EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2026 06 24

COM(2026) 580 final

2026/0165(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1726 bei Reglamentas (ES) 2024/982 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/794

{SEC(2026) 580 final} - {SWD(2026) 580 final} - {SWD(2026) 581 final} - {SWD(2026) 582 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

·ES informacijos centras, galintis užtikrinti, kad valstybių narių teisėsaugos institucijos gautų išsamesnį ir labiau integruotą kriminalinės žvalgybos vaizdą ES lygmeniu;

·operatyvinės veiklos centras, padedantis valstybėms narėms veiksmingiau ir ankstesniame tarpvalstybinių tyrimų ir operatyvinės veiklos etape, ir

·technologijų ir inovacijų centras, padedantis valstybėms narėms pažangiaisiais pajėgumais, ekspertinėmis žiniomis ir operatyvinėmis priemonėmis.

·reaguoti į dabartinius ir būsimus saugumo iššūkius;

·geriau padėti valstybėms narėms atliekant tarpvalstybinius tyrimus ir

·stiprinti ES gebėjimą užtikrinti koordinuotą, veiksmingą ir atsparų atsaką į sunkų ir organizuotą nusikalstamumą bei terorizmą, visapusiškai laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šis pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 87 straipsnio 2 dalies a punktu ir 88 straipsniu. 88 straipsnyje nustatytas Europolo įsteigimo ir veikimo, taip pat jo užduočių, struktūros ir veiklos nustatymo teisinis pagrindas. SESV 87 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta patvirtinti priemones, susijusias su atitinkamos informacijos rinkimu, kaupimu, apdorojimu, analizavimu ir keitimusi ja policijos bendradarbiavimo tikslais.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

III skyrius. Informacijos valdymas

28 ir 29 straipsniais sustiprinama sistema, reglamentuojanti valstybių narių informacijos teikimą Europolui. Remiantis esamomis pareigomis pagal Reglamentą (ES) 2016/794 ir Direktyvą (ES) 2023/977, juo atnaujinama sistema, kad būtų remiamas savalaikiškesnis, geriau struktūruotas ir sąveikesnis keitimasis informacija, ir nustatomas metinis valstybių narių teikiamos informacijos vertinimas.

30 straipsnyje nustatomas Europolo vaidmuo Šengeno informacinėje sistemoje (SIS), visų pirma susijęs su operatyviniu papildomos informacijos naudojimu, parama teikiant informacinius perspėjimus ir tolesniais operatyviniais veiksmais nustačius SIS atitiktis. 31 straipsnyje nustatomas Europolo vaidmuo, susijęs su Vizų informacine sistema (VIS) ir Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS).

32 straipsnyje nustatomi Europolo vykdomos informacijos tvarkymo veiklos tikslai. Šia nuostata Europolui suteikiama galimybė tvarkyti informaciją tiek, kiek tai būtina jo užduotims vykdyti, ir išsamiai nustatomi tikslai, kuriais Europolas gali atlikti asmens duomenų kryžminę patikrą, kuria siekiama nustatyti ryšius ar kitas svarbias sąsajas su informacija, susijusia su Europolo kompetencijai priklausančia nusikalstama veika, strateginę arba teminę analizę, operatyvinę analizę, palengvinančią keitimąsi operatyvine informacija, paramą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai ir pagalbą valstybėms narėms informuojant visuomenę apie ieškomus įtariamuosius arba nuteistus asmenis.

Be to, šia nuostata Europolo duomenų subjektų skirstymo į kategorijas tvarka suderinama su Reglamente (ES) 2018/1725 nustatytu požiūriu. Tai esminis pokytis, teikiantis didelės operatyvinės naudos, kartu išlaikant būtinas apsaugos priemones, taikomas visiems ES subjektams, taip pat nacionaliniu lygmeniu. Pagal ankstesnę tvarką nustatyti duomenų subjektų skirstymo į kategorijas apribojimai tapo pagrindine veiklos kliūtimi, labai ribojančia Europolo galimybes veiksmingai padėti valstybėms narėms. Nesant tokio pakeitimo, toliau būtų struktūriškai trukdoma platesniu mastu modernizuoti Europolo operatyvinius ir technologinius pajėgumus.

Visų pirma tolstama nuo ankstesnės tvarkos logikos, pagal kurią Europolas iš esmės turėtų tvarkyti tik asmens duomenis, priskiriamus vienai iš II priede nustatytų duomenų subjektų kategorijų, o asmens duomenų tvarkymas, nepatenkantis į šias duomenų subjektų kategorijas, yra išimtis. Vietoj to 32 straipsnis kartu su II priedu atspindi šiuolaikinės teisėsaugos veiklos realybę, kai informacijos išgavimas iš didelių ir nestruktūruotų duomenų rinkinių yra pagrindinė teisėsaugos institucijų, taigi ir Europolo, kuris padeda nacionalinėms institucijoms, operatyvinė užduotis. Iš tiesų Europolas veikia informacinėje aplinkoje, kuriai būdingas didelis nevienalyčių duomenų, neretai gaunamų iš įvairių šaltinių ir operatyvinių kontekstų, kiekis. Didelė tos informacijos dalis gaunama nestruktūruota forma, todėl skirstymas į kategorijas pagal iš anksto nustatytas duomenų subjektų kategorijas yra sudėtingas arba kartais net neįmanomas. Taigi, 32 straipsnyje nustatoma, kad Europolas turi atskirti duomenų subjektų kategorijas pagal Reglamentą (ES) 2018/1725, „kai taikytina ir kiek įmanoma“.

