EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 11 17

COM(2021) 709 final

2021/0367(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl atliekų vežimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1257/2013 ir (ES) Nr. 2020/1056

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2021) 402 final} - {SWD(2021) 330 final} - {SWD(2021) 331 final} - {SWD(2021) 332 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

2018 m. pasaulinė prekyba atliekomis pasiekė 182 mln. tonų, o jų vertė – apie 80,5 mlrd. EUR 1 . Tokia prekyba labai išaugo per pastaruosius dešimtmečius – 2011 m. užfiksuotas didžiausias rodiklis, siekęs beveik 250 mln. tonų. ES yra svarbi pasaulinės prekybos atliekomis dalyvė ir tarp valstybių narių vežami dideli atliekų kiekiai. 2020 m. ES eksportavo į ES nepriklausančias šalis apie 32,7 mln. tonų atliekų, t. y. 75 % daugiau nei 2004 m. 2 , o jų vertė siekė 13 mlrd. EUR. Didžiąją dalį iš ES eksportuojamų atliekų sudaro juodųjų ir spalvotųjų metalų laužas, popieriaus atliekos, plastikų atliekos, tekstilės atliekos ir stiklo atliekos. ES taip pat importavo apie 16 mln. tonų atliekų, kurių vertė – 13,5 mlrd. EUR. Be to, tarp valstybių narių per metus vežama apie 67 mln. tonų atliekų 3 (atliekų vežimas ES viduje).

Per valstybių sienas vežamos atliekos gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, ypač jei jos nėra tinkamai kontroliuojamos. Tuo pačiu metu šios atliekos dažnai turi teigiamą ekonominę vertę, ypač kaip antrinės žaliavos, kurios gali pakeisti pirmines medžiagas ir sumažinti priklausomybę nuo jų ir taip prisidėti prie labiau žiedinės ekonomikos.

Atliekų vežimo priežiūros ir kontrolės priemonės taikomos ES nuo 1984 m. 1989 m. priimta Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės (Bazelio konvencija), siekiant išspręsti rimtas problemas, susijusias su toksinių atliekų, importuojamų iš užsienio į įvairias besivystančio pasaulio šalis, sankaupomis. 1992 m. EBPO priėmė teisiškai privalomą sprendimą 4 dėl naudoti skirtų atliekų tarpvalstybinio vežimo kontrolės (EBPO sprendimas).

Reglamentu (EB) Nr. 1013/2006 5 (Atliekų vežimo reglamentas (toliau – AVR)) ES teisėje įgyvendinamos Bazelio konvencijos ir EBPO sprendimo nuostatos. Tam tikrais aspektais AVR nustatytos kontrolės priemonės yra griežtesnės nei Bazelio konvencijoje. Pagal AVR iš valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad atliekų vežimo ir jų apdorojimo operacijos būtų tvarkomos taip, kad aplinka ir žmonių sveikata būtų apsaugotos nuo bet kokio neigiamo poveikio, kurį galėtų daryti tokios atliekos. AVR nustatyti atliekų eksporto ir importo tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių ir vežimo tarp valstybių narių kontrolės mechanizmai. Kontrolės tipai pagal AVR priklauso nuo atliekų savybių (pvz., pavojingos, nepavojingos), jų paskirties ir jų apdorojimo vykdant naudojimo (pvz., perdirbimo) ar šalinimo (pvz., sąvartynuose) operacijas. AVR taip pat nustatyti tam tikrų kategorijų atliekų eksporto ir eksporto į tam tikras paskirties vietas draudimai: svarbiausias pavyzdys – draudimas eksportuoti pavojingąsias atliekas iš ES į EBPO nepriklausančias šalis.

Bendrasis AVR peržiūros tikslas – padidinti aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugos nuo netinkamo tarpvalstybinio atliekų vežimo poveikio lygį. Joje atsižvelgiama į problemas, nustatytas 2020 m. sausio mėn. Komisijos paskelbtame AVR vertinime 6 (daugiau informacijos apie tai pateikta 3 punkte).

AVR peržiūroje taip pat atsižvelgta į raginimą pagal Europos žaliąjį kursą 7 ir Žiedinės ekonomikos veiksmų planą 8 peržiūrėti AVR, siekiant:

·palengvinti atliekų vežimą pakartotinai naudoti ir perdirbti ES;

·užtikrinti, kad ES neperkeltų su atliekomis susijusių savo problemų į trečiąsias šalis, ir

·    kovoti su neteisėtu atliekų vežimu.

Be to, Europos žaliajame kurse ir Pramonės strategijoje 9 , įskaitant atnaujintą jos versiją 10 pripažįstama, kad prieiga prie žaliavų yra strategiškai svarbi ir kad tai būtina sąlyga Europai įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas. Svarbiausiųjų žaliavų veiksmų plane 11 pabrėžiama, kad iš Europos atliekų pavidalu išvežamas didžiulis kiekis išteklių, kuriuos būtų galima perdirbti į antrines žaliavas ir taip įvairinti prie ES pramonės ekosistemų aprūpinimo šaltinius.

Europos Parlamentas ir Taryba taip pat paragino Komisiją pateikti ambicingą AVR peržiūrą 12 .

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Esamas Atliekų vežimo reglamento teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnis, kuriame nustatyta, kaip turėtų būti įgyvendintas Sutarties 191 straipsnis. 191 straipsnyje kalbama apie ES aplinkos politiką, kuri turi padėti siekti šių tikslų:

·išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę;

·saugoti žmonių sveikatą;

·apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius ir

·remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, visų pirma kovai su klimato kaita.

•Subsidiarumo principas

AVR užtikrinama, kad vežant atliekas į trečiąsias šalis, kuriose atliekų tvarkymo standartai ir veiksmingumas labai skiriasi nuo ES, nebūtų apeinami pagrindiniai ES atliekų teisės aktai. Svarbu, kad bendros tarpvalstybinio atliekų pervežimo kontrolės taisyklės būtų nustatytos ES lygmeniu, siekiant išvengti situacijos, kai neteisėti veiklos vykdytojai pasirinktų savo atliekas vežti per valstybes nares, kuriose taikomos ne tokios griežtos vidaus taisyklės kaip kitose valstybėse narėse , ir eksportuoti šias atliekas už ES ribų (uostų kaitaliojimo scenarijus). ES lygmens taisyklės taip pat reikalingos atliekų vežimui ES viduje, nes ES atliekų pramonė yra labai integruota, be to, reikia užtikrinti vienodą požiūrį bei teisinį aiškumą visiems šio sektoriaus ekonominės veiklos dalyviams.

•Proporcingumo principas

AVR užtikrinamas nuoseklumas kiekvienai valstybei narei įgyvendinant Bazelio konvenciją ir EBPO sprendimą, todėl išvengiama kliūčių atliekų vežimui ES viduje arba kliūčių geram ES vidaus rinkos veikimui. Be to, kalbant apie atliekų eksportą, ES požiūris į atliekų vežimą yra griežtesnis nei pagal Bazelio konvenciją, nes ES draudžiamas šalinti skirtų atliekų eksportas už ELPA šalių ribų ir kai kurių nepavojingų atliekų eksportas 19 – už EBPO ribų. ES lygmens požiūris turi aiškią aplinkosauginę pridėtinę vertę, palyginti su padėtimi, kai kiekviena valstybė narė atskirai vadovaujasi Bazelio konvencija. Iš tiesų ES yra viena iš nedaugelio Bazelio konvencijos šalių, taikančių tokias griežtas taisykles.

•Priemonės pasirinkimas

1984 m. buvo priimta 1984 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 84/631/EEB 20 , nustatanti atliekų vežimo priežiūros ir kontrolės priemones ES mastu. Direktyva apėmė pavojingųjų atliekų vežimą. Joje buvo reikalaujama susijusioms šalims taikyti sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūrą, taip suteikiant joms galimybę prieštarauti konkrečiam vežimui.

Direktyva 84/631/EEB iš dalies pakeista 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 86/279/EEB, į kurią įtrauktos papildomos nuostatos, siekiant pagerinti atliekų eksporto iš Bendrijos stebėseną. Atsižvelgiant į tarptautinius įvykius, susijusius su Bazelio konvencija ir EBPO, 1993 m. buvo priimtas pirmasis Atliekų vežimo reglamentas (Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 259/93, kuriuo panaikinta Direktyva 84/631/EEB).

Svarbu pažymėti, kad tuo metu buvo manoma, kad būtina priimti reglamentą, o ne direktyvą, siekiant užtikrinti vienodą ir suderintą taikymą visose valstybėse narėse. Reglamento pasirinkimas tebėra pagrįstas, nes jais nustatomi tiesioginiai reikalavimai visiems veiklos vykdytojams, taip užtikrinant būtiną teisinį tikrumą ir visiškai integruotos rinkos visoje ES vykdymo galimybę. Reglamentu taip pat užtikrinama, kad įsipareigojimai būtų įgyvendinami vienu metu ir vienodai visose 27 valstybėse narėse.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas/tinkamumo patikrinimas

·AVR sukurta tvirta teisinė sistema, kurią įgyvendino valstybės narės. AVR iš esmės buvo veiksmingas įgyvendinant du pagrindinius tikslus: apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą nuo neigiamo atliekų vežimo poveikio ir įgyvendinti tarptautinius ES įsipareigojimus šioje srityje. Jį taikant galima geriau kontroliuoti atliekų vežimą ir prisidėti prie vežamų atliekų tvarkymo aplinkai saugiu būdu nacionaliniu ir ES lygmenimis.

·Tuo pačiu metu skirtingi AVR taikymo ir vykdymo lygiai bei būdai, dažnai kartu su skirtingais jo nuostatų aiškinimais ir nevienodais patikrinimo režimais, trukdė optimaliai jį įgyvendinti visoje ES. Šie veiksniai riboja arba trukdo teisėtam geros kokybės atliekų medžiagų vežimui į perdirbimo įrenginius, kuris yra svarbus pereinant prie žiedinės ekonomikos ES.

·Kai kalbama apie atliekų, ypač nepavojingų, eksportą už ES ribų, pagrindinis trūkumas yra nepakankama šių atliekų tvarkymo sąlygų paskirties šalyse, ypač besivystančiose šalyse, priežiūra. Dėl to kai kurių atliekų eksportas iš ES sukėlė aplinkos ir visuomenės sveikatos problemų paskirties šalyse. Jis taip pat reiškia išteklių praradimą ES perdirbimo pramonei.

·Neteisėtas atliekų vežimas ES viduje ir iš jos ribų taip pat išlieka didelė problema dėl bendro AVR nuostatų pobūdžio. Tai visų pirma susiję su elementais, kuriuos turi tikrinti kompetentingos institucijos, pavyzdžiui, atliekų tvarkymu aplinkai saugiu būdu ir vykdymo užtikrinimu. Tačiau taip yra ir dėl AVR įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo trūkumų.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Atliekų vežimo reglamento peržiūros poveikio vertinimą patvirtino išorės ekspertų atliktas tyrimas. Šie ekspertai dirbo glaudžiai bendradarbiaudami su Komisija įvairiais tyrimo etapais. Rengdama šį pasiūlymą Komisija taip pat naudojo daug kitų informacijos šaltinių.

•Poveikio vertinimas

Poveikio vertinime nagrinėjamos keturios politikos galimybės.

1 politikos galimybė yra bazinio lygio scenarijus. Pagal jį Bazelio konvencija ir EBPO sprendimas liktų iš esmės nepakitę bent iki 2030 m. Be to, būtų taikomas dabartinis AVR, įskaitant jo deleguotąjį reglamentą. Dabartinis jo įgyvendinimas būtų tęsiamas ir toliau būtų vykdomas derinimas visose valstybėse narėse taikant esamas pastangas, visų pirma rengiant rekomendacijas ir ad hoc mainus tarp valstybių narių, daugiausia per atliekų vežimo susirašinėtojus 21 . ES taip pat toliau skatintų pasaulines priemones, skirtas atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei atliekų tvarkymo kontrolei, vykdomai per tarptautines organizacijas, ypač Bazelio konvenciją ir EBPO, pagerinti.

Lentelėje pateikiama 2, 3 ir 4 galimybių, kurios yra 1 galimybės (bazinio lygio scenarijaus) alternatyvos, ir šių galimybių priemonių derinio apžvalga.

Priemonės	2 galimybė (tiksliniai pakeitimai)	3 galimybė (struktūriniai pakeitimai)	4 galimybė (toli siekiantys pakeitimai)
1 tikslas. Palengvinti vežimą ES viduje, visų pirma suderinti AVR su žiedinės ekonomikos tikslais.
1a) Pagerinti įrenginių, dėl kurių gautas išankstinis sutikimas, režimą	x		x
1b) Supaprastinti pranešimo procedūrą	x		x
1c) Patikslinti AVR taikymo sritį	x		x
1d) Nustatyti privalomus elektroninių duomenų mainus (EDM) ES mastu		x	x
1e) Supaprastinti finansinių garantijų sistemą, suderinant pagal garantiją reikalaujamos sumos apskaičiavimą		x	x
1f) Užtikrinti vienoje valstybėje narėje registruotų pavojingųjų atliekų vežėjų tarpusavio pripažinimą ES lygmeniu		x
1g) Suderinti AVR nuostatas su atliekų hierarchija	x		x
1h) Paskelbti rekomendacijas dėl esamų probleminių klausimų	x
1i) Užtikrinti suderinimą su Atliekų pagrindų direktyvos nuostatomis dėl nelaikymo atliekomis ir šalutinių produktų	x		x
1j) Pavesti Komisijai deleguotaisiais arba įgyvendinimo aktais nustatyti atliekų užterštumo ribas, pagal kurias būtų nustatoma, ar atliekoms reikėtų taikyti pranešimo procedūrą		x	x
1k) Nustatyti nacionalinių nelaikymo atliekomis kriterijų tarpusavio pripažinimą atliekų vežimo tikslais		x
1l) Nustatyti nacionalinių sprendimų dėl atliekų pavojingumo pobūdžio tarpusavio pripažinimą atliekų vežimo tikslais		x
2 tikslas. Užtikrinti, kad iš ES eksportuojamos atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu
2a) Nustatyti įpareigojimus eksportuotojams ir valdžios institucijoms užtikrinti ir tikrinti, kad į trečiąsias šalis eksportuojamos atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu	x		x
2b) Pavesti Komisijai nustatyti kriterijus, pagal kuriuos tam tikrų atliekų, kurių eksportas į trečiąsias šalis kelia ypatingų problemų, srautų atveju būtų galima atskirti naudotas prekes ir atliekas	x		x
2c) Sukurti naują sistemą, pagal kurią EBPO nepriklausančios šalys turi pranešti ES apie savo pasiruošimą importuoti į žaliąjį sąrašą įtrauktas atliekas ir įrodyti savo gebėjimą tvariai jas apdoroti pagal nustatytus kriterijus		x	x
2d) Reikalauti, kad į žaliąjį sąrašą įtrauktų atliekų eksportui iš EBPO šalių būtų taikoma pranešimo procedūra		x
2e) Nustatyti tam tikrą procedūrą, skirtą atliekų eksportui į EBPO šalis stebėti ir aplinkos problemoms, kurias galėtų sukelti toks eksportas, sušvelninti		x	x
3 tikslas. Geriau spręsti neteisėto atliekų vežimo ES viduje, iš jos į į ją problemas
3a) Tobulinti nuostatas dėl patikrinimų ir vykdymo užtikrinimo, taip pat pažangos stebėjimo	x		x
3b) Paskelbti efektyvių patikrinimų ir vykdymo užtikrinimo praktikos vadovą	x
3c) Įgalinti Komisiją (per OLAF) vykdyti tarptautinius tyrimo ir koordinavimo veiksmus kovoje su neteisėta prekybą atliekomis ES	x		x
3d) Sustiprinti galiojančias nuostatas dėl pažeidimų ir sankcijų	x		x
3e) Gerinti į žaliąjį sąrašą įtrauktų vežamų atliekų atsekamumą		x	x
3f) Palengvinti vykdomųjų institucijų bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu	x		x
3g) ES lygmeniu sukurti specialią grupę, kurios užduotis būtų palengvinti ir pagerinti bendradarbiavimą užtikrinant AVR vykdymą		x	x

 
2 politikos galimybė (tiksliniai pakeitimai) yra priemonių paketas, galintis veiksmingai ir tam tikru mastu efektyviai spręsti kai kurias problemas, kurios trukdo tinkamai įgyvendinti AVR.

Palyginti su baziniu lygiu, tiksliniai pakeitimai duoda efektyvius ir nuoseklius rezultatus siekiant konkrečių tikslų, visų pirma sumažinti administracinę naštą ir pakelti atliekų vežimą apdoroti į aukštesnę vietą atliekų hierarchijoje. Tačiau numatytos priemonės savaime neduotų didžiausios naudos, daugiausia dėl mažesnio efektyvumo ir mažesnio vidinio derėjimo. Palyginti su struktūriniais pakeitimais (3 galimybė), ši galimybė tik iš dalies padės išspręsti su atliekų eksportu susijusias problemas (2 tikslas). Priemonės orientuotos į tik tam tikras problemines sritis, pvz., nustatant kriterijus, pagal kuriuos galima atskirti naudotas prekes ir atliekas (2b) arba apibrėžiant eksportuotojų pareigas (2a). Didžiausi šios galimybės privalumai yra siejami su 3a–3d ir 3f priemonėmis, skirtomis geriau spręsti neteisėto atliekų vežimo ES viduje, iš jos ir į ją problemas (3 tikslas).

Pagal 3 politikos galimybę (struktūriniai pakeitimai) 1d, 1e ir 1f priemonėmis tiesiogiai atsižvelgiama į suinteresuotųjų šalių susirūpinimą dėl išlaidų, susijusių su vežimų ES viduje vėlavimu, ir būtų gerokai sumažinta administracinė našta valdžios institucijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams (1 tikslas). Įdiegus 2c, 2d ir 2e priemones būtų sukurta procedūrų sistema ES lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad iš ES eksportuojamos atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu. Tai laikoma proporcingu ir sistemingu atsaku į 2 tikslą. Tam tikri pakeitimai nebūtų pakankami ir nuoseklūs, kad būtų pasiektas reikiamas rezultatas valstybių narių lygmeniu. Tai visų pirma galioja siūlomoms 3e ir 3g priemonėms, skirtoms geriau spręsti neteisėto atliekų vežimo problemas (3 tikslas).

Poveikio vertinimas parodė, kad veiksmai, kurių būtų imtasi pagal 2 ar 3 galimybę, neleistų pasiekti visų peržiūros tikslų veiksmingiausiu, efektyviausiu ir proporcingiausiu būdu. Palyginti su šiomis galimybėmis, 4 politikos galimybė, pagal kurią priemonės kombinuojamos toli siekiančių pakeitimų derinyje, padidintų veiksmingumą, efektyviu ir proporcingu būdu.

Todėl tinkamiausia yra 4 politikos galimybė. Pasirinktų tikslinių ir struktūrinių pakeitimų derinys duotų subalansuotą metodą veiksmingumo (tikslų pasiekimo) ir efektyvumo (ekonominės naudos) požiūriu. Tuo siekiama užtikrinti, kad šiuo reglamentu būtų galima palengvinti vežimą ES viduje laikantis žiedinės ekonomikos tikslų, remti ES tikslą nustoti kelti savo atliekų problemų į trečiąsias šalis ir prisidėti prie geresnio neteisėto atliekų vežimo problemų sprendimo be per didelių išlaidų ar trikdžių rizikos. Galimybe atsižvelgiama į i) naujų, veiksmingų priemonių, reikalingų šiems trims tikslams pasiekti, poreikį, ir į ii) svarbą to, kad jie būtų įgyvendinti, nesukeliant per didelės naštos ar nepageidaujamo poveikio.

4 galimybė taip pat yra proporcinga tikslams, kurių siekiama šia peržiūra.

·Kalbant apie 1 tikslą dėl atliekų vežimo ES viduje, visos 4 galimybės priemonės yra būtinos siekiant geresnio ES atliekų vidaus rinkos integravimo, šias pervežamas atliekas nukreipiant perdirbti. Šios priemonės reikštų svarbius šiuo metu vežimui taikomų procedūrų pakeitimus, kurie turės įtakos ekonominės veiklos vykdytojams ir viešojo administravimo institucijoms. Šios priemonės abiem bus labai naudingos – sumažės administracinė našta, bus mažiau vėlavimų ir bus efektyviau apdorojama informacija. Jos taip pat padės remti perėjimą prie žiedinės ekonomikos ES, todėl bus naudingos aplinkos apsaugai. Jų nauda gerokai viršys išlaidas, susijusias su naujų priemonių, ypač elektroninių duomenų mainų, įdiegimu (1d priemonė) 22 . Įpareigojimas suskaitmeninti atliekų vežimo ES viduje pranešimo procedūrą naudojant elektroninių duomenų mainų sistemą įsigalios tik praėjus 24 mėnesiams nuo peržiūrėto AVR įsigaliojimo, o parengiamieji darbai su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis jau vyksta ruošiantis šiam naujam režimui.

·Kalbant apie antrąjį tikslą, 4 galimybė reikštų reikšmingus ES požiūrių į atliekų eksportą iš ES ir jo reglamentavimo sistemos pokyčius. Jie yra būtini, atsižvelgiant į tai, kad dabar galiojantis AVR nepasiekė tikslo užtikrinti iš ES eksportuojamų atliekų, visų pirma į besivystančias šalis, tvarkymą aplinkai saugiu būdu. Vienas svarbus 4 galimybės elementas yra tai, kad ekonominės veiklos vykdytojai ir valdžios institucijos turės imtis konkrečių veiksmų siekiant patikrinti, ar iš ES eksportuojamos atliekos yra tvariai tvarkomos paskirties šalyse. Tai užtikrins, kad tiek šalies (2c ir 2e priemonės), tiek įrenginio (2a priemonė) lygmeniu būtų duodamos garantijos, kad atliekos bus tvarkomos tvariai . Šios priemonės turėtų duoti didelę naudą aplinkai. Jos taip pat turės ekonominį poveikį. Kai kurie ekonominės veiklos vykdytojai, ypač tie, kurie ES perdirba atliekas į antrines medžiagas, galbūt galėtų įsigyti didesnį žaliavų kiekį už mažesnę kainą, todėl tai turėtų bendrą teigiamą poveikį. Poveikis tiems ekonominės veiklos vykdytojams, kurie veža atliekas iš ES, priklausys nuo to, ar bus pateikta įrodymų, kad eksportuojamos atliekos paskirties šalyse yra tvarkomos aplinkai saugiu būdu. Tikėtina, kad dėl to eksportas į kai kurias šalis galėtų tapti sunkesnis, o tai turėtų neigiamos įtakos įmonėms, eksportuojančioms atliekas į šias šalis. Tačiau išlaidos dėl šios situacijos yra ribotos ir jas atsveria bendra priemonių nauda aplinkai. Galiausiai taip pat svarbu pažymėti, kad proporcingumas užtikrinamas tuo, kad 4 galimybės priemonės:

–reikštų skirtingą režimą paskirties šalyse, atidžiau tikrinant šalis, kuriose atliekų tvarkymo praktika laikoma ne tokia tvaria kaip ES (EBPO nepriklausančios šalys);

–neįvedant visiško draudimo žtikrintų mechanizmą, pagal kurį importuojančios šalys turėtų galimybę importuoti atliekas iš ES, jei įrodytų, kad sugeba tvariai tvarkyti atliekas, ir

–įsigaliotų tik praėjus trejiems metams nuo reglamento pakeitimų įsigaliojimo, paliekant pereinamąjį laikotarpį, kad visi dalyviai pasirengtų naujoms taisyklėms.

·Kalbant apie trečiąjį tikslą, pagal 4 galimybę yra numatytos priemonės, skirtos AVR vykdymo užtikrinimui pagerinti. Jų reikia siekiant padidinti valstybių narių ir Komisijos galimybes sumažinti neteisėtą atliekų vežimą. Į šias priemones neįtraukta jokių iš esmės naujų užduočių ar papildomų susijusių išlaidų ekonominės veiklos vykdytojams ir valstybėms narėms. Veiksmingesnis vykdymo užtikrinimo režimas padėtų užkirsti kelią neteisėtam vežimui arba sumažinti jo mastą, taip pat sutaupytų daug lėšų valymui ir repatriacijai, o valstybėms narėms, per kurias atliekos vežamos tranzitu, sumažėtų netiesioginės išlaidos. Geresnis vykdymo užtikrinimas taip pat turėtų padėti sumažinti mokesčių pajamų praradimą. Be to, Komisija be jau pasiūlytų priemonių naudos įvairias kitas priemones, kad ir toliau būtų remiamos valstybių narių pastangos geriau įgyvendinti AVR ir užtikrinti jo vykdymą. Jau yra imtasi daug iniciatyvų ES lygmeniu kovojant su neteisėta prekyba atliekomis, o tai yra vienas iš bendros ES politikos dėl organizuoto nusikalstamumo prioritetų 23 . ES taip pat teikia finansinę paramą veiklos projektams, kurių tikslas – neteisėta prekyba atliekomis 24 . Be to, Komisija padeda valstybėms narėms šioje srityje per Aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo forumą 25 , TAIEX-EIR PEER 2 PEER programą 26 ir ES aplinkos apsaugos teisės mokymų paketą 27 .

Tinkamiausia galimybė ir ją sudarančių priemonių apžvalgos schema pateikta 1 paveiksle. Išsamesnis aprašymas, kaip pagal tinkamiausią galimybę pasiekiami AVR peržiūros tikslai, pateiktas poveikio vertinimo ataskaitos 14 priede.

1 paveikslas.    Tinkamiausios galimybės priemonių apžvalga

Kalbant apie bendrą ekonominį poveikį, ši tinkamiausia galimybė turėtų gerokai sutaupyti lėšų atliekas vežantiems ekonominės veiklos vykdytojams ir institucijoms, kurios yra susijusios su leidimų šiems vežimams išdavimo ir stebėjimo procedūromis, visų pirma dėl to, kad būtų sukurta elektroninių duomenų mainų sistema. Taip tikimasi sutaupyti apie 1,4 mln. EUR per metus. Kitos AVR modernizavimo ir supaprastinimo priemonės leis papildomai sutaupyti. Kitas svarbus ekonominis poveikis bus užtikrintas priemonėmis, susijusiomis su atliekų eksportu, kurio bendra ekonominė nauda ES ekonomikai pagal 2019 m. duomenis turėtų siekti nuo 200 iki 500 mln. EUR per metus, priklausomai nuo atliekų kiekio, kuris lieka ES. Šių priemonių poveikis ES įsikūrusiems ekonominės veiklos vykdytojams reikšmingai skirsis, priklausomai nuo jų pozicijos vertės grandinėje ir atitinkamų atliekų tipų. Kai kuriems šių atliekų eksporto dalyviams tokių atliekų eksporto išlaidos greičiausiai padidėtų arba jiems tektų kreiptis į kitus pirkėjus ES, kurie galbūt siūlytų mažesnes kainas už jų atliekas. Atliekas eksportuojančios įmonės taip pat turėtų parengti (arba įsigyti) audito schemas, kad galėtų patikrinti, ar trečiųjų šalių įrenginiuose atliekos tvarkomos tvariai; tai būtų papildomos, bet nedidelės išlaidos. Kita vertus, atliekas perdirbantys arba apdorojantys ekonominės veiklos vykdytojai ES gali turėti galimybę daugiau atliekų naudoti kaip žaliavą, kurią jie turėtų galėti įsigyti už mažesnę nei bazinė kainą. Priemonės dėl neteisėto vežimo turėtų būti naudingos teisėtiems ekonominės veiklos vykdytojams, nes jos padės kovoti su neteisėta veikla; tokia veikla sudaro tiesioginę konkurenciją teisėtų ekonominės veiklos vykdytojų verslui. Trečiosiose šalyse įsikūrusioms įmonėms, kurios veža ir perdirba iš ES importuojamas atliekas, poveikis būtų teigiamas tuo atveju, jei jos savo veiklą vykdo aplinkai saugiu būdu, nes auditas sutvirtintų jų veiklą ir konkurencingumą, nors trumpuoju laikotarpiu jos galėtų patirti tam tikrų išlaidų infrastruktūrai bei standartams atnaujinti. Poveikis būtų neigiamas toms bendrovėms, kurios nesugeba atitikti audito schemose nustatytų aplinkai saugaus atliekų tvarkymo kriterijų, nes jos prarastų klientus iš ES.

MVĮ bus labai naudingos priemonės, skirtos atliekų vežimui ES viduje palengvinti. Su dabartinių procedūrų trūkumais susijusios kliūtys ir sunkumai MVĮ reiškia sunkesnę naštą, palyginti su didesnėmis bendrovėmis. Atliekų eksporto priemonės paveiks MVĮ, kurios vykdo su eksportu susijusią komercinę veiklą. Jos patirs papildomų išlaidų auditams atlikti įrenginiuose, į kuriuos siunčia atliekas. Tačiau šios išlaidos lieka ribotos ir galėtų būti subendrintos su kitomis MVĮ, ypač per gamintojo atsakomybę perimančias organizacijas 28 . Galiausiai, perspektyva, kad ES liks daugiau atliekų, kartu su naujais tikslais ir įpareigojimais pagal ES teisę užtikrinti jų perdirbimą, taip pat suteiks MVĮ galimybes plėtoti naujoviškus projektus ir technologijas perdirbant atliekas, kurių apdorojimas kelia ypatingų iššūkių, pvz., plastikų ir tekstilės atliekas.

Tikimasi, kad ši tinkamiausia galimybė turės bendrą teigiamą poveikį aplinkai. Priemonėmis, skirtomis palengvinti atliekų vežimą pakartotinai naudoti ir perdirbti ES, bus padidintas atliekų, apdorojamų aplinkai geresnėmis sąlygomis, kiekis. Dėl jų taip pat ES pagausėtų turimų antrinių medžiagų, kurios taptų žaliava daugeliui ES įsisteigusių pramonės šakų ir pakeistų pirmines medžiagas. Siūlomos su atliekų eksportu susijusios priemonės turėtų teigiamą poveikį aplinkai, nes jos geriau užtikrintų, kad atliekų vežimas į trečiąsias šalis būtų tvarkomas aplinkai saugiu būdu. Tai taip pat galėtų lemti, kad ES kasmet pasiliktų 2,4–6 milijonų tonų atliekų, kurios būtų apdorojamos pagal ES standartus ir perdirbamos į antrines medžiagas. Nors visų šių teigiamų poveikių aplinkai neįmanoma monetizuoti, nauda, susijusi su geresniu galutiniu atliekų apdorojimu ES ir jų nevežimu į trečiąsias šalis, būtų 266–666 mln. EUR per metus. Tikėtina, kad bendras pelnas būtų dar didesnis. Su neteisėtu vežimu susijusios priemonės, prisidėdamos prie bendro vykdymo režimo veiksmingumo ir efektyvumo gerinimo, taip pat padėtų išvengti poveikio aplinkai dėl neteisėto atliekų vežimo ir jį sumažinti, o tai būtų bendra nauda aplinkai.

Galiausiai, kalbant apie bendrą socialinį poveikį, priemonės, susijusios su atliekų eksportu ir kova su neteisėtu atliekų vežimu, turėtų sumažinti dėl netvaraus atliekų tvarkymo atsirandantį neigiamą poveikį žmonių sveikatai (pvz., kvėpavimo problemos, sužalojimai) ir darbo sąlygoms (pvz., jokių socialinių išmokų, maži atlyginimai), duodamos bendrą naudą visuomenei užsienyje ir ES. Jei eksportuoti skirtos atliekos būtų apdorojamos ES, turėtų būti sukurta 9 000–23 000 darbo vietų perdirbimo ir pakartotinio naudojimo sektoriuose. Tikėtina, kad dėl priemonių, skirtų užtikrinti geresnį AVR veikimą dėl atliekų vežimo perdirbti ir pakartotinai naudoti ES viduje, šiose srityse būtų sukurtos papildomos darbo vietos. Trečiųjų šalių oficialaus ar neoficialaus atliekų apdorojimo sektoriuose galėtų būti prarasta darbo vietų, jei į tą šalį būtų eksportuojama mažiau atliekų.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Šiuo pasiūlymu maksimaliai išnaudojamos galimybės skaitmeninimu mažinti administracines išlaidas. Tai ypač tinka pasiūlymui ES mastu sukurti privalomą sistemą, skirtą elektroniniu būdu pateikti ir keistis duomenimis ir informacija, susijusia su atliekų vežimu. Nemanoma, kad kuriant tokią sistemą, kuri sujungtų esamas nacionalines platformas ir (arba) įdiegtas platformas, pvz., aplinką, sukurtą pagal Reglamentą (ES) Nr. 2020/1056 dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos, su sistema ES lygmeniu, Komisija, valstybės narės ar įmonės patirtų labai dideles išlaidas. Tačiau tai suteiks valstybių narių valdžios institucijoms ir Komisijai galingą stebėsenos ir vykdymo priemonę, taip pat efektyvią priemonę įmonėms, kad jos atitiktų įsipareigojimus pagal siūlomą reglamentą.

•Pagrindinės teisės

Pasiūlymas neturi poveikio pagrindinių teisių apsaugai.

 

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlyme numatyta naudoti žmogiškuosius išteklius ir išlaidas, kad būtų užtikrintas tinkamas kai kurių jo nuostatų įgyvendinimas. Tikimasi, kad kai kurie žmogiškųjų išteklių poreikiai bus padengti iš esamų Komisijos lėšų. Reikiami Komisijos žmogiškieji ištekliai bus Aplinkos generalinio direktorato darbuotojai, jau paskirti veiksmui valdyti. Perskirstymas generaliniame direktorate arba kituose generaliniuose direktoratuose, kurie galėtų neatlikti dabartinių užduočių, susijusių su galiojančio reglamento įgyvendinimu, taip pat galėtų prisidėti prie veiksmo valdymo. Vadovaujančiam generaliniam direktoratui ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) turėtų būti skiriamas papildomas asignavimas pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Į pasiūlymą įtraukti keli straipsniai, kuriuose išsamiai aprašomi reglamentui įgyvendinti reikalingi papildomi darbo srautai ir kuriuos reikėtų priimti įgyvendinimo arba deleguotaisiais aktais per kelerius metus po įsigaliojimo. Jie apims atliekų klasifikavimo, finansinių garantijų apskaičiavimo, trečiųjų šalių pranešimų apie atliekų eksporto iš ES vertinimo suderintų taisyklių sukūrimą ir reglamento vykdymo koordinavimo darbus. Toliau pateikiamas išsamus šių numatomų veiksmų sąrašas.

·Sukurti suderintą finansinių garantijų ar lygiaverčio draudimo apskaičiavimo metodą;

·Ištirti ir nustatyti suderintas užterštumo ribines koncentracijas tam tikros atliekoms įtraukti arba neįtraukti į žaliąjį sąrašą;

·Ištirti ir nustatyti kriterijus, pagal kuriuos galima atskirti tam tikrus objektus ar medžiagas kaip naudotas prekes ir atliekas;

·Sukurti ir prižiūrėti naują žaliojo sąrašo atliekų eksporto iš ES į EBPO nepriklausančią šalį sistemą, visų pirma sukurti ir atnaujinti šalių, į kurias leidžiama eksportuoti tokias atliekas, sąrašą;

·Stebėti atliekų eksportą į EBPO šalis ir sušvelninti aplinkos problemas, kurias galėtų sukelti toks eksportas;

·ES lygmeniu, sudaryti specialią grupę, kurios užduotis – palengvinti ir pagerinti bendradarbiavimą vykdant AVR („atliekų reglamento vykdymo grupę“), ir palengvinti jos darbą.

Komisija per OLAF atliks specialų vaidmenį, kartu su valstybėmis narėmis dirbdama įgyvendinant šio reglamento nuostatas sudėtingose tarpvalstybinėse bylose, ir dalyvautų:

·atliekant ekonominės veiklos vykdytojų patalpų, laivų, vežimų patikrinimą;

·renkant informaciją ar žvalgybos duomenis iš įvairių šaltinių;

·analizės darbe (muitinės ir specializuotų duomenų bazių bei specialių priemonių naudojimas);

·atliekant teismo medicinos ekspertizę;

·koordinuojant darbą su teisėsaugos institucijomis, rinkos priežiūros institucijomis ir teisminėmis institucijomis;

·bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis (per savitarpio pagalbos susitarimus arba administracinio bendradarbiavimo susitarimus); ir

·bendradarbiaujant su kitomis ES agentūromis (Europos prokuratūra, Europolu, Eurojustu, Frontex ir kt.)

