareigojimų neįvykdo daugiau kaip vienas emitentas, ir atsižvelgti į tų įsipareigojimų neįvykdymo poveikį pozicijų, kurioms taikomas tas modelis, rinkos vertėms. Šiuo tikslu kiekvieno atskiro emitento įsipareigojimų neįvykdymas modeliuojamas taikant dviejų rūšių sisteminės rizikos veiksnius.
2.  
Pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį atsižvelgiama į ekonominį ciklą, įskaitant atkuriamųjų normų ir 1 dalyje nurodytų sisteminės rizikos veiksnių tarpusavio priklausomybę.
3.  
Pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį atsižvelgiama į nelinijinį pasirinkimo sandorių ir kitų pozicijų, turinčių reikšmingų nelinijinių savybių, poveikį kainos pokyčiams. Įstaigos taip pat deramai atsižvelgia į modelio rizikos, būdingos vertinant ir apskaičiuojant kainų riziką, susijusią su tais produktais, sumą.
4.  
Įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelis grindžiamas objektyviais ir naujausiais duomenimis.
5.  

Pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį imituojant emitentų įsipareigojimų neįvykdymą įstaigos apskaičiuoti įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių įverčiai turi atitikti šiuos reikalavimus:

▼M17

a) 

pozicijų, kurioms pagal 114–118 straipsnius taikomas 0 % rizikos koeficientas, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių žemiausia riba yra 0,01  %, o padengtųjų obligacijų, kurioms pagal 129 straipsnį taikomas 10 % rizikos koeficientas – 0,01  %; kitu atveju žemiausia įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių riba yra 0,03  %;

▼M8

b) 

jei šiame skirsnyje nenurodyta kitaip, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės grindžiamos vienų metų laikotarpiu;

c) 

įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės apskaičiuojamos naudojant – vien arba kartu su dabartinėmis rinkos kainomis – ankstesnių faktinių įsipareigojimų neįvykdymo atvejų ir itin didelių rinkos kainų sumažėjimo atvejų, prilygstančių įsipareigojimų neįvykdymo atvejams, duomenis, nustatytus per ne trumpesnį kaip penkerių metų istorinį laikotarpį; įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės nustatomos naudojant ne tik dabartines rinkos kainas;

▼M17

d) 

leidimą skaičiuoti įsipareigojimų neįvykdymo tikimybes konkretaus emitento pozicijų klasei ir reitingų sistemai pagal II antraštinės dalies 3 skyriaus 1 skirsnį gavusi įstaiga, apskaičiuodama to emitento įsipareigojimų neįvykdymo tikimybes, taiko tame skirsnyje nustatytą metodiką, jei turima tokiam įverčiui apskaičiuoti reikalingų duomenų;

e) 

leidimo skaičiuoti d punkte nurodytų įsipareigojimų neįvykdymo tikimybes negavusi įstaiga šioms įsipareigojimų neįvykdymo tikimybėms apskaičiuoti parengia vidaus metodiką arba naudojasi išoriniais šaltiniais, laikydamasi įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės įverčiams pagal šį straipsnį taikytinų reikalavimų.

▼M17

Pirmos pastraipos d punkto tikslais duomenų konkretaus prekybos knygos pozicijos emitento įsipareigojimų neįvykdymo tikimybėms apskaičiuoti turima, jeigu apskaičiavimo dieną įstaiga turi ne prekybos knygos poziciją to paties įsipareigojančiojo asmens, kurio įsipareigojimų neįvykdymo tikimybes ji skaičiuoja pagal II antraštinės dalies 3 skyriaus 1 skirsnį, atžvilgiu, kad apskaičiuotų tame skyriuje nustatytus nuosavų lėšų reikalavimus.

▼M8

6.  

Pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį imituojant emitentų įsipareigojimų neįvykdymą įstaigos apskaičiuotas nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvertis turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) 

žemiausia nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įverčių riba – 0 %;

b) 

apskaičiuojant nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įverčius atsižvelgiama į kiekvienos pozicijos prioritetą;

▼M17

c) 

leidimą LGD konkrečios pozicijos pozicijų klasei ir reitingų sistemai skaičiuoti pagal II antraštinės dalies 3 skyriaus 1 skirsnį gavusi įstaiga, apskaičiuodama to emitento LGS įverčius, taiko tame skirsnyje nustatytą metodiką, jei turima tokiam įverčiui apskaičiuoti reikalingų duomenų;

d) 

leidimo skaičiuoti c punkte nurodyto LGD negavusi įstaiga šiam LGD apskaičiuoti parengia vidaus metodiką arba naudojasi išoriniais šaltiniais, laikydamasi LGD įverčiams pagal šį straipsnį taikytinų reikalavimų.

▼M17

Pirmos pastraipos c punkto tikslais duomenų konkretaus prekybos knygos pozicijos emitento LGD apskaičiuoti turima, jeigu apskaičiavimo dieną įstaiga turi ne prekybos knygos poziciją tos pačios pozicijos, kurios LGD ji skaičiuoja pagal II antraštinės dalies 3 skyriaus 1 skirsnį, atžvilgiu, kad apskaičiuotų tame skyriuje nustatytus nuosavų lėšų reikalavimus.

▼M8

7.  

Atlikdamos nepriklausomą savo vidaus modelių, kuriuos jos naudoja šio skyriaus tikslais, įskaitant taikymą rizikos vertinimo sistemai, patikrinimą ir patvirtinimą, įstaigos:

a) 

patikrina, ar jų taikomas koreliacijų ir kainų pokyčių modeliavimo metodas yra tinkamas jų portfeliui, įskaitant pagal modelį taikytinų sisteminės rizikos veiksnių pasirinkimą ir jų koeficientus;

b) 

atlieka įvairų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, įskaitant jautrumo analizes ir scenarijaus analizes, kad būtų įvertintas kokybinis ir kiekybinis įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelio pagrįstumas, visų pirma koncentracijų vertinimo atžvilgiu, ir

c) 

taiko tinkamą kiekybinį patvirtinimą, taip pat naudojant susijusias vidaus modeliavimo lyginamąsias vertes.

Testavimas, nurodytas b punkte, neapsiriboja tik tam tikrais praeities įvykiais.

8.  
Pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo modelį tinkamai atsižvelgiama į emitentų koncentracijas ir koncentracijas, kurios nepalankiausiomis sąlygomis gali susidaryti vienoje arba daugiau produktų klasių.
9.  
Įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelis dera su įstaigos vidaus rizikos valdymo metodika, taikoma nustatant, vertinant ir valdant prekybos riziką.
10.  
Įstaigos aiškiai apibrėžia įsipareigojimų neįvykdymo koreliacijų prielaidų, susijusių su skirtingais emitentais, nustatymo politiką ir procedūras pagal 325bn straipsnio 1 dalies c punktą ir aiškiai apibrėžia pageidaujamą metodo įsipareigojimų neįvykdymo tikimybėms vertinti pagal šio straipsnio 5 dalies e punktą ir nuostoliui dėl įsipareigojimų neįvykdymo vertinti pagal šio straipsnio 6 dalies d punktą pasirinkimą.
11.  
Įstaigos savo vidaus modelius patvirtina dokumentais, kad jų koreliacijos prielaidos ir kitos modeliavimo prielaidos kompetentingų institucijų požiūriu būtų skaidrios.
12.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti įstaigos vidaus metodika arba išoriniai šaltiniai, naudojami įsipareigojimų neįvykdymo tikimybėms ir nuostoliams dėl įsipareigojimų neįvykdymo vertinti pagal 5 dalies e punktą ir 6 dalies d punktą.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼B

2

SKYRIUS

▼C3

Nuosavų lėšų reikalavimai pozicijų rizikai padengti

▼B

1

Skirsnis

Bendrosios nuostatos ir konkrečios priemonės

326 straipsnis

▼C3

Nuosavų lėšų reikalavimai pozicijų rizikai padengti

▼B

Įstaigos ►C3  nuosavų lėšų reikalavimai pozicijų rizikai padengti ◄ yra nuosavų lėšų reikalavimo bendrajai ir specifinei rizikai, susijusiai su įstaigos skolos ir nuosavybės finansinių priemonių pozicijomis, padengti suma. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos prekybos knygoje laikomos skolos finansinėmis priemonėmis.

327 straipsnis

Užskaita

1.  
Įstaigos ilgųjų (trumpųjų) pozicijų perviršio, palyginti su trumposiomis (ilgosiomis) tos pačios emisijos nuosavybės vertybinių popierių, skolos finansinių priemonių ir konvertuojamų finansinių priemonių bei identiškų finansinių ateities sandorių, pasirinkimo sandorių, varantų ir padengtų varantų pozicijomis, absoliučioji vertė yra kiekvienos iš šių atskirų finansinių priemonių grynoji pozicija. Apskaičiuojant grynąją poziciją, išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertinamos, kaip nustatyta 328–330 straipsniuose. Apskaičiuojant kapitalo poreikį specifinei rizikai padengti pagal 336 straipsnį, neatsižvelgiama į įstaigos turimas nuosavas skolos finansines priemones.
2.  
Neleidžiama tarpusavyje užskaityti konvertuojamos finansinės priemonės ir pagrindinės ją sudarančios finansinės priemonės priešingų pozicijų, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos vadovaujasi nuostata, pagal kurią atsižvelgiama į tikimybę, kad tam tikra konvertuojama finansinė priemonė bus konvertuojama, arba jeigu šios institucijos yra nustačiusios nuosavų lėšų reikalavimus, kuriais bus padengti bet kokie nuostoliai, galintys atsirasti atliekant konvertavimą. Apie tokias nuostatas arba nuosavų lėšų reikalavimus pranešama EBI. EBI stebi įvairią šios srities praktiką ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires.
3.  
Prieš susumuojant grynąsias pozicijas, visos jos, nepaisant jų ženklo, kiekvieną dieną konvertuojamos į valiutą, naudojamą įstaigos ataskaitose, pagal dabartinį rinkos kursą.

328 straipsnis

Palūkanų normos ateities sandoriai ir išankstiniai sandoriai

1.  
Palūkanų normos ateities sandoriai, išankstiniai palūkanų normos sandoriai bei išankstiniai įsipareigojimai pirkti ar parduoti skolos finansines priemones yra laikomi atitinkamų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų deriniais. Todėl ilgoji ateities palūkanų normos sandorio pozicija yra laikoma skolinimosi, kurio terminas baigiasi ateities sandorio įvykdymo dieną, ir turimo turto, kurio terminas sutampa su atitinkamu pagrindinės finansinės priemonės arba tariamosios pozicijos, kuria paremtas minėtas ateities sandoris, terminu, deriniu. Panašiai parduotas išankstinis palūkanų normos sandoris bus laikomas ilgosios pozicijos, kurios terminas sutampa su atsiskaitymo diena pridedant sandorio laikotarpį, ir trumposios pozicijos, kurios terminas sutampa su atsiskaitymo diena, deriniu. Ir skolinimasis, ir turimas turtas įtraukiami į 336 straipsnyje pateiktos 1 lentelės pirmąją kategoriją norint apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą specifinei rizikai, susijusiai su palūkanų normos ateities sandoriais ir išankstiniais palūkanų normos sandoriais, padengti reikalavimus. Išankstinis įsipareigojimas pirkti skolos finansinę priemonę yra laikomas skolinimosi, kurio terminas baigiasi įvykdymo dieną, ir pačios skolos finansinės priemonės ilgosios (dabartinės) pozicijos deriniu. Skaičiuojant specifinę riziką skolinimasis įtraukiamas į 336 straipsnyje pateiktos 1 lentelės pirmąją kategoriją, o skolos finansinė priemonė įrašoma į atitinkamą tos pačios lentelės skiltį.
2.  
Šiame straipsnyje „ilgoji pozicija“ yra tokia pozicija, kuriai įstaiga yra nustačiusi palūkanų normą, kurią ji gaus tam tikru laiku ateityje, o „trumpoji pozicija“ yra tokia pozicija, kuriai įstaiga nustato palūkanų normą, kurią ji mokės tam tikru metu ateityje.

329 straipsnis

Pasirinkimo sandoriai ir varantai

1.  
Palūkanų normų, skolos finansinių priemonių, nuosavybės vertybinių popierių, nuosavybės vertybinių popierių indeksų, finansinių ateities sandorių, apsikeitimo sandorių ir užsienio valiutos pasirinkimo sandoriai ir varantai šio skyriaus tikslais yra vertinami kaip pozicijos, lygios pagrindinės pasirinkimo sandorio finansinės priemonės vertei, padaugintai iš šio pasirinkimo sandorio delta koeficiento. Pastarosios pozicijos gali būti tarpusavyje užskaitomos su visomis tapačių pagrindinių vertybinių popierių arba pagrindinių išvestinių finansinių priemonių priešingomis pozicijomis. Naudojamas atitinkamos biržos taikomas delta koeficientas. Ne biržos pasirinkimo sandorių atveju arba tais atvejais, kai delta koeficientas nėra nustatytas atitinkamos biržos, pati įstaiga pagal tinkamą modelį gali apskaičiuoti delta koeficientą, gavusi kompetentingų institucijų leidimą. Leidimas suteikiamas, jeigu pagal modelį tinkamai įvertinamas pasirinkimo sandorio arba varanto vertės pokytis atsižvelgiant į nedidelius pagrindinės priemonės rinkos kainos pokyčius.
2.  
Skaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus, be delta rizikos įstaigos turi tinkamai vertinti kitas rizikos rūšis, susijusias su nuosavų lėšų reikalavimo pasirinkimo sandoriais.
3.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose apibrėžia metodus, pagal kuriuos proporcingai įstaigų veiklos, susijusios su pasirinkimo sandoriais ir varantais, mastui ir sudėtingumui, be 2 dalyje nurodytos delta rizikos, skaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus, nustatomos kitos rizikos rūšys nuosavų lėšų reikalavimo.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

4.  
Kompetentingos institucijos gali toliau taikyti esamus nacionalinius metodus iki 3 dalyje nurodytų techninių standartų įsigaliojimo, jeigu kompetentingos institucijos tuos metodus taikė prieš 2013 m. gruodžio 31 d.

330 straipsnis

Apsikeitimo sandoriai

Vertinant palūkanų normos riziką, apsikeitimo sandoriai vertinami taip pat kaip ir balanse apskaitomos finansinės priemonės. Todėl palūkanų normos apsikeitimo sandoriai, kuriuos sudarydama įstaiga gauna kintamąją palūkanų normą ir moka fiksuotąją palūkanų normą, vertinami kaip ekvivalentiškos kintamųjų palūkanų finansinės priemonės, kurios terminas sutampa su laikotarpiu iki kito palūkanų nustatymo, ilgosios pozicijos ir fiksuotųjų palūkanų finansinės priemonės trumposios pozicijos, kai tokios finansinės priemonės terminas sutampa su paties apsikeitimo sandorio terminu.

331 straipsnis

Išvestinių finansinių priemonių palūkanų normos rizika

1.  
Įstaigos, kurios išvestinių finansinių priemonių, nurodytų 328–330 straipsniuose, palūkanų normos riziką įvertina pagal rinkos kainas ir valdo diskontuotų pinigų srautų pagrindu, apskaičiuodamos tuose straipsniuose nurodytas pozicijas gali, gavusios kompetentingų institucijų leidimą, naudotis jautrumo modeliais ir juos taikyti bet kuriai obligacijai, kuri išperkama ne sumokant nominalo vertę termino pabaigoje, o mokant dalimis per likusį terminą. Leidimas suteikiamas, jeigu tokie modeliai sukuria pozicijas, kurios į palūkanų normos pasikeitimus reaguotų taip pat jautriai, kaip ir pagrindiniai pinigų srautai. Šis jautrumas įvertinamas atsižvelgiant į nepriklausomus imties pokyčius visoje pelningumo kreivėje numatant bent po vieną jautrumo tašką kiekvienoje terminų grupėje, pateiktoje 339 straipsnio 2 lentelėje. Pozicijos įtraukiamos skaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimą bendrajai skolos finansinių priemonių rizikai padengti reikalavimus.
2.  

Įstaigos, kurios nesinaudoja šio straipsnio 1 dalyje apibūdintais modeliais, gali vertinti kaip visiškai tarpusavyje įskaitytas tas 328–330 straipsniuose išvardytas išvestinių finansinių priemonių pozicijas, kurios atitinka bent tokias sąlygas:

a) 

pozicijų vertės yra vienodos ir išreikštos ta pačia valiuta;

b) 

orientacinė norma (kintamųjų palūkanų normos pozicijoms) ar atkarpa (fiksuotosios palūkanų normos pozicijoms) atitinka viena kitą;

c) 

kito palūkanų normos nustatymo diena arba fiksuotųjų atkarpų pozicijų atveju – terminas iki sandorio galiojimo pabaigos atitinka toliau nurodytas ribas:

i) 

trumpesnis kaip vienas mėnuo - tą pačią dieną;

ii) 

nuo vieno mėnesio iki vienų metų - septynias dienas;

iii) 

ilgiau kaip vieni metai - 30 dienų.

332 straipsnis

Kredito išvestinės finansinės priemonės

1.  

Skaičiuojant šalies, kuri prisiima kredito riziką („apsaugos pardavėjo“), nuosavų lėšų reikalavimą bendrajai ir specifinei rizikai padengti reikalavimus, jei nenurodyta kitaip, naudojama tariamoji kredito išvestinių finansinių priemonių sutarties suma. Nepaisant pirmo sakinio, įstaiga gali nuspręsti tariamąją vertę pakeisti tariamąja verte pridedant kredito išvestinės finansinės priemonės grynosios rinkos vertės pokytį nuo prekybos pradžios, apsaugos pardavėjo atžvilgiu grynąjį neigiamą pokytį su minuso ženklu. Skaičiuojant specifinės rizikos kapitalo poreikį, išskyrus apsikeitimo grąžomis sandoriams, taikomas ne įsipareigojimo, o kredito išvestinės finansinės priemonės sutarties terminas. Pozicijos nustatomos taip:

a) 

apsikeitimo grąžomis sandoris sukuria orientacinės pozicijos ilgąją poziciją ir vyriausybės obligacijos, kurios terminas yra tapatus laikotarpiui iki kito palūkanų nustatymo ir kuriai pagal II antraštinės dalies 2 skyrių priskiriamas 0 % rizikos koeficientas, trumpąją poziciją, skaičiuojant bendrąją riziką. Jis taip pat sukuria orientacinės pozicijos ilgąją poziciją, skaičiuojant specifinę riziką;

b) 

kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris nesukuria pozicijos skaičiuojant bendrąją riziką. Vertindama specifinę riziką, įstaiga atvaizduoja orientacinio subjekto įsipareigojimo sudedamosios dalies sintetinę ilgąją poziciją, išskyrus atvejus, kai išvestinė finansinė priemonė turi išorinį reitingą ir atitinka sąlygas, taikomas pripažįstamai skolos pozicijai, tuomet išvestinė finansinė priemonė pavaizduojama kaip ilgoji pozicija. Jei už minėtą produktą mokamos įmokos ar palūkanos, šie pinigų srautai pavaizduojami kaip faktinė vyriausybės obligacijų pozicija;

c) 

su kreditu susijęs vardinis vekselis yra palūkanų normos produktas, kuris sukuria ilgąją poziciją skaičiuojant paties vekselio bendrąją riziką. Vertinant specifinę riziką, sukuriama orientacinio subjekto įsipareigojimo sudedamosios dalies sintetinė ilgoji pozicija. Papildoma ilgoji pozicija sukuriama ir vekselio emitentui. Jei su kreditu susijęs vekselis turi išorinį reitingą ir atitinka sąlygas, taikomas pripažįstamai skolos pozicijai, vertinant specifinę riziką, gali būti pavaizduota tik viena ilgoji vekselio pozicija;

d) 

papildomai prie ilgosios pozicijos, skaičiuojant vekselio emitento specifinę riziką, paprastasis su kreditu susijęs vekselis, suteikiantis proporcingą apsaugą, sukuria poziciją kiekvienam orientaciniam subjektui, o bendra tariamoji sutarties suma proporcingai paskirstoma visoms orientacinio subjekto pozicijoms. Jei galima pasirinkti daugiau nei vieną atitinkamo orientacinio subjekto įsipareigojimo sudedamąją dalį, skaičiuojant specifinę riziką taikomas didžiausią rizikos koeficientą turinčios sudedamosios dalies koeficientas;

e) 

pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinė finansinė priemonė sukuria kiekvienos orientacinio subjekto įsipareigojimo sudedamosios dalies tariamosios sumos poziciją. Jeigu didžiausias mokėjimas kredito įvykio atveju yra mažesnis už nuosavų lėšų reikalavimus, apskaičiuotus pagal šio punkto pirmajame sakinyje nurodytą metodą, didžiausia mokėjimo suma gali būti laikoma nuosavų lėšų specifinei rizikai padengti reikalavimu.

N-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinė finansinė priemonė sukuria kiekvienos orientacinio subjekto įsipareigojimo sudedamosios dalies tariamosios sumos poziciją, atėmus n-1 orientacinių subjektų, kurių nuosavų lėšų reikalavimas specifinei rizikai padengti yra mažiausias. Jeigu didžiausias mokėjimas įsipareigojimų neįvykdymo atveju yra mažesnis už nuosavų lėšų reikalavimą, apskaičiuotą pagal šio punkto pirmajame sakinyje nurodytą metodą, ši suma gali būti laikoma nuosavų lėšų poreikiu specifinei rizikai padengti.

Jei n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinė finansinė priemonė turi išorinį reitingą, apsaugos pardavėjas apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą specifinei rizikai padengti atsižvelgdamas į išvestinės finansinės priemonės reitingą ir, jeigu reikia, taiko atitinkamus pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos koeficientus.

2.  
Pozicijos kredito riziką perleidžiančiai šaliai („apsaugos pirkėjui“) nustatomos veidrodiniu principu pagal apsaugos pardavėjo pozicijas, išskyrus su kreditu susijusį vekselį (kuris emitentui nesukuria trumposios pozicijos). Apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimą „apsaugos pirkėjui“, naudojama kredito išvestinės finansinės priemonės sutarties tariamoji suma. Nepaisant pirmo sakinio, įstaiga gali nuspręsti tariamąją vertę pakeisti tariamąja verte pridėjus kredito išvestinės finansinės priemonės grynosios rinkos vertės pokytį nuo prekybos pradžios, apsaugos pardavėjo atžvilgiu grynąjį neigiamą pokytį su minuso ženklu. Jeigu tam tikru metu kartu su pasirinkimo pirkti sandoriu numatomas vertės padidėjimas, šis momentas laikomas apsaugos terminu.

▼M17

3.  
Į 325 straipsnio 6 arba 8 dalyje nurodytas kredito išvestines finansines priemones atsižvelgiama tik nustatant nuosavų lėšų reikalavimą specifinei rizikai padengti pagal 338 straipsnio 2 dalį.

▼B

333 straipsnis

Atpirkimo sandoriu parduodami arba skolinami vertybiniai popieriai

Jeigu vertybiniai popieriai arba garantuotos teisės į vertybinių popierių nuosavybę perduodami atpirkimo sandoriu arba jeigu vertybiniai popieriai skolinami skolinimo sandoriu, jų perdavėjas arba skolintojas įtraukia šiuos vertybinius popierius į savo nuosavų lėšų reikalavimo skaičiavimus vadovaudamasis šiuo skyriumi tada, kai tokie vertybiniai popieriai yra prekybos knygos pozicijos.

2

Skirsnis

Skolos finansinės priemonės

334 straipsnis

Skolos finansinių priemonių grynosios pozicijos

Grynosios pozicijos suskirstomos pagal valiutą, kuria jos yra denominuotos, ir nuosavų lėšų reikalavimas bendrajai ir specifinei rizikai padengti apskaičiuojamas pagal kiekvieną valiutą atskirai.

1

poskirsnis

Specifinė rizika

335 straipsnis

Grynosios pozicijos nuosavų lėšų reikalavimo limitas

Įstaiga gali apriboti nuosavų lėšų reikalavimą skolos finansinės priemonės grynosios pozicijos specifinei rizikai padengti didžiausia nuostolio, susijusio su įsipareigojimų neįvykdymo rizika, suma. Šis limitas trumpajai pozicijai gali būti apskaičiuojamas kaip vertės pokytis, nes finansinės priemonės arba atitinkamais atvejais pagrindinių vertybinių popierių rizika iškart sumažėja iki nulio.

336 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimas skolos finansinėms priemonėms, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės

1.  

Savo prekybos knygos finansinių priemonių grynąsias pozicijas, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, apskaičiuotas pagal 327 straipsnį, įstaiga priskiria atitinkamoms 1 lentelėje nurodytoms kategorijoms pagal jų emitentą arba įsipareigojantįjį asmenį, išorinį arba vidinį kredito rizikos vertinimą ir iki išpirkimo likusį laiką, tuomet jas padaugina iš toje lentelėje nurodytų koeficientų. Norėdama apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą specifinei rizikai padengti, įstaiga sudeda pagal riziką įvertintas pozicijas, atsiradusias dėl šio straipsnio taikymo, nesvarbu, ar jos ilgosios, ar trumposios.



1  lentelė

Kategorijos

Nuosavų lėšų reikalavimas specifinei rizikai padengti

Skolos vertybiniai popieriai, kuriems pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų suteiktas 0 % rizikos koeficientas.

0  %

Skolos vertybiniai popieriai, kuriems pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų suteiktas 20 % arba 50 % rizikos koeficientas, ir kitos reikalavimus atitinkančios pozicijos, nurodytos 4 dalyje.

0,25 % (likęs iki išpirkimo terminas – šeši mėnesiai arba mažiau)

1,00 % (likęs iki išpirkimo terminas – daugiau kaip šeši mėnesiai ir ne daugiau kaip 24 mėnesiai imtinai)

1,60 % (likęs iki išpirkimo terminas – daugiau kaip 24 mėnesiai)

Skolos vertybiniai popieriai, kuriems pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų suteiktas 100 % rizikos koeficientas.

8,00  %

Skola, kuriai pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų suteiktas 150 % rizikos koeficientas.

12,00  %

2.  
Kad įstaigoms, taikančioms IRB metodą pozicijų klasei, kuriai priklauso skolos finansinės priemonės emitentas, pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų taikomas 1 dalyje nurodytas rizikos koeficientas, pozicijos emitentas turi turėti vidaus reitingą, pagal kurį įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė yra tokia pat ar mažesnė nei ta, kuri pagal standartizuotą metodą siejama su atitinkamu kredito kokybės vertinimo žingsniu.
3.  
Bet kurioms obligacijoms, kurioms pagal 129 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytą tvarką taikomas 10 % rizikos koeficientas, įstaigos gali skaičiuoti specifinės rizikos poreikį kaip pusę specifinės rizikos nuosavų lėšų reikalavimo, taikomo 1 lentelėje nurodytai antrajai kategorijai, sumos.
4.  

Kitos reikalavimus atitinkančios pozicijos:

a) 

ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kurio nėra įvertinusi paskirtoji ECAI ir kuris atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:

i) 

atitinkama įstaiga jį laiko pakankamai likvidžiu;

ii) 

jo investicinė kokybė, įstaigos vertinimu, atitinka bent 1 lentelės antroje eilutėje nurodyto turto investicinę kokybę;

iii) 

jis yra įtrauktas bent į vienos reguliuojamos rinkos sąrašus valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje esančios vertybinių popierių biržos sąrašus, jeigu tą biržą pripažįsta atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos;

b) 

turto, kurio emitentas yra įstaigos, kurioms taikomi šiame reglamente nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai, kurį minėta įstaiga laiko pakankamai likvidžiu ir kurio investicinė kokybė, įstaigos vertinimu, atitinka bent 1 lentelės antroje eilutėje nurodyto turto investicinę kokybę, ilgosios ir trumposios pozicijos;

e) 

įstaigų išleisti vertybiniai popieriai, kurie priskiriami atitinkamai ar aukštesnei kredito kokybės klasei nei tie, kuriems galima taikyti kredito kokybės 2 žingsnį pagal įstaigų pozicijų standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą, ir kuriems taikoma šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimus atitinkanti reguliavimo ir priežiūros sistema.

Įstaigos, kurios taiko a arba b punktą, turi turėti dokumentais pagrįstą metodiką, naudojamą įvertinant, ar turtas tenkina šių punktų reikalavimus, ir apie ją turi pranešti kompetentingoms institucijoms.

▼M5

337 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimas pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms

1.  
Prekybos knygoje esančių priemonių, kurios yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atveju, įstaiga grynąsias pozicijas, apskaičiuotas pagal 327 straipsnio 1 dalį, įvertina taikydama 8 % rizikos koeficientą, kurį taikytų ne prekybos knygoje esančioms pozicijoms pagal II antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnį.

▼M17

2.  
Nustatydamos rizikos koeficientus 1 dalies tikslais, įstaigos naudoja tik II antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnyje nustatytą metodą.

▼M5

3.  
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms pagal 247 straipsnio 6 dalį taikomas papildomas rizikos koeficientas, taikoma 8 % bendrojo rizikos koeficiento.

▼M17

4.  
Įstaiga, norėdama apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą specifinei rizikai padengti, susumuoja savo įvertintas pozicijas, gautas taikant šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, nepaisant to, ar jos yra ilgosios, ar trumposios, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, kurioms taikoma 338 straipsnio 2 dalis.

▼M5

5.  
Kai įstaiga iniciatorė tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju netenkina reikšmingos rizikos perleidimo sąlygų, nustatytų 244 straipsnyje, įstaiga iniciatorė, apskaičiuodama savo nuosavų lėšų reikalavimą, įtraukia pagrindines pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas taip, tarsi tos pozicijos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.

Kai įstaiga iniciatorė sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju netenkina 245 straipsnyje nustatytų reikšmingos rizikos perleidimo sąlygų, įstaiga iniciatorė, apskaičiuodama savo nuosavų lėšų reikalavimus, įtraukia pagrindines pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas taip, tarsi tos pozicijos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, ir neatsižvelgia į sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais poveikį kredito užtikrinimo tikslais.

▼M17

338 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimas koreliacinės prekybos portfeliui

1.  
Šio straipsnio tikslais įstaiga nustato savo koreliacinės prekybos portfelį pagal 325 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis.
2.  

Įstaiga nustato didesnę iš šių sumų kaip nuosavų lėšų reikalavimą specifinei rizikai padengti koreliacinės prekybos portfeliui:

a) 

bendrą nuosavų lėšų reikalavimą specifinei rizikai padengti, kuris būtų taikomas tik koreliacinės prekybos portfelio grynosioms ilgosioms pozicijoms;

b) 

bendrą nuosavų lėšų reikalavimą specifinei rizikai padengti, kuris būtų taikomas tik koreliacinės prekybos portfelio trumposioms grynosioms pozicijoms.

▼B

2

Poskirsnis

Bendroji rizika

339 straipsnis

Bendrosios rizikos apskaičiavimas terminų atitikimo metodu

1.  
Norint apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą bendrajai rizikai, visos pozicijos yra padauginamos iš rizikos koeficiento atsižvelgiant į terminą, kaip paaiškinta 2 dalyje, kad būtų galima apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą jų rizikai padengti. Šis poreikis sumažinamas, jeigu iš rizikos koeficiento padauginta pozicija turi priešingą iš rizikos koeficiento padaugintą poziciją, kuri patenka į tą pačią terminų grupę kaip ir pirmoji pozicija. Nuosavų lėšų reikalavimas taip pat sumažinamas, kai priešingos iš rizikos koeficiento padaugintos pozicijos terminų ribos skiriasi, o šio sumažinimo dydis priklauso nuo to, ar abi minėtos pozicijos priklauso tai pačiai zonai, ar ne, taip pat nuo pačių zonų.
2.  
Įstaiga priskiria savo grynąsias pozicijas atitinkamoms terminų grupėms, nurodytoms 4 dalyje pateikiamos 2 lentelės 2 arba 3 skiltyje. Priskirdama fiksuotosios palūkanų normos finansines priemones, ji remiasi terminu iki sandorio galiojimo pabaigos, o priskirdama finansines priemones, kurių palūkanų norma prieš galutinį išpirkimo terminą keičiasi, – laikotarpiu, likusiu iki kito palūkanų normos nustatymo. Įstaiga taip pat išskiria skolos finansines priemones su 3 % arba didesnėmis atkarpos palūkanomis bei tas finansines priemones, kurių atkarpos palūkanos nesiekia 3 %, ir kiekvieną iš jų įrašo į 2 lentelės 2 arba 3 skiltį. Po to kiekvieną jų padaugina iš 2 lentelės 4 skiltyje nurodyto koeficiento pagal atitinkamą termino grupę.
3.  
Po to įstaiga atskirai susumuoja ilgąsias pozicijas, padaugintas iš rizikos koeficiento, ir trumpąsias pozicijas, padaugintas iš rizikos koeficiento, pagal kiekvieną terminų grupę. Iš rizikos koeficiento padaugintos ilgosios pozicijos suma, kuri atitinka iš rizikos koeficiento padaugintos trumposios pozicijos sumą toje pačioje terminų grupėje, yra suderinta pagal riziką įvertinta vienos terminų grupės pozicija, o likusi ilgoji arba trumpoji pozicija yra tos pačios terminų grupės nesuderinta pagal riziką įvertinta pozicija. Po to apskaičiuojama bendra visų suderintų pagal riziką įvertintų visų terminų grupių pozicija.
4.  

Įstaiga apskaičiuoja nesuderintų pagal riziką įvertintų ilgųjų pozicijų sumas kiekvienos 2 lentelėje nurodytos zonos terminų grupėje, kad galėtų apskaičiuoti nesuderintą pagal riziką įvertintą ilgąją poziciją kiekvienai zonai. Panašiai, norint apskaičiuoti atitinkamos zonos nesuderintą pagal riziką įvertintą trumpąją poziciją, apskaičiuojama nesuderintų pagal riziką įvertintų trumpųjų pozicijų suma kiekvienoje konkrečios zonos terminų grupėje. Ta atitinkamos zonos nesuderintos pagal riziką įvertintos ilgosios pozicijos dalis, kuri yra suderinta su tos pačios zonos nesuderinta pagal riziką įvertinta trumpąja pozicija, yra suderinta pagal riziką įvertinta tos zonos pozicija. Ta dalis atitinkamos zonos nesuderintos pagal riziką įvertintos ilgosios arba nesuderintos pagal riziką įvertintos trumposios pozicijos, kuri negali būti suderinta, kaip nurodyta anksčiau, laikoma nesuderinta pagal riziką įvertinta tos zonos pozicija.



2  lentelė

Zona

Terminų grupė

Rizikos koeficientas (proc.)

Tikėtinas palūkanų normos pasikeitimas (proc.)

Atkarpos palūkanų norma 3 % ar didesnė

Atkarpos palūkanų norma mažesnė nei 3 %

Pirmoji zona

0 ≤ 1 mėn.

0 ≤ 1 mėn.

0,00

—

> 1 ≤ 3 mėn.

> 1 ≤ 3 mėn.

0,20

1,00

> 3 ≤ 6 mėn.

> 3 ≤ 6 mėn.

0,40

1,00

> 6 ≤ 12 mėn.

> 6 ≤ 12 mėn.

0,70

1,00

Antroji zona

> 1 ≤ 2 m.

> 1,0 ≤ 1,9 m.

1,25

0,90

> 2 ≤ 3 m.

> 1,9 ≤ 2,8 m.

1,75

0,80

> 3 ≤ 4 m.

> 2,8 ≤ 3,6 m.

2,25

0,75

Trečioji zona

> 4 ≤ 5 m.

> 3,6 ≤ 4,3 m.

2,75

0,75

> 5 ≤ 7 m.

> 4,3 ≤ 5,7 m.

3,25

0,70

> 7 ≤ 10 m.

> 5,7 ≤ 7,3 m.

3,75

0,65

> 10 ≤ 15 m.

> 7,3 ≤ 9,3 m.

4,50

0,60

> 15 ≤ 20 m.

> 9,3 ≤ 10,6 m.

5,25

0,60

> 20 metai

> 10,6 ≤ 12,0 m.

6,00

0,60

 

> 12,0 ≤ 20,0 m.

8,00

0,60

 

> 20 metai

12,50

0,60

5.  
Nesuderintos pagal riziką įvertintos ilgosios arba trumposios pozicijos pirmoje zonoje, kuri derinama su nesuderinta pagal riziką įvertinta trumpąja arba ilgąja pozicija antroje zonoje, suma laikoma pagal riziką įvertinta pirmosios ir antrosios zonų tarpusavio suderinta pozicija. Tokiu pat būdu apskaičiuojama nesuderintos pagal riziką įvertintos likusios dalies antroje zonoje ir nesuderintos pagal riziką įvertintos pozicijos trečioje zonoje suderinta pagal riziką įvertinta antrosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicija.
6.  
Įstaiga gali pakeisti 5 dalyje nurodytą tvarką pirmiausia apskaičiuodama pagal riziką įvertintą antrosios ir trečiosios zonų tarpusavio suderintą poziciją, o vėliau pirmosios ir antrosios zonų tarpusavio suderintą poziciją.
7.  
Po to nesuderintos pagal riziką įvertintos pozicijos likusi dalis pirmoje zonoje yra suderinama su nesuderinta pozicijos dalimi trečioje zonoje, kuri lieka po pastarosios zonos pozicijos suderinimo su antrosios zonos pozicija, taip apskaičiuojant pagal riziką įvertintą pirmosios ir trečiosios zonų tarpusavio suderintą poziciją.
8.  
Atlikus 5, 6 ir 7 dalyse nurodytus atskirus suderinimo apskaičiavimus, likusios pozicijos yra susumuojamos.
9.  

Įstaigos nuosavų lėšų reikalavimas apskaičiuojamas susumuojant:

a) 

10 % visų terminų grupių pagal riziką įvertintų suderintų pozicijų sumos;

b) 

40 % pirmosios zonos pagal riziką įvertintos suderintos pozicijos;

c) 

30 % antrosios zonos pagal riziką įvertintos suderintos pozicijos;

d) 

30 % trečiosios zonos pagal riziką įvertintos suderintos pozicijos;

e) 

40 % pirmosios ir antrosios bei antrosios ir trečiosios zonų pagal riziką įvertintos tarpusavio suderintos pozicijos;

f) 

150 % pirmosios ir trečiosios zonų pagal riziką įvertintos tarpusavio suderintos pozicijos;

g) 

100 % likusių pagal riziką įvertintų nesuderintų pozicijų.

340 straipsnis

Bendrosios rizikos apskaičiavimas trukmės metodu

1.  
Norėdamos apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą skolos finansinių priemonių bendrajai rizikai padengti, įstaigos gali taikyti trukmės metodą vietoje 339 straipsnyje nurodyto metodo, jeigu šį metodą įstaiga taiko nuosekliai.
2.  
Pagal 1 dalyje nurodytą trukmės metodą įstaiga pagal kiekvienos fiksuotosios palūkanų normos skolos finansinės priemonės rinkos vertę apskaičiuoja jos pelningumą pasibaigus terminui, kuris yra teorinė tos finansinės priemonės diskonto norma. Skaičiuodama kintamosios palūkanų normos finansinių priemonių pelningumą, įstaiga pagal kiekvienos finansinės priemonės rinkos vertę apskaičiuoja jos pelningumą vadovaudamasi prielaida, kad pagrindinė suma bus grąžinta tada, kai bus galima iš naujo nustatyti palūkanas.
3.  

Po to įstaiga apskaičiuoja kiekvienos skolos finansinės priemonės modifikuotą trukmę pagal formulę:

čia:

D

=

trukmė, apskaičiuota pagal šią formulę:

čia:

R

=

pelningumas termino pabaigoje;

Ct

=

pinigų srauto vertė laikotarpiu t;

M

=

visas terminas.

Apskaičiuota modifikuota trukmė koreguojama, kai skolos finansinės priemonės yra susijusios su išankstinio mokėjimo rizika. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI paskelbia gaires dėl tokių koregavimų taikymo.

4.  

Atlikusi šiuos apskaičiavimus, įstaiga kiekvieną skolos finansinę priemonę priskiria atitinkamai zonai, nurodytai 3 lentelėje. Ji tai daro vadovaudamasi modifikuota kiekvienos finansinės priemonės trukme.



3  lentelė

Zona

Modifikuota trukmė

(metais)

Tikėtina palūkanų norma (pokytis %)

Pirmoji zona

> 0 ≤ 1,0

1,0

Antroji zona

> 1,0 ≤ 3,6

0,85

Trečioji zona

> 3,6

0,7

5.  
Tuomet įstaiga apskaičiuoja kiekvienos finansinės priemonės pagal trukmę įvertintą poziciją, padaugindama šios finansinės priemonės rinkos kainą iš jos modifikuotos trukmės bei iš tokios modifikuotos trukmės priemonei taikomo tikėtino palūkanų normos pokyčio (žr. 3 lentelės 3 skiltį).
6.  
Įstaiga apskaičiuoja kiekvienos zonos pagal trukmę įvertintas ilgąsias ir trumpąsias pozicijas. Ilgųjų pozicijų suma, kurią atitinka trumpųjų pozicijų suma kiekvienoje zonoje, laikoma tos zonos pagal trukmę įvertinta suderinta pozicija.

Po to įstaiga apskaičiuoja kiekvienos zonos pagal trukmę įvertintas nesuderintas pozicijas. Tai darydama, ji vadovaujasi nesuderintų pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimo tvarka, išdėstyta 339 straipsnio 5–8 dalyse.

7.  

Įstaigos nuosavų lėšų reikalavimas apskaičiuojamas susumuojant:

a) 

2 % kiekvienos zonos pagal trukmę įvertintos suderintos pozicijos;

b) 

40 % pagal trukmę įvertintų suderintų pirmosios ir antrosios bei antrosios ir trečiosios zonų pozicijų;

c) 

150 % pagal trukmę įvertintų suderintų pirmosios ir trečiosios zonų pozicijų;

d) 

100 % likusių pagal trukmę įvertintų nesuderintų pozicijų.

3

Skirsnis

Nuosavybės vertybiniai popieriai

341 straipsnis

Nuosavybės priemonių grynosios pozicijos

1.  
Įstaiga atskirai susumuoja visas savo grynąsias ilgąsias ir grynąsias trumpąsias pozicijas, kaip nurodyta 327 straipsnyje. Abiejų šių skaičių absoliučiųjų verčių suma yra įstaigos bendroji pozicija.
2.  
Kiekvienai rinkai atskirai įstaiga apskaičiuoja grynųjų ilgųjų pozicijų ir grynųjų trumpųjų pozicijų skirtumą. Šių skirtumų absoliučiųjų verčių suma yra įstaigos bendroji grynoji pozicija.
3.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose apibrėžia 2 dalyje nurodytą terminą rinka.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

342 straipsnis

Nuosavybės priemonių specifinė rizika

Norėdama apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą specifinei rizikai padengti, įstaiga turi padauginti savo bendrąją poziciją iš 8 %.

343 straipsnis

Nuosavybės priemonių bendroji rizika

▼C3

Nuosavų lėšų reikalavimas bendrajai rizikai padengti yra įstaigos grynoji pozicija, padauginta iš 8 %.

▼B

344 straipsnis

Akcijų indeksai

1.  
EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodo akcijų indeksus, kurių atžvilgiu įvykdytos 4 dalies antrame sakinyje nustatytos sąlygos.

EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

►C2  2.  
4 dalies antrame sakinyje aprašytą metodą įstaigos gali taikyti iki 1 dalyje nurodytų techninių standartų įsigaliojimo, jeigu ◄ kompetentingos institucijos atitinkamą metodą leido taikyti prieš 2014 m. sausio 1 d.
3.  
Akcijų indeksų ateities sandoriai, pagal delta koeficientą įvertinti sandoriai, ekvivalentiški akcijų indeksų ateities pasirinkimo sandoriams bei akcijų indeksų pasirinkimo sandoriams, toliau tekste bendrai vadinami „akcijų indeksų ateities sandoriais“, gali būti suskirstyti į pozicijas pagal visas juos sudarančias akcijas. Šios pozicijos gali būti vertinamos kaip atitinkamų akcijų pagrindinės pozicijos, ir jos gali būti tarpusavyje įskaitomos su priešingomis tų pagrindinių akcijų pozicijomis. Įstaigos turi pranešti kompetentingai institucijai apie to metodo taikymą.
4.  
Jei akcijų indeksų ateities sandoris neskirstomas į pagrindines jį sudarančias pozicijas, jis laikomas atskiru nuosavybės vertybiniu popieriumi. Tačiau šio atskiro nuosavybės vertybinio popieriaus specifinės rizikos galima nepaisyti, kai atitinkamu akcijų indeksų ateities sandoriu yra prekiaujama biržoje ir jis yra atitinkamas tinkamai diversifikuotas indeksas.

4

Skirsnis

Finansinių priemonių emisijos platinimas

345 straipsnis

Grynųjų pozicijų mažinimas

1.  

Jeigu įstaiga organizuoja skolos ir nuosavybės priemonių platinimą, ji gali naudoti toliau nurodytą nuosavų lėšų reikalavimo apskaičiavimo tvarką. Pirmiausia įstaiga apskaičiuoja savo grynąsias pozicijas atskaitydama platinamų finansinių priemonių pozicijas, kurias yra pasirašiusios ar kurių nupirkimą oficialiais susitarimais patvirtino trečiosios šalys. Po to įstaiga sumažina savo grynąsias pozicijas 4 lentelėje nurodytais koeficientais ir apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą pagal sumažintas platinamų finansinių priemonių pozicijas.



4  lentelė

0 darbo diena:

100  %

1 darbo diena:

90  %

2–3 darbo dienos:

75  %

4 darbo diena:

50  %

5 darbo diena:

25  %

po 5 darbo dienos:

0  %.

Nulinė (0) darbo diena yra ta darbo diena, kurią įstaiga besąlygiškai įsipareigoja nupirkti žinomą kiekį vertybinių popierių už sutartą kainą.

2.  
Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie 1 dalies nuostatų taikymą.

5

Skirsnis

Nuosavų lėšų reikalavimas kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis apdraustų pozicijų specifinei rizikai padengti

346 straipsnis

Apsidraudimas kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis

1.  
Apsidraudimas, kurį suteikia kredito išvestinės finansinės priemonės, pripažįstamas pagal 2–6 dalyse išdėstytus principus.
2.  
Kredito išvestinės finansinės priemonės poziciją įstaigos laiko viena pozicijos dalimi, o apdraustą poziciją su ta pačia nominaliąja arba, kai taikoma, tariamąja suma – kita pozicijos dalimi.
3.  

Minėtas apsidraudimas visiškai pripažįstamas tuomet, kai dviejų pozicijos dalių vertė visada juda priešinga kryptimi ir iš esmės tokiu pačiu mastu. Taip yra šiais atvejais:

a) 

abi dalis sudaro visiškai vienodos priemonės;

b) 

ilgoji pinigų srauto pozicija yra apdrausta apsikeitimo grąžomis sandoriu (arba atvirkščiai), ir yra visiškas atitikimas tarp išvestinės finansinės priemonės orientacinės pozicijos ir pagrindinių pozicijų (t. y. pinigų srauto pozicijų). Apsikeitimo sandorio terminas gali skirtis nuo pagrindinės pozicijos termino.

Šiais atvejais nuosavų lėšų reikalavimas specifinei rizikai padengti neturėtų būti skaičiuojamas nė vienai pozicijos daliai.

4.  
80 % tarpusavio užskaita taikoma, kai abiejų pozicijos dalių vertės visada juda priešinga kryptimi ir kai tiksliai atitinka išvestinės finansinės priemonės orientacinė pozicija, išvestinės finansinės priemonės orientacinės pozicijos bei kredito išvestinės finansinės priemonės terminas ir pagrindinės pozicijos valiuta. Be to, dėl pagrindinių kredito išvestinės finansinės priemonės sutarties savybių kredito išvestinės finansinės priemonės kaina neturėtų keistis taip, kad iš esmės nukryptų nuo pinigų srauto pozicijos kainų pasikeitimo. Jeigu sandoriu perleidžiama rizika, bus taikoma 80 % specifinės rizikos užskaita tai sandorio daliai, kurios nuosavų lėšų reikalavimas yra didesnis, o kitai daliai taikomas poreikis specifinei rizikai padengti yra lygus nuliui.
5.  

Nesant 3 ir 4 dalyse nurodytų aplinkybių, apsidraudimas iš dalies pripažįstamas šiais atvejais:

a) 

pozicijai taikomas 3 dalies b punktas, tačiau yra neatitikimas tarp išvestinės finansinės priemonės orientacinės pozicijos ir pagrindinės pozicijos turto. Tačiau pozicijos atitinka šiuos reikalavimus:

i) 

palyginti su pagrindine pozicija, išvestinės finansinės priemonės orientacinė pozicija yra to paties arba žemesnio rango;

ii) 

pagrindinės pozicijos ir išvestinės finansinės priemonės orientacinės pozicijos įsipareigojantysis asmuo yra tas pats ir joms taikomos priešpriešinio įsipareigojimų neįvykdymo arba priešpriešinio išankstinio nutraukimo sąlygos, kurių vykdymas užtikrinamas teisinėmis priemonėmis;

b) 

pozicijai taikomas 3 dalies a punktas arba 4 dalis, bet yra neatitikimas tarp kredito užtikrinimo ir pagrindinio turto valiutos arba termino. Į tokį valiutų neatitikimą atsižvelgiama nustatant nuosavų lėšų reikalavimą užsienio valiutos kurso rizikai padengti;

c) 

pozicijai taikoma 4 dalis, tačiau yra neatitikimas tarp pinigų srauto pozicijos ir kredito išvestinės finansinės priemonės turto. Tačiau kredito išvestinės finansinės priemonės dokumentuose pagrindinis turtas priskiriamas įsipareigojimams.

Kad apsidraudimas būtų pripažintas iš dalies, kiekvienos sandorio dalies nuosavų lėšų reikalavimas specifinei rizikai padengti ne sudedamas, o taikomas tik didesnysis iš dviejų nuosavų lėšų reikalavimų.

6.  
Visais atvejais, kuriems netaikomos 3–5 dalys, nuosavų lėšų reikalavimas specifinei rizikai padengti apskaičiuojamas abiem pozicijų dalims atskirai.

347 straipsnis

Apsidraudimas pirmojo ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių atveju

Pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių atveju taikomi šie apsidraudimo pagal 346 straipsnio pripažinimo principai:

a) 

kai įstaiga gauna kredito užtikrinimą kelioms pagrindinio subjekto sudedamosioms dalims, sudarančioms kredito išvestinės finansinės priemonės pagrindą, su sąlyga, kad dėl pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo turi būti vykdomas mokėjimas ir kad dėl šio kredito įvykio nutraukiama sutartis, įstaiga gali užskaityti specifinę riziką tai pagrindinio subjekto sudedamajai daliai, kuriai tarp pagrindinių pagrindinio subjekto sudedamųjų dalių pagal 336 straipsnio 1 lentelę taikoma mažiausia specifinės rizikos procentinė dalis;

b) 

kai dėl n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo pagal kredito užtikrinimą turi būti vykdomas mokėjimas, apsaugos pirkėjas gali užskaityti specifinę riziką tik jei užtikrinimas buvo gautas 1 – n–1 įsipareigojimų neįvykdymo atvejams arba susidarius n–1 įsipareigojimo neįvykdymo aplinkybėms. Tokiais atvejais taikoma a punkte nustatyta pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinėms finansinėms priemonėms metodika, ją atitinkamai pritaikius n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo finansinėms priemonėms.

6

Skirsnis

Nuosavų lėšų reikalavimas kolektyvinio investavimo subjektams

348 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimas kolektyvinio investavimo subjektams

▼M17

1.  
Nedarant poveikio kitoms šio skirsnio nuostatoms, KIS pozicijoms taikomas 32 % pozicijų rizikos, apimančios bendrąją ir specifinę riziką, nuosavų lėšų reikalavimas. Nedarant poveikio 353 straipsniui, kuris skaitomas kartu su 352 straipsnio 4 dalyje nustatyta modifikuota aukso vertinimo tvarka, KIS pozicijoms taikomas 40 % pozicijų rizikos, apimančios bendrąją ir specifinę riziką, ir užsienio valiutos kurso rizikos nuosavų lėšų reikalavimas.

▼B

2.  
Jeigu 350 straipsnyje nenurodyta kitaip, neleidžiama tarpusavyje užskaityti pagrindinių KIS investicijų ir kitų įstaigos turimų pozicijų.

349 straipsnis

Kolektyvinio investavimo subjektams taikomi bendrieji kriterijai

KIS gali būti taikomas 350 straipsnyje nurodytas metodas, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a) 

KIS prospekte ar lygiaverčiame dokumente pateikta visa ši informacija:

i) 

turto, į kurį KIS leidžiama investuoti, kategorijos;

ii) 

jeigu KIS investicijoms taikomi apribojimai, – santykiniai apribojimai ir jų apskaičiavimo metodai;

iii) 

jeigu KIS leidžiama taikyti svertą, – didžiausias sverto lygis;

iv) 

jeigu leidžiama sudaryti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius arba atpirkimo sandorius, skolintis arba skolinti vertybinius popierius, – sandorio šalies rizikos, atsirandančios dėl tokių sandorių vykdymo, ribojimo priemonės;

b) 

KIS teikia pusės metų ir metines verslo ataskaitas, kurių pagrindu galima įvertinti jo turtą ir įsipareigojimus, pajamas ir operacijas per ataskaitinį laikotarpį;

c) 

investicinio vieneto turėtojo prašymu KIS akcijos arba investiciniai vienetai kiekvieną dieną iš KIS turto gali būti paversti grynaisiais pinigais;

d) 

KIS investicijos atskiriamos nuo KIS valdytojo turto;

e) 

investuojančioji įstaiga atlieka tinkamą KIS rizikos vertinimą;

f) 

KIS valdo asmenys, prižiūrimi pagal Direktyvą 2009/65/EB arba atitinkamus teisės aktus.

350 straipsnis

Kolektyvinio investavimo subjektams taikomi specifiniai metodai

1.  
Jeigu įstaiga turi galimybę kiekvieną dieną susipažinti su informacija apie KIS pagrindines investicijas, ji į tas investicijas gali atsižvelgti skaičiuodama pozicijų rizikos, apimančios specifinę ir bendrąją riziką, nuosavų lėšų reikalavimą. Taikant tokį metodą, KIS pozicijos vertinamos kaip KIS pagrindinių investicijų pozicijos. Tarpusavyje užskaityti KIS pagrindinių investicijų pozicijas ir kitas įstaigos turimas pozicijas leidžiama tuo atveju, jeigu įstaiga turi pakankamai akcijų arba investicinių vienetų, kad galėtų išpirkti (sukurti) pagrindines investicijas.
2.  

Įstaigos gali skaičiuoti pozicijų rizikos, apimančios specifinę ir bendrąją riziką, nuosavų lėšų reikalavimą, taikomą KIS pozicijoms, darydamos prielaidą, kad buvo pozicijų, atitinkančių tas, kurios būtinos, norint atkartoti a punkte nurodytų nuosavybės vertybinių popierių arba skolos vertybinių popierių išorėje sukurto indekso arba fiksuoto krepšelio sudėtį ir veikimą, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a) 

KIS įgaliojimų tikslas yra atkartoti nuosavybės vertybinių popierių arba skolos vertybinių popierių išorėje sukurto indekso arba fiksuoto krepšelio sudėtį ir veikimą;

b) 

mažiausią 0,9 KIS ir nuosavybės vertybinių popierių arba skolos vertybinių popierių indekso ar krepšelio paros kainų pokyčių koreliaciją galima aiškiai nustatyti ne trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui.

3.  

Jeigu įstaiga neturi galimybės kiekvieną dieną susipažinti su informacija apie KIS pagrindines investicijas, pozicijos rizikos, apimančios specifinę ir bendrąją riziką, nuosavų lėšų reikalavimą ji gali skaičiuoti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) 

bus laikoma, kad KIS pirmiausia didžiausiu pagal jos įgaliojimus leistinu lygiu investuoja į turto klases, kurioms nustatytas didžiausias nuosavų lėšų reikalavimas atskirai specifinei ir bendrajai rizikai padengti, ir tuomet tęsia investicijas mažėjančia tvarka tol, kol pasiekia didžiausią bendrą investavimo apribojimą. KIS pozicija bus vertinama kaip tiesioginė investicija į tariamąją poziciją;

b) 

apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimą atskirai specifinei ir bendrajai rizikai padengti, įstaigos atsižvelgia į didžiausią netiesioginę poziciją, su kuria jos galėtų susidurti užimdamos sverto principu grindžiamą poziciją per KIS proporcingai didindamos savo KIS poziciją iki didžiausios pagal jos įgaliojimus leidžiamos pozicijos, susijusios su pagrindiniais investiciniais vienetais;

c) 

jeigu pagal šią dalį apskaičiuotas bendras nuosavų lėšų reikalavimas specifinei ir bendrajai rizikai padengti viršija 348 straipsnio 1 dalyje nustatytą lygį, nuosavų lėšų reikalavimas paliekamas to lygio.

4.  

Įstaigos gali pasitelkti toliau nurodytas trečiąsias šalis, kad jos pagal šiame skyriuje nustatytus metodus apskaičiuotų ir pateiktų nuosavų lėšų reikalavimą pozicijų rizikai padengti, skaičiuojamą 1–4 dalyse nustatytoms KIS pozicijoms:

a) 

KIS depozitoriumą su sąlyga, kad KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius deponuoja šiame depozitoriume;

b) 

kitų KIS atveju KIS valdymo bendrovę su sąlyga, kad KIS valdymo bendrovė atitinka 132 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytus kriterijus.

Šio skaičiavimo tikslumą patvirtina išorės auditorius.

3

SKYRIUS

Nuosavų lėšų reikalavimas užsienio valiutos kurso rizikai padengti

▼M17

351 straipsnis

De minimis ir užsienio valiutos kurso rizikos įvertinimas

Jeigu pagal 352 straipsnyje nustatytą tvarką apskaičiuota įstaigos bendros grynosios užsienio valiutos kurso pozicijos ir jos grynosios aukso pozicijos suma sudaro daugiau kaip 2 % visų jos nuosavų lėšų, įstaiga apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą užsienio valiutos kurso rizikai padengti. Nuosavų lėšų reikalavimas užsienio valiutos kurso rizikai padengti yra įstaigos bendros grynosios užsienio valiutos kurso pozicijos ir jos grynosios aukso pozicijos suma ta valiuta, kuri nurodoma ataskaitose, padauginta iš 8 %.

▼B

352 straipsnis

Bendros grynosios užsienio valiutos kurso pozicijos apskaičiavimas

1.  

Įstaigos kiekvienos valiutos (įskaitant valiutą, kuri nurodoma ataskaitose) ir aukso grynoji atviroji pozicija apskaičiuojama kaip toliau išvardytų elementų (teigiamų arba neigiamų) suma:

a) 

grynoji neatidėliotinųjų sandorių pozicija (t. y. iš visų turto straipsnių atėmus visus įsipareigojimų straipsnius, įskaitant atitinkama valiuta sukauptas palūkanas, arba, aukso atveju, grynąsias aukso neatidėliotinųjų sandorių pozicijas);

b) 

grynoji išankstinių sandorių pozicija, t. y. visos gautinos sumos atėmus visas sumas, kurios turi būti sumokėtos pagal išankstinius valiutų ir aukso sandorius, įskaitant valiutos ir aukso ateities sandorius bei valiutos apsikeitimo sandorių pagrindinę sumą, neįtrauktą į neatidėliotinųjų sandorių poziciją;

c) 

neatšaukiamos garantijos bei panašios finansinės priemonės, kurias tikrai reikės įvykdyti ir kurios gali būti neatšaukiamos;

d) 

visos užsienio valiutos ir aukso pasirinkimo sandorių pozicijos, įvertintos pagal grynojo delta koeficiento arba delta koeficientu pagrįstą ekvivalentą;

e) 

kitų pasirinkimo sandorių rinkos vertė.

d punkte nurodytais atvejais naudojamas atitinkamos biržos taikomas delta koeficientas. Ne biržos pasirinkimo sandorių atveju arba tais atvejais, kai delta koeficientas nėra nustatytas atitinkamos biržos, pati įstaiga pagal tinkamą modelį gali apskaičiuoti delta koeficientą, gavusi kompetentingų institucijų leidimą. Leidimas suteikiamas, jeigu pagal modelį tinkamai įvertinamas pasirinkimo sandorio arba varanto vertės pokytis atsižvelgiant į nedidelius pagrindinės priemonės rinkos kainos pokyčius.

Įstaiga gali įtraukti grynąsias būsimas pajamas (išlaidas), kurios dar nesukauptos, tačiau jau visiškai apdraustos, jeigu įstaiga jas įskaičiuoja nuosekliai.

Sudėtinių valiutų grynąsias pozicijas įstaigos gali suskirstyti į jas sudarančias valiutas pagal dalis, kurios joms tenka sudėtinėje valiutoje.

▼M17 —————

▼B

3.  
Skaičiuodama kiekvienos valiutos ir aukso grynąją atvirąją poziciją, įstaiga gali naudoti grynąją dabartinę vertę, jeigu šį metodą ji taiko nuosekliai.
4.  
Kiekvienos valiutos, išskyrus ataskaitose nurodomą valiutą, grynosios trumposios ir ilgosios pozicijos ir grynoji ilgoji arba trumpoji aukso pozicija į ataskaitose nurodomą valiutą konvertuojamos pagal neatidėliotinojo keitimo kursus. Po to jos atskirai sudedamos norint gauti atitinkamas bendras grynųjų trumpųjų pozicijų bei grynųjų ilgųjų pozicijų sumas. Didesnioji iš šių dviejų gautų sumų yra įstaigos bendroji grynoji užsienio valiutos pozicija.
5.  
Apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimą, be delta rizikos, įstaigos turi tinkamai įvertinti ir kitą su pasirinkimo sandoriais susijusią riziką.
6.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose apibrėžia metodus, pagal kuriuos nustatant nuosavų lėšų reikalavimą proporcingai įstaigų veiklos, susijusios su pasirinkimo sandoriais, mastui ir sudėtingumui atsižvelgiama į kitą riziką, ne tik delta riziką.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

Kompetentingos institucijos gali toliau taikyti esamus nacionalinius metodus iki pirmoje pastraipoje nurodytų techninių standartų įsigaliojimo, jeigu kompetentingos institucijos tuos metodus taikė prieš 2013 m. gruodžio 31 d.

353 straipsnis

Kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutos kurso rizika

1.  
352 straipsnio tikslais atsižvelgiama į faktines KIS užsienio valiutų kurso pozicijas.
2.  

Įstaigos gali remtis duomenimis apie KIS užsienio valiutų kurso pozicijas, kuriuos skelbia šios trečiosios šalys:

a) 

KIS depozitoriumas su sąlyga, kad KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius deponuoja šiame depozitoriume;

b) 

kitų KIS atveju – KIS valdymo bendrovė su sąlyga, kad KIS valdymo bendrovė atitinka 132 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytus kriterijus.

Šio skaičiavimo tikslumą patvirtina išorės auditorius.

3.  
Jeigu įstaiga neturi duomenų apie KIS užsienio valiutų pozicijas, laikoma, kad KIS investicijos siekia didžiausią pagal jos įgaliojimus leistiną lygį; skaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimą prekybos knygos pozicijų užsienio valiutos kurso rizikai padengti, įstaiga atsižvelgia į didžiausią netiesioginę riziką, su kuria ji galėtų susidurti užimdama sverto principu grindžiamą poziciją per KIS. Tai daroma proporcingai didinant KIS poziciją iki didžiausios pozicijos, kurią leidžia investiciniai įgaliojimai, pagrindinių investicinių vienetų atžvilgiu. Tariama KIS užsienio valiutos kurso pozicija vertinama kaip atskira valiuta pagal investavimui į auksą taikomą tvarką, jei, žinant KIS investicijų kryptį, ilgoji atviroji pozicija pridedama prie ilgosios atvirosios užsienio valiutos kurso pozicijos, o trumpoji atviroji pozicija pridedama prie trumposios atvirosios užsienio valiutos kurso pozicijos. Prieš atliekant skaičiavimą tokių pozicijų tarpusavyje užskaityti neleidžiama.

354 straipsnis

Artimai tarpusavyje susijusios valiutos

1.  
Atitinkamų artimai tarpusavyje susijusių valiutų pozicijoms įstaigos gali numatyti mažesnį nuosavų lėšų reikalavimą. Dvi valiutos laikomos artimai tarpusavyje susijusiomis tik tuomet, kai nuostolio, sudarančio 4 % arba mažiau atitinkamos suderintos pozicijos vertės (įvertinus ataskaitose nurodoma valiuta), tikimybė (apskaičiuota remiantis pastarųjų trejų ar penkerių metų kiekvienos dienos keitimo kursu) tokių valiutų vienodose ir priešingose pozicijose per ateinantį 10 darbo dienų laikotarpį yra ne mažesnė nei 99 % (taikant trejų metų stebėjimo laikotarpį) ir 95 % (taikant penkerių metų stebėjimo laikotarpį). Dviejų artimai susijusių valiutų suderintų pozicijų nuosavų lėšų reikalavimas yra 4 %, padauginti iš suderintos pozicijos vertės.
2.  
Apskaičiuodamos poreikį pagal šį skyrių, įstaigos gali nepaisyti pozicijų valiutomis, kurioms taikomi teisiškai privalomi tarpvyriausybiniai susitarimai, kuriais siekiama apriboti jų kursų kitimą kitų tuose pačiuose susitarimuose numatytų valiutų atžvilgiu. Įstaigos apskaičiuoja tokių valiutų suderintas pozicijas ir nuosavų lėšų reikalavimą, kuris negali būti mažesnis negu pusė atitinkamame tarpvyriausybiniame susitarime numatyto didžiausio valiutos kurso pokyčio atitinkamų valiutų atžvilgiu.
3.  
EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodo valiutas, kurių atveju taikoma 1 dalyje nurodyta tvarka.

EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

4.  
Ekonominės ir pinigų sąjungos antrajame etape dalyvaujančių valstybių narių valiutų suderintų pozicijų nuosavų lėšų reikalavimą galima skaičiuoti kaip lygų 1,6 % tokių suderintų pozicijų vertės.
5.  
Į bendrą grynąją atvirąją poziciją pagal 352 straipsnio 4 dalį įskaičiuojamos tik šiame straipsnyje nurodytos nesuderintos valiutų pozicijos.
6.  
Tais atvejais, kai duomenys apie pastarųjų trejų ar penkerių metų kiekvienos dienos valiutos keitimo kursą – dviejų valiutų vienodose ir priešingose pozicijose per ateinantį 10 darbo dienų laikotarpį – rodo, kad šių dviejų valiutų koreliacija yra visiškai teigiama, o atitinkamų sandorių atveju įstaigos pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas visada gali būti nulinis, įstaiga gali, jos kompetentingai institucijai aiškiai davus leidimą, iki 2017 m. pabaigos taikyti 0 % nuosavų lėšų reikalavimą.

4

SKYRIUS

Nuosavų lėšų reikalavimas biržos prekių kainos rizikai padengti

355 straipsnis

Biržos prekių kainos rizikos įvertinimo metodo parinkimas

Atsižvelgiant į 356–358 straipsnius, įstaigos apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą biržos prekių kainos rizikai padengti taikydamos vieną iš 359, 360 arba 361 straipsnyje nurodytų metodų.

356 straipsnis

Papildomas biržos prekių verslas

1.  

Papildomu žemės ūkio biržos prekių verslu užsiimančios įstaigos kiekvienų metų pabaigoje ateinantiems metams gali nustatyti nuosavų lėšų reikalavimą fizinėms biržos prekėms, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a) 

bet kuriuo metu tais metais įstaiga turi ne mažiau nuosavų lėšų šiai rizikai padengti nei tai rizikai taikomas vidutinis nuosavų lėšų reikalavimas, konservatyviai įvertintas ateinantiems metams;

b) 

įstaiga konservatyviai vertina pagal a punktą apskaičiuotos vertės tikėtiną kintamumą;

c) 

įstaigos vidutinis nuosavų lėšų reikalavimas šiai rizikai padengti yra ne didesnis kaip 5 % nuosavų lėšų arba 1 mln. EUR, o atsižvelgiant į pagal b punktą nustatytą kintamumą, didžiausias tikėtinas nuosavų lėšų reikalavimas yra ne didesnis kaip 6,5 % nuosavų lėšų;

d) 

įstaiga nuolat kontroliuoja, kad pagal a ir b punktus apskaičiuoti įverčiai būtų realūs.

2.  
Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie tai, kaip jos naudojasi 1 dalyje numatyta galimybe.

357 straipsnis

Biržos prekių pozicijos

1.  
Kiekviena biržos prekių arba biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicija išreiškiama standartiniais mato vienetais. Kiekvienos biržos prekės neatidėliotino sandorio kaina išreiškiama ataskaitose nurodoma valiuta.
2.  
Laikoma, kad aukso ar aukso išvestinių finansinių priemonių pozicijos priklauso nuo užsienio valiutos kurso rizikos ir jų biržos prekių rizika prireikus skaičiuojama pagal 3 arba 5 skyriuje nustatytas sąlygas.
3.  
360 straipsnio 1 dalies tikslais suma, kuria įstaigos ilgosios pozicijos viršija įstaigos tos pačios biržos prekės ir tapačių biržos prekių ateities, pasirinkimo sandorių ir varantų trumpąsias pozicijas ar atvirkščiai, yra įstaigos kiekvienos biržos prekės grynoji pozicija. Išvestinės finansinės priemonės 358 straipsnyje nustatyta tvarka vertinamos kaip pagrindinės biržos prekės pozicijos.
4.  

Apskaičiuojant biržos prekės poziciją toliau išvardytos pozicijos vertinamos kaip tos pačios biržos prekės pozicijos:

a) 

įvairių subkategorijų biržos prekių pozicijos tais atvejais, kai minėtomis subkategorijomis galima vieną kita pakeisti;

b) 

panašių biržos prekių pozicijos, jeigu jos yra artimi pakaitalai ir jeigu mažiausiai 0,9 kainų pasikeitimo koreliacijos koeficientą galima aiškiai nustatyti ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui.

358 straipsnis

Konkrečios priemonės

1.  
Biržos prekių ateities sandoriai ir išankstiniai įsipareigojimai pirkti arba parduoti atskiras biržos prekes į vertinimo sistemą įtraukiami kaip tariamosios sumos, išreikštos standartiniais matavimo vienetais, nustatant jų terminą pagal galutinę datą.
2.  
Biržos prekių apsikeitimo sandoriai, kai iš vienos pusės operacija atliekama fiksuota kaina, o iš kitos pusės – dabartine rinkos kaina, yra vertinami kaip serija sandorio tariamajai sumai lygių pozicijų, kai, kur tinkama, viena pozicija atitinka kiekvieną atsiskaitymą pagal apsikeitimo sandorį, ir yra skirstomi pagal 359 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminų grupes. Įstaigos pozicijos yra ilgosios, jeigu ji moka fiksuotą kainą, o gauna kintamą kainą, ir trumposios, jeigu įstaiga gauna fiksuotą kainą, o moka kintamą kainą. Biržos prekių apsikeitimo sandoriai, kai sandorio pusėse yra skirtingos biržos prekės, atitinkamuose dokumentuose turi būti nurodomi naudojant terminų atitikimo metodą.
3.  
Biržos prekių arba biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pasirinkimo sandoriai ir varantai šio skyriaus tikslais vertinami kaip pozicijos, kurių vertė lygi atitinkamo pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės vertei, padaugintai iš jo delta koeficiento. Pastarosios pozicijos gali būti tarpusavyje užskaitomos su bet kuriomis tapačios pagrindinės biržos prekės arba biržos prekės išvestinės priemonės priešpriešinėmis pozicijomis. Naudojamas atitinkamos biržos taikomas delta koeficientas. Ne biržos pasirinkimo sandorių atveju arba tais atvejais, kai delta koeficientas nėra nustatytas atitinkamos biržos, pati įstaiga pagal tinkamą modelį gali apskaičiuoti delta koeficientą, gavusi kompetentingų institucijų leidimą. Leidimas suteikiamas, jeigu pagal modelį tinkamai įvertinamas pasirinkimo sandorio arba varanto vertės pokytis atsižvelgiant į nedidelius pagrindinės priemonės rinkos kainos pokyčius.

Apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimą, be delta koeficiento rizikos, įstaigos turi tinkamai įvertinti ir kitą su pasirinkimo sandoriais susijusią riziką.

4.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose apibrėžia metodus, pagal kuriuos nustatant nuosavų lėšų reikalavimą proporcingai įstaigų veiklos, susijusios su pasirinkimo sandoriais, mastui ir sudėtingumui atsižvelgiama į kitą riziką, ne tik delta koeficiento riziką.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

Kompetentingos institucijos gali toliau taikyti esamus nacionalinius metodus iki techninių standartų įsigaliojimo, jeigu kompetentingos institucijos tuos metodus taikė prieš 2013 m. gruodžio 31 d.

5.  

Kai įstaiga yra viena iš toliau nurodytų, apskaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimą biržos prekių kainos rizikai padengti ji turi įtraukti atitinkamas biržos prekių pozicijas:

a) 

biržos prekių arba garantuotų teisių į biržos prekių nuosavybę perdavėjas pagal atpirkimo sandorį;

b) 

biržos prekių skolintojas pagal biržos prekių skolinimo sandorį.

359 straipsnis

Terminų atitikimo metodas

1.  

Įstaiga visas biržos prekes suklasifikuoja pagal terminus, kaip nustatyta 1 lentelėje. Visos tos biržos prekės pozicijos priskiriamos atitinkamoms terminų grupėms. Fizinės atsargos priskiriamos pirmajai terminų grupei (nuo 0 iki 1 mėnesio imtinai).



1  lentelė

Terminų grupė

(1)

Skirtumo koeficientas (%)

(2)

0 ≤ 1 mėn.

1,50

> 1 ≤ 3 mėn.

1,50

> 3 ≤ 6 mėn.

1,50

> 6 ≤ 12 mėn.

1,50

> 1 ≤ 2 m.

1,50

> 2 ≤ 3 m.

1,50

> 3 m.

1,50

2.  

Tos pačios biržos prekės pozicijos gali būti tarpusavyje įskaitomos ir priskiriamos atitinkamoms terminų grupėms grynųjų pozicijų pagrindu, jeigu jos yra:

a) 

sandorių, kurie turi būti įvykdyti tuo pačiu metu, pozicijos;

b) 

sandorių, kurie turi būti įvykdyti per 10 dienų, pozicijos, jeigu sandoriais prekiaujama rinkose, kuriose yra nustatytos kiekvienos dienos pristatymo datos.

3.  
Po to įstaiga skaičiuoja kiekvienos terminų grupės ilgųjų ir trumpųjų pozicijų sumas. Pirmųjų pozicijų suma, kuri yra suderinta su pastarųjų pozicijų suma nustatytoje terminų grupėje, yra suderintos tos terminų grupės pozicijos, o likusi ilgoji arba trumpoji pozicija yra nesuderinta tos pačios terminų grupės pozicija.
4.  
Nustatytos terminų grupės nesuderintos ilgosios pozicijos dalis, kuri yra suderinta su kitos terminų grupės nesuderinta trumpąja pozicija, arba atvirkščiai, yra suderinta dviejų terminų grupių pozicija. Nesuderintos ilgosios arba nesuderintos trumposios pozicijos dalis, kuri negali būti tokiu būdu suderinta, yra nesuderinta pozicija.
5.  

Įstaigos nuosavų lėšų reikalavimas kiekvienai biržos prekei skaičiuojamas pagal atitinkamus terminus susumavus toliau išvardytus elementus:

a) 

suderintų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų sumą, padaugintą iš atitinkamo skirtumo koeficiento, nurodyto 1 lentelės antroje skiltyje kiekvienai terminų grupei, ir iš atitinkamos biržos prekės neatidėliotino sandorio kainos;

b) 

dviejų terminų grupių tarpusavyje suderintą poziciją kiekvienai terminų grupei, į kurią perkeliama nesuderinta pozicija, padauginus ją iš 0,6 % (perkėlimo koeficiento) ir iš atitinkamos biržos prekės neatidėliotino sandorio kainos;

c) 

likusias nesuderintas pozicijas, padauginus iš 15 % (tiesioginio koeficiento) ir iš biržos prekės neatidėliotino sandorio kainos.

6.  
Įstaigos bendras nuosavų lėšų reikalavimas biržos prekių kainos rizikai padengti skaičiuojamas sudedant nuosavų lėšų reikalavimus, apskaičiuotus kiekvienai biržos prekei pagal 5 dalį.

360 straipsnis

Supaprastintas metodas

1.  

Įstaigos nuosavų lėšų reikalavimas kiekvienai biržos prekei skaičiuojamas sudedant:

a) 

15 % grynosios pozicijos, nesvarbu, ilgosios ar trumposios, padauginus iš biržos prekės neatidėliotino sandorio kainos;

b) 

3 % bendrosios pozicijos (ilgosios ir trumposios pozicijų suma) padauginus iš biržos prekės neatidėliotino sandorio kainos.

2.  
Įstaigos bendras nuosavų lėšų reikalavimas biržos prekių kainos rizikai padengti skaičiuojamas sudedant nuosavų lėšų reikalavimus, apskaičiuotus kiekvienai biržos prekei pagal 1 dalį.

361 straipsnis

Išplėstasis terminų atitikimo metodas

Įstaigos gali naudoti minimalius skirtumo, perkėlimo ir tiesioginius koeficientus pagal toliau pateiktą 2 lentelę vietoj išvardytųjų 359 straipsnyje, jeigu:

a) 

įstaigos užsiima reikšmingu biržos prekių verslu;

b) 

įstaigų biržos prekių portfelis yra pakankamai diversifikuotas.

▼M17 —————

▼B



2  lentelė

 

Taurieji metalai

(išskyrus auksą)

Netaurieji metalai

Žemės ūkio produktai

Kita, įskaitant energetikos produktus

Skirtumo koeficientas (%)

1,0

1,2

1,5

1,5

Perkėlimo koeficientas (%)

0,3

0,5

0,6

0,6

Tiesioginis koeficientas (%)

8

10

12

15

▼M17

Įstaigos praneša savo kompetentingoms institucijoms apie šio straipsnio taikymą.

▼M17 —————

▼B

V

ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAS ATSISKAITYMŲ RIZIKAI PADENGTI

378 straipsnis

Atsiskaitymų / pristatymo rizika

Tokiais atvejais, kai sudarius sandorius, pagal kuriuos už skolos finansines priemones, nuosavybės vertybinius popierius, užsienio valiutą ir biržos prekes, išskyrus atpirkimo sandorius ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimą bei vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimąsi, neatsiskaitoma po jų pristatymo datos, įstaiga turi apskaičiuoti kainų skirtumą, kurio ji negali gauti.

Šis kainų skirtumas skaičiuojamas kaip sutartos atsiskaitymo už atitinkamas skolos finansines priemones, nuosavybės vertybinius popierius, užsienio valiutą arba biržos prekes kainos ir dabartinės jų rinkos vertės skirtumas, dėl kurio kredito įstaiga gali patirti nuostolių.

Norėdama apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą atsiskaitymų rizikai padengti, įstaiga turi padauginti šį kainų skirtumą iš atitinkamo koeficiento, kuris nurodytas toliau pateiktos 1 lentelės dešiniojoje skiltyje.



1  lentelė

Darbo dienų skaičius po sutartyje numatytos atsiskaitymo datos

(%)

5–15

8

16–30

50

31–45

75

46 arba daugiau

100

379 straipsnis

Nebaigti sandoriai

1.  

Įstaiga turi turėti nuosavų lėšų, kaip nustatyta 2 lentelėje, šiais atvejais:

a) 

ji sumokėjo už vertybinius popierius, užsienio valiutą arba biržos prekes iki jų gavimo arba pristatė vertybinius popierius, užsienio valiutą ar biržos prekes prieš gaudama užmokestį už juos;

b) 

tarptautinių sandorių atveju po minėto atsiskaitymo arba pristatymo praėjo viena arba daugiau dienų.



2  lentelė

Kapitalo vertinimas nebaigtų sandorių atveju

1 skiltis

2 skiltis

3 skiltis

4 skiltis

Sandorių rūšis

Iki pirmo sutartinio mokėjimo arba įsipareigojimo pristatyti

Nuo pirmo sutartinio mokėjimo arba įsipareigojimo pristatyti iki keturių dienų po antro sutartinio mokėjimo arba įsipareigojimo pristatyti

5 darbo dienos nuo antro sutartinio mokėjimo arba įsipareigojimo pristatyti iki sandorio įvykdymo

Nebaigti sandoriai

Be kapitalo mokesčio

Vertinama kaip pozicija

Vertinama kaip pozicijos rizika, kurios koeficientas – 1 250  %.

2.  
Įstaiga, taikydama nebaigtų sandorių pozicijoms nustatyti skirtą rizikos koeficientą, skaičiuojamą pagal 2 lentelės 3 skiltį, naudodamasi IRB metodu, aprašytu trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriuje, gali sandorio šalims priskirti PD, kuriai ji neturi kitų ne prekybos knygų pozicijų, remdamasi sandorio šalių išoriniu reitingu. Įstaigos, kurios naudojasi savais LGD įverčiais, gali taikyti LGD įvertį, nustatytą 161 straipsnio 1 dalyje, nebaigtų sandorių pozicijoms, skaičiuojamoms pagal 2 lentelės 3 skiltį, su sąlyga, kad jie bus taikomi visoms tokioms pozicijoms. Įstaiga, taikanti IRB metodą, nustatytą trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriuje, taip pat gali taikyti rizikos koeficientus pagal standartizuotą metodą, kaip nustatyta trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje, su sąlyga, kad jie bus taikomi visoms tokioms pozicijoms, arba visoms tokioms pozicijoms gali taikyti 100 % rizikos koeficientą.

Jei teigiama pozicijos suma, susidariusi vykdant nebaigtus sandorius, yra nereikšminga, įstaigos šioms pozicijoms gali taikyti 100 % rizikos koeficientą, išskyrus atvejus, kai pagal 2 lentelės 4 skiltį reikia taikyti 1 250  % rizikos koeficientą.

3.  
Užuot taikiusios 1 250  % rizikos koeficientą nebaigtų sandorių pozicijoms, kaip nustatyta 1 dalyje pateiktos 2 lentelės 4 skiltyje, įstaigos gali atskaityti perleistą vertę ir tų pozicijų einamąją teigiamą pozicijos vertę iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, kaip nustatyta 36 straipsnio 1 dalies k punkte.

380 straipsnis

Reikalavimų netaikymas

Didelių atsiskaitymo sistemos, tarpuskaitos sistemos arba pagrindinės sandorio šalies veiklos sutrikimų atvejais kompetentingos institucijos gali leisti netaikyti pagal 378 ir 379 straipsnius apskaičiuoto nuosavų lėšų reikalavimo tol, kol padėtis bus pataisyta. Tokiu atveju tai, kad viena iš sandorio šalių neatsiskaito už jį, neturėtų būti savaime priskiriama kredito rizikos veiksniams.

VI

ANTRAŠTINĖ DALIS

▼C3

NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI KREDITO VERTINIMO KOREGAVIMO RIZIKAI PADENGTI

▼B

381 straipsnis

Kredito vertinimo koregavimo reikšmė

Šios antraštinės dalies ir II antraštinės dalies 6 skyriaus tikslais „kredito vertinimo koregavimas“ arba CVA – sandorių su sandorio šalimi portfelio vertinimo koregavimas iki vidutinės rinkos vertės. Toks koregavimas atspindi su sandorio šalimi susijusios kredito rizikos, kuri kyla įstaigai, dabartinę rinkos vertę, bet neatspindi su įstaiga susijusios kredito rizikos, kuri kyla sandorio šaliai, dabartinės rinkos vertės.

▼M17

Šioje antraštinėje dalyje kredito vertinimo koregavimo (CVA) rizika – nuostolių dėl CVA vertės pokyčių rizika, apskaičiuojama sandorių su sandorio šalimi portfeliui, kaip nustatyta pirmoje pastraipoje, dėl sandorio šalies kredito maržos rizikos veiksnių ir kitų į sandorių portfelį įtrauktų rizikos veiksnių pokyčių.

▼B

382 straipsnis

Taikymo sritis

1.  
Įstaiga pagal šią antraštinę dalį apskaičiuoja visų ne biržos išvestinių finansinių priemonių, naudojamų visose įstaigos veiklos srityse, išskyrus kredito išvestines finansines priemones, pagal kurias, kaip pripažįstama, kredito rizikos atveju sumažėja pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, nuosavų lėšų reikalavimą kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti.

▼M17

2.  
Apskaičiuodama nuosavas lėšas, kurių reikalaujama pagal 1 dalį, įstaiga įtraukia vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, pagal įstaigai taikomą apskaitos sistemą vertinamus tikrąja verte, jeigu įstaigos CVA rizikos pozicijos, atsirandančios dėl šių sandorių, yra reikšmingos.

▼B

3.  
Apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti, neatsižvelgiama į sandorius su reikalavimus atitinkančia pagrindine sandorio šalimi ir kliento sandorius su tarpuskaitos nariu, kai tarpuskaitos narys veikia kaip kliento ir reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies tarpininkas, o dėl sandorių atsiranda tarpuskaitos nario prekybos pozicija reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies atžvilgiu.

▼C2

4.  

Apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti, neatsižvelgiama į šiuos sandorius:

a) 

sandorius su ne finansų sandorio šalimis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 9 punkte, arba su trečiojoje valstybėje įsteigtomis ne finansų sandorio šalimis, kai tokie sandoriai neviršija tarpuskaitos ribos, kaip nustatyta to reglamento 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse;

▼M19

aa) 

grupės vidaus sandorius, sudarytus su ne finansų sandorio šalimis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 9 punkte, kurios priklauso tai pačiai grupei, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

i) 

įstaiga ir ne finansų sandorio šalys yra visiškai įtrauktos į tą patį konsolidavimo procesą ir joms taikoma konsoliduota priežiūra pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

ii) 

joms taikomos tinkamos centralizuotos rizikos vertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūros; ir

iii) 

ne finansų sandorio šalis yra įsteigta Sąjungoje arba, jei ji įsteigta trečiojoje valstybėje, Komisija yra priėmusi įgyvendinimo aktą, kaip nurodyta 4c dalyje, dėl tos trečiosios valstybė;

▼M19

b) 

grupės vidaus sandorius, sudarytus su finansų sandorio šalimis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 8 punkte, finansų įstaigomis arba papildomas paslaugas teikiančiomis įmonėmis, įsteigtomis Sąjungoje arba trečiojoje valstybėje, kuri toms finansų sandorio šalims, finansų įstaigoms arba papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms taiko prudencinius ir priežiūros reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams, išskyrus atvejus, kai valstybės narės priima nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos reikalaujama struktūrinio atskyrimo bankų grupėje – tokiu atveju kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad nuosavų lėšų reikalavimai apimtų tuos grupės vidaus sandorius tarp struktūriškai atskirtų subjektų;

▼C2

c) 

sandorius su sandorio šalimis, nurodytomis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 10 punkte, kurioms taikomos to reglamento 89 straipsnio 1 dalyje nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos iki jų taikymo pabaigos;

d) 

sandorius su sandorio šalimis, nurodytomis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse, ir sandorius su sandorio šalimis, kurioms šio reglamento 114 straipsnio 4 dalyje ir 115 straipsnio 2 dalyje nustatytas tų sandorio šalių pozicijų 0 % rizikos koeficientas.

Kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti reikalavimo netaikymas tiems šios dalies c punkte nurodytiems sandoriams, kurie sudaromi Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 1 dalyje nustatytu pereinamuoju laikotarpiu, galioja viso dėl to sandorio sudarytos sutarties galiojimo laikotarpiu.

Kiek tai susiję su a punktu, kai įstaigai nebetaikoma išimtis dėl viršutinės ribos viršijimo arba dėl tos ribos pasikeitimo, neapmokėtoms prievolėms pagal sutartis toliau taikoma išimtis iki jų apmokėjimo termino.

▼M17

4a.  
Nukrypdama nuo šio straipsnio 4 dalies, įstaiga gali nuspręsti apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti, taikydama bet kurį iš 382a straipsnio 1 dalyje nurodytų metodų, tiems sandoriams, kurie neįtraukiami pagal šio straipsnio 4 dalį, kai įstaiga naudoja reikalavimus atitinkančius apsidraudimus, nustatytus pagal 386 straipsnį, siekdama sumažinti tų sandorių kredito vertinimo koregavimo riziką. Įstaigos nustato politiką, pagal kurią apibrėžiamas nuosavų lėšų reikalavimų tokių sandorių CVA rizikai padengti taikymas ir apskaičiavimas.
4b.  
Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms praneša nuosavų lėšų reikalavimų CVA rizikai padengti apskaičiavimo rezultatus, susijusius su visais šio straipsnio 4 dalyje nurodytais sandoriais. Laikydamosi to informacijos teikimo reikalavimo įstaigos apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti, taikydamos atitinkamus 382a straipsnio 1 dalyje nustatytus metodus, kuriuos jos būtų taikiusios siekdamos laikytis nuosavų lėšų reikalavimo CVA rizikai padengti, jei tie sandoriai nebūtų neįtraukti į taikymo sritį pagal šio straipsnio 4 dalį.

▼M19

4c.  
4 dalies aa ir b punktų tikslais Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, gali priimti sprendimą, ar trečioji valstybė taiko prudencinius priežiūros ir reguliavimo reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams.

▼C2

5.  
EBI iki 2015 m. sausio 1 d., o vėliau – kas dvejus metus, atlieka peržiūrą atsižvelgdama į tarptautinius reguliavimo pokyčius, įskaitant kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti reikalavimų taikymo trečiojoje valstybėje įsisteigusioms ne finansų sandorio šalims kalibravimo ir viršutinių ribų galimus metodus.

▼B

EBI, bendradarbiaudama su EVPRI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo sandorių su trečiojoje valstybėje įsisteigusiomis ne finansų sandorio šalimis neįtraukimo į nuosavų lėšų reikalavimą kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti tvarką.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus pateikia per šešis mėnesius po pirmoje pastraipoje nurodytos peržiūros atlikimo dienos.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M17

6.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato sąlygas ir kriterijus, kuriuos įstaigos turi naudoti vertindamos, ar CVA rizikos pozicijos, atsirandančios dėl tikrąja verte vertinamų vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių, yra reikšmingos, taip pat tokio vertinimo dažnumą.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2026 m. liepos 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

382a straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimų kredito vertinimo koregavimo (CVA) rizikai padengti apskaičiavimo metodai

1.  

Įstaiga apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti visiems 382 straipsnyje nurodytiems sandoriams taikydama šiuos metodus:

a) 

383 straipsnyje nustatytą standartizuotą metodą, kai kompetentinga institucija yra suteikusi įstaigai leidimą taikyti tą metodą;

b) 

384 straipsnyje nustatytą pagrindinį metodą;

c) 

385 straipsnyje nustatytą supaprastintą metodą, jeigu įstaiga atitinka to straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

2.  
Įstaiga netaiko 1 dalies c punkte nurodyto metodo kartu su tos dalies a arba b punkte nurodytu metodu.
3.  

Įstaiga gali taikyti 1 dalies a ir b punktuose nurodytų metodų derinį, kad nuolat apskaičiuotų nuosavų lėšų reikalavimą CVA rizikai padengti:

a) 

skirtingoms sandorio šalims;

b) 

skirtingoms reikalavimus atitinkančioms užskaitos su ta pačia sandorio šalimi grupėms;

c) 

skirtingiems tos pačios reikalavimus atitinkančios užskaitos grupės sandoriams, jei tenkinama kuri nors iš 5 dalyje nurodytų sąlygų.

4.  
3 dalies c punkto tikslais įstaigos reikalavimus atitinkančią užskaitos grupę padalija į hipotetinę užskaitos grupę, kuriai priklauso sandoriai, kuriems taikomas 1 dalies a punkte nurodytas metodas, ir hipotetinę užskaitos grupę, kuriai priklauso sandoriai, kuriems taikomas 1 dalies b punkte nurodytas metodas.
5.  

3 dalies c punkto tikslais jame nurodytos sąlygos yra šios:

a) 

padalijimas atitinka apskaitos tikslais skaičiuojamo CVA teisinės užskaitos grupės traktavimą;

b) 

kompetentingų institucijų suteiktas leidimas taikyti 1 dalies a punkte nurodytą metodą apsiriboja tik atitinkama hipotetine užskaitos grupe ir visų reikalavimus atitinkančios užskaitos grupės sandorių neapima.

Įstaigos dokumentuoja tai, kaip jos derina 1 dalies a ir b punktuose nurodytus metodus, kad nuolat apskaičiuotų nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti, kaip nustatyta šioje dalyje.

▼M17

383 straipsnis

Standartizuotas metodas

1.  

Kompetentinga institucija suteikia įstaigai leidimą apskaičiuoti sandorių su viena arba daugiau sandorio šalių portfelio nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti taikant standartizuotą metodą pagal šio straipsnio 3 dalį, įvertinusios, ar įstaiga atitinka šiuos reikalavimus:

a) 

įstaiga yra įsteigusi atskirą padalinį, atsakingą už bendrą įstaigos rizikos valdymą ir apsidraudimą nuo CVA rizikos;

b) 

kiekvienai atitinkamai sandorio šaliai įstaiga yra parengusi reguliuojamąjį CVA modelį, skirtą tos sandorio šalies CVA apskaičiuoti pagal 383a straipsnį;

c) 

kiekvienai atitinkamai sandorio šaliai įstaiga gali bent kartą per mėnesį apskaičiuoti savo CVA jautrumą atitinkamiems rizikos veiksniams, kaip nustatyta pagal 383b straipsnį;

d) 

visų reikalavimus atitinkančio apsidraudimo pozicijų, pripažįstamų pagal 386 straipsnį apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti taikant standartizuotą metodą, atveju įstaiga gali bent kartą per mėnesį apskaičiuoti tų pozicijų jautrumą atitinkamiems rizikos veiksniams, nustatytiems pagal 383b straipsnį;

e) 

įstaigoje yra įsteigtas rizikos kontrolės padalinys, kuris yra nepriklausomas nuo verslu užsiimančių padalinių bei a punkte nurodyto padalinio ir kuris atsiskaito tiesiogiai valdymo organui; tas rizikos kontrolės padalinys yra atsakingas už standartizuoto metodo rengimą bei įgyvendinimą ir rengia bei analizuoja mėnesines to metodo taikymo rezultatų ataskaitas, be to, šis padalinys įvertina įstaigos prekybos operacijų sandorių ribų tinkamumą ir to vertinimo rezultatus įtraukia į savo mėnesines ataskaitas; rizikos kontrolės padalinyje dirba pakankamai darbuotojų, turinčių jo tikslui pasiekti tinkamus įgūdžius.

Šios dalies pirmos pastraipos c punkto tikslais sandorio šalies CVA jautrumas rizikos veiksniui reiškia santykinį to CVA vertės pokytį dėl vieno iš atitinkamų to CVA rizikos veiksnių vertės pokyčio, apskaičiuoto taikant įstaigos reguliuojamąjį CVA modelį pagal 383i ir 383j straipsnius.

Šios dalies pirmos pastraipos d punkto tikslais reikalavimus atitinkančio apsidraudimo pozicijos jautrumas rizikos veiksniui reiškia santykinį tos pozicijos vertės pokytį dėl vieno iš atitinkamų tos pozicijos rizikos veiksnių vertės pokyčio, apskaičiuotą taikant įstaigos kainodaros modelį pagal 383i ir 383j straipsnius.

2.  

Nuosavų lėšų reikalavimų CVA rizikai padengti apskaičiavimo tikslais taikomos šios apibrėžtys:

1) 

rizikos klasė – bet kuri iš šių kategorijų:

a) 

palūkanų normos rizika;

b) 

sandorio šalies kredito maržos rizika;

c) 

pagrindinės kredito maržos rizika;

d) 

nuosavybės vertybinių popierių rizika;

e) 

biržos prekių kainos rizika;

f) 

užsienio valiutos kurso rizika;

2) 

CVA portfelis – portfelis, kurį sudaro agreguotas CVA ir 1 dalies d punkte nurodyti reikalavimus atitinkantys apsidraudimai;

3) 

agreguotas CVA – CVA verčių, apskaičiuotų taikant reguliuojamąjį CVA modelį 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytoms sandorio šalims, suma.

3.  

Įstaigos nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti nustato taikydamos standartizuotą metodą, kaip toliau nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų, apskaičiuotų pagal 383b straipsnį, sumą:

a) 

nuosavų lėšų reikalavimų delta rizikai, kuri apima įstaigos CVA portfelio pokyčių, atsirandančių dėl jos su kintamumu nesusijusių rizikos veiksnių pokyčių, riziką;

b) 

nuosavų lėšų reikalavimų vega rizikai, kuri apima įstaigos CVA portfelio pokyčių, atsirandančių dėl jos su kintamumu susijusių rizikos veiksnių pokyčių, riziką.

▼M17

383a straipsnis

Reguliuojamasis CVA modelis

1.  

Pagal 383 straipsnį apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti naudojamas reguliuojamasis CVA modelis turi būti konceptualiai patikimas, įgyvendinamas sąžiningai ir atitikti visus šiuos reikalavimus:

a) 

reguliuojamuoju CVA modeliu turi būti įmanoma modeliuoti konkrečios sandorio šalies CVA, kai aktualu, pripažįstant užskaitos susitarimus ir susitarimus dėl garantinės įmokos užskaitos grupės lygmeniu pagal šį straipsnį;

b) 

įstaiga apskaičiuoja sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo tikimybes remdamasi tos sandorio šalies kredito maržomis ir su ta sandorio šalimi susijusiu rinkos konsensusu pagrįstu tikėtinu nuostoliu dėl įsipareigojimų neįvykdymo;

c) 

a punkte nurodytas tikėtinas nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo yra toks pat kaip b punkte nurodytas rinkos konsensusu pagrįstas tikėtinas nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo, išskyrus atvejus, kai įstaiga gali įrodyti, kad sandorių su ta sandorio šalimi portfelio prioritetas skiriasi nuo tos sandorio šalies išleistų didesnio prioriteto neužtikrintų obligacijų prioriteto;

d) 

kiekvienu būsimu momentu sumodeliuota diskontuota būsima sandorių su sandorio šalimi portfelio pozicija apskaičiuojama taikant pozicijų modelį, perkainojant visus to portfelio sandorius, remiantis sumodeliuotais bendrais rinkos rizikos veiksnių pokyčiais, kurie yra reikšmingi tiems sandoriams, naudojant atitinkamą skaičių scenarijų ir diskontuojant kainas iki apskaičiavimo datos pagal nerizikingas palūkanų normas;

e) 

taikant reguliuojamąjį CVA modelį galima modeliuoti reikšmingą priklausomybę tarp sumodeliuotos diskontuotos būsimos sandorių portfelio pozicijos ir sandorio šalies kredito maržų;

f) 

kai portfelio sandoriai yra įtraukti į užskaitos grupę, kuriai taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos ir atliekamas kasdienis vertinimas rinkos kainomis, pagal tą susitarimą pateikta ir gauta užtikrinimo priemonė pripažįstama kaip rizikos mažinimo priemonė sumodeliuotoje diskontuotoje būsimoje pozicijoje, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

i) 

įstaiga nustato garantinės įmokos rizikos laikotarpį, susijusį su ta užskaitos grupe, pagal 285 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus ir į tą garantinės įmokos laikotarpį atsižvelgia apskaičiuodama sumodeliuotą diskontuotą būsimą poziciją;

ii) 

apskaičiuojant sumodeliuotą diskontuotą būsimą poziciją tinkamai atsižvelgiama į visas taikytinas susitarimo dėl garantinės įmokos ypatybes, įskaitant įkaito vertės išlaikymo prievolės dažnumą, pagal sutartį tinkamos užtikrinimo priemonės rūšį, ribines sumas, minimalias pervedimo sumas, nepriklausomas sumas ir pradines garantines įmokas tiek įstaigai, tiek sandorio šaliai;

iii) 

įstaiga yra įsteigusi užtikrinimo priemonių valdymo padalinį, kuris atitinka 287 straipsnį, dėl visų užtikrinimo priemonių, pripažintų apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti taikant standartizuotą metodą.

Pirmos pastraipos a punkto tikslais CVA turi turėti teigiamą ženklą ir yra apskaičiuojamas kaip sandorio šalies tikėtino nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo funkcija, tinkamas sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių rinkinys būsimais laiko momentais ir tinkamas sumodeliuotų diskontuotų būsimų sandorių su ta sandorio šalimi portfelio pozicijų rinkinys būsimais laiko momentais iki ilgiausio sandorio tame portfelyje termino.

Pirmos pastraipos c punkte nurodyto įrodymo tikslais iš sandorio šalies gauta užtikrinimo priemonė nekeičia pozicijos prioriteto.

Šios dalies pirmos pastraipos f punkto iii papunkčio tikslais, jeigu įstaiga jau yra įsteigusi užtikrinimo priemonių valdymo padalinį, kad galėtų taikyti 283 straipsnyje nurodytą vidaus modelių metodą, nereikalaujama, kad įstaiga įsteigtų papildomą užtikrinimo priemonių valdymo padalinį, jeigu ta įstaiga savo kompetentingai institucijai įrodo, kad toks padalinys atitinka 287 straipsnyje nustatytus reikalavimus užtikrinimo priemonėms, pripažintoms apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti taikant standartizuotą metodą.

2.  

1 dalies b punkto tikslais, kai rinkoje yra matomi sandorio šalies kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių vertės skirtumai, įstaiga naudoja tuos skirtumus. Kai tokių kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių vertės skirtumų nėra, įstaiga taiko vieną iš šių elementų:

a) 

kitų sandorio šalies išleistų priemonių kredito maržas, atspindinčias dabartines rinkos sąlygas;

b) 

pakaitinius skirtumus, kurie yra tinkami atsižvelgiant į sandorio šalies reitingą, sektorių ir regioną.

3.  

Įstaiga, taikanti reguliuojamąjį CVA modelį, turi atitikti visus šiuos kokybinius reikalavimus:

a) 

1 dalyje nurodytas pozicijų modelis yra įstaigos vidaus CVA rizikos valdymo sistemos, kuri apima CVA ir CVA rizikos nustatymą, matavimą, valdymą, patvirtinimą ir vidaus ataskaitų teikimą apskaitos tikslais, dalis;

b) 

įstaiga taiko procesą, kuriuo užtikrinama, kad būtų laikomasi dokumentuotos vidaus politikos, kontrolės, modelio veiksmingumo vertinimo ir procedūrų, susijusių su 1 dalyje nurodytu pozicijų modeliu;

c) 

įstaiga turi nepriklausomą patvirtinimo padalinį, kuris yra atsakingas už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pozicijų modelių pradinį ir nuolatinį patvirtinimą; tas padalinys yra nepriklausomas nuo verslo kreditavimo ir prekyba užsiimančių padalinių, įskaitant 383 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą padalinį, ir atsiskaito tiesiogiai vyresniajai vadovybei; jame dirba pakankamai darbuotojų, turinčių tam tikslui pasiekti tinkamus įgūdžius;

d) 

vyresnioji vadovybė aktyviai dalyvauja rizikos kontrolės procese ir CVA rizikos kontrolę laiko esminiu veiklos aspektu, kuriam reikia skirti tinkamus išteklius;

e) 

įstaiga dokumentuoja pozicijų modelio, nurodyto 1 dalyje, pradinio ir nuolatinio patvirtinimo procesą taip išsamiai, kad trečioji šalis galėtų suprasti, kaip veikia modeliai, jų apribojimus ir pagrindines prielaidas, ir pakartoti analizę; tuose dokumentuose nurodomas minimalus nuolatinio patvirtinimo dažnumas, taip pat kitos aplinkybės (pvz., staigus rinkos elgsenos pokytis), kuriomis turi būti atliekamas papildomas patvirtinimas; aprašoma, kaip atliekamas patvirtinimas duomenų srautų ir portfelių atžvilgiu, kokios analizės naudojamos ir kaip sudaromi tipiniai sandorio šalių portfeliai;

f) 

1 dalyje nurodytame pozicijų modelyje naudojami kainodaros modeliai pagal tam tikrą modeliuojamų rinkos rizikos veiksnių scenarijų tikrinami pagal tinkamus nepriklausomus lyginamuosius indeksus, taikomus įvairioms rinkos situacijoms, vykdant pradinį ir nuolatinį modelio patvirtinimo procesą; pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modeliuose turi būti įvertintas netiesinis šių sandorių vertės pokytis atsižvelgiant į rinkos rizikos veiksnius;

g) 

įstaigos vidaus audito procesu reguliariai atliekama nepriklausoma įstaigos vidaus CVA rizikos valdymo sistemos, nurodytos šios dalies a punkte, peržiūra; ta peržiūra apima tiek 383 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto padalinio, tiek šios dalies c punkte nurodyto nepriklausomo patvirtinimo padalinio veiklą;

h) 

reguliuojamasis CVA modelis, kurį įstaiga naudoja 1 dalyje nurodytai sumodeliuotai diskontuotai būsimai pozicijai apskaičiuoti, laiku, išsamiai ir konservatyviai atspindi sandorių sąlygas bei specifikacijas ir susitarimus dėl garantinės įmokos; sąlygos ir specifikacijos saugomos saugioje duomenų bazėje, kuriai taikomas oficialus periodiškai atliekamas auditas; sandorio sąlygų bei specifikacijų duomenų ir susitarimų dėl garantinės įmokos perdavimas pozicijų modeliui taip pat tikrinamas atliekant vidaus auditą, taip pat yra įdiegti oficialūs vidaus modelio ir šaltinio duomenų sistemų suderinimo procesai, siekiant nuolat tikrinti, ar sandorio sąlygos, specifikacijos ir susitarimai dėl garantinės įmokos teisingai arba bent jau konservatyviai atsispindi pozicijų sistemoje;

i) 

einamųjų ir ankstesnių laikotarpių rinkos įvesties duomenys, naudojami modelyje, kurį įstaiga taiko 1 dalyje nurodytai sumodeliuotai diskontuotai būsimai pozicijai apskaičiuoti, gaunami nepriklausomai nuo verslo linijų, laiku ir išsamiai įtraukiami į modelį ir saugomi saugioje duomenų bazėje, kuriai taikomas oficialus periodiškai atliekamas auditas; įstaiga taiko gerai parengtą duomenų vientisumo procesą, kad galėtų tvarkyti netinkamus stebėjimo duomenis; tuo atveju, kai modelyje remiamasi pakaitiniais rinkos duomenimis, įstaiga parengia vidaus politiką, kad nustatytų tinkamus pakaitinius kintamuosius, ir empiriškai nuolat įrodo, kad pakaitiniai kintamieji konservatyviai atspindi pagrindinę riziką;

j) 

1 dalyje nurodytas pozicijų modelis apima su konkrečiais sandoriais susijusią ir sutartinę informaciją, kuri yra būtina, kad būtų galima agreguoti pozicijas užskaitos grupės lygmeniu; įstaiga patikrina, kad taikant modelį sandoriai būtų priskirti tinkamai užskaitos grupei.

Apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pozicijų modelis gali turėti skirtingas specifikacijas ir prielaidas, kad atitiktų visus 383a straipsnyje nustatytus reikalavimus, išskyrus tai, kad jo rinkos duomenų įvediniai ir užskaitos pripažinimas turi išlikti tokie patys, kokie naudojami apskaitos tikslais.

