(1)

Sąjunga ir vidaus rinkos veikimas yra grindžiami muitų sąjunga. Atsižvelgiant tiek į ekonominės veiklos vykdytojų, tiek į Sąjungos muitinių interesus, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 (3) Sąjungos muitinės kodeksas ir muitų teisės aktai, kurie anksčiau buvo išdėstyti keliuose skirtinguose teisės aktuose, buvo sujungti į vieną teisės aktą. Tame reglamente išdėstytos bendrosios taisyklės ir procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti Sąjungos lygmeniu nustatytų tarifinio reguliavimo priemonių ir kitų priemonių, susijusių su Sąjungos prekyba prekėmis su Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančiomis šalimis ar teritorijomis, įgyvendinimą, ir nuostatos, susijusios su importo muitų surinkimu. Valstybių narių muitinės atsako už tų taisyklių įgyvendinimą tuo tikslu vykdydamos veiklos užduotis, pavyzdžiui, taikydamos muitinės procedūras, atlikdamos rizikos analizę bei tikrinimą ir taikydamos sankcijas už muitų teisės aktų pažeidimus;

(2)

įgyvendinant Reglamentą (ES) Nr. 952/2013 išaiškėjo, kad esama trūkumų keliose srityse. Tie trūkumai, be kita ko, yra: nepakankami arba neefektyvūs veiksmai užtikrinant Sąjungos ir jos piliečių apsaugą nuo su prekėmis susijusios nefinansinės rizikos, nustatytos ne muitų teisės aktais, o Sąjungos politika; riboti muitinių pajėgumai veiksmingai susitvarkyti su didėjančiu prekių, importuojamų iš trečiųjų valstybių vykdant nuotolinę prekybą (elektroninės prekybos sandorius), kiekiu; ribotas Reglamentu (ES) Nr. 952/2013 sukurtos IT sistemų architektūros pajėgumas skaitmenizuoti muitinės procesus, kad būtų neatsilikta nuo technologinės pažangos tempo, visų pirma duomenų naudojimu grindžiamų technologijų, ir veiksmingų muitų sąjungos valdymo struktūrų trūkumas, dėl kurio valstybėse narėse taikoma skirtinga praktika ir nevienodai įgyvendinamos muitinės taisyklės. Dėl tų trūkumų susidaro kliūtys tinkamam muitų sąjungos, taigi ir vidaus rinkos, veikimui, susijusios su vidaus ir išorės rizika bei grėsmėmis;

(3)

tikslinga, kad muitų teisės aktuose būtų atsižvelgiama į sparčią pasaulinių prekybos modelių, technologijų, verslo modelių plėtrą ir suinteresuotųjų subjektų, įskaitant įmones, vartotojus ir gyventojus, poreikius. Todėl Reglamente (ES) Nr. 952/2013 reikia padaryti daug pakeitimų. Siekiant aiškumo tas reglamentas turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju;

(4)

siekiant numatyti veiksmingas priemones muitų sąjungos tikslams pasiekti, reikėtų peržiūrėti, supaprastinti ir suderinti tam tikras taisykles ir procedūras, kuriomis reglamentuojama, kaip prekės įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją arba iš jos išvežamos. Turėtų būti sukurtas šiuolaikiškas, integruotas sąveikių elektroninių paslaugų rinkinys, skirtas muitų teisės aktams įgyvendinti svarbiai informacijai rinkti, tvarkyti ir ja keistis, – Europos Sąjungos muitinės duomenų platforma (toliau – ES muitinės duomenų platforma). Turėtų būti įsteigta Europos Sąjungos muitinės institucija (toliau – ES muitinės institucija) – pagrindinė, veikloje dalyvaujanti įstaiga, užtikrinanti pajėgumus koordinuotai valdyti muitų sąjungą konkrečiose srityse;

(5)

nuo tada, kai buvo priimtas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, muitinių vaidmuo buvo plėtojamas, kad geriau apimtų Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų, kuriais nustatomi reikalavimai muitinės prižiūrimoms prekėms, visų pirma prekėms taikomi nefinansiniai reikalavimai, kurie yra būtini, kad tokios prekės galėtų patekti į vidaus rinką ir joje judėti, taikymą. Tokių nefinansinių reikalavimų metams bėgant eksponentiškai daugėjo – tai atitiko didėjančius Sąjungos įmonių ir gyventojų lūkesčius, susijusius su sauga, saugumu, prieinamumu asmenims su negalia, tvarumu, žmonių, gyvūnų ir augalų sveikata bei gyvybe, aplinka, žmogaus teisių bei intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir Sąjungos vertybėmis. Siekiant užtikrinti, kad su gaminiais susiję kiti muitinių taikomi teisės aktai, kaip apibrėžta šiame reglamente, ir toliau atitiktų tuos lūkesčius, turi būti įdiegtos naujos priemonės, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1781 (4) nustatytas skaitmeninis gaminio pasas. Todėl būtina atsižvelgti į didėjantį nefinansinės rizikos atvejų skaičių ir jos sudėtingumą, tuo tikslu į muitinių misiją įtraukiant konkrečią nuorodą į viešųjų interesų apsaugą laikantis atitinkamos kompetencijos ir, kai taikytina, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis kompetentingomis institucijomis;

(6)

atsižvelgiant į muitinių vaidmens ir veiklos modelių, pagal kuriuos jos veikia, raidą ir siekiant, kad jos veiktų kaip viena muitinė ir prisidėtų prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, būtina tiksliau apibūdinti misiją, kurią muitinės turi įgyvendinti, tiksliau nurodant jų tikslus ir užduotis. Be to, sparti technologijų, visų pirma dirbtinio intelekto, raida turės didelį poveikį muitinių veiklai, be kita ko, tikralaikės rizikos analizės srityje;

(7)

sekdamos įgyvendinti savo misiją, muitinės taip pat turėtų siekti išlaidų efektyvumo, vengdamos veiksmų dubliavimosi ir skatindamos muitinės procesų veiksmingumą bei veiksmingą susijusių išteklių naudojimą Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis. Jos turėtų rinkti ir analizuoti informaciją, kurios reikia įrodymais pagrįstiems sprendimams priimti, ir ja keistis. Kai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/2747 (5) aktyvuojamas vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, muitinės gali prisidėti prie kilus krizei svarbių prekių srauto.

(8)

tikslinga šiame reglamente išlaikyti teisinę sistemą, skirtą tam tikrų muitų teisės aktų nuostatų taikymui prekybai Sąjungos prekėmis, vykdomai tarp muitų teritorijos dalių, kurioms taikoma Tarybos direktyva 2006/112/EB (6) arba Tarybos direktyva (ES) 2020/262 (7), ir tos teritorijos dalių, kuriose tos direktyvos netaikomos, arba prekybai Sąjungos prekėmis, vykdomai tarp tos teritorijos dalių, kuriose tos direktyvos netaikomos. Atsižvelgiant į tai, kad prekės, kuriomis prekiaujama, yra Sąjungos prekės, ir į su ta Sąjungos vidaus prekyba susijusių priemonių fiskalinį pobūdį, pagrįsta nustatyti atitinkamus tokioms prekėms taikytinų muitinės formalumų supaprastinimus;

(9)

tam tikros Reglamente (ES) Nr. 952/2013 pateiktos apibrėžtys turėtų būti pritaikytos siekiant atsižvelgti į platesnę šio reglamento taikymo sritį, suderinti jas su kituose Sąjungos teisės aktuose pateiktomis apibrėžtimis ir patikslinti terminus, kurie skirtinguose sektoriuose turi skirtingas reikšmes. Siekiant patikslinti tam tikrų muitinės procesų dalyvių vaidmenis ir atsakomybę, į muitų teisės aktus turėtų būti įtraukta naujų apibrėžčių. Siekiant stiprinti muitinės priežiūrą, naujose importuotojo ir eksportuotojo apibrėžtyse turėtų būti nustatyta, kad tie asmenys muitinių atžvilgiu būtų atsakingi už prekių, kuriomis jie disponuoja, atitiktį reikalavimams, be kita ko, susijusiems su finansine ir nefinansine rizika, vadovaujantis konkretiems gaminiams taikomais teisės aktais. Kalbant apie naująją sąvoką „nuotolinei prekybai skirtų prekių importuotojas“, naujomis apibrėžtimis turėtų būti užtikrinta, kad kai kuriais atvejais, kai pardavimas internetu vykdomas iš Sąjungai nepriklausančių šalių, ne vartotojas, o ekonominės veiklos vykdytojas būtų laikomas importuotoju ir būtų įpareigotas prisiimti atitinkamą atsakomybę; be to, jomis turėtų būti užtikrinta, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas būtų įpareigotas laikytis atitinkamų muitų teisės aktų ir kitų muitinių taikomų teisės aktų reikalavimų, kai prekės yra įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežamos iš jos, ir teikti atitinkamus tokios atitikties įrašus arba užtikrinti jų prieinamumą bei juos saugoti. Taip pat reikėtų įtraukti naujų apibrėžčių, susijusių su platesne muitinės priežiūros, rizikos valdymo ir muitinio tikrinimo nuostatų taikymo sritimi. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad tais atvejais, kai Sąjungos muitų teisės aktuose pateiktose apibrėžtyse daroma nuoroda į tarptautinių susitarimų nuostatas dėl muitų, tai apima ir atitinkamus daugiašalius aplinkos susitarimus, kurių šalys yra Sąjunga ir valstybės narės, tokiu mastu, kokiu pastaraisiais reglamentuojama prekių atitiktis;

(10)

be savo tradicinio vaidmens – muitų, PVM bei akcizų surinkimo ir muitų teisės aktų taikymo, muitinės taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant kitų Sąjungos teisės aktų ir, kai taikytina, kitų atitinkamų nacionalinės teisės aktų vykdymą. Reikėtų nustatyti sąvokos „kiti muitinių taikomi teisės aktai“ apibrėžtį, kad būtų sukurta veiksminga sistema tuose teisės aktuose nustatytų konkrečių reikalavimų prekėms taikymui ir priežiūrai reglamentuoti. Kitų muitinių taikomų teisės aktų sąvoka turėtų apimti priemones, kurios yra pateisinamos remiantis visuomenės dorove, viešąja tvarka ar visuomenės saugumu, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsauga, aplinkos apsauga, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsauga, pramoninės ar komercinės nuosavybės apsauga, ir kitais viešaisiais interesais, įskaitant narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tam tikras intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančių prekių ir grynųjų pinigų kontrolę, taip pat prekybos politikos priemones, žuvininkystės išteklių išsaugojimo bei valdymo priemones ir ribojamąsias priemones, priimtas remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 215 straipsniu. Dėl nacionalinių draudimų ir apribojimų sąrašų skirtumų importas į kelias valstybes nares subjektams kelia didelių sunkumų. Siekiant palengvinti prekybą ir muitinių veiklą svarbu, kad Sąjunga dirbtų, kad būtų laipsniškai suderinti nacionaliniai draudimų ir apribojimų sąrašai. Be to, svarbu priimti suderintas teisinių terminų, vartojamų tais atvejais, kai numatyti draudimai ir apribojimai, apibrėžtis, kad būtų išvengta skirtingo aiškinimo valstybėse narėse;

(11)

siekiant didesnio teisinio aiškumo, reikėtų iš dalies pakeisti tam tikras su muitinės sprendimais susijusias taisykles. Pirma, tikslinga paaiškinti, kad muitinė, kompetentinga priimti muitinės sprendimą, yra pareiškėjo įsisteigimo vietoje veikianti kompetentinga muitinė, nes įsisteigimo vieta yra pagrindinis principas, pagal kurį tam tikri ekonominės veiklos vykdytojai tam tikromis sąlygomis ir iš anksto nustatytą laikotarpį, kurie gali būti peržiūrimi, gali pasinaudoti šiuo reglamentu nustatytais supaprastinimais ir mokėti muitus ten, kur jie yra įsisteigę. Antra, siekiant išsamumo ir teisinio aiškumo, taip pat reikėtų nustatyti ne ilgesnį kaip 30 dienų laikotarpį, per kurį pareiškėjas turi pateikti papildomą informaciją muitinėms, jei jos mano, kad prašyme priimti muitinės sprendimą pateikta ne visa reikalaujama informacija;

(12)

reikėtų paaiškinti, kokios pasekmės galimos tuo atveju, kai muitinė, gavusi prašymą, per nustatytus terminus sprendimo nepriima. Taip pat turėtų būti nustatytas principas, kad tokiais atvejais laikoma, kad dėl prašymo priimtas neigiamas sprendimas, ir kad pareiškėjas pagal bendrąsias taisykles dėl muitinės sprendimų gali pateikti skundą;