Aplinkos generalinis direktoratas ėmėsi vidaus veiksmų kuriant centrinę keitimosi elektronine informacija apie atliekų vežimą sistemą, tačiau ją reikės išplėsti, siekiant sukurti ir prižiūrėti centrinę keitimosi duomenimis sistemą atliekų vežimo tikslais. Kaip pagrindas bus naudojama esama IMSOC 29 platforma.

Europos Komisija bus atsakinga už bendrą šio reglamento įgyvendinimą ir visų šiuo reglamentu numatytų įgyvendinimo ir deleguotųjų aktų priėmimą. Tam reikės įprastų sprendimų priėmimo procesų, įskaitant konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis ir komiteto procedūras. Dabartiniai finansiniai skaičiavimai yra pagrįsti:

·ENV GD: 1 papildomas AD pareigybių etato ekvivalentas ir dar 1,5 etato ekvivalento pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų, taip pat veiklos išlaidos (pvz., tyrimai, išorės konsultacijos, susitikimai ir kt.), numatytos bendram reglamento įgyvendinimui ir būtiniems parengiamiesiems darbams bei antrinių teisės aktų projektams, atsižvelgiant į Atliekų vežimo reglamente siūlomus terminus. Tai sudaro 4 137 000 EUR bendras išlaidas 2024–2027 m. laikotarpiu, pagrįstas naujausiu Komisijos personalo išlaidų atnaujinimu, kaip pranešta Biudžeto generalinio direktorato svetainėje: https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/en/pre/legalbasis/Pages/pre-040-020_preparation.aspx .

·OLAF: 1 papildomas AD pareigybių etato ekvivalentas, numatytas įgyvendinti atitinkamas su nuostatomis susijusias reglamento nuostatas. Tai sudaro 456 000 EUR bendras išlaidas 2024–2026 m. laikotarpiu, pagrįstas naujausiu Komisijos personalo išlaidų atnaujinimu, kaip pranešta Biudžeto generalinio direktorato svetainėje: https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/en/pre/legalbasis/Pages/pre-040-020_preparation.aspx .

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Naujas reglamentas turėtų padidinti ES pakartotinai naudojamų ir perdirbamų atliekų medžiagų kiekį, pagerinti atliekų tvarkymo standartus ir praktiką šalyse, kurios importuoja atliekas iš ES, ir sumažinti neteisėtą atliekų vežimą ES viduje ir tarp trečiųjų šalių bei ES. Jis taip pat turėtų padėti sukurti tvirtas ir dinamiškas antrinių medžiagų rinkas ir padidinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos ES ir trečiosiose šalyse.

Kalbant apie stebėseną, galimos atitikties ir vykdymo problemos būtų stebimos valstybėms narėms teikiant reguliarias įgyvendinimo ataskaitas, o Komisijai – pažangos ataskaitas, kurias ji parengtų pagal šias valstybių narių ataskaitas.

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad pagrindinė priemonė, padedanti pagerinti šio reglamento įgyvendinimo efektyvumą, yra sistemos, skirtos keistis dokumentais ir informacija elektroniniu būdu (elektroninių duomenų mainai arba EDM), sukūrimas visos ES mastu. Ją turint visi dalyviai turėtų geresnę prieigą prie didelio kiekio duomenų, kurie yra svarbūs įgyvendinant reglamentą. Visų pirma kompetentingos institucijos turės daug išsamesnį ir nuoseklesnį duomenų rinkinį, skirtą stebėti atliekų srautus ES viduje, iš jos ir į ją, taip pat pagerės atliekų srautų ES viduje ir iš jos stebėjimas. EDM sistema turėtų užtikrinti, kad būtų keičiamasi struktūruotais duomenimis, o tai reiškia, kad valstybių narių kompetentingos institucijos ir Komisija galėtų nuosekliai duomenis atsirinkti. Tai turėtų žymiai pagerinti ataskaitų rengimo kokybę ir sudaryti sąlygas geriau stebėti, kaip sėkmingai įgyvendinamas reglamentas.

Be to, nauja nuostata dėl valstybių narių patikrinimo planų peržiūros, kurią atliktų Komisija, taip pat būtų svarbus informacijos šaltinis stebint reglamento įgyvendinimą ir vykdymą.

Be to, atitikties ir vykdymo klausimai būtų stebimi ir aptariami naujoje Atliekų vežimo vykdymo grupėje, kuri taip pat galėtų nustatyti tolesnius veiksmus ir priemones, kurių reikia imtis ES lygmeniu reglamento veiksmingumui padidinti ateityje.

Galiausiai, reglamentas būtų peržiūrėtas per 10 metų nuo jo įsigaliojimo, siekiant įsitikinti, kad jo tikslai pasiekiami ir kad jo nuostatos tebėra pagrįstos.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1 straipsnyje nustatomas šio reglamento objektas – nustatyti priemones, skirtas apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, užkertant kelią arba sumažinant neigiamą poveikį, kurį gali sukelti atliekų vežimas.

2 straipsnyje apibūdinama šio reglamento taikymo sritis.

3 straipsnyje pateikiamos apibrėžtys.

II antraštinėje dalyje yra nuostatos dėl vežimų Sąjungos viduje, vežant tranzitu per trečiąsias šalis arba be tranzito.

4 straipsnyje aprašoma bendroji procedūrų sistema, taikoma atliekų vežimui Sąjungos viduje.

Šios antraštinės dalies 1 skyriuje pateikiamos nuostatos, taikomos išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūrai.

5 straipsnyje nustatyta pranešėjo pareiga pateikti pranešimo užklausą, kai planuojama vežti atliekas pagal 4 straipsnio 1 ir 2 dalis.

6 straipsnyje nustatyti reikalavimai, susiję su sutartimi, kuri turi būti įtraukta į pranešimo užklausą.

7 straipsnyje nustatytas reikalavimas, susijęs su finansine garantija, kuri turi būti duota pranešime nurodytiems atliekų vežimams.

8 straipsnyje aprašomi prašymo pateikti papildomą informaciją procedūriniai veiksmai bei pranešimo užklausos užpildymo terminai.

9 straipsnyje aprašomi procedūriniai veiksmai ir terminai, per kuriuos kompetentingos institucijos turi priimti sprendimą duoti ar neduoti sutikimą planuojamiems vežimams, kaip prašoma pranešime.

10 straipsnyje numatyta, kad susijusios kompetentingos institucijos turi nustatyti vežimo, kuriam gautas sutikimas, sąlygas.

11 straipsnyje nustatyta, kad šalinti skirtų atliekų vežimas yra draudžiamas, išskyrus atvejus, kai, įvykdžius tam tikras sąlygas, tokiu atveju atliekų vežimas gali būti patvirtintas.

12 straipsnyje nustatyti pagrindai, pagal kuriuos kompetentinga institucija gali prieštarauti naudoti skirtų atliekų vežimui.

13 straipsnyje numatyta galimybė teikti bendrus pranešimus, jei tos pačios atliekos vežamos į tą patį apdorojimo įrenginį daug kartų.

14 straipsnyje pateikiamos nuostatos dėl sąlygų, pagal kurias atliekų naudojimo įrenginiai turi gauti išankstinį sutikimą valstybėse narėse, dėl bendro tokių įrenginių tarpusavio pripažinimo valstybėmis narėmis ir dėl specialios paspartintos tam tikrų atliekų vežimo į tokius įrenginius procedūros.

15 straipsnyje pateiktos papildomos nuostatos, susijusios su atliekų vežimu tarpinio apdorojimo operacijoms.

16 straipsnyje pateikti reikalavimai gavus sutikimą dėl vežimo.

17 straipsnyje pateiktos nuostatos dėl vežimo pakeitimų gavus sutikimą.

Šios antraštinės dalies 2 skyrių sudaro 18 straipsnis, kuriame numatyti bendrieji informacijos reikalavimai, keliami žaliojo sąrašo atliekų vežimui.

Šios antraštinės dalies 3 skyriuje pateikti bendrieji reikalavimai.

Pagal 19 straipsnį draudžiama maišyti atliekas vežimo metu.

20 straipsnyje pateiktos nuostatos dėl dokumentų ir informacijos saugojimo.

21 straipsnyje pateiktos nuostatos dėl viešo pranešimų prieinamumo.

Šios antraštinės dalies 4 skyriuje pateikti atsiėmimo įsipareigojimai, jį sudaro 22–25 straipsniai, kuriuose numatytas siuntų atsiėmimas ir tokių atsiėmimų išlaidų padengimas.

Šios antraštinės dalies 5 skyriuje pateikiamos bendrosios administracinės nuostatos.

26 straipsnyje nustatyta, kad informacijos ir dokumentų, kurių reikalaujama pagal šį reglamentą, skelbimas ir keitimasis jais turi būti atliekami elektroninėmis priemonėmis, taip pat nustatomos sąlygos, kuriomis turi veikti tokio keitimosi sistemos.

27 straipsnyje numatytos kalbos, kuriomis pagal šį reglamentą turi būti išduodami dokumentai ir pranešimai.

28 straipsnyje numatyti taikomi procedūriniai reikalavimai, kurių reikia laikytis, kilus nesutarimams dėl vežamų atliekų ar medžiagų klasifikavimo. Be to, jame numatyti Komisijos įgaliojimai priimti įgyvendinimo priemones, siekiant patikslinti tam tikrų atliekų klasifikaciją ir tam tikrų gaminių skirstymą į naudotas prekes ir atliekas

29 straipsnyje nustatytos išlaidos, kurias galėtų padengti pranešėjai.

30 straipsnyje numatytos galimybės susitarimams dėl pasienio zonų išimtiniais atvejais.

Šios antraštinės dalies 6 skyriuje pateiktos nuostatos dėl vežimo Sąjungos viduje tranzitu per trečiąsias šalis.

31 straipsnyje numatyta konkreti vėlavimo trukmė, per kurią susijusių trečiųjų šalių kompetentinga institucija duoda rašytinį sutikimą, kai šalinti Sąjungos viduje vežama tranzitu per šias trečiąsias šalis.

32 straipsnyje numatyta konkreti vėlavimo trukmė, per kurią susijusių trečiųjų šalių kompetentinga institucija duoda rašytinį sutikimą tais atvejais, kai naudoti Sąjungos viduje skirtos atliekos vežamos tranzitu per šias trečiąsias šalis.

III antraštinę dalį sudaro vienas straipsnis (33 straipsnis), kuris susijęs su būtinumu valstybėms narėms nustatyti nacionalinius atliekų vežimo vienoje valstybėje narėje režimus suderinamumui su Sąjungos sistema užtikrinti.

IV antraštinėje dalyje pateiktos nuostatos dėl eksporto iš Sąjungos į trečiąsias šalis.

Šios antraštinės dalies 1 skyriuje pateiktos nuostatos dėl šalinti skirtų atliekų eksporto iš Sąjungos.

34 straipsnyje numatytas eksporto draudimas, išskyrus į ELPA šalis.

35 straipsnyje numatyti eksporto į ELPA šalis procedūriniai reikalavimai. Šis straipsnis nurodo mutatis mutandis į II antraštinę dalį ir numato joje esančių nuostatų atitinkamas adaptacijas ir papildymus. Šios IV antraštinės dalies 2 skyriaus procedūrinėse nuostatose nurodomas šis straipsnis.

Šios antraštinės dalies 2 skyriuje pateiktos nuostatos dėl naudoti skirtų atliekų eksporto iš Sąjungos.

1 skirsnyje pateiktos nuostatos dėl pavojingųjų ir kitų tam tikrų atliekų eksporto į EBPO nepriklausančias šalis, o 36 straipsnyje numatytas draudimas eksportuoti iš ES pavojingąsias ir kitas atliekas į ne EBPO šalis.

2 skirsnyje pateiktos nepavojingų atliekų eksporto į EBPO nepriklausančias šalis nuostatos, o 37–40 straipsniuose numatytas draudimas eksportuoti nepavojingas atliekas į EBPO nepriklausančias šalis, išskyrus atvejus, kai EBPO nepriklausanti šalis praneša apie savo pasiruošimą importuoti ir įrodo savo gebėjimą tvarkyti tam tikras atliekas aplinkai saugiu būdu. Šiuose straipsniuose taip pat pateikta procedūra, pagal kurią trečiosios šalys praneša apie savo pasiruošimą ir gebėjimą priimti ir tvarkyti atliekas, taip pat Komisijai suteikti įgaliojimai vertinti šiuos pranešimus ir paskelbti sąrašą tų šalių, į kurias galima eksportuoti iš ES tam tikras žaliajame sąraše esančias atliekas.

3 skirsnyje pateiktos nuostatos dėl eksporto į EBPO šalis.

41 straipsnyje pateikti procedūriniai reikalavimai, taikomi naudoti skirtų atliekų eksportui iš ES į EBPO šalis. Šiame straipsnyje pateikiama nuoroda mutatis mutandis į II antraštinę dalį bei į 35 straipsnį ir numato ten esančių nuostatų atitinkamas adaptacijas ir papildymus.

42 straipsnyje numatyta eksporto į EBPO šalis stebėseną ir apsaugos procedūrą, jei eksportuojant atliekas į tokias šalis susidaro situacija, kai tokios atliekos nėra tvarkomos aplinkai saugiu būdu. Šiame straipsnyje numatyta, kad Komisija turi būti įgaliota prireikus imtis veiksmų, jei atliekos nėra tvarkomos aplinkai saugiu būdu.

Šios antraštinės dalies 3 skyriuje yra papildomų įsipareigojimų, taikomų atliekų eksportui.

43 straipsnyje pateikti eksportuotojų įsipareigojimai užtikrinti, kad jų eksportuojamos atliekos paskirties vietoje būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu.

44 straipsnyje pateikti eksportuojančių valstybių narių įsipareigojimai imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad šios antraštinės dalies nuostatos būtų tinkamai įgyvendintos.

Šios antraštinės dalies 4 skyriuje pateiktos bendrosios nuostatos.

Pagal 45 straipsnį draudžiama eksportuoti atliekas į Antarktidą.

46 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama eksportuoti į užjūrio šalis ar teritorijas šalinti, o pavojingąsias atliekas – naudoti, ir kad kitokiam naudoti skirtų atliekų eksportui II antraštinė dalis taikoma mutatis mutandis.

V antraštinėje dalyje pateiktos nuostatos dėl importo į Sąjungą iš trečiųjų šalių.

Šios antraštinės dalies 1 skyriuje pateiktos nuostatos dėl atliekų importo į Sąjungą šalinti.

Pagal 47 straipsnį importas draudžiamas, išskyrus atvejus, kai jis yra iš Bazelio konvenciją pasirašiusios šalies arba pagal galiojantį susitarimą ar iš kitų teritorijų nepaprastosios padėties ar karo metu.

48 straipsnyje pateikti procedūriniai reikalavimai importui iš Bazelio konvenciją pasirašiusios šalies ar iš kitų teritorijų nepaprastosios padėties ar karo metu. Šis straipsnis nurodo mutatis mutandis į II antraštinę dalį ir numato joje esančių nuostatų atitinkamas adaptacijas ir papildymus. Šios IV antraštinės dalies 2 skyriaus procedūrinėse nuostatose nurodomas šis straipsnis.

Šios antraštinės dalies 2 skyriuje pateiktos nuostatos dėl naudoti skirtų atliekų importo į Sąjungą.

Pagal 49 straipsnį importas draudžiamas, išskyrus atvejus, kai jis yra iš EBPO sprendimo šalies, Bazelio konvenciją pasirašiusios šalies arba pagal galiojantį susitarimą ar iš kitų teritorijų nepaprastosios padėties ar karo metu.

50 straipsnyje pateikti procedūriniai reikalavimai importui iš EBPO sprendimo šalies ar kitų teritorijų nepaprastosios padėties ar karo metu. Šiame straipsnyje pateikiama nuoroda mutatis mutandis į II antraštinę dalį bei į 45 straipsnį ir numato ten esančių nuostatų atitinkamas adaptacijas ir papildymus.

51 straipsnyje pateikti procedūriniai reikalavimai importui iš Bazelio konvenciją pasirašiusios šalies, kurioje netaikomas EBPO sprendimas, ar kitų teritorijų nepaprastosios padėties ar karo metu. Šiame straipsnyje mutatis mutandis nurodomas 45 straipsnis.

Šios antraštinės dalies 3 skyriuje pateikta papildomų įsipareigojimų.

52 straipsnyje pateikti importuojančių valstybių narių įsipareigojimai užtikrinti patikimą importuotų atliekų tvarkymą ir uždrausti bet kokį tokį importą, jei yra pagrindo manyti, kad atliekos nebus tinkamai tvarkomos.

Šios antraštinės dalies 4 skyriuje pateiktos bendrosios nuostatos.

53 straipsnyje nustatyta, kad importui iš užjūrio šalių ar teritorijų II antraštinė dalis taikoma mutatis mutandis.

VI antraštinėje dalyje pateiktos nuostatos dėl tranzito per Sąjungą iš trečiųjų šalių ir į jas.

54 straipsnyje pateiktos nuostatos dėl šalinti skirtų atliekų tranzito.

55 straipsnyje pateiktos nuostatos dėl naudoti skirtų atliekų tranzito.

VII antraštinėje dalyje pateiktos nuostatos dėl šio reglamento vykdymo. 

Šios antraštinės dalies 1 skyrių sudaro vienas straipsnis (56 straipsnis) ir jame numatyti bendrieji visų atliekų vežimo dalyvių įsipareigojimai imtis visų būtinų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad visą vežimo, naudojimo ir šalinimo laikotarpį visos jų vežamos atliekos yra tvarkomos nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai saugiu būdu.

Šios antraštinės dalies 2 skyriuje pateiktos nuostatos dėl šio reglamento vykdymo.

1 skirsnyje nagrinėjami valstybių narių vykdymo veiksmai.

57 straipsnyje pateiktos nuostatos dėl patikrinimų.

58 straipsnyje pateiktos nuostatos dėl dokumentų ir įrodymų.

59 straipsnyje pateiktos nuostatos dėl valstybių narių rengiamų patikrinimo planų. 

60 straipsnyje pateiktos nuostatos dėl sankcijų.

61 straipsnyje pateiktos bendradarbiavimo dėl vykdymo nacionaliniu lygmeniu nuostatos.

62 straipsnyje pateiktos valstybių narių bendradarbiavimo dėl vykdymo nuostatos.

63 straipsnyje pateiktos nuostatos dėl atliekų vežimo vykdymo grupės.

2 skirsnyje nagrinėjami Komisijos veiksmai dėl šio reglamento vykdymo.

VIII antraštinėje pateiktos baigiamosios nuostatos.

69 straipsnyje pateiktos nuostatos dėl valstybių narių įsipareigojimų teikti ataskaitas.

70 straipsnyje pateiktos nuostatos dėl tarptautinio bendradarbiavimo.

71 straipsnyje pateiktos nuostatos dėl kompetentingų institucijų paskyrimo valstybėse narėse.

72 straipsnyje pateiktos nuostatos dėl susirašinėtojų paskyrimo.

73 straipsnyje pateiktos nuostatos dėl įvežimo į Sąjungą ir išvežimo iš jos muitinių įstaigų paskyrimo.

74 straipsnyje pateiktos nuostatos dėl pranešimų apie paskyrimus ir informacijos apie juos.

75 straipsnyje pateiktos nuostatos dėl šio reglamento I – X priedų pakeitimo.

76 ir 77 straipsniuose nustatytos Komisijos deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų priėmimo sąlygos.

78 straipsniu iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1257/2013, kad jis ir šis reglamentas būtų suderinti su taikomais Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautiniais įsipareigojimais, susijusiais su laivais, pasibaigus jų eksploatavimo trukmei.

79 straipsniu iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2020/1056, siekiant atnaujinti tame reglamente pateiktas nuorodas į atliekų vežimo dokumentus.

80 straipsnyje numatyta šio reglamento peržiūra 2034 m.

81 straipsnyje numatytos panaikinimo ir pereinamojo laikotarpio taisyklės.

82 straipsnyje numatytas šio reglamento įsigaliojimas ir taikymas.

2021/0367 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl atliekų vežimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1257/2013 ir (ES) Nr. 2020/1056

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 30 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)būtina Sąjungos lygmeniu nustatyti taisykles, skirtas aplinkai ir žmonių sveikatai apsaugoti nuo neigiamo poveikio, kuris gali atsirasti dėl atliekų vežimo. Šios taisyklės taip pat turėtų padėti palengvinti atliekų tvarkymą aplinkai saugiu būdu pagal atliekų hierarchiją, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB 31 4 straipsnyje, taip pat sumažinti bendrą išteklių naudojimo poveikį ir pagerinti tokio naudojimo efektyvumą, nes tai labai svarbu pereinant prie žiedinės ekonomikos; 

(2)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1013/2006 32 per pastaruosius penkiolika metų pasiekta svarbių teigiamų pokyčių aplinkai ir žmonių sveikatai apsaugoti nuo galimo neigiamo atliekų vežimo poveikio. Tačiau Komisijos atliktame to reglamento įvertinime 33 taip pat atskleista problemų ir trūkumų, kuriuos reikia pašalinti įvedant naujas reglamentavimo nuostatas;

(3)Europos žaliojo kurso komunikate 34 nustatomos didelio užmojo veiksmų gairės, kaip Sąjungą pertvarkyti į tvarią, efektyvaus išteklių naudojimo ir neutralaus poveikio klimatui ekonomiką. Jame Komisija raginama peržiūrėti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 nustatytas Sąjungos taisykles dėl atliekų vežimo. Naujajame žiedinės ekonomikos veiksmų plane 35 , priimtame 2020 m. kovo mėn., dar kartą pabrėžiama būtinybė imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų supaprastintas Sąjungoje pakartotinai naudoti ir perdirbti skirtų atliekų vežimas, kad Sąjunga neperkeltų savo atliekų problemų į trečiąsias šalis ir kad būtų geriau tvarkomasi su neteisėtu atliekų vežimu. Be aplinkosauginės ir socialinės naudos, tai taip pat gali padėti sumažinti ES strateginę priklausomybę nuo žaliavų Taryba 36 ir Europos Parlamentas 37 taip pat paragino peržiūrėti dabartines Sąjungos taisykles dėl atliekų vežimo, nustatytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006;  

(4)Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 jau keletą kartų buvo iš dalies pakeistas, bet būtini papildomi reikšmingi pakeitimai, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti Europos žaliojo kurso ir Naujojo žiedinės ekonomikos veiksmų plano politikos tikslai. Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 reikėtų pakeisti nauju reglamentu;

(5)šis reglamentas papildo bendruosius Sąjungos atliekų tvarkymo teisės aktus, pvz., Direktyvą 2008/98/EB. Jame pateikiamos nuorodos į tos direktyvos apibrėžtis, įskaitant atliekų ir bendrųjų atliekų tvarkymo operacijų apibrėžtis. Jame taip pat pateiktos kelios papildomos apibrėžtys, siekiant palengvinti vienodą šio reglamento taikymą; 

(6)šiuo reglamentu Sąjungos lygmeniu įgyvendinama 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės 38 (Bazelio konvencija). Bazelio konvencijos tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo neigiamo poveikio, kylančio dėl pavojingųjų ir kitų atliekų susidarymo, tarpvalstybinio pervežimo ir tvarkymo. Sąjunga yra Bazelio konvencijos šalis nuo 1994 m 39 .

(7)šiuo reglamentu taip pat Sąjungos lygmeniu įgyvendinamas Bazelio konvencijos pakeitimas 40 (pakeitimas dėl uždraudimo), kuris buvo priimtas 1995 m. ir tarptautiniu lygmeniu įsigaliojo 2019 m. gruodžio 5 d. Pakeitimu dėl uždraudimo nustatomas bendras draudimas eksportuoti visas pavojingąsias atliekas, numatytas galutinai šalinti, pakartotinai naudoti, perdirbti ir naudoti, iš Bazelio konvencijos VII priede išvardytų šalių į visas kitas šalis. Sąjunga ratifikavo pakeitimą dėl uždraudimo ir jį įgyvendino nuo 1997 m 41 ;

(8)2020 m. spalio mėn. Sąjunga pateikė Bazelio konvencijos sekretoriatui pranešimą apie atliekų vežimą Sąjungos viduje pagal tos konvencijos 11 straipsnį. Todėl pagal tą straipsnį Sąjunga galėtų nustatyti konkrečias taisykles, taikomas atliekų vežimui ES viduje, kurios būtų aplinkai saugios ne mažiau nei numatytosios Bazelio konvencijoje;

(9)atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga patvirtino 1992 m. kovo 30 d. EBPO Tarybos sprendimą dėl naudojimui skirtų atliekų tarpvalstybinio vežimo kontrolės 42 (EBPO sprendimas), būtina to sprendimo turinį, įskaitant jo pakeitimus, įtraukti į Sąjungos teisės aktus;

(10)svarbu organizuoti ir reguliuoti atliekų vežimo priežiūrą ir kontrolę taip, kad būtų atsižvelgiama į būtinybę išsaugoti, apsaugoti ir pagerinti aplinkos kokybę bei žmonių sveikatą, ir taip, kad būtų užtikrinamas vienodesnis atliekų vežimo taisyklių taikymas Sąjungoje;

(11)būtina išvengti dubliavimosi su taikomais Sąjungos teisės aktais dėl tam tikrų medžiagų, kurios pagal šį reglamentą galėtų būti klasifikuojamos kaip atliekos, transportavimo;

(12)ginkluotųjų pajėgų ar pagalbos organizacijų generuojamų atliekų vežimui šis reglamentas neturėtų būti taikomas, jei šios atliekos importuojamos į Sąjungą tam tikrose situacijose (įskaitant tranzitą Sąjungos viduje, kai atliekos įvežamos į Sąjungą). Tokio vežimo atveju turėtų būti laikomasi tarptautinės teisės ir tarptautinių susitarimų reikalavimų. Tokiais atvejais apie vežimą ir paskirties vietą turėtų būti iš anksto informuojamos visos tranzito kompetentingos institucijos ir Sąjungoje esanti paskirties kompetentinga institucija;

(13)būtina išvengti dubliavimosi su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1069/2009 43 , kuriame jau yra nuostatos, apimančios visą gyvūninės kilmės šalutinių produktų siuntimą, paskirstymą ir judėjimą (rinkimą, transportavimą, tvarkymą, apdorojimą, vartojimą, naudojimą ar šalinimą, duomenų saugojimą, pridedamus dokumentus ir atsekamumą) Sąjungos viduje, į Sąjungą ir iš jos;

(14)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 44 taikomas dideliems prekybiniams laivams, plaukiojantiems su Sąjungos valstybės narės vėliava, kuriems Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 nebuvo taikomas. Tačiau neseniai tarptautiniu mastu įsigaliojus pakeitimui dėl uždraudimo, būtina užtikrinti, kad laivams, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 ir kurie tampa atliekomis Sąjungoje, būtų taikomos atitinkamos pakeitimą dėl uždraudimo įgyvendinančios Sąjungos atliekų vežimo taisykles, siekiant užtikrinti griežtą Sąjungos teisinio režimo ir tarptautinių įsipareigojimų teisinį suderinamumą. Kartu taip pat būtina iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 1257/2013, siekiant patikslinti, kad laivai, kuriems taikomas tas reglamentas ir kurie Sąjungoje tampa atliekomis, turi būti perdirbami tik tuose įrenginiuose, kurie yra įtraukti į pagal tą reglamentą įsteigtų laivų perdirbimo kompleksų, esančių Bazelio konvencijos VII priede išvardytose šalyse, Europinį sąrašą;

(15)nežiūrint į tai, kad už atliekų vežimo valstybės narės viduje priežiūrą ir kontrolę yra atsakinga ta valstybė narė, nustatant atliekų vežimo nacionalines sistemas reikėtų atsižvelgti į jų darnos su Sąjungos sistema būtinumą, siekiant užtikrinti aukštą aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos lygį;

(16)tuo atveju, kai vežamos į šio reglamento III, IIIA ar IIIB priedą neįtrauktos atliekos ir jos yra skirtos naudojimo operacijoms, reikėtų užtikrinti optimalią priežiūrą ir kontrolę, reikalaujant išankstinio rašytinio sutikimo tokiems vežimams. Tokia procedūra turėtų apimti ir išankstinį pranešimą, kad kompetentingos institucijos būtų tinkamai informuotos ir galėtų imtis visų būtinų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti. Ja taip pat turėtų būti suteikta galimybė toms institucijoms pateikti pagrįstus prieštaravimus tokiam vežimui;

(17)siekiant padėti įgyvendinti Direktyvos 2008/98/EB nuostatas, skirtas rūšiuojamajam atliekų surinkimui padidinti ir mišrių komunalinių atliekų susidarymui sumažinti, mišrių komunalinių atliekų vežimas į kitą valstybę narę turėtų būti ypatingai tikrinamas. Be to, siekiant padėti pasiekti Direktyvoje 2008/98/EB ir Tarybos direktyvoje 1999/31/EB 45 nustatytų tikslų didinti perdirbtų ir mažinti šalinamų atliekų kiekį, atliekų vežimas šalinti į kitą valstybę narę turėtų būti apskritai uždraustas. Atliekų vežimas šalinti turėtų būti leidžiamas tik išimtiniais atvejais. Tokiais atvejais valstybės narės turėtų atsižvelgti į artumo ir savarankiškumo principus Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu pagal Direktyvą 2008/98/EB, o ypač tos direktyvos 16 straipsnį, taip pat į naudojimo prioritetą. Valstybės narės taip pat turėtų galėti užtikrinti, kad atliekų tvarkymo įrenginiuose, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/EB 46 , būtų taikomi geriausi prieinami gamybos būdai, kaip apibrėžta toje direktyvoje, suderinti su įrenginiui išduotu leidimu, ir kad atliekos būtų apdorojamos pagal Sąjungos teisės aktuose šalinimo operacijoms nustatytus žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus;

(18)tuo atveju, kai vežamos į šio reglamento III, IIIA arba IIIB priedą įtrauktos atliekos, skirtos naudojimo operacijoms, reikėtų užtikrinti minimalų priežiūros ir kontrolės lygį, reikalaujant, kad prie tokių vežamų atliekų būtų pridėta tam tikra informacija apie vežime dalyvaujančius asmenis ir šalis, atitinkamų atliekų aprašas ir kiekis, naudojimo, kuriam atliekos vežamos, operacijos tipas ir informacija apie įrenginius, kuriuose atliekos bus naudojamos;

(19)būtina nustatyti pagrindus, kuriais remdamosi valstybės narės gali prieštarauti dėl naudoti skirtų atliekų vežimo. Tokių vežimų atveju valstybės narės turėtų galėti užtikrinti, kad atliekų tvarkymo įrenginiuose, kuriems taikoma Direktyva 2010/75/ES, būtų taikomi geriausi prieinami gamybos būdai, kaip nustatyta toje direktyvoje, suderinti su įrenginiui išduotu leidimu. Valstybės narės taip pat turėtų galėti užtikrinti, kad atliekos būtų apdorojamos pagal Sąjungos teisės aktuose šalinimo operacijoms nustatytus žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir kad, atsižvelgiant į Direktyvos 2008/98/EB 16 straipsnį, atliekos būtų tvarkomos laikantis pagal tą direktyvą parengtų atliekų tvarkymo planų, siekiant užtikrinti Sąjungos teisės aktuose nustatytų teisiškai privalomų naudojimo ar perdirbimo įsipareigojimų įgyvendinimą;

(20)dėl teisinio tikrumo ir siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą bei tinkamą vidaus rinkos veikimą, būtina numatyti procedūrinius veiksmus ir apsaugos priemones tiems atvejams, kai pranešėjas nori vežti atliekas, kurioms taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra. Taip pat, atsižvelgiant į Bazelio konvencijos 6 straipsnio 11 dalį būtina užtikrinti, kad išlaidas, atsirandančias dėl situacijų, kai atliekų vežimas, kuriam taikomas išankstinis pranešimas ir sutikimas, negali būti baigtas arba yra neteisėtas, padengtų atitinkami veiklos vykdytojai. Šiuo tikslu pranešėjas kiekvienam tokių atliekų vežimui turėtų nustatyti finansinę garantiją arba lygiavertį draudimą;

(21)siekiant sumažinti administracinę naštą viešiesiems ir privatiems veiklos vykdytojams, kurie veža atliekas į įrenginius, dėl kurių gautas išankstinis sutikimas, būtina nustatyti sąlygas, kuriomis gali būti suteiktas „išankstinio sutikimo“ statusas, siekiant užtikrinti jų tarpusavio pripažinimą visose valstybėse narėse ir suderinti reikalavimus, keliamus atliekų vežimui į šiuos įrenginius;

(22)siekiant mažiau vėluoti tvarkant pranešimus apie atliekų vežimą ir palengvinti atitinkamų institucijų keitimąsi informacija, būtina, kad informacijos bei duomenų, susijusių su atskirais atliekų vežimais Sąjungos viduje, teikimas ir keitimasis jais būtų atliekamas elektroninėmis priemonėmis. Taip pat būtina įgalioti Komisiją nustatyti sistemų, užtikrinančių šį elektroninį informacijos pateikimą ir keitimąsi ja, praktinio įgyvendinimo (pvz., sujungimo, architektūros ir saugumo) procedūrinius ir eksploatacinius reikalavimus. Taip pat būtina skirti pakankamai laiko valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams pasirengti perėjimui nuo popierinių dokumentų, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1013/2006, prie keitimosi informacija ir dokumentais elektroniniu būdu. Todėl šis naujas įpareigojimas turėtų būti pradėtas taikyti praėjus 24 mėnesiams nuo šio reglamento taikymo dienos;

(23)atliekų transportavime dalyvaujantiems ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti leidžiama naudotis aplinka, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2020/1056 47 , keičiantis informacija, kurios reikia pagal šį reglamentą atliekų transportavimo metu, ir turėtų būti užtikrinta šiame reglamente numatytų sistemų ir keitimosi elektronine krovinių vežimo informacija aplinkos sąveika;

(24)siekiant palengvinti muitinės darbą įgyvendinant šį reglamentą, būtina, kad būtų įmanoma Komisijos valdomos centrinės sistemos, kuria galima elektroniniu būdu pateikti informaciją bei dokumentus ir jais keistis , ir Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinkos, šiuo metu kuriamos Sąjungos lygmeniu 48 , sąveika, kai bus baigti visi reikalingi techniniai darbai tokiai sąveikai užtikrinti;

(25)trečiųjų šalių kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę per Sąjungos lygmeniu veikiančią sistemą elektroninėmis priemonėmis teikti informaciją bei dokumentus, susijusius su procedūriniais reikalavimais pagal šį reglamentą, ir jais keistis,, jei jos to pageidauja ir atitinka keitimosi duomenimis per šią sistemą reikalavimus;

(26)siekiant užtikrinti vežamų atliekų atsekamumą ir nepakenkti per sienas vežamų atliekų tvarkymui aplinkai saugiu būdu, turėtų būti uždrausta maišyti atliekas su kitomis atliekomis nuo vežimo pradžios iki atliekų gavimo atliekų naudojimo ar šalinimo operacijai;

(27)tam, kad būtų lengviau vykdyti šiame reglamente nustatytus įpareigojimus, svarbu, kad ekonominės veiklos vykdytojai ir kompetentingos institucijos saugotų atliekoms vežti būtinus dokumentus ir informaciją mažiausiai penkerius metus nuo vežimo pradžios;

(28)iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama užtikrinti, kad pagal 1998 m. birželio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) 49 susijusios kompetentingos institucijos atitinkamomis priemonėmis viešai skelbtų informaciją apie atliekų vežimų, kuriems davė sutikimą, pranešimus, taip pat apie atliekų vežimą, kuriam taikomi šio reglamento bendrieji informacijos reikalavimai, jei tokia informacija nėra konfidenciali pagal nacionalinius ar Sąjungos teisės aktus;

(29)siekiant įgyvendinti Bazelio konvencijos 9 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, turėtų būti nustatytas įpareigojimas, kad atliekos, kurių vežimas negali būti baigtas taip, kaip numatyta, turi būti grąžintos išsiuntimo šaliai arba panaudotos ar pašalintos alternatyviu būdu. Asmuo, kurio veiksmai yra neteisėto vežimo priežastis, taip pat turėtų būti įpareigotas atsiimti atitinkamas atliekas arba imtis alternatyvių jų panaudojimo ar šalinimo priemonių ir padengti dėl grąžinimo operacijų atsirandančias išlaidas. Jei tokios galimybės nėra, išsiuntimo arba paskirties, kaip tinka, kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti, kad užtikrintų atitinkamų atliekų tvarkymą aplinkai saugiu būdu;

(30)turint tikslą užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų tinkamai tvarkyti joms pateiktus su atliekų vežimu susijusius dokumentus, būtina įpareigoti pranešėją pateikti patvirtintą šių dokumentų vertimą į toms valdžios institucijoms priimtiną kalbą, joms to paprašius;

