EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2026 06 24

COM(2026) 570 final

2026/0164(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) 2018/1727

{SEC(2026) 570 final} - {SWD(2026) 570 final} - {SWD(2026) 571 final} - {SWD(2026) 572 final} - {SWD(2026) 573 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Pasiūlymo teisinis pagrindas yra SESV 85 straipsnis, kuriame nustatyta, kad Eurojusto struktūra, veikla, veiksmų ir užduočių sritis nustatoma reglamentais, priimamais pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Be to, jame reikalaujama, kad tuose reglamentuose būtų nustatyta Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dalyvavimo vertinant Eurojusto veiklą tvarka, taip prisidedant prie Eurojusto veiklos demokratinės priežiūros Sąjungos lygmeniu.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju) 

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Rengdama šį reglamentą Komisija ne kartą konsultavosi su įvairių specializuotų sričių suinteresuotosiomis šalimis. Šios konsultacijos apėmė viešas konsultacijas, surengtas visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis, kvietimą teikti informaciją ir internetinę apklausą. Be to, išorės rangovas surengė pokalbius su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant Eurojusto darbuotojus, nacionalinius narius, nacionalines institucijas, specialistus ir trečiųjų valstybių bei tarptautinių organizacijų atstovus.

Dvylika savaičių – nuo 2025 m. gruodžio 3 d. iki 2026 m. vasario 24 d. – vykusiose viešose konsultacijose gauta 20 atsakymų; dauguma respondentų pabrėžė Eurojusto vaidmens kovojant su sunkiu ir organizuotu tarpvalstybiniu nusikalstamumu svarbą. Suinteresuotosios šalys taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę geriau atsižvelgti į nukentėjusiųjų ir liudytojų perspektyvą ir aiškiau nustatyti bylų paskirstymą Eurojustui ir Europos teisminiam tinklui (ETT). Interneto svetainėje „Išsakykite savo nuomonę“ paskelbus kvietimą teikti informaciją, gauti 42 suinteresuotųjų šalių iš 21 ES valstybės narės atsakymai. Atsakymuose pabrėžti vienas kitą papildantys Eurojusto ir ETT vaidmenys, poreikis stiprinti Eurojusto įgaliojimus suteikiant jam daugiau operatyvinių funkcijų ir tai, kad svarbu gerinti valdymo bei sprendimų priėmimo procesus. Suinteresuotosios šalys taip pat pabrėžė, kad Eurojustas turėtų teikti prioritetą bendradarbiavimui su trečiosiomis valstybėmis ir investuoti į technologines priemones, kad galėtų reaguoti į kintantį nusikalstamumo pobūdį. Iki 2026 m. kovo 4 d. vykdyta internetinė apklausa buvo skirta specialistams, Eurojusto administracijos atstovams ir nacionaliniams nariams, taip pat ES ir ES nepriklausančių valstybių pareigūnams. Apklausos rezultatai parodė, kad plačiai pritariama valdymo reformai, įskaitant Valdančiosios tarybos įsteigimą, kad Kolegijai tektų mažesnė administracinė našta ir būtų aiškiau paskirstytos užduotys. Suinteresuotosios šalys taip pat sutarė, kad reikia suderinti nacionalinių narių statusą ir įgaliojimus ir sustiprinti bendradarbiavimą su atitinkamomis ES agentūromis ir organais, kaip antai Europolu ir Europos prokuratūra. Susirūpinimą kėlė nevienodas trečiųjų valstybių bendradarbiavimo su Eurojustu lygis; kai kurie respondentai siūlė nustatyti sąlygiškumo nuostatas, kad būtų sustiprintas bendradarbiavimas, visų pirma su ES šalimis kandidatėmis ir potencialiomis kandidatėmis. Be atvirų viešų konsultacijų, surengti pokalbiai su 115 suinteresuotųjų šalių, įskaitant Eurojusto administracijos atstovus, nacionalinius narius, ryšių prokurorus, ES agentūrų, nacionalinių institucijų ir tarptautinių organizacijų atstovus. Šie pokalbiai padėjo geriau suprasti Eurojustui kylančius veiklos sunkumus, įskaitant pasenusias priemones, ribotą bendradarbiavimą su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir poreikį aiškiau apibrėžti kompetenciją tokiose srityse kaip elektroniniai įrodymai. Nors trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų suinteresuotosios šalys Eurojusto darbą pripažino vertingu, jos taip pat akcentavo galimybes gerinti bendradarbiavimą tokiomis priemonėmis kaip nuolatinių kontaktinių asmenų funkcijos sukūrimas ir ryšių palaikymo teisminių pareigūnų skyrimas.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Siūlomą reglamentą sudaro devyni skyriai ir juose esantys 87 straipsniai.

I skyrius. Bendrosios nuostatos, tikslai ir užduotys

Šiame skyriuje nustatomi esminiai Eurojusto veiklos pagrindai. Jame patvirtinamas Eurojusto, kaip teisinį subjektiškumą turinčios Sąjungos agentūros, teisinis statusas ir nustatoma, kad jo būstinė yra Hagoje. Jame nustatomi bendrieji Eurojusto tikslai – remti ir stiprinti nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą kovojant su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais. Taip pat pateikiamas išsamus užduočių, kurias Eurojustas turi atlikti siekdamas tų tikslų, sąrašas; tos užduotys, be kita ko, apima pagalbos teikimą nacionalinėms ir tarptautinėms institucijoms koordinuojant tyrimus, informacijos sutikrinimą siekiant nustatyti tarpvalstybinių bylų sąsajas, su sunkiausiais tarptautiniais nusikaltimais susijusių įrodymų rinkimą ir saugojimą, pagalbą susigrąžinant turtą ir bendradarbiavimą su Sąjungos agentūromis ir įstaigomis, kaip antai Europolu ir Europos prokuratūra. Be to, apibrėžiama Eurojusto kompetencija, apimanti I priede nurodytus sunkius nusikaltimus ir su jais susijusias nusikalstamas veikas, ir nustatomos geografinės bei su konkrečiomis situacijomis susijusios sąlygos, kuriomis Eurojustas gali imtis veiksmų, be kita ko, Europos prokuratūros ir trečiųjų valstybių atžvilgiu.

II skyrius. Eurojusto organizacinė struktūra

Šiame skyriuje apibrėžiama Eurojusto valdymo sistema ir išskiriamos jo valdymo ir veiklos struktūros; skyrių sudaro šeši skirsniai.

I skirsnyje nustatoma dvejopa Eurojusto struktūra: valdymo struktūrą sudaro Valdančioji taryba, Vykdomoji valdyba ir administracijos direktorius, o veiklos struktūrą – nacionaliniai nariai ir Kolegija.

II skirsnyje išdėstytos Valdančiosios tarybos, kuri priima svarbiausius valdymo sprendimus ir nustato strategines Eurojusto veiklos gaires, veiklą reglamentuojančios nuostatos. Valdančiąją tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir vienas Komisijos atstovas; ji yra atsakinga už bendrojo programavimo dokumento, metinio biudžeto, personalo bei saugumo taisyklių ir kitų neoperatyvinio pobūdžio sprendimų priėmimą. II skyriuje nustatomos bendru požiūriu dėl decentralizuotų agentūrų grindžiamos taisyklės dėl Valdančiosios tarybos sudėties, pirmininko rinkimo, posėdžių dažnumo ir eigos, funkcijų ir balsavimo tvarkos, įskaitant dviejų trečdalių balsų daugumą, reikalaujamą konkrečiais atvejais priimant tokius svarbus sprendimus kaip administracijos direktoriaus skyrimas ir biudžeto tvirtinimas. Jame taip pat nustatomas metinio ir daugiamečio programavimo procesas, pagal kurį Valdančioji taryba kasmet iki lapkričio 30 d. turi priimti bendrąjį programavimo dokumentą.

III skirsniu įsteigiama Vykdomoji valdyba, kuriai pirmininkauja Eurojusto pirmininkas ir kuri padeda Valdančiajai tarybai rengdama jos sprendimus, peržiūrėdama biudžeto ir darbo programų projektus, užtikrindama tolesnius su audito išvadomis susijusius veiksmus ir priimdama nustatytus administracinius sprendimus.

IV skirsnyje išdėstytos administracijos direktoriaus, kuris nepriklausomai valdo Agentūrą ir yra atskaitingas Valdančiajai tarybai, darbą reglamentuojančios nuostatos. Administracijos direktorių Valdančioji taryba skiria penkerių metų kadencijai remdamasi jo nuopelnais; jis yra atsakingas už kasdienį administravimą, biudžeto vykdymą, kovos su sukčiavimu priemones ir personalo valdymą.

V skirsnis skirtas nacionaliniams nariams ir jų nacionaliniams biurams. Kiekviena valstybė narė į Eurojusto būstinę Hagoje deleguoja po vieną nacionalinį narį, kuriam padeda bent vienas pavaduotojas ir vienas padėjėjas. Nacionaliniai nariai turi turėti aukšto lygio prokuroro arba teisėjo kvalifikaciją ir jiems turi būti suteikti tam tikri teisminiai įgaliojimai. Visų pirma 19 straipsnyje išvardijami nacionalinių narių įgaliojimai, skiriant įgaliojimus, kuriais galima naudotis be išankstinio leidimo, nuo įgaliojimų, kuriems vykdyti reikalingas kompetentingos nacionalinės institucijos sutikimas. Pirmajai kategorijai priskiriamais atvejais nacionaliniai nariai gali tiesiogiai susisiekti su kompetentingomis nacionalinėmis ir trečiųjų valstybių institucijomis bei atitinkamais Sąjungos organais ir keistis su jais operatyvine informacija ir įrodymais, pradėti ir valdyti bylas bylų valdymo sistemoje (CMS), organizuoti koordinavimo susitikimus ir koordinavimo centrų veiklą, dalyvauti jungtinėse tyrimų grupėse (JTG) ir palengvinti jų veiklą, be kita ko, pasirašydami susitarimus dėl JTG, dalyvauti bendrose operatyvinėse platformose ir teisminio koordinavimo platformose, prašyti kompetentingų nacionalinių institucijų, kad būtų pradėti tyrimai ar baudžiamasis persekiojimas, ir padėti nustatyti bei išspręsti jurisdikcijos kolizijas. Antrajai kategorijai priskiriamais atvejais nacionaliniai nariai, gavę kompetentingos nacionalinės institucijos sutikimą, o skubiais atvejais – ir be tokio sutikimo, gali priimti arba vykdyti teisminio bendradarbiavimo prašymus arba tarpusavio pripažinimo priemones, be kita ko, pagal nacionalinę teisę priimdami nutarimą dėl tokios priemonės. V skirsnyje taip pat nustatomas kompensavimo mechanizmas valstybei narei, kurios nacionalinis narys yra Eurojusto pirmininkas, kad būtų padengtos nacionalinio biuro sustiprinimo per pirmininko kadenciją išlaidos.

VI skirsnyje reglamentuojama Kolegijos, kurią sudaro visi nacionaliniai nariai, veikla; Kolegija yra atsakinga už Eurojusto operatyvines funkcijas ir veikia visiškai nepriklausomai. Kolegija dirba su bylomis ir priima tinkamus operatyvinius sprendimus dėl valstybių narių jai perduotų bylų, arba, kai tinkama, savo iniciatyva pradeda bylas. Ji iš nacionalinių narių dviejų trečdalių balsų dauguma ketverių metų kadencijai renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.

III skyrius. Operatyvinės veiklos klausimai

Šis skyrius yra pagrindinis Reglamento skyrius, kuriame reglamentuojama operatyvinė veikla. Jį sudaro keturi skirsniai, apimantys įvairius Eurojusto operatyvinės veiklos būdus ir formas.

I skirsnis skirtas pagrindinei Eurojusto operatyvinei funkcijai – palengvinti teisminį bendradarbiavimą ir koordinavimą. Jame nustatoma, kaip Eurojustas remia tarpvalstybinius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, be kita ko, organizuodamas koordinavimo susitikimus ir koordinavimo centrų veiklą, palengvindamas teisminio bendradarbiavimo priemonių taikymą, padėdamas spręsti jurisdikcijos kolizijas ir atlikdamas informacijos atitinkamose duomenų bazėse sutikrinimą. Jame išsamiai apibūdinama operatyvinė, techninė, analitinė, teisinė ir finansinė parama, kurią Eurojustas teikia jungtinėms tyrimų grupėms (JTG), įskaitant pagalbą rengiant susitarimus dėl JTG ir administruojant Eurojusto finansinį įnašą į JTG veiklą. Jame taip pat numatoma galimybė steigti teisminio koordinavimo platformas, kurias Eurojustas dviejų ar daugiau valstybių narių prašymu arba savo iniciatyva gali sukurti siekdamas remti ypač sudėtingus tarpvalstybinius tyrimus, ir nustatoma, kad Eurojustas teikia šioms platformoms ir jų dalyviams operatyvinę, techninę, analitinę, teisinę ir finansinę paramą.

II skirsnyje reglamentuojama operatyvinė veikla, kurią Eurojustas vykdo savo iniciatyva, be nacionalinių institucijų ar Europos prokuratūros prašymo. Jame nustatomos sąlygos ir procedūros, pagal kurias nacionaliniai nariai gali prašyti kompetentingų nacionalinių institucijų pradėti arba išplėsti tyrimus, sudaryti jungtines tyrimų grupes, teikti pirmenybę teisminio bendradarbiavimo prašymams arba imtis kitų pagrįstų priemonių. Jame taip pat reglamentuojamas Eurojusto gebėjimas išsaugoti, analizuoti ir saugoti su sunkiausiais tarptautiniais nusikaltimais susijusius įrodymus ir suteikti galimybę valstybėms narėms, trečiosioms valstybėms ir tarptautiniams baudžiamiesiems teismams bei tribunolams jais naudotis, kad būtų lengviau rengti bylas. Be to, II skirsnyje numatoma išsaugoti dirbant su Eurojusto bylomis sukauptas operatyvines žinias, rengti gaires ir geriausios praktikos pavyzdžius, taip pat steigti Eurojusto baudžiamųjų bylų kompetencijos centrus (ECE), kurie teiktų strateginę, analitinę ir operatyvinę paramą prioritetinėse nusikalstamumo srityse.

III skirsnis apima papildomas Eurojusto teikiamos operatyvinės paramos formas, įskaitant jo, kaip kontaktinio punkto trečiosioms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms, funkciją pagal Reglamentą (ES) 2019/816 dėl ECRIS-TCN, paramą nusikaltimų aukoms tarpvalstybiniuose baudžiamuosiuose procesuose ir dalyvavimą kartu su Europolu, pagal jų atitinkamus įgaliojimus, EMPACT cikluose, prisidedant prie strateginių analizių rengimo ir Sąjungos kovos su sunkiais nusikaltimais prioritetų operatyvinio įgyvendinimo.

IV skirsnyje nustatoma Eurojusto ir nacionalinių institucijų keitimosi informacija sistema. Pagal jį kiekviena valstybė narė privalo sukurti Eurojusto nacionalinę koordinavimo sistemą, kad būtų užtikrintas veiksmingas nacionalinio biuro ir nacionalinių institucijų veiklos koordinavimas, ir į ją įtraukti atitinkamų Europos tinklų kontaktinius asmenis bei nacionalinį korespondentą terorizmo klausimais. Jame nustatoma kompetentingoms nacionalinėms institucijoms tenkanti bendra pareiga keistis visa Eurojusto užduotims atlikti būtina informacija, įskaitant konkrečius pranešimo reikalavimus, taikomus byloms, susijusioms su bent trimis valstybėmis narėmis, ir visoms terorizmo byloms, kurios perduodamos teisminėms institucijoms.

Šiame skirsnyje taip pat reglamentuojamas operatyvinės informacijos perdavimas tarp Eurojusto darbuotojų ir valstybių narių per nacionalinius narius, numatomas saugus skaitmeninis ryšys naudojantis decentralizuota e. CODEX grindžiama IT sistema ir nustatoma, kad bylų valdymo sistema (CMS) yra pagrindinė operatyvinių asmens duomenų tvarkymo, bylų valdymo, informacijos sutikrinimo ir įrodymų išsaugojimo priemonė. Galiausiai jame nustatomos prieigos prie CMS nacionaliniu lygmeniu ir nacionalinių narių bei įgaliotųjų darbuotojų atliekamo informacijos tvarkymo taisyklės.

IV skyrius. Informacijos tvarkymas

Šiame skyriuje nustatoma Eurojusto vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikoma duomenų apsaugos sistema. Jame nustatyta, kad Eurojusto duomenų tvarkymo veiklai taikomas ir šis reglamentas, ir Reglamentas (ES) 2018/1725, o šiame reglamente nustatytoms operatyvinių duomenų apsaugos taisyklėms (kaip lex specialis) teikiama viršenybė prieš Reglamente (ES) 2018/1725 nustatytas bendrąsias taisykles. Taip užtikrinamas teisinis aiškumas, kartu išlaikant bendrąją Sąjungos institucijoms, organams, įstaigoms ir agentūroms taikomą duomenų apsaugos sistemą.

IV skyriuje apibrėžiamos operatyvinių asmens duomenų, kuriuos Eurojustas gali tvarkyti, kategorijos. Tai apima įtariamųjų, nuteistųjų, nukentėjusiųjų ir kitų proceso šalių duomenis, taip pat išimtinėmis aplinkybėmis ir ribotą laiką – papildomus duomenis, tiesiogiai aktualius vykdomiems koordinuojamiems tyrimams. Jame nustatomi griežti operatyvinių asmens duomenų saugojimo pasibaigus procesui terminai ir reikalavimai, susiję su automatizuotos peržiūros mechanizmais, kuriais užtikrinamas tų terminų laikymasis.

Šiame skyriuje taip pat nustatomos duomenų subjektų teisės, susijusios su operatyviniais asmens duomenimis, įskaitant teisę susipažinti su duomenimis ir šios teisės apribojimus, teisę apriboti duomenų tvarkymą ir sąlygas, kuriomis gali būti atsisakyta leisti susipažinti su duomenimis, jeigu tai pakenktų vykdomam tyrimui arba sukeltų pavojų asmens saugumui. Pagal IV skyrių prieiga prie Eurojusto turimų operatyvinių asmens duomenų suteikiama tik nacionaliniams nariams, įgaliotiems deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams, paskirtiesiems nacionalinių sistemų naudotojams ir įgaliotiesiems Eurojusto darbuotojams. Jame numatyta, kad Vykdomoji valdyba skiria duomenų apsaugos pareigūną, ir nustatomos pranešimo apie asmens duomenų saugumo pažeidimą taisyklės. Galiausiai jame nustatyta, kad, priklausomai nuo duomenų kilmės ir tolesnio jų tvarkymo, atsakomybė už duomenų tikslumą ir teisinių reikalavimų laikymąsi tenka Eurojustui arba valstybėms narėms.

V skyrius. Santykiai su partneriais

Šiame skyriuje reglamentuojami Eurojusto išorės santykiai. Jį sudaro trys skirsniai, apimantys santykius su Sąjungos organais bei agentūromis ir tarptautinį bendradarbiavimą.

I skirsnyje išdėstytos bendrosios visiems Eurojusto bendradarbiavimo santykiams taikomos nuostatos. Jame numatyta, kad Eurojustas, iš anksto pasikonsultavęs su Komisija, gali sudaryti darbinius susitarimus su Sąjungos institucijomis, organais, įstaigomis ir agentūromis, taip pat su trečiųjų valstybių institucijomis ir tarptautinių organizacijų organais. Tokie susitarimai negali būti keitimosi asmens duomenimis teisinis pagrindas ir jais Sąjungai ar valstybėms narėms nesukuriama teisinių pareigų. I skirsnyje taip pat reglamentuojama bendra atitikčių nustatymo sistema „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“, suteikianti galimybę paskirtosioms Sąjungos agentūroms ir organams, visų pirma Europolui, Europos prokuratūrai, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijai (AMLA) ir ES muitinei, per automatizuotą rodyklę gauti netiesioginę prieigą prie Eurojusto bylų valdymo sistemos, o Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos sistemos „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“ techninės ir funkcinės specifikacijos.

II skirsnyje reglamentuojami Eurojusto santykiai su konkrečiais Sąjungos organais, įstaigomis ir agentūromis. Jame nustatomi privilegijuoti santykiai su Europos teisminiu tinklu: šio tinklo sekretoriatas įtraukiamas į Eurojusto personalo struktūrą, o koordinavimas vykdomas per nacionalinę koordinavimo sistemą. Eurojustas įpareigojamas remti įvairius kitus teisminio bendradarbiavimo srityje veikiančius tinklus ir organus, įskaitant JTG tinklą, Europos teisminį kovos su kibernetiniais nusikaltimais tinklą ir Europos teisminį tinklą organizuoto nusikalstamumo klausimais. Šiame skirsnyje reglamentuojamas Eurojusto bendradarbiavimas su Europolu, numatant darbinį susitarimą, kuriame nustatomos praktinio bendradarbiavimo sąlygos, abipusė prieiga per atitikčių nustatymo sistemą „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“ prie atrinktos informacijos, saugomos atitinkamose duomenų bazėse, ir galimybė kurti bendras operatyvines platformas. Jame taip pat nustatoma bendradarbiavimo su Europos prokuratūra sistema, grindžiama tarpusavio bendradarbiavimu pagal atitinkamus jų įgaliojimus, įskaitant pareigą nepagrįstai nedelsiant pranešti apie bet kokią nusikalstamą veiklą, patenkančią į Europos prokuratūros kompetencijos sritį, ir Europos prokuratūros ryšių palaikymo pareigūno delegavimą į Eurojustą. Jame taip pat nustatomi Eurojusto bendradarbiavimo su OLAF, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija (AMLA) ir ES muitinės institucija santykiai.

Pasiūlyme daroma nuoroda į dabartinę Eurojusto ir Europos prokuratūros santykius reglamentuojančią teisinę sistemą, atsižvelgiant į tai, kad Europos prokuratūra buvo įsteigta sustiprinus bendradarbiavimą. Tai nedaro poveikio jokiems būsimiems pokyčiams, kurių gali atsirasti pasikeitus valstybių narių dalyvavimui Europos prokuratūros veikloje, be kita ko, atsižvelgiant į numatomą Vengrijos prisijungimą.

III skirsnyje reglamentuojamas Eurojusto ir trečiųjų valstybių institucijų bei tarptautinių organizacijų tarptautinis bendradarbiavimas. Jame numatyta priimti ketverių metų bendradarbiavimo strategiją ir skirti Eurojusto ryšių palaikymo teisminius pareigūnus į trečiąsias valstybes, kad būtų palengvintas teisminis bendradarbiavimas. Jame nustatomos sąlygos, kuriomis, remiantis tarptautiniais susitarimais, į Eurojustą gali būti deleguojami trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų ryšių prokurorai, įskaitant jų prieigą prie bylų valdymo sistemos. Jame leidžiama Eurojustui priimti trečiųjų valstybių kontaktinius asmenis, siekiant paspartinti teisminį bendradarbiavimą, ir paskirti kontaktinius asmenis trečiosiose valstybėse bei tarptautinėse organizacijose, kai tai numatyta Eurojusto ir atitinkamų trečiųjų valstybių institucijų ar tarptautinių organizacijų organų darbiniame susitarime; nurodoma, kad tokie kontaktiniai asmenys neturi turėti tiesioginės prieigos prie bylų valdymo sistemos ar operatyvinių asmens duomenų.

VI skyrius. Biudžeto sudarymas ir struktūra

Šiame skyriuje apibūdinama metinė biudžeto sudarymo procedūra, pagal kurią administracijos direktorius turi parengti sąmatos projektą, jį peržiūri Vykdomoji valdyba ir patvirtina Valdančioji taryba, o vėliau jis kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. perduodamas Komisijai. Biudžetas tampa galutinis biudžeto valdymo institucijoms galutinai priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą.

Šiame skyriuje išdėstomos Eurojusto biudžeto struktūros, vykdymo ir kontrolės nuostatos. Nurodoma, kad biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos, o pajamų šaltiniai apima Sąjungos įnašą, savanoriškus valstybių narių įnašus, trečiųjų valstybių įnašus ir mokesčius už leidinius bei paslaugas. Administracijos direktorius veikia kaip leidimus suteikiantis pareigūnas ir yra atsakingas už biudžeto vykdymą laikantis ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo principų. Šiame skyriuje išsamiai nustatomi preliminariųjų ir galutinių finansinių ataskaitų pateikimo terminai ir procedūros, ataskaitų pateikimo Audito Rūmams, Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai tvarka, taip pat Europos Parlamento atliekamo biudžeto įvykdymo patvirtinimo tvarka. Jame numatyta, kad Valdančioji taryba priima finansines taisykles, kurios be išankstinio Komisijos sutikimo negali nukrypti nuo Pagrindų reglamento, taikomo decentralizuotoms agentūroms. Kovos su sukčiavimu sistemoje, pagal kurią taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 12 , Audito Rūmams suteikiami audito įgaliojimai, OLAF – tyrimo įgaliojimai, taip pat pripažįstama Europos prokuratūros kompetencija tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo atvejus.

VII skyrius. Darbuotojai

Šiame skyriuje nustatomos Eurojusto darbuotojams taikomos bendrosios nuostatos: jie yra pavaldūs administracijos direktoriui ir jiems taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos. Jame „įgaliotieji Eurojusto darbuotojai“ apibrėžiami kaip darbuotojai, paskirti atlikti konkrečias operatyvines, administracines ar technines užduotis, ir nustatomos jų funkcijos, apimančios pagalbos teikimą nacionaliniams biurams, bylų valdymą, operatyvinę analizę ir įvairią administracinę veiklą. VII skyriuje taip pat numatyta, kad Eurojustas gali pasitelkti deleguotuosius nacionalinius ekspertus ir kitus darbuotojus, kurių jis tiesiogiai nėra įdarbinęs, ir patvirtinama, kad Eurojustui ir jo darbuotojams taikomas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.

VIII skyrius. Vertinimas ir ataskaitų teikimas

Šiame skyriuje nustatoma Eurojusto atskaitomybės ir ataskaitų teikimo sistema. Jame reikalaujama, kad Eurojustas kasmet ne vėliau kaip gegužės 1 d. perduotų savo konsoliduotąją metinę ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams, o Eurojusto pirmininkas kartą per metus dalyvautų Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų tarpparlamentiniame komitetų susitikime. Eurojustas taip pat įpareigojamas, naudodamasis Komisijos nustatytais ataskaitų teikimo rodikliais, prisidėti rengiant metinę Sąjungos finansinių interesų apsaugos ataskaitą pagal SESV 325 straipsnio 5 dalį. VIII skyriuje taip pat numatyta, kad Komisija ir valstybės narės gali prašyti Eurojusto pateikti nuomonę dėl siūlomų teisėkūros procedūra priimamų aktų, patenkančių į SESV 76 straipsnio taikymo sritį. Reikalaujama kas penkerius metus atlikti nepriklausomą Eurojusto veiklos rezultatų vertinimą, o kas dešimt metų – įvertinti, ar Agentūros veiklos tęsimas tebėra pagrįstas.

IX skyrius. Bendrosios ir baigiamosios nuostatos

Šiame skyriuje nustatomi bendrieji Eurojusto veiklos pagrindai ir pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su Reglamento įsigaliojimu. Jame numatyta, kad Eurojusto turimiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, reikalaujama, kad Eurojustas, remdamasis Komisijos sprendimais (ES, Euratomas) 2015/443 ir 2015/444, priimtų saugumo taisykles, kuriomis būtų užtikrinta įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsauga, ir patvirtinama, kad taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1 dėl kalbų vartojimo tvarkos. Nustatoma kas penkerius metus atliekamo vertinimo procedūra, Eurojusto sutartinei ir deliktinei atsakomybei taikoma atsakomybės tvarka ir numatoma sudaryti susitarimą dėl būstinės su Nyderlandais. IX skyriumi panaikinamas Reglamentas (ES) 2018/1727, kartu užtikrinant visišką Eurojusto, kaip teisės subjekto, jo darbuotojų ir paskirtų pareigūnų, vykdomos operatyvinės veiklos ir bylų, bylų valdymo sistemos ir joje tvarkomų duomenų, taip pat esamų tarptautinių susitarimų ir darbinių susitarimų tęstinumą. Jame numatyta, kad galiojančiuose teisės aktuose pateiktos nuorodos į Reglamentą (ES) 2018/1727 turi būti laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir kad šis reglamentas įsigalios dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2026/0164 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) 2018/1727

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 85 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas) buvo įsteigta Tarybos sprendimu 2002/187/TVR 13 kaip juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga, kurios paskirtis – skatinti ir gerinti valstybių narių kompetentingų teisminių institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą kovojant su tarpvalstybinio pobūdžio sunkiais nusikaltimais ir organizuotu nusikalstamumu. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, 2018 m. lapkričio 14 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 14 , kuriuo Tarybos sprendimas 2002/187/TVR buvo panaikintas ir pakeistas. Nuo tada Eurojusto teisinė sistema buvo iš dalies pakeista Reglamentu (ES) 2022/838 15 , Reglamentu (ES) 2023/2131 16 ir Reglamentu (ES) 2025/2082 17 ;

(2)SESV 85 straipsnyje nustatyta, kad Eurojusto misija yra remti ir stiprinti nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą dėl sunkių nusikaltimų, susijusių su dviem ar daugiau valstybių narių, arba kai reikalingas baudžiamasis persekiojimas bendraisiais pagrindais, remiantis valstybių narių institucijų ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) 18 atliktomis operacijomis ir pateikta informacija. SESV 85 straipsnyje taip pat nustatyta, kad vertinant Eurojusto veiklą privalo dalyvauti Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai;

(3)šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad, kintant nusikalstamumo aplinkai ir Sąjungos vidaus saugumo struktūrai, Eurojustas ir toliau būtų tinkamas savo paskirčiai atlikti. Todėl juo stiprinami Eurojusto veiklos įgaliojimai, jo valdymo sistema daroma lankstesnė, o jo teisinė sistema pritaikoma atsižvelgiant į sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų pobūdžio ir masto pokyčius, technologinę pažangą, darančią poveikį tiek nusikalstamai veiklai, tiek teisminiam bendradarbiavimui, ir platesnę Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės raidą;

(4)kadangi pakeitimų, kurių reikia tiems tikslams pasiekti, yra daug ir jie yra esminiai, siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, Reglamentas (ES) 2018/1727 valstybių narių, kurioms šis reglamentas privalomas, atžvilgiu turėtų būti panaikintas ir visas pakeistas šiuo reglamentu. Šiuo reglamentu įsteigiamas Eurojustas yra Reglamentu (ES) 2018/1727 įsteigto Eurojusto teisių ir pareigų perėmėjas. Turėtų būti užtikrintas susitarimų, darbinių susitarimų ir kitų priemonių, kuriomis reglamentuojamas Eurojusto bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis, tarptautinėmis organizacijomis ir Sąjungos organais, tęstinumas laikantis jomis nustatytų sąlygų;

(5)Eurojustas turėtų remti ir stiprinti nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų veiklos koordinavimą ir jų bendradarbiavimą tais atvejais, kai sunkūs nusikaltimai susiję su dviem ar daugiau valstybių narių arba kai reikalingas baudžiamasis persekiojimas bendrais pagrindais, įskaitant atvejus, kai tokie nusikaltimai turi padarinių Sąjungos lygmeniu. Padarinių Sąjungos lygmeniu sąvoka turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į vis labiau tarpvalstybinį sunkių nusikaltimų pobūdį ir nacionalinių teisminių institucijų veiklos realijas. Už Sąjungos ribų planuojama, organizuojama ar vadovaujama nusikalstama veikla gali turėti didelių padarinių saugumui ir teisingumo vykdymui Sąjungoje, ypač kai tokie nusikaltimai turi hibridinį aspektą. Tai ypač akivaizdu tais atvejais, kai teroro aktai planuojami ar finansuojami užsienyje, tačiau įvykdomi Sąjungoje, kai vykdoma prekyba žmonėmis ir neteisėtas migrantų gabenimas maršrutais, prasidedančiais už Sąjungos ribų, kai trečiosiose valstybėse įsikūrusios organizacijos vykdo prekybą narkotikais, tiekdamos juos Sąjungos vartotojų rinkoms, ir kai iš už Sąjungos ribų vykdomi kibernetiniai išpuoliai prieš valstybių narių ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ar valdžios institucijas. Nusikalstamo pobūdžio veikla, pavyzdžiui, pinigų plovimas ar organizuotas nusikalstamumas, taip pat gali būti susijusi su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi bei dezinformacijos kampanijomis, ir dėl to gali kilti papildoma rizika saugumui Sąjungoje. Kai tokia nusikalstama veikla yra susijusi su Sąjungos saugumu, piliečiais ar pagrindiniais Sąjungos interesais, Eurojustas gali padėti vykdyti atitinkamus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, jeigu atitinkamos nusikalstamos veikos patenka į šio reglamento I priedo taikymo sritį ir jeigu tokia pagalba teikiama laikantis taikytinų tarptautinių susitarimų ir Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių;

(6)atsižvelgiant į kintantį sunkių ir tarpvalstybinių nusikaltimų pobūdį, Eurojusto kompetenciją būtina atnaujinti siekiant užtikrinti, kad teisinė sistema ir toliau atitiktų paskirtį ir būtų tinkama naujoms nusikalstamumo realijoms įveikti. Sąjunga susiduria su kintančiomis ir vis sudėtingesnėmis nusikalstamumo grėsmėmis, įskaitant nuo kibernetinių technologijų priklausomus ir pasinaudojant kibernetine erdve daromus nusikaltimus, taip pat skaitmeninės infrastruktūros naudojimą teroristiniais tikslais, kurie kelia grėsmę demokratinėms institucijoms, visuomenės saugumui, ypatingos svarbos infrastruktūrai ir visuomenės atsparumui. Kitų formų sunkūs nusikaltimai, pavyzdžiui, smurtas dėl lyties, visų pirma tais atvejais, kai juos palengvina skaitmeninės technologijos arba kai jie turi tarpvalstybinių elementų, taip pat daro didelį ir ilgalaikį poveikį nukentėjusiesiems, lygybei ir pagrindinėms teisėms. Siekiant veiksmingai tirti tokius nusikaltimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos, reikalingas koordinuotas Sąjungos požiūris, tvirtesnis tarpvalstybinis teisminis bendradarbiavimas ir bendrų saugumo bei informacijos integralumo užtikrinimo pajėgumų stiprinimas, visapusiškai gerbiant pagrindines teises ir laikantis teisinės valstybės principo. Todėl sunkių nusikaltimų, kurių atžvilgiu Eurojustas turi kompetenciją, sąrašas turėtų būti atnaujintas, kad atspindėtų tas kintančias nusikalstamumo grėsmes, įskaitant Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus ir smurtą dėl lyties, ir turėtų būti reguliariai peržiūrimas, siekiant užtikrinti, kad Eurojusto įgaliojimai išliktų aktualūs ir veiksmingi;

(7)Eurojusto užduotys turėtų būti išplėstos ir patikslintos, kad atspindėtų jo, kaip strateginio, analitinio ir proaktyvaus tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo centro, vaidmenį teikiant kompetentingoms nacionalinėms institucijoms operatyvinę ir analitinę pagalbą. Taip pat turėtų būti stiprinamas Eurojusto dalyvavimas formuojant Sąjungos politiką ir atitinkamuose strateginiuose cikluose, kad Eurojustas galėtų panaudoti dirbant su bylomis sukauptas ekspertines žinias nustatant Sąjungos kovos su sunkiais nusikaltimais prioritetus. Turėtų būti ypač akcentuojamas Eurojusto vaidmuo palengvinant teisminio bendradarbiavimo ir tarpusavio pripažinimo priemonių priėmimą ir vykdymą ir teikiant su tuo susijusią paramą, sprendžiant kompetentingų nacionalinių institucijų jurisdikcijos kolizijas, padedant susigrąžinti turtą tarpvalstybinėse bylose, renkant, išsaugant ir saugant sunkiausių tarptautinių nusikaltimų įrodymus ir teikiant pagalbą sunkių nusikaltimų aukoms tarpvalstybiniuose baudžiamuosiuose procesuose;

(8)Eurojustas taip pat turėtų plėtoti ir išlaikyti teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose specializuotas žinias ir ekspertinę kompetenciją, be kita ko, steigdamas Eurojusto baudžiamųjų bylų kompetencijos centrus (ECE). Eurojusto baudžiamųjų bylų kompetencijos centrai, neviršydami savo atitinkamų įgaliojimų ir užtikrindami veiklos papildomumą, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su panašiomis Sąjungos lygmeniu sukurtomis specializuotomis struktūromis, įskaitant Sąjungos specializuotos kompetencijos centrus ir ES vaikų apsaugos nuo seksualinės prievartos centrą, kad visų jų ekspertinių žinių sutelkimas turėtų kuo didesnę operatyvinę vertę valstybių narių kompetentingoms nacionalinėms institucijoms;

(9)labai svarbu, kad Eurojustas atliktų svarbesnį vaidmenį teikiant paramą sunkių nusikaltimų aukoms tarpvalstybinėse bylose, laikydamasis tos srities Sąjungos strategijos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai 19 . Tai ypač svarbu bylose, kuriose yra daug nukentėjusiųjų arba masinio, ypač internetu vykdomo, sukčiavimo aukų ir tai susiję su keliomis valstybėmis narėmis, taip pat bylose, kurios gali priklausyti kelioms jurisdikcijoms, ir bylose, susijusiose su tarpvalstybinį aspektą turinčiu smurtu dėl lyties. Eurojustas turėtų aktyviai padėti valstybėms narėms užtikrinti nukentėjusiųjų teises tarpvalstybiniuose baudžiamuosiuose procesuose, be kita ko, padėdamas nustatyti nukentėjusiųjų tapatybę, konsultuodamas kompetentingas nacionalines institucijas dėl nukentėjusiųjų procesinių teisių pagal nacionalinę ir Sąjungos teisę ir padėdamas gauti kompensaciją bei susigrąžinti turtą, įskaitant turtą, kuriam taikomos įšaldymo ir konfiskavimo priemonės;