▼M17

4.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

kaip įstaiga turi nustatyti 2 dalies b punkte nurodytus pakaitinius skirtumus įsipareigojimų neįvykdymo tikimybėms apskaičiuoti;

b) 

kitus techninius elementus, į kuriuos įstaigos turi atsižvelgti apskaičiuodamos sandorio šalies tikėtiną nuostolį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo tikimybes ir sumodeliuotą diskontuotą būsimą sandorių su ta sandorio šalimi portfelio poziciją bei CVA, kaip nurodyta 1 dalyje;

c) 

kurios kitos 2 dalies a punkte nurodytos priemonės yra tinkamos sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo tikimybėms apskaičiuoti ir kaip įstaigos turi atlikti šį skaičiavimą.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2027 m. liepos 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

5.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

standartizuoto metodo taikymo išplėtimo ir pakeitimų reikšmingumo vertinimo sąlygas, kaip nurodyta 383 straipsnio 3 dalyje;

b) 

vertinimo metodiką, pagal kurią kompetentingos institucijos turi patikrinti, kaip įstaiga laikosi 383 ir 383a straipsniuose nustatytų reikalavimų.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2028 m. liepos 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M17

383b straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimai delta ir vega rizikai padengti

1.  
Įstaigos taiko 383c–383h straipsniuose aprašytus delta ir vega rizikos veiksnius ir šio straipsnio 2–8 dalyse nustatytą procesą, kad apskaičiuotų nuosavų lėšų reikalavimus delta ir vega rizikai padengti.
2.  
Kiekvienos 383 straipsnio 2 dalyje nurodytos rizikos klasės atveju agreguoto CVA jautrumas ir visų reikalavimus atitinkančių apsidraudimo pozicijų, patenkančių į nuosavų lėšų reikalavimų delta arba vega rizikai padengti taikymo sritį, jautrumas kiekvienam iš į tą rizikos klasę įtrauktų taikomų delta arba vega rizikos veiksnių apskaičiuojami taikant atitinkamas 383i ir 383j straipsniuose nustatytas formules. Jei finansinės priemonės vertė priklauso nuo kelių rizikos veiksnių, jautrumas kiekvienam rizikos veiksniui nustatomas atskirai.

Apskaičiuojant agreguoto CVA jautrumą vega rizikai, įtraukiamas jautrumas ir kintamumui, naudojamam pozicijų modelyje rizikos veiksniams modeliuoti, ir kintamumui, naudojamam portfelio pasirinkimo sandorių su sandorio šalimi perkainojimui atlikti.

Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, kompetentingai institucijai suteikus leidimą, apskaičiuodama prekybos knygos pozicijos nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį skyrių įstaiga gali naudoti alternatyvias jautrumo delta ir vega rizikai apibrėžtis, jei įstaiga atitinka visas šias sąlygas:

a) 

tos alternatyvios apibrėžtys yra naudojamos vidaus rizikos valdymo tikslais arba tuomet, kai įstaigos nepriklausomas rizikos kontrolės padalinys praneša vyresniajai vadovybei apie pelną ir nuostolius;

b) 

įstaiga įrodo, kad tos alternatyvios apibrėžtys yra tinkamesnės pozicijos jautrumui nustatyti nei 383i ir 383j straipsniuose nustatytos formulės, ir kad taip nustatytas jautrumas delta ir vega rizikos veiksniams iš esmės nesiskiria nuo to, kuris nustatomas taikant atitinkamai 383i ir 383j straipsniuose išdėstytas formules.

3.  
Kai reikalavimus atitinkantis apsidraudimas yra indekso priemonė, to reikalavimus atitinkančio apsidraudimo sandorio jautrumą visiems atitinkamiems rizikos veiksniams įstaigos apskaičiuoja taikydamos vieno iš atitinkamų rizikos veiksnių pokytį kiekvienos indekso sudedamosios dalies atžvilgiu.
4.  

Įstaiga gali nustatyti papildomus rizikos veiksnius, atitinkančius reikalavimus atitinkančias indekso priemones, šioms rizikos klasėms:

a) 

sandorio šalies kredito maržos rizikai;

b) 

pagrindinės kredito maržos rizikai; ir

c) 

nuosavybės vertybinių popierių rizikai.

Delta rizikos tikslais indekso priemonė laikoma atitinkančia reikalavimus, jei ji atitinka 325i straipsnyje nustatytas sąlygas. Vega rizikos atveju laikoma, kad visos indekso priemonės atitinka reikalavimus.

Be jautrumo su indeksu nesusijusiems rizikos veiksniams, įstaiga apskaičiuoja CVA ir reikalavimus atitinkančių apsidraudimo pozicijų jautrumą reikalavimus atitinkančio indekso rizikos veiksniams.

Įstaiga apskaičiuoja reikalavimus atitinkančio indekso rizikos veiksnio jautrumą delta ir vega rizikai kaip bendrą pagrindinio reikalavimus atitinkančio indekso jautrumą. Kai 75 % reikalavimus atitinkančio indekso sudedamųjų dalių priskiriama tam pačiam sektoriui, kaip nustatyta 383p, 383s ir 383v straipsniuose, įstaiga reikalavimus atitinkantį indeksą priskiria tam pačiam sektoriui. Priešingu atveju įstaiga jautrumą priskiria taikytinai reikalavimus atitinkančių indeksų grupei.

5.  

Agreguoto CVA ir visų reikalavimus atitinkančių apsidraudimų rinkos vertės svertinis jautrumas kiekvienam rizikos veiksniui apskaičiuojamas atitinkamą grynąjį jautrumą padauginant iš atitinkamo rizikos koeficiento pagal šias formules:

čia:

k

= indeksas, žymintis rizikos veiksnį k;

= agreguoto CVA svertinis jautrumas rizikos veiksniui k;

RWk

= rizikos veiksniui k taikomas rizikos koeficientas;

= agreguoto CVA grynasis jautrumas rizikos veiksniui k;

= visų CVA portfelio reikalavimus atitinkančių apsidraudimų rinkos vertės svertinis jautrumas rizikos veiksniui k;

= visų CVA portfelio reikalavimus atitinkančių apsidraudimų rinkos vertės grynasis jautrumas rizikos veiksniui k.

6.  

Įstaigos CVA portfelio grynąjį svertinį jautrumą WSk rizikos veiksniui k apskaičiuoja pagal šią formulę:

7.  

Grynasis svertinis jautrumas toje pačioje grupėje agreguojamas pagal toliau nurodytą formulę, naudojant atitinkamas tos pačios grupės svertinio jautrumo koreliacijas ρkl , nustatytas 383l, 383t ir 383q straipsniuose, pagal kurias nustatomas konkrečios grupės jautrumas Kb :

čia:

Kb

= konkrečios grupės b jautrumas;

WSk

= grynasis svertinis jautrumas;

ρkl

= atitinkami grupės vidaus koreliacijos parametrai;

R

= apsidraudimo atsisakymo parametras, lygus 0,01 .

8.  

Kiekvienai grupei rizikos klasėje būdingas jautrumas apskaičiuojamas pagal šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalis. Apskaičiavus visų grupių joms būdingą jautrumą, pagal toliau pateiktą formulę agreguojamas svertinis jautrumas visiems rizikos veiksniams visose grupėse, taikant atitinkamas 383l, 383o, 383r, 383u, 383w ir 383z straipsniuose nustatytas svertinio jautrumo įvairiose grupėse koreliacijas γbc , – taip nustatomi rizikos klasei būdingi nuosavų lėšų reikalavimai delta arba vega rizikai padengti:

čia:

mCVA

= dauginimo koeficientas, lygus 1; kompetentinga institucija gali padidinti mCVA vertę, kai įstaigos reguliuojamajame CVA modelyje yra trūkumų, neleidžiančių tinkamai įvertinti nuosavų lėšų reikalavimų CVA rizikai padengti;

Kb

= konkrečios b grupės jautrumas;

γbc

= koreliacijos parametras tarp b ir c grupių;

visiems rizikos veiksniams b grupėje;

visiems rizikos veiksniams c grupėje.

383c straipsnis

Palūkanų normos rizikos veiksniai

1.  
Palūkanų normos delta rizikos veiksnių, įskaitant infliacijos lygio riziką, atveju kiekvienai valiutai taikoma viena grupė, o kiekvienoje grupėje yra įvairių rūšių rizikos veiksnių.

Palūkanų normos delta rizikos veiksniai, taikomi CVA portfelyje esančioms palūkanų normoms jautrioms priemonėms, yra nerizikingos palūkanų normos pagal kiekvieną atitinkamą valiutą ir kiekvieną iš šių terminų: 1 metai, 2 metai, 5 metai, 10 metų ir 30 metų.

Palūkanų normos delta rizikos veiksniai, taikomi CVA portfelyje esančioms infliacijos normoms jautrioms priemonėms, yra infliacijos normos pagal kiekvieną atitinkamą valiutą ir kiekvieną iš šių terminų: 1 metai, 2 metai, 5 metai, 10 metų ir 30 metų.

2.  
Valiutos, kurioms įstaiga taiko palūkanų normos delta rizikos veiksnius pagal 1 dalį, yra euro, Švedijos krona, Australijos doleris, Kanados doleris, Britanijos svaras sterlingų, Japonijos jena ir JAV doleris, įstaigos ataskaitose nurodoma valiuta ir VKM II dalyvaujančios valstybės narės valiuta.
3.  
2 dalyje nenurodytų valiutų atveju palūkanų normos delta rizikos veiksniai yra absoliutus infliacijos lygio pokytis ir lygiagretus visos nerizikingų palūkanų normų kreivės pokytis konkrečios valiutos atžvilgiu.
4.  
Įstaigos gauna kiekvienos valiutos nerizikingas palūkanų normas iš įstaigos prekybos knygoje laikomų mažiausios kredito rizikos pinigų rinkos priemonių, įskaitant vienos nakties indekso apsikeitimo sandorius.
5.  
Jei įstaigos negali taikyti 4 dalyje nurodyto metodo, nerizikingos palūkanų normos grindžiamos viena arba keliomis teorinių rinkos apsikeitimo sandorių kreivėmis, kurias įstaigos taiko įvertindamos pozicijas rinkos verte, pvz., pasiūlytų tarpbankinių palūkanų normų apsikeitimo sandorių kreivėmis.

Jei duomenų apie pirmoje pastraipoje aprašytas teorines rinkos apsikeitimo sandorių kreives nepakanka, nerizikingos palūkanų normos gali būti išvedamos iš konkrečios valiutos tinkamiausios valstybės obligacijų kreivės.

6.  
Palūkanų normos vega rizikos veiksnys, kurį įstaigos turi taikyti CVA portfelyje esančioms priemonėms, yra visi svyravimai, jautrūs visų palūkanų normų atitinkamos valiutos atžvilgiu viršutinėms riboms. Infliacijos lygio vega rizikos veiksnys, kurį įstaigos turi taikyti CVA portfelyje esančioms priemonėms, yra visi svyravimai, jautrūs visų infliacijos lygių atitinkamos valiutos atžvilgiu viršutinėms riboms. Kiekvienai valiutai nustatomas vienas grynasis palūkanų normų jautrumas ir vienas grynasis infliacijos lygio jautrumas.

383d straipsnis

Užsienio valiutos kurso rizikos veiksniai

1.  
Užsienio valiutos kurso delta rizikos veiksniai, kuriuos įstaigos turi taikyti CVA portfelyje esančioms priemonėms, jautrioms momentiniams užsienio valiutos kursams, yra momentiniai užsienio valiutos keitimo kursai tarp valiutos, kuria denominuota finansinė priemonė, ir įstaigos ataskaitose nurodomos valiutos arba įstaigos bazinės valiutos, jei įstaiga pagal 325q straipsnio 7 dalį naudoja bazinę valiutą. Kiekvienai valiutų porai nustatoma po vieną grupę, kurią sudaro vienas bendras rizikos veiksnys ir vienas bendras grynasis jautrumas.
2.  
Užsienio valiutos kurso vega rizikos veiksniai, kuriuos įstaigos turi taikyti CVA portfelyje esančioms priemonėms, jautrioms užsienio valiutos kursų svyravimams, yra 1 dalyje nurodytų valiutos porų numanomi užsienio valiutos kursų svyravimai. Visoms valiutoms ir visiems terminams nustatoma viena grupė, kurią sudaro visi užsienio valiutos kurso vega rizikos veiksniai ir vienas bendras grynasis jautrumas.
3.  
Nereikalaujama, kad įstaigos dėl valiutos kurso delta ir vega rizikos veiksnių skirtų šalies ir užsienio valiutos variantus.

383e straipsnis

Sandorio šalies kredito maržos rizikos veiksniai

1.  
Sandorio šalies kredito maržos delta rizikos veiksniai, taikomi CVA portfelyje esančioms sandorio šalies kredito maržai jautrioms priemonėms, yra atskirų sandorio šalių ir referencinių pavadinimų kredito maržos ir reikalavimus atitinkantys indeksai kiekvienam iš šių terminų: 0,5  metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų ir 10 metų.
2.  
Sandorio šalies kredito maržos rizikos klasei netaikomi nuosavų lėšų reikalavimai vega rizikai padengti.

383f straipsnis

Pagrindinės kredito maržos rizikos veiksniai

1.  
Pagrindinės kredito maržos delta rizikos veiksniai, taikomi CVA portfelyje esančioms pagrindinei kredito maržai jautrioms priemonėms, yra grupės visų terminų visų referencinių pavadinimų kredito maržos. Kiekvienai grupei apskaičiuojamas vienas grynasis jautrumas.
2.  
Pagrindinės kredito maržos vega rizikos veiksniai, taikomi CVA portfelyje esančioms pagrindinės kredito maržos svyravimams jautrioms priemonėms, yra grupės visų terminų visų referencinių pavadinimų kredito maržų svyravimai. Kiekvienai grupei apskaičiuojamas vienas grynasis jautrumas.

383g straipsnis

Nuosavybės vertybinių popierių rizikos veiksniai

1.  
Visų nuosavybės vertybinių popierių rizikos veiksnių grupės yra 383t straipsnyje nurodytos grupės.
2.  
Nuosavybės vertybinių popierių delta rizikos veiksniai, kuriuos įstaigos turi taikyti CVA portfelyje esančioms priemonėms, jautrioms nuosavybės vertybinių popierių momentinėms kainoms, yra visų nuosavybės vertybinių popierių, priskirtų tai pačiai 1 dalyje nurodytai grupei, momentinės kainos. Kiekvienai grupei apskaičiuojamas vienas grynasis jautrumas.
3.  
Nuosavybės vertybinių popierių vega rizikos veiksniai, kuriuos įstaigos turi taikyti CVA portfelyje esančioms priemonėms, jautrioms nuosavybės vertybinių popierių kainų svyravimams, yra visų nuosavybės vertybinių popierių, priskirtų tai pačiai 1 dalyje nurodytai grupei, numanomi kainų svyravimai. Kiekvienai grupei apskaičiuojamas vienas grynasis jautrumas.

383h straipsnis

Biržos prekių kainos rizikos veiksniai

1.  
Visų biržos prekių kainos rizikos veiksnių grupės yra 383x straipsnyje nurodytos sektorinės grupės.
2.  
Biržos prekių kainos delta rizikos veiksniai, kuriuos įstaigos turi taikyti CVA portfelyje esančioms priemonėms, jautrioms biržos prekių momentinėms kainoms, yra visų biržos prekių, priskirtų tai pačiai 1 dalyje nurodytai sektorinei grupei, momentinės kainos. Kiekvienai grupei apskaičiuojamas vienas grynasis jautrumas.
3.  
Biržos prekių kainos vega rizikos veiksniai, kuriuos įstaigos turi taikyti CVA portfelyje esančioms priemonėms, jautrioms biržos prekių kainų svyravimams, yra visų biržos prekių, priskirtų tai pačiai 1 dalyje nurodytai sektorinei grupei, numanomi kainų svyravimai. Kiekvienai grupei apskaičiuojamas vienas grynasis jautrumas.

383i straipsnis

Jautrumas delta rizikai

1.  

Įstaigos jautrumą delta rizikai, kurį sudaro palūkanų normos rizikos veiksniai, apskaičiuoja taip:

a) 

agreguoto CVA jautrumas delta rizikos veiksniams, kuriuos sudaro nerizikingos palūkanų normos ir reikalavimus atitinkantis apsidraudimas nuo tų rizikos veiksnių, apskaičiuojamas taip:

čia:

= agreguoto CVA jautrumas nerizikingos palūkanų normos rizikos veiksniui;

rkt

= nerizikingos palūkanų normos rizikos veiksnio k vertė, kai terminas t;

VCVA

= agreguotas CVA, apskaičiuotas pagal reguliuojamąjį CVA modelį;

x,y

= rizikos veiksniai, išskyrus rkt , įtrauktą į VCVA ;

= reikalavimus atitinkančio apsidraudimo i jautrumas nerizikingos palūkanų normos rizikos veiksniui;

Vi

= reikalavimus atitinkančio apsidraudimo i kainodaros funkcija;

w,z

= rizikos veiksniai, išskyrus rkt kainodaros funkcijoje Vi ;

b) 

jautrumas delta rizikos veiksniams, kuriuos sudaro infliacijos normos ir reikalavimus atitinkantis apsidraudimas nuo tų rizikos veiksnių, apskaičiuojamas taip:

čia:

= agreguoto CVA jautrumas infliacijos lygio rizikos veiksniui;

inflkt

= infliacijos lygio rizikos veiksnio k vertė, kai terminas t;

VCVA

= agreguotas CVA, apskaičiuotas pagal reguliuojamąjį CVA modelį;

x,y

= rizikos veiksniai, išskyrus inflkt, įtrauktą į VCVA ;

= reikalavimus atitinkančio apsidraudimo i jautrumas infliacijos lygio rizikos veiksniui;

Vi

= reikalavimus atitinkančio apsidraudimo i kainodaros funkcija;

w,z

= rizikos veiksniai, išskyrus inflkt kainodaros funkcijoje Vi .

2.  

Įstaigos agreguoto CVA jautrumą delta rizikos veiksniams, kuriuos sudaro momentiniai užsienio valiutos kursai, taip pat reikalavimus atitinkančios apsidraudimo priemonės jautrumą tiems rizikos veiksniams apskaičiuoja taip:

čia:

= agreguoto CVA jautrumas momentinio užsienio valiutos kurso rizikos veiksniui;

FXk

= momentinio užsienio valiutos kurso rizikos veiksnio k vertė;

VCVA

= agreguotas CVA, apskaičiuotas pagal reguliuojamąjį CVA modelį;

x,y

= rizikos veiksniai, išskyrus FXk, įtrauktą į VCVA ;

= reikalavimus atitinkančio apsidraudimo i jautrumas momentinio užsienio valiutos kurso rizikos veiksniui;

Vi

= reikalavimus atitinkančio apsidraudimo i kainodaros funkcija;

w,z

= rizikos veiksniai, išskyrus FXk kainodaros funkcijoje Vi .

3.  

Įstaigos agreguoto CVA jautrumą delta rizikos veiksniams, kuriuos sudaro sandorio šalies kredito maržos normos, taip pat reikalavimus atitinkančios apsidraudimo priemonės jautrumą tiems rizikos veiksniams apskaičiuoja taip:

čia:

= agreguoto CVA jautrumas sandorio šalies kredito maržos normos rizikos veiksniui;

ccskt

= sandorio šalies kredito maržos normos rizikos veiksnio k vertė suėjus terminui t;

VCVA

= agreguotas CVA, apskaičiuotas pagal reguliuojamąjį CVA modelį;

x,y

= rizikos veiksniai, išskyrus ccskt , įtrauktą į VCVA ;

= reikalavimus atitinkančio apsidraudimo i jautrumas sandorio šalies kredito maržos normos rizikos veiksniui;

Vi

= reikalavimus atitinkančio apsidraudimo i kainodaros funkcija;

w,z

= rizikos veiksniai, išskyrus ccskt kainodaros funkcijoje Vi .

4.  

Įstaigos agreguoto CVA jautrumą delta rizikos veiksniams, kuriuos sudaro pagrindinės kredito maržos normos, taip pat reikalavimus atitinkančios apsidraudimo priemonės jautrumą tiems rizikos veiksniams apskaičiuoja taip:

čia:

= agreguoto CVA jautrumas pagrindinės kredito maržos normos rizikos veiksniui;

rcskt

= pagrindinės kredito maržos normos rizikos veiksnio k vertė suėjus terminui t;

VCVA

= agreguotas CVA, apskaičiuotas pagal reguliuojamąjį CVA modelį;

x,y

= rizikos veiksniai, išskyrus ccskt , įtrauktą į VCVA ;

= reikalavimus atitinkančio apsidraudimo i jautrumas pagrindinės kredito maržos normos rizikos veiksniui;

Vi

= reikalavimus atitinkančio apsidraudimo i kainodaros funkcija;

w,z

= rizikos veiksniai, išskyrus ccskt kainodaros funkcijoje Vi .

5.  

Įstaigos agreguoto CVA jautrumą delta rizikos veiksniams, kuriuos sudaro nuosavybės vertybinių popierių momentinės kainos, taip pat reikalavimus atitinkančios apsidraudimo priemonės jautrumą tiems rizikos veiksniams apskaičiuoja taip:

čia:

= agreguoto CVA jautrumas nuosavybės vertybinių popierių momentinės kainos rizikos veiksniui;

EQ

= nuosavybės vertybinių popierių momentinės kainos vertė;

VCVA

= agreguotas CVA, apskaičiuotas pagal reguliuojamąjį CVA modelį;

x,y

= rizikos veiksniai, išskyrus "EQ, įtrauktą į VCVA ;

= reikalavimus atitinkančio apsidraudimo i jautrumas nuosavybės vertybinių popierių momentinės kainos rizikos veiksniui;

Vi

= reikalavimus atitinkančio apsidraudimo i kainodaros funkcija;

w,z

= rizikos veiksniai, išskyrus "EQ kainodaros funkcijoje Vi .

6.  

Įstaigos agreguoto CVA jautrumą delta rizikos veiksniams, kuriuos sudaro biržos prekių momentinės kainos, taip pat reikalavimus atitinkančios apsidraudimo priemonės jautrumą tiems rizikos veiksniams apskaičiuoja taip:

čia:

= agreguoto CVA jautrumas biržos prekių momentinės kainos rizikos veiksniui;

CTY

= biržos prekių momentinės kainos vertė;

VCVA

= agreguotas CVA, apskaičiuotas pagal reguliuojamąjį CVA modelį;

x,y

= rizikos veiksniai, išskyrus "CTY, įtrauktą į VCVA ;

= reikalavimus atitinkančio apsidraudimo i jautrumas biržos prekių momentinės kainos rizikos veiksniui;

Vi

= reikalavimus atitinkančio apsidraudimo i kainodaros funkcija;

w,z

= rizikos veiksniai, išskyrus "CTY kainodaros funkcijoje Vi .

383j straipsnis

Jautrumas vega rizikai

Įstaigos agreguoto CVA jautrumą vega rizikos veiksniams, kuriuos sudaro numanomas svyravimas, taip pat reikalavimus atitinkančios apsidraudimo priemonės jautrumą tiems rizikos veiksniams apskaičiuoja taip:

čia:

= agreguoto CVA jautrumas numanomo svyravimo rizikos veiksniui;

volk

= numanomo svyravimo rizikos veiksnio vertė;

VCVA

= agreguotas CVA, apskaičiuotas pagal reguliuojamąjį CVA modelį;

x,y

= rizikos veiksniai, išskyrus volk kainodaros funkcijoje VCVA ;

= reikalavimus atitinkančios apsidraudimo priemonės i jautrumas numanomo svyravimo rizikos veiksniui;

Vi

= reikalavimus atitinkančio apsidraudimo i kainodaros funkcija;

w,z

= rizikos veiksniai, išskyrus volk kainodaros funkcijoje Vi .

383k straipsnis

Palūkanų normos rizikos koeficientai

1.  

383c straipsnio 2 dalyje nurodytų valiutų atveju nerizikingos palūkanų normos jautrumo delta rizikai rizikos koeficientai kiekvienai 1 lentelėje nurodytai grupei yra tokie:



1 lentelė

Grupė

Terminas

Rizikos koeficientas

1

1 metai

1,11  %

2

2 metai

0,93  %

3

5 metai

0,74  %

4

10 metų

0,74  %

5

30 metų

0,74  %

2.  
Valiutų, kurios nėra 383c straipsnio 2 dalyje nurodytos valiutos, atveju nerizikingos palūkanų normos jautrumo delta rizikai rizikos koeficientas yra 1,58  %.
3.  
Infliacijos lygio rizikos, išreikštos viena iš 383c straipsnio 2 dalyje nurodytų valiutų, atveju delta jautrumo infliacijos lygio rizikai rizikos koeficientas yra 1,11  %.
4.  
Infliacijos lygio rizikos, išreikštos valiuta, kuri nėra 383c straipsnio 2 dalyje nurodyta valiuta, atveju delta jautrumo infliacijos lygio rizikai rizikos koeficientas yra 1,58  %.
5.  
Rizikos koeficientai, kurie turi būti taikomi jautrumui palūkanų normos vega rizikos veiksniams ir infliacijos lygio vega rizikos veiksniams visomis valiutomis, yra 100 %.

383l straipsnis

Palūkanų normos rizikos koreliacijos grupės viduje

1.  

383c straipsnio 2 dalyje nurodytų valiutų atveju koreliacijos parametrai, kuriuos įstaigos taiko agreguodamos nerizikingos palūkanų normos jautrumą delta rizikai tarp skirtingų 383k straipsnio 1 lentelėje nurodytų grupių, yra šie:



1 lentelė

Grupė

1

2

3

4

5

1

100 %

91 %

72 %

55 %

31 %

2

 

100 %

87 %

72 %

45 %

3

 

 

100 %

91 %

68 %

4

 

 

 

100 %

83 %

5

 

 

 

 

100 %

2.  
Agreguodamos ta pačia valiuta išreikštą infliacijos lygio jautrumą delta rizikai ir nerizikingos palūkanų normos jautrumą delta rizikai, įstaigos taiko 40 % koreliacijos parametrą.
3.  
Agreguodamos ta pačia valiuta išreikštą infliacijos lygio jautrumą vega rizikos veiksniui ir palūkanų normos jautrumą vega rizikos veiksniui, įstaigos taiko 40 % koreliacijos parametrą.

383m straipsnis

Palūkanų normos rizikos koreliacija tarp grupių

Palūkanų normos delta ir vega rizikos koreliacijos tarp grupių parametras visoms valiutų poroms yra 0,5 .

383n straipsnis

Užsienio valiutos kurso rizikos koeficientai

1.  
Įstaigos ataskaitose nurodomos valiutos ir kitos valiutos viso jautrumo užsienio valiutos kurso delta rizikos veiksniui rizikos koeficientas yra 11 %.
2.  

Su valiutų poromis, kurias sudaro euro ir VKM II dalyvaujančios valstybės narės valiuta, susijusių užsienio valiutos kurso rizikos veiksnių rizikos koeficientas yra vienas iš toliau nurodytųjų:

a) 

1 dalyje nurodytas rizikos koeficientas, padalytas iš 3;

b) 

didžiausias svyravimas svyravimo ribose, dėl kurių oficialiai susitarė valstybė narė ir ECB, jeigu tos svyravimo ribos siauresnės nei svyravimo ribos, apibrėžtos VKM II.

3.  
Nepaisant 2 dalies, su toje dalyje nurodytomis valiutomis, kurios dalyvauja VKM II, kai oficialiai sutartos svyravimo ribos yra siauresnės nei standartinės 15 % į vieną ar kitą pusę ribos, susijusių užsienio valiutos kurso rizikos veiksnių rizikos koeficientas yra lygus didžiausiam procentiniam svyravimui tose siauresnėse ribose.
4.  
Viso jautrumo vega užsienio valiutos kurso rizikos veiksniui rizikos koeficientai yra 100 %.

383o straipsnis

Užsienio valiutos kurso rizikos koreliacijos

1.  
Agreguojant jautrumą užsienio valiutos kurso delta rizikos veiksniui visose grupėse, taikomas vienodas koreliacijos parametras, lygus 60 %.
2.  
Agreguojant jautrumą užsienio valiutos kurso vega rizikos veiksniui visose grupėse, taikomas vienodas koreliacijos parametras, lygus 60 %.

383p straipsnis

Sandorio šalies kredito maržos rizikos koeficientai

1.  

Jautrumo sandorio šalies kredito maržos delta rizikos veiksniams rizikos koeficientai yra vienodi visiems terminams (0,5  metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų) kiekvienoje 1 lentelės grupėje ir yra tokie:



1 lentelė

Grupės numeris

Kredito kokybė

Sektorius

Rizikos koeficientas

1

Visi žingsniai

Valstybės narės centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus

0,5  %

2

1–3 kredito kokybės žingsniai

Trečiųjų valstybių centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus, 117 straipsnio 2 dalyje ir 118 straipsnyje nurodyti daugiašaliai plėtros bankai ir tarptautinės organizacijos

0,5  %

3

Regioninė valdžia arba vietos valdžios institucija ir viešojo sektoriaus subjektai

1,0  %

4

Finansų sektoriaus subjektai, įskaitant centrinės valdžios, regioninės arba vietos valdžios institucijos įsteigtas kredito įstaigas, ir skatinamųjų paskolų teikėjai

5,0  %

5

Pagrindinės medžiagos, energetika, pramonė, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas

3,0  %

6

Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla

3,0  %

7

Technologijos, telekomunikacijos

2,0  %

8

Sveikatos priežiūra, komunalinės paslaugos, profesinė ir techninė veikla

1,5  %

9

Valstybėse narėse įsteigtų kredito įstaigų išleistos padengtosios obligacijos

1,0  %

10

1 kredito kokybės žingsnis

Trečiųjų valstybių kredito įstaigų išleistos padengtosios obligacijos

1,5  %

2–3 kredito kokybės žingsniai

2,5  %

11

1–3 kredito kokybės žingsniai

Kiti sektoriai

5,0  %

12

Reikalavimus atitinkantys indeksai

1,5  %

13

4–6 kredito kokybės žingsniai ir nereitinguota kredito kokybė

Trečiųjų valstybių centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus, 117 straipsnio 2 dalyje ir 118 straipsnyje nurodyti daugiašaliai plėtros bankai ir tarptautinės organizacijos

2,0  %

14

Regioninė valdžia arba vietos valdžios institucija ir viešojo sektoriaus subjektai

4,0  %

15

Finansų sektoriaus subjektai, įskaitant centrinės valdžios, regioninės arba vietos valdžios institucijos įsteigtas kredito įstaigas, ir skatinamųjų paskolų teikėjai

12,0  %

16

Pagrindinės medžiagos, energetika, pramonė, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas

7,0  %

17

Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla

8,5  %

18

Technologijos, telekomunikacijos

5,5  %

19

Sveikatos priežiūra, komunalinės paslaugos, profesinė ir techninė veikla

5,0  %

20

Kiti sektoriai

12,0  %

21

Reikalavimus atitinkantys indeksai

5,0  %

Kai konkrečios sandorio šalies išorės reitingų nėra, įstaigos, gavusios kompetentingų institucijų patvirtinimą, vidaus reitingą gali susieti su atitinkamu išorės reitingu ir priskirti rizikos koeficientą, atitinkantį 1–3 kredito kokybės žingsnius arba 4–6 kredito kokybės žingsnius. Priešingu atveju turi būti taikomi nereitinguotų pozicijų rizikos koeficientai.

2.  
Priskirdamos rizikos poziciją sektoriui, įstaigos remiasi paprastai rinkoje taikoma emitentų grupavimo pagal sektorių klasifikacija. Kiekvieną emitentą įstaigos priskiria tik vienai iš 1 lentelėje nurodytų sektorių grupių. Bet kurio emitento rizikos pozicijos, kurių įstaiga tokiu būdu negali priskirti sektoriui, priskiriamos 11 grupei arba 20 grupei, nurodytai 1 lentelėje, priklausomai nuo emitento kredito kokybės.
3.  
Įstaigos 1 lentelės 12 ir 21 grupėms priskiria tik tas pozicijas, kurios yra susietos su reikalavimais atitinkančiais indeksais, kaip nurodyta 383b straipsnio 4 dalyje.
4.  
Nustatydamos pozicijos, susietos su reikalavimų neatitinkančiu indeksu, jautrumą įstaigos taiko skaidrumo metodą.

383q straipsnis

Sandorio šalies kredito maržos rizikos grupės vidaus koreliacijos

1.  

Tarp WSk ir WSl jautrumo rūšių, susijusių su rizikos pozicijomis, priskirtomis 1–11 ir 13–20 sektorinėms grupėms, kaip išdėstyta 383p straipsnio 1 dalies 1 lentelėje, koreliacijos parametras ρkl nustatomas taip:

čia:

lygus 1, jei abi jautrumo k ir l trajektorijų viršūnės yra vienodos, o kitu atveju jis lygus 90 %;

lygus 1, jei abu jautrumo k ir l trajektorijų pavadinimai yra vienodi, 90 %, jei pavadinimai skirtingi, bet teisiškai susiję, o kitu atveju jis lygus 50 %;

lygus 1, jei abu pavadinimai yra 1–11 grupėse arba abu pavadinimai yra 13–20 grupėse, o kitu atveju jis lygus 80 %.

2.  

Tarp WSk ir WSl jautrumo rūšių, susijusių su rizikos pozicijomis, priskirtomis 12 ir 21 sektorinėms grupėms, koreliacijos parametras ρkl nustatomas taip:

čia:

lygus 1, jei abi jautrumo k ir l trajektorijų viršūnės yra vienodos, o kitu atveju jis lygus 90 %;

lygus 1, jei abu jautrumo k ir l trajektorijų pavadinimai yra vienodi ir abu indeksai priklauso tai pačiai serijai, ir 90 %, jei abu indeksai vienodi, bet priklauso skirtingoms serijoms, o kitu atveju jis lygus 80 %;

lygus 1, jei abu pavadinimai yra 12 grupėje arba abu pavadinimai yra 21 grupėje, o kitu atveju jis lygus 80 %.

383r straipsnis

Sandorio šalies kredito maržos rizikos koreliacijos visose grupėse

Sandorio šalies kredito maržos delta rizikos koreliacijos tarp grupių yra šios:



1 lentelė

Grupė

1, 2, 3, 13 ir 14

4 ir 15

5 ir 16

6 ir 17

7 ir 18

8 ir 19

9 ir 10

11 ir 20

12 ir 21

1, 2, 3, 13 ir 14

100 %

10 %

20 %

25 %

20 %

15 %

10 %

0 %

45 %

4 ir 15

 

100 %

5 %

15 %

20 %

5 %

20 %

0 %

45 %

5 ir 16

 

 

100 %

20 %

25 %

5 %

5 %

0 %

45 %

6 ir 17

 

 

 

100 %

25 %

5 %

15 %

0 %

45 %

7 ir 18

 

 

 

 

100 %

5 %

20 %

0 %

45 %

8 ir 19

 

 

 

 

 

100 %

5 %

0 %

45 %

9 ir 10

 

 

 

 

 

 

100 %

0 %

45 %

11 ir 20

 

 

 

 

 

 

 

100 %

0 %

12 ir 21

 

 

 

 

 

 

 

 

100 %

383s straipsnis

Pagrindinės kredito maržos rizikos koeficientai

1.  

Jautrumo pagrindinės kredito maržos delta rizikos veiksniams rizikos koeficientai yra vienodi visiems terminams (0,5  metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų) ir visoms pagrindinės kredito maržos pozicijoms kiekvienoje 1 lentelės grupėje ir yra tokie:



1 lentelė

Grupės numeris

Kredito kokybė

Sektorius

Rizikos koeficientas

1

Visi žingsniai

Valstybės narės centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus

0,5  %

2

1–3 kredito kokybės žingsniai

Trečiosios valstybės centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus, 117 straipsnio 2 dalyje ir 118 straipsnyje nurodyti daugiašaliai plėtros bankai ir tarptautinės organizacijos

0,5  %

3

Regioninė valdžia arba vietos valdžios institucija ir viešojo sektoriaus subjektai

1,0  %

4

Finansų sektoriaus subjektai, įskaitant centrinės valdžios, regioninės arba vietos valdžios institucijos įsteigtas kredito įstaigas, ir skatinamųjų paskolų teikėjai

5,0  %

5

Pagrindinės medžiagos, energetika, pramonė, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas

3,0  %

6

Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla

3,0  %

7

Technologijos, telekomunikacijos

2,0  %

8

Sveikatos priežiūra, komunalinės paslaugos, profesinė ir techninė veikla

1,5  %

9

Valstybėse narėse įsteigtų kredito įstaigų išleistos padengtosios obligacijos

1,0  %

10

1 kredito kokybės žingsnis

Trečiųjų valstybių kredito įstaigų išleistos padengtosios obligacijos

1,5  %

2–3 kredito kokybės žingsniai

2,5  %

11

1–3 kredito kokybės žingsniai

Reikalavimus atitinkantys indeksai

1,5  %

12

4–6 kredito kokybės žingsniai ir nereitinguota kredito kokybė

Trečiųjų valstybių centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus, 117 straipsnio 2 dalyje ir 118 straipsnyje nurodyti daugiašaliai plėtros bankai ir tarptautinės organizacijos

2,0  %

13

Regioninė valdžia arba vietos valdžios institucija ir viešojo sektoriaus subjektai

4,0  %

14

Finansų sektoriaus subjektai, įskaitant centrinės valdžios, regioninės arba vietos valdžios institucijos įsteigtas kredito įstaigas, ir skatinamųjų paskolų teikėjai

12,0  %

15

Pagrindinės medžiagos, energetika, pramonė, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas

7,0  %

16

Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla

8,5  %

17

Technologijos, telekomunikacijos

5,5  %

18

Sveikatos priežiūra, komunalinės paslaugos, profesinė ir techninė veikla

5,0  %

19

Reikalavimus atitinkantys indeksai

5,0  %

20

Kiti sektoriai

12,0  %

Kai konkrečios sandorio šalies išorės reitingų nėra, įstaigos, gavusios kompetentingų institucijų patvirtinimą, vidaus reitingą gali susieti su atitinkamu išorės reitingu ir priskirti rizikos koeficientą, atitinkantį 1–3 kredito kokybės žingsnius arba 4–6 kredito kokybės žingsnius. Priešingu atveju turi būti taikomi nereitinguotų pozicijų rizikos koeficientai.

2.  
Pagrindinės kredito maržos kintamumo rizikos koeficientai yra 100 %.
3.  
Priskirdamos rizikos poziciją sektoriui, įstaigos remiasi paprastai rinkoje taikoma emitentų grupavimo pagal sektorių klasifikacija. Kiekvieną emitentą įstaigos priskiria tik vienai iš 1 lentelėje nurodytų sektorių grupių. Bet kurio emitento rizikos pozicijos, kurių įstaiga tokiu būdu negali priskirti sektoriui, priskiriamos 20 grupei, nurodytai 1 lentelėje.
4.  
Įstaigos 11 ir 19 grupėms priskiria tik tas pozicijas, kurios yra susietos su reikalavimus atitinkančiais indeksais, kaip nurodyta 383b straipsnio 4 dalyje.
5.  
Nustatydamos pozicijos, susietos su reikalavimų neatitinkančiu indeksu, jautrumą įstaigos taiko skaidrumo metodą.

383t straipsnis

Pagrindinės kredito maržos rizikos grupės vidaus koreliacijos

1.  

Tarp WSk ir WSl jautrumo rūšių, susijusių su rizikos pozicijomis, priskirtomis 1–10, 12–18 ir 20 sektorinėms grupėms, kaip nustatyta 383s straipsnio 1 dalies 1 lentelėje, koreliacijos parametras ρkl nustatomas taip:

čia:

lygus 1, jei abi jautrumo k ir l trajektorijų viršūnės yra vienodos, o kitu atveju jis lygus 90 %;

lygus 1, jei abu jautrumo k ir l trajektorijų pavadinimai yra vienodi, 90 %, jei pavadinimai skirtingi, bet teisiškai susiję, o kitu atveju jis lygus 50 %;

lygus 1, jei abu pavadinimai yra 1–10 grupėse, abu pavadinimai yra 12–18 grupėse arba abu pavadinimai yra 20 grupėje, o kitu atveju jis lygus 80 %.

2.  

Tarp WSk ir WSl jautrumo rūšių, susijusių su rizikos pozicijomis, priskirtomis 11 ir 19 sektorinėms grupėms, koreliacijos parametras ρkl nustatomas taip:

čia:

lygus 1, jei abi jautrumo k ir l trajektorijų viršūnės yra vienodos; kitu atveju jis lygus 90 %;

lygus 1, jei abu jautrumo k ir l trajektorijų pavadinimai yra vienodi ir abu indeksai priklauso tai pačiai serijai, ir 90 %, jei abu indeksai vienodi, bet priklauso skirtingoms serijoms; kitu atveju jis lygus 80 %;

lygus 1, jei abu pavadinimai yra 11 grupėje arba abu pavadinimai yra 19 grupėje; kitu atveju jis lygus 80 %.

383u straipsnis

Pagrindinės kredito maržos rizikos koreliacija tarp grupių

1.  

Pagrindinės kredito maržos delta rizikos ir pagrindinės kredito maržos vega rizikos koreliacija tarp grupių yra tokia:



1 lentelė

Grupė

1, 2 ir 12

3 ir 14

4 ir 15

5 ir 16

6 ir 17

7 ir 18

8 ir 19

9 ir 10

20

11

19

1, 2, ir 12

100 %

75 %

10 %

20 %

25 %

20 %

15 %

10 %

0 %

45 %

45 %

3 ir 14

 

100 %

5 %

15 %

20 %

15 %

10 %

10 %

0 %

45 %

45 %

4 ir 15

 

 

100 %

5 %

15 %

20 %

5 %

20 %

0 %

45 %

45 %

5 ir 16

 

 

 

100 %

20 %

25 %

5 %

5 %

0 %

45 %

45 %

6 ir 17

 

 

 

 

100 %

25 %

5 %

15 %

0 %

45 %

45 %

7 ir 18

 

 

 

 

 

100 %

5 %

20 %

0 %

45 %

45 %

8 ir 19

 

 

 

 

 

 

100 %

5 %

0 %

45 %

45 %

9 ir 10

 

 

 

 

 

 

 

100 %

0 %

45 %

45 %

20

 

 

 

 

 

 

 

 

100 %

0 %

0 %

11

 

 

 

 

 

 

 

 

 

100 %

75 %

19

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

100 %

2.  
Nukrypstant nuo 1 dalies, toje dalyje apskaičiuotos koreliacijos tarp grupių vertės į 1–10 grupes įtrauktos grupės ir į 12–18 grupes įtrauktos grupės koreliacijos atveju padalijamos iš 2.

383v straipsnis

Nuosavybės vertybinių popierių rizikos koeficientų grupės

1.  

Jautrumo nuosavybės vertybinių popierių momentinės kainos delta rizikos veiksniams rizikos koeficientai yra vienodi visoms nuosavybės vertybinių popierių rizikos pozicijoms kiekvienoje 1 lentelės grupėje ir yra tokie:



1 lentelė

Grupės numeris

Rinkos kapitalizacija

Ekonomika

Sektorius

Nuosavybės vertybinių popierių momentinės kainos rizikos koeficientas

1

Didelė

Besiformuojančios rinkos ekonomika

Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla, sveikatos priežiūra, komunalinės paslaugos

55 %

2

Telekomunikacijos, pramonė

60 %

3

Pagrindinės medžiagos, energetika, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas

45 %

4

Finansų įstaigos, įskaitant vyriausybės remiamas finansų įstaigas, nekilnojamojo turto operacijos, technologijos

55 %

5

Išsivysčiusi ekonomika

Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla, sveikatos priežiūra, komunalinės paslaugos

30 %

6

Telekomunikacijos, pramonė

35 %

7

Pagrindinės medžiagos, energetika, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas

40 %

8

Finansų įstaigos, įskaitant vyriausybės remiamas finansų įstaigas, nekilnojamojo turto operacijos, technologijos

50 %

9

Maža

Besiformuojančios rinkos ekonomika

Visi 1, 2, 3 ir 4 grupėse aprašyti sektoriai

70 %

10

Išsivysčiusi ekonomika

Visi 5, 6, 7 ir 8 grupėse aprašyti sektoriai

50 %

11

Kiti sektoriai

70 %

12

Didelė

Išsivysčiusi ekonomika

Reikalavimus atitinkantys indeksai

15 %

13

Kita

Reikalavimus atitinkantys indeksai

25 %

2.  
Tai, kas šio straipsnio 1 dalies tikslais yra maža ir didelė rinkos kapitalizacija, nustatoma 325bd straipsnio 7 dalyje nurodytuose techniniuose reguliavimo standartuose.
3.  
Tai, kas šio straipsnio 1 dalies tikslais yra besiformuojančios rinkos ekonomika ir išsivysčiusi ekonomika, nustatoma 325ap straipsnio 3 dalyje nurodytuose techniniuose reguliavimo standartuose.
4.  
Priskirdamos rizikos poziciją sektoriui, įstaigos remiasi paprastai rinkoje taikoma emitentų grupavimo pagal pramonės sektorių klasifikacija. Kiekvieną emitentą įstaigos priskiria vienai iš 1 dalies 1 lentelėje išvardytų sektorių grupių, o visus tos pačios pramonės emitentus priskiria tam pačiam sektoriui. Bet kurio emitento rizikos pozicijos, kurių įstaiga negali tokiu būdu priskirti prie sektoriaus, priskiriamos prie 11 grupės. Daugiašaliai arba kelių sektorių nuosavybės vertybinių popierių emitentai priskiriami prie konkrečios grupės remiantis reikšmingiausiu regionu ir sektoriumi, kuriame nuosavybės vertybinių popierių emitentas veikia.
5.  
Nuosavybės vertybinių popierių vega rizikos koeficientai yra 78 % 1–8 ir 12 grupėse ir 100 % visose kitose grupėse.

383w straipsnis

Nuosavybės vertybinių popierių rizikos koreliacijos tarp grupių

Nuosavybės vertybinių popierių delta ir vega rizikos koreliacijos tarp grupių parametras nustatomas taip:

a) 

15 %, kai abi grupės patenka tarp 1–10 grupių pagal 383v straipsnio 1 dalies 1 lentelę;

b) 

75 %, kai abi grupės yra 12 ir 13 grupės pagal 383v straipsnio 1 dalies 1 lentelę;

c) 

45 %, kai viena iš grupių yra 12 arba 13 grupė pagal 383v straipsnio 1 dalies 1 lentelę, o kita grupė patenka tarp 1–10 grupių pagal 383v straipsnio 1 dalies 1 lentelę;

d) 

0 %, kai kuri nors iš dviejų grupių yra 11 grupė pagal 383v straipsnio 1 dalies 1 lentelę.

383x straipsnis

Biržos prekių kainos rizikos koeficientų grupės

1.  

Jautrumo biržos prekių momentinės kainos delta rizikos veiksniams rizikos koeficientai yra vienodi visoms biržos prekių kainos pozicijoms kiekvienoje 1 lentelės grupėje ir yra tokie:



1 lentelė

Grupės numeris

Grupės pavadinimas

Biržos prekių momentinės kainos rizikos koeficientas

1

Energetika. Kietosios degiosios medžiagos

30 %

2

Energetika. Skystosios degiosios medžiagos

35 %

3

Energetika. Elektros energija

60 %

4

Energetika. Prekyba anglies dioksidu pagal ES ATLPS

40 %

5

Energetika. Prekyba anglies dioksidu ne pagal ES ATLPS

60 %

6

Krovinių vežimas

80 %

7

Metalai. Netaurieji

40 %

8

Dujinės degiosios medžiagos

45 %

9

Taurieji metalai, įskaitant auksą

20 %

10

Grūdai ir aliejingosios sėklos

35 %

11

Gyvuliai ir pieno gaminiai

25 %

12

Neperdirbti produktai ir kiti žemės ūkio produktai

35 %

13

Kitos biržos prekės

50 %

2.  
Biržos prekių kainos vega rizikos koeficientai yra 100 %.

383z straipsnis

Biržos prekių kainos rizikos koreliacijos tarp grupių

1.  

Biržos prekių kainos delta rizikos koreliacijos tarp grupių parametras nustatomas taip:

a) 

20 %, kai abi grupės patenka tarp 1–12 grupių pagal 383x straipsnio 1 dalies 1 lentelę;

b) 

0 %, kai kuri nors iš dviejų grupių yra 13 grupė pagal 383x straipsnio 1 dalies 1 lentelę.

2.  

Biržos prekių kainos vega rizikos koreliacijos tarp grupių parametras nustatomas taip:

a) 

20 %, kai abi grupės patenka tarp 1–12 grupių pagal 383x straipsnio 1 dalies 1 lentelę;

b) 

0 %, kai kuri nors iš dviejų grupių yra 13 grupė pagal 383x straipsnio 1 dalies 1 lentelę.

▼M17

384 straipsnis

Pagrindinis metodas

1.  

Įstaiga sandorių su viena arba daugiau sandorio šalių portfelio nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti apskaičiuoja atitinkamai pagal šio straipsnio 2 arba 3 dalį, taikydama atitinkamai vieną iš šių formulių:

a) 

šio straipsnio 2 dalyje nustatytą formulę, kai įstaiga į apskaičiavimą įtraukia vieną ar daugiau reikalavimus atitinkančių apsidraudimų, pripažintų pagal 386 straipsnį;

b) 

šio straipsnio 3 dalyje nustatytą formulę, kai įstaiga į apskaičiavimą neįtraukia jokių reikalavimus atitinkančių apsidraudimų, pripažintų pagal 386 straipsnį.

Metodai, nurodyti pirmos pastraipos a ir b punktuose, nėra taikomi kartu.

2.  

Įstaiga, atitinkanti 1 dalies a punkte nurodytą sąlygą, nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti apskaičiuoja taip:

BACVAtotal = β · BACVAcsr-unhedged + DSCVA · (1 – β) · BACVAcsr-hedged

čia:

BACVAtotal

= nuosavų lėšų reikalavimai CVA rizikai padengti pagal pagrindinį metodą;

BACVAcsr-unhedged

= nuosavų lėšų reikalavimai CVA rizikai padengti pagal pagrindinį metodą, apskaičiuoti pagal 3 dalį įstaigai, kuri atitinka 1 dalies b punkte nustatytą sąlygą;

DSCVA

= 0,65 ;

β

= 0,25 ;

čia:

a

= 1,4 ;

ρ

= 0,5 ;

c

= indeksas, žymintis visas sandorio šalis, kurių nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti įstaiga apskaičiuoja taikydama šiame straipsnyje nustatytą metodą;

NS

= indeksas, žymintis visas užskaitos grupes su konkrečia sandorio šalimi, kurios nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti įstaiga apskaičiuoja taikydama šiame straipsnyje nustatytą metodą;

h

= indeksas, žymintis visas vieno pavadinimo priemones, pripažįstamas reikalavimus atitinkančiais apsidraudimais pagal 386 straipsnį, konkrečios sandorio šalies, kurios nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti įstaiga apskaičiuoja taikydama šiame straipsnyje nustatytą metodą, atžvilgiu;

i

= indeksas, žymintis visas indekso priemones, pripažįstamas reikalavimus atitinkančiais apsidraudimais pagal 386 straipsnį, visų sandorio šalių, kurių nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti įstaiga apskaičiuoja taikydama šiame straipsnyje nustatytą metodą, atžvilgiu;

RWc

= sandorio šaliai c taikomas rizikos koeficientas; sandorio šalis c priskiriama vienam iš rizikos koeficientų, remiantis sektoriaus ir kredito kokybės deriniu ir nustatytų pagal 1 lentelę.

Kai konkrečios sandorio šalies išorės reitingų nėra, įstaigos, gavusios kompetentingų institucijų pritarimą, vidaus reitingą gali susieti su atitinkamu išorės reitingu ir priskirti rizikos koeficientą, atitinkantį arba 1–3 kredito kokybės žingsnius, arba 4–6 kredito kokybės žingsnius; priešingu atveju turi būti taikomi nereitinguotų pozicijų rizikos koeficientai.

= užskaitos grupės NS efektyvusis terminas su sandorio šalimi c;

apskaičiuojamas pagal 162 straipsnį; tačiau to apskaičiavimo tikslu nustatoma ilgiausia trukmė yra ne penkeri metai, o ilgiausias likęs terminas iki sandorio galiojimo pabaigos užskaitos grupėje;

= užskaitos grupės NS ir sandorio šalies c sandorio šalies kredito rizikos pozicijos vertė, įskaitant užtikrinimo priemonės poveikį pagal atitinkamai II antraštinės dalies 6 skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytus metodus, taikomus apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus sandorio šalies kredito rizikai padengti, kaip nurodyta 92 straipsnio 4 dalies a ir g punktuose;

= užskaitos grupės NS su sandorio šalimi c priežiūrinis diskonto veiksnys.

Įstaigos atveju, taikant II antraštinės dalies 6 skyriaus 6 skirsnyje nustatytus metodus, priežiūrinis diskonto veiksnys yra 1; visais kitais atvejais priežiūrinis diskonto veiksnys apskaičiuojamas taip:

rhc

= priežiūros koreliacijos veiksnys tarp sandorio šalies c kredito maržos rizikos ir vieno pavadinimo priemonės, kuri sandorio šalies c atžvilgiu pripažinta reikalavimus atitinkančiu apsidraudimu h, kredito maržos rizikos, nustatyta pagal 2 lentelę;

= vieno pavadinimo priemonės, pripažintos reikalavimus atitinkančiu apsidraudimu, likutinis terminas;

= vieno pavadinimo priemonės, pripažintos reikalavimus atitinkančiu apsidraudimu, tariamoji suma;

= priežiūrinis diskonto veiksnys, taikomas vieno pavadinimo priemonei, pripažintai reikalavimus atitinkančiu apsidraudimu, apskaičiuojamas taip:

= vieno pavadinimo priemonės, pripažintos reikalavimus atitinkančiu apsidraudimu, priežiūros rizikos koeficientas; tie rizikos koeficientai grindžiami apsidraudimo priemonės pagrindinės kredito maržos sektoriaus ir kredito kokybės deriniu ir nustatomi pagal 1 lentelę;

= vienos ar daugiau tos pačios indekso priemonės, pripažintos reikalavimus atitinkančiu apsidraudimu, pozicijų likutinis terminas; jeigu yra daugiau nei viena tos pačios indekso priemonės pozicija, yra visų tų pozicijų tariamasis pagal riziką įvertintas terminas;

= vienos ar daugiau tos pačios indekso priemonės, pripažintos reikalavimus atitinkančiu apsidraudimu, pozicijų visa tariamoji suma;

= priežiūrinis diskonto veiksnys, taikomas vienai ar daugiau tos pačios indekso priemonės, pripažintos reikalavimus atitinkančiu apsidraudimu, pozicijų, apskaičiuojamas taip:

= indekso priemonės, pripažintos reikalavimus atitinkančiu apsidraudimu, priežiūros rizikos koeficientas grindžiamas visų indekso sudedamųjų dalių sektoriaus ir kredito kokybės deriniu, kuris apskaičiuojamas taip:

a) 

kai visos indekso sudedamosios dalys priklauso tam pačiam sektoriui ir jų kredito kokybė yra tokia pati, kaip nustatyta pagal 1 lentelę, apskaičiuojamas kaip atitinkamas 1 lentelėje nurodytas to sektoriaus ir kredito kokybės rizikos koeficientas, padaugintas iš 0,7 ;

b) 

jei visos indekso sudedamosios dalys nepriklauso tam pačiam sektoriui arba jų kredito kokybė nėra vienoda, apskaičiuojamas kaip visų indekso sudedamųjų dalių rizikos koeficientų, nustatytų pagal 1 lentelę, svertinis vidurkis, padaugintas iš 0,7 ;



1 lentelė

Sandorio šalies sektorius

Kredito kokybė

1–3 kredito kokybės žingsniai

4–6 kredito kokybės žingsniai ir nereitinguota kredito kokybė

Centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus, 117 straipsnio 2 dalyje arba 118 straipsnyje nurodyti daugiašaliai plėtros bankai ir tarptautinės organizacijos

0,5  %

2,0  %

Regioninės arba vietos valdžios institucija ir viešojo sektoriaus subjektai

1,0  %

4,0  %

Finansų sektoriaus subjektai, įskaitant centrinės valdžios, regioninės arba vietos valdžios institucijos įsteigtas kredito įstaigas, ir skatinamųjų paskolų teikėjai

5,0  %

12,0  %

Pagrindinės medžiagos, energetika, pramonė, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas

3,0  %

7,0  %

Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla

3,0  %

8,5  %

Technologijos, telekomunikacijos

2,0  %

5,5  %

Sveikatos priežiūra, komunalinės paslaugos, profesinė ir techninė veikla

1,5  %

5,0  %

Kiti sektoriai

5,0  %

12,0  %



2 lentelė

Sandorio šalies kredito maržos ir vieno pavadinimo apsidraudimo koreliacijos

Sandorio šalies i vieno pavadinimo apsidraudimas h

rhc vertė

386 straipsnio 3 dalies a punkto i papunktyje nurodytos sandorio šalys

100 %

386 straipsnio 3 dalies a punkto ii papunktyje nurodytos sandorio šalys

80 %

386 straipsnio 3 dalies a punkto iii papunktyje nurodytos sandorio šalys

50 %

3.  

Įstaiga, atitinkanti 1 dalies b punkte nurodytą sąlygą, nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti apskaičiuoja taip:

kai visos sąlygos atitinka 2 dalyje nustatytas sąlygas.

385 straipsnis

Supaprastintas metodas

1.  
Įstaiga, kuri atitinka visas 273a straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas arba kuriai jos kompetentinga institucija pagal 273a straipsnio 4 dalį suteikė leidimą taikyti 282 straipsnyje nustatytą metodą, nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti gali apskaičiuoti kaip sandorio šalies rizikos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas atitinkamai ne prekybos knygos ir prekybos knygos pozicijoms, nurodytoms 92 straipsnio 4 dalies a ir g punktuose, padalytas iš 12,5 .
2.  

1 dalyje nurodyto skaičiavimo tikslais taikomi šie reikalavimai:

a) 

tas skaičiavimas taikomas tik sandoriams, kuriems taikomi 382 straipsnyje nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai CVA rizikai padengti;

b) 

kredito išvestinės finansinės priemonės, kurios pripažįstamos kaip vidiniai apsidraudimai nuo sandorio šalies rizikos pozicijų, į tą skaičiavimą neįtraukiamos.

3.  
Įstaiga, kuri nebetenkina vienos ar daugiau atitinkamai 273a straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytų sąlygų, laikosi 273b straipsnyje nustatytų reikalavimų.

386 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys apsidraudimai

1.  

Apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti pagal 383 ir 384 straipsnius, apsidraudimo priemonių pozicijos pripažįstamos reikalavimus atitinkančiais apsidraudimais, jeigu tos pozicijos atitinka visus šiuos reikalavimus:

a) 

jos naudojamos CVA rizikai mažinti ir valdomos kaip tokios;

b) 

jas galima sudaryti su trečiosiomis šalimis arba įtraukti į įstaigos prekybos knygą kaip vidinį apsidraudimą – tokiu atveju jos turi atitikti 106 straipsnio 7 dalį;

c) 

apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti atitinkamai pagal 383 ir 384 straipsnius, reikalavimus atitinkančiais apsidraudimais gali būti pripažįstamos tik šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos apsidraudimo priemonių pozicijos.

Apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti pagal 383 straipsnį, apsidraudimo priemonių pozicijos pripažįstamos reikalavimus atitinkančiais apsidraudimais, kai, be šios dalies a–c punktuose nustatytų sąlygų, tokios apsidraudimo priemonės sudaro vieną reikalavimus atitinkančio apsidraudimo poziciją ir nėra padalytos į daugiau nei vieną poziciją daugiau nei viename reikalavimus atitinkančiame apsidraudimo sandoryje.

2.  

Apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti pagal 383 straipsnį, reikalavimus atitinkančiais apsidraudimais pripažįstamos tik šių apsidraudimo priemonių pozicijos:

a) 

priemonių, kuriomis apsidraudžiama nuo sandorio šalies kredito maržos kintamumo, išskyrus 325 straipsnio 5 dalyje nurodytas priemones;

b) 

priemonių, kuriomis apsidraudžiama nuo CVA rizikos pozicijos sudedamosios dalies kintamumo, išskyrus 325 straipsnio 5 dalyje nurodytas priemones.

3.  

Apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti pagal 384 straipsnį, reikalavimus atitinkančiais apsidraudimais pripažįstamos tik šių apsidraudimo priemonių pozicijos:

a) 

vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai ir vieno pavadinimo neapibrėžtųjų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai, nurodant:

i) 

tiesiogiai sandorio šalį;

ii) 

su sandorio šalimi teisiškai susijusį subjektą, kai sąvoka „teisiškai susijęs“ nurodo atvejus, kai referencinis pavadinimas ir sandorio šalis yra arba patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamoji įmonė, arba dvi bendros patronuojančiosios įmonės patronuojamosios įmonės;

iii) 

subjektą, kuris priklauso tam pačiam sektoriui ir regionui kaip ir sandorio šalis;

b) 

į indeksą įtraukti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai.

4.  
Su trečiosiomis šalimis sudarytoms apsidraudimo priemonių, kurios pripažįstamos reikalavimus atitinkančiais apsidraudimais pagal 1, 2 ir 3 dalis ir įtraukiamos apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti, pozicijoms netaikomi V antraštinėje dalyje nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti.
5.  
Apsidraudimo priemonių, kurios pagal šį straipsnį nepripažįstamos reikalavimus atitinkančiais apsidraudimais, pozicijoms taikomi IV antraštinėje dalyje nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti.

▼B

KETVIRTA DALIS

DIDELĖS POZICIJOS

387 straipsnis

Dalykas

Įstaigos stebi ir kontroliuoja savo dideles pozicijas šioje dalyje nustatyta tvarka.

▼M9 —————

▼B

389 straipsnis

Apibrėžtis

Šios dalies tikslais „pozicijos“ – bet koks turto arba nebalansinis straipsnis, nurodytas trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje, netaikant rizikos koeficientų arba rizikos laipsnių.

▼M8

390 straipsnis

Pozicijos vertės apskaičiavimas

1.  
Susijusių klientų grupės bendros pozicijos apskaičiuojamos sudedant kartu pozicijas pagal atskirus tos grupės klientus.
2.  
Bendros atskirų klientų pozicijos apskaičiuojamos sudedant prekybos knygos pozicijas ir ne prekybos knygos pozicijas.
3.  

Skaičiuodamos prekybos knygos pozicijas, įstaigos gali:

a) 

padengti savo ilgąsias pozicijas ir trumpąsias pozicijas, susijusias su tomis pačiomis konkretaus kliento išleistomis finansinėmis priemonėmis, kiekvienos atskiros finansinės priemonės grynąja pozicija, apskaičiuota pagal trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyriuje nustatytus metodus;

b) 

tarpusavyje padengti savo ilgąsias pozicijas ir trumpąsias pozicijas, susijusias su skirtingomis konkretaus kliento išleistomis finansinėmis priemonėmis, tačiau tik tokiu atveju, jei trumposios pozicijos pagrindinė finansinė priemonė yra žemesnio prioriteto nei ilgosios pozicijos pagrindinė finansinė priemonė arba jei pagrindinės priemonės yra tokio paties prioriteto.

Siekiant nustatyti santykinį pozicijų prioritetą, a ir b punktų tikslais pagal skirtingus prioritetus vertybinius popierius finansines priemones galima suskirstyti į grupes.

4.  
II priede išvardytų išvestinių finansinių priemonių sandorių ir kredito išvestinių finansinių priemonių sutarčių, dėl kurių su klientu susitarta tiesiogiai, pozicijų vertes įstaigos apskaičiuoja pagal vieną iš taikytinų metodų, nustatytų atitinkamai trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniuose. Pozicijos, kurios atsiranda dėl 378, 379 ir 380 straipsniuose nurodytų sandorių, apskaičiuojamos minėtuose straipsniuose nurodytu būdu.

Apskaičiuodamos pirmoje pastraipoje nurodytų sandorių pozicijų vertę, kai tie sandoriai priskirti prekybos knygai, įstaigos taip pat turi laikytis 299 straipsnyje išdėstytų principų.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, įstaigos, kurioms leidžiama taikyti trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriaus 4 skirsnyje ir trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 6 skirsnyje nurodytus metodus, gali šiuos metus taikyti vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių pozicijų vertei apskaičiuoti.

5.  
Prie kliento bendrų pozicijų įstaigos prideda pozicijas, susidarančias dėl II priede išvardytų išvestinių finansinių priemonių sandorių ir kredito išvestinių finansinių priemonių sutarčių, dėl kurių su tuo klientu nėra susitarta tiesiogiai, bet kurių pagrindinė skolos arba nuosavybės finansinė priemonė yra išleista to kliento.
6.  

Pozicijoms nepriskiriamas nė vienas iš šių variantų:

a) 

jei atliekami užsienio valiutos keitimo sandoriai – įprasto atsiskaitymo pozicijos, atsirandančios per dvi darbo dienas nuo apmokėjimo;

b) 

jei atliekami vertybinių popierių pirkimo ar pardavimo sandoriai – įprasto atsiskaitymo pozicijos, atsirandančios per penkias darbo dienas po apmokėjimo ar vertybinių popierių perdavimo, priklausomai nuo to, kas įvyksta pirmiau;

c) 

jei teikiamos pinigų pervedimo, įskaitant mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo bet kokia valiuta ir korespondentinės bankininkystės paslaugos arba finansinių priemonių tarpuskaitos, atsiskaitymo ir pasaugos paslaugos klientams – pavėluotos finansinės įplaukos ir kitos dėl klientų veiklos atsirandančios pozicijos, kurios laikomos ne ilgiau kaip kitą darbo dieną;

d) 

jei teikiamos pinigų pervedimo paslaugos, įskaitant mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo bet kokia valiuta ir korespondentinės bankininkystės paslaugas, – ne ilgiau kaip iki tos pačios darbo dienos pabaigos trunkančios tas paslaugas teikiančių įstaigų pozicijos;

e) 

pagal 36 ir 56 straipsnius iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių straipsnių arba papildomų 1 lygio straipsnių atimamos pozicijos arba kiti atskaitymai iš šių straipsnių, kuriais mažinamas mokumo koeficientas.

7.  
Siekdama nustatyti bendrą kliento arba susijusių klientų grupės poziciją tų klientų, kurių pozicijas ta įstaiga turi 112 straipsnio m ir o punktuose nurodytų sandorių arba kitų sandorių pagrindu, kai yra pagrindinio turto pozicija, atžvilgiu, įstaiga įvertina savo pagrindines pozicijas atsižvelgdama į sandorio struktūros ekonominį turinį ir paties sandorio struktūrai būdingą riziką, kad nustatytų, ar ji sudaro papildomą poziciją.
8.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

sąlygas ir metodikas, taikytinas nustatant bendrą kliento arba susijusių klientų grupės poziciją 7 dalyje nurodytų pozicijų rūšių atžvilgiu;

b) 

sąlygas, kurių laikantis 7 dalyje nurodytų sandorių struktūra nesudaro papildomos pozicijos.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼M8

9.  
5 dalies tikslais EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kaip nustatyti pozicijas, susidarančias dėl II priede išvardytų išvestinių finansinių priemonių sandorių ir kredito išvestinių finansinių priemonių sutarčių, dėl kurių su klientu nėra susitarta tiesiogiai, bet kurie yra pagrįsti to kliento išleista skolos arba nuosavybės finansine priemone, ir įtrauktinas į to kliento pozicijas.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. kovo 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼B

391 straipsnis

Įstaigos apibrėžtis didelių pozicijų atžvilgiu

Apskaičiuojant pozicijų vertę pagal šią dalį, terminas „įstaiga“ apima bet kurią privačiąją ar viešąją įmonę, įskaitant jos filialus, kuri, jei būtų įsteigta Sąjungoje, atitiktų "įstaigos" apibrėžtį, ir yra gavusi leidimą veiklai trečiojoje valstybėje, kuri taiko riziką ribojančius priežiūros ir reguliavimo reikalavimus, bent lygiaverčius Sąjungoje taikomiems reikalavimams.

▼M8

Pirmos pastraipos tikslais Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, gali priimti sprendimus, ar trečioji valstybė taiko riziką ribojančius priežiūros ir reguliavimo reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams.

▼M8

392 straipsnis

Didelės pozicijos apibrėžtis

Įstaigos turima vieno kliento arba susijusių klientų grupės pozicija laikoma didele, kai pozicijos vertė yra lygi 10 % jos 1 lygio kapitalo arba viršija šį dydį.

▼B

393 straipsnis

Gebėjimas nustatyti ir valdyti dideles pozicijas

Įstaiga turi turėti patikimas valdymo ir apskaitos procedūras bei tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus, kad galėtų nustatyti, valdyti, stebėti ir registruoti visas dideles pozicijas bei vėlesnius jų pokyčius, taip pat apie jas pranešti pagal šį reglamentą.

▼M8

394 straipsnis

Informacijos teikimo reikalavimai

1.  

Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms apie kiekvieną savo turimą didelę poziciją, įskaitant dideles pozicijas, kurioms netaikoma 395 straipsnio 1 dalis, praneša šią informaciją:

a) 

kliento arba susijusių klientų grupės, kurių atžvilgiu įstaigai susidaro didelė pozicija, tapatybę;

b) 

kai taikytina – pozicijos vertę prieš atsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo poveikį;

c) 

kai naudojama, tiesioginio ar netiesioginio kredito užtikrinimo rūšį;

d) 

kai taikytina – pozicijos vertę atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį, kuri apskaičiuojama 395 straipsnio 1 dalies tikslais.

Įstaigos, kurioms taikomas trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrius, savo kompetentingoms institucijoms praneša apie savo 20 didžiausių konsoliduotų pozicijų, išskyrus tas pozicijas, kurioms netaikoma 395 straipsnio 1 dalis.

Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms taip pat praneša apie konsoliduotas pozicijas, kurių vertė yra 300 mln. EUR arba didesnė, bet mažesnė nei 10 % įstaigos 1 lygio kapitalo.

2.  

►M17  Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, įstaigos savo kompetentingoms institucijoms apie savo 10 didžiausių konsoliduotų pozicijų, susidariusių įstaigų atžvilgiu, ir savo 10 didžiausių konsoliduotų pozicijų, susidariusių šešėlinės bankininkystės subjektų atžvilgiu, įskaitant dideles pozicijas, kurioms netaikoma 395 straipsnio 1 dalis, pateikia šią informaciją: ◄

a) 

kliento arba susijusių klientų grupės, kurių atžvilgiu įstaigai susidaro didelė pozicija, tapatybę;

b) 

kai taikytina – pozicijos vertę prieš atsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo poveikį;

c) 

kai naudojama, tiesioginio ar netiesioginio kredito užtikrinimo rūšį;

d) 

kai taikytina – pozicijos vertę atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį, kuri apskaičiuojama taikant 395 straipsnio 1 dalies tikslais.

▼M17

Be pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos, įstaigos savo kompetentingoms institucijoms praneša savo bendrą poziciją šešėlinės bankininkystės subjektų atžvilgiu.

▼M8

3.  
Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms bent kas pusmetį pateikia 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją.
4.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato 2 dalyje nurodytų šešėlinės bankininkystės subjektų identifikavimo kriterijus.

Rengdama tuos techninių reguliavimo standartų projektus, EBI atsižvelgia į tarptautinius pokyčius ir tarptautiniu lygmeniu sutartus standartus šešėlinės bankininkystės srityje, taip pat atsižvelgia į tai, ar:

a) 

dėl ryšio su atskiru subjektu arba subjektų grupėmis gali grėsti rizika įstaigos mokumo arba likvidumo būklei;

b) 

subjektai, kuriems taikomi mokumo arba likvidumo reikalavimai, panašūs į nustatytuosius šiuo reglamentu ir Direktyva 2013/36/ES, turėtų būti visiškai arba iš dalies atleidžiami nuo 2 dalyje nurodytos informacijos dėl šešėlinės bankininkystės subjektų teikimo prievolės.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼B

395 straipsnis

Didelių pozicijų ribos

▼M9

1.  
Įstaigai nesusidaro pozicija vienam klientui ar susijusių klientų grupei, viršijanti 25 % jos 1 lygio kapitalo, atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį pagal 399–403 straipsnius. Kai tas klientas yra įstaiga ar investicinė įmonė arba kai susijusių klientų grupei priklauso viena ar kelios įstaigos arba investicinės įmonės, ta vertė negali viršyti 25 % įstaigos 1 lygio kapitalo arba 150 mln. EUR (atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra didesnis) su sąlyga, kad pozicijų visiems susijusiems tos grupės klientams, kurie nėra įstaigos arba investicinės įmonės, verčių suma, atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį pagal 399–403 straipsnius, neviršija 25 % įstaigos 1 lygio kapitalo.

▼M8

Tais atvejais, kai 150 mln. EUR suma yra didesnė nei 25 % įstaigos 1 lygio kapitalo, pozicijos vertė, atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį pagal šio reglamento 399–403 straipsnius, neviršija tos įstaigos 1 lygio kapitalo pagrįstos ribos. Tą ribą, siekdama mažinti ir kontroliuoti koncentracijos riziką, įstaiga nustato laikydamasi Direktyvos 2013/36/ES 81 straipsnyje nurodytos politikos ir procedūrų. Ta riba neviršija 100 % įstaigos 1 lygio kapitalo.

Kompetentingos institucijos gali nustatyti mažesnę nei 150 mln. EUR ribą ir tokiu atveju apie tai informuoja EBI ir Komisiją.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, G-SII kitos G-SII ar ne ES G-SII atžvilgiu negali susidaryti pozicija, kurios vertė, atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį pagal 399–403 straipsnius, viršytų 15 % jos 1 lygio kapitalo. Tokios ribos laikymąsi G-SII užtikrina ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo dienos, kurią ji buvo pripažinta G-SII. Kai G-SII turi poziciją kitos įstaigos ar grupės, kuri pripažįstama G-SII ar ne ES G-SII, atžvilgiu, ji tokios ribos laikymąsi užtikrina ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo dienos, kurią ta kita įstaiga ar grupė buvo pripažinta G-SII ar ne ES G-SII.

▼B

2.  
EBI, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnio ir atsižvelgdama į kredito rizikos sumažinimo pagal 399–403 straipsnius poveikį bei į šešėlinės bankininkystės ir didelių pozicijų raidos Sąjungos ir tarptautiniu lygiu rezultatus, iki 2014 m. gruodžio 31 d. paskelbia gaires, kuriose nustato bendras tokių pozicijų ribas arba griežtesnes individualių šešėlinės bankininkystės subjektų, kurie vykdo į reguliuojamą sistemą nepatenkančią bankininkystės veiklą, pozicijų ribas.

Rengdama tas gaires EBI atsižvelgia į tai, ar nustačius papildomas ribas būtų padarytas reikšmingas neigiamas poveikis Sąjungoje įsisteigusių įstaigų rizikos pobūdžiui, kreditų teikimui realiajai ekonomikai arba finansų rinkų stabilumui ir tinkamam veikimui.

Ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 15 d., atsižvelgdama į šešėlinės bankininkystės ir didelių pozicijų raidos Sąjungos ir tarptautiniu lygiu rezultatus bei į kredito rizikos sumažinimą pagal 399–403 straipsnius, Komisija įvertina ribų nustatymo šešėlinės bankininkystės subjektų, kurie vykdo į reguliuojamą sistemą nepatenkančią bankininkystės veiklą, pozicijoms tinkamumą ir poveikį. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, prireikus, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šešėlinės bankininkystės subjektų, kurie vykdo į reguliuojamą sistemą nepatenkančią bankininkystės veiklą, pozicijų ribų.

▼M17

2a.  
Ne vėliau kaip 2027 m. sausio 10 d. EBI, pasikonsultavusi su ESMA, pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires, kuriomis atnaujinamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos gairės.

Atnaujindama tas gaires, EBI, be kitų aspektų, deramai atsižvelgia į šešėlinės bankininkystės subjektų indėlį į kapitalo rinkų sąjungą ir į galimą neigiamą poveikį, kurį bet kokie tų gairių pakeitimai, įskaitant pakeitimus dėl papildomų ribų, galėtų padaryti įstaigų verslo modeliui ir rizikos profiliui, taip pat finansų rinkų stabilumui ir tvarkingam veikimui.

Be to, ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. EBI, pasikonsultavusi su ESMA, pateikia Komisijai ataskaitą dėl šešėlinės bankininkystės subjektų indėlio į kapitalo rinkų sąjungą ir dėl įstaigų pozicijų tokių subjektų atžvilgiu, be kita ko, dėl tų pozicijų bendrų ribų arba griežtesnių individualių ribų tinkamumo, kartu deramai atsižvelgdama į tokių subjektų reguliavimo sistemą ir verslo modelius.

Ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. Komisija, kai tinkama, remdamasi ta ataskaita, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl pozicijų ribų šešėlinės bankininkystės subjektų atžvilgiu.

▼B

3.  
Atsižvelgiant į 396 straipsnį, įstaiga visada laikosi 1 dalyje nustatytos atitinkamos ribos.
4.  
Turtui, kurį sudaro reikalavimai pripažintoms trečiųjų valstybių investicinėms įmonėms bei kitos pozicijos jų atžvilgiu, gali būti taikoma tokia pati tvarka, kaip nustatyta 1 dalyje.

▼M8

5.  

Šiame straipsnyje nustatytas ribas galima viršyti įstaigos prekybos knygos pozicijų atveju, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

ne prekybos knygos pozicija, susijusi su atitinkamu klientu arba susijusių klientų grupe, neviršija 1 dalyje nustatytos ribos, apskaičiuojant šią ribą atsižvelgus į 1 lygio kapitalą taip, kad perviršis būtų susijęs tik su prekybos knyga;

b) 

įstaiga laikosi papildomų nuosavų lėšų reikalavimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos pozicijos perviršio, apskaičiuojamo pagal 397 ir 398 straipsnius;

c) 

jeigu nuo b punkte nurodyto perviršio atsiradimo praėjo 10 arba mažiau dienų, prekybos knygos pozicija, susijusi su atitinkamu klientu arba susijusių klientų grupe, neviršija 500 % įstaigos 1 lygio kapitalo;

d) 

bet koks bendras perviršis, egzistuojantis daugiau kaip 10 dienų, neviršija 600 % įstaigos 1 lygio kapitalo.

Kaskart, kai riba viršijama, įstaiga kompetentingoms institucijoms nedelsdama praneša apie perviršio sumą ir atitinkamo kliento vardą ir pavardę (pavadinimą) bei, kai taikytina, atitinkamos susijusių klientų grupės pavadinimą.

▼B

6.  
Tik šios dalies tikslais „struktūrinės priemonės“ – iki teisės akto, kuriuo aiškiai suderinamos tokios priemonės, įsigaliojimo valstybės narės patvirtintos ir atitinkamų tos valstybės narės kompetentingų institucijų įgyvendinamos priemonės, kuriomis reikalaujama, kad toje valstybėje narėje veiklos leidimą turinčios kredito įstaigos sumažintų savo turimas įvairių juridinių subjektų pozicijas, atsižvelgiant į jų veiklą, tačiau neatsižvelgiant į jų veiklos vykdymo vietą, siekiant apsaugoti indėlininkus ir išsaugoti finansinį stabilumą.

Nepaisant šio straipsnio 1 dalies ir 400 straipsnio 1 dalies f punkto, kai valstybės narės priima nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos turi būti imamasi struktūrinių priemonių bankų grupėje, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad bankų grupės įstaigos, kurios saugo indėlius, kuriems taikoma indėlių garantijų sistema pagal 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/19/EB dėl indėlių garantijų schemų ( 33 ) arba lygiavertė indėlių garantijų sistemą trečiojoje valstybėje, ►C1  nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2015 m. birželio 30 d. taikytų mažesnę nei 25 %, tačiau ne mažesnę nei 15 % didelių pozicijų ribą ◄ , o nuo 2015 m. liepos 1 d. – 10 % ribą iš dalies konsoliduotai, kaip nustatyta 11 straipsnio 5 dalyje, grupės vidaus pozicijoms, kai šias pozicijas sudaro subjekto, kuris nepriklauso tam pačiam pogrupiui, pozicijos struktūrinių priemonių atžvilgiu.

Šios dalies tikslais turi būti tenkinamos šios sąlygos:

a) 

visi tam pačiam pogrupiui priklausantys subjektai struktūrinių priemonių atžvilgiu laikomi vienu klientu arba susijusių klientų grupe;

b) 

kompetentingos institucijos pirmoje pastraipoje nurodytoms pozicijoms taiko vienodą ribą.

Taikant šį metodą negali būti daromas poveikis veiksmingai konsoliduotai vykdomai priežiūrai ir neproporcingas neigiamas poveikis visai finansų sistemai arba jos dalims kitose valstybėse narėse arba visoje Sąjungoje, taip pat neturi būti sudaroma ar sukuriama kliūčių vidaus rinkos veikimui.

7.  

Prieš nustatydamos 6 dalyje nurodytas su didelėmis pozicijomis susijusias konkrečias struktūrines priemones, kompetentingos institucijos likus bent dviem mėnesiams iki sprendimo, kuriuo patvirtinamos struktūrinės priemonės, paskelbimo apie tai informuoja Tarybą, Komisiją, atitinkamas kompetentingas institucijas bei EBI, ir pateikia atitinkamus kiekybinius arba kokybinius duomenis apie visus šiuos aspektus:

a) 

veiklos, kuriai taikomos struktūrinės priemonės, mastą;

b) 

paaiškinimą, kodėl tos siūlomos priemonės laikomos tinkamomis, veiksmingomis ir proporcingomis siekiant apsaugoti indėlininkus;

c) 

tikėtino teigiamo ar neigiamo priemonių poveikio vidaus rinkai įvertinimą remiantis valstybės narės turima informacija.

8.  
Komisijai suteikiami įgaliojimai 464 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo būtų pritarta 7 dalyje nurodytoms siūlomoms nacionalinėms priemonėms arba kuriuo jos būtų atmestos.

Per vieną mėnesį nuo 7 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos EBI Tarybai, Komisijai ir atitinkamai valstybei narei pateikia savo nuomonę dėl toje dalyje nurodytų punktų. Atitinkamos kompetentingos institucijos taip pat gali pateikti nuomones Tarybai, Komisijai ir atitinkamai valstybei narei dėl toje dalyje nurodytų punktų.

Kuo labiau atsižvelgdama į antroje pastraipoje nurodytas nuomones ir jei turima tvirtų ir aiškių įrodymų, kad priemonės turės neigiamos įtakos vidaus rinkai, kuria nusveriama finansinio stabilumo nauda, Komisija per du mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos atmeta pasiūlytas nacionalines priemones. Kitu atveju Komisija patvirtina pasiūlytas nacionalines priemones pradiniam 2 metų laikotarpiui ir prireikus šias priemones galima iš dalies keisti.

Komisija pasiūlytas nacionalines priemones atmeta tik tuo atveju, jei, jos nuomone, siūlomos nacionalinės priemonės turėtų neproporcingą neigiamą poveikį visai finansų sistemai arba jos dalims kitose valstybėse narėse arba visoje Sąjungoje ir taip sudarytų arba sukurtų kliūčių vidaus rinkos veikimui arba laisvam kapitalo judėjimui pagal SESV nuostatas.

Komisijos įvertinime atsižvelgiama į EBI nuomonę ir remiamasi pagal 7 dalį pateiktais duomenimis.

Prieš pasibaigiant priemonių galiojimui kompetentingos institucijos gali pasiūlyti naujų priemonių dėl galiojimo termino pratęsimo kaskart dar 2 metams. Tokiu atveju jos apie tai praneša Tarybai, Komisijai, atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir EBI. Naujos priemonės patvirtinamos laikantis šiame straipsnyje išdėstytos tvarkos. Šis straipsnis nedaro poveikio 458 straipsniui.

396 straipsnis

Didelėms pozicijoms taikomų reikalavimų tenkinimas

1.  
Jeigu išimtiniu atveju pozicijų vertė yra didesnė nei 395 straipsnio 1 dalyje nustatyta riba, įstaiga nedelsdama praneša apie pozicijos vertę kompetentingoms institucijoms, kurios priklausomai nuo aplinkybių gali įstaigai nustatyti terminą, per kurį ji turi pasiekti nustatytą ribą.

▼M8

Jei taikoma 395 straipsnio 1 dalyje nurodyta 150 mln. EUR suma, kompetentingos institucijos gali atskirais atvejais leisti viršyti 100 % įstaigos 1 lygio kapitalo ribą.

▼M8

Jei kompetentinga institucija šios dalies pirmoje ir antroje pastraipose nurodytais išimtiniais atvejais įstaigai leidžia ilgiau kaip tris mėnesius viršyti 395 straipsnio 1 dalyje nurodytą ribą, įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu pateikia atitikties reikalavimams atkūrimo tinkamu laiku planą ir per laikotarpį, sutartą su kompetentinga institucija, šį planą įgyvendina. Kompetentinga institucija stebi, kaip įgyvendinamas šis planas, ir prireikus reikalauja, kad atitiktis reikalavimams būtų atkurta greičiau.

▼B

2.  
Kai pagal 7 straipsnio 1 dalį įstaigai netaikomas reikalavimas individualiai arba iš dalies konsoliduotai laikytis šioje dalyje nustatytų prievolių arba 9 straipsnio nuostatos taikomos patronuojančiosioms įstaigoms valstybėje narėje, imamasi priemonių, kad grupėje rizika būtų tinkamai paskirstyta.

▼M8

3.  

1 dalies tikslais EBI paskelbia gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį, kuriose nustato, kaip kompetentingos institucijos gali nustatyti:

a) 

šio straipsnio 1 dalyje nurodytus išimtinius atvejus;

b) 

laikotarpį, kuris laikomas tinkamu atitikčiai reikalavimams atkurti;

c) 

priemones, kurių reikia imtis, kad būtų laiku atkurta įstaigos atitiktis reikalavimams.

▼B

397 straipsnis

Papildomo nuosavų lėšų reikalavimo skaičiavimas didelėms prekybos knygos pozicijoms

1.  
395 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytas perviršis apskaičiuojamas atrenkant tokius su vienu klientu arba susijusių klientų grupe susijusios prekybos pozicijos komponentus, kuriems taikomas aukščiausias nuosavų lėšų reikalavimas specifinei rizikai pagal trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyrių ir (arba) 299 straipsnio ir trečios dalies V antraštinės dalies reikalavimus, kurių suma yra lygi 395 straipsnio 5 dalies a punkte nurodyto perviršio dydžiui.
2.  
Jeigu perviršis neišlieka ilgiau kaip 10 dienų, šiems komponentams taikomas papildomas nuosavų lėšų reikalavimas, kuris lygus 200 % 1 dalyje minėtų reikalavimų.
3.  

Praėjus 10 dienų po apribojimo viršijimo pagal 1 dalį atrinkti perviršio komponentai įrašomi į atitinkamą 1 lentelės 1 skilties eilutę didėjančia tvarka pagal nuosavų lėšų reikalavimą specifinei rizikai, nurodytą trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyriuje ir (arba) 299 straipsnyje ir trečios dalies V antraštinėje dalyje. Papildomas nuosavų lėšų reikalavimas, taikomas šiems komponentams, yra lygus trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyriuje ir (arba) 299 straipsnyje ir trečios dalies V antraštinėje dalyje nurodytų specifinės rizikos reikalavimų sumai, padaugintai iš atitinkamo koeficiento, kuris nurodytas 1 lentelės 2 skiltyje.



1  lentelė

1 skiltis. Perviršis

(skaičiuojamas nuo reikalavimus atitinkančio kapitalo procentinės dalies) ►M8  1 lygio kapitalo ◄

2 skiltis. Koeficientai

Iki 40 %

200  %

Nuo 40 % iki 60 %

300  %

Nuo 60 % iki 80 %

400  %

Nuo 80 % iki 100 %

500  %

Nuo 100 % iki 250 %

600  %

Virš 250 %

900  %

398 straipsnis

Procedūros, kuriomis užkertamas kelias įstaigų bandymui išvengti papildomo nuosavų lėšų reikalavimo

Įstaigos neturi sąmoningai bandyti išvengti 397 straipsnyje nustatyto papildomo nuosavų lėšų reikalavimo, kurį joms tektų įvykdyti dėl pozicijų, viršijančių 395 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, jeigu šios pozicijos būtų išlikusios ilgiau kaip 10 dienų, laikinai atitinkamas pozicijas perduodamos kitai bendrovei, kuri nebūtinai turi priklausyti tai pačiai grupei, ir (arba) sudarydamos dirbtinius sandorius, kurių tikslas – panaikinti poziciją per 10 dienų ir sukurti naują poziciją.

Įstaigos turi turėti sistemas, kuriomis būtų užtikrinama, kad kompetentingos institucijos būtų iš karto informuojamos apie visus tokio pobūdžio perdavimus, turinčius pirmoje pastraipoje nurodytą poveikį.

399 straipsnis

Reikalavimus atitinkančios kredito mažinimo priemonės

▼M8

1.  
Skaičiuodama poziciją, įstaiga taiko kredito rizikos mažinimo metodą, jei ji šį metodą taikė skaičiuodama kapitalo reikalavimus kredito rizikai padengti pagal trečios dalies II antraštinę dalį su sąlyga, jei kredito rizikos mažinimo metodai atitinka šiame straipsnyje nustatytas sąlygas.

400–403 straipsniuose terminas „garantija“ apima kredito išvestines finansines priemones, pripažintas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyrių, neįskaitant su kreditu susijusių vekselių.

▼B

2.  
Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalį, jeigu pagal 400–403 straipsnius leidžiama pripažinti tiesioginį arba netiesioginį kredito užtikrinimą, turi būti laikomasi tinkamumo ir kitų trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriuje nustatytų reikalavimų.

▼M8

3.  
Kredito rizikos mažinimo metodai, kuriuos gali taikyti tik įstaigos, taikančios vieną iš IRB metodų, neturi būti taikomi didelių pozicijų vertėms mažinti, išskyrus atvejus, kai pagal 402 straipsnį pozicijos yra užtikrintos nekilnojamuoju turtu.

▼B

4.  
Įstaigos pagal galimybes analizuoja, ar dėl jų turimų užtikrinimo priemonės emitentų pozicijų, netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjų pozicijų ir pagrindinio turto pozicijų pagal 390 straipsnio 7 dalį, neatsiranda koncentracijos rizika, ir prireikus imasi veiksmų bei apie svarbias analizės išvadas praneša kompetentingai institucijai.

400 straipsnis

Išimtys

1.  

395 straipsnio 1 dalis netaikoma šioms pozicijoms:

a) 

turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai centrinei valdžiai, centriniams bankams ar viešojo sektoriaus subjektams, kuriems neužtikrintiems būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

b) 

turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai tarptautinėms organizacijoms ar daugiašaliams plėtros bankams, kuriems neužtikrintiems būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

c) 

turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai, užtikrinti centrinės valdžios, centrinių bankų, tarptautinių organizacijų, daugiašalių plėtros bankų arba viešojo sektoriaus subjektų tiesioginėmis garantijomis, kai garantu neužtikrintiems reikalavimams būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

d) 

kitoms pozicijoms, priskirtinoms centrinei valdžiai, centriniams bankams, tarptautinėms organizacijoms, daugiašaliams plėtros bankams arba viešojo sektoriaus subjektams, arba užtikrintoms tų subjektų garantijomis, kai šių subjektų neužtikrintiems reikalavimams būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

e) 

turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijoms, jei šiems reikalavimams būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, ir kitoms tų regioninių ar vietos valdžios institucijų pozicijoms arba jų garantuotoms pozicijoms, kurių atžvilgiu reikalavimams būtų priskiriamas 0 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

f) 

sandorio šalių pozicijoms, nurodytoms 113 straipsnio 6 dalyje arba 7 dalyje, jei joms būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių. Pozicijos, kurios neatitinka tų kriterijų, nesvarbu, ar joms taikoma 395 straipsnio 1 dalis, ar ne, vertinamos kaip trečiosios šalies pozicijos;

g) 

turto straipsniams ir kitoms pozicijoms, užtikrintoms grynųjų pinigų indėliais, laikomais skolinančioje įstaigoje arba įstaigoje, kuri yra skolinančios įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įmonė;

h) 

turto straipsniams ir kitoms pozicijoms, užtikrintoms skolinančios įstaigos arba įstaigos, kuri yra skolinančios įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įmonė, išleistais indėlių sertifikatais, laikomais vienoje iš šių įmonių;

▼M17

i) 

pozicijoms, atsirandančioms dėl nepanaudotų kredito priemonių, kurios I priede priskiriamos prie 5 grupės nebalansinių straipsnių, arba sutartimi įformintų susitarimų, kurie atitinka sąlygas, kad jie nebūtų laikomi įsipareigojimais, ir su sąlyga, kad su klientu arba susijusių klientų grupe buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį priemonė gali būti panaudota tik tuo atveju, jei įsitikinta, kad dėl to nebus viršyta pagal 395 straipsnio 1 dalį taikoma riba;

▼M8

j) 

tarpuskaitos narių prekybos pozicijoms ir įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą reikalavimus atitinkančioms pagrindinėms sandorio šalims;

▼B

k) 

indėlio garantijų sistemų pozicijoms pagal Direktyvą 94/19/EB, susidarančioms dėl šių sistemų finansavimo, jeigu sistemos įstaigos narės pagal įstatymų reikalavimus arba sutarties sąlygas privalo sistemą finansuoti;

▼M8

l) 

klientų prekybos pozicijoms, nurodytoms 305 straipsnio 2 arba 3 dalyje;

m) 

pertvarkytinų subjektų arba jų patronuojamųjų įmonių, kurios pačios nėra pertvarkytini subjektai, turimoms nuosavų lėšų priemonėms ir tinkamiems įsipareigojimams, nurodytiems Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 2 dalyje, išleistiems bet kurio iš šių subjektų:

i) 

pertvarkytinų subjektų atžvilgiu – kitų tai pačiai pertvarkytinai grupei priklausančių subjektų;

ii) 

pertvarkytino subjekto patronuojamųjų įmonių, kurios pačios nėra pertvarkytini subjektai, atžvilgiu – atitinkamos patronuojamosios įmonės patronuojamųjų įmonių, priklausančių tai pačiai pertvarkytinai grupei;

n) 

pozicijoms, susidarančioms dėl minimalios vertės įsipareigojimo, atitinkančio visas 132c straipsnio 3 dalyje išdėstytas sąlygas.

▼B

Pagal įstaigos išleistą su kreditu susijusį vekselį gautiems gryniesiems pinigams, taip pat sandorio šalies paskoloms ir indėliams įstaigai arba įstaigoje, kuriems taikoma užskaitymo sandorių sutartis, pripažinta pagal trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyrių, turi būti taikomas g punktas.

2.  

Kompetentingos institucijos gali visiškai ar iš dalies taikyti išimtį šioms pozicijoms:

▼M17

a) 

padengtosioms obligacijoms, kaip nurodyta 129 straipsnyje;

▼B

b) 

turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijoms, jei šiems reikalavimams būtų priskirtas 20 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, ir kitoms tų regioninių ar vietos valdžios institucijų pozicijoms arba jų garantuotoms pozicijoms, jei šiems reikalavimams būtų priskiriamas 20 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

▼M8

c) 

įstaigos pozicijoms, įskaitant dalyvavimą valdant kapitalą arba kitokias turimas kapitalo dalis, atsirandančioms jos patronuojančiajai įmonei, kitoms tos patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms arba jos pačios patronuojamosioms įmonėms ir kvalifikuotiesiems akcijų paketams, jei šioms įmonėms taikoma konsoliduota priežiūra, kuri taikoma ir pačiai įstaigai, vykdoma vadovaujantis šiuo reglamentu, Direktyva 2002/87/EB arba lygiaverčiais trečiojoje valstybėje galiojančiais standartais; pozicijos, kurios neatitinka tų kriterijų, nesvarbu, ar joms taikoma šio reglamento 395 straipsnio 1 dalis, laikomos trečiosios šalies pozicijomis;

▼B

d) 

turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai ir kitos pozicijos, įskaitant dalyvavimą valdant kapitalą arba kitokias turimas kapitalo dalis, regioninėms ar centrinėms kredito įstaigoms, su kuriomis, remiantis teisinėmis ar teisės aktais nustatytomis nuostatomis, kredito įstaiga sudaro vieną tinklą ir kurios, remiantis tomis nuostatomis, yra atsakingos už grynųjų pinigų kliringo operacijas tame tinkle;

e) 

turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai kredito įstaigoms ir kitos kredito įstaigų pozicijos, atsiradusios kredito įstaigoms, viena iš kurių veikia ne konkurencijos sąlygomis ir teikia arba garantuoja paskolas pagal teisės aktuose numatytas programas arba savo įstatus konkretiems ekonomikos sektoriams remti, paskolų naudojimui taikant tam tikrą valstybės priežiūros formą ir apribojimus, jeigu atitinkamos pozicijos atsiranda dėl tokių paskolų, kurios perduodamos naudos gavėjams per kredito įstaigas, arba dėl šių paskolų garantijų;

f) 

turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai įstaigoms ir kitos įstaigų pozicijos, su sąlyga, kad tos pozicijos nesudaro šių įstaigų nuosavų lėšų ir jų galiojimas netrunka ilgiau nei iki kitos darbo dienos pabaigos ir jos nėra išreikštos pagrindine prekybos valiuta;

g) 

turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai centriniams bankams minimalių privalomųjų atsargų, kurias įstaiga turi laikyti tuose centriniuose bankuose ir kurios yra išreikštos jų nacionaline valiuta, forma;

h) 

turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai centrinei valdžiai, atsirandantys dėl privalomų likvidumo reikalavimų, kurie vykdomi vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų jos nacionaline valiuta, forma, su sąlyga, kad kompetentinga institucija savo nuožiūra nuspręstų, kad tų centrinių vyriausybių kredito rizikos vertinimas, kurį priskiria paskirtoji ECAI, yra investicinio lygio;

▼M17

i) 

50 % 4 grupės nebalansinių dokumentinių akredityvų ir 3 grupės nebalansinių nepanaudotų kredito priemonių, nurodytų I priede, kurių pradinis terminas yra iki vienų metų imtinai, ir, kompetentingoms institucijoms pritarus, 80 % garantijų, išskyrus paskolų garantijas, kurios pagrįstos teisinėmis ar priežiūros nuostatomis ir kurios nariams suteikiamos pagal abipusės garantijos programas, turinčias kredito įstaigų statusą;

▼B

j) 

teisiškai reikalaujamoms garantijoms, kai hipotekinė paskola, finansuojama išleidus hipotekines obligacijas, yra išmokėta paskolos gavėjui prieš galutinį hipotekos įrašymą į žemės registrą su sąlyga, kad garantija nenaudojama siekiant sumažinti riziką, apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas;

▼M8

k) 

pozicijoms, kurios yra būsto paskolų užtikrinimo priemonės arba garantijos, suteiktos 201 straipsnyje nurodyto reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo ir priskiriamos kredito reitingui, kuris yra bent žemesnysis iš toliau nurodytųjų:

i) 

2 kredito kokybės žingsnis;

ii) 

kredito kokybės žingsnis, atitinkantis valstybės narės, kurioje yra užtikrinimo teikėjo buveinė, centrinės valdžios užsienio valiutos reitingą;

▼M8

l) 

pozicijoms, kurios yra oficialiai remiamų eksporto kreditų garantijos, suteiktos eksporto kredito agentūros ir priskiriamos kredito reitingui, kuris yra bent žemesnysis iš nurodytųjų:

i) 

2 kredito kokybės žingsnis;

ii) 

kredito kokybės žingsnis, atitinkantis valstybės narės, kurioje yra eksporto kredito agentūros buveinė, centrinės valdžios užsienio valiutos reitingą.

▼B

3.  

Kompetentingos institucijos gali pasinaudoti 2 dalyje numatyta išimtimi tik tuo atveju, jei yra įvykdytos šios sąlygos:

a) 

dėl specifinio pozicijos, sandorio šalies arba įstaigos ir sandorio šalies santykių pobūdžio pašalinama arba sumažinama pozicijos rizika; ir

b) 

bet kokia likusi koncentracijos rizika gali būti pašalinta kitomis vienodai veiksmingomis priemonėmis, pavyzdžiui, Direktyvos 2013/36/ES 81 straipsnyje nurodytais susitarimais, procesais ir mechanizmais.

▼M8

Kompetentingos institucijos informuoja EBI, ar jos pagal šios dalies a ir b punktus ketina pasinaudoti kuria nors iš 2 dalyje numatytų išimčių, ir EBI pateikia motyvus, kuriais pagrindžiamas šių išimčių taikymas.

▼M8

4.  
Neleidžiama tai pačiai pozicijai vienu metu taikyti daugiau nei vieną 1 ir 2 dalyse nustatytą išimtį.

▼M8

401 straipsnis

Kredito rizikos mažinimo metodų taikymo poveikio apskaičiavimas

1.  
Apskaičiuodama pozicijų vertę 395 straipsnio 1 dalies tikslais, įstaiga gali naudoti visiškai pakoreguotą pozicijos vertę (E*), apskaičiuotą pagal trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyrių, atsižvelgdama į kredito rizikos mažinimą, kintamumo koregavimus ir visus terminų nesutapimus, nurodytus tame skyriuje.
2.  
1 dalies tikslais įstaigos, išskyrus įstaigas, taikančias paprastąjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, nepaisydamos to, koks metodas taikytas su kredito rizika susijusiems nuosavų lėšų reikalavimams apskaičiuoti, taiko išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą.

Nukrypstant nuo 1 dalies, įstaigos, kurioms leidžiama taikyti trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriaus 4 skirsnyje ir trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 6 skirsnyje nurodytus metodus, gali šiuos metodus taikyti vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių pozicijų vertei apskaičiuoti.

3.  
395 straipsnio 1 dalies tikslais apskaičiuodamos pozicijų vertę, įstaigos atlieka periodinius savo kredito rizikos koncentracijos, įskaitant bet kokios gautos užtikrinimo priemonės realizuotiną vertę, testavimus nepalankiausiomis sąlygomis.

Šie pirmoje pastraipoje nurodyti periodiniai testavimai nepalankiausiomis sąlygomis turi būti taikomi rizikai, kylančiai dėl galimų rinkos sąlygų pokyčių, kurie galėtų neigiamai paveikti įstaigų nuosavų lėšų pakankamumą, ir rizikai, kylančiai dėl užtikrinimo priemonės realizavimo nepalankiausiomis sąlygomis.

Atliktas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turi būti pakankamas ir tinkamas tai rizikai įvertinti.

Valdydamos koncentracijos riziką, įstaigos į savo strategijas įtraukia:

a) 

politiką ir procedūras, kuriomis valdoma rizika, kylanti dėl pozicijų ir bet kokio šių pozicijų kredito užtikrinimo terminų nesutapimo;

b) 

politiką ir procedūras, susijusias su koncentracijos rizika, kylančia taikant kredito rizikos mažinimo metodus, visų pirma – susijusius su didelėmis netiesioginėmis kredito pozicijomis (pvz., vieno vertybinių popierių, kurie priimami kaip užtikrinimo priemonė, emitento pozicijomis).

4.  
Jeigu įstaiga kliento poziciją sumažina pagal 399 straipsnio 1 dalį taikydama reikalavimus atitinkančią kredito rizikos mažinimo priemonę, 403 straipsnyje nustatyta tvarka įstaiga tą pozicijos dalį, kuria buvo sumažinta kliento pozicija, laiko susijusia ne su klientu, bet su užtikrinimo teikėju.

▼B

402 straipsnis

Pozicijos, susidariusios dėl hipotekos paskolos

▼M8

1.  

►M17  Apskaičiuodamos pozicijų vertes 395 straipsnio tikslais, įstaigos gali, išskyrus atvejus, kai tai draudžiama pagal taikytiną nacionalinę teisę, sumažinti pozicijos arba bet kurios pozicijos dalies, kuri užtikrinta gyvenamosios paskirties turtu pagal 125 straipsnio 1 dalį, vertę, atimdamos atitinkamo turto vertės įkeistą sumą, tačiau ne daugiau kaip 55 % turto vertės, jei tenkinamos visos šios sąlygos: ◄

▼M17

a) 

kompetentingų institucijų nustatytas rizikos koeficientas, taikomas pozicijoms arba pozicijų dalims, užtikrintoms gyvenamosios paskirties turtu pagal 124 straipsnio 9 dalį, nėra didesnis kaip 20 %;

▼M8

b) 

pozicija arba pozicijos dalis visiškai užtikrinta vienu iš šių būdų:

i) 

viena ar daugiau gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekų; arba

ii) 

gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, sudarius išperkamosios nuomos sandorį, pagal kurį nuomotojas išlaiko visą nuosavybės teisę į gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, o nuomininkas dar nepasinaudojo savo galimybe jį išpirkti;

c) 

įvykdyti 208 straipsnyje ir 229 straipsnio 1 dalyje išdėstyti reikalavimai.

2.  

►M17  Apskaičiuodamos pozicijų vertes 395 straipsnio tikslais, įstaigos gali, išskyrus atvejus, kai tai draudžiama pagal taikytiną nacionalinę teisę, sumažinti pozicijos arba bet kurios pozicijos dalies, kuri užtikrinta komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu pagal 126 straipsnio 1 dalį, vertę, atimdamos atitinkamo turto vertės įkeistą sumą, tačiau ne daugiau kaip 55 % turto vertės, jei tenkinamos visos šios sąlygos: ◄

▼M17

a) 

kompetentingų institucijų nustatytas rizikos koeficientas, taikomas pozicijoms arba pozicijų dalims, užtikrintoms komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu pagal 124 straipsnio 9 dalį, nėra didesnis kaip 60 %;

▼M8

b) 

pozicija visiškai užtikrinta vienu iš šių būdų:

i) 

viena arba daugiau biurų ar kitų komercinių patalpų hipotekų arba

ii) 

vienu ar daugiau biurų arba kitų komercinių patalpų ir pozicijomis, susidariusiomis dėl nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos sandorių;

▼M17

c) 

įvykdyti 124 straipsnio 3 dalies c punkte, 208 straipsnyje ir 229 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai;

▼M8

d) 

komercinės paskirties nekilnojamasis turtas yra užbaigtas statyti.

▼B

3.  

Sandorio šalies poziciją, atsirandančią dėl atvirkštinio atpirkimo sandorio, pagal kurį įstaiga iš sandorio šalies įsigijo trečiųjų šalių nekilnojamojo turto ne papildomas nepriklausomas hipotekos kreditorinio reikalavimo pirmumo teises, įstaiga gali laikyti keliomis atskiromis kiekvienos iš tų trečiųjų šalių pozicijomis su sąlyga, kad įvykdytos visos šios sąlygos:

▼M9

a) 

sandorio šalis yra įstaiga arba investicinė įmonė;

▼B

b) 

pozicija yra visiškai užtikrinta tų trečiųjų šalių nekilnojamojo turto kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis, kurias ta įstaiga įsigijo, ir įstaiga sugeba pasinaudoti tomis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis;

c) 

įstaiga užtikrino, kad įvykdyti 208 straipsnyje ir 229 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai;

d) 

įstaiga tampa naudos gavėja pagal reikalavimus, kuriuos sandorio šalis turi trečiųjų šalių atžvilgiu sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo, nemokumo ar likvidavimo atvejais;

▼M9

e) 

įstaiga pagal 394 straipsnį praneša kompetentingoms institucijoms bendrą kiekvienos kitos įstaigos arba investicinės įmonės pozicijų, kurioms taikoma šioje dalyje nustatyta tvarka, sumą.