(31)siekiant išvengti atliekų ar prekių vežimo trikdžių esant kompetentingų institucijų nesutarimams dėl šių atliekų ar prekių statuso, būtina nustatyti tokių nesutarimų sprendimo procedūrą. Šiuo atžvilgiu svarbu, kad kompetentingos institucijos pagrįstų savo sprendimus nuostatomis, susijusiomis su šalutinių produktų nustatymu ir nebelaikymo atliekomis statusu pagal Direktyvą 2008/98/EB. Taip pat būtina nustatyti procedūrą, skirtą kompetentingų institucijų nesutarimams dėl to, ar atliekoms turėtų būti taikoma, ar netaikoma pranešimo procedūra, išspręsti. Siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų geriau suderintos sąlygos, kuriomis atliekoms turėtų būti taikoma pranešimo procedūra, Komisija taip pat turėtų būti įgaliota priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi konkrečių atliekų klasifikavimo atitinkamuose šio reglamento prieduose kriterijai, pagal kuriuos bus nustatoma, ar joms taikoma, ar netaikoma pranešimo procedūra. Be to, siekiant išvengti klaidingo atliekų, kaip naudotų prekių, deklaravimo ir užtikrinti teisinį aiškumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi naudotų prekių ir atliekų atskyrimo kriterijai, skirti tam tikriems gaminiams, kurių atveju šis skirtumas yra svarbus, ypač juos eksportuojant iš Sąjungos;

(32)tam, kad administracijos galėtų apriboti viešąsias išlaidas, susijusias su atliekų vežimo procedūrų valdymu ir šio reglamento vykdymo užtikrinimu, būtina numatyti galimybę, kad atitinkamos ir proporcingos administracinės išlaidos, susijusios su šiomis procedūromis, taip pat su priežiūra, analize ir patikrinimais, tektų pranešėjui;

(33)siekiant sumažinti administracinę naštą ir išimtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su specifine geografine ar demografine padėtimi, valstybės narės gali sudaryti dvišalius susitarimus, sušvelninančius pranešimo procedūrą konkrečių atliekų srautų vežimams, kai atliekos per sieną vežamos į artimiausią tinkamą įrenginį, esantį pasienio zonoje tarp dviejų susijusių valstybių narių. Valstybei narei taip pat turėtų būti įmanoma sudaryti tokius susitarimus su šalimi, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalis, taip pat esant situacijai, kai atliekos vežamos iš išsiuntimo šalies ir apdorojamos joje, tačiau tranzitu pervežamos per kitą valstybę narę;

(34)siekiant apsaugoti susijusių šalių aplinką, būtina patikslinti pagal Bazelio konvenciją nustatyto draudimo eksportuoti bet kokias šalinti skirtas atliekas iš Sąjungos į trečiąsias šalis, išskyrus ELPA (Europos laisvosios prekybos asociacijos) šalis, apimtį;

(35)valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, gali priimti kontrolės procedūras, numatytas vežimui Sąjungos viduje. Tokiais atvejais vežimui tarp Sąjungos ir šių šalių turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės kaip ir vežimams Sąjungos viduje;

(36)siekiant apsaugoti susijusių šalių aplinką, būtina patikslinti pagal Bazelio konvenciją nustatyto draudimo eksportuoti naudoti skirtas pavojingąsias atliekas į trečiąsias šalis, kuriose netaikomas EBPO sprendimas, apimtį. Visų pirma būtina patikslinti atliekų, kurioms taikomas toks draudimas, sąrašą ir užtikrinti, kad į šį sąrašą taip pat būtų įtrauktos Bazelio konvencijos II priede išvardytos atliekos, būtent, buitinės atliekos, buitinių atliekų deginimo likučiai ir sunkiai perdirbamų plastikų atliekos;

(37)būtina nustatyti griežtas taisykles dėl naudoti skirtų nepavojingų atliekų eksporto į trečiąsias šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas, siekiant užtikrinti, kad šios atliekos nedarytų žalos šių šalių aplinkai ir visuomenės sveikatai. Pagal šias taisykles eksportas iš Sąjungos turėtų būti galimas tik į šalis, įtrauktas į Komisijos sudarytą ir atnaujinamą sąrašą, kai šios šalys pateikia Komisijai prašymą, kuriame nurodo savo pasiruošimą priimti tam tikras nepavojingas atliekas iš Sąjungos ir įrodo savo gebėjimą tvarkyti tokias atliekas aplinkai saugiu būdu pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus. Eksportas į šį sąrašą neįtrauktas šalis turėtų būti draudžiamas. Siekiant užtikrinti pakankamai laiko pereiti prie šio naujo režimo, turėtų būti numatytas trejų metų pereinamasis laikotarpis nuo bendros šio reglamento taikymo datos;

(38)šalyse, kurioms taikomas EBPO sprendimas, galioja EBPO nustatytos taisyklės ir rekomendacijos dėl atliekų vežimo ir tvarkymo ir jos paprastai turi aukštesnius atliekų tvarkymo standartus nei šalys, kurioms netaikomas EBPO sprendimas. Tačiau svarbu, kad naudoti skirtų nepavojingų atliekų eksportas iš Sąjungos nedarytų žalos aplinkai ir visuomenės sveikatai šalyse, kurioms taikomas EBPO sprendimas. Todėl būtina sukurti mechanizmą nepavojingų atliekų vežimui į tokias šalis stebėti. Tais atvejais, kai nepavojingų atliekų eksportas iš Sąjungos į susijusią šalį per trumpą laiką labai padidėja ir trūksta informacijos, įrodančios atitinkamos šalies gebėjimą šias atliekas naudoti aplinkai saugiu būdu, Komisija turėtų pradėti dialogą su susijusia šalimi ir, jei nepakanka informacijos įrodyti, kad atliekos naudojamos aplinkai saugiu būdu, būti įgaliota sustabdyti tokį eksportą;

(39)reikėtų imtis būtinų veiksmų, kurie užtikrintų, kad, vadovaujantis Direktyva 2008/98/EB ir kitais Sąjungos teisės aktais dėl atliekų, Sąjungos viduje vežamos atliekos ir į Sąjungą importuojamos atliekos visą vežimo laikotarpį, įskaitant naudojimą ar šalinimą paskirties šalyje, būtų tvarkomos nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nenaudojant galinčių pakenkti aplinkai procesų ar metodų. Taip pat būtina užtikrinti, kad iš Sąjungos eksportuojamos atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu visą vežimo laikotarpį, įskaitant naudojimą ar šalinimą paskirties trečiojoje šalyje. Šiuo tikslu atliekų eksportuotojams turėtų būti nustatytas įpareigojimas užtikrinti, kad atliekas priimančiam įrenginiui paskirties trečiojoje šalyje būtų atliktas nepriklausomos trečiosios pusės auditas prieš eksportuojant atliekas į tą įrenginį. Šio audito tikslas – patikrinti, ar tas įrenginys atitinka konkrečius šiame reglamente nustatytus kriterijus, kuriais siekiama užtikrinti, kad atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu. Kai atlikus tokį auditą padaroma išvada, kad tas įrenginys neatitinka šiame reglamente nustatytų kriterijų, eksportuotojas neturėtų turėti teisės eksportuoti atliekų į šį įrenginį. Šis įpareigojimas turėtų būti taikomas dėl įrenginių, esančių visose trečiosiose šalyse, įskaitant EBPO nares. EBPO sprendime teigiama, kad į kitą EBPO šalį eksportuojamos atliekos „turi būti skirtos naudojimo operacijoms tame naudojimo įrenginyje, kuriame atliekos bus naudojamos aplinkai saugiu būdu pagal nacionalinius įstatymus, reglamentus ir įrenginiui taikomą praktiką“. EBPO sprendime nėra jokių elementų ar kriterijų, nurodančių, kaip įgyvendinti šį reikalavimą dėl „aplinkai saugaus atliekų tvarkymo“. Kadangi nėra bendrų kriterijų, apibrėžiančių atliekų naudojimo atitinkamuose įrenginiuose sąlygas, būtina atsižvelgti į riziką, kad iš ES į EBPO priklausančias šalis eksportuojamos atliekos tam tikruose įrenginiuose yra tvarkomos netinkamai, todėl šiose šalyse esantiems įrenginiams turėtų būti taikomi šiame reglamente numatyti audito reikalavimai;

(40)atsižvelgiant į kiekvienos Bazelio konvencijos šalies teisę pagal jos 4 straipsnio 1 dalį uždrausti importuoti pavojingąsias atliekas arba tos Konvencijos II priede išvardytas atliekas, šalinti skirtas atliekas turėtų būti leidžiama importuoti į Sąjungą, jei eksportuojanti šalis yra tos Konvencijos šalis. Naudoti skirtų atliekų importas į Sąjungą turėtų būti leidžiamas, jei eksportuojančiai šaliai taikomas EBPO sprendimas arba ji yra Bazelio konvencijos šalis. Kitais atvejais importas turėtų būti leidžiamas tik tuo atveju, jei eksportuojanti šalis yra įpareigota dvišalės ar daugiašalės sutarties, ar susitarimo, atitinkančio Sąjungos teisės aktus ir sudaryto pagal Bazelio konvencijos 11 straipsnį, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl krizės, taikdarystės, taikos palaikymo ar karo;

(41)šiame reglamente turėtų būti atsižvelgta į Tarybos sprendime 2013/755/ES 50 nustatytas atliekų eksporto į užjūrio šalis ir teritorijas ar importo iš jų taisykles;

(42)specialiais atvejais, kai Sąjungos viduje vežama tranzitu per trečiąsias šalis, turėtų būti taikomos specialios nuostatos, susijusios su trečiųjų šalių sutikimo procedūra. Taip pat būtina priimti specialias nuostatas dėl procedūrų, taikomų atliekų tranzitui per Sąjungą iš trečiųjų šalių ir į jas;

(43)dėl su aplinkos apsauga susijusių priežasčių ir atsižvelgiant į ypatingą Antarkties statusą, šis reglamentas aiškiai draudžia eksportuoti atliekas į šią teritoriją;

(44)siekiant užtikrinti suderintą šio reglamento įgyvendinimą ir vykdymą, būtina nustatyti valstybių narių įsipareigojimus atlikti atliekų vežimo patikrinimus. Taip pat būtinas tinkamas atliekų vežimo patikrinimų planavimas, kad būtų sukurti patikrinimams reikalingi pajėgumai ir veiksmingai užkirstas kelias neteisėtam vežimui. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 iš valstybių narių buvo reikalaujama užtikrinti, kad atliekų vežimo patikrinimo planai būtų parengti iki 2017 m. sausio 1 d. Siekdamos palengvinti su patikrinimo planais susijusių nuostatų nuoseklesnį taikymą ir užtikrinti suderintą požiūrį į patikrinimus visoje Sąjungoje, valstybės narės turėtų pateikti savo patikrinimo planus Komisijai, kuriai turėtų būti pavesta peržiūrėti šiuos planus ir, jei reikia, pateikti rekomendacijas dėl pagerinimo;

(45)valstybėse narėse taikomos skirtingos taisyklės dėl jose vykdomuose patikrinimuose dalyvaujančių institucijų teisės ir galimybės pareikalauti pateikti įrodymų, kad būtų galima įsitikinti, kad vežama teisėtai. Tokie įrodymai, inter alia, galėtų būti susiję su tuo, ar medžiaga (objektas) yra atliekos, ar atliekos yra tinkamai klasifikuotos ir ar atliekos bus vežamos į atliekas tvarkančius įrenginius aplinkai saugiu būdu pagal šį reglamentą. Todėl šiuo reglamentu reikėtų numatyti galimybę valstybėse narėse vykdomuose patikrinimuose dalyvaujančioms institucijoms pareikalauti pateikti tokius įrodymus. Tokių įrodymų galima prašyti atsižvelgiant į bendrąsias nuostatas arba į konkretų atvejį. Kai tokių įrodymų nesuteikiama arba laikoma, kad jų nepakanka, atitinkamos medžiagos ar objekto vežimas arba atitinkamų atliekų vežimas turėtų būti laikomas neteisėtu vežimu ir turėtų būti taikomos susijusios šio reglamento nuostatos;

(46)valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl administracinių nuobaudų, taikytinų už šio reglamento pažeidimus, ir užtikrinti tų taisyklių vykdymą. Numatytos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios; Vertinant Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 nustatyta, kad vienas iš trūkumų yra tas, kad nacionalinės sankcijų taisyklės visoje Sąjungoje gerokai skiriasi. Todėl tam, kad būtų lengviau nuosekliau taikyti sankcijas, reikėtų sukurti bendrus nebaigtinius kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatomos šį reglamentą pažeidus skiriamų sankcijų rūšys ir lygiai. Šie kriterijai, inter alia, turėtų apimti pažeidimo pobūdį ir sunkumą, iš pažeidimo gautą ekonominę naudą ir jo padarytą žalą aplinkai, jei juos galima nustatyti. Be to, be administracinių sankcijų, kurių reikalaujama pagal šį reglamentą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad neteisėtas atliekų vežimas rimtais atvejais būtų laikomas nusikalstama veika pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/99/EB 51 pateiktas nuostatas;

(47)patirtis taikant Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 parodė, kad didelio skaičiaus dalyvių buvimas nacionaliniu lygmeniu kelia su vykdymo užtikrinimu susijusio koordinavimo ir bendradarbiavimo problemų. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visos šio reglamento vykdymą užtikrinančios atitinkamos institucijos turėtų veiksmingus mechanizmus, kurie leistų joms viduje bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus vystant ir įgyvendinant vykdymo užtikrinimo politiką bei veiklą, skirtas kovai su neteisėtu atliekų vežimu, įskaitant patikrinimo planų rengimą ir įgyvendinimą;

(48)būtina, kad valstybės narės dvišaliu ir daugiašaliu pagrindu bendradarbiautų viena su kita neteisėto atliekų vežimo prevencijai ir aptikimui palengvinti. Siekiant toliau gerinti koordinavimą ir bendradarbiavimą visoje Sąjungoje, turėtų būti sukurta speciali vykdymo užtikrinimo grupė, kurioje dalyvautų paskirtieji valstybių narių ir Komisijos atstovai, taip pat kitų atitinkamų institucijų, įstaigų, tarnybų, agentūrų ar tinklų atstovai. Ši vykdymo užtikrinimo grupė turėtų reguliariai susitikti. Tai turėtų būti forumas, inter alia, kuriame būtų dalijamasi informacija ir žvalgybos duomenimis apie neteisėto vežimo tendencijas ir keičiamasi nuomonėmis apie vykdymo užtikrinimo veiklą, įskaitant geriausią praktiką;

(49)siekiant paremti ir papildyti valstybių narių vykdymo užtikrinimo veiklą, Komisija turėtų būti įgaliota atlikti tyrimo ir koordinavimo veiksmus dėl neteisėtų vežimų, kurie galėtų turėti didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai. Vykdydama šią veiklą, Komisija turėtų veikti laikydamasi visų procedūrinių garantijų. Komisija, kaip savo vidinės organizacijos dalyką, gali nuspręsti patikėti tam tikrus šiame reglamente numatytus vykdymo užtikrinimo veiksmus Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), kuri turi atitinkamos praktinės patirties šiuo klausimu;

(50)valstybės narės turėtų pateikti Komisijai informaciją apie šio reglamento įgyvendinimą, naudodamos Bazelio konvencijos sekretoriatui teikiamas ataskaitas ir atskirą klausimyną; Komisija turėtų kas ketverius metus parengti šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą, grindžiamą valstybių narių pateikta informacija ir kita informacija, surinkta visų pirma iš Komisijos ir Europos aplinkos agentūros rengiamų ad hoc ataskaitų apie plastiko atliekų ir kitų konkrečių srautų, kurie kelią ypatingą susirūpinimą, atliekų vežimus;

(51)efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas atliekų vežimo srityje yra priemonė užtikrinti, kad atliekų vežimas būtų kontroliuojamas ir stebimas reikiamu lygmeniu. Siekiant užtikrinti tvarų atliekų tvarkymą, turėtų būti skatinamas Sąjungos ir jos valstybių narių bei trečiųjų šalių keitimasis informacija, bendra atsakomybė ir bendros pastangos;

(52)siekdamos palengvinti keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą įgyvendinant šį reglamentą, valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas ir susirašinėtojus ir pranešti apie juos Komisijai, kuri turėtų viešai paskelbti šią informaciją;

(53)siekiant užtikrinti atliekų vežimo kontrolę, valstybėms narėms reikėtų suteikti teisę paskirti konkrečias įvežimo ir išvežimo muitinės įstaigas atliekoms vežti į Sąjungą ir iš jos ir apie jas pranešti Komisijai, kuri turėtų viešai paskelbti šią informaciją;

(54)siekiant papildyti ar iš dalies pakeisti šį reglamentą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl šio reglamento 37 straipsnio 13 dalies, 40 straipsnio 8 dalies ir 72 straipsnio. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 52 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(55)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti priemones dėl suderinto finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo apskaičiavimo metodo, taip pat priemones, kuriomis siekiama patikslinti atliekų klasifikaciją pagal šį reglamentą (įskaitant tam tikrų atliekų užterštumo lygio ribos nustatymą) ir tam tikrų gaminių atveju patikslinti skirtumą tarp naudotų prekių ir atliekų, taikomą kai jos vežamos tarp valstybių. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 182/2011 53 ;

(56)Reglamentu (ES) 2020/1056 sukurta teisinė sistema, skirta reguliavimo informacijos, susijusios su krovinių vežimu Sąjungos teritorijoje, elektroniniam perdavimui tarp atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų ir kompetentingų institucijų, ir jo nuostatos apima šio reglamento dalis. Siekiant užtikrinti priemonių suderinamumą, būtina iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2020/1056;

(57)būtina numatyti pakankamai laiko, per kurį ekonominės veiklos vykdytojai galėtų pasirengti vykdyti naujus įsipareigojimus pagal šį reglamentą, o valstybės narės ir Komisija – sukurti jam taikyti būtiną administracinę infrastruktūrą. Todėl kai kurių šio reglamento nuostatų taikymas turėtų būti atidėtas iki datos, iki kurios galima pagrįstai tikėtis užbaigti tuos parengiamuosius darbus. Dauguma šio reglamento nuostatų bus pradėtos taikyti praėjus dviem mėnesiams nuo jo įsigaliojimo, bet nuostatos, susijusios su 26 straipsnyje nustatytais įpareigojimais išduoti dokumentus ir keistis jais elektroniniu būdu, bus pradėtos taikyti praėjus dvejiems metams nuo šios datos, o kai kurios su atliekų eksportu susijusios nuostatos bus pradėtos taikyti praėjus trejiems metams nuo šios datos. Siekiant išvengti bet kokių reglamentavimo spragų, būtina užtikrinti, kad kai kurios Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 nuostatos galiotų iki tos dienos, kai bus pradėtos taikyti tos šio reglamento nuostatos, kurių taikymas atidedamas;

(58)kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl suvienodinimo poreikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I antraštinė dalis 
Bendrosios nuostatos

1 straipsnis
Dalykas

Šiame reglamente nustatytos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą užkertant kelią neigiamam poveikiui, kurį gali sukelti atliekų vežimas, arba jį sumažinant. Jame nustatomos atliekų vežimo procedūros ir kontrolės režimas priklausomai nuo atliekų kilmės, paskirties vietos ir vežimo kelio, vežamų atliekų rūšies ir jų numatyto tvarkymo būdo paskirties vietoje.

2 straipsnis
Taikymo sritis

1.Šis reglamentas taikomas:

(a)atliekų vežimui tarp valstybių narių, tranzitu per trečiąsias šalis arba be tranzito;

(b)iš trečiųjų šalių į Sąjungą importuojamų atliekų vežimui;

(c)iš Sąjungos į trečiąsias šalis eksportuojamų atliekų vežimui;

(d)atliekų vežimui tranzitu per Sąjungą pakeliui į trečiąsias šalis arba iš jų.

2.Šis reglamentas netaikomas:

(a)laivų ir atviroje jūroje esančių platformų įprasto darbo metu susidariusių atliekų, įskaitant nuotekas ir liekanas, iškrovimui į krantą, jei šioms atliekoms taikomi Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos reikalavimai ar kitos privalomos tarptautinės teisės priemonės;

(b)atliekoms, susidarančioms transporto priemonėse, traukiniuose, lėktuvuose ir laivuose iki pirmosios Sąjungoje esančios stotelės, stoties, oro uosto ar uosto, kuriame transporto priemonė, traukinys, lėktuvas ar laivas būna pakankamai ilgai, kad atliekas būtų galima iškrauti panaudoti arba pašalinti;

(c)radioaktyviųjų atliekų, apibrėžtų Tarybos direktyvos 2006/117/Euratomas 5 straipsnyje 54 , vežimui;

(d)šalutinių gyvūninių produktų ir šalutinių gyvūninių produktų gaminių, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, sumaišytus su atliekomis, įtrauktomis į Komisijos sprendimo 2000/532/EB priedą 55 kaip pavojingosios atliekos, ar jomis užterštus, vežimui;

(e)atliekų, nurodytų Direktyvos 2008/98/EB 2 straipsnio 1 dalies e punkte ir 2 straipsnio 2 dalies a, d ir e punktuose, vežimui, jei tokiam vežimui jau taikomi kiti Sąjungos teisės aktai;

(f)atliekų vežimui iš Antarkties į Sąjungą, kuris atitinka Antarkties sutarties Aplinkos apsaugos protokolo reikalavimus 56 ;

(g)geologiniam saugojimui pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB 57 skirto CO2 vežimui;

(h)į Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 taikymo sritį patenkantiems laivams, plaukiojantiems su valstybės narės vėliava, išskyrus laivus, kurie tampa atliekomis teritorijoje, priklausančioje valstybės narės nacionalinei jurisdikcijai, kuriems taikomas 36 straipsnis ir VII bei VIII antraštinė dalys.

3.Atliekų, susidarančių dėl ginkluotųjų pajėgų ar pagalbos organizacijų veiklos krizių, taikdarystės ar taikos palaikymo operacijų aplinkybėmis, kai tokios atliekos vežamos pačių tų ginkluotųjų pajėgų ar pagalbos organizacijų arba jų vardu tiesiogiai ar netiesiogiai į paskirties šalį, importui taikoma tik 48 straipsnio 6 dalis.

4.Iš Antarkties į trečiąsias šalis vežamoms atliekoms, kurios vežamos tranzitu per Sąjungą, taikomi 36 ir 56 straipsniai.

5.Atliekų vežimui išimtinai valstybės narės viduje taikomas tik 33 straipsnis.

3 straipsnis
Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)mišriosios atliekos – atliekos, susidariusios apgalvotai ar netyčia sumaišius dvejas ar daugiau skirtingų atliekų, nurodytų skirtinguose III, IIIB ir IV priedų įrašuose arba atitinkamai skirtingose tokių įrašų įtraukose ar subįtraukose. Atliekos, vežamos vienoje važtoje, kurią sudaro dvejos ar daugiau vienos nuo kitų atskirtų atliekų, nėra mišriosios atliekos;

(2)tarpinis šalinimas – bet kuri iš Direktyvos 2008/98/EB I priedo D13–D15 įrašuose nurodytų šalinimo operacijų;

(3)tarpinis naudojimas – bet kuri iš Direktyvos 2008/98/EB II priedo R12 ir R13 įrašuose nurodytų naudojimo operacijų;

(4)tvarkymas aplinkai saugiu būdu – visi įmanomi įgyvendinti veiksmai, kuriais siekiama atliekas tvarkyti taip, kad žmonių sveikata ir aplinka būtų apsaugotos nuo galimo neigiamo šių atliekų poveikio;

(5)gavėjas – paskirties šalies nacionalinei jurisdikcijai priklausantis asmuo ar įmonė, kuriems atliekos vežamos naudoti ar šalinti;

(6)pranešėjas:

(a)jei vežimas pradedamas valstybėje narėje, – bet kuris iš toliau nurodytų tos valstybės narės nacionalinei jurisdikcijai priklausančių fizinių ar juridinių asmenų, kurie planuoja ar vykdo atliekų vežimą ir kuriems pavesta užduotis pranešti:

i) pirminis atliekų darytojas;

ii) tolesnis atliekų darytojas, atliekantis operacijas iki išvežimo;

iii) surinkėjas, kuris iš mažų kiekių iš įvairių šaltinių surinktų tos pačios rūšies atliekų sukaupė važtą, kurios vežimas pradedamas iš vienos pranešime nurodytos vietos;

iv) prekiautojas arba tarpininkas, veikiantis i, ii arba iii punkte nurodyto pranešėjo vardu;

v) jei visi pirmiau nurodyti asmenys yra nežinomi arba nemokūs, – atliekų turėtojas;

(b)jei atliekos, kurių kilmės šalis nėra valstybė narė, importuojamos į Sąjungą arba vežamos tranzitu per ją, – bet kuris iš toliau nurodytų išsiuntimo šalies nacionalinei jurisdikcijai priklausančių fizinių ar juridinių asmenų, kurie planuoja arba vykdo atliekų vežimą, arba kurio iniciatyva ketinama vežti atliekas ar jos nuvežtos:

i) pagal išsiuntimo šalies teisę paskirtas asmuo;

ii) jei nėra pagal išsiuntimo šalies teisę paskirto asmens, – atliekų turėtojas eksporto metu;

(7)surinkėjas – fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis atliekų surinkimą, apibrėžtą Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 10 punkte;

(8) kompetentinga institucija:

(a)valstybėje narėje – tos valstybės narės įstaiga, paskirta pagal 71 straipsnį;

(b)trečiojoje šalyje, kuri yra 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės (Bazelio konvencija) šalis, – įstaiga, tos šalies paskirta kompetentinga institucija Bazelio konvencijos tikslais pagal jos 5 straipsnį;

(c)jei šalis nenurodyta a arba b punkte, – įstaiga, kurią atitinkama šalis ar regionas paskyrė kompetentinga institucija, arba, jei nepaskyrė, šalies ar atitinkamai regiono reguliavimo institucija, kurios jurisdikcijai priklauso naudoti arba šalinti skirtų atliekų vežimo arba atitinkamai tranzito klausimai;

(9)išsiuntimo kompetentinga institucija – teritorijos, iš kurios planuojama pradėti arba pradedama vežti atliekas, kompetentinga institucija;

(10)paskirties kompetentinga institucija – teritorijos, į kurią planuojama vežti atliekas ar jos vežamos arba kurioje atliekos yra pakraunamos prieš naudojimą ar šalinimą teritorijoje, kuri nepriklauso nė vienos šalies nacionalinei jurisdikcijai, kompetentinga institucija;

(11)tranzito kompetentinga institucija – šalies, per kurią planuojama vežti atliekas arba jos vežamos, išskyrus išsiuntimo ir paskirties kompetentingų institucijų šalis, kompetentinga institucija;

(12)išsiuntimo šalis – šalis, iš kurios planuojama pradėti arba pradedama vežti atliekas;

(13)paskirties šalis – šalis, į kurią planuojama vežti atliekas arba jos vežamos naudoti ar šalinti jos teritorijoje arba pakrauti prieš naudojimą ar šalinimą teritorijoje, kuri nepriklauso nė vienos šalies nacionalinei jurisdikcijai;

(14)tranzito šalis – šalis, per kurią planuojama vežti atliekas arba jos vežamos, išskyrus išsiuntimo ir paskirties šalis;

(15)šalies nacionalinei jurisdikcijai priklausanti teritorija – sausumos ar jūros dalis, kurioje valstybė vykdo administracinius ar reguliavimo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę dėl žmonių sveikatos ar aplinkos apsaugos;

(16)užjūrio šalys ir teritorijos – Sutarties II priede išvardytos užjūrio šalys ir teritorijos;

(17)eksporto muitinės įstaiga – Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 58 1 straipsnio 16 punkte apibrėžta eksporto muitinės įstaiga;

(18)išvežimo muitinės įstaiga – pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 59 329 straipsnį nustatyta išvežimo muitinės įstaiga;

(19)įvežimo muitinės įstaiga – Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 1 straipsnio 15 punkte apibrėžta pirmoji įvežimo muitinės įstaiga;

(20)importas – atliekų įvežimas į Sąjungą, išskyrus tranzitą per ją;

(21)eksportas – atliekų išvežimas iš Sąjungos, išskyrus tranzitą per ją;

(22)tranzitas – vykdomas arba planuojamas atliekų vežimas per vieną ar daugiau šalių, išskyrus išsiuntimo ir paskirties šalis;

(23)transportavimas – atliekų vežimas keliais, geležinkeliu, oro, jūros ar vidaus vandenų keliais;

(24)vežimas – naudoti arba šalinti skirtų atliekų transportavimas nuo pakrovimo vietos iki atliekų panaudojimo ar pašalinimo paskirties šalyje, planuojamas vykdyti arba vykdomas:

(a)tarp šalių;

(b)tarp šalies ir užjūrio šalių bei teritorijų arba kitų tos šalies ginamų teritorijų;

(c)tarp šalies ir geografinės teritorijos, kuri pagal tarptautinę teisę nėra jokios šalies dalis;

(d)tarp šalies ir Antarkties;

(e)iš vienos šalies per kurią nors iš a–d punktuose nurodytų teritorijų;

(f)šalies viduje per kurią nors iš a–d punktuose nurodytų teritorijų, kai vežimas prasideda ir baigiasi toje pačiose šalyje, arba

(g)į šalį iš jokios šalies nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančios geografinės teritorijos;

(25)neteisėtas vežimas – atliekų vežimas:

(a)nepranešus visoms susijusioms kompetentingoms institucijoms pagal šį reglamentą;

(b)be pagal šį reglamentą duoto susijusių kompetentingų institucijų sutikimo;

(c)pagal šį reglamentą turint susijusių kompetentingų institucijų sutikimą, gautą suklastojus dokumentus, pateikus klaidingus faktus ar sukčiaujant;

(d)pranešime ar judėjimo dokumentuose esančios informacijos neatitinkančiu būdu;

(e)tokiu būdu, dėl kurio atliekos panaudojamos arba pašalinamos pažeidžiant Sąjungos ar tarptautines taisykles;

(f)pažeidžiant 11, 34, 36, 37, 42, 44, 45, 46 arba 47 straipsnius;

(g)tokiu būdu, dėl kurio 4 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytų vežimų atveju susidaro kuri nors iš šių aplinkybių:

i) atliekos, nėra įtrauktos į III, IIIA arba IIIB priedus,

ii) nesilaikoma 4 straipsnio 5 dalies,

iii) nesilaikoma 18 straipsnio;

(26)patikrinimas – veiksmas, kurio imasi institucija siekdama išsiaiškinti, ar įstaiga, įmonė, tarpininkas, prekiautojas, atliekų vežimas arba atliekų naudojimas ar šalinimas atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus;

(27)atliekų hierarchija – Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje nustatyta atliekų hierarchija.

Be to, taikomos terminų „atliekos“, „pavojingos atliekos“, „apdorojimas“, „šalinimas“, „naudojimas“, „parengimas pakartotiniam naudojimui“, „pakartotinis naudojimas“, „perdirbimas“, „atliekų gamintojas (darytojas)“, „atliekų turėtojas“, „prekiautojas“ ir „tarpininkas“ apibrėžtys, nustatytos Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1, 2, 14, 19, 15, 16, 13, 17, 5, 6, 7 ir 8 punktuose.

II antraštinė dalis 
Atliekų vežimas Sąjungos viduje tranzitu per trečiąsias šalis arba be tranzito

4 straipsnis
Bendroji procedūrų sistema

1.Draudžiamas visų šalinti skirtų atliekų vežimas, išskyrus atvejus, kai tai aiškiai leidžiama pagal 11 straipsnį. Kad pagal 11 straipsnį būtų gautas leidimas vežti šalinti skirtas atliekas, taikoma 1 skyriuje nustatyta išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra.

2.1 skyriuje nustatyta išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra taip pat taikoma šių naudojimo operacijoms skirtų atliekų vežimui:

(a)IV priede išvardytų atliekų;

(b)atliekų, kurios neklasifikuojamos III, IIIB arba IV priede pagal vieną atskirą įrašą;

(c)mišriųjų atliekų, jei jos neįtrauktos į IIIA priedą.

3.Vežimui taikomi 18 straipsnyje nustatyti bendrieji informacijos reikalavimai, jei vežama daugiau kaip 20 kg šių naudoti skirtų atliekų:

(a)III arba IIIB priede išvardytų atliekų;

(b)mišriųjų atliekų, jei jų sudėtis netrukdo jų naudoti aplinkai saugiu būdu ir jei tos mišriosios atliekos yra išvardytos IIIA priede.

4.Atliekų, aiškiai skirtų laboratorinei analizei ar eksperimentinio apdorojimo bandymams siekiant įvertinti jų fizines ar chemines savybes arba nustatyti jų tinkamumą panaudojimo ar šalinimo operacijoms, vežimui taikomi 18 straipsnyje nustatyti bendrieji informacijos reikalavimai, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

(a)atliekų kiekis neviršija kiekio, kuris pagrįstai reikalingas analizei ar bandymui atlikti kiekvienu konkrečiu atveju;

(b)atliekų kiekis neviršija 150 kg arba didesnio kiekio, dėl kurio kiekvienu konkrečiu atveju susitarė atitinkamos kompetentingos institucijos ir pranešėjas.

5.2 dalis taikoma mišrių komunalinių atliekų, surinktų iš privačių namų ūkių, iš kitų atliekų darytojų arba iš abiejų, taip pat mišriųjų komunalinių atliekų, kurios buvo apdorotos atliekant operaciją, dėl kurios iš esmės nepasikeitė jų savybės, vežimui, kai tokios atliekos yra skirtos naudojimo operacijoms. Tokių šalinti skirtų atliekų vežimas draudžiamas.

1 skyrius
Išankstinis rašytinis pranešimas ir sutikimas

5 straipsnis
Pranešimas

1.Išankstinį rašytinį pranešimą (toliau – pranešimas) gali pateikti tik tie pranešėjai, kurie gavo leidimą arba yra užregistruoti pagal Direktyvos 2008/98/EB IV skyrių.

Jei tie pranešėjai numato vežti 4 straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytas atliekas, jie pateikia pranešimą visoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

Jei tie pranešėjai pateikia bendrą pranešimą dėl kelių vežimų, kaip nurodyta 13 straipsnyje, jie taip pat turi laikytis tame straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Jei atliekos skirtos vežti į įrenginį, dėl kurio buvo gautas išankstinis sutikimas pagal 14 straipsnį, taikomi to straipsnio 6, 8 ir 9 dalyse nustatyti procedūriniai reikalavimai.

2.Pranešimą turi sudaryti šie dokumentai:

(a)pranešimo dokumentas, pateiktas IA priede (pranešimo dokumentas);

(b)judėjimo dokumentas, pateiktas IB priede (judėjimo dokumentas).

Pranešėjas pateikia informaciją pranešimo dokumente ir informaciją, jei yra, judėjimo dokumente.

Jei pranešėjas nėra pirminis atliekų darytojas, nurodytas 3 straipsnio 6 dalies a punkto i papunktyje, pranešėjas užtikrina, kad pranešimo dokumentą taip pat pasirašytų pirminis atliekų darytojas arba 3 straipsnio 6 punkto a) papunkčio ii) arba iii) papunktyje nurodytas asmuo.

3.Pranešimo dokumente arba jo priede turi būti informacija ir dokumentai, išvardyti II priedo 1 dalyje. Judėjimo dokumente arba jo priede turi būti II priedo 2 dalyje nurodyta informacija ir dokumentai, jei jie yra.

4.Laikoma, kad pranešimas tinkamai parengtas, kai išsiuntimo kompetentinga institucija įsitikina, kad pranešimo ir judėjimo dokumentai buvo užpildyti pagal 3 dalį.

5.Jei bet kuri susijusi kompetentinga institucija paprašo, pranešėjas pateikia papildomos informacijos ir dokumentų. Papildoma informacija ir dokumentai, kurių gali būti paprašyta, pateikti II priedo 3 dalyje.

Pranešimas laikomas tinkamai parengtu, kai paskirties kompetentinga institucija įsitikina, kad pranešimo dokumentas ir judėjimo dokumentas, kurie buvo tinkamai parengti pagal 3 dalį, buvo papildyti reikiama II priedo 3 dalyje išvardyta papildoma informacija ir dokumentais.

6.Pranešimo rengimo metu atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pateikiamas pagal 6 straipsnį sudarytos sutarties įrodymas arba jos buvimą patvirtinanti deklaracija pagal IA priedą.

7.Pareiškėjas, užpildydamas atitinkamą pranešimo dokumento dalį, tuo pačiu pateikia deklaraciją, kad finansinė garantija ar lygiavertis draudimas yra suteiktas pagal 7 straipsnį.

