02016L0798 — LT — 23.10.2020 — 002.004
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2016/798 2016 m. gegužės 11 d. dėl geležinkelių saugos (nauja redakcija) (OL L 138 2016.5.26, p. 102) |
Iš dalies keičiama:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
Nr. |
puslapis |
data |
||
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2020/700 2020 m. gegužės 25 d. |
L 165 |
27 |
27.5.2020 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2020/1530 2020 m. spalio 21 d. |
L 352 |
1 |
22.10.2020 |
|
Pataisyta:
|
Klaidų ištaisymas, OL L 183, 20.7.2023, p. 63 ((ES) 2016/798) |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2016/798
2016 m. gegužės 11 d.
dėl geležinkelių saugos
(nauja redakcija)
(Tekstas svarbus EEE)
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šia direktyva nustatomos nuostatos, skirtos užtikrinti Sąjungos geležinkelių sistemos saugos plėtojimą ir tobulinimą bei užtikrinti geresnes galimybes patekti į geležinkelių transporto paslaugų rinką, šiomis priemonėmis:
suderinant valstybių narių reguliavimo struktūrą;
nustatant Sąjungos geležinkelių sistemos dalyvių atsakomybę;
plėtojant bendruosius saugos tikslus (toliau – BST) ir bendruosius saugos būdus (toliau – BSB), kad palaipsniui būtų pašalintas poreikis taikyti nacionalines taisykles;
nustatant saugos sertifikatų ir leidimų išdavimo, atnaujinimo, pakeitimo ir apribojimo arba panaikinimo principus;
kiekvienai valstybei narei nustatant reikalavimą įsteigti nacionalinę saugos instituciją ir avarijų bei ►C4 incidentų ◄ tyrimo įstaigą ir
nustatant bendruosius geležinkelių saugos valdymo, reguliavimo ir priežiūros principus.
2 straipsnis
Taikymo sritis
Ši direktyva netaikoma:
metro;
tramvajams bei lengvojo bėginio transporto priemonėms ir infrastruktūrai, kuria naudojasi tik tos transporto priemonės, arba
tinklams, kurie funkciniu požiūriu yra atskirti nuo likusios Sąjungos geležinkelių sistemos ir yra skirti tik keleivių vežimo vietos, miesto ar priemiestiniais maršrutais paslaugoms teikti, taip pat įmonėms, kurios vykdo veiklą tik tuose tinkluose.
Valstybės narės gali į šios direktyvos įgyvendinimo priemonių taikymo sritį neįtraukti:
privačios geležinkelių infrastruktūros, įskaitant privažiuojamuosius kelius, kurią savininkas arba operatorius naudoja savo atitinkamai krovinių vežimo veiklai vykdyti arba žmonių vežimui nekomerciniais tikslais, ir tik tokioje infrastruktūroje naudojamų transporto priemonių;
infrastruktūros ir transporto priemonių, skirtų tik vietinės, istorinėms ar turizmo reikmėms;
lengvojo bėginio transporto infrastruktūros, kuria kartais naudojasi geležinkelių transporto priemonės pagal lengvojo bėginio transporto sistemos veiklos sąlygas, kai tai būtina tik tų transporto priemonių sujungiamumo tikslais, ir
transporto priemonių, kurios visų pirma naudojamos lengvojo bėginio transporto infrastruktūroje, tačiau kuriose yra kai kurių geležinkelių komponentų, būtinų norint sudaryti galimybę pervažiuoti nedidelę ir ribotą geležinkelių infrastruktūros dalį tik sujungiamumo tikslais.
3 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:
|
1) |
Sąjungos geležinkelių sistema – Sąjungos geležinkelių sistema, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/797 2 straipsnio 1 punkte; |
|
2) |
infrastruktūros valdytojas – infrastruktūros valdytojas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES ( 1 ) 3 straipsnio 2 punkte; |
|
3) |
geležinkelio įmonė – geležinkelio įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnio 1 punkte, taip pat bet kuri kita viešojo arba privačiojo sektoriaus įmonė, kuri užsiima krovinių gabenimu ir (arba) keleivių vežimu geležinkeliais ir kuriai galioja reikalavimas užtikrinti trauką, įskaitant ir tas įmones, kurios teikia tik traukos paslaugas; |
|
4) |
techninė sąveikos specifikacija (TSS) – specifikacija, priimta laikantis Direktyvos (ES) 2016/797, apimanti kiekvieną posistemį ar jo dalį, kad būtų laikomasi esminių reikalavimų ir užtikrinama Sąjungos geležinkelių sistemos sąveika; |
|
5) |
bendrieji saugos tikslai (BST) – būtiniausi saugos lygiai, kuriuos turi pasiekti visa sistema ir, jei įmanoma, skirtingos Sąjungos geležinkelių sistemos dalys (kaip antai paprastųjų geležinkelių sistema, greitųjų geležinkelių sistema, ilgieji geležinkelio tuneliai ar linijos, naudojamos tik krovinių vežimui); |
|
6) |
bendrieji saugos būdai (BSB) – būdai, kuriais apibūdinamas saugos lygių vertinimas ir saugos tikslų pasiekimas bei kitų saugos reikalavimų laikymasis; |
|
7) |
nacionalinė saugos institucija –
a)
nacionalinė įstaiga, kuriai pagal šią direktyvą pavestos geležinkelių saugos užtikrinimo užduotys,
b)
bet kuri įstaiga, kuriai, siekiant užtikrinti bendrą saugos režimą, kelios valstybės narės pavedė a punkte nurodytas užduotis,
c)
bet kuri įstaiga, kuriai, siekiant užtikrinti bendrą saugos režimą, valstybė narė ir trečioji šalis pavedė a punkte nurodytas užduotis, su sąlyga, kad Sąjunga šiuo tikslu yra sudariusi susitarimą su atitinkama trečiąja šalimi arba kad ta valstybė narė yra sudariusi tokį susitarimą pagal tuo tikslu Sąjungos suteiktą įgaliojimą; |
|
8) |
nacionalinės taisyklės – visos valstybėje narėje priimtos privalomos taisyklės, nepriklausomai nuo to, kokia įstaiga jas priėmė, kurios apima geležinkelių saugos arba techninius reikalavimus, išskyrus nustatytuosius Sąjungos arba tarptautinėmis taisyklėmis, ir kurios yra taikytinos toje valstybėje narėje geležinkelio įmonėms, infrastruktūros valdytojams arba tretiesiems asmenims; |
|
9) |
saugos valdymo sistema – infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės nustatytas organizavimas, priemonės ir procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti saugų infrastruktūros valdytojo ar geležinkelio įmonės veiklos valdymą; |
|
10) |
atsakingas tyrėjas – asmuo, atsakingas už tyrimo organizavimą, vykdymą ir kontrolę; |
|
11) |
avarija – nepageidaujamas arba netyčinis netikėtas įvykis arba tam tikra tokių įvykių seka, sukeliantys žalingus padarinius; avarijos skirstomos į šias kategorijas: susidūrimai; nuriedėjimai nuo bėgių; avarijos pervažose; dėl judančių riedmenų įvykusios avarijos, kurių metu nukentėjo žmonės; gaisrai ir kita; |
|
12) |
►C4 sunki avarija ◄ – bet koks traukinių susidūrimas ar traukinių nuriedėjimas nuo bėgių, dėl kurių žuvo bent vienas asmuo ar buvo sunkiai sužaloti penki ar daugiau asmenų, arba buvo padaryta didelė žala riedmenims, infrastruktūrai arba aplinkai bei bet kuri kita avarija su tokiomis pačiomis pasekmėmis, padariusi akivaizdų poveikį geležinkelių saugos reguliavimui ar saugos valdymui; didelė žala – tai žala, kurią tyrimo įstaiga iškart gali įvertinti ne mažesne bendra suma kaip 2 milijonai EUR; |
|
13) |
►C4 incidentas ◄ – bet koks įvykis, išskyrus avarijas arba ►C4 sunkias avarijas ◄ turintis arba galintis turėti įtakos geležinkelių eksploatavimo veiklos saugai; |
|
14) |
tyrimas – procesas, atliekamas siekiant užkirsti kelią kitai avarijai arba ►C4 incidentui ◄ , apimantis informacijos surinkimą ir analizę, išvadų padarymą, įskaitant priežasčių nustatymą ir tam tikrais atvejais – saugos rekomendacijų pateikimą; |
|
15) |
priežastys – veiksmai, neveikimas, įvykiai ar sąlygos arba jų derinys, nulėmę avariją arba ►C4 incidentą ◄ ; |
|
16) |
lengvasis bėginis transportas – miestų ir (arba) priemiesčių bėginio transporto sistema, kurios atsparumo smūgiams kategorija yra C-III arba C-IV (pagal standartą EN 15227:2011), o maksimalus transporto priemonės konstrukcijos tvirtumas yra 800 kN (išilginė gniuždymo jėga sukabinimo vietoje); lengvajam bėginiam transportui gali būti skiriamos atskiros kelio juostos arba tos pačios kelio juostos kaip kitam kelių transportui; lengvojo bėginio transporto priemonės paprastai negali būti jungiamos prie tolimųjų keleivinių ar krovininių transporto priemonių (ir atvirkščiai); |
|
17) |
atitikties vertinimo įstaiga – įstaiga, apie kurią notifikuota arba kuri paskirta atsakinga už atitikties vertinimo veiklą, įskaitant kalibravimą, bandymus, sertifikavimą ir patikrinimą; atitikties vertinimo įstaiga priskiriama notifikuotosioms įstaigoms valstybei narei apie ją notifikavus; atitikties vertinimo įstaiga priskiriama paskirtosioms įstaigoms valstybei narei ją paskyrus; |
|
18) |
sąveikos sudedamosios dalys – sąveikos sudedamosios dalys, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/797 2 straipsnio 7 punkte; |
|
19) |
valdytojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuris, būdamas transporto priemonės savininku arba turėdamas teisę ją naudoti, eksploatuoja šią transporto priemonę ir yra registruotas kaip transporto priemonės valdytojas transporto priemonių registre, nurodytame Direktyvos (ES) 2016/797 47 straipsnyje; |
|
20) |
už techninę priežiūrą atsakingas subjektas (ECM) – už transporto priemonės techninę priežiūrą atsakingas subjektas, įregistruotas tokiu statusu transporto priemonių registre, nurodytame Direktyvos (ES) 2016/797 47 straipsnyje; |
|
21) |
transporto priemonė – geležinkelių transporto priemonė, ant ratų važiuojanti geležinkelių linijomis, naudojanti trauką ar jos nenaudojanti; transporto priemonę sudaro vienas ar daugiau struktūrinių ir funkcinių posistemių; |
|
22) |
gamintojas – gamintojas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/797 2 straipsnio 36 punkte; |
|
23) |
siuntėjas – įmonė, kuri savo vardu arba per trečiuosius asmenis siunčia prekes; |
|
24) |
gavėjas – bet koks fizinis ar juridinis asmuo, kuris gauna prekes pagal vežimo sutartį; jei vežimo veikla vykdoma be vežimo sutarties, bet koks fizinis ar juridinis asmuo, kuris prisiima atsakomybę už atvykusias prekes, yra laikoma gavėju; |
|
25) |
krovėjas – įmonė, kraunanti supakuotas prekes, mažus konteinerius ar kilnojamąsias cisternas į vagoną ar konteinerį arba ant jų, arba kraunanti konteinerį, biriųjų krovinių konteinerį, daugiaelementį dujų konteinerį, konteinerinę cisterną arba kilnojamąją cisterną į vagoną; |
|
26) |
iškrovėjas – įmonė, kuri išima konteinerį, biriųjų krovinių konteinerį, daugiaelementį dujų konteinerį, konteinerinę cisterną arba kilnojamąją cisterną iš vagono arba bet kuri įmonė, kuri iškrauna supakuotas prekes, mažus konteinerius ar kilnojamąsias cisternas iš vagono ar konteinerio arba nuo jų, arba bet kuri įmonė, kuri iškrauna prekes iš cisternos (cisterninio vagono, nuimamosios cisternos, kilnojamosios cisternos ar konteinerinės cisternos) arba iš sekcinio vagono ar daugiaelemenčio dujų konteinerio ar vagono, didžiojo ar mažojo konteinerio, skirtų biriesiems kroviniams vežti, arba biriųjų krovinių konteinerio; |