(13)

kaip pabrėžta Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 4/2021 „Muitinis tikrinimas: nepakankamas suderinimas daro žalą ES finansiniams interesams“ ir Reglamento (ES) Nr. 952/2013 įgyvendinimo vertinime, taip pat pageidautina spręsti muitinės sprendimuose nustatytų kriterijų vykdymo ir pareigų laikymosi vienodos stebėsenos trūkumo problemą, sugriežtinant atitinkamas nuostatas. Viena vertus, muitinės sprendimų adresatai turėtų ne tik laikytis atitinkamame sprendime nustatytų pareigų, bet ir nuolat stebėti, kaip jų laikosi, taip pat numatyti tokį vidaus veiklos organizavimą, kurį taikant tokia savikontrolės veikla būtų galima užkirsi kelią bet kokioms galimoms klaidoms jų muitinės procesuose, jų sumažinti ar jas ištaisyti. Kita vertus, muitinės turėtų reguliariai stebėti, kaip tokių muitinės sprendimų adresatai įgyvendina tuos sprendimus, visų pirma tais atvejais, kai tie adresatai yra įsisteigę Sąjungos muitų teritorijoje mažiau nei prieš trejus metus ir todėl gali kelti didesnę riziką, siekiant užtikrinti, kad adresatas laikytųsi tame sprendime nustatytų pareigų. Sužinojusios, kad muitinės sprendimo adresatas nebeatitinka tame sprendime nustatytų kriterijų arba nebevykdo jame nustatytų pareigų, muitinės turėtų nepagrįstai nedelsdamos imtis atitinkamų veiksmų pagal taikytinas taisykles. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai tokie asmenys naudojasi konkrečiu statusu, pavyzdžiui, įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo arba patikimo ir patikrinto verslininko statusu, todėl gauna tam tikrų su muitinės procesais susijusių lengvatų. Be to, siekiant stiprinti rizikos valdymą Sąjungos lygmeniu, muitinės turėtų pranešti ES muitinės institucijai apie visus muitinės sprendimus, priimtus gavus prašymą, ir informuoti ją apie stebėsenos veiklą, kad į tą informaciją būtų galima atsižvelgti rizikos valdymo tikslais;

(14)

be sprendimų, susijusių su privalomąja tarifine informacija, (toliau – PTI sprendimai) ir sprendimų, susijusių su privalomąja kilmės informacija, (toliau – PKI sprendimai), kuriuos muitinės priima gavusios prašymą ir laikydamosi tam tikrų sąlygų, Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2024/1072 (8) į muitų teisės aktus įtraukti sprendimai, susiję su privalomąja muitinio įvertinimo informacija (toliau – PMĮI sprendimai). Subjektų, kurie naudojasi muitų teisės aktais, labui tikslinga tame pačiame teisės akte nustatyti taisykles dėl šių trijų rūšių sprendimų, susijusių su privalomąja informacija;

(15)

asmenų, atsakingų už į Sąjungos muitų teritoriją įvežamas ir iš jos išvežamas prekes, teisės ir pareigos turėtų būti aiškiau apibrėžtos. Asmenys, nuolat atliekantys muitinės prižiūrimas operacijas, ir toliau turėtų būti registruojami jų įsisteigimo vietoje priežiūrą vykdančioje muitinėje. Viena registracija turėtų galioti visoje muitų sąjungoje, tačiau turėtų būti nuolat atnaujinama. Todėl ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti įpareigoti informuoti muitinę apie visus jų registracijos duomenų pasikeitimus. Asmenys, atsakingi už prekes, įvežamas į Sąjungos muitų teritoriją ir išvežamas iš jos, turėtų užtikrinti, kad prekės atitiktų taikytiną teisę, be kita ko, taisykles dėl gyventojų saugos ir saugumo, taip pat teisės aktus, kuriais siekiama užkirsti kelią rizikai žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai ir gyvybei, aplinkai ar vartotojams, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/988 (9) dėl bendros gaminių saugos, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/2853 (10) dėl atsakomybės už gaminius ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1020 (11) dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties. Turėtų būti nustatytos ir importuotojo pareigos, visų pirma pareiga būti įsisteigusiam Sąjungos muitų teritorijoje ir tos pareigos vykdymo išimtys. Tos pareigos turėtų atitikti esamas taisykles, pagal kurias deklarantas turi būti įsisteigęs Sąjungoje. Taip pat turėtų būti nustatytos eksportuotojo pareigos;

(16)

jei nuotolinei prekybai skirtas prekes tiekiantis arba nuotolinėje prekyboje prekėmis tarpininkaujantis asmuo nurodo, kad jis veikia kaip importuotojas, tas asmuo turėtų užtikrinti, kad prekės atitiktų produktų pateikimui Sąjungos vidaus rinkai taikomus muitų teisės aktus ir kitus muitinių taikomus teisės aktus;

(17)

ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems tam tikrus kriterijus ir sąlygas, būtinus, kad muitinės galėtų juos laikyti reikalavimų besilaikančiais ir patikimais verslininkais, gali būti suteiktas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas, suteikiantis jiems galimybes naudotis su muitinės procesais susijusiomis lengvatomis. Įgyvendinant įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų schemą užtikrinama, kad verslininkai, vykdantys didžiąją dalį Sąjungos prekybos, būtų patikimi, tačiau ji turi tam tikrų trūkumų, į kuriuos dėmesys atkreiptas Reglamento (ES) Nr. 952/2013 vertinime ir Audito Rūmų išvadose. Siekiant spręsti tuos susirūpinimą keliančius klausimus, visų pirma dėl skirtingos nacionalinės praktikos ir sunkumų, susijusių su įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų reikalavimų laikymosi stebėsena, atitinkamos taisyklės turėtų būti iš dalies pakeistos, kad muitinėms būtų nustatyta pareiga bent kas trejus metus vykdyti to reikalavimų laikymosi stebėseną;

(18)

dėl muitinės procesų ir muitinių veikimo pokyčių reikia muitinių ir ekonominės veiklos vykdytojų naujos partnerystės, t. y. patikimų ir patikrintų verslininkų schemos. Kriterijai ir sąlygos, kurių turi būti laikomasi norint gauti patikimo ir patikrinto verslininko statusą, turėtų būti grindžiami įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso suteikimo kriterijais, tačiau jais taip pat turėtų būti užtikrinama, kad muitinės galėtų laikyti verslininką skaidriai vykdančiu savo veiklą. Todėl tikslinga reikalauti, kad patikimo ir patikrinto verslininko statusą turintys verslininkai suteiktų muitinėms prieigą prie savo elektroninių sistemų, kuriose registruojamas jų vykdomas reikalavimų laikymasis ir jų prekių judėjimas, jeigu tokia prieiga yra proporcinga ir tikrai būtina. Toks skaidrumas turėtų būti siejamas su tam tikromis lengvatomis, kurios gali apimti galimybę išleisti prekes muitinės vardu, jai aktyviai nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai pagal kitus muitinių taikomus teisės aktus prieš išleidimą reikalaujama gauti patvirtinimą, taip pat galimybę atidėti skolos muitinei sumokėjimą. Patikimo ir patikrinto verslininko statusas neturėtų būti suteikiamas asmenims, kurie pakartotinai arba šiurkščiai pažeidžia kitus muitinių taikomus teisės aktus;

(19)

kad būtų užtikrintas muitų sąjungos vientisumas, o valstybių narių muitinės nuosekliai taikytų patikimo ir patikrinto verslininko statusą, būtina nustatyti mechanizmą, pagal kurį ES muitinės institucija ir Komisija galėtų įsikišti tais atvejais, kai yra požymių, kad patikimo ir patikrinto verslininko statusą turintis verslininkas nesilaiko reikalavimų. Toks mechanizmas turėtų sudaryti sąlygas ES muitinės institucijai, bendradarbiaujant su kompetentingomis muitinėmis, patikrinti, ar laikomasi patikimo ir patikrinto verslininko statusui taikomų reikalavimų, ypač kai kita valstybė narė nei ta, kurioje verslininkas yra įsisteigęs, turi pagrįstų abejonių dėl to, ar verslininkas laikosi reikalavimų. Tas mechanizmas yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią neteisėtam patikimo ir patikrinto verslininko statuso taikymui ir neteisėtam įvežimui į Sąjungos muitų teritoriją. Siekiant užkirsti kelią vykdymo užtikrinimo skirtumams, kai įsisteigimo valstybė narė laiku arba tinkamai nesiima veiksmų, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai įsikišti priimant įgyvendinimo aktą, kuriuo reikalaujama, kad ta valstybė narė sustabdytų patikimo ir patikrinto verslininko statuso galiojimą arba jį panaikintų;

(20)

galimybė eksploatuoti nuotolinei prekybai skirtą muitinės sandėlį ir taikyti kitas nuostatas dėl nuotolinės prekybos ir supaprastinimų turėtų paskatinti naudoti ne siuntinius, o nesupakuotus kiekius, kad muitinėms būtų lengviau valdyti atskirų siuntinių srautą. Nuostatos dėl nuotolinei prekybai skirto muitinės sandėlio turėtų numatyti, kad prekės į laisvą apyvartą išleidžiamos pardavimo ir išvežimo iš sandėlio momentu, o tai reiškia, kad prekių įvežimo į sandėlį metu prekės turi atitikti sąlygas, kurios joms būtų taikomos, jei jos tuo momentu būtų pateikiamos Sąjungos rinkai. Muitinės turėtų turėti galimybę tuo metu, kai nesupakuotos prekės padedamos į muitinės sandėlį, patikrinti tų prekių atitiktį Sąjungos rinkos taisyklėms. Galimybė naudoti tokį nuotolinei prekybai skirtą muitinės sandėlį turėtų būti sudaryta tik tiems ekonominės veiklos vykdytojams, kurie atitinka patikimo ir patikrinto verslininko statuso patikimumo kriterijus, kad ja nepiktnaudžiautų nepatikimi ekonominės veiklos vykdytojai;

(21)

dėl muitinės procesų pokyčių taip pat reikia paaiškinti atstovų muitinėje vaidmenį. Tiek tiesioginio, tiek netiesioginio atstovavimo galimybė turėtų išlikti, tačiau turėtų būti paaiškinta, kad netiesioginis importuotojo arba eksportuotojo atstovas prisiima visas to importuotojo ar eksportuotojo pareigas – ne tik prievolę sumokėti skolą muitinei arba garantija užtikrinti jos sumokėjimą, bet ir pareigą laikytis kitų muitinių taikomų teisės aktų reikalavimų. Dėl tos priežasties atstovai muitinėje turi būti Sąjungos muitų teritorijos, kurioje jie atstovauja importuotojams arba eksportuotojams, gyventojai – taip būtų užtikrinta tinkama atskaitomybė už finansinius ir nefinansinius importuotojų ir eksportuotojų pareigų aspektus. Todėl naudojimasis Sąjungoje įsisteigusio netiesioginio atstovo muitinėje paslaugomis yra prieinama ir proporcinga alternatyva importuotojams ir eksportuotojams, kurie neturi komercinio padalinio Sąjungoje. Be to, trečiosiose valstybėse įsisteigę atstovai muitinėje turėtų galėti toliau teikti paslaugas Sąjungoje, jei jie atstovauja asmenims, kurie neprivalo būti įsisteigę Sąjungos muitų teritorijoje;

(22)

labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (12), atlieka labai svarbų vaidmenį Sąjungos išorės prekyboje, tačiau laikydamosi muitinės reikalavimų jos dažnai susiduria su proporcionaliai didesne administracine ir reikalavimų laikymosi našta. Todėl svarbu atsižvelgti į jų specifinę padėtį ir remti priemones, kuriomis joms sudaromos palankesnės sąlygos laikytis reikalavimų, be kita ko, pasitelkiant supaprastintas procedūras, aiškias gaires ir galimybes naudotis atstovo muitinėje paslaugomis. Turėtų būti priimtos gairės, kuriomis būtų remiamos labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, pripažįstant unikalius iššūkius, su kuriais susiduria tokios įmonės, kartu išlaikant išorės prekybos procesų vientisumą ir saugumą taikant įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo ir patikimo ir patikrinto verslininko statusą. Reikėtų nuolat stengtis supaprastinti procedūras ir užtikrinti didesnį jų prieinamumą labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip užtikrinant, kad būtų palengvintas ir skatinamas jų gyvybiškai svarbus vaidmuo Sąjungos išorės prekyboje;

(23)

siekiant užtikrinti vienodą skaitmenizacijos lygį ir sudaryti vienodas sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams visose valstybėse narėse, taip pat prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, turėtų būti įsteigta ES muitinės duomenų platforma – centralizuotų, saugių ir kibernetiniams incidentams atsparių elektroninių paslaugų ir sistemų muitinės tikslais rinkinys. ES muitinės duomenų platforma turėtų sudaryti sąlygas įgyvendinti muitų teisės aktų nuostatas, pavyzdžiui, dėl muitinės formalumų, muitinio tikrinimo, skolos muitinei apskaičiavimo ir pranešimo apie ją, Sąjungoje taikomos tvarkymo rinkliavos, akcizų ir PVM, garantijų valdymo ir prekių muitinio stebėjimo. ES muitinės duomenų platforma taip pat turėtų padėti įgyvendinti kitus muitinių taikomus teisės aktus. Ji turėtų užtikrinti joje tvarkomų duomenų kokybę, vientisumą, atsekamumą ir nepaneigiamumą, kad nei siuntėjas, nei gavėjas vėliau negalėtų užginčyti to, kad duomenimis buvo pasikeista. Tvarkant duomenis ES muitinės duomenų platformoje turėtų būti laikomasi atitinkamų kibernetinio saugumo ir asmens duomenų tvarkymo taisyklių. ES muitinės duomenų platformos modelį turėtų kartu nustatyti Komisija ir ES muitinės institucija, bendradarbiaudamos su valstybėmis narėmis. Komisijai taip pat turėtų būti pavesta užduotis sukurti, eksploatuoti ir prižiūrėti ES muitinės duomenų platformą ir ji turėtų turėti galimybę tą užduotį pavesti ES muitinės institucijai;