Finansinė garantija arba lygiavertis draudimas, kaip nurodyta 7 straipsnyje, arba, jei atitinkamos kompetentingos institucijos leidžia, jo buvimą patvirtinanti deklaracija pagal IA priedą, atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pateikiama pranešimo rengimo metu kaip pranešimo dokumento dalis.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, jei leidžia atitinkamos kompetentingos institucijos, toje pastraipoje nurodyti įrodymai gali būti pateikti po pranešimo pateikimo, bet ne vėliau kaip prieš vežimo pradžią.

8.Pranešimas apima atliekų vežimą iš pradinės išsiuntimo vietos, įskaitant tarpinį ir ne tarpinį naudojimą ar šalinimą.

Jei paskesnės tarpinio ar ne tarpinio naudojimo, ar šalinimo operacijos atliekamos kitoje šalyje nei pirmoji paskirties šalis, ne tarpinė operacija ir jos paskirties vieta nurodoma pranešime ir taikoma 15 straipsnio 6 dalis.

Kiekvienas pranešimas apima tik vieną atliekų identifikavimo kodą. Jei atliekos neklasifikuojamos pagal vieną atskirą III, IIIB arba IV priedo įrašą, kiekvienas pranešimas taip pat apima tik vieną atliekų identifikavimo kodą.

Jei mišriosios atliekos nėra klasifikuojamos pagal vieną atskirą III, IIIB arba IV priedo įrašą, tačiau yra įtrauktos į IIIA priedą, kiekvienos atliekų frakcijos kodas nurodomas svarbos tvarka.

6 straipsnis
Sutartis

1.Visiems atliekų vežimams, kuriems būtinas pranešimas, taikomas reikalavimas sudaryti sutartį tarp pranešėjo ir gavėjo dėl pranešime nurodytų atliekų naudojimo ar šalinimo.

2.Sutartis turi būti sudaryta ir galioti pranešimo pateikimo metu ir visą vežimo laikotarpį, kol išduodama pažyma pagal 15 straipsnio 5 dalį, 16 straipsnio 4 dalies c punktą arba, jei reikia, pagal 15 straipsnio 4 dalį.

3.Į sutartį įtraukiami šie įsipareigojimai:

(a)pranešėjo įsipareigojimas pagal 22 straipsnį ar 24 straipsnio 2 dalį atsiimti atliekas, jei vežimas, naudojimas ar šalinimas nebuvo baigti taip, kaip buvo numatyta, arba jei buvo vežama neteisėtai;

(b)gavėjo įsipareigojimas pagal 24 straipsnio 4 dalį naudoti ar pašalinti atliekas, jei jos buvo vežamos neteisėtai;

(c)įrenginio, kuriame atliekos yra naudojamos ar šalinamos, valdytojo įsipareigojimas pagal 16 straipsnio 4 dalį pateikti pažymą, kad atliekos buvo naudojamos arba šalinamos pagal pranešimą ir jame nurodytas sąlygas bei pagal šio reglamento reikalavimus.

4.Jei vežamos atliekos yra skirtos tarpinio naudojimo ar tarpinio šalinimo operacijoms, į sutartį įtraukiami tokie papildomi įsipareigojimai:

(a)gavėjo įsipareigojimas pateikti pagal 15 straipsnio 4 dalį ir, jei reikia, 15 straipsnio 5 dalį, pažymą (-s) dėl įrenginio ar įrenginių, kuriame (-uose) atliekama (-os) ne tarpinio naudojimo ar šalinimo operacija (-os), kad visos pagal pranešimą ir jame nurodytas sąlygas bei šio reglamento reikalavimus gautos atliekos buvo panaudotos arba pašalintos, nurodant, jei įmanoma, atliekų, kurioms taikomas kiekviena pažyma, kiekį ir rūšį;

(b)gavėjo įsipareigojimas, jei taikoma, pateikti pranešimą pirminės išsiuntimo šalies pirminei kompetentingai institucijai pagal 15 straipsnio 6 dalies b punktą.

5.Jei atliekos vežamos tarp dviejų įmonių, kurias valdo vienas juridinis asmuo, 1 dalyje nurodyta sutartis gali būti pakeista to juridinio asmens deklaracija. Ta deklaracija turi apimti 3 dalyje nurodytus įsipareigojimus.

7 straipsnis
Finansinės garantijos arba lygiavertis draudimas

1.Visiems atliekų vežimams, kuriems būtinas pranešimas, reikalaujama turėti finansinę garantiją arba lygiavertį draudimą, kurie padengtų visas šias išlaidas:

(a)transportavimo išlaidas;

(b)naudojimo ar šalinimo išlaidas, įskaitant visas būtinas tarpines operacijas;

(c)90 dienų trukmės saugojimo išlaidos.

2.Finansinė garantija arba lygiavertis draudimas padengia išlaidas, atsirandančias visais šiais atvejais:

(a)tais atvejais, kai vežimas, naudojimas ar šalinimas negali būti baigti kaip numatyta, kaip nurodyta 22 straipsnyje;

(b)tais atvejais, kai vežimas, naudojimas ar šalinimas yra neteisėti, kaip nurodyta 24 straipsnyje.

3.Finansinę garantiją arba lygiavertį draudimą suteikia pranešėjas arba jo vardu kitas fizinis ar juridinis asmuo ir jie turi galioti pranešimo pateikimo metu arba, jei taip leidžia finansinę garantiją ar lygiavertį draudimą patvirtinanti kompetentinga institucija, ne vėliau kaip iki vežimo pradžios. Finansinė garantija arba lygiavertis draudimas turi būti pradėti taikyti pranešime nurodytam vežimui vėliausiai vežimo pradžios momentu.

4.Finansinę garantiją arba lygiavertį draudimą, įskaitant formą, formuluotę ir dengiamą sumą, patvirtina išsiuntimo kompetentinga institucija.

Importo į Sąjungą atvejais paskirties kompetentinga institucija Sąjungoje taip pat peržiūri dengiamą sumą ir, jei būtina, patvirtina papildomą finansinę garantiją arba lygiavertį draudimą.

5.Finansinė garantija arba lygiavertis draudimas turi galioti ir apimti pranešime nurodytą vežimą bei pranešime nurodytų atliekų naudojimo ar šalinimo užbaigimą.

Finansinė garantija arba lygiavertis draudimas grąžinami, kai atitinkama kompetentinga institucija gauna 16 straipsnio 4 dalyje arba, jei tinka, 15 straipsnio 5 dalyje nurodytą pažymą dėl tarpinio naudojimo operacijų ar šalinimo operacijų.

6.Nukrypstant nuo 5 dalies, jei vežamos atliekos yra skirtos tarpinio naudojimo operacijoms ar šalinimo operacijoms, o tolesnės jų naudojimo operacijos ar šalinimo operacijos yra atliekamos paskirties šalyje, finansinė garantija arba lygiavertis draudimas gali būti grąžinamas, kai atliekos išvežamos iš tarpinio įrenginio, o atitinkama kompetentinga institucija gauna 16 straipsnio 4 dalyje nurodytą pažymą. Tuo atveju bet kokiam tolesniam atliekų vežimui į naudojimo ar šalinimo įrenginį reikalinga nauja finansinė garantija arba lygiavertis draudimas, nebent paskirties kompetentinga institucija sutinka, kad ši finansinė garantija ar lygiavertis draudimas yra nebūtini. Tokiomis aplinkybėmis paskirties kompetentinga institucija yra atsakinga už įsipareigojimus, atsirandančius atsiėmimo atveju, jei vežimo ar tolesnės naudojimo ar šalinimo operacijos negalima baigti numatytu būdu, kaip nurodyta 22 straipsnyje, arba neteisėto vežimo atveju, kaip nurodyta 24 straipsnyje.

7.Finansinę garantiją ar lygiavertį draudimą patvirtinusi kompetentinga institucija Sąjungoje turi turėti galimybę pasinaudoti ta garantija ar draudimu ir panaudoti lėšas, be kita ko, mokėjimams kitoms atitinkamoms institucijoms, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai pagal 23 ir 25 straipsnius.

8.Pateikiant bendrą pranešimą pagal 13 straipsnio nuostatas, vietoje vienos visam bendram pranešimui taikomos finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo galima suteikti bendro pranešimo dalims taikomą finansinę garantiją ar lygiavertį draudimą. Tokiais atvejais finansinė garantija arba lygiavertis draudimas turi pradėti galioti ne vėliau kaip iki pranešime nurodyto vežimo, kuriam jie yra skirti, pradžios.

9.Finansinė garantija arba lygiavertis draudimas, nurodyti 1 dalyje, grąžinami, kai atitinkama kompetentinga institucija gauna 16 straipsnio 4 dalyje nurodytą pažymą arba, jei reikia, 15 straipsnio 5 dalyje nurodytą pažymą dėl atitinkamų atliekų tarpinio naudojimo ar šalinimo operacijų. 6 dalis taikoma mutatis mutandis.

10.Komisija ne vėliau kaip iki [LB: įrašykite dvejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos datą] įvertina suderinto skaičiavimo metodo finansinių garantijų ar lygiaverčio draudimo sumai nustatyti sukūrimo galimybę, ir, jei reikia, priima įgyvendinimo aktą tokiam suderintam skaičiavimo metodui sukurti. Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Atlikdama pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą, Komisija, inter alia, atsižvelgia į atitinkamas valstybių narių taisykles dėl finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo skaičiavimo, kaip nurodyta šiame straipsnyje.

8 straipsnis
Atitinkamų kompetentingų institucijų prašymai pateikti informaciją ir dokumentus

1.Jei pranešimas nėra tinkamai parengtas taip, kaip nurodyta 5 straipsnio 4 dalyje, išsiuntimo kompetentinga institucija prašo pranešėjo informacijos ir dokumentų pagal 5 straipsnio 3 dalį.

Pirmoje pastraipoje nurodytas prašymas pateikti informaciją ir dokumentus išsiunčiamas pranešėjui per tris darbo dienas nuo pranešimo pateikimo.

2.Pranešėjas turi pateikti 1 dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus per septynias dienas nuo išsiuntimo kompetentingos institucijos prašymo.

3.Jei po to, kai pranešimas buvo papildytas prašoma informacija ir dokumentais, išsiuntimo kompetentinga institucija mano, kad pranešimas vis dar nėra tinkamai parengtas taip, kaip nurodyta 5 straipsnio 3 dalyje, arba jei pranešėjas nepateikė jokios informacijos pagal 2 dalį, ji priima sprendimą, kad pranešimas negalioja ir neturi būti toliau tvarkomas.

Išsiuntimo kompetentinga institucija informuoja pranešėją ir kitas susijusias kompetentingas institucijas apie pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą per septynias dienas po to, kai pranešimas buvo papildytas prašoma informacija ir dokumentais, arba jei pranešėjas nepateikė jokios informacijos pagal 2 dalį.

4.Jei pranešimas yra tinkamai parengtas taip, kaip nurodyta 5 straipsnio 3 dalyje, išsiuntimo kompetentinga institucija nedelsdama apie tai informuoja pranešėją ir kitas susijusias kompetentingas institucijas.

Jei kuri nors atitinkama kompetentinga institucija mano, kad pranešimui užbaigti rengti, kaip nurodyta 5 straipsnio 4 dalyje, reikalinga papildoma informacija ir dokumentai, ji per tris darbo dienas nuo pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos gavimo dienos prašo tokios informacijos ir dokumentų iš pranešėjo ir apie tokį prašymą informuoja kitas kompetentingas institucijas.

5.Pranešėjas pateikia 4 dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus per septynias dienas nuo atitinkamos kompetentingos institucijos prašymo.

Jei kuri nors iš kompetentingų institucijų mano, kad pranešimas vis dar nėra užbaigtas rengti arba pranešėjas nepateikia prašomos informacijos per pirmoje pastraipoje nustatytą terminą, atitinkama kompetentinga institucija per tris darbo dienas nuo pirmoje pastraipoje nustatyto termino pabaigos priima sprendimą, kad pranešimas negalioja ir neturi būti toliau tvarkomas.

Jei per nustatytą terminą antroje pastraipoje nurodytas sprendimas nepriimamas, pranešimas laikomas užbaigtu rengti.

Atitinkama kompetentinga institucija nedelsdama informuoja pranešėją ir kitas susijusias kompetentingas institucijas apie antroje pastraipoje nurodytą sprendimą.

6.Jei per 30 dienų nuo pranešimo pateikimo išsiuntimo kompetentinga institucija neatliko veiksmų pagal 3 dalį arba 4 dalies pirmą pastraipą, ji, pranešėjui paprašius, pateikia pagrįstą paaiškinimą.

Jei per 30 dienų nuo pranešimo pateikimo kompetentinga institucija neatliko veiksmų pagal 4 dalies antrą pastraipą ar 5 dalį ir nesutiko su vežimu pagal 11 straipsnio 2 dalį arba prieštaravo vežimui pagal 12 straipsnį dėl priežasčių, susijusių su neužbaigtu rengti taip, kaip nurodyta 5 straipsnio 4 dalyje, pranešimu, ji, pranešėjui paprašius, pateikia pagrįstą paaiškinimą.

9 straipsnis
Kompetentingų institucijų sutikimas ir transportavimo, naudojimo ar šalinimo laikotarpiai

1.Paskirties, išsiuntimo ir tranzito kompetentingos institucijos per 30 dienų nuo pranešimo pateikimo priima vieną iš šių tinkamai pagrįstų sprendimų dėl pranešime nurodyto vežimo:

(a)duoda sutikimą, nenustatydamos sąlygų;

(b)duoda sutikimą, nustatydamos sąlygas pagal 10 straipsnį;

(c)pareiškia prieštaravimą pagal 12 straipsnį.

Galima laikyti, kad išsiuntimo ir tranzito kompetentingos institucijos duoda tylų sutikimą, jei jos per pirmoje pastraipoje nurodytą 30 dienų terminą nepateikia prieštaravimo. Tas tylus sutikimas galioja visą laiką, nurodytą paskirties kompetentingos institucijos rašytiniame sutikime.

2.Paskirties ir, jei reikia, išsiuntimo bei tranzito kompetentingos institucijos per 1 dalyje nurodytą 30 dienų terminą informuoja pranešėją apie savo sprendimą ir jo priežastis. Tą sprendimą turi gauti visos atitinkamos kompetentingos institucijos.

Jei per 30 dienų nuo pranešimo pateikimo paskirties kompetentinga institucija nepriima sprendimo pagal 1 dalį, ji, pranešėjui paprašius, pateikia pagrįstą paaiškinimą.

3.Rašytinis sutikimas dėl planuoto vežimo nustoja galioti vėlesnę datą, nurodytą pranešimo dokumente. Jis apima ne ilgesnį nei vienerių kalendorinių metų laikotarpį arba bet kurį trumpesnį laikotarpį, nurodytą atitinkamų kompetentingų institucijų sprendime.

4.Planuojamas vežimas galimas tik įvykdžius 16 straipsnio 1 dalies bei b punktų reikalavimus ir visų atitinkamų kompetentingų institucijų tylaus ar rašytinio sutikimo galiojimo laikotarpiu. Atliekos turi būti išvežtos iš išsiuntimo šalies iki visų atitinkamų kompetentingų institucijų tylių ar rašytinių sutikimų galiojimo laikotarpio pabaigos.

5.Su planuojamu vežimu susijusių atliekų naudojimas ar šalinimas turi būti baigtas ne vėliau kaip per vienus kalendorinius metus nuo jų gavimo įrenginyje, kuriame tos atvežtos atliekos naudojamos arba šalinamos, jei atitinkamos kompetentingos institucijos savo sprendime nenurodo trumpesnio laikotarpio.

6.Atitinkamos kompetentingos institucijos atšaukia savo tylų ar rašytinį sutikimą, jei jos sužino, kad:

a)atliekų sudėtis neatitinka nurodytos pranešime;

b)nesilaikoma nustatytų vežimo sąlygų;

c)atliekos nėra naudojamos ar šalinamos pagal leidimą, išduotą įrenginiui, kuriame atliekama naudojimo ar šalinimo operacija;

d) atliekas ketinama vežti, naudoti ar šalinti arba jos buvo vežamos, naudojamos ar šalinamos tokiu būdu, kuris neatitinka pranešimo ir judėjimo dokumentuose ar jų prieduose pateiktos informacijos.

7.Pranešėjui, atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir gavėjui siunčiamas oficialus pranešimas apie bet kokį sutikimo atšaukimą.

10 straipsnis
Vežimo sąlygos

1.Išsiuntimo, paskirties ir tranzito kompetentingos institucijos per 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą 30 dienų terminą gali nustatyti sutikimo dėl pranešime nurodyto vežimo sąlygas. Tokios sąlygos turi būti pagrįstos pagal vieną ar daugiau 12 straipsnyje nurodytų pagrindų.

2.Išsiuntimo, paskirties ir tranzito kompetentingos institucijos per 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą 30 dienų terminą taip pat gali nustatyti atliekų transportavimo jų nacionalinei jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje sąlygas. Tokios transportavimo sąlygos negali būti griežtesnės nei tos, kurios keliamos panašiam vežimui, kuris visas vykdomas vien tik jų nacionalinei jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, ir turi būti atsižvelgta į esamus susitarimus, ypač į susijusius tarptautinius susitarimus.

3.Išsiuntimo, paskirties ir tranzito kompetentingos institucijos per 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą 30 dienų terminą taip pat gali nustatyti sąlygą, kad jų sutikimas turi būti laikomas atšauktu, jei finansinė garantija arba lygiavertis draudimas dar negalioja pranešime nurodyto vežimo pradžios momentu, kaip reikalaujama 7 straipsnio 3 dalyje.

4.Sąlygas pranešimo dokumente nurodo arba prie jo prideda jas nustačiusi kompetentinga institucija.

5.Paskirties šalies kompetentinga institucija per 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą 30 dienų terminą taip pat gali nustatyti sąlygą, kad atliekas priimančiame įrenginyje būtų reguliariai tvarkomi priimamų, išvežamų atliekų ir (arba) jų balanso ir pranešime nurodytų susijusių naudojimo ar šalinimo operacijų įrašai visą pranešimo galiojimo laikotarpį. Tokius įrašus turi pasirašyti už įrenginį teisiškai atsakingas asmuo, ir jie turi būti nusiųsti paskirties šalies kompetentingai institucijai per vieną mėnesį po pranešime nurodytos naudojimo ar šalinimo operacijos pabaigos.

11 straipsnis
Šalinti skirtų atliekų vežimo draudimas

1.Jei pateikiamas pranešimas dėl šalinti skirtų atliekų planuojamo vežimo pagal 5 straipsnį, išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos savo rašytinį sutikimą tam vežimui per 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą 30 dienų terminą duoda tik jei įvykdytos visos šios sąlygos:

(a)pranešėjas įrodo, kad:

i) atliekų negalima panaudoti techniškai įmanomu ir ekonomiškai įgyvendinamu būdu arba jos turi būti pašalintos dėl teisinių įsipareigojimų pagal Sąjungos ar tarptautinę teisę;

ii)atliekų negalima pašalinti techniškai įmanomu ir ekonomiškai įgyvendinamu būdu šalyje, kurioje jos susidarė;

iii)planuojamas vežimas ar šalinimas atitinka atliekų hierarchiją ir artumo bei savarankiškumo principus Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/98/EB;

(b)pranešėjas ar gavėjas anksčiau nebuvo pripažinti kaltais dėl neteisėto vežimo ar kokios nors kitos su aplinkos apsauga susijusios neteisėtos veiklos;

(c)pranešėjas ar įrenginio valdytojas neturėjo su ankstesniais vežimais susijusių problemų dėl atitikties 15 ir 16 straipsniams;

(d)planuojamas vežimas ar šalinimas neprieštarauja įsipareigojimams pagal atitinkamos valstybės (-ių) narės (-ių) ar Sąjungos sudarytas tarptautines konvencijas;

(e)atitinkamos atliekos bus apdorojamos laikantis teisiškai privalomų aplinkos apsaugos standartų, susijusių su Sąjungos teisės aktuose nustatytomis atliekų šalinimo operacijomis, o jei įrenginiui galioja Direktyva 2010/75/ES, jame taikomi geriausi prieinami gamybos būdai, apibrėžti tos direktyvos 3 straipsnio 10 dalyje, suderinti su įrenginiui išduotu leidimu;

(f)atliekos nėra mišriosios komunalinės atliekos (atliekų kodas 20 03 01 arba 20 03 99), surinktos iš privačių namų ūkių, iš kitų atliekų darytojų arba iš abiejų, arba mišriosios komunalinės atliekos, kurioms atlikta atliekų apdorojimo operacija, dėl kurios iš esmės nepasikeitė jų savybės.

2.Tranzito kompetentingos institucijos sutikimą dėl to vežimo per 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą 30 dienų terminą duoda tik jei įvykdytos šio straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nustatytos sąlygos.

3.Jei atitinkamos kompetentingos institucijos per 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą 30 dienų terminą nedavė leidimo šalinti skirtų atliekų planuojamam vežimui, pranešimas apie tą vežimą nustoja galioti ir vežimas draudžiamas pagal 4 straipsnio 1 dalį. Tais atvejais, kai pranešėjas vis tiek ketina vykdyti vežimą, pateikiamas naujas pranešimas, nebent visos atitinkamos kompetentingos institucijos ir pranešėjas susitaria kitaip.

4.Apie pagal 1 dalį duodamus kompetentingų institucijų sutikimus nedelsiant pranešami Komisijai, kuri apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

12 straipsnis
Prieštaravimas dėl naudoti skirtų atliekų vežimo

1.Jei pateikiamas pranešimas dėl planuojamo naudoti skirtų atliekų vežimo pagal 5 straipsnį, paskirties ir išsiuntimo kompetentingos institucijos per 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą 30 dienų terminą gali pareikšti pagrįstus prieštaravimus remdamosi vienu ar daugiau iš šių pagrindų:

(a)planuojamas vežimas ar naudojimas neatitiktų Direktyvos 2008/98/EB;

(b)atitinkamos atliekos nebus apdorojamos pagal atliekų tvarkymo planus arba atliekų prevencijos programas, parengtas pagal Direktyvos 2008/98/EB 28 ir 29 straipsnius;

(c)planuojamo vežimo ar naudojimo veiksmai, kurie numatyti vykdyti prieštaraujančios kompetentingos institucijos šalyje, neatitiktų nacionalinių teisės aktų, susijusių su aplinkos apsauga, viešąja tvarka, visuomenės saugumu ar sveikatos apsauga;

(d)planuojamas vežimas ar naudojimas prieštarautų išsiuntimo šalies nacionaliniams teisės aktams dėl atliekų naudojimo, įskaitant atvejus, kai planuojamas atliekų vežimas būtų susijęs su atliekomis, skirtomis naudoti įrenginyje, kuris atitinka žemesnius tam tikrų atliekų apdorojimo standartus, nei taikomi išsiuntimo šalyje, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti tinkamą vidaus rinkos funkcionavimą, išskyrus atvejus, kai:

i) galioja atitinkami Sąjungos teisės aktai, visų pirma susiję su atliekomis, ir reikalavimai, kurie yra bent tokie pat griežti, kaip nustatyti Sąjungos teisės aktuose, buvo įtraukti į nacionalinę teisę, perkeliant tokius Sąjungos teisės aktus;

ii) naudojimo operacijos paskirties šalyje atliekamos tokiomis sąlygomis, kurios maždaug atitinka nustatytąsias išsiuntimo šalies nacionaliniuose teisės aktuose;

iii) apie išsiuntimo šalies nacionalinius teisės aktus, išskyrus įtrauktus į i punktą, nebuvo pranešta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535 60 , jei to reikalaujama toje direktyvoje;

(e)valstybei narei yra būtina riboti naudojimo operacijoms, išskyrus perdirbimą ir parengimą pakartotinai naudoti, skirtų atliekų įvežimą, kad būtų apsaugotas jos atliekų tvarkymo tinklas, jei nustatoma, kad dėl tokio vežimo pačios valstybės narės atliekos turėtų būti šalinamos arba apdorojamos tokiu būdu, kuris neatitiktų jų atliekų tvarkymo planų;

(f)pranešėjas ar gavėjas anksčiau buvo pripažinti kaltais dėl neteisėto vežimo ar kokios nors kitos su aplinkos apsauga susijusios neteisėtos veiklos;

(g)pranešėjas ar įrenginys turėjo su ankstesniais vežimais susijusių problemų dėl atitikties 15 ir 16 straipsniams;

(h)planuojamas vežimas ar naudojimas prieštarauja įsipareigojimams pagal atitinkamos valstybės (-ių) narės (-ių) ar Sąjungos sudarytas tarptautines konvencijas;

(i)naudojimas yra nepagrįstas dėl naudoti tinkamų ir netinkamų atliekų santykio, galutinai panaudoti numatytų medžiagų apskaičiuotos vertės arba naudojimo ir naudoti netinkamų atliekų frakcijos šalinimo išlaidų, atsižvelgiant į ekonominius arba aplinkos apsaugos aspektus;

(j)vežti planuojamos atliekos yra skirtos šalinti, o ne naudoti;

(k)atitinkamos atliekos nebus apdorojamos pagal teisiškai privalomus aplinkos apsaugos standartus, susijusius su naudojimo operacijomis, arba pagal teisiškai privalomus naudojimo ar perdirbimo įpareigojimus, nustatytus Sąjungos teisės aktuose, arba atliekos bus tvarkomos įrenginyje, kuriam taikoma Direktyva 2010/75/ ES, tačiau kuriame netaikomi geriausi prieinami gamybos būdai, apibrėžti tos direktyvos 3 straipsnio 10 dalyje.

2.Tranzito kompetentingos institucijos pagrįstus prieštaravimus naudoti skirtų atliekų planuojamam vežimui per 1 dalyje nurodytą 30 dienų terminą gali pateikti tik remdamosi šio straipsnio 1 dalies c, f, g ir h punktuose nurodytais pagrindais.

3.Jei per 1 dalyje nurodytą 30 dienų terminą kompetentingos institucijos pripažįsta, kad problemos, dėl kurių jos pareiškė prieštaravimus, yra išspręstos, jos nedelsdamos apie tai informuoja pranešėją. 

4.Jei prieštaravimus pagrindžiančios problemos nepašalinamos per 1 dalyje nurodytą 30 dienų terminą, pranešimas apie naudoti skirtų atliekų vežimą nustoja galioti. Tais atvejais, kai pranešėjas vis tiek ketina vykdyti vežimą, pateikiamas naujas pranešimas, nebent visos atitinkamos kompetentingos institucijos ir pranešėjas susitaria kitaip.

5.Apie kompetentingų institucijų prieštaravimus, pareikštus remiantis šio straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nurodytais pagrindais, valstybės narės praneša Komisijai pagal 68 straipsnį.

6.Išsiuntimo kompetentinga institucija praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie nacionalinius teisės aktus, kuriais gali būti pagrįstas kompetentingų institucijų prieštaravimas pagal 1 dalies d ir e punktus, ir nurodo, kokioms atliekoms ir atliekų naudojimo operacijoms tie prieštaravimai taikomi, dar prieš nurodydamos tuos teisės aktus kaip pagrindą pagrįstam prieštaravimui.

13 straipsnis
Bendras pranešimas

1.Pranešėjas gali pateikti bendrą pranešimą, apimantį kelis vežimus, jei įvykdomi visi šie reikalavimai:

(a)skirtingas važtas sudarančių atliekų cheminės ir fizinės savybės iš esmės yra tokios pačios;

(b)skirtingas važtas sudarančios atliekos vežamos tam pačiam gavėjui ir į tą patį įrenginį;

(c)pranešimo dokumente nurodytas skirtingų vežimų maršrutas, visų pirma išvežimo iš kiekvienos susijusios šalies ir įvežimo į ją punktai, yra tas pats.

2.Jei dėl nenumatytų aplinkybių visi vežimai negali būti vykdomi tuo pačiu maršrutu, pranešėjas informuoja kompetentingas institucijas, pateikdamas bendrą pranešimą kaip galima greičiau ir iki vežimo pradžios, jei pakeitimo būtinumas jau yra žinomas.

Kai apie maršruto pakeitimus sužinoma prieš vežimų pradžią ir šie pakeitimai susiję su kitomis kompetentingomis institucijomis, nei nurodytos bendrame pranešime, bendro pranešimo naudoti negalima ir pateikiamas naujas pranešimas pagal 5 straipsnį.

3.Atitinkamos kompetentingos institucijos gali sutikti, kad būtų naudojamas bendras pranešimas, jei vėliau pateikiama papildoma informacija ir dokumentai pagal 5 straipsnio 3 ir 4 dalis.

14 straipsnis
Naudojimo įrenginiai, dėl kurių gautas išankstinis sutikimas

1.Juridinis ar fizinis asmuo, kuriam priklauso naudojimo įrenginys arba kuris jį valdo, gali pateikti pagal 71 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai, kurios jurisdikcijai priklauso įrenginys, prašymą duoti išankstinį sutikimą dėl to įrenginio.

2.1 dalyje nurodytame prašyme pateikiama ši informacija:

(a)atliekų naudojimo įrenginio pavadinimą, registracijos numerį ir adresą;

(b)naudojimo įrenginiui pagal Direktyvos 2008/98/EB 23 straipsnį išduotų leidimų apdoroti atliekas kopijos, taip pat, jei taikoma, standartai ar sertifikatai, kuriuos įrenginys atitinka;

(c)naudojimo operacijai, dėl kurios prašomas išankstinis sutikimas, taikomų technologijų aprašymas, įskaitant R-kodą (-us);

(d)atliekos, dėl kurių prašomas išankstinis sutikimas, nurodytos šio reglamento IV priede arba, jei taikoma, Sprendimo 2000/532/EB priede;

(e)bendras kiekvienos rūšies atliekų, dėl kurių prašomas išankstinis sutikimas, kiekis, palyginti su apdorojimo pajėgumais, dėl kurių įrenginiui išduotas leidimas;

(f)įrenginio veiklos, susijusios su atliekų naudojimu, įrašai, kuriuose visų pirma nurodomas, jei tinka, per pastaruosius trejus metus apdorotų atliekų kiekis ir rūšys;

(g)įrodymas ar liudijimas, kad juridinis ar fizinis asmuo, kuriam priklauso įrenginys arba kuris jį valdo, nebuvo pripažintas kaltu dėl neteisėto vežimo ar kitų su atliekų tvarkymu susijusių neteisėtų veiksmų.

3.Komisijai pagal 76 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiama 2 dalis dėl informacijos, kuri turi būti įtraukta į prašymą.

4.Šio straipsnio 5–10 dalyse nurodyta procedūra taikoma duodant išankstinį sutikimą dėl įrenginio, dėl kurio buvo pateiktas prašymas pagal 1 dalį.

5.Kompetentinga institucija per 45 dienas nuo 1 dalyje nurodytos prašymo gavimo dienos įvertina prašymą ir priima sprendimą dėl jo patvirtinimo.

6.Jei 1 dalyje nurodytas juridinis ar fizinis asmuo pateikė visą 2 dalyje nurodytą informaciją, kompetentinga institucija patvirtina prašymą ir išduoda išankstinį sutikimą dėl atitinkamo įrenginio. Išankstiniame sutikime gali būti nurodytos sąlygos, susijusios su išankstinio sutikimo galiojimo trukme, atliekų rūšimis ir kiekiais, kuriems taikomas išankstinis sutikimas, naudojamomis technologijomis, ar kitos sąlygos, būtinos siekiant užtikrinti, kad atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu.

7.Nukrypdama nuo 6 dalies, kompetentinga institucija gali atsisakyti patvirtinti išankstinio sutikimo prašymą, jei nėra įsitikinusi, kad išankstinio sutikimo išdavimas užtikrins aukštos kokybės atitinkamų atliekų apdorojimą.

8.Sprendimas patvirtinti arba atmesti išankstinio sutikimo prašymą pranešamas prašymą pateikusiam juridiniam ar fiziniam asmeniui, kai tik sprendimą priima kompetentinga institucija, ir jis turi būti tinkamai pagrįstas.

9.Jei sprendime patvirtinti išankstinio sutikimo prašymą nenurodyta kitaip, išankstinis sutikimas dėl naudojimo įrenginio galioja septynerius metus.

10.Kompetentinga institucija bet kuriuo metu gali atšaukti išankstinį sutikimą dėl naudojimo įrenginio. Sprendimas atšaukti išankstinį sutikimą turi būti tinkamai pagrįstas ir apie jį turi būti pranešta atitinkamam įrenginiui.

11.1 dalyje nurodytas juridinis ar fizinis asmuo nedelsdamas praneša atitinkamai kompetentingai institucijai apie bet kokius 2 dalyje nurodytos informacijos pasikeitimus. Atitinkama kompetentinga institucija tinkamai atsižvelgia į tuos pakeitimus vertindama išankstinio sutikimo prašymą, ir, jei būtina, atnaujina išankstinį sutikimą.

12.Jei pagal 13 straipsnį pateikiamas bendras pranešimas apie vežimus į įrenginį, dėl kurio buvo gautas išankstinis sutikimas, 9 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta sutikimo galiojimo trukmė pratęsiama iki trejų metų. Nukrypstant nuo šios taisyklės, atitinkamos kompetentingos institucijos gali nuspręsti sutrumpinti tą laikotarpį tinkamai pagrįstais atvejais.

13.Kompetentingos institucijos, pagal šį straipsnį išdavusios išankstinį sutikimą dėl įrenginio, naudodamos VI priede pateiktą formą, Komisijai ir, jei reikia, EBPO sekretoriatui pateikia tokią informaciją:

(a)atliekų naudojimo įrenginio pavadinimą, registracijos numerį ir adresą;

(b)taikomų technologijų aprašymą, įskaitant R- kodą (-us);

(c)atliekas, išvardytas IV priede, arba atliekas, kurioms taikomas išankstinis sutikimas;

(d)bendrą kiekį, kuriam gautas išankstinis sutikimas;

(e)galiojimo laikotarpį;

(f)bet kokį išankstinio sutikimo pakeitimą;

(g) bet kokius praneštos informacijos pakeitimus;

(h)bet kokį išankstinio sutikimo atšaukimą.

14.Nukrypstant nuo 8, 9, 10 ir 12 straipsnių, sutikimui, duotam pagal 9 straipsnio 1 dalį, sąlygoms, nustatytoms pagal 10 straipsnį, arba prieštaravimams, kuriuos dėl pranešimo apie vežimą į įrenginį, dėl kurio duotas išankstinis sutikimas, pagal 12 straipsnį pateikė visos susijusios kompetentingos institucijos, taikomas septynių darbo dienų nuo 8 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos gavimo dienos terminas.

15.Jei viena ar kelios kompetentingos institucijos nori paprašyti papildomos informacijos pagal 8 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą dėl pranešimo apie vežimą į įrenginį, dėl kurio duotas išansktinis sutikimas,, toje pastraipoje, taip pat 8 straipsnio 5 dalies pirmoje ir antroje pastraipoje nurodyti terminai atitinkamai sutrumpinami iki vienos dienos 8 straipsnio 4 dalies antros pastraipos bei 8 straipsnio 5 dalies antros pastraipos taikymo tikslais ir iki dviejų dienų – 8 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos taikymo tikslais.

16.Nepaisant 14 dalies, paskirties kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad reikia daugiau laiko papildomai informacijai ar dokumentams iš pranešėjo gauti.

Tokiais atvejais ta kompetentinga institucija per septynias darbo dienas nuo 8 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto informacijos gavimo informuoja pranešėją.

Bendra trukmė vienam iš 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų priimti neturi viršyti 30 dienų nuo pranešimo pateikimo pagal 5 straipsnį dienos.

15 straipsnis
Papildomos nuostatos dėl tarpinio naudojimo ir tarpinio šalinimo operacijų

1.Jei atliekų vežimas yra skirtas tarpinio naudojimo ar tarpinio šalinimo operacijai, be pradinės tarpinio naudojimo ar tarpinio šalinimo operacijos pranešimo dokumente taip pat nurodomi visi įrenginiai, kuriuose numatytos paskesnės tarpinio, taip pat ne tarpinio naudojimo ir tarpinio šalinimo operacijos.

2.Išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos gali duoti sutikimą tarpinio naudojimo operacijai ar tarpinio šalinimo operacijai skirtų atliekų vežimui tik tada, jei nėra pagrindo pagal 12 straipsnį prieštarauti atliekų vežimui (-ams) į įrenginį (-ius), kuriame (-iuose) atliekamos bet kokios paskesnės tarpinio ar ne tarpinio naudojimo operacijos arba tarpinio šalinimo operacijos.