|
27) |
pripildytojas – įmonė, kuri pripildo prekėmis krovinių cisterną (įskaitant cisterninį vagoną, vagoną su nuimamosiomis cisternomis, kilnojamąją cisterną ar konteinerinę cisterną), vagoną, didįjį ar mažąjį konteinerį, skirtus biriems kroviniams vežti, arba sekcinį vagoną ar daugiaelementį dujų konteinerį; |
|
28) |
išpylėjas – įmonė, kuri pašalina prekes iš krovinių cisternos (įskaitant cisterninį vagoną, vagoną su nuimamosiomis cisternomis, kilnojamąją cisterną ar konteinerinę cisterną), vagono, didžiojo ar mažojo konteinerio, skirto biriesiems kroviniams vežti, arba sekcinio vagono ar daugiaelemenčio dujų konteinerio; |
|
29) |
vežėjas – įmonė, kuri vykdo vežimo veiklą pagal vežimo sutartį; |
|
30) |
perkantysis subjektas – posistemio projektavimą ir (arba) statybą arba atnaujinimą ar patobulinimą užsakantis viešojo arba privačiojo sektoriaus subjektas; |
|
31) |
veiklos rūšis – rūšis, kuriai būdingas tik keleivių vežimas, įskaitant greitojo geležinkelio paslaugas arba jų neįskaitant, krovinių vežimas, įskaitant pavojingų krovinių vežimo paslaugas arba jų neįskaitant, ir manevravimo paslaugos; |
|
32) |
veiklos mastas – mastas, apibūdinamas keleivių skaičiumi ir (arba) prekių kiekiu ir apytikriu geležinkelio įmonės dydžiu pagal jos darbuotojų, dirbančių geležinkelių sektoriuje, skaičių (pvz., labai maža, maža, vidutinė arba didelė įmonė); |
|
33) |
veiklos vieta – tinklas arba tinklai vienoje arba daugiau valstybių narių, kuriose geležinkelio įmonė ketina vykdyti veiklą. |
II SKYRIUS
GELEŽINKELIŲ SAUGOS PLĖTOJIMAS IR VALDYMAS
4 straipsnis
Sąjungos geležinkelių sistemos dalyvių vaidmuo plėtojant ir didinant geležinkelių saugą
Siekdamos plėtoti ir didinti geležinkelių saugą valstybės narės, neviršydamos savo kompetencijos:
užtikrina, kad geležinkelių sauga būtų bendrai palaikoma, o kai pagrįstai praktiškai įmanoma – nuolat didinama, atsižvelgiant į Sąjungos teisės bei tarptautinių taisyklių ir mokslo bei technikos pažangos raidą ir teikiant pirmenybę avarijų prevencijai;
užtikrina, kad atvirai ir nediskriminuojant būtų užtikrintas visų taikytinų teisės aktų vykdymas skatinant bendros Europos geležinkelių transporto sistemos plėtrą;
užtikrina, kad geležinkelių saugos plėtojimo ir gerinimo priemonėmis būtų atsižvelgta į poreikį vadovautis sisteminiu požiūriu;
užtikrina, kad atsakomybė už saugų Sąjungos geležinkelių sistemos eksploatavimą ir su tuo susijusių pavojų kontrolę būtų priskirta infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms, kiekvienam už jiems priklausančią sistemos dalį, įpareigojant juos:
įgyvendinti reikiamas pavojaus kontrolės priemones, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies a punkte, tam tikrais atvejais bendradarbiaujant tarpusavyje;
taikyti Sąjungos ir nacionalines taisykles;
vadovaujantis šia direktyva sukurti saugos valdymo sistemas;
nedarydamos poveikio civilinei atsakomybei pagal valstybių narių teisinius reikalavimus, užtikrina, kad kiekvienam infrastruktūros valdytojui ir kiekvienai geležinkelio įmonei būtų priskirta atsakomybė už jam (jai) priklausančią sistemos dalį ir saugų jos eksploatavimą, įskaitant medžiagų tiekimą ir sutarčių dėl paslaugų sudarymą naudotojų, klientų, atitinkamų darbuotojų ir kitų dalyvių, nurodytų 4 dalyje, atžvilgiu;
rengia ir skelbia metinius saugos planus, kuriuose nustatomos numatomos priemonės pasiekti BST, ir
atitinkamais atvejais padeda Agentūrai stebėti geležinkelių saugos plėtojimą Sąjungos lygiu.
Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai:
įgyvendina reikiamas pavojaus kontrolės priemones, nurodytas 6 straipsnio 1 dalies a punkte, tam tikrais atvejais bendradarbiaudami tarpusavyje ir su kitais dalyviais;
savo saugos valdymo sistemose atsižvelgia į pavojus, susijusius su kitų dalyvių ir trečiųjų asmenų veikla;
atitinkamais atvejais 4 dalyje nurodytiems kitiems dalyviams, kurie gali turėti įtakos saugiam Sąjungos geležinkelių sistemos eksploatavimui, nustato sutartinę pareigą įgyvendinti pavojaus kontrolės priemones, ir
užtikrina, kad jų rangovai įgyvendintų pavojaus kontrolės priemones taikydami BSB išdėstytus procesų stebėsenos BSB, nurodytus 6 straipsnio 1 dalies c punkte, ir kad tai būtų numatyta sutartyse, su kuriomis Agentūros arba nacionalinės saugos institucijos prašymu bus leidžiama susipažinti.
Nedarant poveikio geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų, kaip nurodyta 3 dalyje, atsakomybei, už priežiūrą atsakingi subjektai ir visi kiti dalyviai, kurie gali turėti įtakos Sąjungos geležinkelių sistemos saugiam eksploatavimui, įskaitant gamintojus, techninės priežiūros paslaugų teikėjus, valdytojus, paslaugų teikėjus, perkančiuosius subjektus, vežėjus, siuntėjus, gavėjus, krovėjus, iškrovėjus, pripildytojus ir išpylėjus:
įgyvendina reikiamas pavojaus kontrolės priemones, tam tikrais atvejais bendradarbiaudami su kitais dalyviais;
užtikrina, kad jų tiekiami posistemiai, priedai, įranga ir paslaugos atitiktų nustatytus reikalavimus ir naudojimo sąlygas, kad atitinkama geležinkelio įmonė ir (arba) infrastruktūros valdytojas galėtų saugiai juos eksploatuoti.
Geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojai ir bet kuris 4 dalyje nurodytas dalyvis, aptikęs pavojų saugai, susijusį su techninės įrangos (įskaitant struktūrinius posistemius) defektais ir konstrukcijos neatitiktimi ar gedimais, arba informuotas apie jį, pagal savo atitinkamą kompetenciją:
imasi visų reikiamų taisomųjų priemonių nustatytam pavojui saugai pašalinti;
praneša apie tą pavojų atitinkamoms suinteresuotosioms šalims, kad jos galėtų imtis bet kokio reikiamo tolesnio taisomojo veiksmo, kad būtų nuolatos užtikrinami Sąjungos geležinkelių sistemos veiklos saugos srityje rezultatai. Agentūra gali nustatyti priemonę, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija atitinkamiems dalyviams, atsižvelgdama į susijusių naudotojų privatumą, sąnaudų ir naudos analizės rezultatus, taip pat Agentūros jau įdiegtas IT taikomąsias programas ir registrus.
5 straipsnis
Bendrieji saugos rodikliai (BSR)
6 straipsnis
Bendrieji saugos būdai (BSB)
BSB apibūdina kaip vertinami saugos lygiai, saugos tikslų pasiekimas ir atitiktis kitiems saugos reikalavimams, be kita ko, atitinkamais atvejais pasitelkiant nepriklausomą vertinimo įstaigą, parengiant ir nustatant:
pavojaus lygio nustatymo ir vertinimo metodus;
metodus, kuriuos taikant vertinama, kaip laikomasi pagal 10 ir 12 straipsnius išduotų saugos sertifikatų ir saugos leidimų reikalavimų;
nacionalinių saugos institucijų taikytinus priežiūros metodus ir geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų ir už techninę priežiūrą atsakingų subjektų taikytinus stebėsenos metodus;
geležinkelio operatorių saugos lygio ir veiklos rezultatų saugos srityje vertinimo nacionaliniu ir Sąjungos lygiu metodus;
saugos tikslų pasiekimo nacionaliniu ir Sąjungos lygiais vertinimo metodus ir
visus kitus saugos valdymo sistemos procesą apimančius metodus, kuriuos reikia suderinti Sąjungos lygiu.
Rengiant, tvirtinant ir peržiūrint BSB atsižvelgiama į naudotojų, nacionalinių saugos institucijų ir suinteresuotųjų subjektų, įskaitant atitinkamais atvejais socialinius partnerius, nuomonę. Rekomendacijas sudaro ataskaita apie tų konsultacijų rezultatus ir ataskaita, kurioje vertinamas planuojamų priimti naujų ar iš dalies pakeistų BSB poveikis.
Komitetas padeda Komisijai vykdyti pirmoje pastraipoje minėtas užduotis.
Komitetas padeda Komisijai vykdyti pirmoje pastraipoje minėtas užduotis.
6a straipsnis
BSB suderinimas su pakeistais terminais
Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais pagal 6 straipsnio 6 dalį priimtų deleguotųjų aktų taikymo datos suderinamos su 33 straipsnio 2a dalyje nustatytu perkėlimo į nacionalinę teisę terminu. Pagal šį straipsnį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 27a straipsnyje numatyta procedūra.
7 straipsnis
Bendrieji saugos tikslai (BST)
BST nustatomi minimalūs saugos lygiai, kuriuos turi atitikti visa sistema ir, jei įmanoma, įvairios geležinkelių sistemos dalys kiekvienoje valstybėje narėje ir Sąjungoje. BST gali būti išreiškiami pavojaus priimtinumo kriterijais arba tiksliniais saugos lygiais, ir jais visų pirma atsižvelgiama į:
individualų pavojų, susijusį su keleiviais, personalu (įskaitant darbuotojus ar rangovus), pervažų naudotojais ir kitais subjektais bei, nedarant poveikio esančioms nacionalinėms ir tarptautinėms taisyklėms dėl atsakomybės, individualų pavojų, susijusį su pažeidėjais;
pavojų visuomenei.
Komitetas padeda Komisijai vykdyti pirmoje pastraipoje minėtas užduotis.
Komitetas padeda Komisijai vykdyti pirmoje pastraipoje minėtas užduotis.
8 straipsnis
Nacionalinės taisyklės saugos srityje
Nacionalinės taisyklės, apie kurias pagal Direktyvą 2004/49/EB pranešta ne vėliau kaip 2016 m. birželio 15 d., taikomos, jei jos:
priskirtinos vienai iš rūšių, nurodytų II priede;
atitinka Sąjungos teisę, įskaitant visų pirma TSS, BST ir BSB, ir
netaptų savavališkos diskriminacijos priemone ar užslėptu geležinkelio transporto veiklos tarp valstybių narių apribojimu.
Ne vėliau kaip 2018 m. birželio 16 d. valstybės narės peržiūri 1 dalyje nurodytas nacionalines taisykles ir panaikina:
bet kokią nacionalinę taisyklę, apie kurią nebuvo pranešta arba kuri neatitinka 1 dalyje nurodytų kriterijų;
bet kokią nacionalinę taisyklę, kuri tapo pertekline dėl Sąjungos teisės, įskaitant visų pirma dėl TSS, BST ir BSB.
Tuo tikslu valstybės narės gali naudotis taisyklių valdymo priemone, nurodyta Reglamento (ES) 2016/796 27 straipsnio 4 dalyje, ir gali prašyti agentūros išnagrinėti konkrečias taisykles atsižvelgiant į šioje dalyje nurodytus kriterijus.
Valstybės narės pagal šią direktyvą gali nustatyti naujas nacionalines taisykles tik šiais atvejais, kai:
BSB neapima taisyklių, susijusių su esamais saugos būdais;
TSS dar neapima geležinkelių tinklo eksploatavimo taisyklių;
tai yra neatidėliotina prevencinė priemonė, ypač po avarijos ar ►C4 incidento ◄ ;
taisyklę, apie kurią jau pranešta, reikia patikslinti;
TSS arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/59/EB ( 2 ) dar neapima taisyklių dėl reikalavimų personalui, vykdančiam svarbias saugos užduotis, įskaitant atrankos kriterijus, fizinį ir psichologinį tinkamumą ir profesinį mokymą.