▼B

Šiuo tikslu įstaiga laiko, kad jos turima kiekvienos iš tų trečiųjų šalių pozicija lygi reikalavimo, kurį sandorio šalis turi trečiosios šalies atžvilgiu, sumai, o ne atitinkamai sandorio šalies pozicijos sumai. Likusi sandorio šalies pozicijos dalis, jei tokia yra, toliau laikoma sandorio šalies pozicija.

▼M8

403 straipsnis

Pakeitimo metodas

1.  

Jei kliento pozicija yra garantuota trečiosios šalies arba užtikrinta trečiosios šalies išleista užtikrinimo priemone, įstaiga privalo:

a) 

pozicijos dalį, kuri garantuota, laikyti ne kliento, o garanto pozicija su sąlyga, kad neužtikrintai garanto pozicijai būtų suteiktas rizikos koeficientas, lygus neužtikrintos kliento pozicijos rizikos koeficientui, arba už jį mažesnis rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

b) 

pozicijos dalį, kuri užtikrinta pripažintos užtikrinimo priemonės rinkos verte, laikyti trečiosios šalies, o ne kliento pozicija su sąlyga, kad pozicija užtikrinta užtikrinimo priemone ir kad užtikrinimo priemone užtikrintai pozicijos daliai būtų priskirtas rizikos koeficientas, lygus neužtikrintos kliento pozicijos rizikos koeficientui, arba už jį mažesnis rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių.

Įstaiga nenaudoja pirmos pastraipos b punkte nurodyto metodo, kai pozicijos terminas ir užtikrinimo terminas nesutampa.

Šios dalies taikymo tikslais išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą ir šios dalies pirmos pastraipos b punkte nustatytą vertinimo metodą įstaiga gali naudoti tik tuo atveju, jei 92 straipsnio tikslais leidžiama naudoti ir išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, ir paprastąjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą.

2.  

Kai įstaiga taiko 1 dalies a punktą, ji:

a) 

kai garantija yra išreikšta kita valiuta nei ta, kuria išreikšta pozicija, pozicijos sumą, kuri laikoma padengta, apskaičiuoja pagal trečioje dalyje nustatytas valiutos nesutapimo vertinimo nuostatas netiesioginio kredito užtikrinimo atveju;

b) 

pozicijos ir užtikrinimo priemonės terminų nesutapimą vertina pagal trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriuje nustatytas terminų nesutapimo vertinimo nuostatas;

c) 

gali pripažinti dalinį padengimą pagal trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriuje nustatytą vertinimą.

3.  

1 dalies b punkto tikslais įstaiga gali šios dalies a punkte nurodytą sumą pakeisti šios dalies b punkte nurodyta suma, jei tenkinamos šios dalies c, d ir e punktuose nustatytos sąlygos:

a) 

įstaigos bendra pozicijų suma neviršija užtikrinimo priemonės emitento sumos, susidariusios dėl trišalių atpirkimo sandorių dalyvaujant trišaliams tarpininkams;

b) 

visa ribų, kurias pagal įstaigos nurodymus a punkte nurodytas trišalis tarpininkas turi taikyti tame punkte nurodyto užtikrinimo priemonės emitento išleistiems vertybiniams popieriams, suma;

c) 

įstaiga įsitikino, kad trišalis tarpininkas yra įdiegęs tinkamas apsaugos priemones, kad būtų išvengta b punkte nurodytų ribų pažeidimų;

d) 

kompetentinga institucija nėra nurodžiusi įstaigai jokių esminių jai susirūpinimą keliančių klausimų;

e) 

šios dalies b punkte nurodytos ribos ir bet kurių kitų įstaigos užtikrinimo priemonės emitento pozicijų suma neviršija 395 straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos.

▼M8

4.  
Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI priima gaires, kuriose nustato šio straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos taikymo sąlygas, įskaitant tos dalies b punkte nurodytų ribų nustatymo, stebėsenos ir peržiūros sąlygas ir dažnumą.

EBI paskelbia tas gaires ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d.

▼M5 —————

▼B

ŠEŠTA DALIS

LIKVIDUMAS

I

ANTRAŠTINĖ DALIS

▼M8

TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR LIKVIDUMO REIKALAVIMAI

411 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje dalyje vartojamos šios terminų apibrėžtys:

1)

finansinis klientas –

klientas, įskaitant ne finansų bendrovių grupei priklausančius finansinius klientus, kurio pagrindinė veikla yra viena ar kelios veiklos rūšys, nurodytos Direktyvos 2013/36/ES I priede, arba kuris yra vienas iš šių subjektų:

a) 

kredito įstaiga;

b) 

investicinė įmonė;

c) 

specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas (SPPVPS);

d) 

kolektyvinio investavimo subjektas (KIS);

e) 

riboto veikimo investavimo subjektas;

f) 

draudimo įmonė;

g) 

perdraudimo įmonė;

h) 

finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė;

i) 

finansų įstaiga;

j) 

pensijų sistemos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 10 punkte;

2)

mažmeninis indėlis – įsipareigojimas fiziniam asmeniui arba MVĮ, jei pagal kredito rizikai taikomą standartizuotą arba IRB metodą MVĮ būtų galima priskirti mažmeninių pozicijų klasei, arba įsipareigojimas įmonei, kuriai gali būti taikoma 153 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, ir kai bendra tos MVĮ arba įmonės indėlių suma, apskaičiuota susijusių klientų grupės pagrindu, neviršija 1 mln. EUR;

3)

asmeninio investavimo įmonė arba AIĮ – įmonė arba patikos fondas, kurios arba kurio savininkas arba tikrasis savininkas yra fizinis asmuo arba artimai susijusių fizinių asmenų grupė ir nevykdo jokios kitos komercinės, pramoninės arba profesinės veiklos ir kuri arba kuris buvo įsteigti tik savininko ar savininkų turtui valdyti; jos veikla gali apimti papildomą veiklą, pavyzdžiui, savininkų turto atskyrimą nuo įmonės turto, turto perdavimo šeimoje palengvinimą arba neleidimą turtą padalyti po šeimos nario mirties, jeigu ta papildoma veikla yra susijusi su pagrindiniu tikslu – valdyti savininkų turtą;

▼C8

4)

indėlio tarpininkas – fizinis asmuo arba įmonė, už mokestį kredito įstaigose padedanti trečiųjų šalių indėlius, įskaitant mažmeninius indėlius ir įmonių indėlius, išskyrus finansinių klientų indėlius;

▼M8

5)

nesuvaržytas turtas – turtas, kuriam netaikoma jokių teisinių, sutartinių, reguliavimo arba kitokių apribojimų, dėl kurių įstaiga to turto negalėtų likviduoti, parduoti, perleisti, paskirti arba apskritai jo realizuoti vienakrypčio pardavimo būdu arba sudarydama atpirkimo sandorį;

6)

neprivalomas užtikrinimo priemonės perviršis – turto kiekis, kurio pagal teisinius arba reguliavimo reikalavimus, sutartinius įsipareigojimus arba siekiant rinkos drausmės įstaiga nėra įpareigota susieti su išleidžiamomis padengtomis obligacijomis, ypač įskaitant tuos atvejus, kai turtas suteikiamas viršijant minimalų teisinį, teisės aktais nustatytą arba reguliavimo tikslais keliamą užtikrinimo priemonės perviršio reikalavimą, pagal valstybės narės arba trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktus taikomą padengtoms obligacijoms;

7)

padengimo turtu reikalavimas – pagal valstybės narės arba trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktus nustatytas turto ir įsipareigojimų santykis padengtų obligacijų kredito vertei didinti;

8)

garantinės įmokos paskolos – klientams teikiamos užtikrinimo priemone užtikrintos paskolos sverto principu grindžiamoms prekybos pozicijoms įgyti;

9)

išvestinių finansinių priemonių sutartys – II priede nurodyti išvestinių finansinių priemonių sandoriai ir kredito išvestinės finansinės priemonės;

10)

nepalankiausios sąlygos – padėtis, susidaranti įstaigos mokumo arba likvidumo būklei staiga arba smarkiai pablogėjus dėl pasikeitusių rinkos sąlygų arba ypatingų veiksnių, dėl kurių kyla reikšminga rizika, kad įstaiga per artimiausias 30 dienų nebegalės įvykdyti savo įsipareigojimų suėjus jų terminui;

11)

1 lygio turtas – itin didelio likvidumo ir itin aukštos kredito kokybės turtas, kaip nurodyta 416 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje;

12)

2 lygio turtas – didelio likvidumo ir aukštos kredito kokybės turtas, kaip nurodyta šio reglamento 416 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje; 2 lygio turtas toliau skirstomas į 2A ir 2B lygio turtą, kaip nustatyta 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte;

13)

likvidumo atsarga – 1 ir 2 lygių turto, kurį įstaiga turi pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodyto deleguotojo akto II antraštinę dalį ir I priedą, suma;

14)

grynieji netenkamų pinigų srautai – suma, susidaranti iš įstaigos netenkamų pinigų srautų atėmus jos gaunamų pinigų srautus;

15)

ataskaitose nurodoma valiuta – valstybės narės, kurioje yra įstaigos pagrindinė buveinė, valiuta;

16)

faktoringas –

įmonės („perleidėjos“) ir finansų subjekto („finansuotojo“) sutartinis susitarimas, pagal kurį perleidėjas perleidžia arba parduoda savo gautinas sumas finansuotojui mainais už tai, kad finansuotojas teikia perleidėjui vieną ar daugiau toliau nurodytų paslaugų, susijusių su perleistomis gautinėmis sumomis:

a) 

perleistų gautinų sumų procentinės dalies išankstinį išmokėjimą, paprastai per trumpą laiką, netaikant paskyrimo ir automatinio perkėlimo;

b) 

gautinų sumų valdymą, surinkimą ir kredito užtikrinimą – taip iš esmės finansuotojas tvarko perleidėjo pardavimų apskaitos knygą ir paties finansuotojo vardu surenka gautinas sumas.

IV antraštinės dalies tikslais faktoringas laikomas prekybos finansavimu;

17)

paskirta kredito arba likvidumo priemonė – kredito arba likvidumo priemonė, kuri yra neatšaukiama arba sąlygiškai atšaukiama.

▼B

412 straipsnis

Padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas

1.  
Įstaigos turi turėti likvidžiojo turto, kurio verčių suma padengia netenkamų pinigų srautą atėmus gaunamų pinigų srautą nepalankiausiomis sąlygomis, kad būtų užtikrinta, kad įstaigos išlaikytų likvidumo atsargą, kurios pakaktų gaunamų pinigų srauto ir netenkamų pinigų srauto disbalansui padengti trisdešimties dienų laikotarpiu esant pačioms nepalankiausioms sąlygoms. Nepalankiausių sąlygų laikotarpiu įstaigos gali naudoti savo likvidųjį turtą savo grynajam netenkamų pinigų srautui padengti.

▼M8

2.  
Įstaigos neskaičiuoja dvigubai tų pačių netenkamų pinigų srautų, gaunamų pinigų srautų ir likvidžiojo turto.

Jeigu 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nenurodyta kitaip, kai straipsnis gali būti įtrauktas į daugiau nei vieną netenkamų srautų kategoriją, jis įtraukiamas į tą netenkamų srautų kategoriją, dėl kurios atsiranda didžiausias to straipsnio sutartinis netenkamas srautas.

▼B

3.  
Įstaigos gali panaudoti 1 dalyje nurodytą likvidųjį turtą prievolėms vykdyti nepalankiausiomis sąlygomis, kaip nurodyta pagal 414 straipsnį.
4.  
II antraštinės dalies nuostatos taikomos tik siekiant tiksliai nurodyti informacijos teikimo prievoles, nustatytas 415 straipsnyje.

▼M9

4a.  
Įstaigoms taikomas 460 straipsnio 1 dalyje nurodytas deleguotasis aktas.

▼B

5.  
Kol pagal 460 straipsnį Sąjungoje bus apibrėžti ir visiškai nustatyti privalomi būtiniausi padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimų standartai, valstybės narės gali toliau taikyti arba nustatyti nacionalines nuostatas likvidumo reikalavimų srityje. Valstybės narės arba kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad jose veiklos leidimą gavusios įstaigos arba tų įstaigų pogrupis toliau taikytų didesnį padengimo likvidžiuoju turtu iki 100 % reikalavimą iki to laiko, kol pagal 460 straipsnį bus visiškai nustatytas privalomas būtiniausias 100 % standartas.

▼M8

413 straipsnis

Pastovaus finansavimo reikalavimas

1.  
Įstaigos užtikrina, kad būtų tinkamai vykdomi reikalavimai dėl ilgalaikio turto ir nebalansinių straipsnių taikant įvairias pastovaus finansavimo priemones, kurios yra stabilios ir įprastinėmis, ir nepalankiausiomis sąlygomis.
2.  
III antraštinės dalies nuostatos taikomos tik siekiant tiksliau apibrėžti 415 straipsnyje nustatytas informacijos teikimo prievoles, kol Sąjungos teisėje bus tiksliau apibrėžtos ir pradėtos taikyti tame straipsnyje nustatytos informacijos apie IV antraštinėje dalyje nustatytą grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį teikimo prievolės.
3.  
IV antraštinės dalies nuostatos taikomos siekiant tiksliau apibrėžti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pastovaus finansavimo reikalavimą ir 415 straipsnyje išdėstytas informacijos teikimo prievoles įstaigoms.
4.  
Valstybės narės gali toliau taikyti arba nustatyti nacionalines nuostatas pastovaus finansavimo reikalavimų srityje tol, kol bus pradėti taikyti 1 dalyje išdėstyti privalomi minimalieji standartai, susiję su grynojo pastovaus finansavimo reikalavimais.

414 straipsnis

Likvidumo reikalavimų laikymasis

Jei įstaiga neįvykdo 412 straipsnyje arba 413 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų arba jei yra tikėtina, kad ji šių reikalavimų neįvykdys, taip pat ir nepalankiausių sąlygų laikotarpiais, ji nedelsdama apie tai praneša kompetentingoms institucijoms ir nepagrįstai nedelsdama joms pateikia planą, kaip laiku vėl pradėti laikytis reikalavimų, atitinkamai nustatytų 412 straipsnyje arba 413 straipsnio 1 dalyje. Kol įstaiga vėl pradės laikytis tų reikalavimų, ji kasdien iki darbo dienos pabaigos teikia informaciją apie atitinkamai III, IV antraštinėse dalyse, 415 straipsnio 3 arba 3a dalyje nurodytame įgyvendinimo akte arba 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nurodytus straipsnius, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija leidžia atsiskaityti rečiau ir vėliau. Kompetentingos institucijos tokius leidimus duoda tik atsižvelgdamos į konkrečią įstaigos padėtį ir įstaigos veiklos mastą bei sudėtingumą. Kompetentingos institucijos stebi, kaip įgyvendinamas toks planas vėl pradėti laikytis reikalavimų, ir kai tinkama reikalauja, kad jų būtų pradėta laikytis greičiau.

▼B

II

ANTRAŠTINĖ DALIS

INFORMACIJOS APIE LIKVIDUMĄ TEIKIMAS

415 straipsnis

Prievolė teikti informaciją ir informacijos teikimo forma

▼M8

1.  
Įstaigos informaciją apie šio straipsnio 3 arba 3a dalyje nurodytuose techniniuose įgyvendinimo standartuose, IV antraštinėje dalyje ir 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nurodytus straipsnius kompetentingoms institucijoms teikia ataskaitose nurodoma valiuta, kad ir kokia būtų faktinė tų straipsnių išraiška. Kol Sąjungos teisėje bus tiksliau apibrėžta ir pradėta taikyti informacijos apie IV antraštinėje dalyje nustatytą grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį teikimo prievolė ir formatas, įstaigos informaciją apie III antraštinėje dalyje nurodytus straipsnius kompetentingoms institucijoms teikia ataskaitose nurodoma valiuta, kad ir kokia būtų faktinė tų straipsnių išraiška.

Informacija apie 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nurodytus straipsnius teikiama ne rečiau kaip kas mėnesį, o apie III ir IV antraštinėse dalyse nurodytus straipsnius – ne rečiau kaip kas ketvirtį.

2.  

Įstaiga informaciją apie atitinkamai šio straipsnio 3 arba 3a dalyje nurodytuose techniniuose įgyvendinimo standartuose, III antraštinėje dalyje – kol Sąjungos teisėje bus tiksliau apibrėžta ir pradėta taikyti informacijos apie IV antraštinėje dalyje nustatytą grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį teikimo prievolė ir formatas, IV antraštinėje dalyje ir 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nurodytus straipsnius kompetentingoms institucijoms teikia atskirai, laikydamasi šių reikalavimų:

a) 

jei straipsniai išreikšti kita nei ataskaitose nurodoma valiuta ir įstaiga turi bendrų įsipareigojimų, išreikštų ta valiuta, ir šie įsipareigojimai sudaro arba viršija 5 % visų įstaigos arba vieno likvidumo pogrupio įsipareigojimų, neįskaitant nuosavų lėšų ir nebalansinių straipsnių, – informacija teikiama valiuta, kuria išreikšti straipsniai;

b) 

jei straipsniai išreikšti priimančiosios valstybės narės, kurioje yra svarbus įstaigos filialas, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 51 straipsnyje, valiuta ir toje priimančiojoje valstybėje narėje naudojama kita nei ataskaitose nurodoma valiuta, – informacija teikiama valstybės narės, kurioje yra svarbus filialas, valiuta;

c) 

jei straipsniai išreikšti ataskaitose nurodoma valiuta ir bendra įsipareigojimų, išreikštų kitomis valiutomis, kurios nėra ataskaitose nurodoma valiuta, suma sudaro arba viršija 5 % visų įstaigos arba vieno likvidumo pogrupio įsipareigojimų, neįskaitant nuosavų lėšų ir nebalansinių straipsnių, – informacija teikiama ataskaitose nurodoma valiuta.

3.  

EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

vienodas ataskaitų formas bei IT sprendimus ir su jais susijusius nurodymus dėl ataskaitų teikimo dažnumo ir nuorodų bei pateikimo datų; ataskaitų teikimo formos ir dažnumas turi atitikti įvairios įstaigų veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir yra taikomos teikiant reikiamą informaciją pagal 1 ir 2 dalis;

b) 

papildomus likvidumo stebėsenos parametrus, kad kompetentingos institucijos galėtų visapusiškai stebėti įstaigos likvidumo rizikos pobūdį atitinkamai pagal įstaigos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

EBI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus dėl a punkte nurodytų klausimų pateikia Komisijai iki 2013 m. liepos 28 d., o dėl b punkte nurodytų klausimų – iki 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

▼M8

3a.  
EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato, kokie papildomi likvidumo stebėsenos parametrai, kaip nurodyta 3 dalyje, taikomi mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms.

EBI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

▼B

4.  
Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, gavusios prašymą, priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir nacionaliniam centriniam bankui bei EBI laiku ir elektroninėmis priemonėmis pateikia individualią ataskaitą pagal šį straipsnį.
►C2  5.  

Kompetentingos institucijos, kurios vykdo konsoliduotą priežiūrą pagal Direktyvos 2013/36/ES 111 straipsnį, ◄ gavusios prašymą, laiku ir elektroninėmis priemonėmis suteikia visas įstaigos pateiktas ataskaitas, parengtas pagal 3 dalyje nurodytas vienodas ataskaitų formas, šioms institucijoms:

a) 

priimančiųjų valstybių narių, kuriose yra patronuojančiosios įstaigos arba tos pačios patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kontroliuojamų įstaigų svarbūs filialai pagal Direktyvos 2013/36/ES* 51 straipsnį, kompetentingoms institucijoms ir nacionaliniam centriniam bankui;

b) 

tos pačios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, suteikusioms veiklos leidimą patronuojančiosios įstaigos patronuojamosioms įmonėms arba tos pačios patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kontroliuojamoms įstaigoms, ir centriniam bankui;

c) 

EBI;

d) 

ECB.

6.  
Kompetentingos institucijos, suteikusios veiklos leidimą įstaigai, kuri yra patronuojančiosios įstaigos arba patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamoji įmonė, gavusios prašymą, laiku ir elektroninėmis priemonėmis suteikia kompetentingoms institucijoms, kurios vykdo konsoliduotą priežiūrą pagal Direktyvos 2013/36/ES 111 straipsnį, valstybės narės, kurioje įstaigai suteiktas veiklos leidimas, centriniam bankui ir EBI visas įstaigos pateiktas ataskaitas, parengtas pagal 3 dalyje nurodytas vienodas ataskaitų formas.

416 straipsnis

Informacijos apie likvidųjį turtą teikimas

1.  

Toliau nurodytus straipsnius įstaigos priskiria likvidžiajam turtui, išskyrus 2 dalyje nurodytus atvejus ir tik tuo atveju, jei likvidusis turtas atitinka 3 dalyje nustatytas sąlygas:

a) 

grynieji pinigai ir centrinių bankų pozicijos, jeigu tas pozicijas galima panaikinti bet kuriuo metu susidarius nepalankiausioms sąlygoms. Centriniuose bankuose laikomų indėlių atveju kompetentinga institucija ir centrinis bankas susitaria dėl to, kokią privalomųjų atsargų dalį galima atsiimti susidarius nepalankiausioms sąlygoms;

b) 

kitas perleidžiamasis turtas, jeigu jis yra itin didelio likvidumo ir itin aukštos kredito kokybės;

c) 

perleidžiamasis turtas, kurį sudaro reikalavimai šiems subjektams arba kuris yra jų garantuotas:

i) 

valstybės narės, regiono, turinčio fiskalinę autonomiją nustatyti ir rinkti mokesčius, arba trečiosios valstybės centrinės valdžios institucijos, išleistas centrinės arba regioninės valdžios institucijos nacionaline valiuta, jei įstaigai kyla likvidumo rizika toje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, kurią ji padengia turėdama tą likvidųjį turtą;

ii) 

centriniai bankai ir ne centrinės valdžios viešojo sektoriaus subjektai, išleistas centrinio banko ir viešojo sektoriaus subjekto nacionaline valiuta;

iii) 

Tarptautinių atsiskaitymų bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Komisija ir daugiašaliai plėtros bankai;

iv) 

Europos finansinio stabilumo priemonė ir Europos stabilumo mechanizmas;

d) 

perleidžiamasis didelio likvidumo ir aukštos kredito kokybės turtas;

e) 

rezervinės kredito priemonės, kurias suteikė centriniai bankai pagal pinigų politiką, jeigu tokios priemonės nėra užtikrintos likvidžiuoju turtu (išskyrus skubią paramą likvidumui padidinti);

f) 

jei kredito įstaiga yra tinklo narė remiantis teisinėmis ar teisės aktais nustatytomis nuostatomis, teisėtos arba pagal įstatymą privalomos atsargos centrinėje kredito įstaigoje ir kitas pagal įstatymą numatytas ar pagal sutartį centrinės kredito įstaigos arba įstaigų, kurios yra 113 straipsnio 7 dalyje nurodyto tinklo narės arba kurioms gali būti taikoma 10 straipsnyje numatyta reikalavimų netaikymo nuostata, teikiamas finansavimas likvidumui palaikyti su sąlyga, kad šis finansavimas nėra užtikrintas likvidžiuoju turtu.

Kol nėra vienodos didelio ir itin didelio likvidumo ir aukštos ir itin aukštos kredito kokybės apibrėžties pagal 460 straipsnį formuluotės, įstaigos atitinkama valiuta nustato perleidžiamąjį turtą, kuris yra atitinkamai didelio arba itin didelio likvidumo ir aukštos arba itin aukštos kredito kokybės. Kol bus suformuluota vienoda apibrėžtis, kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į 509 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse išvardytus kriterijus, gali parengti bendrąsias gaires, kuriomis įstaigos vadovautųsi nustatydamos, kuris turtas yra didelio ir itin didelio likvidumo ir aukštos ir itin aukštos kredito kokybės. Jeigu tokių gairių nėra, įstaigos šiuo tikslu taiko skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant kai kuriuos arba visus kriterijus, išvardytus 509 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse.

2.  

Likvidžiuoju turtu nelaikomas:

a) 

turtas, kurio emitentas yra kredito įstaiga, jeigu jis neatitinka vienos iš šių sąlygų:

i) 

tai obligacijos, kurioms gali būti taikomas 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatytas metodas, arba turtu padengtos priemonės, jei įrodyta, kad jos yra aukščiausios kredito kokybės, kaip nustatė EBI pagal 509 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus kriterijus;

▼M10

ii) 

tai padengtosios obligacijos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/2162 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus šio punkto i papunktyje nurodytas obligacijas;

▼B

iii) 

kredito įstaigą įsteigė valstybės narės centrinės arba regioninės valdžios institucija ir ta institucija turi prievolę apsaugoti tos įstaigos ekonominį pagrindą bei išlaikyti jos gyvybingumą per visą jos gyvavimo laikotarpį; arba turtą ta valdžios institucija aiškiai garantuoja; arba bent 90 % įstaigos suteiktų paskolų tiesiogiai arba netiesiogiai garantuoja ta valdžios institucija ir tas turtas daugiausia naudojamas skatinamosioms paskoloms, kurios suteikiamos ne konkurso tvarka ir ne siekiant pelno, finansuoti, siekiant skatinti tos valdžios institucijos viešosios politikos tikslų įgyvendinimą;

b) 

naujas turtas, kuris kaip užtikrinimo priemonė suteikiamas įstaigai pagal atvirkštinio atpirkimo ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, kurį įstaiga turi tik kaip kredito rizikos mažinimo priemonę ir kurio įstaiga teisiniu požiūriu arba pagal sutartį negali naudoti;

c) 

turtas, kurį išleido bet kuris iš šių subjektų:

i) 

investicinė įmonė;

ii) 

draudimo įmonė;

iii) 

finansų kontroliuojančioji bendrovė;

iv) 

mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė;

v) 

bet kuris kitas subjektas, kurio pagrindinė veikla yra viena ar kelios veiklos rūšys, išvardytos Direktyvos 2013/36/ES I priede.

▼M8

3.  

Pagal 1 dalį įstaigos likvidžiajam turtui priskiria turtą, jeigu jis atitinka šias sąlygas:

a) 

turtas nėra suvaržytas arba yra prieinamas užtikrinimo priemonių grupėse, kad jį būtų galima panaudoti papildomam finansavimui gauti pagal paskirtas arba, jei grupę valdo centrinis bankas, nepaskirtas, tačiau dar nefinansuojamas kredito linijas, kuriomis įstaiga gali naudotis;

b) 

turto emitentas nėra pati įstaiga, jos patronuojančioji įstaiga arba patronuojamoji įstaiga, kita jos patronuojančiosios įstaigos patronuojamoji įmonė arba patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė;

c) 

dėl turto kainos paprastai susitaria rinkos dalyviai ir ją nesudėtinga stebėti rinkoje, arba jo kainą galima nustatyti pagal lengvai apskaičiuojamą formulę, pagrįstą viešai prieinamais įvesties duomenimis ir nepriklausomą nuo didelių prielaidų, kurios paprastai daromos struktūrizuotų arba egzotinių produktų atveju;

d) 

turtas yra įtrauktas į pripažintos biržos sąrašą arba juo prekiaujama vykdant vienakryptį pardavimą arba sudarant paprastą atpirkimo sandorį atpirkimo rinkose; tie kriterijai kiekvienos rinkos atžvilgiu vertinami atskirai.

Pirmos pastraipos c ir d punktuose nurodytos sąlygos netaikomos 1 dalies a, e ir f punktuose nurodytam turtui.

▼B

4.  

Nepaisant 1, 2 ir3 dalių nuostatų, iki to laiko, kol pagal 460 straipsnį ir šio straipsnio 1 dalies antrą pastraipą bus apibrėžtas privalomas likvidumo reikalavimas, įstaigos turi nurodyti:

a) 

kitą centrinio banko reikalavimų neatitinkantį turtą, tačiau kuriuo galima prekiauti, pvz., akcijas ir auksą, remiantis skaidriais ir objektyviais kriterijais, įskaitant kai kuriuos arba visus 509 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse išvardytus kriterijus;

b) 

kitą centrinio banko reikalavimus atitinkantį turtą, kuriuo galima prekiauti, pvz. turtu padengtas priemones, kurios yra aukščiausios kredito kokybės, kaip nustatė EBI pagal 509 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus kriterijus;

c) 

kitą centrinio banko reikalavimus atitinkantį turtą, tačiau kuriuo negalima prekiauti, pvz., kredito reikalavimus, kaip nustatė EBI pagal 509 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus kriterijus.

▼M8

5.  
Jei įvykdomi 132 straipsnio 3 dalyje išdėstyti reikalavimai ir jei KIS, be išvestinių finansinių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti palūkanų normos arba kredito ar valiutos riziką, investuoja tik į likvidųjį turtą, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, KIS akcijos arba investiciniai vienetai iki absoliučiosios 500 mln. EUR sumos arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta, taikomos kiekvienos įstaigos likvidžiojo turto portfeliui, gali būti laikomi likvidžiuoju turtu.

Jei leidžiamų investicijų rizikai apdrausti KIS naudoja arba gali naudoti išvestines finansines priemones, neturi būti laikoma, kad tas KIS neatitinka reikalavimų. Jei 418 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose nurodytos trečiosios šalys reguliariai nevertina KIS akcijų ar investicinių vienetų vertės rinkos kainomis, o kompetentinga institucija nėra įsitikinusi, kad įstaiga parengė tokiam vertinimui skirtas patikimas metodikas ir procedūras, kaip nurodyta 418 straipsnio 4 dalyje, to KIS akcijos ar investiciniai vienetai neturi būti laikomi likvidžiuoju turtu.

6.  
Kai likvidusis turtas nebeatitinka jam kaip likvidžiajam turtui taikomų reikalavimų, kaip nustatyta šiame straipsnyje, įstaiga, nepaisydama to, jį ir toliau gali laikyti likvidžiuoju turtu dar 30 dienų. Jeigu KIS likvidžiajam turtui nebegali būti taikoma 5 dalyje nustatyta tvarka, KIS akcijos arba investiciniai vienetai vis tiek gali būti laikomi likvidžiuoju turtu dar 30 dienų, jei tas turtas neviršija 10 % viso KIS turto.

▼M8 —————

▼B

417 straipsnis

Operaciniai reikalavimai turimam likvidžiajam turtui

Turimą likvidųjį turtą įstaiga priskiria likvidžiajam turtui tik tuo atveju, jeigu jis atitinka šias sąlygas:

a) 

jis yra tinkamai diversifikuotas. Diversifikavimo reikalavimas netaikomas turtui, kuris atitinka 416 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus;

b) 

bet kuriuo metu per ateinančias 30 dienų jis gali būti teisiškai ir faktiškai likviduojamas atliekant vienakryptį pardavimą arba sudarant paprastąjį atpirkimo sandorį patvirtintose atpirkimo rinkose, siekiant įvykdyti terminuotuosius įsipareigojimus, kurių įvykdymo terminas suėjo. 416 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas likvidusis turtas, laikomas trečiosiose valstybėse, kuriose taikomi turto perleidimo apribojimai, arba išreikštas nekonvertuojamomis valiutomis, gali būti panaudojamas tik tiek, kiek jis atitinka netenkamų pinigų srautą atitinkamoje trečiojoje valstybėje arba atitinkama valiuta; išskyrus atvejus, kai įstaiga gali kompetentingoms institucijoms įrodyti, kad ji tinkamai apsidraudė nuo susijusios valiutos rizikos;

c) 

likvidųjį turtą kontroliuoja likvidumo valdymo specialistai;

►C2  d) 

likvidžiojo turto, išskyrus 416 straipsnio 1 dalies a, c, e ir f punktuose nurodytą ◄ likvidųjį turtą, dalis periodiškai ir bent kasmet likviduojama atliekant vienakryptį pardavimą arba sudarant paprastuosius atpirkimo sandorius patvirtintoje atpirkimo rinkoje siekiant:

i) 

patikrinti šio turto patekimo į rinką galimybes;

ii) 

patikrinti įstaigos turto realizavimo procesų veiksmingumą;

iii) 

patikrinti turto panaudojimo galimybes;

iv) 

sumažinti neigiamo informacijos perdavimo riziką esant nepalankiausioms sąlygoms;

e) 

galima apdrausti su turtu susijusią kainos riziką, tačiau likvidžiajam turtui taikoma atitinkama vidaus tvarka, kuria užtikrinama, kad šį turtą prireikus būtų galima lengvai pateikti iždui ir visų pirma tai, kad jis nebūtų naudojamas kitoms einamosioms operacijoms, įskaitant:

i) 

apsidraudimą arba kitas prekybos strategijas;

ii) 

struktūrizuotų sandorių kredito vertės padidinimą;

iii) 

veiklos išlaidų padengimą;

f) 

likvidžiojo turto išraiška atitinka pasiskirstymą pagal netenkamų pinigų srauto valiutą atskaičius gaunamų pinigų srautą.

418 straipsnis

Likvidžiojo turto vertinimas

1.  
Turto, priskirto likvidžiajam turtui, vertė yra to turto rinkos vertė, atsižvelgiant į atitinkamus jos sumažinimus, atspindinčius bent trukmę, kredito ir likvidumo riziką bei tipinių atpirkimo sandorių vertės mažinimą rinkoje susidarius bendrajai nepalankiausių sąlygų padėčiai. 416 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto turto vertė mažinama ne mažiau kaip 15 %. Jeigu įstaiga apdraudžia su turtu susijusią kainos riziką, ji turi atsižvelgti į pinigų srautus, atsirandančius dėl galimo apsidraudimo užbaigimo.
2.  

416 straipsnio 6 dalyje nurodytų KIS akcijų arba investicinių vienetų vertė mažinama peržiūrint pagrindinį turtą šia tvarka:

a) 

416 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto turto atveju – 0 %;

b) 

416 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodyto turto atveju – 5 %;

c) 

416 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto turto atveju – 20 %.

3.  

Peržiūros metodas, nurodytas 2 dalyje, taikomas šia tvarka:

a) 

kai įstaigai žinomos KIS pagrindinės pozicijos, ji gali peržiūrėti tas pagrindines pozicijas, kad jas priskirtų 416 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytam turtui;

b) 

kai įstaigai nėra žinomos KIS pagrindinės pozicijos, tariama, kad KIS mažėjimo tvarka investuoja, kiek jam tai yra maksimaliai leidžiama pagal įgaliojimus, į 416 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytą turtą, kol pasiekiama didžiausia bendrų investicijų riba.

4.  

Įstaigos parengia patikimas procedūras ir procesus KIS akcijų ar investicinių vienetų rinkos vertei ir kainos mažėjimui apskaičiuoti ir ataskaitai pateikti. Tik tuo atveju, jei įstaigos gali kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodyti, kad pozicijos reikšmingumas nepateisina jų pačių metodikų rengimo, jos gali patikėti toliau nurodytoms trečiosioms šalims apskaičiuoti KIS akcijų ar investicinių vienetų kainos mažėjimą ir pateikti ataskaitą atsižvelgiant į 3 dalies a ir b punktuose nurodytus metodus:

a) 

KIS depozitoriumas su sąlyga, kad KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius deponuoja šiame depozitoriume;

b) 

kitų KIS atveju KIS valdymo bendrovės, jei KIS valdymo bendrovė atitinka 132 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytus kriterijus.

Depozitoriumo arba KIS valdymo bendrovės skaičiavimų tikslumą turi patvirtinti išorės auditorius.

419 straipsnis

Valiutos, dėl kurių taikomi apribojimai turimam likvidžiajam turtui

1.  
EBI įvertina, ar įstaigos turi 416 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto likvidžiojo turto Sąjungoje įsisteigusioms įstaigoms svarbiomis valiutomis.

▼M8

2.  

Kai, atsižvelgiant į 412 straipsnyje nurodytą reikalavimą, pagrįstas likvidžiojo turto poreikis yra didesnis, nei to likvidžiojo turto esama atitinkama valiuta, taikoma viena ar daugiau šių leidžiančių nukrypti nuostatų:

a) 

nukrypstant nuo 417 straipsnio f punkto, likvidžiojo turto išraiška gali neatitikti netenkamų pinigų srautų pasiskirstymo pagal valiutą atskaičius gaunamų pinigų srautus;

b) 

valstybės narės arba trečiųjų valstybių valiutų atveju privalomas likvidusis turtas gali būti pakeičiamas tos valstybės narės arba trečiosios valstybės centrinio banko kredito linijomis, kurios pagal sutartį neatšaukiamai paskiriamos ateinančioms 30 dienų ir kurios yra tinkamai įkainotos, neatsižvelgiant į einamuoju momentu panaudotą sumą, jei tos valstybės narės arba trečiosios valstybės kompetentingos institucijos daro tą patį ir jei ta valstybė narė arba trečioji valstybė taiko panašius informacijos teikimo reikalavimus;

c) 

jei susidaro 1 lygio turto trūkumas, įstaiga gali turėti papildomo 2A lygio turto, kuriam taikomi didesni vertės sumažinimai, o pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą tam turtui taikytinas bet koks apribojimas gali būti iš dalies pakeistas.

▼B

3.  
Pagal 2 dalį taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos turi būti atvirkščiai proporcingos turimam atitinkamam turtui. Pagrįsti įstaigų poreikiai vertinami, atsižvelgiant į jų gebėjimą patikimai valdant likvidumą sumažinti šio likvidžiojo turto poreikį ir kitų rinkos dalyvių turimą minėto turto dalį.
4.  
EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodo valiutas, atitinkančias šiame straipsnyje nustatytas sąlygas.

EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. kovo 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

▼M8

5.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato 2 dalyje nurodytas leidžiančias nukrypti nuostatas, įskaitant jų taikymo sąlygas.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼B

420 straipsnis

Netenkamų pinigų srautas

1.  

Iki to laiko, kol pagal 460 straipsnį bus apibrėžtas likvidumo reikalavimas, netenkamų pinigų srautas, už kurį atsiskaitoma, apima:

a) 

mokėtiną mažmeninių indėlių sumą, kaip nurodyta 421 straipsnyje;

b) 

mokėtinas sumas pagal kitus įsipareigojimus, kurių terminas suėjo, pagal kuriuos įstaigos emitentės arba finansavimo teikėjas gali pareikalauti išmokėjimo arba dėl kurių finansavimo teikėjas gali besąlygiškai tikėtis, kad įstaiga įvykdys įsipareigojimą per ateinančias 30 dienų, kaip nurodyta 422 straipsnyje;

c) 

423 straipsnyje nurodytą papildomą netenkamų pinigų srautą;

d) 

didžiausią sumą, kurią galima per ateinančias 30 dienų panaudoti pagal nepanaudotas paskirtas kredito ir likvidumo priemones, kaip nurodyta 424 straipsnyje;

e) 

papildomą netenkamų pinigų srautą, nustatytą atliekant vertinimą 2 dalyje nustatyta tvarka.

2.  
Įstaigos reguliariai vertina netenkamų pinigų srauto tikimybę ir galimą dydį per ateinančias 30 dienų, kai jis susijęs su produktais arba paslaugomis, kuriems netaikomi 422, 423 ir 424 straipsniai ir kuriuos jos siūlo arba remia arba kuriuos galimi pirkėjai sietų su jomis, įskaitant, bet neapsiribojant, netenkamų pinigų srautą, susidariusį dėl sutartinių susitarimų, pvz., kitų nebalansinių ir neapibrėžtųjų finansavimo prievolių, be kita ko, įskaitant paskirtas finansavimo priemones, nepanaudotas paskolas ir išankstinius mokėjimus didmeninėms sandorio šalims, hipotekas, dėl kurių buvo susitarta, bet kurios dar nepanaudotos, kredito korteles, kredito perviršius, numatytus netenkamų pinigų srautus, susijusius su naujų mažmeninių ar didmeninių paskolų atnaujinimu arba pratęsimu, numatytas mokėtinas sumas pagal išvestinių finansinių priemonių sandorius ir su prekybos finansavimo nebalansiniais straipsniais susijusius produktus, kaip nurodyta 429 straipsnyje ir I priede. Šis netenkamų pinigų srautas vertinamas atsižvelgiant į galimą ypatingą ir visą rinką apimantį scenarijų derinį nepalankiausiomis sąlygomis.

Atlikdamos minėtą vertinimą, įstaigos visų pirma atsižvelgia į reikšmingus su reputacijos praradimu susijusius nuostolius, kurių gali atsirasti, jeigu jos neužtikrintų tokių produktų arba paslaugų likvidumo. Apie tuos produktus ir paslaugas, dėl kurių pirmoje pastraipoje nurodyto likvidumą mažinančio pinigų srauto tikimybė ir galimas dydis yra reikšmingi, įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms ne rečiau kaip kasmet, o kompetentingos institucijos nustato priskirtiną netenkamų pinigų srauto dydį. Kompetentingos institucijos gali taikyti iki 5 % netenkamo pinigų srauto koeficientą su prekybos finansavimo nebalansiniais straipsniais susijusiems produktams, kaip nurodyta 429 straipsnyje ir I priede.

Kompetentingos institucijos ne rečiau kaip kasmet praneša EBI apie produktų arba paslaugų rūšis, kurioms jos nustatė netenkamų pinigų srautą atsižvelgdamos į įstaigų ataskaitas. Toje ataskaitoje jos taip pat paaiškina metodiką, taikytą nustatant netenkamų pinigų srautą.

421 straipsnis

Netenkamų pinigų srautas, susijęs su mažmeniniais indėliais

1.  

Įstaigos atskirai nurodo mažmeninių indėlių, kuriems pagal Direktyvą 94/19/EB taikoma indėlių draudimo sistema arba lygiavertė indėlių draudimo sistema trečiojoje valstybėje, sumą ir ją padaugina iš ne mažiau kaip 5 %, kai indėlis:

a) 

yra dalis įtvirtintų santykių, dėl kurių indėlio atsiėmimo tikimybė yra itin menka; arba

b) 

laikomas atsiskaitomojoje sąskaitoje, įskaitant sąskaitas, į kurias reguliariai įrašomi atlyginimai.

2.  
Įstaigos padaugina kitų 1 dalyje nenurodytų mažmeninių indėlių sumą iš ne mažiau kaip 10 %.
3.  
EBI, atsižvelgdama į vietos indėlininkų elgesį, kaip nurodoma kompetentingų institucijų pateikiamoje informacijoje, iki 2014 m. sausio 1 d. paskelbia gaires dėl kriterijų, kuriais remiantis apibrėžiamos 1 ir 2 dalių taikymo sąlygos nustatant mažmeninius indėlius, kuriems taikomas skirtingas netenkamų pinigų srautas, ir apibrėžiant minėtus produktus šios antraštinės dalies tikslais. Tose gairėse atsižvelgiama į likvidumo sumažėjimo dėl šių indėlių per ateinančias 30 dienų tikimybę. Šis netenkamų pinigų srautas vertinamas atsižvelgiant į galimą ypatingą visą rinką apimantį scenarijų derinį nepalankiausiomis sąlygomis.
4.  
Nepaisant 1 ir 2 dalių, mažmeniniams indėliams, priimtiems trečiosiose valstybėse, įstaigos taiko didesnę procentinę dalį, nei nustatyta tose dalyse, jeigu tokia procentinė dalis nustatyta pagal panašius trečiosios valstybės informacijos teikimo reikalavimus.
5.  

Įstaigos, skaičiuodamos netenkamų pinigų srautą, gali neįtraukti tam tikrų aiškiai apribotų mažmeninių indėlio kategorijų, jeigu kiekvienu atveju įstaiga tiksliai taiko toliau nurodytas sąlygas visai tų indėlių kategorijai, nebent atskiru atveju indėlininkas pagrįstai patiria sunkumų:

a) 

indėlininkui neleidžiama atsiimti indėlio per 30 dienų; arba

b) 

išankstinio indėlio atsiėmimo per 30 dienų laikotarpį atvejais indėlininkas turi sumokėti baudą, apimančią palūkanų praradimą tarp indėlio atsiėmimo datos ir sutartyje nustatyto termino datos, pridėjus reikšmingą baudą, kuri neturi būti didesnė nei palūkanos už laiką, praėjusį nuo indėlio padėjimo datos iki indėlio atsiėmimo datos.

422 straipsnis

Netenkamų pinigų srautas pagal kitus įsipareigojimus

1.  
Įstaigos padaugina įsipareigojimų, susijusių su įstaigos nuosavomis veiklos išlaidomis, sumą iš 0 %.
2.  

Įstaigos padaugina įsipareigojimų, susijusių su užtikrintais skolinimo sandoriais ir sandoriais kapitalo rinkoje, kaip apibrėžta 192 straipsnio 3 punkte, sumą iš:

a) 

0 % iki likvidžiojo turto pagal 418 straipsnį vertės, jeigu jis užtikrintas turtu, kuris pagal 416 straipsnį būtų priskiriamas likvidžiajam turtui;

b) 

100 % virš likvidžiojo turto pagal 418 straipsnį vertės, jeigu jis užtikrintas turtu, kuris pagal 416 straipsnį būtų priskiriamas likvidžiajam turtui;

c) 

100 %, jeigu jis užtikrintas turtu, kuris pagal 416 straipsnį nebūtų priskiriamas likvidžiajam turtui, išskyrus sandorius, kuriems taikomi šios dalies d ir e punktai;

d) 

25 %, jeigu jis užtikrintas turtu, kuris pagal 416 straipsnį nebūtų priskiriamas likvidžiajam turtui, o skolintojas yra centrinės valdžios institucija, valstybės narės, kurioje kredito įstaiga yra gavusi veiklos leidimą arba kurioje kredito įstaiga įsteigė filialą, viešojo sektoriaus subjektas arba daugiašalis plėtros bankas. Viešojo sektoriaus subjektai, kuriems taikoma ta tvarka, yra tik tie, kuriems taikomas 20 % ar mažesnis rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

e) 

0 %, jei skolintojas yra centrinis bankas.

3.  

Įstaigos padaugina įsipareigojimus, atsiradusius dėl indėlių:

a) 

kuriuos turi turėti indėlininkas, kad iš įstaigos gautų tarpuskaitos, saugojimo arba pinigų valdymo ar kitas prilygstančias paslaugas;

b) 

kurie turi būti laikomi, atsižvelgiant į bendrą užduočių pasidalijimą institucinėje užtikrinimo sistemoje, tenkinant 113 straipsnio 7 dalies reikalavimus, arba su indėliais, kurie yra kito subjekto, tos pačios institucinės užtikrinimo sistemos nario, teisėtas arba pagal įstatymą privalomas mažiausias indėlis;

c) 

kuriuos turi turėti indėlininkas esant įtvirtintiems veiklos santykiams, išskyrus a punkte nurodytus santykius;

d) 

kuriuos turi turėti indėlininkas, kad gautų grynųjų pinigų tarpuskaitos ir centrinės kredito įstaigos paslaugas ir kai kredito įstaiga yra tinklo narė remiantis teisinėmis ar teisės aktais nustatytomis nuostatomis;

sumą a punkte nurodytu atveju iš 5 %, jeigu pagal Direktyvą 94/19/EB jiems taikoma indėlių draudimo sistema arba lygiavertė trečiosios valstybės indėlių draudimo sistema, o kitais atvejais – iš 25 %.

Kredito įstaigų indėliai centrinėse kredito įstaigose, kurie yra laikomi likvidžiuoju turtu pagal 416 straipsnio 1 dalies f punktą, padauginami iš 100 % netenkamų pinigų srauto koeficiento.

▼M8

4.  
Tarpuskaitos, saugojimo, pinigų valdymo ar kitos panašios paslaugos, nurodytos 3 dalies a ir d punktuose, apima tas paslaugas tik tiek, kiek jos teikiamos esant įtvirtintiems santykiams, dėl kurių indėlininkas tampa labai priklausomas. Tos paslaugos neapribojamos vien korespondentinės bankininkystės arba pagrindinio finansų tarpininko paslaugomis, o įstaigos turi turėti įrodymų, kad klientas per 30 dienų negali atsiimti teisiškai privalomų mokėti sumų nekeldamas pavojaus įstaigos operacinei veiklai.

Kol nėra nustatyta 3 dalies c punkte nurodytų įtvirtintų veiklos santykių vienoda apibrėžtis, įstaigos pačios nustato kriterijus, pagal kuriuos identifikuojami įtvirtinti veiklos santykiai, kurių atveju jos turi įrodymų, kad klientas per 30 dienų negali atsiimti teisiškai privalomų mokėti sumų nekeldamas pavojaus įstaigų operacinei veiklai, ir praneša apie tuos kriterijus kompetentingoms institucijoms. Kol nėra vienodos apibrėžties, kompetentingos institucijos gali pateikti bendrus nurodymus, kurių įstaigos turės laikytis nustatydamos indėlius, kuriuos indėlininkas turi esant įtvirtintiems veiklos santykiams.

▼B

5.  
Įstaigos padaugina įsipareigojimų, susijusių su klientų, kurie nėra finansiniai klientai, indėliais, jeigu jiems netaikoma 3 ir 4 dalys, sumą iš 40 %, ir padaugina šių įsipareigojimų, kuriems pagal Direktyvą 94/19/EB taikoma indėlių draudimo sistema arba lygiavertė indėlių draudimo sistema trečiojoje valstybėje, sumą iš 20 %.
6.  
Įstaigos atsižvelgia į per 30 dienų laikotarpį pagal II priede išvardytas sutartis su visomis sandorio šalimis netektinų bei gautinų pinigų srautų grynąsias sumas ir grynosios netektinų pinigų srauto sumos atveju padaugina jas iš 100 %. Grynoji suma – taip pat suma atskaičius gautiną užtikrinimo priemonę, kuri pagal 416 straipsnį laikoma likvidžiuoju turtu.
7.  
Įstaigos atskirai nurodo kitus įsipareigojimus, kuriems netaikomos 1–5 dalys.

▼M8

8.  

Kompetentingos institucijos gali atskirais atvejais leisti taikyti mažesnę netenkamų pinigų srauto procentinę dalį 7 dalyje nurodytiems įsipareigojimams, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

sandorio šalis yra vienas iš šių subjektų:

▼M9

i) 

įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įstaiga arba investicinė įmonė ar kita tos pačios patronuojančiosios įstaigos arba patronuojančiosios investicinės įmonės patronuojamoji įmonė;

▼M8

ii) 

sandorio šalis yra su įstaiga susijusi Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7 dalyje apibrėžtais santykiais;

iii) 

įstaiga, priklausanti tai pačiai institucinei užtikrinimo sistemai, atitinkančiai 113 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus, arba

iv) 

centrinė įstaiga arba tinklo narys, atitinkantis 400 straipsnio 2 dalies d punkto reikalavimus;

b) 

yra priežasčių per ateinančias 30 dienų tikėtis mažesnio netenkamų pinigų srauto – net ir atsižvelgiant į bendrą ypatingą ir visą rinką apimantį nepalankiausių sąlygų scenarijų;

c) 

nukrypstant nuo 425 straipsnio, sandorio šalis taiko atitinkamą simetrišką arba atsargesnį gaunamų pinigų srauto dydį;

d) 

įstaiga ir sandorio šalis yra įsisteigusios toje pačioje valstybėje narėje.

▼B

9.  
Kai taikomas 20 straipsnio 1 dalies b punktas, kompetentingos institucijos gali netaikyti 8 dalies d punkte nustatytų sąlygų. Tokiu atveju reikia atitikti papildomus objektyvius kriterijus, išdėstytus 460 straipsnyje nurodytame deleguotajame akte. Kai leidžiama taikyti mažesnį netenkamų pinigų srauto dydį, kompetentingos institucijos praneša EBI apie 20 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos procedūros rezultatus. Kompetentingos institucijos reguliariai peržiūri, kaip laikomasi tokio mažesnio netenkamų pinigų srauto dydžio taikymo sąlygų.
10.  
2015 m. sausio 1 d. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau patikslinami 8a dalyje nurodyti papildomi objektyvūs kriterijai.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki 2015 m. sausio 1 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

423 straipsnis

Papildomas netenkamų pinigų srautas

1.  
Užtikrinimo priemonei, išskyrus 416 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytą turtą, kuria įstaiga užtikrina sutartis, išvardytas II priede, ir kredito išvestines priemones, taikomas 20 % papildomo netenkamo pinigų srauto reikalavimas.

▼M8

2.  
Įstaiga praneša kompetentingoms institucijoms apie visas sudarytas sutartis, dėl kurių sutartinių sąlygų, iš esmės pablogėjus jos kredito kokybei, per 30 dienų atsiranda netenkamų pinigų srautas arba papildomų užtikrinimo poreikių. Jeigu kompetentingos institucijos mano, kad tokios sutartys yra reikšmingos galimo įstaigos netenkamų pinigų srauto atžvilgiu, jos reikalauja, kad įstaiga pridėtų papildomą dėl tų sutarčių netenkamų pinigų srautą, atitinkantį papildomus užtikrinimo poreikius, atsirandančius dėl iš esmės pablogėjusios įstaigos kredito kokybės, pvz., įstaigos išorės kredito rizikos vertinimo sumažinimo trimis laipsniais. Įstaiga, atsižvelgdama į tai, kas yra svarbu pagal jos sudarytas sutartis, reguliariai peržiūri tokio esminio pablogėjimo mastą ir praneša savo atliktos peržiūros rezultatus kompetentingoms institucijoms.
3.  
Įstaiga prideda papildomą netenkamų pinigų srautą, atitinkantį užtikrinimo poreikius, kurie atsirastų dėl neigiamo rinkos scenarijaus poveikio jos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, jei jie yra reikšmingi.

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kokiomis sąlygomis gali būti taikoma reikšmingumo sąvoka, ir nustato papildomo netenkamų pinigų srauto vertinimo metodus.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. kovo 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼B

4.  
Įstaiga prideda papildomą netenkamų pinigų srautą, atitinkantį vertybinių popierių arba kito nesusitarto pasiskolinti ir parduoto bei per 30 dienų pateiktino turto rinkos vertę, išskyrus atvejus, kai įstaigai nuosavybės teise priklauso pateiktini vertybiniai popieriai arba ji juos yra pasiskolinusi ir privalo juos grąžinti tik po 30 dienų, o vertybiniai popieriai nėra įstaigos likvidžiojo turto dalis.
5.  

Įstaiga prideda papildomą netenkamų pinigų srautą, atitinkantį:

a) 

įstaigos turimą užtikrinimo priemonės perviršį, kurio bet kuriuo metu pagal sutartį gali pareikalauti sandorio šalis;

b) 

užtikrinimo priemonę, kuri turi būti grąžinta sandorio šaliai;

c) 

užtikrinimo priemonę, kuri atitinka turtą, kuris galėtų būti laikomas likvidžiuoju turtu 416 straipsnio tikslais, kuri galėtų būti pakeista turtu, kuris atitinka turtą, kuris negalėtų būti laikomas likvidžiuoju turtu 416 straipsnio tikslais, neturint įstaigos pritarimo.

6.  
Indėliai, gauti kaip užtikrinimo priemonė, nelaikomi įsipareigojimais 422 straipsnio tikslais, tačiau atitinkamais atvejais jiems taikomos šio straipsnio nuostatos.

424 straipsnis

Netenkamų pinigų srautas pagal kredito ir likvidumo priemones

1.  
Įstaigos pateikia informaciją apie netenkamų pinigų srautą, susijusį su paskirtomis kredito priemonėmis ir paskirtomis likvidumo priemonėmis, kuris nustatomas kaip didžiausios sumos, kuri gali būti panaudota per ateinančias 30 dienų, procentinė dalis. Ši didžiausia panaudotina suma gali būti įvertinama atskaičius likvidumo reikalavimą, kuris būtų taikomas prekybos finansavimo nebalansiniams straipsniams pagal 420 straipsnio 2 dalį ir atskaičius suteiktinos užtikrinimo priemonės vertę pagal 418 straipsnį, jeigu įstaiga gali pakartotinai panaudoti užtikrinimo priemonę ir jeigu užtikrinimo priemonė pagal 416 straipsnį turima kaip likvidusis turtas. Suteiktina užtikrinimo priemonė neturi būti turtas, kurį išleidžia sandorio šalis arba vienas iš su ja susijusių subjektų. Jeigu įstaigai prieinama reikiama informacija, didžiausia pagal kredito ir likvidumo priemones panaudotina suma yra didžiausia suma, kurią galima panaudoti atsižvelgiant į sandorio šalies nuosavas prievoles arba į iš anksto nustatytą sutartinį panaudojimo tvarkaraštį, kurių terminas sueina per ateinančias 30 dienų.
2.  
Didžiausia suma, panaudotina pagal nepanaudotas paskirtas kredito priemones ir nepanaudotas paskirtas likvidumo priemones per ateinančias 30 dienų, padauginama iš 5 %, jeigu jos priskiriamos mažmeninės pozicijos klasei pagal kredito rizikai taikomą standartizuotą arba IRB metodą.
3.  

Didžiausia suma, panaudotina pagal nepanaudotas paskirtas kredito priemones ir nepanaudotas paskirtas likvidumo priemones per ateinančias 30 dienų, padauginama iš 10 %, jeigu jos atitinka šiuos reikalavimus:

a) 

jos nepriskiriamos mažmeninės pozicijos klasei pagal kredito rizikai taikomą standartizuotą arba IRB metodą;

b) 

jos suteiktos klientams, kurie nėra finansiniai klientai;

c) 

jos suteiktos ne siekiant pakeisti kliento finansavimą tais atvejais, kai jis nesugeba padengti savo finansavimo poreikių finansų rinkose.

▼M8

4.  
Paskirta likvidumo priemonės suma, kuri suteikta SPPVPS siekiant, kad tas SPPVPS galėtų iš klientų, kurie nėra finansiniai klientai, įsigyti turtą, kuris nėra vertybiniai popieriai, yra dauginama iš 10 % su sąlyga, jei ta paskirta suma viršija šiuo metu iš klientų įsigyto turto sumą, ir jei didžiausia suma, kurią galima panaudoti, yra pagal sutartį apribota šiuo metu įsigyto turto suma.

▼B

5.  

Įstaigos pateikia informaciją apie didžiausią sumą, panaudotiną pagal kitas nepanaudotas paskirtas kredito priemones ir nepanaudotas paskirtas likvidumo priemones per ateinančias 30 dienų. Visų pirma ši nuostata taikoma:

a) 

likvidumo priemonėms, kurias įstaiga suteikė SPPVPS, išskyrus 3 dalies b punkte nurodytas priemones;

b) 

susitarimams, pagal kuriuos įstaiga privalo pirkti iš SPPVPS turtą arba juo keistis;

c) 

priemonėms, suteiktoms kredito įstaigoms;

d) 

priemonėms, suteiktoms finansų įstaigoms ir investicinėms įmonėms.

6.  
Nukrypstant nuo 5 dalies, įstaigos, kurias įsteigė ir remia bent viena valstybės narės centrinė arba regioninė valdžios institucija, 2 ir 3 dalyse nustatytą tvarką gali taip pat taikyti kredito ir likvidumo priemonėms, kurios įstaigoms suteikiamos tik siekiant tiesiogiai arba netiesiogiai finansuoti skatinamąsias paskolas, kurios gali būti priskiriamos pozicijų klasėms, nurodytoms minėtose dalyse. ►C2  Nukrypstant nuo 425 straipsnio 2 dalies g punkto, ◄ jeigu tokios skatinamosios paskolos suteikiamos per kitą įstaigą kaip tarpininkę (perleidžiamos paskolos), įstaigos gali taikyti simetrišką gaunamų pinigų srauto ir netenkamų pinigų srauto dydį. Šios skatinamosios paskolos suteikiamos ne konkurso tvarka ir nesiekiant pelno tik tiems asmenims, kurie nėra finansiniai klientai, siekiant skatinti Sąjungos ir (arba) tos valstybės narės centrinės arba regioninės valdžios institucijos viešosios politikos tikslų įgyvendinimą. Šiomis priemonėmis galima pasinaudoti tik pateikus pagrįstai tikėtiną paraišką dėl skatinamosios paskolos ir neviršijant sumos, nurodytos tokioje paraiškoje, susijusioje su vėlesniu atsiskaitymu už išmokėtų lėšų panaudojimą.

425 straipsnis

Gaunamų pinigų srautas

▼M10

1.  

Įstaigos pateikia informaciją apie gaunamų pinigų srautą. Gaunamų pinigų srautas ribojamas ties 75 % netenkamų pinigų srauto. Įstaigos gali netaikyti to apribojimo gaunamų pinigų srautui dėl indėlių kitose įstaigose, kuriam gali būti taikomas šio reglamento 113 straipsnio 6 arba 7 dalyje nustatytas metodas.

Įstaigos gali netaikyti to apribojimo gaunamų pinigų srautui dėl sumų, gautinų iš skolininkų ir investuotojų į obligacijas, kai tas srautas yra susijęs su hipotekos paskolomis, kurios finansuojamos obligacijomis, kurioms gali būti taikomas šio reglamento 129 straipsnio 4, 5 arba 6 dalyje nurodytas metodas, arba padengtosiomis obligacijomis, kaip apibrėžta Direktyvos 2019/2162 3 straipsnio 1 punkte. Įstaigos gali taikyti išimtį gaunamų pinigų srautui dėl skatinamųjų paskolų, kurias įstaiga yra perleidusi. Atsižvelgdama į išankstinį kompetentingos institucijos, atsakingos už individualią priežiūrą, patvirtinimą, įstaiga gali visiškai arba iš dalies taikyti išimtį gaunamų pinigų srautui, kai likvidumo teikėjas yra įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įstaiga, įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji investicinė įmonė ar kita tos pačios patronuojančiosios įstaigos ar investicinės įmonės patronuojamoji įstaiga arba susijęs su įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7 dalyje.

▼B

2.  

Likvidumą didinantis pinigų srautas skaičiuojamas per ateinančių 30 dienų laikotarpį. Jis apima tik gaunamų pinigų srautą pagal sutartis, susijusį su nepradelstomis pozicijomis, kurių atžvilgiu įstaiga neturi pagrindo tikėtis įsipareigojimų neįvykdymo per 30 dienų laikotarpį. Pateikiama informacija apie visą gaunamų pinigų srautą, atskirai pateikiant informaciją apie toliau nurodytą gaunamų pinigų srautą:

a) 

sumos, gautinos iš klientų, kurie nėra finansiniai klientai pagrindinio mokėjimo tikslais, sumažinamos 50 % jų vertės arba sutartiniais įsipareigojimais tiems klientams pratęsti finansavimą (taikomas didesnis dydis). Ši nuostata netaikoma sumoms, gautinoms pagal užtikrinto skolinimo sandorius ir sandorius kapitalo rinkoje, kaip apibrėžta 192 straipsnio 3 punkte, kurie užtikrinami likvidžiuoju turtu pagal 416 straipsnį, kaip nurodyta šios dalies d punkte.

Nukrypstant nuo šio punkto pirmos pastraipos, įstaigos, gavusios 424 straipsnio 6 dalyje nurodytą įsipareigojimą, kad galėtų išmokėti skatinamąją paskolą galutiniam gavėjui, gali atsižvelgti į gaunamų pinigų srautą neviršydamos netenkamų pinigų srauto sumos dydžio, kurį jos taiko atitinkamam įsipareigojimui suteikti tokias skatinamąsias paskolas;

b) 

į sumas, gautinas iš 162 straipsnio 3 dalies antros pastraipos b punkte nurodytų prekybos finansavimo sandorių, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei 30 dienų, visiškai atsižvelgiama kaip į gaunamų pinigų srautą;

▼M8

c) 

į paskolas su sutartyje nenurodytu galutiniu terminu atsižvelgiama taikant 20 % gaunamų pinigų srauto dydį, jei sutartyje įstaigai leidžiama pasitraukti ir pareikalauti sumokėti sumą per 30 dienų;

▼B

d) 

į sumas, gautinas pagal užtikrinto skolinimo sandorius ir sandorius kapitalo rinkoje, kaip apibrėžta 192 straipsnio 3 punkte, jeigu jie užtikrinti likvidžiuoju turtu, kaip nurodyta 416 straipsnio 1 dalyje, neatsižvelgiama, jeigu jos neviršija vertės, iš kurios atskaitomas likvidžiojo turto vertės sumažinimas, ir į jas visiškai atsižvelgiama likusių mokėtinų sumų atveju;

e) 

mokėtinos sumos, kurioms įsiskolinusi įstaiga taiko 422 straipsnio 3 ir 4 dalis, padauginamos iš atitinkamo simetriško gaunamų pinigų srauto;

f) 

sumos, gautinos iš akcijų, kurių pagrindu nustatomas pagrindinis akcijų indeksas, jeigu nėra dvigubo skaičiavimo su likvidžiuoju turtu;

g) 

į nepanaudotas kredito ar likvidumo priemones ir kitus gautus įsipareigojimus neatsižvelgiama.

3.  
Per 30 dienų laikotarpį pagal II priede išvardytas sutartis netektinų ir gautinų pinigų srautų sumos atspindimos grynąja verte pagal sandorio šalis ir padauginamos iš 100 % grynosios gaunamų pinigų srauto sumos. Grynoji suma – taip pat suma atskaičius gautiną užtikrinimo priemonę, kuri pagal 416 straipsnį laikoma likvidžiuoju turtu.
4.  

Nukrypdamos nuo 2 dalies g punkto, kompetentingos institucijos gali leisti kiekvienu atveju atskirai taikyti didesnį gaunamų pinigų srauto dydį kredito ir likvidumo priemonių atveju, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a) 

yra priežasčių tikėtis didesnio gaunamų pinigų srauto net ir tuo atveju, kai teikėjas susiduria su visos rinkos ir ypatingu scenarijų deriniu esant nepalankiausioms sąlygoms;

▼M17

b) 

sandorio šalis yra įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įstaiga, kita tos pačios patronuojančiosios įstaigos patronuojamoji įmonė arba įstaiga, susijusi su atitinkama įstaiga Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7 dalyje apibrėžtais santykiais, arba tos pačios šio reglamento 113 straipsnio 7 dalyje nurodytos institucinės užtikrinimo sistemos narė, arba centrinė įstaiga ar tinklo narė, kuriai taikoma šio reglamento 10 straipsnyje nustatyta reikalavimų netaikymo nuostata;

▼B

c) 

nukrypdama nuo 422, 423 ir 424 straipsnių, sandorio šalis taiko atitinkamą simetrišką arba konservatyvesnį netenkamų pinigų srauto dydį;

d) 

įstaiga ir sandorio šalis yra įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje.

5.  
Kai taikomas 20 straipsnio 1 dalies b punktas, kompetentingos institucijos gali leisti netaikyti 4 dalies d punkte nustatytos sąlygos. Tokiu atveju turi būti laikomasi papildomų objektyvių kriterijų, išdėstytų 460 straipsnyje nurodytame deleguotajame akte. Kai leidžiama taikyti didesnį gaunamų pinigų srauto dydį, kompetentingos institucijos praneša EBI apie 20 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos procedūros rezultatus. Kompetentingos institucijos reguliariai peržiūri, kaip laikomasi tokio didesnio gaunamų pinigų srauto dydžio taikymo sąlygų.
6.  
EBI 2015 m. sausio 1 d. parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau patikslinami 5 dalyje nurodyti papildomi objektyvūs kriterijai.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. sausio 1 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

7.  
Įstaigos neturi pateikti informacijos už gaunamų pinigų srautą, susijusį su likvidžiuoju turtu, už kurį atsiskaitoma pagal 416 straipsnį, išskyrus mokėtinus mokėjimus, susijusius su turtu, kurių neatspindi turto rinkos vertė.
8.  
Įstaigos neturi pateikti informacijos už gaunamų pinigų srautą, susijusį su naujais prisiimtais įsipareigojimais.
9.  
Įstaigos atsižvelgia į gaunamų pinigų srautą, gautiną trečiosiose valstybėse, kuriose taikomi turto perleidimo apribojimai, arba išreikštą nekonvertuojamomis valiutomis, tik tiek, kiek jis atitinka netenkamų pinigų srautą atitinkamai trečiojoje valstybėje arba atitinkama valiuta.

426 straipsnis

Būsimų likvidumo reikalavimų atnaujinimas

Komisijai pagal 460 straipsnį priėmus deleguotajį aktą, nustatantį likvidumo reikalavimą, EBI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato 421 straipsnio 1 dalyje, 422 straipsnyje (išskyrus to straipsnio 8, 9 ir 10 dalis) ir 424 straipsnyje nustatytas sąlygas, kad būtų atsižvelgta į tarptautiniu mastu sutartus standartus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

III

ANTRAŠTINĖ DALIS

INFORMACIJOS APIE PASTOVŲ FINANSAVIMĄ TEIKIMAS

427 straipsnis

Straipsniai, užtikrinantys pastovų finansavimą

1.  

Siekdamos sudaryti sąlygas įvertinti pastovaus finansavimo galimybę, laikydamosi 415 straipsnio 1 dalyje nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų ir naudodamos 415 straipsnio 3 dalyje nurodytas vienodas ataskaitų teikimo formas įstaigos kompetentingoms institucijoms pateikia informaciją apie šiuos straipsnius ir jų sudedamąsias dalis:

a) 

šias nuosavas lėšas, atitinkamais atvejais pritaikius atskaitymus:

i) 

1 lygio kapitalo priemones;

ii) 

2 lygio kapitalo priemones;

▼C2

iii) 

kitas privilegijuotas akcijas ir kapitalo priemones, viršijančias 2 lygio leistiną sumą, kurių efektyvusis terminas yra vieneri metai arba ilgesnis;

▼B

b) 

šiuos į a punktą neįtrauktus įsipareigojimus:

i) 

mažmeninius indėlius, kuriems taikoma 421 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;

ii) 

mažmeninius indėlius, kuriems taikoma 421 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;

iii) 

indėlius, kuriems taikoma 422 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka;

iv) 

iii papunktyje nurodytų indėlių atveju – indėlius, kuriems pagal Direktyvą 94/19/EB taikoma indėlių draudimo sistema ►C2  arba lygiavertė trečiosios valstybės indėlių draudimo sistema, laikantis 421 straipsnio 1 dalies; ◄

v) 

iii papunktyje nurodytų indėlių atveju – indėlius, kuriems taikomas 422 straipsnio 3 dalies b punktas;

vi) 

iii papunktyje nurodytų indėlių atveju – indėlius, kuriems taikomas 422 straipsnio 3 dalies d punktas;

vii) 

i, ii arba iii papunkčiuose nenurodytas indėlių sumas, jeigu jos priklauso ne finansiniams klientams;

viii) 

visą finansavimą, gautą iš finansinių klientų;

ix) 

atskirai sumų, nurodytų atitinkamai vii ir viii papunkčiuose, atveju – finansavimą sudarant užtikrinto skolinimo sandorius ir sandorius kapitalo rinkoje, kaip apibrėžta 192 straipsnio 3 punkte, kurie yra:

— 
užtikrinti turtu, kurį pagal 416 straipsnį būtų galima laikyti likvidžiuoju turtu;
— 
užtikrinti kitu turtu;

▼M10

x) 

įsipareigojimus, atsiradusius dėl išleistų vertybinių popierių, kuriems taikoma šio reglamento 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatytas metodas, arba dėl padengtųjų obligacijų, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2019/2162 3 straipsnio 1 punkte;

▼B

xi) 

toliau nurodytus kitus įsipareigojimus, atsiradusius dėl išleistų vertybinių popierių, kurie nenurodyti a punkte:

— 
įsipareigojimus, atsiradusius dėl išleistų vertybinių popierių, kurių pirminis terminas yra vieneri metai arba ilgesnis;
— 
įsipareigojimus, atsiradusius dėl išleistų vertybinių popierių, kurių pirminis terminas yra trumpesnis nei vieneri metai;
xii) 

bet kuriuos kitus įsipareigojimus.

2.  

Kai taikoma, visi straipsniai pateikiami atsižvelgiant į toliau nurodytus penkis terminų intervalus pagal artimiausią terminą ir anksčiausią datą, kada gali būti pareikalauta vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį:

a) 

per 3 mėnesius;

b) 

nuo trijų iki šešių mėnesių;

c) 

nuo šešių iki devynių mėnesių;

d) 

nuo devynių iki 12 mėnesių;

e) 

po 12 mėnesių.

428 straipsnis

Straipsniai, pagal kuriuos būtinas pastovus finansavimas

1.  

Siekiant sudaryti sąlygas įvertinti pastovaus finansavimo poreikį, kompetentingoms institucijoms atskirai pateikiama informacija apie šiuos straipsnius, jeigu jie nėra atskaityti iš nuosavų lėšų:

a) 

turtą, kurį pagal 416 straipsnį būtų galima laikyti likvidžiuoju turtu, suskirstytą pagal turto rūšį;

b) 

šiuos į a punktą neįtrauktus vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones:

i) 

turtą, kuris atitinka 1 kredito žingsnio reikalavimus pagal 122 straipsnį;

ii) 

turtą, kuris atitinka 2 kredito žingsnio reikalavimus pagal 122 straipsnį;

iii) 

kitą turtą;

c) 

ne finansų subjektų, įtrauktų į pagrindinį pripažintos biržos indeksą, nuosavybės vertybinius popierius;

d) 

kitus nuosavybės vertybinius popierius;

e) 

auksą;

f) 

kitus tauriuosius metalus;

g) 

neatnaujinamas paskolas ir gautinas sumas, ir, atskirai, tas neatnaujinamas paskolas ir gautinas sumas, kurių gavėjai yra:

i) 

fiziniai asmenys, kurie nėra individualių įmonių savininkai ir ūkinės bendrijos;

ii) 

MVĮ, kurios priskiriamos mažmeninių pozicijų klasei pagal kredito rizikai taikomą standartizuotą arba IRB metodą, arba bendrovei, kuri atitinka 153 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos taikymo reikalavimus, ir kai bendra to kliento arba susijusių asmenų grupės indėlių suma yra mažesnė nei 1 mln. EUR;

iii) 

vyriausybės, centriniai bankai ir viešojo sektoriaus subjektai;

iv) 

i ir ii papunkčiuose nenurodyti klientai, kurie nėra finansiniai klientai;

v) 

i, ii ir iii papunkčiuose nenurodyti klientai, kurie yra finansiniai klientai, ir atskirai apie tuos, kurie yra kredito įstaigos ir kiti finansiniai klientai;

h) 

g punkte nurodytas neatnaujinamas paskolas ir gautinas sumas, atskirai apie tas, kurios:

i) 

užtikrintos komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu;

ii) 

užtikrintos gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu;

▼M10

iii) 

finansavimo atitikimu pasižyminčiomis (perleidimo metodas) obligacijomis, kurioms gali būti taikomas šio reglamento 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatytas metodas, arba padengtosiomis obligacijomis, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/2162 3 straipsnio 1 punkte;

▼B

i) 

sumas, gautinas pagal išvestines finansines priemones;

j) 

bet kokį kitą turtą;

▼M17

k) 

nepanaudotas kredito priemones, kurios atitinka I priedo 4 grupės, 3 grupės arba 2 grupės straipsnių reikalavimus.

▼B

2.  
Kai taikoma, visi straipsniai pateikiami atsižvelgiant į 427 straipsnio 2 dalyje nurodytus penkis terminų intervalus.

▼M8

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

GRYNASIS PASTOVAUS FINANSAVIMO RODIKLIS

1 SKYRIUS

Grynasis pastovaus finansavimo rodiklis

428a straipsnis

Konsoliduotas taikymas

Jei šioje antraštinėje dalyje nustatytas grynasis pastovaus finansavimo rodiklis pagal 11 straipsnio 4 dalį taikomas konsoliduotai, taikomos šios nuostatos:

a) 

patronuojamosios įmonės, kurios pagrindinė buveinė yra trečiojoje valstybėje, turtas ir nebalansiniai straipsniai, kuriems pagal tos trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktus, kuriais nustatomas grynojo pastovaus finansavimo reikalavimas, taikomi būtino pastovaus finansavimo koeficientai, kurie yra didesni nei nustatyta 4 skyriuje, konsoliduojami taikant tos trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktuose nustatytus didesnius koeficientus;

b) 

patronuojamosios įmonės, kurios pagrindinė buveinė yra trečiojoje valstybėje, įsipareigojimai ir nuosavos lėšos, kuriems pagal tos trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktus, kuriais nustatomas grynojo pastovaus finansavimo reikalavimas, taikomi turimo pastovaus finansavimo koeficientai, kurie yra mažesni nei nustatyta 3 skyriuje, konsoliduojami taikant tos trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktuose nustatytus mažesnius koeficientus;

c) 

460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatytus reikalavimus atitinkantis trečiųjų valstybių turtas, kurį turi patronuojamoji įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra trečiojoje valstybėje, konsolidavimo tikslais nelaikomas likvidžiuoju turtu, jei jis tokiu nelaikomas pagal tos trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktus, kuriais nustatomas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas.

▼M9 —————

▼M8

428b straipsnis

Grynasis pastovaus finansavimo rodiklis

1.  

413 straipsnio 1 dalyje nustatytas grynasis pastovaus finansavimo reikalavimas yra 3 skyriuje nurodyto įstaigos turimo pastovaus finansavimo ir 4 skyriuje nurodyto įstaigos būtino pastovaus finansavimo santykis, išreikštas procentais. Įstaigos savo grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį apskaičiuoja pagal šią formulę:

2.  
Įstaigos išlaiko ne mažesnį kaip 100 % visų sandorių grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį, apskaičiuotą ataskaitose nurodoma valiuta, nesvarbu, kokia valiuta jie faktiškai išreikšti.
3.  
Jei kuriuo nors metu įstaigos grynasis pastovaus finansavimo rodiklis nukrenta žemiau 100 % arba jei pagrįstai galima tikėtis, kad taip atsitiks, taikomas 414 straipsnyje nustatytas reikalavimas. Įstaiga siekia, kad jos grynasis pastovaus finansavimo rodiklis vėl pasiektų šio straipsnio 2 dalyje nurodytą lygį. Kompetentingos institucijos, prieš imdamosi priežiūros priemonių, įvertina priežastis, dėl kurių įstaiga nesilaikė šio straipsnio 2 dalies.
4.  
Įstaigos visų savo sandorių grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį apskaičiuoja ir stebi ataskaitose nurodoma valiuta, nesvarbu, kokia valiuta jie faktiškai išreikšti, o savo sandorių, išreikštų valiutomis, kurių atžvilgiu pagal 415 straipsnio 2 dalį turi būti teikiamos atskiros ataskaitos, atveju tai daro atskirai.
5.  
Įstaigos užtikrina, kad jų finansavimo paskirstymas pagal valiutos išraišką paprastai atitiktų jų turto paskirstymą pagal valiutą. Kai tikslinga, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaigos ribotų valiutų nesutapimus, nustatydamos būtino pastovaus finansavimo dalies konkrečia valiuta ribas, kurias gali atitikti ta valiuta neišreikštas turimas pastovus finansavimas. Tas apribojimas gali būti taikomas tik valiutai, kurios atžvilgiu pagal 415 straipsnio 2 dalį turi būti teikiamos atskiros ataskaitos.

Nustatydamos valiutų nesutapimų apribojimo lygį, kuris gali būti taikomas pagal šį straipsnį, kompetentingos institucijos atsižvelgia bent į šiuos aspektus:

a) 

ar įstaiga grynojo pastovaus finansavimo rodiklio taikymo vienų metų laikotarpiu turimą pastovų finansavimą viena valiuta gali pakeisti pastoviu finansavimu kita valiuta, jį perkelti iš vienos jurisdikcijos į kitą ar iš vieno jos grupei priklausančio juridinio subjekto į kitą, gali sudaryti valiutų apsikeitimo sandorius ir gauti lėšų užsienio valiutų rinkose;

b) 

nepalankaus valiutos kurso pasikeitimo poveikį esamoms pozicijoms, kurių valiuta nesutampa, ir bet kokio esamo apsidraudimo nuo užsienio valiutų rizikos efektyvumui.

Bet koks pagal šį straipsnį nustatytas valiutų nesutapimų apribojimas laikomas specialiu likvidumo reikalavimu, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 105 straipsnyje.

2 SKYRIUS

Bendrosios grynojo pastovaus finansavimo rodiklio apskaičiavimo taisyklės

428c straipsnis

Grynojo pastovaus finansavimo rodiklio apskaičiavimas

1.  
Jei šioje antraštinėje dalyje nenustatyta kitaip, į turtą, įsipareigojimus ir nebalansinius straipsnius įstaigos atsižvelgia bendrąja verte.
2.  
Jei šioje antraštinėje dalyje nenustatyta kitaip, skaičiuodamos savo grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį, įstaigos savo turto, įsipareigojimų ir nebalansinių straipsnių apskaitinei vertei taiko atitinkamus 3 ir 4 skyriuose nustatytus pastovaus finansavimo koeficientus.
3.  
Įstaigos būtino pastovaus finansavimo ir turimo pastovaus finansavimo neskaičiuoja dvigubai.

Jei šioje antraštinėje dalyje nenustatyta kitaip, jeigu straipsnis gali būti priskirtas daugiau nei vienai būtino pastovaus finansavimo kategorijai, jis priskiriamas tai būtino pastovaus finansavimo kategorijai, dėl kurios atsiranda didžiausias to straipsnio sutartinis būtinas pastovus finansavimas.

428d straipsnis

Išvestinių finansinių priemonių sutartys

1.  
Skaičiuodamos būtiną pastovų finansavimą išvestinių finansinių priemonių sutartims, kaip nurodyta 3 ir 4 skyriuose, įstaigos taiko šio straipsnio nuostatas.
2.  
Nedarant poveikio 428ah straipsnio 2 daliai, įstaigos atsižvelgia į išvestinių finansinių priemonių pozicijų grynąją tikrąją vertę, jei šios pozicijos yra įtrauktos į tą pačią užskaitos grupę, atitinkančią 429c straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Jei taip nėra, įstaigos atsižvelgia į išvestinių finansinių priemonių pozicijų bendrąją tikrąją vertę ir 4 skyriaus tikslais tas išvestinių finansinių priemonių pozicijas laiko priklausančiomis savo užskaitos grupei.
3.  
Šios antraštinės dalies tikslais „užskaitos grupės tikroji vertė“ yra visų į užskaitos grupę įtrauktų sandorių tikrųjų verčių suma.
4.  
Nedarant poveikio 428ah straipsnio 2 daliai, visų II priedo 2 punkto a–e papunkčiuose išvardytų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurias sudarant tą pačią dieną visiškai pasikeičiama pagrindinėmis sumomis, vertė apskaičiuojama kaip grynoji vertė skirtingomis valiutomis, be kita ko, teikiant ataskaitas ta valiuta, kurios atžvilgiu pagal 415 straipsnio 2 dalį turi būti teikiamos atskiros ataskaitos, net jei tie sandoriai neįtraukiami į tą pačią užskaitos grupę, atitinkančią 429c straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
5.  
Pinigai, gauti kaip užtikrinimo priemonė, siekiant sumažinti išvestinių finansinių priemonių pozicijos poveikį, laikomi tokia priemone ir nelaikomi indėliais, kuriems taikomas 3 skyrius.
6.  

Kompetentingos institucijos, gavusios atitinkamo centrinio banko patvirtinimą, gali priimti sprendimą leisti neatsižvelgti į išvestinių finansinių priemonių sutarčių poveikį grynojo pastovaus finansavimo rodiklio skaičiavimui, taip pat nustatant būtino pastovaus finansavimo koeficientus, atidėjinius ir nuostolius, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

šių sutarčių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai;

b) 

sandorio šalis yra ECB arba valstybės narės centrinis bankas;

c) 

išvestinių finansinių priemonių sutartys sudaromos vykdant ECB arba valstybės narės centrinio banko pinigų politiką.

Jei patronuojamajai įmonei, kurios pagrindinė buveinė yra trečiojoje valstybėje, pagal tos trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktus, kuriais nustatomas grynojo pastovaus finansavimo reikalavimas, suteikta galimybė neatsižvelgti į pirmoje pastraipoje nurodytą poveikį, konsoliduojant atsižvelgiama į tokią trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktuose nustatytą galimybę neatsižvelgti į tą poveikį.

428e straipsnis

Užtikrintųjų skolinimo sandorių ir kapitalo rinkos veikiamų sandorių užskaita

Turto ir įsipareigojimų, susijusių su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriais, sudarytais su viena sandorio šalimi, vertė apskaičiuojama grynąja verte, jei tas turtas ir įsipareigojimai atitinka 429b straipsnio 4 dalyje nustatytas užskaitos sąlygas.

428f straipsnis

Tarpusavyje susijęs turtas ir įsipareigojimai

1.  

Gavusi išankstinį kompetentingų institucijų patvirtinimą, įstaiga gali laikyti tam tikrą turtą ir tam tikrą įsipareigojimą tarpusavyje susijusiais, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

įstaiga atlieka tik tarpininko vaidmenį – finansavimą iš įpareigojimo perkelia į atitinkamą susijusį turtą;

b) 

atskirus tarpusavyje susijusius turto vienetus ir įsipareigojimus galima aiškiai nustatyti ir jų pagrindinė suma yra tokia pati;

c) 

turto ir susijusio įsipareigojimo terminai iš esmės sutampa, turto ir įsipareigojimo terminų atotrūkis yra ne didesnis kaip 20 dienų;

d) 

susijusio įsipareigojimo reikalauta pagal teisinį, reguliavimo arba sutartinį įsipareigojimą ir jis nenaudojamas kitam turtui finansuoti;

e) 

pagrindiniai mokėjimų srautai iš turto nenaudojami kitais tikslais, o tik susijusiam įsipareigojimui padengti;

f) 

su kiekviena tarpusavyje susijusio turto ir įsipareigojimų pora susijusios sandorio šalys nėra tos pačios.

2.  

Turtas ir įsipareigojimai laikomi atitinkančiais 1 dalyje nustatytas sąlygas ir tarpusavyje susijusiais, jeigu jie yra tiesiogiai susiję su toliau išvardytais produktais arba paslaugomis:

a) 

centralizuotais reguliuojamaisiais taupomaisiais indėliais, jei įstaigos yra teisiškai įpareigotos reguliuojamuosius indėlius perkelti į centrinį fondą, kurį įsteigė ir kontroliuoja valstybės narės centrinė valdžia ir kuris teikia paskolas, kuriomis siekiama remti viešojo intereso tikslus, ir jei indėlių perkėlimas į centrinį fondą atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį;

b) 

skatinamosiomis paskolomis ir kredito bei likvidumo priemonėmis, atitinkančiomis 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatytus kriterijus, skirtus įstaigoms, kurios atlieka tik tarpininko vaidmenį ir nepatiria jokios finansavimo rizikos;

c) 

padengtomis obligacijomis, tenkinančiomis visas šias sąlygas:

i) 

jos yra obligacijos, nurodytos Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje, arba jos atitinka tinkamumo taikyti šio reglamento 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatytą tvarką reikalavimus;

ii) 

pagrindinės paskolos yra visiškai padengiamos jas finansuojant išleistomis padengtomis obligacijomis arba padengtoms obligacijoms yra nustatytos ne savo nuožiūra taikomos trukmės pratęsimo sąlygos – vieni metai ar daugiau, kol sueis šių paskolų terminas, tuo atveju, jei suėjus terminui padengtų obligacijų refinansavimas nepavyktų;

d) 

išvestinių finansinių priemonių klientams teikiamomis tarpuskaitos paslaugomis, jei įstaiga savo klientams negarantuoja pagrindinės sandorio šalies veiklos rezultatų ir todėl nepatiria jokios finansavimo rizikos.

3.  
EBI stebi turtą ir įsipareigojimus bei produktus ir paslaugas, kurie pagal 1 ir 2 dalis laikomi tarpusavyje susijusiu turtu ir įsipareigojimais, siekdama nustatyti, ar tenkinami 1 dalyje nustatyti tinkamumo kriterijai ir kokiu mastu jie tenkinami. EBI pateikia Komisijai tos stebėsenos rezultatų ataskaitą ir ją konsultuoja, ar reikėtų iš dalies pakeisti 1 dalyje nustatytas sąlygas arba 2 dalyje pateiktą produktų ir paslaugų sąrašą.

428g straipsnis

Indėliai institucinėse užtikrinimo sistemose ir bendradarbiavimo tinkluose

Jei įstaiga priklauso 113 straipsnio 7 dalyje nurodytos rūšies institucinio užtikrinimo sistemai, tinklui, turinčiam teisę pasinaudoti 10 straipsnyje suteikta galimybe nesilaikyti reikalavimų, arba valstybėje narėje veikiančiam bendradarbiavimo tinklui, indėliams iki pareikalavimo, kuriuos įstaiga laiko centrinėje įstaigoje ir kuriuos įstaiga indėlininkė laiko likvidžiuoju turtu pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, taikomi šie reikalavimai:

a) 

įstaiga indėlininkė taiko būtino pastovaus finansavimo koeficientą pagal 4 skyriaus 2 skirsnį priklausomai nuo to, ar pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą šie indėliai iki pareikalavimo laikomi 1 lygio, 2A lygio ar 2B lygio turtu, ir priklausomai nuo atitinkamo tiems indėliams iki pareikalavimo taikomo vertės sumažinimo skaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį;

b) 

indėlį priimanti centrinė įstaiga taiko atitinkamą simetrišką turimo pastovaus finansavimo koeficientą.

428h straipsnis

Grupėje arba institucinėje užtikrinimo sistemoje taikomos lengvatinės sąlygos

1.  

Nukrypstant nuo 3 ir 4 skyrių ir kai netaikomas 428g straipsnis, kompetentingos institucijos gali kiekvienu konkrečiu atveju leisti įstaigoms turtui, įsipareigojimams ir paskirtoms kredito arba likvidumo priemonėms taikyti didesnį turimo pastovaus finansavimo koeficientą arba mažesnį būtino pastovaus finansavimo koeficientą, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

sandorio šalis yra vienas iš šių subjektų:

i) 

įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įmonė;

ii) 

kita tos pačios patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė;

iii) 

įmonė, kuri yra susijusi su įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7 dalyje;

iv) 

subjektas, priklausantis tai pačiai šio reglamento 113 straipsnio 7 dalyje nurodytai institucinei užtikrinimo sistemai, kaip ir įstaiga;

v) 

centrinė įstaiga arba jos kontroliuojama kredito įstaiga, priklausanti tinklo ar bendradarbiavimo grupei, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje;

b) 

yra priežasčių tikėtis, kad įstaigos gautas įsipareigojimas arba gauta paskirta kredito arba likvidumo priemonė yra pastovesnis finansavimo šaltinis arba kad įstaigos suteiktam turtui arba suteiktai paskirtai kredito arba likvidumo priemonei grynojo pastovaus finansavimo rodiklio taikymo vienų metų laikotarpiu reikia ne tokio pastovaus finansavimo nei tokiam pat įsipareigojimui, turtui arba paskirtai kredito arba likvidumo priemonei, kurią gavo arba suteikė kitos sandorio šalys;

c) 

sandorio šalis taiko būtino pastovaus finansavimo koeficientą, kuris yra lygus didesniam turimo pastovaus finansavimo koeficientui arba už jį didesnis, arba taiko turimo pastovaus finansavimo koeficientą, kuris yra lygus mažesniam būtino pastovaus finansavimo koeficientui arba už jį mažesnis;

d) 

įstaiga ir sandorio šalis yra įsisteigusios toje pačioje valstybėje narėje.

2.  

Jei įstaiga ir sandorio šalis yra įsisteigusios skirtingose valstybėse narėse, kompetentingos institucijos gali netaikyti 1 dalies d punkte nustatytos sąlygos, jei, be 1 dalyje nustatytų kriterijų, tenkinami šie kriterijai:

a) 

grupės subjektai yra sudarę teisiškai privalomus susitarimus ir prisiėmę teisiškai privalomus įsipareigojimus dėl konkretaus įsipareigojimo, turto arba paskirtos kredito arba likvidumo priemonės;

b) 

pagal finansuotojo finansavimo rizikos pobūdį jo finansavimo rizika yra maža;

c) 

finansuotojo likvidumo rizikos valdymo procese tinkamai atsižvelgta į finansavimo gavėjo finansavimo rizikos pobūdį.

Siekdamos nustatyti, ar tenkinami šioje dalyje nustatyti papildomi kriterijai, kompetentingos institucijos pagal 20 straipsnio 1 dalies b punktą konsultuojasi viena su kita.

3 SKYRIUS

Turimas pastovus finansavimas

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

428i straipsnis

Turimo pastovaus finansavimo sumos apskaičiavimas

Jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip, turimo pastovaus finansavimo suma apskaičiuojama įvairių kategorijų arba rūšių įsipareigojimų ir nuosavų lėšų apskaitinę vertę padauginant iš turimo pastovaus finansavimo koeficientų, taikytinų pagal 2 skirsnį. Bendra turimo pastovaus finansavimo suma yra įsipareigojimų ir nuosavų lėšų svertinių sumų suma.

Obligacijos ir kiti skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido įstaiga, parduodami tik mažmeninėje rinkoje ir laikomi mažmeninėje sąskaitoje, gali būti laikomi priklausančiais atitinkamai mažmeninių indėlių kategorijai. Turi būti nustatyti apribojimai, kad tokių priemonių negalėtų įsigyti ir turėti ne mažmeniniai klientai.

428j straipsnis

Įsipareigojimo arba nuosavų lėšų likęs terminas

1.  
Jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip, įstaigos, nustatydamos turimo pastovaus finansavimo koeficientus, taikytinus pagal 2 skirsnį, atsižvelgia į savo įsipareigojimų ir nuosavų lėšų likusį sutarties terminą.
2.  
Įstaigos, nustatydamos įsipareigojimo arba nuosavų lėšų likusį terminą, atsižvelgia į esamus pasirinkimo sandorius. Tai darydamos, jos remiasi prielaida, kad sandorio šalis išpirks pasirinkimo pirkti sandorius anksčiausią galimą datą. Jei pasirinkimo sandoris vykdomas įstaigos nuožiūra, įstaiga ir kompetentingos institucijos atsižvelgia į reputacijos aspektus, dėl kurių gali sumažėti įstaigos galimybės neįvykdyti pasirinkimo sandorio, visų pirma į rinkos lūkesčius, kad kai kuriuos įsipareigojimus įstaigos turėtų išpirkti dar iki jų termino.
3.  
Indėlius su fiksuotais įspėjimo laikotarpiais įstaigos vertina pagal jų įspėjimo laikotarpį, o terminuotuosius indėlius – pagal jų likusį terminą. Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, nustatydamos terminuotųjų mažmeninių indėlių likusį terminą įstaigos neatsižvelgia į išankstinio indėlių atsiėmimo galimybes, jei indėlininkas dėl išankstinio indėlių atsiėmimo, kuris įvyksta anksčiau nei per metus, turi sumokėti reikšmingą baudą, kuri nustatoma 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte.
4.  
Siekdamos nustatyti turimo pastovaus finansavimo koeficientus, taikytinus pagal 2 skirsnį, įstaigos visas įsipareigojimų, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, dalis, kurių terminas sueina anksčiau nei per šešis mėnesius, ir tokių įsipareigojimų dalis, kurių terminas sueina laikotarpiu nuo šešių mėnesių iki mažiau nei vienų metų, laiko įsipareigojimų dalimis, kurių likęs terminas atitinkamai yra mažiau nei šeši mėnesiai ir nuo šešių mėnesių iki mažiau nei vienų metų.

2 skirsnis

Turimo pastovaus finansavimo koeficientai

428k straipsnis

0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas

1.  

Jei 428l–428o straipsniuose nenustatyta kitaip, 0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas taikomas visiems įsipareigojimams, kurių terminas nėra nurodytas, įskaitant trumpąsias pozicijas ir pozicijas, kurių terminas nėra nustatytas, išskyrus:

a) 

atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus; jiems taikoma artimiausia galima šių įsipareigojimų įvykdymo data;

b) 

mažumos dalis; joms taikomas priemonei nustatytas terminas.

2.  

Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimams ir mažumos dalims, kaip nurodyta 1 dalyje, taikomas vienas iš šių koeficientų:

a) 

0 %, jei atidėtųjų mokesčių įsipareigojimo arba mažumos dalies efektyvusis likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai;

b) 

50 %, jei atidėtųjų mokesčių įsipareigojimo arba mažumos dalies efektyvusis likęs terminas yra ne trumpesnis nei šeši mėnesiai, bet trumpesnis nei vieni metai;

c) 

100 %, jei atidėtųjų mokesčių įsipareigojimo arba mažumos dalies efektyvusis likęs terminas yra vieni metai arba daugiau.

▼C8

3.  

0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiems įsipareigojimams ir kapitalo straipsniams arba priemonėms:

▼M8

a) 

sandorio dieną mokėtinoms sumoms, susidarančioms įsigijus finansinių priemonių, užsienio valiutos ir biržos prekių, už kurias turėtų būti atsiskaityta pagal įprastą atsiskaitymo ciklą arba laikotarpį, kuris paprastai nustatomas atitinkamiems apsikeitimo sandoriams arba atitinkamos rūšies sandoriams, arba sandoriams, pagal kuriuos nebuvo atsiskaityta, bet vis dar tikimasi, kad bus atsiskaityta;

b) 

įsipareigojimams, kurie priskiriami prie tarpusavyje susijusių su turtu pagal 428f straipsnį;

c) 

įsipareigojimams, kurių likęs terminas trumpesnis nei šeši mėnesiai, kuriuos pateikė:

i) 

ECB arba valstybės narės centrinis bankas;

ii) 

trečiosios valstybės centrinis bankas;

iii) 

finansiniai klientai;

d) 

kitiems, 428l–428o straipsniuose nenurodytiems, įsipareigojimams ir kapitalo straipsniams arba priemonėms.

4.  
0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientą įstaigos taiko visų užskaitos grupių, kurių tikroji vertė, apskaičiuota pagal 428d straipsnį, yra teigiama, tikrųjų verčių sumos ir visų užskaitos grupių, kurių tikroji vertė, apskaičiuota pagal 428d straipsnį, yra neigiama, tikrųjų verčių sumos skirtumo absoliučiajai vertei, jei ji neigiama.

Skaičiuojant, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, taikomos šios taisyklės:

a) 

iš užskaitos grupės, kurios tikroji vertė yra teigiama, tikrosios vertės atimama įstaigų iš jų sandorio šalių gauta kintamoji garantinė įmoka, jei užtikrinimo priemonė, gauta kaip kintamoji garantinė įmoka, pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą yra priskiriama 1 lygio turtui, išskyrus tame deleguotajame akte nurodytas labai aukštos kokybės padengtas obligacijas, ir jei įstaigos pagal teisės aktus turi teisę pakartotinai panaudoti tą užtikrinimo priemonę ir praktiškai gali tai padaryti;

b) 

visos kintamosios garantinės įmokos, kurias įstaigos suteikė savo sandorio šalims, atskaitomos iš užskaitos grupės, kurios tikroji vertė yra neigiama, tikrosios vertės.

428l straipsnis

50 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas

▼C8

50 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiems įsipareigojimams ir kapitalo straipsniams arba priemonėms:

▼M8

a) 

gautiems indėliams, atitinkantiems 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte veiklos indėliams nustatytus kriterijus;

b) 

įsipareigojimams, kurių likęs terminas trumpesnis nei vieni metai, kuriuos pateikė:

i) 

valstybės narės arba trečiosios valstybės centrinė valdžia;

ii) 

valstybės narės arba trečiosios valstybės regioninės arba vietos valdžios institucijos;

iii) 

valstybės narės arba trečiosios valstybės viešojo sektoriaus subjektai;

iv) 

117 straipsnio 2 dalyje nurodyti daugiašaliai plėtros bankai ir 118 straipsnyje nurodytos tarptautinės organizacijos;

v) 

klientai, kurie nėra finansų bendrovės;

vi) 

kredito unijos, kurioms veiklos leidimą suteikė kompetentinga institucija, asmeninio investavimo įmonės ir klientai, kurie yra indėlių tarpininkai, jeigu tiems įsipareigojimams netaikomas šios dalies a punktas;

c) 

įsipareigojimams, kurių likęs sutarties terminas yra ne trumpesnis nei šeši mėnesiai, bet trumpesnis nei vieni metai, kuriuos pateikė:

i) 

ECB arba valstybės narės centrinis bankas;

ii) 

trečiosios valstybės centrinis bankas;

iii) 

finansiniai klientai;

▼C8

d) 

kitiems, 428m, 428n ir 428o straipsniuose nenurodytiems įsipareigojimams ir kapitalo straipsniams arba priemonėms, kurių likęs terminas yra ne trumpesnis nei šeši mėnesiai, bet trumpesnis nei vieni metai.

▼M8

428m straipsnis

90 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas

Mažmeniniams indėliams iki pareikalavimo, mažmeniniams indėliams su fiksuotu įspėjimo laikotarpiu, kuris yra trumpesnis nei vieni metai, ir terminuotiesiems mažmeniniams indėliams, kurių likęs terminas trumpesnis nei vieni metai ir kurie atitinka 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatytus atitinkamus kriterijus kitiems mažmeniniams indėliams, taikomas 90 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas.

428n straipsnis

95 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas

Mažmeniniams indėliams iki pareikalavimo, mažmeniniams indėliams su fiksuotu įspėjimo laikotarpiu, kuris yra trumpesnis nei vieni metai, ir terminuotiesiems mažmeniniams indėliams, kurių likęs terminas trumpesnis nei vieni metai ir kurie atitinka 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatytus atitinkamus kriterijus pastoviems mažmeniniams indėliams, taikomas 95 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas.

428o straipsnis

100 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas

Toliau nurodytiems įsipareigojimams ir kapitalo straipsniams bei priemonėms taikomas 100 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas:

a) 

įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniams prieš koregavimus, reikalingus pagal 32–35 straipsnius, atskaitymus pagal 36 straipsnį ir 48, 49 bei 79 straipsniuose nustatytų išimčių ir alternatyvų pritaikymą;

b) 

įstaigos papildomiems 1 lygio straipsniams prieš 56 straipsnyje nurodytų straipsnių atskaitymą ir prieš pritaikant 79 straipsnį, išskyrus priemones, susijusias su specialiaisiais arba įterptaisiais pasirinkimo sandoriais, dėl kurių, jei jie būtų sudaryti, efektyvusis likęs terminas sutrumpėtų iki mažiau nei vienų metų;

c) 

įstaigos 2 lygio kapitalo straipsniams prieš 66 straipsnyje nurodytus atskaitymus ir prieš pritaikant 79 straipsnį, kai jų likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, išskyrus priemones, susijusias su specialiaisiais arba įterptaisiais pasirinkimo sandoriais, dėl kurių, jei jie būtų sudaryti, efektyvusis likęs terminas sutrumpėtų iki mažiau nei vienų metų;

d) 

įstaigos kitoms kapitalo priemonėms, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, išskyrus priemones, susijusias su specialiaisiais arba įterptaisiais pasirinkimo sandoriais, dėl kurių, jei jie būtų sudaryti, efektyvusis likęs terminas sutrumpėtų iki mažiau nei vienų metų;

e) 

kitoms užtikrintoms ir neužtikrintoms skolinimosi priemonėms ir įsipareigojimams, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, įskaitant terminuotuosius indėlius, jei 428k–428n straipsniuose nenustatyta kitaip.

4 SKYRIUS

Būtinas pastovus finansavimas

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

428p straipsnis

Būtino pastovaus finansavimo sumos apskaičiavimas

1.  
Jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip, būtino pastovaus finansavimo suma apskaičiuojama įvairių kategorijų arba rūšių turto ir nebalansinių straipsnių apskaitinę vertę padauginant iš būtino pastovaus finansavimo koeficientų, taikytinų pagal 2 skirsnį. Bendra būtino pastovaus finansavimo suma yra turto ir nebalansinių straipsnių svertinių sumų suma.
2.  
Turtas, kurį įstaigos pasiskolino, įskaitant atvejus, kai tai buvo padaryta pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, skaičiuojant būtino pastovaus finansavimo sumą neįtraukiamas, jeigu tas turtas yra įtrauktas į įstaigos balansą ir įstaiga neturi to turto tikrosios nuosavybės teisių.

Turtui, kurį įstaigos pasiskolino, įskaitant atvejus, kai tai buvo padaryta pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, taikomi būtino pastovaus finansavimo koeficientai, taikytini pagal 2 skirsnį, jeigu tas turtas nėra įtrauktas į įstaigos balansą, bet įstaiga turi to turto tikrosios nuosavybės teises.

3.  
Turtas, kurį įstaigos paskolino, įskaitant atvejus, kai tai buvo padaryta pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, kurio tikrosios nuosavybės teises įstaiga išsaugo, šio skyriaus tikslais laikomas suvaržytu turtu ir jam taikomi būtino pastovaus finansavimo koeficientai, taikytini pagal 2 skirsnį, net jei turto nelieka įstaigos balanse. Priešingu atveju, skaičiuojant būtino pastovaus finansavimo sumą, toks turtas neįtraukiamas.
4.  
Turtui, kuris yra suvaržytas šešių mėnesių arba ilgesniam likusiam terminui, nustatomas būtino pastovaus finansavimo koeficientas, kuris pagal 2 skirsnį būtų taikomas tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas, arba būtino pastovaus finansavimo koeficientas, kuris kitu atveju būtų taikomas tam suvaržytam turtui (atsižvelgiant į tai, kuris koeficientas yra didesnis). Ta pati nuostata taikoma, kai suvaržyto turto likęs terminas yra trumpesnis už sandorio, dėl kurio turtas buvo suvaržytas, likusį terminą.

Turtui, iki kurio suvaržymo laikotarpio pabaigos liko mažiau nei šeši mėnesiai, taikomi būtino pastovaus finansavimo koeficientai, kurie pagal 2 skirsnį turi būti taikomi tam pačiam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas.

5.  
Jei įstaiga pakartotinai panaudoja arba pakartotinai įkeičia turtą, kuris buvo pasiskolintas, įskaitant atvejus, kai tai buvo padaryta pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, ir tas turtas yra įtraukiamas į balansą, sandoris, pagal kurį tas turtas buvo pasiskolintas, laikomas suvaržytu, jeigu šio sandorio terminas negali baigtis tol, kol įstaiga negrąžina pasiskolinto turto.
6.  

Nesuvaržytu laikomas šis turtas:

a) 

į grupę įtrauktas turtas, kurį galima nedelsiant panaudoti kaip užtikrinimo priemonę papildomam finansavimu gauti pagal paskirtas arba, jei grupę valdo centrinis bankas, nepaskirtas, tačiau dar nefinansuojamas kredito linijas, kuriomis įstaiga gali naudotis; tas turtas apima turtą, kurį kredito įstaiga laiko centrinėje bendradarbiavimo tinklo arba institucinės užtikrinimo sistemos įstaigoje; įstaigos daro prielaidą, kad į grupę įtrauktas turtas yra suvaržytas likvidumo didėjimo tvarka, remiantis pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą nustatyta likvidumo klasifikacija, pradedant nuo turto, kuris neatitinka reikalavimų, kad būtų laikomas likvidumo atsarga;

b) 

turtas, kurį įstaiga gavo kaip užtikrinimo priemonę kredito rizikos mažinimo tikslais pagal užtikrintuosius skolinimo, užtikrinto finansavimo arba pasikeitimo užtikrinimo priemonėmis sandorius ir kurį kredito įstaiga gali realizuoti;

c) 

turtas, išleidžiant padengtas obligacijas pridėtas kaip neprivalomas užtikrinimo priemonės perviršis.