32 straipsnyje Europolui aiškiai leidžiama tvarkyti asmens duomenis, susijusius su asmenimis, nepatenkančiais į II priede išvardytas iš anksto nustatytas duomenų subjektų kategorijas, kai toks tvarkymas yra būtinas ir proporcingas Europolo užduotims vykdyti. Tai atspindi dinamišką policijos tyrimų ir kriminalinės žvalgybos veiklos pobūdį, kai tam tikrų duomenų operatyvinė svarba arba jų ryšys su nusikalstama veikla gali pamažu atsirasti tik atliekant operatyvinę analizę arba nustatant sąsajas tarp tyrimų.

Konkrečios apsaugos priemonės taikomos tais atvejais, kai Europolas tvarko duomenis, nepriskiriamus II priede išvardytoms kategorijoms, pavyzdžiui, Europolo pareigos nedelsiant ištrinti tokius duomenis, kai tik pasiekiamas duomenų tvarkymo tikslas, informuoti duomenų apsaugos pareigūną ir saugoti tokius duomenis funkciniu požiūriu atskirai nuo į kategorijas suskirstytų duomenų.

33 straipsnyje išlaikomas duomenų nuosavybės principas, kuris yra vienas iš pagrindinių teisėsaugos bendradarbiavimo, kuriam palankesnes sąlygas sudaro Europolo informacijos tvarkymo veikla, veiksnių. Juo užtikrinama, kad Europolui informaciją teikiančios valstybės narės, ES institucijos, organai, misijos, įstaigos ir agentūros, trečiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos toliau kontroliuotų tikslus, kuriais ta informacija gali būti tvarkoma, ir visus prieigos prie tos informacijos apribojimus, įskaitant susijusius su jos naudojimu, perdavimu, siuntimu, ištrynimu ar sunaikinimu. 34 straipsnyje nustatoma pareiga prireikus konsultuotis su informacijos savininku arba jį informuoti.

2 skirsnyje nustatoma Europolo duomenų aplinką reglamentuojanti teisinė ir techninė sistema ir tai yra viena iš pagrindinių apsaugos priemonių, taikoma kartu su 35 straipsnio pakeitimais, susijusiais su duomenų subjektų skirstymu į kategorijas. Šiomis nuostatomis apibrėžiama Europolo duomenų aplinka, siekiant užtikrinti, kad įvairi duomenų tvarkymo veikla būtų vykdoma pagal aiškiai reglamentuojamas technines ir operatyvines sistemas, kartu taikant tinkamas apsaugos priemones ir prieigos sąlygas.

Nustatomos aiškios ir tikslios kai kurių Europolo pagrindinių paslaugų ir priemonių veikimo taisyklės. Jos apima Europolo kryžminės patikros paslaugą (36–39 straipsniai), skirtą valstybių narių kompetentingoms institucijoms įkelti duomenis į Europolo analitinę aplinką, teikti jiems užklausas ir suteikti prieigą prie jų (40–41 straipsniai), kad būtų galima saugoti, analizuoti ir tvarkyti duomenis jo analitinėms užduotims atlikti, bendrą policijos duomenų erdvę (42–45 straipsniai), kurioje valstybių narių kompetentingos institucijos, bendradarbiaudamos su Europolu, gali atidaryti ir atlikti bendrą operatyvinę analizę. Taip pat nustatomos Saugaus keitimosi informacija tinklo programos (SIENA – 46 straipsnis) ir keitimosi informacija mechanizmo, kuriuo siekiama palengvinti bendravimą su privačiais subjektais, taisyklės (47 straipsnis). Apibūdinamas ir Europolo vaidmuo Europos policijos registrų rodyklės sistemoje (48 straipsnis) ir galimybė Komisijai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų reglamentuojamos papildomos funkcijos arba paslaugos ir priemonės, kurias turi sukurti Europolas.

3 skirsnyje nustatomos Europolo paslaugų ir priemonių veikimui būtinos taisyklės. Tai apima taisykles dėl debesijos infrastruktūros (50 straipsnis), siekiant remti veiksmingą ir kintamo masto duomenų saugojimas, tvarkymą, analizę ir keitimąsi jais šiame reglamente nustatytais tikslais, taip pat dėl būtiniausių reikalavimų policijos pareigūnams gauti prieigą prie tokių duomenų naudojant ES teisėsaugos institucijų skaitmeninę tapatybę (51 straipsnis). Taip pat įtraukiami reikalavimai dėl statistinės informacijos teikimo priežiūros ir atskaitomybės tikslais (52 straipsnis) ir nustatomas Europolo vaidmuo, susijęs su universaliu pranešimo formatu (UPF – 53 straipsnis) ir ES DNR atitikties nustatymo programa (54 straipsnis).

IV skyrius. Technologiniai pajėgumai ir inovacijos

IV skyriaus struktūra grindžiama inovacijų ir pajėgumų plėtojimo gyvavimo ciklo sistema.

Tikslas – išvengti suskaidytos ar izoliuotos inovacijų veiklos, užtikrinant tęstinumą tarp technologinio prognozavimo, pajėgumų planavimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, pažangiųjų pajėgumų plėtojimo, veikimo bandymo, panaudojimo, diegimo veiklos tikslais ir specializuotos operatyvinės paramos.