9 straipsnis
Saugos valdymo sistemos
Saugos valdymo sistemą sudaro šie pagrindiniai elementai:
aukščiausio organizacijos vadovo patvirtinta saugos politika, su kuria supažindinami visi darbuotojai;
organizacijos kiekybiniai ir kokybiniai tikslai saugos palaikymo ir stiprinimo srityje bei šių tikslų pasiekimo planai ir procedūra;
procedūros, kad būtų laikomasi esamų, naujų ir pakeistų techninių ir eksploatavimo standartų ar kitų norminių sąlygų, kaip nustatyta TSS, 8 straipsnyje ir II priede nurodytose nacionalinėse taisyklėse, kitose atitinkamose taisyklėse arba institucijos sprendimuose;
procedūros, kad būtų užtikrinta atitiktis standartams ir kitoms norminėms sąlygoms visą įrangos gyvavimo ciklą ir eksploatavimo laiką;
procedūros ir metodai, skirti pavojams nustatyti, pavojaus įvertinimui atlikti ir pavojaus kontrolės priemonėms įgyvendinti, kai dėl pakitusių eksploatavimo sąlygų arba dėl naujos medžiagos įvedimo kyla nauji pavojai infrastruktūrai arba žmogaus, mašinos ir organizacijos sąveikai;
darbuotojų mokymo programų ir sistemų teikimas, siekiant užtikrinti, kad būtų puoselėjama darbuotojų kompetencija ir jie tinkamai atliktų užduotis, įskaitant priemonių, susijusių su fiziniu ir psichologiniu pasirengimu, taikymą;
priemonės, kad organizacijoje ir – tam tikrais atvejais – tarp organizacijų ir geležinkelių sistemos būtų pateikiama pakankamai informacijos;
procedūros ir formos, kaip dokumentuoti informaciją saugos srityje ir procedūros, skirtos svarbiausios saugos informacijos konfigūracijos kontrolei, nustatymas;
procedūros, skirtos užtikrinti, kad būtų pranešama apie avarijas, ►C4 incidentus ◄ , vos neįvykusius ir kitus pavojingus įvykius, kad jie būtų ištirti, išanalizuoti ir kad būtų imamasi būtinų prevencinių priemonių;
su atitinkamomis valdžios institucijomis suderintų veiksmų planų, pavojaus signalų bei informacijos pateikimas avariniais atvejais ir
nuostatos dėl periodinio saugos valdymo sistemos vidaus audito.
Infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės įtraukia kitus elementus, būtinus siekiant išvengti pavojaus saugai, atsižvelgdami į dėl jų pačių veiklos kylančios pavojaus vertinimą.
Saugos valdymo sistemos kuriamos siekiama koordinuoti infrastruktūros valdytojo avarinių situacijų procedūras su visomis jo infrastruktūroje veikiančiomis geležinkelio įmonėmis, su avarinės pagalbos tarnybomis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos skubiems gelbėjimo tarnybų veiksmams, ir su visomis kitomis šalimis, kurios galėtų būti įtrauktos susidarius avarinei situacijai. Tarpvalstybinės infrastruktūros atveju atitinkamų infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimas sudaro palankias sąlygas reikiamam kompetentingų avarinės pagalbos tarnybų abiejose sienos pusėse veiklos koordinavimui ir pasirengimui.
Įvykus ►C4 sunkiai avarijai ◄ geležinkelio įmonės teikia pagalbą nukentėjusiems asmenims padėdamos jiems skundų teikimo procedūrose pagal Sąjungos teisę, visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1371/2007 ( 4 ), nedarant poveikio kitų šalių pareigoms. Teikiant tokią pagalbą naudojamasi ryšių palaikymo su nukentėjusių asmenų šeimomis kanalais ir ji apima psichologinę pagalbą avarijoje nukentėjusiems asmenims ir jų šeimoms.
Kasmet anksčiau nei gegužės 31 d. visi infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės pateikia nacionalinei saugos institucijai metinę saugos ataskaitą už ankstesnius kalendorinius metus. Saugos ataskaitoje pateikiama:
informacija apie pasiektus pačios organizacijos saugos tikslus ir apie saugos planų vykdymo rezultatus;
nacionalinių saugos rodiklių ir 5 straipsnyje nurodytų BSR tobulinimo apžvalga tiek, kiek tai svarbu ataskaitą teikiančiai organizacijai;
saugos vidaus audito rezultatai;
nacionalinei saugos institucijai galinčios būti svarbiomis pastebėjimai dėl geležinkelių eksploatavimo veiklos ir infrastruktūros valdymo trūkumų bei veikimo sutrikimų, įskaitant pagal 4 straipsnio 5 dalies b punktą atitinkamų dalyvių pateiktos informacijos santrauką, ir
atitinkamų BSB taikymo ataskaita.
III SKYRIUS
SAUGOS SERTIFIKAVIMAS IR LEIDIMAI
10 straipsnis
Bendras saugos sertifikatas
Bendro saugos sertifikato tikslas yra įrodyti, kad atitinkama geležinkelio įmonė yra nustačiusi savo saugos valdymo sistemą ir kad ji gali saugiai veikti numatytame veiklos vietoje.
Paraiška dėl bendro saugos sertifikato pateikiama kartu su byla, įskaitant dokumentais pagrįstus įrodymus, kad:
geležinkelio įmonė pagal 9 straipsnį sukūrė savo saugos valdymo sistemą ir kad ji atitinka TSS, BSB bei BST ir kituose atitinkamuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kad kontroliuotų pavojus ir saugiai teiktų transporto paslaugas tinkle, ir
atitinkamais atvejais geležinkelio įmonė atitinka reikalavimus, nustatytus atitinkamomis nacionalinėmis taisyklėmis, apie kurias pranešta pagal 8 straipsnį.
Ta paraiška ir informacija apie visas paraiškas, atitinkamų procedūrų stadijas ir jų rezultatus, ir kai, taikytina, Apeliacinės tarybos prašymus ir sprendimus pateikiamos pagal Reglamento (ES) 2016/796 12 straipsnyje nurodytą vieno langelio sistemą.
Agentūra išduoda bendrą saugos sertifikatą geležinkelio įmonėms, kurių veiklos vieta yra vienoje arba daugiau valstybių narių. Siekdama išduoti tokį sertifikatą, Agentūra:
įvertina 3 dalies a punkte nustatytus elementus ir
nedelsiant perduoda visą geležinkelio įmonės bylą nacionalinėms saugos institucijoms, susijusioms su numatoma veiklos vieta, kad būtų įvertinti 3 dalies b punkte nustatyti elementai.
Agentūrai arba nacionalinėms saugos institucijoms leidžiama atliekant pirmiau nurodytus įvertinimus rengti apsilankymus ir patikrinimus geležinkelio įmonės veiklos vietose ir auditą; jos gali paprašyti atitinkamos papildomos informacijos. Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos derina tokių apsilankymų, audito ir patikrinimų rengimą.
Prieš priimdama sprendimą dėl bendro saugos sertifikato išdavimo Agentūra visapusiškai atsižvelgia į pagal 5 dalį atliktus įvertinimus.
Agentūra prisiima visišką atsakomybę už bet kokius savo išduodamus bendrus saugos sertifikatus.
Kai apeliacinė taryba sutinka su Agentūra, pastaroji priima sprendimą nedelsdama.
Kai apeliacinė taryba sutinka su neigiamu nacionalinės saugos institucijos pateiktu įvertinimu, Agentūra išduoda bendrą saugos sertifikatą, nurodant, kad į veiklos vietą nepatenka neigiamą įvertinimą gavusios tinklo dalys.
Kai Agentūra nesutinka su teigiamu įvertinimu, pateiktu vienos ar daugiau nacionalinių saugos institucijų pagal 5 dalies b punktą, ji apie tai informuoja konkrečią instituciją ar institucijas ir pateikia savo nesutikimo priežastis. Agentūra ir nacionalinė saugos institucija ar institucijos bendradarbiauja siekdamos susitarti dėl abiem pusėms priimtino įvertinimo. Prireikus Agentūra ir nacionalinė saugos institucija ar institucijos gali nuspręsti įtraukti į šį procesą pareiškėją. Jei per vieną mėnesį po to, kai Agentūra informavo nacionalinę saugos instituciją ar institucijas apie savo nesutikimą, nepavyksta susitarti dėl abiem pusėms priimtino įvertinimo, Agentūra priima galutinį sprendimą.
Nacionalinė saugos institucija prisiima visišką atsakomybę už bet kokius savo išduodamus bendrus saugos sertifikatus.
Valstybė narė gali leisti trečiųjų šalių operatoriams pasiekti jos teritorijoje esančią stotį, paskirtą tarpvalstybinei veiklai vykdyti ir esančią netoli tos valstybės narės sienos, nereikalaudama bendro saugos sertifikato, jeigu atitinkamas saugos lygis užtikrinamas:
atitinkamos valstybės narės ir kaimyninės trečiosios šalies tarpvalstybiniu susitarimu arba
trečiosios šalies operatoriaus ir geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo, turinčio bendrą saugos sertifikatą arba saugos leidimą vykdyti veiklą tame tinkle, sutartyse, jeigu jų saugos valdymo sistema tinkamai atspindi tų sutarčių su sauga susijusius aspektus.
Ne vėliau kaip 2018 m. birželio 16 d. Komisija įgyvendinimo aktais priima praktines taisykles, kuriose apibrėžiama:
kaip pareiškėjas turi įvykdyti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, susijusius su bendru saugos sertifikatu, ir pateikiamas reikalaujamų dokumentų sąrašas;
sertifikavimo proceso elementai, kaip antai, procedūros etapai ir kiekvieno proceso etapo laiko terminai;
kaip Agentūra ir nacionalinė saugos institucija turi vykdyti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus skirtingais paraiškos teikimo ir sertifikavimo proceso etapais, įskaitant vertinant pareiškėjų bylas, ir
Agentūros arba nacionalinių saugos institucijų išduotų bendrų saugos sertifikatų galiojimo laikotarpį, visų pirma tais atvejais, kai bet kuris bendras saugos sertifikatas atnaujinamas pakeitus veiklos rūšį, mastą ir vietą.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Juose atsižvelgiama į patirtį, įgytą įgyvendinant Komisijos reglamentą (EB) Nr. 653/2007 ( 5 ) ir Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1158/2010 ( 6 ), taip pat į patirtį, įgytą rengiant 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus bendradarbiavimo susitarimus.
Jeigu neigiamas Agentūros sprendimas patvirtinamas, pareiškėjas gali pateikti apeliacinį skundą Reglamento (ES) 2016/796 55 straipsnyje nurodytai apeliacinei tarybai.
Jeigu nacionalinės saugos agentūros neigiamas sprendimas patvirtinamas, pareiškėjas gali pateikti apeliacinį skundą apeliaciniam organui pagal nacionalinę teisę. Valstybės narės gali šios apeliacinės procedūros tikslais paskirti Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnyje nurodytą reguliavimo instituciją. Tokiu atveju taikoma šios direktyvos 18 straipsnio 3 dalis.
Jeigu geležinkelio įmonė turi bendrą saugos sertifikatą, išduotą pagal 8 dalį, ir pageidauja išplėsti veiklos vietą toje valstybėje narėje, ji papildo bylą atitinkamais 3 dalyje nurodytais dokumentais, susijusiais su papildoma veiklos vieta. Ji pateikia bylą pagal Reglamento (ES) 2016/796 12 straipsnyje nurodytą vieno langelio sistemą nacionalinei saugos institucijai, kuri, atlikusi 8 dalyje nustatytas procedūras, išduoda papildytą bendrą saugos sertifikatą, apimantį išplėstą veiklos vietą.
11 straipsnis
Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų bendradarbiavimas išduodant bendrus saugos sertifikatus
12 straipsnis
Saugos leidimų išdavimas infrastruktūros valdytojams
Saugos leidimas apima leidimą, kuriuo patvirtinamas infrastruktūros valdytojo saugos sistemos priėmimas, kaip numatyta 9 straipsnyje, ir apima procedūras ir nuostatas, pagal kurias įvykdomi reikalavimai, būtini, kad geležinkelių infrastruktūra būtų saugiai projektuojama, prižiūrima ir eksploatuojama, tam tikrais atvejais įskaitant eismo kontrolės ir signalizacijos sistemos techninę priežiūrą ir eksploatavimą.
Nacionalinė saugos institucija paaiškina reikalavimus siekiant gauti saugos leidimus ir kokius dokumentus reikia pateikti, prireikus paraiškos teikimo gairių dokumento forma.
Nacionalinė saugos institucija gali pareikalauti, kad saugos įgaliojimai būtų persvarstomi įvykus esminiams saugos reguliavimo sistemos pokyčiams.