7.  

Nestandartinių, laikinų ECB arba valstybės narės centrinio banko ar trečiosios valstybės centrinio banko vykdomų operacijų, kuriomis siekiama vykdyti savo įgaliojimus visoje rinkoje susidarius finansiškai nepalankioms sąlygoms arba išskirtinėmis makroekonominėmis aplinkybėmis, atveju toliau nurodytam turtui gali būti taikomas mažesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas:

a) 

nukrypstant nuo 428ad straipsnio f punkto ir 428ah straipsnio 1 dalies a punkto, turtui, kuris yra suvaržytas šioje pastraipoje nurodytų operacijų atveju;

b) 

nukrypstant nuo 428ad straipsnio d punkto i ir ii papunkčių, 428af straipsnio b punkto ir 428ag straipsnio c punkto, gautinoms sumoms, susijusioms su šioje pastraipoje nurodytomis operacijomis.

Kompetentingos institucijos, susitarusios su centriniu banku, kuris yra sandorio šalis, nustato būtino pastovaus finansavimo koeficientą, taikytiną pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytam turtui. Suvaržytam turtui, nurodytam pirmos pastraipos a punkte, taikytinas būtino pastovaus finansavimo koeficientas turi būti ne mažesnis už būtino pastovaus finansavimo koeficientą, kuris pagal 2 skirsnį būtų taikomas tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas.

Taikant mažesnį būtino pastovaus finansavimo koeficientą pagal antrą pastraipą, kompetentingos institucijos atidžiai stebi to mažesnio koeficiento poveikį įstaigų pastovaus finansavimo pozicijoms ir prireikus imasi tinkamų priežiūros priemonių.

8.  
Įstaigos, siekdamos išvengti dvigubo skaičiavimo, į kitas pagal šį skyrių atliekamo būtino pastovaus finansavimo sumos apskaičiavimo dalis neįtraukia turto, susijusio su užtikrinimo priemone, kuri yra pripažįstama kaip kintamoji garantinė įmoka, suteikta pagal 428k straipsnio 4 dalies ir 428ah straipsnio 2 dalies b punktą, pripažįstama kaip suteikta pradinė garantinė įmoka arba pripažįstama kaip įmoka į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą pagal 428ag straipsnio a ir b punktus.
9.  
Skaičiuodamos būtino pastovaus finansavimo sumą, įstaigos įtraukia finansines priemones, užsienio valiutas ir biržos prekes, kurių pirkimo pavedimas buvo įvykdytas. Skaičiuodamos būtino pastovaus finansavimo sumą, jos neįtraukia finansinių priemonių, užsienio valiutų ir biržos prekių, kurių pardavimo pavedimas buvo įvykdytas, jei tie sandoriai įstaigų balanse nėra rodomi kaip išvestinės finansinės priemonės arba užtikrinto finansavimo sandoriai ir įstaigų balanse bus rodomi tada, kai pagal juos bus atsiskaityta.
10.  
Kompetentingos institucijos gali nustatyti būtino pastovaus finansavimo koeficientus, kurie turi būti taikomi šiame skyriuje nenurodytoms nebalansinėms pozicijoms, kad užtikrintų, kad įstaigos turėtų atitinkamą turimo pastovaus finansavimo sumą tų pozicijų, kurioms, kaip tikimasi, reikės finansavimo grynojo pastovaus finansavimo rodiklio vienų metų taikymo laikotarpiu, daliai. Nustatydamos tuos koeficientus, kompetentingos institucijos visų pirma atsižvelgia į reikšmingą žalą įstaigos reputacijai, kuri galėtų būti padaryta nesuteikus tokio finansavimo.

Kompetentingos institucijos bent kartą per metus EBI pateikia ataskaitą apie nebalansinių pozicijų rūšis, kurioms jos nustatė būtino pastovaus finansavimo koeficientus. Toje ataskaitoje jos taip pat paaiškina metodiką, taikytą tiems koeficientams nustatyti.

428q straipsnis

Turto likęs terminas

1.  
Jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip, įstaigos, nustatydamos būtino pastovaus finansavimo koeficientus, pagal 2 skirsnį taikytinus jų turtui ir nebalansiniams straipsniams, atsižvelgia į savo turto ir nebalansinių sandorių likusį sutarties terminą.
2.  
Pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalį atskirtą turtą įstaigos vertina pagal to turto pagrindinę poziciją. Tačiau įstaigos, priklausomai nuo suvaržymo trukmės, kurią, atsižvelgdamos į tai, ar įstaiga gali laisvai realizuoti tokį turtą arba juo keistis ir į įsipareigojimų įstaigos klientams, su kuriais susijęs tas atskyrimo reikalavimas, trukmę, turi nustatyti kompetentingos institucijos, tam turtui taiko didesnius būtino pastovaus finansavimo koeficientus.
3.  
Skaičiuodamos turto likusį terminą, įstaigos atsižvelgia į pasirinkimo sandorius, remdamosi prielaida, kad emitentas arba sandorio šalis vykdys bet kurį pasirinkimo sandorį, kad pratęstų turto terminą. Jei pasirinkimo sandoriai vykdomi įstaigos nuožiūra, įstaiga ir kompetentingos institucijos atsižvelgia į reputacijos aspektus, dėl kurių gali sumažėti įstaigos galimybės nevykdyti pasirinkimo sandorio, visų pirma į rinkų ir klientų lūkesčius, kad, suėjus tam tikro turto terminui, įstaiga turėtų jį pratęsti.
4.  
Siekiant nustatyti būtino pastovaus finansavimo koeficientus, taikytinus pagal 2 skirsnį, amortizuojant paskolas, kurių likęs sutarties terminas yra vieni metai arba daugiau, laikoma, kad dalies, kurios terminas sueina anksčiau nei per šešis mėnesius, ir dalies, kurios terminas sueina laikotarpiu nuo šešių mėnesių iki mažiau nei vienų metų, likę terminai yra atitinkamai mažiau nei šeši mėnesiai ir nuo šešių mėnesių iki mažiau nei vienų metų.

2 skirsnis

Būtino pastovaus finansavimo koeficientai

428r straipsnis

0 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

1.  

0 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:

a) 

nesuvaržytam turtui, kuris pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti laikomas 1 lygio aukštos kokybės likvidžiuoju turtu, išskyrus tame deleguotajame akte nurodytas labai aukštos kokybės padengtas obligacijas, nepaisant to, ar jis atitinka veiklos reikalavimus, kaip nustatyta tame deleguotajame akte;

b) 

KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams, kuriems skaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti taikomas 0 % vertės sumažinimas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte;

c) 

visiems rezervams, įstaigos laikomiems ECB arba valstybės narės centriniame banke ar trečiosios valstybės centriniame banke, įskaitant privalomus rezervus ir specialiuosius rezervo fondus;

d) 

visiems reikalavimams ECB, valstybės narės centriniam bankui arba trečiosios valstybės centriniam bankui, kurių likęs terminas trumpesnis nei šeši mėnesiai;

e) 

sandorio dieną gautinoms sumoms, susidarančioms pardavus finansines priemones, užsienio valiutas ar biržos prekes, už kurias turėtų būti atsiskaityta pagal įprastą atsiskaitymo ciklą arba laikotarpį, kuris paprastai nustatomas atitinkamiems apsikeitimo sandoriams arba atitinkamos rūšies sandoriams, arba sandoriams, pagal kuriuos nebuvo atsiskaityta, bet vis dar tikimasi, kad bus atsiskaityta;

f) 

turtui, kuris priskiriamas prie tarpusavyje susijusio su įsipareigojimais pagal 428f straipsnį;

g) 

sumoms, gautinoms pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius su finansiniais klientais, kai tokių sandorių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai, jei tos gautinos sumos yra užtikrintos turtu, kuris pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą priskiriamas 1 lygio turtui, išskyrus tame akte nurodytas labai aukštos kokybės padengtas obligacijas, ir jei įstaiga pagal teisės aktus turėtų teisę ir praktiškai sugebėtų sandorio galiojimo laikotarpiu pakartotinai panaudoti tą turtą.

Jei taikomas 428e straipsnis, įstaigos į šios dalies pirmos pastraipos g punkte nurodytas gautinas sumas atsižvelgia grynąja verte.

2.  
Nukrypstant nuo 1 dalies c punkto, kompetentingos institucijos, gavusios atitinkamo centrinio banko sutikimą, gali priimti sprendimą privalomiems rezervams taikyti didesnį būtino pastovaus finansavimo koeficientą, atsižvelgdamos visų pirma į tai, koks yra rezervų reikalavimų taikymo vienų metų laikotarpiu mastas ir kiek jiems gali būti reikalingas susijęs pastovus finansavimas.

Jei patronuojamosios įmonės pagrindinė buveinė yra trečiojoje valstybėje ir jei privalomiems centrinio banko rezervams taikomas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas pagal tos trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktuose nustatytą grynąjį pastovaus finansavimo reikalavimą, konsoliduojant atsižvelgiama į tokį didesnį būtino pastovaus finansavimo koeficientą.

428s straipsnis

5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

1.  

5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui ir nebalansiniams straipsniams:

a) 

KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams, kuriems skaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti taikomas 5 % vertės sumažinimas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte;

b) 

sumoms, gautinoms pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius su finansiniais klientais, kai tų sandorių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai, išskyrus 428r straipsnio 1 dalies g punkte nurodytas sumas;

c) 

nepanaudotai paskirtų kredito ir likvidumo priemonių daliai pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą;

d) 

su prekybos finansavimo nebalansiniais straipsniais susijusiems produktams, nurodytiems I priede, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai.

Jei taikomas 428e straipsnis, įstaigos į šios dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytas gautinas sumas atsižvelgia grynąja verte.

2.  
Visų išvestinių finansinių priemonių sutarčių užskaitos grupių atveju įstaigos šių išvestinių finansinių priemonių sutarčių užskaitos grupių absoliučiajai tikrajai vertei, atskaičius suteiktas užtikrinimo priemones, taiko 5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientą, jeigu šių užskaitos grupių tikroji vertė yra neigiama. Šios dalies tikslais įstaigos nustato tikrąją vertę, atskaičius suteiktas užtikrinimo priemones arba atsiskaitymo mokėjimus ir įplaukas, susijusias su tokių sutarčių rinkos vertės pasikeitimais.

428t straipsnis

7 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

Nesuvaržytam turtui, kuris pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti laikomas 1 lygio labai aukštos kokybės padengtomis obligacijomis, taikomas 7 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jos atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte.

428u straipsnis

7,5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

I priede nurodytiems su prekybos finansavimo nebalansiniais straipsniais susijusiems produktams, kurių likęs terminas yra bent šeši mėnesiai, bet mažiau nei vieni metai, taikomas 7,5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas.

428v straipsnis

10 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

10 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui ir nebalansiniams straipsniams:

a) 

sumoms, gautinoms pagal sandorius su finansiniais klientais, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai, išskyrus 428r straipsnio 1 dalies g punkte ir 428s straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas sumas;

b) 

su prekybos finansavimo balansiniais straipsniais susijusiems produktams, kurių likęs terminas trumpesnis nei šeši mėnesiai;

c) 

su prekybos finansavimo nebalansiniais straipsniais susijusiems produktams, nurodytiems I priede, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau.

428w straipsnis

12 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams, kuriems skaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti taikomas 12 % vertės sumažinimas, taikomas 12 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte.

428x straipsnis

15 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

Nesuvaržytam turtui, kuris pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti laikomas 2A lygio turtu, taikomas 15 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jis atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte.

428y straipsnis

20 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams, kuriems skaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti taikomas 20 % vertės sumažinimas, taikomas 20 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte.

428z straipsnis

25 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

Nesuvaržytoms 2B lygio pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą taikomas 25 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jos atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte.

428aa straipsnis

30 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

30 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:

a) 

nesuvaržytoms aukštos kokybės padengtoms obligacijoms pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, nepaisant to, ar jos atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte;

b) 

KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams, kuriems skaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti taikomas 30 % vertės sumažinimas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte.

428ab straipsnis

35 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

35 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:

a) 

nesuvaržytoms 2B lygio pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, nepaisant to, ar jos atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte;

b) 

KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams, kuriems skaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti taikomas 35 % vertės sumažinimas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte.

428ac straipsnis

40 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams, kuriems skaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti taikomas 40 % vertės sumažinimas, taikomas 40 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte.

428ad straipsnis

50 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

50 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:

a) 

nesuvaržytam turtui, kuris pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti laikomas 2B lygio turtu, išskyrus 2B lygio pakeitimo vertybiniais popieriais priemones ir aukštos kokybės padengtas obligacijas pagal tą deleguotąjį aktą, nepaisant to, ar jis atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte;

b) 

indėliams, kuriuos įstaiga laiko kitoje finansų įstaigoje ir kurie atitinka 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte veiklos indėliams nustatytus kriterijus;

c) 

sumoms, gautinoms pagal sandorius, kurių likęs terminas trumpesnis nei vieni metai, su toliau nurodytais subjektais:

i) 

valstybės narės arba trečiosios valstybės centrinė valdžia;

ii) 

valstybės narės arba trečiosios valstybės regioninės arba vietos valdžios institucijos;

iii) 

valstybės narės arba trečiosios valstybės viešojo sektoriaus subjektai;

iv) 

117 straipsnio 2 dalyje nurodyti daugiašaliai plėtros bankai ir 118 straipsnyje nurodytos tarptautinės organizacijos;

v) 

ne finansų bendrovės, mažmeniniai klientai ir MVĮ;

vi) 

kredito unijos, kurioms veiklos leidimą suteikė kompetentinga institucija, asmeninio investavimo įmonės ir klientai, kurie yra indėlių tarpininkai, kai tam turtui netaikomas šios dalies b punktas;

d) 

sumoms, gautinoms pagal sandorius, kurių likęs terminas yra bent šeši mėnesiai, bet mažiau nei vieni metai, su toliau nurodytais subjektais:

i) 

Europos Centrinis Bankas arba valstybės narės centrinis bankas;

ii) 

trečiosios valstybės centrinis bankas;

iii) 

finansiniai klientai;

e) 

su prekybos finansavimo balansiniais straipsniais susijusiems produktams, kurių likęs terminas yra bent šeši mėnesiai, bet mažiau nei vieni metai;

f) 

turtui, kuris yra suvaržytas bent šešių mėnesių, bet mažiau nei vienų metų likusiam terminui, išskyrus atvejus, kai pagal 428ae–428ah straipsnius tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas, būtų nustatytas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas, – tokiu atveju taikomas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas, kuris būtų taikomas tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas;

g) 

kitam turtui, kurio likęs terminas trumpesnis kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai 428r–428ac straipsniuose nustatyta kitaip.

428ae straipsnis

55 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams, kuriems skaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti taikomas 55 % vertės sumažinimas, taikomas 55 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte.

428af straipsnis

65 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

65 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:

a) 

nesuvaržytoms paskoloms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka, arba neužtikrintoms būsto paskoloms, visiškai garantuotoms reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo, kaip nurodyta 129 straipsnio 1 dalies e punkte, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, jei pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių toms paskoloms nustatytas 35 % arba mažesnis rizikos koeficientas;

b) 

nesuvaržytoms paskoloms, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, išskyrus paskolas finansiniams klientams ir 428r–428ad straipsniuose nurodytas paskolas, jei pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių toms paskoloms nustatytas 35 % arba mažesnis rizikos koeficientas.

428ag straipsnis

85 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

85 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui ir nebalansiniams straipsniams:

a) 

turtui ir nebalansiniams straipsniams, įskaitant pinigus, suteiktiems kaip pradinė garantinė įmoka pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, išskyrus atvejus, kai pagal 428ah straipsnį tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas, būtų nustatytas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas, – tokiu atveju taikomas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas, kuris būtų taikomas tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas;

b) 

turtui ir nebalansiniams straipsniams, įskaitant pinigus, suteiktam kaip įmoka į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, išskyrus atvejus, kai pagal 428ah straipsnį tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas, būtų nustatytas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas, – tokiu atveju taikomas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas, taikytinas nesuvaržytam turtui;

c) 

nesuvaržytoms paskoloms, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, išskyrus paskolas finansiniams klientams ir 428r–428af straipsniuose nurodytas paskolas, kurios nėra pradelstos daugiau kaip 90 dienų ir kurioms pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių nustatytas didesnis kaip 35 % rizikos koeficientas;

d) 

su prekybos finansavimo balansiniais straipsniais susijusiems produktams, kurių likęs terminas vieni metai arba daugiau;

e) 

nesuvaržytiems vertybiniams popieriams, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, su kuriais susiję įsipareigojimai nėra neįvykdyti, kaip nustatyta 178 straipsnyje ir kurie pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą negali būti laikomi likvidžiuoju turtu;

f) 

nesuvaržytiems vertybiniams popieriams, kuriais prekiaujama biržoje ir kurie pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą negali būti laikomi 2B lygio turtu;

g) 

prekėms, kuriomis fiziškai prekiaujama biržoje, įskaitant auksą, bet neįskaitant biržos prekių išvestinių finansinių priemonių;

h) 

suvaržytam turtui, kurio likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, esančiam užtikrinamojo turto grupėje, kuri finansuojama padengtomis obligacijomis, kaip nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje, arba padengtomis obligacijomis, kurios atitinka tinkamumo taikyti šio reglamento 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatytą tvarką reikalavimus.

428ah straipsnis

100 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

1.  

100 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:

a) 

jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip, suvaržytam turtui, kurio likęs terminas yra vieni metai arba daugiau;

b) 

428r–428ag straipsniuose nenurodytam turtui, įskaitant paskolas finansiniams klientams, kurių likęs sutarties terminas yra vieni metai arba daugiau, neveiksnias pozicijas, iš nuosavų lėšų atskaitomus straipsnius, ilgalaikį turtą, vertybinius popierius, kuriais neprekiaujama biržoje, išlaikytą dalį, draudimo turtą, vertybinius popierius, su kuriais susiję įsipareigojimai nebuvo įvykdyti.

2.  
100 % būtino pastovaus finansavimo koeficientą įstaigos taiko visų užskaitos grupių, kurių tikroji vertė, apskaičiuota pagal 428d straipsnį, yra teigiama, tikrųjų verčių sumos ir visų užskaitos grupių, kurių tikroji vertė, apskaičiuota pagal 428d straipsnį, yra neigiama, tikrųjų verčių sumos skirtumo vertei, jei ji yra teigiama.

Skaičiuojant, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, taikomos šios taisyklės:

a) 

iš užskaitos grupės, kurios tikroji vertė yra teigiama, tikrosios vertės atimama įstaigų iš jų sandorio šalių gauta kintamoji garantinė įmoka, jei užtikrinimo priemonė, gauta kaip kintamoji garantinė įmoka, pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą yra priskiriama 1 lygio turtui, išskyrus tame deleguotajame akte nurodytas labai aukštos kokybės padengtas obligacijas, ir jei įstaigos pagal teisės aktus turi teisę pakartotinai panaudoti tą užtikrinimo priemonę ir praktiškai gali tai padaryti;

b) 

visos kintamosios garantinės įmokos, kurias įstaigos suteikė savo sandorio šalims, atskaitomos iš užskaitos grupės, kurios tikroji vertė yra neigiama, tikrosios vertės.

5 SKYRIUS

Mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms taikoma nukrypti leidžianti nuostata

428ai straipsnis

Mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms taikoma nukrypti leidžianti nuostata

Nukrypstant nuo 3 ir 4 skyrių, mažos ir nesudėtingos įstaigos, gavusios išankstinį savo kompetentingos institucijos leidimą, gali nuspręsti skaičiuoti įstaigos turimo pastovaus finansavimo, kaip nurodyta 6 skyriuje, ir įstaigos būtino pastovaus finansavimo, kaip nurodyta 7 skyriuje, santykį, išreiškiant jį procentais.

Kompetentinga institucija gali reikalauti, kad maža ir nesudėtinga įstaiga laikytųsi grynojo pastovaus finansavimo reikalavimo, grindžiamo įstaigos turimo pastovaus finansavimo suma, kaip nurodyta 3 skyriuje, ir būtino pastovaus finansavimo suma, kaip nurodyta 4 skyriuje, jeigu, jos manymu, supaprastintos metodikos nepakanka tos įstaigos finansavimo rizikai nustatyti.

6 SKYRIUS

Turimas pastovus finansavimas supaprastintai apskaičiuojant grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

428aj straipsnis

Supaprastintas turimo pastovaus finansavimo sumos apskaičiavimas

1.  
Jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip, turimo pastovaus finansavimo suma apskaičiuojama įvairių kategorijų arba rūšių įsipareigojimų ir nuosavų lėšų apskaitinę vertę padauginant iš turimo pastovaus finansavimo koeficientų, taikytinų pagal 2 skirsnį. Bendra turimo pastovaus finansavimo suma yra įsipareigojimų ir nuosavų lėšų svertinių sumų suma.
2.  
Obligacijos ir kiti skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido įstaiga, parduodami tik mažmeninėje rinkoje ir laikomi mažmeninėje sąskaitoje, gali būti laikomi priklausančiais atitinkamai mažmeninių indėlių kategorijai. Turi būti nustatyti apribojimai, kad tokių priemonių negalėtų įsigyti ir turėti ne mažmeniniai klientai.

428ak straipsnis

Įsipareigojimo arba nuosavų lėšų likęs terminas

1.  
Jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip, įstaigos, nustatydamos turimo pastovaus finansavimo koeficientus, taikytinus pagal 2 skirsnį, atsižvelgia į savo įsipareigojimų ir nuosavų lėšų likusį sutarties terminą.
2.  
Įstaigos, nustatydamos įsipareigojimo arba nuosavų lėšų likusį terminą, atsižvelgia į esamus pasirinkimo sandorius. Tai darydamos, jos remiasi prielaida, kad sandorio šalis išpirks pasirinkimo pirkti sandorius anksčiausią galimą datą. Jei pasirinkimo sandoris vykdomas įstaigos nuožiūra, įstaiga ir kompetentingos institucijos atsižvelgia į reputacijos aspektus, dėl kurių gali sumažėti įstaigos galimybės neįvykdyti pasirinkimo sandorio, visų pirma į rinkos lūkesčius, kad kai kuriuos įsipareigojimus įstaigos turėtų išpirkti dar iki jų termino.
3.  
Indėlius su fiksuotais įspėjimo laikotarpiais įstaigos vertina pagal jų įspėjimo laikotarpį, o terminuotuosius indėlius – pagal jų likusį terminą. Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, nustatydamos terminuotųjų mažmeninių indėlių likusį terminą įstaigos neatsižvelgia į išankstinio indėlių atsiėmimo galimybes, jei indėlininkas dėl išankstinio indėlių atsiėmimo, kuris įvyksta anksčiau nei per metus, turi sumokėti reikšmingą baudą, kuri nustatoma 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte.
4.  
Siekiant nustatyti turimo pastovaus finansavimo koeficientus, taikytinus pagal 2 skirsnį, įsipareigojimų, kurių likęs sutarties terminas yra vieni metai arba daugiau, atveju, laikoma, kad dalies, kurios terminas sueina anksčiau nei per šešis mėnesius, ir dalies, kurios terminas sueina laikotarpiu nuo šešių mėnesių iki mažiau nei vienų metų, likę terminai yra atitinkamai mažiau nei šeši mėnesiai ir nuo šešių mėnesių iki mažiau nei vienų metų.

2 skirsnis

Turimo pastovaus finansavimo koeficientai

428al straipsnis

0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas

1.  

Jei šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, 0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas taikomas visiems įsipareigojimams, kurių terminas nėra nurodytas, įskaitant trumpąsias pozicijas ir pozicijas, kurių terminas nėra nustatytas, išskyrus:

a) 

atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus; jiems taikoma artimiausia galima šių įsipareigojimų įvykdymo data;

b) 

mažumos dalis; joms taikomas atitinkamai priemonei nustatytas terminas.

2.  

Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimams ir mažumos dalims, kaip nurodyta 1 dalyje, taikomas vienas iš šių koeficientų:

a) 

0 %, jei atidėtųjų mokesčių įsipareigojimo arba mažumos dalies efektyvusis likęs terminas yra trumpesnis nei vieni metai;

b) 

100 %, jei atidėtųjų mokesčių įsipareigojimo arba mažumos dalies efektyvusis likęs terminas yra vieni metai arba daugiau.

▼C8

3.  

0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiems įsipareigojimams, kapitalo straipsniams arba priemonėms:

▼M8

a) 

sandorio dieną mokėtinoms sumoms, susidarančioms įsigijus finansinių priemonių, užsienio valiutos ir biržos prekių, už kurias turėtų būti atsiskaityta pagal įprastą atsiskaitymo ciklą arba laikotarpį, kuris paprastai nustatomas atitinkamiems apsikeitimo sandoriams arba atitinkamos rūšies sandoriams, arba sandoriams, pagal kuriuos nebuvo atsiskaityta, bet vis dar tikimasi, kad bus atsiskaityta;

b) 

įsipareigojimams, kurie priskiriami prie tarpusavyje susijusių su turtu pagal 428f straipsnį;

c) 

įsipareigojimams, kurių likęs terminas trumpesnis nei vieni metai, kuriuos pateikė:

i) 

ECB arba valstybės narės centrinis bankas;

ii) 

trečiosios valstybės centrinis bankas;

iii) 

finansiniai klientai;

d) 

kitiems, šiame ir 428am–428ap straipsniuose nenurodytiems įsipareigojimams ir kapitalo straipsniams arba priemonėms.

4.  
0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientą įstaigos taiko visų užskaitos grupių, kurių tikroji vertė, apskaičiuota pagal šio reglamento 428d straipsnį, yra teigiama, tikrųjų verčių sumos ir visų užskaitos grupių, kurių tikroji vertė, apskaičiuota pagal 428d straipsnį, yra neigiama, tikrųjų verčių sumos skirtumo absoliučiajai vertei, jei ji neigiama.

Skaičiuojant, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, taikomos šios taisyklės:

a) 

iš užskaitos grupės, kurios tikroji vertė yra teigiama, tikrosios vertės atimama įstaigų iš jų sandorio šalių gauta kintamoji garantinė įmoka, jei užtikrinimo priemonė, gauta kaip kintamoji garantinė įmoka, pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą yra priskiriama 1 lygio turtui, išskyrus tame deleguotajame akte nurodytas labai aukštos kokybės padengtas obligacijas, ir jei įstaigos pagal teisės aktus turi teisę pakartotinai panaudoti tą užtikrinimo priemonę ir praktiškai gali tai padaryti;

b) 

visos kintamosios garantinės įmokos, kurias įstaigos suteikė savo sandorio šalims, atskaitomos iš užskaitos grupės, kurios tikroji vertė yra neigiama, tikrosios vertės.

428am straipsnis

50 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas

▼C8

50 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiems įsipareigojimams, kapitalo straipsniams arba priemonėms:

▼M8

a) 

gautiems indėliams, atitinkantiems 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte veiklos indėliams nustatytus kriterijus;

b) 

▼C8

įsipareigojimams, kapitalo straipsniams arba priemonėms, kurių likęs terminas trumpesnis nei vieni metai, kuriuos pateikė:

▼M8

i) 

valstybės narės arba trečiosios valstybės centrinė valdžia;

ii) 

valstybės narės arba trečiosios valstybės regioninės arba vietos valdžios institucijos;

iii) 

valstybės narės arba trečiosios valstybės viešojo sektoriaus subjektai;

iv) 

117 straipsnio 2 dalyje nurodyti daugiašaliai plėtros bankai ir 118 straipsnyje nurodytos tarptautinės organizacijos;

v) 

klientai, kurie nėra finansų bendrovės;

vi) 

kredito unijos, kurioms veiklos leidimą suteikė kompetentinga institucija, asmeninio investavimo įmonės ir klientai, kurie yra indėlių tarpininkai, išskyrus gautus indėlius, kurie atitinka 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte veiklos indėliams nustatytus kriterijus.

428an straipsnis

90 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas

Mažmeniniams indėliams iki pareikalavimo, mažmeniniams indėliams su fiksuotu įspėjimo laikotarpiu, kuris yra trumpesnis nei vieni metai, ir terminuotiesiems mažmeniniams indėliams, kurių likęs terminas trumpesnis nei vieni metai ir kurie atitinka 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatytus atitinkamus kriterijus kitiems mažmeniniams indėliams, taikomas 90 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas.

428ao straipsnis

95 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas

Mažmeniniams indėliams iki pareikalavimo, mažmeniniams indėliams su fiksuotu įspėjimo laikotarpiu, kuris yra trumpesnis nei vieni metai, ir terminuotiesiems mažmeniniams indėliams, kurių likęs terminas trumpesnis nei vieni metai ir kurie atitinka 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatytus atitinkamus kriterijus pastoviems mažmeniniams indėliams, taikomas 95 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas.

428ap straipsnis

100 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas

Toliau nurodytiems įsipareigojimams ir kapitalo straipsniams bei priemonėms taikomas 100 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas:

a) 

įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniams prieš koregavimus, reikalingus pagal 32–35 straipsnius, atskaitymus pagal 36 straipsnį ir 48, 49 bei 79 straipsniuose nustatytų išimčių ir alternatyvų pritaikymą;

b) 

įstaigos papildomiems 1 lygio straipsniams prieš 56 straipsnyje nurodytų straipsnių atskaitymą ir prieš pritaikant 79 straipsnį, išskyrus priemones, susijusias su specialiaisiais arba įterptaisiais pasirinkimo sandoriais, dėl kurių, jei jie būtų sudaryti, efektyvusis likęs terminas sutrumpėtų iki mažiau nei vienų metų;

c) 

įstaigos 2 lygio kapitalo straipsniams prieš 66 straipsnyje nurodytus atskaitymus ir prieš pritaikant 79 straipsnį, kai jų likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, išskyrus priemones, susijusias su specialiaisiais arba įterptaisiais pasirinkimo sandoriais, dėl kurių, jei jie būtų sudaryti, efektyvusis likęs terminas sutrumpėtų iki mažiau nei vienų metų;

d) 

įstaigos kitoms kapitalo priemonėms, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, išskyrus priemones, susijusias su specialiaisiais arba įterptaisiais pasirinkimo sandoriais, dėl kurių, jei jie būtų sudaryti, efektyvusis likęs terminas sutrumpėtų iki mažiau nei vienų metų;

e) 

kitoms užtikrintoms ir neužtikrintoms skolinimosi priemonėms ir įsipareigojimams, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, įskaitant terminuotuosius indėlius, jei 428al–428ao straipsniuose nenustatyta kitaip.

7 SKYRIUS

Būtinas pastovus finansavimas supaprastintai apskaičiuojant grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

428aq straipsnis

Supaprastintas būtino pastovaus finansavimo sumos apskaičiavimas

1.  
Jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip, mažų ir nesudėtingų įstaigų atveju būtino pastovaus finansavimo suma apskaičiuojama įvairių kategorijų arba rūšių turto ir nebalansinių straipsnių apskaitinę vertę padauginant iš būtino pastovaus finansavimo koeficientų, taikytinų pagal 2 skirsnį. Bendra būtino pastovaus finansavimo suma yra turto ir nebalansinių straipsnių svertinių sumų suma.
2.  
Turtas, kurį įstaigos pasiskolino, įskaitant atvejus, kai tai buvo padaryta pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, kuris yra įtraukiamas į jų balansą ir kurio tikrosios nuosavybės teisių jos neturi, skaičiuojant būtino pastovaus finansavimo sumą neįtraukiamas.

Turtui, kurį įstaigos pasiskolino, įskaitant atvejus, kai tai buvo padaryta pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, kuris nėra įtraukiamas į jų balansą, bet kurio tikrosios nuosavybės teises jos turi, taikomi būtino pastovaus finansavimo koeficientai, taikytini pagal 2 skirsnį.

3.  
Turtas, kurį įstaigos paskolino, įskaitant atvejus, kai tai buvo padaryta pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, kurio tikrosios nuosavybės teises jos išsaugo, net jei jo nelieka jų balanse, šio skyriaus tikslais laikomas suvaržytu turtu ir jam taikomi būtino pastovaus finansavimo koeficientai pagal 2 skirsnį. Priešingu atveju, skaičiuojant būtino pastovaus finansavimo sumą, toks turtas neįtraukiamas.
4.  
Turtui, kuris yra suvaržytas šešių mėnesių arba ilgesniam likusiam terminui, nustatomas būtino pastovaus finansavimo koeficientas, kuris pagal 2 skirsnį būtų taikomas tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas, arba būtino pastovaus finansavimo koeficientas, kuris kitu atveju būtų taikomas tam suvaržytam turtui (atsižvelgiant į tai, kuris koeficientas yra didesnis). Ta pati nuostata taikoma, kai suvaržyto turto likęs terminas yra trumpesnis už sandorio, dėl kurio turtas buvo suvaržytas, likusį terminą.

Turtui, iki kurio suvaržymo laikotarpio pabaigos liko mažiau nei šeši mėnesiai, taikomi būtino pastovaus finansavimo koeficientai, kurie pagal 2 skirsnį turi būti taikomi tam pačiam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas.

5.  
Jei įstaiga pakartotinai panaudoja arba pakartotinai įkeičia turtą, kuris buvo pasiskolintas, įskaitant atvejus, kai tai buvo padaryta pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, ir kuris nėra įtraukiamas į balansą, sandoris, pagal kurį tas turtas buvo pasiskolintas, laikomas suvaržytu tokiu mastu, kad šio sandorio terminas negali baigtis tol, kol įstaiga negrąžina pasiskolinto turto.
6.  

Nesuvaržytu laikomas šis turtas:

a) 

į grupę įtrauktas turtas, kurį galima nedelsiant panaudoti kaip užtikrinimo priemonę papildomam finansavimu gauti pagal paskirtas arba, jei grupę valdo centrinis bankas, nepaskirtas, tačiau dar nefinansuojamas kredito linijas, kuriomis įstaiga gali naudotis, įskaitant turtą, kurį kredito įstaiga laiko centrinėje bendradarbiavimo tinklo arba institucinės užtikrinimo sistemos įstaigoje;

b) 

turtas, kurį įstaiga gavo kaip užtikrinimo priemonę kredito rizikos mažinimo tikslais pagal užtikrintuosius skolinimo, užtikrinto finansavimo arba pasikeitimo užtikrinimo priemonėmis sandorius ir kurį kredito įstaiga gali realizuoti;

c) 

turtas, išleidžiant padengtas obligacijas pridėtas kaip neprivalomas užtikrinimo priemonės perviršis.

Šios dalies pirmos pastraipos a punkto tikslais įstaigos daro prielaidą, kad į grupę įtrauktas turtas yra suvaržytas likvidumo didėjimo tvarka, remiantis 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatyta likvidumo klasifikacija, pradedant nuo turto, kuris neatitinka reikalavimų, kad būtų laikomas likvidumo atsarga.

7.  

Nestandartinių, laikinų ECB arba valstybės narės centrinio banko ar trečiosios valstybės centrinio banko vykdomų operacijų, kuriomis siekiama vykdyti savo įgaliojimus visoje rinkoje susidarius finansiškai nepalankioms sąlygoms arba išskirtinėmis makroekonominėmis aplinkybėmis, atveju toliau nurodytam turtui gali būti taikomas mažesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas:

a) 

nukrypstant nuo 428aw straipsnio ir 428az straipsnio 1 dalies a punkto, turtui, kuris yra suvaržytas šioje pastraipoje nurodytų operacijų atveju;

b) 

nukrypstant nuo 428aw straipsnio ir 428ay straipsnio b punkto, gautinoms sumoms, susijusioms su šioje pastraipoje nurodytomis operacijomis.

Kompetentingos institucijos, susitarusios su centriniu banku, kuris yra sandorio šalis, nustato būtino pastovaus finansavimo koeficientą, taikytiną pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytam turtui. Suvaržytam turtui, nurodytam pirmos pastraipos a punkte, taikytinas būtino pastovaus finansavimo koeficientas turi būti ne mažesnis už būtino pastovaus finansavimo koeficientą, kuris pagal 2 skirsnį būtų taikomas tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas.

Taikant mažesnį būtino pastovaus finansavimo koeficientą pagal antrą pastraipą, kompetentingos institucijos atidžiai stebi to mažesnio koeficiento poveikį įstaigų pastovaus finansavimo pozicijoms ir prireikus imasi tinkamų priežiūros priemonių.

8.  
Įstaigos, siekdamos išvengti dvigubo skaičiavimo, į kitas pagal šį skyrių atliekamo būtino pastovaus finansavimo sumos apskaičiavimo dalis neįtraukia turto, susijusio su užtikrinimo priemone, pripažįstama kaip kintamoji garantinė įmoka, suteikta pagal 428k straipsnio 4 dalies b punktą ir 428ah straipsnio 2 dalį, arba kaip suteikta pradinė garantinė įmoka, arba kaip įmoka į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą pagal 428ag straipsnio a ir b punktus.
9.  
Įstaigos, skaičiuodamos būtino pastovaus finansavimo sumą, įtraukia finansines priemones, užsienio valiutas ir biržos prekes, kurių pirkimo pavedimas buvo įvykdytas. Skaičiuodamos būtino pastovaus finansavimo sumą, jos neįtraukia finansinių priemonių, užsienio valiutų ir biržos prekių, kurių pardavimo pavedimas buvo įvykdytas, jei tie sandoriai įstaigų balanse nėra rodomi kaip išvestinės finansinės priemonės arba užtikrinto finansavimo sandoriai ir įstaigų balanse turi būti rodomi tada, kai pagal juos bus atsiskaityta.
10.  
Kompetentingos institucijos gali nustatyti būtino pastovaus finansavimo koeficientus, kurie turi būti taikomi šiame skyriuje nenurodytoms nebalansinėms pozicijoms, kad užtikrintų, kad įstaigos turėtų atitinkamą turimo pastovaus finansavimo sumą tų pozicijų, kurioms, kaip tikimasi, reikės finansavimo grynojo pastovaus finansavimo rodiklio vienų metų taikymo laikotarpiu, daliai. Nustatydamos tuos koeficientus, kompetentingos institucijos visų pirma atsižvelgia į reikšmingą žalą įstaigos reputacijai, kuri galėtų būti padaryta nesuteikus tokio finansavimo.

Kompetentingos institucijos bent kartą per metus EBI pateikia ataskaitą dėl nebalansinių pozicijų rūšių, kurioms jos nustatė būtino pastovaus finansavimo koeficientus. Toje ataskaitoje jos taip pat paaiškina metodiką, taikytą tiems koeficientams nustatyti.

428ar straipsnis

Turto likęs terminas

1.  
Jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip, įstaigos, nustatydamos būtino pastovaus finansavimo koeficientus, pagal 2 skirsnį taikytinus jų turtui ir nebalansiniams straipsniams, atsižvelgia į savo turto ir nebalansinių sandorių likusį sutarties terminą.
2.  
Pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalį atskirtą turtą įstaigos vertina pagal to turto pagrindinę poziciją. Tačiau įstaigos, priklausomai nuo suvaržymo trukmės, kurią, atsižvelgdamos į tai, ar įstaiga gali laisvai realizuoti tokį turtą arba juo keistis ir į įsipareigojimų įstaigos klientams, su kuriais susijęs tas atskyrimo reikalavimas, trukmę, turi nustatyti kompetentingos institucijos, tam turtui taiko didesnius būtino pastovaus finansavimo koeficientus.
3.  
Skaičiuodamos turto likusį terminą, įstaigos atsižvelgia į pasirinkimo sandorius, remdamosi prielaida, kad emitentas arba sandorio šalis vykdys bet kurį pasirinkimo sandorį, kad pratęstų turto terminą. Jei pasirinkimo sandoriai vykdomi įstaigos nuožiūra, įstaiga ir kompetentingos institucijos atsižvelgia į reputacijos aspektus, dėl kurių gali sumažėti įstaigos galimybės neįvykdyti pasirinkimo sandorio, visų pirma į rinkų ir klientų lūkesčius, kad, suėjus tam tikro turto terminui, įstaiga turėtų jį pratęsti.
4.  
Siekiant nustatyti būtino pastovaus finansavimo koeficientus pagal 2 skirsnį amortizuojant paskolas, kurių likęs sutarties terminas yra vieni metai arba daugiau, laikoma, kad dalių, kurių terminas sueina anksčiau nei per šešis mėnesius, ir dalių, kurių terminas sueina laikotarpiu nuo šešių mėnesių iki mažiau nei vienų metų, likę terminai, taikytini nustatant būtino pastovaus finansavimo koeficientus, taikytinus pagal 2 skirsnį, yra atitinkamai mažiau nei šeši mėnesiai ir nuo šešių mėnesių iki mažiau nei vienų metų.

2 skirsnis

Būtino pastovaus finansavimo koeficientai

428as straipsnis

0 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

1.  

0 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:

a) 

nesuvaržytam turtui, kuris pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti laikomas 1 lygio aukštos kokybės likvidžiuoju turtu, išskyrus tame deleguotajame akte nurodytas labai aukštos kokybės padengtas obligacijas, nepaisant to, ar jis atitinka veiklos reikalavimus, kaip nustatyta tame deleguotajame akte;

b) 

visiems rezervams, įstaigos laikomiems ECB arba valstybės narės centriniame banke ar trečiosios valstybės centriniame banke, įskaitant privalomus rezervus ir specialiuosius rezervo fondus;

c) 

visiems reikalavimams ECB, valstybės narės centriniam bankui arba trečiosios valstybės centriniam bankui, kurių likęs terminas trumpesnis nei šeši mėnesiai;

d) 

turtui, kuris priskiriamas prie tarpusavyje susijusio su įsipareigojimais, kaip nustatyta 428f straipsnyje.

2.  
Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, kompetentingos institucijos, gavusios atitinkamo centrinio banko sutikimą, gali priimti sprendimą privalomiems rezervams taikyti didesnį būtino pastovaus finansavimo koeficientą, atsižvelgdamos visų pirma į tai, koks yra rezervų reikalavimų taikymo vienų metų laikotarpiu mastas ir kiek jiems gali būti reikalingas susijęs pastovus finansavimas.

Jei patronuojamosios įmonės pagrindinė buveinė yra trečiojoje valstybėje, kur privalomiems centrinio banko rezervams taikomas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas pagal tos trečiosios valstybės nacionalinėje teisėje nustatytą grynojo pastovaus finansavimo reikalavimas, konsoliduojant atsižvelgiama į tą didesnį būtino pastovaus finansavimo koeficientą.

428at straipsnis

5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

1.  
Nepanaudotai paskirtų kredito ir likvidumo priemonių, nustatytų 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte, daliai taikomas 5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas.
2.  
Visų išvestinių finansinių priemonių sutarčių užskaitos grupių atveju įstaigos šių išvestinių finansinių priemonių sutarčių užskaitos grupių absoliučiajai tikrajai vertei, atskaičius suteiktas užtikrinimo priemones, taiko 5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientą, jeigu šių užskaitos grupių tikroji vertė yra neigiama. Šios dalies tikslais įstaigos nustato tikrąją vertę, atskaičius suteiktas užtikrinimo priemones arba atsiskaitymo mokėjimus ir įplaukas, susijusius su tokių sutarčių rinkos vertės pasikeitimais.

428au straipsnis

10 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

10 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui ir nebalansiniams straipsniams:

a) 

nesuvaržytam turtui, kuris pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti laikomas 1 lygio labai aukštos kokybės padengtomis obligacijomis, nepaisant to, ar jos atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte;

b) 

I priede nurodytiems su prekybos finansavimo nebalansiniais straipsniais susijusiems produktams.

428av straipsnis

20 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

Nesuvaržytam turtui, kuris pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti laikomas 2A lygio turtu, ir pagal tą deleguotąjį aktą KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams taikomas 20 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte.

428aw straipsnis

50 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

50 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:

a) 

užtikrintoms ir neužtikrintoms paskoloms, kurių likęs terminas trumpesnis nei vieni metai, jei jos suvaržytos trumpiau kaip vienus metus;

b) 

kitam turtui, kurio likęs terminas trumpesnis kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai 428as–428av straipsniuose nustatyta kitaip;

c) 

turtui, kuris yra suvaržytas bent šešių mėnesių, bet mažiau nei vienų metų likusiam terminui, išskyrus atvejus, kai pagal 428ax, 428ay ir 428az straipsnius tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas, būtų nustatytas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas, – tokiu atveju taikomas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas, kuris būtų taikomas tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas.

428ax straipsnis

55 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

Turtui, kuris pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti laikomas 2B lygio turtu, ir pagal tą deleguotąjį aktą KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams taikomas 55 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte, su sąlyga, kad jie yra suvaržyti trumpiau kaip vienus metus.

428ay straipsnis

85 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

85 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui ir nebalansiniams straipsniams:

a) 

turtui ir nebalansiniams straipsniams, įskaitant pinigus, suteiktiems kaip pradinė garantinė įmoka pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis arba suteiktiems kaip įmoka į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, išskyrus atvejus, kai pagal 428az straipsnį tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas, būtų nustatytas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas, – tokiu atveju taikomas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas, kuris būtų taikomas tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas;

b) 

nesuvaržytoms paskoloms, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, išskyrus paskolas finansiniams klientams, kurios nėra pradelstos daugiau kaip 90 dienų;

c) 

su prekybos finansavimo balansiniais straipsniais susijusiems produktams, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau;

d) 

nesuvaržytiems vertybiniams popieriams, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, su kuriais susiję įsipareigojimai nėra neįvykdyti pagal 178 straipsnį ir kurie pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą negali būti laikomi likvidžiuoju turtu;

e) 

nesuvaržytiems vertybiniams popieriams, kuriais prekiaujama biržoje ir kurie pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą negali būti laikomi 2B lygio turtu;

f) 

prekėms, kuriomis fiziškai prekiaujama biržoje, įskaitant auksą, bet neįskaitant biržos prekių išvestinių finansinių priemonių.

428az straipsnis

100 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas

1.  

100 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:

a) 

suvaržytam turtui, kurio likęs terminas yra vieni metai arba daugiau;

b) 

428as–428ay straipsniuose nenurodytam turtui, įskaitant paskolas finansiniams klientams, kurių likęs sutarties terminas yra vieni metai arba daugiau, neveiksnias pozicijas, iš nuosavų lėšų atskaitomus straipsnius, ilgalaikį turtą, vertybinius popierius, kuriais neprekiaujama biržoje, išlaikytą dalį, draudimo turtą, vertybinius popierius, su kuriais susiję įsipareigojimai nebuvo įvykdyti.

2.  
100 % būtino pastovaus finansavimo koeficientą įstaigos taiko visų užskaitos grupių, kurių tikroji vertė, apskaičiuota pagal 428d straipsnį, yra teigiama, tikrųjų verčių sumos ir visų užskaitos grupių, kurių tikroji vertė, apskaičiuota pagal 428d straipsnį, yra neigiama, tikrųjų verčių sumos skirtumo vertei, jei ji yra teigiama.

Skaičiuojant, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, taikomos šios taisyklės:

a) 

iš užskaitos grupės, kurios tikroji vertė yra teigiama, tikrosios vertės atimama įstaigų iš jų sandorio šalių gauta kintamoji garantinė įmoka, jei užtikrinimo priemonė, gauta kaip kintamoji garantinė įmoka, pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą yra priskiriama 1 lygio turtui, išskyrus tame deleguotajame akte nurodytas labai aukštos kokybės padengtas obligacijas, ir jei įstaigos pagal teisės aktus turi teisę pakartotinai panaudoti tą užtikrinimo priemonę ir praktiškai gali tai padaryti;

b) 

visos kintamosios garantinės įmokos, kurias įstaigos suteikė savo sandorio šalims, atskaitomos iš užskaitos grupės, kurios tikroji vertė yra neigiama, tikrosios vertės.

▼M8

SEPTINTA DALIS

SVERTAS

429 straipsnis

Sverto koeficiento apskaičiavimas

1.  
Įstaigos apskaičiuoja savo sverto koeficientą pagal 2, 3 ir 4 dalyse nustatytą metodiką.
2.  
Sverto koeficientas apskaičiuojamas įstaigos kapitalo matą padalijant iš tos įstaigos bendro pozicijų mato ir yra išreiškiamas procentine dalimi.

Įstaigos sverto koeficientą apskaičiuoja ataskaitinę datą.

3.  
2 dalies tikslais kapitalo matas yra 1 lygio kapitalas.
4.  

2 dalies tikslais bendras pozicijų matas yra lygus toliau nurodytų pozicijų verčių sumai:

a) 

turto, išskyrus išvestinių finansinių priemonių sutartis, nurodytas II priede, kredito išvestines finansines priemones ir 429e straipsnyje nurodytas pozicijas, vertę skaičiuojant pagal 429b straipsnio 1 dalį;

b) 

išvestinių finansinių priemonių sutarčių, nurodytų II priede, ir kredito išvestinių finansinių priemonių, įskaitant nebalansinius sandorius ir nebalansines kredito išvestines finansines priemones, vertę skaičiuojant pagal 429c ir 429d straipsnius;

c) 

vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių, įskaitant tuos, kurie yra nebalansiniai, sandorio šalies kredito rizikos papildomų mokesčių, vertę skaičiuojant pagal 429e straipsnį;

d) 

nebalansinių straipsnių, išskyrus išvestinių finansinių priemonių sutartis, nurodytas II priede, kredito išvestines finansines priemones, vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius ir pozicijas, nurodytas 429d ir 429g straipsniuose, vertę skaičiuojant pagal 429f straipsnį;

e) 

įprastinių pirkimo arba pardavimo sandorių, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, vertę skaičiuojant pagal 429g straipsnį.

Ilgalaikius atsiskaitymo sandorius įstaigos vertina atitinkamai pagal pirmos pastraipos a–d punktus.

Pirmos pastraipos a ir d punktuose nurodytas pozicijų vertes įstaigos gali sumažinti atitinkama bendrųjų kredito rizikos koregavimų, atitinkamai taikomų balansiniams ir nebalansiniams straipsniams, suma, taikydamos žemiausią ribą, lygią 0, jei 1 lygio kapitalas buvo sumažintas kredito rizikos koregavimais.

5.  

Nukrypstant nuo 4 dalies d punkto, taikomos šios nuostatos:

▼C8

a) 

išvestinei finansinei priemonei, kuri pagal 4 dalies d punktą laikoma nebalansiniu straipsniu, bet pagal taikomą apskaitos sistemą vertinama kaip išvestinė finansinė priemonė, taikomas tos dalies b punkte nustatytas vertinimas;

▼M8

b) 

jei tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančios įstaigos klientas su pagrindine sandorio šalimi tiesiogiai sudaro išvestinių finansinių priemonių sandorį ir įstaiga pagrindinei sandorio šaliai garantuoja savo kliento prekybos pozicijų, susidarančių dėl to sandorio, rezultatus, įstaiga savo poziciją, atsirandančią dėl garantijos pagal 4 dalies b punktą, apskaičiuoja taip, tarsi ta įstaiga būtų tiesiogiai sudariusi sandorį su klientu, be kita ko, kiek tai susiję su piniginės kintamosios garantinės įmokos gavimu arba pateikimu.

Pirmos pastraipos b punkte nustatyta tvarka taip pat taikoma aukštesnio lygio kliento vaidmenį atliekančiai įstaigai, kuri garantuoja savo kliento prekybos pozicijų rezultatus.

▼M17

Šios dalies pirmos pastraipos b punkto ir antros pastraipos tikslais įstaigos susijusį subjektą klientu gali laikyti tik tuomet, kai tas subjektas neįtraukiamas į reguliuojamąjį konsolidavimą tuo lygmeniu, kuriuo taikomas 92 straipsnio 4 dalies e punkte nustatytas reikalavimas.

6.  
Šio straipsnio 4 dalies e punkto ir 429g straipsnio tikslais „įprastinis pirkimas arba pardavimas“ yra finansinio turto pirkimas arba pardavimas pagal sutartis, pagal kurių sąlygas reikalaujama finansinį turtą pateikti per laikotarpį, kuris atitinkamoje rinkoje paprastai nustatomas teisės aktais arba pagal nusistovėjusią praktiką.

▼M8

7.  

Išskyrus atvejus, kai šioje dalyje aiškiai numatyta kitaip, bendrą pozicijų matą įstaigos apskaičiuoja laikydamosi šių principų:

a) 

įsigytos fizinės arba finansinės užtikrinimo priemonės, garantijos arba kredito rizikos mažinimo priemonės bendram pozicijų matui mažinti nenaudojamos;

b) 

turtas nėra tarpusavyje užskaitomas su įsipareigojimais.

8.  

Nukrypstant nuo 7 dalies b punkto, įstaigos gali sumažinti išankstinio finansavimo paskolos arba tarpinės paskolos pozicijos vertę skolininko, kuriam buvo suteikta paskola, taupomosios sąskaitos teigiamu balansu ir tik gautą sumą įtraukti į bendrą pozicijų matą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

paskola suteikiama, jeigu paskolą suteikiančioje įstaigoje atidaroma taupomoji sąskaita, ir tiek paskolą, tiek taupomąją sąskaitą reglamentuoja tie patys sektorių teisės aktai;

b) 

visą paskolos laikotarpį skolininkas negali iš taupomosios sąskaitos nuimti nei viso likučio, nei jo dalies;

c) 

įstaiga gali besąlygiškai ir neatšaukiamai naudoti taupomosios sąskaitos likutį, kad įvykdytų visus reikalavimus, kilusius pagal skolos susitarimą, a punkte nurodytų sektorių teisės aktų reglamentuojamais atvejais, įskaitant skolininko nemokėjimo arba jo nemokumo atvejį.

„Išankstinio finansavimo paskola“ arba „tarpinė paskola“ yra paskola, kuri skolininkui suteikiama tam tikram ribotam laikotarpiui, kad būtų užpildytos jo finansavimo spragos, kol bus suteikta galutinė paskola laikantis tokius sandorius reglamentuojančiuose sektorių teisės aktuose nustatytų kriterijų.

429a straipsnis

Į bendrą pozicijų matą neįtraukiamos pozicijos

1.  

Nukrypstant nuo 429 straipsnio 4 dalies, įstaiga į savo bendrą pozicijos matą gali neįtraukti bet kurios iš šių pozicijų:

a) 

sumų, pagal 36 straipsnio 1 dalies d punktą atskaitomų iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;

b) 

turto, atskaitomo skaičiuojant kapitalo matą, nurodytą 429 straipsnio 3 dalyje;

c) 

pozicijų, kurioms pagal 113 straipsnio 6 ar 7 dalį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;

▼M17

ca) 

jei įstaiga yra 113 straipsnio 7 dalyje nurodyto tinklo narė – pozicijų, kurioms pagal 114 straipsnį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas ir kurios susidaro dėl turto, lygiaverčio to tinklo kitų narių indėliams ta pačia valiuta, laikomiems atsižvelgiant į teisinėmis arba norminėmis nuostatomis nustatytą mažiausią indėlį pagal 422 straipsnio 3 dalies b punktą; tokiu atveju kitų to tinklo narių pozicijoms, kurios yra teisinėmis arba norminėmis nuostatomis nustatytas mažiausias indėlis, šios dalies c punktas netaikomas;

▼C8

d) 

jeigu įstaiga yra viešoji plėtros kredito įstaiga – pozicijų, susidarančių dėl turto, kurį sudaro su viešojo sektoriaus investicijomis susiję reikalavimai centrinės, regioninės arba vietos valdžios institucijoms arba viešojo sektoriaus subjektams ir skatinamųjų paskolų;

▼M17

da) 

įstaigos pozicijų jos akcininkų atžvilgiu, su sąlyga, kad tokios pozicijos yra užtikrintos bent 125 % turto, nurodyto 129 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose, lygmeniu ir tas turtas yra registruotas apskaitoje taikant akcininkų sverto koeficiento reikalavimą, kai įstaiga nėra viešoji plėtros kredito įstaiga, tačiau tenkina šias sąlygas:

i) 

jos akcininkai yra kredito įstaigos ir įstaigos nekontroliuoja;

ii) 

ji atitinka šio straipsnio 2 dalies a, b, c ir e punktų reikalavimus;

iii) 

jos pozicijos yra toje pačioje valstybėje narėje;

iv) 

ją nuolat tam tikra forma prižiūri valstybės narės centrinė valdžia;

v) 

jos verslo modelis apima tik sumos, atitinkančios pajamas, gautas išleidus padengtąsias obligacijas, perleidimą jos akcininkams skolos priemonių forma;

▼M8

e) 

jei įstaiga nėra viešoji plėtros kredito įstaiga – pozicijų dalių, susidarančių dėl perleidžiamųjų skatinamųjų paskolų kitoms kredito įstaigoms;

f) 

pozicijų, susidarančių dėl eksporto kreditų, garantuojamų dalių, kurios tenkina abi šias sąlygas:

i) 

garantiją suteikia reikalavimus atitinkantis netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjas pagal 201 ir 202 straipsnius, įskaitant eksporto kredito agentūras arba centrinės valdžios institucijas;

ii) 

pagal 114 straipsnio 2 arba 4 dalį arba 116 straipsnio 4 dalį garantuojamai pozicijos daliai taikomas 0 % rizikos koeficientas;

g) 

jeigu įstaiga yra reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narė – tos įstaigos prekybos pozicijų, jeigu jų tarpuskaitą atlieka ta reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis ir jos tenkina 306 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas sąlygas;

h) 

jeigu įstaiga yra daugiapakopei klientų struktūrai priklausantis aukštesnio lygio klientas – tarpuskaitos nario arba subjekto, kuris tos įstaigos atžvilgiu yra aukštesnio lygio klientas, prekybos pozicijų, jei tenkinamos 305 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos ir jei įstaiga nėra įpareigota savo klientui atlyginti nuostolių, kurie būtų patirti, jeigu tarpuskaitos narys arba reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis neįvykdytų įsipareigojimų;

i) 

patikėto turto, tenkinančio visas šias sąlygas:

i) 

turtas pagal nacionalinius bendruosius apskaitos principus yra įtraukiamas į įstaigos balansą pagal Direktyvos 86/635/EEB 10 straipsnį;

ii) 

turtas tenkina 9-ajame tarptautiniame finansinės atskaitomybės standarte (TFAS), taikomame pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, nustatytus pripažinimo panaikinimo kriterijus;

iii) 

jei taikytina, turtas tenkina 10-ajame TFAS, taikomame pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, nustatytus nekonsolidavimo kriterijus;

j) 

pozicijų, tenkinančių visas šias sąlygas:

i) 

jos yra viešojo sektoriaus subjekto pozicijos;

ii) 

jos vertinamos pagal 116 straipsnio 4 dalį;

iii) 

jos susidaro dėl indėlių, kuriuos įstaiga yra teisiškai įpareigota perleisti i papunktyje nurodytam viešojo sektoriaus subjektui bendro intereso investicijų finansavimo tikslais;

k) 

trišalių tarpininkų saugomo užtikrinimo priemonės perviršio, kuris nebuvo paskolintas;

l) 

jeigu pagal taikomą apskaitos sistemą įstaiga savo sandorio šaliai sumokėtą piniginę kintamąją garantinę įmoką pripažįsta kaip gautiną turtą – gautino turto, jei tenkinamos 429c straipsnio 3 dalies a–e punktų sąlygos;

m) 

tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais būdu vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų, atitinkančių 244 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikšmingos rizikos perleidimo sąlygas;

n) 

▼M11

toliau išvardytų įstaigos centrinio banko pozicijų, laikantis 5 ir 6 dalyse nustatytų sąlygų:

▼M8

i) 

monetų ir banknotų, kurie yra teisėta valiuta pagal centrinio banko jurisdikciją;

ii) 

turto, kurį sudaro reikalavimai centriniam bankui, įskaitant centriniame banke saugomus rezervus;

o) 

jeigu veiklos leidimas įstaigai išduodamas pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 16 straipsnį ir 54 straipsnio 2 dalies a punktą, įstaigos pozicijų, susijusių su bankinio tipo papildomomis paslaugomis, išvardytomis to reglamento priedo C skirsnio a punkte, kurios yra tiesiogiai susijusios su pagrindinėmis arba papildomomis paslaugomis, išvardytomis to priedo A ir B skirsniuose;

p) 

jeigu įstaiga yra paskirta pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 54 straipsnio 2 dalies b punktą, įstaigos pozicijų, susijusių su bankinio tipo papildomomis paslaugomis, išvardytomis to reglamento priedo C skirsnio a punkte, kurios yra tiesiogiai susijusios su centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, kuriam leidimas išduotas pagal to reglamento 16 straipsnį, pagrindinėmis arba papildomomis paslaugomis, išvardytoms to priedo A ir B skirsniuose;

▼M15

q) 

pozicijų, kurioms taikoma 72e straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka.

▼M8

Įstaigos pirmos pastraipos m punkto tikslais į bendrą pozicijų matą įtraukia visas išlaikytas pozicijas.

2.  

1 dalies d ir e punktų tikslais „viešoji plėtros kredito įstaiga“ yra kredito įstaiga, kuri tenkina visas šias sąlygas:

a) 

ją įsteigė valstybės narės centrinės, regioninės arba vietos valdžios institucija;

b) 

jos veikla nekonkurenciniu pagrindu siekiama tik nustatytų finansų, socialinės arba ekonominės viešosios politikos tikslų, laikantis teisės aktų ir nuostatų, kuriomis reglamentuojama tos įstaigos veikla, įskaitant įstatus;

c) 

ji nesiekia gauti kuo didesnio pelno arba užimti kuo didesnės rinkos dalies;

d) 

pagal Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, centrinės, regioninės arba vietos valdžios institucija yra įpareigota užtikrinti kredito įstaigos gyvybingumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai garantuoja bent 90 % kredito įstaigos nuosavų lėšų reikalavimų, finansavimo reikalavimų arba suteiktų skatinamųjų paskolų;

e) 

ji nepriima apdraustųjų indėlių, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte arba valstybių narių nacionalinės teisės aktuose, kuriais ta direktyva įgyvendinama, kurie gali būti klasifikuojami kaip terminuotieji arba taupomieji indėliai iš vartotojų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB ( 34 ) 3 straipsnio a punkte.

Pirmos pastraipos b punkto tikslais viešosios politikos tikslai gali apimti nustatytų susijusios valstybės narės ekonomikos sektorių arba geografinių vietovių finansavimą rėmimo arba plėtros tikslais.

▼C8

1 dalies d ir e punktų tikslais ir nedarant poveikio Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėms ir pagal jas nustatytoms valstybių narių pareigoms, kompetentingos institucijos įstaigos prašymu gali organizaciniu, struktūriniu ir finansiniu požiūriu nepriklausomą ir autonomišką tos įstaigos padalinį laikyti viešosios plėtros kredito įstaiga su sąlyga, kad tas padalinys tenkina visas pirmoje pastraipoje išvardytas sąlygas ir kad toks laikymas nedaro poveikio tos įstaigos priežiūros veiksmingumui. Kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Komisijai ir EBI apie visus sprendimus šios pastraipos tikslais įstaigos padalinį laikyti viešosios plėtros kredito įstaiga. Kompetentinga institucija kasmet peržiūri tokį sprendimą.

▼M8

3.  
1 dalies d ir e punktų ir 2 dalies d punkto tikslais „skatinamoji paskola“ yra viešosios plėtros kredito įstaigos arba valstybės narės centrinės, regioninės ar vietos valdžios institucijos įsteigto subjekto tiesiogiai arba tarpininkaujant kredito įstaigai suteikta paskola nekonkurencinėmis sąlygomis ir ne pelno tikslais siekiant skatinti valstybės narės centrinės, regioninės arba vietos valdžios institucijos viešosios politikos tikslų įgyvendinimą.
4.  
Įstaigos įtraukia šio straipsnio 1 dalies g ir h punktuose nurodytas prekybos pozicijas, jei netenkinama 429 straipsnio 5 dalies trečioje pastraipoje nustatyta sąlyga.
5.  
►M11  

Įstaigos gali neįtraukti 1 dalies n punkte nurodytų pozicijų, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

 ◄
a) 

įstaigos kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su atitinkamu centriniu banku, nusprendė ir viešai paskelbė, kad susidarė išimtinės aplinkybės, kurios pateisina sprendimą neįtraukti minėtų pozicijų siekiant palengvinti pinigų politikos įgyvendinimą;

b) 

išimtis suteikiama tam tikram ribotam laikotarpiui, kuris neviršija vienų metų;

▼M11

c) 

įstaigos kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su atitinkamu centriniu banku, nustatė datą, kuri laikoma išskirtinių aplinkybių pradžios data, ir viešai paskelbė tą datą; ta data nustatoma ketvirčio pabaigoje.

▼M8

6.  

Pozicijos, kurios neįtraukiamos taikant 1 dalies n punktą, turi tenkinti abi šias sąlygas:

a) 

jos yra išreikštos ta pačia valiuta kaip ir įstaigos prisiimti indėliai;

b) 

jų vidutinis terminas pastebimai neviršija įstaigos prisiimtų indėlių vidutinio termino.

7.  

Nukrypstant nuo 92 straipsnio 1 dalies d punkto, jeigu įstaiga neįtraukia šio straipsnio 1 dalies n punkte nurodytų pozicijų, ji visais atvejais neįtraukimo laikotarpiu turi atitikti šį pakoreguoto sverto koeficiento reikalavimą:

čia:

aLR

=

pakoreguoto sverto koeficientas;

▼M11

EMLR

=

įstaigos bendras pozicijų matas, apskaičiuotas pagal 429 straipsnio 4 dalį, įskaitant pagal šio straipsnio 1 dalies n punktą neįtrauktas pozicijas, šio straipsnio 5 dalies c punkte nurodytą dieną, ir

CB

=

įstaigos pozicijų jos centrinio banko atžvilgiu, kurios gali būti neįtrauktos pagal 1 dalies n punktą, bendros vertės dienos vidurkis, apskaičiuotas per visą centrinio banko atsargų laikymo laikotarpį, einantį prieš pat 5 dalies c punkte nurodytą datą.

▼M8

429b straipsnis

Turto pozicijos vertės apskaičiavimas

1.  

Turto pozicijos vertę, išskyrus išvestinių finansinių priemonių sutartis, nurodytas II priede, kredito išvestines finansines priemones ir 429e straipsnyje nurodytas pozicijas, įstaigos apskaičiuoja laikydamosi šių principų:

a) 

turto pozicijos vertė yra pozicijos vertė, kaip nurodyta 111 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje;

b) 

vertybinių popierių finansavimo sandoriai neužskaitomi.

2.  

Įstaigos siūlomu susitarimu dėl bendro pinigų fondo sudarymo 429 straipsnio 7 dalies b punkte nustatyta sąlyga nepažeidžiama tik tuo atveju, jei susitarimas atitinka abi šias sąlygas:

a) 

susitarimą dėl bendro pinigų fondo sudarymo siūlanti įstaiga į atskirą vieną sąskaitą perveda į susitarimą įtrauktų grupės subjektų kelių atskirų sąskaitų (pirminių sąskaitų) kredito ir debeto likučius ir taip pirminių sąskaitų likučius prilygina nuliui;

b) 

įstaiga kasdien atlieka šios pastraipos a punkte nurodytus veiksmus.

Šios dalies ir 3 dalies tikslais „susitarimas dėl bendro pinigų fondo sudarymo“ yra susitarimas, pagal kurį pinigų arba likvidumo valdymo tikslais sujungiami kelių atskirų sąskaitų kredito ar debeto likučiai.

3.  

Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, susitarimu dėl bendro pinigų fondo sudarymo, kuris neatitinka tos dalies b punkte nustatytos sąlygos, bet atitinka tos dalies a punkte nustatytą sąlygą, 429 straipsnio 7 dalies b punkte nustatyta sąlyga nėra pažeidžiama, jei susitarimas atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:

a) 

įstaiga turi teisiškai vykdytiną teisę pirminių sąskaitų likučius įskaityti bet kuriuo metu atliekamu pervedimu į vieną sąskaitą;

b) 

nėra pirminių sąskaitų likučių terminų nesutapimo;

c) 

įstaiga ima arba moka palūkanas, atsižvelgdama į suvestinį pirminių sąskaitų likutį;

d) 

įstaigos kompetentingos institucijos nuomone, visų pirminių sąskaitų likučių pervedimo dažnumas yra tinkamas siekiant, kad į bendrą pozicijų matą būtų įtrauktas tik suvestinis bendro pinigų fondo likutis.

4.  

Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, įstaigos pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius su ta pačia sandorio šalimi gautinų ir mokėtinų pinigų pozicijos vertę gali apskaičiuoti grynąja verte tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

sandorių aiški galutinė atsiskaitymo data yra ta pati;

b) 

teisė užskaityti sandorio šaliai mokėtiną sumą ir sandorio šalies mokėtiną sumą, yra teisiškai vykdytina įprastomis verslo sąlygomis ir įsipareigojimų neįvykdymo, nemokumo ir bankroto atveju;

c) 

sandorio šalys ketina taikyti grynąjį atsiskaitymą ar atsiskaitymą tuo pat metu arba sandoriams taikomas atsiskaitymo mechanizmas, kurio rezultatas – funkcinis grynojo atsiskaitymo ekvivalentas.

5.  

4 dalies c punkto tikslais įstaigos gali laikyti, kad atsiskaitymo mechanizmo rezultatas yra funkcinis grynojo atsiskaitymo ekvivalentas tik tada, kai atsiskaitymo dieną grynasis sandorių, vykdomų taikant tą mechanizmą, pinigų srautų rezultatas yra lygus vienai bendrai grynajai sumai, gaunamai, kai taikomas grynasis atsiskaitymas, ir jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

pagal sandorius atsiskaitoma taikant tą pačią atsiskaitymo sistemą arba atsiskaitymo sistemas, naudojant bendrą atsiskaitymo infrastruktūrą;

b) 

susitarimai dėl atsiskaitymo yra suderinami su pinigų arba dienos kredito priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti, kad pagal sandorius būtų atsiskaityta iki darbo dienos pabaigos;

c) 

dėl problemų, susijusių su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių vertybinių popierių dalimi, netrukdoma užbaigti grynąjį atsiskaitymą atsižvelgiant į gautinas ir mokėtinas pinigų sumas.

Pirmos pastraipos c punkte nustatyta sąlyga tenkinama tik jeigu dėl neatsiskaitymo pagal kurį nors vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorį taikant atsiskaitymo mechanizmą gali būti atidėtas tik atitinkamos pinigų dalies sumokėjimas arba atsiskaitymo mechanizmo atžvilgiu gali atsirasti prievolė, pagrįsta susijusia kredito priemone.

Jeigu laikotarpio, per kurį turi būti atsiskaityta pagal atsiskaitymo mechanizmą, pabaigoje taikant atsiskaitymo mechanizmą neatsiskaitoma pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorio vertybinių popierių dalį, įstaigos šį sandorį ir su juo susijusią atitinkamą pinigų dalį atskiria nuo užskaitos grupės ir juos tvarko bendrai.

429c straipsnis

Išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertės apskaičiavimas

1.  
Išvestinių finansinių priemonių sutarčių, nurodytų II priede, ir kredito išvestinių finansinių priemonių, įskaitant nebalansines, pozicijos vertę įstaigos apskaičiuoja pagal trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 3 skirsnyje nustatytą metodą.

Apskaičiuodamos pozicijos vertę įstaigos gali atsižvelgti į novacijos sutarčių ir kitų užskaitos susitarimų pagal 295 straipsnį poveikį. Įstaigos neatsižvelgia į kryžminę produktų užskaitą, tačiau gali atlikti užskaitą produktų kategorijoje, kaip nurodyta 272 straipsnio 25 punkto c papunktyje, ir užskaityti kredito išvestines finansines priemones, jei joms taikomas 295 straipsnio c punkte nurodytas sutartinės abipusės produktų užskaitos susitarimas.

Įstaigos į bendrą pozicijų matą įtraukia parduotus pasirinkimo sandorius, net jei pagal 274 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką jų pozicijos vertę galima prilyginti nuliui.

2.  
Jei pagal taikomą apskaitos sistemą pateikus su išvestinių finansinių priemonių sutartimis susijusią užtikrinimo priemonę sumažėja turto suma, įstaigos tą sumažėjimą panaikina.
3.  

Šio straipsnio 1 dalies tikslais įstaigos, pagal 275 straipsnį skaičiuodamos išvestinių finansinių priemonių sutarčių pakeitimo išlaidas, 275 straipsnyje nurodyta kintamąja garantine įmoka gali pripažinti tik iš savo sandorio šalių pinigais gautas užtikrinimo priemones, jeigu pagal taikomą apskaitos sistemą kintamoji garantinė įmoka dar nėra pripažinta pozicijos vertės sumažinimu ir jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

▼M17

a) 

jei sandorių tarpuskaita nėra atliekama per reikalavimus atitinkančią pagrindinę sandorio šalį, gaunančiosios sandorio šalies gauti pinigai neatskiriami nuo įstaigos turto;

▼M8

b) 

kintamoji garantinė įmoka apskaičiuojama ir ja keičiamasi ne rečiau kaip kiekvieną dieną, remiantis išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertinimu pagal rinkos vertės metodą;

c) 

kintamoji garantinė įmoka yra gauta valiuta, nurodyta išvestinių finansinių priemonių sutartyje, kuria reglamentuojamas pagrindinis užskaitos susitarimas, reikalavimus atitinkančio pagrindinio užskaitos susitarimo kredito paramos priede, skirtame kreditinei paramai, arba užskaitos susitarime su reikalavimus atitinkančia pagrindine sandorio šalimi;

d) 

gauta kintamoji garantinė įmoka yra visa suma, kurios reikėtų išvestinių finansinių priemonių sutarties rinkos vertės pozicijai panaikinti, taikant sutarties šaliai taikytiną ribą ir nustatant minimalias perleidžiamas sumas;

e) 

įstaigos ir to sandorio šalies išvestinių finansinių priemonių sutarčiai ir kintamajai garantinei įmokai taikomas bendras užskaitos susitarimas, kurį įstaiga gali laikyti mažinančiu riziką pagal 295 straipsnį.

Jeigu įstaiga sandorio šaliai suteikia piniginę užtikrinimo priemonę ir jei ta užtikrinimo priemonė tenkina pirmos pastraipos a–e punktuose nustatytas sąlygas, įstaiga tą užtikrinimo priemonę laiko sandorio šaliai suteikta kintamąja garantine įmoka ir ją įtraukia skaičiuodama pakeitimo išlaidas.

Pirmos pastraipos b punkto tikslais įstaiga laikoma patenkinusia tame punkte nustatytą sąlygą, jei kintamąja garantine įmoka apsikeičiama prekybos dienos, einančios po tos prekybos dienos, kurią buvo nustatytos išvestinių finansinių priemonių sutarties sąlygos, ryte, jei tas apsikeitimas grindžiamas sutarties verte prekybos dienos, kurią buvo nustatytos sutarties sąlygos, pabaigoje.

Pirmos pastraipos d punkto tikslais, kilus ginčui dėl garantinės įmokos, įstaigos gali pripažinti neginčijamos užtikrinimo priemonės, kuria buvo apsikeista, sumą.

▼M17

4.  
Šio straipsnio 1 dalies tikslais apskaičiuodamos grynąją nepriklausomą užtikrinimo priemonės sumą (NICA), kaip apibrėžta 272 straipsnio 12a punkte, įstaigos neįtraukia gautos užtikrinimo priemonės.

▼M17

4a.  

Nukrypstant nuo 3 ir 4 dalių, įstaiga gali pripažinti bet kokią užtikrinimo priemonę, gautą pagal trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 3 skirsnį, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

užtikrinimo priemonė gauta iš kliento pagal išvestinių finansinių priemonių sutartį, kurios tarpuskaitą to kliento vardu atliko įstaiga;

b) 

a punkte nurodytos sutarties tarpuskaita atliekama per reikalavimus atitinkančią pagrindinę sandorio šalį;

c) 

kai užtikrinimo priemonė gauta kaip pradinė garantinė įmoka, ta užtikrinimo priemonė atskiriama nuo įstaigos turto.

▼M8

5.  
Šio straipsnio 1 dalies tikslais, apskaičiuodamos galimą ateities poziciją pagal 278 straipsnio 1 dalį, įstaigos naudojamo daugiklio vertę laiko lygia vienetui, išskyrus išvestinių finansinių priemonių sutarčių su klientais atveju, kai tokių sutarčių tarpuskaitą atlieka reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis.

▼M17

6.  

Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, įstaigos gali taikyti trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 4 arba 5 skirsnyje nustatytą metodą, kad nustatytų šių priemonių pozicijos vertę:

a) 

išvestinių finansinių priemonių sutarčių, išvardytų II priede, ir kredito išvestinių finansinių priemonių, kai jos tą metodą taip pat taiko tų sutarčių pozicijos vertei nustatyti 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų laikymosi tikslais;

b) 

kredito išvestinių finansinių priemonių, kurioms jos taiko 273 straipsnio 3 arba 5 dalyje nurodytus metodus, kai tenkinamos to metodo naudojimo sąlygos.

▼M8

Jeigu įstaigos taiko vieną iš pirmoje pastraipoje nurodytų metodų, jos bendro pozicijų mato nemažina gautos garantinės įmokos suma.

429d straipsnis

Papildomos nuostatos dėl pasirašytų kredito išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertės apskaičiavimo

1.  
Šio straipsnio tikslais „pasirašyta kredito išvestinė finansinė priemonė“ yra bet kuri finansinė priemonė, kuria įstaiga veiksmingai suteikia kredito užtikrinimą, įskaitant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, apsikeitimo grąžomis sandorius ir pasirinkimo sandorius, kai įstaiga yra įpareigota suteikti kredito užtikrinimą pagal pasirinkimo sandoryje nustatytas sąlygas.
2.  
Apskaičiuodamos pasirašytų kredito išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertę, įstaigos, be 429c straipsnyje nustatyto apskaičiavimo, į skaičiavimus taip pat įtraukia efektyvias tariamąsias sumas, nurodytas pasirašytomis kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir sumažintas bet kokių neigiamų tikrosios vertės pokyčių suma, įtraukta į 1 lygio kapitalą tų pasirašytų kredito išvestinių finansinių priemonių atžvilgiu.

Pasirašytų kredito išvestinių finansinių priemonių efektyvią tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja pakoreguodamos tų išvestinių finansinių priemonių tariamąją sumą taip, kad būtų atspindėta tikroji sutarčių, kurios grindžiamos sverto principu arba kurių vertė yra kitaip padidinta dėl sandorio struktūros, pozicija.

3.  

Pagal 2 dalį apskaičiuotą pozicijos vertę įstaigos gali visiškai arba iš dalies sumažinti įsigytų kredito išvestinių finansinių priemonių efektyvia tariamąja suma, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

likęs įsigytos kredito išvestinės finansinės priemonės terminas yra lygus likusiam pasirašytos kredito išvestinės finansinės priemonės terminui arba yra už jį ilgesnis;

b) 

kitu atveju įsigytai kredito išvestinei finansinei priemonei taikomos tos pačios esminės sąlygos, kokios yra nustatytos atitinkamai pasirašytai kredito išvestinei finansinei priemonei, arba už šias sąlygas konservatyvesnės esminės sąlygos;

c) 

įsigyta kredito išvestinė finansinė priemonė yra įsigyta ne iš sandorio šalies, dėl kurios įstaigai kiltų specifinė klaidingų sprendimų rizika, kaip apibrėžta 291 straipsnio 1 dalies b punkte;

d) 

jeigu pasirašytos kredito išvestinės finansinės priemonės efektyvi tariamoji suma yra sumažinta bet kokių neigiamų tikrosios vertės pokyčių suma, įtraukta į įstaigos 1 lygio kapitalą, įsigytos kredito išvestinės finansinės priemonės efektyvi tariamoji suma sumažinama bet kokių teigiamų tikrosios vertės pokyčių suma, įtraukta į 1 lygio kapitalą;

e) 

įsigyta kredito išvestinė finansinė priemonė nėra įtraukiama į sandorį, kurio tarpuskaitą įstaiga atliko kliento vardu arba veikdama kaip aukštesnio lygio klientas daugiapakopėje klientų struktūroje ir kurio efektyvi tariamoji suma, nurodyta atitinkama pasirašyta kredito išvestine finansine priemone, atitinkamai pagal 429a straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos g arba h punktą neįtraukiama į bendrą pozicijų matą.

Apskaičiuodamos galimą būsimą poziciją pagal 429c straipsnio 1 dalį, įstaigos gali į užskaitos grupę neįtraukti tos pasirašytos kredito išvestinės finansinės priemonės dalies, kuri nėra padengta pagal šios dalies pirmą pastraipą ir kurios efektyvi tariamoji suma yra įtraukta į bendrą pozicijų matą.

4.  
3 dalies b punkto tikslais „esminė sąlyga“ yra bet kuri kredito išvestinės finansinės priemonės ypatybė, kuri yra svarbi atliekant jos vertinimą, įskaitant subordinacijos lygį, šalutines aplinkybes, kredito įvykius, pagrindinį subjektą arba subjektų grupę ir kredito išvestinės finansinės priemonės pagrindinę poziciją arba pozicijų grupę, išskyrus kredito išvestinės finansinės priemonės tariamąją sumą ir likusį terminą. Du pagrindiniai pavadinimai reiškia tą patį tik kai jie nurodo tą patį juridinį subjektą.
5.  
Nukrypstant nuo 3 dalies b punkto, įstaigos įsigytas kredito išvestines finansines priemones, susijusias su pagrindinių pavadinimų grupe, gali panaudoti pasirašytoms kredito išvestinėms finansinėms priemonėms, susijusioms su individualiais tos grupės pagrindiniais pavadinimais, padengti, jeigu pagrindinių subjektų grupė ir subordinacijos lygis abiejuose sandoriuose yra tie patys.
6.  
Įstaigos nemažina pasirašytų kredito išvestinių finansinių priemonių efektyvios tariamosios sumos, jei kredito užtikrinimą įsigyja per apsikeitimo grąžomis sandorį ir gautas grynąsias įmokas į apskaitą įtraukia kaip grynąsias pajamas, tačiau į apskaitą neįtraukia jokio pasirašytos kredito išvestinės finansinės priemonės užskaitomojo vertės sumažėjimo, atspindimo 1 lygio kapitale.
7.  
Kai įsigytos kredito išvestinės finansinės priemonės priskiriamos pagrindinių pozicijų grupei, įstaigos pasirašytų kredito išvestinių finansinių priemonių, priskiriamų individualioms pagrindinėms pozicijoms, efektyvią tariamąją sumą gali sumažinti įsigytų kredito išvestinių finansinių priemonių efektyvia tariamąja suma pagal 3 dalį, tik jeigu įsigyta apsaugos priemonė ekonominiu požiūriu yra lygiavertė apsaugos priemonei, atskirai įsigyjamai kiekvienos individualios pozicijos grupėje atžvilgiu.

429e straipsnis

Vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorio šalies kredito rizikos papildomas mokestis

1.  
Be vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių, įskaitant tuos, kurie yra neįtraukiami į balansą, pozicijos vertės apskaičiavimo pagal 429b straipsnio 1 dalį, įstaigos į bendrą pozicijų matą įtraukia sandorio šalies kredito rizikos papildomą mokestį, atitinkamai apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 arba 3 dalį.
2.  

Su sandorio šalimi sudaromų sandorių, kuriems netaikomas pagrindinis užskaitos susitarimas, atitinkantis 206 straipsnyje nustatytas sąlygas, papildomą mokestį kiekvienam atskiram sandoriui įstaigos apskaičiuoja pagal šią formulę:

čia:

=

papildomas mokestis;

i

=

indeksas, kuriuo žymimas sandoris;

Ei

=

pagal sandorį i sandorio šaliai paskolintų vertybinių popierių arba pinigų tikroji vertė;

Ci

=

pagal sandorį i iš sandorio šalies gautų vertybinių popierių arba pinigų tikroji vertė.

Įstaigos

gali prilyginti nuliui, kai Ei yra sandorio šaliai paskolinta pinigų suma, o susijusiai gautinai pinigų sumai negali būti taikoma 429b straipsnio 4 dalyje nustatyta užskaitos tvarka.
3.  

Su sandorio šalimi sudaromų sandorių, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos susitarimas, atitinkantis 206 straipsnyje nustatytas sąlygas, papildomą mokestį įstaigos kiekvienam atskiram sandoriui apskaičiuoja pagal šią formulę:

čia:

=

papildomas mokestis;

i

=

indeksas, kuriuo žymimas užskaitos susitarimas;

Ei

=

pagal sandorius, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos susitarimas i, sandorio šaliai paskolintų vertybinių popierių arba pinigų tikroji vertė, ir

Ci

=

iš sandorio šalies, kuriai taikomas pagrindinis užskaitos susitarimas i, gautų vertybinių popierių arba pinigų tikroji vertė.

4.  
2 ir 3 dalių tikslais terminas „sandorio šalis“ taip pat apima trišalius tarpininkus, kurie trišalių sandorių atveju užtikrinimo priemonę gauna indėlio pavidalu ir ją administruoja.
5.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, įstaigos gali taikyti 222 straipsnyje nustatytą metodą, taikydamos taikytiną rizikos koeficientą, kurio žemiausia riba yra 20 %, kad nustatytų vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių, įskaitant tuos, kurie yra neįtraukti į balansą, papildomą mokestį. Įstaigos tą metodą gali taikyti tik jeigu jos jį taip pat taiko tų sandorių pozicijų vertei apskaičiuoti, kad įvykdytų 92 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nustatytus nuosavų lėšų reikalavimus.
6.  
Kai atpirkimo sandoris pagal taikytiną apskaitos sistemą apskaitoje tvarkomas kaip pardavimas, įstaigos daro visų su pardavimu susijusių apskaitos įrašų atvirkštinius įrašus.
7.  

Kai įstaiga veikia kaip dviejų šalių, sudarančių vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorį, įskaitant tuos vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, kurie yra neįtraukti į balansą, tarpininkė, įstaigos bendram pozicijų matui apskaičiuoti taikomos šios nuostatos:

a) 

kai įstaiga vienai iš vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorio šalių suteikia žalos atlyginimo draudimą arba garantiją ir šis žalos atlyginimo draudimas arba garantija yra ne didesni nei vertybinių popierių arba pinigų, kuriuos sandorio šalis paskolino, vertės ir užtikrinimo priemonės, kurią suteikė skolininkas, vertės skirtumas, įstaiga į bendrą pozicijų matą įtraukia tik papildomą mokestį, atitinkamai apskaičiuotą pagal 2 arba 3 dalį;

b) 

kai įstaiga neteikia žalos atlyginimo draudimo arba garantijos nė vienai iš susijusių šalių, sandoris neįtraukiamas į bendrą pozicijų matą;

c) 

kai įstaiga ekonominiu požiūriu turi su sandoriu susijusią pagrindinio vertybinio popieriaus arba pinigų poziciją, kurios vertė yra didesnė negu pozicijos, kuriai taikomas papildomas mokestis, ji į bendrą pozicijos matą taip pat įtraukia visą turimos vertybinio popieriaus arba pinigų pozicijos sumą;

d) 

kai įstaiga, veikdama kaip tarpininkė, abiem vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorio šalims suteikia žalos atlyginimo draudimą arba garantiją, ji savo bendrą pozicijų matą pagal a, b ir c punktus apskaičiuoja atskirai kiekvienai sandorio šaliai.

429f straipsnis

Nebalansinių straipsnių pozicijos vertės apskaičiavimas

▼M17

1.  
Įstaigos pagal 111 straipsnio 2 dalį apskaičiuoja nebalansinių straipsnių, išskyrus II priede nurodytas išvestinių finansinių priemonių sutartis, kredito išvestines finansines priemones, vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius ir 429d straipsnyje nurodytas pozicijas, pozicijų vertę.

Jeigu įsipareigojimas yra pagrįstas kito nebalansinio straipsnio pratęsimu, taikoma 111 straipsnio 3 dalis.

▼M8

2.  
Nukrypstant nuo 1 dalies, įstaigos gali kredito pozicijai lygią nebalansinio straipsnio sumą sumažinti atitinkama specifinės kredito rizikos koregavimų suma. Skaičiuojant taikoma žemiausia riba yra lygi nuliui.

▼M17

3.  
Nukrypstant nuo 495d straipsnio, nebalansiniams straipsniams besąlygiškai anuliuojamų įsipareigojimų forma įstaigos taiko 10 % perskaičiavimo koeficientą.

▼M8

429g straipsnis

Įprastinių pirkimo ir pardavimo sandorių, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, pozicijos vertės apskaičiavimas

▼M17

1.  
Pagal 429 straipsnio 4 dalies a punktą įstaigos su įprastiniais pirkimo sandoriais susijusius pinigus ir su įprastiniais pardavimo sandoriais susijusį finansinį turtą, kurie iki atsiskaitymo dienos lieka balanse, vertina kaip turtą.

▼M8

2.  
Įstaigos, kurios pagal taikytiną apskaitos sistemą įprastiniams pirkimo ir pardavimo sandoriams, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, taiko sandorio dienos apskaitą, atlieka už įprastinius pardavimo sandorius, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, gautinų pinigų sumų ir už įprastinius pirkimo sandorius, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, mokėtinų pinigų sumų atvirkštinę užskaitą, kurią leidžiama atlikti pagal tą sistemą. Apskaitoje atlikusios atvirkštinę užskaitą, įstaigos gali tarpusavyje užskaityti tas gautinas pinigų sumas ir mokėtinas pinigų sumas, jeigu ir pagal susijusius įprastinius pardavimo ir pirkimo sandorius atsiskaitoma taikant vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo principą.
3.  
Įstaigos, kurios pagal taikytiną apskaitos sistemą įprastiniams pirkimo ir pardavimo sandoriams, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, taiko atsiskaitymo dienos apskaitą, į bendrą pozicijų matą įtraukia bendrą su įprastiniais pirkimo sandoriais susijusių įsipareigojimų sumokėti nominaliąją vertę.

Bendrą su įprastiniais pirkimo sandoriais susijusių įsipareigojimų sumokėti nominaliąją vertę įstaigos gali padengti bendra su įprastiniais pardavimo sandoriais, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, susijusių gautinų pinigų sumų nominaliąja verte tik jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

a) 

pagal įprastinius tiek pirkimo, tiek pardavimo sandorius atsiskaitoma taikant vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo principą;

b) 

perkamas ir parduodamas finansinis turtas, susijęs su mokėtinais ir gautinais pinigais, yra vertinamas tikrąja verte pagal pelną ir nuostolį ir įtraukiamas į įstaigos prekybos knygą;

▼M8

SEPTINTA A DALIS

ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI

430 straipsnis

Informacijos apie prudencinius reikalavimus ir finansinės informacijos teikimas

1.  

Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms pateikia informaciją apie:

a) 

nuosavų lėšų reikalavimus, įskaitant sverto koeficientą, kaip nustatyta 92 straipsnyje ir septintoje dalyje;

b) 

92a ir 92b straipsniuose nustatytus reikalavimus – įstaigų, kurioms taikomi tie reikalavimai, atveju;

c) 

dideles pozicijas, kaip nustatyta 394 straipsnyje;

d) 

likvidumo reikalavimus, kaip nustatyta 415 straipsnyje;

e) 

suvestinius duomenis apie kiekvieną nacionalinę nekilnojamojo turto rinką, kaip nustatyta 430a straipsnio 1 dalyje;

f) 

standartizuotam informacijos teikimui taikytinus reikalavimus ir gaires, nustatytus Direktyvoje 2013/36/ES, išskyrus bet kokį reikalavimą teikti papildomą informaciją pagal tos direktyvos 104 straipsnio 1 dalies j punktą;

g) 

savo turto suvaržymo lygį, be kita ko, informaciją išskaidant pagal turto suvaržymo rūšį, pavyzdžiui, atpirkimo sandorius, vertybinių popierių skolinimą, vertybiniais popieriais pakeistas pozicijas arba paskolas;

▼M17

h) 

savo ASV rizikos pozicijas, įskaitant:

i) 

savo esamas ir naujas pozicijas iškastinio kuro sektoriaus subjektų atžvilgiu;

ii) 

savo pozicijas fizinės rizikos ir pertvarkos rizikos atžvilgiu;

i) 

savo kriptoturto pozicijas;

▼M8

Įstaigoms, kurioms taikoma išimtis pagal 6 straipsnio 5 dalį, reikalavimas pateikti šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytą informaciją apie sverto koeficientą netaikomas, atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį.

▼M13

1a.  
Taikant šio straipsnio 1 dalies a punktą, kai įstaigos teikia ataskaitas dėl pakeitimo vertybiniais popieriais nuosavų lėšų reikalavimų, jų teikiama informacija apima informaciją apie neveiksnių pozicijų pakeitimą vertybiniais popieriais, kurioms taikoma 269a straipsnyje nustatyta tvarka, apie jų inicijuotą PSS balansinį pakeitimą vertybiniais popieriais ir apie pagrindinį PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais turtą pagal turto klases.

▼M8

2.  
Didelės įstaigos savo kompetentingoms institucijoms turi pateikti ne tik 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytą informaciją apie sverto koeficientą, kad kompetentingos įstaigos galėtų stebėti sverto koeficiento kintamumą, visų pirma artėjant ataskaitinėms datoms, bet ir informaciją apie konkrečias sverto koeficiento sudedamąsias dalis, remdamosi ataskaitinio laikotarpio vidurkiais ir duomenimis, kuriais naudotasi apskaičiuojant tuos vidurkius.

▼M17

2a.  
Teikdamos informaciją apie savo nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, nurodytus šio straipsnio 1 dalies a punkte, įstaigos atskirai praneša 325c straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytus skaičiavimus, susijusius su visų prekybos knygos pozicijų arba ne prekybos knygos pozicijų, kurioms kyla užsienio valiutos kurso rizika ir biržos prekių kainos rizika, portfeliu.
2b.  
Teikdamos informaciją apie savo nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, nurodytus šio straipsnio 1 dalies a punkte, įstaigos atskirai praneša 352ba straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, a punkto ii papunktyje, b punkto i papunktyje ir b punkto ii papunktyje nurodytus skaičiavimus, susijusius su portfeliu visų prekybos knygos pozicijų arba ne prekybos knygos pozicijų, kurioms kyla užsienio valiutos kurso rizika ir biržos prekių kainos rizika ir kurios priskirtos prekybos operacijų sąrašams, dėl kurių kompetentingos institucijos įstaigoms suteikė leidimą taikyti alternatyvų vidaus modelių metodą pagal 325az straipsnio 2 dalį.

▼M8

3.  

Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms turi pateikti ne tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie prudencinius reikalavimus, bet ir finansinę informaciją, jeigu jos yra kurios nors iš šių įstaigų:

a) 

įstaiga, kuriai taikomas Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 4 straipsnis;

b) 

kredito įstaiga, kuri savo konsoliduotąsias ataskaitas rengia laikydamasi tarptautinių apskaitos standartų pagal Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 5 straipsnio b punktą.

4.  
Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad kredito įstaigos, kurios konsoliduotai nustato nuosavas lėšas laikydamosi tarptautinių apskaitos standartų pagal 24 straipsnio 2 dalį, pateiktų finansinę informaciją pagal šį straipsnį.
5.  
Teikiama 3 ir 4 dalyse nurodyta finansinė informacija apima tik tą informaciją, kuri reikalinga norint susidaryti visapusišką vaizdą apie įstaigos rizikos pobūdį ir sisteminę riziką, kurią ta įstaiga kelia finansų sektoriui arba realiajai ekonomikai, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010.
6.  
Šiame straipsnyje nustatyti informacijos teikimo reikalavimai įstaigoms taikomi proporcingai, atsižvelgiant į 8 dalyje nurodytą ataskaitą, taip pat į tų įstaigų dydį, sudėtingumą ir jų veiklos pobūdį bei rizikos dydį.
7.  
►M17  EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato vienodas informacijos teikimo formas, informacijos teikimo dažnumą ir datas, taip pat apibrėžtis, ir parengia IT sprendimus, įskaitant informacijos teikimo šablonus ir nurodymus dėl 1–4 dalyse nurodytos informacijos teikimo. ◄

Bet kokie nauji informacijos teikimo reikalavimai, nustatyti tokiuose techniniuose įgyvendinimo standartuose, netaikomi anksčiau nei po šešių mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos.

2 dalies tikslais techniniuose įgyvendinimo standartuose nurodoma, apie kurias sverto koeficiento sudedamąsias dalis informacija turi būti teikiama naudojant dienos pabaigos ar mėnesio pabaigos vertes. Šiuo tikslu EBI atsižvelgia į abu toliau išdėstytus elementus:

a) 

kiek tikėtina, kad sudedamoji dalis patirs reikšmingų laikinų sandorių masto sumažėjimų ir dėl to ataskaitinę datą bus nepakankamai atspindėta pernelyg didelio sverto rizika;

b) 

pokyčius ir išvadas tarptautiniu lygmeniu.

EBI 1 dalyje nurodytus techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d., išskyrus projektus, susijusius su:

a) 

sverto koeficientu, kurie pateikiami ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d.;

b) 

92a ir 92b straipsniuose nustatytomis prievolėmis, kurie pateikiami ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d.;

▼M17

c) 

ASV rizikos pozicijomis, kurie pateikiami ne vėliau kaip 2025 m. liepos 10 d.

▼M8

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

8.  

EBI pagal šią dalį įvertina Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014 ( 35 ) išdėstytų informacijos teikimo reikalavimų sąnaudas ir naudą ir praneša savo išvadas Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d. Vertinimas atliekamas visų pirma mažų ir nesudėtingų įstaigų atžvilgiu. Tais tikslais ataskaitoje:

a) 

įstaigos klasifikuojamos į kategorijas pagal jų dydį, sudėtingumą ir jų veiklos pobūdį bei rizikos dydį;

b) 

įvertinamos informacijos teikimo išlaidos, kurias atitinkamu laikotarpiu patyrė kiekvienos kategorijos įstaigos, kad įvykdytų Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014 nustatytus informacijos teikimo reikalavimus, atsižvelgiant į šiuos principus:

i) 

informacijos teikimo išlaidos įvertinamos kaip informacijos teikimo išlaidų ir bendrų įstaigos išlaidų santykis per atitinkamą laikotarpį;

ii) 

informacijos teikimo išlaidos apima visas išlaidas, susijusias su informacijos teikimo sistemų įgyvendinimu ir nuolatiniu veikimu, įskaitant personalo, IT sistemų, teisinių, apskaitos, audito ir konsultavimo paslaugų išlaidas;

iii) 

atitinkamas laikotarpis reiškia kiekvienų metų laikotarpį, per kurį įstaigos turėjo informacijos teikimo išlaidų rengdamosi įgyvendinti Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014 nustatytus informacijos teikimo reikalavimus ir užtikrinti nuolatinį informacijos teikimo sistemų veikimą;

c) 

įvertinama, ar informacijos teikimo išlaidos, kurių turėjo kiekvienos kategorijos įstaigos, buvo proporcingos atsižvelgiant į informacijos teikimo reikalavimų naudą prudencinės priežiūros tikslais;

d) 

įvertinamas informacijos teikimo reikalavimo sumažinimo poveikis išlaidoms ir priežiūros veiksmingumui ir

e) 

pateikiamos rekomendacijos, kaip mažinti informacijos teikimo reikalavimus, taikomus bent mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms, ir to siekdama EBI nustato tikėtiną vidutinį išlaidų sumažinimą bent 10 %, o idealiu atveju – 20 %. EBI visų pirma įvertina, ar:

i) 

1 dalies g punkte nurodyti informacijos teikimo reikalavimai galėtų būti netaikomi mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms, kurių turto suvaržymo lygis buvo žemesnis už tam tikrą ribą;

ii) 

informacijos teikimo dažnumas, kurio reikalaujama pagal 1 dalies a, c ir g punktus, mažų ir nesudėtingų įstaigų atveju galėtų būti sumažintas.

Kartu su ta ataskaita EBI pateikia 7 dalyje nurodytą techninių įgyvendinimo standartų projektą.

9.  

Kompetentingos institucijos konsultuojasi su EBI dėl to, ar įstaigos, išskyrus nurodytąsias 3 ir 4 dalyse, turėtų pateikti finansinę informaciją konsoliduotai pagal 3 dalį, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

atitinkamos įstaigos dar neteikia informacijos konsoliduotai;

b) 

atitinkamų įstaigų apskaitos sistema atitinka Direktyvą 86/635/EEB;

c) 

finansinės informacijos teikimas laikomas būtinu siekiant susidaryti visapusišką vaizdą apie tų įstaigų veiklos rizikos pobūdį ir sisteminę riziką, kurią jos kelia finansų sektoriui arba realiajai ekonomikai, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010.

EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato formas ir šablonus, kuriuos pirmoje pastraipoje nurodytos įstaigos turi naudoti toje pastraipoje nurodytoms reikmėms.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

10.  
Jeigu kompetentinga institucija mano, kad 7 dalyje nurodyti techniniai įgyvendinimo standartai neapima informacijos, būtinos 5 dalyje nurodytais tikslais, ji praneša EBI ir ESRV, kokią papildomą informaciją, jos nuomone, būtina įtraukti į toje dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.
11.  
Kompetentingos institucijos gali leisti netaikyti reikalavimo pateikti informacijos teikimo šablonuose, nurodytuose šiame straipsnyje minimuose techniniuose įgyvendinimo standartuose, nustatytų duomenų vienetų, jei tie duomenų vienetai yra dublikatai. Šiais tikslais duomenų vienetų dublikatai reiškia duomenų vienetus, kurie kompetentingoms institucijoms jau yra prieinami kitais būdais nei tų informacijos teikimo šablonų rinkimas, be kita ko, kai tuos duomenų vienetus galima gauti iš duomenų, kurie kompetentingoms institucijoms jau yra prieinami kita forma arba kitokio išsamumo lygio; kompetentinga institucija gali taikyti šioje dalyje nurodytas išimtis tik jei taikant tokius alternatyvius metodus gauti, sukaupti arba apibendrinti duomenys yra tapatūs tiems duomenų vienetams, kurie antraip būtų pranešami pagal atitinkamus techninius įgyvendinimo standartus.

Kompetentingos institucijos, pertvarkymo institucijos ir paskirtos institucijos, kai tik įmanoma, keičiasi duomenimis siekiant sumažinti informacijos teikimo reikalavimus. Taikomos Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies I skyriaus II skirsnyje išdėstytos nuostatos dėl keitimosi informacija ir profesinės paslapties.

430a straipsnis

Specialios informacijos teikimo prievolės

▼M17

1.  

Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms kasmet pateikia šiuos suvestinius duomenis apie kiekvieną nacionalinę nekilnojamojo turto rinką, dėl kurios joms kyla rizika:

a) 

nuostolius, atsirandančius dėl pozicijų, kurių užtikrinimo priemone įstaiga yra pripažinusi gyvenamosios paskirties turtą, kiekvienu atveju iki mažesnės iš šių verčių – įkeistos sumos ir 55 % gyvenamosios paskirties nekilnojamo turto vertės, jei pagal 124 straipsnio 9 dalį nenuspręsta kitaip, kai taikytina;

b) 

bendrus nuostolius, atsirandančius dėl pozicijų, kurių užtikrinimo priemone įstaiga yra pripažinusi gyvenamosios paskirties turtą, kiekvienu atveju iki mažesnės iš šių verčių – įkeistos sumos ir 100 % gyvenamosios paskirties turto vertės;

c) 

visų neapmokėtų pozicijų, kurių užtikrinimo priemone įstaiga yra pripažinusi gyvenamosios paskirties turtą, pozicijos vertę, kiekvienu atveju iki mažesnės iš šių verčių – įkeistos sumos ir 100 % gyvenamosios paskirties nekilnojamo turto vertės;

d) 

nuostolius, atsirandančius dėl pozicijų, kurių užtikrinimo priemone įstaiga yra pripažinusi komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, kiekvienu atveju iki mažesnės iš šių verčių – įkeistos sumos ir 55 % komercinės paskirties nekilnojamojo turto vertės, jei pagal 124 straipsnio 9 dalį nenuspręsta kitaip, kai taikytina;

e) 

bendrus nuostolius, atsirandančius dėl pozicijų, kurių užtikrinimo priemone įstaiga yra pripažinusi komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, kiekvienu atveju iki mažesnės iš šių verčių – įkeistos sumos ir 100 % komercinės paskirties nekilnojamojo turto vertės;

f) 

visų neapmokėtų pozicijų, kurių užtikrinimo priemone įstaiga yra pripažinusi komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, pozicijos vertę, kiekvienu atveju iki mažesnės iš šių verčių – įkeistos sumos ir 100 % komercinės paskirties nekilnojamojo turto vertės.

▼M8

2.  
1 dalyje nurodyti duomenys pateikiami atitinkamos įstaigos buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Jeigu įstaiga turi filialą kitoje valstybėje narėje, su tuo filialu susiję duomenys taip pat pateikiami priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Duomenys pateikiami atskirai apie kiekvieną nekilnojamojo turto rinką Sąjungoje, kurioje atitinkama įstaiga patiria riziką.

▼M17

3.  
Kompetentingos institucijos kasmet skelbia suvestinius 1 dalies a-f punktuose nurodytus duomenis kartu su ankstesnių laikotarpių duomenimis, jei jų turima, apie kiekvieną nacionalinę nekilnojamojo turto rinką, kurios atžvilgiu tokie duomenys buvo surinkti. Kompetentinga institucija, gavusi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos arba EBI prašymą, tai kompetentingai institucijai arba EBI suteikia išsamesnės informacijos apie gyvenamosios paskirties turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkų padėtį toje valstybėje narėje.

▼M17 —————

▼M8

430c straipsnis

Galimybių ataskaita dėl integruotos informacijos teikimo sistemos

1.  
EBI parengia galimybių ataskaitą dėl nuoseklios ir integruotos statistinių duomenų, pertvarkymo srities duomenų ir prudencinių duomenų rinkimo sistemos plėtojimo ir praneša savo išvadas Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d.
2.  

Rengdama galimybių ataskaitą EBI įtraukia kompetentingas institucijas, taip pat už indėlių garantijų sistemas ir pertvarkymą atsakingas institucijas, visų pirma ECBS. Rengiant ataskaitą atsižvelgiama į ankstesnį ECBS darbą, susijusį su integruotu duomenų rinkimu, ir ji grindžiama bendra sąnaudų ir naudos analize, įtraukiant bent šiuos elementus:

a) 

kompetentingų institucijų parengtą savo kompetencijos srityje surinktų dabartinių duomenų kiekio, masto, kilmės ir išsamumo apžvalgą;

b) 

sprendimą sukurti standartinį rinktinų duomenų žodyną, siekiant padidinti informacijos teikimo reikalavimų, susijusių su reguliaraus informacijos teikimo prievolėmis, konvergenciją ir išvengti bereikalingų prašymų pateikti informaciją;

c) 

jungtinio komiteto, kurį sudarytų bent EBI ir ECBS atstovai, įsteigimą siekiant plėtoti ir įgyvendinti integruotą informacijos teikimo sistemą;

d) 

galimybes įsteigti integruotai informacijos teikimo sistemai skirtą centrinį duomenų rinkimo punktą ir tai, kokia galėtų būti jo struktūra, įskaitant reikalavimus užtikrinti griežtą surinktų duomenų konfidencialumą, griežtą prieigos prie sistemos teisės autentiškumo patvirtinimą ir administravimą, taip pat kibernetinį saugumą; tas punktas:

i) 

tvarkytų centrinį duomenų registrą, kuriame būtų kaupiami ir reikiamais intervalais atnaujinami visi iš atitinkamos įstaigos reikiamu dažnumu surinkti reikiamo išsamumo statistiniai duomenys, su pertvarkymu susiję duomenys ir prudenciniai duomenys;

ii) 

veiktų kaip kompetentingoms institucijoms skirtas kontaktinis punktas, per kurį jos gautų visus prašymus pateikti duomenis, juos tvarkytų ir susietų, prašymą galėtų palyginti su jau surinktais pateiktais duomenimis ir kuris kompetentingoms institucijoms greitai suteiktų galimybę susipažinti su prašoma informacija;

iii) 

teiktų papildomą paramą kompetentingoms institucijoms, kai jos perduoda įstaigoms prašymus pateikti duomenis, ir įtrauktų prašomus duomenis į centrinį duomenų registrą;

iv) 

atliktų koordinuojamąjį vaidmenį kompetentingoms institucijoms keičiantis informacija ir duomenimis ir

v) 

atsižvelgtų į kompetentingų institucijų taikomą tvarką bei procesus ir juos perkeltų į standartizuotą sistemą.