IV skyrius grindžiamas pripažinimu, kad technologinei vidaus saugumo transformacijai vis dažniau reikia pajėgumų, infrastruktūros, ekspertinių žinių, kompiuterijos aplinkos, duomenų tvarkymo pajėgumų ir inovacijų ekosistemų, kurių masto, sudėtingumo ir sąnaudų nebegalima veiksmingai plėtoti vien nacionaliniu lygmeniu. Europolas turi unikalią galimybę atlikti šį vaidmenį, atsižvelgiant į jo gebėjimą nustatyti bendrus technologinius ir operatyvinius poreikius ir gebėjimą kurti sąveikius, kintamo masto ir bendrus technologinius sprendimus, galinčius padėti teisėsaugos institucijoms visoje ES. Taigi, siekiama išvengti technologinio susiskaidymo, investicijų dubliavimo ir skirtingo valstybių narių pajėgumų lygio tose srityse, kuriose bendri ES lygmens technologiniai pajėgumai teikia aiškią veiklos ir finansinę naudą.

57 straipsniu nustatomas strateginio prognozavimo ir pajėgumų planavimo lygmuo, sukuriant sistemos mechanizmą, skirtą operatyvinių pajėgumų spragoms, besiformuojančioms technologijoms ir būsimiems pajėgumų prioritetams ES lygmeniu nustatyti. Šia nuostata siekiama remti strategiškesnį ir labiau koordinuotą požiūrį į technologinių pajėgumų plėtojimą, be kita ko, tokiose srityse kaip sąveikumas, standartizavimas, dalijimasis pajėgumais ir bendri viešieji pirkimai.

77 straipsnyje numatomas pagrindinis vykdomojo direktoriaus vaidmuo užtikrinant bendrą Agentūros veikimą, kartu stiprinant aiškią atskaitomybę už veiksmingą Europolo įgaliojimų ir strateginių prioritetų įgyvendinimą.

VI skyrius. Santykiai su Sąjungos subjektais

79 straipsnyje nustatomos bendros nuostatos, kuriomis reglamentuojamas Europolo bendradarbiavimas su ES įstaigomis, organais ir agentūromis, įskaitant operatyvinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. Šia nuostata nustatoma darbo tvarkos sistema, pagal kurią reikalaujama, kad Komisija iš anksto patvirtintų darbo tvarkos susitarimus, sudarytus su Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis, įsteigtais pagal SESV.

80 straipsnyje numatoma netiesioginė atitinkamų ES įstaigų, organų ir agentūrų prieiga prie Europolo turimos informacijos, remiantis automatine sistema „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“ ir abipusiškumo sąlygomis. Šia nuostata sukuriama nuoseklesnė ir perspektyvesnė informacijos kryžminės patikros visose ES įstaigose, organuose ir agentūrose, visų pirma kovos su sukčiavimu organizacijose, sistema, kartu išlaikant taikomus prieigos apribojimus, duomenų nuosavybės principus ir duomenų apsaugos priemones. Taip pat numatoma priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatoma techninė procedūra, be kita ko, siekiant užtikrinti nuoseklius techninius standartus ir sąveikumą visoje platesnėje ES kovos su sukčiavimu struktūroje. Automatizavus keitimosi duomenimis sistemą „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“ gerokai sumažėja tolesnių veiksmų rankiniu būdu, padidėja veiksmingumas ir operatyvinis reagavimas.

81–90 straipsniais toliau struktūrizuojamas ir stiprinamas Europolo bendradarbiavimas su pagrindinėmis ES įstaigomis, organais ir agentūromis, įskaitant Europos prokuratūrą, Eurojustą, OLAF, AMLA, FRONTEX, eu-LISA, ES narkotikų agentūrą, ES pagrindinių teisių agentūrą, ES muitinę ir ENISA.

81 straipsniu gerokai sustiprinami Europolo santykiai su Europos prokuratūra, atsižvelgiant į didėjančią operatyvinę bendradarbiavimo svarbą kovojant su sudėtingais tarpvalstybiniais finansiniais nusikaltimais, darančiais poveikį ES finansiniams interesams. Šia nuostata sustiprinami Europolo įsipareigojimai remti Europos prokuratūros tyrimus, be kita ko, teikiant specialią analitinę paramą. Taip pat nustatomas specialus mechanizmas „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“, kuriuo Europos prokuratūrai suteikiama prieiga prie Europolo turimų duomenų, susijusių su Europos prokuratūros kompetencijai priklausančiomis nusikalstamomis veikomis, neatsižvelgiant į jokius prieigos prie valstybių narių ir Sąjungos institucijų, organų, įstaigų ar agentūrų Europolui pateiktos informacijos arba jos naudojimo apribojimus. Šis specialus mechanizmas atspindi ypatingą Europos prokuratūros vaidmenį, statusą ir kompetenciją Sąjungos finansinių interesų apsaugos sistemoje ir pareigas, kurias valstybės narės ir Sąjungos institucijos, organai, įstaigos ir agentūros turi pagal Reglamentą (ES) 2017/1939. Taigi, tikslinė nuostata, leidžianti nukrypti nuo apribojimų, kuriuos Europolui nustatė informacijos teikėjai, taikymo, gali būti taikoma tik Europos prokuratūrai.

VII skyrius. Santykiai su partneriais

92 straipsniu sustiprinama Europolo išorės veiklą reglamentuojanti sistema, užtikrinant, kad Europolo bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis ir toliau derėtų su ES išorės politika ir strateginiais prioritetais.