3.Per vieną dieną nuo atliekų gavimo į įrenginį, kuriame atliekama tarpinio naudojimo ar tarpinio šalinimo operacija, to įrenginio valdytojas pateikia pranešėjui atliekų gavimo patvirtinimą. Šis patvirtinimas nurodomas judėjimo dokumente arba pridedamas prie jo.

4.Kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarpinio naudojimo operacijos ar tarpinio šalinimo operacijos pabaigos, ir ne vėliau kaip per vienus kalendorinius metus arba trumpesnį laikotarpį, nurodytą 9 straipsnio 5 dalyje, nuo atliekų gavimo šią operaciją atliekančio įrenginio valdytojas savo atsakomybe pateikia pažymą, kad operacija yra baigta.

Ši pažyma įtraukiama į judėjimo dokumentą arba pridedama prie jo.

5.Kai naudojimo ar šalinimo įrenginys, kuriame atliekama tarpinio naudojimo operacija arba tarpinio šalinimo operacija, atliekas pristato į paskirties šalyje esantį įrenginį kitai paskesnei tarpinio ar ne tarpinio naudojimo operacijai arba šalinimo operacijai, jam kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per vienus kalendorinius metus arba trumpesnį laikotarpį, nurodytą 9 straipsnio 5 dalyje, po atliekų pristatymo išduodama pažyma iš to įrenginio, kad paskesnė ne tarpinio naudojimo ar šalinimo operacija yra baigta.

Minėtas įrenginys, kuriame atliekama tarpinio naudojimo ar šalinimo operacija, nedelsdamas atitinkamas pažymas perduoda pranešėjui ir susijusioms kompetentingoms institucijoms, nurodydamas vežimus, kuriems jos skirtos.

6.Kai atliekos pristatomos, kaip aprašyta 5 dalyje, į įrenginį, esantį pirminėje išsiuntimo šalyje arba kitoje valstybėje narėje, reikia pateikti naują pranešimą pagal šį reglamentą.

7.Kai atliekos pristatomos, kaip aprašyta 5 dalyje, į įrenginį trečiojoje šalyje, reikia pateikti naują pranešimą pagal šį reglamentą, o nuostatos dėl atitinkamų kompetentingų institucijų taip pat taikomos pirminės išsiuntimo šalies pirminei kompetentingai institucijai.

16 straipsnis
Reikalavimai gavus sutikimą atliekoms vežti

1.Atitinkamoms kompetentingoms institucijoms davus sutikimą pranešime nurodytam vežimui, visos dalyvaujančios įmonės užpildo nurodytus judėjimo dokumento arba, bendro pranešimo atveju, judėjimo dokumentų punktus. Jos užtikrina, kad judėjimo dokumente pateiktą informaciją atitinkamos institucijos gautų elektroniniu būdu, įskaitant transportavimo metu.

2.Kai pranešėjas gauna išsiuntimo, paskirties ir tranzito kompetentingų institucijų rašytinį sutikimą arba gali manyti, kad gavo išsiuntimo ir tranzito kompetentingų institucijų tylų sutikimą, jis nurodo faktinę vežimo datą ir kiek įmanoma išsamiau užpildo judėjimo dokumentą, likus bent vienai darbo dienai iki vežimo pradžios.

3.Įrenginio valdytojas per vieną dieną nuo atliekų gavimo patvirtina pranešėjui ir atitinkamoms institucijoms, kad atliekos gautos.

4.Įrenginys, kuriame atliekama ne tarpinio naudojimo ar šalinimo operacija, gavęs atliekas kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos operacijos pabaigos ir ne vėliau kaip per vienus kalendorinius metus arba 9 straipsnio 5 dalyje nurodytą trumpesnį laikotarpį savo atsakomybe pateikia pažymą, kad ne tarpinis naudojimas ar šalinimas yra baigtas.

5.4 dalyje nurodytą pažymą pranešėjui ir atitinkamoms institucijoms pateikia operaciją atliekančio įrenginio valdytojas arba, jei neturi prieigos prie 26 straipsnyje nurodytos sistemos, jis tai daro per pranešėją.

17 straipsnis
Vežimo pakeitimai gavus sutikimą

1.Jei iš esmės pasikeičia vežimo, kuriam gautas sutikimas, duomenys ir (arba) sąlygos, pranešėjas nedelsdamas ir, jei įmanoma, prieš pradedant vežimą, apie tai praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir gavėjui. Esminiais pakeitimais laikomi numatyto kiekio, kelio, maršruto, vežimo datos ar vežėjo pakeitimai.

2.1 dalyje nurodytų esminių pakeitimų atvejais pateikiamas naujas pranešimas, nebent visos atitinkamos kompetentingos institucijos nurodo, kad dėl siūlomų pakeitimų naujo pranešimo pateikti nereikia.

3.Jei su 1 dalyje nurodytais pakeitimais susijusios kitos nei pirminiame pranešime nurodytos kompetentingos institucijos, pateikiamas naujas pranešimas.

2 skyrius

18 straipsnis
Bendrieji informacijos reikalavimai

1.4 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytoms atliekoms, kurias numatyta vežti, taikomi šio straipsnio 2–7 dalyse nustatyti bendrieji informacijos reikalavimai.

2.Vežimą organizuojantis asmuo, priklausantis išsiuntimo šalies nacionalinei jurisdikcijai, užpildo ir pateikia VII priede nurodytą atitinkamą informaciją ne vėliau kaip likus vienai dienai iki vežimo.

3.2 dalyje nurodytas asmuo užtikrina, kad toje dalyje nurodytą informaciją atitinkamos institucijos gautų elektroniniu būdu, įskaitant transportavimo metu.

4.Naudojimo įrenginio arba laboratorijos valdytojas ir gavėjas arba, jei jie neturi prieigos prie 26 straipsnyje nurodytos sistemos, 2 dalyje nurodytas asmuo per vieną dieną nuo atliekų gavimo pateikdamas VI priede nurodytą atitinkamą informaciją patvirtina pranešėjui ir atitinkamoms institucijoms, kad atliekos buvo gautos.

5.Naudojimo įrenginio valdytojas kaip galima greičiau ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo naudojimo operacijos užbaigimo ir apskritai ne vėliau kaip per vienus kalendorinius metus nuo atliekų gavimo pateikdamas VII priede nurodytą informaciją savo atsakomybe patvirtina, kad naudojimas užbaigtas.

6.2 dalyje nurodytas asmuo nedelsdamas informuoja išsiuntimo kompetentingą instituciją, jei vežamų atliekų nebuvo leista importuoti į paskirties šalį, gavėjas jų atsisakė arba vežimo negalima baigti taip, kaip iš pradžių buvo numatyta.

7.VII priede nurodyta sutartis dėl atliekų naudojimo tarp vežimą organizuojančio asmens ir gavėjo įsigalioja nuo vežimo pradžios. Jei atliekų vežimo ar jų naudojimo negalima baigti kaip numatyta, arba jei jis buvo atliktas kaip neteisėtas vežimas, į tą sutartį turi būti įtrauktas vežimą organizuojančio asmens arba, jei tas asmuo neturi galimybių užbaigti atliekų vežimo ar jų naudojimo, gavėjo įsipareigojimas atsiimti atliekas arba užtikrinti jų panaudojimą alternatyvių būdu ir, jei būtina, pasirūpinti jų laikymu.

8.Vežimą organizuojantis asmuo arba gavėjas pateikia atitinkamai kompetentingai institucijai, jai paprašius, 7 dalyje nurodytos sutarties kopiją.

9.VII priede reikalaujama informacija turi būti prieinama valstybėms narėms ir Komisijai tikrinimo, vykdymo užtikrinimo, planavimo ir statistikos tikslais pagal 26 straipsnį ir nacionalinius teisės aktus.

10.2 dalyje nurodyta informacija laikoma konfidencialia, jei to reikalaujama Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose.

11.Jei atliekos vežamos tarp dviejų įmonių, kurias valdo vienas juridinis asmuo, 7 dalyje nurodyta sutartis gali būti pakeista to juridinio asmens deklaracija. Ta deklaracija turi apimti mutatis mutandis 7 dalyje nurodytus įsipareigojimus.

3 skyrius
Atliekų maišymas, dokumentai ir prieiga prie informacijos

19 straipsnis
Draudimas maišyti atliekas vežimo metu

Nuo vežimo pradžios iki gavimo į naudojimo ar šalinimo įrenginį atliekos, kaip jos apibrėžtos pranešime arba nurodytos 18 straipsnyje, su kitomis atliekomis nemaišomos.

20 straipsnis
Dokumentų ir informacijos saugojimas

1.Kompetentingos institucijos, pranešėjas, gavėjas ir įrenginio, kuris priima atliekas, valdytojas mažiausiai penkerius metus nuo vežimo pradžios datos saugo visus kompetentingoms institucijoms siunčiamus ar jų siunčiamus dokumentus, susijusius su pranešime nurodytu vežimu Sąjungoje. Bendrų pranešimų pagal 13 straipsnį atveju tas įpareigojimas taikomas nuo paskutinio vežimo pradžios datos.

2.Informaciją, pateiktą pagal 18 straipsnio 1 dalį, atliekų vežimą organizuojantis asmuo, gavėjas ir atliekas priimančio įrenginio valdytojas turi saugoti Sąjungoje mažiausiai penkerius metus nuo vežimo pradžios datos.

21 straipsnis
Viešas pranešimų prieinamumas

Išsiuntimo ar paskirties kompetentingos institucijos atitinkamomis priemonėmis viešai skelbia informaciją apie vežimų, kuriems jos davė sutikimą ar prieštaravo, pranešimus, taip pat apie atliekų, kurioms taikomi bendrieji informacijos reikalavimai, vežimus, jei tokia informacija nėra konfidenciali pagal nacionalinius ar Sąjungos teisės aktus.

4 skyrius
Atsiėmimo įsipareigojimai

22 straipsnis
Atsiėmimas, kai atliekų vežimas negali būti baigtas taip, kaip numatyta

1.Jei kuri nors iš atitinkamų kompetentingų institucijų sužino, kad atliekų vežimas, įskaitant jų naudojimą ar šalinimą, negali būti baigtas taip, kaip numatyta pagal pranešimo bei judėjimo dokumentų ir (arba) 6 straipsnyje nurodytos sutarties sąlygas, jos nedelsdamos apie tai praneša išsiuntimo kompetentingai institucijai. Kai naudojimo ar šalinimo įrenginio valdytojas atsisako gautos siuntos, jis nedelsdamas apie tai praneša paskirties kompetentingai institucijai.

2.Išsiuntimo kompetentinga institucija užtikrina, kad pranešėjas atitinkamas atliekas atsiimtų į jo jurisdikcijai priklausančią teritoriją arba į kitą išsiuntimo šalies vietą, išskyrus 3 dalyje nurodytus atvejus. Išsiuntimo kompetentinga institucija nustato pranešėją pagal 3 straipsnio 6 punkte nurodytą tvarką. Jei tai neįmanoma, pati kompetentinga institucija arba jos vardu fizinis ar juridinis asmuo vykdo šio straipsnio nuostatas.

Pirmoje pastraipoje nurodytas atsiėmimas įvykdomas per 90 dienų arba per kitą laikotarpį, dėl kurio atitinkamos kompetentingos institucijos gali sutarti, po to, kai išsiuntimo kompetentinga institucija sužino apie tai, kad atliekų vežimas, kuriam gautas sutikimas, arba naudojimas ar šalinimas negali būti baigtas kaip numatyta, ir apie to priežastį (-is) arba apie tai ją informuoja paskirties ar tranzito kompetentinga institucija. Minėto informavimo priežastis gali būti tai, kad paskirties ar tranzito kompetentingai institucijai informaciją suteikė, inter alia, kitos kompetentingos institucijos.

3.2 dalyje nustatytas atsiėmimo įsipareigojimas netaikomas, jei atitinkamos išsiuntimo, tranzito ir paskirties kompetentingos institucijos įsitikina, kad atliekas paskirties šalyje arba kur nors kitur alternatyviu būdu gali panaudoti arba pašalinti pranešėjas, o jei tai neįmanoma, kompetentinga išsiuntimo institucija arba fizinis ar juridinis asmuo jos vardu.

2 dalyje nustatytas atsiėmimo įsipareigojimas netaikomas, jei atvežtos atliekos atitinkamame įrenginyje operacijos metu buvo negrįžtamai sumaišytos su kitomis atliekomis dar prieš tai, kai atitinkama kompetentinga institucija sužinojo, kad pranešime nurodytas atliekų vežimas negali būti baigtas, kaip tai nurodyta 1 dalyje. Tokios mišriosios atliekos naudojamos ar šalinamos alternatyviu būdu pagal šios dalies pirmą pastraipą.

4.Tuo atveju, kai atliekas atsiimama pagal 2 dalį, pateikiamas naujas pranešimas, nebent atitinkamos kompetentingos institucijos susitaria, kad pakanka pirminės išsiuntimo kompetentingos institucijos tinkamai pagrįsto prašymo.

Jei reikia, naują pranešimą pateikia pirminis pranešėjas arba, jei tai neįmanoma, bet kuris kitas fizinis ar juridinis asmuo, identifikuotas pagal 3 straipsnio 6 punktą, laikantis toje nuostatoje nurodytos tvarkos, arba jei tai taip pat neįmanoma, pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija arba fizinis ar juridinis asmuo jos vardu.

Kompetentingos institucijos neturi priešintis arba prieštarauti atliekų, kurio vežimas negali būti užbaigtas, grąžinimui arba su juo susijusioms naudojimo ir šalinimo operacijoms.

5.Tais atvejais, kai alternatyvių priemonių imamasi ne pradinėje paskirties šalyje, kaip nurodyta 3 dalyje, naują pranešimą pateikia, jei reikia, pirminis pranešėjas arba, jei tai neįmanoma, bet kuris kitas fizinis ar juridinis asmuo, identifikuotas pagal 3 straipsnio 6 punktą, laikantis toje nuostatoje nurodytos tvarkos, arba, jei tai taip pat neįmanoma, pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija arba fizinis ar juridinis asmuo jos vardu.

Kai tokį naują pranešimą pateikia pranešėjas, jis taip pat pateikiamas pirminės išsiuntimo šalies kompetentingai institucijai.

6.Tais atvejais, kai alternatyvių priemonių imamasi pradinėje paskirties šalyje, kaip nurodyta 3 dalyje, naujo pranešimo pateikti nereikia ir pakanka tinkamai pagrįsto prašymo. Tokį tinkamai pagrįstą prašymą, kuriuo siekiama susitarti dėl alternatyvaus sprendimo, pirminis pranešėjas pateikia paskirties ir išsiuntimo kompetentingai institucijai, arba, jei tai neįmanoma, pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija – paskirties kompetentingai institucijai.

7.Jei pagal 4 ar 6 dalis naujo pranešimo pateikti nereikia, naują judėjimo dokumentą užpildo pagal 15 straipsnį arba 16 straipsnį pirminis pranešėjas arba, jei tai neįmanoma, bet kuris kitas fizinis ar juridinis asmuo, identifikuotas pagal 3 straipsnio 6 punktą, laikantis toje nuostatoje nurodytos tvarkos, arba, jei tai taip pat neįmanoma, pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija ar fizinis ar juridinis asmuo jos vardu.

Jei naują pranešimą pateikia pagal 4 ar 5 dalis pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija, naujos finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo nereikia. Susitarus visoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, atsiėmimui gali būti naudojamas pirminio vežimo judėjimo dokumentas.

8.Pranešėjo įsipareigojimas ir papildomas išsiuntimo šalies įsipareigojimas atsiimti atliekas arba organizuoti alternatyvų jų panaudojimą ar šalinimą nustoja galioti, kai įrenginio valdytojas išduoda 16 straipsnio 4 dalyje arba, jei taikoma, 15 straipsnio 5 dalyje nurodytą ne tarpinio naudojimo ar šalinimo pažymą. 7 straipsnio 6 dalyje nurodyto tarpinio naudojimo ar šalinimo atveju papildomas išsiuntimo šalies įsipareigojimas nustoja galioti, kai įrenginio valdytojas išduoda 15 straipsnio 4 dalyje nurodytą pažymą.

Jei įrenginio valdytojas naudojimo ar šalinimo pažymą išduoda taip, kad vežimas tampa neteisėtu, ir to pasekmė – finansinės garantijos grąžinimas, taikomos 24 straipsnio 4 dalis ir 25 straipsnio 2 dalis.

9.Jei atliekos, kurių vežimo, įskaitant jų naudojimą ar šalinimą, negalima užbaigti, aptinkamos valstybėje narėje, kompetentinga institucija, kurios jurisdikcijai priklauso atliekų aptikimo teritorija, atsako už tai, kad būtų imtasi saugaus atliekų saugojimo priemonių iki jų grąžinimo arba ne tarpinio naudojimo ar šalinimo alternatyviu būdu.

10.Jei 3 straipsnio 6 dalies a punkto iv papunktyje nurodytas pranešėjas nevykdo jokių šiame straipsnyje ir 23 straipsnyje nustatytų atsiėmimo įsipareigojimų, pirminis atliekų darytojas, tolesnis atliekų darytojas arba surinkėjas, nurodyti atitinkamai 3 straipsnio 6 punkto a papunkčio i, ii arba iii papunkčiuose, kurie leido prekiautojui ar tarpininkui veikti jų vardu, laikomi pranešėjais tų grąžinimo įsipareigojimų tikslais.

23 straipsnis
Atsiėmimo išlaidos, kai atliekų vežimas negali būti baigtas

1.Išlaidas, atsirandančias dėl atliekų, kurių vežimo negalima užbaigti, grąžinimo, įskaitant transportavimo, naudojimo ar šalinimo išlaidas pagal 22 straipsnio 2 ar 3 dalis, ir nuo tos dienos, kai išsiuntimo kompetentinga institucija sužino, kad atliekų vežimo, jų naudojimo ar šalinimo negalima užbaigti, patiriamas saugojimo išlaidas pagal 22 straipsnio 9 dalį, toliau nurodyta tvarka yra padengiamos:

(a)pranešėjo 3 straipsnio 6 punkte pateikto sąrašo tvarka, arba, jei tai neįmanoma, b punkte nurodyto asmens;

(b)kito fizinio ar juridinio asmens, kaip tinka, arba, jei tai neįmanoma, c punkte nurodyto asmens;

(c)išsiuntimo kompetentingos institucijos, arba, jei tai taip pat neįmanoma, – pagal punktą d;

(d)taip, kaip sutarė atitinkamos kompetentingos institucijos.

2.Šis straipsnis nepažeidžia atsakomybę reglamentuojančių Sąjungos ir nacionalinių nuostatų.

24 straipsnis
Neteisėtai vežamų atliekų atsiėmimas

1.Jei kompetentinga institucija aptinka vežimą, kurį ji laiko neteisėtu, ji nedelsdama informuoja kitas atitinkamas kompetentingas institucijas.

2.Jei atsakomybė už neteisėtą vežimą gali būti priskirta pranešėjui, išsiuntimo kompetentinga institucija užtikrina, kad atitinkamas atliekas:

(a)atsiimtų pranešėjas de facto su tikslu organizuoti jų šalinimą ar naudojimą arba, jei nebuvo pateiktas pranešimas, pagal b punktą;

(b)atsiimtų pranešėjas de jure su tikslu organizuoti jų šalinimą ar naudojimą arba, jei nebuvo pateiktas pranešimas, pagal c punktą;

(c)atsiimtų pati išsiuntimo kompetentinga institucija arba jos vardu fizinis ar juridinis asmuo su tikslu organizuoti jų šalinimą ar naudojimą arba, jei tai neįmanoma, pagal d punktą;

(d)alternatyviai naudotų arba šalintų paskirties ar išsiuntimo šalyje pati išsiuntimo kompetentinga institucija arba jos vardu fizinis ar juridinis asmuo arba, jei tai taip pat neįmanoma, pagal e punktą;

(e)alternatyviai naudotų arba šalintu kitoje šalyje pati išsiuntimo kompetentinga institucija arba fizinis ar juridinis asmuo jos vardu, jei sutinka visos susijusios kompetentingos institucijos.

Pirmoje pastraipoje nurodytas atsiėmimas, naudojimas ar šalinimas įvykdomas per 30 dienų arba per kitą laikotarpį, dėl kurio atitinkamos kompetentingos institucijos gali tarpusavyje sutarti, po to, kai išsiuntimo kompetentinga institucija sužino apie neteisėtą vežimą ir jo priežastis arba apie tai ją informuoja paskirties ar tranzito kompetentingos institucijos. Minėto informavimo priežastis gali būti tai, kad paskirties ar tranzito kompetentingai institucijai informaciją suteikė, inter alia, kitos kompetentingos institucijos.

Pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytais atsiėmimo atvejais pateikiamas naujas pranešimas, nebent atitinkamos kompetentingos institucijos susitaria, kad pakanka pirminės išsiuntimo kompetentingos institucijos tinkamai pagrįsto prašymo.

Naują pranešimą pateikia asmuo ar institucija, nurodyti pirmos pastraipos a, b arba c punktuose, ir juose nurodyta tvarka.

Kompetentingos institucijos neturi priešintis arba prieštarauti neteisėtai vežtų atliekų grąžinimui. Jei pirmos pastraipos d ir e punktuose nurodytų alternatyvių priemonių imasi išsiuntimo kompetentinga institucija, naują pranešimą pateikia pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija arba fizinis ar juridinis asmuo jos vardu, nebent atitinkamos kompetentingos institucijos susitaria, kad pakanka tos institucijos tinkamai pagrįsto prašymo.

3.Jei 3 straipsnio 6 punkto a papunkčio iv papunktyje nurodytas pranešėjas nevykdo jokių šiame straipsnyje ir 25 straipsnyje nustatytų atsiėmimo įsipareigojimų, pirminis atliekų darytojas, antrinis atliekų darytojas arba surinkėjas, nurodyti atitinkamai 3 straipsnio 6 punkto a papunkčio i, ii arba iii papunkčiuose, kurie leido tam prekiautojui ar tarpininkui veikti jų vardu, laikomi pranešėjais tų grąžinimo įsipareigojimų tikslais.

4.Jei atsakomybė už neteisėtą vežimą gali būti priskirta gavėjui, išsiuntimo kompetentinga institucija užtikrina, kad atitinkamos atliekos būtų naudojamos ar šalinamos aplinkai saugiu būdu:

(a)gavėjo arba, jei tai neįmanoma, pagal b punktą;

(b)pačios kompetentingos institucijos arba jos vardu fizinio ar juridinio asmens.

Pirmoje pastraipoje nurodytas naudojimas ar šalinimas įvykdomas per 30 dienų arba per kitą laikotarpį, dėl kurio atitinkamos kompetentingos institucijos gali tarpusavyje sutarti, po to, kai paskirties kompetentinga institucija sužino apie neteisėtą vežimą ir jo priežastį (-is) arba apie tai ją informuoja išsiuntimo ar tranzito kompetentingos institucijos. Minėto informavimo priežastis gali būti tai, kad paskirties ar tranzito kompetentingai institucijai informaciją suteikė, inter alia, kitos kompetentingos institucijos.

Prireikus atitinkamos kompetentingos institucijos bendradarbiauja naudojant arba šalinant atliekas pagal šią dalį.

5.Jei naujo pranešimo pateikti nereikia, naują judėjimo dokumentą užpildo pagal 15 straipsnį arba 16 straipsnį už atsiėmimą atsakingas asmuo arba, jei tai neįmanoma, pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija.

Jei naują pranešimą pateikia pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija, naujos finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo nereikia.

6.Tais atvejais, kai atsakomybės už neteisėtą vežimą negalima priskirti pranešėjui ar gavėjui, atitinkamos kompetentingos institucijos bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad atitinkamos atliekos būtų panaudotos arba pašalintos.

7.7 straipsnio 6 dalyje nurodyto tarpinio naudojimo ar šalinimo atveju, jei po tarpinio naudojimo ar šalinimo operacijos užbaigimo nustatoma, kad atliekų vežimas buvo neteisėtas, papildomas išsiuntimo šalies įsipareigojimas atsiimti atliekas arba organizuoti jų alternatyvų naudojimą ar šalinimą nustoja galioti, kai įrenginio valdytojas išduoda 15 straipsnio 4 dalyje nurodytą pažymą.

Jei įrenginio valdytojas naudojimo ar šalinimo pažymą išduoda taip, kad vežimas tampa neteisėtas, ir to pasekmė – finansinės garantijos grąžinimas, taikomos šio straipsnio 4 dalis ir 25 straipsnio 2 dalis.

8.Jei neteisėtas vežimas aptinkamas valstybėje narėje, kompetentinga institucija, kurios jurisdikcijai priklauso atliekų aptikimo teritorija, atsako už tai, kad būtų imtasi saugaus atliekų saugojimo priemonių iki jų grąžinimo arba ne tarpinio naudojimo ar šalinimo alternatyviu būdu.

9.34 ir 36 straipsniai netaikomi tais atvejais, kai neteisėtai vežamos atliekos grąžinamos į išsiuntimo šalį, kurioje taikomi tuose straipsniuose nustatyti draudimai.

10.3 straipsnio 25 punkto g papunktyje nurodyto neteisėto vežimo atveju vežimą organizuojančiam asmeniui taikomi tie patys šiame straipsnyje nustatyti įpareigojimai, kaip ir pranešėjui.

11.Šis straipsnis nepažeidžia atsakomybę reglamentuojančių Sąjungos ir nacionalinių nuostatų.

25 straipsnis
Atsiėmimo išlaidos neteisėto vežimo atveju

1.Išlaidas, atsirandančias dėl neteisėtai vežamų atliekų atsiėmimo, įskaitant transportavimo, naudojimo ar šalinimo išlaidas pagal 24 straipsnio 2 dalį, ir nuo tos dienos, kai išsiuntimo kompetentinga institucija sužino, kad vežimas yra neteisėtas, patiriamos saugojimo išlaidos pagal 24 straipsnio 8 dalį, yra padengiamos:

(a)pranešėjo de facto, kaip nurodyta 24 straipsnio 2 dalies a punkte, identifikuoto 3 straipsnio 6 punkte nurodyta tvarka, arba, jei nebuvo pateiktas pranešimas, pagal b punktą;

(b)pranešėjo de jure, arba bet kurio kito fizinio ar juridinio asmens, kaip tinka, arba, jei tai neįmanoma, pagal c punktą;

(c)išsiuntimo kompetentingos institucijos.

2.Išlaidas, atsirandančias dėl atliekų naudojimo ar šalinimo pagal 24 straipsnio 4 dalį, įskaitant galimas transportavimo ir saugojimo išlaidas pagal 24 straipsnio 7 dalį, padengia gavėjas, arba, jei tai neįmanoma, paskirties kompetentinga institucija.

3.Išlaidas, atsirandančias dėl atliekų naudojimo ar šalinimo pagal 24 straipsnio 6 dalį, įskaitant galimas transportavimo ir saugojimo išlaidas pagal 24 straipsnio 8 dalį, yra padengiamos:

(a)pranešėjo, identifikuoto 3 straipsnio 6 punkte nurodyta tvarka, ir (arba) gavėjo priklausomai nuo atitinkamų kompetentingų institucijų sprendimo arba, jei tai neįmanoma, pagal b punktą;

(b)kito fizinio ar juridinio asmens, kaip tinka, arba, jei tai neįmanoma, pagal c punktą;

(c)išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos.

4.3 straipsnio 25 punkto g papunktyje nurodyto neteisėto vežimo atveju vežimą organizuojančiam asmeniui taikomi tie patys šiame straipsnyje nustatyti įpareigojimai, kaip ir pranešėjui.

5.Šis straipsnis nepažeidžia atsakomybę reglamentuojančių Sąjungos ir nacionalinių nuostatų.

5 skyrius
Bendrosios administracinės nuostatos

26 straipsnis
Elektroninis informacijos pateikimas ir keitimasis

1.Toliau nurodyta informacija ir dokumentai pateikiami ir jais keičiamasi elektroninėmis priemonėmis per 2 dalyje nurodytą centrinę sistemą arba per nacionalinę sistemą pagal 3 dalį:

(a)dėl 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų atliekų:

i) pranešimas apie planuojamą atliekų vežimą pagal 5 ir 13 straipsnius;

ii) prašymas pateikti informaciją ir dokumentus pagal 5 ir 8 straipsnius;

iii) informacijos ir dokumentai, pateikiami pagal 5 ir 8 straipsnius;

iv) informacija ir sprendimai pagal 8 straipsnį;

v) sutikimas dėl pranešime nurodyto atliekų vežimo ir, jei taikoma, oficialus pranešimas apie jo atšaukimą pagal 9 straipsnį;

vi) vežimo sąlygos pagal 10 straipsnį;

vii) prieštaravimai, jei nevykdomos 11 straipsnio 2 dalies sąlygos;

viii) prieštaravimai vežimui pagal 12 straipsnį;

ix) informacija apie sprendimus duoti išankstinį sutikimą konkretiems naudojimo įrenginiams pagal 14 straipsnio 8 ir 10 dalis;

x) informacija ir sprendimai pagal 14 straipsnio 11 ir 15 dalis;

xi) atliekų gavimo patvirtinimas pagal 15 ir 16 straipsnius;

xii) atliekų naudojimo ar šalinimo pažyma pagal 15 ir 16 straipsnius;

xiii) išankstinė informacija dėl faktinės vežimo pradžios pagal 16 straipsnį;

xiv) kiekvieno vežimo lydimieji dokumentai pagal 16 straipsnį;

xv) informacija apie atliekų vežimo pakeitimus po sutikimo gavimo pagal 17 straipsnį;

xvi) jei įmanoma, sutikimo ir judėjimo dokumentai, kurie turi būti siunčiami pagal IV, V ir VI antraštines dalis;

(b)dėl 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų atliekų – informacija ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal 18 straipsnį.

2.Komisija eksploatuoja centrinę sistemą, kuria galima pateikti 1 dalyje nurodyta informaciją bei dokumentus ir jais keistis elektroniniu būdu. Ta centrinė sistema turi turėti centrinę kaupyklą, naudojamą tikruoju laiku keičiantis 1 dalyje nurodyta informacija ir dokumentais tarp esamų nacionalinių elektroninių duomenų mainų sistemų.

Tą centrinę sistemą taip pat naudoja valstybių narių, kurios nėra sukūrusios nacionalinės elektroninių duomenų mainų sistemos, kompetentingos institucijos, kad elektroninėmis priemonėmis galėtų tiesiogiai pateikti 1 dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus ir jais keistis.

Ta centrinė sistema taip pat užtikrina savo sąveiką su elektroninės krovinių vežimo informacijos aplinka, sukurta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1056 61 .

Per ketverius metus nuo 4 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto priėmimo ta centrinė sistema turi užtikrinti savo sąveiką su ES muitinės vieno langelio aplinka.

3.Valstybės narės gali eksploatuoti savo nacionalines sistemas, tačiau užtikrina, kad tos sistemos būtų sąveikios su 2 dalyje nurodyta centrine sistema, būtų eksploatuojamos laikantis reikalavimų ir taisyklių, nustatytų įgyvendinimo aktuose, kuriuos Komisija priėmė pagal 4 dalį, ir keistųsi informacija bei dokumentais su centrine sistema tikruoju laiku.

4.Ne vėliau kaip iki [LB: įrašykite 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos datą] Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi:

(a)reikalavimai, būtini 2 dalyje nurodytos centrinės sistemos ir nacionalinių sistemų sąveikai, įskaitant duomenų modelį ir keitimosi duomenimis protokolą;

(b)visi kiti techniniai ir organizaciniai reikalavimai, įskaitant saugumo aspektus ir duomenų valdymą, kurie yra būtini 1 dalyje nurodyto elektroninio informacijos ir dokumentų pateikimo ir keitimosi jais praktiniam įgyvendinimui.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

27 straipsnis
Kalba

1.Visi pagal šios antraštinės dalies nuostatas pateikti pranešimai, informacija, dokumentai arba kitokie pranešimai pateikiami atitinkamoms kompetentingoms institucijoms priimtina kalba.

2.Jei atitinkamos kompetentingos institucijos paprašo, pranešėjas pateikia 1 dalyje nurodytų dokumentų autentifikuotus vertimus į joms priimtiną kalbą.

28 straipsnis
Nesutarimai klasifikavimo klausimais

1.Spręsdamos, ar objektas ar medžiaga, atsiradę gamybos procese, kurio pirminis tikslas nėra to objekto ar medžiagos gamyba, laikomi atliekomis, valstybės narės savo sprendimą turi pagrįsti Direktyvos 2008/98/EB 5 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

Spręsdamos, ar atliekos po perdirbimo ar kitos naudojimo operacijos nustoja būti atliekos, valstybės narės savo sprendimą grindžia Direktyvos 2008/98/EB 6 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

Jei išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos negali susitarti dėl klasifikavimo, kai reikia atskirti atliekas ir ne atliekas, vežimo tikslais objektas ar medžiaga laikomi atliekomis. Tai nedaro poveikio paskirties šalies teisei su vežama medžiaga po atvežimo elgtis pagal nacionalinius teisės aktus, jei tokie teisės aktai neprieštarauja Sąjungos ar tarptautinei teisei.

2.Jei išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos negali susitarti dėl III, IIIA, IIIB ar IV priede išvardytų arba į jokį iš tų priedų neįtrauktų atliekų klasifikavimo, atliekoms taikomos 4 straipsnio 1 ir 2 dalys.

3.Jei išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos negali sutarti dėl atliekų apdorojimo operacijos, pranešime nurodomos kaip naudojimo ar šalinimo operacija, klasifikavimo, taikomos šio reglamento nuostatos dėl šalinimo.

4.Siekiant palengvinti III, IIIA, IIIB arba IV priede išvardytų atliekų suderintą klasifikavimą Sąjungoje, Komisijai pagal šio reglamento 76 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildytas šis reglamentas nustatant kriterijus, pvz., užterštumo ribas, pagal kuriuos tam tikros atliekos būtų priskiriamos III, IIIA, IIIB arba IV priedams.

Komisijai taip pat pagal šio reglamento 76 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildytas šis reglamentas nustatant skirstymo į naudotas prekes ir atliekas kriterijus, taikomus konkrečių kategorijų gaminiams, kurių atveju šis skirtumas yra ypač svarbus eksportuojant atliekas iš Sąjungos.

   29 straipsnis
Administracinės išlaidos

Atitinkamas ir proporcingas administracines išlaidas, susijusias su pranešimo ir priežiūros procedūrų įgyvendinimu, ir normalias reikiamų analizių bei patikrinimų išlaidas atitinkamos institucijos gali perkelti pranešėjui.

30 straipsnis
Susitarimai dėl pasienio zonų

1.Išimtiniais atvejais, ir jei toks žingsnis yra būtinas dėl specifinės geografinės ar demografinės padėties, valstybės narės gali sudaryti dvišalius susitarimus, sušvelninančius pranešimo procedūrą specifinių atliekų srautų vežimams, kai jos per sieną vežamos į artimiausią tinkamą įrenginį, esantį pasienio zonoje tarp dviejų susijusių valstybių narių.

2.1 dalyje nurodyti dvišaliai susitarimai taip pat gali būti sudaromi, jei atliekos vežamos iš išsiuntimo šalies ir apdorojamos joje, tačiau tranzitu vežamos per kitą valstybę narę.

3.Valstybės narės taip pat gali sudaryti 1 dalyje nurodytus dvišalius susitarimus su šalimis, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys.

4.Apie šiame straipsnyje nurodytus susitarimus Komisijai pranešama iki jų įsigaliojimo.

6 skyrius
Vežimas Sąjungos viduje su tranzitu per trečiąsias šalis

31 straipsnis
Šalinti skirtų atliekų vežimas

Jei atliekos vežamos Sąjungos viduje su tranzitu per vieną ar daugiau trečiųjų šalių ir šios atliekos yra skirtos šalinti, išsiuntimo kompetentinga institucija paklausia tų trečiųjų šalių kompetentingos institucijos, ar ji pageidautų išsiųsti savo rašytinį sutikimą dėl planuojamo vežimo:

(a)per 60 dienų, jei trečioji šalis yra Bazelio konvencijos šalis ir neatsisakė šios teisės pagal tos konvencijos sąlygas, arba

(b)per kompetentingų institucijų sutartą laikotarpį, jei trečioji šalis nėra Bazelio konvencijos šalis.

32 straipsnis
Naudoti skirtų atliekų vežimas

1.Kai atliekos vežamos Sąjungos viduje su tranzitu per vieną ar daugiau trečiųjų šalių, kurioms netaikomas Tarybos sprendimas dėl naudojimui skirtų atliekų tarpvalstybinio vežimo kontrolės (EBPO sprendimas), ir atliekos yra skirtos naudoti, taikomas 31 straipsnis.