3.  
Ne vėliau kaip po vienų metų nuo šiame straipsnyje nurodytos ataskaitos pateikimo dienos Komisija, jei tikslinga, atsižvelgdama į EBI parengtą galimybių ataskaitą, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl informacijos teikimo reikalavimams skirtos standartizuotos integruotos informacijos teikimo sistemos sukūrimo.“;

▼M8

AŠTUNTA DALIS

ĮSTAIGŲ ATSKLEIDŽIAMA INFORMACIJA

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRIEJI PRINCIPAI

431 straipsnis

Informacijos atskleidimo reikalavimai ir politika

1.  
Pagal šioje antraštinėje dalyje nustatytas nuostatas, taikant 432 straipsnyje numatytas išimtis, įstaigos viešai atskleidžia II ir III antraštinėse dalyse nurodytą informaciją.
2.  
Įstaigos, kurioms kompetentingos institucijos pagal trečią dalį suteikė leidimą taikyti šios dalies III antraštinėje dalyje nurodytas priemones ir metodikas, viešai atskleidžia ten pateiktą informaciją.
3.  
Valdymo organas arba vyresnioji vadovybė patvirtina oficialią politiką laikytis šioje dalyje nustatytų informacijos atskleidimo reikalavimų ir nustato bei taiko vidaus procedūras, sistemas ir kontrolės priemones, skirtas tikrinti, ar įstaigos informaciją atskleidžia tinkamai ir laikydamosi šioje dalyje nustatytų reikalavimų. Bent vienas valdymo organo arba vyresniosios vadovybės narys raštu patvirtina, kad atitinkama įstaiga, laikydamasi oficialios politikos ir taikydama vidaus procedūras, sistemas ir kontrolės priemones, atskleidė informaciją, kurią reikalaujama atskleisti pagal šią dalį. Į įstaigų atskleidžiamą informaciją įtraukiamas rašytinis patvirtinimas ir įstaigos oficialios politikos laikytis informacijos atskleidimo reikalavimų pagrindiniai elementai.

Informacijai, kuri turi būti atskleista pagal šią dalį, taikomas tas pats vidinio tikrinimo lygis, kaip ir informacijai, pateiktai vadovybės ataskaitoje, kuri įtraukta į įstaigos finansinę ataskaitą.

Įstaigos taip pat taiko tikrinimo, ar jų atskleidžiama informacija rinkos dalyviams išsamiai parodomas jų rizikos pobūdis, politiką. Nustačiusios, kad atskleidžiama informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal šią dalį, rinkos dalyviams išsamiai neparodomas jų rizikos pobūdis, įstaigos viešai atskleidžia ne tik tą informaciją, kurią reikalaujama atskleisti pagal šią dalį, bet ir kitą papildomą informaciją. Nepaisant to, įstaigos privalo atskleisti tik tą informaciją, kuri yra reikšminga ir nėra priklausanti nuosavybės teise ar konfidenciali, kaip nurodyta 432 straipsnyje.

4.  
Visa atskleista kiekybinė informacija papildoma kokybiniais paaiškinimais ir kita papildoma informacija, kuri gali būti reikalinga, kad šios informacijos naudotojai suprastų atskleistą kiekybinę informaciją, ir visų pirma atkreipiamas dėmesys į bet kokius reikšmingus atskleistos informacijos pokyčius, palyginti su anksčiau atskleista informacija.
5.  
Jei prašoma, įstaigos raštu paaiškina MVĮ ir kitoms paskolų paraiškas pateikusioms įmonėms savo sprendimus dėl reitingų. Su šiuo paaiškinimu susijusios administracinės išlaidos turi būti proporcingos paskolos dydžiui.

432 straipsnis

Informacija, kuri nėra reikšminga, priklausanti nuosavybės teise ar konfidenciali

1.  
Išskyrus informaciją, nustatytą 435 straipsnio 2 dalies c punkte, 437 ir 450 straipsniuose, įstaigos gali neatskleisti II ir III antraštinėse dalyse išvardytų vienos ar kelių rūšių informacijos, jeigu taip atskleidžiama informacija nelaikoma reikšminga.

Atskleidžiama informacija laikoma reikšminga, jeigu jos neatskleidus arba ją netinkamai pateikus galėtų pasikeisti naudotojo, kuris remiasi tokia informacija priimdamas ekonominio pobūdžio sprendimus, atliekamas vertinimas ar priimamas sprendimas arba jiems galėtų būti padaryta įtaka.

Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsniu, EBI paskelbia gaires dėl to, kaip įstaigos turi taikyti reikšmingumo nustatymo principą II ir III antraštinėse dalyse nustatytų informacijos atskleidimo reikalavimų atžvilgiu.

2.  
Įstaigos taip pat gali neatskleisti vieno ar kelių II ir III antraštinėse dalyse nurodytų atskleidžiamos informacijos elementų, jeigu tokie elementai apima informaciją, kuri pagal šią straipsnio dalį laikoma nuosavybės teise priklausančia arba konfidencialia informacija, išskyrus informaciją, nurodytą 437 ir 450 straipsniuose.

Informacija laikoma įstaigoms nuosavybės teise priklausančia informacija, jeigu ją atskleidus viešai būtų pakenkta įstaigų konkurencinei padėčiai. Nuosavybės teise priklausanti informacija gali apimti informaciją apie produktus arba sistemas, dėl kurios sumažėtų įstaigų investicijų į juos vertė, jei ja būtų pasidalyta su konkurentais.

Informacija laikoma konfidencialia, jeigu dėl įsipareigojimų klientams arba dėl kitų įpareigojančių ryšių su sandorio šalimi įstaigos privalo užtikrinti šios informacijos konfidencialumą.

Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsniu, EBI paskelbia gaires dėl to, kaip įstaigos turi taikyti nuosavybės teisės ir konfidencialumo principą II ir III antraštinėse dalyse nustatytų informacijos atskleidimo reikalavimų atžvilgiu.

3.  
2 dalyje nurodytais išimtiniais atvejais atitinkama įstaiga, atskleisdama informaciją, nurodo, kad tam tikri informacijos elementai yra neatskleidžiami, taip pat tų elementų neatskleidimo priežastį, ir paskelbia bendresnę informaciją tuo klausimu, kuriam taikomas informacijos atskleidimo reikalavimas, išskyrus atvejus, kai pats šis klausimas laikomas nuosavybės teise priklausančia arba konfidencialia informacija.

▼M17

433 straipsnis

Informacijos atskleidimo dažnumas ir aprėptis

Informaciją, kurią reikalaujama atskleisti pagal II ir III antraštines dalis, įstaigos skelbia šiame straipsnyje ir 433a, 433b, 433c ir 434 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kasmet atskleidžiamą informaciją EBI paskelbia savo svetainėje tą pačią dieną, kai įstaigos paskelbia savo finansines ataskaitas, arba kuo greičiau po tos dienos.

Kas pusmetį ir kas ketvirtį atskleidžiamą informaciją EBI paskelbia savo svetainėje, kai taikytina, tą pačią dieną, kai įstaigos paskelbia atitinkamo laikotarpio finansinę atskaitomybę, arba kuo greičiau po tos dienos.

Bet koks vėlavimas nuo informacijos, kurią reikalaujama atskleisti pagal šią dalį, paskelbimo iki atitinkamų finansinių ataskaitų paskelbimo turi būti pagrįstas ir bet kuriuo atveju neviršyti kompetentingų institucijų pagal Direktyvos 2013/36/ES 106 straipsnį nustatyto termino.

▼M8

433a straipsnis

Didelių įstaigų atskleidžiama informacija

1.  

Didelės įstaigos atskleidžia toliau nurodytą informaciją tokiu dažnumu:

a) 

visa informacija, kurią atskleisti reikalaujama pagal šią dalį, atskleidžiama kasmet;

b) 

kas pusmetį atskleidžiama informacija, nurodyta:

i) 

437 straipsnio a punkte;

ii) 

438 straipsnio e punkte;

iii) 

439 straipsnio e–l punktuose;

iv) 

440 straipsnyje;

v) 

442 straipsnio c, e, f ir g punktuose;

vi) 

444 straipsnio e punkte;

vii) 

445 straipsnyje;

viii) 

448 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose;

ix) 

449 straipsnio j–l punktuose;

x) 

451 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose;

xi) 

451a straipsnio 3 dalyje;

xii) 

452 straipsnio g punkte;

xiii) 

453 straipsnio f–j punktuose;

▼M17

xiv) 

455 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose;

▼M17

xv) 

449a straipsnyje;

xvi) 

449b straipsnyje;

▼M8

c) 

kas ketvirtį atskleidžiama informacija, nurodyta:

▼M17

i) 

438 straipsnio d, da ir h punktuose;

▼M8

ii) 

447 straipsnyje nurodyti pagrindiniai parametrai.

iii) 

451a straipsnio 2 dalyje.

2.  

Nukrypstant nuo 1 dalies, kitos nei G-SII didelės įstaigos, kurios yra nebiržinės įstaigos, atskleidžia toliau nurodytą informaciją tokiu dažnumu:

a) 

visa informacija, kurią atskleisti reikalaujama pagal šią dalį, atskleidžiama kasmet;

b) 

447 straipsnyje nurodyti pagrindiniai parametrai atskleidžiami kas pusmetį.

3.  
Didelės įstaigos, kurioms taikomas 92a arba 92b straipsnis, kas pusmetį atskleidžia informaciją, kurią reikalaujama atskleisti pagal 437a straipsnį, išskyrus 447 straipsnio h punkte nurodytus pagrindinius parametrus, kurie turi būti atskleidžiami kas ketvirtį.

▼M17

433b straipsnis

Mažų ir nesudėtingų įstaigų atskleidžiama informacija

1.  

Mažos ir nesudėtingos įstaigos kasmet atskleidžia tolesnėse nuostatose nurodytą informaciją:

a) 

435 straipsnio 1 dalies a, e ir f punktuose;

b) 

438 straipsnio c, d ir da punktuose;

c) 

442 straipsnio c ir d punktuose;

d) 

447 straipsnyje nurodytus pagrindinius parametrus;

e) 

449a straipsnyje;

f) 

449b straipsnyje;

g) 

450 straipsnio 1 dalies a–d, h, i ir j punktuose.

2.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, mažos ir nesudėtingos įstaigos, kurios yra nebiržinės įstaigos, kasmet atskleidžia 447 straipsnyje nurodytus pagrindinius parametrus ir 449a straipsnyje nurodytą ASV riziką.

▼M8

433c straipsnis

Kitų įstaigų atskleidžiama informacija

1.  

Įstaigos, kurioms netaikomas 433a arba 433b straipsnis, atskleidžia toliau nurodytą informaciją tokiu dažnumu:

a) 

visa informacija, kurią atskleisti reikalaujama pagal šią dalį, atskleidžiama kasmet;

b) 

447 straipsnyje nurodyti pagrindiniai parametrai atskleidžiami kas pusmetį.

2.  

Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, kitos įstaigos, kurios yra nebiržinės įstaigos, kasmet atskleidžia informaciją, nurodytą:

a) 

435 straipsnio 1 dalies a, e ir f punktuose;

b) 

435 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose;

c) 

437 straipsnio a punkte;

▼M17

d) 

438 straipsnio c, d ir da punktuose;

▼M17

da) 

442 straipsnio c ir d punktuose;

▼M8

e) 

447 straipsnyje nurodytus pagrindinius parametrus;

▼M17

ea) 

449a straipsnyje nurodytą informaciją;

eb) 

449b straipsnyje nurodytą informaciją;

▼M8

f) 

450 straipsnio 1 dalies a–d, h–k punktuose.

▼M17

434 straipsnis

Informacijos atskleidimo priemonės

1.  
Įstaigos, išskyrus mažas ir nesudėtingas įstaigas, visą pagal II ir III antraštines dalis reikalaujamą informaciją elektroniniu formatu EBI pateikia ne vėliau kaip tą dieną, kurią jos paskelbia, kai taikytina, savo atitinkamo laikotarpio finansines ataskaitas arba finansinę atskaitomybę, arba kuo greičiau po tos dienos. EBI tą informaciją kartu su jos pateikimo data paskelbia savo svetainėje.

EBI užtikrina, kad jos svetainėje atskleista informacija apimtų informaciją, identišką tai, kurią įstaigos pateikė EBI. Įstaigos turi teisę iš naujo pateikti EBI informaciją pagal 434a straipsnyje nurodytus techninius standartus. EBI savo svetainėje paskelbia datą, kada informacija buvo pateikta iš naujo.

EBI parengia ir nuolat atnaujina priemonę, kuria informacijos atskleidimo šablonai ir lentelės susiejami su priežiūros ataskaitų šablonais ir lentelėmis. Susiejimo priemonė turi būti viešai prieinama EBI svetainėje.

Įstaigos gali ir toliau skelbti atskirą dokumentą, kuriame būtų pateikiamas lengvai prieinamas prudencinės informacijos šaltinis, skirtas tos informacijos naudotojams, arba į įstaigų finansines ataskaitas arba finansinę atskaitomybę įtrauktą ar prie jų pridėtą atskirą skirsnį, kuriame būtų pateikiama reikalaujama atskleisti informacija ir kurį lengvai atpažintų tos informacijos naudotojai. Įstaigos savo svetainėje gali pateikti saitą į EBI svetainę, kurioje centralizuotai skelbiama prudencinė informacija.

2.  
Įstaigos, išskyrus mažas ir nesudėtingas įstaigas, pagal 433a ir 433c straipsnius reikalaujamą atskleisti informaciją elektroniniu formatu EBI pateikia ne vėliau kaip tą dieną, kurią jos paskelbia savo atitinkamo laikotarpio finansines ataskaitas arba finansinę atskaitomybę, arba kuo greičiau po tos dienos. Jei finansinė atskaitomybė skelbiama prieš pateikiant informaciją pagal 430 straipsnį už tą patį laikotarpį, atskleidžiamą informaciją galima pateikti tą pačią dieną kaip ir priežiūros ataskaitas arba kuo greičiau po tos dienos. Jei reikalaujama atskleisti informaciją už laikotarpį, kai įstaiga neparengia jokios finansinės atskaitomybės, įstaiga pateikia EBI informaciją apie atskleistą informaciją kuo greičiau po to laikotarpio pabaigos.
3.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalių, įstaigos pagal 450 straipsnį reikalaujamą informaciją EBI gali pateikti atskirai nuo kitos informacijos, kurios reikalaujama pagal II ir III antraštines dalis, ne vėliau kaip per du mėnesius po tos dienos, kai įstaigos paskelbia atitinkamų metų finansines ataskaitas.
4.  
EBI savo svetainėje skelbia mažų ir nesudėtingų įstaigų atskleistą informaciją remdamasi tų įstaigų kompetentingoms institucijoms pagal 430 straipsnį pranešta informacija.
5.  
Duomenų nuosavybė ir toliau priklauso ir atsakomybė už jų tikslumą ir toliau tenka juos rengiančioms įstaigoms. EBI sukuria bendrą prieigos prie įstaigų atskleistos informacijos punktą ir savo svetainėje pateikia informacijos, kurią reikalaujama atskleisti pagal šią dalį, archyvą. Prieiga prie to archyvo užtikrinama laikotarpiu, kuris turi būti ne trumpesnis už pagal nacionalinę teisę nustatytą į įstaigos finansinę atskaitomybę įtrauktos informacijos saugojimo laikotarpį.
6.  
EBI stebi apsilankymų jos bendrame prieigos prie įstaigų atskleistos informacijos punkte skaičių ir atitinkamus statistinius duomenis įtraukia į savo metines ataskaitas.

▼M8

434a straipsnis

Vienodi informacijos atskleidimo formatai

▼M17

EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato vienodus informacijos atskleidimo formatus ir informaciją apie pakartotinio informacijos pateikimo politiką, ir parengia IT sprendimus, įskaitant nurodymus, susijusius su informacijos atskleidimu, kurio reikalaujama pagal II ir III antraštines dalis.

▼M8

Nustačius tokią vienodą informacijos atskleidimo formą, tos informacijos naudotojams užtikrinama pakankamai išsami ir palyginama informacija, kad jie galėtų įvertinti įstaigų rizikos pobūdį ir tai, kaip jos laikosi pirmoje–septintoje dalyse nustatytų reikalavimų. Kad informacija būtų lengviau palyginama, techniniais įgyvendinimo standartais siekiama užtikrinti informacijos atskleidimo formatų suderinamumą su tarptautiniais informacijos atskleidimo standartais.

Kai tikslinga, nustatoma vienoda informacijos atskleidimo forma – lentelės.

▼M17

EBI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2025 m. liepos 10 d.

▼M8

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šiuos techninius įgyvendinimo standartus.

▼M16

434b straipsnis

Informacijos prieinamumas Europos bendrame prieigos punkte

1.  
Nuo 2030 m. sausio 10 d. viešai skelbdamos bet kokią informaciją, nurodytą šio reglamento aštuntojoje dalyje, tą informaciją įstaigos tuo pačiu metu pateikia atitinkamai šio straipsnio 3 dalyje nurodytai duomenis renkančiai įstaigai, kad informacija būtų padaryta prieinama Europos bendrame prieigos punkte (ESAP), sukurtame pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/2859 ( 36 ).

Ta informacija turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) 

ji turi būti pateikta nuskaitomuoju formatu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/2859 2 straipsnio 3 punkte, arba, kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisę, elektroniniu formatu, kaip apibrėžta to reglamento 2 straipsnio 4 punkte;

b) 

prie jos turi būti pridėti šie metaduomenys:

i) 

visi įstaigos, su kuria yra susijusi informacija, pavadinimai;

ii) 

įstaigos juridinio asmens identifikatorius, kaip nurodyta pagal Reglamento (ES) 2023/2859 7 straipsnio 4 dalies b punktą;

iii) 

įstaigos dydis pagal kategorijas, kaip nurodyta pagal to reglamento 7 straipsnio 4 dalies d punktą;

iv) 

informacijos rūšis, kaip suklasifikuota pagal to reglamento 7 straipsnio 4 dalies c punktą;

v) 

nurodymas, ar informacija apima asmens duomenis.

2.  
1 dalies b punkto ii papunkčio tikslais įstaigos įgyja juridinio asmens identifikatorių.
3.  
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos padarymo prieinama ESAP tikslais duomenis renkanti įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/2859 2 straipsnio 2 punkte, yra EBI.
4.  

Kad būtų užtikrintas veiksmingas pagal 1 dalį teikiamos informacijos rinkimas ir valdymas, EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustatoma:

a) 

bet kokie kiti kartu su informacija pateiktini metaduomenys;

b) 

informacijos duomenų struktūra;

c) 

informacija, kurią privaloma pateikti elektroniniu formatu, ir tokiais atvejais naudotinas elektroninis formatas.

c punkto tikslais EBI įvertina įvairių elektroninių formatų privalumus bei trūkumus ir atlieka atitinkamus naudojimo bandymus.

EBI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

5.  
EBI, prireikus, priima gaires, siekdama užtikrinti, kad pagal 4 dalies pirmos pastraipos a punktą pateikti metaduomenys būtų teisingi.

▼M17

434c straipsnis

Ataskaita dėl galimybių EBI svetainėje skelbiant išplėstą atskleidžiamos informacijos rinkinį naudoti kitų įstaigų, nei mažos ir nesudėtingos įstaigos, pateiktą informaciją

EBI parengia ataskaitą dėl galimybių naudoti informaciją, kurią pagal 430 straipsnį kompetentingoms institucijoms pateikė kitos įstaigos nei mažos ir nesudėtingos įstaigos, kad tą informaciją būtų galima paskelbti jos svetainėje ir taip sumažinti tokioms įstaigoms tenkančią informacijos atskleidimo naštą.

Toje ataskaitoje atsižvelgiama į ankstesnį EBI darbą, susijusį su integruotais duomenų rinkiniais, remiamasi bendra sąnaudų ir naudos analize, įskaitant kompetentingų institucijų, įstaigų ir EBI patirtas išlaidas, ir atsižvelgiama į visus galimus techninius, veiklos ir teisinius iššūkius.

EBI tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2027 m. liepos 10 d.

Remdamasi ta ataskaita Komisija, kai tikslinga, ne vėliau kaip 2031 m. gruodžio 31 d. pateikia pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

▼M8

II ANTRAŠTINĖ DALIS

TECHNINIAI SKAIDRUMO IR INFORMACIJOS ATSKLEIDIMO KRITERIJAI

435 straipsnis

Rizikos valdymo tikslų ir politikos atskleidimas

1.  

Įstaigos atskleidžia savo rizikos valdymo tikslus ir politiką pagal kiekvieną atskirą rizikos kategoriją, įskaitant riziką, nurodytą šioje antraštinėje dalyje. Atskleidžiama:

a) 

tų kategorijų rizikos valdymo strategijos ir procesai;

b) 

atitinkamos rizikos valdymo grupės struktūra ir organizavimas, įskaitant informaciją apie jos įgaliojimų pagrindą, įgaliojimus ir atskaitomybę pagal įstaigos steigimo ir valdymo dokumentus;

c) 

informacijos apie riziką ir vertinimo sistemų apimtis ir pobūdis;

d) 

apsidraudimo ir rizikos mažinimo politika, taip pat strategijos ir procesai, skirti apsidraudimo ir kredito rizikos mažinimo priemonių nuolatinio veiksmingumo stebėsenai vykdyti;

e) 

valdymo organo patvirtintas pareiškimas dėl atitinkamos įstaigos rizikos valdymo priemonių tinkamumo, kuriuo užtikrinama, kad taikomos rizikos valdymo sistemos, atsižvelgiant į įstaigos profilį ir strategiją, yra tinkamos;

f) 

valdymo organo patvirtinta glausta rizikos ataskaita, kurioje trumpai aprašomas bendras atitinkamos įstaigos rizikos pobūdis, susijęs su verslo strategija; toje ataskaitoje atskleidžiama:

i) 

pagrindiniai koeficientai ir duomenys, pagal kuriuos išorės suinteresuotieji subjektai gali susidaryti visapusišką nuomonę apie rizikos valdymą įstaigoje, be kita ko, įstaigos rizikos pobūdžio ir valdymo organo nustatytos priimtinos rizikos sąveiką;

ii) 

informacija apie grupės vidaus sandorius ir sandorius su susijusiomis šalimis, kurie gali turėti reikšmingą poveikį konsoliduotos grupės rizikos pobūdžiui.

2.  

Įstaigos atskleidžia šią su valdymo priemonėmis susijusią informaciją:

a) 

direktorių postų, kuriuos užima valdymo organo nariai, skaičių;

b) 

valdymo organo narių atrankos politiką ir jų faktines žinias, įgūdžius ir kompetenciją;

c) 

įvairovės politiką, taikomą atrenkant valdymo organo narius, jos tikslus ir išdėstytus svarbius tos politikos uždavinius, taip pat kokiu mastu tie tikslai ir uždaviniai įgyvendinti;

d) 

informaciją apie tai, ar įstaiga yra įsteigusi atskirą rizikos komitetą, ir įvykusių rizikos komiteto posėdžių skaičių;

e) 

su rizika susijusios informacijos srauto valdymo organui aprašymą.

436 straipsnis

Taikymo srities atskleidimas

Įstaigos atskleidžia tokią su šio reglamento taikymo sritimi susijusią informaciją:

a) 

įstaigos, kuriai taikomas šis reglamentas, pavadinimą;

b) 

informaciją apie konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, parengtų pagal taikytiną apskaitos sistemą, ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, parengtų pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 ir 3 skirsniuose nustatytus reguliuojamojo konsolidavimo reikalavimus, suderinimą; atliekant tą suderinimą aprašomi apskaitos ir reguliuojamosios konsolidavimo apimčių skirtumai, taip pat juridiniai subjektai, įtraukti į reguliuojamąją konsolidavimo apimtį, jeigu ji skiriasi nuo apskaitos konsolidavimo apimties; į reguliuojamąją konsolidavimo apimtį įtrauktų juridinių subjektų apraše nurodomas reguliuojamojo konsolidavimo metodas, jeigu jis skiriasi nuo apskaitos konsolidavimo metodo, taip pat nurodoma, ar šie subjektai yra visiškai ar proporcingai konsoliduojami ir ar kapitalo dalys šiuose juridiniuose subjektuose išskaitomos iš nuosavų lėšų;

c) 

informaciją apie konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, parengtų pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 ir 3 skirsniuose nustatytus reguliuojamojo konsolidavimo reikalavimus, turto ir įsipareigojimų pasiskirstymą pagal rizikos rūšis, kaip nurodyta šioje dalyje;

d) 

informaciją apie suderinimą, nurodant finansinių ataskaitų, atitinkančių reguliuojamąją konsolidavimo apimtį, kaip nurodyta pirmos dalies II antraštinės dalies 2 ir 3 skirsniuose, balansinės vertės sumų ir reguliavimo tikslais naudojamos pozicijos sumos pagrindinius skirtumų šaltinius; teikiant informaciją apie tą suderinimą kartu pateikiama kokybinė informacija apie tuos pagrindinius skirtumų šaltinius;

e) 

prekybos knygos ir ne prekybos knygos pozicijų, pakoreguotų pagal 34 straipsnį ir 105 straipsnį, atveju – įstaigos prudencinio vertinimo koregavimo sudedamųjų elementų sumų pasiskirstymą pagal rizikos rūšis ir sudedamųjų elementų visą sumą atskirai pagal prekybos ir ne prekybos knygų pozicijas;

f) 

informaciją apie visas dabartines ar numatomas reikšmingas praktines arba teisines kliūtis, trukdančias patronuojančiajai įmonei ir jos patronuojamosioms įmonėms tarpusavyje greitai pervesti nuosavas lėšas arba padengti įsipareigojimus;

g) 

informaciją apie bendrą sumą, kuria faktinės nuosavos lėšos yra mažesnės negu reikalaujama visose į konsolidavimą neįtrauktose patronuojamosiose įmonėse, ir šių patronuojamųjų įmonių pavadinimą arba pavadinimus;

h) 

kai taikytina, aplinkybes, kurioms esant pasinaudojama 7 straipsnyje nustatyta nukrypti leidžiančia nuostata arba 9 straipsnyje nustatytu individualiu konsolidavimo metodu.

437 straipsnis

Informacijos apie nuosavas lėšas atskleidimas

Įstaigos atskleidžia tokią su savo nuosavomis lėšomis susijusią informaciją:

a) 

informaciją apie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, papildomų 1 lygio straipsnių, 2 lygio straipsnių bei filtrų ir atskaitymų, pagal 32–36, 56, 66 ir 79 straipsnius taikomų įstaigos nuosavoms lėšoms, ir balanso, įtraukto į įstaigos audituotas finansines ataskaitas, visišką suderinimą;

b) 

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ir papildomų 1 lygio priemonių bei 2 lygio priemonių, kurias išleido įstaiga, pagrindinių savybių aprašymą;

c) 

visų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių išsamias sąlygas;

d) 

atskirai atskleidžiamą informaciją apie šių elementų pobūdį ir sumas:

i) 

kiekvieno prudencinio filtro, taikomo pagal 32–35 straipsnius;

ii) 

pagal 36, 56 ir 66 straipsnius atskaitytus straipsnius;

iii) 

pagal 47, 48, 56, 66 ir 79 straipsnius neatskaitytus straipsnius;

e) 

visų apribojimų, taikomų apskaičiuojant nuosavas lėšas pagal šį reglamentą, ir priemonių, prudencinių filtrų bei atskaitymų, kuriems taikomi šie apribojimai, aprašymą;

f) 

išsamų paaiškinimą, kokiu pagrindu apskaičiuojami kapitalo pakankamumo koeficientai, kai tie kapitalo pakankamumo koeficientai apskaičiuojami naudojant nuosavų lėšų elementus, nustatytus remiantis ne šiame reglamente išdėstytu, o kitu pagrindu.

437a straipsnis

Informacijos apie nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus atskleidimas

Įstaigos, kurioms taikomas 92a arba 92b straipsnis, atskleidžia tokią informaciją apie savo nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus:

a) 

savo nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sudėtį, terminus ir pagrindines savybes;

b) 

tinkamų įsipareigojimų eiliškumą kreditorių hierarchijoje;

c) 

bendrą kiekvienos tinkamų įsipareigojimų priemonių, nurodytų 72b straipsnyje, emisijos sumą ir tų emisijų sumą, kuri įtraukiama į tinkamų įsipareigojimų straipsnius, laikantis 72b straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų ribų;

d) 

bendrą neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų 72a straipsnio 2 dalyje, sumą.

438 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimų ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumų atskleidimas

Įstaigos atskleidžia tokią informaciją, susijusią su tuo, kaip jos laikosi šio reglamento 92 straipsnio ir Direktyvos 2013/36/ES 73 straipsnyje ir 104 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų reikalavimų:

a) 

savo metodų, skirtų įvertinti jų vidaus kapitalo pakankamumą dabartinei ir būsimai veiklai palaikyti, santrauką;

▼M17

b) 

papildomų nuosavų lėšų reikalavimų, grindžiamų priežiūrinio tikrinimo procesu, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalies a punkte, skirtų rizikai, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, pašalinti, sumą ir jų sudėtį;

▼M8

c) 

atitinkamai kompetentingai institucijai paprašius, įstaigos vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso rezultatus;

▼M17

d) 

bendrą rizikos pozicijų sumą, apskaičiuotą pagal 92 straipsnio 3 dalį, ir atitinkamus pagal 92 straipsnio 2 dalį nustatytus nuosavų lėšų reikalavimus, kuriuos reikia suskirstyti atitinkamai pagal trečioje dalyje nustatytas skirtingas rizikos kategorijas arba rizikos pozicijų klases, ir, kai taikytina, poveikio nuosavų lėšų ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimui, atsirandančio taikant žemiausias kapitalo ribines vertes ir neatskaitant straipsnių iš nuosavų lėšų, paaiškinimą;

▼M17

da) 

kai to reikia apskaičiavimo tikslais, bendrą rizikos pozicijos sumą netaikant apatinės ribos, apskaičiuotą pagal 92 straipsnio 4 dalį, ir pagal 92 straipsnio 5 dalį apskaičiuotą standartizuotą bendrą rizikos pozicijos sumą, kurią reikia suskirstyti atitinkamai pagal trečioje dalyje nustatytas skirtingas rizikos kategorijas arba rizikos pozicijų klases, ir, kai taikytina, poveikio nuosavų lėšų ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimui, atsirandančio taikant žemiausias kapitalo ribines vertes ir neatskaitant straipsnių iš nuosavų lėšų, paaiškinimą;

▼M17

e) 

kiekvienos 153 straipsnio 5 dalies 1 lentelėje nurodytos specializuoto skolinimo kategorijos atveju – balansines ir nebalansines pozicijas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir susijusius tikėtinus nuostolius, o 133 straipsnio 3–6 dalyse ir 495a straipsnio 3 dalyje nustatytų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų kategorijų atveju – balansines ir nebalansines pozicijas ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumas;

▼M8

f) 

visose draudimo įmonėse, perdraudimo įmonėse ar draudimo kontroliuojančiose bendrovėse turimų nuosavų lėšų priemonių pozicijų vertę ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, kurios pagal 49 straipsnį įstaigos neatskaito iš nuosavų lėšų individualiai, iš dalies konsoliduotai arba konsoliduotai apskaičiuodamos savo kapitalo reikalavimus;

g) 

finansinio konglomerato papildomą nuosavų lėšų reikalavimą ir kapitalo pakankamumo rodiklį, apskaičiuotą pagal Direktyvos 2002/87/EB 6 straipsnį ir tos direktyvos I priedą, jeigu taikomas tame priede nustatytas 1 arba 2 metodas;

h) 

einamojo informacijos atskleidimo laikotarpio pagal riziką įvertintų pozicijų sumų pokyčius, palyginti su prieš tai buvusiu informacijos atskleidimo laikotarpiu, atsiradusius taikant vidaus modelius, įskaitant pagrindinių pokyčius nulėmusių veiksnių aprašymą, kuriuo tie pokyčiai paaiškinami.

439 straipsnis

Sandorio šalies kredito rizikos pozicijų atskleidimas

Kaip nurodyta trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriuje, įstaigos atskleidžia šią su savo turimomis sandorio šalies kredito rizikos pozicijomis susijusią informaciją:

a) 

metodikos, taikomos siekiant nustatyti vidaus kapitalo ir kredito ribas sandorio šalies kredito rizikos pozicijoms, įskaitant metodų, taikomų siekiant nustatyti tas ribas pagrindinių sandorio šalių pozicijoms, aprašymą;

b) 

politikos, susijusios su garantijomis ir kitomis kredito rizikos mažinimo priemonėmis, pvz., užtikrinimo priemonių garantavimo ir kredito rezervų sukūrimo politikos, aprašymą;

c) 

bendrosios klaidingų sprendimų rizikos ir konkrečios klaidingų sprendimų rizikos, apibrėžtos 291 straipsnyje, valdymo politikos aprašymą;

d) 

užtikrinimo priemonės sumą, kurią įstaiga turėtų suteikti, jeigu jos kredito reitingas būtų sumažintas;

e) 

gautos ir suteiktos užtikrinimo priemonės (atskirtos ir neatskirtos) sumą pagal užtikrinimo priemonės rūšį, tas užtikrinimo priemones toliau suskirstant į išvestinėms finansinėms priemonėms ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams užtikrinti naudojamas užtikrinimo priemones;

f) 

išvestinių finansinių priemonių sandorių atveju – pozicijų vertes prieš atsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo poveikį ir į jį atsižvelgus, kaip nustatyta pagal trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytus atitinkamus taikomus metodus, ir susijusias rizikos pozicijos sumas, suskirstytas pagal taikomą metodą;

g) 

vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių atveju – pozicijų vertes prieš atsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo poveikį ir į jį atsižvelgus, kaip nustatyta pagal trečios dalies II antraštinės dalies 4 ir 6 skyriuose nustatytus atitinkamus taikomus metodus, ir susijusios rizikos pozicijos sumas, suskirstytas pagal taikomą metodą;

h) 

pozicijų vertes atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį ir susijusias rizikos pozicijas, skirtas kredito vertinimo koregavimo kapitalo poreikiui, atskirai pagal kiekvieną metodą, kaip nustatyta trečios dalies VI antraštinėje dalyje;

i) 

pagrindinių sandorio šalių pozicijų vertę ir susijusias rizikos pozicijas, patenkančias į trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 9 skirsnio taikymo sritį, atskirai pagal reikalavimus atitinkančias ir jų neatitinkančias pagrindines sandorio šalis ir suskirstytas pagal pozicijų rūšis;

j) 

kredito išvestinių finansinių priemonių sandorių tariamąsias sumas ir tikrąją vertę; kredito išvestinių finansinių priemonių sandoriai suskirstomi pagal produkto rūšį; suskirsčius pagal produkto rūšį, kredito išvestinių finansinių priemonių sandoriai dar suskirstomi pagal įsigytą ir parduotą kredito užtikrinimą;

k) 

alfa įvertį, jeigu pagal 284 straipsnio 9 dalį įstaiga gavo kompetentingų institucijų leidimą taikyti savo pačios apskaičiuotą alfa įvertį;

l) 

atskirai informaciją, kurią reikalaujama atskleisti pagal 444 straipsnio e punktą ir 452 straipsnio 1 dalies g punktą;

m) 

įstaigų, taikančių trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 4–5 skirsniuose nustatytus metodus, atveju – su balansinėmis ir nebalansinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios savo veiklos mastą, apskaičiuotą atitinkamai pagal 273a straipsnio 1 ir 2 dalis.

Jeigu valstybės narės centrinis bankas teikia paramą likvidumui padidinti, kuri yra užtikrinimo priemone padengti apsikeitimo sandoriai, kompetentinga institucija gali netaikyti pirmos pastraipos d ir e punktuose nustatytų reikalavimų, jeigu ji mano, kad atskleidžiant tame punkte nurodytą informaciją galėtų būti atskleista informacija apie suteiktą skubią paramą likvidumui padidinti. Šiais tikslais kompetentinga institucija nustato atitinkamas ribas ir objektyvius kriterijus.

440 straipsnis

Anticiklinio kapitalo rezervų atskleidimas

Įstaigos atskleidžia šią su anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimo, nurodyto Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 4 skyriuje, vykdymu susijusią informaciją:

a) 

pozicijų sumų ir savo pagal riziką įvertintų kredito pozicijų sumų, naudojamų apskaičiuojant jų anticiklinio kapitalo rezervą, geografinį pasiskirstymą;

b) 

įstaigos specialaus anticiklinio kapitalo rezervo dydį.

441 straipsnis

Pasaulinės sisteminės svarbos rodiklių atskleidimas

Pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (G-SII) kasmet atskleidžia rodiklių, naudotų jų balui nustatyti pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnyje nurodytą nustatymo metodiką, vertes.

442 straipsnis

Kredito rizikos ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos pozicijų atskleidimas

Įstaigos atskleidžia tokią su jų kredito rizika ir gautinų sumų sumažėjimo rizika susijusią informaciją:

a) 

apskaitos tikslais naudojamą „pradelsimo“ ir „nuvertėjimo“ aprėptį ir vartojamas apibrėžtis, taip pat apskaitos ir reguliavimo tikslais „pradelsimo“ ir „įsipareigojimų neįvykdymo“ apibrėžčių skirtumus (jei jų yra);

b) 

patvirtintų specifinės ir bendrosios kredito rizikos koregavimų nustatymo būdų ir metodų aprašymą;

c) 

informaciją apie veiksnių, neveiksnių ir pertvarkytų pozicijų sumą ir kokybę, susijusią su paskolomis, skolos vertybiniais popieriais ir nebalansinėmis pozicijomis, įskaitant susijusį sukauptą jų vertės sumažėjimą, atidėjinius, neigiamus tikrosios vertės pokyčius dėl kredito rizikos ir gautas užtikrinimo priemonių bei finansinių garantijų sumas;

d) 

pradelstų pozicijų kitimo analizę;

e) 

neįvykdytų pozicijų ir pozicijų, kurių atžvilgiu nėra įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, bendrąją balansinę vertę, sukauptus specifinės ir bendrosios kredito rizikos koregavimus, toms pozicijoms taikytas sukauptas nurašytas sumas, taip pat grynąją balansinę vertę ir jos pasiskirstymą pagal geografinę vietovę ir ekonominės veiklos rūšį ir paskolų, skolos vertybinių popierių ir nebalansinių pozicijų atžvilgiu;

f) 

informaciją apie visus bendrosios neįvykdytų balansinių ir nebalansinių pozicijų sumos pokyčius, įskaitant bent jau informaciją apie tų pozicijų laikotarpio pradžios ir pabaigos likučius, bet kurios iš tų pozicijų, kurioms grąžintas įsipareigojimų įvykdymo statusas arba kurioms ketinama taikyti nurašymo procedūrą, bendrą sumą;

g) 

paskolų ir skolos vertybinių popierių suskirstymą pagal likusį terminą.

443 straipsnis

Informacijos apie suvaržytą ir nesuvaržytą turtą atskleidimas

Įstaigos atskleidžia informaciją apie savo suvaržytą ir nesuvaržytą turtą. Šiais tikslais įstaigos naudoja kiekvienai pozicijų, kurios yra suskirstytos pagal turto kokybę, klasei priskiriamą balansinę vertę, taip pat bendrą suvaržyto ir nesuvaržyto turto balansinės vertės sumą. Atskleidžiant informaciją apie suvaržytą ir nesuvaržytą turtą, neteikiama informacija apie centrinių bankų suteiktą skubią paramą likvidumui padidinti.

444 straipsnis

Informacijos apie standartizuoto metodo taikymą atskleidimas

Įstaigos, apskaičiuojančios pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, apie kiekvieną 112 straipsnyje nurodytą pozicijų klasę atskleidžia tokią informaciją:

a) 

paskirtųjų išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų (ECAI) ir eksporto kreditų agentūrų (EKA) pavadinimus, taip pat tokių paskyrimų pokyčių informacijos atskleidimo laikotarpiu priežastis;

b) 

pozicijų klases, kurioms naudojama kiekviena ECAI arba EKA;

c) 

proceso, taikomo perkeliant emitento ir emisijos kredito reitingus straipsniams, kurie neįtraukti į prekybos knygą, aprašymą;

d) 

kiekvienos paskirtosios ECAI arba EKA išorės reitingo sąsają su rizikos koeficientais, kurie atitinka kredito kokybės žingsnius, nustatytus trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje, atsižvelgiant į tai, kad šios informacijos nereikia atskleisti, jeigu įstaigos naudojama sąsaja atitinka standartinę EBI skelbiamą sąsają;

e) 

pozicijų vertes ir pozicijų vertes po kredito rizikos mažinimo priemonių, susijusių su kiekvienu kredito kokybės žingsniu, kaip nustatyta trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje, pritaikymo pagal pozicijų klases, taip pat pozicijų vertes, atskaitytas iš nuosavų lėšų.

▼M17

445 straipsnis

Informacijos apie rinkos rizikos pozicijas atskleidimas taikant standartizuotą metodą

1.  
Įstaigos, kurioms kompetentingos institucijos nėra suteikusios leidimo taikyti alternatyvaus vidaus modelių metodo, kaip nustatyta 325az straipsnyje, ir kurios taiko supaprastintą standartizuotą metodą pagal 325a straipsnį arba alternatyvų standartizuotą metodą pagal trečios dalies IV antraštinės dalies 1a skyrių, atskleidžia savo prekybos knygos pozicijų apžvalgą.
2.  

Įstaigos, kurios savo nuosavų lėšų reikalavimus apskaičiuoja pagal trečios dalies IV antraštinės dalies 1a skyrių, atskleidžia savo bendrą nuosavų lėšų reikalavimų sumą, nuosavų lėšų reikalavimus, taikomus jautrumu grindžiamam metodui, kapitalo poreikį įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti ir nuosavų lėšų reikalavimus likutinei rizikai padengti. Nuosavų lėšų reikalavimai, taikomi jautrumu grindžiamo metodo priemonėms ir įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, atskleidžiami suskirstant juos pagal tokias priemones:

a) 

finansines priemones, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais priemones, įtrauktas į prekybos knygą, suskirstant pagal rizikos klases ir atskirai nurodant nuosavų lėšų reikalavimus įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti;

b) 

pakeitimo vertybiniais popieriais priemones, neįtrauktas į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, atskirai nurodant nuosavų lėšų reikalavimus kredito maržos rizikai padengti ir nuosavų lėšų reikalavimus įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti;

c) 

pakeitimo vertybiniais popieriais priemones, įtrauktas į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, atskirai nurodant nuosavų lėšų reikalavimus kredito maržos rizikai padengti ir nuosavų lėšų reikalavimus įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti.

▼M17

445a straipsnis

Informacijos apie CVA riziką atskleidimas

1.  

Įstaigos, kurioms taikomi nuosavų lėšų reikalavimai CVA rizikai padengti, atskleidžia šią informaciją:

a) 

savo CVA rizikos nustatymo, vertinimo, apsidraudimo nuo jos ir jos stebėsenos procesų apžvalgą;

b) 

tai, ar įstaigos tenkina visas 273a straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas; jei tos sąlygos tenkinamos – tai, ar įstaigos nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti nusprendė apskaičiuoti taikydamos 385 straipsnyje nustatytą supaprastintą metodą; kai įstaigos yra nusprendusios nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti apskaičiuoti taikydamos supaprastintą metodą – nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti pagal tą metodą;

c) 

bendrą sandorio šalių, kurioms taikomas standartizuotas metodas, skaičių, suskirstytą pagal sandorio šalių rūšis.

2.  

Įstaigos, kurios nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti apskaičiuoja taikydamos 383 straipsnyje nustatytą standartizuotą metodą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, taip pat atskleidžia šią informaciją:

a) 

savo vidaus CVA rizikos valdymo funkcijos ir valdymo struktūrą ir organizavimą;

b) 

bendrą nuosavų lėšų reikalavimų CVA rizikai padengti sumą pagal standartizuotą metodą, suskirstant pagal rizikos klases;

c) 

reikalavimus atitinkančių apsidraudimų, naudotų atliekant tą skaičiavimą, apžvalgą, suskirstant pagal priemonių rūšis, kaip nustatyta 386 straipsnio 2 dalyje.

3.  

Įstaigos, kurios nuosavų lėšų reikalavimus CVA rizikai padengti apskaičiuoja taikydamos 384 straipsnyje nustatytą pagrindinį metodą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, atskleidžia šią informaciją:

a) 

bendrą nuosavų lėšų reikalavimų CVA rizikai padengti sumą pagal pagrindinį metodą ir sudedamąsias dalis BACVAtotal ir BACVAcsr-hedged ;

b) 

reikalavimus atitinkančių apsidraudimų, naudotų atliekant tą skaičiavimą, apžvalgą, suskirstant pagal priemonių rūšis, kaip nustatyta 386 straipsnio 3 dalyje.

▼M17

446 straipsnis

Informacijos apie operacinę riziką atskleidimas

1.  

Įstaigos atskleidžia šią informaciją:

a) 

savo operacinės rizikos valdymo sistemos pagrindines charakteristikas ir elementus;

b) 

savo nuosavų lėšų reikalavimą operacinei rizikai padengti, lygų veiklos rodiklio komponentui, apskaičiuotam pagal 313 straipsnį;

c) 

veiklos rodiklį, apskaičiuotą pagal 314 straipsnio 1 dalį, ir kiekvieno veiklos rodiklio komponento ir jo sudedamųjų dalių sumas kiekvieniems iš trejų metų, kurie yra svarbūs veiklos rodikliui apskaičiuoti;

d) 

veiklos rodiklio sumažinimo sumą kiekvienu neįtraukimo į veiklos rodiklį atveju pagal 315 straipsnio 2 dalį, taip pat atitinkamus tokių neįtraukimo atvejų pagrindimus.

2.  

Įstaigos, kurios metinius operacinės rizikos nuostolius apskaičiuoja pagal 316 straipsnio 1 dalį, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, taip pat atskleidžia šią informaciją:

a) 

savo metinius operacinės rizikos nuostolius per kiekvienus iš paskutiniųjų 10 finansinių metų, apskaičiuotus pagal 316 straipsnio 1 dalį;

b) 

išskirtinių operacinės rizikos įvykių skaičių ir atitinkamų agreguotų grynųjų operacinės rizikos nuostolių, kurie nebuvo įtraukti į metinių operacinės rizikos nuostolių skaičiavimą pagal 320 straipsnio 1 dalį, sumas per kiekvienus iš paskutiniųjų 10 finansinių metų, taip pat atitinkamus tų neįtraukimo atvejų pagrindimus.

▼M8

447 straipsnis

Pagrindinių parametrų atskleidimas

Įstaigos lentelėje atskleidžia šiuos pagrindinius parametrus:

▼M17

a) 

savo nuosavų lėšų sudėtį ir savo riziką grindžiamus kapitalo pakankamumo koeficientus, apskaičiuotus pagal 92 straipsnio 2 dalį;

▼M17

aa) 

kai taikytina, rizika grindžiamus kapitalo pakankamumo koeficientus, apskaičiuotus pagal 92 straipsnio 2 dalį, vietoj bendros rizikos pozicijų sumos naudojant bendrą rizikos pozicijų sumą netaikant apatinių ribų;

▼M17

b) 

bendrą rizikos pozicijų sumą, apskaičiuotą pagal 92 straipsnio 3 dalį, ir, kai taikytina, bendrą rizikos pozicijų sumą netaikant apatinių ribų, apskaičiuotą pagal 92 straipsnio 4 dalį;

▼M8

c) 

kai taikytina, papildomų nuosavų lėšų, kurias įstaigos privalo turėti pagal Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalies a punktą, sumą ir sudėtį;

▼M17

d) 

jungtinio rezervo reikalavimą, kurį įstaigos privalo įvykdyti pagal Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 4 skyrių;

▼M8

e) 

savo sverto koeficientą ir bendrą pozicijų matą, apskaičiuotą pagal 429 straipsnį;

f) 

šią informaciją apie savo padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, apskaičiuotą pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą:

i) 

savo padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio, apskaičiuoto remiantis mėnesio pabaigos stebėjimais apie ankstesnių 12 mėnesių laikotarpį, atitinkamo informacijos atskleidimo laikotarpio kiekvieno ketvirčio vidurkį arba vidurkius, priklausomai nuo to, kas taikoma;

ii) 

viso likvidžiojo turto, įtraukto į likvidumo atsargą pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, atitinkamai sumažinus to turto vertę, apskaičiuoto remiantis mėnesio pabaigos stebėjimais apie ankstesnių 12 mėnesių laikotarpį, atitinkamo informacijos atskleidimo laikotarpio kiekvieno ketvirčio atitinkamai vidurkį arba vidurkius;

iii) 

savo netenkamų pinigų srautų, gaunamų pinigų srautų ir grynųjų netenkamų pinigų srautų, apskaičiuotų pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, remiantis mėnesio pabaigos stebėjimais apie ankstesnių 12 mėnesių laikotarpį, atitinkamo informacijos atskleidimo laikotarpio kiekvieno ketvirčio vidurkius;

g) 

šią informaciją apie savo grynąjį pastovaus finansavimo reikalavimą, apskaičiuotą pagal šeštos dalies IV antraštinę dalį:

i) 

grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį atitinkamo informacijos atskleidimo laikotarpio kiekvieno ketvirčio pabaigoje;

ii) 

turimą pastovų finansavimą atitinkamo informacijos atskleidimo laikotarpio kiekvieno ketvirčio pabaigoje;

iii) 

reikalaujamą pastovų finansavimą atitinkamo informacijos atskleidimo laikotarpio kiekvieno ketvirčio pabaigoje;

h) 

savo nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų koeficientus ir jų sudedamąsias dalis, skaitiklį ir vardiklį, apskaičiuotus pagal 92a ir 92b straipsnius ir, kai taikytina, atitinkamai suskirstytus kiekvienos pertvarkytinos grupės lygmeniu.

448 straipsnis

Pozicijų, neįtrauktų į prekybos knygą, palūkanų normos rizikos atskleidimas

1.  

Nuo 2021 m. birželio 28 d. įstaigos atskleidžia šią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie riziką, atsirandančią dėl galimų palūkanų normų pokyčių, turinčių įtakos nuosavo kapitalo ekonominei vertei ir ne prekybos knygos veiklos grynosioms pajamoms iš palūkanų, ir nurodytą Direktyvos 2013/36/ES 84 straipsnyje ir 98 straipsnio 5 dalyje:

a) 

nuosavo kapitalo ekonominės vertės pokyčius einamuoju ir ankstesniu informacijos atskleidimo laikotarpiu, apskaičiuotus pagal šešis priežiūrinius sukrėtimų scenarijus, nurodytus Direktyvos 2013/36/ES 98 straipsnio 5 dalyje;

b) 

grynųjų pajamų iš palūkanų pokyčius einamuoju ir ankstesniu informacijos atskleidimo laikotarpiu, apskaičiuotus pagal du priežiūrinius sukrėtimų scenarijus, nurodytus Direktyvos 2013/36/ES 98 straipsnio 5 dalyje;

c) 

pagrindinių modeliavimo ir parametrinių prielaidų (išskyrus nurodytas Direktyvos 2013/36/ES 98 straipsnio 5a dalies b ir c punktuose), taikomų apskaičiuojant nuosavo kapitalo ekonominės vertės ir grynųjų pajamų iš palūkanų pokyčius, kuriuos nurodyti reikalaujama pagal šios dalies a ir b punktus, aprašymą;

d) 

paaiškinimą, kodėl yra svarbūs rizikos matai, atskleidžiami pagal šios dalies a ir b punktus, taip pat visų reikšmingų tų rizikos matų pakeitimų, atliktų nuo ankstesnės informacijos atskleidimo dienos, paaiškinimą;

e) 

aprašymą, kaip pagal Direktyvos 2013/36/ES 84 straipsnį kompetentingų institucijų atliekamos peržiūros tikslais įstaigos apibrėžia, vertina, mažina ir kontroliuoja palūkanų normos riziką dėl jų ne prekybos knygos veiklos:

i) 

specifinių rizikos matų, kuriuos įstaigos naudoja savo nuosavo kapitalo ekonominės vertės ir grynųjų pajamų iš palūkanų pokyčiams įvertinti, aprašymą;

ii) 

įstaigų vidaus vertinimo sistemose taikomų pagrindinių modeliavimo ir parametrinių prielaidų, kurios skirtųsi nuo Direktyvos 2013/36/ES 98 straipsnio 5a dalyje nurodytų bendrų modeliavimo ir parametrinių prielaidų, taikomų apskaičiuojant nuosavo kapitalo ekonominės vertės ir grynųjų pajamų iš palūkanų pokyčius, aprašymą, įskaitant šių skirtumų pagrindimą;

iii) 

su palūkanų normomis susijusių sukrėtimų scenarijų, kuriuos įstaigos naudoja palūkanų normos rizikai įvertinti, aprašymą;

iv) 

apsidraudimo nuo šios palūkanų normos rizikos, įskaitant vidinio apsidraudimo pozicijų, atitinkančių 106 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, poveikio pripažinimą;

v) 

informaciją, kaip dažnai atliekamas šios palūkanų normos rizikos vertinimas;

f) 

bendrų šios rizikos valdymo ir mažinimo strategijų aprašymą;

g) 

vidutinį ir ilgiausią perkainojimo terminą, priskirtą neterminuotiems indėliams.

2.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, šio straipsnio 1 dalies c punkte ir e punkto i–iv papunkčiuose nustatyti reikalavimai netaikomi įstaigoms, taikančioms nurodytą standartizuotą metodiką arba supaprastintą standartizuotą metodiką, nurodytą Direktyvos 2013/36/ES 84 straipsnio 1 dalyje.

449 straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atskleidimas

Įstaigos, apskaičiuojančios pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyrių arba nuosavų lėšų reikalavimus pagal 337 arba 338 straipsnį, atskleidžia tokią informaciją (atskirai pateikdamos savo prekybos knygos ir ne prekybos knygos veiklos duomenis):

a) 

savo pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais veiklos aprašymą, įskaitant su šia veikla susijusius rizikos valdymo ir investavimo tikslus, savo vaidmenį pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriuose, tai, ar jos naudojasi 242 straipsnio 10 punkte apibrėžtu paprastu, skaidriu bei standartizuotu (PSS) pakeitimu vertybiniais popieriais, ir tai, kokiu mastu įstaigos naudoja pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius, kad pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų kredito riziką perleistų trečiosioms šalims, ir, kai taikytina, atskirą savo sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais būdu atliekamo rizikos perleidimo politikos aprašymą;

b) 

įstaigoms kylančios su pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais veikla susijusios rizikos rūšį pagal atitinkamų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų prioritetą, atskiriant PSS ir ne PSS pozicijas, ir:

i) 

pačių įstaigų inicijuotuose sandoriuose išlaikytą riziką;

ii) 

su trečiųjų šalių inicijuotais sandoriais susijusią prisiimtą riziką;

c) 

pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimo metodus, kuriuos įstaigos taiko vykdydamos pakeitimo vertybiniais popieriais veiklą, įskaitant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų rūšis, kurioms taikomas kiekvienas metodas, ir atskiriant PSS ir ne PSS pozicijas;

d) 

bet kuriai iš toliau nurodytų kategorijų priskiriamų SPPVPS sąrašą, taip pat nurodant pozicijų tų SPPVPS atžvilgiu rūšis, įskaitant išvestinių finansinių priemonių sutartis:

i) 

SPPVPS, kurie įsigyja įstaigų inicijuotas pozicijas;

ii) 

SPPVPS, kuriuos remia įstaigos;

iii) 

SPPVPS ir kiti juridiniai subjektai, kuriems įstaigos teikia su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusias paslaugas, pvz., konsultavimo, turto priežiūros ar valdymo paslaugas;

iv) 

SPPVPS, įtraukti į įstaigų reguliuojamąją konsolidavimo apimtį;

e) 

visų juridinių subjektų, kurie, kaip nurodė įstaigos, suteikė paramą pagal trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyrių, sąrašą;

f) 

įstaigų kontroliuojamų juridinių subjektų, investuojančių į įstaigų inicijuotą pakeitimą vertybiniais popieriais arba į įstaigų remiamų SPPVPS išleistas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, sąrašą;

g) 

savo pakeitimo vertybiniais popieriais veiklos apskaitos politikos santrauką, prireikus atskiriant pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas;

h) 

ECAI, naudojamų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, pavadinimus ir pozicijų, kurių atveju naudojamasi kiekviena agentūra, rūšis;

i) 

kai taikytina, vidaus vertinimo metodo, nustatyto trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriuje, aprašymą, įskaitant vidaus vertinimo proceso struktūrą ir vidaus vertinimo bei atitinkamos ECAI, kurios pavadinimas atskleidžiamas pagal h punktą, išorės reitingų ryšį, vidaus vertinimo proceso kontrolės mechanizmus, įskaitant nepriklausomumo, atskaitomybės apibūdinimą ir vidaus vertinimo proceso peržiūros aprašymą, pozicijų rūšis, kurioms taikomas vidaus vertinimo procesas, ir nepalankius veiksnius, naudojamus nustatant kredito vertės padidinimo lygius;

j) 

atskirai prekybos knygos ir ne prekybos knygos atvejais – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų balansinę vertę, įskaitant informaciją apie tai, ar įstaigos perleido reikšmingą kredito riziką pagal 244 ir 245 straipsnius, kurios atžvilgiu įstaigos veikia kaip iniciatorės, rėmėjos arba investuotojos, atskirai tradicinio ir sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atvejais, taip pat PSS ir ne PSS sandorių atvejais, suskirstant pagal pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų rūšį;

k) 

ne prekybos knygos veiklos atveju – šią informaciją:

i) 

bendrą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumą tais atvejais, kai įstaigos veikia kaip iniciatorės arba rėmėjos, ir susijusį pagal riziką įvertintą turtą ir kapitalo reikalavimus pagal reglamentavimo metodus, įskaitant iš nuosavų lėšų atskaitytas pozicijas arba pozicijas, kurios yra įvertintos pagal riziką taikant 1 250  % koeficientą, suskirstytus pagal tradicinio ir sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas ir pagal pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, atskirai PSS ir ne PSS sandorių atvejais, ir toliau suskirstytus į pagrįstą rizikos koeficientų ar kapitalo reikalavimo grupių skaičių ir pagal taikomą kapitalo reikalavimų apskaičiavimo metodą;

ii) 

bendrą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumą tais atvejais, kai įstaigos veikia kaip investuotojai, ir susijusį pagal riziką įvertintą turtą ir kapitalo reikalavimus pagal reglamentavimo metodus, įskaitant iš nuosavų lėšų atskaitytas pozicijas arba pozicijas, kurios yra įvertintos pagal riziką taikant 1 250  % koeficientą, suskirstytus pagal tradicinio ir sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, taip pat PSS ir ne PSS pozicijas ir toliau suskirstytus į pagrįstą rizikos koeficientų ar kapitalo reikalavimo grupių skaičių ir pagal taikomą kapitalo reikalavimų apskaičiavimo metodą;

l) 

įstaigos vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų atveju – pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui sumą ir specifinių kredito rizikos koregavimų, kurios padarė įstaiga dabartiniu laikotarpiu, sumą, abi šias sumas suskirstant pagal pozicijų rūšį.

▼M17

449a straipsnis

Informacijos apie aplinkos, socialinę ir valdymo riziką (ASV riziką) atskleidimas

1.  
Įstaigos atskleidžia informaciją apie ASV riziką, atskirdamos aplinkos, socialinę ir valdymo riziką, taip pat fizinę riziką ir pertvarkos riziką aplinkos rizikos atveju.
2.  

1 dalies tikslais įstaigos atskleidžia informaciją apie ASV riziką, įskaitant:

a) 

bendrą pozicijų iškastinio kuro sektoriaus subjektų atžvilgiu sumą;

b) 

tai, kaip įstaigos integruoja nustatytą ASV riziką į savo verslo strategiją ir procesus, taip pat valdymą ir rizikos valdymą.

3.  
EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustatomi vienodi informacijos apie ASV riziką atskleidimo formatai, kaip nustatyta 434a straipsnyje, užtikrinant, kad jie atitiktų ir padėtų įtvirtinti proporcingumo principą, kartu vengiant informacijos atskleidimo reikalavimų dubliavimosi su kituose taikomuose Sąjungos teisės aktuose jau nustatytais reikalavimais. Pagal tuos formatus nereikalaujama, kad būtų atskleista daugiau informacijos nei informacija, kurią reikalaujama pranešti kompetentingoms institucijoms pagal 430 straipsnio 1 dalies h punktą, ir visų pirma atsižvelgiama į įstaigos dydį bei sudėtingumą ir santykinį ASV rizikos poveikį mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms, kurioms taikomas 433b straipsnis.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

▼M17

449b straipsnis

Bendros pozicijos šešėlinės bankininkystės subjektų atžvilgiu atskleidimas

Įstaigos atskleidžia informaciją apie savo bendrą poziciją šešėlinės bankininkystės subjektų atžvilgiu, kaip nurodyta 394 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje.

▼M8

450 straipsnis

Atlygio politikos atskleidimas

1.  

Įstaigos atskleidžia šią informaciją apie tų kategorijų darbuotojams, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, taikomą atlygio politiką ir praktiką:

a) 

informaciją, susijusią su sprendimų priėmimo procesu, taikomu nustatant atlygio politiką, taip pat pagrindinio organo, vykdančio atlygio politikos priežiūrą, finansiniais metais surengtų susirinkimų skaičių, įskaitant, kai taikytina, informaciją apie atlygio komiteto sudėtį ir įgaliojimus, išorės konsultantą, kurio paslaugomis naudotasi nustatant atlygio politiką, ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų vaidmenį;

b) 

informaciją apie darbuotojų atlygio ir jų veiklos rezultatų tarpusavio ryšį;

c) 

svarbiausius atlygio sistemos struktūros požymius, įskaitant informaciją apie kriterijus, taikomus veiklos rezultatams vertinti, ir rizikos koregavimą, atidėjimo politiką bei skyrimo kriterijus;

d) 

fiksuotojo ir kintamojo atlygio santykius, nustatytus pagal Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 1 dalies g punktą;

e) 

informaciją apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė į akcijas, pasirinkimo sandorius ar kintamąsias atlygio dalis;

f) 

pagrindinius kintamųjų atlygio dalių sistemos ir bet kokios kitos ne grynaisiais pinigais gaunamos naudos kriterijus ir priežastis;

g) 

bendrą kiekybinę informaciją apie atlygį, suskirstytą pagal verslo sritis;

h) 

bendrą kiekybinę informaciją apie atlygį, suskirstytą pagal vyresniosios vadovybės narius ir darbuotojus, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigų rizikos pobūdžiui, nurodant:

i) 

finansiniais metais skirto atlygio sumas, išskaidytas į fiksuotąjį atlygį, įskaitant fiksuotųjų atlygio dalių aprašymą, ir kintamąjį atlygį, ir gavėjų skaičių;

ii) 

skirto kintamojo atlygio, išskaidyto į pinigus, akcijas, su akcijomis susijusias priemones ir kitas atlygio rūšis, sumas ir formas atskirai pagal iš anksto išmokėtą ir atidėtą dalis;

iii) 

ankstesniais pareigų vykdymo laikotarpiais skirto atidėto atlygio sumas, išskaidytas į finansiniais metais numatytą skirti sumą ir vėlesniais metais numatytą skirti sumą;

iv) 

finansiniais metais numatyto skirti atidėto atlygio, išmokamo finansiniais metais ir mažinamo koreguojant pagal veiklos rezultatus, sumą;

v) 

finansiniais metais skirto garantuoto kintamojo atlygio sumas ir tų sumų gavėjų skaičių;

vi) 

ankstesniais laikotarpiais skirtas išeitines išmokas, išmokėtas finansiniais metais;

vii) 

finansiniais metais skirtų išeitinių išmokų sumas, išskaidytas į iš anksto išmokėtas ir atidėtas sumas, tokių išmokų gavėjų skaičių ir didžiausią vienam asmeniui skirtą sumą;

i) 

asmenų, kuriems per finansinius metus sumokėta 1 mln. EUR arba daugiau, skaičių, kai atlygis didesnis kaip 1 mln. ir mažesnis nei 5 mln. EUR, suskirstytą 500 000  EUR išmokų intervalais, o jei atlygis yra 5 mln. EUR ir daugiau – suskirstytą 1 mln. EUR išmokų intervalais;

j) 

atitinkamos valstybės narės arba kompetentingos institucijos prašymu – visą kiekvieno valdymo organo ar vyresniosios vadovybės nario atlygį;

k) 

informaciją apie tai, ar įstaiga naudojasi Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 3 dalyje nustatytą nukrypti leidžiančią nuostatą.

Taikydamos šios dalies pirmos pastraipos k punktą, įstaigos, kurios naudojasi tokia nukrypti leidžiančia nuostata, nurodo, ar jos naudojasi ta nukrypti leidžiančia nuostata remdamosi Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 3 dalies a arba b punktu. Jos taip pat nurodo, kuriam iš atlygio principų jos taiko nukrypti leidžiančią (-as) nuostatą (-as), taip pat darbuotojų, kuriems taikoma nukrypti leidžianti (-čios) nuostata (-os), skaičių ir visą jų atlygį, išskaidytą į fiksuotąjį ir kintamąjį atlygį.

2.  
Didelės įstaigos taip pat viešai skelbia šiame straipsnyje nurodytą kiekybinę informaciją apie jų kolektyvinio valdymo organo narių atlygį, atskirdamos vykdomuosius ir nevykdomuosius narius.

Įstaigos šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų laikosi taip, kaip yra tinkama atsižvelgiant į jų dydį, vidaus struktūrą ir jų veiklos pobūdį, aprėptį ir sudėtingumą, ir nedarydamos poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 ( 37 ).

451 straipsnis

Sverto koeficiento atskleidimas

1.  

Įstaigos, laikydamosi septintos dalies, atskleidžia tokią su jų sverto koeficientu, apskaičiuotu pagal 429 straipsnį, ir su pernelyg didelio sverto rizikos valdymu susijusią informaciją:

a) 

sverto koeficientą ir informaciją apie tai, kaip įstaiga taiko 499 straipsnio 2 dalį;

b) 

429 straipsnio 4 dalyje nurodyto bendro pozicijų mato suskirstymą ir bendro pozicijų mato suderinimą su atitinkama informacija, atskleista paskelbtose finansinėse ataskaitose;

c) 

kai taikytina, pozicijų, apskaičiuotų pagal 429 straipsnio 8 dalį, 429a straipsnio 1 dalį ir pakoreguotą sverto koeficientą, apskaičiuotą pagal 429a straipsnio 7 dalį;

d) 

pernelyg didelio sverto rizikos valdymo procesų aprašymą;

e) 

veiksnių, turėjusių įtakos sverto koeficientui per tą laikotarpį, su kuriuo siejamas atskleidžiamas sverto koeficientas, aprašymą;

▼M17

f) 

papildomų nuosavų lėšų reikalavimų, grindžiamų priežiūrinio tikrinimo procesu, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalies a punkte, skirtų pernelyg didelio sverto rizikai pašalinti, sumą ir jų sudėtį.

▼M8

2.  
429a straipsnio 2 dalyje apibrėžtos viešosios plėtros kredito įstaigos sverto koeficientą atskleidžia be bendro pozicijų mato koregavimo, nustatyto pagal 429a straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punktą.
3.  
Didelės įstaigos be šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytos informacijos atskleidžia sverto koeficientą ir 429 straipsnio 4 dalyje nurodytą bendro pozicijų mato suskirstymą, grindžiamą vidurkiais, apskaičiuotais pagal 430 straipsnio 7 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą.

451a straipsnis

Likvidumo reikalavimų atskleidimas

1.  
Įstaigos, kurioms taikoma šešta dalis, pagal šį straipsnį atskleidžia informaciją apie savo padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį ir likvidumo rizikos valdymą.
2.  

Įstaigos atskleidžia šią informaciją apie savo padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, apskaičiuotą pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą:

a) 

savo padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio, apskaičiuoto remiantis mėnesio pabaigos stebėjimais apie ankstesnių 12 mėnesių laikotarpį, atitinkamo informacijos atskleidimo laikotarpio kiekvieno ketvirčio vidurkį arba vidurkius, priklausomai nuo to, kas taikoma;

b) 

viso likvidžiojo turto, įtraukto į likvidumo atsargą pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, atitinkamai sumažinus to turto vertę, apskaičiuoto remiantis mėnesio pabaigos stebėjimais apie ankstesnių 12 mėnesių laikotarpį, atitinkamo informacijos atskleidimo laikotarpio kiekvieno ketvirčio vidurkį arba vidurkius, priklausomai nuo to, kas taikoma, ir šios likvidumo atsargos sudėties aprašymą;

c) 

savo netenkamų pinigų srautų, gaunamų pinigų srautų ir grynųjų netenkamų pinigų srautų, apskaičiuotų pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, remiantis mėnesio pabaigos stebėjimais apie ankstesnių 12 mėnesių laikotarpį, atitinkamo informacijos atskleidimo laikotarpio kiekvieno ketvirčio vidurkius ir jų sudėties aprašymą.

3.  

Įstaigos atskleidžia šią informaciją apie savo grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį, apskaičiuotą pagal šeštos dalies IV antraštinę dalį:

a) 

savo grynojo pastovaus finansavimo rodiklio, apskaičiuoto pagal šeštos dalies IV antraštinės dalies 2 skyrių, atitinkamo informacijos atskleidimo laikotarpio kiekvieno ketvirčio pabaigos duomenis;

b) 

turimo pastovaus finansavimo sumos, apskaičiuotos pagal šeštos dalies IV antraštinės dalies 3 skyrių, apžvalgą;

c) 

būtino pastovaus finansavimo sumos, apskaičiuotos pagal šio reglamento šeštos dalies IV antraštinės dalies 4 skyrių, apžvalgą.

4.  
Įstaigos atskleidžia procedūras, sistemas, procesus ir strategijas, taikomas siekiant nustatyti, įvertinti, valdyti ir stebėti jų likvidumo riziką pagal Direktyvos 2013/36/ES 86 straipsnį.

▼M17

451b straipsnis

Kriptoturto pozicijų ir susijusios veiklos atskleidimas

1.  

Įstaigos atskleidžia šią informaciją apie kriptoturtą ir kriptoturto paslaugas, taip pat bet kokią kitą su kriptoturtu susijusią veiklą:

a) 

tiesioginių ir netiesioginių su kriptoturtu susijusių pozicijų sumas, įskaitant grynųjų pozicijų bendruosius ilguosius ir trumpuosius komponentus;

b) 

bendrą operacinės rizikos pozicijos sumą;

c) 

kriptoturto pozicijų apskaitos klasifikaciją;

d) 

su kriptoturtu susijusios verslo veiklos aprašymą ir jos poveikį įstaigos rizikos profiliui;

e) 

konkretų savo rizikos valdymo politikos, susijusios su kriptoturto pozicijomis ir kriptoturto paslaugomis, aprašymą.

Šios dalies pirmos pastraipos d punkto tikslais įstaigos pateikia išsamesnę informaciją apie reikšmingą verslo veiklą, įskaitant reikšmingų su turtu susietų žetonų ir reikšmingų e. pinigų žetonų išleidimą bei kriptoturto paslaugų teikimą pagal Reglamento (ES) 2023/1114 60 ir 61 straipsnius.

2.  
Šio straipsnio 1 dalyje nustatytų informacijos atskleidimo reikalavimų tikslais įstaigos netaiko 432 straipsnyje nustatytos išimties.

▼M8

III ANTRAŠTINĖ DALIS

KONKREČIŲ PRIEMONIŲ ARBA METODIKŲ NAUDOJIMO KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI

452 straipsnis

Informacijos apie IRB metodo taikymą kredito rizikai atskleidimas

Įstaigos, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuojančios pagal kredito rizikai taikomą vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą, atskleidžia šią informaciją:

a) 

kompetentingos institucijos suteiktą leidimą taikyti metodą arba pereiti prie jo;

b) 

apie kiekvieną 147 straipsnyje nurodytą pozicijų klasę: kiekvienos pozicijų klasės, kuriai taikomas trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje nustatytas standartizuotas metodas arba trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriuje nustatytas IRB metodas, bendros pozicijų vertės procentinę dalį, taip pat kiekvienos pozicijų klasės dalį, kuriai taikomas įgyvendinimo planas; įstaigos, gavusios leidimą taikyti savus LGD ir perskaičiavimo koeficientus pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti, atskirai atskleidžia kiekvienos pozicijų klasės, kuriai tas leidimas taikomas, bendros pozicijų vertės procentinę dalį;

c) 

informaciją apie reitingų sistemų kontrolės mechanizmus įvairiais modelių kūrimo, kontrolės ir pokyčių etapais, įskaitant informaciją apie:

i) 

rizikos valdymo grupės ir vidaus audito grupės darbuotojų santykį;

ii) 

reitingų sistemos peržiūrą;

iii) 

procedūrą, kuria užtikrinama, kad už modelių peržiūrą atsakingos grupės darbuotojai būtų nepriklausomi nuo už modelių kūrimą atsakingos grupės darbuotojų;

iv) 

procedūrą, kuria užtikrinama už modelių kūrimą ir peržiūrą atsakingų grupių atskaitomybė;

d) 

rengiant, tvirtinant ir vėliau keičiant kredito rizikos modelius dalyvaujančių grupių darbuotojų vaidmenį;

e) 

su kredito rizikos modeliais susijusių ataskaitų apimtį ir pagrindinį turinį;

f) 

vidaus reitingų proceso aprašymą pagal pozicijų klasę, įskaitant pagrindinių modelių, naudojamų kiekvienam portfeliui, skaičių, ir trumpą to paties portfelio modelių pagrindinių skirtumų apibūdinimą, įskaitant:

i) 

apibrėžtis, metodus ir duomenis įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (PD) apskaičiavimui ir patikimumo vertinimui, įskaitant informaciją apie tai, kaip apskaičiuojama mažos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos portfelių PD, ar taikomos teisės aktais nustatytos žemiausios ribos, taip pat bent per pastaruosius tris laikotarpius nustatytų PD ir faktinių įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių skirtumų veiksnius;

ii) 

kai taikytina, apibrėžtis, metodus ir duomenis nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD) apskaičiavimui ir patikimumo vertinimui, pavyzdžiui, nuosmukio LGD apskaičiavimo metodus, informaciją apie tai, kaip apskaičiuojamas mažos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos portfelio LGD, ir laikotarpį nuo įsipareigojimų neįvykdymo atvejo iki pozicijos uždarymo;

iii) 

kai taikytina, apibrėžtis, metodus ir duomenis perskaičiavimo koeficientų apskaičiavimui ir patikimumo vertinimui, įskaitant prielaidas, kuriomis remiamasi išvedant šiuos kintamuosius;

g) 

jei taikytina, šią informaciją, susijusią su kiekviena 147 straipsnyje nurodyta pozicijų klase:

i) 

savo bendrąją balansinę poziciją;

ii) 

savo nebalansinių pozicijų vertes prieš pritaikant atitinkamą perskaičiavimo koeficientą;

iii) 

savo poziciją, pritaikius atitinkamą perskaičiavimo koeficientą ir kredito rizikos mažinimą;

iv) 

visus modelius, parametrus ar įvesties duomenis, kurie yra svarbūs norint suprasti rizikos koeficientus ir su tuo susijusias rizikos pozicijos sumas, kurie atskleidžiami apie pakankamą įsipareigojančiojo asmens rangų skaičių (įskaitant įsipareigojimų neįvykdymo), kad būtų galima prasmingai diferencijuoti kredito riziką;

v) 

atskirai apie tas pozicijų klases, kurių atžvilgiu įstaigos yra gavusios leidimą taikyti savus LGD ir perskaičiavimo koeficientus pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti, ir apie tas pozicijas, kurių atžvilgiu įstaigos nenaudoja tokių įverčių – i–iv papunkčiuose nurodytas vertes, kurioms tas leidimas taikomas;

h) 

įstaigų apskaičiuotus PD įverčius, palyginti su faktiniu kiekvienos pozicijų klasės įsipareigojimų neįvykdymo rodikliu ilgesniuoju laikotarpiu, atskirai nurodant PD intervalą, išorės reitingo ekvivalentą, svertinį ir aritmetinį PD vidurkį, įsipareigojančiųjų asmenų skaičių praėjusių metų bei nagrinėjamų metų pabaigoje, įsipareigojimų nevykdančių įsipareigojančiųjų asmenų skaičių, įskaitant naujus įsipareigojimų nevykdančius įsipareigojančiuosius asmenis, ir ankstesnį metinį vidutinį įsipareigojimų neįvykdymo rodiklį.

Šio straipsnio b punkto tikslais įstaigos naudoja pozicijų vertę, kaip apibrėžta 166 straipsnyje;

453 straipsnis

Informacijos apie kredito rizikos mažinimo metodų taikymą atskleidimas

Įstaigos, taikančios kredito rizikos mažinimo metodus, atskleidžia šią informaciją:

a) 

balansinių ir nebalansinių užskaitos sandorių politikos ir procesų pagrindinius elementus, taip pat tai, kokiu mastu įstaigos taiko balansinę užskaitą;

b) 

reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės vertinimo ir valdymo politikos ir procesų pagrindinius elementus;

c) 

pagrindinių užtikrinimo priemonių, kurias įstaigos taiko kredito rizikai mažinti, rūšių aprašymą;

d) 

kaip kredito užtikrinimas naudojamų garantijų ir kredito išvestinių finansinių priemonių atveju – garantų ir kredito išvestinių finansinių priemonių sandorių šalių pagrindines rūšis ir jų kreditingumą, naudojamus kapitalo reikalavimų sumažinimo tikslais, išskyrus naudojamus sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais struktūrose;

e) 

informaciją apie taikomų kredito rizikos mažinimo priemonių rinkos ar kredito rizikos koncentracijas;

f) 

įstaigų, apskaičiuojančių pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal standartizuotą metodą arba pagal IRB metodą, atveju – visą pozicijos vertę, neužtikrintą jokia reikalavimus atitinkančia kredito užtikrinimo priemone, ir visą pozicijos vertę, po kintamumo koregavimų užtikrintą reikalavimus atitinkančia kredito užtikrinimo priemone; šiame punkte nurodyta informacija atskleidžiama atskirai apie paskolas ir skolos vertybinius popierius, įskaitant pozicijų, su kuriomis susiję įsipareigojimai neįvykdomi, pasiskirstymą;

g) 

informaciją apie atitinkamą perskaičiavimo koeficientą ir su pozicija susijusį kredito rizikos mažinimą, taip pat apie tai, kaip dažnai taikomi kredito rizikos mažinimo metodai, turintys pakeitimo poveikį ir jo neturintys;

h) 

įstaigų, apskaičiuojančių pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal standartizuotą metodą, atveju – balansinių ir nebalansinių pozicijų vertes pagal pozicijų klases prieš taikant perskaičiavimo koeficientus bei susijusį kredito rizikos mažinimą ir juos pritaikius;

i) 

įstaigų, apskaičiuojančių pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal standartizuotą metodą, atveju – pagal riziką įvertintų pozicijų sumą ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumos ir pozicijos vertės santykį, pritaikius atitinkamą perskaičiavimo koeficientą ir su pozicija susijusį kredito rizikos mažinimą; šiame punkte nurodyta informacija atskleidžiama atskirai apie kiekvieną pozicijų klasę;

j) 

įstaigų, apskaičiuojančių pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal IRB metodą, atveju – pagal riziką įvertintų pozicijų sumą prieš pripažįstant kredito išvestinių finansinių priemonių daromą kredito rizikos mažinimo poveikį ir jį pripažinus; įstaigos, gavusios leidimą taikyti savus LGD ir perskaičiavimo koeficientus pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti, atskirai atskleidžia šiame punkte nurodytą informaciją apie visas pozicijų klases, kurioms tas leidimas taikomas.

454 straipsnis

Informacijos apie pažangiųjų vertinimo metodų taikymą operacinei rizikai vertinti atskleidimas

Įstaigos, kurios nuosavų lėšų reikalavimus operacinei rizikai padengti apskaičiuoja pagal 321–324 straipsniuose nustatytus pažangiuosius vertinimo metodus, atskleidžia draudimo ir kitų rizikos perleidimo mechanizmų, naudojamų tai rizikai mažinti, aprašymą.

▼M17

455 straipsnis

Vidaus rinkos rizikos modelių taikymas

1.  

Įstaiga, kuri nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti apskaičiuoja taikydama 325az straipsnyje nurodytus vidaus modelius, atskleidžia:

a) 

savo tikslus vykdant prekybos veiklą ir procesus, įgyvendinamus siekiant nustatyti, įvertinti, stebėti ir kontroliuoti rinkos riziką;

b) 

104 straipsnio 1 dalyje nurodytą politiką, pagal kurią nustatoma, kuri pozicija turi būti įtraukta į prekybos knygą;

c) 

bendrą prekybos operacijų sąrašų, kuriems taikomi vidaus modeliai, struktūros aprašymą, įskaitant išsamų kiekvieno sąrašo verslo strategijos aprašymą, joje leidžiamas priemones ir pagrindines su tuo sąrašu susijusias rizikos rūšis;

d) 

prekybos knygos pozicijų, kurioms netaikomi vidaus modeliai, apžvalgą, įskaitant bendrą sąrašo struktūros ir priemonių, įtrauktų į sąrašus arba sąrašų kategorijas pagal 104b straipsnį, rūšių aprašymą;

e) 

rinkos rizikos valdymo funkcijos ir valdymo struktūrą ir organizavimą;

f) 

įvairių vidaus modelių, naudojamų apskaičiuojant pagrindinių konsoliduotu lygmeniu naudojamų modelių rizikos pozicijų sumas, taikymo sritį, pagrindines charakteristikas bei pagrindinius modeliavimo sprendimus ir aprašymą, kokiu mastu tie vidaus modeliai atspindi konsoliduotu lygmeniu naudojamus modelius, įskaitant, kai taikytina, bendrą šių aspektų aprašymą:

i) 

modeliavimo metodo, taikomo 325ba straipsnio 1 dalies a punkte nurodytam tikėtinam trūkumui apskaičiuoti, įskaitant duomenų atnaujinimo dažnumą;

ii) 

metodikos, taikomos 325ba straipsnio 1 dalies b punkte nurodytam testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos matui apskaičiuoti, išskyrus 325bk straipsnio 3 dalyje numatytas specifikacijas;

iii) 

modeliavimo metodo, taikomo 325ba straipsnio 2 dalyje nurodytam kapitalo poreikiui įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiuoti, įskaitant duomenų atnaujinimo dažnumą.

2.  

Įstaigos bendrai atskleidžia šiuos visų prekybos operacijų sąrašų, kuriems taikomi 325az straipsnyje nurodyti vidaus modeliai, komponentus, kai taikytina:

a) 

toliau nurodytų matų naujausią vertę, taip pat didžiausią, mažiausią ir vidutinę vertes per praėjusias 60 darbo dienų:

i) 

325bb straipsnio 1 dalyje nurodyto neriboto tikėtino trūkumo mato;

ii) 

kiekvienos reglamentuotos pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos neriboto tikėtino trūkumo mato, nurodyto 325bb straipsnio 1 dalyje;

b) 

toliau nurodytų elementų naujausią vertę, taip pat vidutinę vertę per praėjusias 60 darbo dienų:

i) 

325bb straipsnio 1 dalyje nurodyto tikėtino trūkumo rizikos mato;

ii) 

testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos mato, nurodyto 325ba straipsnio 1 dalies b punkte;

iii) 

325ba straipsnio 2 dalyje nurodyto nuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti;

iv) 

325ba straipsnio 3 dalyje nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų sumos, įskaitant visus formulės komponentus ir taikytiną dauginimo koeficientą;

c) 

nukrypimų atlikus grįžtamąjį patikrinimą skaičiaus per pastarąsias 250 darbo dienų 99-tą procentilį, kaip nurodyta 325bf straipsnio 6 dalyje.

3.  
Įstaigos bendrai visų prekybos operacijų sąrašų atžvilgiu atskleidžia nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, kurie būtų apskaičiuojami pagal trečios dalies IV antraštinės dalies 1a skyrių, jeigu įstaigoms nebūtų suteiktas leidimas tiems prekybos operacijų sąrašams taikyti savus vidaus modelius.

▼B

DEVINTA DALIS

DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO AKTAI

456 straipsnis

Deleguotieji aktai

1.  

Komisijai pagal 462 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a) 

4, 45, 142, 153, 192, 242, 272, 300, 381 ir 411 straipsniuose nurodytų terminų apibrėžčių patikslinimo, siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą;

b) 

4, 45, 142, 153, 192, 242, 272, 300, 381 ir 411 straipsniuose nurodytų terminų apibrėžčių patikslinimo, siekiant atsižvelgti į pokyčius finansų rinkose taikant šį reglamentą;

c) 

112 ir 147 straipsniuose pateikto pozicijų klasių sąrašo dalinio pakeitimo, siekiant atsižvelgti į pokyčius finansų rinkose;

▼M17

d) 

123 straipsnio 1 dalies b punkte, 147 straipsnio 5 dalies a punkte, 153 straipsnio 4 dalyje ir 162 straipsnio 4 dalyje nurodytos sumos, siekiant atsižvelgti į infliacijos poveikį;

▼B

e) 

I ir II prieduose nurodytų nebalansinių straipsnių sąrašo ir klasifikavimo, siekiant atsižvelgti į pokyčius finansų rinkose;

▼M9 —————

▼B

h) 

reikalavimų dėl nuosavų lėšų, kaip nustatyta šio reglamento 301–311 straipsniuose ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 50a–50d straipsniuose, patikslinimo, siekiant atsižvelgti į tarptautinių standartų, susijusių su pagrindinės sandorio šalies pozicijomis, pakeitimus;

i) 

400 straipsnyje numatytose išimtyse nurodytų terminų patikslinimo;

j) 

429 straipsnio 2 dalyje nurodyto sverto koeficiento kapitalo mato ir visų pozicijų mato pakeitimo, siekiant ištaisyti trūkumus, nustatytus remiantis pateikta informacija, nurodyta 430 straipsnio 1 dalyje, kol įstaigos nepaskelbė sverto koeficiento, kaip nustatyta 451 straipsnio 1 dalies a punkte;

▼M8

k) 

aštuntos dalies II ir III antraštinėse dalyse nustatytų informacijos atskleidimo reikalavimų pakeitimų, siekiant atsižvelgti į tarptautinių informacijos atskleidimo standartų raidą ar pakeitimus.

▼B

2.  

EBI stebi nuosavų lėšų reikalavimus kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti ir iki 2015 m. sausio 1 d. pateikia Komisijai ataskaitą. Visų pirma ataskaitoje įvertinama:

a) 

kredito vertinimo koregavimo rizikos, kaip atskiro kapitalo poreikio ir kaip integruoto rinkos rizikos sistemos elemento, vertinimas;

b) 

kapitalo poreikio kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti apimtis, įskaitant 482 straipsnyje nustatytą išimtį;

c) 

reikalavimus atitinkantys apsidraudimai;

d) 

kredito vertinimo koregavimo rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas.

Remiantis ta ataskaita ir jei daroma išvada, kad reikia imtis tokių veiksmų, Komisijai pagal 462 straipsnį taip pat suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, siekiant iš dalies pakeisti 381 straipsnio, 382 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, ir 383–386 straipsnių nuostatas dėl tų aspektų.

457 straipsnis

Techniniai patikslinimai ir pataisymai

Komisijai pagal 462 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, daryti neesminių toliau nurodytų nuostatų techninius patikslinimus ir pataisymus, siekiant atsižvelgti į naujų finansinių produktų ar veiklos naujausius pokyčius finansų rinkose, padaryti kitų Sąjungos teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl finansinių paslaugų ir apskaitos, įskaitant apskaitos standartus, grindžiamus Reglamentu (EB) Nr. 1605/2002, pakeitimus po šio reglamento priėmimo:

a) 

nuosavų lėšų reikalavimo kredito rizikai padengti, kaip nustatyta 111–134 ir 143–191 straipsniuose;

b) 

kredito rizikos mažinimo pagal 193–241 straipsnius poveikio;

▼M5

c) 

nuosavų lėšų reikalavimų pakeitimui vertybiniais popieriais, kaip nustatyta 242–270a straipsniuose;

▼B

d) 

nuosavų lėšų reikalavimo sandorio šalies kredito rizikai padengti remiantis 272–311 straipsniais;

e) 

nuosavų lėšų reikalavimo operacinei rizikai padengti, kaip nustatyta 315–324 straipsniuose;

f) 

nuosavų lėšų reikalavimo rinkos rizikai padengti, kaip nustatyta 325–377 straipsniuose;

g) 

nuosavų lėšų reikalavimo atsiskaitymų rizikai padengti, kaip nustatyta 378–379 straipsniuose;

h) 

nuosavų lėšų reikalavimo kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti, kaip nustatyta 383, 384 ir 386 straipsniuose;

▼M8

i) 

antros dalies ir 430 straipsnio tik dėl apskaitos standartų arba reikalavimų raidos atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktus.

▼B

458 straipsnis

Valstybės narės lygiu nustatyta makrolygio rizikos ribojimo priežiūros rizika arba sisteminė rizika

1.  
Valstybės narės paskiria už šio straipsnio taikymą atsakingą instituciją. Ši institucija yra kompetentinga institucija arba paskirtoji institucija.

▼M8

2.  
Kai pagal šio straipsnio 1 dalį paskirta institucija nustato makroprudencinės arba sisteminės rizikos finansų sistemoje intensyvumo pokyčius, kurie gali turėti rimtų neigiamų pasekmių finansų sistemai ir realiajai ekonomikai konkrečioje valstybėje narėje ir kuriems, tos institucijos nuomone, kitų šiame reglamente bei Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų makroprudencinių priemonių negalima pritaikyti taip pat veiksmingai kaip įgyvendinant griežtesnes nacionalines priemones, ji apie tai praneša atitinkamai Komisijai ir Europos sisteminės rizikos valdybai (ESRV). ESRV šį pranešimą nedelsdama perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir EBI.

Su pranešimu perduodami toliau nurodyti dokumentai ir jame pateikiami, kai tikslinga, atitinkami kiekybiniai arba kokybiniai įrodymai, susiję su:

a) 

makroprudencinės arba sisteminės rizikos intensyvumo pokyčiais;

b) 

priežastimis, kodėl tokie pokyčiai galėtų kelti grėsmę finansiniam stabilumui nacionaliniu lygmeniu arba realiajai ekonomikai;

c) 

paaiškinimu, kodėl institucija mano, kad šio reglamento 124 ir 164 straipsniuose ir Direktyvos 2013/36/ES 133 ir 136 straipsniuose nustatytos makroprudencinės priemonės būtų mažiau tinkamos ir veiksmingos tai rizikai įveikti nei šios pastraipos d punkte nurodyti nacionalinių priemonių projektai;

d) 

veiklos leidimą šalyje gavusioms įstaigoms arba šių įstaigų pogrupiams skirtų nacionalinių priemonių, kuriomis švelninami rizikos intensyvumo pokyčiai, projektais dėl:

i) 

nuosavų lėšų dydžio, kaip nustatyta 92 straipsnyje;

ii) 

didelėms pozicijoms keliamų reikalavimų, kaip nustatyta 392 straipsnyje ir 395–403 straipsniuose;

iii) 

šeštoje dalyje nustatytų likvidumo reikalavimų;

iv) 

gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus kainų burbulams skirtų rizikos koeficientų;

v) 

aštuntoje dalyje nustatytų viešo atskleidimo reikalavimų;

vi) 

Direktyvos 2013/36/ES 129 straipsnyje nustatyto kapitalo apsaugos rezervo lygio arba

vii) 

finansų sektoriaus vidaus pozicijų;

e) 

paaiškinimu, kodėl pagal 1 dalį paskirta institucija mano, kad tokių priemonių projektai yra tinkami, veiksmingi ir proporcingi siekiant reaguoti į padėtį, ir

f) 

galimo teigiamo ar neigiamo priemonių projektų poveikio vidaus rinkai įvertinimu remiantis atitinkamos valstybės narės turima informacija.

▼B

3.  
Kai pagal šį straipsnį leidžiama taikyti nacionalines priemones, pagal 1 dalį nustatytos institucijos atitinkamoms kompetentingoms institucijoms arba nustatytoms institucijoms kitose valstybėse narėse suteikia visą reikalingą informaciją.

▼M8

4.  
Remiantis Komisijos pasiūlymu, Tarybai suteikiami įgaliojimai kvalifikuota balsų dauguma priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo būtų atmesti 2 dalies d punkte nurodytų nacionalinių priemonių projektai.

ESRV ir EBI per vieną mėnesį nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos Tarybai, Komisijai ir atitinkamai valstybei narei pateikia savo nuomones dėl tos dalies a–f punktuose nurodytų dalykų.

Kuo labiau atsižvelgdama į antroje pastraipoje nurodytas nuomones ir jei turima patikimų, tvirtų ir išsamių įrodymų, kad priemonė vidaus rinkai turės neigiamos įtakos, kuria bus nusverta finansinio stabilumo nauda, gauta dėl nustatytos makroprudencinės arba sisteminės rizikos sumažinimo, Komisija gali per vieną mėnesį pateikti Tarybai pasiūlymą dėl įgyvendinimo akto, kuriuo būtų atmesti nacionalinių priemonių projektai.

Jei per tą vieno mėnesio laikotarpį Komisija nepateikia pasiūlymo, atitinkama valstybė narė gali nedelsdama patvirtinti nacionalinių priemonių, kurios būtų taikomos ne ilgesnį nei dvejų metų laikotarpį arba tol, kol bus panaikinta makroprudencinė arba sisteminė rizika, jei ši rizika būtų panaikinta anksčiau, projektus.

Taryba sprendimą dėl Komisijos pasiūlymo priima per vieną mėnesį nuo pasiūlymo gavimo ir nurodo priežastis, dėl kurių nacionalinių priemonių projektai atmetamai arba neatmetami.

Taryba nacionalinių priemonių projektus atmeta tik tuo atveju, jei mano, kad netenkinama viena ar kelios iš šių sąlygų:

a) 

dėl makroprudencinės arba sisteminės rizikos intensyvumo pokyčių pobūdžio kyla pavojus finansiniam stabilumui nacionaliniu lygmeniu;

b) 

šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytos makroprudencinės priemonės yra mažiau tinkamos ar veiksmingos nei nacionalinių priemonių projektai siekiant įveikti nustatytą makroprudencinę arba sisteminę riziką;

c) 

nacionalinių priemonių projektai neturi neproporcingo neigiamo poveikio visai kitų valstybių narių ar visos Sąjungos finansų sistemai arba jos dalims, sudarydami arba sukurdami kliūtį vidaus rinkos veikimui ir

d) 

šis klausimas susijęs tik su viena valstybe nare.

Tarybos įvertinime atsižvelgiama į ESRV ir EBI nuomonę ir remiamasi įrodymais, kuriuos remdamasi 2 dalimi pateikia pagal 1 dalį paskirta institucija.

Jei per vieną mėnesį nuo Komisijos pasiūlymo pateikimo Taryba nepriima įgyvendinimo akto, kuriuo atmetami nacionalinių priemonių projektai, atitinkama valstybė narė gali patvirtinti priemones ir jas taikyti ne ilgesnį nei dvejų metų laikotarpį arba tol, kol bus panaikinta makroprudencinė arba sisteminė rizika, jei ši rizika būtų panaikinta anksčiau.

5.  
Kitos valstybės narės gali pripažinti pagal šį straipsnį patvirtintas priemones ir jas taikyti veiklos leidimą šalyje gavusioms įstaigoms, kurios turi filialus arba pozicijas valstybėje narėje, kuri yra gavusi leidimą taikyti tas priemones.

▼M17

6.  
Jei valstybės narės pripažįsta pagal šį straipsnį nustatytas priemones, jos apie tai praneša ESRV. ESRV nedelsdama persiunčia tokius pranešimus Tarybai, Komisijai, EBI ir valstybei narei, kuri yra gavusi leidimą taikyti priemones.

▼B

7.  
Priimdama sprendimą, ar pripažinti pagal šį straipsnį nustatytas priemones, valstybė narė atsižvelgia į 4 dalyje nustatytus kriterijus.
8.  
Valstybė narė, kuri yra gavusi leidimą taikyti priemones, gali prašyti ESRV pateikti rekomendaciją, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnyje, vienai ar daugiau valstybių narių, kurios nepripažįsta tų priemonių.

▼M17

9.  
Anksčiau nei baigia galioti pagal 2 ir 4 dalis išduotas leidimas, atitinkama valstybė narė, pasikonsultavusi su ESRV, EBI ir Komisija, peržiūri padėtį ir, laikydamasi 2 ir 4 dalyse nurodytos tvarkos, gali priimti naują sprendimą pratęsti nacionalinių priemonių taikymo laikotarpį kaskart ne daugiau kaip dar dvejiems metams.

▼M8

10.  
Nepaisant šio straipsnio 3–9 dalyse nustatytos procedūros, valstybėms narėms leidžiama padidinti rizikos koeficientus, iki 25 proc. viršijant nustatytuosius šiame reglamente, šio straipsnio 2 dalies d punkto iv ir vii papunkčiuose nurodytoms pozicijoms ir sugriežtinti 395 straipsnyje numatytą didelių pozicijų ribą iki 15 proc. laikotarpiui iki dvejų metų arba tol, kol nebeliks makroprudencinės ar sisteminės rizikos, jei tai įvyksta anksčiau, su sąlyga, kad laikomasi šio straipsnio 2 dalyje išdėstytų sąlygų ir pranešimo reikalavimų.

▼B

459 straipsnis

Rizikos ribojimo reikalavimai

Komisijai pagal 462 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant vienerių metų laikotarpiu taikyti griežtesnius rizikos ribojimo reikalavimus pozicijoms, jeigu tai yra būtina siekiant spręsti mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimo rizikos intensyvumo pokyčių, atsirandančių dėl rinkos pokyčių Sąjungoje ar už Sąjungos ribų, problemas, kai tai turi įtakos visoms valstybėms narėms, ir jeigu šio reglamento bei Direktyvos 2013/36/ES priemonių nepakanka šiai rizikai pašalinti, visų pirma ESRV arba EBI pateikus rekomendaciją arba pareiškus nuomonę dėl:

a) 

nuosavų lėšų dydžio, kaip nustatyta 92 straipsnyje;

b) 

didelėms pozicijoms keliamų reikalavimų, kaip nustatyta 392 straipsnyje ir 395–403 straipsniuose;

c) 

viešam atskleidimui keliamų reikalavimų, kaip nustatyta 431–455 straipsniuose.

Komisija, kuriai padeda ESRV, bent vieną kartą per metus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl rinkos pokyčių, dėl kurių gali prireikti taikyti šį straipsnį.

460 straipsnis

Likvidumas

▼M8

1.  
Komisijai pagal 462 straipsnį suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant deleguotuosius aktus, kuriais būtų konkrečiai apibrėžtas 412 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras reikalavimas. Pagal šią dalį priimti deleguotieji aktai grindžiami straipsniais, apie kuriuos turi būti teikiama informacija pagal šeštos dalies II antraštinę dalį ir III priedą, ir juose nurodoma, kokiomis aplinkybėmis kompetentingos institucijos įstaigoms turi nustatyti konkrečius gaunamų ir netenkamų pinigų srautų lygius, kad būtų nustatyta konkreti rizika, su kuria jos susiduria, ir laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytų ribų.

Visų pirma Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant deleguotuosius aktus, kuriuose nurodomi išsamūs likvidumo reikalavimai 8 straipsnio 3 dalies, 411–416, 419, 422, 425, 428a, 428f, 428g, 428j–428n, 428p, 428r, 428s, 428w, 428ae, 428ag, 428ah, 428ak ir 451a straipsnių taikymo tikslais.

▼B

2.  

412 straipsnyje nurodytas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas įdiegiamas laikantis šio laipsniško įdiegimo tvarkaraščio:

a) 

60 % padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo 2015 m.;

b) 

70 % – nuo 2016 m. sausio 1 d.;

c) 

80 % – nuo 2017 m. sausio 1 d.;

d) 

100 % – nuo 2018 m. sausio 1 d.

Šiuo tikslu Komisija atsižvelgia į 509 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytas ataskaitas ir į tarptautiniuose forumuose nustatytus tarptautinius standartus bei į Sąjungos ypatybes.

Komisija 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą priima iki 2014 m. birželio 30 d. Jis įsigalioja iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau pradedamas taikyti tik po 2015 m. sausio 1 d.

▼M8

3.  
Komisijai pagal 462 straipsnį suteikiami įgaliojimai iš dalies pakeisti šį reglamentą priimant deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiamas 428f straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų ar paslaugų sąrašas, jeigu ji mano, kad su kitais produktais ar paslaugomis tiesiogiai susijęs turtas ir įsipareigojimai tenkina 428f straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

Komisija pirmoje pastraipoje nurodytą deleguotąjį aktą priima ne vėliau kaip 2024 m. birželio 28 d.

▼B

461 straipsnis

Likvidumo padengimo reikalavimo laipsniško įdiegimo tvarkaraščio peržiūra

1.  
EBI, pasikonsultavusi su ESRV, iki 2016 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai ataskaitą dėl to, ar reikėtų patikslinti 460 straipsnio 2 dalyje nustatytą padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo laipsniško įdiegimo tvarkaraštį. Rengiant tą ataskaitą deramai atsižvelgiama į pokyčius rinkoje ir tarptautinio reguliavimo srityje, taip pat į Sąjungos ypatybes.

Savo ataskaitoje EBI visų pirma įvertina iki 2019 m. sausio 1 d. atidėtą 100 % privalomo būtiniausio standarto įdiegimą. Ataskaitoje atsižvelgiama į 509 straipsnio 1 dalyje nurodytas metines ataskaitas, atitinkamus rinkos duomenis ir visų kompetentingų institucijų rekomendacijas.

2.  
Kai būtina atsižvelgti į rinkos ir kitus pokyčius, Komisijai pagal 462 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo būtų patikslintas 460 straipsnyje nurodytas laipsniško įdiegimo tvarkaraštis ir iki 2019 m. atidėtas 412 straipsnio 1 dalyje nustatyto likvidumo padengimo reikalavimo 100 % privalomo būtiniausio standarto įdiegimas, ir pagal kurį 2018 m. būtų taikomas likvidumo padengimo reikalavimo 90 % privalomas būtiniausias standartas.

Siekdama įvertinti atidėjimo būtinybę, Komisija atsižvelgia į 1 dalyje nurodytą ataskaitą ir įvertinimą.

Pagal šį straipsnį priimtas deleguotasis aktas pradedamas taikyti tik po 2018 m. sausio 1 d. ir įsigalioja iki 2017 m. birželio 30 d.

▼M17

461a straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti

1.  
Komisija stebi tarptautinių standartų dėl nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti įgyvendinimo Sąjungoje ir trečiosiose valstybėse skirtumus, įskaitant su taisyklių poveikiu nuosavų lėšų reikalavimams ir jų taikymo pradžios data susijusius skirtumus.
2.  

Jei pastebima, kad yra reikšmingų tokio įgyvendinimo skirtumų, Komisijai pagal 462 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas būtų iš dalies pakeistas:

a) 

iki šio straipsnio 3 dalyje nurodyto teisėkūros procedūra priimamo akto taikymo pradžios datos arba, nesant tokio akto, ne ilgiau kaip trejų metų laikotarpį ir kai tai būtina siekiant išlaikyti vienodas sąlygas ir siekiant kompensuoti tuos pastebėtus skirtumus, taikant tikslines veiklos paramos priemones arba tikslinius daugiklius, kurie būtų lygūs 0 arba didesni, bet mažesni už 1, kai apskaičiuojami įstaigų nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti konkrečių rizikos klasių ir konkrečių rizikos veiksnių atžvilgiu, naudojant vieną iš 325 straipsnio 1 dalyje nurodytų metodų ir kaip nustatyta:

i) 

325c–325ay straipsniuose, kuriuose nurodytas alternatyvus standartizuotas metodas;

ii) 

325az–325bp straipsniuose, kuriuose nurodytas alternatyvus vidaus modelių metodas;

iii) 

326–361 straipsniuose, kuriuose nurodytas supaprastintas standartizuotas metodas;

b) 

ne daugiau kaip dvejiems metams atidedant datą, nuo kurios įstaigos turi taikyti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, nustatytus trečios dalies IV antraštinėje dalyje, arba bet kurį iš metodų, taikomų apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, kaip nurodyta 325 straipsnio 1 dalyje.

Kai Komisija priima pirmoje pastraipoje nurodytą deleguotąjį aktą, ji, kai tinkama, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų pakoreguotas tarptautinių standartų dėl nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti įgyvendinimas Sąjungoje siekiant užtikrinti pastovesnes vienodas sąlygas su trečiosiomis valstybėmis nuosavų lėšų reikalavimų ir tų reikalavimų poveikio atžvilgiu.

3.  
Ne vėliau kaip 2026 m. liepos 10 d. EBI pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai ataskaitą dėl tarptautinių standartų dėl nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti įgyvendinimo trečiosiose valstybėse.

Remdamasi ta ataskaita Komisija, kai tikslinga, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama užtikrinti vienodas sąlygas visame pasaulyje.

▼M8

462 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  
Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.  
244 straipsnio 6 dalyje, 245 straipsnio 6 dalyje, 456, 457, 459, 460 ir 461a straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2013 m. birželio 28 d.
3.  
Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 244 straipsnio 6 dalyje, 245 straipsnio 6 dalyje, 456, 457, 459, 460 ir 461a straipsniuose nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.  
Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5.  
Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.  
Pagal 244 straipsnio 6 dalį, 245 straipsnio 6 dalį, 456, 457, 459, 460 ir 461a straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

▼B

463 straipsnis

Prieštaravimai dėl techninių reguliavimo standartų

Komisijai pagal šį reglamentą priėmus techninį reguliavimo standartą, kuris yra toks pats, kaip ir EBI pateiktas techninio reguliavimo standarto projektas, Europos Parlamentas ir Taryba gali per vieną mėnesį nuo pranešimo dienos pareikšti prieštaravimų dėl to techninio reguliavimo standarto. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis gali būti pratęsiamas vienu mėnesiu. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 13 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, laikotarpis, per kurį Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl to techninio reguliavimo standarto, prireikus gali būti pratęstas vienu mėnesiu.