93 straipsniu nustatoma konkreti bendradarbiavimo su valstybėmis, susijusiomis su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu, sistema, atsižvelgiant į jų ypatingą vaidmenį Šengeno erdvės veikimo ir saugumo srityje. Kitaip nei kitos trečiosios valstybės, tos valstybės dalyvauja erdvėje be vidaus sienų kontrolės ir dalijasi atsakomybe už aukšto lygio saugumo palaikymą visoje Šengeno erdvėje. Atsižvelgiant į šią glaudžią integraciją, šiame straipsnyje numatoma didesnės operatyvinės integracijos su Europolu galimybė, nei numatyta pagal bendrąją bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis sistemą. Tuo tikslu tarptautiniuose susitarimuose su tomis valstybėmis gali būti numatyta tiesioginė prieiga prie konkrečių Europolo keitimosi informacija mechanizmų, dalyvavimas tam tikrose valdymo struktūrose, ryšių palaikymo pareigūnų komandiravimas ir atitinkamos pareigos, susijusios su dalijimusi informacija ir finansiniais įnašais.

96 straipsniu atnaujinama ir konsoliduojama Europolo bendradarbiavimą su privačiais subjektais reglamentuojanti sistema. Jame paaiškinamos sąlygos, kuriomis Europolas gali gauti ir tvarkyti asmens duomenis tiesiogiai iš privačių subjektų, ir sustiprinamas Europolo, kaip privačių subjektų ir valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo tarpininko, vaidmuo. Siekiant užtikrinti, kad su nusikalstamų veikų tyrimais susijusi informacija galėtų būti veiksmingai naudojama, reikalaujama, kad Europolas atitinkamoms valstybėms narėms perduotų atitinkamą informaciją, gautą iš privačių subjektų.

Šiame straipsnyje numatomi Europolo vykdomo asmens duomenų siuntimo ir perdavimo privatiems subjektams apribojimai. Tokiam keitimuisi informacija ir toliau taikomi būtinumo ir proporcingumo reikalavimai. Duomenų perdavimui privatiems subjektams, įsisteigusiems už Sąjungos ribų ir už valstybių, kurioms taikomas sprendimas dėl tinkamumo, ribų, taikomos specialios sąlygos.

Šiame straipsnyje išsamiau paaiškinamas Europolo bendradarbiavimo su privačiais subjektais ir finansinės žvalgybos padalinių atsakomybės ryšys, užtikrinant, kad Europolo veikla nedubliuotų pagal Sąjungos teisę nustatytos kovos su pinigų plovimu sistemos ir jai netrukdytų.

Be to, šiuo straipsniu, siejamu su 47 straipsniu, sustiprinamas Europolo, kaip patikimo techninio tarpininko, vaidmuo, leidžiant valstybėms narėms ir privatiems subjektams naudotis Europolo infrastruktūra saugiam keitimuisi informacija pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę. Kai toks keitimasis informacija yra susijęs su Europolo kompetencijai priklausančiais nusikaltimais, Europolui pateikiama informacijos, kuria buvo pasikeista siekiant padėti jam vykdyti operatyvines ir analitines užduotis, kopija. Šiuo straipsniu taip pat nustatomos didesnio skaidrumo ir atskaitomybės priemonės, įskaitant pareigas teikti ataskaitas valdybai, Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

VIII skyrius. Duomenų apsauga

VIII skyriuje nustatomos pagrindinės duomenų apsaugos priemonės, kuriomis reglamentuojama Europolo duomenų tvarkymo veikla, kartu suderinant sistemą su Reglamentu (ES) 2018/1725. Jame nustatoma neskelbtinų duomenų tvarkymą (100 straipsnis), duomenų saugojimo laikotarpius ir ištrynimą (101 straipsnis), duomenų subjektų teises, įskaitant prieigą prie duomenų, jų ištaisymą ir ištrynimą (105 ir 106 straipsniai), ir atsakomybę už duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi (107 straipsnis) reglamentuojanti sistema. Juo toliau stiprinama institucinė apsaugos priemonių struktūra, nustatant duomenų apsaugos pareigūno ir pagrindinių teisių pareigūno vaidmenis (109 ir 110 straipsniai), privalomus mokymus pagrindinių teisių klausimais (111 straipsnis) ir sustiprintus Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) ir nacionalinių priežiūros institucijų priežiūros ir bendradarbiavimo mechanizmus (112 ir 113 straipsniai).

102 straipsniu nustatoma speciali sistema, kuria reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas vykdant Europolo mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus. Tai apima veiklą, susijusią su dirbtinio intelekto sistemomis ir modeliais. Šioje nuostatoje numatomos konkrečios apsaugos priemonės, susijusios su išankstiniu leidimu, izoliuota duomenų tvarkymo aplinka, ribota prieiga, tikslo apribojimu ir tam tikrų projektų poveikio duomenų apsaugai vertinimais, kartu paaiškinant, kad tie reikalavimai netaikomi esamų priemonių ar pajėgumų kūrimui ar panaudojimui, kai duomenų tvarkymo pobūdis, aprėptis ir tikslas lieka nepakitę.

Kalbant apie išankstines konsultacijas su EDAPP, 108 straipsniu Europolui leidžiama tinkamai pagrįstais skubaus operatyvinio būtinumo atvejais išimties tvarka pradėti tam tikrą duomenų tvarkymo veiklą iš anksto nepasikonsultavus su EDAPP. Apie tokius atvejus ir toliau turi būti iš anksto pranešama EDAPP, turi dalyvauti duomenų apsaugos pareigūnas ir vėliau turi būti pradedamos būtinos konsultacijos su EDAPP.

IX skyrius. Teisių gynimo priemonės ir atsakomybė

IX skyriuje nustatoma teisių gynimo priemonių ir atsakomybės sistema, kuri papildo Reglamento (ES) 2018/1725 sistemą ir yra su ja suderinta. Jame nustatoma EDAPP skundų nagrinėjimo procedūra (114 straipsnis) ir bendrosios nuostatos dėl atsakomybės ir teisės į žalos atlyginimą (115 straipsnis).