(24)

atsižvelgiant į ES muitinės duomenų platformos vaidmenį užtikrinant Sąjungoje muitinės tikslais tvarkomų duomenų vientisumą ir saugumą ir į tai, kad toks užtikrinimas yra viešasis interesas ir gali būti laikomas vienu iš pagrindinių visuomenės interesų, būtina ES muitinės duomenų platformoje tvarkomus duomenis, įskaitant asmens duomenis ir kitus neskelbtinus duomenis, susijusius su prekių srautu ir Sąjungos bei nacionalinės teisės įgyvendinimu, apsaugoti nuo neteisėtos prieigos ir bet kokios kitos grėsmės tokių duomenų vientisumui ir saugumui. Todėl būtina, kad infrastruktūrai ir paslaugoms, kuriomis naudojantis veiktų ES muitinės duomenų platforma, būtų taikomos tam tikros sąlygos, kad būtų užtikrintas Sąjungos suverenumas šiuo atžvilgiu. Tų sąlygų laikymasis turėtų būti pademonstruojamas įrodymais, o ypatingos svarbos paslaugų atveju svarbu, kad be tų įrodymų dar būtų atliktas fizinių ir juridinių asmenų patikimumo patikrinimas, kaip numatyta Sąjungos ar nacionalinėje teisėje. Be to, ES muitinės duomenų platforma turėtų būti suprojektuota taip, kad būtų kuo labiau vengiama susaistymo su pardavėju situacijų;

(25)

siekiant užtikrinti ES muitinės duomenų platformos patikimumą, sąveikumą ir ilgalaikį tvarumą, svarbu, kad jos kūrimas ir priežiūra atitiktų tarptautiniu mastu pripažintus programinės įrangos inžinerijos, sistemų testavimo, bandomųjų projektų ir priėmimo procedūrų standartus ir geriausią praktiką. Tai apima išsamų funkcinį ir nefunkcinį testavimą, struktūrizuotus bandomuosius etapus, kuriuose dalyvautų reprezentatyvūs suinteresuotieji subjektai, ir aiškiai apibrėžtus priimtinumo kriterijus veiklos rezultatams, atitikčiai ir saugumui patvirtinti. Tomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad sistema galėtų padėti atlikti suderintus muitinės formalumus visoje Sąjungoje ir atitiktų tiek valstybių narių, tiek ekonominės veiklos vykdytojų veiklos poreikius;

(26)

ES muitinės duomenų platformos įgyvendinimo veikla turėtų apimti priemones, kuriomis būtų užtikrintas nepertraukiamas jos prieinamumas ir veikimas net ir didelės krizės atveju. Veiklos tęstinumo priemonės visų pirma turėtų apimti atsarginius pajėgumus, tinklo persijungimo mechanizmus ir duomenų atkūrimo protokolus, taip pat procedūras, kurių turi būti laikomasi ES muitinės duomenų platformos neprieinamumo arba gedimo atveju. Tais atvejais, kai ES muitinės duomenų platforma priklauso nuo fizinės infrastruktūros, turėtų būti apsvarstyta galimybė taikyti atsarginius sprendimus, išdėstytus geografiškai išsibarsčiusiuose centruose, kad vieno centro gedimo atveju būtų užtikrintas veiklos tęstinumas;

(27)

ES muitinės duomenų platforma siekiama pakeisti esamas elektronines sistemas, kurias valstybės narės ir Komisija sukūrė pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 16 straipsnio 1 dalį, nes pereinamuoju laikotarpiu kai kurių iš jų yra palaipsniui atsisakoma. Tos esamos nacionalinės elektroninės sistemos nebus atnaujintos, net jei per nustatytus terminus ES muitinės duomenų platformos funkcijomis naudotis nebus galima. Todėl tokiam atvejui turėtų būti numatytas laikinas sprendimas. Atsižvelgiant į naujausią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją (13), tikslinga paaiškinti, kad automatizuoti ekonominės veiklos vykdytojų, muitinių ir kitų suinteresuotųjų subjektų informacijos mainai, vykdomi naudojantis ES muitinės duomenų platforma ir vykdomi pačios platformos, nepanaikina tų institucijų arba tų ekonominės veiklos vykdytojų atsakomybės už atitinkamus muitinės procesus. Net jei muitinės dalyvavimas priimant priemonę apima tik elektroninę komunikaciją naudojantis ES muitinės duomenų platforma, turėtų būti laikoma, kad atitinkamą priemonę priėmė ta institucija, tarsi ES muitinės duomenų platforma veiktų tos institucijos vardu;

(28)

ES muitinės duomenų platformoje turėtų būti įmanoma vykdyti duomenų mainus su kitomis sistemomis, platformomis ar aplinkomis, siekiant pagerinti duomenų, kuriuos muitinė naudoja vykdydama savo užduotis, kokybę, taip pat siekiant dalytis atitinkamais muitinės duomenimis su kitomis institucijomis, kad būtų padidintas tikrinimo veiksmingumas vidaus rinkoje. Laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2024/903 (14) ir 2017 m. kovo 23 d. Komisijos komunikate „Europos sąveikumo sistema. Įgyvendinimo strategija“ nustatyto požiūrio, ES muitinės duomenų platforma Europoje turėtų skatinti tarpvalstybinį ir tarpsektorinį sąveikumą. Joje turėtų būti išnaudotas esamų Sąjungos lygmeniu prieinamų informacijos apie riziką šaltinių, pavyzdžiui, skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemos (RASFF) ir skubių pranešimų apie nesaugius ne maisto produktus sistemos „Safety Gate“, rinkos priežiūros informacinės ir ryšių sistemos (ICSMS) ir intelektinės nuosavybės teisių gynimo portalo „IP Enforcement“, potencialas. Ji turėtų padėti plėtoti strateginį ir operacinį muitinės ir kitų institucijų, organų bei tarnybų bendradarbiavimą, įskaitant informacijos mainus ir sąveikumą, pagal jų atitinkamą kompetenciją. Be to, ES muitinės duomenų platforma turėtų teikti įvairią pažangią duomenų analitiką, be kita ko, parengtą naudojant dirbtinį intelektą. Ta duomenų analizė turėtų padėti atlikti rizikos analizę, ekonominę ir predikcinę analizę, kad būtų galima numatyti galimą riziką, susijusią su į Sąjungą įvežamomis arba iš jos išvežamomis siuntomis;

(29)

kad būtų užtikrinta geresnė prekybos srautų priežiūra ir supaprastintas bendradarbiavimo su kitomis institucijomis, kurios nėra muitinės, metodas, ES muitinės duomenų platforma turėtų būti pritaikyta bendradarbiavimui per ES muitinės vieno langelio aplinkos sistemą, o tais atvejais, kai ta sistema negali būti naudojama, pasiūlyti toms kitoms kompetentingoms institucijoms specialią paslaugą, kuria naudodamosi jos galėtų gauti atitinkamus duomenis, teikti informaciją muitinėms ir ta informacija su jomis dalytis bei užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamuose sektoriuose taikomų reikalavimų. Ta speciali paslauga būtų būtina tais atvejais, kai kitos kompetentingos institucijos neturi elektroninės sistemos, kurią būtų galima susieti su ES muitinės duomenų platforma;

(30)

kad prieš pateikiant ES muitinės duomenų platformą visiems ekonominės veiklos vykdytojams naudoti būtų galima atlikti platformos funkcijų testavimą, neatsižvelgiant į ekonominės veiklos vykdytojų statusą ar atitinkamą muitinės procesą, tikslinga leisti Komisijai nuspręsti savanoriškai nustatyti bandomąjį etapą. Vykdant tokį bandomąjį projektą būtų testuojamas savanoriškas tam tikrų procesų ir funkcijų įgyvendinimas neprisiimant teisinių pareigų. Kad būtų užtikrintas skaidrumas ir būtų informuojami suinteresuotieji subjektai, svarbu, kad Komisija viešai paskelbtų to bandomojo etapo planą, organizavimą ir trukmę, taip pat funkcijas, kurios turi bus taikomos ir testuojamos;

(31)

institucijos, įmonės, vartotojai ir gyventojai turėtų turėti galimybę pranešti apie į Sąjungą importuotinas arba iš jos eksportuotinas prekes, kurios neatitinka atitinkamų muitinių taikomų Sąjungos teisės aktų. Apie tas prekes pateiktos informacijos prieinamumas turėtų būti užtikrintas ES muitinės duomenų platformoje ir ją turėtų būti galima naudoti rizikos valdymo tikslais;

(32)

valstybės narės turėtų ir toliau galėti ne tik naudoti ES muitinės duomenų platformą, bet ir kurti savo taikomąsias programas, kuriose būtų galima naudotis ES muitinės duomenų platformos duomenimis. Valstybės narės turi užtikrinti, kad jų taikomosios programos atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/2555 (15), visų pirma kiek tai susiję su kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonėmis. Kad būtų sutrumpintas įdiegimui reikalingas laikas, valstybės narės turėtų galėti ES muitinės institucijai suteikti tokioms taikomosioms programoms kurti reikalingų lėšų ir įgaliojimus. Tokiais atvejais ES muitinės institucija turėtų sukurti taikomąsias programas, kuriomis galėtų naudotis visos valstybės narės. Tai būtų galima padaryti sukuriant su pardavėju nesusaistytas atvirojo kodo taikomąsias programas pagal dalijimosi IT sprendimais ir jų pakartotinio naudojimo sistemą;

(33)

ES muitinės duomenų platforma turėtų sudaryti sąlygas duomenų srautui. Naudotojai turėtų turėti galimybę ES muitinės duomenų platformoje perduoti ir tvarkyti visus atitinkamus duomenis, kurių reikia, kad jie laikytųsi savo pareigų pagal muitų teisės aktus. Tie duomenys turėtų būti tvarkomi Sąjungos lygmeniu ir papildomi Sąjungos masto rizikos analize. Gauti duomenys turėtų būti pateikti valstybių narių muitinėms, kuriuos juos naudotų savo pareigoms vykdyti. Galiausiai, ES muitinės duomenų platformai turėtų būti pranešami tikrinimo, atlikto pasinaudojus tos platformos duomenimis, rezultatai. Svarbu, kad ES muitinės duomenų platforma sudarytų sąlygas joje turimus duomenis tvarkyti kuo greičiau;

(34)

ES muitinės duomenų platformai teikiami duomenys dažniausiai bus ne asmens duomenys, kuriuos ekonominės veiklos vykdytojai pateikia apie prekes, kuriomis jie prekiauja. Vis dėlto tie duomenys taip pat galėtų apimti asmens duomenis, visų pirma asmenų, veikiančių ekonominės veiklos vykdytojo arba institucijos vardu, vardus ir pavardes. Siekiant užtikrinti, kad ir asmens duomenys, ir komercinė informacija būtų vienodai apsaugoti, turėtų būti nustatytos konkrečios prieigos prie jų taisyklės, konfidencialumo taisyklės ir naudojimosi ES muitinės duomenų platforma sąlygos. Visų pirma turėtų būti nustatyta, kurie subjektai, be atitinkamų asmenų, Komisijos, muitinių ir ES muitinės institucijos, gali susipažinti su ES muitinės duomenų platformoje turimais duomenis arba juos tvarkyti, šių subjektų poreikius suderinant su poreikiu užtikrinti, kad muitinės tikslais surinkti asmens ir konfidencialūs duomenys papildomais tikslais būtų naudojami tik tiek, kiek tai būtina;

(35)

valstybės narės, pasikonsultavusios su Komisija, turėtų turėti galimybę nurodyti konkrečius duomenis, kurių atskleidimas pakenktų jų esminiams saugumo interesams, kad ES muitinės duomenų platformoje jie būtų taip pažymėti technine žyma, kad toliau tokius duomenis galėtų tvarkyti tik atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos, nebent tos institucijos aiškiai leistų tolesnį tvarkymą. Duomenis ES muitinės duomenų platformai perduodantis asmuo turėtų aiškiai nustatyti tokių duomenų, kurie gali būti susieti su konkrečiomis tiekimo grandinėmis arba duomenų kategorijomis, tvarkymo apribojimus. Kad galėtų pasinaudoti ta galimybe, atitinkama valstybė narė turėtų informuoti Komisiją apie konkrečius esminius saugumo interesus, kuriems kyla pavojus, ir paaiškinti, kodėl ji mano, kad tie interesai negalėtų būti pakankamai apsaugoti taikant bendrąją nuostatų dėl duomenų tvarkymo ES muitinės duomenų platformoje sistemą;

(36)

su sąlyga, kad laikomasi duomenų apsaugos taisyklių, visų pirma taisyklių dėl neskelbtinų muitinės duomenų ir neskelbtinų komercinių duomenų, trečiosioms šalims galėtų būti suteikta galimybė konkrečiais tikslais susipažinti su agreguotais muitinės duomenimis, kurie nėra konfidencialūs duomenys, asmens duomenys ir neskelbtini komerciniai duomenys, pateikus tinkamai pagrįstą prašymą;

(37)

siekiant užtikrinti, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) galėtų naudotis savo įgaliojimais atlikti tyrimus, susijusius su Sąjungos interesams kenkiančia nesąžininga veikla, tikslinga, kad ji turėtų prieigą prie ES muitinės duomenų platformos duomenų, kuri būtų labai panaši į Komisijos turimą prieigą. Todėl OLAF turėtų būti suteikta teisė tvarkyti tuos duomenis laikantis atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, be kita ko, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (16) ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 515/97 (17), nustatytų su duomenų apsauga susijusių sąlygų;