464 straipsnis

Europos bankininkystės komitetas

1.  
Komisijai padeda Europos bankininkystės komitetas, įsteigtas pagal Komisijos sprendimą 2004/10/EB ( 38 ). Tas komitetas – komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.  
Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

DEŠIMTA DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS, ATASKAITOS, PERŽIŪROS IR PAKEITIMAI

I

ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

1

SKYRIUS

Nuosavų lėšų reikalavimas, nerealizuotas pelnas ir nuostolis, įvertinti tikrąja verte, ir atskaitymai

1

Skirsnis

Nuosavų lėšų reikalavimas

▼M17

465 straipsnis

Rezultatų apatinei ribai taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės

1.  

Nukrypstant nuo 92 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos ir nedarant poveikio 92 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nustatytai nukrypti leidžiančiai nuostatai, įstaigos, apskaičiuodamos bendros rizikos pozicijos sumą (TREA), gali taikyti šį koeficientą x:

a) 

2025 m. sausio 1 d. – 2025 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 50 %;

b) 

2026 m. sausio 1 d. – 2026 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 55 %;

c) 

2027 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 60 %;

d) 

2028 m. sausio 1 d. – 2028 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 65 %;

e) 

2029 m. sausio 1 d. – 2029 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 70 %.

2.  

Nukrypstant nuo 92 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos ir nedarant poveikio 92 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nustatytai nukrypti leidžiančiai nuostatai, iki 2029 m. gruodžio 31 d. įstaigos, apskaičiuodamos TREA, gali taikyti šią formulę:

Atlikdamos tą skaičiavimą, įstaigos atsižvelgia į 1 dalyje nurodytą taikytiną koeficientą x.

3.  
Nukrypstant nuo 92 straipsnio 5 dalies a punkto ii papunkčio ir nedarant poveikio 92 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nustatytai nukrypti leidžiančiai nuostatai, įstaigos gali iki 2032 m. gruodžio 31 d. priskirti 65 % rizikos koeficientą įmonių pozicijoms, kurios neturi paskirtosios ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo, ir su sąlyga, kad, tų įstaigų vertinimu, tikimybė, kad tie įsipareigojantieji asmenys nevykdys įsipareigojimų, apskaičiuota pagal trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, yra ne didesnė kaip 0,5  %.

EBI ir ESMA, bendradarbiaudamos su EIOPA, stebi, kaip taikoma pirmoje pastraipoje nustatyta pereinamojo laikotarpio tvarka, ir visų pirma įvertina:

a) 

paskirtųjų ECAI parengtų kredito rizikos vertinimų prieinamumą įmonėms ir kokį poveikį tai daro įstaigų skolinimui įmonėms;

b) 

kredito reitingų agentūrų plėtrą, naujų kredito reitingų agentūrų patekimo į rinką kliūtis, tai, kaip dažnai įmonės renkasi būti reitinguojamos vienos ar kelių iš tų agentūrų, ir įmonėms kylančias kliūtis ECAI suteikiamiems kredito rizikos vertinimams gauti;

c) 

galimas priemones šioms kliūtims pašalinti, atsižvelgiant į ekonomikos sektorių ir geografinių vietovių skirtumus ir privačių ar valstybės valdomų sprendimų, pvz., kreditų vertinimo balais, įstaigų pavestų nustatyti privačių reitingų, taip pat centrinio banko reitingų, kūrimą;

d) 

nereitinguotų įmonių pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumų tinkamumą ir jų poveikį finansiniam stabilumui;

e) 

trečiųjų valstybių metodus, susijusius su rezultatų apatinės ribos taikymu įmonių pozicijoms, ir dėl to galinčius atsirasti ilgalaikius vienodų sąlygų aspektus;

f) 

susijusių BBPK parengtų ir tarptautiniu mastu sutartų standartų laikymąsi.

EBI ir ESMA, bendradarbiaudamos su EIOPA, pateikia Komisijai ataskaitą su savo išvadomis ne vėliau kaip 2029 m. liepos 10 d.

Remdamasi tuo pranešimu ir deramai atsižvelgdama į susijusius BBPK parengtus ir tarptautiniu mastu sutartus standartus, Komisija, kai tikslinga, ne vėliau kaip 2031 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

4.  
Nukrypstant nuo 92 straipsnio 5 dalies a punkto iv papunkčio ir nedarant poveikio 92 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nustatytai nukrypti leidžiančiai nuostatai, įstaigos, apskaičiuodamos II priede išvardytų sutarčių pozicijų vertę, iki 2029 m. gruodžio 31 d. alfa vertę pakeičia 1, taikydamos trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 3 skirsnyje nustatytus metodus, kai tos pačios pozicijų vertės apskaičiuojamos pagal trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 6 skirsnyje nustatytą metodą siekiant apskaičiuoti bendrą rizikos pozicijos sumą netaikant apatinės ribos.
5.  

Nukrypstant nuo 92 straipsnio 5 dalies a punkto ii papunkčio ir nedarant poveikio 92 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nustatytai nukrypti leidžiančiai nuostatai, ir su sąlyga, kad tenkinamos visos šio straipsnio 8 dalyje nustatytos sąlygos, valstybės narės gali leisti įstaigoms:

a) 

iki 2032 m. gruodžio 31 d. priskirti 10 % rizikos koeficientą gyvenamosios paskirties turto hipoteka užtikrintai pozicijų daliai, neviršijančiai 55 % turto vertės, nustatytos pagal 125 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, ir

b) 

iki 2029 m. gruodžio 31 d. priskirti 45 % rizikos koeficientą bet kuriai likusiai gyvenamosios paskirties turto hipoteka užtikrintai pozicijų daliai, neviršijančiai 80 % turto vertės, nustatytos pagal 125 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, su sąlyga, kad netaikomas 501 straipsnyje nurodytas nuosavų lėšų reikalavimų kredito rizikai padengti koregavimas.

6.  
5 dalies a punkto tikslais, jeigu įstaiga turi žemesnę kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę ir esama viršesnių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, kurių ši įstaiga neturi, norint nustatyti įstaigos pozicijos dalį, kuriai gali būti taikomas 10 % rizikos koeficientas, 55 % turto vertės suma sumažinama viršesnių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, kurių įstaiga neturi, suma.

Jeigu įstaigos neturimos kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės yra tokio paties rango kaip ir įstaigos turima kreditorinio reikalavimo pirmumo teisė, norint nustatyti įstaigos pozicijos dalį, kuriai gali būti taikomas 10 % rizikos koeficientas, 55 % turto vertės suma, iš jos atėmus visų įstaigos neturimų viršesnių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių sumą, sumažinama šių skaičių sandauga:

a) 

55 % turto vertės, atėmus didesnio prioriteto kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, jei tokių yra, tiek turimų įstaigos, tiek turimų kitų įstaigų, sumą, ir

b) 

kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, kurių įstaiga neturi ir kurios yra tokio paties rango kaip įstaigos turimos kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės, sumos, padalytos iš visų to paties rango kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių sumos.

7.  
5 dalies b punkto tikslais, jeigu įstaiga turi antraeilę kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę ir yra didesnio prioriteto kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, kurių ši įstaiga neturi, norint nustatyti įstaigos pozicijos dalį, kuriai gali būti taikomas 45 % rizikos koeficientas, 80 % turto vertės suma sumažinama didesnio prioriteto kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, kurių įstaiga neturi, suma.

Jeigu kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės, kurių įstaiga neturi, yra tokio paties rango kaip ir įstaigos turima kreditorinio reikalavimo pirmumo teisė, norint nustatyti įstaigos pozicijos dalį, kuriai gali būti taikomas 45 % rizikos koeficientas, 80 % turto vertės suma, iš jos atėmus visų įstaigos neturimų didesnio prioriteto kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, sumą, sumažinama šių sumų sandauga:

a) 

80 % turto vertės, atėmus didesnio prioriteto kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, jei tokių yra, tiek turimų įstaigos, tiek turimų kitų įstaigų, sumą, ir

b) 

kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, kurių įstaiga neturi ir kurios yra tokio paties rango kaip įstaigos turimos kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės, sumos, padalytos iš visų to paties rango kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių sumos.

8.  

Šio straipsnio 5 dalies tikslais turi būti tenkinamos šios sąlygos:

a) 

pozicijoms gali būti taikoma 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;

b) 

reikalavimus atitinkančios pozicijos yra įvertintos pagal riziką laikantis trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus;

c) 

reikalavimus atitinkančias pozicijas užtikrinantis gyvenamosios paskirties turtas yra valstybėje narėje, kuri pasinaudojo šia teise veikti savo nuožiūra;

d) 

per pastaruosius aštuonerius metus įstaigos bet kuriais atitinkamais metais patirti nuostoliai, apie kuriuos įstaiga pranešė pagal 430a straipsnio 1 dalies a ir c punktus arba pagal 101 straipsnio 1 dalies a ir c punktus, remiantis tų punktų redakcija, galiojusią 2021 m. birželio 27 d., dėl gyvenamosios paskirties turto hipoteka užtikrintų pozicijų dalies, neviršijančios mažesnės iš šių verčių – įkeistos sumos ir 55 % turto vertės, jeigu pagal 124 straipsnio 9 dalį nėra nustatyta kitaip, neviršija vidutiniškai 0,25  % visų neapmokėtų pozicijų, užtikrintų gyvenamosios paskirties turto hipoteka, sumos;

e) 

reikalavimus atitinkančių pozicijų atveju įstaiga turi galimybę pasinaudoti šiomis vykdytinomis teisėmis, jeigu įsipareigojantysis asmuo neįvykdo įsipareigojimų arba nesumoka:

i) 

teise į gyvenamosios paskirties turtą, kuriuo užtikrinama pozicija, arba teise į gyvenamosios paskirties turto hipoteką pagal 108 straipsnio 5 dalies g punktą;

ii) 

teise į kitą įsipareigojančiojo asmens turtą ir pajamas pagal sutartį arba pagal taikytiną nacionalinę teisę;

f) 

kompetentinga institucija patikrino, ar a–e punktuose nustatytos sąlygos yra tenkinamos.

9.  

Kai pasinaudojama 5 dalyje nurodyta teise veikti savo nuožiūra ir tenkinamos visos 8 dalyje nustatytos susijusios sąlygos, iki 2032 m. gruodžio 31 d. bet kuriai likusiai 5 dalies b punkte nurodytai gyvenamosios paskirties turto hipoteka užtikrintų pozicijų daliai įstaigos gali priskirti šiuos rizikos koeficientus:

a) 

2030 m. sausio 1 d. – 2030 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 52,5  %;

b) 

2031 m. sausio 1 d. – 2031 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 60 %;

c) 

2032 m. sausio 1 d. – 2032 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 67,5  %.

10.  
Kai valstybės narės pasinaudoja 5 dalyje nurodyta teise veikti savo nuožiūra, jos apie tai praneša EBI ir pagrindžia savo sprendimą. Kompetentingos institucijos EBI pateikia išsamią informaciją apie visus 8 dalies f punkte nurodytus patikrinimus.
11.  
EBI stebi, kaip taikoma 5 dalyje nustatyta pereinamojo laikotarpio tvarka, ir pateikia ataskaitą su savo išvadomis dėl susijusių rizikos koeficientų tinkamumo Komisijai ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d.

Remdamasi tuo pranešimu ir deramai atsižvelgdama į susijusius BBPK parengtus ir tarptautiniu mastu sutartus standartus, Komisija, kai tikslinga, ne vėliau kaip 2031 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

12.  
Šio straipsnio 3, 5 ir 9 dalyse bei 495b straipsnio 1 dalyje, 495c straipsnio 1 dalyje ir 495d straipsnio 1 dalyje nurodytos pereinamojo laikotarpio priemonės gali būti pratęsiamos ne ilgiau kaip ketveriems metams ir pratęsimas turi būti pagrindžiamas įvertinimu, lygiaverčiu tiems, kurie nurodyti tuose straipsniuose.
13.  

Nukrypstant nuo 92 straipsnio 5 dalies a punkto iii papunkčio arba b punkto ii papunkčio ir nedarant poveikio 92 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nustatytai nukrypti leidžiančiai nuostatai, pozicijoms, kurios yra įvertintos pagal riziką taikant SEC-IRBA arba vidaus vertinimo metodą pagal 92 straipsnio 4 dalį, kai standartizuotos bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos dalis, susijusi su kredito rizika, gautinų sumų sumažėjimo rizika, sandorio šalies kredito rizika arba rinkos rizika, kylančia dėl prekybos knygos veiklos, yra apskaičiuojama taikant SEC-SA pagal 261 arba 262 straipsnį, iki 2032 m. gruodžio 31 d. įstaigos taiko šį koeficientą p:

a) 

p = 0,25 pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, kuriai taikomas 262 straipsnis;

b) 

p = 0,5 pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, kuriai taikomas 261 straipsnis.

▼B

466 straipsnis

Tarptautinių finansinės apskaitos standartų taikymas pirmą kartą

Nukrypdamos nuo 24 straipsnio 2 dalies, kompetentingos institucijos įstaigoms, kurios turi nustatyti turto ir nebalansinių straipsnių vertę ir nuosavų lėšų vertę pagal tarptautinius apskaitos standartus, taikomus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, pirmą kartą suteikia 24 mėnesių laikotarpį būtiniems vidaus procesams įgyvendinti ir techniniams reikalavimams įvykdyti.

2

Skirsnis

Tikrąja verte vertinamas nerealizuotas pelnas ir nuostoliai

▼M11 —————

▼M11

468 straipsnis

▼M17

Laikina tvarka, taikoma tikrąja verte vertinamam nerealizuotam pelnui ir nuostoliams pagal kitas bendrąsias pajamas

1.  

Nukrypstant nuo 35 straipsnio, iki 2025 m. gruodžio 31 d. (toliau – laikinos tvarkos laikotarpis) įstaigos į savo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių skaičiavimą gali neįtraukti sumos A, nustatytos pagal šią formulę:

A = a · f

čia:

a

= nerealizuoto pelno ir nuostolių, susikaupusių nuo 2019 m. gruodžio 31 d., suma, įtraukta į balanso eilutę „Skolos priemonių, vertinamų tikrąja verte pagal kitas bendrąsias pajamas, tikrosios vertės pokyčiai“, atitinkanti centrinės valdžios, regioninės valdžios ar vietos valdžios institucijų, nurodytų šio reglamento 115 straipsnio 2 dalyje, ir viešojo sektoriaus subjektų, nurodytų šio reglamento 116 straipsnio 4 dalyje, pozicijas, neįskaitant tų finansinių aktyvų, kurių vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priedo (toliau – priedas dėl 9-ojo TFAS) A priedėlyje, ir

f

= koeficientas, taikytinas kiekvieniems laikinos tvarkos laikotarpio ataskaitiniams metams pagal 2 dalį.

2.  
1 dalyje nurodytai sumai A apskaičiuoti įstaigos iki 2025 m. gruodžio 31 d. taiko koeficientą f, kurio vertė yra 1.

▼M11

3.  
Jei įstaiga nusprendžia taikyti 1 dalyje nustatytą laikiną tvarką, ji apie savo sprendimą informuoja kompetentingą instituciją likus bent 45 dienoms iki informacijos, kuri turi būti teikiama pagal tą tvarką, perdavimo dienos. Jei įstaiga yra gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą, laikinos tvarkos laikotarpiu ji gali vieną kartą pakeisti savo pirminį sprendimą. Jei įstaigos taiko tą tvarką, jos tai atskleidžia viešai.
4.  

Jei įstaiga į savo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius neįtraukia nerealizuotų nuostolių sumą pagal šio straipsnio 1 dalį, ji perskaičiuoja visus šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytus reikalavimus, apskaičiuotus naudojant kurį nors iš šių straipsnių:

a) 

atidėtųjų mokesčių turto sumą, atskaitomą iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies c punktą arba įvertinamą pagal riziką, įvertintą laikantis 48 straipsnio 4 dalies;

b) 

specifinių kredito rizikos koregavimų sumą.

Perskaičiuodama atitinkamą reikalavimą, įstaiga neatsižvelgia į poveikį, kurį šiems straipsniams daro atidėjiniai tikėtiniems kredito nuostoliams padengti, susiję su centrinės, regioninės ar vietos valdžios institucijų, nurodytų šio reglamento 115 straipsnio 2 dalyje, ir viešojo sektoriaus subjektų, nurodytų šio reglamento 116 straipsnio 4 dalyje, pozicijomis, neįtraukiant tų finansinių aktyvų, kurių vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje.

5.  
Per šio straipsnio 2 dalyje nurodytus laikotarpius įstaigos, kurios nusprendė taikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laikiną tvarką, atskleidžia ne tik informaciją, reikalaujamą pagal Aštuntą dalį, bet ir nuosavų lėšų sumas, bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą ir 1 lygio kapitalą, bendrą kapitalo pakankamumo koeficientą, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą, 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientą ir sverto koeficientą, kurie susidarytų, jei jos tos tvarkos netaikytų.

▼B

3

Skirsnis

Atskaitymai

1

Poskirsnis

Atskaitymai iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių

469 straipsnis

Atskaitymai iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių

1.  

Nukrypstant nuo 36 straipsnio 1 dalies, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. taikomi šie reikalavimai:

a) 

iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų įstaigos atskaito 478 straipsnyje nurodytą sumų, atskaitytinų pagal 36 straipsnio 1 dalies a–h punktus, taikytiną procentinę dalį;

b) 

atitinkamas 472 straipsnio nuostatas įstaigos taiko pagal 36 straipsnio 1 dalies a–h punktus atskaitytinų straipsnių likutinėms sumoms, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų;

c) 

iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių įstaigos atskaito 478 straipsnyje nurodytą bendros sumos, atskaitytinos pagal 36 straipsnio 1 dalies c–i punktus pritaikius 470 straipsnį, taikytiną procentinę dalį;

d) 

įstaigos taiko atitinkamai 472 straipsnio 5 arba 11 dalyje nustatytus reikalavimus bendrai likutinei straipsnių, atskaitytinų pagal 36 straipsnio 1 dalies c–i punktus pritaikius 470 straipsnį, sumai.

2.  

Įstaigos nustato 1 dalies d punkte nurodytos bendros likutinės sumos dalį, kuriai taikoma 472 straipsnio 5 dalis, padalydamos šios dalies a punkte nurodytą sumą iš šios dalies b punkte nurodytos sumos:

a) 

470 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, suma;

b) 

470 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytų sumų bendra suma.

3.  

Įstaigos nustato 1 dalies d punkte nurodytos bendros likutinės sumos dalį, kuriai taikoma 472 straipsnio 11 dalis, padalydamos šios dalies a punkte nurodytą sumą iš šios dalies b punkte nurodytos sumos:

a) 

tiesiogiai ir netiesiogiai turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, nurodytų 470 straipsnio 2 dalies b punkte, suma;

b) 

470 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytų sumų bendra suma.

▼M7

469a straipsnis

Išimtis, taikoma su neveiksniomis pozicijomis susijusiems atskaitymams iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių

Nukrypstant nuo 36 straipsnio 1 dalies m punkto, įstaigos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių neatskaito taikytinos nepakankamo neveiksnių pozicijų padengimo sumos, jeigu pozicija atsirado iki 2019 m. balandžio 26 d.

Jeigu įstaiga pakeičia pozicijos, kuri atsirado iki 2019 m. balandžio 26 d., sąlygas, padidindama įstaigos poziciją įsipareigojančiojo asmens atžvilgiu, laikoma, kad pozicija atsirado dieną, nuo kurios pradedamas taikyti pakeitimas, ir jai pirmoje pastraipoje nurodyta išimtis nebegalioja.

▼B

470 straipsnis

Atskaitymų iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių išimtys

1.  
Šio straipsnio tikslais atitinkami bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai apima įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius, apskaičiuotus pritaikius 32–35 straipsnių nuostatas ir atlikus atskaitymus pagal 36 straipsnio 1 dalies a–h punktus , k punkto ii–v papunkčius ir l punktą, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų.
2.  

Nukrypdamos nuo 48 straipsnio 1 dalies, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įstaigos neatskaito šios dalies a ir b punktuose išvardytų straipsnių, kurių bendra suma yra lygi 15 % atitinkamų įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių arba mažesnė:

a) 

atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų ir kurio bendra suma yra 10 % atitinkamų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių arba mažesnė;

b) 

kai įstaiga turi reikšmingų investicijų finansų sektoriaus subjekte, įstaigos tame subjekte tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, kurių bendra suma yra 10 % atitinkamų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių arba mažesnė.

3.  
Nukrypstant nuo 48 straipsnio 4 dalies, straipsniams, kurie neatskaitomi pagal šio straipsnio 2 dalį, taikomas 250 % rizikos koeficientas. Šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems straipsniams atitinkamai taikomi trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.

471 straipsnis

Atskaitymų iš draudimo bendrovėse turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių išimtys

▼M8

1.  

Nukrypdamos nuo 49 straipsnio 1 dalies, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. įstaigos gali pasirinkti neatskaityti draudimo įmonėse, perdraudimo įmonėse arba draudimo kontroliuojančiosiose bendrovėse turimų kapitalo dalių, jei tenkinamos šios sąlygos:

a) 

49 straipsnio 1 dalies a ir e punktuose nustatytos sąlygos;

b) 

kompetentingoms institucijoms tinka rizikos kontrolės ir finansinės analizės procedūrų, kurias specialiai nustatė įstaiga, siekdama prižiūrėti investicijas į įmonę ar kontroliuojančiąją bendrovę, lygis;

c) 

įstaigos draudimo įmonėje, perdraudimo įmonėje arba draudimo kontroliuojančiojoje bendrovėje turimos kapitalo dalys neviršija 15 % to draudimo subjekto 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. sausio 1 d.–2024 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu išleistų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių;

d) 

turimo nuosavo kapitalo suma, kuri nėra atskaitoma, neviršija draudimo įmonėje, perdraudimo įmonėje arba draudimo kontroliuojančiojoje bendrovėje 2012 m. gruodžio 31 d. turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumos.

▼B

2.  
Turimos kapitalo dalys, kurios nėra atskaitomos pagal 1 dalį, priskiriamos prie pozicijų ir joms taikomas 370 % rizikos koeficientas.

472 straipsnis

Straipsniai, neatskaitomi iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo

1.  
Nukrypdamos nuo 33 straipsnio 1 dalies c punkto ir 36 straipsnio 1 dalies a–i punktų, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įstaigos taiko šį straipsnį atitinkamai 468 straipsnio 4 dalies ir 469 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose nurodytų straipsnių likutinėms sumoms.
2.  
Išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimų vertinimo koregavimo, kylančio dėl pačios įstaigos kredito rizikos, likutinės sumos neatskaitomos.
3.  

Einamųjų finansinių metų nuostolių, nurodytų 36 straipsnio 1 dalies a punkte, likutinei sumai įstaigos taiko šiuos principus:

a) 

esminiai nuostoliai atskaitomi iš 1 lygio straipsnių;

b) 

neesminiai nuostoliai neatskaitomi.

4.  
Įstaigos atskaito nematerialiojo turto, nurodyto 36 straipsnio 1 dalies b punkte, likutinę sumą iš 1 lygio straipsnių.
5.  
Atidėtųjų mokesčių turto, nurodyto 36 straipsnio 1 dalies c punkte, likutinė suma neatskaitoma ir jai taikomas 0 % rizikos koeficientas.
6.  
Pusė 36 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų straipsnių likutinės sumos atskaitoma iš 1 lygio straipsnių ir pusė – iš 2 lygio straipsnių.
7.  
36 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto likutinė suma neatskaitoma iš jokios nuosavų lėšų dalies ir yra įtraukiama į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius ta dalimi, kuria ši suma pagal Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a–ca punktų perkėlimo į nacionalinę teisę priemones būtų pripažinta pradinėmis nuosavomis lėšomis.
8.  

Turimų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, nurodytų 36 straipsnio 1 dalies f punkte, likutinei sumai įstaigos taiko šiuos principus:

a) 

tiesiogiai turimų kapitalo dalių suma atskaitoma iš 1 lygio straipsnių;

b) 

b) netiesiogiai ir dirbtinai turimų priemonių suma, įskaitant nuosavas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, kurias įstaiga galėtų būti įpareigota įsigyti pagal esamą arba galinčią atsirasti sutartinę prievolę, neatskaitoma ir jai taikomas atitinkamai trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyriuje nustatytas rizikos koeficientas ir trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.

9.  

Įstaigos ir finansų sektoriaus subjekto abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės atveju, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalies g punkte, turimų to subjekto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių likutinei sumai įstaigos taiko šiuos principus:

a) 

kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų tame finansų sektoriaus subjekte, turimų to subjekto turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumai taikomas 36 straipsnio 1 dalies h punktas;

b) 

kai įstaiga turi reikšmingų investicijų tame finansų sektoriaus subjekte, jos turimų to subjekto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumai taikomas 36 straipsnio 1 dalies i punktas.

10.  

36 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytų straipsnių likutinėms sumoms įstaigos taikomi šie reikalavimai:

a) 

pusė atskaitytinų sumų, susijusių su tiesiogiai turimomis kapitalo dalimis, atskaitoma iš 1 lygio straipsnių ir pusė – iš 2 lygio straipsnių;

b) 

sumos, susijusios su netiesiogiai ir dirbtinai turimomis kapitalo dalimis, neatskaitomos ir joms taikomas atitinkamai trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyriuje nustatytas rizikos koeficientas ir trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.

11.  

36 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytų straipsnių likutinėms sumoms įstaigos taiko šiuos principus:

a) 

pusė atskaitytinų sumų, susijusių su tiesiogiai turimomis kapitalo dalimis, atskaitoma iš 1 lygio straipsnių ir pusė – iš 2 lygio straipsnių;

b) 

sumos, susijusios su netiesiogiai ir dirbtinai turimomis kapitalo dalimis, neatskaitomos ir joms taikomas atitinkamai trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyriuje nustatytas rizikos koeficientas ir trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.

473 straipsnis

TAS 19 pakeitimų įdiegimas

1.  
Nukrypstant nuo 481 straipsnio, laikotarpiu nuo …2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms, kurios savo sąskaitas rengia laikydamosi tarptautinių apskaitos standartų, priimtų laikantis Reglamento (EB) Nr. 1606/2022 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, prie savo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pridėti atitinkamai pagal šio straipsnio 2 arba 3 dalį taikytiną sumą, padaugintą iš pagal 4 dalį taikytino koeficiento.
2.  

Taikytina suma apskaičiuojama iš sumos, gautos pagal a punktą, atimant sumą, gautą pagal b punktą:

a) 

įstaigos nustato atitinkamai nustatyto dydžio išmokų pensijų fondų arba sistemų turto vertes pagal Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008 ( 39 ) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 1205/2011 ( 40 ). Tada įstaigos iš šio turto verčių atima prievolių pagal tuos pačius fondus arba sistemas vertes, nustatytas pagal tas pačias apskaitos taisykles;

b) 

įstaigos nustato atitinkamai nustatyto dydžio išmokų pensijų fondų arba sistemų turto vertes pagal Reglamente (EB) Nr. 1126/2008 nustatytas taisykles. Tada įstaigos iš to turto verčių atima prievolių pagal tuos pačius fondus arba sistemas vertes, nustatytas pagal tas pačias apskaitos taisykles;

3.  
Pagal 2 dalį nustatoma suma yra tik ta suma, kurios nereikalaujama atskaityti iš nuosavų lėšų iki 2014 m. sausio 1 d. taikant Direktyvos 2006/48/EB perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, jei tos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės atitiktų šio reglamento 481 straipsnyje nustatytos tvarkos taikymo reikalavimus atitinkamoje valstybėje narėje.
4.  

Taikomi šie koeficientai:

a) 

laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1;

b) 

nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 0,8;

c) 

nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 0,6;

d) 

nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 0,4;

e) 

nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 0,2.

5.  
Įstaigos savo skelbiamose finansinėse ataskaitose atskleidžia pagal 2 dalį nurodytas turto ir įsipareigojimų vertes.

▼M4

473a straipsnis

9-jo TFAS įvedimas

▼M11

1.  

Nukrypstant nuo 50 straipsnio, iki šio straipsnio 6 ir 6a dalyse nurodytų pereinamųjų laikotarpių pabaigos šios įstaigos gali į savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą įtraukti pagal šią dalį apskaičiuotą sumą:

▼M4

a) 

įstaigos, kurios savo finansines ataskaitas rengia laikydamosi tarptautinių apskaitos standartų, priimtų laikantis Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos;

b) 

įstaigos, kurios pagal šio reglamento 24 straipsnio 2 dalį turto ir nebalansinių straipsnių vertę ir nuosavas lėšas nustato laikydamosi tarptautinių apskaitos standartų, priimtų laikantis Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos;

c) 

įstaigos, kurios turto ir nebalansinių straipsnių vertę nustato laikydamosi apskaitos standartų pagal Direktyvą 86/635/EEB, ir taikydamos tokį pat tikėtinų kredito nuostolių modelį, kaip ir modelis, taikomas pagal tarptautinius apskaitos standartus, priimtus laikantis Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

▼M11

Pirmoje pastraipoje nurodyta suma apskaičiuojama kaip toliau nurodytų elementų sudėtinė suma:

a) 

pozicijų, vertinamų pagal riziką pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, atveju – suma (ABSA), apskaičiuota pagal šią formulę:

čia:

A2,SA

=

suma, apskaičiuota pagal 2 dalį;

A4,SA

=

suma, apskaičiuota pagal 4 dalį, remiantis sumomis, apskaičiuotomis pagal 3 dalį;

=

tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje, 2020 m. sausio 1 d.;

=

tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje, 2018 m. sausio 1 d. arba 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą (vėlesnę iš jų);

f1

=

taikytinas koeficientas, nustatytas 6 dalyje;

f2

=

taikytinas koeficientas, nustatytas 6a dalyje;

t1

=

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos A2,SA atskaitymo iš mokėtinų mokesčių;

t2

=

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos A4,SA atskaitymo iš mokėtinų mokesčių;

t3

=

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos atskaitymo iš mokėtinų mokesčių;

b) 

pozicijų, vertinamų pagal riziką pagal trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, atveju – suma (ABIRB), apskaičiuota pagal šią formulę:

čia:

A2,IRB

=

pagal 2 dalį apskaičiuota suma, pakoreguota pagal 5 dalies a punktą;

A4,IRB

=

suma, apskaičiuota pagal 4 dalį, remiantis pagal 3 dalį apskaičiuotomis sumomis, pakoreguotomis pagal 5 dalies b ir c punktus;

=

tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje, atėmus susijusių tikėtinų tų pačių pozicijų nuostolių sumų sudėtinę sumą, apskaičiuotą pagal šio reglamento 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalis, 2020 m. sausio 1 d. Jeigu atlikus skaičiavimus gaunamas neigiamas skaičius, įstaiga nustato, kad vertė yra lygi nuliui;

=

tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje, 2018 m. sausio 1 d. arba 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą (vėlesnę iš jų), atėmus susijusių tikėtinų tų pačių pozicijų nuostolių sumų sudėtinę sumą, apskaičiuotą pagal šio reglamento 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalis. Jei atlikus skaičiavimus gaunamas neigiamas skaičius, įstaiga nustato, kad vertė yra lygi nuliui;

f1

=

taikytinas koeficientas, nustatytas 6 dalyje;

f2

=

taikytinas koeficientas, nustatytas 6a dalyje;

t1

=

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos A2,IRB atskaitymo iš mokėtinų mokesčių;

t2

=

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos A4,IRB atskaitymo iš mokėtinų mokesčių;

t3

=

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos atskaitymo iš mokėtinų mokesčių.

▼M4

2.  

Įstaigos sumas A2,SA ir A2,IRB, nurodytas atitinkamai 1 dalies antros pastraipos a ir b punktuose, apskaičiuoja imdamos didesnę iš šios dalies a ir b punktuose nurodytų sumų atskirai pozicijoms, vertinamoms pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, ir pozicijoms, vertinamoms pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių:

a) 

nulis;

b) 

suma, apskaičiuota pagal i punktą, sumažinta suma, apskaičiuota pagal ii punktą:

i) 

tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, apibrėžtų pagal 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, kaip nustatyta Komisijos reglamento (ES) Nr. 1126/2008 priede (toliau – priedas dėl 9-ojo TFAS), ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma 2018 m. sausio 1 d. arba 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą;

ii) 

vertės sumažėjimo nuostolių toliau išvardyto turto atžvilgiu – finansinio turto, klasifikuojamo kaip paskolos ir gautinos sumos, iki termino laikomų investicijų ir galimo parduoti finansinio turto, kaip apibrėžta 39-ojo TAS 9 punkte, išskyrus nuosavo kapitalo priemones ir kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus arba akcijas, apibrėžtų pagal 39-ojo TAS 63, 64, 65, 67, 68 ir 70 punktus, kaip nustatyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priede, bendra suma 2017 m. gruodžio 31 d. arba dieną, einančią prieš 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą.

3.  

Įstaigos pozicijoms, vertinamoms pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, ir pozicijoms, vertinamoms pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, atskirai apskaičiuoja sumą, kuria šios dalies a punkte nurodyta suma viršija šios dalies b punkte nurodytą sumą:

▼M11

a) 

tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje, finansinių ataskaitų sudarymo dieną ir, kai taikomas šio reglamento 468 straipsnis, neįskaitant tikėtinų kredito nuostolių, nustatytų dėl pozicijų, įvertintų tikrąja verte, pagal kitas bendrąsias pajamas pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 4.1.2 A dalį;

b) 

tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje ir, kai taikomas šio reglamento 468 straipsnis, neįtraukiant tikėtinų kredito nuostolių, nustatytų dėl pozicijų, įvertintų tikrąja verte, pagal kitas bendrąsias pajamas pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 4.1.2 A dalį, 2020 m. sausio 1 d. arba 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą (vėlesnę iš jų).

▼M4

4.  
Pozicijų, vertinamų pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, atveju, kai 3 dalies a punkte nurodyta suma viršija 3 dalies b punkte nurodytą sumą, įstaigos laiko, kad A4,SA yra lygi tų sumų skirtumui, kitu atveju jos laiko, kad A4,SA yra lygi nuliui.

Pozicijų, vertinamų pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, atveju, kai 3 dalies a punkte nurodyta suma, pritaikius 5 dalies b punktą, viršija tų pozicijų sumą, kaip nurodyta 3 dalies b punkte, pritaikius 5 dalies c punktą, įstaigos laiko, kad A4,IRB yra lygi tų sumų skirtumui, kitu atveju jos laiko, kad A4,IRB yra lygi nuliui.

5.  

Pozicijų, vertinamų pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, atveju įstaigos taiko 2–4 dalis tokia tvarka:

a) 

norėdamos apskaičiuoti A2,IRB, įstaigos iš kiekvienos pagal šio straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčius apskaičiuotos sumos atima tikėtinų nuostolių, apskaičiuotų pagal 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalis, sudėtinę sumą 2017 m. gruodžio 31 d. arba dieną, einančią prieš 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą. Jeigu apskaičiuojant šio straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje nurodytą sumą gaunamas neigiamas skaičius, įstaiga laiko, kad tos sumos vertė yra lygi nuliui. Jeigu apskaičiuojant šio straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodytą sumą gaunamas neigiamas skaičius, įstaiga laiko, kad tos sumos vertė yra lygi nuliui;

▼M11

b) 

įstaigos pagal šio straipsnio 3 dalies b punktą apskaičiuotą sumą pakeičia tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtine suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje ir, kai taikomas šio reglamento 468 straipsnis, neįtraukiant tikėtinų kredito nuostolių, nustatytų dėl pozicijų, įvertintų tikrąja verte, pagal kitas bendrąsias pajamas pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 4.1.2 A dalį, atėmus susijusių tų pačių pozicijų tikėtinų nuostolių, apskaičiuotų pagal šio reglamento 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalis, sudėtinę sumą finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Jei apskaičiuojant gaunamas neigiamas skaičius, įstaiga laiko, kad šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos sumos vertė yra lygi nuliui;

c) 

įstaigos pagal šio straipsnio 3 dalies b punktą apskaičiuotą sumą pakeičia tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtine suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje ir, kai taikomas šio reglamento 468 straipsnis, neįtraukiant tikėtinų kredito nuostolių, nustatytų dėl pozicijų, įvertintų tikrąja verte, pagal kitas bendrąsias pajamas pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 4.1.2 A dalį, 2020 m. sausio 1 d. arba 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą (vėlesnę iš jų), atėmus susijusių tų pačių pozicijų tikėtinų nuostolių, apskaičiuotų pagal šio reglamento 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalis, sudėtinę sumą 2020 m. sausio 1 d. arba 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą (vėlesnę iš jų). Jei apskaičiuojant gaunamas neigiamas skaičius, įstaiga laiko, kad šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodytos sumos vertė yra lygi nuliui.

6.  

Atitinkamai 1 dalies antros pastraipos a ir b punktuose nurodytoms sumoms ABSA ir ABIRB apskaičiuoti įstaigos taiko šiuos koeficientus f1:

a) 

nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. –0,7;

b) 

nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. –0,5;

c) 

nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. –0,25;

d) 

nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. – 0.

Įstaigos, kurių finansiniai metai prasideda po 2020 m. sausio 1 d., bet anksčiau nei 2021 m. sausio 1 d., patikslina pirmos pastraipos a–d punktuose nurodytas datas, kad jos atitiktų tų įstaigų finansinius metus, informuoja savo kompetentingą instituciją apie patikslintas datas ir jas viešai atskleidžia.

Įstaigos, kurios 1 dalyje nurodytus apskaitos standartus pradeda taikyti 2021 m. sausio 1 d. arba po šios datos, atitinkamus koeficientus pagal pirmos pastraipos b–d punktus taiko pradėdamos nuo koeficiento, atitinkančio metus, kuriais tie apskaitos standartai taikomi pirmą kartą.

▼M11

6a.  

Atitinkamai 1 dalies antros pastraipos a ir b punktuose nurodytoms sumoms ABSA ir ABIRB apskaičiuoti įstaigos taiko šiuos koeficientus f2:

a) 

nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 1;

b) 

nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 1;

c) 

nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. –0,75;

d) 

nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. –0,5;

e) 

nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. –0,25.

Įstaigos, kurių finansiniai metai prasideda po 2020 m. sausio 1 d., bet anksčiau nei 2021 m. sausio 1 d., patikslina pirmos pastraipos a–e punktuose nurodytas datas, kad jos atitiktų tų įstaigų finansinius metus, informuoja savo kompetentingą instituciją apie patikslintas datas ir jas viešai atskleidžia.

Įstaigos, kurios 1 dalyje nurodytus apskaitos standartus pradeda taikyti 2021 m. sausio 1 d. arba po tos datos, atitinkamus koeficientus pagal pirmos pastraipos b–e punktus taiko pradėdamos nuo koeficiento, atitinkančio metus, kuriais tie apskaitos standartai taikomi pirmą kartą.

▼M4

7.  

Jeigu įstaiga į savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą įtraukia tam tikrą sumą pagal šio straipsnio 1 dalį, ji perskaičiuoja visas pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES reikalaujamas sumas, kurias apskaičiuojant naudojami bet kurie iš toliau išvardytų straipsnių, neatsižvelgdama į poveikį, kurį atidėjiniai tikėtiniems kredito nuostoliams, kuriuos ji įtraukė į savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, daro šiems straipsniams:

a) 

atidėtųjų mokesčių turto suma, atskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pagal 36 straipsnio 1 dalies c punktą arba įvertinama pagal riziką laikantis 48 straipsnio 4 dalies;

b) 

pozicijos vertė, nustatyta pagal 111 straipsnio 1 dalį, kai specifiniai kredito rizikos koregavimai, kuriais pozicijos vertė sumažinama, dauginami iš šio padidinimo daugiklio (sf):

čia:

ABSA = pagal 1 dalies antros pastraipos a punktą apskaičiuota suma;

RASA = bendra specifinių kredito rizikos koregavimų suma;

c) 

2 lygio straipsnių suma, apskaičiuota pagal 62 straipsnio d punktą.

▼M11

7a.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 7 dalies b punkto, kai perskaičiuojami šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatyti reikalavimai, įstaigos gali priskirti 100 % rizikos koeficientą ABSA sumai, nurodytai šio straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punkte. Apskaičiuodamos šio reglamento 429 straipsnio 4 dalyje nurodytą bendrą pozicijų matą, įstaigos prie bendro pozicijų mato prideda šio straipsnio 1 dalies antros pastraipos a ir b punktuose nurodytas ABSA ir ABIRB sumas.

Įstaigos gali tik vieną kartą pasirinkti, ar taikyti 7 dalies b punkte nustatytą skaičiavimą, ar šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytą skaičiavimą. Įstaigos atskleidžia savo sprendimą.

▼M11

8.  
Per šio straipsnio 6 ir 6a dalyse nurodytus laikotarpius įstaigos, kurios nusprendė taikyti šiame straipsnyje nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, praneša kompetentingoms institucijoms ir atskleidžia ne tik informaciją, reikalaujamą pagal Aštuntą dalį, bet ir nuosavų lėšų sumas, bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą ir 1 lygio kapitalą, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą, 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientą, bendrą kapitalo pakankamumo koeficientą ir sverto koeficientą, kurie susidarytų, jei jos šio straipsnio netaikytų.
9.  
Įstaiga nusprendžia, ar pereinamuoju laikotarpiu taikyti šiame straipsnyje nustatytą tvarką, ir apie savo sprendimą praneša kompetentingai institucijai ne vėliau kaip 2018 m. vasario 1 d. Jei įstaiga yra gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą, pereinamuoju laikotarpiu ji gali pakeisti savo sprendimą. Įstaigos viešai atskleidžia pagal šią pastraipą priimtus sprendimus.

Jei įstaiga yra nusprendusi netaikyti šiame straipsnyje nustatytos pereinamojo laikotarpio tvarkos, ji gali nuspręsti netaikyti 4 dalies; apie pastarąjį sprendimą ji praneša kompetentingai institucijai ne vėliau kaip 2018 m. vasario 1 d. Tokiu atveju įstaiga laiko, kad A4,SA, A4,IRB, , , t2 ir t3, kaip nurodyta 1 dalyje, yra lygūs nuliui. Jei įstaiga yra gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą, pereinamuoju laikotarpiu ji gali pakeisti savo sprendimą. Įstaigos viešai atskleidžia pagal šią pastraipą priimtus sprendimus.

▼M11

Šiame straipsnyje išdėstytas pereinamojo laikotarpio nuostatas taikyti nusprendusi įstaiga gali nuspręsti netaikyti 2 dalies – tokiu atveju ji nedelsdama informuoja kompetentingą instituciją apie savo sprendimą. Tokiu atveju įstaiga laiko, kad A2,SA, A2,IRB ir t1, kaip nurodyta 1 dalyje, yra lygūs nuliui. Pereinamuoju laikotarpiu įstaiga gali pakeisti savo sprendimą, jeigu ji yra gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą.

Kompetentingos institucijos bent kartą per metus praneša EBI apie jų prižiūrimų įstaigų vykdomą šio straipsnio taikymą.

▼M4

10.  
Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį ne vėliau kaip 2018 m. birželio 30 d. EBI paskelbia gaires dėl šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų dėl informacijos atskleidimo.

▼B

2

Poskirsnis

Atskaitymai iš papildomų 1 lygio straipsnių

474 straipsnis

Atskaitymai iš papildomų 1 lygio straipsnių

Nukrypstant nuo 56 straipsnio, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. taikomi šie reikalavimai:

a) 

pagal 56 straipsnį atskaitytinų sumų taikytiną procentinę dalį, nurodytą 478 straipsnyje, įstaigos atskaito iš papildomų 1 lygio straipsnių;

b) 

įstaigos taiko 475 straipsnyje nustatytus reikalavimus pagal 56 straipsnį atskaitytinų straipsnių likutinėms sumoms.

475 straipsnis

Straipsniai, neatskaitomi iš papildomų 1 lygio straipsnių

1.  
Nukrypstant nuo 56 straipsnio, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi likutinėms sumoms, nurodytoms 474 straipsnio b punkte.
2.  

56 straipsnio a punkte nurodytų straipsnių likutinėms sumoms įstaigos taiko šiuos principus:

a) 

tiesiogiai turimos nuosavos papildomos 1 lygio priemonės atskaitomos iš 1 lygio straipsnių buhalterine verte;

b) 

netiesiogiai ir dirbtinai turimos nuosavos papildomos 1 lygio priemonės, įskaitant nuosavas papildomas 1 lygio priemones, kurias įstaiga galėtų būti įpareigota įsigyti pagal esamą arba galinčią atsirasti sutartinę prievolę, neatskaitomos, ir joms taikomi atitinkamai trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyriuje nustatyti rizikos koeficientai ir trečios dalies IV antraštinės dalies reikalavimai.

3.  

56 straipsnio b punkte nurodytų straipsnių likutinei sumai įstaigos taiko šiuos principus:

a) 

kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų finansų sektoriaus subjekte, su kuriuo ji turi abipusės kryžminio kapitalo dalių nuosavybės, įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų to subjekto papildomų 1 lygio priemonių sumai taikomas 56 straipsnio c punktas;

b) 

kai įstaiga turi reikšmingų investicijų finansų sektoriaus subjekte, su kuriuo ji turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų to subjekto papildomų 1 lygio priemonių sumai taikomas 56 straipsnio d punktas.

4.  

56 straipsnio c ir d punktuose nurodytų straipsnių likutinei sumai įstaigos taiko šiuos principus:

a) 

pusė pagal 56 straipsnio c ir d punktus atskaitytinos sumos, susijusios su tiesiogiai turimomis kapitalo dalimis, atskaitoma iš 1 lygio straipsnių ir pusė – iš 2 lygio straipsnių;

b) 

pagal 56 straipsnio c ir d punktus atskaitytina suma, susijusi su netiesiogiai ir dirbtinai turimomis kapitalo dalimis, neatskaitoma, ir jai taikomas atitinkamai trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyriuje nustatytas rizikos koeficientas ir trečios dalies IV antraštinės dalies reikalavimai.

3

Poskirsnis

Atskaitymai iš 2 lygio straipsnių

476 straipsnis

Atskaitymai iš 2 lygio straipsnių

Nukrypstant nuo 66 straipsnio, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. taikomi šie reikalavimai:

a) 

pagal 66 straipsnį atskaitytinų sumų taikytiną procentinę dalį, nurodytą 478 straipsnyje, įstaigos atskaito iš 2 lygio straipsnių;

b) 

477 straipsnyje nustatytus reikalavimus įstaigos taiko likutinėms sumoms, atskaitytinoms pagal 66 straipsnį.

477 straipsnis

Atskaitymai iš 2 lygio straipsnių

1.  
Nukrypstant nuo 66 straipsnio, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi likutinėms sumoms, nurodytoms 476 straipsnio b punkte.
2.  

66 straipsnio a punkte nurodytų straipsnių likutinei sumai įstaigos taiko šiuos principus:

a) 

tiesiogiai turimos nuosavos 2 lygio priemonės atskaitomos iš 2 lygio straipsnių buhalterine verte;

b) 

netiesiogiai ir dirbtinai turimos nuosavos 2 lygio priemonės, įskaitant nuosavas 2 lygio priemones, kurias įstaiga galėtų būti įpareigota įsigyti pagal esamą arba galinčią atsirasti sutartinę prievolę, neatskaitomos, ir joms taikomi atitinkamai trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyriuje nustatyti rizikos koeficientai ir trečios dalies IV antraštinės dalies reikalavimai.

3.  

66 straipsnio b punkte nurodytų straipsnių likutinei sumai įstaigos taiko šiuos principus:

a) 

kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų finansų sektoriaus subjekte, su kuriuo ji turi abipusės kryžminio kapitalo dalių nuosavybės, įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų to subjekto 2 lygio priemonių sumai taikomas 66 straipsnio c punktas;

b) 

kai įstaiga turi reikšmingų investicijų finansų sektoriaus subjekte, su kuriuo ji turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų to finansų sektoriaus subjekto 2 lygio priemonių sumai taikomas 66 straipsnio d punktas.

4.  

66 straipsnio c ir d punktuose nurodytų straipsnių likutinei sumai įstaigos taiko šiuos principus:

a) 

pagal 66 straipsnio c ir d punktus atskaitytina suma, susijusi su tiesiogiai turimomis kapitalo dalimis, atskaitoma perpus iš 1 lygio straipsnių ir 2 lygio straipsnių;

b) 

pagal 66 straipsnio c ir d punktus atskaitytina suma, susijusi su netiesiogiai ir dirbtinai turimomis kapitalo dalimis, neatskaitoma, ir jai taikomas atitinkamai trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyriuje nurodytas rizikos koeficientas ir trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.

▼M15

3a poskirsnis

Atskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių

477a straipsnis

Atskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių

1.  

Nukrypstant nuo 72e straipsnio 4 dalies, iki 2024 m. gruodžio 31 d. patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucija, tinkamai atsižvelgusi į atitinkamų patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų arba atitinkamų trečiųjų valstybių institucijų nuomonę, gali leisti, kad pakoreguota suma mi būtų apskaičiuota pagal šią ri, ir wi apibrėžtį:

ri

=

bendras rizika grindžiamo kapitalo reikalavimas, taikomas i patronuojamajai įmonei trečiojoje valstybėje, kurioje yra jos pagrindinė buveinė, jeigu tas reikalavimas vykdomas priemonėmis, kurios pagal šį reglamentą būtų laikomos nuosavomis lėšomis;

wi

=

bendras rizika negrindžiamo 1 lygio kapitalo reikalavimas, taikomas i patronuojamajai įmonei trečiojoje valstybėje, kurioje yra jos pagrindinė buveinė, jeigu tas reikalavimas vykdomas priemonėmis, kurios pagal šį reglamentą būtų laikomos 1 lygio kapitalu.

2.  

Pertvarkymo institucija gali suteikti 1 dalyje nurodytą leidimą, jei patronuojamoji įmonė yra įsteigta trečiojoje valstybėje, kuri dar nėra nustačiusi taikytino vietos pertvarkymo režimo, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

a) 

nėra šiuo metu taikomų ar numatytų reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių, trukdančių greitai perkelti turtą iš patronuojamosios įmonės patronuojančiajai įstaigai;

b) 

atitinkama patronuojamosios įmonės trečiosios valstybės institucija patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucijai pateikė nuomonę, kad turtas, lygus sumai, kurią patronuojamoji įmonė turi atskaityti pagal 72e straipsnio 4 dalies antrą pastraipą, galėtų būti perkeltas iš patronuojamosios įmonės patronuojančiajai įstaigai.

▼B

4

Poskirsnis

Atskaitymui taikomos procentinės dalys

478 straipsnis

Procentinės dalys, taikomos atskaitymui iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomų 1 ir 2 lygio straipsnių

1.  

468 straipsnio 4 dalies, 469 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, 474 straipsnio a punkto ir 476 straipsnio a punkto tikslais taikoma procentinė dalis patenka į šį intervalą:

a) 

laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 20–100 %;

b) 

nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 40–100 %;

c) 

nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 60–100 %;

d) 

nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 80–100 %.

▼C1

2.  

Nukrypstant nuo 1 dalies, 36 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytiems objektams, kurie egzistavo prieš 2014 m. sausio 1 d., 469 straipsnio 1 dalies c punkto tikslais taikoma procentinė dalis patenka į tokį intervalą:

a) 

laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 0–100 %;

b) 

laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 10–100 %;

c) 

laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki – 2016 m. gruodžio 31 d. 20–100 %;

d) 

laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki – 2017 m. gruodžio 31 d. – 30–100 %;

e) 

laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki – 2018 m. gruodžio 31 d. – 40–100 %;

f) 

laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki – 2019 m. gruodžio 31 d. – 50–100 %;

g) 

laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 60–100 %;

h) 

laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 70–100 %;

i) 

laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 80–100 %;

j) 

laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 90–100 %.

▼B

3.  

Kompetentingos institucijos nustato ir paskelbia kiekvienam iš toliau išvardytų atskaitymų taikytiną procentinę dalį 1 ir 2 dalyse nurodytuose intervaluose:

a) 

atskiriems atskaitymams, kurių reikalaujama pagal 36 straipsnio 1 dalies a–h punktus, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų;

b) 

atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, ir 36 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytų straipsnių bendrai sumai, kurią reikalaujama atskaityti pagal 48 straipsnį;

c) 

kiekvienam atskaitymui, kurio reikalaujama pagal 56 straipsnio b–d punktus;

d) 

kiekvienam atskaitymui, kurio reikalaujama pagal 66 straipsnio b–d punktus.

4

Skirsnis

Mažumos dalis ir patronuojamųjų įmonių išleistos papildomos 1 ir 2 lygių priemonės

479 straipsnis

Priemonių ir straipsnių, nesudarančių mažumos dalies, pripažinimas konsoliduotu bendru 1 lygio nuosavu kapitalu

1.  

Nukrypdamos nuo antros dalies II antraštinės dalies, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos, vadovaudamosi šio straipsnio 2 ir 3 dalimis, nustato, ar straipsniai, kurie remiantis perkėlimo į nacionalinę teisę priemonėmis dėl Direktyvos 2006/48/EB 65 straipsnio galėtų būti priskirti prie konsoliduotų atidėjinių, bet dėl toliau nurodytų priežasčių nepriskiriami prie konsoliduoto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, gali būti pripažinti konsoliduotomis nuosavomis lėšomis:

a) 

priemonė nepriskiriama prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių ir dėl to su ja susijęs nepaskirstytasis kapitalas ir akcijų priedai nepriskiriami prie konsoliduoto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;

b) 

straipsniai nepriskiriami remiantis 81 straipsnio 2 dalimi;

c) 

straipsniai nepriskiriami, kadangi patronuojamoji įmonė nėra įstaiga arba subjektas, kuriam pagal taikytiną nacionalinę teisę netaikomi šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimai;

d) 

straipsniai nepriskiriami, kadangi patronuojamoji įmonė nėra visiškai konsoliduota pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių.

2.  
1 dalyje nurodytų straipsnių, kurie pagal Direktyvos 2006/48/EB 65 straipsnio perkėlimo į nacionalinę teisę priemones būtų priskirtos prie konsoliduotų atidėjinių, taikytina procentinė dalis priskiriama prie konsoliduoto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo.
3.  

2 dalies tikslais taikytina procentinė dalis patenka į tokį intervalą:

a) 

laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 0–80 %;

b) 

nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 0–60 %;

c) 

nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 0–40 %;

d) 

nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 0–20 %.

4.  
Kompetentingos institucijos nustato ir paskelbia taikytiną procentinę dalį 3 dalyje nurodytuose intervaluose.

480 straipsnis

Mažumos dalies ir kvalifikuotojo papildomo 1 ir 2 lygio kapitalo pripažinimas konsoliduotomis nuosavomis lėšomis

1.  
Nukrypstant nuo 84 straipsnio 1 dalies b punkto, 85 straipsnio 1 dalies b punkto ir 87 straipsnio 1 dalies b punkto, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. minėtuose straipsniuose nurodytos procentinės dalys padauginamos iš taikytino koeficiento.
2.  

1 dalies tikslais taikomas koeficientas patenka į tokį intervalą:

a) 

laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 0,2–1;

b) 

nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 0,4–1;

c) 

nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 0,6–1; ir

d) 

nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 0,8–1.

3.  
Kompetentingos institucijos nustato ir paskelbia taikytino koeficiento vertę 2 dalyje nurodytuose intervaluose.

5

Skirsnis

Papildomi filtrai ir atskaitymai

481 straipsnis

Papildomi filtrai ir atskaitymai

1.  
Nukrypdamos nuo 32–36, 56 ir 66 straipsnių, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įstaigos patikslina nuostatas, siekdamos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius, 1 lygio straipsnius, 2 lygio straipsnius arba nuosavų lėšų straipsnius įtraukti arba iš jų atskaityti filtrų arba atskaitymų, būtinų pagal Direktyvos 2006/48/EB 57, 61, 63, 63a, 64 ir 66 straipsnių ir Direktyvos 2006/49/EB 13 ir 16 straipsnių perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, bet neprivalomų pagal šio reglamento antrą dalį, taikytiną procentinę dalį.
►C2  2.  
Nukrypdamos nuo 36 straipsnio 1 dalies i punkto ir 49 straipsnio 1 dalies, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. tais atvejais, kai nesilaikoma 49 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų reikalavimų, kompetentingos institucijos gali ◄ reikalauti arba leisti, kad įstaigos taikytų ne atskaitymą, kurio reikalaujama pagal 36 straipsnio 1 dalį, o 49 straipsnio 1 dalyje nurodytus metodus. Tokiais atvejais finansų sektoriaus subjekto, kuriame patronuojančioji įstaiga turi reikšmingų investicijų, turimų nuosavų lėšų priemonių dalis, kurios nereikia atskaityti pagal 49 straipsnio 1 dalį, nustatoma remiantis šio straipsnio 4 dalyje nurodyta taikoma procentine dalimi. Prireikus neatskaitytai sumai taikomi 49 straipsnio 4 dalies reikalavimai.
3.  

1 dalies tikslais taikoma procentinė dalis patenka į šį intervalą:

a) 

laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 0–80 %;

b) 

nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 0–60 %;

c) 

nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 0–40 %;

d) 

nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 0–20 %.

4.  
2 dalies tikslais laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. taikytina procentinė dalis yra nuo 0 % iki 50 %.
5.  
Kiekvieno 1 ir 2 dalyse nurodyto filtro arba atskaitymo atveju kompetentingos institucijos nustato ir paskelbia taikytinas procentines dalis 3 ir 4 dalyse nurodytuose intervaluose.
6.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato sąlygas, pagal kurias kompetentingos institucijos nustato, ar nuosavų lėšų arba jų dalies, kurioms netaikoma šio reglamento antra dalis, koregavimai pagal Direktyvos 2006/48/EB arba Direktyvos 2006/49/EB perkėlimo į nacionalinę teisę priemones šio straipsnio tikslais turėtų būti atliekami ir bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, papildomų 1 lygio straipsnių, 1 lygio straipsnių, 2 lygio straipsnių arba nuosavų lėšų atveju.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

482 straipsnis

Išvestinių finansinių priemonių sandorių su pensijų fondais taikymo sritis

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnyje nurodytų ir pagal to reglamento 2 straipsnyje apibrėžtą pensijų sistemos tvarką sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorių atžvilgiu įstaigos neapskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimo kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti, kaip numatyta šio reglamento 382 straipsnio 4 dalies c punkte.

2

SKYRIUS

Kapitalo priemonių tęstinumas

1

Skirsnis

Valstybės pagalbos priemonės

483 straipsnis

Valstybės pagalbos priemonių tęstinumas

1.  

Nukrypstant nuo 26–29, 51, 52, 62 ir 63 straipsnių, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. šis straipsnis taikomas kapitalo priemonėms ir straipsniams, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) 

priemonės buvo išleistos iki 2014 m. sausio 1 d.;

b) 

priemonės išleistos atsižvelgiant į rekapitalizavimo priemones pagal valstybės pagalbos taisykles. Jei dalis priemonių pasirašyta privačiai, jos turi būti išleistos iki 2012 m. liepos 30 d. kartu su tomis dalimis, kurias yra pasirašiusi valstybė narė;

▼C2

c) 

pagal SESV 107 straipsnį Komisija priemones vertino kaip atitinkančias vidaus rinką.

Tais atvejais, kai priemonės yra pasirašytos ir valstybės narės, ir privačių investuotojų, ir esant valstybės narės pasirašytų priemonių daliniam išpirkimui, atitinkama dalis privačiai pasirašytų priemonių lieka galioti pagal 484 straipsnį. Kai visos valstybės narės pasirašytos priemonės yra išpirktos, likusios privačių investuotojų pasirašytos priemonės lieka galioti pagal 484 straipsnį.

▼B

2.  

Priemonės, kurios atitiko kriterijus pagal Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a punkto perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių neatsižvelgiant į tai, kad:

a) 

neįvykdytos šio reglamento 28 straipsnyje nustatytos sąlygos;

b) 

priemones išleido šio reglamento 27 straipsnyje nurodyta įmonė, ir neįvykdytos šio reglamento 28 straipsnyje arba, jei taikytina, 29 straipsnyje nustatytos sąlygos.

3.  
Šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos priemonės, kurios neatitinka kriterijų pagal Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a punkto perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių neatsižvelgiant į tai, kad neįvykdyti šio straipsnio 2 dalies a arba b punkto reikalavimai, su sąlyga, kad įvykdyti šio straipsnio 8 dalies reikalavimai.

Priemonės, kurios priskiriamos prie bendro 1 lygio kapitalo pagal pirmą pastraipą, negali būti priskirtos prie papildomų 1 lygio arba 2 lygio priemonių pagal 5 arba 7 dalį.

4.  
Priemonės, kurios atitiko kriterijus pagal Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio ca punkto ir 66 straipsnio 1 dalies perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, priskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių neatsižvelgiant į tai, kad neįvykdytos šio reglamento 52 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.
5.  
Šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos priemonės, kurios neatitinka kriterijų pagal Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio ca punkto perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, priskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių neatsižvelgiant į tai, kad neįvykdytos šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies sąlygos, su sąlyga, kad įvykdyti šio straipsnio 8 dalies reikalavimai.

Priemonės, kurios priskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių pagal pirmą pastraipą, negali būti priskirtos prie bendro 1 lygio kapitalo arba bendro 2 lygio kapitalo priemonių pagal 3 arba 7 dalį.

6.  
Straipsniai, kurie atitiko kriterijus pagal Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio f, g arba h punkto ir 66 straipsnio 1 dalies perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, priskiriami prie 2 lygio priemonių neatsižvelgiant į tai, kad tie straipsniai nenurodyti šio reglamento 62 straipsnyje arba kad neįvykdytos šio reglamento 63 straipsnyje nustatytos sąlygos.
7.  
Šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos priemonės, kurios neatitinka kriterijų pagal Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio f, g arba h punktų ir 66 straipsnio 1 dalies perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, priskiriamos prie 2 lygio priemonių neatsižvelgiant į tai, kad tie straipsniai nenurodyti šio reglamento 62 straipsnyje arba neįvykdytos šio reglamento 63 straipsnyje nustatytos sąlygos, su sąlyga, kad įvykdytos šio straipsnio 8 dalyje nustatytos sąlygos.

Priemonės, kurios priskiriamos prie 2 lygio priemonių pagal pirmą pastraipą, negali būti priskiriamos prie bendro 1 lygio kapitalo priemonių arba papildomų 1 lygio priemonių pagal 3 arba 5 dalį.

8.  
3, 5 ir 7 dalyse nurodytos priemonės gali būti priskiriamos prie nuosavų lėšų priemonių, kurios nurodytos tose dalyse, tik tais atvejais, kai įvykdyta 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga ir kai jas išleidžia įstaigos, kurios yra įsteigtos valstybėje narėje, kuriai taikoma ekonominio koregavimo programa, o dėl šių priemonių išleidimo susitarta arba jos atitinka reikalavimus pagal tą programą.

2

Skirsnis

Ne valstybės pagalbos priemonės

1

Poskirsnis

Tęstinumo sąlygos ir apribojimai

484 straipsnis

Straipsnių, kurie pagal Direktyvos 2006/48/EB perkėlimo į nacionalinę teisę priemones laikomi nuosavomis lėšomis, tęstinumo sąlygos

▼C2

1.  
Šis straipsnis taikomas tik toms priemonėms ir straipsniams, kurie buvo išleisti iki 2011 m. gruodžio 31 d. arba tą dieną, kurie atitiko nuosavoms lėšoms keliamus reikalavimus 2011 m. gruodžio 31 d. ir kurie nėra nurodyti 483 straipsnio 1 dalyje.

▼B

2.  
Nukrypstant nuo 26–29, 51, 52, 62 ir 63 straipsnių, šis straipsnis taikomas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
3.  
Atsižvelgiant į šio reglamento 485 straipsnį ir jo 486 straipsnio 2 dalyje nurodytą apribojimą, kapitalas, kaip apibrėžta Direktyvos 86/635/EEB 22 straipsnyje, ir susiję akcijų priedai, kurie pagal Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a punkto perkėlimo į nacionalinę teisę priemones priskiriami prie pradinių nuosavų lėšų, priskiriami prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių neatsižvelgiant į tai, kad kapitalas neatitinka šio reglamento 28 straipsnyje arba, jei taikytina, 29 straipsnyje nustatytų sąlygų.
4.  
Atsižvelgiant į šio reglamento 486 straipsnio 3 dalyje nurodytą apribojimą, priemonės ir susiję akcijų priedai, kurie pagal Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio ca punkto ir 154 straipsnio 8 ir 9 dalių perkėlimo į nacionalinę teisę priemones priskiriami prie pradinių nuosavų lėšų, priskiriami prie papildomų 1 lygio straipsnių neatsižvelgiant į tai, kad neįvykdytos šio reglamento 52 straipsnyje nustatytos sąlygos.
5.  
Atsižvelgiant į šio reglamento 486 straipsnio 4 dalyje nurodytus apribojimus, straipsniai ir susiję akcijų priedai, kurie atitinka kriterijus pagal Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio e, f, g arba h punktų perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, priskiriami prie 2 lygio straipsnių neatsižvelgiant į tai, kad tie straipsniai nenurodyti šio reglamento 62 straipsnyje arba kad neįvykdytos šio reglamento 63 straipsnyje nustatytos sąlygos.

485 straipsnis

Akcijų priedų, susijusių su straipsniais, kurie pagal Direktyvos 2006/48/EB perkėlimo į nacionalinę teisę priemones laikomi nuosavomis lėšomis, priskyrimo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniams sąlygos

1.  
Šis straipsnis taikomas tik 483 straipsnio 1 dalyje nenurodytoms priemonėms, kurios buvo išleistos iki 2010 m. gruodžio 31 d.
2.  
Akcijų priedai, susiję su kapitalu, kaip apibrėžta Direktyvos 86/635/EEB 22 straipsnyje, kurie pagal Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a punkto perkėlimo į nacionalinę teisę priemones buvo priskirti prie pradinių nuosavų lėšų, priskiriami prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, jei jie atitinka šio reglamento 28 straipsnio i ir j punktuose nustatytas sąlygas.

486 straipsnis

Straipsnių, sudarančių bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomus 1 ir 2 lygio straipsnius, tęstinumo apribojimai

1.  
Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. pagal šį straipsnį apribojamas 484 straipsnyje nurodytų priemonių ir straipsnių priskyrimo nuosavoms lėšoms mastas.
2.  

484 straipsnio 3 dalyje nurodytų straipsnių, kurie priskiriami prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, suma apribojama iki šios dalies a ir b punktuose nurodytų sumų bendros sumos taikytinos procentinės dalies:

a) 

484 straipsnio 3 dalyje nurodyto kapitalo, kuris buvo leidžiamas 2012 m. gruodžio 31 d., nominaliosios sumos;

b) 

akcijų priedai, susiję su a punkte nurodytais straipsniais.

3.  

484 straipsnio 4 dalyje nurodytų straipsnių, kurie priskiriami prie papildomų 1 lygio straipsnių, suma apribojama iki taikytinos procentinės dalies, padaugintos iš šios dalies a ir b punktuose nurodytų sumų bendros sumos ir šios dalies c–f punktuose nurodytų sumų bendros sumos skirtumo:

a) 

484 straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių, kurios buvo leidžiamos 2012 m. gruodžio 31 d., nominaliosios sumos;

b) 

akcijų priedų, susijusių su a punkte nurodytomis priemonėmis;

c) 

484 straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių sumos, kuri 2012 m. gruodžio 31 d. buvo didesnė nei nustatyta Direktyvos 2006/48/EB 66 straipsnio 1 dalies a punkto ir 1a dalies perkėlimo į nacionalinę teisę priemonėse;

d) 

akcijų priedų, susijusių su c punkte nurodytomis priemonėmis;

e) 

484 straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių, kurios buvo leidžiamos 2012 m. gruodžio 31 d., bet pagal 489 straipsnio 4 dalį nepriskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių, nominaliosios sumos;

f) 

akcijų priedų, susijusių su e punkte nurodytomis priemonėmis.

4.  

484 straipsnio 5 dalyje nurodytų straipsnių, kurie priskiriami prie 2 lygio straipsnių, suma apribojama iki sumų, nurodytų šios dalies a–d punktuose, bendros sumos ir sumų, nurodytų šios dalies e–h punktuose, bendros sumos skirtumo taikytinos procentinės dalies:

a) 

484 straipsnio 5 dalyje nurodytų priemonių, kurios buvo leidžiamos 2012 m. gruodžio 31 d., nominaliosios sumos;

b) 

akcijų priedų, susijusių su a punkte nurodytomis priemonėmis;

▼C2

c) 

subordinuotosios paskolos kapitalo, kuris buvo leidžiamas 2012 m. gruodžio 31 d., nominaliosios sumos ir sumos, kuri yra privaloma pagal Direktyvos 2006/48/EB 64 straipsnio 3 dalies c punkto perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, skirtumo;

▼B

d) 

484 straipsnio 5 dalyje nurodytų straipsnių, kurie nėra šios dalies a ir c punktuose nurodytos priemonės ir subordinuotosios paskolos kapitalas ir kurie buvo leidžiami 2012 m. gruodžio 31 d., nominaliosios sumos;

e) 

484 straipsnio 5 dalyje nurodytų priemonių ir straipsnių, kurie buvo leidžiami 2012 m. gruodžio 31 d., nominaliosios sumos, kuri yra didesnė negu nurodyta Direktyvos 2006/48/EB 66 straipsnio 1 dalies a punkto perkėlimo į nacionalinę teisę priemonėse;

f) 

akcijų priedų, susijusių su e punkte nurodytomis priemonėmis;

g) 

484 straipsnio 5 dalyje nurodytų priemonių, kurios buvo leidžiamos 2012 m. gruodžio 31 d. ir kurios nepriskiriamos prie 2 lygio straipsnių pagal 490 straipsnio 4 dalį, nominaliosios sumos;

h) 

akcijų priedų, susijusių su g punkte nurodytomis priemonėmis.

5.  

Šiame straipsnyje taikomos 2–4 dalyse nurodytos procentinės dalys patenka į šį intervalą:

a) 

laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 60–80 %;

b) 

nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 40–70 %;

c) 

nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 20–60 %;

d) 

nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 0–50 %;

e) 

nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 0–40 %;

f) 

nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 0–30 %;

g) 

nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 0–20 %;

h) 

nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 0–10 %.

6.  
Kompetentingos institucijos nustato ir paskelbia taikytinas procentines dalis 5 dalyje nurodytuose intervaluose.

487 straipsnis

Straipsniai, kuriems netaikomas tęstinumo pagal bendro 1 lygio nuosavo kapitalo arba papildomus 1 lygio straipsnius kitų nuosavų lėšų atžvilgiu principas

1.  
Nukrypdamos nuo 51, 52, 62 ir 63 straipsnių, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įstaigos gali kapitalą ir susijusius akcijų priedus, nurodytus 484 straipsnio 3 dalyje, kurie nepriskirti prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, nes jų procentinė dalis yra didesnė nei nurodyta 486 straipsnio 2 dalyje, vertinti kaip 484 straipsnio 4 dalyje nurodytus straipsnius, jeigu įtraukus minėtą kapitalą ir susijusius akcijų priedus nebus viršyta 486 straipsnio 3 dalyje nurodyta taikytina procentinė dalis.
2.  

Nukrypdamos nuo 51, 52, 62 ir 63 straipsnių, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įstaigos gali toliau išvardytus straipsnius vertinti kaip 484 straipsnio 5 dalyje nurodytus straipsnius, jeigu juos įtraukus nebus viršyta 486 straipsnio 4 dalyje nustatyta procentinė dalis:

a) 

484 straipsnio 3 dalyje nurodytą kapitalą ir susijusius akcijų priedus, neįtrauktus į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius, nes jų procentinė dalis yra didesnė nei nurodyta 486 straipsnio 2 dalyje;

b) 

484 straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones ir susijusius akcijų priedus, kurių procentinė dalis yra didesnė nei nurodyta 486 straipsnio 3 dalyje.

3.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato sąlygas, pagal kurias 1 ir 2 dalyse nurodytoms nuosavų lėšų priemonėms laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. taikoma 486straipsnio 4 arba 5 dalis.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

488 straipsnis

Straipsnių, kurie liko galioti kaip 2 lygio straipsniai, amortizacija

484 straipsnio 5 dalyje nurodytiems straipsniams, kurie priskiriami prie 2 lygio straipsnių, nurodytų 484 straipsnio 5 dalyje arba 486 straipsnio 4 dalyje, taikomi 64 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

2

Poskirsnis

Priemonių, kurių gali būti pareikalauta arba kurias gali būti skatinama išpirkti, įtraukimas į 1 ir 2 lygio straipsnius

489 straipsnis

Mišrios priemonės, kurių gali būti pareikalauta ir kurias gali būti skatinama išpirkti

1.  
Nukrypstant nuo 51 ir 52 straipsnių, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 484 straipsnio 4 dalyje nurodytoms priemonėms, kurių sąlygose numatytas pareikalavimas ir paskata įstaigai išpirkti priemonę, ►C2  taikomas šis straipsnis. ◄
2.  

Priemonės priskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) 

įstaiga sugebėjo pasinaudoti pareikalavimu ir paskata išpirkti priemonę tik iki 2013 m. sausio 1 d.;

b) 

įstaiga nepasinaudojo pareikalavimu;

c) 

52 straipsnyje nustatytos sąlygos įvykdytos nuo 2013 m. sausio 1 d.

3.  

Priemonės priskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių, kurių pripažinta apskaitinė vertė buvo sumažinta, pagal 484 straipsnio 4 dalį iki efektyviojo termino suėjimo dienos, o vėliau be jokių apribojimų priskiriamos prie papildomų 1 lygio straipsnių su sąlyga, kad:

a) 

įstaiga sugebėjo pasinaudoti pareikalavimu ir paskata išpirkti priemonę tik 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau;

b) 

priemonių efektyviojo termino suėjimo dieną įstaiga nepasinaudojo pareikalavimu;

c) 

52 straipsnyje nustatytos sąlygos įvykdomos nuo priemonių efektyviojo termino suėjimo dienos.

4.  

Priemonės nepriskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių ir laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. joms netaikoma 484 straipsnio 4 dalis, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) 

įstaiga sugebėjo pasinaudoti pareikalavimu ir paskata išpirkti priemonę nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. sausio 1 d.;

b) 

priemonių efektyviojo termino suėjimo dieną įstaiga nepasinaudojo pareikalavimu;

c) 

52 straipsnyje nustatytos sąlygos neįvykdytos nuo priemonių efektyviojo termino suėjimo dienos.

5.  

Priemonės priskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių, kurių pripažinta apskaitinė vertė buvo sumažinta, pagal 484 straipsnio 4 dalį iki jų efektyviojo termino suėjimo dienos ir vėliau nepriskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) 

įstaiga sugebėjo pasinaudoti pareikalavimu ir paskata išpirkti priemonę 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau;

b) 

priemonių efektyviojo termino suėjimo dieną įstaiga nepasinaudojo pareikalavimu;

c) 

52 straipsnyje nustatytos sąlygos neįvykdytos nuo priemonių efektyviojo termino suėjimo dienos.

6.  

Priemonės priskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių pagal 484 straipsnio 4 dalį, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) 

įstaiga sugebėjo pasinaudoti pareikalavimu ir paskata išpirkti priemonę tik iki 2011 m. gruodžio 31 d. imtinai;

b) 

priemonių efektyviojo termino suėjimo dieną įstaiga nepasinaudojo pareikalavimu;

c) 

52 straipsnyje nustatytos sąlygos neįvykdytos nuo priemonių efektyviojo termino suėjimo dienos.

490 straipsnis

2 lygio straipsniai, kuriems taikoma paskata išpirkti

1.  
Nukrypstant nuo 62 ir 63 straipsnių, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 484 straipsnio 5 dalyje nurodytiems straipsniams, kurie atitiko kriterijus pagal Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio f arba h punkto perkėlimo į nacionalinę teisę priemones ir kurių sąlygose numatytas pareikalavimas bei paskata įstaigai juos išpirkti, ►C2  taikomas šis straipsnis. ◄
2.  

Straipsniai priskiriami prie 2 lygio priemonių su sąlyga, kad:

a) 

įstaiga sugebėjo pasinaudoti pareikalavimu ir paskata išpirkti priemonę tik iki 2013 m. sausio 1 d.;

b) 

įstaiga nepasinaudojo pareikalavimu;

c) 

nuo 2013 m. sausio 1 d. įvykdomos 63 straipsnyje nustatytos sąlygos.

3.  

Straipsniai priskiriami prie 2 lygio straipsnių pagal 484 straipsnio 5 dalį iki jų efektyviojo termino suėjimo dienos ir vėliau priskiriami prie 2 lygio straipsnių be apribojimo, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) 

įstaiga sugebėjo pasinaudoti pareikalavimu ir paskata išpirkti priemonę tik 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau;

b) 

straipsnių efektyviojo termino suėjimo dieną įstaiga nepasinaudojo pareikalavimu;

c) 

63 straipsnyje nustatytos sąlygos įvykdomos nuo straipsnių efektyviojo termino suėjimo dienos.

▼C2

4.  

Straipsniai nepriskiriami prie 2 lygio straipsnių nuo 2014 m. sausio 1 d., jeigu įvykdomos šios sąlygos:

▼B

a) 

įstaiga sugebėjo pasinaudoti pareikalavimu ir paskata išpirkti priemonę tik nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. sausio 1 d.;

b) 

straipsnių efektyviojo termino suėjimo dieną įstaiga nepasinaudojo pareikalavimu;

c) 

63 straipsnyje nustatytos sąlygos neįvykdytos nuo straipsnių efektyviojo termino suėjimo dienos.

5.  

Straipsniai priskiriami prie 2 lygio straipsnių, kurių pripažinta apskaitinė vertė buvo sumažinta, pagal 484 straipsnio 5 dalį iki jų efektyviojo termino suėjimo dienos ir vėliau nepriskiriami prie 2 lygio straipsnių, jeigu:

a) 

įstaiga sugebėjo pasinaudoti pareikalavimu ir paskata išpirkti priemonę 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau;

b) 

įstaiga nepasinaudojo pareikalavimu jų efektyviojo termino suėjimo dieną;

c) 

63 straipsnyje nustatytos sąlygos neįvykdomos nuo straipsnių efektyviojo termino suėjimo dienos.

6.  

Straipsniai priskiriami prie 2 lygio straipsnių pagal 484 straipsnio 5 dalį, jeigu:

a) 

įstaiga sugebėjo pasinaudoti pareikalavimu ir paskata išpirkti priemonę tik iki 2011 m. gruodžio 31 d. imtinai;

b) 

straipsnių efektyviojo termino suėjimo dieną įstaiga nepasinaudojo pareikalavimu;

c) 

63 straipsnyje nustatytos sąlygos neįvykdytos nuo straipsnių efektyviojo termino suėjimo dienos.

491 straipsnis

Efektyvusis terminas

489 ir 490 straipsnių tikslais efektyvusis terminas nustatomas taip:

a)

minėtų straipsnių 3 ir 5 dalyse nurodytų straipsnių atveju – pirmo pareikalavimo diena, kai paskata išpirkti atsiranda 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau;

b)

minėtų straipsnių 4 dalyje nurodytų straipsnių atveju – pirmo pareikalavimo diena, kai paskata išpirkti atsiranda nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. sausio 1 d.;

c)

minėtų straipsnių 6 dalyje nurodytų straipsnių atveju – pirmo pareikalavimo diena, kai paskata išpirkti atsiranda iki 2011 m. gruodžio 31 d.

3

SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl informacijos apie nuosavas lėšas atskleidimo

492 straipsnis

Informacijos apie nuosavas lėšas atskleidimas

1.  
Įstaigos šį straipsnį taiko laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
2.  
Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. įstaigos atskleidžia informaciją apie tai, kokiu mastu bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ir 1 lygio kapitalo dydis viršija 465 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
3.  

Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įstaigos atskleidžia šią papildomą informaciją apie nuosavas lėšas:

a) 

atskirų filtrų ir atskaitymų pagal 467–470, 474, 476 ir 479 straipsnius pobūdį ir poveikį bendram 1 lygio nuosavam kapitalui, papildomam 1 lygio kapitalui, 2 lygio kapitalui ir nuosavoms lėšoms;

b) 

mažumos dalies ir papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių, susijusio nepaskirstytojo pelno ir akcijų priedų, kuriuos išleidžia patronuojamosios įmonės, pagal 1 skyriaus 4 skirsnį įtrauktų į konsoliduotą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, papildomą 1 lygio kapitalą, 2 lygio kapitalą ir nuosavas lėšas, sumas;

c) 

atskirų filtrų ir atskaitymų pagal 481 straipsnį poveikį bendram 1 lygio nuosavam kapitalui, papildomam 1 lygio kapitalui, 2 lygio kapitalui ir nuosavoms lėšoms;

d) 

straipsnių, kurie, taikant 2 skyriaus 2 skirsnyje nurodytas leidžiančias nukrypti nuostatas, priskiriami prie bendro 1 nuosavo kapitalo straipsnių, 1 ir 2 lygio straipsnių, pobūdį ir sumą.

4.  
Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įstaigos atskleidžia priemonių, kurios, taikant 484 straipsnį, priskiriami prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, papildomų 1 lygio priemonių ir 2 lygio priemonių, sumą.
5.  
EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato vienodus informacijos atskleidimo pagal šį straipsnį šablonus. Į tuos šablonus įtraukiami 437 straipsnio 1 dalies a, b, d ir e punktuose su pakeitimais, padarytais šios antraštinės dalies 1 ir 2 skyriuose, išvardyti straipsniai.

▼C1

EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

4

SKYRIUS

Didelės pozicijos, nuosavų lėšų reikalavimai, svertas ir žemiausia riba pagal „Bazelį I“

493 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl didelių pozicijų

▼M9

1.  
Nuostatos dėl didelių pozicijų, nustatytos šio reglamento 387–403 straipsniuose, netaikomos investicinėms įmonėms, kurių pagrindinę veiklą sudaro vien tik investavimo paslaugų teikimas arba veikla, susijusi su finansinėmis priemonėmis, nurodytomis Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 5, 6, 7, 9, 10 ir 11 punktuose, ir kurioms 2006 m. gruodžio 31 d. nebuvo taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB ( 41 ).

▼M9 —————

▼B

3.  

Nukrypstant nuo 400 straipsnio 2 ir 3 dalių, ►C1  pereinamuoju laikotarpiu, kol įsigalios teisės aktas, priimtas atlikus 507 straipsnyje nurodytą peržiūrą, tačiau ne po 2028 m. gruodžio 31 d., valstybės narės gali visiškai ar iš dalies netaikyti ◄ 395 straipsnio 1 dalies šioms pozicijoms:

▼M17

a) 

padengtosioms obligacijoms, kaip nurodyta 129 straipsnyje;

▼B

b) 

turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijoms, jei šiems reikalavimams būtų priskirtas 20 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, ir kitoms tų regioninių ar vietos valdžios institucijų pozicijoms arba jų garantuotoms pozicijoms, kurių atžvilgiu reikalavimams būtų priskiriamas 20 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

▼M8

c) 

įstaigos pozicijoms, įskaitant dalyvavimą valdant kapitalą arba kitokias turimas kapitalo dalis, savo patronuojančiajai įmonei, kitoms tos patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms arba savo pačios patronuojamosioms įmonėms ir kvalifikuotiesiems akcijų paketams, jei konsoliduota priežiūra, vykdoma vadovaujantis šiuo reglamentu, Direktyva 2002/87/EB arba analogiškais trečiojoje valstybėje galiojančiais standartais, kuri taikoma pačiai įstaigai, apima ir šias įmones; pozicijos, kurios netenkina tų kriterijų, nepaisant to, ar joms taikoma šio reglamento 395 straipsnio 1 dalis, vertinamos kaip pozicijos trečiajai šaliai;

▼B

d) 

turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai ir kitos pozicijos, įskaitant dalyvavimą valdant kapitalą arba kitokias turimas kapitalo dalis, regioninėms ar centrinėms kredito įstaigoms, su kuriomis, remiantis teisinėmis ar teisės aktais nustatytomis nuostatomis, kredito įstaiga sudaro vieną tinklą ir kurios, remiantis tomis nuostatomis, yra atsakingos už grynųjų pinigų kliringo operacijas tame tinkle;

e) 

turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai kredito įstaigoms ir kitos kredito įstaigų pozicijos, atsiradusios kredito įstaigoms, viena iš kurių veikia ne konkurencijos sąlygomis ir teikia arba garantuoja paskolas pagal teisės aktuose numatytas programas arba savo įstatus konkretiems ekonomikos sektoriams remti, paskolų naudojimui taikant tam tikrą valstybės priežiūros formą ir apribojimus, jeigu atitinkamos pozicijos atsiranda dėl tokių paskolų, kurios perduodamos naudos gavėjams per kredito įstaigas, arba dėl šių paskolų garantijų;

f) 

turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai įstaigoms ir kitos įstaigų pozicijos, su sąlyga, kad tos pozicijos nesudaro šių įstaigų nuosavų lėšų ir jų galiojimas netrunka ilgiau nei iki kitos darbo dienos pabaigos ir jos nėra išreikštos pagrindine prekybos valiuta;

g) 

turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai centriniams bankams minimalių privalomųjų atsargų, kurias turi laikyti įstaigos tuose centriniuose bankuose ir kurios yra išreikštos jų nacionaline valiuta, forma;

h) 

turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai centrinei valdžiai dėl privalomų likvidumo reikalavimų, laikomų vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų jos nacionaline valiuta, forma, su sąlyga, kad kompetentinga institucija savo nuožiūra nuspręstų, kad tų centrinių vyriausybių kredito rizikos vertinimas, kurį priskiria paskirtoji ECAI, yra investicinio lygio;

▼M17

i) 

50 % 4 grupės nebalansinių dokumentinių akredityvų ir 3 grupės nebalansinių nepanaudotų kredito priemonių, nurodytų I priede, kurių pradinis terminas yra iki vienų metų imtinai, ir, kompetentingoms institucijoms pritarus, 80 % garantijų, išskyrus paskolų garantijas, kurios pagrįstos teisinėmis ar priežiūros nuostatomis ir kurios nariams suteikiamos pagal abipusės garantijos programas, turinčias kredito įstaigų statusą;

▼B

j) 

teisiškai reikalaujamoms garantijoms, kai hipotekinė paskola, finansuojama išleidus hipotekines obligacijas, yra išmokėta paskolos gavėjui prieš galutinį hipotekos įrašymą į žemės registrą su sąlyga, kad garantija nenaudojama siekiant sumažinti riziką, apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas;

k) 

turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai pripažintoms biržoms ir kitos pripažintų biržų pozicijos.

▼M4

4.  

Nukrypdamos nuo 395 straipsnio 1 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms turėti bet kurias iš šio straipsnio 5 dalyje numatytų pozicijų, kurios atitinka šio straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas, neviršijant šių ribų:

a) 

100 % įstaigos 1 lygio kapitalo iki 2018 m. gruodžio 31 d.;

b) 

75 % įstaigos 1 lygio kapitalo iki 2019 m. gruodžio 31 d.;

c) 

50 % įstaigos 1 lygio kapitalo iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytos ribos taikomos pozicijų vertėms, apskaičiuotoms atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo pagal 399–403 straipsnius poveikį.

5.  

4 dalyje nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos šioms pozicijoms:

a) 

turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai valstybių narių centrinei valdžiai, centriniams bankams arba viešojo sektoriaus subjektams;

b) 

turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai, aiškiai garantuoti valstybių narių centrinės valdžios, centrinių bankų arba viešojo sektoriaus subjektų;

c) 

kitoms valstybių narių centrinės valdžios, centrinių bankų ar viešojo sektoriaus subjektų pozicijoms arba jų garantijomis užtikrintoms pozicijoms;

d) 

turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijoms, kurie vertinami kaip centrinės valdžios pozicijos pagal 115 straipsnio 2 dalį;

e) 

kitoms valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijų pozicijoms arba jų garantijomis užtikrintoms pozicijoms, kurios vertinamos kaip centrinės valdžios pozicijos pagal 115 straipsnio 2 dalį.

Taikant pirmos pastraipos a, b ir c punktus šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos tik tiems turto straipsniams ir kitoms viešojo sektoriaus subjektų pozicijoms arba jų garantijomis užtikrintoms pozicijoms, kurios vertinamos kaip centrinės valdžios, regioninės valdžios ar vietos valdžios pozicijos pagal 116 straipsnio 4 dalį. Jeigu turto straipsniai ir kitos viešojo sektoriaus subjektų pozicijos arba jų garantijomis užtikrintos pozicijos yra vertinamos kaip regioninės valdžios ar vietos valdžios pozicijos pagal 116 straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pereinamo laikotarpio nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai tos regioninės valdžios ar vietos valdžios pozicijos vertinamos kaip centrinės valdžios pozicijos pagal 115 straipsnio 2 dalį.

6.  

Šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos tik tuo atveju, kai šio straipsnio 5 dalyje nurodyta pozicija atitinka visas šias sąlygas:

a) 

pozicijai būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusią 495 straipsnio 2 dalies redakciją;

b) 

pozicija susidarė 2017 m. gruodžio 12 d. arba po šios datos.

7.  
Šio straipsnio 5 dalyje nurodytai pozicijai, kuri susidarė anksčiau nei 2017 m. gruodžio 12 d. ir kuriai 2017 m. gruodžio 31 d. buvo priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal 495 straipsnio 2 dalį, 395 straipsnio 1 dalis netaikoma.

▼M8

494 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo

▼C8

1.  

Nukrypstant nuo 92a straipsnio, nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įstaigos, nustatytos kaip pertvarkytini subjektai, kurie yra G-SII subjektai, visuomet turi atitikti šiuos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus:

▼M8

a) 

16 % rizika grindžiamą koeficientą, atitinkantį įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, išreikštus pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis apskaičiuotos bendros rizikos pozicijos sumos procentiniu dydžiu;

b) 

6 % ne rizika grindžiamą koeficientą, atitinkantį įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, išreikštus 429 straipsnio 4 dalyje nurodyto bendro pozicijų mato procentiniu dydžiu.

2.  
Nukrypstant nuo 72b straipsnio 3 dalies, nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 72b straipsnio 3 dalyje nurodytų tinkamų įsipareigojimų priemonių suma, kuri gali būti įtraukta į tinkamų įsipareigojimų straipsnius, neviršija 2,5 % bendros rizikos pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis.
3.  
Nukrypstant nuo 72b straipsnio 3 dalies, kol pertvarkymo institucija pirmą kartą įvertina, ar laikomais tos dalies c punkte nustatytos sąlygos, įsipareigojimai priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių iki bendros sumos, kuri iki 2021 m. gruodžio 31 d. neviršija 2,5 %, o po tos dienos – 3,5 % bendros rizikos pozicijos sumos, apskaičiuotos pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis, jeigu jie tenkina 72b straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas.

▼M8

494a straipsnis

Specialiosios paskirties subjektų išleistų emisijų tęstinumas

1.  

Nukrypstant nuo 52 straipsnio, kapitalo priemonės, kurias tiesiogiai išleidžia ne įstaiga, iki 2021 m. gruodžio 31 d. priskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių, tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

52 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, išskyrus sąlygą, pagal kurią reikalaujama, kad priemones būtų tiesiogiai išleidusi įstaiga;

b) 

priemonės išleidžiamos per subjektą, kuris konsoliduojamas pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

c) 

įstaiga iš karto be apribojimų ir šioje dalyje nustatytas sąlygas atitinkančia forma gali naudotis šiomis gautomis pajamomis.

2.  

Nukrypstant nuo 63 straipsnio, kapitalo priemonės, kurias tiesiogiai išleidžia ne įstaiga, iki 2021 m. gruodžio 31 d. priskiriamos prie papildomų 2 lygio priemonių, tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

▼C8

a) 

63 straipsnyje nustatytos sąlygos, išskyrus sąlygą, pagal kurią reikalaujama, kad priemones būtų tiesiogiai išleidusi įstaiga;

▼M8

b) 

priemonės išleidžiamos per subjektą, kuris konsoliduojamas pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

c) 

įstaiga iš karto be apribojimų ir šioje dalyje nustatytas sąlygas atitinkančia forma gali naudotis šiomis gautomis pajamomis.

494b straipsnis

Nuosavų lėšų priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių tęstinumas

1.  
Nukrypstant nuo 51 ir 52 straipsnių, priemonės, išleistos anksčiau nei 2019 m. birželio 27 d., priskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 28 d., jeigu jos tenkina 51 ir 52 straipsniuose išdėstytas sąlygas, išskyrus 52 straipsnio 1 dalies p, q ir r punktuose nurodytas sąlygas.
2.  
Nukrypstant nuo 62 ir 63 straipsnių, priemonės, išleistos anksčiau nei 2019 m. birželio 27 d., priskiriamos prie 2 lygio priemonių ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 28 d., jeigu jos tenkina 62 ir 63 straipsniuose išdėstytas sąlygas, išskyrus 63 straipsnio n, o ir p punktuose nurodytas sąlygas.

▼C8

3.  
Nukrypstant nuo 72a straipsnio 1 dalies a punkto, įsipareigojimai, išleisti anksčiau nei 2019 m. birželio 27 d., priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių, jeigu jie tenkina 72b straipsnyje išdėstytas sąlygas, išskyrus 72b straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje ir f–m punktuose nurodytas sąlygas.

▼M13

494c straipsnis

Didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų tęstinumas

Nukrypstant nuo 270 straipsnio, įstaiga iniciatorė gali apskaičiuoti didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pagal riziką įvertintos pozicijos sumas pagal 260, 262 arba 264 straipsnį, jeigu tenkinamos šios abi sąlygos:

a) 

pakeitimo vertybiniais popieriais priemonė išleista anksčiau nei 2021 m. balandžio 9 d.;

b) 

2021 m. balandžio 8 d. pakeitimas vertybiniais popieriais atitiko 270 straipsnyje nustatytas sąlygas, kokios buvo taikomos tą dieną.

▼M17

494d straipsnis

Grįžimas prie paprastesnių metodų

Nukrypstant nuo 149 straipsnio, įstaiga laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 9 d. iki 2027 m. liepos 10 d. gali grįžti prie paprastesnių metodų taikymo vienai ar daugiau 147 straipsnio 2 dalyje nurodytų pozicijų klasių, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

2024 m. liepos 8 d. įstaiga jau veikė ir jos kompetentinga institucija leido toms pozicijų klasėms taikyti IRB metodą;

b) 

įstaiga prašo leisti grįžti prie paprastesnio metodo taikymo tik vieną kartą per tą trejų metų laikotarpį;

c) 

prašymas grįžti prie paprastesnio metodo taikymo nėra pateikiamas siekiant pasinaudoti reglamentavimo arbitražu;

d) 

įstaiga yra oficialiai pranešusi kompetentingai institucijai, kad ji pageidauja grįžti prie paprastesnio metodo taikymo toms pozicijų klasėms, likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki faktinio grįžimo prie to metodo;

e) 

kompetentinga institucija per tris mėnesius nuo d punkte nurodyto pranešimo gavimo nepareiškė prieštaravimų dėl įstaigos prašymo leisti grįžti prie paprastesnio metodo.

▼M17

495 straipsnis

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijų vertinimas pagal IRB metodą

1.  

Nukrypstant nuo 107 straipsnio 1 dalies, įstaigos, kurioms suteiktas leidimas taikyti IRB metodą pagal riziką įvertintų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų sumai apskaičiuoti, iki 2029 m. gruodžio 31 d., nepažeisdamos 495a straipsnio 3 dalies, kiekvienos nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, kuriai joms suteiktas leidimas taikyti IRB metodą, pagal riziką įvertintų pozicijų sumą apskaičiuoja kaip didesnę vertę iš šių verčių:

a) 

pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal 495a straipsnio 1 ir 2 dalis;

b) 

pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal šį reglamentą tokios redakcijos, kokia buvo taikytina 2024 m. liepos 8 d.

2.  
Užuot taikiusios 1 dalyje nustatytą tvarką, įstaigos, kurioms suteiktas leidimas taikyti IRB metodą pagal riziką įvertintų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų sumai apskaičiuoti, gali bet kuriuo metu iki 2029 m. gruodžio 31 d. visoms savo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms taikyti 133 straipsnyje nustatytą tvarką.

Jei įstaigos taiko šios dalies pirmą pastraipą, 495a straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos.

Šios dalies tikslais 149 straipsnyje nustatytos sąlygos grįžti prie paprastesnių metodų naudojimo netaikomos.

3.  
Įstaigos, taikančios šio straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką, tikėtino nuostolio sumą apskaičiuoja atitinkamai pagal redakcijos, taikytinos 2024 m. liepos 8 d., 158 straipsnio 7, 8 ar 9 dalį ir atitinkamai taiko redakcijos, taikytinos 2024 m. liepos 8 d., 36 straipsnio 1 dalies d punktą ir 62 straipsnio d punktą, jei pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą apskaičiuota pagal riziką įvertintų pozicijų suma yra didesnė nei pagal riziką įvertintų pozicijų suma, apskaičiuota pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą.
4.  
Kai įstaigos prašo leidimo taikyti IRB metodą pagal riziką įvertintų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų sumai apskaičiuoti, kompetentingos institucijos nesuteikia tokio leidimo po 2024 m. gruodžio 31 d.

▼M17

495a straipsnis

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės

1.  

Nukrypstant nuo 133 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms priskiriamas didesnis iš rizikos koeficientų, taikytinų 2024 m. liepos 8 d., neviršijantis 250 %, ir šie rizikos koeficientai:

a) 

2025 m. sausio 1 d. – 2025 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 100 %;

b) 

2026 m. sausio 1 d. – 2026 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 130 %;

c) 

2027 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 160 %;

d) 

2028 m. sausio 1 d. – 2028 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 190 %;

e) 

2029 m. sausio 1 d. – 2029 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 220 %.

2.  

Nukrypstant nuo 133 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos, nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms priskiriamas didesnis iš rizikos koeficientų, taikytinų 2024 m. liepos 8 d., ir šie rizikos koeficientai:

a) 

2025 m. sausio 1 d. – 2025 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 100 %;

b) 

2026 m. sausio 1 d. – 2026 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 160 %;

c) 

2027 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 220 %;

d) 

2028 m. sausio 1 d. – 2028 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 280 %;

e) 

2029 m. sausio 1 d. – 2029 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 340 %.

3.  
Nukrypstant nuo 133 straipsnio, įstaigos gali nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, įskaitant pozicijų, kurios nėra atskaitomos iš nuosavų lėšų pagal 2021 m. spalio 27 d. taikytinos redakcijos 471 straipsnį, dalį, ir toliau priskirti tą patį rizikos koeficientą, kuris buvo taikomas 2024 m. liepos 8 d. subjektams, kurių akcininkės 2021 m. spalio 27 d. jos buvo šešerius metus iš eilės ir kuriems jos pačios arba kartu su tinklu, kuriam įstaigos priklauso, daro reikšmingą įtaką arba kuriuos kontroliuoja, kaip tai suprantama Direktyvoje 2013/34/ES, arba kuriems taiko apskaitos standartus, kurie įstaigai taikomi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, arba su kuriais jas sieja į fizinio ar juridinio asmens arba įstaigų tinklo ir įmonės ryšius panašūs ryšiai, arba kai įstaiga gali paskirti bent vieną subjekto valdymo organo narį.

495b straipsnis

Specializuoto skolinimo pozicijoms taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės

1.  

Nukrypstant nuo 161 straipsnio 4 dalies, LGD įvesčių apatinės ribos, taikomos specializuoto skolinimo pozicijoms, kurioms taikomas IRB metodas, kai naudojami savi LGD įverčiai, yra taikytinos LGD įvedinių apatinės ribos, numatytos 161 straipsnio 4 dalyje, padaugintos iš šių koeficientų:

a) 

2025 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 50 %;

b) 

2028 m. sausio 1 d. – 2028 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 80 %;

c) 

2029 m. sausio 1 d. – 2029 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 100 %.

2.  
EBI parengia ataskaitą dėl tinkamo rizikos parametrų, įskaitant vertės sumažinimo parametrą, taikomų specializuoto skolinimo pozicijoms pagal IRB metodą, kalibravimo, visų pirma dėl savų LGD įverčių ir LGD įvesčių apatinių ribų, kiekvienai konkrečiai specializuoto skolinimo pozicijų kategorijai, kaip nurodyta 147 straipsnio 8 dalyje. EBI į savo ataskaitą visų pirma įtraukia duomenis apie Sąjungoje stebėtus įsipareigojimų neįvykdymo vidurkius ir realizuotus nuostolius skirtingus verslo ir rizikos profilius turinčių įstaigų imtyse. EBI rekomenduoja konkrečius rizikos parametrų, įskaitant vertės sumažinimo parametrą, kalibravimus, kurie atspindėtų kiekvienos konkrečios specializuoto skolinimo pozicijų kategorijos specifinį ir skirtingą rizikos profilį.

EBI tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2026 m. liepos 10 d.

Remdamasi ta ataskaita ir deramai atsižvelgdama į susijusius BBPK parengtus ir tarptautiniu mastu sutartus standartus, Komisija, kai tikslinga, ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

3.  

Nukrypstant nuo 122a straipsnio 3 dalies a punkto, tame punkte nurodytoms specializuoto skolinimo pozicijoms, kurios neturi paskirtosios ECAI nustatyto tiesiogiai taikytino kredito rizikos vertinimo, iki 2032 m. gruodžio 31 d. gali būti priskiriamas 80 % rizikos koeficientas, jei 501a straipsnyje nurodytas nuosavų lėšų reikalavimų kredito rizikai padengti koregavimas netaikomas ir pozicija laikoma aukštos kokybės, atsižvelgiant į visus šiuos kriterijus:

a) 

įsipareigojantysis asmuo gali savo finansinius įsipareigojimus vykdyti net ir labai nepalankiomis sąlygomis, susiklosčiusiomis dėl visų šių aspektų:

i) 

tinkamo pozicijos ir vertės santykio;

ii) 

konservatyvaus pozicijos grąžinimo profilio;

iii) 

proporcingai likusio turto gyvavimo laiko visiškai išmokėjus poziciją arba, kaip alternatyva, pasitelkus didelio kreditingumo užtikrinimo teikėją;

iv) 

mažos rizikos įsipareigojančiajam asmeniui refinansuojant poziciją arba to, kad rizika tinkamai sumažinama proporcinga likutine turto verte arba pasitelkus didelio kreditingumo užtikrinimo teikėją;

v) 

įsipareigojantysis asmuo turi sutartinių apribojimų, taikomų jo veiklai ir finansavimo struktūrai;

vi) 

įsipareigojantysis asmuo išvestines finansines priemones naudoja tik rizikos mažinimo tikslais;

vii) 

reikšminga operacinė rizika tinkamai valdoma;

b) 

sutartimis įformintais susitarimais skolintojams užtikrinama aukšto lygio apsauga ir jie apima šias savybes:

i) 

skolintojai turi teisiškai vykdytiną pirmosios eilės teisę į finansuojamą turtą ir, kai taikytina, į jo sukuriamas pajamas;

ii) 

yra sutartinių apribojimų, taikomų įsipareigojančiojo asmens gebėjimui pakeisti turto dalį, taip padarant neigiamą poveikį jo vertei;

iii) 

jeigu turtas statomas, skolintojai turi teisiškai vykdytiną pirmosios eilės teisę į turtą ir pagrindines statybos sutartis;

c) 

finansuojamas turtas atitinka visus šiuos standartus, kad veiktų patikimai ir veiksmingai:

i) 

atliekami turto technologijų ir konstrukcijos bandymai;

ii) 

gauti visi turto veikimui reikalingi leidimai ir įgaliojimai;

iii) 

jeigu turtas statomas, įsipareigojantysis asmuo nustatė tinkamas apsaugos priemones sutartoms turto specifikacijoms, biudžetui ar užbaigimo terminui, įskaitant patikimas užbaigimo garantijas arba patyrusio statytojo dalyvavimą ir tinkamas sutartines nuostatas dėl žalos atlyginimo.

4.  

EBI parengia ataskaitą, kurioje analizuojama:

a) 

Sąjungos objektų finansavimo tendencijų ir sąlygų rinkose raida;

b) 

objektų finansavimo pozicijų faktinis rizikingumas per visą verslo ciklą;

c) 

122a straipsnio 3 dalies a punkte nustatytos tvarkos, taikomos objektų finansavimo pozicijoms, poveikis nuosavų lėšų reikalavimams, neatsižvelgiant į 465 straipsnio 1 dalį;

d) 

tinkamumas apibrėžti „aukštos kokybės objektų finansavimo“ poklasį ir tam pozicijų poklasiui priskirti kitą prudencinę tvarką.

EBI tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d.

Remdamasi ta ataskaita ir deramai atsižvelgdama į susijusius BBPK parengtus tarptautiniu mastu sutartus standartus, Komisija, kai tikslinga, ne vėliau kaip 2031 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

495c straipsnis

Nuomos pozicijoms kaip kredito rizikos mažinimo būdas taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės

1.  

Nukrypstant nuo 230 straipsnio, taikytina vertė Hc, 199 straipsnio 7 dalyje nurodytų pozicijų atveju atitinkanti kitas fizines užtikrinimo priemones, kai išnuomotas turtas atitinka tiesioginio kredito užtikrinimo rūšį „kitos fizinės užtikrinimo priemonės“, atitinka 230 straipsnio 2 dalies 1 lentelėje nustatytų kitų fizinių užtikrinimo priemonių vertę Hc, padaugintą iš šių koeficientų:

a) 

2025 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 50 %;

b) 

2028 m. sausio 1 d. – 2028 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 80 %;

c) 

2029 m. sausio 1 d. – 2029 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 100 %.

2.  
EBI parengia ataskaitą dėl tinkamo rizikos parametrų, susijusių su nuomos pozicijomis pagal IRB metodą, ir rizikos koeficientų pagal standartizuotą metodą kalibravimo, visų pirma dėl LGDs ir Hc verčių, numatytų 230 straipsnyje. EBI į savo ataskaitą visų pirma įtraukia duomenis apie Sąjungoje stebėtus įsipareigojimų neįvykdymo vidurkius ir realizuotus nuostolius pozicijų, susijusių su įvairių rūšių nuomojamu turtu ir įvairių rūšių nuomos veiklą vykdančiomis įstaigomis, atvejais.

EBI tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2027 m. liepos 10 d.

Remdamasi ta ataskaita ir atsižvelgdama į BBPK parengtus tarptautiniu mastu sutartus standartus, Komisija, kai tikslinga, ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

495d straipsnis

Besąlygiškai anuliuojamiems įsipareigojimams taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės

1.  

Nukrypstant nuo 111 straipsnio 2 dalies, įstaigos apskaičiuoja nebalansinio straipsnio pozicijos vertę besąlygiškai anuliuojamo įsipareigojimo forma, tame straipsnyje numatytą procentinę dalį padaugindamos iš šių koeficientų:

a) 

2025 m. sausio 1 d. – 2029 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 0 %;

b) 

2030 m. sausio 1 d. – 2030 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 25 %;

c) 

2031 m. sausio 1 d. – 2031 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 50 %;

d) 

2032 m. sausio 1 d. – 2032 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 75 %.