13 straipsnis
Galimybė naudotis mokymo priemonėmis
Į mokymo paslaugas įtraukiamas mokymas, kurio metu suteikiamos būtinos žinios apie maršrutus, eksploatavimo taisykles ir tvarką, signalizacijos ir kontrolės komandų sistemą bei maršrutuose, kuriais teikiamos paslaugos, taikomą avarinių situacijų tvarką.
Jeigu į mokymo paslaugas neįtrauktas egzaminas ir pažymėjimų išdavimas, valstybės narės užtikrina, kad geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų personalas turėtų galimybę gauti tokius pažymėjimus.
Nacionalinė saugos institucija užtikrina, kad mokymo paslaugos atitiktų atitinkamai Direktyvoje 2007/59/EB, TSS arba šios direktyvos 8 straipsnio 3 dalies e punkte nurodytose nacionalinėse taisyklėse nustatytus reikalavimus.
14 straipsnis
Transporto priemonių techninė priežiūra
Nedarant poveikio 4 straipsnyje nurodytai geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų atsakomybei už saugų traukinio eksploatavimą, už techninę priežiūrą atsakingas subjektas užtikrina, kad transporto priemonės, už kurių techninę priežiūrą jis yra atsakingas, veiktų saugiai. Tuo tikslu už techninę priežiūrą atsakingas subjektas nustato tų transporto priemonių techninės priežiūros sistemą ir pagal tą sistemą:
užtikrina, kad transporto priemonių techninė priežiūra būtų atliekama atsižvelgiant į kiekvienos transporto priemonės techninės priežiūros dokumentus ir galiojančius reikalavimus, įskaitant techninės priežiūros taisykles ir atitinkamas TSS nuostatas;
įgyvendina reikiamus pavojaus lygio nustatymo ir vertinimo metodus, kurie nustatyti BSB, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies a punkte, tam tikrais atvejais bendradarbiaudamas su kitais dalyviais;
užtikrina, kad jo rangovai įgyvendintų pavojaus kontrolės priemones taikydami stebėsenos BSB, nurodytus 6 straipsnio 1 dalies c punkte, ir kad tai būtų numatyta sutartyse, su kuriomis Agentūros arba nacionalinės saugos institucijos prašymu turi būti leidžiama susipažinti;
užtikrina techninės priežiūros veiklos atsekamumą.
Techninės priežiūros sistemą sudaro šios funkcijos:
valdymo funkcija, skirta b–d punktuose nurodytoms techninės priežiūros funkcijoms prižiūrėti ir koordinuoti ir užtikrinti geležinkelių sistemoje naudojamų transporto priemonių saugiai būklei;
techninės priežiūros plėtojimo funkcija, susijusi su atsakomybe už techninės priežiūros dokumentavimo valdymą, įskaitant konfigūracijos valdymą, remiantis konstrukcijos ir eksploatavimo duomenimis, taip pat veiklos rezultatais ir sukaupta patirtimi;
transporto priemonių parko techninės priežiūros valdymo funkcija, skirta valdyti transporto priemonės eksploatavimo nutraukimą techninės priežiūros tikslu ir jos grąžinimą eksploatuoti po techninės priežiūros;
techninės priežiūros vykdymo funkcija, skirta reikalingai transporto priemonės arba jos dalių techninei priežiūrai atlikti, įskaitant techninės priežiūros patvirtinimo dokumentų rengimą.
Už techninę priežiūrą atsakingas subjektas valdymo funkciją vykdo pats, tačiau B-d punktuose nurodytas techninės priežiūros funkcijas arba jų dalį gali pavesti vykdyti kitoms susitariančiosioms šalims, kaip antai techninės priežiūros dirbtuvėms.
Už techninę priežiūrą atsakingas subjektas užtikrina, kad visos funkcijos, nustatytos a–d punktuose, atitiktų reikalavimus ir vertinimo kriterijus, įtvirtintus III priede.
Techninės priežiūros dirbtuvės taiko atitinkamus III priedo skirsnius, kaip nurodyta pagal 8 straipsnio a punktą priimtuose įgyvendinimo aktuose, atitinkančius funkcijas ir veiklą, kurios turi būti sertifikuotos.
Prekinių vagonų atveju o, priėmus 8 dalies b punkte nurodytus įgyvendinimo aktus, kitų transporto priemonių atveju – kiekvieną už techninę priežiūrą atsakingą subjektą sertifikuoja akredituota arba pripažinta įstaiga arba nacionalinė saugos institucija ir išduoda jam už techninę priežiūrą atsakingo subjekto sertifikatą (toliau – ECM sertifikatas) šiomis sąlygomis:
akreditavimo ir pripažinimo procesai vykdant sertifikavimo procesus grindžiami nepriklausomumo, kompetencijos ir nešališkumo kriterijais;
sertifikavimo sistema pateikia įrodymus, kad už techninę priežiūrą atsakingas subjektas nustatė techninės priežiūros sistemą, jog būtų užtikrinta tai, kad visos transporto priemonės, už kurių techninę priežiūrą jis yra atsakingas, veiktų saugiai;
ECM sertifikavimas grindžiamas už techninę priežiūrą atsakingo subjekto gebėjimo atitikti atitinkamus reikalavimus ir vertinimo kriterijus, įtvirtintus III priede, ir juos nuosekliai taikyti. Tai apima priežiūros sistemą, kad būtų užtikrinta nuolatinė tų reikalavimų ir vertinimo kriterijų atitiktis po to, kai išduodamas ECM sertifikatas;
techninės priežiūros dirbtuvių sertifikavimas grindžiamas atitiktimi atitinkamiems III priedo skirsniams, kurie taikomi atitinkamoms funkcijoms ir veiklai, kurios turi būti sertifikuotos.
Kai už priežiūrą atsakingas subjektas yra geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas, atitiktį pirmoje pastraipoje pateiktoms sąlygoms gali patikrinti nacionalinė saugos institucija pagal 10 arba 12 straipsnyje nurodytas procedūras; atitiktis gali būti patvirtinta pagal tas procedūras išduotuose sertifikatuose.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Komisijos reglamentu (ES) Nr. 445/2011 ( 7 ) nustatyta prekinių vagonų sertifikavimo sistema taikoma ir toliau, kol bus taikomas šioje dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas.
Remdamasi Agentūros pagal 7 dalį atliktu įvertinimu, Komisija prireikus priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato ir, kai būtina, iš toliau dalies pakeičia išsamias nuostatas, kuriomis nustatoma, kurie iš III priede nustatytų reikalavimų taikomi siekiant:
atlikti priežiūrą, kurią atlieka techninės priežiūros dirbtuvės, įskaitant išsamias nuostatas, kad būtų užtikrintas vienodas techninės priežiūros dirbtuvių sertifikavimo įgyvendinimas laikantis atitinkamų BSB ir TSS;
atlikti už kitų nei prekiniai vagonai transporto priemonių techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimą, remiantis tokių transporto priemonių techninėmis specifikacijomis, įskaitant išsamias nuostatas, kad būtų užtikrintas vienodas už kitų nei prekiniai vagonai transporto priemonių techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sąlygų įgyvendinimas, laikantis atitinkamų BSB ir TSS.
Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 28 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
15 straipsnis
Už techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sistemos taikymo išimtys
Valstybės narės gali vykdyti savo pareigas nustatyti už techninę priežiūrą atsakingą subjektą kitomis priemonėmis nei 14 straipsnyje nustatyta techninės priežiūros sistema šiais atvejais:
transporto priemonės registruotos trečiojoje šalyje ir jų techninė priežiūra atliekama pagal tos šalies teisę;
transporto priemonės naudojamos tinkluose arba linijose, kurių vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelių tinklo vėžės pločio, ir jų atitiktis 14 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams yra užtikrinta sudarius tarptautinius susitarimus su trečiosiomis šalimis;
prekiniai vagonai ir keleiviniai vagonai, bendrai naudojami su trečiosiomis šalimis, kurių vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelių tinklo vėžės pločio;
2 straipsnio 3 dalyje nurodytuose tinkluose naudojamos transporto priemonės ir karinė įranga bei specialusis transportas, kuriems prieš jų eksploatavimo pradžią reikalingas nacionalinės saugos institucijos ad hoc išduotas leidimas. Šiuo atveju išimtys suteikiamos ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui.
1 dalyje nurodytos kitos priemonės įgyvendinamos taikant nukrypti leidžiančias nuostatas, kurias suteikia atitinkama nacionalinė saugos institucija arba Agentūra:
registruojant transporto priemones pagal Direktyvos (ES) 2016/797 47 straipsnį, tiek, kiek tai susiję su už techninę priežiūrą atsakingo subjekto nustatymu;
išduodant bendrus saugos sertifikatus ir suteikiant bendrus leidimus geležinkelio įmonėms ir infrastruktūros valdytojams pagal šios direktyvos 10 ir 12 straipsnius, tiek, kiek tai susiję su už techninę priežiūrą atsakingo subjekto nustatymu arba sertifikavimu.
IV SKYRIUS
NACIONALINĖS SAUGOS INSTITUCIJOS
16 straipsnis
Užduotys
Nacionalinei saugos institucijai pavedamos bent šios užduotys:
pagal Direktyvos (ES) 2016/797 18 straipsnio 2 dalį leisti pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo bei signalizacijos, energijos ir infrastruktūros posistemius, kurie sudaro Sąjungos geležinkelių sistemą;
išduoti, atnaujinti, pakeisti ir panaikinti leidimus pateikti transporto priemonę rinkai pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 8 dalį;
padėti Agentūrai išduoti, atnaujinti, iš dalies pakeisti ir panaikinti leidimus pateikti transporto priemonę rinkai pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 5 dalį ir transporto priemonių tipų patvirtinimus pagal Direktyvos (ES) 2016/797 24 straipsnį;
savo teritorijoje prižiūrėti, kad sąveikos sudedamosios dalys atitiktų esminius reikalavimus taip, kaip reikalaujama pagal Direktyvos (ES) 2016/797 8 straipsnį;
užtikrinti, kad transporto priemonės numeris būtų suteiktas pagal Direktyvos (ES) 2016/797 46 straipsnį ir nedarant poveikio tos direktyvos 47 straipsnio 4 daliai;
padėti Agentūrai išduoti, atnaujinti, iš dalies pakeisti ir panaikinti bendrus saugos sertifikatus, išduotus pagal 10 straipsnio 5 dalį;
išduoti, atnaujinti, pakeisti ir panaikinti bendrus saugos sertifikatus, išduotus pagal 10 straipsnio 8 dalį;
išduoti, atnaujinti, pakeisti ir panaikinti saugos leidimus, išduotus pagal 12 straipsnį;
stebėti, skatinti taikyti saugos reguliavimo sistemą (įskaitant nacionalinių taisyklių sistemą), prireikus užtikrinti jos taikymą ir ją atnaujinti;
prižiūrėti geležinkelio įmones ir infrastruktūros valdytojus pagal 17 straipsnį;
atitinkamais atvejais, laikantis nacionalinės teisės, išduoti, atnaujinti, pakeisti ir panaikinti traukinio mašinisto pažymėjimus pagal Direktyvą 2007/59/EB;
atitinkamais atvejais, laikantis nacionalinės teisės, išduoti, atnaujinti, pakeisti ir panaikinti sertifikatus, išduotus už techninę priežiūrą atsakingiems subjektams.
Pagal bet kurį pirmoje pastraipoje nurodytą tarptautinį susitarimą atitinkama valstybė narė imasi visų pagal tą tarptautinį susitarimą prieinamų priemonių, siekdama užtikrinti, kad specialioji saugos institucija laikytųsi Sąjungos teisės aktų. Tuo tikslu, kai tai būtina geležinkelių saugai užtikrinti, atitinkama valstybė narė nedelsdama pasinaudoja tuo tarptautiniu susitarimu suteikta teise, pagal kurią nacionalinė saugos institucija turi teisę prisiimti išimtinę kompetenciją toje valstybėje narėje esančios inžinerinio statinio dalies atžvilgiu.
Sąjungos teisės nuostatos, kuriomis reglamentuojama Teisingumo Teismo proceso tvarka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį, mutatis mutandis taikomos pagal pirmą pastraipą pateiktiems prašymams priimti Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą.
Jeigu arbitražo teismas nevykdo kurio nors pagal pirmą pastraipą Teisingumo Teismo priimto sprendimo, atitinkama valstybė narė nedelsdama pasinaudoja tarptautiniu susitarimu suteikta teise, pagal kurią nacionalinė saugos institucija turi teisę prisiimti išimtinę kompetenciją toje valstybėje narėje esančios inžinerinio statinio dalies atžvilgiu.