(10)su I priede nurodytų formų sunkiais nusikaltimais susijusi Eurojusto kompetencija turėtų būti aiškiai apibrėžta ir apimti ne tik tiesiogiai nurodytas nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamas veikas, kurių tikslas yra padaryti ar padėti padaryti kurios nors iš nurodytų formų sunkų nusikaltimą, gauti priemonių jam padaryti arba užtikrinti jį padariusių asmenų nebaudžiamumą. Be nurodytų konkrečių formų nusikaltimų, Eurojustas turėtų gebėti lanksčiai teikti pagalbą ir kitais atvejais, neviršijant šiame reglamente nustatytų jo įgaliojimų ribų, kompetentingos nacionalinės institucijos prašymu, kai tam yra konkretus veiklos poreikis;

(11)kadangi Europos prokuratūra įsteigta tvirtesnio bendradarbiavimo pagrindu, Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939 20 yra visas privalomas ir tiesiogiai taikomas tik toms valstybėms narėms, kurios dalyvauja tame tvirtesniame bendradarbiavime. Tais atvejais, kurie nepriklauso Europos prokuratūros kompetencijai, Eurojustas išlaiko visą kompetenciją dėl šio reglamento I priede nurodytų sunkių formų nusikaltimų. Atsižvelgiant į atitinkamus Eurojusto ir Europos prokuratūros įgaliojimus, Eurojustas nedalyvaujančių valstybių narių arba Europos prokuratūros prašymu turėtų galėti veikti bylose dėl Europos prokuratūros kompetencijai priklausančių nusikaltimų, kai tos bylos yra susijusios ir su dalyvaujančiomis, ir su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis arba kai Europos prokuratūra nusprendžia nesiimti veiksmų. Eurojustas bet kuriuo atveju turėtų išlaikyti kompetenciją remti bylas dėl Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų, kai Europos prokuratūra kompetencijos neturi arba ja nesinaudoja. Europos prokuratūra ir Eurojustas pagal savo atitinkamus įgaliojimus turėtų plėtoti glaudų operatyvinį bendradarbiavimą, išsamiau reglamentuojamą jų tarpusavio darbiniu susitarimu;

(12)pagal SESV 85 straipsnį, Eurojusto užduotys gali apimti nusikalstamų veikų tyrimų pradėjimą. Eurojusto vaidmuo neturėtų apsiriboti reagavimu į valstybių narių prašymus suteikti pagalbą ir operatyvinę paramą, o turėtų apimti ir proaktyvų koordinuoto bei strateginio teisminio atsako į sunkius nusikaltimus Sąjungos lygmeniu skatinimą. Naudodamasis savo pozicija nacionalinių tyrimų ir bendradarbiavimo Sąjungos lygmeniu sankirtoje, Eurojustas turėtų galėti naudotis savo analitiniais pajėgumais ir ekspertinėmis žiniomis, kad būtų lengviau atlikti veiksmus, kurių jis imasi savo iniciatyva, bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis ir remdamasis jų, Europolo, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), įsteigtos Komisijos sprendimu 1999/352/EB, EAPB, Euratomas 21 , Europos prokuratūros ir kitų Sąjungos organų bei agentūrų suteikta informacija. Tai turėtų apimti valstybių narių, kurios iš pradžių galėjo būti neįtrauktos į bylą, įtraukimą, taip pat prašymus valstybėms narėms pradėti tyrimus ar imtis tam tikrų tyrimo priemonių, visų pirma tais atvejais, kai Eurojustas, remdamasis savo analize, nustato bylų tarpusavio sąsajas ar kitas aplinkybes, dėl kurių būtinas teisminis koordinavimas. Tuo tikslu nacionaliniams nariams turėtų būti suteikti įgaliojimai savo iniciatyva Eurojusto bylų valdymo sistemoje pradėti bylas, taip stiprinant Eurojusto gebėjimą aktyviai skatinti koordinavimą ir kartu išsaugant kompetentingų nacionalinių institucijų viršenybę vykdant tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą;

(13)siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą šio reglamento taikymą, itin svarbu, kad visų valstybių narių nacionalinių narių statusas, profilis ir įgaliojimai būtų nuoseklūs. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nacionaliniais nariais skirtų aktyvius prokuratūros arba teisminių institucijų narius, turinčius kvalifikaciją, būtiną norint būti paskirtiems į aukštas prokuroro ar teisėjo pareigas, taip pat aktualios praktinės darbo su nacionalinėmis teisės sistemomis ir tarptautinio teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose patirties. Nacionaliniams nariams pagal jų valstybės narės teisę turėtų būti suteikti bent tie įgaliojimai, kurie būtini tam, kad jie galėtų visapusiškai naudotis savo kompetencija ir veiksmingai atlikti šiame reglamente nustatytas užduotis, kad nacionalinės tvarkos skirtumai nekliudytų Eurojusto veiklai, ypač skubos atvejais. Tie įgaliojimai turėtų apimti bent šiuos: tiesiogiai susisiekti ir keistis operatyvine informacija bei įrodymais su kompetentingomis nacionalinėmis ir trečiųjų valstybių institucijomis, taip pat su atitinkamais Sąjungos organais, įstaigomis ir agentūromis; pradėti, registruoti ir tvarkyti bylas bylų valdymo sistemoje; organizuoti koordinavimo susitikimus ir koordinavimo centrų veiklą; dalyvauti jungtinėse tyrimų grupėse ir, kai tinkama, inicijuoti ar palengvinti jų sudarymą ir veiklą, be kita ko, pasirašant susitarimą dėl jungtinės tyrimo grupės sudarymo (susitarimas dėl JTG); dalyvauti bendrų operatyvinių platformų, Eurojusto baudžiamųjų bylų kompetencijos centrų (ECE) ir teisminio koordinavimo platformų veikloje; prašyti kompetentingų nacionalinių institucijų vykdyti tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą arba imtis bet kokios kitos tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo tikslais pagrįstos priemonės;

(14)siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinėse bylose veiksmų būtų imamasi laiku, nacionaliniams nariams, gavus kompetentingos nacionalinės institucijos sutikimą ir laikantis nacionalinės teisės, taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai pateikti arba vykdyti prašymus dėl teisminio bendradarbiavimo ar tarpusavio pripažinimo, įskaitant tyrimo priemones pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/41/ES 22 , nutarimus įšaldyti ir konfiskuoti turtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1805 23 ir Europos įrodymų pateikimo orderius arba Europos įrodymų saugojimo orderius pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/1543 24 . Kai to reikalaujama pagal nacionalinę teisę ir kai tai atitinka nacionalinio nario, kaip aktyvaus prokuratūros ar teisminės institucijos nario, statusą, tie įgaliojimai taip pat turėtų apimti pagrindinių nacionalinių priemonių, būtinų tam, kad pagal taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę minėtoms priemonėms būtų suteikta teisinė galia, priėmimą. Be to, nacionaliniai nariai turėtų turėti galimybę prašyti savo turto susigrąžinimo tarnybų pateikti informaciją apie nusikaltimo priemones, pajamas ar turtą, dėl kurių yra arba galėtų būti priimtas nutarimas įšaldyti arba konfiskuoti, ir imtis neatidėliotinų veiksmų iki nutarimo įšaldyti priėmimo, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2024/1260 25 . Skubos atvejais, kai kompetentingos nacionalinės institucijos neįmanoma laiku nustatyti ar su ja susisiekti, nacionaliniai nariai turėtų būti kompetentingi imtis tų priemonių savo vardu, laikydamiesi nacionalinės teisės, nepagrįstai nedelsdami apie tai informuoti kompetentingą nacionalinę instituciją. Priemonėms, kurių tokiomis aplinkybėmis imasi nacionaliniai nariai, tebėra taikoma atitinkamų kompetentingų nacionalinių institucijų ir teismų kontrolė pagal taikytiną nacionalinę proceso teisę. Valstybės narės gali suteikti nacionaliniams nariams papildomų įgaliojimų, viršijančių tuos, kurie nustatyti šiame reglamente, ir apie tai praneša Komisijai ir Kolegijai. Siekdamos užtikrinti, kad nacionaliniai nariai, jų pavaduotojai ir, kai taikytina, padėjėjai galėtų veiksmingai naudotis pagal šį reglamentą jiems suteiktais įgaliojimais ir veikti kaip visus įgaliojimus turinčios teisminio bendradarbiavimo institucijos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo struktūroje, valstybės narės turėtų paskirti juos kompetentingomis institucijomis taikytinų Sąjungos aktų dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, visų pirma šiame reglamente nurodytų teisės aktų, tikslais. Kai Eurojustas veikia savo iniciatyva, jis turėtų galėti veikti per savo nacionalinius narius, kurie, nurodydami motyvus, gali prašyti savo valstybių narių kompetentingų institucijų pradėti tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą dėl konkrečių veikų arba imtis bet kurios kitos tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo tikslais pagrįstos priemonės. Pavyzdžiui, tai galėtų apimti prašymus išduoti atitinkamą teisminio bendradarbiavimo priemonę, atlikti finansinį tyrimą, taikyti ikiteismines laikinąsias priemones, apklausti liudytojus ar ekspertus arba imtis priemonių nukentėjusiesiems ir liudytojams apsaugoti;

(15)būtina nustatyti tokią Eurojusto valdymo sistemą, kuri leistų jam veiksmingiau ir efektyviau atlikti savo užduotis ir kuri atitiktų Sąjungos agentūroms taikomus principus, visų pirma 2012 m. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos bendrą pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų. Kartu pagal tokį požiūrį turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į Eurojusto, kaip teisminio bendradarbiavimo agentūros, specifinį pobūdį. Taigi turėtų būti užtikrinamas nacionalinių narių ir Kolegijos nepriklausomumas jiems atliekant operatyvines funkcijas. Eurojustą turėtų sudaryti valdymo struktūra – Valdančioji taryba, Vykdomoji valdyba ir administracijos direktorius – ir veiklos struktūra, apimanti nacionalinius narius ir Kolegiją, o atitinkamos tų organų funkcijos turėtų būti aiškiai apibrėžtos šiame reglamente;

(16)kad Eurojustas galėtų atlikti savo misiją ir visapusiškai išnaudoti savo potencialą kovojant su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais, turėtų būti sustiprintas operatyvinis jo veiklos aspektas, sumažinant nacionaliniams nariams tenkančią administracinę naštą, kad jie galėtų sutelkti dėmesį į darbą su bylomis. Atsižvelgiant į išskirtinį šios agentūros vaidmenį nagrinėjant teismines bylas ir palaikant ryšius su nacionalinėmis institucijomis tarpusavio pasitikėjimo pagrindu, Kolegija turėtų būti kompetentinga spręsti operatyvinės veiklos klausimus, o administracinė ir biudžetinė atsakomybė turėtų tekti Valdančiajai tarybai ir Vykdomajai valdybai. Be to, siekiant supaprastinti veiklą ir sumažinti Kolegijos dalyvavimą atliekant užduotis, kurios nėra pagrindinės užduotys, strateginių ataskaitų, rekomendacinių dokumentų ir kitų specialistams svarbių analitinio darbo rezultatų rengimas ir koordinavimas turėtų būti vis dažniau patikimas Eurojusto darbuotojams, be kita ko, Eurojusto baudžiamųjų bylų kompetencijos centrų (ECE) veiklos kontekste;

(17)siekiant pagerinti sprendimų priėmimo procesų kokybę ir efektyvumą, turėtų būti įsteigta Valdančioji taryba, kuri veiktų kaip nepriklausomas priežiūros organas ir kuriai būtų pavesta priimti aukščiausio lygio sprendimus dėl biudžeto, strateginių prioritetų ir valdymo klausimų, įskaitant bendrąjį programavimo dokumentą, metinį biudžetą, personalo taisykles ir saugumo taisykles. Valstybės narės visapusiškai dalyvaus Agentūros valdyme per savo atstovus Valdančiojoje taryboje. Siekiant išlaikyti administracinių ir operatyvinių klausimų atskyrimą, valstybėms narėms turėtų būti draudžiama skirti nacionalinius narius savo atstovais Valdančiojoje taryboje, kad operatyvinis darbas su bylomis ir administracinė priežiūra būtų patikėti atitinkamas ekspertines žinias turintiems asmenims. Visos Valdančiojoje taryboje atstovaujamos šalys turėtų stengtis riboti savo atstovų kaitą, kad būtų užtikrintas darbo tęstinumas, ir siekti subalansuoto lyčių atstovavimo;

(18)turėtų būti įsteigta Vykdomoji valdyba, kuri rengtų Valdančiosios tarybos darbą ir posėdžius, teiktų jiems reikalingą informaciją ir padėtų juos vykdyti. Be to, šiame reglamente numatytais atvejais Vykdomoji valdyba turėtų savarankiškai priimti sprendimus su Eurojusto kasdieniu administravimu susijusiais klausimais;

(19)visapusiškai laikantis administracinių ir operatyvinių pareigų atskyrimo principo, į Kolegijos nuomonę turėtų būti atsižvelgiama tais atvejais, kai administraciniai sprendimai gali turėti reikšmingą poveikį Eurojusto operatyviniam darbui, visų pirma nustatant prioritetines nusikalstamumo sritis. Todėl prieš priimdamos sprendimą šiame reglamente nurodytais klausimais Valdančioji taryba ir Vykdomoji valdyba savo atitinkamose kompetencijos srityse turėtų iš anksto konsultuotis su Kolegija. Siekiant užtikrinti, kad Kolegijos nuomonei būtų tinkamai atstovaujama, Eurojusto pirmininkas turėtų dalyvauti Valdančiosios tarybos ir Vykdomosios valdybos darbe kaip Kolegijos atstovas. Tais atvejais, kai ataskaitos, nuomonės, politikos dokumentai ir gairės, kuriuos gali priimti Vykdomoji valdyba, gali būti tiesiogiai svarbūs operatyvinei veiklai, visų pirma kai jie gali būti susiję su vykdomais tyrimais ar baudžiamuoju persekiojimu arba kita nevieša strategine informacija, turėtų būti iš anksto konsultuojamasi su Kolegija;

(20)administracijos direktorius turėtų vadovauti Eurojustui ir būti atskaitingas Valdančiajai tarybai. Administracijos direktorius turėtų būti atsakingas už šiuo reglamentu Eurojustui pavestų užduočių vykdymą, įskaitant kasdienio Agentūros administravimo užtikrinimą, Valdančiosios tarybos ir Vykdomosios valdybos priimtų sprendimų įgyvendinimą, taip pat biudžeto ir bendrojo programavimo dokumento rengimą ir įgyvendinimą. Administracijos direktorius turėtų būti skiriamas atsižvelgiant į jo nuopelnus, dokumentais patvirtintus administracinius ir vadovavimo įgūdžius, taip pat atitinkamą kompetenciją ir patirtį. Administracijos direktorius yra Eurojusto teisinis atstovas;

(21)Eurojusto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją Kolegija turėtų išrinkti iš nacionalinių narių ketverių metų kadencijai, kuri gali būti vieną kartą pratęsta. Kai nacionalinis narys išrenkamas pirmininku, atitinkama valstybė narė turėtų galėti pirmininko kadencijos laikotarpiui deleguoti reikiamą kvalifikaciją ir patirtį turintį pareigūną, kad būtų sustiprintas nacionalinis biuras ir užtikrintas tolesnis veiksmingas jo darbas, taip pat prašyti kompensacijos iš Eurojusto biudžeto. Toks pareigūnas gali turėti pirmininku išrinkto nacionalinio nario pavaduotojo ar padėjėjo statusą arba vykdyti labiau administracinio ar techninio pobūdžio funkcijas; kiekviena valstybė narė turėtų galėti pati nustatyti savo poreikius dėl to. Kadangi kompensavimo mechanizmas daro poveikį biudžetui, įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti tą mechanizmą turėtų būti suteikti Tarybai. Administracijos direktorius yra Eurojusto teisinis atstovas, o Kolegijos pirmininkas atstovauja Eurojustui politiniuose forumuose, visų pirma pristatydamas Eurojusto veiklą, operatyvinius prioritetus ir strateginius aspektus Sąjungos institucijoms, organams, įstaigoms ir agentūroms, trečiosioms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms;

(22)siekiant užtikrinti, kad skubos atvejais Eurojustas galėtų nedelsdamas atlikti savo užduotis, kiekvienas nacionalinis biuras turėtų būti pasirengęs bet kuriuo metu priimti ir tvarkyti skubius prašymus. Tuo tikslu turėtų būti nustatyta tvarka, pagal kurią su bent vienu kiekvieno nacionalinio biuro nariu būtų galima susisiekti bet kuriuo metu, kad su jo valstybe nare susiję skubūs prašymai būtų išnagrinėti nedelsiant;

(23)kiekviena valstybė narė turėtų sukurti Eurojusto nacionalinę koordinavimo sistemą, kad būtų remiamas jos nacionalinio nario darbas ir užtikrinamas nacionalinio biuro ir tos valstybės narės kompetentingų nacionalinių institucijų veiklos koordinavimas. Į tas sistemas turėtų būti įtraukti tinklų, su kuriais Eurojustas palaiko ryšius, kontaktiniai asmenys, pavyzdžiui, Jungtinių tyrimų grupių nacionalinių ekspertų tinklo (JTG tinklo), Tarybos sprendimu 2002/494/TVR 26 sukurto Europos institucijų tinklo ryšiams dėl už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus atsakingų asmenų palaikyti, Tarybos sprendimu 2008/852/TVR 27 sukurto Europos kovos su korupcija kontaktinių punktų tinklo, Europos teisminio kovos su kibernetiniais nusikaltimais tinklo ir Europos teisminio tinklo organizuoto nusikalstamumo klausimais kontaktiniai asmenys, taip pat pagal Tarybos sprendimą 2007/845/TVR 28 paskirti kontaktiniai asmenys, Eurojusto nacionaliniai korespondentai terorizmo klausimais, nacionaliniai korespondentai su Europos prokuratūros kompetencija susijusiais klausimais ir Tarybos sprendimu 2008/976/TVR 29 sukurto Europos teisminio tinklo nacionaliniai korespondentai. Valstybės narės gali nuspręsti, kad vieną ar kelias iš tų užduočių atliktų tas pats nacionalinis korespondentas;

(24)siekiant skatinti ir stiprinti nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą, itin svarbu, kad Eurojustas iš nacionalinių institucijų gautų jo užduotims atlikti reikalingą informaciją. Kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų nepagrįstai nedelsdamos informuoti savo nacionalinius narius apie jungtinių tyrimų grupių sudarymą ir jų darbo rezultatus. Kompetentingos nacionalinės institucijos taip pat turėtų nepagrįstai nedelsdamos informuoti nacionalinius narius apie Eurojusto kompetencijai priklausančias bylas, tiesiogiai susijusias su bent su trimis valstybėmis narėmis, kai prašymai dėl teisminio bendradarbiavimo arba sprendimai dėl jo buvo perduoti bent dviem valstybėms narėms. Tam tikromis aplinkybėmis jos nacionalinius narius taip pat turėtų informuoti apie jurisdikcijos kolizijas, kontroliuojamuosius gabenimus ir pasikartojančius sunkumus, su kuriais susiduriama vykdant teisminio bendradarbiavimo prašymus. Teroristinių nusikaltimų srityje kompetentingos nacionalinės institucijos, laikydamosi šiame reglamente nustatytų sąlygų, turėtų informuoti savo nacionalinius narius apie visus atitinkamus nusikalstamų veikų tyrimus iškart, kai tik jie perduodami teisminėms institucijoms, neatsižvelgiant į tai, ar yra žinomas ryšys su kita valstybe nare arba trečiąja valstybe;

(25)vienas pagrindinių kovos su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais uždavinių yra laiku nustatyti sąsajas ir sutapimus tarp vykdomų nusikalstamų tinklų, visų pirma prekyba narkotikais užsiimančių tarpvalstybinių organizuotų nusikalstamų tinklų, tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo ir finansinio ar kitų formų stambaus sukčiavimo tyrimų bei baudžiamojo persekiojimo. Šiomis aplinkybėmis atitinkamos informacijos sutikrinimas taip pat padeda didinti teisingumo vykdymo efektyvumą, nes užkertamas kelias lygiagrečių procesų dubliavimui skirtinguose nacionaliniuose teismuose ir taip sumažinama principo ne bis in idem pažeidimo rizika. Eurojustas turėtų sistemingai atlikti atitinkamose duomenų bazėse esančios informacijos sutikrinimą, kad nustatytų tarpvalstybinių tyrimų sąsajas ir kompetentingoms nacionalinėms institucijoms užtikrintų veiksmingą veiklos koordinavimą ir paramą. Galimybė naudotis išanalizuotais duomenų rinkiniais ir sutikrinta informacija yra itin svarbi siekiant veiksmingai rengti bylas ir padeda kompetentingoms nacionalinėms institucijoms formuoti strateginius baudžiamojo persekiojimo metodus;

(26)jungtinių tyrimų grupių (JTG) sudarymas ir rėmimas yra vienas pamatinių Eurojusto operatyvinės veiklos elementų. Eurojustas turėtų teikti jungtinėms tyrimų grupėms operatyvinę, techninę, analitinę, teisinę ir finansinę paramą, be kita ko, konsultuodamas dėl jungtinės tyrimo grupės sudarymo galimybės ir teisinių reikalavimų, padėdamas rengti susitarimus dėl JTG ir derėtis dėl tokių susitarimų, konsultuodamas dėl baudžiamojo persekiojimo strategijų, operatyvinių veiksmų įgyvendinimo ir galimybės įtraukti Europolą. Finansinė parama turėtų būti teikiama laikantis taikytinų finansinių taisyklių ir gali apimti supaprastintų formų finansavimą, pavyzdžiui, fiksuotąsias sumas, vieneto įkainius ir finansavimą taikant fiksuotąją normą. Eurojustas taip pat turėtų remti JTG tinklą pasitelkdamas savo darbuotojus, visų pirma organizuodamas šio tinklo posėdžius ir mokymo veiklą, rinkdamas ir analizuodamas atskirų jungtinių tyrimų grupių vertinimus ir administruodamas Eurojusto finansinę paramą toms grupėms. Kai tai tikslinga siekiant efektyviai atlikti tarpvalstybinius tyrimus, Eurojustas taip pat turėtų sudaryti palankesnes sąlygas trečiosioms valstybėms, įskaitant ES šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates, dalyvauti jungtinėse tyrimų grupėse ir remti tokį jų dalyvavimą;

(27)siekiant padėti vykdyti itin sudėtingus tarpvalstybinius tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą arba stiprinti teisminį bendradarbiavimą kovojant su konkrečių formų sunkiais nusikaltimais, Eurojustas turėtų galėti dviejų ar daugiau valstybių narių prašymu arba savo iniciatyva, gavęs atitinkamų valstybių narių sutikimą, kurti teisminio koordinavimo platformas. Tie pusiau nuolatiniai struktūrizuoto bendradarbiavimo mechanizmai turėtų sutelkti kompetentingų nacionalinių institucijų atstovus, įskaitant nacionalinių biurų narius, ir jiems veikti turėtų padėti įgaliotieji Eurojusto darbuotojai. Šios platformos turėtų padėti sinchronizuoti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą pagal kelias jurisdikcijas, užkirsti kelią galimoms jurisdikcijos kolizijoms, sudaryti sąlygas laiku dalytis teisminėms institucijoms svarbia informacija ir įrodymais, remti bendrų baudžiamojo persekiojimo strategijų rengimą ir įgyvendinimą ir teikti specializuotą pagalbą kompetentingoms nacionalinėms institucijoms. Teisminio koordinavimo platformoje tvarkoma informacija turėtų būti tvarkoma laikantis šio reglamento ir saugoma bylų valdymo sistemoje. Teisminio koordinavimo platformų kūrimas grindžiamas sėkminga Eurojuste veikiančio Tarptautinio baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centro (ICPA) operatyvinės veiklos patirtimi; šis centras parodė struktūrizuoto, tvaraus ir kelias jurisdikcijas apimančio teisminio bendradarbiavimo mechanizmo vertę kovojant su sunkiausiais nusikaltimais;

(28)Eurojusto gebėjimas rinkti, išsaugoti, analizuoti ir saugoti informaciją, kuri gali būti naudojama kaip įrodymai baudžiamajame procese, yra itin svarbus genocido, nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, agresijos nusikaltimo ir susijusių nusikalstamų veikų srityse. Eurojusto sukurta ir administruojama Sunkiausių tarptautinių nusikaltimų įrodymų duomenų bazė (CICED) parodė išskirtinę centralizuoto ir saugaus mechanizmo, skirto sunkiausių tarptautinių nusikaltimų įrodymams iš įvairių jurisdikcijų išsaugoti ir sutikrinti, vertę; šis mechanizmas padeda nacionalinėms baudžiamojo persekiojimo institucijoms ir palengvina tarptautinių baudžiamųjų teismų ir tribunolų darbą. Šio reglamento aiškinimo tikslais, nedarant poveikio tolesnei tarptautinės teisės raidai, sąvoka „sunkiausi tarptautiniai nusikaltimai“ turėtų būti suprantama kaip apimanti genocido nusikaltimą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir agresijos nusikaltimą, kaip jie apibrėžti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statute;

(29)šiuo reglamentu sustiprinami Eurojusto įgaliojimai išsaugoti, analizuoti ir saugoti įrodymus ir nustatomas CICED tolesnės plėtros teisinis pagrindas. Prireikus tas pajėgumas turėtų būti išplėstas ir apimti kitų formų sunkius nusikaltimus, patenkančius į Eurojusto įgaliojimų sritį, visų pirma organizuotą nusikalstamumą, siekiant padėti vykdyti konkrečius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, kurių tikslais sudaryta jungtinė tyrimo grupė arba sukurta teisminio koordinavimo platforma. Visų pirma šiuo atžvilgiu Eurojustas ir Europolas pagal savo atitinkamus įgaliojimus turėtų glaudžiai bendradarbiauti tvarkant ir analizuojant informaciją kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje ir vengti pastangų dubliavimo;

(30)jurisdikcijos kolizijų tarp valstybių narių prevencija ir sprendimas yra viena pagrindinių Eurojusto funkcijų, papildanti Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/948/TVR 30 nustatytą sistemą. Tame pamatiniame sprendime nustatytos valstybių narių kompetentingų institucijų pareigos pradėti tiesiogines konsultacijas, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad įvairiose valstybėse narėse lygiagrečiai vyksta teismo procesai, ir numatyta galimybė įtraukti Eurojustą, jei per tas konsultacijas nepavyksta pasiekti bendro sutarimo. Remiantis ta sistema, Eurojustas turėtų atlikti svarbų vaidmenį padėdamas kompetentingoms nacionalinėms institucijoms nustatyti jurisdikcijos kolizijas, užkirsti joms kelią ir jas spręsti, be kita ko, nustatydamas lygiagrečiai vykstančius ar susijusius procesus, teikdamas teisines konsultacijas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnyje įtvirtinto ne bis in idem principo taikymo, teikdamas neprivalomas pagrįstas nuomones ar rekomendacijas dėl tokių kolizijų sprendimo ir sudarydamas palankesnes sąlygas perduoti procesą jurisdikciją turinčiam subjektui, geriausiai galinčiam vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Ta funkcija yra labai svarbi siekiant užkirsti kelią nebaudžiamumui, išvengti besidubliuojančių procesų ir užtikrinti efektyvų teisminių išteklių naudojimą visose valstybėse narėse;

(31)nusikalstamu būdu įgyto turto atsekimas, įšaldymas, konfiskavimas ir susigrąžinimas yra viena prioritetinių Eurojusto operatyvinės paramos sričių. Eurojustas turėtų padėti valstybėms narėms tarpvalstybinėse turto susigrąžinimo bylose, be kita ko, susijusiose su konfiskavimu po apkaltinamojo nuosprendžio ir konfiskavimu, pagrįstu ne apkaltinamuoju nuosprendžiu, taip pat turėtų glaudžiai bendradarbiauti su pagal Tarybos sprendimą 2007/845/TVR paskirtomis turto susigrąžinimo tarnybomis ir kitomis kompetentingomis institucijomis, kad būtų kuo labiau padidintas finansinių tyrimų ir turto susigrąžinimo procedūrų veiksmingumas, be kita ko, naudojantis Direktyvoje (ES) 2024/1260 numatytomis priemonėmis;

(32)Eurojustas, papildydamas Europolo veiklą, abiem agentūroms veikiant pagal atitinkamus jų įgaliojimus, turėtų padėti valstybių narių kompetentingoms institucijoms atlikti skaitmeninius tyrimus ir gauti prieigą prie elektroninių įrodymų. Atsižvelgiant į vis didėjančią elektroninių įrodymų svarbą tarpvalstybiniuose nusikalstamų veikų tyrimuose, reikia, kad Eurojustas veiktų kaip specializuotas operatyvinės veiklos ir žinių centras, padedantis teisminėms institucijoms orientuotis sudėtingoje tarpvalstybinės prieigos prie duomenų teisinio reglamentavimo visumoje, be kita ko, kiek tai susiję su tiesioginiais prašymais paslaugų teikėjams pagal Reglamentą (ES) 2023/1543 31 . Šiomis aplinkybėmis Eurojustas ir Europolas turėtų remtis užmegztu tarpusavio bendradarbiavimu elektroninių įrodymų srityje ir toliau jį plėtoti, be kita ko, vykdydami projektą SIRIUS, pagal kurį teismų ir teisėsaugos specialistams teikiama žinių, priemonių ir mokymų tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų klausimais;

(33)kompetentingų nacionalinių institucijų ir Eurojusto ryšiai turėtų būti palaikomi naudojantis saugia decentralizuota IT sistema, grindžiama e. CODEX prieigos taškais ir sudarančia sąlygas patikimai ir saugiai tarpvalstybiniu mastu keistis informacija. Komisija turėtų būti atsakinga už pavyzdinės realizacijos programinės įrangos, kurią valstybės narės ir Eurojustas galėtų pasirinkti nemokamai naudoti kaip savo galinę sistemą, sukūrimą, priežiūrą ir plėtojimą. Eurojustas turėtų sukurti operatyviniams asmens duomenims tvarkyti skirtą bylų valdymo sistemą, kuria naudojantis būtų galima valdyti ir koordinuoti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, saugiai keistis informacija, atlikti duomenų sutikrinimą siekiant nustatyti bylų sąsajas, taip pat išsaugoti ir analizuoti įrodymus. Prieiga prie bylų valdymo sistemos turėtų būti griežtai ribojama ir suteikiama tik įgaliotiems asmenims, laikantis šiame reglamente nustatytų apribojimų. Pagal šį reglamentą sukuriama decentralizuota IT sistema yra ta pati techninė infrastruktūra, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2023/2844 32 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2023/1543 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2024/3011 33 ir kuri grindžiama tuo pačiu e. CODEX prieigos taškų tinklu ir pavyzdinės realizacijos programine įranga. Šiuo reglamentu neturėtų būti daroma poveikio tos bendros decentralizuotos IT sistemos naudojimui ryšiams palaikyti, darbui palengvinti ir keitimuisi informacija vykdyti taikant tuose reglamentuose numatytas teisminio bendradarbiavimo priemones, taip užtikrinant Sąjungos skaitmeninės teisminio bendradarbiavimo struktūros nuoseklumą ir sąveikumą ir išvengiant pagal įvairius teisės aktus naudojamos techninės infrastruktūros dubliavimo;

(34)Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/680 34 nustatytos suderintos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais, be kita ko, siekiant apsisaugoti nuo grėsmių visuomenės saugumui ir užkirsti joms kelią, apsaugos ir laisvo judėjimo taisyklės. Siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti vienodą fizinių asmenų apsaugos lygį suteikiant jiems teisiškai užtikrinamas teises ir išvengti skirtumų, trukdančių Eurojustui ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms keistis asmens duomenimis, Eurojusto tvarkomų operatyvinių asmens duomenų apsaugos ir laisvo judėjimo taisyklės turėtų atitikti Direktyvą (ES) 2016/680. Eurojusto vykdomam asmens duomenų tvarkymui turėtų būti taikomas šis reglamentas ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 35 , o šiame reglamente nustatomoms specialiosioms duomenų apsaugos taisyklėms, kaip lex specialis, turėtų būti teikiama viršenybė prieš Reglamento (ES) 2018/1725 bendrąsias taisykles. Tos specialiosios taisyklės atitinka principus, kuriais grindžiamas Reglamentas (ES) 2018/1725, taip pat to reglamento nuostatas dėl nepriklausomos priežiūros, teisių gynimo priemonių, atsakomybės ir sankcijų;

(35)visas asmens duomenų tvarkymas, kurį Eurojustas vykdo pagal savo kompetenciją ir savo užduočių atlikimo tikslais, turėtų būti laikomas operatyvinių asmens duomenų tvarkymu. Eurojusto vykdomas operatyvinių asmens duomenų tvarkymas turėtų būti griežtai apribotas, kad apimtų tik II priede nurodytų kategorijų duomenis, o jų saugojimui turėtų būti taikomi griežti terminai, susieti su proceso užbaigimu, išteisinamaisiais nuosprendžiais ir galutiniais teismo sprendimais, taip pat turėtų būti numatyti automatizuotos peržiūros mechanizmai atitikčiai reikalavimams užtikrinti. Siekiant remti išplėstas Eurojusto analitines ir strategines funkcijas, šiame reglamente numatyta galimybė operatyvinius asmens duomenis saugoti ilgesnį laikotarpį, kai tai tikrai reikalinga analizės ir strateginiais tikslais, laikantis aiškių sąlygų ir taikant patikimas duomenų apsaugos priemones, taip pat vadovaujantis aiškiu ir teisinį tikrumą užtikrinančiu pagrindu, atitinkančiu taikytinas Sąjungos duomenų apsaugos taisykles. Kadangi Eurojustas tvarko ir su nusikalstamų veikų tyrimais nesusijusius administracinius asmens duomenis, tokių duomenų tvarkymui turėtų būti taikomos Reglamento (ES) 2018/1725 bendrosios taisyklės. Šio reglamento nuostatos dėl duomenų apsaugos nedaro poveikio taikytinoms asmens duomenų, kaip įrodymų, priimtinumo ikiteisminiame tyrime ir baudžiamajame teismo procese taisyklėms. Eurojusto tvarkomi duomenys turėtų būti saugomi Europos debesijos infrastruktūroje, siekiant laipsniškai užtikrinti suverenią skaitmeninę infrastruktūrą ir debesijos pajėgumus;

(36)siekiant užtikrinti duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugą, būtina šiame reglamente aiškiai paskirstyti atsakomybę už duomenų apsaugą. Valstybės narės turėtų būti atsakingos už Eurojustui perduotų ir Eurojusto nepakeistų duomenų tikslumą, tokių duomenų atnaujinimą ir jų perdavimo Eurojustui teisėtumą. Eurojustas turėtų būti atsakingas už kitų duomenų teikėjų pateiktų arba atlikus jo paties analizę ar duomenų rinkimo veiklą gautų duomenų tikslumą. Eurojustas turėtų užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi sąžiningai ir teisėtai, renkami ir tvarkomi konkrečiais tikslais, būtų tinkami, aktualūs ir nepertekliniai tų tikslų atžvilgiu, saugomi ne ilgiau, nei būtina, ir tvarkomi taip, kad būtų užtikrintas tinkamas jų saugumas ir konfidencialumas;

(37)Eurojusto darbo tvarkos taisyklėse turėtų būti numatytos tinkamos operatyvinių asmens duomenų saugojimo archyvavimo tikslais viešojo intereso labui arba statistikos tikslais apsaugos priemonės. Kai operatyvinius asmens duomenis Eurojustui perduoda arba pateikia valstybė narė, kompetentinga institucija, nacionalinis narys arba Eurojusto nacionalinis korespondentas, jie turėtų turėti teisę prašyti pataisyti arba ištrinti tuos duomenis pagal taikytinas šio reglamento ir Reglamento (ES) 2018/1725 nuostatas;

(38)duomenų subjektas turėtų turėti galimybę pagal Reglamentą (ES) 2018/1725 pasinaudoti teise susipažinti su Eurojusto tvarkomais su juo susijusiais operatyviniais asmens duomenimis. Toks prašymas pagrįstais laiko tarpais galėtų būti nemokamai pateikiamas Eurojustui arba duomenų subjekto pasirinktos valstybės narės nacionalinei priežiūros institucijai. Laikantis šiame reglamente ir Reglamente (ES) 2018/1725 nustatytų sąlygų, teisė susipažinti su duomenimis gali būti apribota, jeigu juos atskleidus kiltų pavojus atliekamam tyrimui arba asmens saugumui. Eurojuste prieiga prie operatyvinių asmens duomenų turėtų būti suteikiama tik nacionaliniams nariams, jų pavaduotojams, įgaliotiems deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams, paskirtiesiems nacionalinių sistemų naudotojams ir įgaliotiesiems Eurojusto darbuotojams, laikantis šiame reglamente nustatytų apribojimų;

(39)Eurojusto duomenų apsaugos pareigūnu paskirtas asmuo turėtų turėti reikiamų ekspertinių žinių duomenų apsaugos teisės srityje ir praktikoje, atitinkančių Eurojusto atliekamas duomenų tvarkymo operacijas ir tvarkomiems asmens duomenims reikalingą apsaugos lygį;