(38)

lygiai taip pat Europos prokuratūra, pateikusi prašymą, turėtų turėti galimybę gauti ES muitinės duomenų platformoje esančius duomenis, siekiant užtikrinti, kad ji galėtų atlikti tyrimus su muitine susijusiais klausimais;

(39)

Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas), pateikusi prašymą, turėtų turėti galimybę gauti ES muitinės duomenų platformoje esančius duomenis, kad galėtų vykdyti savo užduotis, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/794 (18). Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex), pateikusi prašymą, turėtų turėti galimybę gauti ES muitinės duomenų platformoje esančius ne asmens duomenis;

(40)

siekiant išsaugoti valstybių narių nacionalinių IT sistemų funkcijas, valstybių narių mokesčių administratoriai turėtų turėti galimybę duomenis tvarkyti tiesiogiai ES muitinės duomenų platformoje. Todėl institucijoms, atsakingoms už maisto saugą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 (19), ir institucijoms, atsakingoms už rinkos priežiūrą pagal Reglamentą (ES) 2019/1020, ES muitinės duomenų platformoje turėtų būti teikiamos tinkamos paslaugos ir parūpintos tinkamos priemonės, kad jos galėtų naudotis atitinkamais muitinės duomenimis ir taip prisidėti prie atitinkamų Sąjungos teisės aktų vykdymo užtikrinimo ir galėtų bendradarbiauti su muitinėmis, siekiant kuo labiau sumažinti reikalavimų neatitinkančių gaminių įvežimo į Sąjungą riziką;

(41)

pagal Tarybos reglamento (ES) 2017/1939 (20) 24 straipsnį ES muitinės institucija ir kompetentingos muitinės turi nepagrįstai nedelsdamos pranešti Europos prokuratūrai apie visus nusikalstamos veiklos atvejus, kurių atžvilgiu ji galėtų naudotis savo kompetencija pagal to reglamento 22 straipsnį ir 25 straipsnio 2 ir 3 dalis. ES muitinės institucija ir kompetentingos muitinės neturėtų imtis priemonių, kurios galėtų kelti pavojų kompetentingos nacionalinės teisminės ar teisėsaugos institucijos arba Europos prokuratūros dėl tų pačių faktų vykdomų nusikalstamų veikų tyrimų konfidencialumui;

(42)

taisyklėmis ir nuostatomis dėl prieigos prie ES muitinės duomenų platformos ir informacijos mainų neturėtų būti daromas poveikis Reglamentu (EB) Nr. 515/97 sukurtai Muitinės informacinei sistemai (MIS) ir ataskaitų teikimo pareigoms informuotumo apie padėtį kontekste pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1896 (21);

(43)

Komisija, įvertinusi esamas apsaugos priemones, kurias yra įdiegusi kiekviena institucija arba tam tikros kategorijos institucijos, kad būtų užtikrintas teisingas asmens ir neskelbtinų komercinių duomenų tvarkymas, turėtų nustatyti įgyvendinimo taisykles, kuriomis būtų nustatytos atitinkamų institucijų prieigos prie ES muitinės duomenų platformos sąlygos;

(44)

tikslinga, kad ES muitinės duomenų platformoje asmens duomenys būtų saugomi ne ilgiau kaip 10 metų. Tas laikotarpis yra pagrįstas atsižvelgiant į galimybę muitinėms pranešti apie skolą muitinei praėjus ne daugiau kaip 10 metų nuo reikiamos informacijos apie siuntą gavimo, taip pat siekiant užtikrinti, kad Komisija, ES muitinės institucija, OLAF, Europos prokuratūra, muitinės ir kitos kompetentingos institucijos galėtų atlikti kryžminę ES muitinės duomenų platformoje esančios informacijos ir informacijos, kuri saugoma kitose sistemose ir kuria su tomis sistemomis buvo pasikeista, patikrą. Be to, tas laikotarpis turėtų būti suderintas su saugojimo laikotarpiu, kurio reikalaujama pagal kitus muitinių taikomus teisės aktus, kai tokie teisės aktai yra svarbūs muitiniam tikrinimui. Taip pat tikslinga, kad tais atvejais, kai asmens duomenys reikalingi teismo ir administracinių procesų, tyrimų ir tikrinimo po prekių išleidimo tikslais, saugojimo laikotarpis būtų sustabdytas, kad būtų išvengta asmens duomenų ištrynimo ir nebūtų prarasta jų naudojimo tais tikslais galimybė;

(45)

asmens ir kitų duomenų apsauga ES muitinės duomenų platformoje taip pat turėtų apimti duomenų subjektų teisių apribojimo taisykles. Todėl tikslinga, kad muitinės, Komisija arba ES muitinės institucija galėtų apriboti duomenų subjektų teises, kai tai būtina siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta vykdymo užtikrinimo veiksmams, rizikos analizei ir muitiniam tikrinimui. Be to, tokie apribojimai taip pat galėtų būti taikomi, kai tai būtina siekiant apsaugoti po vykdymo užtikrinimo veiksmų vykdomus teismo ar administracinius procesus. Tokie apribojimai turėtų būti tinkamai pagrįsti atsižvelgiant į muitinių, Komisijos ar ES muitinės institucijos veiklą bei prerogatyvas ir turėtų būti taikomi tik tiek laiko, kiek reikia toms prerogatyvoms išsaugoti;

(46)

bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą turėtų būti atliekamas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (22), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)2018/1725 (23) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 (24), atsižvelgiant į atitinkamą jų taikymo sritį. Asmens duomenis ES muitinės duomenų platformoje tvarkančios institucijos ar organai, išskyrus muitines, Komisiją ir ES muitinės instituciją, pagal taikytinas taisykles turi būti laikomi duomenų valdytojais;

(47)

siekiant užtikrinti sąveikumą ir keitimąsi duomenimis su tam tikromis kitomis Sąjungos ne muitinės sistemomis ir muitinės formalumų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2022/2399 (25), atžvilgiu, į ES muitinės duomenų platformą turėtų būti integruota Europos Sąjungos muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistema (ES CSW-CERTEX), sukurta pagal tą reglamentą. Kol į ES muitinės duomenų platformą bus visapusiškai integruota ES CSW-CERTEX, ES muitinės duomenų platforma turėtų vykdyti verslo ir techninių duomenų transformavimą, kad būtų sudarytos sąlygos keistis duomenimis per ES CSW-CERTEX;

(48)

turėtų būti nustatyti duomenų reikalavimai, kad ekonominės veiklos vykdytojams būtų pateiktos bendros gairės dėl duomenų, kurių jiems reikia savo tikslams, visų pirma susijusiems su muitų teisės aktų įgyvendinimu, pasiekti. ES muitinės duomenų platforma bus vienintelis tokių duomenų įvedimo taškas, todėl tokių duomenų formatavimo ir kodavimo taisyklės turėtų būti nustatytos ES muitinės duomenų platformos techninėse specifikacijose, kurios yra lankstesnė priemonė nei teisinės nuostatos. Tačiau būtina parengti suderintą muitinės duomenų modelį ir semantinius duomenų reikalavimus;

(49)

muitinės rizikos valdymas Sąjungos lygmeniu yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad muitinis tikrinimas valstybėse narėse būtų atliekamas suderintai. Šiuo metu taikoma bendra rizikos valdymo schema apima galimybę nustatyti bendras prioritetines tikrinimo sritis ir bendrus rizikos kriterijus bei standartus finansinės rizikos srityje, kad būtų galima atlikti muitinį tikrinimą, tačiau ji turi didelių trūkumų. Siekiant reaguoti į tai, kad nėra suderinto muitinio tikrinimo taikymo ir suderinto rizikos valdymo, o tai kenkia Sąjungos ir valstybių narių finansiniams ir nefinansiniams interesams, tikslinga peržiūrėti taisykles dėl rizikos valdymo, kad būtų nustatytas patikimesnis rizikos valdymo metodas, kuriuo būtų atsižvelgiama tiek į finansinę, tiek nefinansinę riziką. Tai apima ir Audito Rūmų nustatytų struktūrinių problemų, susijusių su finansinės rizikos valdymu, sprendimą. Visų pirma, laikantis cikliško požiūrio, tikslinga apibūdinti, kokią veiklą apima muitinės rizikos valdymas. Taip pat svarbu nustatyti Komisijos, ES muitinės institucijos ir valstybių narių muitinių vaidmenis ir atsakomybę. Taip pat labai svarbu įgalioti Komisiją nustatyti bendras prioritetines tikrinimo sritis ir bendrus rizikos kriterijus bei standartus, taip pat nustatyti konkrečias kitų muitinių taikomų teisės aktų taikymo sritis, kurioms turėtų būti teikiama pirmenybė vykdant bendrą rizikos valdymą ir tikrinimą, nepakenkiant saugumui;

(50)

todėl tikslinga pradėti Sąjungos lygmens rizikos valdymo veiklą ir apibrėžti nuostatas, kuriomis būtų užtikrintas išsamių su rizikos valdymu susijusių duomenų, įskaitant visų tikrinimų rezultatus ir vertinimą, rinkimas Sąjungos lygmeniu. Turėtų būti numatyta bendra rizikos analizė ir atitinkamų Sąjungos lygmens tikrinimo rekomendacijų teikimas muitinėms. Laikantis principo „laikykis taisyklių arba paaiškink“, tų tikrinimo rekomendacijų turėtų būti laikomasi arba turėtų būti nurodomos įtikinamos priežastys, dėl kurių jų nesilaikoma. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė duoti nurodymą, kad Sąjungai skirtos prekės negali būti pakraunamos ar gabenamos. Sąjungos lygmens rizikos ir grėsmių analizė turėtų būti grindžiama nuolat atnaujinamais Sąjungos lygmens duomenimis, o ją vykdant turėtų būti nustatytos priemonės ir tikrinimai, taikytini atvykimo į Sąjungos teritoriją ir išvykimo iš jos sienos perėjimo punktuose;

(51)

bendradarbiavimo, vykdomo konkrečiai su teisėsaugos ir saugumo institucijomis, kontekste Sąjungos lygmens rizikos valdymas, kai įmanoma, turėtų ir papildyti, ir kaip šaltinį naudoti Sąjungos lygmeniu atliekamas strategines analizes ir grėsmių vertinimus, įskaitant Europolo ir Frontex atliekamas strategines analizes ir grėsmių vertinimus, kad padėtų veiksmingai ir efektyviai užkirsti kelią nusikalstamumui ir su juo kovoti. Muitų teisės aktų ir kitų muitinių taikomų teisės aktų pažeidimas turėtų turėti įtakos importuotojų, įskaitant nuotolinei prekybai skirtų prekių importuotojus, ar eksportuotojų rizikos profiliui;

(52)

reikia persvarstyti muitinės procedūros įforminimo prekėms procesą, kad būtų atsižvelgta į naujus toje procedūroje dalyvaujančių asmenų vaidmenis ir atsakomybę. Todėl atsakomybę už informacijos teikimą muitinėms turėtų prisiimti už prekes atsakingas asmuo – t. y. importuotojas, eksportuotojas arba tranzito procedūros vykdytojas, o ne deklarantas. Atsakingas asmuo turėtų pateikti muitinei duomenis arba užtikrinti jų prieinamumą, kai tik tuos duomenis gauna ir bet kuriuo atveju prieš prekių išleidimą muitinės procedūrai atlikti, kad muitinės galėtų atlikti rizikos analizę ir imtis atitinkamų priemonių;

(53)

tačiau elektroninės prekybos atveju ir atsižvelgiant į didesnį elektroninės prekybos sandorių skaičių tikslinga, kad asmenys, kurie naudojasi Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje nustatyta specialia schema (toliau – vieno langelio principu grindžiamos sistemos importo apmokestinimo schema arba IOSS schema), ne vėliau kaip kitą dieną po mokėjimo priėmimo turėtų pateikti duomenis apie prekių, kurios turi būti importuotos, pardavimą;

(54)

tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis muitinės turėtų turėti galimybę leisti patikimiems ir patikrintiems verslininkams papildyti duomenis apie išleistas prekes vėlesniame etape, nes tie verslininkai nenutrūkstamai su muitine dalijasi duomenimis apie sandorius ir gali būti laikomi patikimais. Tokios aplinkybės galėtų būti susijusios su pagrindžiamaisiais dokumentais arba su tuo, kad prekių išleidimo momentu jų galutinės muitinės vertės nustatyti neįmanoma;