17 straipsnis
Priežiūra
Tuo tikslu nacionalinės saugos institucijos taiko 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytuose atitinkamuose priežiūros BSB įtvirtintus principus, užtikrindamos, kad priežiūros veikla apimtų, visų pirma, tikrinimą, kaip geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai taiko:
saugos valdymo sistemą, kad būtų stebimas jos efektyvumas;
atskirus ar dalinius saugos valdymo sistemos elementus, įskaitant eksploatavimo veiklą, techninės priežiūros vykdymą, medžiagų tiekimą ir naudojimąsi rangovais, kad būtų stebimas jų efektyvumas, ir
6 straipsnyje nurodytus atitinkamus BSB. Prireikus, su šiuo punktu susijusios veiklos priežiūra tai pat taikoma už techninę priežiūrą atsakingiems subjektams.
Agentūros ir nacionalinės saugos institucijos nesutarimo atveju taikoma 10 straipsnio 7 dalyje nurodyta arbitražo procedūra. Jei tos arbitražo procedūros rezultatas yra toks, kad bendras saugos sertifikatas nebus nei apribojamas, nei panaikinamas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytų laikinų saugos priemonių taikymas sustabdomas.
Kai nacionalinė saugos institucija yra pati išdavusi bendrą saugos sertifikatą pagal 10 straipsnio 8 dalį, ji gali apriboti arba panaikinti sertifikatą nurodydama savo sprendimo priežastis ir informuoja apie tai Agentūrą.
Bendro saugos sertifikato turėtojas, kurio sertifikatą apribojo arba panaikino Agentūra arba nacionalinė saugos institucija, turi teisę pateikti apeliacinį skundą pagal 10 straipsnio 12 dalį.
Jeigu Agentūra nustato, kad bendro saugos sertifikato turėtojas nebeatitinka sertifikavimo sąlygų, ji nedelsiant tą sertifikatą apriboja arba panaikina.
Jei Agentūra nustato, kad nacionalinės saugos institucijos taikomos priemonės yra neproporcingos, ji gali prašyti nacionalinės saugos institucijos panaikinti arba pritaikyti tas priemones. Agentūra ir nacionalinė saugos institucija bendradarbiauja siekdamos abiem pusėms priimtino sprendimo. Prireikus šiame procese taip pat dalyvauja geležinkelio įmonė. Jei pastaroji procedūra yra nesėkminga, lieka galioti nacionalinės saugos institucijos sprendimas taikyti laikinas priemones.
Nacionalinės saugos institucijos sprendimui dėl laikinų saugos priemonių taikoma nacionalinė teisminė peržiūra, kaip nurodyta 18 straipsnio 3 dalyje. Tokiu atveju laikinos saugos priemonės gali būti taikomos iki teisminės peržiūros pabaigos, nedarant poveikio 5 daliai.
Jei laikinos priemonės trukmė viršija tris mėnesius, nacionalinė saugos institucija prašo Agentūros apriboti arba panaikinti bendrą saugos sertifikatą ir taikoma 5 dalyje nustatyta tvarka.
Tuo bendradarbiavimu užtikrinama, kad priežiūros aprėptis būtų pakankama ir kad būtų išvengiama patikrinimų ir audito dubliavimo. Nacionalinės saugos institucijos gali parengti bendrą priežiūros planą, kad užtikrintų, jog auditas ir kiti patikrinimai būtų atliekami periodiškai, atsižvelgiant į transporto veiklos kiekvienoje atitinkamoje valstybėje narėje rūšį ir mastą.
Agentūra padeda tokioje koordinavimo veikloje parengdama gaires.
18 straipsnis
Sprendimų priėmimo principai
Jos nedelsdamos reaguoja į prašymus ir paraiškas, nedelsdamos nusiunčia savo prašymus dėl informacijos pateikimo ir visus savo sprendimus priima per keturis mėnesius po to, kai pareiškėjas pateikė visą susijusią informaciją. Jos bet kada gali paprašyti infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių ar kitų kvalifikuotų subjektų suteikti joms techninę pagalbą vykdant 16 straipsnyje nurodytas užduotis.
Nacionalinės reguliavimo sistemos tobulinimo procese nacionalinės saugos institucijos konsultuojasi su visais dalyviais ir suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant infrastruktūros valdytojus, geležinkelio įmones, gamintojus ir techninės priežiūros paslaugų teikėjus, naudotojus ir personalo atstovus.
19 straipsnis
Metinė ataskaita
Nacionalinės saugos institucijos skelbia savo veiklos praėjusiais metais metines ataskaitas ir nusiunčia jas Agentūrai ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. Ataskaitoje pateikiama informacija apie:
geležinkelių saugos plėtojimą, įskaitant valstybės narės lygmeniu konsoliduotus ir pagal 5 straipsnio 1 dalį nustatytus BSR;
svarbius teisės aktų ir reglamentų pakeitimus, susijusius su geležinkelių sauga;
saugos sertifikavimo ir saugos įgaliojimų išdavimo tobulinimą;
infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių priežiūros rezultatus ir su ja susijusią patirtį, įskaitant patikrinimų ir auditų skaičių ir rezultatus;
nukrypti leidžiančias nuostatas, dėl kurių nuspręsta pagal 15 straipsnį, ir
geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų patirtį taikant atitinkamus BSB.
V SKYRIUS
AVARIJŲ IR ►C4 INCIDENTŲ ◄ TYRIMAS
20 straipsnis
Pareiga ištirti
Tyrimo įstaiga gali nuspręsti, ar imtis tokios avarijos ar ►C4 incidento ◄ tyrimo. Priimdama sprendimą ji atsižvelgia:
į avarijos ar ►C4 incidento ◄ rimtumą;
į tai, ar jis yra avarijų ar ►C4 incidentų ◄ sekos, susijusios su visa sistema, dalis;
į jo poveikį geležinkelių saugai ir
į infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių, nacionalinės saugos institucijos ar valstybių narių prašymus.
21 straipsnis
Tyrimo statusas
Vadovaudamosi savo nacionalinės teisės aktais valstybės narės užtikrina visapusį už bet kokį teisminį tyrimą atsakingų institucijų bendradarbiavimą ir užtikrina, kad tyrėjams kuo greičiau būtų suteikta galimybė gauti jų tyrimams aktualią informaciją ir įrodymus. Visų pirma jiems suteikiama:
galimybė nedelsiant susipažinti su avarijos arba ►C4 incidento ◄ vieta, susijusiais riedmenimis, susijusia infrastruktūra bei eismo kontrolės ir signalizacijos prietaisais;
teisė nedelsiant sudaryti įrodymų sąrašą ir apžiūros ar analizės tikslais kontroliuojamai paimti nuolaužas, infrastruktūros prietaisus ar komponentus;
neribojama galimybė susipažinti su transporto priemonėje esančių įrašymo prietaisų bei aparatūros, naudojamų pranešimams žodžiu įrašyti bei signalizacijos ir eismo kontrolės sistemos veiklai registruoti, turiniu ir jais naudotis;
galimybė susipažinti su aukų kūnų apžiūros rezultatais;
galimybė susipažinti su traukinio ir kito geležinkelių personalo, patekusio į avariją arba ►C4 incidentą ◄ , nagrinėjimo rezultatais;
galimybė susipažinti su bet kokia infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių, už techninę priežiūrą atsakingų subjektų ir nacionalinės saugos institucijos turima svarbia informacija ar įrašais.
22 straipsnis
Tyrimo įstaiga
Tyrimo įstaiga nedelsdama, ir bet kuriuo atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius po to, kai buvo gautas pranešimas apie avariją arba ►C4 incidentą ◄ , nusprendžia, ar pradėti tyrimą.
Nedarant poveikio 1 daliai, Agentūra padeda tyrimo įstaigoms atlikti šią užduotį pagal Reglamento (ES) 2016/796 38 straipsnio 2 dalį
Tyrimo įstaigos, padedant Agentūrai pagal Reglamento (ES) 2016/796 38 straipsnio 2 dalį, parengia tarpusavio vertinimų programą, pagal kurią visos tyrimo įstaigos skatinamos dalyvauti vykdant jų efektyvumo ir nepriklausomumo stebėseną. Tyrimo įstaigos, padedant Reglamento (ES) 2016/796 38 straipsnio 2 dalyje nurodytam sekretoriatui, paskelbia:
bendrą tarpusavio vertinimo programą ir tokio vertinimo kriterijus ir
metinę programos vykdymo ataskaitą, kurioje būtų akcentuoti nustatyti privalumai ir pasiūlymai dėl patobulinimų.
Tarpusavio vertinimo ataskaitos pateikiamos visoms tyrimo įstaigoms ir Agentūrai. Tos ataskaitos skelbiamos savanoriškai.
23 straipsnis
Tyrimo tvarka
Kitų valstybių narių tyrimo įstaigos atitinkamais atvejais kviečiamos dalyvauti tyrime, kai:
su avarija ar ►C4 incidentu ◄ susijusi vienoje iš tų valstybių narių įsteigta ir licencijuota geležinkelio įmonė yra arba
su avarija arba ►C4 incidentu ◄ yra susijusi transporto priemonė, kuri yra įregistruota arba kurios techninė priežiūra atliekama vienoje iš tų valstybių narių.
Pakviestų valstybių narių tyrimo įstaigoms suteikiami įgaliojimai, kuriais joms sudaroma galimybė gavus prašymą padėti rinkti įrodymus kitos valstybės narės tyrimo įstaigai.
Pakviestų valstybių narių tyrimo įstaigoms sudaroma galimybė susipažinti su informacija ir įrodymais, kurie yra būtini, kad jos galėtų veiksmingai dalyvauti tyrime, deramai laikantis su teismo procesais susijusių nacionalinės teisės aktų.
Šia dalimi nekliudoma valstybėms narėms susitarti, kad, esant kitoms aplinkybėms, atitinkamos įstaigos tyrimus atliktų tarpusavyje bendradarbiaudamos.
24 straipsnis
Ataskaitos
Atsižvelgdama į tyrimo įstaigų įgytą patirtį, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato ataskaitos struktūrą, kurią avarijų ir ►C4 incidentų ◄ tyrimo ataskaitos turi kuo labiau atitikti. Ši ataskaitos struktūra apima šiuos elementus:
įvykio ir su juo susijusių aplinkybių aprašymą;
tyrimų ir apklausų aprašus, be kita ko, dėl saugos valdymo sistemos, taikytų taisyklių ir reglamentų, riedmenų ir techninių įrenginių veikimo, darbo jėgos organizavimo, dokumentų dėl eksploatavimo sistemos ir ankstesnių panašaus pobūdžio įvykių;
analizę ir išvadas, susijusias su įvykio priežastimis, įskaitant papildomus veiksnius, susijusius su:
veiksmais, kurių ėmėsi dalyvavę asmenys;
riedmenų ar techninių įrenginių būkle;
su personalo įgūdžiais, procedūromis ir technine priežiūra;
su reguliavimo sistemos sąlygomis ir
su saugos valdymo sistemos taikymu.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
25 straipsnis
Agentūrai siunčiama informacija
26 straipsnis
Saugos rekomendacijos
VI SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
27 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
27a straipsnis
Skubos procedūra
28 straipsnis
Komiteto procedūra
29 straipsnis
Ataskaita ir tolesni Sąjungos veiksmai
Kai būtina, prie ataskaitos pridedami siūlymai dėl tolesnių Sąjungos veiksmų.
Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 16 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl veiksmų, kurių imtasi siekiant šių tikslų:
gamintojų įpareigojimo identifikaciniu kodu pažymėti saugai svarbias sudedamąsias dalis, naudojamas Europos geležinkelio tinkluose, užtikrinant, kad identifikaciniu kodu būtų aiškiai nurodoma sudedamoji dalis, gamintojo pavadinimas ir svarbūs su gamyba susiję duomenys;
visiško saugai svarbių sudedamųjų dalių atsekamumo, jų techninės priežiūros veiklos atsekamumo ir jų eksploatacijos laiko nustatymo ir
tų sudedamųjų dalių techninei priežiūrai taikomų bendrų privalomų principų nustatymo.
30 straipsnis
Sankcijos
Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos, nediskriminacinės ir atgrasomos. Valstybės narės praneša apie tas nuostatas Komisijai ne vėliau kaip 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą dieną ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius dalinius pakeitimus.