X skyrius. Jungtinė parlamentinės kontrolės grupė

X skyriuje nustatoma Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų jungtinės parlamentinės Europolo kontrolės pasitelkiant Jungtinę parlamentinės kontrolės grupę tvarka. Jame apibrėžiami Europolo veiklos politinės priežiūros mechanizmai, įskaitant ataskaitų teikimo pareigas, prieigą prie informacijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno dalyvavimą.

XI skyrius. Darbuotojai

XI skyriuje nustatomos Europolo personalą reglamentuojančios taisyklės. Jame numatoma, kad Europolo darbuotojams taikomi Tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, ir nustatomos Europolo įdarbintų darbuotojų kategorijos. Šiame skyriuje taip pat nustatomos konkrečios nuostatos, kuriomis siekiama išsaugoti ir atnaujinti Europolo operatyvines ekspertines žinias, be kita ko, pasitelkiant pareigybes, skirtas darbuotojams, turintiems patirties valstybių narių kompetentingose institucijose, ir įtraukiant deleguotuosius nacionalinius ekspertus.

XII skyrius. Finansinės nuostatos

XII skyriuje nustatoma finansinė struktūra, kuria reglamentuojamas Europolo biudžeto planavimas, finansavimas, įgyvendinimas ir atskaitomybė. 120 straipsnyje nustatomi Europolo biudžetui taikomi principai ir apibrėžiami jo pajamų šaltiniai, įskaitant įnašą iš Sąjungos biudžeto, šalių, susijusių su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu, įnašus, kai tai numatyta atitinkamuose tarptautiniuose susitarimuose, ir savanoriškus valstybių narių finansinius įnašus. Jame taip pat nustatomos pagrindinės išlaidų kategorijos ir leidžiama naudoti daugiamečius biudžetinius įsipareigojimus.

121 straipsniu reglamentuojamas Europolo biudžeto ir etatų plano rengimas, sudarymas ir priėmimas. Visų pirma pagal jį reikalaujama, kad sąmatos projektas būtų parengtas taip, kad būtų užtikrintas aiškus asignavimų diferencijavimas pagal veiklos dalis, laikantis bendrojo programavimo dokumento struktūros, taip sustiprinant biudžeto išteklių, veiklos prioritetų ir numatomų rezultatų sąsają. Šiame straipsnyje taip pat apibrėžiamos atitinkamos vykdomojo direktoriaus, valdybos, Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento pareigos vykdant metinę biudžeto procedūrą. 122 straipsniu biudžeto vykdymas pavedamas vykdomajam direktoriui.

123 straipsnyje nustatoma tvarka, susijusi su apskaita, auditu ir biudžeto įvykdymo patvirtinimu, įskaitant finansinių ataskaitų rengimą ir pateikimą, Audito Rūmų vaidmenį, valdybos atliekamą galutinių finansinių ataskaitų tvirtinimą ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Europos Parlamente, taip užtikrinant, kad būtų laikomasi Sąjungos finansinės atskaitomybės sistemos.

124 straipsnyje nustatoma Europolo finansines taisykles reglamentuojanti sistema, kuri turi būti suderinta su decentralizuotoms agentūroms taikomu Sąjungos finansiniu pagrindų reglamentu, išskyrus atvejus, kai dėl veiklos reikalavimų pateisinamos konkrečios Komisijos patvirtintos nukrypti leidžiančios nuostatos. Šiuo straipsniu ne tik numatoma skirti dotacijas, be kita ko, neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, kai tai pateisinama dėl paramos gavėjų pobūdžio ir siekiamų veiklos tikslų, bet ir sudaromos sąlygos Europolui remti operatyvinio bendradarbiavimo veiklą, įskaitant jungtines tyrimų grupes, ir prireikus prisidėti prie teisėsaugos bendradarbiavimui reikalingos įrangos ir infrastruktūros finansavimo.

XIII skyrius. Įvairios nuostatos

XIII skyriuje pateikiamos įvairios nuostatos, reglamentuojančios Europolui taikytiną teisinę, administracinę ir atskaitomybės sistemą. Jame nustatomos taisyklės dėl privilegijų ir imunitetų, kalbų vartojimo tvarkos, skaidrumo ir galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, neskelbtinos neįslaptintos ir įslaptintos informacijos apsaugos ir Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo prevencijos ir tyrimo. Šiame skyriuje taip pat numatomas periodinis Europolo vertinimas, Europos ombudsmeno atliekami tyrimai ir su Europolo būstine ir buveine susijusi tvarka.

XIV skyrius. Pereinamojo laikotarpio nuostatos

XIV skyriuje pateikiamos pereinamojo laikotarpio nuostatos, būtinos siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir nepertraukiamą Europolo veikimą panaikinus Reglamentą (ES) 2016/794. 133 straipsniu įsteigiamas Europolas, kaip Reglamentu (ES) 2016/79 įsteigtos agentūros teisių ir pareigų, kylančių iš nacionalinės, Sąjungos ir tarptautinės teisės, perėmėjas. Jame taip pat nustatoma, kad esamos teisinės sistemos pakeitimas nedaro poveikio Europolo pagal Europolo konvenciją, Sprendimą 2009/371/TVR arba Reglamentą (ES) 2016/794 sudarytų bendradarbiavimo susitarimų ir darbo tvarkos susitarimų galiojimui. Tie teisės aktai lieka galioti ir toliau taikomi iki jų galiojimo pabaigos arba kol jie nebus pakeisti.