(55)

siekiant supaprastinti muitinės procesą, susijusį su prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, kartu užtikrinant, kad už tas prekes būtų atsakingas vienas asmuo, įvairūs tiekimo grandinės dalyviai turėtų pateikti savo atitinkamos informacijos apie atitinkamas prekes dalį ir susieti ją su konkrečia siunta. Prekės į Sąjungos muitų teritoriją turėtų būti įvežamos tik tuo atveju, jei yra Sąjungoje įsisteigęs importuotojas arba Sąjungoje įsisteigęs importuotojo vardu veikiantis netiesioginis atstovas, kurie prisiima atsakomybę už tas prekes. Importuotojas arba jo vardu veikiantis netiesioginis atstovas turėtų pateikti muitinei informaciją apie prekes ir muitinės procedūrą, kuri joms turėtų būti įforminta, ir tai turėtų padaryti kuo ankstesniame etape, jei įmanoma – prieš fiziškai atgabenant prekes. Paslaugų teikėjas arba muitinės tarpininkas turėtų turėti galimybę pateikti informaciją importuotojo vardu ir veikdamas jo interesais, tačiau importuotojas turėtų likti atsakingas už tai, kad būtų užtikrinama prekių atitiktis reikalavimams, susijusiems su finansine ir nefinansine rizika. Vežėjai, kurie faktiškai atveža prekes, taip pat turėtų pateikti tam tikrą informaciją apie prekes prieš jas pakraunant ar atvežant (toliau – išankstinė informacija apie krovinį) ir susieti savo informaciją su importuotojo informacija, jei ji jau pateikta, nebūtinai turėdami prieigą prie visų importuotojo pateiktų duomenų. Be to, siekiant atsižvelgti į sudėtingesnes tiekimo grandines ir transporto tinklus, turėtų būti galima reikalauti, kad tam tikri kiti asmenys užpildytų informaciją apie prekes, kurios turi būti įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją. Importuotojas, vežėjas ar kiti muitinei informaciją teikiantys asmenys turėtų būti įpareigoti ištaisyti informaciją, sužinoję, kad ji yra neteisinga; tai turi būti padaryta prieš muitinėms nustatant pažeidimus, kuriuos jos ketina tirti;

(56)

į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos ne Sąjungos prekės turėtų būti laikomos laikinai saugomomis nuo to momento, kai vežėjas praneša apie jų atvežimą, iki muitinės procedūros joms įforminimo, išskyrus atvejus, kai joms tranzito procedūra jau buvo įforminta. Siekiant užtikrinti tinkamą muitinės priežiūrą, ta padėtis, išskyrus išimtinius atvejus, turėtų trukti ribotą laiką ir ne ilgiau kaip 90 dienų;

(57)

būtina palikti galioti taisykles, pagal kurias nustatoma, ar prekės yra Sąjungos, ar ne Sąjungos prekės, ir ar galima daryti prielaidą, kad prekės turi Sąjungos prekių statusą, ar tokį statusą reikia įrodyti, ypač tais atvejais, kai prekės laikinai išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos;

(58)

muitinės, turėdamos atitinkamai procedūrai atlikti būtiną informaciją, remdamosi rizikos analize turėtų nuspręsti, ar atlikti papildomą prekių tikrinimą, jas išleisti, atsisakyti jas išleisti ar sustabdyti jų išleidimą arba nesiimti jokių veiksmų tam tikrą laikotarpį, kuriam pasibaigus būtų laikoma, kad prekės yra išleistos. Kai būtina, muitinės tokį sprendimą turėtų priimti bendradarbiaudamos su kitomis kompetentingomis institucijomis. Atitinkamai, muitinės turėtų atsisakyti išleisti prekes, jei jos turi įrodymų, kad prekės neatitinka taikomų teisinių reikalavimų. Nustačius, kad ekonominės veiklos vykdytojas sistemingai daro kartotinius su nuotoline prekyba susijusius pažeidimus, tokie įrodymai turėtų būti taikomi bent šešių mėnesių laikotarpiu ir apimti visas prekes, apie kurių atvežimą išleidimui į laisvą apyvartą praneša tas ekonominės veiklos vykdytojas. Jeigu muitinės, siekdamos nustatyti, ar prekės atitinka taikytinus teisinius reikalavimus, turi konsultuotis su kitomis kompetentingomis institucijomis, jos turėtų sustabdyti tų prekių išleidimą bent iki tol, kol įvyks tos konsultacijos. Tokiais atvejais tolesni muitinių sprendimai dėl prekių turėtų priklausyti nuo kitų kompetentingų institucijų atsakymų. Kad nebūtų stabdoma nei verslininkų, nei muitinių veikla tais atvejais, kai išvadai dėl atitikties priimti reikia šiek tiek laiko, muitinės turėtų turėti galimybę išleisti prekes su sąlyga, kad verslininkas ir toliau jas informuos apie tų prekių buvimo vietą;

(59)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą verslininkams, kurie informaciją pateikia laiku, neįpareigojant muitinių reaguoti į kiekvieną siuntą, prekės, kurios nebuvo atrinktos tikrinti, praėjus pagrįstam laikotarpiui, turėtų būti laikomos išleistomis. Komisijai turėtų būti suteikta teisė nustatyti tą laikotarpį deleguotuosiuose aktuose, prireikus pritaikant jį pagal transporto arba sienos perėjimo punkto rūšį;

(60)

kadangi patikimo ir patikrinto verslininko statusą turintys verslininkai laikomi patikimais ir muitinei teikia duomenis apie prekių judėjimą taip arti tikrojo laiko, kaip techniškai įmanoma, ir duomenis apie atitiktį, taip pat suteikia visapusišką prieigą prie savo sistemų, apskaitos registrų ir duomenų apie operacijas, tokie verslininkai turėtų turėti galimybę muitinės prižiūrimi išleisti savo prekes, nelaukdami jos įsikišimo. Taigi, patikimi ir patikrinti verslininkai turėtų turėti galimybę išleisti prekes muitinių vardu, tas prekes gavę importuotojo, savininko arba gavėjo verslo vietoje arba jas išsiuntę iš eksportuotojo, savininko arba siuntėjo verslo vietos. Kadangi preziumuojama, kad patikimi ir patikrinti verslininkai veikia skaidriai, kiekvienas prekių atvežimas ir pristatymas turėtų būti tinkamai registruojamas ES muitinės duomenų platformoje. Patikimi ir patikrinti verslininkai turėtų būti įpareigoti informuoti muitines kilus problemai, kad jos galėtų priimti galutinį sprendimą dėl prekių išleidimo. Kai patikimų ir patikrintų verslininkų vidaus kontrolės sistemos yra pakankamai patikimos, muitinės, bendradarbiaudamos su kitomis kompetentingomis institucijomis, turėtų turėti galimybę leisti tiems verslininkams patiems atlikti tam tikrus patikrinimus. Tačiau muitinėms turėtų būti palikta galimybė bet kuriuo metu patikrinti prekes;

(61)

tikslinga nustatyti priemones, kuriomis būtų reglamentuojamas perėjimas nuo muitinės deklaracijomis grindžiamos sistemos prie sistemos, grindžiamos informacijos teikimu ES muitinės duomenų platformai arba jos prieinamumo platformai užtikrinimu. Pereinamuoju laikotarpiu ekonominės veiklos vykdytojai turėtų turėti galimybę pateikti muitinės deklaracijas, kad galėtų deklaruoti savo ketinimą prekėms įforminti muitinės procedūrą. Tačiau, kai tik bus užtikrinti ES muitinės duomenų platformos pajėgumai, ekonominės veiklos vykdytojams taip pat turėtų būti suteikta galimybė teikti informaciją arba užtikrinti jos prieinamumą muitinėms naudojantis ta platforma, o muitinės turėtų nebeleisti jokiam ekonominės veiklos vykdytojui prašyti leidimo pasinaudoti su muitinės deklaracija susijusiais supaprastinimais. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui visi leidimai turėtų nustoti galioti, nes muitinės deklaracijų nebeliks. Kiek tai susiję su nuotoline prekyba prekėmis, muitinės deklaracijų pateikimo pereinamasis laikotarpis turėtų trukti iki tol, kol bus užtikrinti ES muitinės duomenų platformos pajėgumai apdoroti atitinkamus nuotolinės prekybos duomenis;

(62)

tikslus asmens, kuris veikia kaip importuotojas, nustatymas priklauso nuo atitinkamo muitinės proceso etapo ir pobūdžio. Vienu metu turėtų būti tik vienas importuotojas;

(63)

nuotolinės prekybos atveju laikoma, kad nuotolinei prekybai skirtas prekes tiekiantis arba nuotolinėje prekyboje prekėmis tarpininkaujantis asmuo yra asmuo, kuris nustato, kad prekės iš trečiosios valstybės turi būti įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją, nes jis nustato tiekimo grandinę ir yra atsakingas už prekių praradimo, sugadinimo arba vėlavimo riziką iki pat jų pristatymo vartotojui. Todėl, kad nuotolinės prekybos atveju prekes būtų galima išleisti į laisvą apyvartą, priklausomai nuo taikomos tvarkos importuotoju bus laikomas nuotolinei prekybai skirtas prekes tiekiantis arba nuotolinėje prekyboje prekėmis tarpininkaujantis asmuo, ir tokiu būdu nustatytas asmuo turėtų būti nurodytas kaip importuotojas;

(64)

nuotolinei prekybai skirtas prekes, kurios turi būti importuotos iš trečiųjų valstybių į Sąjungos muitų teritoriją, tiekiantis arba nuotolinėje prekyboje tomis prekėmis tarpininkaujantis asmuo, kuris yra importuotojas, turėtų būti atsakingas už reikalaujamos informacijos apie nuotolinę prekybą pateikimą muitinėms prieš tų prekių išleidimą. Importuotoju laikomas asmuo turėtų vykdyti importuotojo pareigas;

(65)

kai nuotolinei prekybai skirtas prekes, kurios turi būti importuotos iš trečiųjų valstybių į Sąjungos muitų teritoriją, tiekiantis arba nuotolinėje prekyboje tomis prekėmis tarpininkaujantis asmuo nėra įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje, turėtų būti galima toms prekėms įforminti muitinės procedūrą, jei tas prekes veikdamas savo vardu ir nuotolinei prekybai skirtų prekių importuotojo interesais pateikia įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą turintis netiesioginis atstovas, kuris tuo atžvilgiu prisiima nuotolinei prekybai skirtų prekių importuotojo pareigas;

(66)

šio reglamento nuostatos, įskaitant nuostatas dėl nuotolinei prekybai skirtų prekių importuotojo, nei de jure, nei de facto neprilygsta tarpininkavimo paslaugų teikėjų bendrai pareigai vykdyti stebėseną;

(67)

SESV 29 straipsnyje reikalaujama, kad iš trečiosios valstybės įvežti gaminiai turi būti laikomi esančiais laisvoje apyvartoje, jei atlikti importo formalumai ir sumokėti muitai arba lygiaverčio poveikio mokėjimai. Tačiau išleidimas į laisvą apyvartą neturėtų būti suprantamas kaip įrodymas, kad laikomasi muitų teisės aktų ir kitų muitinių taikomų teisės aktų;

(68)

prekių išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos procesas turėtų būti racionalizuotas ir supaprastintas, kaip ir įvežimo procesas. Todėl tikslinga reikalauti, kad už prekes būtų atsakingas Sąjungoje įsisteigęs asmuo, t. y. eksportuotojas. Prieš išveždamas prekes iš Sąjungos eksportuotojas turėtų pateikti muitinei atitinkamą informaciją, kurioje būtų nurodyta, ar prekės yra Sąjungos prekės ar ne Sąjungos prekės, kurios turi būti eksportuotos, arba užtikrinti tokios informacijos prieinamumą ir prireikus ją pritaikyti;

(69)

siekiant užtikrinti tinkamą su iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamomis prekėmis susijusios rizikos valdymą, turėtų būti reikalaujama, kad už eksportą atsakinga muitinė prieš išvežant prekes iš Sąjungos muitų teritorijos atliktų informacija apie prekes grindžiamą rizikos analizę ir imtųsi arba reikalautų imtis atitinkamų priemonių. Tokios priemonės turėtų apimti ne tik priemones, kurios yra numatytos muitinės procedūros įforminimui prekėms ir kurios taip pat yra taikytinos tais atvejais, kai prekės turi būti eksportuotos, bet ir reikalavimą, kad tikrinimą atliktų muitinė, kurios kompetencijai priklauso prekių ir išvežimo vietos priežiūra, o prireikus – kitos kompetentingos institucijos;

(70)

siekiant užtikrinti, kad muitų taikymo sustabdymo procedūros taip pat būtų skaidrios, tikslinga racionalizuoti reikalavimų nuostatas dėl leidimų taikyti specialiąsias procedūras. Visų pirma, siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, sąlygos, pagal kurias nustatoma, ar norint įvertinti, ar leidimo suteikimas galėtų daryti neigiamą poveikį Sąjungos gamintojų interesams (vadinamasis ekonominių sąlygų tikrinimas), yra būtina Sąjungos lygmens nuomonė, turėtų būti kodifikuotos ir reglamentuojamos deleguotaisiais aktais. Be to, kadangi poveikis Sąjungos gamintojų interesams gali priklausyti nuo prekių, kurioms įforminta specialioji procedūra, kiekio, turėtų būti nustatyta tam tikra riba, kurios nepasiekus būtų laikoma, kad neigiamo poveikio tokiems interesams nėra;

(71)

peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reinu 9 straipsnyje daroma nuoroda į priedą (Reino manifestą), kuriuo palengvintas prekių gabenimas Reino upe ir jos intakais, laikant tokį gabenimą muitinės tranzito procedūra kertant keturių valstybių narių, t. y. Belgijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos, taip pat Šveicarijos nacionalines sienas. Remiantis muitinės administracijų pateikta informacija, Reino manifestas muitinės tranzito procedūroms vykdyti prie Reino upės esančiose valstybėse narėse praktiškai nebenaudojamas. Vietoj jo gabenant prekes Reino upe ir jo intakais dabar taikoma Reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatyta Sąjungos tranzito procedūra, naudojantis Naująja kompiuterizuota tranzito sistema. Todėl tikslinga pašalinti nuorodą į Reino manifestą tais atvejais, kai prekių gabenimas laikomas išoriniu arba vidaus tranzitu;