2.Kai atliekos vežamos Sąjungos viduje, įskaitant vežimą tarp tos pačios valstybės narės vietovių, su tranzitu per vieną ar daugiau trečiųjų šalių, kurioms taikomas EBPO sprendimas, ir atliekos skirtos naudoti, 9 straipsnyje nurodytas sutikimas gali būti tylus, ir, jei nebuvo pareikšta jokio prieštaravimo arba nenurodyta jokių sąlygų, vežimą galima pradėti praėjus 30 dienų po to, kai pranešėjas pateikia pranešimą pagal 5 straipsnį.

III antraštinė dalis 
Vežimas tik valstybės narės viduje

33 straipsnis
Vežimo tik valstybės narės viduje režimas

1.Valstybės narės nustato tinkamą priežiūros ir kontrolės režimą, taikomą tik jų nacionalinei jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje vykdomiems vežimams. Pagal šį režimą atsižvelgiama į darnos su II ir VII antraštinėse dalyse nustatyta Sąjungos sistema būtinumą.

2.Valstybės narės Komisijai praneša apie savo atliekų vežimo priežiūros ir kontrolės režimą. Komisija apie tai informuoja kitas valstybes nares.

IV antraštinė dalis 
Eksportas iš Sąjungos į trečiąsias šalis

1 skyrius
Šalinti skirtų atliekų eksportas

34 straipsnis
Eksporto draudimas

1.Šalinti skirtų atliekų eksportas iš Sąjungos draudžiamas.

2.Draudimas pagal 1 dalį netaikomas šalinti skirtų atliekų eksportui į ELPA šalis, kurios taip pat yra Bazelio konvencijos šalys.

3.Nukrypstant nuo 2 dalies, šalinti skirtų atliekų eksportas į ELPA šalis, kurios taip pat yra Bazelio konvencijos šalys, draudžiamas:

(a)jei ELPA šalis draudžia tokių atliekų importą;

(b)jei neįvykdytos 11 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos;

(c)jei išsiuntimo kompetentinga institucija turi pagrindo manyti, kad atliekos paskirties šalyje nebus tvarkomos aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 56 straipsnyje.

4.Draudimas pagal 1 dalį netaikomas atliekoms, kurioms taikomas atsiėmimo įsipareigojimas pagal 22 arba 24 straipsnius.

35 straipsnis
Eksporto į ELPA šalis procedūros

1.Jei atliekos iš Sąjungos eksportuojamos į ELPA šalį, kuri yra Bazelio konvencijos šalis, ir skirtos šalinti toje šalyje, II antraštinės dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis su 2 ir 3 dalyse nustatytomis adaptacijomis bei papildomomis nuostatomis.

2.Taikomos šios adaptacijos:

(a)pranešėjas pagal 26 straipsnį pateikia pranešimo užklausą ir informaciją bei dokumentus pagal 5 straipsnio 3 dalį ir tuo pačiu metu siunčia ją paštu, faksu arba elektroniniu paštu su skaitmeniniu parašu atitinkamoms tranzito ir paskirties šalių, esančių už Sąjungos ribų, kompetentingoms institucijoms, jei tos institucijos nėra prijungtos prie 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos centrinės sistemos;

(b)pranešėjas pagal 26 straipsnį pateikia bet kokią papildomą informaciją ir dokumentus pagal 5 straipsnio 4 dalį ir tuo pačiu metu siunčia ją paštu, faksu arba elektroniniu paštu su skaitmeniniu parašu atitinkamoms tranzito ir paskirties šalių, esančių už Sąjungos ribų, kompetentingoms institucijoms, jei tos institucijos nėra prijungtos prie 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos centrinės sistemos;

(c)išsiuntimo kompetentinga institucija paštu, faksu ar elektroniniu paštu su skaitmeniniu parašu informuoja atitinkamas tranzito ir paskirties šalių, esančių už Sąjungos ribų, kompetentingas institucijas apie savo prašymus pateikti informaciją ir dokumentus bei savo sprendimą dėl planuojamo vežimo, jei tos institucijos nėra prijungtos prie 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos centrinės sistemos;

(d)už Sąjungos ribų esanti tranzito kompetentinga institucija per 60 dienų nuo savo patvirtinimo apie gautą pranešimą išsiuntimo turi duoti, jei atitinkama šalis nusprendė neprašyti išankstinio rašytinio sutikimo ir pranešė apie tai kitoms Bazelio konvencijos šalims pagal tos Konvencijos 6 straipsnio 4 dalį, tylų sutikimą arba rašytinį sutikimą su sąlygomis arba be jų;

(e)išsiuntimo kompetentinga institucija Sąjungoje priima sprendimą duoti sutikimą vežimui, kaip nurodyta 9 straipsnyje, tik gavusi rašytinį paskirties kompetentingos institucijos sutikimą ir, jei reikia, už Sąjungos ribų esančios tranzito kompetentingos institucijos tylų arba rašytinį sutikimą, ir ne anksčiau kaip po 61 dienos nuo tranzito kompetentingos institucijos patvirtinimo apie pranešimo gavimą išsiuntimo, nebent išsiuntimo kompetentinga institucija turi kitų atitinkamų kompetentingų institucijų rašytinį sutikimą ir tokiu atveju gali priimti 9 straipsnyje nurodytą sprendimą iki to termino.

3.Taikomos šios papildomos nuostatos:

(a)Sąjungoje esanti tranzito kompetentinga institucija siunčia pranešėjui patvirtinimą apie pranešimo gavimą, o jo kopijas – kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms;

(b)išsiuntimo kompetentingos institucijos ir, jei reikia, Sąjungoje esančios tranzito kompetentingos institucijos užtikrina, kad eksporto muitinės įstaiga ir išvežimo muitinės įstaiga būtų informuotos apie jų sprendimus duoti sutikimą vežimui;

(c)vežėjas pateikia eksporto muitinės įstaigai ir išvežimo muitinės įstaigai judėjimo dokumento kopiją paštu, faksu, arba elektroniniu paštu su skaitmeniniu parašu arba per 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą centrinę sistemą;

(d)kai tik atliekos išvežamos iš Sąjungos, išvežimo muitinės įstaiga informuoja išsiuntimo kompetentingą instituciją Sąjungoje, kad atliekos išvežtos iš Sąjungos;

(e)jei praėjus 42 dienoms po atliekų išvežimo iš Sąjungos Sąjungoje esanti išsiuntimo kompetentinga institucija iš įrenginio negavo jokio pranešimo apie atliekų gavimą, ji nedelsdama apie tai informuoja paskirties kompetentingą instituciją;

(f)6 straipsnyje nurodytoje sutartyje turi būti šios sąlygos:

i) jei įrenginio valdytojas išduoda neteisingą šalinimo pažymą ir to pasekmė – finansinės garantijos grąžinimas, gavėjas padengia išlaidas, atsirandančias dėl prievolės grąžinti atliekas į išsiuntimo kompetentingos institucijos jurisdikcijai priklausančią teritoriją bei dėl jų naudojimo ar šalinimo alternatyviu ir aplinkai saugiu būdu;

ii) įrenginio valdytojas per tris dienas nuo šalinti skirtų atliekų gavimo siunčia pranešėjui ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pasirašytas užpildyto judėjimo dokumento kopijas, išskyrus iii punkte nurodytą šalinimo pažymą;

iii) kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šalinimo užbaigimo ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per vienus kalendorinius metus nuo atliekų gavimo įrenginio valdytojas savo atsakomybe pateikia pažymą, kad šalinimas yra baigtas, ir pranešėjui bei atitinkamoms kompetentingoms institucijoms išsiunčia pasirašytas judėjimo dokumento, į kurį įtraukta ta pažyma, kopijas.

(g)pranešėjas per tris darbo dienas nuo f punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytų kopijų gavimo pateikia tose kopijose esančią informaciją elektroniniu būdu pagal 26 straipsnį.

4.Vežimas galimas tik įvykdžius visas šias sąlygas:

(a)pranešėjas gavo išsiuntimo ir paskirties kompetentingų institucijų ir, jei reikia, už Sąjungos ribų esančios tranzito kompetentingos institucijos rašytinį sutikimą jei įvykdytos tame sprendime nustatytos sąlygos;

(b)užtikrinamas 56 straipsnyje nurodytas tvarkymas aplinkai saugiu būdu.

5.Jei atliekos eksportuojamos, jos turi būti skirtos šalinimo operacijoms įrenginyje, kuris pagal taikomą nacionalinę teisę eksploatuojamas arba jį leidžiama eksploatuoti paskirties šalyje.

6.Jei eksporto muitinės įstaiga ar išvežimo muitinės įstaiga nustato neteisėtą vežimą, jos nedelsdamos apie tai informuoja muitinės įstaigos šalies kompetentingą instituciją. Ta kompetentinga institucija:

(a)nedelsdama informuoja išsiuntimo kompetentingą instituciją Sąjungoje apie neteisėtą vežimą; ir

(b)užtikrina atliekų sulaikymą tol, kol išsiuntimo šalies kompetentinga institucija nuspręs kitaip ir perduos šį sprendimą raštu tos šalies, kurioje yra atliekas sulaikiusi muitinės įstaiga, kompetentingai institucijai.

2 skyrius
Naudoti skirtų atliekų eksportas

1 skirsnis
Pavojingųjų ir tam tikrų kitų atliekų eksportas į šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas

36 straipsnis
Eksporto draudimas

1.Į šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas, iš Sąjungos draudžiama eksportuoti šias naudoti skirtas atliekas:

(a)atliekas, įtrauktas į šio reglamento V priedo 1 dalį kaip pavojingosios atliekos;

(b)atliekas, įtrauktas į Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodytą sąrašą kaip pavojingosios atliekos;

(c)atliekas, įtrauktas į šio reglamento V priedo 2 dalį;

(d)pavojingąsias atliekas, kurios šio reglamento V priede arba Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodytame atliekų sąraše neklasifikuojamos pagal vieną atskirą įrašą;

(e)pavojingųjų atliekų mišinius ir pavojingųjų bei nepavojingų atliekų mišinius, kurie šio reglamento V priede arba Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodytame atliekų sąraše neklasifikuojami pagal vieną atskirą įrašą;

(f)atliekas, kurias paskirties šalis pagal Bazelio konvencijos 3 straipsnį paskelbė pavojingomis;

(g)atliekas, kurių importą paskirties šalis uždraudė;

(h)atliekas, dėl kurių išsiuntimo kompetentinga institucija turi pagrindo manyti, kad susijusioje paskirties šalyje jos nebus tvarkomos aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 56 straipsnyje;

(i)atliekas, nurodytas 4 straipsnio 5 dalyje.

2.1 dalis netaikoma atliekoms, kurioms taikomas atsiėmimo įsipareigojimas pagal 22 arba 24 straipsnius.

3.Išimtiniais atvejais valstybės narės, remdamosi pranešėjo pateiktais atitinkamais dokumentiniais įrodymais, gali numatyti, kad konkrečioms pavojingosioms atliekoms, įtrauktoms į šio reglamento V priedą arba Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodytą atliekų sąrašą, netaikomas 1 dalyje nurodytas eksporto draudimas, jei jos neturi jokių savybių, išvardytų Direktyvos 2008/98/EB III priede, atsižvelgiant į kriterijus ir taikomas ribines vertes bei koncentracijos ribas, pagal kurias atliekos priskiriamos pavojingoms, kaip nurodyta tame priede. Jei atliekų pavojingoji savybė vertinama atliekant bandymą ir naudojant Direktyvos 2008/98/EB III priede nurodytas pavojingų medžiagų koncentracijas, tokio bandymo rezultatai yra viršesni.

4.Tai, kad atliekos nėra įtrauktos kaip pavojingos į V priedą arba į atliekų sąrašą, nurodytą Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje, arba kad jos yra įtrauktos į V priedo 1 dalies B sąrašą, netrukdo išimtiniais atvejais tokias atliekas apibūdinti kaip pavojingas ir todėl drausti jų eksportą, jei jos turi kurių nors iš Direktyvos 2008/98/EB III priede išvardytų savybių, atsižvelgiant į jame nurodytus kriterijus ir taikomas ribines vertes bei koncentracijos ribas, pagal kurias atliekos priskiriamos prie pavojingų. Jei atliekų pavojingoji savybė vertinama atliekant bandymą ir naudojant Direktyvos 2008/98/EB III priede nurodytas pavojingų medžiagų koncentracijas, tokio bandymo rezultatai yra viršesni.

5.3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais susijusi valstybė narė informuoja numatomą paskirties šalį prieš priimdama sprendimą duoti sutikimą planuojamiems vežimams į tą šalį. Apie šiuos atvejus valstybės narės Komisijai praneša iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos. Komisija perduoda tą informaciją visoms valstybėms narėms ir Bazelio konvencijos sekretoriatui. Remdamasi pateikta informacija, komisija gali pareikšti savo pastabas ir, jei reikia, pataisyti šio reglamento V priedą pagal 72 straipsnį.

2 skirsnis
Nepavojingų atliekų eksportas į šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas

37 straipsnis
Eksporto draudimas

1.Į šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas, iš Sąjungos draudžiama eksportuoti šias naudoti skirtas atliekas:

(a)III, IIIA ar IIIB priede išvardytas atliekas;

(b)nepavojingas atliekas, įtrauktas į Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodytą atliekų sąrašą, jei jos dar nėra išvardytos III, IIIA arba IIIB priede.

2.1 dalis netaikoma naudoti skirtų atliekų eksportui į šalį, įtrauktą į šalių sąrašą, sudarytą pagal 38 straipsnį tame sąraše nurodytoms atliekoms.

Toks eksportas gali vykti tik su sąlyga, kad atliekos yra skirtos įrenginiui, turinčiam licenciją pagal susijusios šalies vidaus teisės aktus, kad galėtų atlikti tų atliekų naudojimo operacijas. Be to, tokiam eksportui taikomi 18 straipsnyje nustatyti bendrieji informacijos reikalavimai arba, jei susijusi šalis taip nurodo 39 straipsnyje nurodytame prašyme, 35 straipsnyje nurodyta išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra.

38 straipsnis
Šalių, į kurias leidžiama eksportuoti nepavojingas atliekas iš Sąjungos, sąrašo sudarymas

1.Komisijai pagal 76 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo būtų papildomas šis reglamentas sudarant šalių, kurioms netaikomas EBPO sprendimas ir į kurias leidžiama eksportuoti naudoti skirtas nepavojingas atliekas iš Sąjungos, sąrašą („šalių, į kurias leidžiama eksportuoti, sąrašas“). Į šį sąrašą įtraukiamos šalys, kurios pateikė prašymą pagal 39 straipsnio 1 dalį ir įrodė atitiktį 39 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, atsižvelgiant į Komisijos atliktą vertinimą pagal 40 straipsnį.

2.1 dalyje nurodytame sąraše pateikiama ši informacija:

(a)šalių, į kurias leidžiama eksportuoti iš Sąjungos naudoti skirtas nepavojingas atliekas, pavadinimai;

(b)konkrečios atliekos, kurias leidžiama eksportuoti iš Sąjungos į kiekvieną a punkte nurodytą šalį;

(c)informacija, pvz., interneto adresas, pagal kurią galima rasti pagal kiekvienos a punkte nurodytos šalies vidaus teisės aktus licenciją gavusių įrenginių, kuriuose naudojamos b punkte nurodytos atliekos, sąrašą;

(d)informacija, jei yra, apie bet kokią konkrečią kontrolės procedūrą, pagal kiekvienos a punkte nurodytos šalies vidaus teisės aktus taikomą b punkte nurodytų atliekų importui, įskaitant nurodymą, ar tokiam importui taikoma 35 straipsnyje nurodyta išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra.

3.1 dalyje nurodytas sąrašas priimamas iki [LB: įrašykite 30 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos datą], nebent iki to laiko jokia šalis nepateikia prašymo pagal 39 straipsnio 1 dalį arba nė viena šalis neįvykdo 39 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų.

Iki [LB: įrašykite trijų mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos datą] Komisija susisiekia su visomis šalimis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas, kad joms galėtų pateikti reikiamą informaciją dėl šių šalių galimybės būti įtrauktoms į šalių, į kurias leidžiama eksportuoti, sąrašą.

Kad būtų įtrauktos į šalių, į kurias leidžiama eksportuoti, sąrašą, priimtą iki [LB: įrašykite 30 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos datą], šalys, kurioms netaikomas EBPO sprendimas, pateikia savo prašymą pagal 39 straipsnio 1 dalį iki [LB: įrašykite 9 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos datą].

4.Komisija reguliariai ir bent kas dvejus metus nuo sąrašo sudarymo atnaujina šalių, į kurias leidžiama eksportuoti, sąrašą, kad galėtų: 

(a)įrašyti šalį, dėl kurios įtraukimo priimtas sprendimas pagal 1 dalį;

(b)pašalinti šalį, kuri nebeatitinka 39 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

(c)atnaujinti 2 dalies b, c ir d punktuose nurodytą informaciją, atsižvelgdama į susijusios šalies prašymą, ir, jei tas prašymas susijęs su naujų atliekų įrašymu, atitinkama šalis turi įrodyti atitiktį 39 straipsnyje nustatytiems reikalavimams dėl atitinkamų naujų atliekų;

(d)įtraukti arba pašalinti bet kurį kitą svarbų elementą, siekdama užtikrinti, kad sąraše būtų pateikta tiksli ir atnaujinta informacija.

5.Jei pasikeičia informacija, pateikta Komisijai pagal 39 straipsnio 3 dalį, šalys, įtrauktos į 1 dalyje nurodytą sąrašą, nedelsiant pateikia atnaujintą informaciją, nurodytą VIII priede nustatytoje formoje, kartu su atitinkamais patvirtinamaisiais dokumentais.

Šalys, įtrauktos į 1 dalyje nurodytą sąrašą, bet kokiu atveju penktaisiais metais nuo pradinio įtraukimo pateikia Komisijai atnaujintą informaciją, nurodytą VIII priede nustatytoje formoje, kartu su atitinkamais patvirtinamaisiais dokumentais.

Gavusi šios dalies pirmoje ir antroje pastraipose nurodytą informaciją ir įrodymus, Komisija gali paprašyti susijusios šalies papildomos informacijos, įrodančios, kad ji ir toliau atitinka 39 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

6.Jei gaunama informacija, kuri patikimai įrodo, kad į 1 dalyje nurodytą sąrašą jau įtraukta šalis nebevykdo 39 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Komisija pasiūlo tai šaliai pateikti savo nuomonę apie tą informaciją per ne ilgesnį kaip dviejų mėnesių laikotarpį nuo pasiūlymo pateikti pastabas, kartu su atitinkamais patvirtinamaisiais dokumentais, įrodančiais, kad šalis ir toliau atitinka reikalavimus. Tas laikotarpis gali būti pratęstas papildomu dviejų mėnesių laikotarpiu, jei susijusi šalis pateikia pagrįstą prašymą jį pratęsti.

7.Jei susijusi šalis nepateikia savo nuomonės ir prašomų patvirtinamųjų dokumentų per šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį arba jei pateiktų įrodymų nepakanka įrodyti, kad ji ir toliau atitinka 39 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ta šalis ilgai nedelsiant išbraukiama iš sąrašo.

8.Komisija bet kuriuo metu gali susisiekti su šalimi, įtraukta į 1 dalyje nurodytą sąrašą, ir gauti informacijos, kuri yra svarbi siekiant įsitikinti, kad ši šalis ir toliau atitinka 39 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

39 straipsnis
Reikalavimai dėl įtraukimo į šalių, į kurias leidžiama eksportuoti, sąrašą

1.Šalys, kurioms netaikomas EBPO sprendimas ir kurios numato iš Sąjungos gauti tam tikras 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas naudoti skirtas atliekas, pateikia Komisijai prašymą, pareikšdamos savo pasiruošimą priimti tas atliekas ir būti įtrauktoms į 38 straipsnyje nurodytą sąrašą. Prašymas ir visi su juo susiję dokumentai ar kitokie pranešimai pateikiami anglų kalba.

2.1 dalyje nurodytas prašymas pateikiamas naudojant VIII priede nustatytą formą ir jame turi būti visa jame nurodyta informacija.

3.Prašymą pateikusi šalis įrodo, kad įdiegė ir įgyvendina visas būtinas priemones, siekiant užtikrinti atitinkamų atliekų tvarkymą aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 56 straipsnyje.

Šiuo tikslu prašymą pateikusi šalis įrodo, kad:

(a)ji turi išsamią visą jos teritoriją apimančią atliekų tvarkymo strategiją arba planą, įrodančius jos gebėjimą ir pasirengimą užtikrinti atliekų tvarkymą aplinkai saugiu būdu. Tą strategiją ar planą sudaro mažiausiai šie elementai:

i)visų šalyje kasmet susidarančių atliekų kiekis, taip pat atliekų, kurioms taikomas šis prašymas, kiekis („atliekos, su kuriomis susijęs prašymas“) ir šių kiekių kitimo per ateinančius 10 metų įverčiai;

ii)dabartinių atliekų apdorojimo šalyje pajėgumų bendras įvertinimas, taip pat atliekų, kurioms taikomas prašymas, apdorojimo šalyje pajėgumų įvertinimas ir šių pajėgumų vystymosi per ateinančius 10 metų įvertinimas;

iii)šalies atliekų, kurios surenkamos atskirai, dalis, taip pat visi tikslai ir priemonės šiai daliai padidinti ateityje;

iv)į sąvartyną išmetamų šalies atliekų, kurioms taikomas prašymas, dalies rodiklis, taip pat visi tikslai ir priemonės šiai daliai sumažinti ateityje;

v)perdirbamų šalies atliekų, kurioms taikomas prašymas, dalies rodiklis, ir galimi tikslai bei priemonės šiai daliai padidinti ateityje;

vi)informacija apie šiukšlėmis užterštų atliekų kiekį ir priemones, kurių buvo imtasi šiukšlių prevencijai ir pašalinimui;

vii)į šalies teritoriją importuojamų atliekų tvarkymo aplinkai saugiu būdu užtikrinimo strategija, įskaitant tokio importo galimą poveikį šalies viduje susidarančių atliekų tvarkymui;

viii)informacija apie i–vi punktuose nurodytų duomenų skaičiavimo metodiką;

(b)ji turi veikiančią teisinę atliekų tvarkymo sistemą, kurią sudaro mažiausiai šie elementai:

i)leidimų išdavimo atliekų apdorojimo įrenginiams arba jų licencijavimo sistemos;

ii)leidimų išdavimo atliekų transportavimui arba jo licencijavimo sistemas;

iii)nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad galutinės atliekos, susidarančios prašyme nurodytų atliekų naudojimo operacijos metu, būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu, kaip numatyta 56 straipsnyje;

iv)tinkamos atliekų tvarkymo operacijoms taikomos taršos kontrolės priemonės, įskaitant išmetamųjų teršalų ribines vertes, kuriomis siekiama apsaugoti oro, dirvožemio ir vandens kokybę, ir priemones, kuriomis siekiama sumažinti tų operacijų metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

v)nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo, patikrinimų ir sankcijų, skirtų užtikrinti atliekų tvarkymui ir atliekų vežimui keliamų vidaus ir tarptautinių reikalavimų įgyvendinimą;

(c)ji yra VIII priede nurodytų daugiašalių aplinkos susitarimų šalis ir ėmėsi būtinų priemonių savo įsipareigojimams pagal tuos susitarimus įgyvendinti;

(d)ji įgyvendino teisės aktų dėl atliekų tvarkymo ir atliekų vežimo vykdymo strategiją, apimančią kontrolės ir stebėsenos priemones, įskaitant informaciją apie atliekamų atliekų vežimo ir atliekų tvarkymo įrenginių patikrinimų skaičių ir sankcijas, taikomas pažeidus atitinkamas vidaus taisykles.

40 straipsnis
Prašymo įtraukti į šalių, į kurias leidžiama eksportuoti, sąrašą vertinimas

1.Komisija nepagrįstai nedelsdama įvertina pagal 39 straipsnį pateiktus prašymus ir, jei įsitikina, kad tame straipsnyje nustatyti reikalavimai įvykdyti, įtraukia prašymą pateikusią šalį į šalių, į kurias leidžiama eksportuoti, sąrašą. Vertinimas turi būti pagrįstas prašymą pateikusios šalies suteikta informacija ir patvirtinamaisiais dokumentais bei kita atitinkama informacija, ir jo tikslas – nustatyti, ar prašymą pateikusi šalis įdiegė ir įgyvendina visas būtinas priemones, kuriomis užtikrina, kad atitinkamos atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 56 straipsnyje. Šiam vertinimui atlikti Komisija kaip atskaitos taškus naudoja atitinkamas IX priede nurodytų teisės aktų ir gairių nuostatas.

2.Jei atlikdama vertinimą Komisija padaro išvadą, kad prašymą pateikusios šalies suteikta informacija yra neišsami arba jos nepakanka, kad būtų galima įrodyti atitiktį 39 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ji suteikia tai šaliai galimybę per ne ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį pateikti papildomos informacijos. Tas laikotarpis gali būti pratęstas dar trims mėnesiams, jei prašančioji šalis pateikia pagrįstą prašymą dėl tokio pratęsimo.

3.Jei prašymą pateikusi šalis nesuteikia papildomos informacijos per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį arba kai suteikta papildoma informacija vis dar laikoma neišsamia arba nepakankama, kad būtų galima įrodyti atitiktį 39 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, Komisija nepagrįstai nedelsdama praneša prašymą pateikusiai šaliai, kad ji negali būti įtraukta į šalių, į kurias leidžiama eksportuoti, sąrašą ir kad jos prašymas toliau nebus svarstomas. Tokiu atveju Komisija taip pat praneša prašymą pateikusiai šaliai tokio sprendimo priežastis. Tai nedaro poveikio prašymą pateikusios šalies galimybei pateikti naują prašymą pagal 39 straipsnį.

3 skirsnis
Eksportas į šalis, kurioms taikomas EBPO sprendimas

41 straipsnis
Bendrasis atliekų eksporto režimas

1.Jei III, IIIA, IIIB ar IV prieduose išvardytos atliekos, neklasifikuojamos atliekos arba mišriosios atliekos, nepriskiriamos jokiam III arba IV priedo įrašui, yra eksportuojamos iš Sąjungos ir skirtos naudoti šalyse, kurioms taikomas EBPO sprendimas, su tranzitu per šalį, kuriai taikomas EBPO sprendimas, arba be jo, II antraštinės dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis su 2, 3 ir 5 dalyse išvardytomis adaptacijomis ir papildomomis nuostatomis

2.Taikomos šios adaptacijos:

(a)IIIA priede išvardytoms tarpinei operacijai skirtoms mišriosioms atliekoms taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra, jei paskesnė tarpinė ar ne tarpinė naudojimo operacija, ar šalinimo operacija turi vykti šalyje, kuriai netaikomas EBPO sprendimas;

(b)IIIB priede išvardytoms atliekoms taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra;

(c)4 straipsnio 5 dalyje nurodytų atliekų eksportas draudžiamas;

(d)sutikimas, kurio reikalaujama pagal 9 straipsnį, gali būti už Sąjungos ribų esančios paskirties kompetentingos institucijos tylus sutikimas.

3.IV priede išvardytų atliekų eksportui taikomos 35 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies a–e punktuose išvardytos adaptacijos ir papildomos nuostatos.

Be to, 6 straipsnyje nurodytoje sutartyje turi būti nustatyti šie terminai ir sąlygos:

(a)jei įrenginio valdytojas išduoda neteisingą naudojimo pažymą ir to pasekmė – finansinės garantijos grąžinimas, gavėjas padengia išlaidas, atsirandančias dėl prievolės grąžinti atliekas į išsiuntimo kompetentingos institucijos jurisdikcijai priklausančią teritoriją bei dėl jų naudojimo ar šalinimo alternatyviu ir aplinkai saugiu būdu;

(b)įrenginio valdytojas per tris dienas nuo naudoti skirtų atliekų gavimo siunčia pranešėjui ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pasirašytas užpildyto judėjimo dokumento kopijas, išskyrus c punkte nurodytą naudojimo pažymą;

(c)kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo naudojimo užbaigimo ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per vienus kalendorinius metus nuo atliekų gavimo įrenginio valdytojas savo atsakomybe pateikia pažymą, kad naudojimo operacijos yra atliktos, ir pranešėjui bei atitinkamoms kompetentingoms institucijoms siunčia pasirašytas judėjimo dokumento, į kurį įtraukiama tą pažymą, kopijas.

Pranešėjas per tris darbo dienas nuo b ir c punktuose nurodytų kopijų gavimo pateikia tose kopijose esančią informaciją elektroniniu būdu pagal 26 straipsnį.

4.Atliekų vežimas pagal išankstinį rašytinį pranešimą ir sutikimą gali vykti tik įvykdžius visas šias sąlygas:

(a)pranešėjas gavo išsiuntimo, paskirties ir, jei reikia, tranzito kompetentingų institucijų rašytinį sutikimą arba už Sąjungos ribų esančios paskirties ir tranzito kompetentingos institucijos davė tylų sutikimą, arba galima manyti, kad toks tylus sutikimas buvo duotas ir buvo įvykdytos atitinkamuose sprendimuose nustatytos sąlygos;

(b)užtikrinama atitiktis 35 straipsnio 4 dalies b, c ir d punktams.

5.Jei 1 dalyje nurodytas IV priede išvardytų atliekų eksportas vyksta tranzitu per šalį, kuriai netaikomas EBPO sprendimas, taikomos šios adaptacijos:

(a)šalies, kuriai netaikomas EBPO sprendimas, tranzito kompetentinga institucija per 60 dienų nuo savo patvirtinimo apie gautą pranešimą išsiuntimo turi duoti, jei susijusi šalis nusprendė neprašyti išankstinio rašytinio sutikimo ir pranešė apie tai kitoms Bazelio konvencijos šalims pagal tos Konvencijos 6 straipsnio 4 dalį, tylų sutikimą arba rašytinį sutikimą su sąlygomis arba be jų;

(b)išsiuntimo kompetentinga institucija Sąjungoje priima sprendimą duoti sutikimą vežimui, kaip nurodyta 9 straipsnyje, tik gavusi rašytinį šalies, kuriai netaikomas EBPO sprendimas, tranzito kompetentingos institucijos tylų arba rašytinį sutikimą ir ne anksčiau kaip po 61 dienos nuo tranzito kompetentingos institucijos patvirtinimo apie gavimą išsiuntimo, nebent išsiuntimo kompetentinga institucija gavo kitų atitinkamų kompetentingų institucijų rašytinį sutikimą ir tokiu atveju gali priimti 9 straipsnyje nurodytą sprendimą iki to termino.

6.Jei atliekos eksportuojamos, jos turi būti skirtos naudojimo operacijoms įrenginyje, kuris pagal taikomą nacionalinę teisę eksploatuojamas arba jį leidžiama eksploatuoti paskirties šalyje.

7.Jei eksporto muitinės įstaiga ar išvežimo muitinės įstaiga nustato neteisėtą vežimą, jos nedelsdamos apie tai informuoja muitinės įstaigos šalies kompetentingą instituciją. Ta kompetentinga institucija:

(a)nedelsdama informuoja išsiuntimo kompetentingą instituciją Sąjungoje apie neteisėtą vežimą; ir

(b)užtikrina atliekų sulaikymą tol, kol išsiuntimo šalies kompetentinga institucija nuspręs kitaip ir perduos šį sprendimą raštu tos šalies, kurioje yra atliekas sulaikiusi muitinės įstaiga, kompetentingai institucijai.

42 straipsnis
Eksporto stebėsena ir apsaugos procedūra

1.Komisija stebi atliekų eksporto iš Sąjungos į šalis, kurioms taikomas EBPO sprendimas, kiekius, siekiant užtikrinti, kad toks eksportas nepadarytų didelės žalos aplinkai ar žmonių sveikatai paskirties šalyje. Vykdydama šią stebėseną Komisija, be kita ko, nagrinėja fizinių ar juridinių asmenų teikiamas užklausas, prie kurių pridedama atitinkama informacija ir duomenys, rodantys, kad iš Sąjungos eksportuojamos atliekos daro didelę žalą šalies, kuriai netaikomas EBPO sprendimas, aplinkai ar žmonių sveikatai.

2.Tais atvejais, kai atliekų eksportas iš Sąjungos į šalį, kuriai taikomas EBPO sprendimas, per trumpą laiką labai padidėja ir nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad susijusi šalis geba šias atliekas naudoti aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 56 straipsnyje, Komisija prašo atitinkamos šalies kompetentingų institucijų per 60 dienų pateikti informaciją apie atitinkamų atliekų naudojimo sąlygas ir atitinkamos šalies gebėjimą tvarkyti tas atliekas. Komisija gali pratęsti šį terminą, jei susijusi šalis pateikia pagrįstą prašymą jį pratęsti.

3.2 dalyje nurodyto prašymo tikslas – patikrinti, ar susijusi šalis:

(a)įdiegė ir įgyvendino tinkamą atitinkamų atliekų importo ir tvarkymo teisinę sistemą, taip pat tinkamas priemones, kurios padėtų užtikrinti, kad atitinkamų atliekų naudojimo metu susidariusios galutinės atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu;

(b)turi pakankamai pajėgumų savo teritorijoje, kad atitinkamas atliekas būtų galima tvarkyti aplinkai saugiu būdu, atsižvelgiant į padidėjusį į jos teritoriją importuojamų atliekų kiekį;

(c)įdiegė tinkamą strategiją, kuria siekiama pašalinti galimą neigiamą padidėjusio atitinkamų atliekų importo poveikį šalies viduje susidarančių atliekų rinkimui ir tvarkymui;

(d)įdiegė ir įgyvendino tinkamas vykdymo užtikrinimo priemones kovai su galimu neteisėtu atitinkamų atliekų vežimu ar apdorojimu.

4.Jei, gavusi 2 dalyje nurodytą prašymą, susijusi šalis nepateikia pakankamai įrodymų, kaip nurodyta 3 dalyje, kad atliekos tvarkomos aplinkai saugiu būdu pagal 56 straipsnį, Komisijai pagal 76 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildytas šis reglamentas uždraudžiant atitinkamų atliekų eksportą į šią šalį.

Šį draudimą Komisija panaikina, kai turi pakankamai įrodymų, kad atitinkamos atliekos bus tvarkomos aplinkai saugiu būdu.

3 skyrius
Papildomi įsipareigojimai

43 straipsnis
Eksportuotojų įsipareigojimai

1.Fizinis ar juridinis asmuo eksportuoja atliekas iš Sąjungos tik tuo atveju, jei gali įrodyti, kad įrenginiai, kurie turi priimti atliekas paskirties šalyje, jas tvarkys aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 56 straipsnyje.

2.Siekdamas įvykdyti 1 dalyje nurodytą įsipareigojimą, fizinis ar juridinis asmuo, ketinantis eksportuoti atliekas iš Sąjungos, užtikrina, kad įrenginius, kuriuose bus tvarkomos atliekos paskirties šalyje, audituotų nepriklausoma ir akredituota trečioji šalis, turinti atitinkamą kvalifikaciją.

3.Atliekant 2 dalyje nurodytą auditą tikrinama, ar atitinkamas įrenginys atitinka X priede nustatytus kriterijus. Juridinis ar fizinis asmuo negali eksportuoti atliekų į įrenginį, kuris neatitinka tų kriterijų.

4.Fizinis ar juridinis asmuo, ketinantis eksportuoti atliekas, užtikrina, kad prieš eksportuojant atliekas į įrenginį, kuriame bus tvarkomos atliekos paskirties šalyje, būtų atliktas 2 dalyje nurodytas to įrenginio auditas ir kad auditas būtų kartojamas reguliariai, taikant rizikos veiksniais pagrįstą metodą, ne rečiau kaip kas trejus metus po pirmojo audito.

Fizinis ar juridinis asmuo, eksportuojantis atliekas už Sąjungos ribų, taip pat nedelsdamas atlieka ad hoc auditą, jei gauna patikimos informacijos, kad įrenginys nebeatitinka X priede nustatytų kriterijų.

5.Fizinis ar juridinis asmuo, užsakęs ar atlikęs tam tikro įrenginio auditą pagal 2 dalį, užtikrina, kad šiuo auditu sąžiningomis komercinėmis sąlygomis galėtų pasinaudoti kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie ketina eksportuoti atliekas į atitinkamą įrenginį.

6.Kompetentingai institucijai arba patikrinimuose dalyvaujančiai institucijai paprašius, fizinis ar juridinis asmuo pateikia dokumentinius įrodymus, kad 2 dalyje nurodytas auditas buvo atliktas visuose įrenginiuose, į kuriuos jis eksportuoja atitinkamas atliekas. Tie dokumentiniai įrodymai pateikiami atitinkamoms kompetentingoms institucijoms priimtina kalba.