31 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
32 straipsnis
Agentūros rekomendacijos ir nuomonės
Šios direktyvos taikymo tikslu agentūra teikia rekomendacijas ir nuomones pagal Reglamento (ES) 2016/796 13 straipsnį. Į tas rekomendacijas ir nuomones gali būti atsižvelgiama, kai Sąjunga priima teisės aktus pagal šią direktyvą.
33 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
Tačiau viešajam arba privačiam subjektui pateikus oficialią paraišką tiesti geležinkelio liniją, kuria naudosis viena arba daugiau geležinkelio įmonių, atitinkamos valstybės narės per dvejus metus nuo paraiškos gavimo patvirtina šios direktyvos įgyvendinimo priemones.
34 straipsnis
Panaikinimas
Direktyva 2004/49/EB su daliniais pakeitimais, padarytais direktyvomis, nurodytomis IV priedo A dalyje, panaikinama nuo ►M1 2020 m. spalio 31 d. ◄ , nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų IV priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo pradžios datomis.
Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal V priede pateiktą atitikties lentelę.
35 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
36 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
I PRIEDAS
BENDRIEJI SAUGOS RODIKLIAI
Nacionalinės saugos institucijos kasmet praneša apie bendruosius saugos rodiklius (BSR).
Jeigu pateikus ataskaitą nustatoma naujų faktų arba klaidų, nacionalinė saugos institucija, atsiradus pirmai patogiai galimybei, bet ne vėliau kaip kitoje metinėje atskaitoje, papildo arba pataiso vienų konkrečių metų rodiklius.
BSR bendrųjų terminų apibrėžtys ir avarijų ekonominio poveikio skaičiavimo metodai nustatyti priedėlyje.
1. Su avarijomis susiję rodikliai
|
1.1. |
Bendras ir santykinis (traukinio nuvažiuotam kilometrui tenkantis) sunkių avarijų skaičius ir suskirstymas pagal šias avarijų rūšis:
—
traukinio susidūrimas su geležinkelių transporto priemone,
—
traukinio susidūrimas su kliūtimi gabarito ribose,
—
traukinio nuriedėjimas nuo bėgių,
—
avarija geležinkelio pervažoje, įskaitant avarijas, per kurias nukenčia pervažoje esantys pėstieji, išsamiau išskaidant pagal penkis 6.2 punkte apibrėžtus geležinkelio pervažų tipus,
—
dėl judančių riedmenų įvykusi avarija, per kurią nukentėjo žmonės, išskyrus savižudybes ir bandymus nusižudyti,
—
gaisras geležinkelio riedmenyse,
—
kitos.
Apie kiekvieną didelę avariją ataskaitoje pateikiama informacija pagal pirminės avarijos rūšį, net jeigu antrinės avarijos padariniai yra sunkesni (pvz., gaisras, kilęs traukiniui nuriedėjus nuo bėgių). |
|
1.2. |
Bendras ir santykinis (traukinio nuvažiuotiems kilometrams tenkantis) sunkiai sužalotų ir žuvusių asmenų pagal avarijų rūšis skaičius, suskirstytas į šias kategorijas:
—
keleivis (taip pat ir skaičius, tenkantis visam keleivio nuvažiuotų kilometrų skaičiui ir keleivinio traukinio nuvažiuotų kilometrų skaičiui),
—
darbuotojas arba rangovas,
—
geležinkelio pervažos naudotojas,
—
pažeidėjas,
—
kitas perone esantis asmuo,
—
kitas ne perone esantis asmuo.
|
2. Su pavojingais kroviniais susiję rodikliai
Bendras ir santykinis (traukinio nuvažiuotam kilometrui tenkantis) avarijų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu geležinkeliais, skaičius, suskirstytas į šias kategorijas:
3. Su savižudybėmis susiję rodikliai
Bendras ir santykinis (traukinio nuvažiuotam kilometrui tenkantis) savižudybių ir bandymų nusižudyti skaičius.
4. Su avarijų grėsmės atvejais susiję rodikliai
Bendras ir santykinis (traukinio nuvažiuotam kilometrui tenkantis) avarijos grėsmės atvejų skaičius, suskirstytas pagal šias avarijos rūšis:
Apie kiekvieną grėsmę, dėl kurios įvyko arba neįvyko avarijos, turi būti pranešta. (Avarijos grėsmės atvejis, dėl kurio įvyko didelė avarija, taip pat nurodoma ataskaitos dalyje, kurioje pateikiami su avarijos grėsmės atvejais susiję rodikliai; grėsmės atvejis, dėl kurio neįvyko didelė avarija, nurodomas tik toje ataskaitos dalyje, kurioje pateikiami su avarijos grėsmės atvejais susiję rodikliai).
5. Rodikliai avarijų ekonominiam poveikiui apskaičiuoti
Bendras poveikis (eurais) ir santykinis (tenkantis traukinio nuvažiuotam kilometrui) poveikis:
Nacionalinės saugos institucijos teikia didelių avarijų ekonominio poveikio ataskaitas.
VPC – vertė, kurią aukų išvengimui priskiria visuomenė, todėl avarijos šalys neturėtų ja remtis atlygindamos viena kitai žalą.
6. Rodikliai, susiję su infrastruktūros technine sauga ir jos diegimu
|
6.1. |
Bėgių kelių, kuriuose veikia traukinių apsaugos sistemos (TPS), procentas ir naudojant riedmenyse įrengtas TPS traukinio nuvažiuotų kilometrų procentas, kai šios sistemos užtikrina šias funkcijas:
—
įspėjimo,
—
įspėjimo ir automatinio sustabdymo,
—
įspėjimo, automatinio sustabdymo ir diskrečiosios greičio kontrolės,
—
įspėjimo, automatinio sustabdymo ir nuolatinės greičio kontrolės.
|
|
6.2. |
Geležinkelio pervažų skaičius (bendras, geležinkelio linijos kilometrui ir geležinkelio kelio kilometrui tenkantis) pagal šiuos penkis tipus:
a)
pasyviosios geležinkelio pervažos;
b)
aktyviosios geležinkelio pervažos:
i)
rankinio valdymo;
ii)
automatinės su naudotojų įspėjimo sistema;
iii)
automatinės su naudotojų apsaugos sistema;
iv)
su bėgių apsauga. |
Priedėlis
BSR bendrųjų terminų apibrėžtys ir avarijų ekonominio poveikio skaičiavimo metodai
1. Su avarijomis susiję rodikliai
|
1.1. |
didelė avarija – avarija, į kurią pateko bent viena judanti geležinkelių transporto priemonė ir žuvo ar buvo sunkiai sužeistas bent vienas asmuo arba padaryta didelė žala riedmenims, bėgiams, kitiems įrenginiams ar aplinkai, arba ilgam buvo sustabdytas eismas, išskyrus avarijas dirbtuvėse, sandėliuose ir depuose; |
|
1.2. |
didelė žala riedmenims, bėgiams, kitiems įrenginiams ar aplinkai – 150 000 EUR arba didesnės vertės žala; |
|
1.3. |
eismas sustabdytas ilgam – kai traukinių eismas pagrindine geležinkelio linija sustabdomas šešioms valandoms arba ilgiau; |
|
1.4. |
traukinys – vieno ar daugiau lokomotyvų arba automotrisių traukiama viena ar daugiau geležinkelių transporto priemonių arba viena judanti automotrisė, kuriems suteiktas tam tikras numeris arba nurodyta konkreti paskirtis, riedantys iš pradinės nustatytos vietos į galutinę nustatytą vietą, įskaitant vieninį lokomotyvą, t. y. lokomotyvą, netraukiantį jokio geležinkelio riedmens; |
|
1.5. |
traukinio susidūrimas su geležinkelių transporto priemone – priekinis, galinis arba šoninis susidūrimas, kai vieno traukinio dalis susiduria su kito traukinio ar geležinkelių transporto priemonės dalimi arba su manevruojamaisiais riedmenimis; |
|
1.6. |
traukinio susidūrimas su kliūtimi gabarito ribose – traukinio dalies susidūrimas su objektais, stacionariai įtaisytais arba laikinai esančiais bėgių kelyje arba šalia jo (išskyrus pervažose esančius objektus, kuriuos pametė pervažą kertanti transporto priemonė arba pervažos naudotojas), įskaitant susidūrimą su kontaktinėmis oro linijomis; |
|
1.7. |
traukinio nuriedėjimas nuo bėgių – įvykis, kai bent vienas traukinio ratas nurieda nuo bėgių; |
|
1.8. |
avarija geležinkelio pervažoje – geležinkelio pervažoje įvykusi avarija, į kurią pateko bent viena geležinkelių transporto priemonė ir viena ar daugiau pervažą kertančių transporto priemonių, kiti pervažą kertantys eismo dalyviai (kaip antai pėstieji) arba kiti pervažą kertančios transporto priemonės arba pervažos naudotojo pamesti daiktai, laikinai esantys bėgių kelyje arba šalia jo; |
|
1.9. |
dėl riedmenų judėjimo įvykusi avarija, per kurią nukentėjo žmonės – avarija, per kurią vieną ar daugiau asmenų partrenkia geležinkelių transporto priemonė arba prie jos pritvirtintas ar nuo jos atitrūkęs objektas; tai apima asmenis, kurie iškrenta iš geležinkelių transporto priemonės arba, kurie parkrenta arba būna partrenkti nepritvirtintų daiktų, kai keliauja geležinkelių transporto priemone; |
|
1.10. |
gaisras riedmenyse – gaisras arba sprogimas geležinkelių transporto priemonėje (taip pat kroviniuose), įvykę jai važiuojant iš išvykimo stoties į paskirties vietą, taip pat įvykę stovint išvykimo stotyje, atvykimo stotyje ar tarpinėse stotelėse bei manevruojant; |
|
1.11. |
kita (avarija) – bet kuri kita avarija, išskyrus traukinio susidūrimą su geležinkelių transporto priemone, traukinio susidūrimą su kliūtimi gabarito ribose, traukinio nuriedėjimą nuo bėgių, avariją geležinkelio pervažoje, dėl riedmenų judėjimo įvykusią avariją, per kurią nukentėjo žmonės, ir gaisrą riedmenyse; |
|
1.12. |
keleivis – bet kuris geležinkeliu keliaujantis asmuo, išskyrus traukinio brigados narius; renkant statistinius avarijų duomenis, įskaičiuojami ir keleiviai, mėginantys įlipti į judantį traukinį ar iš jo išlipti; |
|
1.13. |
darbuotojas arba rangovas – asmuo, kurio darbas susijęs su geležinkeliu ir kuris jas vykdo avarijos metu, įskaitant rangovų personalą, savisamdžius rangovus, traukinio brigados narius ir darbuotojus, kurie tvarko riedmenų ir infrastruktūros įrenginius; |
|
1.14. |
geležinkelio pervažos naudotojas – asmuo, geležinkelio pervaža kertantis geležinkelio liniją bet kokia transporto priemone arba pėsčiomis; |
|
1.15. |
pažeidėjas – draudžiamoje geležinkelio zonoje esantis asmuo, išskyrus geležinkelio pervažos naudotojus; |
|
1.16. |
kitas perone esantis asmuo – geležinkelio perone esantis asmuo, neatitinkantis keleivio, darbuotojo arba rangovo, geležinkelio pervažos naudotojo, kito ne perone esančio asmens ar pažeidėjo apibrėžties; |
|
1.17. |
kitas ne perone esantis asmuo – ne geležinkelio perone esantis asmuo, neatitinkantis keleivio, darbuotojo arba rangovo, geležinkelio pervažos naudotojo, kito perone esančio asmens ar pažeidėjo apibrėžties; |
|
1.18. |
žūtis (žuvęs asmuo) – dėl avarijos iš karto žuvęs arba per 30 dienų miręs asmuo, išskyrus savižudybes; |
|
1.19. |
sunkus sužalojimas (sunkiai sužeistas asmuo) – per avariją sužeistas asmuo, paguldytas stacionariajam gydymui ilgesniam nei 24 valandų laikotarpiui, išskyrus bandymus nusižudyti. |
2. Su pavojingais kroviniais susiję rodikliai
|
2.1. |
avarija, susijusi su pavojingų krovinių vežimu – avarija arba ►C4 incidentas ◄ , apie kuriuos reikia pranešti pagal RID ( 8 )/ADR 1.8.5 skirsnį; |
|
2.2. |
pavojingi kroviniai – medžiagos ir gaminiai, kuriuos draudžiama vežti pagal RID arba kuriuos leidžiama vežti tik RID nustatytomis sąlygomis. |
3. Su savižudybėmis susiję rodikliai
|
3.1. |
savižudybė – tyčinis susižalojimo veiksmas, dėl kurio asmuo miršta ir kurį registruoja bei atitinkamai klasifikuoja kompetentinga nacionalinė institucija; |
|
3.2. |
bandymas nusižudyti – tyčinis susižalojimo veiksmas, dėl kurio asmuo sunkiai susižaloja. |
4. Su avarijų grėsmės atvejais susiję rodikliai
|
4.1. |
lūžęs bėgis – į dvi arba daugiau dalių lūžęs bėgis arba bėgis, nuo kurio atskilus metalo gabalui važiuojamajame paviršiuje susidaro ilgesnis kaip 50 mm ir gilesnis kaip 10 mm plyšys; |
|
4.2. |
bėgių kelio šoninis išlinkimas ar kita bėgių kelio nesutaptis – bėgių kelio vientisumo ir geometrijos pažeidimai, dėl kurių būtina uždrausti eismą tame bėgių kelyje arba nedelsiant apriboti leidžiamą greitį; |
|
4.3. |
klaidingas signalizavimas – (infrastruktūros arba riedmens) signalizacijos sistemos techninis sutrikimas, dėl kurio perduodama ne tokia griežta kaip reikalaujama informacija; |
|
4.4. |
pravažiuotas draudžiamasis signalas važiuojant pro pavojingą vietą – atvejis, kai bet kuri traukinio dalis važiuoja pažeisdama sankcionuoto judėjimo kriterijus ir pervažiuoja pavojingos vietos ribą; |
|
4.5. |
pravažiuotas draudžiamasis signalas nevažiuojant pro pavojingą vietą – atvejis, kai bet kuri traukinio dalis važiuoja pažeisdama sankcionuoto judėjimo kriterijus, bet nepervažiuoja pavojingos vietos ribos; 4.4 ir 4.5 punktuose nurodytas nesankcionuotas judėjimas reiškia, kad:
—
pravažiuojamas geležinkelio šviesoforo arba semaforo draudžiamasis signalas arba nepaisoma įsakymo sustoti, kai traukinio apsaugos sistema (TPS) neveikia,
—
nesilaikoma saugos užtikrinimo atstumo, numatyto TPS sistemoje,
—
pravažiuojama vieta, nurodyta žodžiu arba raštu taisyklių nustatyta tvarka,
—
pravažiuojami sustojimo ženklai (išskyrus aklakelių užkardas) arba pravažiuojama nevykdant rankinių signalų nurodymų.