(72)

siekiant padidinti skaidrumą dėl asmens, atsakingo už pareigų, susijusių su Sąjungos tranzito procedūra, vykdymą ir už siuntos turinį bei su ja susijusią riziką, tikslinga reikalauti, kad tranzito procedūros vykdytojas atskleistų bent informaciją apie importuotoją arba eksportuotoją, kurio užsakymu vykdomas prekių gabenimas, transporto priemonę ir prekių, kurioms įforminta ta procedūra, identifikacinius duomenis. Turėdamos tokią informaciją muitinės galėtų veiksmingiau prižiūrėti atitinkamą Sąjungos tranzito procedūrą ir atlikti rizikos analizę. Sąjungos tranzito procedūra turėtų būti privaloma, išskyrus atvejus, kai prekes įvežus į Sąjungos muitų teritoriją arba iš jos išvežus iš karto taikomas kitas muitų režimas. Tais atvejais, kai importuotojas arba eksportuotojas dar nežinomas, prekių turėtojas turėtų būti laikomas prekių importuotoju arba eksportuotoju ir turėtų būti atsakingas už muitų ir kitų mokesčių bei privalomųjų mokėjimų sumokėjimą. Jei prekes importuoja arba eksportuoja patikimas ir patikrintas verslininkas, Sąjungos tranzito procedūra turėtų būti pakeista muitinės priežiūra;

(73)

2021 m. birželio 1 d. įsigaliojusiu Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (toliau – TIR konvencija) (26) 6 priedo pakeitimu iš dalies pakeista aiškinamoji pastaba Nr. 0.49, kad tam tikrus reikalavimus atitinkantiems ekonominės veiklos vykdytojams būtų suteikta galimybė tapti įgaliotaisiais siuntėjais ir naudotis lengvatomis, panašiomis į tas, kurios šiuo metu taikomos ekonominės veiklos vykdytojams, kurie yra pripažinti įgaliotaisiais gavėjais. Todėl šia naują galimybę būtina įtraukti į šį reglamentą, kad Sąjungos muitų teisės aktai būtų suderinti su tuo tarptautiniu susitarimu;

(74)

importuojamų prekių, kurių vertė neviršija 150 EUR, atleidimo nuo muitų panaikinimas reiškia, kad turės būti taikomos nuostatos dėl muitinės vertės nustatymo siekiant taikyti muitus ad valorem importuojamoms prekėms, įsigytoms pagal įmonių ir vartotojų e. prekybos sandorius, kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/112/EB. Pagal sandorio vertės metodą deklaruojant muitinę vertę turėtų būti remiamasi tokia nuotolinės prekybos būdu parduodamų prekių verte. Tas principas taip pat taikomas tais atvejais, kai prekės nuotolinės prekybos būdu įsigyjamos ne prieš jas įvežant į Sąjungos muitų teritoriją, o joms įforminant muitinio sandėliavimo procedūrą;

(75)

nuotolinės prekybos sandoriai labai skiriasi nuo tradicinių įmonių tarpusavio sandorių, todėl jie yra sudėtingesni. Tie skirtumai daro poveikį tam, kaip muitinės įvertinimo taisykles faktiškai taiko praktikoje. Konkretūs iššūkiai yra susiję su didžiuliu elektroninės prekybos sandorių sudarymo mastu ir sparta, dideliu dalyvaujančių pirkėjų ir pardavėjų skaičiumi ir pardavimo sklaida. Atsižvelgiant į e. prekybos ypatumus, taip pat į muitinių vaidmenį prisidedant prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, jeigu atliekant muitinės procedūras, kuriomis siekiama patikrinti nuotolinės prekybos būdu įsigytų prekių deklaruotos sandorio vertės teisingumą, importuotojas neišsklaido pagrįstų abejonių dėl to, ar deklaruota sandorio vertė atspindi už tas prekes faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą, ir todėl iš pradžių deklaruota sandorio vertė atmetama, muitinės turėtų turėti galimybę lanksčiai nustatyti tinkamą antrinį įvertinimo metodą tų prekių muitinei vertei iš naujo nustatyti;

(76)

šiuo metu skolas muitinei surenka ta valstybė narė, kurioje pateikiama muitinės deklaracija. Verslininkas pats sprendžia, ar tai daryti pirmojoje prekių įvežimo šalyje, ar taikyti tam tikrą muitinės procedūrą ir muitus sumokėti kitoje valstybėje narėje. Nustatant skolos muitinei atsiradimo vietą, patikimiems ir patikrintiems verslininkams tikslinga taikyti kitokias taisykles, kad importo muitai būtų sumokami valstybei narei, kurioje tas verslininkas yra įsisteigęs. Tai tikslinga, nes tai yra vieta, kurioje muitinė turi išsamiausių žinių apie atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų apskaitos registrus, operacijas ir komercinį elgesį. Tačiau ekonominės veiklos vykdytojų, kurie nėra patikimi ir patikrinti verslininkai, skola muitinei turėtų atsirasti toje vietoje, kurioje yra fizinė prekių buvimo vieta, bent tol, kol bus įvertintas priežiūros modelis;

(77)

elektroninės prekybos sandorių atveju už skolą muitinei atsakingas asmuo yra nuotolinei prekybai skirtų prekių importuotojas. Kai naudojamasi vieno langelio principu grindžiamos sistemos importo apmokestinimo schema (IOSS schema), skola muitinei turėtų atsirasti tuo momentu, kai priimamas pardavimo internetu apmokėjimas. Jei ta schema nesinaudojama, skola muitinei turėtų atsirasti tada, kai valstybėse narėse, į kurias prekės turi būti pristatytos, pranešama apie prekių prieinamumą;

(78)

siekiant padengti didėjančias išlaidas, patiriamas tvarkant daugybę prašymų nuotolinės prekybos būdu parduodamoms prekėms įforminti išleidimo į laisvą apyvartą procedūrą, turėtų būti nustatyta Sąjungoje taikoma tvarkymo rinkliava, proporcinga apytikslėms paslaugų, glaudžiai susijusių su tokių prekių muitinės priežiūra, išlaidoms, nes tos prekės tiesiogiai siunčiamos vartotojui, todėl kitos institucijos po muitinio įforminimo negali jų patikrinti. Nors pačios valstybės narės turės nuspręsti, ar išimtinių tikrinimo priemonių išlaidos arba institucijų, kurios nėra muitinės, patirtos išlaidos, susijusios su prekių tikrinimu ar sunaikinimu, turi būti susigrąžintos iš ekonominės veiklos vykdytojų, Sąjungoje taikoma tvarkymo rinkliava turėtų padengti visų pirma duomenų tikrinimo ir rizikos analizės atlikimo, taip pat atitinkamos infrastruktūros ir tikrinimo, įskaitant atitinkamas ES muitinės institucijos teikiamas paslaugas, išlaidas;

(79)

tais atvejais, kai prekės parduodamos nuotolinės prekybos būdu iš nuotolinei prekybai skirto muitinės sandėlio, turėtų būti numatyta mažesnė Sąjungoje taikoma tvarkymo rinkliava, nes sandėlyje saugomas nesupakuotas prekes muitinės gali prižiūrėti lengviau ir veiksmingiau, nei prekes, supakuotas į atskirus siuntinius ir tiesiogiai siunčiamas vartotojui;

(80)

Sąjungoje taikomos tvarkymo rinkliavos skolininkas turėtų būti tas pats asmuo kaip ir skolą muitinei turintis sumokėti asmuo, kuris turėtų būti nuotolinei prekybai skirtų prekių importuotojas. Kol nuostatos dėl nuotolinei prekybai skirtų prekių importuotojų dar nėra taikomos, skolininku turėtų būti deklarantas. Nuotolinės prekybos atveju deklarantas paprastai būtų asmuo, turintis teisę naudotis IOSS schema, arba netiesioginis atstovas muitinėje. Taigi, vartotojas neturėtų būti Sąjungoje taikomos tvarkymo rinkliavos skolininkas;

(81)

tikslinga nustatyti, kad pirmasis deleguotasis aktas, kuriuo nustatomas tvarkymo rinkliavos dydis, įsigaliotų greitai, kad šiuo reglamentu nustatytą Sąjungoje taikomą tvarkymo rinkliavą būtų galima taikyti praktikoje, siekiant reaguoti į didėjantį spaudimą muitinėms dėl didelio į Sąjungos muitų teritoriją įvežamų siuntinių kiekio;

(82)

kiekvienai prekių rūšiai taikomos kelios priemonės, pavyzdžiui, muitai ir mokesčiai, todėl tikslinga nustatyti sąvokos „prekių rūšis“ apibrėžtį. Prekių rūšis turėtų būti apibrėžiama kaip viena ar daugiau siuntoje esančių prekių, kurias apibūdinantys tam tikri duomenų elementai, įskaitant tarifinį klasifikavimą ir kilmę, pagal taikytinus duomenų reikalavimus yra tokie patys. Ta apibrėžtis turėtų būti taikoma tiek muitinės deklaracijoms esamose nacionalinėse ir Sąjungos skaitmeninėse priemonėse, įskaitant atvejus, kai muitinės deklaracijoje nurodytų atitinkamų prekių tarifinis klasifikavimas atliekamas tik Suderintos sistemos subpozicijų lygmeniu, tiek atitinkamiems tuo tikslu nustatytiems duomenų reikalavimams, kai pradės veikti ES muitinės duomenų platforma;

(83)

tikslinga sustiprinti mechanizmą, kuriuo siekiama prižiūrėti nuoseklų ir veiksmingą pagal SESV 215 straipsnį Tarybos priimtų ribojamųjų priemonių, taikomų prekių srautui, įgyvendinimą. Kai tokios priemonės yra priimtos, ES muitinės institucija turėtų padėti Komisijai ir valstybėms narėms užtikrinti, kad tos priemonės nebūtų apeinamos. Ji turėtų pateikti gaires muitinėms neprivalomų rekomendacijų forma, pavyzdžiui, skatindama nuoseklią muitinių praktiką, neviršijant valstybių narių atsakomybės už tokių priemonių įgyvendinimą. Muitinės turėtų užtikrinti, kad pagal savo kompetenciją jos imtųsi visų būtinų veiksmų, kad tų priemonių būtų laikomasi, ir turėtų atitinkamai informuoti Komisiją ir ES muitinės instituciją. ES muitinės institucija turėtų nustatyti galimus tų priemonių taikymo neatitikimus, stebėti jų įgyvendinimą ir atitinkamai teikti ataskaitas Komisijai;

(84)

siekiant reaguoti į galimas krizes muitų sąjungoje, turėtų būti įdiegtas krizių valdymo mechanizmas. Tai, kad tokio mechanizmo Sąjungos lygmeniu nėra, pabrėžta 2020 m. rugsėjo 28 d. Komisijos komunikate „Muitų sąjungos kėlimo į kitą lygmenį veiksmų planas“. Todėl turėtų būti sukurtas mechanizmas, pagal kurį ES muitinės institucija, kaip pagrindinis subjektas, dalyvautų rengiant praktines priemones ir tvarką, kurias Komisija nusprendžia taikyti kilus krizei, jas koordinuojant ir stebint jų įgyvendinimą. ES muitinės institucija turėtų užtikrinti pasirengimą reaguoti į krizes per visą krizės laikotarpį;

(85)

esamai muitų sąjungos valdymo sistemai trūksta aiškios veiklos valdymo struktūros ir ji neatspindi muitinių raidos nuo jos sukūrimo 1968 m. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 952/2013 už veiklą, susijusią su prekybos srautų rizikos valdymu, pavyzdžiui, tikrinimų vietoje įgyvendinimą ir sprendimus dėl jų, atsako nacionalinės muitinės. Prekių judėjimo per išorės sienas intensyvumas visoje Sąjungoje skiriasi. Nepaisant nacionalinių muitinių bendradarbiavimo, kuris vykdomas nuo muitų sąjungos sukūrimo, ir kurio metu pradėta keistis geriausios praktikos pavyzdžiais bei ekspertinėmis žiniomis ir parengtos bendros gairės, nebuvo suformuotas suderintas požiūris ir veiklos sistema. Nėra centrinių rizikos analizės pajėgumų, bendros pozicijos dėl Sąjungos rizikos prioritetizavimo, ribotų koordinuotų muitinių veiksmų ir tikrinimų, taip pat įvairių bendrojoje rinkoje veikiančių institucijų bendradarbiavimui skirtų sistemų;