(40)siekiant palengvinti EDAPP ir nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimą, EDAPP ir nacionalinės priežiūros institucijos turėtų reguliariai susitikti Europos duomenų apsaugos valdyboje, pagal Reglamente (ES) 2018/1725 nustatytas koordinuotos priežiūros taisykles, nedarant poveikio EDAPP nepriklausomumui ar jo atsakomybei už Eurojusto priežiūrą duomenų apsaugos srityje;

(41)Eurojustas, kaip pirmasis trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų pateiktų arba iš jų gautų asmens duomenų gavėjas Sąjungos teritorijoje, turėtų būti atsakingas už tokių duomenų tikslumą ir turėtų imtis visų pagrįstų priemonių jų tikslumui patikrinti juos gavęs arba padarydamas juos prieinamus kitoms institucijoms. Išimtiniais atvejais Eurojustas turėtų turėti galimybę pratęsti operatyvinių asmens duomenų saugojimo terminus, kad galėtų pasiekti savo tikslus, laikydamasis tikslo apribojimo principo, atidžiai įvertinęs visus susijusius interesus, įskaitant duomenų subjektų interesus, ir prižiūrimas EDAPP. Pagal taikytiną duomenų apsaugos teisinę sistemą Eurojustui taikomos bendrosios sutartinės ir deliktinės atsakomybės taisyklės, kurios taikomos Sąjungos institucijoms, organams, įstaigoms ir agentūroms;

(42)Eurojustas turėtų palaikyti ypatingus santykius su Europos teisminiu tinklu baudžiamosiose bylose, grindžiamus konsultavimusi ir papildomumu, visų pirma tam pasitelkdamas kiekvieno nacionalinio biuro narius, paskirtus Europos teisminio tinklo kontaktiniais asmenimis. Europos teisminio tinklo ir Eurojusto veiklos papildomumas turėtų būti užtikrinamas laikantis jų atitinkamų įgaliojimų, o Eurojustas turėtų būti kompetentingas nagrinėti sudėtingas bylas, susijusias su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais, kai būtinas aktyvus koordinavimas ir galbūt bendra kelių jurisdikcijų baudžiamojo persekiojimo strategija. Turėtų būti taikoma Eurojusto ir Europos teisminio tinklo (ETT) bylų paskirstymo sistema, kuria būtų užtikrinama, kad Eurojustas savo išteklius sutelktų į sudėtingiausius sunkių nusikaltimų tarpvalstybinius tyrimus, kuriems visų pirma būdinga lygiagrečiai vykstantys tyrimai ar baudžiamojo persekiojimo procesai keliose valstybėse narėse, jurisdikcijos kolizijos, daugiau kaip dviejų teisinių sistemų ar teisminių institucijų dalyvavimas, sąsajos su organizuotu nusikalstamumu arba išskirtinė veiklos skuba ar strateginė svarba Sąjungos lygmeniu;

(43)priimdama sprendimus dėl Eurojusto vidaus struktūrų sukūrimo, Valdančioji taryba turėtų nustatyti Eurojusto ir prie jo veikiančių tinklų institucinius bei administracinius santykius, visų pirma santykius su tinklais, įsteigtais Tarybos sprendimais 2002/494/TVR, 2007/845/TVR ir 2008/852/TVR, taip pat pagal 2024 m. birželio 14 d. Tarybos išvadas dėl Europos teisminio tinklo organizuoto nusikalstamumo klausimais sukūrimo;

(44)Eurojustas turėtų užmegzti ir palaikyti glaudų bendradarbiavimą su Europolu, siekiant užtikrinti nuoseklų ir koordinuotą jų atitinkamų įgaliojimų vykdymą, išvengti pastangų dubliavimo ir pasiekti teisėsaugos tikslais vykdomos žvalgybos bei teisminio koordinavimo tęstinumą, kad būtų galima kriminalinės žvalgybos informaciją greitai panaudoti laiku atliekamiems ir tinkamai koordinuojamiems teisminiams tyrimams bei baudžiamajam persekiojimui. Europolo kriminalinės žvalgybos ir analitinių pajėgumų derinimas su Eurojusto teisminio koordinavimo funkcijomis sudaro sąlygas kompetentingoms institucijoms greičiau nustatyti tarpvalstybinio nusikalstamumo modelius ir veiksmingai reaguoti į kylančias nusikalstamumo grėsmes. Praktinė tokio bendradarbiavimo tvarka turėtų būti nustatyta darbiniu susitarimu, kuris būtų reguliariai peržiūrimas ir Komisijos prašymu bei su ja konsultuojantis atnaujinamas; tuo susitarimu taip pat turėtų būti įtvirtinta nusistovėjusi bendradarbiavimo praktika, įskaitant praktinę abipusės netiesioginės prieigos prie Eurojusto ir Europolo turimos informacijos naudojantis optimizuota automatizuota atitikčių nustatymo sistema „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“ tvarką. Ta sistema turėtų būti optimizuota taikant technines priemones, kuriomis būtų pagerinti duomenų sutikrinimo pajėgumai. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė, gavus kompetentingų nacionalinių institucijų sutikimą, kurti bendras operatyvines platformas ir Europolo atstovams dalyvauti Kolegijos posėdžiuose, kuriuose svarstomi bendro intereso klausimai, kad su operatyvine veikla susijusios diskusijos būtų veiksmingesnės pasitelkiant papildomas ekspertines žinias ir informaciją. Bet kokia Europolo prieiga prie Eurojusto turimų duomenų turėtų būti apribota techninėmis priemonėmis, kad būtų prieinama tik ta informacija, kuri patenka į atitinkamų šių Sąjungos agentūrų įgaliojimų sritį. Eurojustas ir Europolas turėtų vienas kitą informuoti apie bet kokią su jungtinių tyrimų grupių finansavimu susijusią veiklą;

(45)Eurojustas turėtų užmegzti ir palaikyti glaudžius, abipusiu bendradarbiavimu jų atitinkamų įgaliojimų ir kompetencijos srityse grindžiamus santykius su Europos prokuratūra. Eurojustui turėtų būti suteiktas aiškus įgaliojimas Europos prokuratūros prašymu teikti didesnę paramą jos kompetencijai priklausančiose bylose, visų pirma tais atvejais, kai reikia imtis tyrimo priemonių ar kitų formų bendradarbiavimo valstybėse narėse, nedalyvaujančiose tvirtesniame bendradarbiavime dėl Europos prokuratūros įsteigimo, taip pat bylose, susijusiose su trečiosiomis valstybėmis arba kai reikia koordinuoti Europos prokuratūros atliekamus tyrimus ir valstybių narių, kurios nedalyvauja Europos prokuratūros veikloje, kompetentingų nacionalinių institucijų atliekamus tyrimus. Tvirtesnis šių dviejų įstaigų veiklos koordinavimas turėtų padėti išvengti pastangų dubliavimo, palengvinti bendradarbiavimą su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis bei trečiosiomis valstybėmis ir padėti užtikrinti visapusišką bylų nagrinėjimą atliekant tarpvalstybinio pobūdžio tyrimus. Siekiant stiprinti operatyvinį koordinavimą ir didinti tarpusavio informuotumą, turėtų būti numatyta galimybė Europos prokuratūros atstovams dalyvauti Kolegijos posėdžiuose, kuriuose svarstomi bendro intereso klausimai. Eurojusto ir Europos prokuratūros tarpusavyje naudojama automatizuota atitikčių nustatymo sistema „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“ taip pat turėtų būti optimizuota taikant technines priemones, kuriomis būtų pagerintas keitimasis informacija. Eurojustas turėtų nepagrįstai nedelsdamas pranešti Europos prokuratūrai apie bet kokią nusikalstamą veiklą, kurios atžvilgiu Europos prokuratūra galėtų naudotis savo kompetencija, ir apie tai pranešti valstybėms narėms, nebent Europos prokuratūra manytų, kad toks pranešimas pakenktų jos tyrimų veiksmingumui arba konfidencialumui. Eurojusto ir Europos prokuratūros bendradarbiavimo praktinė tvarka turėtų būti nustatyta darbiniu susitarimu ir šis turėtų būti reguliariai peržiūrimas;

(46)siekdamas prisidėti prie veiksmingos Sąjungos finansinių interesų apsaugos, Eurojustas turėtų bendradarbiauti su kitais Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje veikiančiais kovos su sukčiavimu subjektais, kaip antai Europos prokuratūra, Europolu, OLAF, AMLA ir ES muitinės institucija, sprendžiant kovos su sukčiavimu veiklos koordinavimui aktualius klausimus, pavyzdžiui, palengvinant keitimąsi informacija, vykdant koordinuotus ar bendrus veiksmus, keičiantis informacija apie naujas su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančia veikla susijusio nusikalstamumo tendencijas, dalijantis geriausios praktikos pavyzdžiais, be kita ko, susijusiais su informacinių technologijų saugumu ir plėtra, nustatant bendrų ataskaitų teikimo kriterijus arba koordinuojant mokymo veiklą ar bendrus pokyčius, susijusius su Sąjungos kovos su sukčiavimu struktūra. Eurojustas, kaip svarbus Sąjungos finansinių interesų apsaugos subjektas, turėtų aktyviai dalyvauti tokioje bendroje bendradarbiavimo veikloje;

(47)siekiant užtikrinti, kad ataskaitoje, kurią Komisija kasmet turi pateikti pagal SESV 325 straipsnio 5 dalį, būtų išsamiai apžvelgtos priemonės, kurių imtasi kovojant su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, Eurojustas turėtų prisidėti prie tos ataskaitos rengimo. Tas indėlis turėtų apimti Eurojusto pasiektus rezultatus ir šiuo tikslu vykdytą veiklą;

(48)Eurojustas turėtų galėti keistis asmens duomenimis su Sąjungos institucijomis, organais, įstaigomis ir agentūromis tiek, kiek tai reikalinga jo užduotims atlikti, visapusiškai užtikrinant teisės į privatų gyvenimą ir kitų pagrindinių teisių bei laisvių apsaugą. Eurojustas turėtų stiprinti bendradarbiavimą su trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis ir tarptautinių organizacijų organais remdamasis kas ketverius metus konsultuojantis su Komisija rengiama bendradarbiavimo strategija. Eurojusto ir trečiosios valstybės kompetentingų institucijų darbiniai susitarimai gali būti sudaromi kaip strateginiai darbiniai susitarimai, kurie yra nepriklausomi nuo Sąjungos pagal SESV 218 straipsnį sudaryto tarptautinio susitarimo, tačiau dažnai sudaromi prieš tokį susitarimą, arba kaip tokio tarptautinio susitarimo įgyvendinimo susitarimai. Kai aktualu, finansinį poveikį turintys bendradarbiavimo įsipareigojimai turėtų būti įtraukti į Sąjungos su trečiosiomis valstybėmis sudaromus tarptautinius susitarimus, kad būtų užtikrintas pakankamas išteklių skyrimas operatyviniam bendradarbiavimui. Siekiant palengvinti bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, turėtų būti patikslinta ryšių palaikymo teisminių pareigūnų paskyrimą į trečiąsias valstybes reglamentuojanti teisinė sistema, be kita ko, kiek tai susiję su jų užduotimis, duomenų apsaugos pareigomis ir sąlygomis, kuriomis jie gali keistis operatyviniais asmens duomenimis su trečiosios valstybės kompetentingomis institucijomis. Eurojustui nustačius operatyvinį poreikį bendradarbiauti su trečiąja valstybe ar tarptautine organizacija, jis turėtų galėti atkreipti Komisijos dėmesį į poreikį priimti sprendimą dėl tinkamumo arba pateikti rekomendaciją pradėti derybas dėl tarptautinio susitarimo pagal SESV 218 straipsnį;

(49)net ir nesant tarptautinio susitarimo, Eurojustas turėtų užmegzti ir palaikyti operatyvinius ryšius su trečiosiomis valstybėmis, kurios laikomos strategiškai svarbiomis teisminiam bendradarbiavimui, visų pirma su ES šalimis kandidatėmis ir potencialiomis kandidatėmis, kuriose ES finansuojamais projektais siekiama teikti operatyvinę paramą ir pagalbą, suteikiant tiems partneriams galimybę naudotis ES teisminio bendradarbiavimo priemonėmis ir darbo metodais. Tuo tikslu Eurojuste, remiantis darbiniu susitarimu ir Valdančiajai tarybai juos paskyrus, turėtų dirbti prioritetinių trečiųjų valstybių nuolatiniai kontaktiniai asmenys, kurie užtikrintų patikimus ir stabilius teisminio keitimosi informacija kanalus ir padėtų sumažinti vėlavimą nagrinėjant bendradarbiavimo prašymus. Tų kontaktinių asmenų užduotis turėtų būti paspartinti, koordinuoti ar palengvinti teisminio bendradarbiavimo prašymų vykdymą, padėti palaikyti Eurojusto, valstybių narių ir atitinkamos trečiosios valstybės kompetentingų institucijų ryšius bei veiklos koordinavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas toms institucijoms dalyvauti Eurojusto remiamuose koordinavimo susitikimuose ir jungtinėse tyrimų grupėse. Tų kontaktinių asmenų prieiga prie Eurojusto bylų valdymo sistemos turėtų būti griežtai apribota ir apimti tik jų funkcijoms atlikti svarbius duomenis, o operatyviniais asmens duomenimis turėtų būti keičiamasi tik remiantis šiame reglamente numatytomis konkrečiais atvejais taikomomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis. Turėtų būti nustatyta konkreti organizacinė tvarka siekiant užtikrinti, kad integruojant tokius subjektus į Eurojustą būtų kartu taikomos tinkamos informacijos saugumo ir duomenų apsaugos priemonės;

(50)siekiant stiprinti operatyvinius santykius ir sudaryti palankesnes sąlygas tiesioginiam specialistų keitimuisi informacija, turėtų būti numatyta galimybė iš trečiųjų valstybių arba tarptautinių organizacijų į Eurojustą deleguotiems ryšių prokurorams dalyvauti Kolegijos posėdžiuose, kuriuose svarstomi bendro intereso klausimai;

(51)siekiant užtikrinti visišką Eurojusto savarankiškumą ir nepriklausomumą, jam turėtų būti skirtas atskiras biudžetas, kurio pajamas iš esmės sudarytų įnašas iš Sąjungos bendrojo biudžeto, išskyrus nacionalinių narių, jų pavaduotojų ir padėjėjų atlyginimus ir tarnybines išmokas, kurias moka atitinkama valstybė narė. Sąjungos biudžeto procedūra turėtų būti taikoma Sąjungos įnašui ir kitoms iš Sąjungos bendrojo biudžeto mokamoms subsidijoms. Sąskaitų auditą turėtų atlikti Audito Rūmai, o sąskaitas patvirtinti turėtų Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas. Eurojustui turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509 36 ;

(52)siekiant kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla arba sunkiais su profesinių pareigų vykdymu susijusiais pažeidimais, kurie laikomi Sąjungos pareigūnų ar kiti tarnautojų tarnybiniu aplaidumu ir dėl kurių gali būti pradėta drausminė procedūra arba, atitinkamais atvejais, baudžiamasis procesas, Eurojustui be jokių apribojimų turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 37 su pakeitimais, o OLAF turėtų galėti atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939, Europos prokuratūra yra kompetentinga tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 38 , atvejus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl jų;

(53)Kolegijai turėtų būti teikiamos išsamios ir visapusiškos ekspertų konsultacijos pagrindinių teisių, kurioms gali turėti įtakos Agentūros veikla, klausimais. Tuo tikslu Eurojusto personalo sudėtyje turėtų būti bent vienas ekspertas, atsakingas už pagalbos Eurojustui teikimą užtikrinant, kad vykdant visą jo veiklą ir užduotis, visų pirma operatyvinę veiklą, įskaitant keitimąsi asmens duomenimis su trečiosiomis valstybėmis, būtų gerbiamos pagrindinės teisės. Turėtų būti galima paskirti Eurojusto darbuotoją, baigusį specializuotą pagrindinių teisių teisės ir praktikos mokymą. Tas paskirtasis ekspertas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su duomenų apsaugos pareigūnu, kiekvienam veikiant pagal savo kompetenciją. Visa atsakomybė už su duomenų apsauga susijusius dalykus turėtų tekti duomenų apsaugos pareigūnui;

(54)siekiant padidinti Eurojusto veiklos skaidrumą ir sustiprinti demokratinę priežiūrą, būtina pagal SESV 85 straipsnio 1 dalį nustatyti Eurojusto veiklos bendro vertinimo, kurį atliktų Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai, mechanizmą. Tas vertinimas turėtų būti atliekamas tarpparlamentiniame komitetų susitikime, kuriame dalyvautų Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų kompetentingų komitetų nariai, ir jį atliekant turėtų būti visapusiškai gerbiamas Eurojusto nepriklausomumas, kiek tai susiję su veiksmais, kurių imamasi konkrečiose operatyvinėse bylose, taip pat su pareiga laikytis diskretiškumo ir konfidencialumo. Tikslinga reguliariai vertinti šio reglamento taikymą. Ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, o vėliau – kas penkerius metus Komisija turėtų įvertinti Eurojusto veiklos rezultatus, susijusius su jo tikslais, įgaliojimais, užduotimis, valdymu ir būstinės vieta, taip pat kas dešimt metų įvertinti, ar Agentūros veiklos tęsimas tebėra pagrįstas;

(55)vadovaujantis SESV 15 straipsnio 3 dalimi, Eurojusto veikla turėtų būti skaidri. Konkrečias nuostatas, kaip užtikrinti teisę visuomenei susipažinti su dokumentais, turėtų priimti Valdančioji taryba. Skaidrumo pareiga Eurojustui turėtų būti taikoma taip, kad nebūtų pažeista konfidencialumo pareiga vykdant jo operatyvinę veiklą. Europos ombudsmeno administraciniai tyrimai turėtų būti atliekami paisant tos pareigos. Kad būtų padidintas Eurojusto veiklos skaidrumas Sąjungos piliečiams ir jo atskaitomybė, Eurojustas savo interneto svetainėje turėtų skelbti Valdančiosios tarybos ir Vykdomosios valdybos narių sąrašą ir, kai tinkama, Valdančiosios tarybos posėdžių rezultatų santraukas, laikydamasis taikytinų duomenų apsaugos reikalavimų;

(56)būtinos nuostatos dėl Eurojusto įkurdinimo Nyderlanduose, kur yra jo būstinė, ir konkrečios Eurojusto darbuotojams bei jų šeimos nariams taikomos taisyklės turėtų būti nustatytos Eurojusto ir Nyderlandų Karalystės susitarime dėl būstinės. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo reglamentu įsteigiama Valdančioji taryba, kuri nebuvo numatyta Reglamente (ES) 2018/1727, susitarimas dėl būstinės turėtų būti iš dalies pakeistas arba pakeistas kitu susitarimu, siekiant užtikrinti, kad jo subjektinė taikymo sritis apimtų Valdančiosios tarybos narius ir jų šeimos narius. Kai tinkama, tas pats turėtų būti taikoma ir iš trečiųjų valstybių į Eurojustą paskirtiems nuolatiniams kontaktiniams asmenims ir jų šeimos nariams. Priimančioji valstybė narė turėtų sudaryti kuo geresnes sąlygas, kad būtų užtikrintas veiksmingas Eurojusto darbas, be kita ko, parūpindama daugiakalbį europinės krypties mokyklinį ugdymą ir tinkamą susisiekimą, kad būtų galima pritraukti aukštos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių iš kuo platesnės geografinės teritorijos;

(57)kadangi šio reglamento tikslo, t. y. įsteigti subjektą, kurio pareiga būtų remti ir stiprinti valstybių narių teisminių institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą dėl sunkių nusikaltimų, susijusių su dviem ar daugiau valstybių narių, arba kai reikalingas baudžiamasis persekiojimas bendraisiais pagrindais, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina ta tikslui pasiekti;

(58)[pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;] ARBA [pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį Airija [data] laišku pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;]

(59)pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(60)vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsniu, buvo konsultuojamasi su EDAPP ir jis pateikė nuomonę [data];

(61)šiuo reglamentu visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės ir laisvės bei laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač teisės į asmens duomenų apsaugą ir teisės į privatų gyvenimą, saugomų atitinkamai Chartijos 8 ir 7 straipsniais, taip pat SESV 16 straipsniu, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą pagal Chartijos 47 straipsnį, nekaltumo prezumpcijos pagal Chartijos 48 straipsnį ir nusikaltimų aukų teisių,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS, TIKSLAI IR UŽDUOTYS

1 straipsnis

Dalykas

1.Šiuo reglamentu įsteigiama Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas).

2.Šiuo reglamentu įsteigtas Eurojustas pakeičia Reglamentu (ES) 2018/1727 įsteigtą agentūrą ir perima jos teises bei pareigas.

3.Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės dėl Eurojusto struktūros, veiklos, veiksmų ir užduočių srities.

4.Eurojustas remia ir stiprina nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų veiklos koordinavimą ir jų bendradarbiavimą kovojant su sunkiais nusikaltimais, pagal 5 straipsnį priklausančiais Eurojusto kompetencijai, kai tie nusikaltimai susiję su dviem ar daugiau valstybių narių arba kai reikalingas baudžiamasis persekiojimas bendraisiais pagrindais, įskaitant atvejus, kai tokie nusikaltimai turi padarinių Sąjungos lygmeniu.

2 straipsnis

Teisinis statusas

1.Eurojustas yra juridinio asmens statusą turinti Sąjungos agentūra.

2.Kiekvienoje valstybėje narėje Eurojustas naudojasi plačiausiu teisnumu ir veiksnumu, pagal nacionalinę teisę suteikiamu juridiniams asmenims. Visų pirma, jis gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese.

3.Eurojustui atstovauja administracijos direktorius.

3 straipsnis

Būstinė

Eurojusto būstinė yra Hagoje, Nyderlanduose.

4 straipsnis

Užduotys

Eurojustas atlieka šias užduotis:

(a)padeda kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir kompetentingiems tarptautinių organizacijų organams užtikrinti kuo geresnį tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo koordinavimą, be kita ko, sudarydamas palankesnes sąlygas teikti ir vykdyti prašymus dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir priimti bei vykdyti sprendimus dėl tokio bendradarbiavimo, visų pirma tuos, kurie grindžiami tarpusavio pripažinimo principo įgyvendinimo priemonėmis, ir teikdamas su tuo susijusią paramą;

(b)laikydamasis šio reglamento ir taikytinų duomenų apsaugos taisyklių, gauna, renka, saugo, tvarko, analizuoja informaciją, įskaitant operatyvinius asmens duomenis, ir ja keičiasi su valstybių narių kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, Sąjungos institucijomis, organais, įstaigomis ir agentūromis, trečiosiomis valstybėmis, tarptautinėmis organizacijomis ir atitinkamais privačiais subjektais tiek, kiek tai būtina jo užduotims atlikti;

(c)atlieka atitinkamose duomenų bazėse saugomos informacijos sutikrinimą, siekdamas nustatyti tarpvalstybinių tyrimų sąsajas, ir apie jas informuoja atitinkamas valstybes nares arba, kai tinkama, Europos prokuratūrą;

(d)renka, išsaugo, analizuoja ir saugo sunkiausių tarptautinių nusikaltimų ir susijusių nusikalstamų veikų įrodymus ir palengvina keitimąsi tokiais įrodymais su valstybių narių ir trečiųjų valstybių kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis ir kompetentingais tarptautinių baudžiamųjų teismų bei tribunolų organais arba sudaro sąlygas, kad tie įrodymai būtų jiems tiesiogiai prieinami;

(e)padeda kompetentingoms nacionalinėms institucijoms tarpvalstybinėse bylose atsekti, įšaldyti, konfiskuoti ir susigrąžinti nusikalstamu būdu įgytą turtą, įskaitant konfiskavimą po apkaltinamojo nuosprendžio ir ne apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįstą konfiskavimą baudžiamuosiuose procesuose;

(f)padeda valstybių narių kompetentingoms nacionalinėms institucijoms užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis santykius, kad būtų sudaromos palankesnės sąlygos teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose;

(g)glaudžiai bendradarbiauja su Sąjungos organais, įstaigomis ir agentūromis, visų pirma:

i.su Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolu), be kita ko, abipusiškai dalyvaujant operatyvinėje veikloje ir ją koordinuojant;

ii.su Europos prokuratūra, padėdamas jai vykdyti tyrimus, kuriuos atliekant reikia imtis tyrimo priemonių ar kitokio bendradarbiavimo valstybėse narėse, nedalyvaujančiose tvirtesniame bendradarbiavime dėl Europos prokuratūros įsteigimo 39 , arba trečiosiose valstybėse, taip pat bylose, kuriose būtina koordinuoti Europos prokuratūros atliekamus tyrimus ir valstybių narių, nedalyvaujančių Europos prokuratūros veikloje, kompetentingų institucijų atliekamus tyrimus, be kita ko, padedant sudaryti jungtines tyrimų grupes;

iii.su kitais Sąjungos organais, įstaigomis ir agentūromis, kurie pagal savo atitinkamus įgaliojimus renka Eurojusto užduotims atlikti svarbią informaciją;

(h)bendradarbiauja su teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje veikiančiais tinklais ir organais, koordinuoja jų veiklą ir teikia jiems paramą, be kita ko, kai tinkama, suteikdamas jiems buveinę;

(i)padeda kompetentingoms nacionalinėms institucijoms užtikrinti nukentėjusiųjų teises tarpvalstybiniuose baudžiamuosiuose procesuose;

(j)renka ir analizuoja specializuotas žinias, visų pirma nagrinėdamas Eurojusto bylų valdymo sistemoje saugomą informaciją ir atitinkamą nacionalinę, tarptautinę bei Sąjungos teismų praktiką, taip pat rengdamas geriausios praktikos pavyzdžius ir pagal savo įgaliojimus teikdamas konsultacijas, kai tinkama, Eurojusto baudžiamųjų bylų kompetencijos centrų (ECE) veiklos kontekste;

(k)gavęs prašymą, Sąjungos institucijoms, organams, įstaigoms ir agentūroms teikia analitines išvadas ir technines konsultacijas, grindžiamas jo darbo su bylomis ekspertinėmis žiniomis;

(l)prireikus teikia techninę, operatyvinę, analitinę, teisinę, finansinę ir strateginę pagalbą jo įgaliojimams priklausančiais klausimais;

(m)struktūrizuotai ir reguliariai bendradarbiauja su Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje veikiančiais kovos su sukčiavimu subjektais, kaip antai Europos prokuratūra, Europolu, OLAF, AMLA ir ES muitinės institucija, be kita ko, sudarydamas dvišalius ar daugiašalius darbinius susitarimus, kuriais reglamentuojama tokio bendradarbiavimo tvarka.

5 straipsnis

Eurojusto kompetencija

1.Eurojustas yra kompetentingas šių nusikalstamų veikų atžvilgiu, be kita ko, kai jos padaromos vykdant hibridinio pobūdžio veiklą, yra susijusios su tokia veikla arba sudaro jos dalį:

(a)I priede nurodytų sunkių nusikaltimų;

(b)nusikalstamų veikų, kurių atžvilgiu kompetenciją turi Europos prokuratūra;

(c)nusikalstamų veikų, kurių tikslas yra padaryti ar padėti padaryti I priede nurodytus sunkius nusikaltimus, gauti priemonių jiems padaryti arba užtikrinti juos padariusių asmenų nebaudžiamumą.

2.Eurojustas imasi veiksmų kompetentingos nacionalinės institucijos, kompetentingo tarptautinės organizacijos organo arba Europos prokuratūros, veikiančios pagal savo kompetenciją, prašymu arba savo iniciatyva.

3.Kitų nei I priede nurodytų formų nusikaltimų atžvilgiu Eurojustas gali padėti vykdyti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos prašymu.

4.Dėl nusikalstamų veikų, kurių atžvilgiu kompetenciją turi Europos prokuratūra, Eurojustas naudojasi savo kompetencija:

(a)bylose, susijusiose su valstybėmis narėmis, nedalyvaujančiose tvirtesniame bendradarbiavime dėl Europos prokuratūros įsteigimo, tų valstybių narių arba Europos prokuratūros prašymu;

(b)bylose, susijusiose su valstybėmis narėmis, dalyvaujančiose tvirtesniame bendradarbiavime dėl Europos prokuratūros įsteigimo, kai Europos prokuratūra nusprendžia nesinaudoti savo kompetencija.

5.Eurojustas taip pat yra kompetentingas teikti pagalbą Europos prokuratūrai bylose, susijusiose su trečiosiomis valstybėmis, arba kai būtina koordinuoti Europos prokuratūros atliekamus tyrimus ir valstybių narių, nedalyvaujančių tvirtesniame bendradarbiavime dėl Europos prokuratūros įsteigimo, kompetentingų institucijų atliekamus tyrimus.

6.Eurojustas gali padėti atlikti tyrimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, susijusius su:

(a)bent dviem valstybėmis narėmis;

(b)viena valstybe nare, kai byla turi atgarsį Sąjungos lygmeniu;

(c)bent viena valstybe nare ir trečiąja valstybe arba tarptautine organizacija, jeigu yra įvykdyta kuri nors iš šių sąlygų:

i.pagal Direktyvos (ES) 2016/680 36 straipsnį priimtas sprendimas dėl tinkamumo arba su ta trečiąja valstybe ar tarptautine organizacija sudarytas tarptautinis susitarimas, bendradarbiavimo susitarimas ar darbinis susitarimas;

ii.toje trečiojoje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje yra paskirtas kontaktinis asmuo arba

iii.tokią pagalbą yra iš esmės svarbu suteikti;

(d)dviem ar daugiau trečiųjų valstybių arba tarptautinių organizacijų, kai byla gali turėti atgarsį Sąjungos lygmeniu, su sąlyga, kad būtų dėl kiekvienos iš jų pagal Direktyvos (ES) 2016/680 36 straipsnį priimtas sprendimas dėl tinkamumo arba su kiekviena iš jų sudarytas tarptautinis susitarimas, bendradarbiavimo susitarimas ar darbinis susitarimas, ir gavus išankstinį Kolegijos pritarimą.

II SKYRIUS

EUROJUSTO ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

I SKIRSNIS

Struktūra

6 straipsnis

Eurojusto struktūra

1.Eurojustą sudaro valdymo struktūra ir veiklos struktūra.

2.Valdymo struktūrą sudaro:

(a)Valdančioji taryba, atliekanti 10 straipsnyje nustatytas funkcijas;

(b)Vykdomoji valdyba, atliekanti 13 straipsnyje nustatytas funkcijas;

(c)administracijos direktorius, atliekantis 15 straipsnyje nustatytas pareigas.

3.Veiklos struktūrą sudaro:

(a)nacionaliniai nariai, besinaudojantys 18 straipsnyje nustatytais įgaliojimais;

(b)Kolegija, besinaudojanti 20 straipsnyje nustatytais įgaliojimais.

II SKIRSNIS

Valdančioji taryba

7 straipsnis

Valdančiosios tarybos sudėtis

1.Valdančiąją tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir vienas Komisijos atstovas.

2.Valdančiosios tarybos sudėtyje taip pat yra:

(a)Eurojusto pirmininkas, neturintis balsavimo teisės;

(b)administracijos direktorius, neturintis balsavimo teisės.

3.Kiekvienas Valdančiosios tarybos narys turi pakaitinį narį. Pakaitinis narys atstovauja atitinkamam nariui, kai šis nedalyvauja. Nei valstybei narei atstovaujantis Valdančiosios tarybos narys, nei jo pakaitinis narys negali būti tos valstybės narės nacionalinis narys ar kitas į Eurojustą deleguotas tos valstybės narės nacionalinio biuro narys.

4.Valdančiosios tarybos nariai ir jų pakaitiniai nariai skiriami atsižvelgiant į jų ekspertines žinias baudžiamosios teisenos srityje, taip pat į atitinkamą jų pareigų ėjimo trukmę ir patirtį, įskaitant patirtį valdymo, administravimo ir biudžeto srityse.

5.Visos Valdančiojoje taryboje atstovaujamos šalys stengiasi kuo labiau sumažinti atstovų kaitą, kad būtų užtikrintas Valdančiosios tarybos darbo tęstinumas. Visos šalys siekia užtikrinti lyčių pusiausvyrą Valdančiojoje taryboje.

6.Narių ir jų pakaitinių narių kadencija trunka ketverius metus ir gali būti vieną kartą pratęsta.

8 straipsnis

Valdančiosios tarybos pirmininkas

1.Valdančioji taryba dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma iš balsavimo teisę turinčių narių išrenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Kai pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pavaduoja pirmininko pavaduotojas.

2.Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija trunka ketverius metus ir gali būti vieną kartą pratęsta. Jeigu jų narystė Valdančiojoje taryboje baigiasi bet kuriuo kadencijos metu, jų kadencija automatiškai baigiasi tą pačią dieną.

9 straipsnis

Valdančiosios tarybos posėdžiai

1.Valdančiosios tarybos posėdžius šaukia pirmininkas.

2.Eurojusto pirmininkas ir administracijos direktorius dalyvauja svarstymuose, tačiau neturi balsavimo teisės.

3.Valdančioji taryba posėdžiauja bent du kartus per metus. Be to, ji renkasi pirmininko iniciatyva, Komisijos prašymu arba bent trečdalio savo narių prašymu.

4.Valdančioji taryba gali pakviesti bet kurį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi, dalyvauti jos posėdžiuose stebėtojo teisėmis.

5.Prireikus Valdančioji taryba gali rengti bendrus posėdžius su Europolo valdyba.

6.Valdančiosios tarybos nariams ir jų pakaitiniams nariams posėdžiuose, laikantis Valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisyklių, gali padėti patarėjai arba ekspertai.

7.Kai į darbotvarkę yra įtrauktas su konfidencialumu arba interesų konfliktu susijęs klausimas, Valdančioji taryba tą klausimą svarsto ir sprendžia atitinkamam nariui nedalyvaujant. Išsamios šios nuostatos taikymo taisyklės gali būti nustatytos darbo tvarkos taisyklėse.

10 straipsnis

Valdančiosios tarybos funkcijos

1.Valdančioji taryba nustato strategines Eurojusto veiklos gaires ir visų pirma:

(a)priima 12 straipsnyje nurodyto bendrojo programavimo dokumento projektą prieš jį pateikiant Komisijai, kad ši pareikštų savo nuomonę;

(b)atsižvelgdama į Komisijos nuomonę, dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma priima bendrąjį programavimo dokumentą;

(c)priima konsoliduotąją metinę veiklos ataskaitą ir metinę bei daugiametę darbo programas;

(d)priima savo darbo tvarkos taisykles ir Vykdomosios valdybos darbo tvarkos taisykles;

(e)priima savo narių, nacionalinių narių ir nacionalinių biurų narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles;

(f)priima saugumo taisykles;

(g)laikydamasi šio straipsnio 2 dalies, Eurojusto darbuotojų atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie Pareigūnų tarnybos nuostatais suteikti paskyrimų tarnybai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis 40 tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis;

(h)pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalį priima Pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles;

(i)skiria administracijos direktorių ir, kai aktualu, pratęsia jo kadenciją arba atleidžia jį iš pareigų pagal 14 straipsnį;

(j)skiria 61 straipsnyje nurodytus į trečiąsias valstybes komandiruojamus ryšių palaikymo pareigūnus;

(k)skiria ir atleidžia apskaitos pareigūną ir duomenų apsaugos pareigūną, kurie eidami savo pareigas veikia nepriklausomai;

(l)priima saugumo planą, veiklos tęstinumo planą ir veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planą;

(m)priima sprendimą, kuriuo nustatomos 72 straipsnyje nurodytų nacionalinių ekspertų delegavimo į Eurojustą taisyklės;

(n)dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma priima Eurojusto metinį biudžetą ir pagal VI skyrių atlieka kitas su Eurojusto biudžetu susijusias biudžetines funkcijas;

(o)pagal 69 straipsnį priima Eurojustui taikomas finansines taisykles;

(p)pasikonsultavusi su Kolegija, priima 60 straipsnyje nurodytą bendradarbiavimo strategiją;

(q)suteikia leidimą sudaryti darbinius susitarimus pagal 54 straipsnio 3 dalį;

(r)priima sprendimus dėl Eurojusto vidaus struktūrų sukūrimo ir, kai reikia, jų pakeitimo, atsižvelgdama į Eurojusto veiklos poreikius ir paisydama patikimo biudžeto valdymo principo;

(s)priima visus kitus neoperatyvinio pobūdžio sprendimus, kurie pagal šį reglamentą nėra aiškiai priskirti Vykdomajai valdybai ar administracijos direktoriui.

2.Valdančioji taryba pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalį priima Pareigūnų tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą, kuriuo administracijos direktoriui deleguojami atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai ir nustatomos sąlygos, kuriomis tas įgaliojimų delegavimas gali būti sustabdytas. Administracijos direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus perdeleguoti.

3.Kai to reikia dėl išskirtinių aplinkybių, Valdančioji taryba dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma priimtu sprendimu gali laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą administracijos direktoriui ir jo atliktą tų įgaliojimų perdelegavimą ir pati jais naudotis arba deleguoti juos vienam iš savo narių ar kitam darbuotojui, kuris nėra administracijos direktorius.

11 straipsnis

Valdančiosios tarybos balsavimo taisyklės

1.Jeigu šiame reglamente nenustatyta kitaip, Valdančioji taryba sprendimus priima balsavimo teisę turinčių savo narių balsų dauguma.