Į atvejus, kai draudžiamąjį signalą pravažiuoja transporto priemonė be prikabinto traukos riedmens arba nevaldomas traukinys, neatsižvelgiama. Į atvejus, kai dėl kokios nors priežasties laiku neįsižiebė draudžiamasis signalas, kad vairuotojas galėtų sustabdyti traukinį nepravažiuodamas signalo, neatsižvelgiama. Nacionalinės saugos institucijos duomenis pagal kiekvieną iš keturių nesankcionuoto judėjimo rodiklių, išvardytų šio punkto įtraukose, gali pateikti atskirai ir pateikia bent vieną suvestinį rodiklį, apimantį duomenis pagal visus keturis rodiklius. |
|
4.6. |
sugadintas eksploatuojamo riedmens ratas – rato lūžis, dėl kurio atsiranda avarijos (traukinio nuriedėjimo nuo bėgių arba susidūrimo) pavojus; |
|
4.7. |
sugadinta eksploatuojamo riedmens ašis – ašies lūžis, dėl kurio atsiranda avarijos (traukinio nuriedėjimo nuo bėgių arba susidūrimo) pavojus. |
5. Bendri avarijų ekonominio poveikio apskaičiavimo metodai
|
5.1. |
išvengtų aukų vertę (VPC) sudaro:
1)
pati saugos vertė: „Noro mokėti“ (WTP, angl. Willingness to Pay) vertės, apskaičiuotos remiantis nurodytosios pirmenybės tyrimais, atliktais valstybėje narėje, kuriai jos taikomos;
2)
tiesioginės ir netiesioginės ekonominės išlaidos: valstybėje narėje nustatyta išlaidų vertė, kurią sudaro:
—
medicinos ir reabilitacijos išlaidos,
—
teismo išlaidos, su policijos darbu, privačiais nelaimingų atsitikimų tyrimais, greitosios pagalbos teikimu susijusios išlaidos ir administracinės draudimo išlaidos,
—
produktyvumo nuostoliai: prekių, kurias galėjo pagaminti į avariją patekęs asmuo, jei avarija nebūtų įvykusi, ir paslaugų, kurias jis galėjo suteikti, vertė visuomenei.
Apskaičiuojant dėl aukų patiriamas išlaidas, mirties atvejai ir sunkūs sužalojimai vertinami atskirai (mirties atvejo ir sunkaus sužalojimo VPC skiriasi). |
|
5.2. |
Bendrieji pačios saugos vertės ir tiesioginių ir (arba) netiesioginių ekonominių išlaidų skaičiavimo principai Pačios saugos vertės apskaičiavimas: vertinant, ar turimi įverčiai yra tinkami, atsižvelgiama į šiuos veiksnius:
—
įverčiai turi būti susiję su mirtingumo rizikos mažinimo transporto sektoriuje vertinimo sistema ir būti pagrįsti WTP pagal nurodytosios pirmenybės metodus,
—
vertės apskaičiuojamos pagal respondentų ėminį, kuris yra atitinkamo gyventojų skaičiaus reprezentatyvusis ėminys. Visų pirma ėminys turi atspindėti pasiskirstymą pagal amžių ir pajamas, taip pat kitas svarbias socialines ekonomines ir (arba) demografines tiriamo gyventojų skaičiaus charakteristikas,
—
WTP verčių nustatymo metodas: apklausos struktūra turi būti parengta taip, kad klausimai respondentams būtų aiškūs ir prasmingi.
Tiesioginės ir netiesioginės ekonominės išlaidos apskaičiuojamos remiantis faktinėmis visuomenės išlaidomis. |
|
5.3. |
Terminų apibrėžtys
|
6. Rodikliai, susiję su infrastruktūros technine sauga ir jos diegimu
|
6.1. |
Traukinio apsaugos sistema (TPS) – sistema, kuri padeda užtikrinti, kad būtų paisoma signalų ir laikomasi greičio apribojimų; |
|
6.2. |
riedmenyse įrengtos sistemos – sistemos, kurios padeda mašinistui stebėti geležinkelio linijos ir mašinisto kabinos signalizacijos signalus ir taip užtikrina, kad būtų apsaugotos pavojingos vietos ir laikomasi greičio apribojimų. Riedmenyse įrengtos TPS apibūdinamos taip:
a)
įspėjimo, automatiškai įspėjančios mašinistą;
b)
įspėjimo ir automatinio sustabdymo, automatiškai įspėjančios mašinistą ir automatiškai sustabdančios traukinį, jei pravažiuojamas draudžiamasis signalas;
c)
įspėjimo, automatinio sustabdymo ir diskrečiosios greičio kontrolės, užtikrinančios pavojaus vietų apsaugą; „diskrečioji greičio kontrolė“ reiškia, kad greitis kontroliuojamas tam tikrose vietose (kuriose įrengti ribinio greičio viršijimo jutikliai) artėjant prie signalo;
d)
įspėjimo, automatinio sustabdymo ir nuolatinės greičio kontrolės, užtikrinančios pavojaus vietų apsaugą ir nuolatinę kontrolę pagal geležinkelio linijos greičio apribojimus; „nuolatinė greičio kontrolė“ reiškia, kad nuolat rodomas didžiausias kiekviename linijos ruože leidžiamas greitis ir užtikrinama, kad jis nebūtų viršijamas. D tipo sistema laikoma automatinės traukinių apsaugos (ATP) sistema; |
|
6.3. |
geležinkelio pervaža – infrastruktūros valdytojo registruota kelio ar perėjos ir geležinkelio susikirtimo viename lygyje vieta, kuria gali naudotis viešieji ar privatūs naudotojai. Prie geležinkelio pervažų nepriskiriamos perėjos tarp stoties peronų ir tik darbuotojams skirtos bėgių kelių perėjos; |
|
6.4. |
kelias – geležinkelio avarijų statistikos tikslais – viešasis arba privatus kelias, gatvė ar greitkelis, įskaitant greta įrengtus pėsčiųjų takus ir dviračių juostas; |
|
6.5. |
perėja – viešoji arba privati trasa, išskyrus kelią, skirta žmonėms arba gyvūnams eiti, arba transporto priemonėms ar technikai važiuoti; |
|
6.6. |
pasyvioji geležinkelio pervaža – geležinkelio pervaža, kurioje nėra jokios įspėjimo ar apsaugos sistemos, įjungiamos, kai naudotojams pervažą kirsti yra nesaugu; |
|
6.7. |
aktyvioji geležinkelio pervaža – geležinkelio pervaža, kurios naudotojai apsaugomi nuo artėjančio traukinio arba įspėjami apie jį įjungiant įtaisus, kai naudotojams kirsti pervažą yra nesaugu.
—
Apsauga, užtikrinama naudojant fizinius įtaisus, apima:
—
pusės kelio arba viso kelio užtvarus,
—
vartus.
—
Įspėjama naudojant geležinkelio pervažose įrengtą stacionarią įrangą:
—
regimuosius įtaisus: šviesoforus,
—
girdimuosius įtaisus: varpelius, ragelius, sirenas ir pan.
Aktyviosios geležinkelio pervažos skirstomos į šias kategorijas:
a)
rankinio valdymo – geležinkelio pervaža, kurioje naudotojų apsaugos arba įspėjimo įtaisus rankiniu būdu įjungia geležinkelio darbuotojas;
b)
automatinės su naudotojų įspėjimo sistema – geležinkelio pervaža, kurioje naudotojų įspėjimo signalą įjungia artėjantis traukinys;
c)
automatinės su naudotojų apsaugos sistema – geležinkelio pervaža, kurioje naudotojų apsaugos įtaisus įjungia artėjantis traukinys. Prie jos priskiriama ir geležinkelio pervaža, kurioje įrengtos abi – naudotojų apsaugos ir įspėjimo – sistemos;
d)
bėgių apsauga – geležinkelio pervaža, per kurią signalas arba kita traukinių apsaugos sistema leidžia traukiniui važiuoti tik tada, kai geležinkelio pervažos naudotojai yra visiškai apsaugoti ir geležinkelio pervažoje nėra kliūčių. |
7. Matavimo vienetų apibrėžtys
|
7.1. |
Traukinio nuvažiuotas kilometras – matavimo vienetas, atitinkantis vieną traukinio nuvažiuotą kilometrą. Naudojamas faktiškai nuvažiuotas atstumas, jei žinomas; priešingu atveju naudojamas tipinis tinklo atstumas nuo išvykimo iki atvykimo vietos. Atsižvelgiama tik į ataskaitą teikiančios valstybės teritorija nuvažiuotą atstumą. |
|
7.2. |
Keleivio nuvažiuotas kilometras – matavimo vienetas, atitinkantis vieno keleivio vežimą geležinkeliu vieną kilometrą. Atsižvelgiama tik į ataskaitą teikiančios valstybės teritorija nuvažiuotą atstumą. |
|
7.3. |
Geležinkelio linijų ilgis kilometrais – valstybių narių geležinkelių tinklo, kurio aprėptis nustatyta 2 straipsnyje, ilgis kilometrais. Jeigu geležinkelio linija yra daugiakelė, turi būti skaičiuojamas tik atstumas nuo išvykimo iki atvykimo vietos. |
|
7.4. |
Bėgių kelių ilgis kilometrais – kilometrais išmatuotas valstybių narių geležinkelių tinklo, kurio aprėptis nustatyta 2 straipsnyje, ilgis. Jį matuojant skaičiuojamas kiekvienas daugiakelės geležinkelio linijos bėgių kelias. |
II PRIEDAS
PRANEŠIMAS APIE NACIONALINES SAUGOS TAISYKLES
Nacionalinės saugos taisyklės, apie kurias pranešama pagal 8 straipsnio 1 dalies a punktą, apima:
esamų nacionalinių saugos tikslų ir saugos būdų taisykles;
saugos valdymo sistemų reikalavimų ir geležinkelio įmonių saugos sertifikavimo taisykles;
bendrąsias geležinkelių tinklo, kurio dar nėra TSS, valdymo taisykles, įskaitant signalizacijos ir eismo valdymo sistemos taisykles;
taisykles, kuriomis nustatomi papildomų vidaus tvarkos taisyklių (įmonių taisyklių), kurias turi sudaryti infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės, reikalavimai;
taisykles, kuriomis nustatomi reikalavimai personalui, vykdančiam svarbias saugos užduotis, įskaitant atrankos kriterijus, sveikatos tinkamumą ir profesinį mokymą bei sertifikavimą tiek, kiek viso to dar nėra TSS;
avarijų ir ►C4 incidentų ◄ tyrimo taisykles.