7.Fiziniai ar juridiniai asmenys, eksportuojantys atliekas už Sąjungos ribų, kasmet viešai skelbia informaciją elektroninėmis priemonėmis apie savo įsipareigojimų vykdymą pagal šį straipsnį.

8.Jei pagal Sąjungos ir trečiosios šalies, kuriai taikomas EBPO sprendimas, sudarytą tarptautinį susitarimą pripažįstama, kad tos trečiosios šalies įrenginiuose atliekos bus tvarkomos aplinkai saugiu būdu pagal X priede nustatytus kriterijus, fiziniai ir juridiniai asmenys, ketinantys eksportuoti atliekas į tą trečiąją šalį, atleidžiami nuo 2 dalyje nustatyto įsipareigojimo.

9.Kompetentingai institucijai arba patikrinimuose dalyvaujančiai institucijai paprašius, pagal 8 dalį nuo įsipareigojimo atleistas fizinis ar juridinis asmuo atitinkamoms kompetentingoms institucijoms priimtina kalba pateikia dokumentinį toje dalyje paminėto tarptautinio susitarimo įrodymą.

44 straipsnis
Eksportuojančių valstybių narių įsipareigojimai

1.Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jų nacionalinei jurisdikcijai priklausantys juridiniai ir fiziniai asmenys neeksportuotų atliekų tais atvejais, kai nevykdomos 36–43 straipsniuose nustatytos tokio eksporto sąlygos.

2.Valstybės narės, taikydamos rizikos veiksniais pagrįstą metodą, reguliariai tikrina, ar atliekas iš Sąjungos eksportuojantys fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo 43 straipsnyje nurodytus įsipareigojimus.

Jei valstybės narės turi patikimos informacijos, kuri įrodo, kad atliekas iš Sąjungos eksportuojantys fiziniai ir juridiniai asmenys nevykdo savo įsipareigojimų pagal 43 straipsnį, jos atlieka būtinus patikrinimus.

4 skyrius
Bendrosios nuostatos

45 straipsnis
Eksportas į Antarktį

Atliekas iš Sąjungos į Antarktį eksportuoti draudžiama.

46 straipsnis
Eksportas į užjūrio šalis ar teritorijas

1.Draudžiama eksportuoti iš Sąjungos į užjūrio šalį ar teritoriją atliekas, skirtas šalinti toje šalyje ar teritorijoje.

2.Naudoti skirtų atliekų eksportui į užjūrio šalis ar teritorijas mutatis mutandis taikomas 36 straipsnyje nustatytas draudimas.

3.Naudoti skirtų atliekų eksportui į užjūrio šalis ar teritorijas, kuriam netaikomas 36 straipsnyje nustatytas draudimas, mutatis mutandis taikomos II antraštinės dalies nuostatos.

V antraštinė dalis 
Importas į Sąjungą iš trečiųjų šalių

1 skyrius
Šalinti skirtų atliekų importas

47 straipsnis
Importo draudimas

1.Šalinti skirtų atliekų importas į Sąjungą draudžiamas, išskyrus importą iš:

(a)šalių, kurios yra Bazelio konvencijos šalys;

(b)kitų šalių, su kuriomis Sąjunga, arba Sąjunga ir jos valstybės narės sudarė dvišalius ar daugiašalius susitarimus, ar sutartis, suderinamas su Sąjungos teisės aktais ir atitinkančias Bazelio konvencijos 11 straipsnį;

(c)kitų šalių, su kuriomis pavienės valstybės narės sudarė dvišalius susitarimus ar sutartis pagal 2 dalį; arba

(d)kitų teritorijų tais atvejais, kai išimtiniais pagrindais – krizės, taikdarystės ar taikos palaikymo ir karo aplinkybėmis – negalima sudaryti dvišalių susitarimų ar sutarčių pagal b ar c punktus arba nebuvo paskirta ar negali veikti išsiuntimo šalies kompetentinga institucija.

2.Išimtiniais atvejais valstybės narės gali sudaryti dvišalius susitarimus ir sutartis dėl konkrečių atliekų šalinimo tose valstybėse narėse, jei išsiuntimo šalyje šios atliekos nebūtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu.

Šie susitarimai ir sutartys turi atitikti šiuo reikalavimus:

(a)būti suderinami su Sąjungos teisės aktais ir atitikti Bazelio konvencijos 11 straipsnį;

(b)garantuoti, kad šalinimo operacijos bus atliekamos leidimą turinčiuose įrenginiuose ir atitiks tvarkymo aplinkai saugiu būdu reikalavimus, kaip nurodyta 56 straipsnyje ir

(c)garantuoti, kad atliekos yra susidariusios išsiuntimo šalyje ir kad šalinimas bus atliekamas tik susitarimą ar sutartį sudariusioje šalyje;

(d)apie juos turi būti pranešta Komisijai prieš juos sudarant arba, esant kritinėms situacijoms, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jų sudarymo.

3.Dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai arba sutartys, nurodytos 1 dalies b ir c punktuose, sudaromos pagal 48 straipsnio procedūrinius reikalavimus.

4.1 dalies a, b ir c punktuose nurodytos šalys paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai turi iš anksto pateikti tinkamai pagrįstą prašymą, remdamosi tuo, kad jos neturi ir negali dėl pagrįstų priežasčių įsigyti techninių pajėgumų ir būtinų įrenginių, kad galėtų šalinti atliekas aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 56 straipsnyje.

48 straipsnis
Procedūriniai reikalavimai importui

1.Jei šalinti skirtos atliekos į Sąjungą importuojamos iš Bazelio konvencijos šalių, II antraštinės dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis su nustatytomis adaptacijomis ir papildomomis nuostatomis, išdėstytomis 2 ir 3 dalyse.

2.Taikomos šios adaptacijos:

(a)pranešėjas pateikia pranešimo užklausą pagal 26 straipsnį, išskyrus atvejus, kai pranešėjas nėra įsisteigęs Sąjungoje ir neturi prieigos prie 26 straipsnyje nurodytos sistemos, – tokiu atveju pranešimo užklausą, visų pirma 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus, jis pateikia atitinkamoms kompetentingoms institucijoms paštu, faksu arba elektroniniu paštu su skaitmeniniu parašu;

(b)pranešėjas pateikia bet kokią papildomą informaciją, ypač informaciją ir dokumentus, nurodytus 5 straipsnio 4 dalyje, pagal 26 straipsnį, išskyrus atvejus, kai pranešėjas nėra įsisteigęs Sąjungoje ir neturi prieigos prie 26 straipsnyje nurodytos sistemos, – tokiu atveju tą informaciją jis pateikia atitinkamoms kompetentingoms institucijoms paštu, faksu arba elektroniniu paštu su skaitmeniniu parašu;

(c)pranešėjas arba, jei pranešėjas nėra įsisteigęs Sąjungoje ir neturi prieigos prie 26 straipsnyje nurodytos sistemos, paskirties kompetentinga institucija Sąjungoje užtikrina, kad į tą sistemą būtų įtraukta visa svarbi informacija;

(d)Sąjungoje esančios tranzito ir paskirties kompetentingos institucijos paštu, faksu ar elektroniniu paštu su skaitmeniniu parašu informuoja atitinkamas tranzito ir paskirties šalių, esančių už Sąjungos ribų, kompetentingas institucijas apie savo prašymą pateikti informaciją ir dokumentus bei savo sprendimą dėl planuojamo vežimo, jei tos atitinkamose šalyse esančios kompetentingos institucijos nėra prijungtos prie 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos centrinės sistemos;

(e)už Sąjungos ribų esanti tranzito kompetentinga institucija per 60 dienų nuo savo patvirtinimo apie gautą pranešimą išsiuntimo turi duoti, jei susijusi šalis nusprendė neprašyti išankstinio rašytinio sutikimo ir pranešė apie tai kitoms Bazelio konvencijos šalims pagal tos Konvencijos 6 straipsnio 4 dalį, tylų sutikimą arba rašytinį sutikimą su sąlygomis arba be jų;

(f)46 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytais atvejais, apimančiais krizės, taikdarystės ar taikos palaikymo ir karo aplinkybes, išsiuntimo kompetentingos institucijos sutikimo nereikia.

3.Taikomos šios papildomos nuostatos:

(a)Sąjungoje esanti tranzito kompetentinga institucija pateikia pranešėjui patvirtinimą apie pranešimo gavimą, o jo kopijas kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms;

(b)paskirties ir, jei reikia, tranzito kompetentingos institucijos užtikrina, kad įvežimo muitinės įstaiga būtų informuota apie jų sprendimus duoti sutikimą vežimui;

(c) vežėjas siunčia įvežimo muitinės įstaigai judėjimo dokumento kopiją paštu, faksu arba elektroniniu paštu su skaitmeniniu parašu arba per 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą centrinę sistemą, jei įvežimo muitinės įstaiga yra prie jos prijungta, ir

(d)kai tik įvežimo muitinės institucijos perduoda atliekas muitinės procedūrai, įvežimo muitinės įstaiga informuoja Sąjungos paskirties ir tranzito kompetentingas institucijas, kad atliekos yra įvežtos į Sąjungą.

4.Vežimas galimas tik įvykdžius visas šias sąlygas:

(a)pranešėjas gavo išsiuntimo ir paskirties ir, jei reikia, tranzito kompetentingų institucijų rašytinį sutikimą ir įvykdytos tame sutikime nustatytos sąlygos;

(b)pranešėjas ir gavėjas sudarė 6 straipsnyje nurodytą sutartį ir ji galioja;

(c)finansinė garantija arba lygiavertis draudimas, kaip nurodyta 7 straipsnyje, yra suteikti ir galioja ir

(d)užtikrinamas 33 straipsnyje nurodytas tvarkymas aplinkai saugiu būdu.

5.Jei įvežimo muitinės įstaiga nustato neteisėtą vežimą, ji nedelsdama apie tai informuoja tos muitinės įstaigos šalies kompetentingą instituciją. Kompetentinga institucija:

(a)nedelsdama informuoja apie neteisėtą vežimą Sąjungoje esančią paskirties kompetentingą instituciją, kuri po to informuoja už Sąjungos ribų esančią išsiuntimo kompetentingą instituciją, ir

(b)užtikrina atliekų sulaikymą tol, kol išsiuntimo šalies už Sąjungos ribų kompetentinga institucija nuspręs kitaip ir perduos šį sprendimą raštu tos šalies, kurioje yra atliekas sulaikiusi muitinės įstaiga, kompetentingai institucijai.

6.Jei ginkluotosiose pajėgose ar pagalbos organizacijose krizės, taikdarystės ar taikos palaikymo operacijų aplinkybėmis susidarančios atliekos vežamos pačių ginkluotųjų pajėgų ar pagalbos organizacijų arba jų vardu, bet kuri tranzito kompetentinga institucija ir paskirties kompetentinga institucija Sąjungoje informuojama iš anksto apie vežimą ir jo paskirties vietą.

2 skyrius
Naudoti skirtų atliekų importas

49 straipsnis
Importo draudimas

1.Visas naudoti skirtų atliekų importas į Sąjungą draudžiamas, išskyrus importą iš:

(a)šalių, kurioms taikomas EBPO sprendimas;

(b)kitų šalių, kurios yra Bazelio konvencijos šalys;

(c)kitų šalių, su kuriomis Sąjunga, arba Sąjunga ir jos valstybės narės sudarė dvišalius ar daugiašalius susitarimus, ar sutartis, suderinamas su Sąjungos teisės aktais ir atitinkančias Bazelio konvencijos 11 straipsnį;

(d)kitų šalių, su kuriomis pavienės valstybės narės sudarė dvišalius susitarimus ar sutartis pagal 2 dalį; arba

(e)kitų teritorijų tais atvejais, kai išimtiniais pagrindais – krizės, taikdarystės ar taikos palaikymo ir karo aplinkybėmis – negalima sudaryti dvišalių susitarimų ar sutarčių pagal c ar d punktus arba nebuvo paskirta ar negali veikti išsiuntimo šalies kompetentinga institucija.

2.Išimtiniais atvejais atskiros valstybės narės gali sudaryti dvišalius susitarimus ir sutartis dėl konkrečių atliekų naudojimo tose valstybėse narėse, jei išsiuntimo šalyje šios atliekos nebūtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu.

Šiais atvejais taikoma 47 straipsnio 2 dalies antra pastraipa.

3.Dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai arba sutartys, sudarytos pagal 1 dalies c ir d punktus, yra pagrįstos 48 straipsnio procedūriniais reikalavimais tiek, kiek tai taikoma.

50 straipsnis
Procedūriniai reikalavimai importui iš šalies, kuriai taikomas EBPO sprendimas

1.Jei naudoti skirtos atliekos į Sąjungą yra importuojamos iš šalių ir vežamos per šalis, kurioms taikomas EBPO sprendimas, II dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis su 2 ir 3 dalyse nustatytomis adaptacijomis bei papildomomis nuostatomis.

2.Taikomos šios adaptacijos:

(a)sutikimas, kurio reikalaujama pagal 9 straipsnį, gali būti už Sąjungos ribų esančios išsiuntimo kompetentingos institucijos tylus sutikimas;

(b)49 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytais atvejais, apimančiais krizės, taikdarystės ar taikos palaikymo ir karo aplinkybes, išsiuntimo kompetentingos institucijos sutikimo nereikia.

3.Taikomos šios papildomos nuostatos: 48 straipsnio 2 dalies a–e punktai ir 48 straipsnio 3 dalies b, c ir d punktai.

4.Vežimas galimas tik įvykdžius visas šias sąlygas:

(a)pranešėjas gavo išsiuntimo, paskirties ir, jei reikia, tranzito kompetentingų institucijų rašytinį sutikimą, arba už Sąjungos ribų esanti išsiuntimo kompetentinga institucija davė arba galima manyti, kad davė tylų sutikimą, ir buvo įvykdytos atitinkamuose sprendimuose nustatytos sąlygos;

(b)pranešėjas ir gavėjas sudarė 6 straipsnyje nurodytą sutartį ir ji galioja;

(c)finansinė garantija arba lygiavertis draudimas, kaip nurodyta 7 straipsnyje, yra suteikti ir galioja ir

(d)užtikrinamas 56 straipsnyje nurodytas tvarkymas aplinkai saugiu būdu.

5.Jei įvežimo muitinės įstaiga nustato neteisėtą vežimą, ji nedelsdama apie tai informuoja tos muitinės įstaigos šalies kompetentingą instituciją. Ta kompetentinga institucija:

(a)nedelsdama informuoja apie neteisėtą vežimą paskirties šalies Sąjungoje kompetentingą instituciją, kuri po to informuoja už Sąjungos ribų esančią išsiuntimo kompetentingą instituciją, ir

(b)užtikrina atliekų sulaikymą tol, kol išsiuntimo šalies už Sąjungos ribų kompetentinga institucija nuspręs kitaip ir perduos šį sprendimą raštu tos šalies, kurioje yra atliekas sulaikiusi muitinės įstaiga, kompetentingai institucijai.

51 straipsnis 
Procedūriniai reikalavimai importui iš šalies arba per šalį, kuriai netaikomas EBPO sprendimas

Jei naudoti skirtos atliekos į Sąjungą importuojamos iš šalies, kuriai netaikomas EBPO sprendimas, arba per bet kurią šalį, kuriai netaikomas EBPO sprendimas ir kuri taip pat yra Bazelio konvencijos šalis, mutatis mutandis taikomas 48 straipsnis.

3 skyrius
Papildomi įsipareigojimai

52 straipsnis
Importuojančių valstybių narių įsipareigojimai

1.Importo į Sąjungą atveju paskirties kompetentinga institucija Sąjungoje reikalauja imtis ir imasi būtinų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti, kad visos į jos jurisdikcijai priklausančią teritoriją vežamos atliekos visą vežimo laikotarpį, įskaitant naudojimą ar šalinimą paskirties šalyje, būtų tvarkomos nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir netaikant procesų ar metodų, kurie galėtų pakenkti aplinkai, taip pat laikantis Direktyvos 2008/98/EB 13 straipsnio ir kitų Sąjungos teisės aktų dėl atliekų.

2.1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija taip pat draudžia importuoti atliekas iš trečiųjų šalių, jei ji turi pagrindo manyti, kad atliekos nebus tvarkomos pagal 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

4 skyrius
Importas iš užjūrio šalių ar teritorijų

53 straipsnis
Importas iš užjūrio šalių ar teritorijų

1.Kai atliekos į Sąjungą importuojamos iš užjūrio šalių ar teritorijų, II dalis taikoma mutatis mutandis.

2.Užjūrio šalis ar teritorija ir su ja susijusi valstybė narė gali taikyti tos valstybės narės nacionalines procedūras vežimui iš užjūrio šalies ar teritorijos į tą valstybę narę, jei kitos šalys nedalyvauja vežime kaip tranzito šalys.

3.2 dalį taikančios valstybės narės Komisijai praneša apie taikomas nacionalines procedūras.

VI antraštinė dalis 
Tranzitas per Sąjungą iš trečiųjų šalių ir į jas

54 straipsnis
Šalinti skirtų atliekų tranzitas per Sąjungą

Jei šalinti skirtos atliekos vežamos per valstybes nares iš trečiųjų šalių ir į jas, 48​straipsnis taikomas mutatis mutandis su šiomis adaptacijomis ir papildomomis nuostatomis:

(a)pirmoji ir paskutinė Sąjungoje esančios tranzito kompetentingos institucijos užtikrina, jei reikia, kad įvežimo muitinės įstaiga ir išvežimo muitinės įstaiga būtų informuotos apie jų atitinkamus sprendimus duoti vežimo sutikimą arba, jei jos davė tylų sutikimą, apie patvirtinimą pagal 48 straipsnio 3 dalies a punktą;

(b)kai tik atliekos išvežamos iš Sąjungos, išvežimo muitinės įstaiga informuoja tranzito kompetentingą (-as) instituciją (-as) Sąjungoje, kad atliekos išvežtos iš Sąjungos.

55 straipsnis
Naudoti skirtų atliekų tranzitas per Sąjungą

1.Jei naudoti skirtos atliekos vežamos per valstybes nares iš šalies, kuriai netaikomas EBPO sprendimas, arba į ją, 54 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

2.Jei naudoti skirtos atliekos vežamos per valstybes nares iš šalies, kuriai taikomas EBPO sprendimas, arba į ją, 50 straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis su šiomis adaptacijomis ir papildomomis nuostatomis:

(a)pirmoji ir paskutinė Sąjungoje esančios tranzito kompetentingos institucijos užtikrina, jei reikia, kad įvežimo muitinės įstaiga ir išvežimo muitinės įstaiga būtų informuotos apie jų atitinkamus sprendimus duoti vežimo sutikimą arba, jei jos davė tylų sutikimą, apie patvirtinimą pagal 48 straipsnio 3 dalies a punktą;

(b)kai tik atliekos išvežamos iš Sąjungos išvežimo muitinės įstaiga informuoja tranzito kompetentingas institucijas Sąjungoje, kad atliekos išvežtos iš Sąjungos.

3.Jei naudoti skirtos atliekos per valstybes nares vežamos iš šalies, kuriai netaikomas EBPO sprendimas, į šalį, kurioje taikomas EBPO sprendimas arba atvirkščiai, šalies, kuriai netaikomas EBPO sprendimas, atžvilgiu taikoma 1 dalis, o šalies, kuriai taikomas EBPO sprendimas, atžvilgiu – 2 dalis.

VII antraštinė dalis 
Tvarkymas aplinkai saugiu būdu ir vykdymo užtikrinimas

1 skyrius

56 straipsnis
Tvarkymas aplinkai saugiu būdu

1.Atliekų darytojas, pranešėjas ir bet kuri kita įmonė, susijusi su atliekų vežimu ar jų naudojimu ar šalinimu, imasi būtinų veiksmų, siekdamos užtikrinti, kad visą atliekų vežimo laikotarpį ir jų naudojimo bei šalinimo metu visos vežamos atliekos būtų tvarkomos nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai saugiu būdu.

2.Atliekų eksporto tikslais laikoma, kad vežamos atliekos yra tvarkomos aplinkai saugiu būdu, kalbant apie atitinkamą naudojimo ar šalinimo operaciją, jei galima įrodyti, kad atliekos bus tvarkomos atsižvelgiant į žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, kurie maždaug atitinka Sąjungos teisės aktuose nustatytus žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Vertinant tokią apytikrę atitiktį, nereikalaujama visiškos atitikties Sąjungos teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, tačiau reikėtų įrodyti, kad paskirties šalyje taikomi reikalavimai užtikrina panašų žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį kaip ir reikalavimai pagal Sąjungos teisės aktus.

2 skyrius
Vykdymas

1 skirsnis
Valstybių narių atliekami patikrinimai ir sankcijos

57 straipsnis
Patikrinimai

1.Valstybės narės šio reglamento vykdymo tikslu atlieka įstaigų, įmonių, tarpininkų ir prekiautojų patikrinimus pagal Direktyvos 2008/98/EB 34 straipsnį ir atliekų vežimo bei susijusio naudojimo ar šalinimo patikrinimus.

2.Vežimai tikrinami bent viename iš šių punktų:

(a)atliekų kilmės vietoje kartu su atliekų darytoju, atliekų turėtoju ar pranešėju;

(b)paskirties vietoje, įskaitant tarpinį ir ne tarpinį naudojimą ar šalinimą, atliekant kartu su gavėju arba įrenginio valdytoju;

(c)Sąjungos pasienyje;

(d)vežimo Sąjungoje metu.

58 straipsnis
Dokumentai ir įrodymai

1.Vežimų tikrinimas apima bent dokumentų patikrinimą, su šiais vežimais susijusių subjektų tapatybės patvirtinimą ir, jei reikia, fizinį atliekų patikrinimą.

2.Siekiant įsitikinti, ar medžiaga arba objektas, vežami keliais, geležinkeliu, oru, jūrų ar vidaus vandens keliais, nėra atliekos, patikrinimuose dalyvaujančios institucijos gali pareikalauti atitinkamą medžiagą arba objektą turinčio arba jo (jos) vežimą organizuojančio fizinio arba juridinio asmens pateikti dokumentus, įrodančius:

(a)atitinkamos medžiagos ar objekto kilmės ir paskirties vietą; ir

(b)kad tai nėra atliekos, atitinkamais atvejais įskaitant funkcionalumo įrodymus.

Taikant pirmą pastraipą, taip pat turi būti įsitikinta, kad atitinkama medžiaga ar objektas būtų apsaugoti nuo pažeidimų transportavimo, pakrovimo ir iškrovimo metu, pvz., tinkamai supakuoti ir reikiamu būdu pakrauti.

Šios dalies nuostatos nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/19/ES 23 straipsnio 2 dalies ir VI priedo taikymui 62 .

3.Patikrinimuose dalyvaujančios institucijos gali padaryti išvadą, kad atitinkama medžiaga ar objektas yra atliekos, jei:

(a)per jų nurodytą laikotarpį jiems nebuvo pateikti 2 dalyje nurodyti arba pagal kitus Sąjungos teisės aktus reikalaujami įrodymai, kuriais patvirtinama, kad medžiaga ar objektas nėra atliekos, arba

(b)jos laiko, kad jų turimi įrodymai ir informacija yra nepakankami išvadai padaryti, arba jos laiko nepakankama 2 dalies antroje pastraipoje nurodytą apsaugą nuo pažeidimo.

Jei valdžios institucijos padarė išvadą, kad medžiaga ar objektas yra atliekos pagal pirmąją pastraipą, atitinkamos medžiagos ar objekto vežimas arba atitinkamų atliekų vežimas laikomas neteisėtu vežimu. Todėl jam taikomi 24 ir 25 straipsniai, o patikrinimuose dalyvaujančios institucijos nedelsdamos atitinkamai informuoja, šalies, kurioje atliekamas atitinkamas patikrinimas, kompetentingą instituciją.

4.Siekiant įsitikinti, ar atliekos vežamos laikantis šio reglamento, patikrinimuose dalyvaujančios institucijos gali pareikalauti, kad pranešėjas, vežimą organizuojantis asmuo, atliekų turėtojas, vežėjas, gavėjas ir atliekas priimančio įrenginio valdytojas per jų nustatytą laikotarpį joms pateiktų atitinkamus dokumentinius įrodymus.

5.Siekiant įsitikinti, ar atliekos, kurioms taikomi 18 straipsnyje nustatyti bendrieji informacijos reikalavimai, vežamos naudojimo operacijoms pagal 56 straipsnį, patikrinimuose dalyvaujančios institucijos gali pareikalauti, kad vežimą organizuojantis asmuo pateiktų atitinkamus tarpinio ir ne tarpinio naudojimo įrenginio valdytojo pateiktus ir, jei būtina, paskirties kompetentingos institucijos patvirtintus dokumentinius įrodymus.

6.Jei per patikrinimuose dalyvaujančių institucijų nustatytą laikotarpį joms nepateikiami 4 dalyje nurodyti įrodymai arba jos turimus įrodymus ir informaciją laiko nepakankamais išvadai padaryti, atitinkamas vežimas laikomas neteisėtu ir jam taikomi 24 ir 25 straipsniai. Patikrinimuose dalyvaujančios institucijos nedelsdamos informuoja šalies, kurioje buvo atliktas atitinkamas patikrinimas, kompetentingą instituciją.

7.Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 63 pateiktų Kombinuotosios nomenklatūros kodų ir šio reglamento III, IIIA,, IIIB,, IV, ir V prieduose išvardytų atliekų įrašų koreliacijos lentelę. Komisija nuolat atnaujina šį aktą, kad būtų atsižvelgta į tos nomenklatūros ir tuose prieduose išvardytų įrašų pakeitimus, taip pat kad būtų įtraukti visi nauji su atliekomis susiję Suderintos sistemos nomenklatūros kodai, kuriuos gali priimti Pasaulio muitinių organizacija. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1245 64 lieka galioti tol, kol Komisija pasinaudos šiame straipsnyje nurodytais įgaliojimais.

59 straipsnis
Patikrinimo planai

1.Valstybės narės visai savo geografinei teritorijai parengia vieną arba daugiau pagal 57 straipsnio 1 dalį atliekamų patikrinimų planų, kurie gali būti atskiri planai arba aiškiai apibrėžta kitų planų dalis (toliau – tikrinimo planas).

Patikrinimo planai turi būti pagrįsti rizikos vertinimu, kurie apima konkrečius atliekų srautus ir neteisėto vežimo šaltinius, ankstesnių patikrinimų rezultatus ir kuriuose, jei reikia, atsižvelgiama į žvalgyba pagrįstus duomenis, pvz., policijos ir muitinės institucijų atliekamų tyrimų ir nusikalstamos veikos analizės duomenis. To rizikos vertinimo tikslas, inter alia, – nustatyti būtiną reikiamų patikrinimų skaičių ir dažnumą, įskaitant fizinius įstaigų, įmonių, tarpininkų, prekiautojų ir atliekų vežimo arba susijusio naudojimo ar šalinimo patikrinimus.

2.Patikrinimo planus sudaro mažiausiai šie elementai:

(a)patikrinimų tikslai ir prioritetai, įskaitant tų tikslų ir prioritetų nustatymo būdus;

(b)geografinė vietovė, kuriai taikomas patikrinimo planas;

(c)informacija apie planuojamus patikrinimus, įskaitant fizinius patikrinimus;

(d)užduotys, priskirtos kiekvienai patikrinimuose dalyvaujančiai institucijai;

(e)patikrinimuose dalyvaujančių institucijų bendradarbiavimo sutartys;

(f)informacija apie inspektorių mokymą su patikrinimais susijusiais klausimais ir

(g)informacija apie tam patikrinimo planui įgyvendinti skirtus žmogiškuosius, finansinius ir kitus išteklius.

3.Patikrinimo planas peržiūrimas bent kartą per trejus metus ir, jei reikia, atnaujinamas. Toje peržiūroje įvertinamas patikrinimo plane nustatytų tikslų ir kitų elementų įgyvendinimo laipsnis.

4.Nepažeisdamos taikomų konfidencialumo reikalavimų, valstybės narės kas trejus metus, o pirmą kartą praėjus metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytus patikrinimo planus ir bet kokius esminius jų pakeitimus.

5.Komisija peržiūri pagal 4 dalį valstybių narių pateiktus patikrinimo planus, ir, jei reikia, parengia šio straipsnio įgyvendinimo ataskaitas, pagrįstas šių planų peržiūra. Tokios ataskaitos, inter alia, gali apimti rekomendacijas dėl patikrinimų prioritetų ir patikrinimuose dalyvaujančių atitinkamų institucijų bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo užtikrinant vykdymą. Tokios ataskaitos, jei reikia, taip pat gali būti pateiktos atliekų vežimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo grupės, įsteigtos pagal 63 straipsnį, posėdžiuose.

60 straipsnis
Sankcijos

1.Valstybės narės nustato administracinių sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės nedelsdamos Komisijai praneša apie tas taisykles, priemones ir visus paskesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

2.Nustatydamos už pažeidimus taikytinų sankcijų rūšį ir dydį, valstybių narių kompetentingos institucijos tinkamai atsižvelgia į šiuos kriterijus:

(a)pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę;

(b)atitinkamais atvejais tai, ar pažeidimas padarytas tyčia ar dėl aplaidumo;

(c)atsakingu laikomo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas, pavyzdžiui, pagal bendrą atsakingu laikomo juridinio asmens apyvartą arba atsakingu laikomo fizinio asmens metines pajamas;

(d)ekonominę naudą,​gaunamą atsakingu laikomam fiziniam ar juridiniam asmeniui įvykdžius pažeidimą, jei ją galima nustatyti;

(e)dėl pažeidimo padarytą žalą aplinkai, jei ją galima nustatyti;

(f)bet kokius veiksmus, kurių ėmėsi atsakingas fizinis ar juridinis asmuo, siekdamas sušvelninti ar atlyginti padarytą žalą;

(g)atsakingu laikomo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį;

(h)atsakingu laikomo fizinio ar juridinio asmens anksčiau padarytus pažeidimus;

(i)visus veiksmus, kuriais siekiama apeiti arba trukdyti administracinėms kontrolės priemonėms ir

(j)bet kokį kitą sunkinantį ar lengvinantį veiksnį, taikomą atvejo aplinkybėmis.

3.Pažeidus šį reglamentą, valstybės narės turėtų galėti taikyti bent šias sankcijas:

(a)baudas;

(b)fizinio ar juridinio asmens pajamų, gautų iš su pažeidimu susijusio sandorio, konfiskavimą;

(c)su atliekų tvarkymu ir vežimu susijusios veiklos sustabdymą ar leidimo panaikinimą, jei ši veikla patenka į šio reglamento taikymo sritį;

(d)pašalinimą iš viešųjų pirkimų procedūrų.

2 skirsnis
Bendradarbiavimas dėl vykdymo

61 straipsnis
Bendradarbiavimas dėl vykdymo nacionaliniu lygmeniu

Valstybės narės turėtų sukurti veiksmingus visas institucijas, dalyvaujančias užtikrinant šio reglamento vykdymą, apimančius mechanizmus, kurie leistų joms viduje bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus vystant ir įgyvendinant vykdymo užtikrinimo politiką ir veiklą, skirtą kovai su neteisėtu atliekų vežimu, įskaitant patikrinimo planų rengimą ir įgyvendinimą.

62 straipsnis
Valstybių narių bendradarbiavimas dėl vykdymo užtikrinimo

1.Valstybės narės dvišaliu ir daugiašaliu pagrindu bendradarbiauja viena su kita neteisėto atliekų vežimo prevencijai ir aptikimui palengvinti. Jos keičiasi susijusia informacija apie atliekų vežimą, atliekų srautus, veiklos vykdytojus ir įrenginius bei dalijasi patirtimi ir žiniomis apie vykdymo priemones, įskaitant rizikos vertinimus, pagal 59 straipsnio 1 dalį atliekamus sukurtose struktūrose, visų pirma per atliekų vežimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo grupę, sudarytą pagal 63 straipsnį.

2.Valstybės narės nustato už 1 dalyje nurodytą bendradarbiavimą atsakingo savo nuolatinio personalo narius ir 58 straipsnio 1 dalyje nurodytų fizinių patikrinimų ryšių punktus. Ta informacija siunčiama Komisijai, kuri tiems personalo nariams išplatina suvestinį sąrašą.

3.Kitos valstybės narės prašymu valstybė narė gali imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų joje šiuo metu esančių ir neteisėta atliekų vežimo veikla įtariamų asmenų atžvilgiu.

63 straipsnis
Atliekų vežimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo grupė

1.Siekiant palengvinti ir pagerinti valstybių narių bendradarbiavimą ir koordinavimą, turint tikslą užkirsti kelią neteisėtam vežimui ir jį aptikti, sukuriama vykdymo užtikrinimo grupė (toliau – atliekų vežimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo grupė).

2.Atliekų vežimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo grupę sudaro paskirti nuolatiniai darbuotojai, atsakingi už 62 straipsnio 2 dalyje nurodytą bendradarbiavimą, taip pat joje gali būti kitų atitinkamų kiekvienos valstybės narės institucijų atstovų, atsakingų už šio reglamento vykdymo užtikrinimą. Grupei pirmininkauja Komisijos atstovas (-ai).

3.Atliekų vežimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo grupė turi būti forumas, kuriame būtų dalijamasi informacija ir žvalgybos duomenimis apie bendrąsias tendencijas, susijusias su neteisėtu atliekų vežimu, valstybių narių atliktais rizikos vertinimais ir vykdymo užtikrinimo veikla, taip pat būtų keičiamasi nuomonėmis apie geriausią praktiką ir padedama atitinkamų institucijų bendradarbiavimui ir koordinavimui. Atliekų vežimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo grupė gali tirti visus techninius klausimus, susijusius su šio reglamento vykdymu, kuriuos iškėlė pirmininkas savo iniciatyva arba 77 straipsnyje nurodyto komiteto grupės narių prašymu.

4.Atliekų vežimo vykdymo grupė renkasi bent du kartus per metus. Be 2 dalyje nurodytų narių, pirmininkas gali pakviesti, jei reikia, kitų susijusių institucijų, įstaigų, tarnybų, agentūrų ar tinklų atstovus.

5.Atliekų vežimo vykdymo grupės pareikštas nuomones Komisija perduoda 77 straipsnyje nurodytam komitetui.

3 skirsnis
Komisijos veiksmai

64 straipsnis
Bendrosios nuostatos

1.Siekdama kovoti su šio reglamento nuostatų pažeidimais, remti ir papildyti valstybių narių vykdymo užtikrinimo veiklą bei prisidėti prie vienodo šio reglamento taikymo visoje Sąjungoje, Komisija naudojasi jai pagal 64–68 straipsnius suteiktais įgaliojimais.

2.Šie įgaliojimai nedaro poveikio:

(a)pagrindinei valstybių narių atsakomybei užtikrinti atitiktį šiam reglamentui ir jo vykdymą ir

(b)įgaliojimams, Komisijai arba Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) suteiktiems kitais teisės aktais, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 65 , Tarybos reglamentu 515/97 66 arba Tarybos reglamentu 2185/96 67 .

3.Komisija gali naudotis šiuo reglamentu jai suteiktais įgaliojimais savo iniciatyva, vienos ar daugiau valstybių narių prašymu arba remdamasi skundu, jei yra pakankamai įtarimų, kad atitinkamos medžiagos ar objekto vežimas ar atitinkamų atliekų vežimas yra neteisėtas vežimas.

4.Komisija gali naudotis šiuo reglamentu jai suteiktais įgaliojimais, susijusiais su atliekų vežimu, kuris patenka į šio reglamento taikymo sritį pagal 2 straipsnio 1 dalį, ir visų pirma su tokiu vežimu, kuris turi įtakos kelioms šalims arba daro didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai.

5.Vykdydama savo įgaliojimus, Komisija atsižvelgia į pagal šį reglamentą atliekamus ar jau atliktus tų pačių vežimų patikrinimus.

6.Atlikusi savo veiksmus, Komisija parengia ataskaitą. Jei Komisija padaro išvadą, kad atitinkamos medžiagos ar objekto vežimas arba atitinkamų atliekų vežimas yra neteisėtas vežimas, ji tinkamu būdu informuoja susijusios šalies ar šalių kompetentingas institucijas ir rekomenduoja tokiam neteisėtam vežimui taikyti 24 ir 25 straipsnius. Tokios institucijos gali taikyti sankcijas pagal 60 straipsnį. Komisija taip pat gali rekomenduoti atitinkamoms institucijoms imtis tolesnių veiksmų ir, jei reikia, informuoti atitinkamas Sąjungos institucijas, įstaigas, tarnybas ir agentūras.