2.Jei Komisija išreiškia rimtų abejonių dėl Valdančiajai tarybai pateikto sprendimo pasiūlymo, kurio dalykas susijęs su Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/715 41 ir Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatais bei kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis, Valdančioji taryba atideda sprendimo priėmimą. Per 15 dienų Valdančioji taryba sprendimą iš naujo apsvarsto ir priima, prireikus iš dalies pakeistą, per antrąjį svarstymą balsavimo teisę turinčių savo narių, įskaitant Komisijos atstovą, dviejų trečdalių balsų dauguma arba balsavimo teisę turinčių narių, kurie yra valstybių narių atstovai, keturių penktadalių balsų dauguma.

3.Kiekvienas balsavimo teisę turintis narys turi po vieną balsą. Balsavimo teisę turinčiam nariui nedalyvaujant, šia balsavimo teise gali naudotis jo pakaitinis narys.

4.Valdančiosios tarybos pirmininkas dalyvauja balsuojant.

5.Eurojusto pirmininkas ir administracijos direktorius balsuojant nedalyvauja.

6.Jeigu pirmininkas, remdamasis bendru sutarimu priimtu Kolegijos sprendimu, išreiškia rimtų abejonių dėl sprendimo pagal 10 straipsnio 1 dalies a, c, p ir r punktus, Valdančioji taryba visapusiškai į tas abejones atsižvelgia ir, kai tinkama, prieš priimdama sprendimą iš naujo apsvarsto sprendimo projektą.

7.Valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma aplinkybės, kuriomis vienas narys gali veikti kito nario vardu.

12 straipsnis

Metinis ir daugiametis programavimas

1.Kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. Valdančioji taryba, atsižvelgdama į Komisijos nuomonę, priima bendrąjį programavimo dokumentą, kuriame pateikiamos metinio ir daugiamečio programavimo nuostatos ir kuris grindžiamas administracijos direktoriaus parengtu ir Vykdomosios valdybos peržiūrėtu projektu. Valdančioji taryba programavimo dokumentą perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

2.Programavimo dokumentas tampa galutinis galutinai patvirtinus Sąjungos bendrąjį biudžetą ir prireikus atitinkamai patikslinamas.

3.Metinėje darbo programoje nustatomi išsamūs tikslai ir numatomi rezultatai, įskaitant veiklos rezultatų rodiklius. Joje taip pat pateikiamas finansuotinų veiksmų aprašymas ir nurodomi finansiniai bei žmogiškieji ištekliai, kiekvienam veiksmui skirti laikantis veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principų. Metinė darbo programa turi derėti su 4 dalyje nurodyta daugiamete darbo programa. Joje aiškiai nurodoma, kurios užduotys, palyginti su praėjusiais finansiniais metais, buvo įtrauktos, pakeistos arba panaikintos.

4.Kai Eurojustui pavedama nauja užduotis, Valdančioji taryba iš dalies pakeičia priimtą metinę darbo programą. Bet koks esminis metinės darbo programos pakeitimas priimamas laikantis tokios pačios tvarkos kaip ir dėl pirminės metinės darbo programos. Valdančioji taryba gali administracijos direktoriui deleguoti įgaliojimus daryti neesminius metinės darbo programos pakeitimus.

5.Daugiametėje darbo programoje nustatomas bendrasis strateginis programavimas, įskaitant tikslus, bendradarbiavimo su trečiųjų valstybių institucijomis ir tarptautinių organizacijų organais, nurodytais 60 straipsnyje, strategiją, numatomus rezultatus ir veiklos rezultatų rodiklius. Joje taip pat nustatomas išteklių programavimas, apimantis daugiametį biudžetą ir personalą. Išteklių programavimas atnaujinamas kasmet. Strateginis programavimas atnaujinamas, kai tinkama, visų pirma siekiant atsižvelgti į 74 straipsnyje nurodyto vertinimo rezultatus.

III SKIRSNIS

Vykdomoji valdyba

13 straipsnis

Vykdomoji valdyba

1.Valdančiajai tarybai padeda Vykdomoji valdyba.

2.Vykdomajai valdybai pirmininkauja Eurojusto pirmininkas.

3.Vykdomoji valdyba:

(a)rengia sprendimus, kuriuos turi priimti Valdančioji taryba, ir stebi jos priimtų sprendimų įgyvendinimą;

(b)peržiūri administracijos direktoriaus parengtus metinio biudžeto projektą, metinės darbo programos projektą ir konsoliduotosios metinės veiklos ataskaitos projektą;

(c)kartu su Valdančiąja taryba užtikrina, kad būtų, laikantis taikytinos Sąjungos teisės, imamasi tinkamų tolesnių veiksmų atsižvelgiant į vidaus ar išorės audito ataskaitose ir vertinimuose pateiktas išvadas ir rekomendacijas, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliktų tyrimų išvadas 42 ir Europos prokuratūros atliktų tyrimų rezultatus, įskaitant teismo sprendimus;

(d)nedarydama poveikio administracijos direktoriaus pareigoms, padeda ir pataria jam įgyvendinant Valdančiosios tarybos sprendimus, siekdama sustiprinti administracinio ir biudžeto valdymo priežiūrą;

(e)išimtiniais atvejais, kai nagrinėjamas klausimas yra itin svarbus veiklai, iš anksto pasikonsultavusi su Kolegija, priima kompetentingoms nacionalinėms institucijoms skirtas ataskaitas, politikos dokumentus ir gaires, taip pat su Eurojusto darbu susijusias nuomones;

(f)atlieka visas kitas Valdančiosios tarybos jai pavestas užduotis.

4.Vykdomoji valdyba priima administracinius sprendimus, įskaitant sprendimus dėl:

(a)sukčiavimo rizikai proporcingos kovos su sukčiavimu strategijos, parengtos remiantis administracijos direktoriaus parengtu projektu ir atsižvelgiant į įgyvendintinų priemonių sąnaudas ir naudą;

(b)tolesnių veiksmų, susijusių su audito ataskaitomis, įskaitant Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) ataskaitas 43 ;

(c)strategijų, susijusių su santykiais su Sąjungos institucijomis, biudžeto planavimu ir derybomis, be kita ko, daugiametės finansinės programos kontekste;

(d)ryšių prokurorų, taip pat į Eurojustą deleguotų kontaktinių asmenų patvirtinimo;

(e)derybų, kurios vedamos dėl darbinių susitarimų sudarymo, pradėjimo.

5.Prireikus dėl skubos Vykdomoji valdyba gali Valdančiosios tarybos vardu priimti laikinus sprendimus, visų pirma su administraciniu ir biudžeto valdymu susijusiais klausimais, įskaitant paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimo sustabdymą. Tokie sprendimai pateikiami Valdančiajai tarybai patvirtinti artimiausiame jos posėdyje.

6.Vykdomąją valdybą sudaro šie balsavimo teisę turintys nariai:

(a)Eurojusto pirmininkas;

(b)pirmininko pavaduotojas;

(c)du nariai, Valdančiosios tarybos paskirti iš balsavimo teisę turinčių jos narių;

(d)vienas Komisijos atstovas.

7.Administracijos direktorius dalyvauja Vykdomosios valdybos posėdžiuose be balsavimo teisės ir prireikus gali pavesti juose dalyvauti kitam asmeniui.

8.Vykdomoji valdyba taip pat gali kviesti kitus dalyvius stebėtojų teisėmis ir be balsavimo teisės dalyvauti svarstant konkrečius darbotvarkės klausimus.

9.Valdančiosios tarybos narių, kurie yra Vykdomosios valdybos nariai, kadencija yra dveji metai. Ta kadencija baigiasi nepasibaigus nustatytam jos terminui, jeigu atitinkamas narys nustoja būti Valdančiosios tarybos nariu.

10.Vykdomoji valdyba posėdžiauja bent kartą per mėnesį. Ji taip pat renkasi pirmininko iniciatyva arba savo narių prašymu.

11.Vykdomoji valdyba sprendimus priima savo narių balsų dauguma.

IV SKIRSNIS

Administracijos direktorius

14 straipsnis

Skyrimas, atleidimas ir kadencijos pratęsimas

1.Administracijos direktorius įdarbinamas Eurojusto laikinuoju darbuotoju pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą.

2.Administracijos direktorių skiria Valdančioji taryba, remdamasi nuopelnais ir dokumentais patvirtintais įgūdžiais, iš Vykdomosios valdybos pasiūlyto kandidatų sąrašo, surengus atvirą ir skaidrią atrankos procedūrą, kuria siekiama užtikrinti kuo platesnį kandidatų dalyvavimą ir tinkamą lyčių pusiausvyrą.

3.Pasirašant administracijos direktoriaus darbo sutartį, Eurojustui atstovauja Valdančiosios tarybos pirmininkas.

4.Administracijos direktoriaus kadencija – penkeri metai. Prieš pasibaigiant šiam laikotarpiui Vykdomoji valdyba atlieka vertinimą, kuriame atsižvelgiama į administracijos direktoriaus veiklos rezultatų vertinimą ir į būsimas Eurojustas užduotis bei iššūkius.

5.Valdančioji taryba, remdamasi Vykdomosios valdybos pasiūlymu, kuriame atsižvelgiama į 4 dalyje nurodytą vertinimą, administracijos direktoriaus kadenciją gali vieną kartą pratęsti ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

6.Administracijos direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, pasibaigus visam kadencijos laikotarpiui nebegali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

7.Administracijos direktorius gali būti atleistas iš pareigų tik Valdančiosios tarybos sprendimu, priimtu remiantis Vykdomosios valdybos pasiūlymu.

8.Sprendimus dėl administracijos direktoriaus skyrimo, kadencijos pratęsimo arba atleidimo iš pareigų Valdančioji taryba priima dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių savo narių balsų dauguma.

15 straipsnis

Administracijos direktoriaus užduotys ir pareigos

1.Administracijos direktorius vadovauja Eurojustui ir yra atskaitingas Valdančiajai tarybai. Administracijos direktoriui vykdyti pareigas padeda Eurojusto darbuotojai pagal 71 straipsnį.

2.Atlikdamas savo užduotis administracijos direktorius yra nepriklausomas ir nesiekia gauti bei nepriima jokių vyriausybių ar kitų įstaigų nurodymų.

3.Administracijos direktorius yra Eurojusto teisinis atstovas.

4.Administracijos direktorius atsako už šiuo reglamentu Eurojustui pavestų užduočių įvykdymą. Visų pirma administracijos direktorius atsako už:

(a)kasdienio Eurojusto administravimo užtikrinimą;

(b)Valdančiosios tarybos ir Vykdomosios valdybos priimtų sprendimų įgyvendinimą;

(c)Eurojusto finansinių taisyklių laikymosi užtikrinimą;

(d)bendrojo programavimo dokumento projekto parengimą ir jo pateikimą Vykdomajai valdybai peržiūrėti ir, pasikonsultavus su Komisija, Valdančiajai tarybai priimti;

(e)bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimą ir atsiskaitymą už jo įgyvendinimą Valdančiajai tarybai;

(f)Eurojusto konsoliduotosios metinės veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą Valdančiajai tarybai įvertinti ir priimti;

(g)pagalbą Valdančiosios tarybos pirmininkui rengiant Valdančiosios tarybos posėdžius ir pagalbą Eurojusto pirmininkui rengiant Vykdomosios valdybos ir Kolegijos posėdžius;

(h)veiksmų plano, skirto vidaus ar išorės audito ataskaitose ir vertinimuose pateiktoms išvadoms bei rekomendacijoms, OLAF atliktų tyrimų išvadoms ir Europos prokuratūros atliktų tyrimų rezultatams, įskaitant teismo sprendimus, įgyvendinti pagal taikytiną Sąjungos teisę, rengimą ir pažangos ataskaitų teikimą Komisijai du kartus per metus, taip pat reguliarų jų teikimą Valdančiajai tarybai ir Vykdomajai valdybai;

(i)Sąjungos finansinių interesų apsaugą taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla priemones, nedarant poveikio OLAF ir Europos prokuratūros kompetencijai, o nustačius pažeidimų – susigrąžinant nepagrįstai išmokėtas sumas;

(j)Eurojusto kovos su sukčiavimu priemonių, efektyvumo didinimo ir sinergijos strategijų, bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis strategijos, taip pat organizacinio valdymo ir vidaus kontrolės sistemų strategijos parengimą ir pateikimą Valdančiajai tarybai patvirtinti;

(k)Eurojustui taikomų finansinių taisyklių projekto parengimą Valdančiajai tarybai priimti;

(l)Eurojusto pajamų ir išlaidų sąmatos projekto parengimą ir jo biudžeto vykdymą, kurį tvirtina Valdančioji taryba;

(m)įvairovės ir lyčių pusiausvyros įdarbinant Eurojusto darbuotojus skatinimą.

V SKIRSNIS

Nacionaliniai nariai

16 straipsnis

Nacionalinių narių statusas

1.Kiekviena valstybė narė, laikydamasi savo teisinės sistemos, deleguoja į Eurojustą po vieną nacionalinį narį. To nacionalinio nario nuolatinė darbo vieta yra Eurojusto būstinėje.

2.Nacionaliniai nariai:

(a)turi būti aktyvūs savo valstybės narės prokuratūros arba teisminių institucijų nariai;

(b)turi turėti kvalifikaciją, būtiną aukštoms prokuroro ar teisėjo pareigoms atitinkamoje valstybėje narėje eiti, taip pat atitinkamos praktinės patirties, susijusios su nacionalinėmis teisės sistemomis arba atitinkamais tarptautiniais ar Sąjungos organais ir tarptautiniu teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, ir

(c)turi turėti bent 18 straipsnyje nurodytus įgaliojimus, kad galėtų atlikti savo užduotis.

3.Nacionalinių narių kadencija yra penkeri metai ir gali būti vieną kartą pratęsta. Tais atvejais, kai nacionalinio nario pavaduotojas negali veikti nacionalinio nario vardu arba jo pavaduoti, nacionalinis narys, pasibaigus kadencijai, toliau eina pareigas iki jo kadencijos pratęsimo arba jo pakeitimo, jeigu atitinkama valstybė narė su tuo sutinka.

4.Kiekvienam nacionaliniam nariui padeda 17 straipsnyje nurodytas nacionalinis biuras.

17 straipsnis

Nacionaliniai biurai

1.Kiekvieną nacionalinį biurą sudaro nacionalinis narys, bent vienas nacionalinio nario pavaduotojas ir vienas padėjėjas. Pavaduotojo nuolatinė darbo vieta yra Eurojusto būstinėje. Padėjėjo nuolatinė darbo vieta gali būti atitinkamoje valstybėje narėje, jeigu ta valstybė narė taip nusprendžia.

2.Pagal taikytiną nacionalinę teisę pavaduotojas turi tokį patį statusą, įgaliojimus ir prieigos teises kaip ir nacionalinis narys. Pavaduotojas gali veikti nacionalinio nario vardu arba jį pavaduoti. Pavaduotojų kadencija yra penkeri metai ir gali būti vieną kartą pratęsta.

3.Padėjėjas taip pat gali veikti nacionalinio nario vardu arba jį pavaduoti, jeigu jis turi 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą statusą.

4.Nacionaliniam nariui gali padėti papildomi pavaduotojai arba padėjėjai. Prireikus ir Kolegijai pritarus, jų nuolatinė darbo vieta gali būti Eurojusto būstinėje. Valstybės narės praneša Eurojusto pirmininkui ir Komisijai apie nacionalinių narių, pavaduotojų ir padėjėjų paskyrimą.

5.Nacionalinių narių, pavaduotojų ir padėjėjų atlyginimus ir tarnybines išmokas moka jų valstybė narė, nedarant poveikio 24 straipsniui.

6.Kiekvienam nacionaliniam biurui padeda bent vienas deleguotasis nacionalinis ekspertas. Deleguotieji nacionaliniai ekspertai turi prokuroro, teisėjo arba pagal nacionalinę teisę lygiavertės prokurorui ar teisėjui kompetencijos teisminės institucijos atstovo statusą.

7.Valstybė narė gali skirti nacionaliniam biurui papildomų darbuotojų trumpalaikėms operatyvinėms užduotims atlikti, įskaitant Europos teisėjų mokymo tinklo stažuotojus.

8.Atlikdami su Eurojusto operatyvinėmis funkcijomis susijusias užduotis deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir kiti papildomi darbuotojai yra pavaldūs nacionaliniam nariui.

9.Nacionaliniams biurams padeda įgaliotieji Eurojusto darbuotojai. Kiekvienam nacionaliniam biurui skiriamų įgaliotųjų Eurojusto darbuotojų skaičių ir jų darbo užduotis, pasikonsultavęs su nacionaliniu nariu, nustato administracijos direktorius.

10.Bent vienas kiekvieno nacionalinio biuro narys paskiriamas Europos teisminio tinklo 44 kontaktiniu asmeniu, kad padėtų nustatyti, ar prašymas turėtų būti nagrinėjamas padedant Eurojustui, ar Europos teisminiam tinklui.

11.Nacionalinis narys, pavaduotojas, nacionalinį narį pavaduoti turintis teisę padėjėjas arba deleguotasis nacionalinis ekspertas turi būti pasirengęs priimti ir nagrinėti skubius prašymus bet kada ir visą parą, visomis savaitės dienomis, kad būtų užtikrinta, jog Eurojustas skubos atvejais galėtų nedelsdamas atlikti savo užduotis.

12.Kai nacionalinių biurų nariai veikia atlikdami Eurojusto operatyvines funkcijas, atitinkamos su tokia veikla susijusios išlaidos laikomos veiklos išlaidomis.

18 straipsnis

Nacionalinių narių įgaliojimai

1.Nacionalinis narys turi įgaliojimus:

(a)pradėti, registruoti ir tvarkyti bylas Eurojusto bylų valdymo sistemoje;

(b)tiesiogiai susisiekti, konsultuotis ir keistis operatyvine informacija bei įrodymais su bet kuria savo valstybės narės kompetentinga nacionaline institucija, taip pat su bet kuriuo atitinkamu Sąjungos organu, įstaiga ar agentūra, įskaitant Europos prokuratūrą ir Europolą;

(c)tiesiogiai susisiekti, konsultuotis ir keistis operatyvine informacija bei įrodymais su trečiųjų valstybių kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis ir tarptautinių organizacijų kompetentingais organais, laikydamasis savo valstybės narės tarptautinių įsipareigojimų ir duomenų apsaugos taisyklių;

(d)palengvinti bet kurio teisminio bendradarbiavimo ar tarpusavio pripažinimo prašymo pateikimą ar vykdymą arba kitaip padėti jį teikiant ar vykdant;

(e)remdamasis visa turima aktualia informacija, įskaitant, kai tinkama, duomenų apsaugos pareigūno pateiktą informaciją, leisti perduoti operatyvinius asmens duomenis, reikalingus konkretaus tyrimo, kuriame dalyvauja jo valstybė narė, tikslais, laikantis Reglamento (ES) 2018/1725 94b, 94c ir 94d straipsnių; jeigu operatyvinius asmens duomenis, kuriuos ketinama perduoti, atliekant tą tyrimą pateikė daugiau kaip viena valstybė narė, leidimą suteikia kiekvienos tuos duomenis pateikusios valstybės narės nacionalinis narys;

(f)organizuoti koordinavimo susitikimus arba koordinavimo centrų veiklą;

(g)dalyvauti jungtinėse tyrimų grupėse ir, kai tinkama, inicijuoti arba palengvinti jų įsteigimą ir veiklą, be kita ko, pasirašant susitarimus dėl JTG;

(h)dalyvauti bendrų operatyvinių platformų, Eurojusto baudžiamųjų bylų kompetencijos centrų (ECE) ir teisminio koordinavimo platformų veikloje;

(i)kai tinkama, dalyvauti operatyvinėse darbo grupėse ir Europolo operatyviniuose posėdžiuose;

(j)prašyti savo valstybės narės kompetentingų nacionalinių institucijų pritarti tam, kad kartu su Europolu būtų sukurti koordinavimo mechanizmai, įskaitant bendras operatyvines platformas, kaip nurodyta 57 straipsnio 5 dalyje;

(k)prašyti savo valstybės narės kompetentingų nacionalinių institucijų pradėti konkrečių veikų tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą dėl jų, atlikti konkretų baudžiamojo proceso veiksmą arba imtis bet kurios kitos tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo tikslais pagrįstos priemonės;

(l)padėti nustatyti jurisdikcijos kolizijas, užkirsti joms kelią ir jas išspręsti, be kita ko, teikiant pagrįstas nuomones, raginant kompetentingas nacionalines institucijas pripažinti, kad viena iš jų yra tinkamiausia vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, ir palengvinant baudžiamojo proceso perdavimą.

2.Kompetentingai nacionalinei institucijai pritarus ir laikydamiesi nacionalinės teisės, nacionaliniai nariai gali:

(a)pateikti arba vykdyti bet kurį teisminio bendradarbiavimo ar tarpusavio pripažinimo prašymą, be kita ko:

i.nurodyti imtis ar prašyti imtis tyrimo priemonių arba jas vykdyti, kaip numatyta Direktyvoje 2014/41/ES;

ii.priimti ar prašyti priimti nutarimus įšaldyti turtą arba juos vykdyti, kaip numatyta Reglamente (ES) 2018/1805;

iii.išduoti Europos įrodymų pateikimo orderį arba Europos įrodymų saugojimo orderį, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2023/1543 45 ;

(b)prašyti savo nacionalinių turto susigrąžinimo tarnybų pateikti informaciją apie nusikaltimo priemones, pajamas ar turtą, dėl kurių yra arba galėtų būti priimtas nutarimas įšaldyti arba konfiskuoti, ir imtis neatidėliotinų veiksmų iki nutarimo įšaldyti priėmimo, kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2024/1260 46 .

3.Skubos atvejais, kai su kompetentinga nacionaline institucija laiku susisiekti neįmanoma, nacionaliniai nariai turi kompetenciją pagal savo nacionalinę teisę imtis 2 dalyje nurodytų priemonių. Apie visas pagal šią dalį taikomas priemones jie nepagrįstai nedelsdami informuoja kompetentingą nacionalinę instituciją.

4.Kai pagal nacionalinę teisę 2 ir 3 dalyse nurodyti įgaliojimai suteikiami kitai kompetentingai nacionalinei institucijai, nacionalinis narys gali prašyti tos institucijos priimti arba vykdyti atitinkamą priemonę.

5.Nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, valstybės narės nacionaliniams nariams gali suteikti papildomų įgaliojimų, kad jie galėtų atlikti savo užduotis pagal šį reglamentą. Tos valstybės narės apie tokius įgaliojimus praneša Komisijai ir Kolegijai.

6.Nacionaliniai nariai pagal savo nacionalinę teisę turi turėti prieigą prie informacijos, esančios toliau nurodytuose jų valstybės narės registruose, arba galėti nepagrįstai nedelsiant gauti prieigą prie tos informacijos:

(a)nuosprendžių registruose;

(b)sulaikytų asmenų registruose;

(c)tyrimų registruose;

(d)DNR registruose, pirštų atspaudų registruose ir transporto priemonių registracijos duomenų registruose, kai tai aktualu nusikalstamų veikų tyrimams;

(e)sistemoje ECRIS-TCN, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/816 47 14 straipsnio 1 ir 4 dalis;

(f)centralizuotuose banko sąskaitų registruose ir duomenų paieškos sistemose, sukurtuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1153 48 ;

(g)kituose valdžios institucijų registruose, kai tokia informacija būtina jų užduotims pagal šį reglamentą atlikti.

VI SKIRSNIS

Kolegija

19 straipsnis

Kolegijos sudėtis

1.Kolegiją sudaro visi nacionaliniai nariai.

2.Kolegijos nariams gali padėti patarėjai arba ekspertai.

20 straipsnis

Kolegijos įgaliojimai ir funkcijos

1.Kolegija atsako už Eurojusto operatyvines funkcijas ir veikia visiškai nepriklausomai.

2.Kolegija visų pirma:

(a)padeda nustatyti susijusius procesus, be kita ko, prašydama nacionalinių narių patikrinti, ar jų atitinkamose valstybėse narėse vykdomi lygiagretūs tyrimai arba baudžiamojo persekiojimo veiksmai, susiję su analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis ar nusikalstamomis veikomis;

(b)nustato kompleksinius klausimus ir geriausią praktiką operatyvinės veiklos srityje, prireikus prašydama nacionalinių narių palaikyti ryšius su atitinkamais nacionaliniais teisminių tinklų kontaktiniais asmenimis arba kitomis kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis;

(c)prašo administracijos direktoriaus parengti tarptautinės, Sąjungos ir nacionalinės teismų praktikos poveikio operatyvinei veiklai analizes;

(d)teikia Vykdomajai valdybai operatyvinę informaciją, reikalingą bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis prioritetams nustatyti, taip pat operatyviniams dokumentams, dėl kurių Europolas prašo Eurojusto indėlio, rengti;

(e)prašo Vykdomosios valdybos pagal 31 straipsnį įsteigti Eurojusto baudžiamųjų bylų kompetencijos centrus (ECE) ir pagal 27 straipsnį – teisminio koordinavimo platformas;

(f)Vykdomosios valdybos arba Valdančiosios tarybos prašymu teikia konsultacijas su operatyvine veikla tiesiogiai susijusiais klausimais;

(g)priima jos funkcijoms atlikti reikalingas įgyvendinimo taisykles.

3.Kolegija priima operatyvinius sprendimus, be kita ko, dėl:

(a)savo iniciatyva pradedamų bylų iškėlimo, registravimo ir valdymo Eurojusto bylų valdymo sistemoje, remiantis vienos ar kelių valstybių narių pateikta informacija, iš trečiosios valstybės, tarptautinės organizacijos ar bet kurio Sąjungos organo, įstaigos ar agentūros, visų pirma Europolo ir Europos prokuratūros, gauta informacija arba Eurojusto darbuotojų surinkta informacija;

(b)pagal a punktą savo iniciatyva pradėtų bylų kontekste – informacijos, kuri svarbi pradedant, plečiant ar vykdant tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, galinčius priklausyti atitinkamų valstybių narių kompetentingų nacionalinių institucijų kompetencijai, perdavimo toms institucijoms;

(c)pagal a punktą savo iniciatyva pradėtų bylų kontekste – koordinavimo susitikimo organizavimo, kai Kolegija mano, kad siekiant užtikrinti veiksmingą atitinkamų valstybių narių kompetentingų nacionalinių institucijų vykdomų tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo koordinavimą būtinas tiesioginis tų institucijų bendradarbiavimas;

(d)vertinimo, ar su viena valstybe nare susijusi byla turi atgarsį Sąjungos lygmeniu, kaip tai suprantama 5 straipsnio 6 dalies b punkte;

(e)nustatymo, ar pagal 5 straipsnio 5 dalies c punkto iii papunktį yra iš esmės svarbu suteikti pagalbą bylose, susijusiose su bent viena valstybe nare ir trečiąja valstybe arba tarptautine organizacija;

(f)trečiųjų valstybių arba tarptautinių organizacijų, patenkančių į 5 straipsnio 6 dalies d punkto taikymo sritį, pateiktų bendradarbiavimo prašymų patvirtinimo.

21 straipsnis

Kolegijos posėdžiai

1.Kolegijos posėdžius šaukia pirmininkas.

2.Kolegija posėdžiauja bent kartą per mėnesį. Ji taip pat renkasi pirmininko iniciatyva arba ne mažiau kaip trečdalio jos narių prašymu.

3.Administracijos direktorius ir įgaliotieji Eurojusto darbuotojai prireikus kviečiami dalyvauti Kolegijos posėdžiuose be balsavimo teisės.

4.Kai svarstomi bendro intereso klausimai, Kolegija kviečia Europos prokuratūros ir Europolo atstovus dalyvauti jos posėdžiuose be balsavimo teisės. Ji taip pat gali prireikus pakviesti Sąjungos organų atstovus, į Eurojustą deleguotus ryšių prokurorus, į Eurojustą paskirtus kontaktinius asmenis ir kitų nacionalinių ar tarptautinių kompetentingų institucijų atstovus dalyvauti posėdžiuose be balsavimo teisės.

5.Kolegija gali pakviesti bet kurį kitą asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi, dalyvauti jos posėdžiuose stebėtojo teisėmis.

22 straipsnis

Kolegijos balsavimo taisyklės

1.Kolegija stengiasi sprendimus priimti bendru sutarimu. Kai bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, Kolegija nepagrįstai nedelsdama priima sprendimus savo narių balsų dauguma.

2.Kiekvienas nacionalinis narys turi po vieną balsą. Kai balsavimo teisę turintis narys nedalyvauja, balsavimo teisę 17 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis turi jo pavaduotojas. Kai pavaduotojas taip pat nedalyvauja, balsavimo teisę 17 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis turi ir padėjėjas.

23 straipsnis

Eurojusto pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas

1.Kolegija iš nacionalinių narių savo narių dviejų trečdalių balsų dauguma išrenka pirmininką ir vieną pirmininko pavaduotoją. Jeigu po antrojo rinkimų turo dviejų trečdalių balsų daugumos pasiekti nepavyksta, pirmininko pavaduotojas išrenkamas paprasta Kolegijos narių balsų dauguma, o pirmininkui išrinkti ir toliau reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma.

2.Pirmininkas atlieka savo funkcijas Kolegijos vardu. Pirmininkas:

(a)atstovauja Eurojustui palaikant išorės institucinius santykius;

(b)šaukia Kolegijos ir Vykdomosios valdybos posėdžius, jiems pirmininkauja ir informuoja Kolegiją visais jai aktualiais klausimais;

(c)vadovauja Kolegijos darbui;

(d)dalyvauja Valdančiosios tarybos posėdžiuose be balsavimo teisės;

(e)atlieka visas kitas Eurojusto darbo tvarkos taisyklėse nustatytas funkcijas.

3.Pirmininko pavaduotojas atlieka tas 2 dalyje nustatytas funkcijas, kurias jam paveda pirmininkas, ir pavaduoja pirmininką, kai šis negali eiti savo pareigų. Pirmininkui ir pirmininko pavaduotojui atlikti konkrečias jų pareigas padeda Eurojusto darbuotojai.

4.Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija yra ketveri metai; ji gali būti vieną kartą pratęsta.

5.Kai nacionalinis narys išrenkamas Eurojusto pirmininku arba pirmininko pavaduotoju, jo kadencija pratęsiama, kad būtų užtikrinta, jog jis galėtų eiti pirmininko arba pirmininko pavaduotojo pareigas.

6.Jei pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas nebeatitinka jo pareigoms eiti nustatytų sąlygų, Kolegija trečdalio savo narių siūlymu gali jį atleisti iš pareigų. Sprendimas priimamas dviejų trečdalių Kolegijos narių balsų dauguma; atitinkamas pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas balsuojant nedalyvauja.

7.Kai nacionalinis narys išrenkamas Eurojusto pirmininku, atitinkama valstybė narė jo, kaip pirmininko, kadencijos laikotarpiui gali deleguoti kitą tinkamos kvalifikacijos asmenį nacionaliniam biurui sustiprinti. Valstybė narė, nusprendusi deleguoti tokį asmenį, turi teisę prašyti kompensacijos pagal 24 straipsnį.

24 straipsnis

Kompensavimo mechanizmas išrinkus pirmininku

1.Valstybė narė, kurios nacionalinis narys išrenkamas pirmininku, 23 straipsnio 7 dalies tikslais turi teisę į kompensaciją pagal mechanizmą, kurį įgyvendinimo aktais nustato Taryba.

2.Kompensacija skiriama bet kuriai valstybei narei, jeigu:

(a)jos nacionalinis narys išrenkamas pirmininku;

(b)ji pateikia Kolegijai prašymą skirti kompensaciją ir pagrindžia poreikį sustiprinti savo nacionalinį biurą dėl padidėjusio darbo krūvio.

3.Skiriama kompensacija sudaro 50 proc. deleguotojo asmens nacionalinio darbo užmokesčio. Pragyvenimo išlaidų ir kitų susijusių išlaidų kompensacija skiriama panašiomis sąlygomis kaip į užsienį komandiruotiems Sąjungos pareigūnams ar kitiems tarnautojams.

4.Kompensavimo mechanizmo išlaidos padengiamos iš Eurojusto biudžeto.

III SKYRIUS

OPERATYVINĖS VEIKLOS KLAUSIMAI

I SKIRSNIS

Teisminio bendradarbiavimo ir koordinavimo palengvinimas

25 straipsnis

Parama tarpvalstybiniams tyrimams ir baudžiamajam persekiojimui

1.Eurojustas remia ir stiprina valstybių narių, trečiųjų valstybių kompetentingų institucijų ir tarptautinių organizacijų kompetentingų organų bendradarbiavimą ir užtikrina kuo geresnį tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo koordinavimą, visų pirma teikdamas operatyvinę, analitinę ir strateginę paramą.

2.1 dalies tikslais Eurojustas visų pirma gali:

(a)organizuoti ir palengvinti koordinavimo susitikimus ir koordinavimo centrų veiklą, taip pat teikti reikiamą logistinę paramą, įskaitant vertimą raštu ir žodžiu;

(b)palengvinti teisminio bendradarbiavimo prašymų teikimą, perdavimą ir vykdymą, taip pat tarpusavio pripažinimo priemonių išdavimą, perdavimą bei vykdymą ir teikti su tuo susijusią paramą, visų pirma:

i.konsultuodamas dėl tinkamų priemonių ir taikytinų teisinių reikalavimų;

ii.teikdamas paramą rengiant ir perduodant prašymus bei imantis tolesnių su jais susijusių veiksmų;

iii.palengvindamas ryšius su valstybių narių kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis ir tarptautinių organizacijų kompetentingais organais, taip pat, kai aktualu, su privačiais subjektais;

iv.nustatydamas alternatyvius sprendimus tais atvejais, kai atsisakoma vykdyti prašymus;

v.teikdamas pagalbą, pavyzdžiui, pateikdamas pagrįstas nuomones, tais atvejais, kai pateikiami konkuruojantys arba vienas kitam prieštaraujantys teisminio bendradarbiavimo prašymai, įskaitant Europos arešto orderius, išduotus pagal Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR 49 ;

(c)padėti užkirsti kelią kompetentingų nacionalinių institucijų jurisdikcijos kolizijoms, jas nustatyti ir išspręsti, be kita ko:

i.nustatydamas lygiagrečiai vykdomus arba tarpusavyje susijusius procesus;

ii.teikdamas teisines konsultacijas, be kita ko, ir dėl ne bis in idem principo taikymo;

iii.teikdamas neprivalomas pagrįstas nuomones arba rekomendacijas dėl tokių kolizijų sprendimo;

iv.ragindamas kompetentingas institucijas pripažinti, kad viena iš jų turi tinkamiausią jurisdikciją vykdyti baudžiamąjį persekiojimą;

v.palengvindamas baudžiamojo proceso perdavimą;

(d)palengvinti kompetentingų nacionalinių institucijų ir tarptautinių organizacijų kompetentingų organų keitimąsi informacija ir teikti su tuo susijusią paramą;

(e)pagal šį reglamentą sutikrinti atitinkamose duomenų bazėse esančią informaciją siekiant nustatyti tarpvalstybinių tyrimų sąsajas ir teikti paramą tokiems tyrimams;

(f)sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinėse bylose atsekti, įšaldyti, konfiskuoti ir susigrąžinti nusikalstamu būdu įgytą turtą ir teikti su tuo susijusią paramą, be kita ko, kiek tai susiję su konfiskavimu po apkaltinamojo nuosprendžio ir ne apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįstu konfiskavimu baudžiamuosiuose procesuose;

(g)prašyti Europolo suteikti paramą, be kita ko, atliekant operatyvinę analizę per konkretų vykdomą nusikalstamos veikos tyrimą, remiantis Eurojusto arba valstybių narių pateiktais tyrimo duomenimis.

3.Kompetentingos nacionalinės institucijos Eurojusto prašymu informuoja jį apie procesų, dėl kurių pagal šį straipsnį buvo suteikta pagalba, rezultatus, įskaitant, jeigu yra, atitinkamus teismo sprendimus ir visas tolesnes priemones, kurių imtasi.

4.Eurojustas remia šio straipsnio įgyvendinimą pasitelkdamas savo įgaliotuosius darbuotojus, kurie veikia vadovaujami nacionalinių narių pagal šį reglamentą.

26 straipsnis

Parama jungtinėms tyrimų grupėms

1.Eurojustas teikia jungtinėms tyrimų grupėms (JTG) operatyvinę, techninę, analitinę, teisinę ir finansinę paramą, be kita ko:

(a)konsultuoja dėl jungtinės tyrimo grupės sudarymo tikslingumo ir teisinių reikalavimų, įskaitant galimą Europolo dalyvavimą;

(b)padeda rengti susitarimus, kuriais sudaromos jungtinės tyrimų grupės, ir derėtis dėl tokių susitarimų;

(c)konsultuoja baudžiamojo persekiojimo strategijų ir operatyvinių veiksmų įgyvendinimo klausimais.

2.Nacionalinių narių ir kitų nacionalinių biurų narių vaidmenys ir statusas jungtinėje tyrimo grupėje nustatomi susitarimu dėl JTG sudarymo.

3.Kai tai numatyta susitarime dėl JTG sudarymo, Eurojusto darbuotojai gali dalyvauti tos JTG veikloje tame susitarime nustatytomis sąlygomis, be kita ko, susijusiomis su taikytina atsakomybės tvarka.

4.Eurojusto darbuotojai, laikydamiesi valstybių narių, kuriose veikia jungtinė tyrimo grupė, teisės aktuose nustatytų ribų, gali padėti vykdyti jos veiklą ir jos nariams keistis informacija.