(86)

tos spragos turėtų būti pašalintos sukūrus centrinę Sąjungos lygmens veiklos struktūrą, kurioje būtų sutelktos ekspertinės žinios bei ištekliai ir kuri padėtų valstybėms narėms bei Komisijai kartu priimti sprendimus. Joje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama visų pirma tokioms sritims kaip duomenų valdymas ir rizikos valdymas, turėtų būti parengtas muitinės pareigūnams ir muitinės specialistams Sąjungoje skirtas mokymo turinys, kad būtų papildytas ir remiamas valstybių narių teikiamas mokymas. Ji taip pat turėtų padėti sukurti Sąjungos sistemą, pagal kurią, remiantis Komisijos iniciatyva „ES muitinės srities kompetencijos pripažinimo pažymėjimas“, būtų pripažįstama mokymo įstaigų, siūlančių mokymus ir švietimo paslaugas muitinės srityje, kompetencija, ir koordinuoti bei remti savanorišką valstybių narių specializuotų kompetencijos centrų kūrimą. Taip siekiama, kad muitų sąjunga veiktų vieningai, kartu pripažįstant, kad skirtinga valstybių narių praktika galėtų atsirasti dėl objektyvių ypatumų, pavyzdžiui, geografinių skirtumų, naudojamos transporto rūšies, prekių rūšies ar sienos rūšies. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir tinkamą muitų sąjungos veikimą, centralizuotai koordinuoti muitinių veiksmus ir remti muitinių veiklą labai svarbu sukurti naują instituciją – ES muitinės instituciją;

(87)

ES muitinės institucija turėtų būti valdoma ir veikti atsižvelgiant į 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendro pareiškimo ir bendro požiūrio dėl decentralizuotų agentūrų principus;

(88)

parenkant ES muitinės institucijos būstinę, Europos Parlamentas ir Taryba turi užtikrinti, kad, atsižvelgiant į tos institucijos pobūdį, būstinės vieta būtų tokia, kad ES muitinės institucijai būtų sudarytos sąlygos visapusiškai vykdyti savo užduotis ir įgaliojimus, įdarbinti itin kvalifikuotus darbuotojus bei specialiuosius darbuotojus ir pasiūlyti tinkamų mokymo galimybių. Be to, Europos Parlamentas ir Taryba, parinkdami ES muitinės institucijos būstinės vietą, turi atsižvelgti į šiuos kriterijus: tinkamų biuro patalpų prieinamumą ir galimybę apgyvendinti atitinkamus darbuotojus prieš pradedant veikti ES muitinės institucijai, vietos pasiekiamumą ir tinkamų švietimo įstaigų darbuotojų vaikams buvimą, tinkamas galimybes darbuotojų vaikams ir sutuoktiniams dalyvauti darbo rinkoje, naudotis socialine apsauga bei medicinine priežiūra ir geografinę pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tuos kriterijus, ES muitinės institucija turėtų būti įkurta Lilyje (Prancūzija);

(89)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad muitinės turėtų tinkamų išteklių, jų darbuotojai būtų parengti ir jos būtų aprūpintos priemonėmis, kad būtų pajėgios vykdyti savo misiją;

(90)

svarbu, kad muitinė investuotų į pakankamą skaičių tinkamai parengtų darbuotojų, kad būtų užtikrintas Sąjungos muitinės sistemų, kuriose paklausa eksponentiškai didėja, veikimas. Be būtinų investicijų į darbuotojus neįmanoma išnaudoti viso skaitmeninių sprendimų potencialo. Todėl investicijomis į skaitmenines sistemas turėtų būti užtikrintas pakankamas darbuotojų ir jų mokymo finansavimas, kad būtų užtikrinti įgūdžiai, būtini norint naudoti pažangiausią įrangą bei pažangiausias didžiųjų duomenų analitikos, aptikimo ir tikrinimo technologijas, ir taip garantuota, kad muitinis tikrinimas visoje Sąjungoje būtų atliekamas vienodai;

(91)

siekiant užtikrinti veiksmingą ES muitinės institucijos veiklą, jos Valdančioje taryboje turėtų būti atstovaujama valstybėms narėms ir Komisijai. Nustatant Valdančiosios tarybos sudėtį, be kita ko, renkant jos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, turėtų būti paisoma lyčių pusiausvyros principo ir atsižvelgiama į atitinkamą patirtį bei kvalifikacijas. Atsižvelgiant į išimtinę Sąjungos kompetenciją muitų sąjungos srityje ir glaudų muitų bei kitų politikos sričių ryšį, pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas turėtų būti renkami iš Komisijos paskirtų Valdančiosios tarybos narių. Kad užtikrintų veiksmingą ir efektyvią ES muitinės institucijos veiklą, Valdančioji taryba visų pirma turėtų priimti bendrąjį programavimo dokumentą, įskaitant metinį ir daugiametį programavimą, vykdyti savo funkcijas, susijusias su ES muitinės institucijos biudžetu, priimti ir paskelbti konsoliduotąją metinę ES muitinės institucijos veiklos ataskaitą, užtikrindama, kad nebūtų atskleista neskelbtina informacija, priimti ES muitinės institucijai taikytinas finansines taisykles, paskirti vykdomąjį direktorių ir nustatyti vykdomojo direktoriaus sprendimų, susijusių su ES muitinės institucijos veiklos užduotimis, priėmimo procedūras. Valdančiajai tarybai turėtų padėti Vykdomoji valdyba;

(92)

ES muitinės institucija turėtų įsteigti Muitinės patariamąją tarybą, kuriai būtų pavesta patarti ES muitinės institucijai dėl techninių veiksmų ir sprendimų įgyvendinimo, įgyvendinimo ir standartizavimo klausimų, įskaitant derinimo veiklą, dėl kitų muitinių taikomų teisės aktų įgyvendinimo aspektų ir dėl bet kurios kitos ES muitinės institucijos veiklos. Muitinės patariamoji taryba turėtų stengtis užtikrinti subalansuotą atstovavimą suinteresuotiesiems subjektams pagal skirtį tarp komercinius ir nekomercinius interesus, o komercinių interesų kategorijoje – kiek tai susiję su labai mažomis, mažosiomis bei vidutinėmis įmonėmis ir kitomis įmonėmis. Su Muitinės patariamąja taryba turėtų būti reguliariai konsultuojamasi ir ji turėtų turėti galimybę savo iniciatyva patarti ES muitinės institucijai;

(93)

siekiant užtikrinti veiksmingą ES muitinės institucijos veiklą, jai turėtų būti skirtas atskiras biudžetas, kurio pajamas sudarytų įnašas iš Sąjungos bendrojo biudžeto ir savanoriški valstybių narių finansiniai įnašai. Išskirtinėmis ir tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ES muitinės institucija turėtų turėti galimybę gauti papildomų pajamų pagal susitarimus dėl įnašų ar dotacijų ir iš mokesčių už leidinius ir kitas jos teikiamas paslaugas;

(94)

ES muitinės institucija turėtų naudotis turima informacija apie iššūkius, susijusius su muitų teisės aktais ir kitais muitinių taikomais teisės aktais, kad periodiškai atliktų grėsmių vertinimą. Remdamasi tokio grėsmių vertinimo rezultatais, ES muitinės institucija turėtų parengti rekomendacijas ir perduoti jas Komisijai. Remdamasi tomis rekomendacijomis, Komisija turėtų nustatyti sritis, kurioms turi būti teikiama pirmenybė. Svarbu, kad Taryboje vyktų politinės ir strateginės diskusijos dėl sričių, kurioms turi būti teikiama pirmenybė, o ES muitinės institucija imtųsi tinkamų tolesnių veiksmų, be kita ko, rengdama metinę ir daugiametę darbo programą ir metinę veiklos ataskaitą;

(95)

kad įvykdytų savo misiją, ES muitinės institucija ir muitinės turėtų glaudžiai ir reguliariai bendradarbiauti su rinkos priežiūros institucijomis, sanitarijos ir fitosanitarijos institucijomis, teisėsaugos įstaigomis ir institucijomis, sienų valdymo institucijomis, aplinkos apsaugos įstaigomis, statistikos institucijomis ir mokesčių administratoriais, kultūros vertybių ekspertais ir daugeliu kitų institucijų, atsakingų už sektorių politiką. Atsižvelgiant į bendrosios rinkos raidą ir kintantį muitinės vaidmenį, didėjantį draudimų ir apribojimų skaičių bei elektroninės prekybos mastą, būtina struktūrizuoti ir stiprinti tą bendradarbiavimą Sąjungos, tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis. Vietoj bendradarbiavimo, kurio metu daugiausia dėmesio skiriama atskiroms siuntoms ar konkretiems įvykiams tiekimo grandinėje, ES muitinės institucija turėtų sukurti ir reguliariai atnaujinti sistemą, padedančią muitinėms ir kitoms už atitinkamas politikos sritis atsakingoms institucijoms bendradarbiauti. Toks bendradarbiavimas turėtų apimti teisės aktų rengimą ir politikos poreikių konkrečiose srityse nustatymą; informacijos mainus ir jos analizę, bendros bendradarbiavimo strategijos formavimą nustatant bendras priežiūros strategijas, bendradarbiavimą praktinio įgyvendinimo, stebėsenos ir tikrinimo srityse, keitimąsi atitinkamais įgūdžiais bei geriausios praktikos pavyzdžiais ir inovacijų bei mokslinių tyrimų veiklą muitinei aktualiose srityse.

(96)

Komisija taip pat turėtų palengvinti dalies kitų muitinių taikomų teisės aktų taikymą sudarydama ir reguliariai atnaujindama Sąjungos teisės aktų, nustatančių reikalavimus prekėms, kurių muitinis tikrinimas atliekamas siekiant apsaugoti viešuosius interesus, pavyzdžiui, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatą ir gyvybę, vartotojus ir aplinką, sąrašą;

(97)

siekiant stiprinti muitinių bendradarbiavimą, reikėtų dėti daugiau bendrų operacinių pastangų, kad būtų remiamas veiksmingas muitinis tikrinimas prie Sąjungos sienų. ES muitinės institucija turėtų koordinuoti ir remti muitinių operacinio bendradarbiavimo koordinavimą, be kita ko, rizikos valdymo srityje. ES muitinės institucija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų planuoti, organizuoti ir koordinuoti muitinių atliekamus bendrus tikrinimus Sąjungos viduje ir su trečiosiomis valstybėmis. Sąjungos viduje vykdomo muitinių bendradarbiavimo kontekste šis reglamentas nedaromo poveikio Konvencijai dėl muitinės administracijų tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo, parengtai vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (27) (konvencija „Neapolis II“). ES muitinės institucija turėtų palaikyti būtiną bendradarbiavimą su atitinkamomis Sąjungos ir nacionalinėmis institucijomis, vykdančiomis atitinkamus tyrimus ir kovos su sukčiavimu veiklą, įskaitant OLAF ir Europos prokuratūrą. Svarbu, kad ES muitinės institucija taip pat bendradarbiautų su ES vidaus saugumo inovacijų centru, kai tai aktualu ES muitinės institucijos veiklai;

(98)

be to, siekiant keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir didinti veiklos efektyvumą, valstybės narės, gavusios prašymą, turėtų turėti galimybę laikinai paskirti muitinės pareigūnus dirbti kitos valstybės narės muitinėje. Tokių laikinų paskyrimų sąlygas turėtų nustatyti atitinkamos valstybės narės. ES muitinės institucija, gavusi prašymą, turėtų teikti paramą arba koordinuoti veiksmus. Prireikus ji galėtų rengti gaires ar dokumentų pavyzdžius tokios rūšies bendradarbiavimui palengvinti;

(99)

ES muitinės institucija ir Europolas turėtų turėti galimybę keistis strategine ir kita su veikla nesusijusia informacija, pavyzdžiui, rizikos rodikliais, kai to reikia sunkių nusikaltimų, darančių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, terorizmo ir Sąjungos politikoje numatytam bendram interesui kenkiančių nusikaltimų prevencijai ir kovai su jais. Tokią informaciją ES muitinės institucija galėtų naudoti rizikos analizės tikslais;

(100)

siekiant didesnio aiškumo ir muitinių ir kitų institucijų partnerių bendradarbiavimo sistemos veiksmingumo, muitinių siūlomų paslaugų sąraše turėtų būti aiškiai apibrėžtas galimas muitinių vaidmuo Sąjungos pasienyje įgyvendinant kitų atitinkamų sričių politiką. Be to, ES muitinės institucija turėtų vykdyti tos bendradarbiavimo sistemos taikymo stebėseną. ES muitinės institucija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Komisija, OLAF, kitais atitinkamais Sąjungos organais, įstaigomis ir agentūromis, pavyzdžiui, Europolu, Europos prokuratūra ir Frontex, taip pat su specializuotomis agentūromis ir tinklais ES muitinės institucijos veiklai aktualiose politikos srityse, pavyzdžiui, su ES gaminių atitikties tinklu;

(101)

vis labiau susietame pasaulyje muitinių diplomatija ir tarptautinis bendradarbiavimas yra svarbūs muitinių darbo aspektai visame pasaulyje. Tarptautinis bendradarbiavimas turėtų apimti galimybę keistis muitinės duomenimis remiantis tarptautiniais susitarimais arba autonominiais Sąjungos teisės aktais ir naudojant tinkamas, saugias ir griežtai prižiūrimas komunikacijos priemones, pavyzdžiui, ES muitinės duomenų platformą, su sąlyga, kad užtikrinamas informacijos konfidencialumas ir asmens duomenų apsauga;