7.Pagal 6 dalį parengtos ataskaitos kartu su visais joms pagrįsti pridedamais įrodymais laikomos priimtinais įrodymais:

(a)nebaudžiamojo pobūdžio teismo procesuose nacionaliniuose teismuose ir administraciniuose procesuose valstybėse narėse;

(b)valstybės narės baudžiamuosiuose procesuose, kuriose jų naudojimas pasirodo būtinas tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir nacionalinių administracijų inspektorių parengtos administracinės ataskaitos, ir joms taikomos tos pačios vertinimo taisyklės kaip ir nacionalinių administracijų inspektorių parengtoms administracinėms ataskaitoms, bei jos turi tokią pačią įrodomąją vertę kaip tokios ataskaitos;

(c)teismo procesuose Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

65 straipsnis
Komisijos atliekami patikrinimai

1.Komisija gali atlikti vežimų patikrinimus pagal šio reglamento 57 straipsnio 2 dalį.

2.Komisija rengia ir atlieka patikrinimus glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamomis susijusios valstybės narės institucijomis.

Komisija laiku praneša apie patikrinimų objektą, tikslą ir teisinį pagrindą 62 straipsnio 2 dalyje nurodytiems atitinkamos valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, ryšių punktams, kad tokios institucijos galėtų suteikti reikiamą pagalbą. Tuo tikslu patikrinimuose gali dalyvauti atitinkamos valstybės narės pareigūnai.

Be to, atitinkamos valstybės narės prašymu Komisija gali atlikti patikrinimus kartu su tos valstybės narės atitinkamomis institucijomis.

3.Darbuotojai ir kiti lydintys asmenys, kuriuos Komisija įgaliojo atlikti patikrinimą, naudojasi savo įgaliojimais, pateikę rašytinį įgaliojimą, kuriame nurodomas patikrinimo dalykas ir tikslas.

4.Patikrinimą atliekantys Komisijos darbuotojai turi teisę:

(a)patekti į visas vežimą organizuojančio asmens, atliekų turėtojo, vežėjo, gavėjo ar atliekas priimančio įrenginio patalpas, teritoriją ir transporto priemones;

(b)išnagrinėti visus atitinkamus dokumentus, susijusius su patikrinimo dalyku ir tikslu, nepriklausomai nuo to, kokiu pavidalu jie saugomi, ir paimti ar gauti bet kokios formos tokių dokumentų kopijas ar išrašus;

(c)prašyti pranešėjo, vežimą organizuojančio asmens, atliekų turėtojo, vežėjo, gavėjo ar atliekas priimančio įrenginio valdytojo pateikti paaiškinimus dėl faktų ar dokumentų, susijusių su patikrinimo dalyku ir tikslu, ir registruoti atsakymus;

(d)priimti ir registruoti pranešėjo, vežimą organizuojančio asmens, atliekų turėtojo, vežėjo, gavėjo ar atliekas priimančio įrenginio valdytojo pareiškimus, susijusius su patikrinimo dalyku ir tikslu;

(e)fiziškai patikrinti atliekas ir prireikus paimti atliekų ėminius laboratoriniams tyrimams.

5.Pranešėjas, vežimą organizuojantis asmuo, atliekų turėtojas, atliekų vežėjas, gavėjas ir atliekas priimančio įrenginio valdytojas bendradarbiauja su Komisija šių patikrinimų metu.

6.Atliekų vežimo patikrinimuose dalyvaujančios valstybių narių, kurių teritorijoje turi būti atliekamas Komisijos patikrinimas, institucijos Komisijos prašymu teikia būtiną pagalbą Komisijos darbuotojams.

7.Pranešėjas, vežimą organizuojantis asmuo, atliekų turėtojas, atliekų vežėjas, gavėjas ir atliekas priimančio įrenginio valdytojas privalo leisti Komisijai atlikti patikrinimą.

8.Jei Komisija nustato, kad pranešėjas, vežimą organizuojantis asmuo, atliekų turėtojas, atliekų vežėjas, gavėjas ar atliekas priimančio įrenginio valdytojas prieštarauja patikrinimui, atitinkama valstybė narė teikia Komisijai reikiamą pagalbą, prašydama, jei reikia, vykdymo užtikrinimo institucijų pagalbos, kad Komisija galėtų atlikti patikrinimą. Jei pagal nacionalinę teisę tokiai pagalbai suteikti reikia teisminės institucijos leidimo, pateikiamas prašymas išduoti tokį leidimą.

66 straipsnis
Prašymai pateikti informaciją

1.Komisija gali apklausti bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, kuris sutinka būti apklaustas, kad surinktų visą reikiamą informaciją, susijusią su atitinkamais atliekų vežimais.

2.Jei toks pokalbis vyksta įstaigos, įmonės, tarpininko ar prekiautojo patalpose, Komisija informuoja 62 straipsnio 2 dalyje nurodytus ryšio punktus toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje vyksta pokalbis. Jei to prašo tos valstybės narės institucija, jos pareigūnai gali padėti Komisijos darbuotojams atlikti pokalbį.

3.Komisija gali paprašyti už įstaigą ar įmonę atsakingų juridinių ar fizinių asmenų arba bet kurio tarpininko ir prekiautojo, kad jie pateiktų visą reikiamą informaciją, susijusią su atitinkamais atliekų vežimais. Komisija išdėsto prašymo teisinį pagrindą ir tikslą, nurodo, kokios informacijos jai reikia, ir nustato terminą, per kurį informacija turi būti pateikta.

4.Komisija nedelsdama siunčia prašymo kopiją atitinkamoms valstybės narės, kurios teritorijoje yra įstaigos, įmonės, tarpininko ar prekiautojo būstinė, institucijoms ir valstybės narės, kurios teritorijoje tai vyksta, institucijoms.

5.Jei įstaiga, įmonė, tarpininkas ar prekiautojas nepateikia prašomos informacijos arba Komisija mano, kad gautos informacijos nepakanka išvadai padaryti, taikoma 58 straipsnio 5 dalis mutatis mutandis.

67 straipsnis
Procedūrinės garantijos

1.Komisija atlieka patikrinimus ir prašo informacijos, laikydamasi visų vežimą organizuojančio asmens, atliekų turėtojo, atliekų vežėjo, gavėjo ar atliekas priimančio įrenginio valdytojo procedūrinių garantijų, įskaitant teisę:

(a)nedaryti save kaltinančių pareiškimų;

(b)į pasirinkto asmens pagalbą;

(c)vartoti bet kurią oficialiąją valstybės narės, kurioje atliekamas patikrinimas, kalbą;

(d)teikti pastabas dėl su jais susijusių faktų;

(e)gauti pokalbio protokolo kopiją ir jį patvirtinti arba pridėti pastabų.

Komisija ieško įrodymų už ir prieš vežimą organizuojantį asmenį, atliekų turėtoją, atliekų vežėją, gavėją ar atliekas priimantį įrenginį, atlieka patikrinimus ir prašo informacijos objektyviai bei nešališkai ir laikydamasi nekaltumo prezumpcijos.

2.Komisija atlieka patikrinimus ir prašo informacijos, laikydamasi visų taikomų konfidencialumo ir Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių.

68 straipsnis
Savitarpio pagalba

1.Siekdamos užtikrinti atitiktį šiame reglamente nustatytiems taikomiems reikalavimams, valstybės narės ir Komisija viena kitai teikia pagalbą pagal šį straipsnį.

2.Pagal 2 straipsnio 1 dalį ir nepažeidžiant šio reglamento 61 ir 62 straipsnių, Reglamento (EB) Nr. 515/97 2 straipsnio 1 dalies 3–5, 7 ir 8 įtraukų, 3 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies iki „laikymąsi“ ir 2 dalies, 5–14 straipsnių, 15 straipsnio 1 dalies ir 16–18 straipsnių nuostatos taikomos mutatis mutandis šį reglamentą įgyvendinančių kompetentingų nacionalinių ir Sąjungos institucijų bendradarbiavimui; nuorodos į „muitinės ir žemės ūkio teisės aktus“ suprantamos kaip nuorodos į šį reglamentą.

VIII antraštinė dalis 
Baigiamosios nuostatos

69 straipsnis
Ataskaitų teikimas

1.Iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos valstybės narės Komisijai siunčia pagal Bazelio konvencijos 13 straipsnio 3 dalį parengtos ir Konvencijos sekretoriatui pateiktos ataskaitos už praėjusius kalendorinius metus kopiją.

2.Iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos valstybės narės taip pat parengia ataskaitą už praėjusius metus pagal XI priede pateikiamą papildomą ataskaitinį klausimyną, ir siunčia ją Komisijai. Per mėnesį nuo tos ataskaitos perdavimo Komisijai valstybės narės tos ataskaitos dalį, susijusią su 57 straipsnio 1 dalimi ir 60 straipsnio 1 dalimi, įskaitant XI priedo 5 lentelę, kartu su jų nuomone būtinais paaiškinimais viešai pateikia elektroniniu būdu internete. Komisija sudaro valstybių narių hipersaitų, nurodytų XI priedo dalyje, susijusioje su 57 straipsnio 1 dalimi, sąrašą ir paskelbia jį viešai savo interneto svetainėje.

3.Pagal 1 ir 2 dalis valstybių narių parengtos ataskaitos Komisijai perduodamos elektronine forma.

4.Komisija peržiūri pagal šį straipsnį pateiktus duomenis ir paskelbia peržiūros rezultatų ataskaitą.

Europos aplinkos agentūra padeda Komisijai vykdyti reglamento įgyvendinimo stebėsenos užduotį prireikus parengdama ataskaitas, kuriose pateikia konkrečių srautų atliekų vežimų ir jų poveikio aplinkai analizę.

Pirmoje pastraipoje minima ataskaita pirmą kartą parengiama iki [LB: įrašykite penkerių metų pabaigos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos datą] ir vėliau kas ketverius metus.

70 straipsnis
Tarptautinis bendradarbiavimas

Valstybės narės, atitinkamai ir, kai būtina, kartu su Komisija, bendradarbiauja su kitomis Bazelio konvencijos šalimis ir tarpvalstybinėmis organizacijomis, inter alia, keisdamosi ir (arba) dalydamosi informacija, skatindamos naudoti aplinkai saugias technologijas ir plėtodamos atitinkamus gerosios patirties kodeksus.

71 straipsnis
Kompetentingų institucijų paskyrimas

Valstybės narės paskiria kompetentingą (-as) instituciją (-as), atsakingą (-as) už šio reglamento nuostatų įgyvendinimą. Kiekviena valstybė narė paskiria tik po vieną tranzito kompetentingą instituciją.

72 straipsnis
Susirašinėtojų paskyrimas

Valstybės narės ir Komisija paskiria po vieną ar daugiau susirašinėtojų, atsakingų už informacijos teikimą ar pranešimą asmenims ar įmonėms, teikiančioms su šio reglamento įgyvendinimu susijusias užklausas. Komisijos susirašinėtojas valstybių narių susirašinėtojams siunčia jam pateiktus klausimus, susijusius su valstybėmis narėmis, ir atvirkščiai.

73 straipsnis
Įvežimo ir išvežimo muitinių įstaigų paskyrimas

Atliekų įvežimui į Sąjungą ar jų išvežimui iš Sąjungos valstybės narės gali paskirti specialias įvežimo į Sąjungą ir išvežimo iš Sąjungos muitinės įstaigas. Jei valstybė narė nusprendžia paskirti tokias muitinės įstaigas, nė vienam atliekų įvežimui į Sąjungą ar išvežimui iš jos negali būti naudojami kiti valstybės narės sienos kirtimo punktai.

74 straipsnis
Pranešimas apie paskyrimus ir su jais susijusi informacija

1.Valstybės narės Komisijai praneša apie:

(a)kompetentingas institucijas, paskirtas pagal 71 straipsnį;

(b)susirašinėtojus, paskirtus pagal 72 straipsnį;

(c)jei tinka, atitinkamas įvežimo ir išvežimo muitinės įstaigas, paskirtas pagal 73 straipsnį.

2.Valstybės narės Komisijai praneša šią su 1 dalyje nurodytais paskyrimais susijusią informaciją:

(a)pavadinimą (-us) / vardą (-us) ir pavardę (-es);

(b)pašto adresą (-us);

(c)el. pašto adresą (-us);

(d)telefono numerį (-us);

(e)kompetentingoms institucijoms priimtinas kalbas.

3.Valstybės narės Komisijai nedelsdamos praneša apie visus 2 dalyje nurodytos informacijos pasikeitimus.

4.2 dalyje nurodyta informacija ir visi jos pasikeitimai pateikiami Komisijai elektroniniu būdu.

5.Komisija savo interneto svetainėje skelbia paskirtųjų kompetentingų institucijų, susirašinėtojų ir, jei tinka, įvežimo ir išvežimo muitinės įstaigų sąrašus ir atnaujina šiuos sąrašus, kaip tinka.

75 straipsnis
I–X priedų pakeitimai

1.Komisijai pagal 76 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiami IA, IB, IC, II, III, IIIA, IIIB, IV, V, VI ir VII priedai, siekiant atsižvelgti į pakeitimus, dėl kurių susitarta pagal Bazelio konvenciją ir EBPO sprendimą, arba IC priedo atveju jį pritaikyti prie 26 straipsnio įgyvendinimo po [LB: įrašykite dvejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos datą]. 

2.Komisijai pagal 76 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas IIIA priedas, kad valstybei narei pateikus prašymą arba jos pačios iniciatyva į tą priedą būtų įtraukti III priede išvardytų dviejų ar daugiau atliekų mišiniai, jei tos atliekos nėra sumaišomos tokiu laipsniu, kad jų nebūtų galima perdirbti aplinkai saugiu būdu, ir, jei būtina, nustatyta, kad vienas ar daugiau IIIA priede nurodytų įrašų nebūtų taikomi eksportui į šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas.

3.Komisijai pagal 76 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas IIIB priedas, kad valstybei narei pateikus prašymą arba jos pačios iniciatyva į tą priedą būtų įtrauktos III, IV arba V priede neišvardytos atliekos, ir nustatyta, kad vieno ar daugiau IIIB priede nurodytų įrašų nebūtų taikomi eksportui į šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas.

4.Komisijai pagal 76 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiama tame priede nurodytos informacijos forma ir turinys.

5.Komisijai pagal 76 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas IX priedas, kad būtų atnaujinti Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių gairių dėl atliekų tvarkymo aplinkai saugiu būdu sąrašai.

6.Komisijai pagal 76 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiami X priede pateikti kriterijai.

76 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.14 straipsnio 3 dalyje, 38 straipsnio 1 dalyje, 42 straipsnio 4 dalyje ir 75 straipsnyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 14 straipsnio 3 dalyje, 38 straipsnio 1 dalyje, 42 straipsnio 4 dalyje ir 75 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 14 straipsnio 3 dalį, 38 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 4 dalį ir 75 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

77 straipsnis
Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Direktyvos 2008/98/EB 39 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

78 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 pakeitimai

Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 6 straipsnio 2 dalies a punktas keičiamas taip:

„a) būtų perdirbami tik tuose laivų perdirbimo kompleksuose, kurie yra įtraukti į Europinį sąrašą, o jei tai laivai, kurie tampa atliekomis Sąjungoje, tik tuose į Europinį sąrašą įtrauktuose kompleksuose, kurie yra šalyse, išvardytose Bazelio konvencijos VII priede.“

79 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 2020/1056 pakeitimai

Reglamento (ES) Nr. 2020/1056 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktis pakeičiamas taip:

„iv) Reglamento (ES) Nr. [LB: įrašykite šio akto numerį] 16 straipsnio 1 dalyje ir 18 straipsnio 3 dalyje; šiuo reglamentu nedaromas poveikis muitinės įstaigų atliekamiems patikrinimams, numatytiems atitinkamose Sąjungos teisės aktų nuostatose;“

80 straipsnis
Peržiūra

Iki 2035 m. gruodžio 31 d. Komisija, atsižvelgdama, inter alia, į pagal 69 straipsnį parengtas ataskaitas ir į 59 straipsnio 5 dalyje nurodytą peržiūrą, atlieka šio reglamento peržiūrą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai jos rezultatų ataskaitą, ir, jei Komisija mano, kad tikslinga, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

81 straipsnis
Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.Reglamentas (ES) Nr. 1013/2006 panaikinamas nuo [LP: įrašykite dviejų mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos datą].

Tačiau Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 4, 7, 8 ir 9 straipsnių, 14 straipsnio 4 bei 5 dalių ir 15, 16, 18, 26, 35, 38, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 50, 51, 54 ir 55 straipsnių nuostatos toliau taikomos iki [LB: įrašykite dvejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos datą], o to reglamento 37 straipsnis toliau taikomas iki [LB: įrašykite trejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos datą].

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal XII priede pateiktą atitikties lentelę.

2.Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 taip pat toliau taikomas vežimams, apie kuriuos pranešta pagal to reglamento 4 straipsnį ir kuriuos paskirties kompetentinga institucija patvirtino pagal to reglamento 8 straipsnį, iki [LB: įrašykite dviejų mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos datą]. Tiems vežimams šio reglamento nuostatos netaikomos.

3.Vežimai, kuriems atitinkamos kompetentingos institucijos davė sutikimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 9 straipsnį, turi būti baigti ne vėliau kaip per vienus metus nuo [LB: įrašykite vienų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos datą].

82 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis pradedamas taikyti praėjus dviem mėnesiams nuo Reglamento įsigaliojimo dienos.

Tačiau 5, 8 ir 9 straipsniai, 14 straipsnio 14 ir 15 dalys, 15, 16, 18 straipsniai, 26 straipsnio 1, 2 bei 3 dalys ir 35, 41, 47, 48, 49, 50, 51, 54 ir 55 straipsniai taikomi nuo [LB: įrašykite dvejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos datą], o 37, 38, 39, 40, 43 ir 44 straipsniai – nuo [LB: įrašykite trejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos datą].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

1.3. Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

◻ nauju veiksmu 

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 68  

☑ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir pasiekimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindai 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

◻ trukmė ribota

–◻    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–◻    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

☑trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2024 iki 2027 m.;

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 69  

☑ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–☑ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

–◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻ Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsnyje nurodytoms įstaigoms;

–◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veikla reglamentuojama pagal privatinę teisę ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jei jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	Numeris	DA / NDA 70	ELPA šalių 71	valstybių kandidačių 72	trečiųjų valstybių	pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą
3.2	09 02 02- Žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė	Skirtumas	TAIP	NE	NE	NE
7.2	20 01 02 01 - Darbo užmokestis ir išmokos	NDA	NE	NE	NE	NE
7.2	20 02 01 01 - Sutartininkai	NDA	NE	NE	NE	NE
7.2	20 02 06 02 – Konferencijų ir posėdžių išlaidos	NDA	NE	NE	NE	NE
7.2	20 03 17 - Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)	NDA	NE	NE	NE	NE

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

3

Gamtos ištekliai ir aplinka

GD: ENV				2024 metai	2025 metai	2026 metai	2027 metai	IŠ VISO (2024-2027 m.)
• Veiklos asignavimai
09 02 02- Žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė	Įsipareigojimai	(1a)		1,260	1,080	0,780	0,540	3,660
	Mokėjimai	(2 a)		1,260	1,080	0,780	0,540	3,660
09 02 02 -Žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė 73	Įsipareigojimai	(1a)		p.m.	p.m.	p.m.	p.m.	p.m.
	Mokėjimai	(2 a)		p.m.	p.m.	p.m.	p.m.	p.m.
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 74
Biudžeto eilutė		(3)
IŠ VISO asignavimų  ENV GD	Įsipareigojimai	=1a+1b +3		1,260	1,080	0,780	0,540	3,660
	Mokėjimai	=2a+2b +3		1,260	1,080	0,780	0,540	3,660

 

•IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai	(4)	1,260	1,080	0,780	0,540	3,660
	Mokėjimai	(5)	1,260	1,080	0,780	0,540	3,660
•IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų		(6)
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 3 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Įsipareigojimai	=4+ 6	1,260	1,080	0,780	0,540	3,660
	Mokėjimai	=5+ 6	1,260	1,080	0,780	0,540	3,660

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms veiklos išlaidų kategorijoms, pakartokite pirmiau pateiktą dalį:

•IŠ VISO veiklos asignavimų (pagal visas veiklos išlaidų kategorijas)	Įsipareigojimai	(4)	1,260	1,080	0,780	0,540	3,660
	Mokėjimai	(5)	1,260	1,080	0,780	0,540	3,660
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų (pagal visas veiklos išlaidų kategorijas)		(6)
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–6 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS  (Orientacinė suma)	Įsipareigojimai	=4+ 6	1,260	1,080	0,780	0,540	3,660
	Mokėjimai	=5+ 6	1,260	1,080	0,780	0,540	3,660

Pirmiau 09 02 02 eilutėje nurodyta suma bus reikalinga įvairiems su teisės aktų nuostatomis susijusiems įgyvendinimo uždaviniams, kuriuos atliks Aplinkos generalinis direktoratas (padedamas kitų tarnybų).

Viešųjų pirkimų veikla (žr. sąrašą toliau) apima parengiamųjų tyrimų užsakymas įgyvendinimo ir deleguotųjų aktų priėmimui paremti, kad būtų įgyvendintos kelios AVR priemonės, būtent suderintas finansinių garantijų apskaičiavimas ir patikslintas tam tikrų atliekų klasifikavimas bei skirtumas tarp naudotų prekių ir atliekų tam tikroms produktų grupėms. Ši veikla bus intensyvesnė pirmuosius dvejus metus nuo naujo reglamento priėmimo.

Be viešųjų pirkimų veiklos, būtina įtraukti informacinės ir ryšių technologijos palaikymą kuriant ir prižiūrint elektroninių duomenų mainų sistemą ir išorės ekspertų paramą, kad būtų įgyvendinta procedūra, skirta EBPO nepriklausančioms šalims importuoti atliekas iš ES. Tai apima EBPO nepriklausančių šalių informavimą apie naujas nuostatas, šių šalių pranešimų vertinimą, EBPO nepriklausančių šalių, kurioms leidžiama importuoti žaliojo sąrašo atliekas iš ES, sąrašo sudarymą ir atnaujinimą.

Pasiūlyme taip pat numatoma siūlomos elektroninių duomenų mainų sistemos ir ES muitinės vieno langelio aplinkos sąveika. Tokiam darbui reikės papildomų finansinių išteklių, kuriuos Aplinkos generalinis direktoratas suteiks Mokesčių ir muitų sąjungos generaliniam direktoratui iš LIFE, kad būtų įmanomas numatytas sujungimas. Šiuo metu tokiam darbui reikiamų išteklių kiekis negali būti tiksliai nustatytas, tačiau žr. 69 išnašą dėl išlaidų įvertinimo.

Siūlomų viešųjų pirkimų tyrimų ir paslaugų sutarčių sąrašas (sąrašo pozicijas gali tekti tiksliau derinti)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Siūlomų viešųjų pirkimų tyrimų ir paslaugų sutarčių sąrašas (sąrašo pozicijas gali tekti tiksliau derinti)	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m. 75	Laikotarpis 2024–2027 m.
Atliekų vežimo elektroninių duomenų mainų centrinės sistemos tikslus derinimas ir priežiūra (informacinės ir ryšių technologijos kūrimas ir priežiūra Aplinkos generaliniame direktorate)	0,260	0,380	0,180	0,140	0,960
Suderintos finansinės garantijos apskaičiavimo metodikos parengiamasis tyrimas	0,100				0,100
Parengiamasis tyrimas, skirtas identifikuoti atliekų srautus, kuriems Komisija turi nustatyti atliekų užterštumo ribas	0,200				0,200
Parengiamasis tyrimas kiekvieno atliekų srauto užterštumo riboms nustatyti		0,100	0,100	0,100	0,300
Parengiamasis tyrimas, skirtas identifikuoti atliekų srautus, kuriems Komisija turi nustatyti naudotų prekių ir atliekų atskyrimo kriterijus	0,200				0,200
Parengiamasis tyrimas kiekvieno atliekų srauto naudotų prekių ir atliekų atskyrimo kriterijams nustatyti		0,100	0,100	0,100	0,300
Išorės ekspertai padeda įgyvendinti procedūrą, pagal kurią EBPO nepriklausančios šalys importuoja atliekas iš ES. Tai apima EBPO nepriklausančių šalių informavimą apie naujas nuostatas, šių šalių pranešimų vertinimą, EBPO nepriklausančių šalių, kurioms leidžiama importuoti žaliojo sąrašo atliekas iš ES, sąrašo sudarymą ir atnaujinimą	0,500	0,500	0,400	0,200	1,600
Visa viešojo pirkimo sutarčių suma (apimanti tyrimus bei informacinės ir ryšių technologijos išlaidas) (be numatomų išlaidų, susijusių su Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato ir ES muitinės vieno langelio aplinkos sąsaja)	1,260	1,080	0,780	0,540	3,660

               

               

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

7

„Administracinės išlaidos“

Šią dalį reikėtų pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Vidaus taisyklių V priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

			2024 metai	2025 metai	2026 metai	2027 metai	IŠ VISO (2024-2027 m.)
GD: ENV ir OLAF 76
•Žmogiškieji ištekliai			0,509	0,509	0,468	0,193	1,679
•Kitos administracinės išlaidos			0,040	0,040	0,040	0,040	0,160
IŠ VISO GD <…….>	Asignavimai		0,549	0,549	0,508	0,233	1,839

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

0,549

0,549

0,508

0,233

1,839

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

			2024 metai	2025 metai	2026 metai	2027 metai	IŠ VISO (2024-2027 m.)
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Įsipareigojimai		1,809	1,629	1,288	0,773	5,499
	Mokėjimai		1,809	1,629	1,288	0,773	5,499

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas 

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir atliktus darbus ⇩

N  metai

N+1 metai

N+2 metai

N+3 metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

ATLIKTI DARBAI

Rūšis 77

Vidutinės sąnaudos

Nr.

Sąnaudos

Nr.

Sąnaudos

Nr.

Sąnaudos

Nr.

Sąnaudos

Nr.

Sąnaudos

Nr.

Sąnaudos

Nr.

Sąnaudos

Bendras skaičius

Iš viso sąnaudų

1 KONKRETUS TIKSLAS 78 …

- Atliktas darbas

- Atliktas darbas

- Atliktas darbas

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

2 KONKRETUS TIKSLAS ...

- Atliktas darbas

2 konkretaus tikslo tarpinė suma

IŠ VISO

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2024 metai

2025 metai

2026 metai

2027 metai

IŠ VISO (2024-2027 m.)

Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai	0,509	0,509	0,468	0,193	1,679
Kitos administracinės išlaidos	0,040	0,040	0,040	0,040	0,160
Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	0,549	0,549	0,508	0,233	1,839

Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 79   of the multiannual financial framework
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos
Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

IŠ VISO

0,549

0,549

0,508

0,233

1,839

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

		2024 metai	2025 metai	2026 metai	2027 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
•Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
20 01 02 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės))		1,0	1,0	1,0	1,0
20 01 02 03 (Delegacijos)
01 01 01 01  (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)
01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)
20 03 17 - Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)			1,0	1,0	1,0
• Išorės darbuotojai (etatų vienetais) 80
20 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)		2,5	2,5	2,0	0,5
20 02 03 (CA, LA, SNE, INT ir JPD atstovybėse)
XX 01 xx yy zz   81	– būstinėje
	– atstovybėse
01 01 01 02 ( – netiesioginiai moksliniai tyrimai)
01 01 01 12 (CA, SNE, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai)
IŠ VISO		4,5	4,5	4,0	2,5

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir  atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

Aplinkos generaliniam direktoratui, be šiuo metu turimų etatų, būtinas 1 AD pareigybių etatas, skirtas bendram reglamento įgyvendinimui ir įvairių parengiamųjų darbų ir antrinių teisės aktų rengimo tęstinumui užtikrinti, atsižvelgiant į reglamente siūlomus terminus. OLAF, be šiuo metu turimų etatų, reikia 1 AD pareigybių etato su atliekų vežimu susijusiems papildomiems tiriamiesiems ir koordinavimo darbams OLAF atlikti.

Išorės darbuotojai

Sutartininkai reikalingi, kad padėtų užtikrinti bendrąjį įgyvendinimą, visų pirma padėti įgyvendinti naujas taisykles dėl atliekų eksporto iš Sąjungos ir atlikti techninį darbą ENV generaliniam direktoratui rengiant reikiamus antrinės teisės aktus dėl reglamento įgyvendinimo (deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus).

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–☑    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–◻    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–◻    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–☑    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo;

–◻    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	N  metai 82	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)			Iš viso
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

 

3.3.Numatomas poveikis pajamoms 

–☑ Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻    nuosaviems ištekliams

–◻    kitoms pajamoms

–nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ◻    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:	Einamųjų finansinių metų asignavimai	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 83
		N  metai N+1	metai N+2	metai N+3	metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
Straipsnis ….

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

[…]

(1)    Yamaguchi, S (2021, forthcoming), International trade and circular economy – Policy alignment, OECD Trade and Environment Working Papers, OECD Publishing, Paris, http://www.oecd.org/officialdocuments/publicdisplaydocumentpdf/?cote=COM/TAD/ENV/JWPTE(2020)2/FINAL&docLanguage=En . - https://doi.org/10.1787/18166881 .

(2)    Daugiau informacijos pateikta https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/ddn-20210420-1#:~:text=In%202020%2C%20EU%20exports%20of,16.0%20million%20tonnes%20in%202020 .

(3)    Šaltinis: Comext.

(4)    Tarybos sprendimas C(92)39/FINAL dėl naudojimui skirtų atliekų tarpvalstybinio vežimo kontrolės. Šis sprendimas buvo iš dalies pakeistas ir dabartinė jo versija yra Tarybos sprendimas dėl naudojimui skirtų atliekų tarpvalstybinio vežimo kontrolės (OECD/LEGAL/0266).

(5)    2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, 2006 7 12, p. 1); OL L 190, 2006 7 2, p. 1–98.

(6)    SWD(2020) 26 final.

(7)    COM(2019) 640 final.

(8)    COM(2020) 98 final.

(9)    COM(2020) 102 final.

(10)    COM(2021) 350 final.

(11)    COM(2020) 474 final.

(12)    Žr. https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2021-0040_LT.html ir https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-13852-2020-INIT/lt/pdf .

(13)    2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

(14)    2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL L 269, 2000 10 21, p. 34–43).

(15)    2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL L 266, 2006 9 26, p. 1–14).

(16)    1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 365, 1994 12 31, p. 10–23).

(17)    2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮ) (OL L 197, 2012 7 24, p. 38–71).

(18)    2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (OL L 328, 2008 12 6, p. 28–37).

(19)    Kurios Bazelio konvencijos II priedo sąraše nurodytos kaip kitos atliekos.

(20)    1984 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 84/631/EEB dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų priežiūros ir kontrolės Europos bendrijoje; OL L 326, 1984 12 13, p. 31–41.

(21)    Valstybių narių ir Komisijos paskirti atstovai pagal AVR 54 straipsnį.

(22)    Pagal Europos sąveikumo sistemoje nustatytus principus (COM(2017)134). IT kūrimo ir viešųjų pirkimų sprendimams turės būti gautas išankstinis Europos Komisijos Informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo valdybos patvirtinimas.

(23)     https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9450-2017-INIT/lt/pdf  

(24)    Pavyzdžiui, https://www.wasteforceproject.eu/ , http://www.lifesmartwaste.com/ , https://opfawaste-project.eu/ arba https://www.sweap.eu/ .

(25)     https://ec.europa.eu/environment/legal/compliance_en.htm  

(26)     https://ec.europa.eu/environment/eir/p2p/index_en.htm  

(27)     https://ec.europa.eu/environment/legal/law/training_package.htm  

(28)    Gamintojo atsakomybę perimanti organizacija suprantama kaip gamintojų arba pagal teisės aktus įsteigtas kolektyvinis subjektas, kuris tampa atsakingas už atskirų gamintojų naudojimo ir perdirbimo įsipareigojimų vykdymą.

(29)    Integruota oficialios kontrolės informacijos valdymo sistema (IMSOC): ši sistema integruoja esamas (ir būsimas) kompiuterines sistemas, pvz., TRACES, RASFF ir „Europhyt“, kad būtų užtikrintas optimalus duomenų naudojimas, sumažinta įmonių ir nacionalinių vykdytojų našta ir paspartintas valstybių narių keitimasis informacija. Ši sistema iš pradžių buvo sukurta 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/ EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas); OL L 95, 2017 4 7, p. 1–142.

(30)    OL C , , p. .

(31)    2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

(32)    2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, 2006 7 12, p. 1).

(33)    Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo įvertinimo (SWD(2020) 27 final).

(34)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final).

(35)    2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020) 98 final).     

(36)    Tarybos išvados dėl naudojimo pavertimo žiediniu ir žaliuoju (13852/20 OJ CONS 34).

(37)    2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano (2020/2077 (INI)).

(38)    OL L 39, 1993 2 16, p. 3.

(39)    1993 m. vasario 1 d. Tarybos sprendimas 93/98/EEB dėl Konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės (Bazelio konvencija) patvirtinimo Bendrijos vardu (OL L 39, 1993 2 16, p. 1).

(40)    Bazelio konvencijos pakeitimas (pakeitimas dėl uždraudimo), priimtas Bazelio konvencijos šalių Sprendimu III/1.

(41)    1997 m. rugsėjo 22 d. Tarybos sprendimas 97/640/EB dėl pakeitimo dėl uždraudimo patvirtinimo Bendrijos vardu (OL L 272, 1997 10 4, p. 45), o 1997 m. sausio mėn. 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 120/97 iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 259/93 dėl atliekų vežimo Europos bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės (OL L 22, 1997 1 24, p. 14).

(42)    OECD/LEGAL/0266

(43)    2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

(44)    2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB (OL L 330, 2013 12 10, p. 1).

(45)    1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999 7 16, p. 1).

(46)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).

(47)    2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2020/1056 dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (OL L 249, 2020 7 31, p. 33).

(48)    Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, COM(2020) 673 final.

(49)    OL L 124, 2005 5 17, p. 4.

(50)    2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas), OL L 344, 2013 12 19, p. 1–118.

(51)    2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (OL L 328, 2008 12 6, p. 28).

(52)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(53)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(54)    2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/117/Euratomas dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vežimo priežiūros ir kontrolės (OL L 337, 2006 12 5, p. 21).

(55)    2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas 2000/532/EB, keičiantis Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (OL L 226, 2000 9 6, p. 3).

(56)    Antarkties sutarties 1991 m. Aplinkos apsaugos protokolas.

(57)    2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (OL L 140, 2009 6 5, p. 114).

(58)    2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1).

(59)    2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558).

(60)    2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(61)    2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1056 dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (OL L 249, 2020 7 31, p. 33).

(62)    2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL L 197, 2012 7 24, p. 38).

(63)    1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo; OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(64)    2016 m. liepos 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1245, kuriuo nustatoma preliminari Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros kodų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo III, IV ir V prieduose pateiktų su atliekomis susijusių įrašų atitikmenų lentelė (OL L 204, 2016 7 29, p. 11).

(65)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(66)    1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL L 82, 1997 3 22, p. 1).

(67)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(68)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(69)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx  

(70)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(71)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(72)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(73)    Pasiūlyme numatoma, kad ateityje bus užtikrinta siūlomos elektroninių duomenų mainų sistemos ir ES muitinės vieno langelio aplinkos sąveika. Tokiam darbui reikės specialiai jam skirtų finansinių išteklių, kuriuos gaus TAXUD GD, kad būtų įmanoma atlikti numatytą sujungimą. Šiuo metu tokiam darbui reikiamų išteklių kiekis negali būti tiksliai nustatytas, tačiau manoma, kad tam gali prireikti ne daugiau kaip 0,950 mln. EUR biudžeto per 5 metus, o priežiūros mokestis – 0,100 mln. EUR. vėliau kasmet. Papildomai nustatyta, kad per pirmuosius penkerius įgyvendinimo metus Mokesčių ir muitų sąjungos generalinam direktoratui reikės 0,6 etato ekvivalento ir 0,2 etato ekvivalento sujungimui su ES muitinės vieno langelio aplinka užtikrinti. Kadangi investicijos į plėtrą bus vykdomos 5 metų laikotarpiu, 2024–2027 m. laikotarpiu mokėtina suma bus proporcinga padarytoms pastangoms.

(74)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(75)    Manoma, kad kai kurie tyrimai, numatyti 2027 m., bus tęsiami 2028 m. prasidedančiu laikotarpiu.

(76)    Atkreipkite dėmesį, kad Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas apytikriai apskaičiavo, kad per pirmuosius penkerius įgyvendinimo metus jam reikės 0,6 etato ekvivalento ir 0,2 etato ekvivalento sujungimui su ES muitinės vieno langelio aplinka užtikrinti.

(77)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(78)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(79)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(80)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietos darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(81)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(82)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(83)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.