5.Informaciją, kurią įgaliotieji Eurojusto darbuotojai gauna dalyvaudami jungtinės tyrimo grupės veikloje, Eurojustas tvarko šiame reglamente nustatytomis sąlygomis, gavęs informaciją pateikusios valstybės narės sutikimą ir jos atsakomybe.

6.Eurojustas per savo darbuotojus remia Jungtinių tyrimų grupių nacionalinių ekspertų tinklą (JTG tinklą), visų pirma:

(a)organizuodamas jo posėdžius ir mokymo veiklą;

(b)rinkdamas ir analizuodamas atskirų jungtinių tyrimų grupių vertinimus;

(c)administruodamas Eurojusto finansinę paramą jungtinėms tyrimų grupėms;

(d)atlikdamas JTG tinklo sekretoriatui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/969 50 pavestas užduotis.

7.Eurojusto finansinė parama teikiama laikantis Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 ir gali apimti supaprastintų formų finansavimo, įskaitant fiksuotąsias sumas, vieneto įkainius ir finansavimą taikant fiksuotąją normą, naudojimą. Eurojustas gali tiesiogiai padengti arba kompensuoti jungtinėms tyrimų grupėms sudaryti ir veikti būtinas išlaidas, įskaitant kelionės, apgyvendinimo, vertimo žodžiu ir raštu, koordinavimo veiklos, įrangos ir operatyvinės paramos išlaidas.

27 straipsnis

Teisminio koordinavimo platformos

1.Dviejų ar daugiau valstybių narių prašymu arba savo iniciatyva, gavęs atitinkamų valstybių narių sutikimą, Eurojustas gali sukurti teisminio koordinavimo platformas, skirtas padėti vykdyti itin sudėtingus tarpvalstybinius tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą arba stiprinti bendradarbiavimą kovojant su konkrečių formų sunkiais nusikaltimais.

2.Teisminio koordinavimo platformas sudaro atitinkamų valstybių narių kompetentingų nacionalinių institucijų atstovai, įskaitant nacionalinių biurų narius, o paramą joms teikia įgaliotieji Eurojusto darbuotojai.

3.Gavus atitinkamų kompetentingų nacionalinių institucijų sutikimą, dalyvauti gali būti kviečiami Sąjungos agentūrų, organų, įstaigų, kitų atitinkamų tarptautinių teisingumo srities subjektų, taip pat trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovai.

4.Eurojustas teisminio koordinavimo platformoms teikia operatyvinę, techninę, analitinę, teisinę ir finansinę paramą. Jis taip pat teikia reikiamą logistinę paramą, įskaitant patalpas ir saugias ryšio priemones.

5.Teisminio koordinavimo platformos visų pirma:

(a)sudaro palankesnes sąlygas keistis teisminėms institucijoms svarbia informacija ir įrodymais, be kita ko, siekiant padėti parengti ir įgyvendinti bendrą baudžiamojo persekiojimo strategiją;

(b)teikia Eurojustui informaciją, reikalingą operatyvinei analizei pagal šį reglamentą atlikti;

(c)teikia specializuotą pagalbą kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, prireikus pasitelkdamos 31 straipsnyje nurodytų Eurojusto baudžiamųjų bylų kompetencijos centrų paramą.

6.Teisminio koordinavimo platformoje informacija tvarkoma laikantis šio reglamento, o saugoma ir toliau tvarkoma 41 straipsnyje nurodytoje bylų valdymo sistemoje.

II SKIRSNIS

Operatyvinė veikla savo iniciatyva

28 straipsnis

Veikimas savo iniciatyva

1.Nesant kompetentingų nacionalinių institucijų ar Europos prokuratūros prašymo, Eurojustas pagal šį reglamentą gali savo iniciatyva vykdyti operatyvinę veiklą, remdamasis valstybių narių, trečiųjų valstybių, tarptautinių organizacijų, Sąjungos institucijų, organų, įstaigų ir agentūrų arba privačių subjektų pateikta ar iš viešai prieinamų šaltinių gauta informacija, susijusia su vykdomais ar galimais tyrimais arba baudžiamuoju persekiojimu dėl sunkių nusikaltimų, patenkančių į Eurojusto kompetencijos sritį pagal šį reglamentą.

2.Kai Eurojustas veikia savo iniciatyva, nacionaliniai nariai, nurodydami motyvus, gali prašyti savo valstybių narių kompetentingų institucijų:

(a)pradėti tyrimą arba baudžiamąjį persekiojimą dėl konkrečių veikų;

(b)susitarti, kad viena iš jų gali turėti geresnes galimybes atlikti tyrimą arba vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl konkrečių veikų;

(c)išplėsti tyrimų apimtį, įtraukiant kitas iš pradžių nedalyvavusias valstybes nares arba trečiąsias valstybes;

(d)teikti pirmenybę teisminio bendradarbiavimo prašymui tais atvejais, kai gaunami prieštaringi arba tarpusavyje konkuruojantys prašymai;

(e)kai tinkama, leisti atlikti atitinkamose duomenų bazėse esančių duomenų sutikrinimą siekiant nustatyti bylų sąsajas;

(f)koordinuoti atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmus;

(g)pagal 57 straipsnį prašyti Europolo operatyvinės arba analitinės paramos;

(h)sudaryti jungtinę tyrimo grupę;

(i)taikyti specialias tyrimo priemones;

(j)perduoti Eurojustui informaciją, reikalingą jo užduotims atlikti;

(k)imtis bet kokios kitos priemonės, kurios taikymas tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo tikslais yra pagrįstas.

3.Nacionaliniai nariai taip pat gali:

(a)informuoti kompetentingas nacionalines institucijas apie tyrimus arba baudžiamąjį persekiojimą, kurie gali turėti atgarsį Sąjungos lygmeniu arba daryti poveikį kitoms valstybėms narėms nei tiesiogiai susijusios valstybės narės;

(b)perduoti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms informaciją, svarbią Eurojusto kompetencijai priklausantiems tyrimams ir baudžiamajam persekiojimui pradėti, išplėsti arba vykdyti;

(c)pateikti pagrįstas nuomones dėl konkrečių bylų ir perduoti tas nuomones atitinkamoms valstybėms narėms;

(d)skubos atvejais pagal šį reglamentą pateikti arba vykdyti teisminio bendradarbiavimo prašymus.

4.Kai dėl dviejų ar daugiau valstybių narių prašymų dėl teisminio bendradarbiavimo arba sprendimų dėl tokio bendradarbiavimo, įskaitant prašymus ar sprendimus, grindžiamus tarpusavio pripažinimo principo įgyvendinimo priemonėmis, kyla kliūčių ir jų nepavyksta pašalinti atitinkamų kompetentingų institucijų konsultacijomis, nacionaliniai nariai savo iniciatyva arba atitinkamų kompetentingų nacionalinių institucijų prašymu gali pateikti pagrįstą nuomonę dėl bylos.

5.Atitinkamų valstybių narių kompetentingos nacionalinės institucijos nepagrįstai nedelsdamos atsako į nacionalinių narių pagal 2 dalį pateiktus prašymus ir į 3 ir 4 dalyse nurodytas pagrįstas nuomones. Jos gali atsisakyti tenkinti tokius prašymus arba neatsižvelgti į tokias nuomones, jeigu prašymo patenkinimas arba atsižvelgimas į nuomonę pakenktų esminiams nacionalinio saugumo interesams, sukeltų pavojų vykdomo tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo sėkmei arba keltų pavojų asmens saugumui.

6.Remdamiesi 1 dalyje nurodyta informacija, įgaliotieji Eurojusto darbuotojai 2 dalies tikslais gali kaupti, analizuoti ir perduoti atitinkamą operatyvinę informaciją nacionaliniams nariams arba Kolegijai, kad būtų imtasi tinkamų tolesnių veiksmų. Įgaliotieji Eurojusto darbuotojai tuo tikslu gali laikinai saugoti ir analizuoti asmens duomenis bylų valdymo sistemoje tik tam, kad nacionalinis narys arba Kolegija galėtų nustatyti, ar tokie duomenys yra svarbūs Eurojusto užduotims ir ar bylų valdymo sistemoje turėtų būti pradėta byla. Tie duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip šešis mėnesius Eurojusto šiuo tikslu užtikrinamoje saugioje ir kontroliuojamoje aplinkoje, taikant tinkamas apsaugos priemones, iš esmės lygiavertes toms, kurios nustatytos bylų valdymo sistemai. Jeigu išimtiniais atvejais nacionalinis narys arba Kolegija per tą laikotarpį negalėjo priimti tokio sprendimo, laikotarpis gali būti vieną kartą pratęstas papildomam ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui.

7.Eurojusto darbuotojai taip pat gali parengti pagrįstas nuomones 3 ir 4 dalių tikslais ir perduoti jas nacionaliniams nariams arba Kolegijai, kad būtų imtasi tinkamų tolesnių veiksmų.

8.Atitinkamų valstybių narių kompetentingos nacionalinės institucijos pagal taikytiną nacionalinę ir Sąjungos teisę ir toliau atsako už sprendimų dėl veiksmų, kurių turi būti imamasi dėl pagal šį straipsnį Eurojusto vykdytos veiklos, priėmimą.

29 straipsnis

Įrodymų išsaugojimas, analizė ir saugojimas

1.Siekdamas remti valstybių narių veiksmus kovojant su sunkiausiais tarptautiniais nusikaltimais ir su jais susijusiomis nusikalstamomis veikomis, Eurojustas pagal šį reglamentą plėtoja ir palaiko pajėgumus rinkti, išsaugoti, analizuoti ir saugoti su tais nusikaltimais susijusius įrodymus, taip pat informaciją, kurie gali būti panaudota kaip įrodymas.

2.Kolegijos arba Komisijos prašymu Eurojustas tinkamai pagrįstais atvejais gali 1 dalyje nurodytus pajėgumus išplėsti, kad jie apimtų kitų formų sunkius nusikaltimus, kurie pagal šį reglamentą patenka į jo kompetencijos sritį, jeigu tai būtina siekiant remti konkrečius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, dėl kurių yra sudaryta jungtinė tyrimo grupė arba sukurta teisminio koordinavimo platforma.

3.1 dalies tikslais Eurojustas pagal šį reglamentą gali gauti įrodymus iš valstybių narių ir trečiųjų valstybių kompetentingų nacionalinių institucijų, taip pat iš tarptautinių baudžiamųjų teismų ir tribunolų kompetentingų organų. Eurojustas taip pat gali rinkti aktualią informaciją, kuri gali būti naudojama kaip įrodymai, iš Sąjungos agentūrų, organų ir įstaigų, tarptautinių organizacijų, privačių subjektų ir viešai prieinamų šaltinių.

4.Eurojustas palengvina valstybių narių ir trečiųjų valstybių kompetentingų nacionalinių institucijų, taip pat tarptautinių baudžiamųjų teismų ir tribunolų kompetentingų organų saugų ir savalaikį keitimąsi 1 dalyje nurodyta informacija ir įrodymais arba, kai tinkama, laikydamasis šio reglamento, padaro tokią informaciją ir įrodymus jiems tiesiogiai prieinamus.

5.Šio straipsnio tikslais Eurojustas per įgaliotuosius darbuotojus:

(a)padeda kompetentingoms nacionalinėms ir tarptautinėms institucijoms perduoti įrodymus Eurojustui ir renka informaciją iš viešai prieinamų šaltinių;

(b)padeda kompetentingoms nacionalinėms ir tarptautinėms institucijoms vykdyti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, be kita ko, nustatydamas įrodymų spragas ir lygiagrečiai vykdomus tyrimus ir konsultuodamas dėl baudžiamojo persekiojimo strategijų, ir

(c)glaudžiai bendradarbiauja su Europolu, abiem agentūroms veikiant pagal atitinkamus jų įgaliojimus, kad būtų nustatytos jų tvarkomos informacijos sąsajos, be kita ko, kai tinkama, rengiant bendras analitines ataskaitas.

30 straipsnis

Žinių kaupimas

1.Įgaliotieji Eurojusto darbuotojai kaupia ir analizuoja operatyvines žinias, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, ir prireikus jomis keičiasi; tai apima žinias, įgytas Eurojustui dirbant su bylomis, gautas iš Europos teisminio tinklo ir sukauptas remiantis kitų atitinkamų teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose tinklų ir organų kontaktinių asmenų patirtimi.

2.Eurojustas nustato teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose kompleksinius klausimus ir geriausią praktiką ir rengia priemones, įskaitant gaires, politikos dokumentus ir darbo su bylomis analizes, kad padėtų specialistams atlikti tarpvalstybinius tyrimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.

3.Eurojustas gali kaupti ir analizuoti, be kita ko, naudodamasis automatizuotomis priemonėmis, nacionalinę ir Sąjungos teismų praktiką, susijusią su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, įskaitant teismų praktiką dėl įrodymų priimtinumo.

31 straipsnis

Eurojusto baudžiamųjų bylų kompetencijos centrai (ECE)

1.Eurojuste gali būti steigiami Eurojusto baudžiamųjų bylų kompetencijos centrai (toliau – ECE) kaip specializuotos vidaus struktūros, kurios teiktų strateginę, analitinę ir operatyvinę paramą nacionaliniams biurams, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams kovojant su Sąjungos lygmeniu prioritetinėmis nusikalstamumo formomis ir sprendžiant kompleksinius teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose klausimus.

2.ECE veiklą koordinuoja Eurojusto darbuotojai; jie, pasikonsultavę su nacionalinių biurų, su kuriais siejama atitinkamo ECE veikla, nariais, sprendžia, kurioms veiklos rūšims ir rezultatams teikti prioritetą. Tie nariai taip pat gali prašyti ECE paramos vykdant analitinę ir operatyvinę veiklą. Prie centrų darbo taip pat gali prisidėti teisminiai tinklai ir kitos valstybių specialistų organizacijos.

3.Kitų Sąjungos agentūrų, organų ir įstaigų atstovai, taip pat kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai gali būti kviečiami dalyvauti ECE darbe, kai tai tikslinga atitinkamoms jų užduotims atlikti.

4.Kolegija, administracijos direktorius arba Komisija gali prašyti įsteigti ECE. Vykdomoji valdyba įvertina tokio prašymo pridėtinę vertę operatyvinei veiklai ir finansinį poveikį ir pateikia vertinimą Valdančiajai tarybai, o ši priima sprendimą pagal 10 straipsnio 1 dalies r punktą.

III SKIRSNIS

Papildomos operatyvinės paramos formos

32 straipsnis

Kontaktinis punktas trečiosioms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms Reglamento (ES) 2019/816 tikslais

1.Pagal Reglamento (ES) 2019/816 17 straipsnį atlikdamas kontaktinio punkto trečiosioms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms vaidmenį, kad būtų galima nustatyti valstybes nares, turinčias informacijos apie trečiosios valstybės piliečio teistumą, Eurojustas užtikrina, kad prašymai būtų efektyviai ir saugiai tvarkomi ir būtų imamasi tolesnių su jais susijusių veiksmų, kaip nurodyta tame straipsnyje, laikantis taikytinų duomenų apsaugos taisyklių. Tuo tikslu jis nustato tinkamas organizacines ir technines priemones tokiems prašymams nagrinėti, susijusiems prioritetams nustatyti ir tolesniems veiksmams vykdyti.

2.Nustačius 1 dalyje nurodytas priemones, Reglamento (ES) 2019/816 17 straipsnyje nustatyta procedūra vykdoma elektroninėmis priemonėmis.

33 straipsnis

Pagalba nusikaltimų aukoms tarpvalstybiniuose baudžiamuosiuose procesuose

Eurojustas padeda tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijoms užtikrinti nukentėjusiųjų (aukų) teises tarpvalstybiniuose nusikalstamų veikų tyrimuose. Visų pirma, valstybių narių kompetentingų nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų prašymu Eurojustas gali:

(a)palengvinti nukentėjusiųjų nustatymą bylose, kuriose yra daug nukentėjusiųjų;

(b)konsultuoti kompetentingas nacionalines institucijas dėl nukentėjusiųjų teisių dalyvauti baudžiamajame procese tarpvalstybinėse bylose pagal nacionalinę arba Sąjungos teisę;

(c)padėti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms užtikrinti nukentėjusiesiems galimybę gauti kompensaciją ir susigrąžinti turtą, įskaitant turtą, kuriam taikomos įšaldymo ar konfiskavimo priemonės;

(d)savo kompetencijos srityje pagal šį reglamentą teikti bet kokią papildomą su nukentėjusiųjų teisėmis tarpvalstybiniuose baudžiamuosiuose procesuose susijusią pagalbą.

34 straipsnis

Dalyvavimas Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykės platformos (EMPACT) veikloje

1.Eurojustas padeda Europolui rengti analitinius produktus vidaus saugumo srityje, įskaitant strategines analizes, grėsmių vertinimus, pranešimus apie tendencijas ir padėties apžvalgas, visų pirma tikslu padėti Tarybai ir Komisijai nustatyti Sąjungos strateginius, politikos ir operatyvinius kovos su sunkiais nusikaltimais prioritetus.

2.Eurojustas padeda Europolui operatyviai įgyvendinti Sąjungos kovos su sunkiais nusikaltimais prioritetus, visų pirma remdamas teisminių institucijų dalyvavimą EMPACT.

3.Koordinuodamas veiksmus su Europolu, Eurojustas gali teikti operatyvinę, analitinę, teisinę, administracinę ir logistinę paramą valstybių narių vadovaujamai veiklai, vykdomai per platformą EMPACT. Tokia parama gali apimti atitinkamų kompetentingų institucijų keitimosi informacija palengvinimą.

4.Tokia parama teikiama tik teisminių institucijų vadovaujamai veiklai arba veiklai, kurioje jos dalyvauja. Praktinė Europolo ir Eurojusto veiksmų koordinavimo šiomis aplinkybėmis tvarka nustatoma abiejų agentūrų sudarytame darbiniame susitarime, nurodytame 57 straipsnyje.

IV SKIRSNIS

Keitimasis informacija su valstybių narių kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis

35 straipsnis

Eurojusto nacionalinė koordinavimo sistema 

1.Kiekviena valstybė narė sukuria Eurojusto nacionalinę koordinavimo sistemą, kad būtų remiamas jos nacionalinio nario darbas ir užtikrinamas nacionalinio biuro ir tos valstybės narės kompetentingų nacionalinių institucijų veiklos koordinavimas.

2.Eurojusto nacionalinę koordinavimo sistemą sudaro tinklų, su kuriais Eurojustas palaiko ryšius pagal 56 straipsnį, kontaktiniai asmenys, nacionaliniai korespondentai terorizmo klausimais ir kitos atitinkamos teisminės institucijos.

3.Kiekviena valstybė narė gali paskirti Eurojusto nacionalinį korespondentą, kuris nacionaliniu lygmeniu koordinuotų Eurojusto nacionalinės koordinavimo sistemos narių veiklą.

4.Kiekviena valstybė narė Eurojusto nacionaliniu korespondentu terorizmo klausimais paskiria kompetentingą nacionalinę instituciją. Tas nacionalinis korespondentas terorizmo klausimais turi būti teisminė arba kita kompetentinga institucija. Jei to reikalaujama pagal nacionalinės teisės sistemą, valstybė narė Eurojusto nacionaliniu korespondentu terorizmo klausimais gali paskirti daugiau kaip vieną kompetentingą nacionalinę instituciją. Nacionalinis korespondentas terorizmo klausimais turi prieigą prie visos aktualios informacijos pagal 37 straipsnį. Tas nacionalinis korespondentas yra kompetentingas rinkti tokią informaciją ir perduoti ją Eurojustui, laikydamasis nacionalinės ir Sąjungos teisės, visų pirma nacionalinės baudžiamojo proceso teisės ir taikytinų duomenų apsaugos taisyklių.

5.Eurojusto nacionalinės koordinavimo sistemos nariai visų pirma:

(e)užtikrina, kad su atitinkama valstybe nare susijusi informacija pagal 37 straipsnį būtų efektyviai ir patikimai perduodama į 41 straipsnyje nurodytą bylų valdymo sistemą;

(a)padeda nacionaliniam nariui nustatyti kompetentingas institucijas, kurios turi vykdyti prašymus ir sprendimus dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant prašymus ir sprendimus, grindžiamus tarpusavio pripažinimo principo įgyvendinimo priemonėmis;

(b)informuoja nacionalinį narį apie posėdžius, kuriuose svarstomi Eurojustui svarbūs operatyviniai klausimai, ir kviečia nacionalinį narį dalyvauti tokiuose posėdžiuose;

(c)palaiko glaudžius santykius su Europolo nacionaliniu padaliniu;

(d)didina savo valstybės narės tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų informuotumą apie paramą, kurią Eurojustas gali teikti tarpvalstybinėse bylose;

(e)perduoda Eurojustui informaciją apie nacionalinę teismų praktiką, susijusią su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, įskaitant teismų praktiką dėl įrodymų priimtinumo;

(f)atkreipia Eurojusto dėmesį į teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose kompleksinius klausimus ir geriausią praktiką, siekdami prisidėti prie Eurojusto žinių kaupimo pagal 30 straipsnį ir dalyvauti ECE darbe pagal 31 straipsnį.

6.Nacionalinis narys reguliariai susitinka su savo valstybės narės Eurojusto nacionalinės koordinavimo sistemos nariais. Nacionalinis narys visų pirma rengia specialius reguliarius susitikimus su kiekvieno 2 dalyje nurodyto tinklo kontaktiniais asmenimis, kad būtų sprendžiami į to tinklo kompetencijos sritį patenkantys klausimai ir užtikrinamas veiksmingas nacionalinio biuro ir atitinkamų kompetentingų nacionalinių institucijų veiklos koordinavimas.

7.Siekiant 5 dalyje nurodytų tikslų asmenys, nurodyti 2 dalyje, tiek, kiek jie veikia kaip kompetentingos nacionalinės institucijos, prijungiami prie 40 straipsnyje nurodytos decentralizuotos IT sistemos.

8.Įgaliotieji Eurojusto darbuotojai gali padėti įgyvendinti šį straipsnį.

36 straipsnis

Keitimasis informacija su valstybėmis narėmis ir tarp nacionalinių narių

1.Kompetentingos valstybių narių institucijos su Eurojustu keičiasi visa jo užduotims pagal 4 ir 25 straipsnius atlikti reikalinga informacija, laikydamosi taikytinų duomenų apsaugos taisyklių. Tai apima bent šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytą informaciją.

2.Informacijos perdavimas Eurojustui suprantamas kaip Eurojusto pagalbos atitinkamoje byloje prašymas tik tuo atveju, jei valstybės narės kompetentinga institucija tai nurodo.

3.Nacionaliniai nariai tarpusavyje ir su savo kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis keičiasi visa Eurojusto užduotims atlikti reikalinga informacija; išankstinio leidimo tam nereikia. Visų pirma kompetentingos nacionalinės institucijos nedelsdamos informuoja savo nacionalinius narius apie jiems aktualias bylas.

4.Kompetentingos nacionalinės institucijos informuoja savo nacionalinius narius apie jungtinių tyrimų grupių sudarymą ir tokių grupių darbo rezultatus.

5.Kompetentingos nacionalinės institucijos nepagrįstai nedelsdamos informuoja savo nacionalinius narius apie visas bylas, kurios daro poveikį bent trims valstybėms narėms ir dėl kurių bent dviem valstybėms narėms buvo perduoti prašymai arba sprendimai dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant prašymus ir sprendimus, grindžiamus priemonėmis, kuriomis įgyvendinamas tarpusavio pripažinimo principas, kai yra įvykdyta viena ar daugiau iš šių sąlygų:

(a)už atitinkamą nusikalstamą veiką prašančiojoje arba išduodančioje valstybėje narėje baudžiama laisvės atėmimo arba laisvės apribojimo bausme, kurios ilgiausia trukmė yra mažiausiai penkeri ar šešeri metai, kaip nusprendžia atitinkama valstybė narė, ir ta nusikalstama veika įtraukta į šį sąrašą:

i.prekyba žmonėmis;

ii.seksualinė prievarta arba seksualinis išnaudojimas, įskaitant vaikų pornografiją ir vaikų viliojimą seksualiniais tikslais;

iii.neteisėta prekyba narkotikais;

iv.neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, jų dalimis ar komponentais, šaudmenimis arba sprogmenimis;

v.korupcija;

vi.nusikaltimai Sąjungos finansiniams interesams;

vii.pinigų arba mokėjimo priemonių klastojimas;

viii.pinigų plovimo veikla;

ix.elektroniniai nusikaltimai;

(b)yra faktinių požymių, kad dalyvauja nusikalstama organizacija;

(c)yra požymių, kad byla gali būti didelio tarpvalstybinio masto arba turėti atgarsio Sąjungos lygmeniu, arba daryti poveikį kitoms valstybėms narėms nei tos, kurios yra tiesiogiai susijusios.

6.Kompetentingos nacionalinės institucijos informuoja savo nacionalinius narius apie:

(a)bylas, kuriose kilo arba, tikėtina, gali kilti jurisdikcijos kolizija;

(b)kontroliuojamuosius gabenimus, susijusius su ne mažiau kaip trimis valstybėmis, iš kurių bent dvi yra valstybės narės;

(c)pasikartojančius sunkumus arba atsisakymus vykdyti teisminio bendradarbiavimo prašymus ar sprendimus, įskaitant prašymus ir sprendimus, grindžiamus priemonėmis, kuriomis įgyvendinamas tarpusavio pripažinimo principas.

7.Kompetentingos nacionalinės institucijos neprivalo konkrečiu atveju pateikti informacijos, jei taip būtų pakenkta esminiams nacionalinio saugumo interesams arba būtų sukeltas pavojus asmenų saugumui.

8.Šis straipsnis nedaro poveikio valstybių narių ir trečiųjų valstybių dvišaliuose ar daugiašaliuose susitarimuose arba darbiniuose susitarimuose nustatytoms sąlygoms, įskaitant trečiųjų valstybių nustatytas perduotos informacijos naudojimo sąlygas.

9.Šis straipsnis nedaro poveikio kitoms pareigoms dėl informacijos perdavimo Eurojustui.

10.Kompetentingos nacionalinės institucijos neprivalo pateikti šiame straipsnyje nurodytos informacijos, jeigu tokia informacija jau perduota Eurojustui vadovaujantis kitomis šio reglamento nuostatomis.

37 straipsnis

Keitimasis informacija apie terorizmo bylas

1.Teroristinių nusikaltimų atveju kompetentingos nacionalinės institucijos informuoja savo valstybės narės nacionalinį narį apie visus vykdomus ar užbaigtus teisminių institucijų prižiūrimus nusikalstamų veikų tyrimus, kai tik byla pagal nacionalinę teisę, visų pirma nacionalinę baudžiamojo proceso teisę, perduodama teisminėms institucijoms, apie visus vykdomus ar užbaigtus baudžiamuosius ir teismo procesus, taip pat apie visus teismų sprendimus dėl teroristinių nusikaltimų. Ta pareiga taikoma visiems su teroristiniais nusikaltimais susijusiems nusikalstamų veikų tyrimams, nepriklausomai nuo to, ar yra žinomas ryšys su kita valstybe nare arba trečiąja valstybe, išskyrus atvejus, kai nusikalstamos veikos tyrimas dėl konkrečių jo aplinkybių akivaizdžiai susijęs tik su viena valstybe nare.

2.1 dalis netaikoma, kai:

a)pasidalijimas informacija pakenktų vykdomam tyrimui ar keltų pavojų asmens saugumui arba

b)pasidalijimas informacija prieštarautų esminiams atitinkamos valstybės narės saugumo interesams.

3.Šiame straipsnyje teroristiniais nusikaltimais laikomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/541 51 nurodyti nusikaltimai.

4.Pagal 1 dalį perduodama informacija apima III priede nustatytus operatyvinius asmens duomenis ir ne asmens duomenis. Tokia informacija gali apimti asmens duomenis pagal III priedo 4 punktą, tačiau tik jeigu kompetentingos nacionalinės institucijos tuos asmens duomenis turi arba pagal nacionalinę teisę jie gali būti joms perduoti ir jeigu tuos duomenis būtina perduoti siekiant patikimai nustatyti duomenų subjekto tapatybę pagal 44 straipsnio 5 dalį.

5.Kai susidaro 2 dalyje nurodyta situacija, kompetentingos nacionalinės institucijos nepagrįstai nedelsdamos ir, kai įmanoma, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pagal 1 dalį perduotos informacijos pokyčių informuoja savo nacionalinius narius apie visus tokius pokyčius.

6.Kompetentinga nacionalinė institucija neprivalo pateikti tokios informacijos, jeigu ji jau buvo perduota Eurojustui.

7.Kompetentinga nacionalinė institucija bet kuriuo etapu gali prašyti Eurojusto pagalbos imantis tolesnių veiksmų dėl sąsajų, nustatytų remiantis pagal šį straipsnį pateikta informacija.

38 straipsnis

Kompetentingoms nacionalinėms institucijoms Eurojusto teikiama informacija

1.Eurojustas nepagrįstai nedelsdamas pateikia kompetentingoms nacionalinėms institucijoms informaciją apie informacijos tvarkymo rezultatus, įskaitant informaciją apie sąsajų su bylomis, kurios jau saugomos bylų valdymo sistemoje, buvimą. Ta informacija gali apimti asmens duomenis.

2.Kai kompetentinga nacionalinė institucija paprašo Eurojusto pateikti jai informaciją per tam tikrą terminą, Eurojustas perduoda tą informaciją per tą terminą.

39 straipsnis

Eurojusto įgaliotųjų darbuotojų ir valstybių narių keitimasis operatyvine informacija

1.Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente nustatyta kitaip, Eurojustas ir valstybių narių kompetentingos institucijos operatyvine informacija keičiasi per nacionalinius narius, laikydamiesi 42 straipsnyje nustatytų informacijos tvarkymo bylų valdymo sistemoje taisyklių.

2.Kai Eurojustas ir valstybių narių kompetentingos institucijos operatyvine informacija pagal 1 dalį keičiasi per nacionalinius narius, nacionalinis narys gali kiekvienu konkrečiu atveju įgalioti vieną ar daugiau Eurojusto įgaliotųjų darbuotojų, jam prižiūrint ir jo atsakomybe, tiesiogiai keistis operatyvine informacija su jo valstybės narės kompetentingomis institucijomis, kai tai reikalinga Eurojusto užduotims pagal šį reglamentą atlikti.

3.Kai Eurojusto įgaliotieji darbuotojai veikia pagal 2 dalį, taip keičiamasi informacija naudojantis 40 straipsnyje nurodyta decentralizuota IT sistema, išskyrus atvejus, kai taikoma 40 straipsnio 2 dalis. Atitinkamas nacionalinis narys ir toliau atsako už informacijos, kuria keičiamasi, turinį ir už tolesnį jos tvarkymą bylų valdymo sistemoje pagal 42 straipsnio 1 dalį.

40 straipsnis

Saugus kompetentingų nacionalinių institucijų ir Eurojusto skaitmeninis ryšys ir keitimasis duomenimis

1.Kompetentingų nacionalinių institucijų ir Eurojusto ryšiai pagal šį reglamentą palaikomi naudojantis IT sistemų ir sąveikių e. CODEX prieigos taškų, už kuriuos atskirai atsako ir kuriuos valdo kiekviena valstybė narė ir Eurojustas, tinklu, kuriuo sudaromos sąlygos saugiai ir patikimai tarpvalstybiniu mastu keistis informacija, (toliau – decentralizuota IT sistema). 41 straipsnyje nurodyta bylų valdymo sistema turi būti sujungta su decentralizuota IT sistema.

2.Kai keistis informacija pagal 1 dalį neįmanoma, pavyzdžiui, dėl decentralizuotos IT sistemos laikino neprieinamumo, perduodamos medžiagos pobūdžio, techninių apribojimų, pavyzdžiui, duomenų dydžio, teisinių apribojimų, susijusių su prašomų duomenų, kaip įrodymų, priimtinumu arba tokiems duomenims taikomais teismo ekspertizės reikalavimais, arba dėl išskirtinių aplinkybių, informacija perduodama tinkamiausiomis alternatyviomis priemonėmis, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad informacija būtų keičiamasi greitai, saugiai ir patikimai ir kad gavėjas galėtų nustatyti jos autentiškumą.

3.Kompetentingos nacionalinės institucijos šio reglamento 36 ir 37 straipsniuose nurodytą informaciją Eurojustui perduoda pusiau automatizuotai, struktūrizuotu formatu iš nacionalinių registrų, laikydamosi Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2025/2447 52 .

4.Komisija atsako už pavyzdinės realizacijos programinės įrangos, kurią valstybės narės ir Eurojustas gali pasirinkti naudoti kaip savo galinę sistemą, sukūrimą, priežiūrą ir plėtojimą. Ta pavyzdinės realizacijos programinė įranga grindžiama moduline sąranka, t. y. sudarytas programinės įrangos paketas pateikiamas atskirai nuo e. CODEX komponentų, kurių reikia jai prie decentralizuotos IT sistemos prijungti. Tokia sąranka turi sudaryti sąlygas valstybėms narėms tarpvalstybinėms reikmėms pakartotinai naudoti arba tobulinti savo esamą nacionalinę teisminių institucijų ryšių infrastruktūrą, o Eurojustui – prijungti savo bylų valdymo sistemą prie decentralizuotos IT sistemos.

5.Komisija pavyzdinės realizacijos programinę įrangą teikia, prižiūri ir palaiko nemokamai. Pavyzdinės realizacijos programinės įrangos sukūrimas, priežiūra ir plėtojimas finansuojami iš Sąjungos bendrojo biudžeto.

6.Valstybės narės ir Eurojustas padengia atitinkamas savo išlaidas, susijusias su Reglamento (ES) 2022/850 3 straipsnio 3 punkte apibrėžtų patvirtintų e. CODEX prieigos taškų sukūrimu ir eksploatavimu, taip pat su savo atitinkamų IT sistemų sukūrimu ir pritaikymu, kad jos būtų sąveikios su prieigos tašku.

7.Kai Eurojustas šio reglamento tikslais sukuria arba įsigyja debesijos kompiuterijos paslaugas, jis užtikrina, kad tokios paslaugos atitiktų taikytiną Sąjungos teisę, įskaitant reikalavimus dėl ES debesijos suverenumo sistemos, duomenų saugumo, duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo ir skaitmeninio suverenumo, taip užtikrindamas saugią duomenų, kuriais keičiamasi pagal šį reglamentą, prieglobą ir tvarkymą, griežtą prieigos kontrolę ir duomenų perskyrimą.

41 straipsnis

Bylų valdymo sistema

1.Eurojustas sukuria bylų valdymo sistemą, skirtą II priede nurodytiems operatyviniams asmens duomenims, III priede nurodytiems duomenims ir ne asmens duomenims tvarkyti.

2.Bylų valdymo sistema naudojama šiais tikslais:

(a)padėti valdyti ir koordinuoti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, kurių atžvilgiu Eurojustas teikia pagalbą;

(b)padėti Eurojustui atlikti funkcijas savo iniciatyva pagal 28 straipsnį;

(c)užtikrinti saugią prieigą prie informacijos apie vykdomus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą ir saugų keitimąsi tokia informacija;

(d)sudaryti palankesnes sąlygas saugiai keistis informacija ir įrodymais su valstybių narių kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, Sąjungos organais, įstaigomis ir agentūromis, trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis, tarptautinių organizacijų kompetentingais organais ir privačiais subjektais, be kita ko, naudojantis 3 dalyje nurodytais ryšių kanalais ir laikantis 42 straipsnio 3 dalyje nustatytų informacijos tvarkymo apribojimų;

(e)sudaryti sąlygas analizuoti ir sistemingai sutikrinti informaciją ir įrodymus, siekiant nustatyti tarpvalstybinių tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo procesų sąsajas ir padėti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms rengti bylas;

(f)išsaugoti, analizuoti ir saugoti įrodymus pagal 29 straipsnį;

(g)sudaryti sąlygas išgauti duomenis operatyviniais, analitiniais ir statistikos tikslais;

(h)palengvinti stebėsenos vykdymą, siekiant užtikrinti, kad operatyviniai asmens duomenys sistemoje būtų tvarkomi teisėtai ir laikantis šio reglamento bei taikytinų duomenų apsaugos taisyklių.

3.Bylų valdymo sistema sujungiama su 40 straipsnyje nurodyta decentralizuota IT sistema. Ji taip pat gali būti susieta su Tarybos sprendimo 2008/976/TVR 9 straipsnyje nurodytu saugiu telekomunikacijų ryšiu ir kitais saugiais ryšių kanalais, sukurtais pagal taikytiną Sąjungos teisę.

4.Kai Eurojustui suteikiama prieiga prie duomenų kitose Sąjungos informacinėse sistemose, sukurtose pagal kitus Sąjungos teisės aktus, arba prie iš tokių sistemų gaunamų duomenų, jis gali naudotis bylų valdymo sistema, kad gautų prieigą prie tose informacinėse sistemose esančių duomenų arba prisijungtų prie tokių sistemų, siekdamas gauti ir tvarkyti informaciją, įskaitant asmens duomenis, jeigu tai reikalinga jo užduotims atlikti ir atitinka Sąjungos teisės aktus, kuriais tokios informacinės sistemos sukurtos.

5.3 ir 4 dalimis neišplečiamos Eurojustui pagal Sąjungos teisės aktus, kuriais sukurtos kitos Sąjungos informacinės sistemos, suteiktos prieigos prie tų sistemų teisės.

