tarpvalstybinis sąveikumas

1.

tarpvalstybinis sąveikumas – Sąjungos subjektų ir valstybių narių viešojo sektoriaus institucijų gebėjimas sąveikauti tarpusavyje tarpvalstybiniu mastu: dalytis duomenimis, informacija ir žiniomis naudojantis skaitmeniniais procesais ir laikantis teisinių, organizacinių, semantinių ir techninių reikalavimų, susijusių su tokia tarpvalstybine sąveika;