134 straipsnyje nustatoma tvarka, kuria reglamentuojamas perėjimas prie naujojo reglamento. Juo užtikrinamas vykdomos operatyvinės veiklos tęstinumas, tolesnis Europolo teisėtai turimų duomenų tvarkymas ir galiojančių leidimų, susijusių su asmens duomenų perdavimu, galiojimas. Juo taip pat išsaugomas pagal Reglamentą (ES) 2016/794 priimtų sprendimų, įgyvendinimo priemonių, taisyklių ir tvarkos teisinis poveikis, kol jie bus peržiūrėti, iš dalies pakeisti, pakeisti naujais teisės aktais arba panaikinti pagal naująją sistemą. Šiame kontekste reikalaujama, kad valdyba įvertintų, ar esami aktai ir toliau atitinka šį reglamentą, ir prireikus imtųsi būtinų priemonių Europolo vidaus sistemai pritaikyti.

XV skyrius. Kitų esamų teisės aktų pakeitimai

XV skyriuje pateikiami susijusių Sąjungos priemonių pakeitimai, būtini siekiant padėti įgyvendinti šį reglamentą. 135 straipsnyje numatomas atitinkamas pakeitimas siekiant sustiprinti Europolo ir eu-LISA bendradarbiavimo bendrų techninių ir operatyvinių interesų srityse teisinę sistemą. 136 straipsniu iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2024/982, kad Europolas galėtų naudotis Priumo II sistema.

XVI skyrius. Baigiamosios nuostatos

XVI skyriuje nustatoma šio reglamento įgyvendinimo tvarka. Jame nustatomas laipsniškas pagrindinių sistemų ir pajėgumų operatyvinio panaudojimo metodas, apibrėžiamos įgyvendinimo ir deleguotiesiems aktams taikytinos procedūros ir numatomas Reglamento (ES) 2016/794 panaikinimas bei nuorodų į jį tęstinumas.

2026/0165 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1726 bei Reglamentas (ES) 2024/982 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/794

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 87 straipsnio 2 dalies a punktą ir 88 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnio 1 ir 3 dalis Sąjunga savo piliečiams turi sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje aukštas saugumo lygis užtikrinamas nusikalstamumo, rasizmo ir ksenofobijos prevencijos bei kovos su jais priemonėmis, taip pat valstybių narių policijos ir teisminių institucijų bei kitų kompetentingų institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonėmis;

(2)erdvės be vidaus sienų kontrolės buvimas suponuoja bendrą Sąjungos ir valstybių narių atsakomybę užtikrinti aukšto lygio vidaus saugumą. Kad sunkaus nusikalstamumo, terorizmo ir kitų Sąjungos politikos bendriems interesams kenkiančių nusikaltimų prevencija ir kova su jais būtų veiksminga, valstybių narių kompetentingos institucijos turi veiksmingai bendradarbiauti, koordinuoti veiklą ir keistis informacija;

(3)Sąjungos politikos bendriems interesams kenkiantys sunkūs nusikaltimai, terorizmas ir kitų formų nusikaltimai vis dažniau yra tarpvalstybinio pobūdžio ir jiems būdingas didelis sudėtingumas ir gebėjimas prisitaikyti. Tokia nusikalstama veikla neretai sukuria ryšius, kurie žiūrint vien iš nacionalinės perspektyvos gali būti neakivaizdūs. Siekiant padėti valstybių narių kompetentingoms institucijoms veiksmingai šalinti tokias grėsmes ir prisidėti prie nuoseklaus ir veiksmingo atsako visoje Sąjungoje, būtina didesnė parama ir koordinavimas Sąjungos lygmeniu;

(4)SESV 88 straipsnyje nustatyta, kad Europolo misija yra remti ir stiprinti valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmus bei jų tarpusavio bendradarbiavimą užkardant sunkius nusikaltimus, susijusius su dviem ar daugiau valstybių narių, terorizmu ir nusikalstamumo formomis, kurios kenkia Sąjungos politikoje numatytam bendram interesui, bei kovojant su jais;

(5)Europolas iš pradžių buvo įsteigtas 1995 m. liepos 26 d. Europolo konvencija, o vėliau Tarybos sprendimu 2009/371/TVR 36 buvo įtrauktas į Sąjungos sistemą. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/794 37 Europolo vaidmuo buvo dar labiau sustiprintas;

(6)vykdydamas savo misiją Europolas turėtų remti valstybių narių kompetentingas institucijas keisdamasis informacija, atlikdamas operatyvinę analizę ir teikdamas operatyvinę paramą bei kitų formų pagalbą pagal savo kompetenciją. Atsižvelgdamas į tarpvalstybinį nusikaltimų, patenkančių į jo kompetencijos sritį, pobūdį ir į subjektų, dalyvaujančių užkertant jiems kelią ir su jais kovojant, įvairovę, Europolas taip pat turėtų sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingam valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimui ir, kai tinkama, tų institucijų ir atitinkamų Sąjungos institucijų, organų, įstaigų ir agentūrų, trečiųjų valstybių, tarptautinių organizacijų ir privačių subjektų bendradarbiavimui pagal šį reglamentą;