6.Tvarkydamas operatyvinius asmens duomenis, Eurojustas nevykdo jokio automatizuoto duomenų tvarkymo už bylų valdymo sistemos integruotos duomenų tvarkymo aplinkos ribų, išskyrus šiame reglamente aiškiai numatytus atvejus. Nacionaliniai nariai gali laikinai saugoti ir analizuoti asmens duomenis, kad nustatytų, ar tokie duomenys yra svarbūs Eurojusto užduotims ir ar bylų valdymo sistemoje turėtų būti pradėta byla. Tie duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip šešis mėnesius Eurojusto šiuo tikslu užtikrinamoje saugioje ir kontroliuojamoje aplinkoje, taikant tinkamas apsaugos priemones, iš esmės lygiavertes toms, kurios nustatytos bylų valdymo sistemai. Kai išimtiniais atvejais nacionalinis narys per tą laikotarpį negali priimti tokio sprendimo, tas laikotarpis gali būti vieną kartą pratęstas papildomam ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui.

7.Kai Eurojustui leidžiama tvarkyti operatyvinius arba neoperatyvinius asmens duomenis, tačiau jis nėra tokių duomenų valdytojas, Eurojustas užtikrina saugų jų tvarkymą. Nukrypstant nuo 6 dalies, Eurojustas prireikus gali sukurti atskirą tokių duomenų tvarkymo sistemą. Tokie duomenys nenaudojami jokioms kitoms Eurojusto užduotims ar tikslams, įskaitant informacijos sutikrinimą.

8.Atlikdami savo užduotis, nacionaliniai nariai gali tvarkyti asmens duomenis, susijusius su konkrečiomis bylomis, su kuriomis jie dirba, laikydamiesi šio reglamento arba kitų taikytinų teisės aktų. Jie suteikia duomenų apsaugos pareigūnui prieigą prie bylų valdymo sistemoje tvarkomų asmens duomenų.

42 straipsnis

Informacijos tvarkymas bylų valdymo sistemoje

1.Nacionalinis narys arba bet kuris kitas jo vadovaujamas nacionalinio biuro narys pagal šį reglamentą ar kitus taikytinus teisės aktus bylų valdymo sistemoje saugo informaciją, kurią tas nacionalinis narys surinko arba kuri buvo jam perduota. Nacionalinis narys atsako už savo apdorojamų duomenų tvarkymą.

2.Nacionalinis narys kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar prieigą prie informacijos palikti ribotą, ar suteikti prieigą prie jos arba jos dalies vienam ar keliems iš šių subjektų:

(a)kitiems nacionaliniams nariams;

(b)pagal 63 straipsnį į Eurojustą paskirtiems ryšių prokurorams;

(c)pagal 58 straipsnį į Eurojustą deleguotam Europos prokuratūros ryšių palaikymo pareigūnui;

(d)pagal 63 straipsnį į Eurojustą paskirtiems kontaktiniams asmenims;

(e)įgaliotiesiems Eurojusto darbuotojams pagal šio straipsnio 5 dalį arba

(f)bet kuriam kitam Eurojusto vardu dirbančiam asmeniui, gavusiam reikiamą administracijos direktoriaus leidimą pagal 71 straipsnio 5 dalį.

3.Nustačius 41 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytą sąsają, nacionalinis narys, konsultuodamasis su atitinkamą informaciją pateikusiomis kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, bendrai ar konkrečiai nurodo visus apribojimus, taikomus tolesniam tos informacijos tvarkymui, prieigai prie jos ir jos perdavimui. Tokie apribojimai yra privalomi visiems asmenims, kuriems pagal šio straipsnio 2 dalį suteikta prieiga prie informacijos, ir yra užfiksuojami bylų valdymo sistemoje.

4.Įgaliotieji Eurojusto darbuotojai, prižiūrimi nacionalinio nario arba Kolegijos, gali saugoti informaciją bylų valdymo sistemoje pagal šį reglamentą.

5.Įgaliotiesiems Eurojusto darbuotojams prieiga prie bylų valdymo sistemos suteikiama tik tiek, kiek tai būtina konkrečioms pagal šį reglamentą jiems pavestoms užduotims atlikti, visų pirma šiais tikslais:

(a)operatyvinėms žinioms kaupti ir valdyti pagal 31 straipsnį;

(b)su savo iniciatyva pradėtomis bylomis pagal 28 straipsnį susijusioms užduotims atlikti;

(c)prašymams nagrinėti naudojant automatizuotą atitikčių nustatymo sistemą „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“ pagal 55 straipsnį, laikantis pagal šio straipsnio 3 dalį nustatytų tvarkymo apribojimų.

6.Kolegija nustato išsamias 5 dalies praktinio įgyvendinimo taisykles.

IV SKYRIUS

INFORMACIJOS TVARKYMAS

43 straipsnis

Eurojusto atliekamas asmens duomenų tvarkymas

1.Šiame reglamente nurodytos „taikytinos duomenų apsaugos taisyklės“ turi būti suprantamos kaip šiame reglamente ir Reglamente (ES) 2018/1725 nustatytos duomenų apsaugos nuostatos.

2.Eurojustas savo darbo tvarkos taisyklių duomenų apsaugos nuostatose nustato administracinių asmens duomenų saugojimo terminus.

44 straipsnis

Operatyvinių asmens duomenų tvarkymas

1.Kai tai būtina jo užduotims vykdyti, Eurojustas pagal savo kompetenciją, siekdamas atlikti savo operatyvines funkcijas, gali automatizuotomis priemonėmis arba susistemintose neautomatizuotose rinkmenose pagal šį reglamentą tvarkyti tik II priedo 1 punkte nurodytus operatyvinius asmens duomenis, susijusius su asmenimis, dėl kurių pagal atitinkamų valstybių narių nacionalinę teisę yra rimtų priežasčių manyti, kad jie padarė arba rengiasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios atžvilgiu Eurojustas turi kompetenciją, arba kurie buvo nuteisti už tokią nusikalstamą veiką.

2.Eurojustas gali tvarkyti tik II priedo 2 punkte nurodytus operatyvinius asmens duomenis, susijusius su asmenimis, kurie pagal atitinkamų valstybių narių nacionalinę teisę laikomi nukentėjusiaisiais arba kitomis su nusikalstama veika susijusiomis šalimis, pavyzdžiui, asmenimis, kurie gali būti pašaukti liudyti atliekant nusikalstamų veikų tyrimą arba vykdant baudžiamąjį persekiojimą dėl vienos ar kelių 6 straipsnyje nurodytų rūšių nusikaltimų ir nusikalstamų veikų, asmenimis, galinčiais suteikti informacijos apie nusikalstamas veikas, arba asmenimis, palaikančiais ryšius su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu asmeniu arba esančiais jo bendrininkais. Tokie operatyviniai asmens duomenys gali būti tvarkomi tik jei tai būtina Eurojusto užduotims atlikti, neviršijant jo kompetencijos ir siekiant vykdyti jo operatyvines funkcijas.

3.Išimtiniais atvejais ribotą laikotarpį, ne ilgesnį nei laikas, kurio reikia bylai, su kuria susiję duomenys tvarkomi, užbaigti, Eurojustas gali tvarkyti ir kitus nei II priede nurodyti operatyvinius asmens duomenis, susijusius su nusikalstamos veikos aplinkybėmis, jeigu tokie duomenys yra tiesiogiai aktualūs Eurojusto koordinuojamiems arba padedamiems koordinuoti vykdomiems tyrimams ir yra į juos įtraukti ir jeigu juos tvarkyti būtina 1 dalyje nurodytais tikslais. Kai tvarkomi tokie operatyviniai asmens duomenys, apie tai nedelsiant informuojamas 50 straipsnyje nurodytas duomenų apsaugos pareigūnas; jam taip pat pranešama apie konkrečias aplinkybes, kuriomis pagrindžiama būtinybė tvarkyti tuos operatyvinius asmens duomenis. Kai tokie kiti duomenys yra susiję su liudytojais arba nukentėjusiaisiais pagal sampratą 2 dalyje, sprendimą juos tvarkyti bendrai priima atitinkami nacionaliniai nariai.

4.Kai specialiųjų kategorijų operatyviniai asmens duomenys yra susiję su liudytojais arba nukentėjusiaisiais pagal sampratą šio straipsnio 2 dalyje, sprendimą juos tvarkyti priima atitinkami nacionaliniai nariai.

5.Kai operatyviniai asmens duomenys perduodami pagal 37 straipsnį, Eurojustas gali tvarkyti III priede nurodytus šių asmenų operatyvinius asmens duomenis:

(a)asmenų, dėl kurių pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę yra rimtų priežasčių manyti, kad jie padarė arba rengiasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios atžvilgiu Eurojustas turi kompetenciją;

(b)asmenų, kurie buvo nuteisti už tokią nusikalstamą veiką.

6.Išskyrus atvejus, kai kompetentinga nacionalinė institucija konkrečiomis aplinkybėmis nusprendžia kitaip, Eurojustas gali toliau tvarkyti 5 dalies a punkte nurodytus operatyvinius asmens duomenis ir po to, kai procesas užbaigiamas pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę, net ir išteisinimo arba galutinio sprendimo nevykdyti baudžiamojo persekiojimo atveju. Jei procesas nesibaigė apkaltinamuoju nuosprendžiu, operatyviniai asmens duomenys tvarkomi tik siekiant nustatyti sąsajas 41 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytų vykdomų, būsimų arba užbaigtų tyrimų ar baudžiamojo persekiojimo procesų sąsajas.

45 straipsnis

Operatyvinių asmens duomenų saugojimo terminai

1.Eurojusto tvarkomi operatyviniai asmens duomenys saugomi tik tiek laiko, kiek būtina jo užduotims atlikti. Visų pirma, nedarant poveikio šio straipsnio 4 daliai, 44 straipsnyje nurodyti operatyviniai asmens duomenys negali būti saugomi ilgiau negu iki anksčiausios iš šių datų:

(a)dienos, kurią visose su tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu susijusiose valstybėse narėse baudžiamasis persekiojimas tampa nebegalimas suėjus senaties terminui;

(b)dienos, kurią Eurojustas informuojamas, kad asmuo buvo išteisintas ir tas teismo sprendimas įsiteisėjo; tokiu atveju atitinkama valstybė narė nedelsdama apie tai informuoja Eurojustą;

(c)dienos, kurią sueina treji metai nuo tos dienos, kai įsiteisėjo paskutinės su tyrimu ar baudžiamuoju persekiojimu susijusios valstybės narės teismo sprendimas;

(d)dienos, kurią Eurojustas ir atitinkamos valstybės narės kartu nustatė arba susitarė, kad Eurojustui nebereikia koordinuoti tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo, išskyrus atvejus, kai pagal 36 straipsnio 5 arba 6 dalį privaloma pateikti šią informaciją Eurojustui;

(e)dienos, kurią sueina treji metai nuo operatyvinių asmens duomenų perdavimo pagal 36 straipsnio 5 arba 6 dalį dienos, išskyrus atvejus, kai pasibaigiant tam laikotarpiui tie duomenys yra susiję su byla, kurioje baudžiamasis procesas, įskaitant apeliacinį procesą, dar nėra užbaigtas: tokiu atveju duomenys gali būti saugomi iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

2.Pagal 38 straipsnį perduotų operatyvinių asmens duomenų Eurojustas nesaugo ilgiau negu iki anksčiausios iš šių datų:

(a)dienos, kurią visose su tyrimu ar baudžiamuoju persekiojimu susijusiose valstybėse narėse baudžiamasis persekiojimas tampa nebegalimas suėjus senaties terminui;

(b)dienos, kurią sueina penkeri metai nuo tos dienos, kai įsiteisėjo paskutinės su tyrimu ar baudžiamuoju persekiojimu susijusios valstybės narės teismo sprendimas, arba, išteisinimo ar galutinio sprendimo nevykdyti baudžiamojo persekiojimo atveju, – dveji metai;

(c)dienos, kurią Eurojustas informuojamas apie kompetentingos nacionalinės institucijos sprendimą pagal 46 straipsnio 5 dalį.

3.Eurojustas, taikydamas tinkamas automatizuoto duomenų tvarkymo priemones, nuolat tikrina, ar laikomasi 1 ir 2 dalyse nurodytų saugojimo terminų, visų pirma nuo to momento, kai Eurojustas nustoja teikti paramą. Duomenų saugojimo būtinumas taip pat peržiūrimas kas trejus metus nuo jų įvedimo. Jeigu 44 straipsnio 4 dalyje nurodyti operatyviniai asmens duomenys saugomi ilgiau kaip penkerius metus, apie tai informuojamas EDAPP.

4.Prieš pasibaigiant vienam iš 1 ir 2 dalyse nurodytų saugojimo terminų, Eurojustas peržiūri, ar operatyvinius asmens duomenis būtina toliau saugoti, jeigu tai būtina ir tol, kol tai būtina jo užduotims atlikti. Nukrypdamas nuo terminų, jis gali nuspręsti saugoti tuos duomenis iki kitos peržiūros. Tolesnio saugojimo priežastys turi būti pagrįstos ir užfiksuotos. Jeigu per peržiūrą sprendimas dėl tolesnio operatyvinių asmens duomenų saugojimo nepriimamas, tie duomenys automatiškai ištrinami.

5.Jeigu pagal 3 dalį operatyviniai asmens duomenys saugomi ilgiau nei 1 dalyje nurodyti saugojimo terminai, EDAPP taip pat kas trejus metus peržiūri, ar būtina tuos duomenis saugoti.

6.Pasibaigus paskutinio byloje esančio automatizuotai tvarkomo duomenų elemento saugojimo terminui, visi bylos dokumentai sunaikinami, išskyrus dokumentų originalus, kuriuos Eurojustas gavo iš kompetentingų nacionalinių institucijų ir kuriuos reikia grąžinti juos pateikusiai institucijai.

7.Jeigu Eurojustas koordinavo tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą, atitinkami nacionaliniai nariai informuoja vieni kitus kiekvieną kartą, kai gauna informaciją, kad byla nutraukta arba kad visi su byla susiję teismo sprendimai įsiteisėjo.

8.6 dalis netaikoma, kai:

(a)tai pakenktų duomenų subjekto, kuriam reikalinga apsauga, interesams; tokiais atvejais operatyviniai asmens duomenys naudojami tik gavus aiškų rašytinį duomenų subjekto sutikimą;

(b)duomenų subjektas ginčija operatyvinių asmens duomenų tikslumą; tokiais atvejais 5 dalis netaikoma laikotarpiu, kuriuo valstybės narės arba, atitinkamai, Eurojustas gali patikrinti tų duomenų tikslumą;

(c)operatyvinius asmens duomenis reikia išsaugoti įrodymų tikslais arba siekiant pareikšti, vykdyti ar apginti teisinius reikalavimus;

(d)duomenų subjektas prieštarauja operatyvinių asmens duomenų ištrynimui ir vietoj to prašo apriboti jų naudojimą arba

(e)operatyviniai asmens duomenys tebėra reikalingi archyvavimo viešojo intereso labui arba statistikos tikslais. Eurojustas ir valstybės narės nustato mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad Reglamento (ES) 2018/1725 91 straipsnyje nurodytos saugumo priemonės būtų taikomos ir peržengiant informacinių sistemų ribas.

46 straipsnis

Operatyvinių asmens duomenų saugumas

Eurojustas ir valstybės narės nustato mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad Reglamento (ES) 2018/1725 91 straipsnyje nurodytos saugumo priemonės būtų taikomos ir peržengiant informacinių sistemų ribas.

47 straipsnis

Duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis

1.Bet kuris duomenų subjektas, norintis pasinaudoti Reglamento (ES) 2018/1725 80 straipsnyje nurodyta teise susipažinti su operatyviniais asmens duomenimis, susijusiais su tuo duomenų subjektu, kuriuos tvarkė Eurojustas, gali pateikti prašymą Eurojustui arba duomenų subjekto pasirinktos valstybės narės nacionalinei priežiūros institucijai. Ta institucija nedelsdama ir bet kuriuo atveju per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos perduoda jį Eurojustui.

2.Eurojustas į prašymą atsako nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju per tris mėnesius nuo jo gavimo Eurojuste dienos.

3.Prieš priimdamas sprendimą dėl atsakymo į prašymą, Eurojustas konsultuojasi su atitinkamų valstybių narių kompetentingomis institucijomis. Sprendimą dėl leidimo susipažinti su duomenimis Eurojustas priima tik glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis, tiesiogiai susijusiomis su tokių duomenų perdavimu. Jei valstybė narė prieštarauja Eurojusto siūlomam sprendimui, ji Eurojustui praneša tokio prieštaravimo priežastis. Eurojustas atsižvelgia į kiekvieną tokį prieštaravimą. Po to atitinkami nacionaliniai nariai kompetentingoms institucijoms praneša Eurojusto sprendimo turinį.

4.Atitinkami nacionaliniai nariai išnagrinėja prašymą ir Eurojusto vardu priima sprendimą. Jei atitinkami nacionaliniai nariai nesutaria, jie perduoda klausimą svarstyti Kolegijai, o ši sprendimą dėl prašymo priima dviejų trečdalių narių balsų dauguma.

48 straipsnis

Teisės susipažinti su duomenimis apribojimai

Reglamento (ES) 2018/1725 81 straipsnyje nurodytais atvejais Eurojustas, pagal šio reglamento 47 straipsnio 3 dalį pasikonsultavęs su atitinkamų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, informuoja duomenų subjektą.

49 straipsnis

Teisė apriboti duomenų tvarkymą

Nedarant poveikio šio reglamento 45 straipsnio 8 dalyje nustatytoms išimtims, kai operatyvinių asmens duomenų tvarkymas apribojamas pagal Reglamento (ES) 2018/1725 82 straipsnio 3 dalį, tokie operatyviniai asmens duomenys tvarkomi tik siekiant apsaugoti duomenų subjekto arba kito fizinio ar juridinio asmens, kuris yra procese, kuriame dalyvauja Eurojustas, dalyvaujanti šalis, teises arba Reglamento (ES) 2018/1725 82 straipsnio 3 dalyje nustatytais tikslais.

50 straipsnis

Duomenų apsaugos pareigūnas

1.Valdančioji taryba paskiria duomenų apsaugos pareigūną. Duomenų apsaugos pareigūnas yra specialiai šiuo tikslu paskirtas Eurojusto darbuotojas.

2.Duomenų apsaugos pareigūnas skiriamas ketverių metų kadencijai ir gali būti paskirtas kitai kadencijai.

3.Vykdomoji valdyba priima duomenų apsaugos pareigūnui taikomas įgyvendinimo taisykles. Tos įgyvendinimo taisyklės visų pirma reglamentuoja duomenų apsaugos pareigūno atrankos ir atleidimo procedūrą, jo užduotis, pareigas ir įgaliojimus, taip pat duomenų apsaugos pareigūno nepriklausomumo garantijas.

4.Jeigu atlikdamas savo funkcijas duomenų apsaugos pareigūnas mano, kad nesilaikoma Reglamento (ES) 2018/1725 nuostatų, susijusių su administracinių asmens duomenų tvarkymu, arba nuostatų, susijusių su operatyvinių asmens duomenų tvarkymu, jis apie tai informuoja Vykdomąją valdybą ir paprašo jos per nustatytą terminą pašalinti tą neatitikties atvejį. Jei Vykdomoji valdyba per nustatytą terminą neatitikties nepašalina, duomenų apsaugos pareigūnas perduoda klausimą spręsti EDAPP.

51 straipsnis

Pranešimas atitinkamoms institucijoms apie asmens duomenų saugumo pažeidimą

1.Asmens duomenų saugumo pažeidimo atveju Eurojustas, nepagrįstai nedelsdamas ir nedarydamas poveikio Reglamento (ES) 2018/1725 34 ar 92 straipsnių taikymui, apie tą pažeidimą praneša atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

2.1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama bent ši informacija:

(a)asmens duomenų saugumo pažeidimo pobūdis, įskaitant, kai tai įmanoma ir tikslinga, atitinkamų duomenų subjektų kategorijas bei skaičių ir atitinkamų duomenų įrašų kategorijas bei skaičių;

(b)tikėtini asmens duomenų saugumo pažeidimo padariniai;

(c)priemonės, kurių Eurojustas pasiūlė imtis arba ėmėsi asmens duomenų saugumo pažeidimui pašalinti.

3.Kai tikslinga, 1 dalyje nurodytame pranešime rekomenduojamos priemonės galimam neigiamam asmens duomenų saugumo pažeidimo poveikiui sušvelninti.

52 straipsnis

EDAPP ir nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimas

1.EDAPP glaudžiai bendradarbiauja su nacionalinėmis priežiūros institucijomis konkrečiais klausimais, kuriuos sprendžiant būtinas dalyvavimas nacionaliniu lygmeniu, visų pirma tais atvejais, kai EDAPP arba nacionalinė priežiūros institucija nustato didelių valstybių narių praktikos skirtumų ar galimų neteisėto duomenų perdavimo naudojantis Eurojusto ryšių kanalais atvejų, taip pat nagrinėjant vienos ar kelių nacionalinių priežiūros institucijų iškeltus klausimus dėl šio reglamento įgyvendinimo ir aiškinimo.

2.1 dalyje nurodytais atvejais užtikrinama koordinuota priežiūra pagal Reglamento (ES) 2018/1725 62 straipsnį.

3.EDAPP išsamiai informuoja nacionalines priežiūros institucijas visais joms tiesioginį poveikį darančiais arba kitaip joms svarbiais klausimais. Vienos ar daugiau nacionalinių priežiūros institucijų prašymu EDAPP informuoja jas konkrečiais klausimais.

4.Su vienos ar kelių valstybių narių kilmės duomenimis susijusiais atvejais EDAPP konsultuojasi su atitinkamomis nacionalinėmis priežiūros institucijomis. EDAPP sprendimo dėl tolesnių veiksmų nepriima tol, kol tos nacionalinės priežiūros institucijos nėra per EDAPP nustatytą terminą pranešusios jam apie savo poziciją. Tas terminas negali būti trumpesnis nei vienas mėnuo ir ilgesnis nei trys mėnesiai. EDAPP kuo labiau atsižvelgia į atitinkamų nacionalinių priežiūros institucijų poziciją. Tais atvejais, kai EDAPP ketina nesilaikyti jų pozicijos, jis apie tai jas informuoja, pateikia pagrindimą ir perduoda klausimą spręsti Europos duomenų apsaugos valdybai. Tais atvejais, kuriuos EDAPP laiko itin skubiais, jis gali nuspręsti imtis veiksmų nedelsiant. Tokiais atvejais EDAPP nedelsdamas informuoja atitinkamas nacionalines priežiūros institucijas, pagrindžia situacijos skubumą ir savo veiksmus.

5.Nacionalinės priežiūros institucijos informuoja EDAPP apie visus veiksmus, kurių jos imasi dėl valstybių narių pagal šį reglamentą atliekamo operatyvinių asmens duomenų perdavimo, gavimo ar kitokio pateikimo.

53 straipsnis

Atsakomybė duomenų apsaugos srityje

1.Eurojustas operatyvinius asmens duomenis tvarko taip, kad būtų galima nustatyti, kuri institucija tuos duomenis pateikė arba iš kur jie gauti.

2.Atsakomybė už operatyvinių asmens duomenų tikslumą tenka:

(a)Eurojustui – už valstybės narės arba Sąjungos institucijos, organo, įstaigos ar agentūros pateiktus operatyvinius asmens duomenis, jeigu Eurojustas pateiktus duomenis tvarkydamas juos pakeitė;

(b)valstybei narei arba Sąjungos institucijai, organui, įstaigai ar agentūrai, pateikusiems duomenis Eurojustui, jeigu Eurojustas pateiktų duomenų juos tvarkydamas nepakeitė;

(c)Eurojustui – už trečiųjų valstybių arba tarptautinių organizacijų pateiktus operatyvinius asmens duomenis, už Eurojusto iš viešai prieinamų šaltinių gautus operatyvinius asmens duomenis ir už iš privačių subjektų gautus operatyvinius asmens duomenis.

3.Atsakomybė už Reglamento (ES) 2018/1725 laikymąsi administracinių asmens duomenų atžvilgiu ir už šio reglamento bei Reglamento (ES) 2018/1725 laikymąsi operatyvinių asmens duomenų atžvilgiu tenka Eurojustui. Atsakomybė už operatyvinių asmens duomenų perdavimo teisėtumą tenka:

(a)atitinkamai valstybei narei, kai tuos operatyvinius asmens duomenis Eurojustui pateikė valstybė narė;

(b)Eurojustui, kai jis tuos operatyvinius asmens duomenis pateikė valstybėms narėms, Sąjungos institucijoms, organams, įstaigoms ar agentūroms, trečiosioms valstybėms arba tarptautinėms organizacijoms.

4.Atsižvelgiant į kitas šio reglamento nuostatas, Eurojustas atsako už visus savo tvarkomus duomenis.

V SKYRIUS

SANTYKIAI SU PARTNERIAIS

I SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

54 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.Kai tai būtina šiame reglamente nustatytiems tikslams pasiekti, Eurojustas gali užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius su Sąjungos institucijomis, organais, įstaigomis ir agentūromis, atsižvelgdamas į atitinkamus jų tikslus, taip pat su trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, vadovaudamasis 65 straipsnyje nurodyta bendradarbiavimo strategija.

2.Kai tai svarbu Eurojusto užduotims vykdyti ir laikydamasis pagal 36 straipsnio 8 dalį ir 80 straipsnį nustatytų apribojimų, Eurojustas gali tiesiogiai keistis bet kokia informacija, išskyrus asmens duomenis, su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais subjektais.

3.Siekdamas 1 ir 2 dalyse nustatytų tikslų, Eurojustas, iš anksto pasikonsultavęs su Komisija, gali sudaryti darbinius susitarimus su 1 dalyje nurodytais subjektais. Tokie darbiniai susitarimai negali būti pagrindas, kuriuo remiantis leidžiama keistis asmens duomenimis, ir jais negali būti nustatyta Sąjungai arba jos valstybėms narėms tenkančių teisinių pareigų.

4.Eurojustas gali gauti iš 1 dalyje nurodytų subjektų asmens duomenis ir juos tvarkyti tiek, kiek tai būtina jo užduotims atlikti, laikydamasis taikytinų duomenų apsaugos taisyklių.

5.Kai perduotinus duomenis yra pateikusi valstybė narė, Eurojustas gauna tos valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos sutikimą, išskyrus atvejus, kai valstybė narė yra iš anksto davusi bendro pobūdžio leidimą arba leidimą, kuriam taikomi konkretūs apribojimai, taip toliau perduoti duomenis. Toks sutikimas gali būti bet kada atšauktas.

6.Kai valstybės narės, Sąjungos institucijos, organai, įstaigos ar agentūros, trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos yra gavusios asmens duomenų iš Eurojusto, toliau perduoti tokius duomenis trečiosioms šalims draudžiama, nebent įvykdomos visos šios sąlygos:

(a)Eurojustas yra gavęs duomenis pateikusių kompetentingų nacionalinių institucijų išankstinį sutikimą;

(b)Eurojustas, įvertinęs konkretaus nagrinėjamo atvejo aplinkybes, yra davęs aiškų sutikimą;

(c)duomenys toliau perduodami tik konkrečiu tikslu, kuris nėra nesuderinamas su tikslu, kuriuo duomenys buvo perduoti.

55 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl netiesioginio keitimosi informacija naudojantis atitikčių nustatymo sistema „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“

1.Eurojustas imasi visų tinkamų priemonių, kad abipusiškumo sąlygomis užtikrintų kitų Sąjungos organų, įstaigų ir agentūrų netiesioginę prieigą prie Eurojusto turimos informacijos, kai tokia prieiga numatyta Sąjungos teisėje, naudojantis automatizuota atitikčių nustatymo sistema „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“, kurioje paieška atliekama naudojant rodykles, kurios nuolat atnaujinamos.

2.Netiesioginė prieiga prie informacijos pagal 1 dalį nedaro poveikio apribojimams, kuriuos yra nustačiusios informaciją teikiančios valstybės narės, Sąjungos institucijos, organai, įstaigos ir agentūros, trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos.

3.Jeigu nustatoma atitiktis, Eurojustas pradeda procedūrą, pagal kurią atitiktį lėmusi informacija turi būti perduota 1 dalyje nurodytam paiešką atliekančiam Sąjungos organui, įstaigai ar agentūrai, laikantis informacijos teikėjo pagal šį reglamentą nustatytų apribojimų. Nustačius atitiktį su informacija, kuriai taikomi apribojimai, 1 dalyje nurodytoje automatizuotoje sistemoje „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“ nepranešama paiešką atliekančiam Sąjungos organui, įstaigai ar agentūrai apie tą atitiktį. Tokiu atveju Eurojustas nedelsdamas susisiekia su informacijos teikėju ir pasiteirauja, ar atitiktį lėmusia informacija galima pasidalyti su paiešką atliekančiu Sąjungos organu, įstaiga ar agentūra. Jeigu informacijos teikėjas tuos apribojimus panaikina, Eurojustas perduoda atitiktį lėmusią informaciją paiešką atliekančiam Sąjungos organui, įstaigai ar agentūrai. Jeigu informacijos teikėjas tuos apribojimus palieka galioti, Eurojustas jų laikosi ir paiešką atliekančiam Sąjungos organui, įstaigai ar agentūrai neperduoda atitiktį lėmusios informacijos.

4.Informacijos paieška pagal 1 ir 2 dalis atliekama tik siekiant nustatyti, ar kito Sąjungos organo, įstaigos ar agentūros turima informacija atitinka Eurojusto tvarkomą informaciją.

5.Išsaugodamas automatizuotą sistemos „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“ pobūdį, Eurojustas leidžia atlikti paieškas pagal 1 ir 2 dalis tik asmenims, kuriuos kiti Sąjungos organai, įstaigos ar agentūros yra paskyrę ir įgalioję atlikti tokias paieškas.

6.1 dalyje nurodytomis abipusiškumo sąlygomis Eurojustas, neviršydamas savo kompetencijos, turi automatizuota sistema „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“ grindžiamą netiesioginę prieigą prie Sąjungos organams, įstaigoms ir agentūroms pateiktos informacijos, suteikiamą laikantis Sąjungos teisėje nustatytų sąlygų.

Tokia prieiga nedaro poveikio jokiems apribojimams, kuriuos yra nustačiusi tą informaciją teikianti valstybė narė, Sąjungos institucija, organas, įstaiga ar agentūra, trečioji valstybė arba tarptautinė organizacija.

7.Jeigu, nustačius atitiktį pagal 1 ir 3 dalis, esama požymių, kad duomenys gali būti neteisingi arba gali prieštarauti kitiems duomenims, Eurojustas ir kiti Sąjungos organai, įstaigos bei agentūros apie tai informuoja vieni kitus.

8.Kai tai būtina 1–7 dalyse nurodytai sistemai „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“ įgyvendinti, techninė procedūra, įskaitant duomenų rinkinius, kurie turėtų būti įtraukti į rodykles, taip pat veikimo ir prieinamumo reikalavimus, nustatoma įgyvendinimo aktais, priimamais pagal 84 straipsnio 2 dalį.

II SKIRSNIS

Santykiai su Sąjungos organais, įstaigomis ir agentūromis

56 straipsnis

Santykiai su Europos teisminiu tinklu ir kitais Sąjungos tinklais, susijusiais su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose

1.Eurojustas ir Europos teisminis tinklas baudžiamosiose bylose palaiko tarpusavyje ypatingus, konsultavimusi ir papildomumu grindžiamus santykius baudžiamosiose bylose, visų pirma pasitelkdami kiekvieno nacionalinio biuro narius, paskirtus Europos teisminio tinklo kontaktiniais asmenimis pagal 17 straipsnį. Eurojusto ir Europos teisminio tinklo tarpusavio papildomumas užtikrinamas laikantis atitinkamų jų įgaliojimų. Eurojustas naudojasi savo kompetencija bylose, susijusiose su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais, kai siekiant veiksmingai vykdyti tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą būtina koordinuoti kompetentingų nacionalinių institucijų veiklą, įtraukti trečiąsias valstybes ar tarptautines organizacijas arba parengti bendrą baudžiamojo persekiojimo strategiją, apimančią dvi ar daugiau jurisdikcijų. Tuo tikslu taikoma ši tvarka:

(a)Europos teisminio tinklo sekretoriatas yra Eurojusto personalo dalis; jis gali naudotis Eurojusto administraciniais ištekliais, reikalingais Europos teisminio tinklo užduotims vykdyti, įskaitant Europos teisminio tinklo plenarinių posėdžių išlaidų padengimą;

(b)Europos teisminio tinklo kontaktiniai asmenys kiekvienu konkrečiu atveju gali būti kviečiami dalyvauti atitinkamuose Eurojusto posėdžiuose;

(c)Eurojustas ir Europos teisminis tinklas, spręsdami, ar prašymas turėtų būti nagrinėjamas padedant Eurojustui, ar Europos teisminiam tinklui, gali naudotis pagal 35 straipsnį sukurta Eurojusto nacionaline koordinavimo sistema.

2.Eurojustas remia šiuos teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje veikiančius tinklus ir organus:

(a)Sprendimu 2008/976/TVR įsteigtą Europos teisminį tinklą;

(b)Sprendimu 2002/494/TVR įsteigtą Europos institucijų tinklą ryšiams dėl už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus atsakingų asmenų palaikyti;

(c)Sprendimu 2008/852/TVR įsteigtą kovos su korupcija kontaktinių punktų tinklą;

(d)jungtinių tyrimų grupių (JTG) tinklą,

(e)Europos teisminį kovos su kibernetiniais nusikaltimais tinklą;

(f)Europos teisminį tinklą organizuoto nusikalstamumo klausimais;

(g)kitus specializuotus teisminės veiklos specialistų tinklus ar organus, veikiančius į Eurojusto įgaliojimų sritį patenkančiose srityse.

3.2 dalyje nurodyti tinklai ir organai gali naudotis Eurojusto administraciniais ištekliais, kai tai būtina jų užduotims atlikti.

4.1 ir 2 dalyse nurodytų tinklų bei organų ir kompetentingų nacionalinių institucijų ryšys nacionaliniu lygmeniu užtikrinamas pasitelkiant pagal 35 straipsnį sukurtą Eurojusto nacionalinę koordinavimo sistemą.

5.1 ir 2 dalyse nurodyti tinklai ir organai padeda Eurojustui kaupti žinias ir gali dalyvauti Eurojusto baudžiamųjų bylų kompetencijos centrų (ECE) veikloje atitinkamai pagal 30 ir 31 straipsnius.

57 straipsnis

Santykiai su Europolu

1.Eurojustas užmezga ir palaiko glaudų bendradarbiavimą su Europolu, siekdamas užtikrinti, kad jų atitinkami įgaliojimai būtų vykdomi nuosekliai ir koordinuotai, ir išvengti pastangų dubliavimo.

2.Eurojustas, pasikonsultavęs su Komisija, sudaro darbinį susitarimą su Europolu 53 , įskaitant bet kokius jo pakeitimus; jame nustatomos praktinės jų bendradarbiavimo sąlygos. Tas susitarimas reguliariai peržiūrimas, kai tai būtina, ir bet kuriuo atveju – Komisijos prašymu.

3.Kai Eurojustui vykdant savo veiklą, be kita ko, bet kuriame jungtinės tyrimo grupės darbo etape, Eurojustas arba valstybė narė nustato, kad reikia koordinavimo, bendradarbiavimo ar paramos, patenkančių į Europolo įgaliojimų sritį, Eurojustas apie tai praneša Europolui ir pradeda dalijimosi atitinkama informacija procedūrą laikydamasis tą informaciją pateikusios valstybės narės sprendimo. Tokiais atvejais Eurojustas konsultuojasi su Europolu. 

4.Kai Eurojustas gauna pranešimą pagal Reglamento (ES) [Europolo reglamentas] 74 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodoma, kad gali reikėti imtis tolesnių teisminių veiksmų, jis nepagrįstai nedelsdamas išnagrinėja gautą informaciją ir imasi visų tinkamų priemonių pagal savo įgaliojimus, be kita ko, informuoja atitinkamų valstybių narių kompetentingas institucijas ir, kai tinkama, veikia savo iniciatyva pagal 28 straipsnį. Kai tinkama, Eurojustas konsultuojasi su Europolu ir, laikydamasis informaciją pateikusios valstybės narės sprendimo, informuoja Europolą apie tai, kaip ta informacija buvo panaudota.

5.Eurojustas ir Europolas, kai tai būtina jų tikslams pasiekti, gavę atitinkamų valstybių narių kompetentingų nacionalinių institucijų sutikimą gali nustatyti koordinavimo mechanizmus, įskaitant bendras operatyvines platformas strateginiam ir operatyviniam koordinavimui tarpvalstybiniuose nusikalstamų veikų tyrimuose, kuriuose būtinas dviejų ar daugiau valstybių narių koordinavimas, remti. Tokių koordinavimo mechanizmų tikslais valstybės narės gali nustatyti informaciją, kuri konkrečių tyrimų ar nusikalstamumo sričių bendros operatyvinės analizės tikslais turi būti tiesiogiai prieinama valstybėms narėms, Eurojustui ir Europolui, nedarant poveikio jokiems valstybių narių nustatytiems apribojimams ir laikantis šiame reglamente nustatytų asmens duomenų tvarkymo taisyklių ir apsaugos priemonių.

6.Eurojusto remiamų tarpvalstybinių nusikalstamų veikų tyrimų kontekste Eurojustas, gavęs kompetentingų nacionalinių institucijų sutikimą, gali prašyti Europolo teikti paramą, visų pirma: 

(a)teikiant atitinkamą informaciją, analizes, ekspertines žinias ir operatyvinę paramą; 

(b)atliekant operatyvinę analizę remiantis Eurojusto, valstybių narių ar kitų kompetentingų institucijų pateiktais tyrimo duomenimis; 

(c)sutikrinant informaciją su savo duomenų bazių turiniu ir keičiantis informacija, kaip numatyta 55 straipsnyje.