2.  
EBI parengia ataskaitą, kurioje įvertina, ar 1 dalies a punkte nurodytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas turėtų būti pratęstas po 2032 m. gruodžio 31 d., ir prireikus nustato sąlygas, kuriomis ta nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti toliau taikoma.

EBI tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d.

Remdamasi ta ataskaita ir deramai atsižvelgdama į susijusius BBPK parengtus tarptautiniu mastu sutartus standartus ir tų standartų poveikį finansiniam stabilumui, Komisija, kai tikslinga, ne vėliau kaip 2031 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

495e straipsnis

ECAI suteiktų įstaigų kredito rizikos vertinimų pereinamojo laikotarpio priemonės

Nukrypstant nuo 138 straipsnio g punkto, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms iki 2029 m. gruodžio 31 d. toliau taikyti ECAI suteiktą įstaigos kredito rizikos vertinimą, į kurį įtrauktos prielaidos dėl netiesioginės valstybės paramos.

495f straipsnis

Turto perkainojimo reikalavimams taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės

Nukrypstant nuo 229 straipsnio 1 dalies a–d punktų, pozicijų, užtikrintų anksčiau nei 2025 m. sausio 1 d. suteiktu gyvenamosios paskirties turtu arba komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, atveju įstaigos gali ir toliau vertinti gyvenamosios paskirties turtą arba komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą rinkos arba mažesne verte arba – tose valstybėse narėse, kurių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatose numatyti griežti hipotekinės vertės vertinimo kriterijai – to turto hipotekine verte iki tol, kol bus reikalaujama peržiūrėti to turto vertę pagal 208 straipsnio 3 dalį, arba iki 2027 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė.

495g straipsnis

Tam tikroms valstybės garantijų sistemoms taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės

Nukrypstant nuo 183 straipsnio 1 dalies ir 213 straipsnio 1 dalies, laikoma, kad garantija, kuri įsipareigojančiojo asmens sukčiavimo atveju gali būti panaikinta, arba kredito užtikrinimo apimtis, kuri tokiu atveju gali būti sumažinta, atitinka 183 straipsnio 1 dalies d punkte ir 213 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus reikalavimus, jeigu garantiją ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. suteikė 214 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas subjektas.

495h straipsnis

Alternatyvaus rinkos rizikos vidaus modelių metodo taikymui taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės

Nukrypstant nuo 325az straipsnio 2 dalies d punkto, įstaigos gali iki 2026 m. sausio 1 d. taikyti alternatyvų vidaus modelių metodą, kad prekybos operacijų sąrašams, kurie neatitinka 325bg straipsnyje nustatytų reikalavimų, apskaičiuotų nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti.

▼M22

495i straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl pelno ir nuostolio priskyrimo testo pagal alternatyvų rinkos rizikos vidaus modelių metodą

1.  
Nukrypstant nuo 325az straipsnio 2 dalies d punkto, iki 2029 m. gruodžio 31 d. įstaigos gali taikyti alternatyvų vidaus modelių metodą, kad prekybos operacijų sąrašams, kurie neatitinka 325bg straipsnyje nustatytų reikalavimų, apskaičiuotų nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti.
2.  
1 dalies taikymo tikslais įstaigos laiko, kad teoriniai į taikymo sritį patenkančių prekybos operacijų sąrašų portfelių vertės pokyčiai, grindžiami įstaigų rizikos vertinimo modeliais, yra panašūs į hipotetinius tų prekybos operacijų sąrašų portfelių vertės pokyčius, grindžiamus įstaigų kainodaros modeliais.

495j straipsnis

Pereinamojo laikotarpio veiklos paramos priemonė, susijusi su nuosavų lėšų reikalavimais nemodeliuojamiems rizikos veiksniams

1.  
Nukrypstant nuo Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/2060 ( 42 ) 1 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies, iki 2029 m. gruodžio 31 d. įstaigos gali vertinti rizikos veiksnį, kuriam įstaiga nustatė bent dvi patikrinamas kainas Deleguotojo reglamento (ES) 2022/2060 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais stebėjimo laikotarpiais, kaip modeliuojamą šio reglamento 325be straipsnio taikymo tikslais.
2.  
1 dalyje nurodytiems rizikos veiksniams įstaigos priskiria likvidumo terminą, lygų 250, padalytą iš patikrinamų kainų, nustatytų pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2022/2060, skaičiaus ir suapvalintą iki artimiausio ilgesnio likvidumo termino, nustatyto šio reglamento 325bd straipsnio 2 lentelėje.

Pagal pirmą pastraipą priskirtas likvidumo terminas negali būti trumpesnis už likvidumo terminą, kuris būtų priskirtas rizikos veiksniui, jei patikrinamų kainų skaičiaus pakaktų rizikos veiksniui vertinti kaip modeliuojamam pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2022/2060 1 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 4 straipsnio 2 ir 3 dalis.

3.  
Į 325bb straipsnyje nurodytą skaičiavimą įstaigos įtraukia visus rizikos veiksnius, kurie laikomi modeliuojamais pagal 1 dalį. Įstaigos kitus nemodeliuojamus rizikos veiksnius įtraukia į 325bk straipsnyje nustatytų skaičiavimų apimtį.

495k straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl duomenų reikalavimų, taikomų galimybės modeliuoti naujas emisijas vertinimui

Nukrypstant nuo Deleguotojo reglamento (ES) 2022/2060 1 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio, iki 2029 m. gruodžio 31 d. įstaigos, vertindamos galimybę modeliuoti rizikos veiksnius pagal šio reglamento 325be straipsnį, atsižvelgia į tai, kad su neseniai išleistomis arba sukurtomis priemonėmis susijusiems naujiems rizikos veiksniams:

a) 

skirtas stebėjimo laikotarpis, nurodytas Deleguotojo reglamento (ES) 2022/2060 1 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnyje, prasideda tą dieną, kurią tos priemonės išleidžiamos arba kurią jomis pirmą kartą prekiaujama rinkoje;

b) 

mažiausias patikrinamų kainų, reprezentatyvių rizikos veiksniui pagal tą deleguotąjį reglamentą, skaičius vertinamas proporcingai 12 mėnesių po to išleidimo arba tos pirmos prekybos datos.

495l straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl nuosavų lėšų reikalavimų pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį

Nukrypstant nuo 325bp straipsnio 5 dalies a punkto, iki 2029 m. gruodžio 31 d. apskaičiuodamos visų emitentų arba įsipareigojančiųjų asmenų, su kuriais susijusioms pozicijoms apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti pagal alternatyvų standartizuotą metodą būtų taikomas 0 % rizikos koeficientas, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės įverčius, naudojamus apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti pagal trečios dalies IV antraštinės dalies 1b skyriaus 3 skirsnyje nustatytą įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį, įstaigos taiko daugiklį, lygų 0.

495m straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl apskaičiavimo pagal alternatyvų vidaus modelių metodą dažnumo

1.  
Iki 2029 m. gruodžio 31 d. įstaigos, kurios nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti apskaičiuoja pagal 325ba straipsnio 1 dalį, gali nuspręsti 325ba straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas vidutines vertes apskaičiuoti per ankstesnes 12 savaičių, o ne per ankstesnes 60 darbo dienų.
2.  
Iki 2029 m. gruodžio 31 d. įstaigos, kurios turi laikytis 455 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatytų informacijos atskleidimo reikalavimų, gali nuspręsti atskleisti tame straipsnyje nurodytas vertes per ankstesnes 12 savaičių, o ne per ankstesnes 60 darbo dienų.

495n straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl nuosavų lėšų reikalavimų KIS pozicijoms pagal alternatyvų vidaus modelių metodą

1.  

Nukrypstant nuo 325bh straipsnio 1 dalies i punkto, iki 2029 m. gruodžio 31 d. įstaigos gali pagal skaidrumo metodą patikrinti:

a) 

bent 50 % visų KIS, vertinamo pagal rinkos vertę, pagrindinių pozicijų;

b) 

KIS pagrindines pozicijas kas ketvirtį, o ne kas savaitę.

Pirmos pastraipos a punkto taikymo tikslais įstaigos apskaičiuoja visų likusių to KIS pozicijų nuosavų lėšų reikalavimą rinkos rizikai padengti taikydamos 325j straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nustatytą rizikos koeficientą.

2.  
Atlikdamos 1 dalyje nurodytą patikrinimą įstaigos turi galėti stebėti riziką, kylančią dėl reikšmingų atitinkamų KIS sudėties pokyčių tarp dviejų apskaičiavimo datų.
3.  
Nukrypstant nuo 325bh straipsnio 1 dalies i punkto, apskaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimus KIS pozicijų rinkos rizikai padengti pagal alternatyvų vidaus modelių metodą įstaiga gali taikyti alternatyvų modeliavimo metodą, jei tam pritaria jos kompetentinga institucija.

495o straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl nuosavų lėšų reikalavimų KIS pozicijoms pagal alternatyvų standartizuotą metodą

1.  

Nukrypstant nuo 325j straipsnio 1 dalies a punkto, iki 2029 m. gruodžio 31 d. įstaigos gali pagal skaidrumo metodą patikrinti:

a) 

bent 50 % tų KIS, kurie vertinami pagal rinkos vertę, pagrindinių pozicijų;

b) 

KIS pagrindines pozicijas kas ketvirtį, o ne kas mėnesį.

Pirmos pastraipos a punkto taikymo tikslais įstaigos apskaičiuoja visų likusių tų KIS pozicijų nuosavų lėšų reikalavimą rinkos rizikai padengti taikydamos 325j straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nustatytą metodą.

2.  
Nukrypstant nuo 325j straipsnio 1a ir 3 dalių, iki 2029 m. gruodžio 31 d. įstaigos, apskaičiuodamos savo nuosavų lėšų reikalavimus vega rizikai padengti, gali KIS pozicijas laikyti viena nuosavybės vertybinių popierių pozicija, kuriai taikomas 100 % rizikos koeficientas, neatsižvelgdamos į kitus metodus, naudojamus apskaičiuojant jų nuosavų lėšų reikalavimus kitiems tų pačių pozicijų rizikos veiksniams.

495p straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl nuosavų lėšų reikalavimų, susijusių su likutinės rizikos papildomu mokesčiu, pagal alternatyvų standartizuotą metodą

Nukrypstant nuo 325u straipsnio, iki 2029 m. gruodžio 31 d. pagal tą straipsnį apskaičiuojamiems nuosavų lėšų reikalavimams likutinei rizikai padengti įstaigos taiko daugiklį, lygų 0, šioms priemonėms:

a) 

priemonėms, kurios susiejamos su būsimu realizuotu kintamumu kaip pagrindine priemone ir kurioms dėl kitų priežasčių nebūtų taikomas likutinės rizikos papildomas mokestis;

b) 

priemonėms, kurios yra pasirinkimo sandoriai, kuriuos galima įvykdyti per baigtinį iš anksto nustatytų datų skaičių ir kuriems dėl kitų priežasčių nebūtų taikomas likutinės rizikos papildomas mokestis;

c) 

priemonėms, kurios yra pasirinkimo sandoriai dėl dviejų pastovaus termino apsikeitimo sandorių normų, išreikštų ta pačia valiuta, skirtumo ir kurioms dėl kitų priežasčių nebūtų taikomas likutinės rizikos papildomas mokestis.

495q straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl nuosavų lėšų reikalavimų įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiavimo pagal alternatyvų standartizuotą metodą

Nukrypstant nuo 325x straipsnio 4 dalies, iki 2029 m. gruodžio 31 d. įstaigos savo nuožiūra gali priskirti:

a) 

piniginėms nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kuriomis apdraudžiamos išvestinės finansinės priemonės, tokį patį terminą, kaip ir išvestinių finansinių priemonių, kuriomis jos apdraudžiamos;

b) 

trijų mėnesių terminą su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių pozicijoms.

495r straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimo pagal alternatyvų standartizuotą metodą priemonėms, kurioms kyla ES ATLPS prekybos anglies dioksidu rizika

Nukrypstant nuo 325at straipsnio 2 dalies, iki 2029 m. gruodžio 31 d. apskaičiuodamos savo nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal alternatyvų standartizuotą metodą priemonėms, kurioms kyla ES ATLPS prekybos anglies dioksidu delta biržos prekių kainos rizika, įstaigos padalija tame straipsnyje nustatytą pradinio termino koreliacijos parametrą iš 99,1 %.

495s straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl laipsniško nuosavų lėšų reikalavimų taikymo pagal alternatyvų standartizuotą metodą ir supaprastintą standartizuotą metodą

1.  
Iki 2029 m. gruodžio 31 d. nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti apskaičiavimo pagal jautrumu grindžiamą metodą pagal 325h straipsnio 4 dalį rezultatui įstaigos taiko daugiklį, lygų 0,9.
2.  
Iki 2029 m. gruodžio 31 d. nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti apskaičiavimo pagal 325 straipsnio 2 dalyje nurodytą supaprastintą standartizuotą metodą rezultatui įstaigos taiko daugiklį, lygų 0,9.

495t straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį įtrauktų priemonių vertinimo

Nukrypstant nuo 325i straipsnio 1 dalies a ir b punktų, iki 2029 m. gruodžio 31 d. įstaigos gali nuspręsti tame straipsnyje nustatytą vertinimą taip pat taikyti į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį įtrauktoms pozicijoms.

495u straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl įstaigoms, kurių prekybos knygoje apskaitoma veikla yra smulki, taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos

Iki 2029 m. gruodžio 31 d. įstaiga, kuriai gali būti taikoma 94 straipsnyje nustatyta tvarka, gali taikyti 325 straipsnio 2 dalyje nurodytą metodą, kad apskaičiuotų savo nuosavų lėšų reikalavimus ne prekybos knygos pozicijų, kurioms kyla užsienio valiutų kurso rizika arba biržos prekių kainų rizika, rinkos rizikai padengti.

495v straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl daugiklio taikymo nuosavų lėšų reikalavimams rinkos rizikai padengti

1.  
Iki 2029 m. gruodžio 31 d. įstaiga gali pasirinkti taikyti daugiklį nuosavų lėšų reikalavimams rinkos rizikai padengti, apskaičiuojamiems taikant 325 straipsnio 1 dalyje ir 325c–325ay, 325az–325bp bei 326–361 straipsniuose nurodytus metodus, kai jos nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti, apskaičiuojami taikant 2024 m. liepos 9 d. galiojusią šio reglamento versiją ir atsižvelgiant į 495i–495t straipsniuose nustatytą pereinamojo laikotarpio tvarką nuo 2027 m. kovo 31 d., yra didesni už jos nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, apskaičiuojamus taikant 2024 m. liepos 8 d. galiojusios šio reglamento versijos trečios dalies IV antraštinę dalį.
2.  
Įstaiga netaiko 1 dalyje nurodyto daugiklio, kai ji apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti taikydama tik 326–361 straipsnius.
3.  
Įstaiga, kuri nusprendžia taikyti 1 dalyje nustatytą tvarką, nedelsdama apie tai praneša kompetentingoms institucijoms ir pateikia įrodymus, kad laikosi toje dalyje nustatytų reikalavimų.
4.  
Įstaiga, kuri taiko 1 dalyje nustatytą tvarką, gali bet kuriuo metu nustoti tą tvarką taikyti, jei ji apie tai pranešė savo kompetentingai institucijai. Įstaiga, kuri nustoja taikyti tą tvarką, vėliau jos taikyti negali.
5.  
Įstaiga, kuri nusprendžia taikyti 1 dalyje nurodytą daugiklį, kas tris mėnesius kalibruoja tokį daugiklį kaip nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti, apskaičiuojamų taikant 2024 m. liepos 8 d. galiojusios šio reglamento versijos trečios dalies IV antraštinę dalį, ir nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti, apskaičiuojamų taikant 2024 m. liepos 9 d. galiojusią šio reglamento versiją, santykį, atsižvelgdama į 495i–495t straipsniuose nustatytą pereinamojo laikotarpio tvarką.
6.  
1 dalyje nustatytą daugiklį taikanti įstaiga taip pat toliau teikia informaciją apie nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, apskaičiuojamus taikant 2024 m. liepos 8 d. galiojusios šio reglamento versijos trečios dalies IV antraštinę dalį.
7.  
1 dalyje nustatytą daugiklį taikanti įstaiga atskleidžia, kad ji nusprendė šį daugiklį taikyti. Ta įstaiga taip pat toliau laikosi informacijos apie nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti atskleidimo reikalavimų, nustatytų 2024 m. liepos 8 d. galiojusios šio reglamento versijos aštuntoje dalyje.
8.  
Nustatydama nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, apskaičiuojamus taikant 2024 m. liepos 9 d. galiojusią šio reglamento versiją pagal 1 ir 5 dalis, įstaiga taiko įtraukimo į prekybos knygą reikalavimus, nustatytus 2024 m. liepos 8 d. galiojusios šio reglamento versijos 104 straipsnyje.

▼M10 —————

▼M8

497 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimai pagrindinių sandorio šalių pozicijoms

1.  

Jeigu trečiosios valstybės pagrindinė sandorio šalis pateikia paraišką ją pripažinti pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, įstaigos gali šią pagrindinę sandorio šalį laikyti reikalavimus atitinkančia pagrindine sandorio šalimi nuo tos dienos, kurią ši pateikė EVPRI paraišką ją pripažinti, iki vienos iš toliau nurodytų datų:

a) 

jeigu Komisija dėl trečiosios valstybės, kurioje įsteigta pagrindinė sandorio šalis, jau priėmė Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą ir tas įgyvendinimo aktas įsigaliojo – dveji metai nuo paraiškos pateikimo dienos;

b) 

jeigu Komisija dėl trečiosios valstybės, kurioje įsteigta pagrindinė sandorio šalis, dar nepriėmė Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto arba tas įgyvendinimo aktas dar neįsigaliojo – iki ankstesnės iš toliau nurodytų datų:

i) 

dveji metai po įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos;

ii) 

pagrindinių sandorio šalių, kurios pateikė prašymą po 2019 m. birželio 27 d., atveju – dveji metai nuo prašymo pateikimo dienos;

iii) 

tų pagrindinių sandorio šalių, kurios pateikė prašymą anksčiau nei 2019 m. birželio 27 d., atveju – 2021 m. birželio 28 d.

2.  

Laikydamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytos termino, jeigu toje dalyje nurodyta pagrindinė sandorio šalis neturi įsipareigojimų neįvykdymo fondo ir privalomo susitarimo su savo tarpuskaitos nariais, pagal kurį ji gali panaudoti visą arba dalį pradinės garantinės įmokos, gautos iš jos tarpuskaitos narių, tarsi tai būtų iš anksto finansuojamos įmokos, įstaiga vietoj 308 straipsnio 2 dalyje nurodytos nuosavų lėšų reikalavimo apskaičiavimo formulės taiko šią formulę:

čia:

=

nuosavų lėšų reikalavimas;

KCCP

=

reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies hipotetinis kapitalas, apie kurį reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis pranešė įstaigai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 50c straipsnį;

DFCCP

=

iš anksto finansuojami pagrindinės sandorio šalies finansiniai ištekliai, apie kuriuos pagrindinė sandorio šalis pranešė įstaigai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 50c straipsnį;

i

=

indeksas, kuriuo žymimas tarpuskaitos narys;

IMi

=

pradinė garantinė įmoka, pagrindinei sandorio šaliai pateikta tarpuskaitos nario i, ir

IM

=

bendra pradinės garantinės įmokos suma, apie kurią pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 5a dalį įstaigai pranešė pagrindinė sandorio šalis.

3.  
Išimtinėmis aplinkybėmis, jei to reikia ir yra proporcinga siekiant išvengti tarptautinių finansų rinkų sutrikdymo, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais, laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, būtų priimtas sprendimas vieną kartą 12 mėnesių pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pereinamojo laikotarpio priemonių galiojimą.

▼M9

498 straipsnis

Išimtis biržos prekių makleriams

Iki 2021 m. birželio 26 d. nuostatos dėl nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytos šiame reglamente, netaikomos investicinėms įmonėms, kurių pagrindinę veiklą sudaro vien tik investavimo paslaugų teikimas arba veikla, susijusi su finansinėmis priemonėmis, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 5, 6, 7, 9, 10 ir 11 punktuose, ir kurioms 2006 m. gruodžio 31 d. nebuvo taikoma Direktyva 2004/39/EB.

▼B

499 straipsnis

Svertas

1.  

Nukrypdamos nuo 429 ir 430 straipsnių, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įstaigos apskaičiuoja sverto koeficientą ir pateikia informaciją apie jį, taikydamos abu šiuos kapitalo matus:

a) 

1 lygio kapitalą;

b) 

1 lygio kapitalą, atsižvelgiant į leidžiančias nukrypti nuostatas, nustatytas šios antraštinės dalies 1 ir 2 skyriuose.

2.  
Nukrypdamos nuo 451 straipsnio 1 dalies, įstaigos gali nuspręsti, ar atskleisti informaciją apie sverto koeficientą remiantis viena arba abiem kapitalo mato, nurodyto šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, apibrėžtimis. Jeigu įstaigos pakeičia sprendimą dėl konkretaus sverto koeficiento atskleidimo, po sprendimo pakeitimo pirmą kartą atskleidžiant informaciją nurodoma suderinta informacija apie visus sverto koeficientus, atskleistus iki pakeičiant sprendimą.

▼M8 —————

▼M8

500 straipsnis

Koregavimas didelio masto perleidimų atveju

1.  

Nukrypstant nuo 181 straipsnio 1 dalies a punkto, įstaiga gali pakoreguoti savo LGD įverčius, neįvykdytų pozicijų didelio masto perleidimų poveikį iš dalies arba visiškai užskaitydama patirtam LGD, neviršydama skirtumo tarp panašioms nevykdomoms pozicijoms, kurios dar nėra visiškai realizuotos, apskaičiuoto LGD vidurkio ir realizuoto LGD vidurkio, be kita ko, remdamasi nuostoliais, realizuotais dėl didelio masto perleidimų, kai tik patenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

įstaiga kompetentingai institucijai pranešė apie planą, kuriame numatytas neįvykdytų pozicijų perleidimų mastas, sudėtis ir datos;

▼M17

b) 

neįvykdytų pozicijų perleidimų datos yra vėlesnės nei 2016 m. lapkričio 23 d., bet ne vėlesnės nei 2024 m. gruodžio 31 d.

▼C8

c) 

nuo pirmo perleidimo dienos pagal a punkte nurodytą planą perleistų neįvykdytų pozicijų bendra suma viršijo 20 % visų neįvykdytų pozicijų apmokėtinos sumos nuo a ir b punktuose nurodytos pirmo perleidimo dienos.

▼M17

Pirmoje pastraipoje nurodytas koregavimas gali būti atliekamas tik iki 2024 m. gruodžio 31 d., o jo poveikis gali trukti tol, kol atitinkamos pozicijos yra įtrauktos į įstaigos savus LGD įverčius.

▼M8

2.  
Įstaigos nedelsdamos praneša kompetentingai institucijai, kai įvykdoma 1 dalies c punkte nustatyta sąlyga.

▼M17

3.  
Komisija ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas dvejus metus įvertina, ar neįvykdytų pozicijų lygis įstaigų balansuose reikšmingai padidėjo, ar ji tikisi reikšmingo įstaigų turto kokybės pablogėjimo ir ar neįvykdytų pozicijų antrinių rinkų išsivystymo lygis nėra pakankamas siekiant užtikrinti, kad įstaigos veiksmingai perleistų neįvykdytas pozicijas, taip pat atsižvelgdama į pakeitimo vertybiniais popieriais reguliavimo pokyčius.

Komisija peržiūri 1 dalyje nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos tinkamumą ir, kai tikslinga, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo prireikus pratęsiamas, vėl nustatomas arba iš dalies keičiamas šiame straipsnyje numatytas koregavimas.

▼M11

500a straipsnis

Laikina valstybės skolai, išduotai kitos valstybės valiuta, taikoma tvarka

▼M17

1.  

Nukrypstant nuo 114 straipsnio 2 dalies, iki 2026 m. gruodžio 31 d. valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų, kai tos pozicijos išreikštos ir finansuojamos kitos valstybės narės nacionaline valiuta, atveju taikomos šios nuostatos:

a) 

iki 2024 m. gruodžio 31 d. pozicijų vertėms taikomas rizikos koeficientas sudaro 0 % toms pozicijoms priskirto rizikos koeficiento pagal 114 straipsnio 2 dalį;

b) 

2025 m. pozicijų vertėms taikomas rizikos koeficientas sudaro 20 % toms pozicijoms priskirto rizikos koeficiento pagal 114 straipsnio 2 dalį;

c) 

2026 m. pozicijų vertėms taikomas rizikos koeficientas sudaro 50 % toms pozicijoms priskirto rizikos koeficiento pagal 114 straipsnio 2 dalį.

▼M11

2.  

Nukrypstant nuo 395 straipsnio 1 dalies ir 493 straipsnio 4 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms turėti pozicijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, neviršijant šių ribų:

▼M17

a) 

100 % įstaigos 1 lygio kapitalo iki 2025 m. gruodžio 31 d.;

b) 

75 % įstaigos 1 lygio kapitalo nuo 2026 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

c) 

50 % įstaigos 1 lygio kapitalo nuo 2027 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

▼M11

Šios dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytos ribos taikomos pozicijų vertėms, apskaičiuotoms atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo pagal 399–403 straipsnius poveikį.

3.  
Nukrypstant nuo 150 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunkčio, gavusios išankstinį kompetentingų institucijų leidimą ir laikydamosi 150 straipsnyje nustatytų sąlygų, įstaigos taip pat gali taikyti standartizuotą metodą centrinės valdžios ir centrinio banko pozicijoms, kai toms pozicijoms pagal šio straipsnio 1 dalį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.

500b straipsnis

Laikinas tam tikrų centrinių bankų pozicijų neįtraukimas į bendrą pozicijų matą atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją

1.  

Nukrypstant nuo 429 straipsnio 4 dalies, iki 2021 m. birželio 27 d. įstaiga į savo bendrą pozicijų matą gali neįtraukti toliau nurodytų įstaigos centrinio banko pozicijų, laikydamasi šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų:

a) 

monetų ir banknotų, kurie yra teisėta valiuta pagal centrinio banko jurisdikciją;

b) 

turto, kurį sudaro reikalavimai centriniam bankui, įskaitant centriniame banke saugomus rezervus.

Įstaigos neįtraukta suma negali viršyti pozicijų, išvardytų pirmos pastraipos a ir b punktuose, dienos sumos vidurkio per įstaigos centrinio banko paskutinį visą atsargų laikymo laikotarpį.

2.  

Įstaiga gali neįtraukti 1 dalyje išvardytų pozicijų, kai įstaigos kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su atitinkamu centriniu banku, nusprendė ir viešai paskelbė, kad susidarė išskirtinės aplinkybės, kuriomis pagrindžiamas sprendimas neįtraukti minėtų pozicijų siekiant palengvinti pinigų politikos įgyvendinimą.

Pozicijos, kurios neįtraukiamos taikant 1 dalį, turi atitikti abi šias sąlygas:

a) 

jos yra išreikštos ta pačia valiuta, kaip ir įstaigos prisiimti indėliai;

b) 

jų vidutinis terminas pastebimai neviršija įstaigos prisiimtų indėlių vidutinio termino.

Įstaiga, kuri į savo bendrą pozicijų matą neįtraukia savo centrinio banko pozicijų pagal 1 dalį, taip pat atskleidžia sverto koeficientą, kurį ji turėtų, jei tos pozicijos būtų įtrauktos.

▼M17

500c straipsnis

Nukrypimų neįtraukimas apskaičiuojant grįžtamojo patikrinimo padidėjimo koeficientą atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją

Nukrypstant nuo 325bf straipsnio, kompetentingos institucijos išimtinėmis aplinkybėmis ir atskirais atvejais gali leisti įstaigoms, apskaičiuojant 325bf straipsnyje nurodytą padidėjimo koeficientą, neįtraukti nukrypimų, įrodomų įstaigos atliktais hipotetinių arba faktinių pokyčių grįžtamaisiais patikrinimais, su sąlyga, kad tie nukrypimai atsirado ne dėl vidaus modelio trūkumų ir kad jie įvyko nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

▼M11

500d straipsnis

Laikinas įprastinių pirkimo ir pardavimo sandorių, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, pozicijos vertės apskaičiavimas atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją

1.  
Nukrypstant nuo 429 straipsnio 4 dalies, iki 2021 m. birželio 27 d. įstaigos gali apskaičiuoti įprastinių pirkimo ir pardavimo sandorių, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, pozicijos vertę pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis.
2.  
Pagal 429 straipsnio 4 dalies a punktą įstaigos su įprastiniais pardavimo sandoriais susijusius pinigus ir su įprastiniais pirkimo sandoriais susijusius vertybinius popierius, kurie iki atsiskaitymo dienos lieka balanse, vertina kaip turtą.
3.  
Įstaigos, kurios pagal taikytiną apskaitos sistemą įprastiniams pirkimo ir pardavimo sandoriams, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, taiko sandorio dienos apskaitą, atlieka už įprastinius pardavimo sandorius, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, gautinų pinigų sumų ir už įprastinius pirkimo sandorius, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, mokėtinų pinigų sumų atvirkštinę užskaitą, kurią leidžiama atlikti pagal tą apskaitos sistemą. Apskaitoje atlikusios atvirkštinę užskaitą, įstaigos gali tarpusavyje užskaityti tas gautinas pinigų sumas ir mokėtinas pinigų sumas, jei ir pagal susijusius įprastinius pardavimo ir pirkimo sandorius atsiskaitoma taikant vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo principą.
4.  

Įstaigos, kurios pagal taikytiną apskaitos sistemą įprastiniams pirkimo ir pardavimo sandoriams, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, taiko atsiskaitymo dienos apskaitą, į bendrą pozicijų matą įtraukia bendrą su įprastiniais pirkimo sandoriais susijusių įsipareigojimų sumokėti nominaliąją vertę.

Bendrą su įprastiniais pirkimo sandoriais susijusių įsipareigojimų sumokėti nominaliąją vertę įstaigos gali padengti bendra su įprastiniais pardavimo sandoriais, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, susijusių gautinų pinigų sumų nominaliąja verte tik jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a) 

pagal įprastinius tiek pirkimo, tiek pardavimo sandorius atsiskaitoma taikant vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo principą;

b) 

perkamas ir parduodamas finansinis turtas, susijęs su mokėtinais ir gautinais pinigais, yra vertinamas tikrąja verte pagal pelną arba nuostolį ir įtraukiamas į įstaigos prekybos knygą.

5.  
Šio straipsnio tikslais „įprastinis pirkimas arba pardavimas“ yra vertybinio popieriaus pirkimas arba pardavimas pagal sutartį, pagal kurios sąlygas reikalaujama vertybinį popierių pateikti per laikotarpį, kuris atitinkamoje rinkoje paprastai nustatomas teisės aktais arba pagal nusistovėjusią praktiką.

▼M8

501 straipsnis

Pagal riziką įvertintų MVĮ pozicijų, kurių atžvilgiu nėra įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, koregavimas

1.  

Pagal toliau nurodytą formulę įstaigos koreguoja pagal riziką įvertintų MVĮ pozicijų, kurių atžvilgiu nėra įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, sumas (RWEA), apskaičiuojamas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius, priklausomai nuo to, kas taikoma:

čia:

RWEA*

=

RWEA, pakoreguotas pritaikius MVĮ rėmimo koeficientą, o

▼C8

E* yra viena iš toliau nurodytų sumų:

=

a) 

visa suma, kurią MVĮ ar susijusių MVĮ klientų grupė yra skolingi įstaigai, jos patronuojamosioms įmonėms, jos patronuojančiosioms įmonėms ir kitoms tų patronuojančiųjų įmonių patronuojamosioms įmonėms, įskaitant visas pozicijų vertes, esant įsipareigojimų neįvykdymui, tačiau neįskaitant reikalavimų ar galimų reikalavimų, užtikrintų gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu;

b) 

jei visa a punkte nurodyta suma yra lygi 0, MVĮ ar susijusių MVĮ klientų grupės gyvenamosios paskirties turtu užtikrintų reikalavimų suma ar galimų reikalavimų suma, neįtraukta apskaičiuojant visą tame punkte nurodytą sumą

▼M8

2.  

Šiame straipsnyje:

▼M17

a) 

MVĮ pozicija įtraukiama į mažmenines arba įmonių klases arba į nekilnojamojo turto hipoteka užtikrinamas pozicijų klases, išskyrus ADC pozicijas;

b) 

MVĮ vartojama 5 straipsnio 9 punkte nustatyta reikšme;

▼M8

c) 

įstaigos imasi pagrįstų veiksmų, kad teisingai nustatytų E* ir gautų pagal b punktą reikalingą informaciją.

▼M8

501a straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimų, taikomų subjektų, eksploatuojančių arba finansuojančių fizines struktūras ar priemones, sistemas ir tinklus, kuriuos naudojant teikiamos esminės viešosios paslaugos arba remiamas jų teikimas, pozicijų kredito rizikai padengti, koregavimas

1.  

Pagal III dalies II antraštinę dalį apskaičiuojami nuosavų lėšų reikalavimai, taikomi kredito rizikai padengti, dauginami iš koeficiento 0,75, jeigu pozicija atitinka visus toliau nurodytus kriterijus:

▼M17

a) 

pozicija priskiriama pozicijų klasei, nurodytai 112 straipsnio g punkte, arba bet kuriai iš 147 straipsnio 2 dalies c punkto i, ii arba iii papunktyje nurodytų pozicijų klasių, išskyrus neįvykdytas pozicijas;

▼M8

b) 

tai yra subjekto, kuris buvo specialiai sukurtas fizinėms struktūroms ar priemonėms, sistemoms ir tinklams, kuriuos naudojant teikiamos esminės viešosios paslaugos arba remiamas jų teikimas, finansuoti arba eksploatuoti, pozicija;

c) 

įsipareigojimo grąžinimo šaltinis yra suma, kurios ne mažiau kaip du trečdalius sudaro pajamos, gautos iš finansuojamo turto, o ne platesnės komercinės veiklos savarankiškos galimybės, arba subsidijos, dotacijos arba finansavimas, kurį teikia vienas ar daugiau 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose išvardytų subjektų;

d) 

įsipareigojantysis asmuo gali savo finansinius įsipareigojimus vykdyti net ir labai nepalankiomis sąlygomis, kurios yra svarbios projekto rizikai;

e) 

įsipareigojančiojo asmens generuojami pinigų srautai yra nuspėjami ir apima visus būsimus paskolos grąžinimo mokėjimus paskolos laikotarpiu;

▼M17

f) 

įsipareigojančiojo asmens refinansavimo rizika yra maža arba tinkamai sumažinta, atsižvelgiant į subsidijas, dotacijas ar finansavimą, kurį teikia vienas ar daugiau 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose išvardytų subjektų;

▼M8

g) 

sutartinėmis priemonėmis skolintojams užtikrinama aukšto lygio apsauga ir jos apima:

i) 

kai įsipareigojančiojo asmens pajamos nėra finansuojamos didelio skaičiaus naudotojų mokėjimais, sutartinės priemonės apima nuostatas, kuriomis skolintojai veiksmingai apsaugomi nuo nuostolių, susidarančių dėl to, kad šalis, kuri sutinka pirkti įsipareigojančiojo asmens tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas, nutraukia projektą;

ii) 

įsipareigojantysis asmuo turi pakankamai rezervo lėšų, visiškai padengtų grynaisiais pinigais, ar kitų finansinių priemonių, užtikrintų aukšto reitingo garantų, kad padengtų nenumatytų atvejų finansavimo ir apyvartinio kapitalo poreikius visu šios dalies b punkte nurodyto turto gyvavimo laikotarpiu;

iii) 

skolintojai turi pakankamai teisių kontroliuoti įsipareigojančiojo asmens turtą ir jo gaunamas pajamas;

iv) 

skolintojai pagal taikytiną teisę leidžiamu mastu kaip užtikrinimą turi teisę į turtą ir sutartis, kurie yra itin svarbūs infrastruktūros veiklai vykdyti, arba turi veikiančių alternatyvių priemonių savo pozicijai užtikrinti;

v) 

nuosavybės vertybiniai popieriai įkeičiami skolintojams, kad įsipareigojimų neįvykdymo atveju jie galėtų perimti subjekto kontrolę;

vi) 

galimybė naudoti grynuosius pagrindinės veiklos pinigų srautus po privalomų projekto mokėjimų kitais nei skolinių įsipareigojimų tvarkymo tikslais yra ribota;

vii) 

sutartyse yra numatyti įsipareigojančiojo asmens galimybių vykdyti veiklą, kuri gali būti žalinga skolintojams, apribojimai, įskaitant tai, kad nauja paskola negali būti suteikta negavus esamų skolintojų sutikimo;

h) 

įsipareigojimas yra didesnio prioriteto nei visi kiti reikalavimai, išskyrus teisės aktais nustatytus reikalavimus ir išvestinių finansinių priemonių sandorio šalių reikalavimus;

i) 

kai įsipareigojantysis asmuo vykdo statybos etapą, investuotojas į nuosavybės vertybinius popierius turi atitikti toliau nurodytus kriterijus arba, kai yra daugiau nei vienas investuotojas į nuosavybės vertybinius popierius, šiuos kriterijus turi atitikti visa investuotojų į nuosavybės vertybinius popierius grupė:

i) 

investuotojai į nuosavybės vertybinius popierius praeityje sėkmingai prižiūrėjo infrastruktūros projektus, yra finansiškai patikimi ir turi atitinkamos patirties;

ii) 

investuotojų į nuosavybės vertybinius popierius įsipareigojimų neįvykdymo rizika yra maža arba įsipareigojančiajam asmeniui kylanti reikšmingų nuostolių dėl jų įsipareigojimų neįvykdymo rizika yra maža;

iii) 

investuotojų į nuosavybės vertybinius popierius ir skolintojų interesams derinti įdiegti tinkami mechanizmai;

j) 

įsipareigojantysis asmuo nustatė tinkamas apsaugos priemones, kuriomis užtikrinama, kad projektas būtų užbaigtas laikantis sutartų specifikacijų, biudžeto ar užbaigimo termino, įskaitant patikimas užbaigimo garantijas arba patyrusio statytojo dalyvavimą ir atitinkamas sutartines nuostatas dėl nuostolių atlyginimo;

k) 

kai operacinė rizika yra reikšminga, ji yra tinkamai valdoma;

l) 

įsipareigojantysis asmuo naudoja išbandytą technologiją ir dizainą;

m) 

gauti visi reikalingi leidimai ir įgaliojimai;

n) 

įsipareigojantysis asmuo išvestines finansines priemones naudoja tik rizikos mažinimo tikslais;

▼M17

o) 

pozicijų, atsiradusių po 2025 m. sausio 1 d., atžvilgiu įsipareigojantysis asmuo atliko vertinimą, kad finansuojamu turtu padedama siekti vieno ar daugiau Reglamento (ES) 2020/852 9 straipsnyje nustatytų aplinkos tikslų ir nedaroma reikšminga žala kitiems tame straipsnyje nustatytiems tikslams arba kad finansuojamu turtu nedaroma reikšminga žala jokiems tame straipsnyje nustatytiems aplinkos tikslams.

▼M8

2.  

1 dalies e punkto tikslais generuojami pinigų srautai nelaikomi nuspėjamais, nebent didelė pajamų dalis tenkina šias sąlygas:

a) 

tenkinamas vienas iš šių kriterijų:

i) 

pajamos yra pagrįstos prieinamumo principu;

ii) 

pajamoms taikomas grąžos normos reguliavimas;

iii) 

pajamos priklauso nuo „imk arba mokėk“ sutarties;

iv) 

produkcijos arba naudojimo lygis ir kainos lygis atskirai tenkina vieną iš šių kriterijų:

— 
jis yra reguliuojamas,
— 
jis yra nustatytas sutartimi,
— 
jis yra pakankamai nuspėjamas dėl mažos paklausos rizikos;
b) 

kai įsipareigojančiojo asmens pajamos nėra finansuojamos didelio skaičiaus naudotojų mokėjimais, šalis, kuri sutinka pirkti įsipareigojančiojo asmens tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas, yra viena iš šių šalių:

i) 

centrinis bankas, centrinė valdžia, regioninė valdžia arba vietos valdžios institucija su sąlyga, kad joms nustatytas 0 % rizikos koeficientas pagal 114 ir 115 straipsnius arba joms nustatytas ECAI reitingas, kuris atitinka bent 3 kredito kokybės žingsnį;

ii) 

valstybės sektoriaus subjektas su sąlyga, kad jam nustatytas 20 % arba mažesnis rizikos koeficientas pagal 116 straipsnį arba jam nustatytas ECAI reitingas, kuris atitinka bent 3 kredito kokybės žingsnį;

iii) 

daugiašalis plėtros bankas, nurodytas 117 straipsnio 2 dalyje;

iv) 

tarptautinė organizacija, nurodyta 118 straipsnyje;

v) 

įmonė, kuriai suteiktas ECAI reitingas, kuris atitinka bent 3 kredito kokybės žingsnį;

vi) 

subjektas, kuris gali būti pakeičiamas be didelių pajamų lygio ir laiko pasikeitimų.

3.  
Įstaigos kompetentingoms institucijoms kas šešis mėnesius praneša bendrą infrastruktūros projektų subjektų pozicijų, apskaičiuotų pagal šio straipsnio 1 dalį, sumą.
4.  
Komisija ne vėliau kaip 2022 m. birželio 28 d. parengia ataskaitą dėl nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytų šiame reglamente, poveikio skolinimui infrastruktūros projektų subjektams, ir tą ataskaitą bei, jei tikslinga, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.
5.  

4 dalies tikslais EBI pateikia Komisijai ataskaitą, kuri apima:

a) 

skolinimo infrastruktūros projektams įgyvendinti ir projektų finansavimo tendencijų ir sąlygų rinkose raidos 4 dalyje nurodytu laikotarpiu analizę;

b) 

1 dalies b punkte nurodytų subjektų faktinio rizikingumo per visą ekonomikos ciklą analizę;

c) 

šiame reglamente nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų ir šios dalies a bei b punktuose nurodytų analizių rezultatų nuoseklumą.

501b straipsnis

Nuo informacijos teikimo reikalavimų nukrypti leidžianti nuostata

Nukrypstant nuo 430 straipsnio, laikotarpiu nuo šio reglamento atitinkamų nuostatų taikymo pradžios dienos iki pirmo informacijos pateikimo dienos, nustatytos tame straipsnyje nurodytuose techniniuose įgyvendinimo standartuose, kompetentinga institucija gali netaikyti reikalavimo teikti informaciją tokiu formatu, kuris nurodytas šablonuose, pateiktuose 430 straipsnio 7 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte, jeigu tie šablonai nebuvo atnaujinti, kad atitiktų šio reglamento nuostatas.

▼B

II

ANTRAŠTINĖ DALIS

ATASKAITOS IR PERŽIŪRA

▼M17

501c straipsnis

Prudencinės tvarkos taikymas pozicijoms, susijusioms su aplinkosauginiais arba socialiniais veiksniais

1.  

EBI, pasikonsultavusi su ESRV, remdamasi turimais duomenimis įvertina, ar reikia pakoreguoti specialią prudencinę tvarką, taikomą pozicijoms, susijusioms su turtu arba įsipareigojimais, kuriems poveikį daro aplinkosauginiai arba socialiniai veiksniai. Visų pirma EBI įvertina:

a) 

ar turima patikimų ir nuoseklių ASV duomenų apie kiekvieną pozicijų klasę, nustatytą pagal trečios dalies II antraštinę dalį, ir ar jie yra prieinami;

b) 

konsultuodamasi su EIOPA – galimybę nustatyti standartizuotą metodiką, pagal kurią būtų nustatomos ir klasifikuojamos kiekvienos pozicijų klasės, nustatytos pagal trečios dalies II antraštinę dalį, pozicijos, remiantis bendrais ASV rizikos klasifikavimo principais, naudojant informaciją apie pertvarkos rizikos ir fizinės rizikos rodiklius, pateiktus Sąjungoje ir tarptautiniu mastu (jei yra) priimtose informacijos apie tvarumą teikimo sistemose, EBI arba kompetentingų institucijų atlikto su klimatu susijusios finansinės rizikos priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis arba scenarijų analizės gaires ir išvadas ir, jei tinkamai atsižvelgiama į ASV riziką, paskirtosios ECAI nustatyto kredito rizikos reitingo atitinkamą ASV įvertį;

c) 

pozicijų, susijusių su turtu arba veikla, kuriems daro poveikį aplinkosauginiai arba socialiniai veiksniai, faktinį rizikingumą, palyginti su kitų pozicijų rizikingumu, ir galimas papildomas ir išsamesnes sistemos peržiūras, kurias reikėtų apsvarstyti, atsižvelgiant į pokyčius, dėl kurių tarptautiniu lygmeniu susitarė BBPK;

d) 

galimą trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį pakoreguotos specialios prudencinės tvarkos, taikomos pozicijoms, susijusioms su turtu ir veikla, kuriems daro poveikį aplinkosauginiai arba socialiniai veiksniai, poveikį finansiniam stabilumui ir bankų skolinimui Sąjungoje;

e) 

tikslinius patobulinimus, į kuriuos būtų galima atsižvelgti dabartinėje prudencinėje sistemoje.

2.  

EBI savo iš eilės parengtas išvadų ataskaitas Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia ne vėliau kaip šiomis dienomis:

a) 

2024 m. liepos 9 d. – pagal 1 dalies e punktą reikalaujamų vertinimų atveju;

b) 

2024 m. gruodžio 31 d. – pagal 1 dalies a ir b punktus reikalaujamų vertinimų atveju;

c) 

2025 m. gruodžio 31 d. – pagal 1 dalies c ir d punktus reikalaujamų vertinimų atveju.

Remdamasi tomis EBI ataskaitomis, Komisija, kai tikslinga, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d.

▼M17

501d straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl kriptoturtui taikomos prudencinės tvarkos

1.  

Ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d. Komisija, kai tinkama, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo, atsižvelgiant į tarptautinius standartus ir Reglamentą (ES) 2023/1114, nustatoma kriptoturto pozicijoms taikytina speciali prudencinė tvarka. Į tą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto įtraukiama:

a) 

kriptoturto priskyrimo skirtingoms kriptoturto kategorijoms pagal jo rizikos charakteristikas ir atitiktį konkrečioms sąlygoms kriterijai;

b) 

konkretūs nuosavų lėšų reikalavimai visai rizikai, susijusiai su skirtingu kriptoturtu, padengti;

c) 

bendra konkrečių rūšių kriptoturto pozicijų riba;

d) 

konkretūs sverto koeficiento reikalavimai, taikomi kriptoturto pozicijoms;

e) 

konkretūs priežiūros įgaliojimai, susiję su kriptoturto pozicijų priskyrimu, stebėsena ir nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimu;

f) 

konkretūs likvidumo reikalavimai, taikomi kriptoturto pozicijoms;

g) 

informacijos atskleidimo ir teikimo reikalavimai.

2.  

Iki 1 dalyje nurodyto teisėkūros procedūra priimamo akto taikymo pradžios dienos įstaigos savo nuosavų lėšų reikalavimus kriptoturto pozicijoms apskaičiuoja taip:

a) 

kriptoturto pozicijos, susijusios su tokenizuotu tradiciniu turtu, vertinamos kaip tradicinio turto, kurį jos sudaro, pozicijos;

b) 

su turtu susietų žetonų, kurių emitentai laikosi Reglamento (ES) 2023/1114 ir su kuriais susietas vienas ar daugiau tradicinio turto objektų, pozicijoms priskiriamas 250 % rizikos koeficientas;

c) 

kriptoturto pozicijoms, išskyrus nurodytąsias a ir b punktuose, priskiriamas 1 250  % rizikos koeficientas.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos a punkto, tokenizuoto tradicinio kriptoturto, kurio vertė priklauso nuo bet kurio kito kriptoturto, pozicijos priskiriamos c punktui.

3.  
Įstaigos bendros kriptoturto, išskyrus nurodytąjį 1 dalies a ir b punktuose, pozicijos vertė neviršija 1 % įstaigos 1 lygio kapitalo.
4.  
Įstaiga, viršijanti 3 dalyje nustatytą ribą, nedelsdama praneša apie pažeidimą kompetentingai institucijai ir kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad reikalavimų bus vėl laikomasi laiku.
5.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato techninius elementus, būtinus, kad įstaigos galėtų apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus pagal 2 dalies b ir c punktuose nustatytus metodus, įskaitant tai, kaip apskaičiuoti pozicijų vertę ir kaip agreguoti trumpąsias ir ilgąsias pozicijas 2 ir 3 dalių tikslais.

Rengdama tuos techninių reguliavimo standartų projektus, EBI atsižvelgia į susijusius tarptautiniu mastu sutartus BBPK parengtus standartus, taip pat į esamus leidimus Sąjungoje pagal Reglamentą (ES) 2023/1114.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2025 m. liepos 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

6.  
Apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus kriptoturto pozicijoms, įstaigos netaiko 36 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto atskaitymo.

▼B

502 straipsnis

Kapitalo cikliškumo reikalavimai

Bendradarbiaudama su EBI, ESRV ir valstybėmis narėmis bei atsižvelgdama į ECB nuomonę, Komisija periodiškai stebi, ar visas šis reglamentas kartu su Direktyva 2013/36/ES turi reikšmingą poveikį ekonominiam ciklui, ir tai išnagrinėjusi apsvarsto taisomųjų priemonių pagrįstumą. EBI iki 2013 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai, ar pagal IRB metodą įstaigų metodikos turėtų būti susietos ir kaip tai turėtų būti padaryta, kad būtų galima lengviau palyginti kapitalo poreikius kartu mažinant procikliškumą.

Komisija, remdamasi minėta analize ir ECB nuomone, kas dvejus metus parengia ataskaitą ir kartu su atitinkamais pasiūlymais ją pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengiant ataskaitą, atitinkamai atsižvelgiama į kredito gavėjų ir kredito teikėjų pateiktą poziciją.

Komisija iki 2014 m. gruodžio 31 d. peržiūri, kaip taikomas 33 straipsnio 1 dalies c punktas, ir dėl to parengia ataskaitą, kurią, prireikus, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Svarstant galimybę panaikinti 33 straipsnio 1 dalies c punktą ir taikyti šią nuostatą Sąjungos lygiu, visų pirma užtikrinamas pakankamų apsaugos priemonių taikymas siekiant užtikrinti finansinį stabilumą visose valstybėse narėse.

503 straipsnis

Padengtų obligacijų pozicijų nuosavų lėšų reikalavimas

1.  
Komisija, pasikonsultavusi su EBI, iki 2014 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais dėl rizikos koeficientų, nustatytų 129 straipsnyje, ir nuosavų lėšų reikalavimo specifinei rizikai padengti, nurodytų 336 straipsnio 3 dalyje, pakankamumo visoms priemonėms, kurioms šie reikalavimai taikomi, ir dėl 129 straipsnyje nustatytų kriterijų tinkamumo.
2.  

1 dalyje nurodytoje ataskaitoje ir pasiūlymuose nagrinėjama:

a) 

kokiu mastu dabartiniais reguliuojamojo kapitalo reikalavimais, taikytinais padengtoms obligacijoms, tinkamai atskiriami padengtų obligacijų ir šių obligacijų užtikrinimo priemonių kredito kokybės neatitikimai, įskaitant skirtumų valstybėse narėse mastą;

b) 

padengtų obligacijų rinkos skaidrumas ir tai, kokiu mastu juo sudaromos palankesnės sąlygos investuotojams atlikti padengtų obligacijų ir užtikrinimo priemonės, kuria jos užtikrintos, kredito rizikos išsamią vidaus analizę, o emitento nemokumo atveju – atskirti turtą, be kita ko, atsižvelgiant į pagrindinės griežtos nacionalinės teisės aktų sistemos pagal šio reglamento 129 straipsnį ir Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalį rizikos mažinimo poveikį bendrai padengtų obligacijų kredito kokybei ir jos poveikį skaidrumo lygiui, kurio reikia investuotojams; ir

c) 

kokiu mastu kredito įstaigų atliekamas padengtų obligacijų išleidimas daro poveikį kredito rizikai, kuri kyla kitiems įstaigos emitentės kreditoriams.

3.  
Komisija, pasikonsultavusi su EBI, iki 2014 m. gruodžio 31 d. praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, ar orlaiviais užtikrintos paskolos (orlaivių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės) ir gyvenamosios paskirties nuosavybei įsigyti skirtos paskolos, užtikrintos garantija, tačiau neužtikrintos registruota hipoteka, tam tikromis sąlygomis turėtų būti laikomos reikalavimus atitinkančiu turtu pagal 129 straipsnį.
4.  
Komisija iki 2016 m. gruodžio 31 d. peržiūri 496 straipsnyje išdėstytos leidžiančios nukrypti nuostatos tinkamumą ir, jei reikia, panašaus vertinimo taikymo ir kitų formų padengtoms obligacijoms tinkamumą. Atsižvelgdama į šios peržiūros rezultatus, Komisija prireikus gali priimti deleguotuosius aktus pagal 462 straipsnį, siekdama leidžiančią nukrypti nuostatą padaryti nuolatinio pobūdžio, arba pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, siekdama ją taikyti ir kitų formų padengtoms obligacijoms.

504 straipsnis

Viešosios valdžios institucijų ekstremaliųjų situacijų atveju pasirašytos kapitalo priemonės

Komisija, pasikonsultavusi su EBI, iki 2016 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą ir atitinkamus pasiūlymus dėl to, ar reikia patikslinti ar panaikinti 31 straipsnyje nustatytą tvarką.

▼M8

504a straipsnis

Turimos tinkamų įsipareigojimų priemonės

Ne vėliau kaip 2022 m. birželio 28 d. EBI pateikia Komisijai ataskaitą dėl turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių sumų ir pasiskirstymo įstaigose, kurios nustatytos kaip G-SII arba O-SII, ir dėl galimų pertvarkymo kliūčių bei neigiamo poveikio plitimo rizikos, susijusios su šiomis turimomis priemonėmis.

Remdamasi EBI ataskaita Komisija ne vėliau kaip 2023 m. birželio 28 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl tinkamos tokioms turimoms priemonėms taikomos tvarkos ir, jei tikslinga, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

▼M17

505 straipsnis

Žemės ūkio finansavimo peržiūra

1.  

Ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. EBI parengia ataskaitą dėl šio reglamento reikalavimų poveikio žemės ūkio finansavimui, be kita ko, dėl:

a) 

specialaus rizikos koeficiento, skirto pagal trečios dalies II antraštinę dalį apskaičiuotiems nuosavų lėšų reikalavimams kredito rizikai padengti, tinkamumo žemės ūkio įmonės pozicijoms;

b) 

kai taikytina, prudenciniu požiūriu pagrįstų kriterijų dėl tokio specialaus rizikos koeficiento taikymo, įskaitant ūkininkavimo praktiką, taip pat dėl pozicijų įtraukimo į įmonių, mažmeninių arba nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintų pozicijų klases;

c) 

suderinimo su strategija „Nuo ūkio iki stalo“, išdėstyta 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikate „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją Nuo ūkio iki stalo“, ir su atitinkamu poveikiu aplinkai, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2020/852, visų pirma su Sąjungos ūkių apskaitos duomenų tinkle surinktais rodikliais, rodančiais indėlio balus, susijusius su:

i) 

grynuoju iš vieno hektaro išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu;

ii) 

pesticidų ir trąšų naudojimu vienam hektarui;

iii) 

dirvožemio naudingųjų iškasenų, įskaitant anglį, amoniaką, fosfatą ir azotą, efektyvumo santykiu vienam hektarui;

iv) 

vandens naudojimo efektyvumu;

v) 

patvirtinimu, kad šio punkto i–iv papunkčiuose nurodytiems rodikliams daromas teigiamas poveikis, naudojant Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/848 ( 43 ).

2.  
Atsižvelgdama į 1 dalyje nurodytą EBI ataskaitą, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą. Kai tikslinga, prie tos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies keičiamas šis reglamentas, siekiant sumažinti jo neigiamą poveikį žemės ūkio finansavimui.
3.  
Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. EBI taip pat parengia tarpinę ataskaitą dėl šio reglamento reikalavimų poveikio žemės ūkio finansavimui.

506 straipsnis

Kredito rizika – kredito draudimas

Ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su EIOPA, pateikia Komisijai ataskaitą dėl kredito draudimo liudijimo kaip kredito rizikos mažinimo būdo tinkamumo ir naudojimo, be kita ko, dėl:

a) 

trečios dalies II antraštinės dalies 3 ir 4 skyriuose nurodytų susijusių rizikos parametrų tinkamumo;

b) 

kredito rizikos pozicijų, kurių atveju kredito draudimas buvo pripažintas kredito rizikos mažinimo būdu, faktinio ir pastebėto rizikingumo analizės;

c) 

šiame reglamente nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų ir a bei b punktuose nurodytos analizės rezultatų suderinamumo.

Remdamasi ta ataskaita, Komisija, kai tikslinga, ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies pakeista tvarka, taikytina trečios dalies II antraštinėje dalyje nurodytam kredito draudimui.

▼M13

506a straipsnis

KIS, kurių pagrindinį portfelį sudaro euro zonos Vyriausybės obligacijos

Glaudžiai bendradarbiaudama su ESRV ir EBI, Komisija ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. paskelbia ataskaitą, kurioje įvertina, ar reikalingi reglamentavimo sistemos pakeitimai, kad būtų galima paskatinti rinką ir skatinti bankus pirkti pozicijas, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, kurių pagrindinį portfelį sudaro valstybių narių Vyriausybių, kurių valiuta yra euras, obligacijos, kai kiekvienos valstybės narės Vyriausybės obligacijų santykinis svoris visame KIS portfelyje yra lygus kiekvienos valstybės narės kapitalo įnašo į ECB santykiniam svoriui.

506b straipsnis

Neveiksnių pozicijų pakeitimas vertybiniais popieriais

1.  
EBI stebi, kaip taikomas 269a straipsnis, ir įvertina neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais reguliuojamojo kapitalo tvarką, atsižvelgdama į padėtį apskritai neveiksnių pozicijų rinkoje ir konkrečiai į padėtį neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje, ir ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 10 d. pateikia Komisijai savo išvadų ataskaitą.
2.  
Ne vėliau kaip 2023 m. balandžio 10 d. Komisija, remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai 269a straipsnio taikymo ataskaitą. Kai tikslinga, kartu su Komisijos ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

▼M17

506c straipsnis

Kredito rizika – bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumažinimų ir kredito rizikos parametrų sąveika

Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. EBI Komisijai pateikia ataskaitą dėl dabartinio kredito rizikos vertinimo ir individualių kredito rizikos parametrų suderinamumo ir dėl visų koregavimų vertinimo siekiant apskaičiuoti trūkumą arba perteklių pagal IRB metodą, kaip nurodyta 159 straipsnyje, taip pat dėl jo suderinamumo su pozicijos vertės nustatymu pagal 166 straipsnį ir su LGD įverčiu.

Toje ataskaitoje nagrinėjami didžiausi galimi ekonominiai nuostoliai, atsirandantys dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykio, ir jų padengimas sumažinant bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, atsižvelgiant į visus apskaitinius bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumažinimus, be kita ko, dėl tikėtinų kredito nuostolių arba tikrosios vertės koregavimų, ir į visus gautų pozicijų diskontus ir į jų poveikį teisės aktais nustatytiems atskaitymams.

506d straipsnis

Pakeitimui vertybiniais popieriais taikoma prudencinė tvarka

1.  
Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ESMA, pateikia Komisijai ataskaitą dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriams taikomos prudencinės tvarkos, atskiriant įvairias pakeitimo vertybiniais popieriais rūšis, įskaitant sintetinį pakeitimą vertybiniais popieriais, atskiriant iniciatorius ir investuotojus, taip pat PSS ir ne PSS sandorius.
2.  
Visų pirma EBI stebi, kaip taikoma 465 straipsnio 13 dalyje nurodyta pereinamojo laikotarpio priemonė, ir įvertina, kokiu mastu rezultatų apatinės ribos taikymas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms turėtų įtakos kapitalo sumažinimui, kurį įstaigos iniciatorės pasiekia sandoriuose, kurių atžvilgiu pripažintas reikšmingos rizikos perleidimas, pernelyg sumažintų jautrumą rizikai ir turėtų įtakos naujų pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių ekonominiam gyvybingumui. Tokiais jautrumo rizikai sumažėjimo atvejais EBI gali apsvarstyti galimybę pasiūlyti iš naujo sukalibruoti ne neutralumo veiksnius juos sumažinant sandoriams, kurių atžvilgiu pripažintas reikšmingos rizikos perleidimas. EBI taip pat įvertina ne neutralumo veiksnių tinkamumą pagal SEC-SA ir SEC-IRBA, atsižvelgdama į ankstesnius pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių kredito rezultatus Sąjungoje ir mažesnę pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos modelio ir naudojimosi užimama padėtimi riziką.
3.  
Remdamasi 1 dalyje nurodyta ataskaita ir atsižvelgdama į susijusius BBPK parengtus tarptautiniu mastu sutartus standartus, Komisija, kai tikslinga, ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

506e straipsnis

Aukščiausios arba žemiausios ribos netiesioginio kredito užtikrinimo pripažinimas

1.  

Ne vėliau kaip 2026 m. liepos 10 d. EBI pateikia Komisijai ataskaitą dėl:

a) 

sąlygų, kurias turi atitikti garantijos, apimančios viršutines arba apatines ribas, nustatytas pozicijų portfelio lygmeniu (portfelio garantijos), kad būtų laikomos pakeitimu vertybiniais popieriais;

b) 

reguliavimo tvarkos, taikytinos pagal trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyrių portfelio garantijoms, kai jos negali būti laikomos pakeitimu vertybiniais popieriais;

c) 

šio reglamento trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriuje ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje nustatytų reikalavimų taikymo portfelio garantijoms, kai tos garantijos laikomos pakeitimu vertybiniais popieriais;

d) 

234 straipsnio taikymo bendroms garantijoms, kurios lemia segmentavimą.

2.  

1 dalyje nurodytoje ataskaitoje EBI visų pirma įvertina:

a) 

kiek tai susiję su 1 dalies a punktu – sąlygas, kuriomis portfelio garantijos lemia segmentų perleidimo riziką;

b) 

kiek tai susiję su 1 dalies b punktu:

i) 

atitinkamus portfelio garantijų tinkamumo kriterijus pagal trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyrių;

ii) 

trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriuje nustatytų reikalavimų taikymą;

c) 

kiek tai susiję su 1 dalies d punktu – Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje ir šio reglamento trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriuje nustatytų reikalavimų taikymą.

Remdamasi ta ataskaita Komisija, kai tikslinga, ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

506f straipsnis

Vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams taikoma prudencinė tvarka

Ne vėliau kaip 2026 m. liepos 10 d. EBI pateikia Komisijai ataskaitą dėl naujos vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių sistemos poveikio nuosavų lėšų reikalavimams, keliamiems atitinkamiems vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams, kurie pagal savo pobūdį yra labai trumpalaikė veikla, ypatingą dėmesį skiriant galimam jos poveikiui valstybės skolos vertybinių popierių rinkoms, kiek tai susiję su rinkos formavimo pajėgumu ir sąnaudomis.

EBI įvertina, ar taikant standartizuotą metodą tikslinga iš naujo kalibruoti susijusius rizikos koeficientus, atsižvelgiant į susijusią riziką dėl trumpalaikių terminų, ypač kai likutiniai terminai yra trumpesni nei vieni metai.

Remdamasi ta ataskaita Komisija, kai tikslinga, ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

▼M8

507 straipsnis

Didelės pozicijos

1.  

EBI stebi, kaip taikomos 390 straipsnio 6 dalies b punkte, 400 straipsnio 1 dalies f–m punktuose ir 400 straipsnio 2 dalies a, c–g, i, j, ir k punktuose nustatytos išimtys, ir ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d. Komisijai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamas kiekybinis poveikis, kuris būtų padarytas tas išimtis pašalinus arba nustačius jų taikymo apribojimus. Visų pirma kiekvienos tuose straipsniuose nustatytos išimties atžvilgiu ataskaitoje įvertinama:

a) 

didelių pozicijų, kurioms taikoma išimtis, skaičius kiekvienoje valstybėje narėje;

b) 

įstaigų, kurios pasinaudoja išimtimi, skaičius kiekvienoje valstybėje narėje;

c) 

bendra pozicijų, kurioms taikoma išimtis, suma kiekvienoje valstybėje narėje.

2.  
Ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl 390 straipsnio 4 dalyje ir 401 straipsnio 2 dalyje nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų, susijusių su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių pozicijų vertės apskaičiavimo metodais, taikymo, visų pirma dėl būtinybės atsižvelgti į tarptautinių standartų, pagal kuriuos nustatomi tokio apskaičiavimo metodai, pakeitimus.

▼B

508 straipsnis

Taikymo lygis

1.  
Komisija iki 2014 m. gruodžio 31 d. peržiūri, kaip taikomi pirmos dalies II antraštinė dalis bei 113 straipsnio 6 ir 7 dalys, parengia ataskaitą ir pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai, prireikus, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

▼M9 —————

▼B

509 straipsnis

Likvidumo reikalavimai

1.  
EBI tikrina ir vertina ataskaitas, pateiktas vadovaujantis 415 straipsnio 1 dalimi, pagal visas valiutas ir įvairius verslo modelius. EBI, pasikonsultavusi su ESRV, ne finansinių paslaugų galutiniais vartotojais, bankų sektoriumi, kompetentingomis institucijomis ir ECBS centriniais bankais, kasmet, o pirmą kartą – ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d., pateikia Komisijai ataskaitą dėl to, ar šeštoje dalyje nurodyto padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo patikslinimu remiantis atskirais arba visais straipsniais, apie kuriuos turi būti teikiami duomenys pagal šeštos dalies II antraštinę dalį ir III priedą, gali būti iš esmės pakenkta Sąjungoje įsisteigusių įstaigų verslui ir rizikos pobūdžiui arba finansų rinkų stabilumui ir sklandžiam veikimui, arba ekonomikai ir bankų vykdomo skolinimo stabilumui, visų pirma skolinimui MVĮ ir prekybos finansavimui, įskaitant skolinimą pagal oficialiai remiamo eksporto kredito draudimo sistemas.

Pirmoje pastraipoje nurodytoje ataskaitoje tinkamai atsižvelgiama į pokyčius rinkoje ir tarptautinio reguliavimo srityje, taip pat į padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo sąveiką su kitais rizikos ribojimo reikalavimais pagal šį reglamentą, pavyzdžiui, į rizika grindžiamus kapitalo koeficientus, kaip nustatyta 92 straipsnyje, ir sverto koeficientus.

Europos Parlamentui ir Tarybai sudaroma galimybė išdėstyti savo nuomonę dėl pirmoje pastraipoje nurodytos ataskaitos.

2.  

EBI pirmoje pastraipoje nurodytoje ataskaitoje visų pirma įvertina:

a) 

mechanizmų, kuriais būtų ribojama gaunamų pinigų srautų vertė, nustatymą, visų pirma siekiant nustatyti tinkamą gaunamų pinigų srauto sumos ribą ir jos taikymo sąlygas atsižvelgiant į įvairius verslo modelius, įskaitant perleidžiamąjį finansavimą, faktoringą, išperkamąją nuomą, padengtas obligacijas, hipoteką, padengtų obligacijų išleidimą, ir tai, kokiu mastu ta riba turėtų būti patikslinta arba panaikinta siekiant atsižvelgti į specializuoto finansavimo ypatybes;

b) 

šeštos dalies II antraštinėje dalyje nurodytų gaunamų bei netenkamų pinigų srautų suderinimą, visų pirma pagal 422 straipsnio 7 dalį ir 425 straipsnio 2 dalį;

c) 

mechanizmų, kuriais padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimai būtų apribojami juos taikant tik tam tikroms likvidžiojo turto kategorijoms, nustatymą; visų pirma tinkamą 416 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodyto likvidžiojo turto minimalaus procentinio dydžio nustatymą, palyginti su visu likvidžiuoju turtu, bandymą taikyti 60 % ribą ir atsižvelgimą į pokyčius tarptautinio reguliavimo srityje. Grąžintinas, gautinas arba atšaukiamas per 30 kalendorinių dienų turtas neturėtų būti įskaitomas į tą ribą, išskyrus atvejus, kai tas turtas buvo gautas pagal užtikrinimo priemonę, kuri taip pat atitinka 416 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nustatytus reikalavimus;

d) 

tam tikro mažesnio netenkamų ir (arba) gaunamų pinigų srautų lygio nustatymą grupės vidaus srautams, nurodant, kokiomis sąlygomis tie konkretūs gaunamų ir netenkamų pinigų srautų lygiai būtų pagrįsti rizikos ribojimo atžvilgiu, ir pateikiant išsamų metodikos apibūdinimą remiantis objektyviais kriterijais ir parametrais, kad būtų nustatyti konkretūs gaunamų ir netenkamų pinigų srautų tarp įstaigos ir kitos sandorio šalies lygiai, kai jie nėra įsteigti toje pačioje valstybėje narėje;

e) 

panaudojimo normų, taikomų nepanaudotoms paskirtoms kredito ir likvidumo priemonėms, kurioms taikomos 424 straipsnio 3 ir 5 dalys, suderinimą. Visų pirma EBI bando taikyti 100 % panaudojimo normą;

f) 

sąvokos „mažmeninis indėlis“, nurodytos 411 straipsnio 2 punkte, apibrėžtį, visų pirma tai, ar būtų tinkama nustatyti fizinių asmenų indėlių viršutinę ribą;

g) 

poreikį nustatyti naują mažmeninių indėlių kategoriją su mažesniu netenkamų pinigų srautu atsižvelgiant į ypatingas tokių indėlių charakteristikas, kuriomis būtų galima pateisinti mažesnį netenkamų pinigų srauto koeficientą atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius;

h) 

nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo reikalavimų dėl likvidžiojo turto, kurį įstaigų bus pareikalauta turėti, sudėties, kai įstaigų kolektyvinis pagrįstas likvidžiojo turto poreikis atitinkama valiuta yra didesnis už turimą likvidųjį turtą, ir tų leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo sąlygas;

i) 

sąvokos „šariato reikalavimus atitinkančios finansinės priemonės“, kaip alternatyvos turtui, kuris būtų priskirtas prie likvidžiojo turto 416 straipsnio tikslais, apibrėžtį, skirtą šariato reikalavimus atitinkantiems bankams;

j) 

sąvokos „nepalankiausios sąlygos“ apibrėžtį, įskaitant likvidžiojo turto naudojimo principus bei būtinas stebėjimo reakcijas, kuriomis remdamosi įstaigos galėtų naudoti savo likvidųjį turtą, kad atitiktų likvidumą mažinantį pinigų srautą, ir kaip elgtis tais atvejais, kai nesilaikoma reikalavimų;

k) 

sąvokos „ne finansų srities klientų įtvirtinti veiklos santykiai“ apibrėžtį, kaip nurodyta 422 straipsnio 3 dalies c punkte;

▼C2

l) 

netenkamų pinigų srauto koeficiento, taikytino korespondentinės bankininkystės ir pagrindinio finansų tarpininko paslaugoms, kaip nurodyta 422 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje, suderinimą;

▼B

m) 

vyriausybės garantuojamų obligacijų, išleistų kredito įstaigoms, kurios sudaro Sąjungos taisykles dėl valstybės pagalbos atitinkančių vyriausybės paramos priemonių dalį, pavyzdžiui, Airijos nacionalinės turto valdymo agentūros (NAMA) ir Ispanijos turto valdymo bendrovės išleistų obligacijų, skirtų probleminiam turtui pašalinti iš kredito įstaigų balanso, kadangi jos laikomos itin didelio likvidumo ir aukštos kredito kokybės turtu, tęstinumo bent iki 2023 m. gruodžio mėn. mechanizmus.

3.  
EBI, pasikonsultavusi su EVPRI ir ECB, iki 2013 m. gruodžio 31 d. pateikia Komisijai ataskaitą dėl atitinkamų sąvokų „didelis ir itin didelis perleidžiamojo turto likvidumas“ ir „aukšta ir itin aukšta perleidžiamojo turto kredito kokybė“ vienodų apibrėžčių 416 straipsnio tikslais ir dėl turto, kuris būtų priskirtas prie likvidžiojo turto 416 straipsnio tikslais, išskyrus 416 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytą turtą, atitinkamo vertės sumažinimo.

Europos Parlamentui ir Tarybai sudaroma galimybė išdėstyti savo nuomonę dėl tos ataskaitos.

Pirmoje pastraipoje nurodytoje ataskaitoje taip pat išnagrinėjama:

a) 

kitų kategorijų turtas, visų pirma, didelio likvidumo ir aukštos kredito kokybės būsto hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai;

b) 

kitų kategorijų centrinio banko reikalavimus atitinkantys vertybiniai popieriai arba paskolos, pavyzdžiui, vietos vyriausybės obligacijos bei komerciniai vekseliai; ir

c) 

kitas centrinio banko reikalavimų neatitinkantis turtas, kuriuo galima prekiauti, pavyzdžiui, nuosavybės vertybiniai popieriai, įtraukti į pripažintos biržos sąrašus, auksas, su pagrindiniu indeksu susijusios nuosavybės priemonės, garantuotos obligacijos, padengtos obligacijos, bendrovių obligacijos ir kapitalas, grindžiamas tuo turtu.

4.  
3 dalyje nurodytoje ataskaitoje išnagrinėjama, ar, ir jei taip – kokiu mastu 416 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos rezervinės kredito priemonės turėtų būti įtrauktos į likvidųjį turtą atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius ir Europos ypatybes, įskaitant pinigų politikos vykdymo Sąjungoje būdus.

EBI visų pirma patikrina toliau išvardytų kriterijų ir atitinkamų dydžių tinkamumą tokioms apibrėžtims suformuluoti:

a) 

mažiausia prekybos turtu apimtis;

b) 

mažiausia neapmokėto turto dalis;

c) 

skaidri kainodara ir informacija, pateikiama po prekybos;

d) 

kredito kokybės žingsniai, nurodyti trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje;

e) 

patvirtinti įrašai apie kainos stabilumą;

f) 

vidutinis turto, kuriuo prekiaujama, dydis ir vidutinė prekybos apimtis;

g) 

didžiausias siūlomos ir prašomos kainos skirtumas;

h) 

likęs laikas iki termino pabaigos;

i) 

mažiausias apyvartos koeficientas.

5.  

Be to, EBI iki 2014 m. sausio 31 d. pateikia ataskaitą dėl:

a) 

sąvokų „didelis ir itin didelis likvidumas“ ir „aukšta ir itin aukšta kredito kokybė“ vienodų apibrėžčių;

b) 

galimų nenumatytų sąvokos „likvidusis turtas“ apibrėžties padarinių pinigų politikos operacijų vykdymui ir mastui, kuriuo:

i) 

likvidžiojo turto sąrašas, kuris yra atsietas nuo centrinio banko reikalavimus atitinkančio turto sąrašo, gali paskatinti įstaigas reikalavimus atitinkantį turtą, kuris nėra įtrauktas į sąvokos „likvidusis turtas“ apibrėžtį, naudoti refinansavimo operacijose;

ii) 

likvidumo reglamentavimas gali atgrasyti įstaigas nuo skolinimo ar skolinimosi neapdraustoje pinigų rinkoje, ir ar dėl to gali kilti abejonių dėl vienos nakties palūkanų vidurkio indekso naudojimo įgyvendinant pinigų politiką;

iii) 

dėl padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo nustatymo centriniams bankams gali būti sunkiau užtikrinti kainų stabilumą naudojant esamą pinigų politikos sistemą ir priemones;

c) 

veiklos reikalavimų turimam likvidžiajam turtui, kaip nurodyta 417 straipsnio b–f punktuose, atsižvelgiant į pokyčius tarptautinio reguliavimo srityje.

510 straipsnis

Grynieji pastovaus finansavimo poreikiai

1.  
EBI iki 2015 m. gruodžio 31 d. parengia ataskaitą, grindžiamą duomenimis, kurie turi būti teikiami pagal šeštos dalies III antraštinę dalį, dėl to, ar ir kaip būtų tinkama užtikrinti, kad įstaigos naudotų pastovaus finansavimo šaltinius, taip pat pateikia poveikio Sąjungoje įsisteigusių įstaigų verslui ir rizikos pobūdžiui, finansų rinkoms arba ekonomikai ir bankų skolinimui įvertinimą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama skolinimui MVĮ bei prekybos finansavimui, įskaitant skolinimą pagal oficialiai remiamo eksporto kredito draudimo sistemas bei perleidžiamojo finansavimo modelius, įskaitant papildomą hipotekinio skolinimo finansavimą. EBI visų pirma išnagrinėja nuolatinio finansavimo šaltinių poveikį įvairių bankininkystės modelių Sąjungoje refinansavimo struktūroms.
2.  

EBI, pasikonsultavusi su ESRV ir naudodama 415 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas vienodas informacijos teikimo formas, iki 2015 m. gruodžio 31 d. taip pat parengia ataskaitą, grindžiamą duomenimis, kurie turi būti teikiami pagal šeštos dalies III antraštinę dalį, dėl metodikos, taikomos nustatant pastovaus finansavimo sumą, kurią turi ir kurią privalo turėti įstaigos, ir dėl atitinkamų vienodų tokio grynojo pastovaus finansavimo poreikio apskaičiavimo apibrėžčių, kurioje visų pirma išnagrinėjami šie aspektai:

a) 

kategorijos ir koeficientai, taikomi 427 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pastovaus finansavimo šaltiniams;

b) 

kategorijos ir koeficientai, taikomi nustatant 428 straipsnio 1 dalyje nurodyto pastovaus finansavimo poreikius;

c) 

metodika, kurioje numatoma atitinkamai skatinimo ir atgrasymo priemonių, kad būtų skatinamas stabilesnis ilgesniojo laikotarpio turto finansavimas, verslo veikla, investicijos ir įstaigų finansavimas;

d) 

poreikis parengti įvairias metodikas, taikomas įvairioms įstaigų rūšims.

3.  
Komisija, atsižvelgdama į 1 bei 2 dalyse nurodytas ataskaitas ir visapusiškai atsižvelgdama į bankų sektoriaus Sąjungoje įvairovę, prireikus iki 2016 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl to, kaip būtų galima užtikrinti, kad įstaigos naudotų pastovaus finansavimo šaltinius.

▼M8

4.  

EBI stebi būtino pastovaus finansavimo sumą, kuria padengiama finansavimo rizika, susijusi su II priede išvardytomis išvestinių finansinių priemonių sutartimis ir kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, grynojo pastovaus finansavimo rodiklio taikymo vienų metų laikotarpiu, visų pirma tų išvestinių finansinių priemonių sutarčių būsima finansavimo rizika, nurodyta 428s straipsnio 2 dalyje ir 428at straipsnio 2 dalyje, ir ne vėliau kaip 2024 m. birželio 28 d. Komisijai pateikia ataskaitą dėl galimybės nustatyti didesnį būtino pastovaus finansavimo koeficientą arba labiau rizikai jautrų matą. Šioje ataskaitoje įvertinami bent šie aspektai:

a) 

galimybė atskirti išvestinių finansinių priemonių sutartis su garantine įmoka ir be garantinės įmokos;

b) 

galimybė pašalinti, padidinti arba pakeisti 428s straipsnio 2 dalyje ir 428at straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą;

c) 

galimybė platesniu mastu pakeisti išvestinių finansinių priemonių sutarčių vertinimą apskaičiuojant grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį, kaip nustatyta 428d straipsnyje, 428k straipsnio 4 dalyje ir 428s straipsnio 2 dalyje, 428ag straipsnio a ir b punktuose, 428ah straipsnio 2 dalyje, 428al straipsnio 4 dalyje, 428at straipsnio 2 dalyje, 428ay straipsnio a ir b punktuose ir 428az straipsnio 2 dalyje, kad būtų galima geriau atsižvelgti į finansavimo riziką, susijusią su šiais sandoriais grynojo pastovaus finansavimo rodiklio taikymo vienų metų laikotarpiu;

d) 

siūlomų pakeitimų poveikis įstaigų išvestinių finansinių priemonių sutartims reikalingai pastovaus finansavimo sumai.

5.  
Jei tarptautiniai standartai turi poveikio išvestinių vertybinių popierių sandorių, nurodytų II priede, ir kredito išvestinių finansinių priemonių vertinimui apskaičiuojant grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį, Komisija, jei tikslinga ir atsižvelgdama į 4 dalyje nurodytą ataskaitą, šiuos tarptautinių standartų pakeitimus ir Sąjungos bankų sektoriaus įvairovę, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamos nuostatos dėl išvestinių finansinių priemonių sutarčių, nurodytų II priede, ir kredito išvestinių finansinių priemonių vertinimo apskaičiuojant grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį, kaip nustatyta šeštos dalies IV antraštinėje dalyje, kad būtų geriau atsižvelgta į finansavimo riziką, susijusią su šiais sandoriais.
6.  

►M20  EBI stebi pastovaus finansavimo sumą, reikalingą finansavimo rizikai, susijusiai su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriais, įskaitant pagal šiuos sandorius gautą arba suteiktą turtą, ir su neužtikrintaisiais sandoriais su finansiniais klientais, kai tokių sandorių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai, padengti. Ne vėliau kaip 2029 m. sausio 31 d., o vėliau – kas penkerius metus, EBI Komisijai pateikia ataskaitą dėl to pastovaus finansavimo poreikio tinkamumo. Atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius ir panašių sandorių reguliavimo tvarką kitose jurisdikcijose, tose ataskaitose įvertinami bent šie aspektai: ◄

a) 

galimybė taikyti didesnius arba mažesnius pastovaus finansavimo koeficientus vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams su finansiniais klientais ir neužtikrintiesiems sandoriams su finansiniais klientais, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai, kad būtų geriau atsižvelgiama į jų finansavimo riziką grynojo pastovaus finansavimo rodiklio taikymo vienų metų laikotarpiu ir į galimą neigiamo poveikio plitimo tarp finansinių klientų poveikį;

b) 

galimybė taikyti 428r straipsnio 1 dalies g punkte nustatytą tvarką vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams, užtikrintiems kitų rūšių turtu;

c) 

galimybė nebalansiniams straipsniams taikyti pastovaus finansavimo koeficientus, kurie vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams taikomi kaip alternatyva 428p straipsnio 5 dalyje nustatytai tvarkai;

▼M20

d) 

finansinių klientų pateiktų įsipareigojimų, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai ir kuriems pagal 428k straipsnio 3 dalies c punktą taikomas 0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas, ir turto, atsiradusio dėl sandorių su finansiniais klientais, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai ir kuriems pagal 428r straipsnio 1 dalies g punktą, 428s straipsnio 1 dalies b punktą ir 428v straipsnio a punktą taikomas 0 %, 5 % arba 10 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nevienodos vertinimo tvarkos tinkamumas;

e) 

didesnių arba mažesnių būtino pastovaus finansavimo koeficientų nustatymo vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams su finansiniais klientais, visų pirma tiems, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai, poveikis:

i) 

tų sandorių kainų struktūrai ir

ii) 

turto, gauto pagal tuos sandorius kaip užtikrinimo priemonė, ypač valstybės ir bendrovių obligacijų, rinkos likvidumui;

▼M8

f) 

siūlomų pakeitimų poveikis pastovaus finansavimo sumai, kurios reikia tų įstaigų sandoriams, visų pirma vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams su finansiniais klientais, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai ir per kuriuos kaip užtikrinimo priemonė gaunamos vyriausybės obligacijos.

▼M20 —————

▼M8

9.  

EBI stebi pastovaus finansavimo sumą, būtiną finansavimo rizikai, susijusiai su įstaigų turimais vertybiniais popieriais, padengti, siekiant apdrausti išvestinių finansinių priemonių sutartis. EBI pateikia ataskaitą dėl tvarkos tinkamumo ne vėliau kaip 2023 m. birželio 28 d. Toje ataskaitoje įvertinami bent šie aspektai:

a) 

galimas tvarkos taikymo poveikis investuotojų pajėgumams įgyti turto pozicijas ir tvarkos taikymo poveikis kredito pasiūlai kapitalo rinkų sąjungoje;

b) 

galimybė taikyti pakoreguotus pastovaus finansavimo reikalavimus vertybiniams popieriams, kurie yra laikomi išvestinėms finansinėms priemonėms, kurios yra visiškai arba iš dalies finansuojamos pradine garantine įmoka, apdrausti;

c) 

galimybė taikyti pakoreguotus pastovaus finansavimo reikalavimus vertybiniams popieriams, kurie yra laikomi išvestinėms finansinėms priemonėms, kurios nėra finansuojamos pradine garantine įmoka, apdrausti.

10.  
Ne vėliau kaip 2023 m. birželio 28 d. arba praėjus vieniems metams po susitarimo dėl BBPK parengtų tarptautinių standartų, priklausomai nuo to, kuri iš šių dienų yra ankstesnė, Komisija, kai tikslinga, atsižvelgdama į 9 dalyje nurodytą ataskaitą, BBPK parengtus tarptautinius standartus, Sąjungos bankų sektoriaus įvairovę ir į kapitalo rinkų sąjungos tikslus, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamos nuostatos dėl įstaigų turimų vertybinių popierių, skirtų išvestinių finansinių priemonių sutartims apdrausti, vertinimo apskaičiuojant grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį, kaip nustatyta šeštos dalies IV antraštinėje dalyje, jeigu, jos nuomone, tai yra tikslinga, atsižvelgiant į esamos tvarkos taikymo poveikį įstaigų grynajam pastovaus finansavimo rodikliui ir siekiant geriau atsižvelgti į finansavimo riziką, susijusią su tais sandoriais.
11.  
EBI įvertina, ar būtų pagrįsta mažinti būtiną pastovaus finansavimo koeficientą turtui, naudojamam tauriųjų metalų, pavyzdžiui, aukso, sidabro, platinos ir paladžio tarpuskaitos ir atsiskaitymo paslaugoms teikti, arba turtui, naudojamam tauriųjų metalų, pavyzdžiui, aukso, sidabro, platinos ir paladžio, finansavimo sandoriams užtikrinti 180 dienų arba trumpesniu laikotarpiu. EBI ataskaitą Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d.

▼M8

511 straipsnis

Svertas

1.  

Komisija ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl to, ar:

a) 

tinkama nustatyti sverto koeficiento priedą O-SII ir

b) 

tinkama 429 straipsnio 4 dalyje nurodyto bendro pozicijų mato apibrėžtis ir apskaičiavimas, įskaitant centrinio banko rezervų vertinimą.

2.  
1 dalyje nurodytos ataskaitos tikslais Komisija atsižvelgia į tarptautinius pokyčius ir tarptautiniu mastu sutartus standartus. Kai tikslinga, prie tos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

▼B

512 straipsnis

Perleistosios kredito rizikos pozicijos

Komisija iki 2014 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl penktos dalies nuostatų taikymo ir veiksmingumo atsižvelgiant į pokyčius tarptautinėje rinkoje.

▼M8

513 straipsnis

Makroprudencinės taisyklės

1.  

Komisija, pasikonsultavusi su ESRV ir EBI, ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d., o vėliau kas penkerius metus peržiūri, ar šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų makroprudencinių taisyklių pakanka sisteminei rizikai sektoriuose, regionuose ir valstybėse narėse mažinti, be kita ko, įvertindama:

a) 

ar dabartinės šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytos makroprudencinės priemonės yra veiksmingos, rezultatyvios ir skaidrios;

b) 

ar šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų panašiai rizikai skirtų įvairių makroprudencinių priemonių apimtis ir galimas dubliavimosi mastas yra tinkami, ir, jei tikslinga, pasiūlo naujas makroprudencines taisykles;

c) 

kokia yra tarptautiniu mastu sutartų standartų, taikomų sisteminės svarbos įstaigoms, ir šio reglamento bei Direktyvos 2013/36/ES nuostatų sąveika, ir, jei tikslinga, pasiūlo naujas taisykles, atsižvelgdama į tuos tarptautiniu mastu sutartus standartus;

d) 

ar šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES numatytas makroprudencines priemones reikėtų papildyti kitų rūšių priemonėmis, pavyzdžiui, į skolininką orientuotomis priemonėmis, siekiant papildyti kapitalu grindžiamas priemones ir sudaryti sąlygas suderintam priemonių naudojimui vidaus rinkoje; taip pat, įvertindama, ar suderintos tų priemonių apibrėžtys ir atitinkamų Sąjungos lygmens duomenų teikimas yra būtina prielaida šioms priemonėms nustatyti;

e) 

ar sverto rezervo reikalavimą, kaip nurodyta 92 straipsnio 1a dalyje, reikėtų taikyti ir kitoms nei G-SII sisteminės svarbos įstaigoms, ar jo kalibravimas turėtų skirtis nuo G-SII skirto kalibravimo, ir ar jo kalibravimas turėtų priklausyti nuo įstaigos sisteminės svarbos lygmens;

f) 

ar dabartinis makroprudencinių priemonių abipusiškumo principo taikymas savanoriškai turėtų tapti privalomu, ir ar dabartinė abipusiškumo principo taikymo savanoriškai ESRV sistema yra tam tinkamas pagrindas;

g) 

kaip atitinkamos Sąjungos ir nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos gali būti įgaliotos nustatyti priemones, kuriomis būtų mažinama nauja sisteminė rizika, kylanti dėl kredito įstaigų ne bankų sektoriaus pozicijų, visų pirma iš išvestinių finansinių priemonių ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių rinkų, turto valdymo sektoriaus ir draudimo sektoriaus.

2.  
Komisija, pasikonsultavusi su ESRV ir EBI, ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas penkerius metus, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai 1 dalyje nurodyto vertinimo ataskaitą ir, kai tikslinga, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto.

514 straipsnis

Išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicijų vertės apskaičiavimo metodas

1.  
EBI ne vėliau kaip 2023 m. birželio 28 d. pateikia Komisijai ataskaitą dėl trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniuose nustatytų metodų, taikomų išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicijų vertei apskaičiuoti, poveikio ir santykinio kalibravimo.

▼C10

2.  
Remdamasi 1 dalyje nurodyta EBI ataskaita ir deramai atsižvelgdama į BBPK parengtų tarptautiniu mastu sutartų standartų įgyvendinimą trečiosiose valstybėse, Komisija, kai tikslinga, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies keičiami trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniuose nustatyti metodai.

▼B

515 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

►C1  1.  
EBI kartu su EVPRI iki 2014 m. birželio 28 d. parengia ataskaitą dėl šio reglamento veikimo ir susijusių įpareigojimų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ◄ , visų pirma dėl įstaigų, kurios valdo pagrindinę sandorio šalį, kad būtų išvengta išvestinių finansinių priemonių sandoriams taikomų reikalavimų dubliavimo ir tokiu būdu išvengta reguliavimo rizikos ir kompetentingų institucijų vykdomos stebėsenos išlaidų padidėjimo.
2.  
EBI stebi ir vertina nuostatų dėl trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 9 skirsnyje nurodytų pagrindinės sandorio šalies pozicijų nuosavų lėšų reikalavimo veikimą. EBI iki 2015 m. sausio 1 d. pateikia Komisijai ataskaitą dėl šių nuostatų poveikio ir veiksmingumo.
3.  
Komisija iki 2016 m. gruodžio 31 d. atlieka peržiūrą ir parengia ataskaitą dėl šio reglamento ir susijusių įpareigojimų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 9 skirsnyje nurodytų reikalavimų dėl nuosavų lėšų reikalavimo suderinimo ir tą ataskaitą bei prireikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

516 straipsnis

Ilgalaikis finansavimas

Komisija iki 2015 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitą dėl šio reglamento poveikio ilgalaikių investicijų į ekonomikos augimą skatinančią infrastruktūrą skatinimui.

517 straipsnis

Reikalavimus atitinkančio kapitalo apibrėžtis

Komisija iki 2014 m. gruodžio 31 d. atlieka peržiūrą ir parengia ataskaitą dėl reikalavimus atitinkančio kapitalo apibrėžties, taikomos antros dalies III antraštinės dalies ir ketvirtos dalies tikslais, tinkamumo ir tą ataskaitą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai, prireikus, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

518 straipsnis

Kapitalo priemonių, kurios gali būti nurašytos arba konvertuotos įstaigai praradus gyvybingumą, peržiūra

Komisija iki 2015 m. gruodžio 31 d. atlieka peržiūrą ir pateikia ataskaitą, ar šiame reglamente turėtų būti numatytas reikalavimas, pagal kurį papildomos 1 lygio arba 2 lygio kapitalo priemonės nurašomos nustačius, kad įstaiga nebėra gyvybinga. Komisija tą ataskaitą bei, prireikus, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

▼M8

518a straipsnis

Priešpriešinių įsipareigojimų neįvykdymo nuostatų peržiūra

Ne vėliau kaip 2022 m. birželio 28 d. Komisija peržiūri ir įvertina, ar tikslinga reikalauti, kad tinkamiems įsipareigojimams būtų taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, nepradedant taikyti kitose sutartyse nustatytų priešpriešinių įsipareigojimų neįvykdymo nuostatų, siekiant kuo labiau sustiprinti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės veiksmingumą ir įvertinti, ar priešpriešinių įsipareigojimų neįvykdymo nuostata, susijusi su tinkamais įsipareigojimais, neturėtų būti įtraukta į kitus įsipareigojimus reglamentuojančias sąlygas ar sutartis. Kai tikslinga, prie peržiūros ir įvertinimo dokumento pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

▼M11

518b straipsnis

Ataskaita apie nukrypimus ir priežiūros įgaliojimus riboti paskirstymus

Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, ar išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių atsiranda didelių ekonominių trikdžių sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui, pateisinama, kad:

a) 

tokiais laikotarpiais kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms į rinkos rizikos modelius neįtraukti nukrypimų nuo vidaus modelių, kurie atsiranda ne dėl tų modelių trūkumų;

b) 

tokiais laikotarpiais kompetentingoms institucijoms būtų suteikiami papildomi įgaliojimai priimti privalomus sprendimus dėl apribojimų, taikomų įstaigų paskirstymams.

Prireikus Komisija apsvarsto tolesnes priemones.

▼M17

518c straipsnis

Prudencinių reikalavimų sistemos peržiūra

Ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI ir ECB, įvertina bendrą bankų sistemos padėtį bendrojoje rinkoje ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl Sąjungos bankininkystės reguliavimo ir priežiūros sistemų tinkamumo.

Toje ataskaitoje apžvelgiamos bankų sektoriaus reformos, vykdytos po didžiosios finansų krizės, ir įvertinama, ar jomis užtikrinamas tinkamas indėlininkų apsaugos lygis ir finansinis stabilumas valstybių narių, bankų sąjungos ir Sąjungos lygmenimis.

Toje ataskaitoje taip pat nagrinėjami visi bankų sąjungos aspektai, taip pat rezultatų apatinės ribos, kaip kapitalo ir likvidumo reikalavimų dalies, įgyvendinimas apskritai. Šiuo atžvilgiu Komisija turi deramai atsižvelgti į atitinkamus Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos pareiškimus ir išvadas dėl bankų sąjungos.

▼B

519 straipsnis

Nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto atskaitymas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių

EBI iki 2014 m. birželio 30 d. parengia ataskaitą dėl to, ar dėl patikslinto TAS 19 ir grynojo pensijų turto atskaitymo pagal 36 straipsnio 1 dalies e punktą bei grynųjų pensijų įsipareigojimų pasikeitimų atsiranda netinkamo įstaigų nuosavų lėšų kintamumo.

Atsižvelgdama į EBI ataskaitą, Komisija iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pirmoje pastraipoje nurodyto klausimo, prireikus, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatyta tvarka, pagal kurią apskaičiuojant nuosavas lėšas būtų koreguojamas nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turtas arba įsipareigojimai.

▼M5

519a straipsnis

Ataskaita ir peržiūra

Ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus nuostatų taikymo, atsižvelgiant į pakeitimo vertybiniais popieriais rinkų pokyčius, be kita ko, vertinant makroprudenciniu ir ekonominiu požiūriu, ataskaitą. Prireikus prie tos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir joje visų pirma įvertinami šie aspektai:

a) 

254 straipsnyje nustatytos metodų hierarchijos ir 258–266 straipsniuose nustatytų pagal riziką įvertintų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumų apskaičiavimo poveikis įstaigų emisijoms ir investavimo veiklai, vykdomai Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkose;

b) 

poveikis Sąjungos ir valstybių narių finansiniam stabilumui, ypač daug dėmesio skiriant galimam spekuliavimui nekilnojamojo turto rinkoje ir padidėjusiam finansų įstaigų tarpusavio sąveikumui;

c) 

priemonės, kurių turėtų būti imtasi siekiant sumažinti ir atsverti neigiamą pakeitimo vertybiniais popieriais poveikį finansiniam stabilumui, kartu išsaugant jo teigiamą poveikį finansavimui, įskaitant galimybę nustatyti maksimalią pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ribą, ir

d) 

poveikis finansų įstaigų pajėgumui užtikrinti tvarų ir stabilų realiosios ekonomikos, visų pirma MVĮ, finansavimo kanalą, ir

▼M13

e) 

kaip aplinkos tvarumo kriterijai galėtų būti įtraukti į pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą, įskaitant neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas.

▼M5

Ataskaitoje taip pat atsižvelgiama į reglamentavimo pokyčius tarptautiniuose forumuose, visų pirma susijusius su tarptautiniais pakeitimo vertybiniais popieriais standartais.

▼C4

519b straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti

1.  
Ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 30 d. EBI pateikia ataskaitą dėl tarptautinių standartų poveikio Sąjungoje esančioms įstaigoms apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti.
2.  
Ne vėliau kaip 2020 m. birželio 30 d. Komisija, atsižvelgdama į 1 dalyje nurodytos ataskaitos rezultatus ir tarptautinius standartus bei trečios dalies IV antraštinės dalies 1a ir 1b skyriuose išdėstytus metodus, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kai tikslinga, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl to, kaip įgyvendinti tarptautinius standartus dėl tinkamų nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti.

▼M8

IIA

ANTRAŠTINĖ DALIS

TAISYKLIŲ ĮGYVENDINIMAS

519c straipsnis

Reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemonė

1.  
EBI parengia elektroninę priemonę, kurią taikant įstaigoms būtų lengviau laikytis šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES, taip pat techninių reguliavimo standartų, techninių įgyvendinimo standartų, gairių ir šablonų, priimtų šiam reglamentui ir tai direktyvai įgyvendinti.
2.  

1 dalyje nurodyta priemonė kiekvienai įstaigai suteikia galimybę bent:

a) 

greitai nustatyti atitinkamas nuostatas, kurių įstaiga turi laikytis, atsižvelgiant į jos dydį ir verslo modelį;

b) 

stebėti teisės aktų ir susijusių įgyvendinimo nuostatų, gairių ir šablonų pakeitimus.

▼M17

519d straipsnis

Minimalių vertės sumažinimo apatinių ribų sistema, taikoma vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams

1.  
Ne vėliau kaip 2027 m. sausio 10 d. EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ESMA, Komisijai pateikia ataskaitą dėl minimalios vertės sumažinimo apatinės ribos sistemos vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams įgyvendinimo Sąjungos teisėje, siekiant spręsti galimo sverto didėjimo ne bankų sektoriuje problemą, tinkamumo.
2.  

1 dalyje nurodytoje ataskaitoje apžvelgiami visi šie aspektai:

a) 

sverto dydis už Sąjungos bankų sistemos ribų ir tai, kokiu mastu minimalių vertės sumažinimo apatinių ribų sistema galėtų sumažinti tą svertą, jei jis taptų pernelyg didelis;

b) 

įstaigų Sąjungoje turimų vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių, kuriems taikoma minimalios vertės sumažinimo apatinės ribos sistema, reikšmingumas, įskaitant tų vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių, kurie neatitinka minimalių vertės sumažinimo apatinių ribų, suskirstymą;

c) 

numatomas minimalios vertės sumažinimo apatinės ribos sistemos poveikis įstaigoms Sąjungoje pagal du Finansinio stabilumo tarybos rekomenduojamus įgyvendinimo metodus, t. y. rinkos reguliavimo arba griežtesnio nuosavų lėšų reikalavimo pagal šį reglamentą, taikant scenarijų, pagal kurį įstaigos Sąjungoje nekoreguotų savo vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių vertės sumažinimų, kad atitiktų minimalias vertės sumažinimo apatines ribas, ir numatomas minimalių vertės sumažinimo apatinių ribų sistemos poveikis taikant alternatyvų scenarijų, pagal kurį įstaigos Sąjungoje koreguotų tuos vertės sumažinimus, kad atitiktų minimalias vertės sumažinimo apatines ribas;

d) 

pagrindiniai to numatomo poveikio veiksniai, taip pat galimos nenumatytos pasekmės vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorio rinkų veikimui Sąjungoje nustačius minimalios vertės sumažinimo apatinės ribos sistemą;

e) 

įgyvendinimo metodas, kuris būtų veiksmingiausias siekiant minimalių vertės sumažinimo apatinių ribų sistemos teisės aktais nustatytų tikslų, atsižvelgiant į a–d punktuose nurodytus elementus ir į vienodas sąlygas visame Sąjungos finansų sektoriuje.

3.  
Remdamasi 1 dalyje nurodyta ataskaita ir deramai atsižvelgdama į Finansinio stabilumo tarybos rekomendaciją įgyvendinti vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams taikomą minimalių vertės sumažinimo apatinių ribų sistemą, taip pat į susijusius BBPK parengtus tarptautiniu mastu sutartus standartus, Komisija, kai tikslinga, ne vėliau kaip 2028 m. sausio 10 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

519e straipsnis

Operacinė rizika

Ne vėliau kaip 2028 m. sausio 10 d. EBI pateikia Komisijai ataskaitą dėl:

a) 

draudimo naudojimo apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus operacinei rizikai padengti;

b) 

to, ar susigrąžintų draudimo sumų pripažinimas galėtų sudaryti sąlygas reglamentavimo arbitražui, sumažinant metinius operacinės rizikos nuostolius, tačiau atitinkamai nesumažinant faktinių veiklos nuostolių pozicijos;

c) 

to, ar susigrąžintų draudimo sumų pripažinimas turi skirtingą poveikį tinkamam pasikartojančių nuostolių ir galimų trūkumų padengimui;

d) 

duomenų, kuriuos įstaigos naudoja apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus operacinei rizikai padengti, buvimo ir kokybės.

Remdamasi ta ataskaita, ne vėliau kaip 2029 m. sausio 10 d. Komisija, kai tikslinga, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

519f straipsnis

Proporcingumas

EBI parengia ataskaitą, kurioje įvertinama bendra mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms skirta prudencinė sistema, visų pirma:

a) 

įvertinami tie reikalavimai, taip pat kiek tai susiję su bankų grupėmis ir konkrečiais verslo modeliais;

b) 

atsižvelgiama į mažų ir nesudėtingų įstaigų svarbą įstaigų lygmeniu ir pagal regionus siekiant išlaikyti finansinį stabilumą ir kreditų teikimą vietos bendruomenėse.

Svarstydama prudencinės sistemos pakeitimų galimybes, EBI remiasi bendru principu, kad bet kokie supaprastinti reikalavimai turi būti konservatyvesni.

EBI tas išvadas Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d.

▼B

III

ANTRAŠTINĖ DALIS

PAKEITIMAI

520 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 iš dalies keičiamas taip:

1) 

IV antraštinė dalis papildoma šiuo skyriumi:

4

SKYRIUS

Apskaičiavimai ir ataskaitų teikimas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 tikslais

50a straipsnis

KCCP apskaičiavimas

1.  
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių rizikos ribojimo priežiūros reikalavimų ( 44 ) ►C2  308 straipsnio tikslais pagrindinė sandorio šalis ◄ KCCP apskaičiuoja pagal šio straipsnio 2 dalį visoms sutartims ir sandoriams, kuriuos ji leidžia vykdyti visiems savo tarpuskaitos nariams, kurie yra įtraukti į konkretų įsipareigojimų neįvykdymo fondą.
2.  

Savo hipotetinį kapitalą (KCCP) pagrindinė sandorio šalis apskaičiuoja pagal šią formulę:

čia:

EBRMi

=

pozicijos vertė prieš sumažinant riziką, lygi pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos nario i pozicijos vertei, atsiradusiai pagal visas sutartis ir sandorius su tuo tarpuskaitos nariu, apskaičiuojama neatsižvelgiant į to tarpuskaitos nario pateiktą užtikrinimo priemonę;

IMi

=

pradinė garantinė įmoka, pagrindinei sandorio šaliai pateikta tarpuskaitos nario i;

DFi

=

tarpuskaitos nario i iš anksto finansuojama įmoka;

RW

=

20 % rizikos koeficientas;

▼C2

kapitalo koeficientas

=

8 %.

Visos vertės pirmoje pastraipoje pateiktoje formulėje turi atitikti vertinimą, atliktą dienos pabaigai iki tos įkaito vertės ribos, kol galutinė tos dienos įkaito vertės riba bus pakeista.

▼B

3.  
Pagrindinė sandorio šalis atlieka 2 dalyje nustatytą skaičiavimą bent kartą per ketvirtį arba dažniau, jei to reikalauja kompetentingos institucijos, atsakingos už tuos pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narius, kurie yra įstaigos.
4.  

EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose 3 dalies tikslais tiksliai nurodo šiuos aspektus:

a) 

2 dalyje nustatytų apskaičiavimų atlikimo dažnumą ir datas;

b) 

atvejus, kai kliringo nario vaidmenį atliekančios įstaigos kompetentinga institucija gali pareikalauti skaičiavimus atlikti ir pranešimus teikti dažniau nei nurodyta a punkte.

EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

50b straipsnis

Bendros KCCP apskaičiavimo taisyklės

Atliekant 50a straipsnio 2 dalyje nustatytą skaičiavimą taikomos šios nuostatos:

a) 

pagrindinė sandorio šalis apskaičiuoja savo tarpuskaitos narių pozicijų vertę:

▼C2

i) 

pozicijas, susidarančias dėl Reglamento (ES) Nr. 575/2013 301 straipsnio 1 dalies a ir d punktuose išvardytų sutarčių ir sandorių, ji apskaičiuoja taikydama to reglamento 274 straipsnyje numatytą rinkos vertės metodą;

▼B

ii) 

pozicijų, susidarančių dėl Reglamento (ES) Nr. 575/2013 301 straipsnio 1 dalies b, c ir e punktuose išvardytų sutarčių ir sandorių, kurias ji apskaičiuoja pagal to reglamento 223 straipsnyje nurodytą išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, taikydama priežiūrinius kintamumo koregavimus, nurodytus to reglamento 223 ir 224 straipsniuose. Išimtis, nustatyta to reglamento 285 straipsnio 3 dalies a punkte, netaikoma;

iii) 

pozicijų, kurios susidaro dėl Reglamento (ES) Nr. 575/2013 301 straipsnio 1 dalyje nenurodytų sandorių, ir dėl kurių kyla tik su atsiskaitymu susijusi rizika, ji apskaičiuoja pagal to reglamento trečios dalies V antraštinę dalį;

b) 

įstaigų, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, užskaitos grupės yra tokios pačios, kaip apibrėžta to reglamento trečios dalies II antraštinėje dalyje;

c) 

apskaičiuodama a punkte nurodytas vertes pagrindinė sandorio šalis iš savo pozicijų atima savo tarpuskaitos narių pateiktas užtikrinimo priemones, atitinkamai sumažintas priežiūriniais kintamumo koregavimais taikant išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 224 straipsnyje;

▼C2

▼B

e) 

kai pagrindinė sandorio šalis turi vienos ar kelių pagrindinių sandorio šalių pozicijų, ji vertina tas pozicijas taip, tarsi jos būtų tarpuskaitos narių pozicijos, ir apskaičiuodama KCCP įtraukia iš tų pagrindinių sandorio šalių gautas garantines įmokas arba iš anksto finansuojamas įmokas;

f) 

kai pagrindinė sandorio šalis yra saistoma privalomo sutartimi įforminto susitarimo su savo tarpuskaitos nariais, pagal kurį jai leidžiama naudoti visą iš savo tarpuskaitos narių gautą pradinę garantinę įmoką arba jos dalį taip, tarsi tos įmokos būtų iš anksto finansuojamos įmokos, pagrindinė sandorio šalis 1 dalyje nurodyto skaičiavimo tikslais tokią pradinę garantinę įmoką vertina kaip iš anksto finansuojamas įmokas, o ne kaip pradinę garantinę įmoką;

▼C2

▼B

h) 

taikydama Reglamento (ES) Nr. 575/2013* 274 straipsnyje nustatytą rinkos vertės metodą, pagrindinė sandorio šalis to reglamento 298 straipsnio 1 dalies c punkto ii įtraukoje nurodytą formulę pakeičia šia formule:

čia NGR skaitiklis apskaičiuojamas pagal to reglamento 274 straipsnio 1 dalį prieš pat faktiškai pasikeičiant kintamųjų garantinių įmokų dydžiui atsiskaitymo laikotarpio pabaigoje, o vardiklis yra bendrosios pakeitimo išlaidos;

i) 

kai pagrindinė sandorio šalis negali apskaičiuoti NGR vertės taip, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 298 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje, ji:

i) 

tiems savo tarpuskaitos nariams, kurie yra įstaigos, ir jų kompetentingoms institucijoms praneša apie tai, kad negali apskaičiuoti NGR, ir nurodo priežastis, kodėl ji negali atlikti apskaičiavimo;

ii) 

apskaičiuodama PCEred, kaip nurodyta šio straipsnio h punkte, tris mėnesius gali taikyti NGR, kurio vertė yra lygi 0,3;

j) 

jei i punkto ii papunktyje nurodyto laikotarpio pabaigoje pagrindinė sandorio šalis vis dar negali apskaičiuoti NGR vertės, ji atlieka šiuos veiksmus:

i) 

liaujasi skaičiuoti KCCP;

ii) 

tiems savo tarpuskaitos nariams, kurie yra įstaigos, ir jų kompetentingoms institucijoms praneša apie tai, kad liovėsi skaičiuoti KCCP;

k) 
apskaičiuodama pasirinkimo ir apsikeitimo sandorių galimą būsimą poziciją pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 274 straipsnyje nurodytą rinkos vertės metodą, pagrindinė sandorio šalis padaugina tariamąją sutarties sumą iš pasirinkimo sandorio delta

absoliučiosios vertės, kaip nustatyta to reglamento 280 straipsnio 1 dalies a punkte;
l) 

tais atvejais, kai pagrindinė sandorio šalis turi daugiau nei vieną įsipareigojimų neįvykdymo fondą, ji atskirai atlieka kiekvieno įsipareigojimų nevykdymo fondo 50a straipsnio 2 dalyje nurodytus apskaičiavimus.

50c straipsnis

Informacijos teikimas

1.  

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 308 straipsnio tikslais pagrindinė sandorio šalis tiems savo tarpuskaitos nariams, kurie yra įstaigos, ir jų kompetentingoms institucijoms teikia informaciją apie:

a) 

savo hipotetinį kapitalą (KCCP);

b) 

iš anksto finansuojamų įmokų sumą (DFCM);

c) 

savo iš anksto finansuojamų finansinių išteklių sumą, kurią ji pagal įstatymus arba sutartimi įformintą susitarimą su savo tarpuskaitos nariais privalo skirti savo nuostoliams, patirtiems dėl vieno arba kelių savo tarpuskaitos narių įsipareigojimų neįvykdymo, padengti prieš pradėdama naudoti kitų tarpuskaitos narių įmokas, esančias įsipareigojimų neįvykdymo fonde (DFCCP);

d) 

savo tarpuskaitos narių bendrąjį skaičių (N);

e) 

koncentracijos koeficientą (β), kaip nustatyta 50d straipsnyje.

▼C2

 

▼B

Tais atvejais, kai pagrindinė sandorio šalis turi daugiau nei vieną įsipareigojimų neįvykdymo fondą, pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją apie kiekvieną įsipareigojimų nevykdymo fondą ji teikia atskirai.

2.  
Pagrindinė sandorio šalis pateikia šią informaciją savo tarpuskaitos nariams, kurie yra įstaigos, bent kartą per ketvirtį arba dažniau, jei to reikalauja kompetentingos institucijos, atsakingos už tuos tarpuskaitos narius.
3.  

EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

vienodą 1 dalyje nurodytos informacijos teikimo šabloną;

b) 

2 dalyje nurodyto informacijos teikimo dažnumą ir datas;

c) 

atvejus, kai tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančios įstaigos kompetentinga institucija gali pareikalauti informaciją teikti dažniau nei nurodyta b punkte.

EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

50d straipsnis

Specialių straipsnių, apie kuriuos turi pranešti pagrindinė sandorio šalis, apskaičiavimas

50c straipsnio tikslais taikomos šios nuostatos:

a) 

tais atvejais, kai pagrindinės sandorio šalies taisyklėse numatyta, kad pagrindinė sandorio šalis naudoja visus savo finansinius išteklius arba jų dalį šalia iš anksto finansuojamų jos tarpuskaitos narių įmokų tokiu būdu, kad tie ištekliai tampa lygiaverčiai iš anksto finansuojamoms tarpuskaitos nario įmokoms atsižvelgiant į tai, kaip jais padengiami nuostoliai, kurių patyrė pagrindinė sandorio šalis dėl vieno arba kelių savo tarpuskaitos narių įsipareigojimų neįvykdymo ar nemokumo, pagrindinė sandorio šalis prie iš anksto finansuojamų įmokų sumos (DFCM) prideda atitinkamą šių išteklių sumą;

b) 
tais atvejais, kai pagrindinės sandorio šalies taisyklėse numatyta, kad pagrindinė sandorio šalis visus savo finansinius išteklius arba jų dalį skiria savo nuostoliams, patirtiems dėl vieno arba kelių savo tarpuskaitos narių įsipareigojimų neįvykdymo, padengti po to, kai išnaudoja savo įsipareigojimų neįvykdymo fondo lėšas, bet pirmiau, nei pareikalauja pagal sutartį privalomų įmokų iš savo tarpuskaitos narių, pagrindinė sandorio šalis prie bendrosios iš anksto finansuojamų įmokų sumos (DF) prideda atitinkamą tų papildomų finansinių išteklių sumą

:

.
c) 

pagrindinė sandorio šalis apskaičiuoja koncentracijos koeficientą (β) pagal šią formulę:

čia:

PCEred,i

=

sumažintas galimos būsimos kredito pozicijos, susijusios su visomis pagrindinės sandorio šalies sutartimis ir sandoriais su tarpuskaitos

nariu i, dydis; PCEred,1

=

sumažintas galimos būsimos kredito pozicijos, susijusios su visomis pagrindinės sandorio šalies sutartimis ir sandoriais su tarpuskaitos nariu, kuris turi didžiausią PCEred vertę, dydis;

PCEred,2

=

sumažintas galimos būsimos kredito pozicijos, susijusios su visomis pagrindinės sandorio šalies sutartimis ir sandoriais su tarpuskaitos nariu, kuris turi antrą didžiausią PCEred vertę, dydis.

2) 

11 straipsnio 15 dalies b punktas panaikinamas;

3) 

89 straipsnis papildomas šia dalimi:

▼C2

5a.  
Ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo paskutinio iš 16, 25, 26, 29, 34, 41, 42, 44, 45, 47 ir 49 straipsniuose nurodytų techninių reguliavimo standartų įsigaliojimo dienos arba kol bus priimtas sprendimas dėl leidimo suteikimo pagrindinei sandorio šaliai pagal 14 straipsnį, priklausomai nuo to, kuris iš šių įvykių įvyks anksčiau, ta pagrindinė sandorio šalis taiko šios dalies trečioje pastraipoje nustatytą tvarką.

Ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo paskutinio iš 16, 26, 29, 34, 41, 42, 44, 45, 47 ir 49 straipsniuose nurodytų techninių reguliavimo standartų įsigaliojimo dienos arba kol bus priimtas sprendimas dėl pagrindinės sandorio šalies pripažinimo pagal 25 straipsnį, priklausomai nuo to, kuris iš šių įvykių įvyks anksčiau, ta pagrindinė sandorio šalis taiko šios dalies trečioje pastraipoje nustatytą tvarką.

Kol sueis šios dalies pirmoje ir antroje pastraipose apibrėžti terminai ir atsižvelgiant į šios dalies ketvirtą pastraipą, jei pagrindinė sandorio šalis neturi įsipareigojimų neįvykdymo fondo ir nėra sudariusi įpareigojančio susitarimo su savo kliringo nariais, pagal kurį visą arba dalį pradinės garantinės įmokos, gautos iš savo kliringo narių, ji gali naudoti tarsi tai būtų iš anksto finansuojamos įmokos, informacijoje, kurią ji turi teikti pagal 50c straipsnio 1 dalį, nurodoma bendra pradinės garantinės įmokos, kurią ji gavo iš savo kliringo narių, suma.

Šios dalies pirmoje ir antroje pastraipose nurodyti terminai gali būti pratęsiami šešiais mėnesiais Komisijos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 497 straipsnio 3 dalį priimtu įgyvendinimo aktu.

▼M21

520a straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti taikymas

Įstaigos toliau taiko šio reglamento redakcijos, galiojančios 2024 m. liepos 8 d., trečios dalies IV antraštinę dalį ir 430, 430b, 445 ir 455 straipsniuose nustatytus rinkos rizikos reikalavimus iki 2027 m. sausio 1 d.

▼B

VIENUOLIKTA DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

521 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo data

1.  
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2.  

Šis reglamentas taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d., išskyrus:

a) 

8 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnį ir 451 straipsnio 1 dalį, kurie taikomi nuo 2015 m. sausio 1 d.;

b) 

413 straipsnio 1 dalį, kuri taikoma nuo 2016 m. sausio 1 d.;

▼C1

c) 

šio reglamento nuostatas, kuriomis remdamasi EPI turi pateikti Komisijai techninių standartų projektus, ir šio reglamento nuostatas, kuriomis Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus arba įgyvendinimo aktus, kurios taikomos nuo 2013 m. birželio 28 d.

▼B

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

▼M17




I PRIEDAS

Nebalansinių straipsnių klasifikavimas



Grupė

Straipsniai

1

a)  Kredito išvestinės finansinės priemonės ir bendrosios įsiskolinimo garantijos, įskaitant įvykdymo garantijas, naudojamas kaip finansinės paskolų ir vertybinių popierių garantijos, ir akceptai, įskaitant akceptų pobūdžio patvirtinimus, taip pat bet kokie kiti tiesioginiai kredito substitutai;

b)  pirkimo ir atpirkimo sandoriai ir turto pardavimas su atgręžtinio reikalavimo teise, kai kredito riziką ir toliau prisiima įstaiga;

c)  įstaigos paskolinti vertybiniai popieriai arba įstaigos įkeisti vertybiniai popieriai, įskaitant atvejus, kai jie susiję su atpirkimo pobūdžio sandoriais;

d)  išankstinis turto pirkimas, išankstiniai sandoriai dėl indėlių ir iš dalies apmokėtos akcijos bei vertybiniai popieriai, perteikiantys įsipareigojimus su tam tikru lėšų išmokėjimu;

e)  nebalansiniai straipsniai, kurie yra kredito substitutas ir kurie nėra aiškiai įtraukti į jokią kitą kategoriją;

f)  kiti nebalansiniai straipsniai, keliantys panašią riziką, kaip pranešta EBI.

2

a)  Trumpalaikių ir vidutinės trukmės skolos vertybinių popierių pasirašymo priemonės (NIF) ir vidutinės trukmės skolinimosi euroobligacijų rinkoje galimybės (RUF), neatsižvelgiant į pagrindinės priemonės išpirkimo terminą;

b)  įvykdymo garantijos, pasiūlymo garantijos, laidavimai ir įvykdymo garantijos, susijusios su konkrečiais sandoriais, ir panašūs su sandoriais susiję neapibrėžtieji straipsniai, išskyrus 4 grupėje nurodytus prekybos finansavimo nebalansinius straipsnius;

c)  kiti nebalansiniai straipsniai, keliantys panašią riziką, kaip pranešta EBI.

3

a)  Nepanaudota įsipareigojimų suma, neatsižvelgiant į pagrindinės priemonės išpirkimo terminą, jeigu jie nėra priskirti prie kitos kategorijos;

b)  kiti nebalansiniai straipsniai, keliantys panašią riziką, kaip pranešta EBI.

4

a)  Prekybos finansavimo nebalansiniai straipsniai:

i)  laidavimai, įskaitant garantinius raštus dėl konkursų ir vykdymo įsipareigojimų bei susijusio išankstinio mokėjimo ir išlaikymo garantijas, ir garantijos, neturinčios paskolas atstojančių savybių;

ii)  neatšaukiamieji akredityvai, neturintys paskolas atstojančių savybių;

iii)  išduodančiosios įstaigos arba patvirtinančiosios įstaigos atveju – trumpalaikiai, savaime pasibaigiantys prekybos akredityvai, susiję su prekių judėjimu, visų pirma dokumentiniai akredityvai, kurių užtikrinimo priemonė yra juose įrašytos prekės;

b)  kiti nebalansiniai straipsniai, keliantys panašią riziką, kaip pranešta EBI.

5

a)  Nepanaudota besąlygiškai anuliuojamų įsipareigojimų suma;

b)  nepanaudota mažmeninių kredito linijų suma, jei sąlygos leidžia įstaigai jas visiškai anuliuoti, laikantis vartotojų apsaugos ir susijusių teisės aktų;

c)  nepanaudotos kredito priemonės dėl konkursų ir įvykdymo garantijų, kurias galima bet kuriuo metu be išankstinio pranešimo besąlygiškai anuliuoti arba dėl kurių iš esmės numatomas automatinis anuliavimas dėl skolininko kreditingumo pablogėjimo;

d)  kiti nebalansiniai straipsniai, keliantys panašią riziką, kaip pranešta EBI.

▼B




II PRIEDAS

Išvestinių finansinių priemonių rūšys

1. Palūkanų normos sandoriai:

a) 

vienos valiutos palūkanų normų apsikeitimo sandoriai;

b) 

baziniai palūkanų normos apsikeitimo sandoriai;

c) 

palūkanų normų išankstiniai sandoriai;

d) 

palūkanų normos ateities sandoriai;

▼M8

e) 

palūkanų normų pasirinkimo sandoriai;

▼B

f) 

kiti panašaus pobūdžio sandoriai.

2. Užsienio valiutos keitimo sandoriai ir sandoriai dėl aukso:

a) 

dviejų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandoriai;

b) 

išankstiniai valiutos keitimo sandoriai;

c) 

valiutos ateities sandoriai;

▼M8

d) 

valiutos pasirinkimo sandoriai;

▼B

e) 

kiti panašaus pobūdžio sandoriai;

f) 

sandoriai dėl aukso, panašūs į a–e punktuose išvardytus sandorius.

▼M8

3. Kitokių prekybos priemonių ar indeksų sandoriai, panašūs į šio priedo 1 dalies a–e ir 2 dalies a–d punktuose išvardytus sandorius. Jiems priklauso bent visos priemonės, apibūdintos Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 4–7, 9, 10 ir 11 punktuose, kurie neįtraukti į šio priedo 1 ar 2 punktus.

▼B




III PRIEDAS

Straipsniai, kuriems taikomas papildomos informacijos apie likvidųjį turtą teikimo reikalavimas

1. Grynieji pinigai.

2. Centrinių bankų pozicijos, jeigu šias pozicijas galima panaudoti nepalankiausiomis sąlygomis.

3. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kuriuos sudaro reikalavimai vyriausybėms, centriniams bankams, ne centrinės valdžios viešojo sektoriaus subjektams, fiskalinę autonomiją didinti ir rinkti mokesčius turintiems regionams ir vietos valdžiai, Tarptautinių atsiskaitymų bankui, Tarptautiniam valiutos fondui, Europos Sąjungai, Europos finansinio stabilumo priemonei, Europos stabilumo mechanizmui arba daugiašaliams plėtros bankams arba jų garantuojami reikalavimai ir kurie atitinka visas šias sąlygas:

a) 

jiems taikomas 0 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

▼M9

b) 

jie nesudaro įstaigos ar investicinės įmonės arba su ja susijusių subjektų prievolės.

▼B

4. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, išskyrus nurodytuosius 3 punkte, kuriuos sudaro reikalavimai vyriausybėms arba centriniams bankams arba jų garantuojami reikalavimai, vietos valiuta, išleisti vyriausybių arba centrinių bankų ta valiuta ir toje šalyje, kurioje prisiimama likvidumo rizika, arba išleisti užsienio valiuta, jeigu turima skola atitinka banko operacijų ta valiuta likvidumo poreikį toje trečiojoje valstybėje.

5. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kuriuos sudaro reikalavimai vyriausybėms, centriniams bankams, ne centrinės valdžios viešojo sektoriaus subjektams, fiskalinę autonomiją didinti ir rinkti mokesčius turintiems regionams ir vietos valdžios institucijoms arba daugiašaliams plėtros bankams arba jų garantuojami reikalavimai ir kurie atitinka visas šias sąlygas:

a) 

jiems taikomas 20 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

▼M9

b) 

jie nesudaro įstaigos ar investicinės įmonės arba su ja susijusių subjektų prievolės.

▼B

6. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, išskyrus nurodytuosius 3, 4 ir 5 punktuose, kurie atitinka 20 % arba palankesnio rizikos koeficiento taikymo kriterijus pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių arba yra įstaigos reitinguojami kaip lygiavertės kredito kokybės perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir kurie atitinka šias sąlygas:

▼M9

a) 

jie nėra reikalavimas SPPVPS, įstaigai ar investicinei įmonei arba su ja susijusiems subjektams;

▼B

b) 

tai yra obligacijos, kurioms gali būti taikomas 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nurodytas metodas;

▼M10

c) 

tai yra padengtosios obligacijos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/2162 3 straipsnio 1 punkte, išskyrus šio punkto b papunktyje nurodytas obligacijas.

▼M9

7. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, išskyrus nurodytuosius 3–6 punktuose, kurie atitinka 50 % arba palankesnio rizikos koeficiento taikymo kriterijus pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių arba yra įstaigos reitinguojami kaip lygiavertės kredito kokybės perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir kurie nėra reikalavimas SPPVPS, įstaigai ar investicinei įmonei arba su ja susijusiems subjektams.

▼B

8. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, išskyrus nurodytuosius 3–7 punktuose, kurie yra užtikrinti turtu, atitinkančiu 35 % arba palankesnio rizikos koeficiento taikymo kriterijus pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių arba yra įstaigos reitinguojami kaip lygiavertės kredito kokybės perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie yra visapusiškai ir visiškai užtikrinti gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka pagal 125 straipsnį.

9. Rezervinės kredito priemonės, kurias suteikė centriniai bankai pagal pinigų politiką, jeigu tokios priemonės nėra užtikrintos likvidžiuoju turtu (išskyrus skubią paramą likvidumui padidinti).

10. Teisėti arba pagal įstatymą privalomi mažiausi indėliai centrinėje kredito įstaigoje ir kitas pagal įstatymą numatytas ar pagal sutartį turimas likvidusis finansavimas, teikiamas centrinės kredito įstaigos arba įstaigų, kurios yra 113 straipsnio 7 dalyje nurodyto tinklo narės arba kurioms gali būti taikoma 10 straipsnyje numatyta reikalavimų netaikymo nuostata, jei šis finansavimas nėra užtikrintas likvidžiuoju turtu, jei kredito įstaiga yra tinklo narė pagal teisines arba statutines nuostatas.

▼M9

11. Bendro nuosavo kapitalo akcijos, kuriomis prekiaujama biržoje ir kurių tarpuskaita atlikta per pagrindines sandorio šalis, kurios yra įtrauktos į pagrindinį biržos indeksą, išreikštos valstybės narės vietine valiuta ir nėra išleistos įstaigos ar investicinės įmonės arba su ja susijusių subjektų.

▼B

12. Į pripažintos biržos sąrašą įtrauktas auksas, užtikrintas lydinių įsipareigojimais.

Visi straipsniai, išskyrus nurodytuosius 1, 2 ir 9 punktuose, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:

a) 

jais prekiaujama sudarant paprastuosius atpirkimo sandorius arba grynųjų pinigų rinkose, kurioms būdinga maža koncentracija;

b) 

yra įrodymų, kad jie yra patikimas likvidumo šaltinis sudarant atpirkimo sandorį arba juos parduodant net ir nepalankiausiomis rinkos sąlygomis;

c) 

jie nėra suvaržyti.




IV PRIEDAS



Atitikties lentelė

Šis reglamentas

Direktyva 2006/48/EB

Direktyva 2006/49/EB

1 straipsnis

 

 

2 straipsnis

 

 

3 straipsnis

 

 

4 straipsnio 1 dalies 1 punktas

4 straipsnio 1 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 2 punktas

 

3 straipsnio 1 dalies b punktas

4 straipsnio 1 dalies 3 punktas

 

3 straipsnio 1 dalies c punktas

4 straipsnio 1 dalies 4 punktas

 

3 straipsnio 1 dalies p punktas

4 straipsnio 1 dalies 5–7 punktai

 

 

4 straipsnio 1 dalies 8 punktas

4 straipsnio 18 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 9–12 punktai

 

 

4 straipsnio 1 dalies 13 punktas

4 straipsnio 41 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 14 punktas

4 straipsnio 42 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 15 punktas

4 straipsnio 12 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 16 punktas

4 straipsnio 13 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 17 punktas

4 straipsnio 3 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 18 punktas

4 straipsnio 21 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 19 punktas

 

 

4 straipsnio 1 dalies 20 punktas

4 straipsnio 19 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 21 punktas

 

 

4 straipsnio 1 dalies 22 punktas

4 straipsnio 20 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 23 punktas

 

 

4 straipsnio 1 dalies 24 punktas

 

 

4 straipsnio 1 dalies 25 punktas

 

3 straipsnio 1 dalies c punktas

4 straipsnio 1 dalies 26 punktas

4 straipsnio 5 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 27 punktas

 

 

4 straipsnio 1 dalies 28 punktas

4 straipsnio 14 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 29 punktas

4 straipsnio 16 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 30 punktas

4 straipsnio 15 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 31 punktas)

4 straipsnio 17 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 32–34 punktai

 

 

4 straipsnio 1 dalies 35 punktas

4 straipsnio 10 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 36 punktas

 

 

4 straipsnio 1 dalies 37 punktas

4 straipsnio 9 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 38 punktas

4 straipsnio 46 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 39 punktas

4 straipsnio 45 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 40 punktas

4 straipsnio 4 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 41 punktas

4 straipsnio 48 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 42 punktas

4 straipsnio 2 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 43 punktas

4 straipsnio 7 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 44 punktas

4 straipsnio 8 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 45 punktas

 

 

4 straipsnio 1 dalies 46 punktas

4 straipsnio 23 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 47– 49 punktai

 

 

4 straipsnio 1 dalies 50 punktas

 

3 straipsnio 1 dalies e punktas

4 straipsnio 1 dalies 51 punktas

 

 

4 straipsnio 1 dalies 52 punktas

4 straipsnio 22 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 53 punktas

4 straipsnio 24 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 54 punktas

4 straipsnio 25 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 55 punktas

4 straipsnio 27 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 56 punktas

4 straipsnio 28 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 57 punktas

4 straipsnio 30 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 58 punktas

4 straipsnio 31 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 59 punktas

4 straipsnio 32 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 60 punktas

4 straipsnio 35 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 61 punktas

4 straipsnio 36 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 62 punktas

4 straipsnio 40 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 63 punktas

4 straipsnio 40 dalies a punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 64 punktas

4 straipsnio 40 dalies b punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 65 punktas

4 straipsnio 43 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 66 punktas

4 straipsnio 44 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 67 punktas

4 straipsnio 39 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 68– 71 punktai

 

 

4 straipsnio 1 dalies 72 punktas

4 straipsnio 47 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 73 punktas

4 straipsnio 49 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 74– 81 punktai

 

 

4 straipsnio 1 dalies 82 punktas

 

3 straipsnio 1 dalies m punktas

4 straipsnio 1 dalies 83 punktas

4 straipsnio 33 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 84– 91 punktai

 

 

4 straipsnio 1 dalies 92 punktas

 

3 straipsnio 1 dalies i punktas

4 straipsnio 1 dalies 93– 117 punktai

 

 

4 straipsnio 1 dalies 118 punktas

 

3 straipsnio 1 dalies r punktas

4 straipsnio 1 dalies 119– 128 punktai

 

 

4 straipsnio 2 dalis

 

 

4 straipsnio 3 dalis

 

 

5 straipsnis

 

 

6 straipsnio 1 dalis

68 straipsnio 1 dalis

 

6 straipsnio 2 dalis

68 straipsnio 2 dalis

 

6 straipsnio 3 dalis

68 straipsnio 3 dalis

 

6 straipsnio 4 dalis

 

 

6 straipsnio 5 dalis

 

 

7 straipsnio 1 dalis

69 straipsnio 1 dalis

 

7 straipsnio 2 dalis

68 straipsnio 2 dalis

 

7 straipsnio 3 dalis

69 straipsnio 3 dalis

 

8 straipsnio 1 dalis

 

 

8 straipsnio 2 dalis

 

 

8 straipsnio 3 dalis

 

 

9 straipsnio 1 dalis

70 straipsnio 1 dalis

 

9 straipsnio 2 dalis

70 straipsnio 2 dalis

 

9 straipsnio 3 dalis

70 straipsnio 3 dalis

 

10 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 1 dalis

 

10 straipsnio 2 dalis

 

 

11 straipsnio 1 dalis

71 straipsnio 1 dalis

 

11 straipsnio 2 dalis

71 straipsnio 2 dalis

 

11 straipsnio 3 dalis

 

 

11 straipsnio 4 dalis

3 straipsnio 2 dalis

 

11 straipsnio 5 dalis

 

 

12 straipsnis

 

 

13 straipsnio 1 dalis

72 straipsnio 1 dalis

 

13 straipsnio 2 dalis

72 straipsnio 2 dalis

 

13 straipsnio 3 dalis

72 straipsnio 3 dalis

 

13 straipsnio 4 dalis

 

 

14 straipsnio 1 dalis

73 straipsnio 3 dalis

 

14 straipsnio 2 dalis

 

 

14 straipsnio 3 dalis

 

 

15 straipsnis

 

22 straipsnis

16 straipsnis

 

 

17 straipsnio 1 dalis

 

23 straipsnis

17 straipsnio 2 dalis

 

 

17 straipsnio 3 dalis

 

 

18 straipsnio 1 dalis

133 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

 

18 straipsnio 2 dalis

133 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

 

18 straipsnio 3 dalis

133 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

 

18 straipsnio 4 dalis

133 straipsnio 2 dalis

 

18 straipsnio 5 dalis

133 straipsnio 3 dalis

 

18 straipsnio 6 dalis

134 straipsnio 1 dalis

 

18 straipsnio 7 dalis

 

 

18 straipsnio 8 dalis

134 straipsnio 2 dalis

 

19 straipsnio 1 dalis

73 straipsnio 1 dalies b punktas

 

19 straipsnio 2 dalis

73 straipsnio 1 dalis

 

19 straipsnio 3 dalis

73 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

 

20 straipsnio 1 dalis

105 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnio 2 dalis ir X priedo 3 dalies 30 ir 31 punktai

 

20 straipsnio 2 dalis

129 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa

 

20 straipsnio 3 dalis

129 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa

 

20 straipsnio 4 dalis

129 straipsnio 2 dalies penkta pastraipa

 

20 straipsnio 5 dalis

 

 

20 straipsnio 6 dalis

84 straipsnio 2 dalis

 

20 straipsnio 7 dalis

129 straipsnio 2 dalies šešta pastraipa

 

20 straipsnio 8 dalis

129 straipsnio 2 dalies septinta ir aštunta pastraipos

 

21 straipsnio 1 dalis

 

 

21 straipsnio 2 dalis

 

 

21 straipsnio 3 dalis

 

 

21 straipsnio 4 dalis

 

 

22 straipsnis

73 straipsnio 2 dalis

 

23 straipsnis

 

3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

24 straipsnis

74 straipsnio 1 dalis

 

25 straipsnis

 

 

26 straipsnio 1 dalis

57 straipsnio a punktas

 

26 straipsnio 1 dalies a punktas

57 straipsnio a punktas

 

26 straipsnio 1 dalies b punktas

57 straipsnio a punktas

 

26 straipsnio 1 dalies c punktas

57 straipsnio b punktas

 

26 straipsnio 1 dalies d punktas

 

 

26 straipsnio 1 dalies e punktas

57 straipsnio b punktas

 

26 straipsnio 1 dalies f punktas

57 straipsnio c punktas

 

26 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

61 straipsnio antra pastraipa

 

26 straipsnio 2 dalies a punktas

57 straipsnio antra, trečia ir ketvirta pastraipos

 

26 straipsnio 2 dalies b punktas

57 straipsnio antra, trečia ir ketvirta pastraipos

 

26 straipsnio 3 dalis

 

 

26 straipsnio 4 dalis

 

 

27 straipsnis

 

 

28 straipsnio 1 dalies a punktas

 

 

28 straipsnio 1 dalies b punktas

57 straipsnio a punktas

 

28 straipsnio 1 dalies c punktas

57 straipsnio a punktas

 

28 straipsnio 1 dalies d punktas

 

 

28 straipsnio 1 dalies e punktas

 

 

28 straipsnio 1 dalies f punktas

 

 

28 straipsnio 1 dalies g punktas

 

 

28 straipsnio 1 dalies h punktas

 

 

28 straipsnio 1 dalies i punktas

57 straipsnio a punktas

 

28 straipsnio 1 dalies j punktas

57 straipsnio a punktas

 

28 straipsnio 1 dalies k punktas

 

 

28 straipsnio 1 dalies l punktas

 

 

28 straipsnio 1 dalies m punktas

 

 

28 straipsnio 2 dalis

 

 

28 straipsnio 3 dalis

 

 

28 straipsnio 4 dalis

 

 

28 straipsnio 5 dalis

 

 

29 straipsnis

 

 

30 straipsnis

 

 

31 straipsnis

 

 

32 straipsnio 1 dalies a punktas

 

 

32 straipsnio 1 dalies b punktas

57 straipsnio ketvirta pastraipa

 

32 straipsnio 2 dalis

 

 

33 straipsnio 1 dalies a punktas

64 straipsnio 4 dalis

 

33 straipsnio 1 dalies b punktas

64 straipsnio 4 dalis

 

33 straipsnio 1 dalies c punktas

 

 

33 straipsnio 2 dalis

 

 

33 straipsnio 3 dalies a punktas

 

 

33 straipsnio 3 dalies b punktas

 

 

33 straipsnio 3 dalies c punktas

 

 

33 straipsnio 3 dalies d punktas

 

 

33 straipsnio 4 dalis

 

 

34 straipsnis

64 straipsnio 5 dalis

 

35 straipsnis

 

 

36 straipsnio 1 dalies a punktas

57 straipsnio k punktas

 

36 straipsnio 1 dalies b punktas

57 straipsnio j punktas

 

36 straipsnio 1 dalies c punktas

 

 

36 straipsnio 1 dalies d punktas

57 straipsnio q punktas

 

36 straipsnio 1 dalies e punktas

 

 

36 straipsnio 1 dalies f punktas

57 straipsnio i punktas

 

36 straipsnio 1 dalies g punktas

 

 

36 straipsnio 1 dalies h punktas

57 straipsnio n punktas

 

36 straipsnio 1 dalies i punktas

57 straipsnio m punktas

 

36 straipsnio 1 dalies j punktas

66 straipsnio 2 dalis

 

36 straipsnio 1 dalies k punkto i papunktis

 

 

36 straipsnio 1 dalies k punkto ii papunktis

57 straipsnio r punktas

 

36 straipsnio 1 dalies k punkto iii papunktis

 

 

36 straipsnio 1 dalies k punkto iv papunktis

 

 

36 straipsnio 1 dalies k punkto v papunktis

 

 

36 straipsnio 1 dalies l punktas

61 straipsnio antra pastraipa

 

36 straipsnio 2 dalis

 

 

36 straipsnio 3 dalis

 

 

37 straipsnis

 

 

38 straipsnis

 

 

39 straipsnis

 

 

40 straipsnis

 

 

41 straipsnis

 

 

42 straipsnis

 

 

43 straipsnis

 

 

44 straipsnis

 

 

45 straipsnis

 

 

46 straipsnis

 

 

47 straipsnis

 

 

48 straipsnis

 

 

49 straipsnio 1 dalis

59 straipsnis

 

49 straipsnio 2 dalis

60 straipsnis

 

49 straipsnio 3 dalis

 

 

49 straipsnio 4 dalis

 

 

49 straipsnio 5 dalis

 

 

49 straipsnio 6 dalis

 

 

50 straipsnis

66 straipsnis, 57 straipsnio ca punktas, 63a straipsnis

 

51 straipsnis

66 straipsnis, 57 straipsnio ca punktas, 63a straipsnis

 

52 straipsnis

63a straipsnis

 

53 straipsnis

 

 

54 straipsnis

 

 

55 straipsnis

 

 

56 straipsnis

 

 

57 straipsnis

 

 

58 straipsnis

 

 

59 straipsnis

 

 

60 straipsnis

 

 

61 straipsnis

66 straipsnis, 57 straipsnio ca punktas, 63a straipsnis

 

62 straipsnio a punktas

64 straipsnio 3 dalis

 

62 straipsnio b punktas

 

 

62 straipsnio c punktas

 

 

62 straipsnio d punktas

63 straipsnio 3 dalis

 

63 straipsnis

63 straipsnio 1 dalis, 63 straipsnio 2 dalis, 64 straipsnio 3 dalis

 

64 straipsnis

64 straipsnio 3 dalies c punktas

 

65 straipsnis

 

 

66 straipsnis

57 straipsnis, 66 straipsnio 2 dalis

 

67 straipsnis

57 straipsnis, 66 straipsnio 2 dalis

 

68 straipsnis

 

 

69 straipsnis

57 straipsnis, 66 straipsnio 2 dalis

 

70 straipsnis

57 straipsnis, 66 straipsnio 2 dalis

 

71 straipsnis

66 straipsnis, 57 straipsnio ca punktas, 63a straipsnis

 

72 straipsnis

57 straipsnis, 66 straipsnis

 

73 straipsnis

 

 

74 straipsnis

 

 

75 straipsnis

 

 

76 straipsnis

 

 

77 straipsnis

63a straipsnio 2 dalis

 

78 straipsnio 1 dalis

63a straipsnio 2 dalis

 

78 straipsnio 2 dalis

 

 

78 straipsnio 3 dalis

 

 

78 straipsnio 4 dalis

63a straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa

 

78 straipsnio 5 dalis

 

 

79 straipsnis

58 straipsnis

 

80 straipsnis

 

 

81 straipsnis

65 straipsnis

 

82 straipsnis

65 straipsnis

 

83 straipsnis

 

 

84 straipsnis

65 straipsnis

 

85 straipsnis

65 straipsnis

 

86 straipsnis

65 straipsnis

 

87 straipsnis

65 straipsnis

 

88 straipsnis

65 straipsnis

 

89 straipsnis

120 straipsnis

 

90 straipsnis

122 straipsnis

 

91 straipsnis

121 straipsnis

 

92 straipsnis

66 straipsnis, 75 straipsnis

 

93 straipsnio 1–4 dalys

10 straipsnio 1–4 dalys

 

93 straipsnio 5 dalis

 

 

94 straipsnis

 

18 straipsnio 2–4 dalys

95 straipsnis

 

 

96 straipsnis

 

 

97 straipsnis

 

 

98 straipsnis

 

24 straipsnis

99 straipsnio 1 dalis

74 straipsnio 2 dalis

 

99 straipsnio 2 dalis

 

 

100 straipsnis

 

 

101 straipsnio 1 dalis

 

 

101 straipsnio 2 dalis

 

 

101 straipsnio 3 dalis

 

 

102 straipsnio 1 dalis

 

11 straipsnio 1 dalis

102 straipsnio 2 dalis

 

11 straipsnio 3 dalis

102 straipsnio 3 dalis

 

11 straipsnio 4 dalis

102 straipsnio 4 dalis

 

VII priedo C dalies 1 punktas

103 straipsnis

 

VII priedo A dalies 1 punktas

104 straipsnio 1 dalis

 

VII priedo D dalies 1 punktas

104 straipsnio 2 dalis

 

VII priedo D dalies 2 punktas

105 straipsnio 1 dalis

 

33 straipsnio 1 dalis

105 straipsnio 2–10 dalys

 

VII priedo B dalies 1–9 punktai

105 straipsnio 11–13 dalys

 

VII priedo B dalies 11–13 punktai

106 straipsnis

 

VII priedo C dalies 1–3 punktai

107 straipsnis

76 straipsnis, 78 straipsnio 4 dalis ir III priedo 2 dalies 6 punktas

 

108 straipsnio 1 dalis

91 straipsnis

 

108 straipsnio 2 dalis

 

 

109 straipsnis

94 straipsnis

 

110 straipsnis

 

 

111 straipsnis

78 straipsnio 1–3 dalys

 

112 straipsnis

79 straipsnio 1 dalis

 

113 straipsnio 1 dalis

80 straipsnio 1 dalis

 

113 straipsnio 2 dalis

80 straipsnio 2 dalis

 

113 straipsnio 3 dalis

80 straipsnio 4 dalis

 

113 straipsnio 4 dalis

80 straipsnio 5 dalis

 

113 straipsnio 5 dalis

80 straipsnio 6 dalis

 

113 straipsnio 6 dalis

80 straipsnio 7 dalis

 

113 straipsnio 7 dalis

80 straipsnio 8 dalis

 

114 straipsnis

VI priedo I dalies 1–5 punktai

 

115 straipsnio 1 dalies 4 punktas

VI priedo I dalies 8–11 punktai

 

115 straipsnio 5 dalis

 

 

116 straipsnio 1 dalis

VI priedo I dalies 14 punktas

 

116 straipsnio 2 dalis

VI priedo I dalies 14 punktas

 

116 straipsnio 3 dalis

 

 

116 straipsnio 4 dalis

VI priedo I dalies 15 punktas

 

116 straipsnio 5 dalis

VI priedo I dalies 17 punktas

 

116 straipsnio 6 dalis

VI priedo I dalies 17 punktas

 

117 straipsnio 1 dalis

VI priedo I dalies 18 ir 19 punktai

 

117 straipsnio 2 dalis

VI priedo I dalies 20 punktas

 

117 straipsnio 3 dalis

VI priedo I dalies 21 punktas

 

118 straipsnis

VI priedo I dalies 22 punktas

 

119 straipsnio 1 dalis

 

 

119 straipsnio 2 dalis

VI priedo I dalies 37 ir 38 punktai

 

119 straipsnio 3 dalis

VI priedo I dalies 40 punktas

 

119 straipsnio 4 dalis

 

 

119 straipsnio 5 dalis

 

 

120 straipsnio 1 dalis

VI priedo I dalies 29 punktas

 

120 straipsnio 2 dalis

VI priedo I dalies 31 punktas

 

120 straipsnio 3 dalis

VI priedo I dalies 33–36 punktai

 

121 straipsnio 1 dalis

VI priedo I dalies 26 punktas

 

121 straipsnio 2 dalis

VI priedo I dalies 25 punktas

 

121 straipsnio 3 dalis

VI priedo I dalies 27 punktas

 

122 straipsnis

VI priedo I dalies 41 ir 42 punktai

 

123 straipsnis

79 straipsnio 2 dalis, 79 straipsnio 3 dalis ir VI priedo I dalies 43 punktas

 

124 straipsnio 1 dalis

VI priedo I dalies 44 punktas

 

124 straipsnio 2 dalis

 

 

124 straipsnio 3 dalis

 

 

125 straipsnio 1–3 dalys

VI priedo I dalies 45–49 punktai

 

125 straipsnio 4 dalis

 

 

126 straipsnio 1 ir 2 dalys

VI priedo I dalies 51–55 punktai

 

126 straipsnio 3 ir 4 dalys

VI priedo I dalies 58 ir 59 punktai

 

127 straipsnio 1 ir 2 dalys

VI priedo I dalies 61 ir 62 punktai

 

127 straipsnio 3 ir 4 dalys

VI priedo I dalies 64 ir 65 punktai

 

128 straipsnio 1 dalis

VI priedo I dalies 66 ir 67 punktai

 

128 straipsnio 2 dalis

VI priedo I dalies 66 punktas

 

128 straipsnio 3 dalis

 

 

129 straipsnio 1 dalis

VI priedo I dalies 68 punktas, 1 ir 2 dalys

 

129 straipsnio 2 dalis

VI priedo I dalies 69 punktas

 

129 straipsnio 3 dalis

VI priedo I dalies 71 punktas

 

129 straipsnio 4 dalis

VI priedo I dalies 70 punktas

 

129 straipsnio 5 dalis

 

 

130 straipsnis

VI priedo I dalies 72 punktas

 

131 straipsnis

VI priedo I dalies 73 punktas

 

132 straipsnio 1 dalis

VI priedo I dalies 74 punktas

 

132 straipsnio 2 dalis

VI priedo I dalies 75 punktas

 

132 straipsnio 3 dalis

VI priedo I dalies 77 ir 78 punktai

 

132 straipsnio 4 dalis

VI priedo I dalies 79 punktas

 

132 straipsnio 5 dalis

VI priedo I dalies 80 ir 81 punktai

 

133 straipsnio 1 dalis

VI priedo I dalies 86 punktas

 

133 straipsnio 2 dalis

 

 

133 straipsnio 3 dalis

 

 

134 straipsnio 1–3 dalys

VI priedo I dalies 82–84 punktai

 

134 straipsnio 4–7 dalys

VI priedo I dalies 87–90 punktai

 

135 straipsnis

81 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys

 

136 straipsnio 1 dalis

81 straipsnio 1 dalis

 

136 straipsnio 2 dalis

VI priedas, 2 dalis, 12–16 punktai

 

136 straipsnio 3 dalis

150 straipsnio 3 dalis

 

137 straipsnio 1 dalis

VI priedo I dalies 6 punktas

 

137 straipsnio 2 dalis

VI priedo I dalies 7 punktas

 

137 straipsnio 3 dalis

 

 

138 straipsnis

VI priedas, III dalis, 1–7 punktai

 

139 straipsnis

VI priedas, III dalis, 8–17 punktai

 

140 straipsnio 1 dalis

 

 

140 straipsnio 2 dalis

 

 

141 straipsnis

 

 

142 straipsnio 1 dalis

 

 

142 straipsnio 2 dalis

 

 

143 straipsnio 1 dalis

84 straipsnio 1 dalis ir VII priedas, 4 dalis, 1 punktas

 

143 straipsnio 1 dalis

84 straipsnio 2 dalis

 

143 straipsnio 1 dalis

84 straipsnio 3 dalis

 

143 straipsnio 1 dalis

84 straipsnio 4 dalis

 

143 straipsnio 1 dalis

 

 

144 straipsnis

 

 

145 straipsnis

 

 

146 straipsnis

 

 

147 straipsnio 1 dalis

86 straipsnio 9 dalis

 

143 straipsnio 2–9 dalys

86 straipsnio 1–8 dalys

 

148 straipsnio 1 dalis

85 straipsnio 1 dalis

 

148 straipsnio 2 dalis

85 straipsnio 2 dalis

 

148 straipsnio 3 dalis

 

 

148 straipsnio 4 dalis

85 straipsnio 3 dalis

 

148 straipsnio 5 dalis

 

 

148 straipsnio 1 dalis

 

 

149 straipsnis

85 straipsnio 4 ir 5 dalys

 

150 straipsnio 1 dalis

89 straipsnio 1 dalis

 

150 straipsnio 2 dalis

89 straipsnio 2 dalis

 

150 straipsnio 3 dalis

 

 

150 straipsnio 4 dalis

 

 

151 straipsnis

87 straipsnio 1–10 dalys

 

152 straipsnio 1 ir 2 dalys

87 straipsnio 11 dalis

 

152 straipsnio 3 ir 4 dalys

87 straipsnio 12 dalis

 

152 straipsnio 5 dalis

 

 

153 straipsnio 1 dalis

VII priedo I dalies 3 punktas

 

153 straipsnio 2 dalis

 

 

153 straipsnio 3–8 dalys

VII priedo I dalies 94 punktai

 

153 straipsnio 9 dalis

 

 

154 straipsnis

VII priedo I dalies 10–16 punktai

 

155 straipsnio 1 dalis

VII priedo I dalies 17 ir18 punktai

 

155 straipsnio 2 dalis

VII priedo I dalies 19–21 punktai

 

155 straipsnio 3 dalis

VII priedo I dalies 22–24 punktai

 

155 straipsnio 4 dalis

VII priedo I dalies 25–26 punktai

 

156 straipsnis

 

 

156 straipsnis

VII priedo I dalies 27 punktas

 

157 straipsnio 1 dalis

VII priedo I dalies 28 punktas

 

157 straipsnio 2–5 dalys

 

 

158 straipsnio 1 dalis

88 straipsnio 2 dalis

 

158 straipsnio 2 dalis

88 straipsnio 3 dalis

 

158 straipsnio 3 dalis

88 straipsnio 4 dalis

 

158 straipsnio 4 dalis

88 straipsnio 6 dalis

 

158 straipsnio 5 dalis

VII priedo I dalies 30 punktas

 

158 straipsnio 6 dalis

VII priedo I dalies 31 punktas

 

158 straipsnio 7 dalis

VII priedo I dalies 32 punktas

 

158 straipsnio 8 dalis

VII priedo I dalies 33 punktas

 

158 straipsnio 9 dalis

VII priedo I dalies 34 punktas

 

158 straipsnio 10 dalis

VII priedo I dalies 35 punktas

 

158 straipsnio 11 dalis

 

 

159 straipsnis

VII priedo I dalies 36 punktas

 

160 straipsnio 1 dalis

VII priedo II dalies 2 punktas

 

160 straipsnio 2 dalis

VII priedo II dalies 3 punktas

 

160 straipsnio 3 dalis

VII priedo II dalies 4 punktas

 

160 straipsnio 4 dalis

VII priedo II dalies 5 punktas

 

160 straipsnio 5 dalis

VII priedo II dalies 6 punktas

 

160 straipsnio 6 dalis

VII priedo II dalies 7 punktas

 

160 straipsnio 7 dalis

VII priedo II dalies 2 punktas

 

161 straipsnio 1 dalis

VII priedo II dalies 8 punktas

 

161 straipsnio 2 dalis

VII priedo II dalies 9 punktas

 

161 straipsnio 3 dalis

VII priedo II dalies 10 punktas

 

161 straipsnio 4 dalis

VII priedo II dalies 11 punktas

 

162 straipsnio 1 dalis

VII priedo II dalies 12 punktas

 

162 straipsnio 2 dalis

VII priedo II dalies 13 punktas

 

162 straipsnio 3 dalis

VII priedo II dalies 14 punktas

 

162 straipsnio 4 dalis

VII priedo II dalies 15 punktas

 

162 straipsnio 5 dalis

VII priedo II dalies 16 punktas

 

163 straipsnio 1 dalis

VII priedo II dalies 17 punktas

 

163 straipsnio 2 dalis

VII priedo II dalies 18 punktas

 

163 straipsnio 3 dalis

VII priedo II dalies 19 punktas

 

163 straipsnio 4 dalis

VII priedo II dalies 20 punktas

 

164 straipsnio 1 dalis

VII priedo II dalies 21 punktas

 

164 straipsnio 2 dalis

VII priedo II dalies 22 punktas

 

164 straipsnio 3 dalis

VII priedo II dalies 23 punktas

 

164 straipsnio 4 dalis

 

 

165 straipsnio 1 dalis

VII priedo II dalies 24 punktas

 

165 straipsnio 2 dalis

VII priedo II dalies 25 ir 26 punktai

 

165 straipsnio 3 dalis

VII priedo II dalies 27 punktas

 

166 straipsnio 1 dalis

VII priedo III dalies 1 punktas

 

166 straipsnio 2 dalis

VII priedo III dalies 2 punktas

 

166 straipsnio 3 dalis

VII priedo III dalies 3 punktas

 

166 straipsnio 4 dalis

VII priedo III dalies 4 punktas

 

166 straipsnio 5 dalis

VII priedo III dalies 5 punktas

 

166 straipsnio 6 dalis

VII priedo III dalies 6 punktas

 

166 straipsnio 7 dalis

VII priedo III dalies 7 punktas

 

166 straipsnio 8 dalis

VII priedo III dalies 9 punktas

 

166 straipsnio 9 dalis

VII priedo III dalies 10 punktas

 

166 straipsnio 10 dalis

VII priedo III dalies 11 punktas

 

167 straipsnio 1 dalis

VII priedo III dalies 12 punktas

 

167 straipsnio 2 dalis

 

 

168 straipsnis

VII priedo III dalies 13 punktas

 

169 straipsnio 1 dalis

VII priedo IV dalies 2 punktas

 

169 straipsnio 2 dalis

VII priedo IV dalies 3 punktas

 

169 straipsnio 3 dalis

VII priedo IV dalies 4 punktas

 

170 straipsnio 1 dalis

VII priedo IV dalies 5–11 punktai

 

170 straipsnio 2 dalis

VII priedo IV dalies 12 punktas

 

170 straipsnio 3 dalis

VII priedo IV dalies 13–15 punktai

 

170 straipsnio 4 dalis

VII priedo IV dalies 16 punktas

 

171 straipsnio 1 dalis

VII priedo IV dalies 17 punktas

 

171 straipsnio 2 dalis

VII priedo IV dalies 18 punktas

 

172 straipsnio 1 dalis

VII priedo IV dalies 19–23 punktai

 

172 straipsnio 2 dalis

VII priedo IV dalies 24 punktas

 

172 straipsnio 3 dalis

VII priedo IV dalies 25 punktas

 

173 straipsnio 1 dalis

VII priedo IV dalies 26–28 punktai

 

173 straipsnio 2 dalis

VII priedo IV dalies 29 punktas

 

173 straipsnio 3 dalis

 

 

174 straipsnis

VII priedo IV dalies 30 punktas

 

175 straipsnio 1 dalis

VII priedo IV dalies 31 punktas

 

175 straipsnio 2 dalis

VII priedo IV dalies 32 punktas

 

175 straipsnio 3 dalis

VII priedo IV dalies 33 punktas

 

175 straipsnio 4 dalis

VII priedo IV dalies 34 punktas

 

175 straipsnio 5 dalis

VII priedo IV dalies 35 punktas

 

176 straipsnio 1 dalis

VII priedo IV dalies 36 punktas

 

176 straipsnio 2 dalis

VII priedo IV dalies 37 punkto pirma pastraipa

 

176 straipsnio 3 dalis

VII priedo IV dalies 37 punkto antra pastraipa

 

176 straipsnio 4 dalis

VII priedo IV dalies 38 punktas

 

176 straipsnio 5 dalis

VII priedo IV dalies 39 punktas

 

177 straipsnio 1 dalis

VII priedo IV dalies 40 punktas

 

177 straipsnio 2 dalis

VII priedo IV dalies 41 punktas

 

177 straipsnio 3 dalis

VII priedo IV dalies 42 punktas

 

178 straipsnio 1 dalis

VII priedo IV dalies 44 punktas

 

178 straipsnio 2 dalis

VII priedo IV dalies 44 punktas

 

178 straipsnio 3 dalis

VII priedo IV dalies 45 punktas

 

178 straipsnio 4 dalis

VII priedo IV dalies 46 punktas

 

178 straipsnio 5 dalis

VII priedo IV dalies 47 punktas

 

178 straipsnio 6 dalis

 

 

178 straipsnio 7 dalis

 

 

179 straipsnio 1 dalis

VII priedo IV dalies 43 punktas ir 49–56 punktai

 

179 straipsnio 2 dalis

VII priedo IV dalies 57 punktas

 

180 straipsnio 1 dalis

VII priedo IV dalies 59– 66 punktai

 

180 straipsnio 2 dalis

VII priedo IV dalies 67–72 punktai

 

180 straipsnio 3 dalis

 

 

181 straipsnio 1 dalis

VII priedo IV dalies 73–81 punktai

 

181 straipsnio 2 dalis

VII priedo IV dalies 82 punktas

 

181 straipsnio 3 dalis

 

 

182 straipsnio 1 dalis

VII priedo IV dalies 87–92 punktai

 

182 straipsnio 2 dalis

VII priedo IV dalies 93 punktas

 

182 straipsnio 3 dalis

VII priedo IV dalies 94 ir 95 punktai

 

182 straipsnio 4 dalis

 

 

183 straipsnio 1 dalis

VII priedo IV dalies 98– 100 punktai

 

183 straipsnio 2 dalis

VII priedo IV dalies 101 ir 102 punktai

 

183 straipsnio 3 dalis

VII priedo IV dalies 103 ir 104 punktai

 

183 straipsnio 4 dalis

VII priedo IV dalies 96 punktas

 

183 straipsnio 5 dalis

VII priedo IV dalies 97 punktas

 

183 straipsnio 6 dalis

 

 

184 straipsnio 1 dalis

 

 

184 straipsnio 2 dalis

VII priedo IV dalies 105 punktas

 

184 straipsnio 3 dalis

VII priedo IV dalies 106 punktas

 

184 straipsnio 4 dalis

VII priedo IV dalies 107 punktas

 

184 straipsnio 5 dalis

VII priedo IV dalies 108 punktas

 

184 straipsnio 6 dalis

VII priedo IV dalies 109 punktas

 

185 straipsnis

VII priedo IV dalies 110–114 punktai

 

186 straipsnis

VII priedo IV dalies 115 punktas

 

187 straipsnis

VII priedo IV dalies 116 punktas

 

188 straipsnis

VII priedo IV dalies 117–123 punktai

 

189 straipsnio 1 dalis

VII priedo IV dalies 124 punktas

 

189 straipsnio 2 dalis

VII priedo IV dalies 125 ir 126 punktai

 

189 straipsnio 3 dalis

VII priedo IV dalies 127 punktas

 

190 straipsnio 1 dalis

VII priedo IV dalies 128 punktas

 

190 straipsnio 2 dalis

VII priedo IV dalies 129 punktas

 

190 straipsnio 3 ir 4 dalys

VII priedo IV dalies 130 punktas

 

191 straipsnis

VII priedo IV dalies 131 punktas

 

192 straipsnis

90 straipsnis ir VIII priedo 1 dalies 2 punktas

 

193 straipsnio 1 dalis

93 straipsnio 2 dalis

 

193 straipsnio 2 dalis

93 straipsnio 3 dalis

 

193 straipsnio 3 dalis

93 straipsnio 1 dalis ir VIII priedo 3 dalies 1 punktas

 

193 straipsnio 4 dalis

VIII priedo 3 dalies 2 punktas

 

193 straipsnio 5 dalis

VIII priedas, 5 dalis, 1 punktas

 

193 straipsnio 6 dalis

VIII priedas, 5 dalis, 2 punktas

 

194 straipsnio 1 dalis

92 straipsnio 1 dalis

 

194 straipsnio 2 dalis

92 straipsnio 2 dalis

 

194 straipsnio 3 dalis

92 straipsnio 3 dalis

 

194 straipsnio 4 dalis

92 straipsnio 4 dalis

 

194 straipsnio 5 dalis

92 straipsnio 5 dalis

 

194 straipsnio 6 dalis

92 straipsnio 5 dalis

 

194 straipsnio 7 dalis

92 straipsnio 6 dalis

 

194 straipsnio 8 dalis

VIII priedo 2 dalies 1 punktas

 

194 straipsnio 9 dalis

VIII priedo 2 dalies 2 punktas

 

194 straipsnio 10 dalis

 

 

195 straipsnis

VIII priedo 1 dalies 3 ir 4 punktai

 

196 straipsnis

VIII priedo 1 dalies 5 punktas

 

197 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 1 dalies 7 punktas

 

197 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 1 dalies 7 punktas

 

197 straipsnio 3 dalis

VIII priedo 1 dalies 7 punktas

 

197 straipsnio 4 dalis

VIII priedo 1 dalies 8 punktas

 

197 straipsnio 5 dalis

VIII priedo 1 dalies 9 punktas

 

197 straipsnio 6 dalis

VIII priedo 1 dalies 9 punktas

 

197 straipsnio 7 dalis

VIII priedo 1 dalies 10 punktas

 

197 straipsnio 8 dalis

 

 

198 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 1 dalies 11 punktas

 

198 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 1 dalies 11 punktas

 

199 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 1 dalies 12 punktas

 

199 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 1 dalies 13 punktas

 

199 straipsnio 3 dalis

VIII priedo 1 dalies 16 punktas

 

199 straipsnio 4 dalis

VIII priedo 1 dalies 16 ir 17 punktai

 

199 straipsnio 5 dalis

VIII priedo 1 dalies 20 punktas

 

199 straipsnio 6 dalis

VIII priedo 1 dalies 21 punktas

 

199 straipsnio 7 dalis

VIII priedo 1 dalies 22 punktas

 

199 straipsnio 8 dalis

 

 

200 straipsnis

VIII priedo 1 dalies 23 ir 25 punktai

 

201 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 1 dalies 26 ir 28 punktai

 

201 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 1 dalies 27 punktas

 

202 straipsnis

VIII priedo 1 dalies 29 punktas

 

203 straipsnis

 

 

204 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 1 dalies 30 ir 31 punktai

 

204 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 1 dalies 32 punktas

 

205 straipsnis

VIII priedo 2 dalies 3 punktas

 

206 straipsnis

VIII priedo 2 dalies 4–5 punktai

 

207 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 2 dalies 6 punktas

 

207 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 2 dalies 6 punkto a papunktis

 

207 straipsnio 3 dalis

VIII priedo 2 dalies 6 punkto b papunktis

 

207 straipsnio 4 dalis

VIII priedo 2 dalies 6 punkto c papunktis

 

207 straipsnio 5 dalis

VIII priedo 2 dalies 7 punktas

 

208 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 2 dalies 8 punktas

 

208 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 2 dalies 8 punkto a papunktis

 

208 straipsnio 3 dalis

VIII priedo 2 dalies 8 punkto b papunktis

 

208 straipsnio 4 dalis

VIII priedo 2 dalies 8 punkto c papunktis

 

208 straipsnio 5 dalis

VIII priedo 2 dalies 8 punkto d papunktis

 

209 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 2 dalies 9 punktas

 

209 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 2 dalies 9 punkto a papunktis

 

209 straipsnio 3 dalis

VIII priedo 2 dalies 9 punkto b papunktis

 

210 straipsnis

VIII priedo 2 dalies 10 punktas

 

211 straipsnis

VIII priedo 2 dalies 11 punktas

 

212 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 2 dalies 12 punktas

 

212 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 2 dalies 13 punktas

 

213 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 2 dalies 14 punktas

 

213 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 2 dalies 15 punktas

 

213 straipsnio 3 dalis

 

 

214 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 2 dalies 16 punkto a–c papunkčiai

 

214 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 2 dalies 16 punktas

 

214 straipsnio 3 dalis

VIII priedo 2 dalies 17 punktas

 

215 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 2 dalies 18 punktas

 

215 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 2 dalies 19 punktas

 

216 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 2 dalies 20 punktas

 

216 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 2 dalies 21 punktas

 

216 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 2 dalies 22 punktas

 

216 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 2 dalies 22 punkto c papunktis

 

217 straipsnio 3 dalis

VIII priedo 2 dalies 22 punkto c papunktis

 

218 straipsnis

VIII priedo 3 dalies 3 punktas

 

219 straipsnis

VIII priedo 3 dalies 4 punktas

 

220 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 3 dalies 5 punktas

 

220 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 3 dalies 6 punktas, 8–10 punktai

 

220 straipsnio 3 dalis

VIII priedo 3 dalies 11 punktas

 

220 straipsnio 4 dalis

VIII priedo 3 dalies 22 ir 23 punktai

 

220 straipsnio 5 dalis

VIII priedo 3 dalies 9 punktas

 

221 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 3 dalies 12 punktas

 

221 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 3 dalies 12 punktas

 

221 straipsnio 3 dalis

VIII priedo 3 dalies 13–15 punktai

 

221 straipsnio 4 dalis

VIII priedo 3 dalies 16 punktas

 

221 straipsnio 5 dalis

VIII priedo 3 dalies 18 ir 19 punktai

 

221 straipsnio 6 dalis

VIII priedo 3 dalies 20 ir 21 punktai

 

221 straipsnio 7 dalis

VIII priedo 3 dalies 17 punktas

 

221 straipsnio 8 dalis

VIII priedo 3 dalies 22 ir 23 punktai

 

221 straipsnio 9 dalis

 

 

222 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 3 dalies 24 punktas

 

222 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 3 dalies 25 punktas

 

222 straipsnio 3 dalis

VIII priedo 3 dalies 26 punktas

 

222 straipsnio 4 dalis

VIII priedo 3 dalies 27 punktas

 

222 straipsnio 5 dalis

VIII priedo 3 dalies 28 punktas

 

222 straipsnio 6 dalis

VIII priedo 3 dalies 29 punktas

 

222 straipsnio 7 dalis

VIII priedo 3 dalies 28 ir 29 punktai

 

223 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 3 dalies 30–32 punktai

 

223 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 3 dalies 33 punktas

 

223 straipsnio 3 dalis

VIII priedo 3 dalies 33 punktas

 

223 straipsnio 4 dalis

VIII priedo 3 dalies 33 punktas

 

223 straipsnio 5 dalis

VIII priedo 3 dalies 33 punktas

 

223 straipsnio 6 dalis

VIII priedo 3 dalies 34 ir 35 punktai

 

223 straipsnio 7 dalis

VIII priedo 3 dalies 35 punktas

 

224 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 3 dalies 36 punktas

 

224 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 3 dalies 37 punktas

 

224 straipsnio 3 dalis

VIII priedo 3 dalies 38 punktas

 

224 straipsnio 4 dalis

VIII priedo 3 dalies 39 punktas

 

224 straipsnio 5 dalis

VIII priedo 3 dalies 40 punktas

 

224 straipsnio 6 dalis

VIII priedo 3 dalies 41 punktas

 

225 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 3 dalies 42–46 punktai

 

225 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 3 dalies 47–52 punktai

 

225 straipsnio 3 dalis

VIII priedo 3 dalies 53–56 punktai

 

226 straipsnis

VIII priedo 3 dalies 57 punktas

 

227 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 3 dalies 58 punktas

 

227 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 3 dalies 58 punkto a–h papunkčiai

 

227 straipsnio 3 dalis

VIII priedo 3 dalies 58 punkto h papunktis

 

228 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 3 dalies 60 punktas

 

228 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 3 dalies 61 punktas

 

229 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 3 dalies 62–65 punktai

 

229 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 3 dalies 66 punktas

 

229 straipsnio 3 dalis

VIII priedo 3 dalies 63–67 punktai

 

230 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 3 dalies 68–71 punktai

 

230 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 3 dalies 72 punktas

 

230 straipsnio 3 dalis

VIII priedo 3 dalies 73 ir 74 punktai

 

231 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 3 dalies 76 punktas

 

231 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 3 dalies 77 punktas

 

231 straipsnio 3 dalis

VIII priedo 3 dalies 78 punktas

 

231 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 3 dalies 79 punktas

 

231 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 3 dalies 80 punktas

 

231 straipsnio 3 dalis

VIII priedo 3 dalies 80 punkto a papunktis

 

231 straipsnio 4 dalis

VIII priedo 3 dalies 81–82 punktai

 

232 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 3 dalies 83 punktas

 

232 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 3 dalies 83 punktas

 

232 straipsnio 3 dalis

VIII priedo 3 dalies 84 punktas

 

232 straipsnio 4 dalis

VIII priedo 3 dalies 85 punktas

 

234 straipsnis

VIII priedo 3 dalies 86 punktas

 

235 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 3 dalies 87 punktas

 

235 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 3 dalies 88 punktas

 

235 straipsnio 3 dalis

VIII priedo 3 dalies 89 punktas

 

236 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 3 dalies 90 punktas

 

236 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 3 dalies 91 punktas

 

236 straipsnio 3 dalis

VIII priedo 3 dalies 92 punktas

 

237 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 4 dalies 1 punktas

 

237 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 4 dalies 2 punktas

 

238 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 4 dalies 3 punktas

 

238 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 4 dalies 4 punktas

 

238 straipsnio 3 dalis

VIII priedo 4 dalies 5 punktas

 

239 straipsnio 1 dalis

VIII priedo 4 dalies 6 punktas

 

239 straipsnio 2 dalis

VIII priedo 4 dalies 7 punktas

 

239 straipsnio 3 dalis

VIII priedo 4 dalies 8 punktas

 

240 straipsnis

VIII priedo VI dalies 1 punktas

 

241 straipsnis

VIII priedo VI dalies 2 punktas

 

242 straipsnio 1–9 dalys

IX priedo I dalies 1 punktas

 

242 straipsnio 10 dalis

4 straipsnio 37 punktas

 

242 straipsnio 11 dalis

4 straipsnio 38 punktas

 

242 straipsnio 12 dalis

 

 

242 straipsnio 13 dalis

 

 

242 straipsnio 14 dalis

 

 

242 straipsnio 15 dalis

 

 

243 straipsnio 1 dalis

IX priedo II dalies 1 punktas

 

243 straipsnio 2 dalis

IX priedo II dalies 1 punkto a papunktis

 

243 straipsnio 3 dalis

IX priedo II dalies 1 punkto b papunktis

 

243 straipsnio 4 dalis

IX priedo II dalies 1 punkto c papunktis

 

243 straipsnio 5 dalis

IX priedo II dalies 1 punkto d papunktis

 

243 straipsnio 6 dalis

 

 

244 straipsnio 1 dalis

IX priedo II dalies 2 punktas

 

244 straipsnio 2 dalis

IX priedo II dalies 2 punkto a papunktis

 

244 straipsnio 3 dalis

IX priedo II dalies 2 punkto b papunktis

 

244 straipsnio 4 dalis

IX priedo II dalies 2 punkto c papunktis

 

244 straipsnio 5 dalis

IX priedo II dalies 2 punkto d papunktis

 

244 straipsnio 6 dalis

 

 

245 straipsnio 1 dalis

95 straipsnio 1 dalis

 

245 straipsnio 2 dalis

95 straipsnio 2 dalis

 

245 straipsnio 3 dalis

96 straipsnio 2 dalis

 

245 straipsnio 4 dalis

96 straipsnio 4 dalis

 

245 straipsnio 5 dalis

 

 

245 straipsnio 6 dalis

 

 

246 straipsnio 1 dalis

IX priedo IV dalies 2 ir 3 punktai

 

246 straipsnio 2 dalis

IX priedo IV dalies 5 punktas

 

246 straipsnio 3 dalis

IX priedo IV dalies 5 punktas

 

247 straipsnio 1 dalis

96 straipsnio 3 dalis, IX priedo IV dalies 60 punktas

 

247 straipsnio 2 dalis

IX priedo IV dalies 61 punktas

 

247 straipsnio 3 dalis

 

 

247 straipsnio 4 dalis

 

 

248 straipsnio 1 dalis

101 straipsnio 1 dalis

 

248 straipsnio 2 dalis

 

 

248 straipsnio 3 dalis

101 straipsnio 2 dalis

 

249 straipsnis

IX priedo II dalies 3 ir 4 punktai

 

250 straipsnis

IX priedo II dalies 5–7 punktai

 

251 straipsnis

IX priedo IV dalies 6–7 punktai

 

252 straipsnis

IX priedo IV dalies 8 punktas

 

253 straipsnio 1 dalis

IX priedo IV dalies 9 punktas

 

253 straipsnio 2 dalis

IX priedo IV dalies 10 punktas

 

254 straipsnis

IX priedo IV dalies 11–12 punktai

 

255 straipsnio 1 dalis

IX priedo IV dalies 13 punktas

 

255 straipsnio 2 dalis

IX priedo IV dalies 15 punktas

 

256 straipsnio 1 dalis

100 straipsnio 1 dalis

 

256 straipsnio 2 dalis

IX priedo IV dalies 17–20 punktai

 

256 straipsnio 3 dalis

IX priedo IV dalies 21 punktas

 

256 straipsnio 4 dalis

IX priedo IV dalies 22–23 punktai

 

256 straipsnio 5 dalis

IX priedo IV dalies 24–25 punktai

 

256 straipsnio 6 dalis

IX priedo IV dalies 26–29 punktai

 

256 straipsnio 7 dalis

IX priedo IV dalies 30 punktas

 

256 straipsnio 8 dalis

IX priedo IV dalies 32 punktas

 

256 straipsnio 9 dalis

IX priedo IV dalies 33 punktas

 

257 straipsnis

IX priedo IV dalies 34 punktas

 

258 straipsnis

IX priedo IV dalies 35–36 punktai

 

259 straipsnio 1 dalis

IX priedo IV dalies 38–41 punktai

 

259 straipsnio 2 dalis

IX priedo IV dalies 42 punktas

 

259 straipsnio 3 dalis

IX priedo IV dalies 43 punktas

 

259 straipsnio 4 dalis

IX priedo IV dalies 44 punktas

 

259 straipsnio 5 dalis

 

 

260 straipsnis

IX priedo IV dalies 45 punktas

 

261 straipsnio 1 dalis

IX priedo IV dalies 46–47 punktai, 49 punktas

 

261 straipsnio 2 dalis

IX priedo IV dalies 51 punktas

 

262 straipsnio 1 dalis

IX priedo IV dalies 52, 53 punktai

 

262 straipsnio 2 dalis

IX priedo IV dalies 53 punktas

 

262 straipsnio 3 dalis

 

 

262 straipsnio 4 dalis

IX priedo IV dalies 54 punktas

 

263 straipsnio 1 dalis

IX priedo IV dalies 57 punktas

 

263 straipsnio 2 dalis

IX priedo IV dalies 58 punktas

 

263 straipsnio 3 dalis

IX priedo IV dalies 59 punktas

 

264 straipsnio 1 dalis

IX priedo IV dalies 62 punktas

 

264 straipsnio 2 dalis

IX priedo IV dalies 63–65 punktai

 

264 straipsnio 3 dalis

IX priedo IV dalies 66 ir 67 punktai

 

264 straipsnio 4 dalis

 

 

265 straipsnio 1 dalis

IX priedo IV dalies 68 punktas

 

265 straipsnio 2 dalis

IX priedo IV dalies 70 punktas

 

265 straipsnio 3 dalis

IX priedo IV dalies 71 punktas

 

266 straipsnio 1 dalis

IX priedo IV dalies 72 punktas

 

266 straipsnio 2 dalis

IX priedo IV dalies 73 punktas

 

266 straipsnio 3 dalis

IX priedo IV dalies 74–75 punktai

 

266 straipsnio 4 dalis

IX priedo IV dalies 76 punktas

 

267 straipsnio 1 dalis

97 straipsnio 1 dalis

 

267 straipsnio 3 dalis

97 straipsnio 3 dalis

 

268 straipsnis

IX priedo, III dalies 1 punktas

 

269 straipsnis

IX priedo III dalies 2–7 punktai

 

270 straipsnis

98 straipsnio 1 dalis ir IX priedo III dalies 8 ir 9 punktai

 

271 straipsnio 1 dalis

III priedo II dalies 1 punktas

VII priedo III dalies 5 punktas

 

271 straipsnio 2 dalis

VII priedo III dalies 7 punktas

 

272 straipsnio 1 dalis

III priedo I dalies 1 punktas

 

272 straipsnio 2 dalis

III priedo I dalies 3 punktas

 

272 straipsnio 3 dalis

III priedo I dalies 4 punktas

 

272 straipsnio 4 dalis

III priedo I dalies 5 punktas

 

272 straipsnio 5 dalis

III priedo I dalies 6 punktas

 

272 straipsnio 6 dalis

III priedo I dalies 7 punktas

 

272 straipsnio 7 dalis

III priedo I dalies 8 punktas

 

272 straipsnio 8 dalis

III priedo I dalies 9 punktas

 

272 straipsnio 9 dalis

III priedo I dalies 10 punktas

 

272 straipsnio 10 dalis

III priedo I dalies 11 punktas

 

272 straipsnio 11 dalis

III priedo I dalies 12 punktas

 

272 straipsnio 12 dalis

III priedo I dalies 13 punktas

 

272 straipsnio 13 dalis

III priedo I dalies 14 punktas

 

272 straipsnio 14 dalis

III priedo I dalies 15 punktas

 

272 straipsnio 15 dalis

III priedo I dalies 16 punktas

 

272 straipsnio 16 dalis

III priedo I dalies 17 punktas

 

272 straipsnio 17 dalis

III priedo I dalies 18 punktas

 

272 straipsnio 18 dalis

III priedo I dalies 19 punktas

 

272 straipsnio 19 dalis

III priedo I dalies 20 punktas

 

272 straipsnio 20 dalis

III priedo I dalies 21 punktas

 

272 straipsnio 21 dalis

III priedo I dalies 22 punktas

 

272 straipsnio 22 dalis

III priedo I dalies 23 punktas

 

272 straipsnio 23 dalis

III priedo I dalies 26 punktas

 

272 straipsnio 24 dalis

III priedo VII dalies a punktas

 

272 straipsnio 25 dalis

III priedo VII dalies a punktas

 

272 straipsnio 26 dalis

III priedo V dalies 2 punktas

 

273 straipsnio 1 dalis

III priedo II dalies 1 punktas

 

273 straipsnio 2 dalis

III priedo II dalies 2 punktas

 

273 straipsnio 3 dalis

III priedo II dalies 3 punkto pirma ir antra pastraipos

 

273 straipsnio 4 dalis

III priedo II dalies 3 punkto trečia pastraipa

 

273 straipsnio 5 dalis

III priedo II dalies 4 punktas

 

273 straipsnio 6 dalis

III priedo II dalies 5 punktas

 

273 straipsnio 7 dalis

III priedo II dalies 7 punktas

 

273 straipsnio 8 dalis

III priedo II dalies 8 punktas

 

274 straipsnio 1 dalis

III priedo III dalis

 

274 straipsnio 2 dalis

III priedo III dalis

 

274 straipsnio 3 dalis

III priedo III dalis

 

274 straipsnio 4 dalis

III priedo III dalis

 

275 straipsnio 1 dalis

III priedo IV dalis

 

275 straipsnio 2 dalis

III priedo IV dalis

 

276 straipsnio 1 dalis

III priedo V dalies 1 punktas

 

276 straipsnio 2 dalis

III priedo V dalies 1 punktas

 

276 straipsnio 3 dalis

III priedo V dalies 1–2 punktai

 

277 straipsnio 1 dalis

III priedo V dalies 3–4 punktai

 

277 straipsnio 2 dalis

III priedo V dalies 5 punktas

 

277 straipsnio 3 dalis

III priedo V dalies 6 punktas

 

277 straipsnio 4 dalis

III priedo V dalies 7 punktas

 

278 straipsnio 1 dalis

 

 

278 straipsnio 2 dalis

III priedo V dalies 8 punktas

 

278 straipsnio 3 dalis

III priedo V dalies 9 punktas

 

279 straipsnis

III priedo V dalies 10 punktas

 

280 straipsnio 1 dalis

III priedo V dalies 11 punktas

 

280 straipsnio 2 dalis

III priedo V dalies 12 punktas

 

281 straipsnio 1 dalis

 

 

281 straipsnio 2 dalis

III priedo V dalies 13 punktas

 

281 straipsnio 3 dalis

III priedo V dalies 14 punktas

 

282 straipsnio 1 dalis

 

 

282 straipsnio 2 dalis

III priedo V dalies 15 punktas

 

282 straipsnio 3 dalis

III priedo V dalies 16 punktas

 

282 straipsnio 4 dalis

III priedo V dalies 17 punktas

 

282 straipsnio 5 dalis

III priedo V dalies 18 punktas

 

282 straipsnio 6 dalis

III priedo V dalies 19 punktas

 

282 straipsnio 7 dalis

III priedo V dalies 20 punktas

 

282 straipsnio 8 dalis

III priedo V dalies 21 punktas

 

283 straipsnio 1 dalis

III priedo VI dalies 1 punktas

 

283 straipsnio 2 dalis

III priedo VI dalies 2 punktas

 

283 straipsnio 3 dalis

III priedo VI dalies 2 punktas

 

283 straipsnio 4 dalis

III priedo VI dalies 3 punktas

 

283 straipsnio 5 dalis

III priedo VI dalies 4 punktas

 

283 straipsnio 6 dalis

III priedo VI dalies 4 punktas

 

284 straipsnio 1 dalis

III priedo VI dalies 5 punktas

 

284 straipsnio 2 dalis

III priedo VI dalies 6 punktas

 

284 straipsnio 3 dalis

 

 

284 straipsnio 4 dalis

III priedo VI dalies 7 punktas

 

284 straipsnio 5 dalis

III priedo VI dalies 8 punktas

 

284 straipsnio 6 dalis

III priedo VI dalies 9 punktas

 

284 straipsnio 7 dalis

III priedo VI dalies 10 punktas

 

284 straipsnio 8 dalis

III priedo VI dalies 11 punktas

 

284 straipsnio 9 dalis

III priedo VI dalies 12 punktas

 

284 straipsnio 10 dalis

III priedo VI dalies 13 punktas

 

284 straipsnio 11 dalis

III priedo VI dalies 9 punktas

 

284 straipsnio 12 dalis

 

 

284 straipsnio 13 dalis

III priedo VI dalies 14 punktas

 

285 straipsnio 1 dalis

III priedo VI dalies 15 punktas

 

285 straipsnio 2–8 dalys

 

 

286 straipsnio 1 dalis

III priedo VI dalies 18 ir 25 punktai

 

286 straipsnio 2 dalis

III priedo VI dalies 19 punktas

 

286 straipsnio 3 dalis

 

 

286 straipsnio 4 dalis

III priedo VI dalies 20 punktas

 

286 straipsnio 5 dalis

III priedo VI dalies 21 punktas

 

286 straipsnio 6 dalis

III priedo VI dalies 22 punktas

 

286 straipsnio 7 dalis

III priedo VI dalies 23 punktas

 

286 straipsnio 8 dalis

III priedo VI dalies 24 punktas

 

287 straipsnio 1 dalis

III priedo VI dalies 17 punktas

 

287 straipsnio 2 dalis

III priedo VI dalies 17 punktas

 

287 straipsnio 3 dalis

 

 

287 straipsnio 4 dalis

 

 

288 straipsnis

III priedo VI dalies 26 punktas

 

289 straipsnio 1 dalis

III priedo VI dalies 27 punktas

 

289 straipsnio 2 dalis

III priedo VI dalies 28 punktas

 

289 straipsnio 3 dalis

III priedo VI dalies 29 punktas

 

289 straipsnio 4 dalis

III priedo VI dalies 29 punktas

 

289 straipsnio 5 dalis

III priedo VI dalies 30 punktas

 

289 straipsnio 6 dalis

III priedo VI dalies 31 punktas

 

290 straipsnio 1 dalis

III priedo VI dalies 32 punktas

 

290 straipsnio 2 dalis

III priedo VI dalies 32 punktas

 

290 straipsnio 3–10 dalys

 

 

291 straipsnio 1 dalis

I priedas, I dalis, 27–28 punktai

 

291 straipsnio 2 dalis

III priedo VI dalies 34 punktas

 

291 straipsnio 3 dalis

 

 

291 straipsnio 4 dalis

III priedo VI dalies 35 punktas

 

291 straipsnio 5 dalis

 

 

291 straipsnio 6 dalis

 

 

292 straipsnio 1 dalis

III priedo VI dalies 36 punktas

 

292 straipsnio 2 dalis

III priedo VI dalies 37 punktas

 

292 straipsnio 3 dalis

 

 

292 straipsnio 4 dalis

 

 

292 straipsnio 5 dalis

 

 

292 straipsnio 6 dalis

III priedo VI dalies 38 punktas

 

292 straipsnio 7 dalis

III priedo VI dalies 39 punktas

 

292 straipsnio 8 dalis

III priedo VI dalies 40 punktas

 

292 straipsnio 9 dalis

III priedo VI dalies 41 punktas

 

292 straipsnio 10 dalis

 

 

293 straipsnio 1 dalis

III priedo VI dalies 42 punktas

 

293 straipsnio 2–6 dalys

 

 

294 straipsnio 1 dalis

III priedo VI dalies 42 punktas

 

294 straipsnio 2 dalis

 

 

294 straipsnio 3 dalis

III priedo VI dalies 42 punktas

 

295 straipsnis

III priedo VII dalies a punktas

 

296 straipsnio 1 dalis

III priedo VII dalies b punktas

 

296 straipsnio 2 dalis

III priedo VII dalies b punktas

 

296 straipsnio 3 dalis

III priedo VII dalies b punktas

 

297 straipsnio 1 dalis

III priedo VII dalies b punktas

 

297 straipsnio 2 dalis

III priedo VII dalies b punktas

 

297 straipsnio 3 dalis

III priedo VII dalies b punktas

 

297 straipsnio 4 dalis

III priedo VII dalies b punktas

 

298 straipsnio 1 dalis

III priedo VII dalies c punktas

 

298 straipsnio 2 dalis

III priedo VII dalies c punktas

 

298 straipsnio 3 dalis

III priedo VII dalies c punktas

 

298 straipsnio 4 dalis

III priedo VII dalies c punktas

 

299 straipsnio 1 dalis

 

II priedo 7 punktas

299 straipsnio 2 dalis

 

II priedo 7–11 punktai

300 straipsnis

 

 

301 straipsnis

III priedo 2 dalies 6 punktas

 

302 straipsnis

 

 

303 straipsnis

 

 

304 straipsnis

 

 

305 straipsnis

 

 

306 straipsnis

 

 

307 straipsnis

 

 

308 straipsnis

 

 

309 straipsnis

 

 

310 straipsnis

 

 

311 straipsnis

 

 

312 straipsnio 1 dalis

104 straipsnio 3 ir 6 dalys ir X priedo 2 dalies 2, 5 ir 8 punktai

 

312 straipsnio 2 dalis

105 straipsnio 1 dalis ir 105 straipsnio 2 dalis ir X priedo 3dalies 1 punktas

 

312 straipsnio 3 dalis

 

 

312 straipsnio 4 dalis

105 straipsnio 1 dalis

 

313 straipsnio 1 dalis

102 straipsnio 2 dalis

 

313 straipsnio 2 dalis

102 straipsnio 3 dalis

 

313 straipsnio 3 dalis

 

 

314 straipsnio 1 dalis

102 straipsnio 4 dalis

 

314 straipsnio 2 dalis

X priedo 4 dalies 1 punktas

 

314 straipsnio 3 dalis

X priedo 4 dalies 2 punktas

 

314 straipsnio 4 dalis

X priedo 4 dalies 3 ir 4 punktai

 

314 straipsnio 5 dalis

 

 

315 straipsnio 1 dalis

103 straipsnis ir X priedo 1 dalies 1–3 punktai

 

315 straipsnio 2 dalis

 

 

315 straipsnio 3 dalis

 

 

315 straipsnio 4 dalis

X priedo 1 dalies 4 punktas

 

316 straipsnio 1 dalis

X priedo 1 dalies 5–8 punktai

 

316 straipsnio 2 dalis

X priedo 1 dalies 9 punktas

 

316 straipsnio 3 dalis

 

 

317 straipsnio 1 dalis

104 straipsnio 1 dalis

 

317 straipsnio 2 dalis

104 straipsnio 2 ir 4 dalys, X priedo 2 dalies 1 punktas

 

317 straipsnio 3 dalis

X priedo 2 dalies 1 punktas

 

317 straipsnio 4 dalis

X priedo 2 dalies 2 punktas

 

318 straipsnio 1 dalis

X priedo 2 dalies 4 punktas

 

318 straipsnio 2 dalis

X priedo 2 dalies 4 punktas

 

318 straipsnio 3 dalis

 

 

319 straipsnio 1 dalis

X priedo 2 dalies 6–7 punktai

 

319 straipsnio 2 dalis

X priedo 2 dalies 10–11 punktai

 

320 straipsnis

X priedo 2 dalies 9 ir 12 punktai

 

321 straipsnis

X priedo 3 dalies 2–7 punktai

 

322 straipsnio 1 dalis

 

 

322 straipsnio 2 dalis

X priedo 3 dalies 8–12 punktai

 

322 straipsnio 3 dalis

X priedo 3 dalies 13–18 punktai

 

322 straipsnio 4 dalis

X priedo 3 dalies 19 punktas

 

322 straipsnio 5 dalis

X priedo 3 dalies 20 punktas

 

322 straipsnio 6 dalis

X priedo 3 dalies 21–24 punktai

 

323 straipsnio 1 dalis

X priedo 3 dalies 25 punktas

 

323 straipsnio 2 dalis

X priedo 3 dalies 26 punktas

 

323 straipsnio 3 dalis

X priedo 3 dalies 27 punktas

 

323 straipsnio 4 dalis

X priedo 3 dalies 28 punktas

 

323 straipsnio 5 dalis

X priedo 3 dalies 29 punktas

 

324 straipsnis

X priedo 5 dalis

 

325 straipsnio 1 dalis

 

26 straipsnis

325 straipsnio 2 dalis

 

26 straipsnis

325 straipsnio 3 dalis

 

 

326 straipsnis

 

 

327 straipsnio 1 dalis

 

I priedo 1 punktas

327 straipsnio 2 dalis

 

I priedo 2 punktas

327 straipsnio 3 dalis

 

I priedo 3 punktas

328 straipsnio 1 dalis

 

I priedo 4 punktas

328 straipsnio 2 dalis

 

 

329 straipsnio 1 dalis

 

I priedo 5 punktas

328 straipsnio 2 dalis

 

 

330 straipsnis

 

I priedo 7 punktas

331 straipsnio 1 dalis

 

I priedo 9 punktas

331 straipsnio 2 dalis

 

I priedo 10 punktas

332 straipsnio 1 dalis

 

I priedo 8 punktas

332 straipsnio 2 dalis

 

I priedo 8 punktas

333 straipsnis

 

I priedo 11 punktas

334 straipsnis

 

I priedo 13 punktas

335 straipsnis

 

I priedo 14 punktas

336 straipsnio 1 dalis

 

I priedo 14 punktas

336 straipsnio 2 dalis

 

I priedo 14 punktas

336 straipsnio 3 dalis

 

I priedo 14 punktas

336 straipsnio 4 dalis

 

19 straipsnio 1 dalis

337 straipsnio 1 dalis

 

I priedo 16 punkto a papunktis

337 straipsnio 2 dalis

 

I priedo 16 punkto a papunktis

337 straipsnio 3 dalis

 

I priedo 16 punkto a papunktis

337 straipsnio 4 dalis

 

I priedo 16 punkto a papunktis

337 straipsnio 4 dalis

 

I priedo 16 punkto a papunktis

338 straipsnio 1 dalis

 

I priedo 14 punkto a papunktis

338 straipsnio 2 dalis

 

I priedo 14 punkto b papunktis

338 straipsnio 3 dalis

 

I priedo 14 punkto c papunktis

338 straipsnio 4 dalis

 

I priedo 14 punkto a papunktis

339 straipsnio 1 dalis

 

I priedo 17 punktas

339 straipsnio 2 dalis

 

I priedo 18 punktas

339 straipsnio 3 dalis

 

I priedo 19 punktas

339 straipsnio 4 dalis

 

I priedo 20 punktas

339 straipsnio 5 dalis

 

I priedo 21 punktas

339 straipsnio 6 dalis

 

I priedo 22 punktas

339 straipsnio 7 dalis

 

I priedo 23 punktas

339 straipsnio 8 dalis

 

I priedo 24 punktas

339 straipsnio 9 dalis

 

I priedo 25 punktas

340 straipsnio 1 dalis

 

I priedo 26 punktas

340 straipsnio 2 dalis

 

I priedo 27 punktas

340 straipsnio 3 dalis

 

I priedo 28 punktas

340 straipsnio 4 dalis

 

I priedo 29 punktas

340 straipsnio 5 dalis

 

I priedo 30 punktas

340 straipsnio 6 dalis

 

I priedo 31 punktas

340 straipsnio 7 dalis

 

I priedo 32 punktas

341 straipsnio 1 dalis

 

I priedo 33 punktas

341 straipsnio 2 dalis

 

I priedo 33 punktas

341 straipsnio 3 dalis

 

 

342 straipsnis

 

I priedo 34 punktas

343 straipsnis

 

I priedo 36 punktas

344 straipsnio 1 dalis

 

 

344 straipsnio 2 dalis

 

I priedo 37 punktas

344 straipsnio 3 dalis

 

I priedo 38 punktas

345 straipsnio 1 dalis

 

I priedo 41 punktas

345 straipsnio 2 dalis

 

I priedo 41 punktas

346 straipsnio 1 dalis

 

I priedo 42 punktas

346 straipsnio 2 dalis

 

 

346 straipsnio 3 dalis

 

I priedo 43 punktas

346 straipsnio 4 dalis

 

I priedo 44 punktas

346 straipsnio 5 dalis

 

I priedo 45 punktas

346 straipsnio 6 dalis

 

I priedo 46 punktas

347 straipsnis

 

I priedo 8 punktas

348 straipsnio 1 dalis

 

I priedo 48–49 punktas

348 straipsnio 2 dalis

 

I priedo 50 punktas

349 straipsnis

 

I priedo 51 punktas

350 straipsnio 1 dalis

 

I priedo 53 punktas

350 straipsnio 2 dalis

 

I priedo 54 punktas

350 straipsnio 3 dalis

 

I priedo 55 punktas

350 straipsnio 4 dalis

 

I priedo 56 punktas

351 straipsnis

 

III priedo 1 punktas

352 straipsnio 1 dalis

 

III priedo 2 punkto 1 papunktis

352 straipsnio 2 dalis

 

III priedo 2 punkto 1 papunktis

352 straipsnio 3 dalis

 

III priedo 2 punkto 1 papunktis

352 straipsnio 4 dalis

 

III priedo 2 punkto 2 papunktis

352 straipsnio 5 dalis

 

 

353 straipsnio 1 dalis

 

III priedo 2 punkto 1 papunktis

353 straipsnio 2 dalis

 

III priedo 2 punkto 1 papunktis

353 straipsnio 3 dalis

 

III priedo 2 punkto 1 papunktis

354 straipsnio 1 dalis

 

III priedo 3 punkto 1 papunktis

354 straipsnio 2 dalis

 

III priedo 3 punkto 2 papunktis

354 straipsnio 3 dalis

 

III priedo 3 punkto 2 papunktis

354 straipsnio 4 dalis

 

 

355 straipsnis

 

 

356 straipsnis

 

 

357 straipsnio 1 dalis

 

IV priedo 1 punktas

357 straipsnio 2 dalis

 

IV priedo 2 punktas

357 straipsnio 3 dalis

 

IV priedo 3 punktas

357 straipsnio 4 dalis

 

IV priedo 4 punktas

357 straipsnio 5 dalis

 

IV priedo 6 punktas

358 straipsnio 1 dalis

 

IV priedo 8 punktas

358 straipsnio 2 dalis

 

IV priedo 9 punktas

358 straipsnio 3 dalis

 

IV priedo 10 punktas

358 straipsnio 4 dalis

 

IV priedo 12 punktas

359 straipsnio 1 dalis

 

IV priedo 13 punktas

359 straipsnio 2 dalis

 

IV priedo 14 punktas

359 straipsnio 3 dalis

 

IV priedo 15 punktas

359 straipsnio 4 dalis

 

IV priedo 16 punktas

359 straipsnio 5 dalis

 

IV priedo 17 punktas

359 straipsnio 6 dalis

 

IV priedo 18 punktas

360 straipsnio 1 dalis

 

IV priedo 19 punktas

360 straipsnio 2 dalis

 

IV priedo 20 punktas

361 straipsnis

 

IV priedo 21 punktas

362 straipsnis

 

 

363 straipsnio 1 dalis

 

V priedo 1 punktas

363 straipsnio 2 dalis

 

 

363 straipsnio 3 dalis

 

 

364 straipsnio 1 dalis

 

V priedo 10 punkto b papunktis

364 straipsnio 2 dalis

 

 

364 straipsnio 3 dalis

 

 

365 straipsnio 1 dalis

 

V priedo 10 punktas

365 straipsnio 2 dalis

 

V priedo 10 punkto a papunktis

366 straipsnio 1 dalis

 

V priedo 7 punktas

366 straipsnio 2 dalis

 

V priedo 8 punktas

366 straipsnio 3 dalis

 

V priedo 9 punktas

366 straipsnio 4 dalis

 

V priedo 10 punktas

366 straipsnio 5 dalis

 

V priedo 8 punktas

367 straipsnio 1 dalis

 

V priedo 11 punktas

367 straipsnio 2 dalis

 

V priedo 12 punktas

367 straipsnio 3 dalis

 

V priedo 12 punktas

368 straipsnio 1 dalis

 

V priedo 2 punktas

368 straipsnio 2 dalis

 

V priedo 2 punktas

368 straipsnio 3 dalis

 

V priedo 5 punktas

368 straipsnio 4 dalis

 

 

369 straipsnio 1 dalis

 

V priedo 3 punktas

369 straipsnio 2 dalis

 

 

370 straipsnio 1 dalis

 

V priedo 5 punktas

371 straipsnio 1 dalis

 

V priedo 5 punktas

371 straipsnio 2 dalis

 

 

372 straipsnis

 

V priedo 5 punkto a papunktis

373 straipsnis

 

V priedo 5 punkto b papunktis

374 straipsnio 1 dalis

 

V priedo 5 punkto c papunktis

374 straipsnio 2 dalis

 

V priedo 5 punkto d papunktis

374 straipsnio 3 dalis

 

V priedo 5 punkto d papunktis

374 straipsnio 4 dalis

 

V priedo 5 punkto d papunktis

374 straipsnio 5 dalis

 

V priedo 5 punkto d papunktis

374 straipsnio 6 dalis

 

V priedo 5 punkto d papunktis

374 straipsnio 7 dalis

 

 

375 straipsnio 1 dalis

 

V priedo 5 punkto a papunktis

375 straipsnio 2 dalis

 

V priedo 5 punkto e papunktis

376 straipsnio 1 dalis

 

V priedo 5 punkto f papunktis

376 straipsnio 2 dalis

 

V priedo 5 punkto g papunktis

376 straipsnio 3 dalis

 

V priedo 5 punkto h papunktis

376 straipsnio 4 dalis

 

V priedo 5 punkto h papunktis

376 straipsnio 5 dalis

 

V priedo 5 punkto i papunktis

376 straipsnio 6 dalis

 

V priedo 5 punktas

377 straipsnis

 

V priedo 5 punkto l papunktis

378 straipsnis

 

II priedo 1 punktas

379 straipsnio 1 dalis

 

II priedo 2 punktas

379 straipsnio 2 dalis

 

II priedo 3 punktas

379 straipsnio 3 dalis

 

II priedo 2 punktas

380 straipsnis

 

II priedo 4 punktas

381 straipsnis

 

 

382 straipsnis

 

 

383 straipsnis

 

 

384 straipsnis

 

 

385 straipsnis

 

 

386 straipsnis

 

 

387 straipsnis

 

28 straipsnio 1 dalis

388 straipsnis

 

 

389 straipsnis

106 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

 

390 straipsnio 1 dalis

106 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

 

390 straipsnio 2 dalis

 

 

390 straipsnio 3 dalis

 

29 straipsnio 1 dalis

390 straipsnio 4 dalis

 

30 straipsnio 1 dalis

390 straipsnio 5 dalis

 

29 straipsnio 2 dalis

390 straipsnio 6 dalis

106 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

 

390 straipsnio 7 dalis

106 straipsnio 3 dalis

 

390 straipsnio 8 dalis

106 straipsnio 2 dalies antra ir trečia pastraipos

 

391 straipsnis

107 straipsnis

 

392 straipsnis

108 straipsnis

 

393 straipsnis

109 straipsnis

 

394 straipsnio 1 dalis

110 straipsnio 1 dalis

 

394 straipsnio 2 dalis

110 straipsnio 1 dalis

 

394 straipsnio 3 ir 4 dalys

110 straipsnio 2 dalis

 

390 straipsnio 4 dalis

110 straipsnio 2 dalis

 

395 straipsnio 1 dalis

111 straipsnio 1 dalis

 

395 straipsnio 2 dalis

 

 

395 straipsnio 3 dalis

111 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

 

395 straipsnio 4 dalis

 

30 straipsnio 4 dalis

395 straipsnio 5 dalis

 

31 straipsnis

395 straipsnio 6 dalis

 

 

395 straipsnio 7 dalis

 

 

395 straipsnio 8 dalis

 

 

396 straipsnio 1 dalis

111 straipsnio 4 dalies pirma ir antra pastraipa

 

396 straipsnio 2 dalis

 

 

397 straipsnio 1 dalis

 

VI priedas, 1 punktas

397 straipsnio 2 dalis

 

VI priedas, 2 punktas

397 straipsnio 3 dalis

 

VI priedas, 3 punktas

398 straipsnis

 

32 straipsnio 1 dalis

399 straipsnio 1 dalis

112 straipsnio 1 dalis

 

399 straipsnio 2 dalis

112 straipsnio 2 dalis

 

399 straipsnio 3 dalis

112 straipsnio 3 dalis

 

399 straipsnio 4 dalis

110 straipsnio 3 dalis

 

400 straipsnio 1 dalis

113 straipsnio 3 dalis

 

400 straipsnio 2 dalis

113 straipsnio 4 dalis

 

400 straipsnio 3 dalis

 

 

401 straipsnio 1 dalis

114 straipsnio 1 dalis

 

401 straipsnio 2 dalis

114 straipsnio 2 dalis

 

401 straipsnio 3 dalis

114 straipsnio 3 dalis

 

402 straipsnio 1 dalis

115 straipsnio 1 dalis

 

402 straipsnio 2 dalis

115 straipsnio 2 dalis

 

402 straipsnio 3 dalis

 

 

403 straipsnio 1 dalis

117 straipsnio 1 dalis

 

403 straipsnio 2 dalis

117 straipsnio 2 dalis

 

404 straipsnis

122a straipsnio 8 dalis

 

405 straipsnio 1 dalis

122a straipsnio 1 dalis

 

405 straipsnio 2 dalis

122a straipsnio 2 dalis

 

405 straipsnio 3 dalis

122a straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

 

405 straipsnio 4 dalis

122a straipsnio 3 dalies antra pastraipa

 

406 straipsnio 1 dalis

122a straipsnio 4 dalis ir 5 dalies antra pastraipa

 

406 straipsnio 2 dalis

122a straipsnio 5 dalies pirma pastraipa ir 6 dalies pirma pastraipa

 

407 straipsnis

122a straipsnio 5 dalies trečia pastraipa

 

408 straipsnis

122a straipsnio 6 dalies pirma ir antra pastraipos

 

409 straipsnis

122a straipsnio 7 dalis

 

410 straipsnis

122a straipsnio 10 dalis

 

411 straipsnis

 

 

412 straipsnis

 

 

413 straipsnis

 

 

414 straipsnis

 

 

415 straipsnis

 

 

416 straipsnis

 

 

417 straipsnis

 

 

418 straipsnis

 

 

419 straipsnis

 

 

420 straipsnis

 

 

421 straipsnis

 

 

422 straipsnis

 

 

423 straipsnis

 

 

424 straipsnis

 

 

425 straipsnis

 

 

426 straipsnis

 

 

427 straipsnis

 

 

428 straipsnis

 

 

429 straipsnis

 

 

430 straipsnis

 

 

431 straipsnio 1 dalis

145 straipsnio 1 dalis

 

431 straipsnio 2 dalis

145 straipsnio 2 dalis

 

431 straipsnio 3 dalis

145 straipsnio 3 dalis

 

431 straipsnio 4 dalis

145 straipsnio 4 dalis

 

432 straipsnio 1 dalis

XII priedo I dalies 1 punktas ir 146 straipsnio 1 dalis

 

432 straipsnio 2 dalis

146 straipsnio 2 dalis ir XII priedo I dalies 2 ir 3 punktai

 

432 straipsnio 3 dalis

146 straipsnio 3 dalis

 

433 straipsnis

147 straipsnis ir XII priedo I dalies 4 punktas

 

434 straipsnio 1 dalis

148 straipsnis

 

434 straipsnio 2 dalis

 

 

435 straipsnio 1 dalis

XII priedo II dalies 1 punktas

 

435 straipsnio 2 dalis

 

 

436 straipsnis

XII priedo II dalies 2 punktas

 

437 straipsnis

 

 

438 straipsnis

XII priedo II dalies 4, 8 punktai

 

439 straipsnis

XII priedo II dalies 5 punktas

 

440 straipsnis

 

 

441 straipsnis

 

 

442 straipsnis

XII priedo II dalies 6 punktas

 

443 straipsnis

 

 

444 straipsnis

XII priedo II dalies 7 punktas

 

445 straipsnis

XII priedo II dalies 9 punktas

 

446 straipsnis

XII priedo II dalies 11 punktas

 

447 straipsnis

XII priedo II dalies 12 punktas

 

448 straipsnis

XII priedo II dalies 13 punktas

 

449 straipsnis

XII priedo II dalies 14 punktas

 

450 straipsnis

XII priedo II dalies 15 punktas

 

451 straipsnis

 

 

452 straipsnis

XII priedo III dalies 1 punktas

 

453 straipsnis

XII priedo III dalies 2 punktas

 

454 straipsnis

XII priedo III dalies 3 punktas

 

455 straipsnis

 

 

456 straipsnio pirma pastraipa

150 straipsnio 1 dalis

41 straipsnis

456 straipsnio antra pastraipa

 

 

457 straipsnis

 

 

458 straipsnis

 

 

459 straipsnis

 

 

460 straipsnis

 

 

461 straipsnis

 

 

462 straipsnio 1 dalis

151a straipsnis

 

462 straipsnio 2 dalis

151a straipsnis

 

462 straipsnio 3 dalis

151a straipsnis

 

462 straipsnio 4 dalis

 

 

462 straipsnio 5 dalis

 

 

463 straipsnis

 

 

464 straipsnis

 

 

465 straipsnis

 

 

466 straipsnis

 

 

467 straipsnis

 

 

468 straipsnis

 

 

469 straipsnis

 

 

470 straipsnis

 

 

471 straipsnis

 

 

472 straipsnis

 

 

473 straipsnis

 

 

474 straipsnis

 

 

475 straipsnis

 

 

476 straipsnis

 

 

477 straipsnis

 

 

478 straipsnis

 

 

479 straipsnis

 

 

480 straipsnis

 

 

481 straipsnis

 

 

482 straipsnis

 

 

483 straipsnis

 

 

484 straipsnis

 

 

485 straipsnis

 

 

486 straipsnis

 

 

487 straipsnis

 

 

488 straipsnis

 

 

489 straipsnis

 

 

490 straipsnis

 

 

491 straipsnis

 

 

492 straipsnis

 

 

493 straipsnio 1 dalis

 

 

493 straipsnio 2 dalis

 

 

494 straipsnis

 

 

495 straipsnis

 

 

496 straipsnis

 

 

497 straipsnis

 

 

498 straipsnis

 

 

499 straipsnis

 

 

500 straipsnis

 

 

501 straipsnis

 

 

502 straipsnis

 

 

503 straipsnis

 

 

504 straipsnis

 

 

505 straipsnis

 

 

506 straipsnis

 

 

507 straipsnis

 

 

508 straipsnis

 

 

509 straipsnis

 

 

510 straipsnis

 

 

511 straipsnis

 

 

512 straipsnis

 

 

513 straipsnis

 

 

514 straipsnis

 

 

515 straipsnis

 

 

516 straipsnis

 

 

517 straipsnis

 

 

518 straipsnis

 

 

519 straipsnis

 

 

520 straipsnis

 

 

521 straipsnis

 

 

I priedas

II priedas

 

II priedas

IV priedas

 

III priedas

 

 



( 1 )  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

( 2 )  2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

( 3 )  2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

( 4 )  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (OL L 314, 20191205, p. 1).

( 5 )  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 20191205, p. 64).

( 6 )  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

( 7 )  OL L 335, 2009 12 17, p. 1.

( 8 )  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

( 9 )  2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

( 10 )  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendra pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama speciali paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB, 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 347, 2017 12 28, p. 35).

( 11 )  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

( 12 )  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

( 13 )  2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL L 243, 2002 9 11, p. 1).

( 14 )  2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

( 15 )  OL L 302, 2009 11 17, p. 1.

( 16 )  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

( 17 )  2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38).

( 18 )  2021 m. kovo 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/637, kuriuo nustatomi įstaigų informacijos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 aštuntos dalies II ir III antraštinėse dalyse, viešo atskleidimo techniniai įgyvendinimo standartai ir panaikinami Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1423/2013, Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1555, Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/200 ir Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/2295 (OL L 136, 2021 4 21, p. 1).

( 19 )  2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

( 20 )  2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937 (OL L 150, 2023 6 9, p. 40).

( 21 )  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

( 22 )  2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros (OL L 354, 2016 12 23, p. 37).

( 23 )  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1238 dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP) (OL L 198, 2019 7 25, p. 1).

( 24 )  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004 4 30, p. 1).

( 25 )  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL L 284, 2009 10 30, p. 1).

( *1 )  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).

( 26 )  OL L 331, 2010 12 15, p. 48.

( 27 )  OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

( 28 )  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

( 29 )  1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (OL L 166, 1998 6 11, p. 45).

( 30 )  OL L 250, 2003 10 2, p. 10.

►M10  ( 31 )  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/… dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES (OL L 2019/2162, 20191218, p. 29). ◄

( 32 )  2020 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/451, kuriuo nustatomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 taikymo įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo srityje techniniai įgyvendinimo standartai ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014 (OL L 97, 2021 3 19, p. 1).

( 33 )  OL L 135, 1994 5 31, p. 5.

( 34 )  2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).

( 35 )  2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 191, 2014 6 28, p. 1).

( 36 )  2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2859, kuriuo sukuriamas Europos bendras prieigos punktas, užtikrinantis centralizuotą prieigą prie viešai skelbiamos informacijos, kuri yra aktuali finansinių paslaugų, kapitalo rinkų ir tvarumo srityse (OL L, 2023/2859, 2023 12 20, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2859/oj).

( 37 )  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

( 38 )  OL L 3, 2004 1 7, p. 36.

( 39 )  2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (OL L 320, 2008 11 29, p. 1).

( 40 )  2011 m. lapkričio 22 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1205/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su 7-uoju tarptautiniu finansinės atskaitomybės standartu (TFAS) (OL L 305, 2011 11 23, p. 16).

( 41 )  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).

( 42 )  2022 m. birželio 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/2060, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 pagal jo 325be straipsnio 3 dalį papildomas techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomi galimybės modeliuoti rizikos veiksnius pagal vidaus modelių metodą (IMA) vertinimo kriterijai ir to vertinimo dažnumas (OL L 276, 2022 10 26, p. 60, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2022/2060/oj).

( 43 )  2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (OL L 150, 2018 6 14, p. 1).

( 44 )  OL L 176, 2013 6 27, p. 1.