(102)

veiksmingas kaimyninių šalių bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti sklandų muitinės operacijų veikimą, palengvinti teisėtą prekybą ir apsaugoti Sąjungos finansinius interesus bei politiką. Toks bendradarbiavimas yra ypač svarbus bendruose muitinės sienos perėjimo punktuose, kuriuose atliekant koordinuotą muitinį tikrinimą didinamas veiksmingumas ir teisinis tikrumas. Todėl valstybės narės turėtų išlaikyti galimybę sudaryti arba toliau taikyti dvišalius susitarimus su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis dėl muitinių bendradarbiavimo bendruose sienos perėjimo punktuose, jei tokie susitarimai yra suderinami su Sąjungos teise. Ta galimybė apima susitarimus, susijusius su valstybės narės arba kaimyninės trečiosios valstybės teritorijoje esančiais bendrais sienos perėjimo punktais, kuriuose tos valstybės narės ir tos kaimyninės trečiosios valstybės muitinės taiko savo atitinkamus muitų teisės aktus pagal dvišalį susitarimą;

(103)

šiame reglamente turėtų būti nustatyta bendra sistema, kad būtų sudarytas minimalus muitų teisės aktų pažeidimų, už kuriuos taikomos sankcijos, sąrašas ir nustatytos tam tikros taisyklės dėl nebaudžiamųjų sankcijų, kurią turės įgyvendinti valstybės narės. Pačios valstybės narės turi pasirinkti tinkamą reagavimo į tuos pažeidimus priemonės rūšį. Taip pat tikslinga nustatyti minimalų aplinkybių, į kurias valstybės narės, laikydamosi nacionalinės teisės, turėtų tinkamai atsižvelgti spręsdamos, ar turi būti skirta sankcija, kokia turi būti jos rūšis ar griežtumas, sąrašą. Komisija prireikus turėtų stebėti, ar tos nuostatos įgyvendinamos tinkamai. Sankcijos už muitų teisės aktų pažeidimus turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos;

(104)

šiuo reglamentu nederinamos nacionalinės procedūrinės taisyklės, susijusios su administracinėmis sankcijomis, taip pat juo nereglamentuojama, kurios institucijos skiria sankcijas, jei toliau laikomasi sankcijų veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomojo poveikio principo. Pavyzdžiui, taisyklės dėl sankcijų gali būti taikomos taip, kad sankcijas tiesiogiai skirtų kompetentingos institucijos arba kompetentingas nacionalinis teismas, gavęs kompetentingos administracinės institucijos prašymą, arba kompetentingos muitinės pagal susitarimo procedūrą, tačiau jos turės lygiavertį poveikį;

(105)

atsižvelgiant į pagrindinį nuotolinei prekybai skirtų prekių importuotojų vaidmenį organizuojant didelio masto mažos vertės prekių importą, be kita ko, per interneto platformas ir interneto svetaines, reikia sukurti darnią, proporcingą ir atgrasomą sankcijų, taikytinų tais atvejais, kai nuotolinei prekybai skirtų prekių importuotojai nevykdo savo pareigų, sistemą. Sankcijos, taikomos visų pirma už nuolatinį ir sistemingą muitų teisės aktų nesilaikymą nuotolinės prekybos atveju, turėtų būti atgrasomos ir veiksmingos. Sistemingo reikalavimų nesilaikymo mastas, tarpvalstybinė aprėptis ir plataus masto poveikis pateisina tai, kad šiame reglamente būtų nustatytos griežtos mažiausios ir didžiausios piniginės baudos, grindžiamos bendra prekių, kurias reikalavimų nesilaikantis ekonominės veiklos vykdytojas importavo į Sąjungą, verte, kartu išsaugant galimybę valstybėms narėms nacionalinės teisės aktuose numatyti papildomas sankcijas. Visoje Sąjungoje suderinant už sistemingą reikalavimų nesilaikymą taikomas sankcijas siekiama užkirsti kelią nuotolinę prekybą vykdančių ekonominės veiklos vykdytojų „sienos optimizavimo“ praktikai. Ekonominės veiklos vykdytojai, kurie sistemingai nesilaiko reikalavimų, turėtų būti priskiriami didelės rizikos ekonominės veiklos vykdytojų kategorijai ir turėtų netekti bet kokio patikimo verslininko statuso ir galimybės naudotis supaprastinimo priemonėmis;

(106)

kai, nepaisant vis didesnių piniginių baudų skyrimo, ir toliau sistemingai nesilaikoma reikalavimų, turėtų būti skiriamos papildomos sankcijos. Tai būtina, jei nuolat nesilaikoma šiame reglamente nustatytų pareigų, nes tai kenkia muitų sąjungos ir vidaus rinkos vientisumui, suteikia nesąžiningų konkurencinių pranašumų reikalavimų nesilaikantiems ekonominės veiklos vykdytojams ir gali pakenkti vartotojams. Todėl, kad muitinės įvykdytų savo misiją, turi būti įteisintas dar vienas griežtų sankcijų lygmuo, atgrasantis nuo bet kokio daugybinio sistemingo reikalavimų nesilaikymo. Reaguodamos į tokį elgesį, muitinės turėtų turėti galimybę sustabdyti visų prekių, kurias ekonominės veiklos vykdytojas importuoja vykdydamas nuotolinę prekybą, išleidimą į laisvą apyvartą. Be to, kai aktualu ir pateisinama dėl tokio tolesnio sistemingo pažeidimo pobūdžio, atitinkamos kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę laikinai sustabdyti prieigą prie pažeidimą padariusio ekonominės veiklos vykdytojo elektroninės sąsajos. Todėl savalaikis informacijos apie pažeidimą perdavimas atitinkamoms institucijoms turėtų padėti joms susidaryti išsamų padėties vaizdą ir užtikrinti koordinuotą atsaką;

(107)

kad būtų galima vykdyti veiksmingą stebėseną ir užtikrinti tinkamą skaidrumo lygį, ES muitinės duomenų platformoje turėtų būti užtikrintas visų nebaudžiamųjų sankcijų, kurias skyrė valstybių narių muitinės, registrų prieinamumas. Tuose registruose turėtų būti nurodytas pažeidimo pobūdis ir skirtos piniginės baudos dydis arba pateikti duomenys apie visas kitas taikytas nebaudžiamąsias sankcijas. Tokia centralizuota sistema turėtų teikti duomenis, būtinus vykdymo užtikrinimo praktikai įvertinti ir galimiems rinkos iškraipymams arba ekonominės veiklos vykdytojų „palankesnio pasienio ieškojimo“ praktikai nustatyti;

(108)

Komisija turėtų peržiūrėti šio reglamento nuostatas dėl pažeidimų ir sankcijų, kad būtų užtikrintas tinkamas tų nuostatų veikimas bei taikymas ir užkirstas kelias galimam vidaus rinkos susiskaidymui ar ekonominės veiklos vykdytojų praktikuojamam jurisdikcijos vengimui. Tokia peržiūra turėtų būti atliekama įvertinus ES muitinės duomenų platformoje užregistruotus duomenis apie sankcijas, visų pirma tais atvejais, kai nustatoma skirtumų ar iškraipymų vidaus rinkoje rizika. Svarbu užtikrinti vienodas sąlygas ir reaguoti į visas reglamentavimo spragas ar sankcijų taikymo nenuoseklumą;

(109)

jeigu padaromas muitų teisės aktų pažeidimas, kuris priskiriamas daugiau nei vienos valstybės narės jurisdikcijai, būtina, kad tos valstybės narės bendradarbiautų. Tokiais atvejais valstybių narių kompetentingos institucijos, suinteresuotos to paties muitų teisės aktų pažeidimo nagrinėjimu, turėtų bendradarbiauti laikydamosi taikytinos teisės. ES muitinės institucija turėtų turėti galimybę remti ir palengvinti tą bendradarbiavimą;

(110)

muitų sąjungos veiklos rezultatai turėtų būti vertinami bent kartą per metus, kad Komisija, padedama valstybių narių, galėtų nustatyti atitinkamas politikos gaires. Komisija gali paskelbti nekonfidencialią vertinimo ataskaitos versiją. Iš muitinių renkama informacija turėtų būti formalizuota ir nuodugnesnė, nes dėl išsamesnių duomenų pagerėtų lyginamoji analizė ir jie galėtų padėti suvienodinti praktiką ir įvertinti muitinės politikos sprendimų poveikį. Todėl tikslinga nustatyti muitų sąjungos veiklos rezultatų vertinimo teisinę sistemą. Kad analizė būtų pakankamai detali, muitinių veiklos rezultatai turėtų būti vertinami ne tik nacionaliniu, bet ir vietos lygmeniu;

(111)

ES muitinės institucija turėtų padėti Komisijai vykdyti vertinimo procesą, rinkdama ir analizuodama duomenis ES muitinės duomenų platformoje ir nustatydama, kaip muitinės veikla ir operacijomis padedama siekti muitų sąjungos strateginių tikslų bei prioritetų ir prisidedama prie muitinių misijos. Visų pirma, ES muitinės institucija turėtų nustatyti pagrindines tendencijas, stipriąsias ir silpnąsias vietas, spragas bei galimą riziką ir pateikti Komisijai rekomendacijas dėl patobulinimų. Bendradarbiaudama visų pirma su teisėsaugos institucijomis, ES muitinės institucija taip pat turėtų operaciniu atžvilgiu dalyvauti Sąjungos lygmeniu atliekant strategines analizes ir grėsmių vertinimus, įskaitant Europolo ir Frontex atliekamas analizes bei vertinimus;

(112)

patikimų ir patikrintų verslininkų priežiūrą turėtų vykdyti jų įsisteigimo valstybė narė. Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, kuri gali būti peržiūrėta, ekonominės veiklos vykdytojų, kurie nėra patikimi ir patikrinti verslininkai, priežiūrą ir toliau turėtų vykdyti valstybės narės, kurioje yra fizinė prekių buvimo vieta, muitinė. Ne vėliau kaip 2031 m. gruodžio 31 d. Komisija turėtų įvertinti abu tuos priežiūros modelius, įskaitant jų veiksmingumą nustatant sukčiavimo atvejus ir užkertant jiems kelią. Atliekant tą vertinimą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į netiesioginio apmokestinimo aspektus. Remdamasi tuo vertinimu, Komisija turėtų turėti teisę deleguotuoju aktu priimti sprendimą, ar abu priežiūros modeliai turėtų būti taikomi toliau, ar visais atvejais prekes išleisti turėtų muitinė, kurios kompetencijai priklauso patikimo ir patikrinto verslininko įsisteigimo vietos priežiūra. Skolos muitinei atsiradimo vieta taip pat turėtų būti reglamentuojama atsižvelgiant į atsakingos muitinės sprendimą;

(113)

siekiant užtikrinti, kad Sąjungos muitinių taisyklės ir toliau būtų pritaikytos prie ekonominių, socialinių, politinių ir technologinių pokyčių ir ekonominės veiklos vykdytojų bei muitinės administravimo poreikių, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šių aspektų:

(114)

ypač svarbu, kad atlikdama su deleguotųjų aktų priėmimu susijusį parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, įskaitant Prekybos ryšių grupę, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (28) nustatytais principais;

(115)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad ji galėtų:

Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (29);

(116)

patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant:

(117)

tinkamai pagrįstais atvejais, jeigu yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, susijusius su:

(118)

vadovaujantis proporcingumo principu, siekiant pagrindinių tikslų sudaryti sąlygas efektyviam muitų sąjungos veikimui ir bendros prekybos politikos įgyvendinimui būtina ir tikslinga nustatyti taisykles ir procedūras, taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms ar iš jos išvežamoms prekėms. Šiuo reglamentu, remiantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalimi, neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(119)

nuo 2031 m. kovo 1 d. ekonominės veiklos vykdytojai turėtų turėti galimybę pradėti savanoriškai naudotis ES muitinės duomenų platformos pajėgumais. Ne vėliau kaip 2034 m. kovo 1 d. ES muitinės duomenų platforma turėtų būti visapusiškai sukurta ir ja turėtų naudotis visi ekonominės veiklos vykdytojai;

(120)

šis reglamentas turėtų būti taikomas laikantis ambicingo tvarkaraščio, tačiau palaipsniui. Todėl, kai tik šis reglamentas įsigalios, turėtų būti pradėtos taikyti šio reglamento nuostatos, kuriomis Komisijai suteikiami įgyvendinimo ir deleguotieji įgaliojimai, kad Komisija turėtų galimybę peržiūrėti esamus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus ir, kai tinkama, priimti naujus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, remdamasi naujais deleguotaisiais įgaliojimais ir įgaliojimo procedūra, kai tik šis reglamentas įsigalios. Kita vertus, kad valstybės narės ir ekonominės veiklos vykdytojai galėtų prisitaikyti prie naujųjų taisyklių, didžioji dauguma šio reglamento nuostatų turėtų būti taikomos praėjus 12 mėnesių nuo jo įsigaliojimo dienos. Tai apima dabartinio Sąjungos muitinės kodekso panaikinimą, kuris turėtų įsigalioti tik pasibaigus tam 12 mėnesių prisitaikymo laikotarpiui. Galiausiai nuostatos, susijusios su nuotoline prekyba ir ES muitinės institucija, išskyrus nuostatas, kuriomis reglamentuojamas ES muitinės institucijos teisinis statusas ir jos veiklos pradžia, turėtų būti taikomos nuo 2028 m. liepos 1 d.;

(121)

Komisija turėtų dėti visas pastangas užtikrinti, kad šiame reglamente numatyti deleguotieji ir įgyvendinimo aktai įsigaliotų likus pakankamai laiko iki atitinkamų šio reglamento nuostatų taikymo pradžios dienos, kad valstybės narės galėtų jas laiku įgyvendinti;

(122)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę 2023 m. liepos 11 d.,