7.Šiuo straipsniu nedaroma poveikio jokiems bendro ar konkretaus pobūdžio prieigos ar naudojimo apribojimams, kuriuos valstybė narė, Sąjungos organas, įstaiga ar agentūra, trečioji valstybė arba tarptautinė organizacija nustatė savo pateiktos informacijos atžvilgiu ir kurių Europolas privalo laikytis. 

8.Eurojustas ir Europolas pagal savo atitinkamus įgaliojimus bendradarbiauja teikdami valstybių narių kompetentingoms institucijoms paramą atliekant skaitmeninius tyrimus ir pagalbą gauti prieigą prie duomenų, visų pirma veikia kaip žinių centras, teikiantis konsultacijas, pagalbą ir stiprinantis pajėgumus, susijusius su tarpvalstybine prieiga prie elektroninių įrodymų.

58 straipsnis

Santykiai su Europos prokuratūra

1.Eurojustas užmezga ir palaiko glaudžius santykius su Europos prokuratūra, grindžiamus tarpusavio bendradarbiavimu pagal jų atitinkamus įgaliojimus ir kompetenciją. Eurojusto pirmininkas ir Europos vyriausiasis prokuroras reguliariai susitinka aptarti bendro intereso klausimų. Jie susitinka Eurojusto pirmininko arba Europos vyriausiojo prokuroro prašymu.

2.Eurojustas ir Europos prokuratūra glaudžiai bendradarbiauja ir, kiek tai būtina jų užduotims atlikti bei pagal jų atitinkamus įgaliojimus, laiku ir efektyviai keičiasi informacija pagal 55 straipsnį.

3.Eurojustas teikia pagalbą Europos prokuratūrai, visų pirma tais atvejais, kai reikia imtis tyrimo priemonių ar kitų formų bendradarbiavimo valstybėse narėse, nedalyvaujančiose tvirtesniame bendradarbiavime dėl Europos prokuratūros įsteigimo, arba trečiosiose valstybėse, arba kai reikia koordinuoti Europos prokuratūros atliekamus tyrimus ir valstybių narių, kurios nedalyvauja Europos prokuratūros veikloje, kompetentingų nacionalinių institucijų atliekamus tyrimus. Tuo tikslu Europos prokuratūros arba valstybių narių kompetentingų nacionalinių institucijų prašymu Eurojustas padeda Europos prokuratūrai atlikti jos užduotis, be kita ko:

(a)palengvindamas jungtinių tyrimų grupių sudarymą ir veikimą;

(b)organizuodamas koordinavimo susitikimus ir koordinavimo centrų veiklą;

(c)palengvindamas teisminį bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, kurios nedalyvauja tvirtesniame bendradarbiavime dėl Europos prokuratūros įsteigimo, arba su trečiosiomis valstybėmis.

4.Eurojustas nedelsdamas nagrinėja Europos prokuratūros prašymus suteikti paramą ir, kai tinkama, juos traktuoja taip, tarsi juos būtų pateikusi kompetentinga teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose nacionalinė institucija.

5.Pagal 3 dalį teikiama parama nedaro poveikio Europos prokuratūros nepriklausomumui atliekant tyrimus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą.

6.Europos prokuratūros kompetencijai priklausančiais operatyviniais klausimais Eurojustas informuoja Europos prokuratūrą apie savo veiklą, susijusią su tarpvalstybinėmis bylomis, ir, kai tinkama, įtraukia ją į tą veiklą, be kita ko:

(a)pagal šį reglamentą pasidalydamas atitinkama informacija apie savo bylas, įskaitant asmens duomenis, arba

(b)prašydamas Europos prokuratūros paramos.

7.Pagal Reglamento (ES) 2017/1939 24 straipsnio 1 dalį, Eurojustas nepagrįstai nedelsdamas praneša Europos prokuratūrai apie bet kokią nusikalstamą veiklą, kurios atžvilgiu Europos prokuratūra galėtų pasinaudoti savo kompetencija pagal Reglamentą (ES) 2017/1939.

8.Gavęs iš Europos prokuratūros informacijos apie nusikalstamumo formas, kurios nepatenka į Europos prokuratūros kompetencijos sritį, tačiau patenka į Eurojusto įgaliojimų sritį, Eurojustas išnagrinėja gautą informaciją ir pagal savo įgaliojimus imasi visų tinkamų veiksmų.

9.Bendradarbiavimo pagal šį straipsnį tikslais Europos prokuratūra į Eurojustą deleguoja ryšių palaikymo pareigūną. Ryšių palaikymo pareigūnui suteikiama prieiga prie bylų valdymo sistemos, kad jis galėtų saugiai keistis duomenimis, svarbiais jo funkcijoms atlikti, įskaitant, kai tinkama, bylų, patenkančių į Eurojusto ir Europos prokuratūros bendradarbiavimo pagal šį straipsnį sritį, pradėjimo, registravimo ir valdymo veiksmus. Eurojustas išlieka atsakingas už ryšių palaikymo pareigūno atliekamą asmens duomenų tvarkymą bylų valdymo sistemoje.

10.Europos prokuratūros atstovai, įskaitant jos ryšių palaikymo pareigūną, kviečiami dalyvauti Eurojusto kolegijos posėdžiuose, kuriuose svarstomi bendro intereso klausimai.

11.Praktinė šio straipsnio įgyvendinimo tvarka nustatoma Eurojusto ir Europos prokuratūros darbiniame susitarime ir šis reguliariai peržiūrimas.

59 straipsnis

Santykiai su kitais Sąjungos organais, įstaigomis ir agentūromis

1.Eurojustas užmezga ir palaiko bendradarbiavimo santykius su šiame straipsnyje nurodytais Sąjungos organais, įstaigomis ir agentūromis tiek, kiek tai būtina jo tikslams pasiekti ir užduotims atlikti pagal šį reglamentą, jų atitinkamų įgaliojimų srityse ir visapusiškai laikantis taikytinų duomenų apsaugos taisyklių.

2.Eurojustas užmezga ir palaiko bendradarbiavimo santykius su OLAF, kad OLAF būtų lengviau prisidėti prie Eurojusto koordinavimo veiklos, susijusios su Sąjungos finansinių interesų apsauga, pagal Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 OLAF suteiktus įgaliojimus. Tuo tikslu:

(a)kad Eurojustas ir OLAF tarpusavyje galėtų gauti ir perduoti informaciją, nedarant poveikio šio reglamento 8 straipsniui, valstybės narės užtikrina, kad Eurojusto nacionaliniai nariai būtų laikomi valstybių narių kompetentingomis institucijomis tik Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 883/2013 tikslais;

(b)OLAF ir nacionalinių narių keitimasis informacija nedaro poveikio pareigoms pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 arba pagal kitus taikytinus Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus pateikti tokią informaciją kitoms kompetentingoms institucijoms.

3.Eurojustas užmezga ir palaiko bendradarbiavimo santykius su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX), kurios veikla reglamentuojama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1896 54 , kad FRONTEX būtų lengviau prisidėti prie Eurojusto veiklos, be kita ko, perduodant aktualią informaciją, tvarkomą pagal FRONTEX įgaliojimus, visų pirma informaciją apie nusikalstamą veiklą, pagal šio reglamento 6 straipsnį patenkančią į Eurojusto kompetencijos sritį. Praktinė Eurojusto ir FRONTEX bendradarbiavimo tvarka nustatoma darbiniu susitarimu, sudaromu pagal šio reglamento 58 straipsnio 3 dalį.

4.Eurojustas užmezga ir palaiko bendradarbiavimo su Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija (AMLA) santykius ir pagal šio reglamento 54 straipsnio 3 dalį sudaro su AMLA darbinį susitarimą, kuriuo išsamiai nustatoma jų bendradarbiavimo tvarka. Tuo tikslu:

(a)valstybės narės užtikrina, kad Eurojusto nacionaliniai nariai Reglamento (ES) 2024/1620 27 straipsnio 8 dalies tikslais būtų laikomi atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, kad AMLA ir Eurojustui būtų lengviau keistis informacija Eurojusto kompetencijai priklausančiose bylose;

(b)AMLA ir nacionalinių narių keitimasis informacija nedaro poveikio pareigoms pagal Reglamentą (ES) 2024/1620 arba pagal kitus taikytinus Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus pateikti tokią informaciją kitoms kompetentingoms institucijoms.

5.Eurojustas užmezga ir palaiko bendradarbiavimo su ES muitinės institucija santykius, kai ji įsteigiama, ir pagal šio reglamento 54 straipsnio 3 dalį sudaro darbinį susitarimą, kuriuo nustatoma jų bendradarbiavimo tvarka, kad būtų palengvintas teisminis bendradarbiavimas su muitų teisės aktų pažeidimais ir kitais Sąjungos finansiniams ir ekonominiams interesams kenkiančiais nusikaltimais susijusiose baudžiamosiose bylose.

III SKIRSNIS

Tarptautinis bendradarbiavimas

60 straipsnis

Santykiai su trečiųjų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis

1.Eurojustas gali užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimą su trečiųjų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, be kita ko, sudarydamas darbinius susitarimus, kaip nurodyta 54 straipsnio 3 dalyje.

2.Eurojustas, iš anksto pasikonsultavęs su Komisija, kas ketverius metus priima bendradarbiavimo strategiją dėl teisminio bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis stiprinimo, be kita ko, siekiant sudaryti 1 dalyje nurodytus darbinius susitarimus ir į Eurojustą komandiruoti kontaktinius asmenis, kaip nurodyta 63 straipsnyje. Tokia strategija įgyvendinama bendradarbiaujant su Komisija.

 

61 straipsnis

Į trečiąsias valstybes komandiruojami ryšių palaikymo pareigūnai

1.Siekdamas palengvinti valstybių narių teisminį bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis, Eurojustas gali komandiruoti ryšių palaikymo pareigūnus į trečiąją valstybę, jeigu su tos trečiosios valstybės kompetentingomis institucijomis yra sudarytas 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas darbinis susitarimas.

2.Ryšių palaikymo pareigūnas yra Eurojusto darbuotojas ir turi turėti pakankamas teisminio bendradarbiavimo ekspertines žinias.

3.Ryšių palaikymo pareigūnų užduotys apima bet kokią veiklą, kuria siekiama skatinti ir spartinti teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, visų pirma užmezgant tiesioginius ryšius su trečiosios valstybės kompetentingomis institucijomis. Nacionaliniai nariai gali įgalioti ryšių palaikymo pareigūnus, jiems prižiūrint ir prisiimant atsakomybę, tiesiogiai su trečiosios valstybės kompetentingomis institucijomis keistis operatyviniais asmens duomenimis, susijusiais su jų valstybe nare.

4.Valstybių narių kompetentingos institucijos ir 1 dalyje nurodyti ryšių palaikymo pareigūnai gali vienas į kitą kreiptis tiesiogiai. Tokiais atvejais ryšių palaikymo pareigūnas apie tokius ryšius informuoja atitinkamą nacionalinį narį.

5.Ryšių palaikymo pareigūnai reguliariai atsiskaito Kolegijai. Ryšių palaikymo pareigūnas informuoja nacionalinius narius ir kompetentingas nacionalines institucijas apie visas su jų valstybe nare susijusias bylas.

6.Ryšių palaikymo pareigūnai turi prieigą prie bylų valdymo sistemos, o jų operatyvinis keitimasis informacija su trečiosiomis valstybėmis užfiksuojamas toje sistemoje.

62 straipsnis

Į Eurojustą paskiriami ryšių prokurorai

1.Trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos ryšių prokuroras gali būti deleguojamas į Eurojustą, jeigu yra:

(a)Eurojusto ir tos trečiosios valstybės bendradarbiavimo susitarimas, sudarytas anksčiau nei 2019 m. gruodžio 12 d.;

(b)Sąjungos ir tos trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos tarptautinis susitarimas, sudarytas pagal SESV 218 straipsnį, arba

(c)Komisijos pagal Direktyvos (ES) 2016/680 36 straipsnį priimtas sprendimas dėl tinkamumo.

2.Ryšių prokuroro teisės ir pareigos nustatomos 1 dalyje nurodytame bendradarbiavimo susitarime arba tarptautiniame susitarime ir gali būti papildytos 54 straipsnio 3 dalyje nurodytu darbiniu susitarimu.

3.Į Eurojustą deleguotiems ryšių prokurorams suteikiama prieiga prie bylų valdymo sistemos, kad jie galėtų saugiai keistis duomenimis, svarbiais jų funkcijoms atlikti, įskaitant, kai tinkama, bylų pradėjimą, registravimą ir valdymą. Eurojustas išlieka atsakingas už ryšių prokurorų atliekamą asmens duomenų tvarkymą bylų valdymo sistemoje.

4.Operatyviniai asmens duomenys per bylų valdymo sistemą ryšių prokurorams perduodami tik laikantis šio reglamento ir Reglamento (ES) 2018/1725.

5.Ryšių prokurorų atliekamam duomenų tvarkymui ir prieigai prie informacijos mutatis mutandis taikomos 42 straipsnio 1 ir 2 dalys.

6.Kolegija nustato išsamias ryšių prokurorų prieigos prie bylų valdymo sistemos sąlygas.

63 straipsnis

Į Eurojustą paskirti kontaktiniai asmenys

1.Eurojustas, remdamasis pagal 54 straipsnio 3 dalį sudarytu darbiniu susitarimu, gali bendradarbiauti su trečiosios valstybės kompetentingų institucijų paskirtais kontaktiniais asmenimis, kurie tuo tikslu dirba Eurojusto būstinėje.

2.Į Eurojustą paskirti kontaktiniai asmenys gali:

(a)paspartinti, koordinuoti arba palengvinti teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose prašymų vykdymą;

(b)padėti palaikyti ryšius ir koordinuoti veiklą tarp Eurojusto, valstybių narių ir trečiosios valstybės kompetentingų institucijų;

(c)teikti informaciją apie teisminiam bendradarbiavimui svarbią trečiosios valstybės nacionalinę teisę ir procedūras;

(d)palengvinti trečiosios valstybės kompetentingų institucijų dalyvavimą Eurojusto rengiamuose koordinavimo susitikimuose, koordinavimo centrų ir teisminio koordinavimo platformų veikloje, taip pat Eurojusto remiamose jungtinėse tyrimų grupėse, ir

(e)teikti Eurojustui prašymus suteikti pagalbą dėl a–d punktuose nurodytų dalykų.

3.Trečiosios valstybės kompetentinga institucija kontaktinius asmenis į Eurojustą skiria iš prokuratūrų, centrinių institucijų arba lygiaverčių teisingumo ministerijų tarnybų pareigūnų, turinčių teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose kompetenciją.

4.Praktinė bendradarbiavimo su į Eurojustą paskirtais kontaktiniais asmenimis tvarka nustatoma 1 dalyje nurodytame darbiniame susitarime.

5.Į Eurojustą paskirtiems kontaktiniams asmenims suteikiama prieiga prie bylų valdymo sistemos, kad būtų galima saugiai keistis duomenimis. Tokia prieiga suteikiama tik prie duomenų, kurie yra svarbūs jų funkcijoms atlikti, kaip nustatyta 2 dalyje, įskaitant, kai tinkama, bylų pradėjimą, registravimą ir valdymą. Operatyviniais asmens duomenimis keičiamasi tik laikantis Reglamento (ES) 2018/1725 ir 54 straipsnio 3 dalies.

6.Eurojustas išlieka atsakingas už į Eurojustą paskirtų kontaktinių asmenų atliekamą asmens duomenų tvarkymą bylų valdymo sistemoje.

7.Į Eurojustą paskirtiems kontaktiniams asmenims mutatis mutandis taikomos 42 straipsnio 1 ir 2 dalys.

8.Kolegija nustato išsamias sąlygas, kuriomis į Eurojustą paskirtiems kontaktiniams asmenims suteikiama prieiga prie bylų valdymo sistemos ir kitų Eurojusto paslaugų.

 

64 straipsnis

Kontaktiniai asmenys trečiosiose valstybėse ir tarptautinėse organizacijose

1.Eurojustas gali bendradarbiauti su trečiosios valstybės kompetentingų institucijų arba tarptautinės organizacijos kompetentingų organų paskirtais kontaktiniais asmenimis, veikiančiais toje trečiojoje valstybėje arba tarptautinėje organizacijoje.

2.Pasitelkdamas savo kontaktinius asmenis trečiosiose valstybėse ir tarptautinėse organizacijose, Eurojustas siekia remti ir palengvinti bendradarbiavimą su atitinkamos trečiosios valstybės kompetentingomis institucijomis arba tarptautinės organizacijos kompetentingais organais, visų pirma bylose dėl sunkių tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimų. Veikdami pagal šią dalį, tie kontaktiniai asmenys gali atlikti 63 straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas, kaip nustatyta pagal 54 straipsnio 3 dalį sudarytame darbiniame susitarime.

3.Šio straipsnio tikslais Eurojustas siekia užtikrinti, kad jo kontaktiniai asmenys trečiosiose valstybėse ir tarptautinėse organizacijose būtų skiriami iš prokuratūrų, centrinių institucijų arba lygiaverčių teisingumo ministerijų tarnybų pareigūnų, turinčių teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose kompetenciją.

4.Kontaktiniai asmenys trečiosiose valstybėse ir tarptautinėse organizacijose neturi prieigos prie bylų valdymo sistemos ar prie Eurojusto turimų operatyvinių asmens duomenų.

5.Nedarant poveikio 4 daliai, Eurojustas operatyviniais asmens duomenimis su atitinkama trečiąja valstybe arba tarptautine organizacija keičiasi laikydamasis Reglamento (ES) 2018/1725. Tokius operatyvinius asmens duomenis į bylų valdymo sistemą gali įvesti tik įgaliotieji Eurojusto darbuotojai.

 

VI SKYRIUS

BIUDŽETO SUDARYMAS IR STRUKTŪRA

65 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1.Kiekvienais metais administracijos direktorius parengia kitų finansinių metų Eurojusto pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, įskaitant etatų planą, ir pateikia jį Vykdomajai valdybai. Likus pakankamai laiko iki sąmatos perdavimo Komisijai, Europos teisminis tinklas ir, kai tinkama, kiti 56 straipsnyje nurodyti Sąjungos tinklai, dalyvaujantys teisminiame bendradarbiavime baudžiamosiose bylose, informuojami apie su jų veikla susijusias dalis.

2.Vykdomoji valdyba, remdamasi tuo projektu, išnagrinėja preliminarų kitų finansinių metų Eurojusto pajamų ir išlaidų sąmatos projektą ir perduoda jį Valdančiajai tarybai.

3.Valdančiosios tarybos patvirtintas Eurojusto pajamų ir išlaidų sąmatos projektas kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. nusiunčiamas Komisijai.

4.Komisija pajamų ir išlaidų sąmatą kartu su Sąjungos bendrojo biudžeto projektu perduoda biudžeto valdymo institucijai.

5.Remdamasi pajamų ir išlaidų sąmata, Komisija į Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia apskaičiuotas sumas, kurias ji laiko reikalingomis etatų planui įgyvendinti, ir tą projektą pagal SESV 313 ir 314 straipsnius pateikia biudžeto valdymo institucijai.

6.Biudžeto valdymo institucija patvirtina asignavimus Eurojustui skiriamam įnašui.

7.Biudžeto valdymo institucija patvirtina Eurojusto etatų planą.

8.Eurojusto biudžetą patvirtina Valdančioji taryba. Jis tampa galutinis galutinai patvirtinus Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus Valdančioji taryba jį atitinkamai patikslina.

66 straipsnis

Biudžeto struktūra

1.Kiekvieniems finansiniams metams parengiamos visų Eurojusto pajamų ir išlaidų sąmatos ir jos nurodomos Eurojusto biudžete. Finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

2.Eurojusto biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

3.Nedarant poveikio kitiems ištekliams, Eurojusto pajamas sudaro:

(a)Sąjungos įnašas, įtrauktas į Sąjungos bendrąjį biudžetą;

(b)savanoriški valstybių narių finansiniai įnašai;

(c)Eurojusto veikloje dalyvaujančių trečiųjų valstybių įnašai;

(d)Sąjungos finansavimas pagal susitarimus dėl įnašų arba ad hoc dotacijų forma, laikantis 69 straipsnyje nurodytų Eurojusto finansinių taisyklių ir atitinkamų Sąjungos priemonių, kuriomis remiama jo politika, nuostatų bei atsižvelgiant į išimtinį tokių susitarimų pobūdį;

(e)mokesčiai už leidinius ir visas Eurojusto teikiamas paslaugas.

4.Eurojusto išlaidas sudaro darbuotojų darbo užmokestis, administracinės bei infrastruktūros išlaidos ir veiklos išlaidos.

67 straipsnis

Biudžeto vykdymas

1.Administracijos direktorius veikia kaip leidimus suteikiantis pareigūnas ir vykdo Eurojusto biudžetą laikydamasis ekonomiškumo, efektyvumo bei veiksmingumo principų ir patikimo finansų valdymo principo.

2.Administracijos direktorius kasmet pateikia biudžeto valdymo institucijai visą su vertinimo procedūrų rezultatais susijusią informaciją.

68 straipsnis

Finansinių ataskaitų pateikimas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas

1.Eurojusto apskaitos pareigūnas ne vėliau kaip kitų finansinių metų (N + 1 metų) kovo 1 d. nusiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams preliminariąsias finansinių metų (N metų) finansines ataskaitas.

2.Eurojustas ne vėliau kaip N + 1 metų kovo 31 d. nusiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams N metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.

3.Komisijos apskaitos pareigūnas ne vėliau kaip N + 1 metų kovo 31 d. nusiunčia Audito Rūmams Eurojusto N metų preliminariąsias finansines ataskaitas, konsoliduotas su Komisijos finansinėmis ataskaitomis.

4.Pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 246 straipsnio 1 dalį, Audito Rūmai ne vėliau kaip N + 1 metų birželio 1 d. pateikia savo pastabas dėl Eurojusto preliminariųjų finansinių ataskaitų.

5.Pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 246 straipsnį gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Eurojusto preliminariųjų finansinių ataskaitų, administracijos direktorius savo atsakomybe parengia Eurojusto galutines finansines ataskaitas ir pateikia jas Vykdomajai valdybai, kad ši pateiktų nuomonę.

6.Vykdomoji valdyba pateikia nuomonę dėl Eurojusto N metų galutinių finansinių ataskaitų ir kartu su savo nuomone perduoda tas finansines ataskaitas Valdančiajai tarybai priimti.

7.Valdančioji taryba pateikia nuomonę dėl Eurojusto N metų galutinių finansinių ataskaitų.

8.Administracijos direktorius ne vėliau kaip N + 1 metų liepos 1 d. nusiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams N metų galutines finansines ataskaitas kartu su Vykdomosios valdybos ir Valdančiosios tarybos nuomonėmis.

9.Ne vėliau kaip N + 1 metų lapkričio 15 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiama nuoroda į interneto svetainės tinklalapius, kuriuose pateikiamos Eurojusto galutinės finansinės ataskaitos.

10.Administracijos direktorius ne vėliau kaip N + 1 metų rugsėjo 30 d. nusiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas. Administracijos direktorius tą atsakymą taip pat nusiunčia Vykdomajai valdybai, Valdančiajai tarybai ir Komisijai.

11.Europos Parlamento prašymu administracijos direktorius pateikia jam visą informaciją, reikalingą sklandžiam atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros taikymui pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 261 straipsnio 3 dalį užtikrinti.

12.Remdamasis kvalifikuota balsų dauguma sprendžiančios Tarybos rekomendacija, Europos Parlamentas iki N + 2 metų gegužės 15 d. patvirtina administracijos direktoriui, kad N metų biudžetas įvykdytas.

13.Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, patvirtina Eurojusto biudžeto įvykdymą pagal procedūrą, panašią į numatytąją SESV 319 straipsnyje ir Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 260, 261 ir 262 straipsniuose, ir remdamasis Audito Rūmų audito ataskaita.

14.Jeigu Europos Parlamentas atsisako patvirtinti biudžeto įvykdymą iki N + 2 metų gegužės 15 d., administracijos direktorius kviečiamas paaiškinti savo poziciją Valdančiajai tarybai, o ši priima galutinį sprendimą šiuo klausimu. Valdančioji taryba prireikus gali imtis visų būtinų priemonių, įskaitant su administracijos direktoriaus įgaliojimais susijusias priemones, laikydamasi šio reglamento.

69 straipsnis

Finansinės taisyklės

1.Eurojustui taikomas finansines taisykles, pasikonsultavusi su Komisija, priima Valdančioji taryba. Jomis nenukrypstama nuo Deleguotojo reglamento (ES) 2019/715 55 , išskyrus atvejus, kai toks nukrypimas yra konkrečiai būtinas Eurojusto veiklai ir Komisija yra davusi išankstinį sutikimą.

2.Eurojustas savo biudžetą sudaro ir vykdo laikydamasis savo finansinių taisyklių ir Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509.

3.Dėl finansinės paramos, teiktinos jungtinių tyrimų grupių veiklai, Eurojustas ir Europolas kartu nustato tokios paramos paraiškų nagrinėjimo taisykles ir sąlygas.

4.Eurojustas gali skirti dotacijas, susijusias su jo užduočių pagal 4 straipsnio 1 dalį atlikimu. Dotacijos 4 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytoms užduotims atlikti valstybėms narėms gali būti skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus.

70 straipsnis

Sukčiavimo ir pažeidimų prevencija ir kova su jais

1.Kovojant su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla, Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nuostatos taikomos be apribojimų.

2.Audito Rūmai turi įgaliojimus, remdamiesi dokumentais ir atlikdami patikrinimus vietoje, audituoti visus dotacijų gavėjus, rangovus ir subrangovus, gavusius Sąjungos lėšų iš Eurojusto.

3.OLAF, laikydamasi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nuostatų ir juose nustatytų procedūrų, gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, arba sunkių su profesinių pareigų vykdymu susijusių pažeidimų, kurie laikomi Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų tarnybiniu aplaidumu ir dėl kurių gali būti pradėta drausminė procedūra arba, atitinkamais atvejais, baudžiamasis procesas.

4.Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, į Eurojusto darbinius susitarimus su trečiųjų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, sutartis, dotacijų susitarimus ir sprendimus dėl dotacijų įtraukiamos nuostatos, kuriomis Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai pagal jų atitinkamą kompetenciją atlikti tokius auditus ir tyrimus.

5.Eurojusto darbuotojai, administracijos direktorius, Kolegijos ir Vykdomosios valdybos nariai nedelsdami ir dėl to neužsitraukdami atsakomybės praneša OLAF ir Europos prokuratūrai apie bet kokį įtarimą dėl į jų atitinkamų įgaliojimų sritį patenkančios neteisėtos veiklos ar pažeidimo, apie kurį jie sužinojo vykdydami savo pareigas.

VII SKYRIUS

DARBUOTOJAI

71 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.Eurojustas įdarbina darbuotojus, reikalingus jo užduotims atlikti ir jo tarnyboms veikti.

2.Darbuotojai yra pavaldūs administracijos direktoriui ir veikia laikydamiesi jo nurodymų, tačiau tai nedaro poveikio pagal šį reglamentą kitiems Eurojusto organams suteiktiems įgaliojimams.

3.Administracijos direktorius atsako už personalo valdymą pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygas, kurie kartu su Sąjungos institucijų susitarimu priimtomis jų įgyvendinimo taisyklėmis taikomi Eurojusto darbuotojams. Jeigu Valdančioji taryba taip nusprendžia pagal 10 straipsnio 2 dalį, administracijos direktorius Eurojusto darbuotojų atžvilgiu taip pat naudojasi paskyrimų tarnybos įgaliojimais, apimančiais įdarbinimą, priežiūrą, vertinimą ir drausminių įgaliojimų vykdymą.

4.Darbuotojai padeda Eurojustui vykdyti jo operatyvines ir administracines funkcijas, visų pirma:

(a)pagalbą nacionaliniams biurams ir kompetentingoms nacionalinėms institucijoms vykdyti tarpvalstybinius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą;

(b)bylų valdymą ir operatyvinę analizę;

(c)žmogiškųjų išteklių valdymą;

(d)biudžeto ir finansų administravimą;

(e)informacinių technologijų ir duomenų valdymą;

(f)strateginę, teisinę ir politikos srities paramą;

(g)saugumo užtikrinimą ir infrastruktūros valdymą;

(h)komunikaciją ir žinių valdymą;

(i)išorės santykių ir institucinių klausimų sprendimą.

5.Šiame reglamente „įgaliotieji Eurojusto darbuotojai“ – personalo nariai, administracijos direktoriaus paskirti atlikti konkrečias operatyvines, administracines ar technines užduotis, įskaitant užduotis, kurias atliekant suteikiama prieiga prie operatyvinių asmens duomenų ir bylų valdymo sistemos.

6.Vykdydami operatyvines funkcijas, įgaliotieji Eurojusto darbuotojai veikia administracijos direktoriaus pavedimu ir, kai tinkama, prižiūrimi nacionalinių narių arba Kolegijos, laikydamiesi šio reglamento ir taikytinų vidaus taisyklių.

7.Darbuotojai teikia ekspertines žinias pagrindinių teisių klausimais ir, kai manoma, kad tai būtina, arba gavę prašymą, konsultuoja dėl bet kokios Eurojusto veiklos iš pagrindinių teisių perspektyvos, netrukdydami tai veiklai ir jos nevilkindami. Šiomis aplinkybėmis jie gali teikti neprivalomas nuomones dėl atitinkamų dokumentų ar priemonių. Jie padeda užtikrinti, kad Eurojustas, vykdydamas savo užduotis ir veiklą, gerbtų pagrindines teises.

72 straipsnis

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir kiti darbuotojai

Eurojustas gali pasitelkti deleguotuosius nacionalinius ekspertus ir kitus darbuotojus, kurių Eurojustas nėra įdarbinęs. Šiame straipsnyje nurodytiems asmenims 71 straipsnio nuostatos netaikomos.

VIII SKYRIUS

VERTINIMAS IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

73 straipsnis

Sąjungos institucijų ir nacionalinių parlamentų dalyvavimas

1.Eurojustas savo konsoliduotąją metinę ataskaitą perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams, o šie gali pateikti pastabų ir išvadų. Metinė ataskaita perduodama kasmet ne vėliau kaip gegužės 1 d. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi ataskaitų teikimo rodikliai, siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į Eurojusto informacijos apie Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius nusikaltimus rinkimą ir pateikimą.

2.Išrinktas naujasis Eurojusto pirmininkas kreipiasi į kompetentingą Europos Parlamento komitetą ar komitetus ir atsako į jų narių pateiktus klausimus. Su konkrečiomis operatyvinėmis bylomis susiję konkretūs veiksmai, kurių imtasi, diskusijose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neminimi.

3.Eurojusto pirmininkas kartą per metus dalyvauja Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų atliekamame bendrame Eurojusto veiklos vertinime, vykstančiame per tarpparlamentinį komitetų susitikimą, kad aptartų dabartinę Eurojusto veiklą ir pristatytų jo konsoliduotąją metinę ataskaitą arba kitus svarbius Eurojusto dokumentus. Su konkrečiomis operatyvinėmis bylomis susiję konkretūs veiksmai, kurių imtasi, diskusijose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neminimi.

4.Be kitų šiame reglamente nustatytų informavimo ir konsultavimosi pareigų, Eurojustas informavimo tikslais Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams atitinkamomis jų oficialiosiomis kalbomis perduoda:

(a)Eurojusto parengtų arba užsakytų tyrimų ir strateginių projektų rezultatus;

(b)12 straipsnyje nurodytą programavimo dokumentą;

(c)su trečiosiomis šalimis sudarytus darbinius susitarimus.

74 straipsnis

Vertinimas

1.Ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, o vėliau – kas penkerius metus Komisija pagal savo gaires užsako atlikti Eurojusto veiklos rezultatų, susijusių su jo tikslais, užduotimis, valdymu ir būstinės vieta, vertinimą. Atliekant vertinimą išklausoma Valdančioji taryba.

2.Atliekant vertinimą visų pirma nagrinėjamas galimas poreikis pakeisti Eurojusto įgaliojimus ir bet kokio tokio pakeitimo finansinis poveikis.

3.Atliekant kas antrą vertinimą įvertinami Eurojusto pasiekti rezultatai, atsižvelgiant į jos tikslus, įgaliojimus, valdymą ir užduotis, be kita ko, įvertinama, ar Eurojusto veiklos tęsimas, atsižvelgiant į tuos tikslus, įgaliojimus, valdymą ir užduotis, tebėra pagrįstas.

4.Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Valdančiajai tarybai vertinimo išvadų ataskaitą. Vertinimo išvados skelbiamos viešai.

IX SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

75 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Eurojustui ir jo darbuotojams taikomas prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 56 .

76 straipsnis

Kalbų vartojimo tvarka

1.Eurojustui taikomos Tarybos reglamento Nr. 1 57   nuostatos.

2.Eurojusto vidaus kalbų vartojimo tvarką dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma nustato Valdančioji taryba.

3.Eurojustui reikalingas vertimo raštu ir kitas lingvistines paslaugas, išskyrus vertimą žodžiu, teikia Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2965/94 58 įsteigtas Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

77 straipsnis

Konfidencialumas

1.Nacionaliniai nariai ir jų pavaduotojai bei padėjėjai, Eurojusto darbuotojai, nacionaliniai korespondentai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, ryšių palaikymo pareigūnai, duomenų apsaugos pareigūnas, taip pat EDAPP institucijos nariai ir darbuotojai turi konfidencialumo pareigą bet kokios informacijos, kurią jie sužino atlikdami savo užduotis, atžvilgiu.

2.Konfidencialumo pareiga taikoma visiems su Eurojustu dirbantiems asmenims ir organams.

3.Konfidencialumo pareiga taikoma ir pasibaigus 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų kadencijai ar darbo santykiams, taip pat jiems nutraukus veiklą.

4.Konfidencialumo pareiga taikoma visai informacijai, kurią Eurojustas gauna arba kuria jis keičiasi, išskyrus atvejus, kai ta informacija jau yra teisėtai paskelbta viešai arba prieinama visuomenei.

78 straipsnis

Nacionaliniame procese taikomos konfidencialumo sąlygos

1.Nedarant poveikio 36 straipsnio 3 daliai, kai informacija gaunama arba ja keičiamasi per Eurojustą, informaciją pateikusi valstybės narės institucija pagal savo nacionalinę teisę gali nustatyti sąlygas, kuriomis gaunančioji institucija gali naudoti tą informaciją nacionaliniame procese.

2.1 dalyje nurodytą informaciją gavusiai valstybės narės institucijai tos sąlygos yra privalomos.

79 straipsnis

Skaidrumas ir komunikacija

1.Eurojusto turimiems dokumentams taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 59 . Valdančioji taryba per šešis mėnesius nuo savo pirmojo posėdžio dienos priima išsamias Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo taisykles.

2.Eurojusto sprendimai, priimti pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, atitinkamai SESV 228 ir 263 straipsniuose nustatytomis sąlygomis gali būti skundžiami Europos ombudsmenui arba dėl jų gali būti pareikštas ieškinys Teisingumo Teisme.

3.Eurojustas savo interneto svetainėje skelbia Vykdomosios valdybos narių sąrašą ir Vykdomosios valdybos posėdžių rezultatų santraukas. Tos santraukos laikinai arba visam laikui neskelbiamos arba jų skelbimas apribojamas, jeigu dėl tokio paskelbimo galėtų kilti pavojus Eurojusto užduočių vykdymui, atsižvelgiant į Eurojusto pareigas laikytis diskretiškumo ir konfidencialumo ir į operatyvinį jo veiklos pobūdį.

4.Valdančioji taryba per šešis mėnesius nuo savo pirmojo posėdžio dienos nustato priemones, kuriomis Eurojustas taiko Reglamentą (ES) 2018/1725, įskaitant priemones, susijusias su duomenų apsaugos pareigūno paskyrimu. Tos priemonės nustatomos pasikonsultavus su EDAPP.

5.Eurojustas gali savo iniciatyva vykdyti komunikacijos veiklą savo kompetencijos srityje. Išteklių skyrimas komunikacijos veiklai neturi trukdyti veiksmingai atlikti Eurojusto užduotis. Komunikacijos veikla vykdoma laikantis atitinkamų Valdančiosios tarybos patvirtintų komunikacijos ir informacijos sklaidos planų.

80 straipsnis

Įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugos taisyklės

1.Eurojustas priima saugumo taisykles, grindžiamas Komisijos saugumo taisyklėse, skirtose Europos Sąjungos įslaptintos informacijos (toliau – ESĮI) ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai, nustatytais principais ir taisyklėmis, įskaitant, inter alia, nuostatas dėl keitimosi tokia informacija su trečiosiomis valstybėmis ir tokios informacijos tvarkymo bei saugojimo, kaip nustatyta Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443 60 ir (ES, Euratomas) 2015/444 61 . Bet kokiam administraciniam susitarimui dėl keitimosi ESĮI su atitinkamomis trečiosios valstybės institucijomis, arba, jei tokio susitarimo nėra, bet kokiam išimtiniam ad hoc ESĮI atskleidimui toms institucijoms turi būti gautas išankstinis Komisijos pritarimas.

2.Valdančioji taryba Eurojusto saugumo taisykles priima gavusi Komisijos pritarimą. Vertindama siūlomas saugumo taisykles Komisija užtikrina, kad jos būtų suderinamos su sprendimais (ES, Euratomas) 2015/443 ir (ES, Euratomas) 2015/444.