(7)norint teikti veiksmingą paramą valstybių narių kompetentingoms institucijoms, reikia turėti galimybę naudotis specializuotomis ekspertinėmis žiniomis, pajėgumais ir paslaugomis, kuriuos būtų galima veiksmingiau ir efektyviau plėtoti, palaikyti ir teikti Sąjungos lygmeniu. Taigi, Europolas turėtų išlaikyti ir nuolat plėtoti tokias ekspertines žinias, pajėgumus ir paslaugas ir leisti jais naudotis valstybių narių kompetentingoms institucijoms, taip sustiprindamas jų gebėjimą reaguoti į vis kompleksiškesnes, technologiškai sudėtingesnes ir tarpvalstybines nusikalstamumo grėsmes;

(8)Sąjungai poveikį daranti nusikalstamumo grėsmių panorama nuolat kinta. Tam tikrų formų nusikalstamumas vis dažniau pasireiškia internetinėje aplinkoje, todėl teisėsaugos institucijoms kyla naujų veiklos iššūkių. Smurtas dėl lyties vis dažniau susijęs su technologijomis grindžiamomis nusikalstamo elgesio formomis ir plinta tarpvalstybiniu mastu. Naudojant informacines ir ryšių technologijas sudaromos galimybės tokį elgesį vykdyti, palengvinti, sustiprinti ar skleisti įvairiose jurisdikcijose, neretai įtraukiant aukas, nusikaltėlius ir paslaugų teikėjus, o įrodymai ir atitinkama informacija yra skirtingose valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2024/1385 38 smurtas prieš moteris ir smurtas artimoje aplinkoje pripažįstami atskira sritimi, kurioje reikia imtis koordinuotų veiksmų visoje Sąjungoje. Taigi, tokios nusikalstamos veikos gali daryti poveikį bendriems interesams, kuriuos apima Sąjungos politika, įskaitant moterų ir vyrų lygybę, nusikaltimų aukų apsaugą ir pagrindinių teisių apsaugą. Smurto dėl lyties pripažinimas atskiru nusikalstamu reiškiniu pagal Sąjungos teisę atspindi poreikį visoje Sąjungoje nuosekliai kovoti su tokiomis nusikalstamomis veikomis. Siekiant veiksmingai kovoti su smurtu dėl lyties, gali reikėti derinti informaciją ir ekspertines žinias, susijusias su įvairių formų nusikalstamu elgesiu, nustatyti kelis jurisdikciją turinčius subjektus apimančių bylų sąsajas ir stiprinti valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą. Taigi, į Europolo kompetencijai priklausančių sunkių nusikaltimų formų sąrašą turėtų būti įtrauktas smurtas dėl lyties;

(9)siekdamas kovoti su nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su Europolo kompetencijai priklausančiomis nusikaltimų formomis, kurios kelia hibridinio pobūdžio grėsmę, prie jos prisideda arba yra su ja susijusios, Europolas turėtų visapusiškai pasinaudoti šiame reglamente numatytomis užduotimis, pajėgumais ir priemonėmis. Tai, kad nusikaltimas, patenkantis į Europolo kompetencijos sritį, yra hibridinio pobūdžio, neturėtų daryti poveikio Europolo gebėjimui remti valstybių narių kompetentingas institucijas keičiantis informacija, atliekant operatyvinę analizę, vykdant operatyvinį bendradarbiavimą ir teikiant kitų formų paramą savo kompetencijos srityje;

(10)Europolas turėtų padėti valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir neturėtų pats naudotis prievartos įgaliojimais ar vykdyti tyrimo priemonių. Taigi, šiame reglamente turėtų būti nustatytos aiškios taisyklės dėl Europolo kompetencijos, užduočių ir veikimo, kartu užtikrinant pagarbą pagrindinėms teisėms, įskaitant teisę į asmens duomenų apsaugą;

(11)kadangi Europolo operatyvinės paramos veikla išsiplėtė ir tapo įvairesnė, būtina užtikrinti įvairių formų Europolo teikiamos operatyvinės paramos suderinamumą, papildomumą ir operatyvinį tęstinumą. Taigi, Europolo veiklos sistema turėtų sudaryti sąlygas jo operatyvinėms priemonėms, specializuotoms ekspertinėms žinioms ir paramos struktūroms veikti integruotai ir viena kitą papildančiu būdu, kartu išlaikant pakankamą gebėjimą prisitaikyti prie kintančių operatyvinių poreikių, technologinės plėtros ir kylančių grėsmių saugumui;

(12)dėl tarpvalstybinio ir tarpusavyje susijusio sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo bei terorizmo pobūdžio reikia nustatyti sąsajas, modelius ir pokyčius įvairiose jurisdikcijose ir nusikalstamos veiklos srityse. Fragmentiška arba neišsami informacija apie nusikaltimus gali sukurti operatyvines akląsias zonas, kuriomis gali pasinaudoti tarpvalstybiniai nusikaltėlių tinklai ir teroristai. Sutelkdamas informaciją ir kriminalinės žvalgybos informaciją, gautą iš įvairių institucijų ir šaltinių visoje Sąjungoje ir už jos ribų, Europolas turi unikalią galimybę prisidėti prie bendros strateginės nusikalstamumo grėsmių, operatyvinių pokyčių ir kylančios rizikos saugumui analizės rengimo;

(13)siekiant užtikrinti, kad strateginė analizė virstų veiksmingais veiksmais, Europolo analitiniai produktai turėtų padėti nustatyti prioritetus, paskirstyti išteklius ir planuoti operatyvinius veiksmus Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, be kita ko, pasitelkiant Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykę platformą (EMPACT). Jie taip pat turėtų padėti Komisijai ir valstybėms narėms atlikti rizikos vertinimus ir tikrinti, kaip įgyvendinama Šengeno sistema;