III PRIEDAS
ORGANIZACIJOMS, TEIKIANČIOMS PARAIŠKAS GAUTI ECM SERTIFIKATĄ ARBA SERTIFIKATĄ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS FUNKCIJOMS VYKDYTI PAGAL RANGOS SUSITARIMĄ SU ATSAKINGU UŽ TECHNINĘ PRIEŽIŪRĄ SUBJEKTU, TAIKOMI REIKALAVIMAI IR VERTINIMO KRITERIJAI
Visos svarbios organizacijų valdymo dalys turi būti dokumentuotos; visų pirma apibūdinamas atsakomybės paskirstymas organizacijoje ir su subrangovais. Parodoma, kaip yra užtikrinama vadovybės vykdoma įvairių lygių kontrolė, kaip yra įtraukiamas visų lygių personalas ir jų atstovai ir kaip yra užtikrinamas nuolatinis tobulinimas.
Keturioms už priežiūrą atsakingo subjekto (ECM) funkcijoms, kurias turi vykdyti pati organizacija arba kurios turi būti vykdomos pagal sutartis, taikomi šie pagrindiniai reikalavimai:
|
1. |
Vadovavimas – įsipareigojimas vystyti ir taikyti organizacijos techninės priežiūros sistemą ir nuolat gerinti jos veiksmingumą. |
|
2. |
Pavojaus vertinimas – struktūrinis požiūris siekiant įvertinti su transporto priemonių technine priežiūra susijusius pavojus, įskaitant tiesiogiai su eksploatavimo procesais susijusius ir dėl kitų organizacijų arba asmenų veiklos kylančius pavojus, ir nustatyti tinkamas pavojaus kontrolės priemones. |
|
3. |
Stebėsena – struktūrinis požiūris siekiant užtikrinti, kad būtų nustatytos pavojaus kontrolės priemonės, jos tinkamai veiktų ir padėtų siekti organizacijos tikslų. |
|
4. |
Nuolatinis gerinimas – struktūrinis požiūris siekiant analizuoti informaciją, surinktą vykdant reguliarią stebėseną ir auditą arba iš kitų atitinkamų šaltinių, ir pasinaudojant rezultatais kaupti žinias ir tvirtinti prevencines arba taisomąsias priemones, kad būtų išlaikytas arba padidintas saugos lygis. |
|
5. |
Struktūra ir atsakomybė – struktūrinis požiūris siekiant nustatyti atskirų asmenų ir asmenų grupių atsakomybę, kad būtų užtikrintas organizacijos saugos tikslų įgyvendinimas. |
|
6. |
Kompetencijos valdymas – struktūrinis požiūris siekiant užtikrinti, kad darbuotojai turėtų reikiamą kompetenciją, būtiną siekiant, kad organizacijos tikslai bet kokiomis aplinkybėmis būtų įgyvendinami saugiai, efektyviai ir veiksmingai. |
|
7. |
Informavimas – struktūrinis požiūris siekiant užtikrinti, kad visais organizacijos lygmenimis nuomones teikiantys ir sprendimus priimantys asmenys galėtų susipažinti su svarbia informacija, ir užtikrinti informacijos išsamumą ir tinkamumą. |
|
8. |
Dokumentavimas – struktūrinis požiūris siekiant užtikrinti visos susijusios informacijos atsekamumą. |
|
9. |
Pavedimas vykdyti veiklą pagal sutartis – struktūrinis požiūris siekiant užtikrinti, kad pagal subrangos sutartis vykdoma veikla būtų valdoma tinkamai, siekiant įgyvendinti organizacijos tikslus, ir kad būtų atsižvelgta į visą kompetenciją ir reikalavimus. |
|
10. |
Techninės priežiūros veikla – struktūrinis požiūris siekiant užtikrinti:
—
kad visa techninės priežiūros veikla, turinti įtakos saugai ir saugai svarbioms sudedamosioms dalims, būtų nustatyta ir tinkamai valdoma ir jog visi būtini tokios techninės priežiūros veiklos pakeitimai, turintys įtakos saugai, būtų nustatyti, tinkamai valdomi, remiantis sukaupta patirtimi ir bendrųjų saugos būdų taikymu pavojaus vertinimui, laikantis 6 straipsnio 1 dalies a punkto, ir tinkamai dokumentuojami,
—
kad būtų laikomasi esminių sąveikos reikalavimų,
—
kad būtų diegiami ir tikrinami techninės priežiūros veiklai vykdyti specialiai sukurti ir reikalingi techninės priežiūros įrenginiai, įranga ir priemonės,
—
kad būtų analizuojami pradiniai su transporto priemone susiję dokumentai, siekiant parengti pirmąją techninės priežiūros bylą, ir užtikrinti, kad ji būtų tinkamai įgyvendinama rengiant techninės priežiūros paslaugų užsakymus,
—
kad sudedamosios dalys (įskaitant atsargines dalis) ir medžiagos būtų naudojamos kaip nurodyta techninės priežiūros paslaugų užsakymuose ir tiekėjo dokumentuose, kad jos būtų laikomos, tvarkomos ir gabenamos tinkamu būdu, kaip nurodyta techninės priežiūros paslaugų užsakymuose ir tiekėjo dokumentuose, ir atitiktų atitinkamas nacionalines bei tarptautines taisykles ir atitinkamuose techninės priežiūros paslaugų užsakymuose nustatytus reikalavimus,
—
kad būtų nustatyti, identifikuoti, suteikti ir užregistruoti tinkami ir pakankami įrenginiai, įranga ir priemonės ir būtų užtikrinta galimybė jais naudotis, siekiant, kad techninės priežiūros paslaugas būtų galima teikti pagal techninės priežiūros paslaugų užsakymus ir kitas taikomas specifikacijas, užtikrinant, kad būtų saugiai teikiamos techninės priežiūros, ergonomikos ir sveikatos apsaugos paslaugos,
—
kad organizacijoje būtų nustatytos procedūros siekiant užtikrinti, kad jos matavimo įranga, visi įrenginiai, įranga ir priemonės būtų tinkamai naudojami, kalibruojami, saugomi ir prižiūrimi pagal dokumentuose nustatytas procedūras.
|
|
11. |
Kontrolės veikla – struktūrinis požiūris siekiant užtikrinti:
—
kad siekiant vykdyti planinę, sąlyginę ar korekcinę techninę priežiūrą arba kai nustatomi defektai ar kiti poreikiai būtų laiku nutrauktas transporto priemonių eksploatavimas,
—
būtinas kokybės kontrolės priemones,
—
kad techninės priežiūros užduotys būtų vykdomos pagal techninės priežiūros paslaugų užsakymus ir būtų pateiktas pranešimas dėl grąžinimo eksploatuoti, įskaitant galimus naudojimo apribojimus,
—
kad būtų pranešama apie galimus neatitikties atvejus taikant valdymo sistemą, dėl kurių galėtų kilti avarijos,
►C4
incidentai ◄ , vos neįvykę ar kiti pavojingi įvykiai, kad tokie atvejai būtų ištiriami ir išanalizuojami ir kad būtų imamasi būtinų prevencinių priemonių, laikantis 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto bendrojo stebėsenos saugos būdo,
—
periodinį vidaus audito ir stebėsenos procesą, atitinkantį 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą bendrąjį stebėsenos saugos būdą.
|
IV PRIEDAS
A DALIS
Panaikinama direktyva ir jos vėlesnių dalinių pakeitimų sąrašas
(nurodyta 34 straipsnyje)
|
Direktyva 2004/49/EB |
(OL L 164, 2004 4 30, p. 44) |
|
Direktyva 2008/57/EB |
(OL L 191, 2008 7 18, p. 1) |
|
Direktyva 2008/110/EB |
(OL L 345, 2008 12 23, p. 62) |
|
Komisijos direktyva 2009/149/EB |
(OL L 313, 2009 11 28, p. 65) |
|
Klaidų ištaisymas 2004/49/EB |
(OL L 220, 2004 6 21, p. 16) |
|
Komisijos direktyva 2014/88/ES |
(OL L 201, 2014 7 10, p. 9) |
B DALIS
Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai
(nurodyti 34 straipsnyje)
|
Direktyva |
Perkėlimo terminas |
|
2004/49/EB |
2006 m. balandžio 30 d. |
|
2008/57/EB |
2010 m. liepos 19 d. |
|
2008/110/EB |
2010 m. gruodžio 24 d. |
|
Komisijos direktyva 2009/149/EB |
2010 m. birželio 18 d. |
|
Komisijos direktyva 2014/88/ES |
2015 m. liepos 30 d. |
V PRIEDAS
Atitikties lentelė
|
Direktyva 2004/49/EB |
Ši direktyva |
|
1 straipsnis |
1 straipsnis |
|
2 straipsnis |
2 straipsnis |
|
3 straipsnis |
3 straipsnis |
|
4 straipsnis |
4 straipsnis |
|
5 straipsnis |
5 straipsnis |
|
6 straipsnis |
6 straipsnis |
|
7 straipsnis |
7 straipsnis |
|
8 straipsnis |
8 straipsnis |
|
9 straipsnis |
9 straipsnis |
|
10 straipsnis |
10 straipsnis |
|
- |
11 straipsnis |
|
11 straipsnis |
12 straipsnis |
|
12 straipsnis |
- |
|
13 straipsnis |
13 straipsnis |
|
14a straipsnio 1–7 dalys |
14 straipsnis |
|
14a straipsnio 8 dalis |
15 straipsnis |
|
15 straipsnis |
- |
|
16 straipsnis |
16 straipsnis |
|
- |
17 straipsnis |
|
17 straipsnis |
18 straipsnis |
|
18 straipsnis |
19 straipsnis |
|
19 straipsnis |
20 straipsnis |
|
20 straipsnis |
21 straipsnis |
|
21 straipsnis |
22 straipsnis |
|
22 straipsnis |
23 straipsnis |
|
23 straipsnis |
24 straipsnis |
|
24 straipsnis |
25 straipsnis |
|
25 straipsnis |
26 straipsnis |
|
26 straipsnis |
- |
|
- |
27 straipsnis |
|
27 straipsnis |
28 straipsnis |
|
28 straipsnis |
- |
|
29 straipsnis |
- |
|
30 straipsnis |
- |
|
31 straipsnis |
29 straipsnis |
|
32 straipsnis |
30 straipsnis |
|
- |
31 straipsnis |
|
- |
32 straipsnis |
|
33 straipsnis |
33 straipsnis |
|
- |
34 straipsnis |
|
34 straipsnis |
35 straipsnis |
|
35 straipsnis |
36 straipsnis |
|
I priedas |
I priedas |
|
II priedas |
II priedas |
|
III priedas |
- |
|
IV priedas |
- |
|
V priedas |
- |
|
- |
III priedas |
( 1 ) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012 12 14, p. 32).
( 2 ) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/59/EB dėl traukinių mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius geležinkelių sistemoje Bendrijos teritorijoje, sertifikavimo (OL L 315, 2007 12 3, p. 51).
( 3 ) 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).
( 4 ) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, 2007 12 3, p. 14).
( 5 ) 2007 m. birželio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 653/2007 dėl Europos bendros saugos sertifikatų ir paraiškų dokumentų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB 10 straipsnį formos naudojimo ir dėl saugos sertifikatų, išduodamų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/14/EB, galiojimo (OL L 153, 2007 6 14, p. 9).
( 6 ) 2010 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1158/2010 dėl bendrojo saugos būdo, skirto įvertinti, kaip laikomasi reikalavimų geležinkelių saugos sertifikatui gauti (OL L 326, 2010 12 10, p. 11).
( 7 ) 2011 m. gegužės 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 445/2011 dėl subjektų, atsakingų už prekinių vagonų priežiūrą, sertifikavimo sistemos, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 653/2007 (OL L 122, 2011 5 11, p. 22).
( 8 ) Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (angl. Regulations concerning the International Carriage of Dangerous Goods by Rail, RID), patvirtintos pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).