81 straipsnis

Administraciniai tyrimai

Eurojusto administracinės veiklos priežiūrą, atlikdamas tyrimus pagal SESV 228 straipsnį, vykdo Europos ombudsmenas.

82 straipsnis

Atsakomybė

1.Eurojusto sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikytina teisė. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal Eurojusto sudarytoje sutartyje įtvirtintą arbitražinę išlygą.

2.Deliktinės atsakomybės atveju Eurojustas, vadovaudamasis valstybių narių teisės bendraisiais principais ir nepriklausomai nuo atsakomybės pagal 44 straipsnį, atlygina žalą, kurią atlikdami pareigas padarė jo padaliniai arba darbuotojai.

3.Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus dėl 2 dalyje nurodytos žalos atlyginimo. Valstybių narių nacionaliniai teismai, kompetentingi spręsti šiame straipsnyje nurodytus ginčus dėl Eurojusto atsakomybės, nustatomi remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.

4.2 dalis taip pat taikoma žalai, kurią dėl savo kaltės eidamas pareigas padarė nacionalinis narys, jo pavaduotojas ar padėjėjas. Tačiau tais atvejais, kai nacionalinis narys, jo pavaduotojas ar padėjėjas padaro žalą vykdydamas pagal šio reglamento 18 straipsnį jam suteiktus įgaliojimus, jo valstybė narė kompensuoja Eurojustui sumas, kurias Eurojustas sumokėjo tokiai žalai atlyginti.

5.Kiekviena valstybė narė pagal savo nacionalinę teisę atsako už bet kokią žalą, padarytą fiziniam asmeniui dėl to, kad ta valstybė narė neleistinai ar netinkamai tvarkė Eurojustui perduotus duomenis.

6.Darbuotojų asmeninę atsakomybę Eurojustui reglamentuoja jiems taikomos Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų nuostatos.

7.Sąjungos ir valstybių narių finansinė atsakomybė už Eurojusto skolas apsiriboja jų jau sumokėtais įnašais administracinėms išlaidoms padengti.

83 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos

Eurojusto ir Nyderlandų susitarime dėl būstinės nustatoma reikiama tvarka, susijusi su Eurojustui Nyderlanduose suteiktinomis patalpomis ir Nyderlandų suteiktina infrastruktūra, taip pat specialiosios taisyklės, Nyderlanduose taikomos Valdančiosios tarybos nariams, Vykdomosios valdybos nariams, nacionaliniams nariams, jų pavaduotojams ir padėjėjams, administracijos direktoriui, Eurojusto darbuotojams, į Eurojustą deleguotiems ryšių prokurorams, į Eurojustą paskirtiems kontaktiniams asmenims ir jų šeimos nariams, taip pat visiems kitiems asmenims, kurių buvimas Eurojuste ar ryšiai su juo yra reikalingi Eurojusto užduotims atlikti.

 

84 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 62 .

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

85 straipsnis

Panaikinimas

1.Reglamentas (ES) 2018/1727 panaikinamas nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos.

2.Nuorodos į Reglamentą (ES) 2018/1727 laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

86 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.Šiuo reglamentu įsteigiamas Eurojustas yra Reglamentu (ES) 2018/1727 įsteigto Eurojusto teisių ir pareigų perėmėjas.

2.Nacionaliniai nariai, valstybių narių deleguoti pagal Reglamentą (ES) 2018/1727, tampa nacionaliniais nariais pagal šį reglamentą ir toliau eina savo pareigas iki atitinkamos jų kadencijos, nustatytos pagal Reglamentą (ES) 2018/1727, pabaigos. Jų kadencija pagal šį reglamentą gali būti vieną kartą pratęsta, jeigu bendra jų įgaliojimų trukmė, įskaitant pagal Reglamentą (ES) 2018/1727 išdirbtą laikotarpį, neviršija dešimties metų. Jeigu nacionalinių narių statusas arba įgaliojimai neatitinka šio reglamento, atitinkamos valstybės narės nepagrįstai nedelsdamos po [šio reglamento įsigaliojimo diena] imasi reikiamų priemonių tokiai atitikčiai užtikrinti.

3.Pagal Reglamentą (ES) 2018/1727 išrinkti Eurojusto pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas tampa pirmininku ir pirmininko pavaduotoju pagal šį reglamentą ir toliau eina savo pareigas iki atitinkamos jų kadencijos, nustatytos pagal Reglamentą (ES) 2018/1727, pabaigos. Pagal šį reglamentą jie gali būti vieną kartą perrinkti, jeigu bendra jų įgaliojimų trukmė, įskaitant pagal Reglamentą (ES) 2018/1727 išdirbtą laikotarpį, neviršija aštuonerių metų.

4.Paskutinis pagal Reglamentą (ES) 2018/1727 paskirtas administracijos direktorius tampa administracijos direktoriumi pagal šį reglamentą ir toliau eina savo pareigas iki jo kadencijos, nustatytos pagal Reglamentą (ES) 2018/1727, pabaigos. To administracijos direktoriaus kadencija pagal šį reglamentą gali būti vieną kartą pratęsta, jeigu bendra jo kadencijos trukmė, įskaitant pagal Reglamentą (ES) 2018/1727 išdirbtą laikotarpį, neviršija dešimties metų.

5.Pagal Reglamentą (ES) 2018/1727 įsteigtos Kolegija ir Vykdomoji valdyba toliau atlieka savo funkcijas pagal šį reglamentą iki pagal šį reglamentą įsteigta Valdančioji taryba surengia savo pirmąjį posėdį. Valdančioji taryba savo pirmąjį posėdį surengia nepagrįstai nedelsdama po [šio reglamento įsigaliojimo diena]. Administracijos direktorius imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų sudaryta Valdančioji taryba pagal šį reglamentą. Iki Valdančioji taryba pradės veikti, Kolegija pereinamuoju laikotarpiu vykdo tas pagal šį reglamentą Valdančiajai tarybai priskirtas valdymo ir strategines funkcijas, kurios yra tikrai būtinos Eurojusto veiklos tęstinumui užtikrinti, visų pirma biudžeto ir bendrojo programavimo dokumento priėmimą.

6.Pagal Reglamentą (ES) 2018/1727 įdarbinti darbuotojai toliau dirba pagal šį reglamentą. Išlaikomos visos darbuotojų teisės ir pareigos, įskaitant teises ir pareigas pagal darbo sutartis, sudarytas pagal Reglamentą (ES) 2018/1727.

7.Paskutinis pagal Reglamentą (ES) 2018/1727 paskirtas duomenų apsaugos pareigūnas tampa duomenų apsaugos pareigūnu pagal šį reglamentą ir toliau eina savo pareigas iki jo kadencijos, nustatytos pagal Reglamentą (ES) 2018/1727, pabaigos. To duomenų apsaugos pareigūno kadencija pagal šį reglamentą gali būti vieną kartą pratęsta, jeigu bendra jo kadencijos trukmė, įskaitant pagal Reglamentą (ES) 2018/1727 išdirbtą laikotarpį, neviršija aštuonerių metų.

8.Šis reglamentas nedaro poveikio bendradarbiavimo susitarimų ir darbinių susitarimų, kuriuos Eurojustas sudarė pagal Sprendimą 2002/187/TVR arba Reglamentą (ES) 2018/1727, galiojimui. Tokie bendradarbiavimo susitarimai ir darbiniai susitarimai lieka galioti ir taikomi iki baigia galioti arba yra iš dalies pakeičiami ar pakeičiami kitais susitarimais.

9.Kolegijos, Vykdomosios valdybos ir administracijos direktoriaus priimti sprendimai, taip pat pagal Reglamentą (ES) 2018/1727 priimtos įgyvendinimo priemonės ir vidaus taisyklės toliau galioja pagal šį reglamentą, nebent Valdančioji taryba, taikydama šį reglamentą, nusprendžia kitaip.

10.Pagal Reglamentą (ES) 2018/1727 prisiimti biudžetiniai įsipareigojimai, finansinės operacijos ir prisiimti sutartiniai įsipareigojimai lieka galioti ir toliau vykdomi pagal šį reglamentą. Pagal Reglamentą (ES) 2018/1727 jungtinėms tyrimų grupėms teikiama finansinė parama toliau administruojama pagal šį reglamentą. Biudžetų, patvirtintų pagal Reglamentą (ES) 2018/1727, įvykdymo patvirtinimo procedūra atliekama pagal tame reglamente nustatytas taisykles.

11.Pirmasis pagal šį reglamentą priimtas bendrasis programavimo dokumentas apima laikotarpį, prasidedantį [data]. Iki tas dokumentas taps galutinis, toliau taikomas pagal Reglamentą (ES) 2018/1727 atitinkamam laikotarpiui priimtas bendrasis programavimo dokumentas.

12.Asmens duomenų perdavimas trečiosioms valstybėms arba tarptautinėms organizacijoms, vykdytas iki šio reglamento taikymo pradžios dienos, lieka galioti, jeigu jis atitinka iki tos dienos taikytą Sąjungos teisę. Jeigu vykdomas duomenų perdavimas buvo grindžiamas Reglamento (ES) 2018/1727 nuostatomis, kurios skiriasi nuo Reglamento 2018/1725 nuostatų, toks duomenų perdavimas turi būti suderintas su Reglamentu 2018/1725 per [X mėnesių] nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos.

13.Eurojusto ir Nyderlandų Karalystės pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/187/TVR 63 sudarytas susitarimas dėl būstinės lieka galioti. Prireikus Eurojustas ir Nyderlandų Karalystė per [X mėnesių] nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos pritaiko tą susitarimą, kad jis atitiktų šį reglamentą.

87 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo [...].

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA. AGENTŪROS

Turinys

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)

1.3.Tikslas (-ai)

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai

3.2.8.Numatomi žmogiškieji ištekliai ir decentralizuotoje agentūroje reikalingų asignavimų panaudojimas

3.2.9. Į biudžetą įtrauktų susitarimų dėl įnašų apžvalga

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys) 

1.3.Tikslas (-ai)

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

¨ nauju veiksmu 

¨ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 66  

x esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

¨ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą (naują) veiksmą

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė

¨ trukmė ribota

–¨    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–¨    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

x trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2028 m. iki 2033 m.,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai)

¨ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–¨ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–¨    vykdomųjų įstaigų.

¨ Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

x Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

–¨ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

–¨ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–¨ Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;

–x įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

–¨ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

–¨ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

–¨ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

–¨ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;

–¨ valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	Numeris	DA / NDA	ELPA šalių	valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių	kitų trečiųjų valstybių	kitų asignuotųjų pajamų
2	[E.07100700]	DA	NE	NE	NE	NE

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

–¨    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–x    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Numeris

2

GD: /			Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2028–2034
			2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
Veiklos asignavimai
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai	(1a)	0	0	0	0	0	0	0	0
	Mokėjimai	(2a)	0	0	0	0	0	0	0	0
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai	(1b)	0	0	0	0	0	0	0	0
	Mokėjimai	(2b)	0	0	0	0	0	0	0	0
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 67
Biudžeto eilutė		(3)								0
IŠ VISO asignavimų	Įsipareigojimai	=1a+1b+3	0	0	0	0	0	0	0	0
GD /	Mokėjimai	=2a+2b+3	0	0	0	0	0	0	0	0

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

[Agentūra]: Eurojustas	Metai 2028	Metai 2029	Metai 2030	Metai 2031	Metai 2032	Metai 2033	Metai 2034	IŠ VISO DFP 2028–2034
Biudžeto eilutė: E.07100700 / ES biudžeto įnašas agentūrai Ankstesni susitarimai dėl įnašų, įtraukti į įprastą biudžetą 68	5,109	5,109	5,109	5,109	5,109	5,109	5,109	35,763
Biudžeto eilutė: E.07100700 / ES biudžeto įnašas agentūrai Papildomi ištekliai, kurių prašoma naujiesiems įgaliojimams vykdyti 69	2,988	6,454	9,086	12,077	16,689	17,382	18,476	83,152
Bendras Agentūrai skirto ES įnašo padidinimas, susijęs su naujais įgaliojimais	8,097	11,563	14,195	17,186	21,798	22,491	23,585	118,915
Biudžeto eilutė: E.07100700 / ES biudžeto įnašas agentūrai ATSKAITOS LYGIS: Komisijos pasiūlymas dėl 2028–2034 m. DFP 70	72,360	72,360	72,360	72,360	72,360	72,360	72,360	506,520
Biudžeto eilutė: E.07100700 / ES biudžeto įnašas agentūrai IŠ VISO	80,457	83,923	86,555	89,546	94,158	94,851	95,945	625,435

* Asignavimų, kurie pagal kitą DFP bus skirti Agentūrai, suma yra orientacinė ir priklauso nuo susitarimo dėl DFP. Atsižvelgiant į tai, kad šiame pasiūlyme Agentūrai pavedamos nuolatinio pobūdžio užduotys, ši suma turėtų būti įtraukta į Agentūrai skiriamą subsidiją ir, kai aktualu, kompensuota lygiaverčiu atitinkamos programos finansinio paketo pagal tą pačią DFP išlaidų kategoriją sumažinimu. Jeigu būtų reikalingas kompensacinis sumažinimas, Agentūrai skiriamus išteklius taip pat gali reikėti peržiūrėti vykdant metinę biudžeto procedūrą.

			Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2028–2034
			2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
IŠ VISO veiklos asignavimų (įskaitant įnašą decentralizuotai agentūrai)	Įsipareigojimai	(4)	80,457	83,923	86,555	89,546	94,158	94,851	95,945	625,435
	Mokėjimai	(5)	80,457	83,923	86,555	89,546	94,158	94,851	95,945	625,435
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų		(6)	0	0	0	0	0	0	0	0
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos	Įsipareigojimai	=4+6	80,457	83,923	86,555	89,546	94,158	94,851	95,945	625,435
<2.> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Mokėjimai	=5+6	80,457	83,923	86,555	89,546	94,158	94,851	95,945	625,435

				Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2028–2034
				2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
• IŠ VISO veiklos asignavimų (visose veiklos išlaidų kategorijose)	Įsipareigojimai	(4)		80,457	83,923	86,555	89,546	94,158	94,851	95,945	625,435
	Mokėjimai	(5)		80,457	83,923	86,555	89,546	94,158	94,851	95,945	625,435
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų (visose veiklos išlaidų kategorijose)		(6)		0	0	0	0	0	0	0	0
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–3 išlaidų kategorijas	Įsipareigojimai	=4+6		80,457	83,923	86,555	89,546	94,158	94,851	95,945	625,435
(orientacinė suma)	Mokėjimai	=5+6		80,457	83,923	86,555	89,546	94,158	94,851	95,945	625,435

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

4

„Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

GD: /				Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2028–2034
				2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
Ÿ Žmogiškieji ištekliai				0	0	0	0	0	0	0	0
Ÿ Kitos administracinės išlaidos				0	0	0	0	0	0	0	0
IŠ VISO GD /	Asignavimai			0	0	0	0	0	0	0	0
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ		(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)		0	0	0	0	0	0	0	0

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2028–2034
		2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos	Įsipareigojimai	80,457	83,923	86,555	89,546	94,158	94,851	95,945	625,435
1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Mokėjimai	80,457	83,923	86,555	89,546	94,158	94,851	95,945	625,435

3.2.8.Numatomi žmogiškieji ištekliai ir decentralizuotoje agentūroje reikalingų asignavimų panaudojimas 

* Asignavimų, kurie pagal kitą DFP bus skirti Agentūrai, suma yra orientacinė ir priklauso nuo susitarimo dėl DFP. Atsižvelgiant į tai, kad šiame pasiūlyme Agentūrai pavedamos nuolatinio pobūdžio užduotys, ši suma turėtų būti įtraukta į Agentūrai skiriamą subsidiją ir, kai aktualu, kompensuota lygiaverčiu atitinkamos programos finansinio paketo pagal tą pačią DFP išlaidų kategoriją sumažinimu. Jeigu būtų reikalingas kompensacinis sumažinimas, Agentūrai skiriamus išteklius taip pat gali reikėti peržiūrėti vykdant metinę biudžeto procedūrą.

Personalo poreikiai (etato ekvivalentais)

Skliaustuose (+n) nurodytas skaičius rodo padidėjimą, palyginti su praėjusiais metais, t. y. einamaisiais metais įdarbintų darbuotojų skaičių.

Numatoma, kad per kitą DFP laikotarpį iš viso bus skirti + 87 papildomi etato ekvivalentai, taip pat bus išlaikyta arba įdarbinta 16 darbuotojų (etato ekvivalentais), skirtų Eurojusto pagal susitarimus dėl įnašų vykdomiems projektams įgyvendinti.

Agentūra: Eurojustas	Metai 2028	Metai 2029	Metai 2030	Metai 2031	Metai 2032	Metai 2033	Metai 2034
Laikinieji darbuotojai (AD lygio)	4 (+4)	8 (+4)	13 (+5)	19 (+6)	28 (+9)	36 (+8)	36 (+0)
Laikinieji darbuotojai (AST lygio)	0 (+0)	2 (+2)	3 (+1)	4 (+1)	4 (+0)	4 (+0)	4 (+0)
Laikinieji darbuotojai (AD+AST), tarpinė suma	4 (+4)	10 (+6)	16 (+6)	23 (+7)	32 (+9)	40 (+8)	40 (+0)
Sutartininkai	0 (+0)	4 (+4)	8 (+4)	12 (+4)	16 (+4)	20 (+4)	20 (+0)
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai	0 (+0)	6 (+6)	15 (+9)	21 (+6)	25 (+4)	27 (+2)	27 (+0)
Sutartininkai ir deleguotieji nacionaliniai ekspertai, tarpinė suma	0 (+0)	10 (+10)	23 (+13)	33 (+10)	41 (+8)	47 (+6)	47 (+0)
IŠ VISO darbuotojų (papildomai prie finansinio programavimo)	4 (+4)	20 (+16)	39 (+19)	56 (+17)	73 (+17)	87 (+14)	87 (+0)
Darbuotojai, įdarbinti / išlaikyti naudojant išteklius, gaunamus pagal (buvusius) susitarimus dėl įnašų – Laikinieji darbuotojai (AD)	11 (+11)	11 (+0)	11 (+0)	11 (+0)	11 (+0)	11 (+0)	11 (+0)
Darbuotojai, įdarbinti / išlaikyti naudojant išteklius, gaunamus pagal (buvusius) susitarimus dėl įnašų – Sutartininkai	5 (+5)	5 (+0)	5 (+0)	5 (+0)	5 (+0)	5 (+0)	5 (+0)
IŠ VISO darbuotojų, įdarbintų / išlaikytų naudojant išteklius, gaunamus pagal (buvusius) susitarimus dėl įnašų	16 (+16)	16 (+0)	16 (+0)	16 (+0)	16 (+0)	16 (+0)	16 (+0)
Iš viso darbuotojų pagal pasiūlymą	20 (+20)	36 (+16)	55 (+19)	72 (+17)	89 (+17)	103 (+14)	103 (+0)

ATSKAITOS LYGIS: Komisijos pasiūlymas dėl 2028–2034 m. DFP 71	Metai 2028	Metai 2029	Metai 2030	Metai 2031	Metai 2032	Metai 2033	Metai 2034
Laikinieji darbuotojai (AD lygio)	141	141	141	141	141	141	141
Laikinieji darbuotojai (AST lygio)	110	110	110	110	110	110	110
Laikinieji darbuotojai (AD+AST), tarpinė suma	251	251	251	251	251	251	251
Sutartininkai	18	18	18	18	18	18	18
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai	24	24	24	24	24	24	24
Sutartininkai ir deleguotieji nacionaliniai ekspertai, tarpinė suma	42	42	42	42	42	42	42
IŠ VISO darbuotojų (atskaitos lygis)	293	293	293	293	293	293	293

IŠ VISO darbuotojų (Eurojustas po peržiūros)	Metai 2028	Metai 2029	Metai 2030	Metai 2031	Metai 2032	Metai 2033	Metai 2034
Laikinieji darbuotojai (AD lygio)	156	160	165	171	180	188	188
Laikinieji darbuotojai (AST lygio)	110	112	113	114	114	114	114
Laikinieji darbuotojai (AD+AST), tarpinė suma	266	272	278	285	294	302	302
Sutartininkai	23	27	31	35	39	43	43
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai	24	30	39	45	49	51	51
Sutartininkai ir deleguotieji nacionaliniai ekspertai, tarpinė suma	47	57	70	80	88	94	94
IŠ VISO darbuotojų (bendra suma)	313	329	348	365	382	396	396

Iš ES biudžeto įnašo dengiami asignavimai, mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Agentūra: Eurojustas	Metai 2028	Metai 2029	Metai 2030	Metai 2031	Metai 2032	Metai 2033	Metai 2034	IŠ VISO 2028–2034
1 antraštinė dalis. Personalo išlaidos papildomai prie numatyto finansinio programavimo	0,388	1,892	4,286	6,777	9,289	11,682	12,776	47,090
2 antraštinė dalis. Infrastruktūra ir veiklos išlaidos papildomai prie numatyto finansinio programavimo	1,900	3,300	3,100	3,300	5,200	3,500	3,500	23,800
3 antraštinė dalis. Veiklos išlaidos papildomai prie numatyto finansinio programavimo	0,700	1,262	1,700	2,000	2,200	2,200	2,200	12,262
IŠ VISO asignavimų iš ES biudžeto papildomai prie numatyto finansinio programavimo	2,988	6,454	9,086	12,077	16,689	17,382	18,476	83,152
(Ankstesni) susitarimai dėl įnašų, įtraukti į įprastą biudžetą (Visos antraštinės dalys)	5,109	5,109	5,109	5,109	5,109	5,109	5,109	35,763
Komisijos pasiūlymas dėl 2028–2034 m. DFP	72,360	72,360	72,360	72,360	72,360	72,360	72,360	506,520
IŠ VISO iš ES biudžeto lėšų dengiamų asignavimų	80,457	83,923	86,555	89,546	94,158	94,851	95,945	625,435

Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti decentralizuotoje agentūroje reikalingų žmogiškųjų išteklių ir asignavimų (mln. EUR) apžvalga (santrauka)

Agentūra: Eurojustas	Metai 2028	Metai 2029	Metai 2030	Metai 2031	Metai 2032	Metai 2033	Metai 2034	IŠ VISO 2028–2034
Laikinieji darbuotojai (AD+AST)	15 (+15)	21 (+6)	27 (+6)	34 (+7)	43 (+9)	51 (+8)	51 (+0)	51
Sutartininkai	5 (+5)	9 (+4)	13 (+4)	17 (+4)	21 (+4)	25 (+4)	25 (+0)	25
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai	0 (+0)	6 (+6)	15 (+9)	21 (+6)	25 (+4)	27 (+2)	27 (+0)	27
Iš viso darbuotojų (kurių reikia pagal pasiūlymą, įskaitant darbuotojus, įdarbintus / išlaikytus pagal ankstesnius susitarimus dėl įnašų)	20 (+20)	36 (+16)	55 (+19)	72 (+17)	89 (+17)	103 (+14)	103 (+0)	103
Iš ES biudžeto lėšų dengiami asignavimai	8,097	11,563	14,195	17,186	21,798	22,491	23,585	118,915
Iš mokesčių dengiami asignavimai (jei taikytina)	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Bendrai finansuojami asignavimai (jei taikytina)	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Iš VISO asignavimų (reikalingų pagal pasiūlymą)	8,097	11,563	14,195	17,186	21,798	22,491	23,585	118,915

3.2.9. Į biudžetą įtrauktų susitarimų dėl įnašų apžvalga

Eurojustas gauna finansavimą šiems susitarimams dėl įnašų:

Projektas	Laikotarpis	Biudžetas per laikotarpį (mln.)	Etato ekvivalentai metams	Institucinis partneris	Projekto tikslas
Projektas „EuroMed Justice“	4 metai	6 000 000 EUR (apie 1,5 mln. EUR per metus)	6,5	Europos Komisija – DG MENA	Projektu siekiama stiprinti valstybių narių ir pietinių šalių partnerių – Alžyro, Egipto, Izraelio, Jordanijos, Libano, Libijos, Maroko, Palestinos ir Tuniso – teisminį bendradarbiavimą.
Projektas SIRIUS	3 metai	1 475 622 EUR (apie 0,492 mln. EUR per metus)	4	Europos Komisijos Užsienio politikos priemonių tarnyba	Projektu siekiama pagerinti tarpvalstybinę prieigą prie elektroninių įrodymų, suteikiant valdžios institucijoms žinių bei priemonių ir palengvinant jų bendradarbiavimą su visame pasaulyje veikiančiais paslaugų teikėjais.
Projektas WB CRIM JUST	4 metai	6 000 000 EUR (apie 1,5 mln. EUR per metus)	5	Europos Komisija – DG ENEST	Projektu siekiama remti Vakarų Balkanų šalių tarpusavio ir jų bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis operatyvinės veiklos srityje, be kita ko, pasitelkiant jungtines tyrimų grupes. 2025 m. birželio 24 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu C(2025) 4066 final Komisija skyrė finansavimą trejų metų trukmės antrajam projekto etapui, prasidėsiančiam 2027 m. sausio 1 d. Vakarų Balkanams numatytas 6 mln. EUR, o Rytų partnerystei – 3 mln. EUR biudžetas.
ICPA	13 mėn.	5 000 000 EUR (apie 4,617 mln. EUR per metus)	12	Europos Komisija – DG ENEST	Centro tikslas – stiprinti tarptautinį teisminį bendradarbiavimą siekiant užtikrinti atsakomybę už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą.
IMPNA	4 metai	3 000 000 EUR (apie 0,750 mln. EUR per metus)	3	Europos   Komisija –   DG INTPA	Projektu siekiama prisidėti prie teisingumo ir atsakomybės už pagrindinius tarptautinius nusikaltimus užtikrinimo, stiprinant pilietinės visuomenės organizacijų ir nacionalinių institucijų, tiriančių pagrindinius tarptautinius nusikaltimus ir vykdančių baudžiamąjį persekiojimą už juos tiek ES, tiek ES nepriklausančiose šalyse, bendradarbiavimą.

Užduotys, vykdomos pagal susitarimus dėl įnašų, susijusius su toliau nurodytais projektais, tapo nuolatine Agentūros įgaliojimų dalimi. Nuo metų, kuriais pradedamas taikyti persvarstytas Reglamentas, pagal šiuos susitarimus dėl įnašų šiuo metu gaunamas finansavimas bus įtrauktas į Eurojusto biudžetą. Atitinkamas ES įnašo Eurojustui šiai veiklai padidinimas kompensuojamas lygiaverčiu atitinkamų programų finansinių paketų sumažinimu. Todėl bendras finansinis programavimas nesikeičia.

Toliau apibendrinti ištekliai ir darbuotojų skaičius yra įtraukti į pirmiau pateiktas lenteles, kuriose nurodomas ES įnašas decentralizuotai agentūrai.

Projektas / metinis biudžetas	Metai 2028	Metai 2029	Metai 2030	Metai 2031	Metai 2032	Metai 2033	Metai 2034	IŠ VISO 2028–2034
Projektas SIRIUS	0,492	0,492	0,492	0,492	0,492	0,492	0,492	3,444
ICPA	4,617	4,617	4,617	4,617	4,617	4,617	4,617	32,319
BENDRAS įnašas	5,109	5,109	5,109	5,109	5,109	5,109	5,109	35,763

Projektas / darbuotojai	Metai 2028	Metai 2029	Metai 2030	Metai 2031	Metai 2032	Metai 2033	Metai 2034	IŠ VISO 2028–2034
Projektas SIRIUS	4	4	4	4	4	4	4	4
ICPA	12	12	12	12	12	12	12	12
IŠ VISO darbuotojų (TA + CA)	16	16	16	16	16	16	16	16

„EuroMed Justice“, WB CRIM JUST ir IMPNA projektai, sukurti ad hoc pagrindu, dėl kurių reikia atlikti Eurojusto įgaliojimų sričiai nepriskiriamas užduotis, ir toliau bus įgyvendinami remiantis susitarimais dėl įnašų.

(1)    OL L 063, 2002 3 6, p. 1.

(2)    OL L 295, 2018 11 21, p. 138.

(3)    SWD(2025) 182 final.

(4)    Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos bendras pareiškimas dėl decentralizuotų agentūrų.

(5)    2026 m. Komisijos darbo programa ir priedai, 2025 m. spalio 21 d.

(6)    Report of the High-Level Forum on the Future of EU Criminal Justice, February-December 2025.

(7)    2023 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1543 dėl Europos įrodymų pateikimo orderių ir Europos įrodymų saugojimo orderių elektroniniams įrodymams baudžiamajame procese ir laisvės atėmimo bausmių vykdymui pasibaigus baudžiamajam procesui (OL L 191, 2023 7 28, p. 118–180, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2023/1543/oj ).

(8)    Peržiūrėta redakcija, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1725.

(9)    2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (OL L 130, 2014 5 1, p. 1–36, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/2014/41/oj ).

(10)    COM(2025) 546 final, 2025 m. liepos 16 d.

(11)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuri[a] panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR, (OL L 119, 2016 5 4, p. 89–131, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/2016/680/oj ).

(12)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1– 22, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2013/883/oj ).

(13)    2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/187/TVR, įkuriantis Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais, (OL L 63, 2002 3 6, p. 1), su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2003/659/TVR (OL L 245, 2003 9 29, p. 44) ir Tarybos sprendimu 2009/426/TVR (OL L 138, 2009 6 4, p. 14).

(14)    2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR (OL L 295, 2018 11 21, p. 138).

(15)    2022 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/838, kuriuo dėl įrodymų, susijusių su genocidu, nusikaltimais žmoniškumui, karo nusikaltimais ir susijusiomis nusikalstamomis veikomis, išsaugojimo, analizės ir laikymo Eurojuste iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1727, (OL L 148, 2022 5 31, p. 1).

(16)    2023 m. spalio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2131, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 ir Tarybos sprendimas 2005/671/TVR, kiek tai susiję su skaitmeniniu keitimusi informacija terorizmo bylose, (OL L, 2023/2131, 2023 10 11).

(17)    2025 m. spalio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2025/2082, kuriuo dėl Eurojusto bylų valdymo sistemos sukūrimo termino pratęsimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1727, (OL L, 2025/2082, 2025 10 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2025/2082/oj ).

(18)    2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR, (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(19)    2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR, (OL L 315, 2012 11 14, p. 57).

(20)    2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(21)    1999 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimas 1999/352/EB, EAPB, Euratomas dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) įsteigimo (pranešta dokumentu Nr. SEC(1999) 802) (OL L 136, 1999 5 31, p. 20, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/1999/352/oj ).

(22)    2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (OL L 130, 2014 5 1, p. 1).

(23)    2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1805 dėl nutarimų įšaldyti ir nutarimų konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimo (OL L 303, 2018 11 28, p. 1).

(24)    2023 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1543 dėl Europos įrodymų pateikimo orderių ir Europos įrodymų saugojimo orderių elektroniniams įrodymams baudžiamajame procese ir laisvės atėmimo bausmių vykdymui pasibaigus baudžiamajam procesui (OL L 191, 2023 7 28, p. 1).

(25)    2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1260 dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo (OL L, 2024/1260, 2024 5 2).

(26)    2002 m. birželio 13 d. Tarybos sprendimas 2002/494/TVR, įsteigiantis Europos institucijų tinklą ryšiams dėl už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus atsakingų asmenų palaikyti, (OL L 167, 2002 6 26, p. 1).

(27)    2008 m. spalio 24 d. Tarybos sprendimas 2008/852/TVR dėl kovos su korupcija kontaktinių punktų tinklo (OL L 301, 2008 11 12, p. 38).

(28)    2007 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimas 2007/845/TVR dėl valstybių narių turto susigrąžinimo tarnybų bendradarbiavimo nusikalstamu būdu įgytų pajamų bei kito susijusio turto paieškos ir nustatymo srityje (OL L 332, 2007 12 18, p. 103).

(29)    2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas 2008/976/TVR dėl Europos teisminio tinklo (OL L 348, 2008 12 24, p. 130, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dec/2008/976/oj ).

(30)    2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/948/TVR dėl jurisdikcijos įgyvendinimo kolizijų baudžiamuosiuose procesuose prevencijos ir sprendimo (OL L 328, 2009 12 15, p. 42).

(31)    2023 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1543 dėl Europos įrodymų pateikimo orderių ir Europos įrodymų saugojimo orderių elektroniniams įrodymams baudžiamajame procese ir laisvės atėmimo bausmių vykdymui pasibaigus baudžiamajam procesui (OL L 191, 2023 7 28, p. 1).

(32)    2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2844 dėl teisminio bendradarbiavimo ir teisės kreiptis į teismą tarpvalstybinėse civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose skaitmenizacijos, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri teisminio bendradarbiavimo srities aktai, (OL L, 2023/2844, 2023 12 27).

(33)    2024 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/3011 dėl baudžiamojo proceso perdavimo (OL L, 2024/3011, 2024 12 18).

(34)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuri[a] panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR, (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(35)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB, (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(36)    2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L, 2024/2509, 2024 9 26).

(37)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1), su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2016/2030 (OL L 317, 2016 11 23, p. 1) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2223 (OL L 437, 2020 12 28, p. 49).

(38)    2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2017/1371/oj ).

(39)    2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(40)    1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones, (OL L 56, 1968 3 4, p. 1).

(41)    2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje, (OL L 122, 2019 5 10, p. 1).

(42)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(43)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB, (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(44)    2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas 2008/976/TVR dėl Europos teisminio tinklo (OL L 348, 2008 12 24, p. 130).

(45)    2023 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1543 dėl Europos įrodymų pateikimo orderių ir Europos įrodymų saugojimo orderių elektroniniams įrodymams baudžiamajame procese ir laisvės atėmimo bausmių vykdymui pasibaigus baudžiamajam procesui (OL L 191, 2023 7 28, p. 118).

(46)    2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1260 dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo (OL L, 2024/1260, 2024 5 2).

(47)    2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/816, kuriuo Europos nuosprendžių registrų informacinei sistemai papildyti sukuriama centralizuota valstybių narių, turinčių informacijos apie priimtus trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatymo sistema (ECRIS-TCN) ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1726, (OL L 135, 2019 5 22, p. 1).

(48)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1153, kuria nustatomos taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais ir kuria panaikinamas Tarybos sprendimas 2000/642/TVR, (OL L 186, 2019 7 11, p. 12).

(49)    2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002 7 18, p. 1) su pakeitimais, padarytais 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR (OL L 81, 2009 3 27, p. 24).

(50)    2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/969, kuriuo sukuriama bendradarbiavimo platforma jungtinių tyrimo grupių veiklai remti ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1726, (OL L 132, 2023 5 17, p. 1).

(51)    2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR, (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).

(52)    2025 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2025/2447, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1727 taikymo taisyklės dėl decentralizuotos IT sistemos, skirtos informacijai saugiai tvarkyti ir perduoti, techninių specifikacijų, priemonių ir kitų reikalavimų dėl jos sukūrimo bei naudojimo, (OL L, 2025/2447, 2025 12 5).

(53)    2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR, (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(54)    2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624, (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).

(55)    2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje, (OL L 122, 2019 5 10, p. 1).

(56)    Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų (OL C 202, 2016 6 7, p. 266).

(57)    1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, (OL 17, 1958 10 6, p. 385).

(58)    1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantis Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą, (OL L 314, 1994 12 7, p. 1).

(59)    2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(60)    2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41).

(61)    2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).

(62)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(63)    2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/187/TVR, įkuriantis Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais, (OL L 63, 2002 3 6, p. 1), su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2003/659/TVR (OL L 245, 2003 9 29, p. 44) ir Tarybos sprendimu 2009/426/TVR (OL L 138, 2009 6 4, p. 14).

(64)    Eurojusto iniciatyva pradėtos bylos – tai bylos, kurias Eurojustas pradeda savo iniciatyva, remdamasis gauta informacija, atliktu analitiniu darbu ir nustatytomis tyrimų sąsajomis, kad atkreiptų kompetentingų nacionalinių institucijų dėmesį į galbūt teisminiu požiūriu svarbias situacijas, o ne vien reaguotų į valstybių narių prašymus suteikti paramą ar koordinuoti veiksmus.

(65)    Atitiktis sistemoje „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“ – tai teigiamas sutapimas, rodantis, kad Eurojusto turima informacija atitinka kitos kompetentingos institucijos ar ES partnerio turimą informaciją, nors pagrindiniai duomenys automatiškai neatskleidžiami. Todėl tokia atitiktis gali reikšti galimą tyrimų sąsają, dėl kurios reikia imtis teisminių tolesnių veiksmų arba koordinavimo. Tolesni veiksmai nustačius atitiktį – paskesnis atitinkamos informacijos, reikalingos tai sąsajai įvertinti ir imtis su ja susijusių veiksmų, perdavimas, kai tinkama ir laikantis taikytinos teisinės sistemos.

(66)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(67)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(68)    Susitarimų dėl įnašų įtraukimas į Eurojustui skirtą ES biudžeto įnašą kompensuojamas atitinkamai sumažinant atitinkamų programų, iš kurių tie susitarimai anksčiau buvo finansuojami, finansinius paketus, todėl padidinimas nedaro poveikio bendram finansiniam programavimui.

(69)    Šioje eilutėje nurodytos sumos prašomos papildomai prie numatyto finansinio programavimo.

(70)    2028–2034 m. DFP pasiūlyme sumos nurodytos 2025 m. kainomis. 

(71)    Darbuotojų skaičius prieš pradedant taikyti peržiūrėtą Reglamentą, nustatytas remiantis 2026 m. patvirtintais etatais. Pagal numatomą finansinį programavimą Eurojusto darbuotojų skaičius turėtų išlikti stabilus.