(14)už bendros Sąjungos strateginės analitinės padėties parengimą turėtų būti bendrai atsakingi Europolas, valstybės narės ir atitinkamos Sąjungos institucijos, organai, misijos, įstaigos ir agentūros, kurie turėtų teikti informaciją, būtiną tiems analitiniams produktams parengti pagal savo atitinkamus įgaliojimus ir taikytiną Sąjungos teisę. Europolas taip pat turėtų remti bendrų analitinių metodikų ir standartų rengimą ir naudojimą, visų pirma Sąjungos lygmens grėsmių vertinimams, kad būtų padidintas kriminalinės žvalgybos analizės palyginamumas, nuoseklumas ir sąveikumas Sąjungos lygmeniu;

(15)Europolo strateginėse analizėse ir grėsmių vertinimuose, kai tinkama, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas artimiausioms Sąjungos kaimyninėms šalims, visų pirma padėčiai valstybėse, kurios yra šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės stoti į Sąjungą. Tokie duomenys gali apimti tų partnerių pajėgumų užkirsti kelią sunkiems nusikaltimams ir terorizmui ir su jais kovoti vertinimą. Strateginės analizės ir grėsmių vertinimai turėtų būti toliau grindžiami ES šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių, kurių nacionaliniai sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimai rengiami remiant Sąjungos finansuojamiems projektams, indėliu;

(16)sutelkdamas ir analizuodamas iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir kriminalinės žvalgybos informaciją, Europolas gali nustatyti ryšius, kurie nėra akivaizdūs vienos valstybės narės požiūriu ir dėl kurių gali reikėti imtis tyrimo veiksmų nacionaliniu lygmeniu. Kadangi atsakomybė už nusikalstamų veikų tyrimus tenka valstybių narių kompetentingoms institucijoms, Europolas, neviršydamas savo kompetencijos, turėtų turėti galimybę prašyti tų institucijų nepagrįstai nedelsiant įvertinti poreikį pradėti, vykdyti ar koordinuoti tyrimus, susijusius su Europolo kompetencijai priklausančiais nusikaltimais. Europolas taip pat turėtų turėti galimybę pateikti tokį prašymą, kai nusikalstama veikla visų pirma susijusi su viena valstybe nare, tačiau gali turėti įtakos Sąjungos vidaus saugumui. Vis dėlto nusikalstama veikla, sutelkta vienoje valstybėje narėje, gali būti platesnių nusikalstamumo reiškinių dalis arba gali kelti riziką ir lemti pažeidžiamumą už valstybės ribų, todėl ją reikia apsvarstyti žvelgiant iš platesnės Sąjungos perspektyvos;

(17)siekiant imtis veiksmingų tolesnių teisminių institucijų veiksmų, susijusių su Europolo prašymais įvertinti poreikį pradėti, vykdyti ar koordinuoti nusikalstamų veikų tyrimus, gali prireikti teisminio koordinavimo ir bendradarbiavimo Sąjungos lygmeniu. Taigi, apie tokius prašymus ir visus tolesnius valstybių narių kompetentingų institucijų priimtus sprendimus turėtų būti nedelsiant informuojama Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1727 39 . Tai turėtų sudaryti sąlygas Eurojustui palengvinti tolesnius teisminių institucijų veiksmus, užtikrinti teisėsaugos ir baudžiamojo persekiojimo veiksmų Sąjungos lygmeniu suderinamumą ir vykdyti savo užduotis pagal tą reglamentą;

(18)operatyvinis Europolo veiklos nuoseklumas yra labai svarbus integruotam atsakui į sunkų ir organizuotą nusikalstamumą, terorizmą ir kitų formų nusikaltimus, patenkančius į Europolo kompetencijos sritį. Atsižvelgdamas į vis labiau tarpusavyje susijusį nusikalstamumo grėsmių pobūdį ir didėjantį nusikalstamos veiklos sudėtingumą, Europolas turėtų užtikrinti koordinuotą informacijos, kriminalinės žvalgybos informacijos tvarkymą ir operatyvinę paramą visose savo struktūrose ir specializuotos kompetencijos srityse. Todėl Europolas turėtų išlaikyti nuolatinę Operatyvinės veiklos ir analizės tarnybą, kad užtikrintų savo veiklos koordinavimą ir nuoseklumą ir padėtų valstybėms narėms užtikrinti daugiadalykį operatyvinį atsaką Sąjungos lygmeniu;

(19)kelių rūšių nusikaltimams, patenkantiems į Europolo kompetencijos sritį, reikia specialių ekspertinių žinių, operatyvinių pajėgumų ir paramos, kurie būtų veiksmingiausiai organizuojami ir palaikomi Sąjungos lygmeniu. Taigi, Europolas turėtų išlaikyti specializuotos kompetencijos Sąjungos centrus kaip savo organizacinės struktūros dalį tose srityse, kurios yra ypač svarbios Sąjungos vidaus saugumui. Centrai turėtų būti neatsiejama Europolo organizacinės struktūros dalis, prisidedanti prie Europolo užduočių vykdymo atitinkamose jų kompetencijos srityse. Jie neturėtų turėti atskiro juridinio asmens statuso. Siekiant užtikrinti tų pagrindinių pajėgumų tęstinumą ir stabilumą, tokių centrų steigimas turėtų būti nustatytas šiuo reglamentu. Valdyba turėtų būti atsakinga už centrų organizavimo, specializuotų funkcijų, sudėties ir veiklos nustatymą atsižvelgiant į veiklos poreikius ir kintančias grėsmes saugumui;

(20)hibridinio pobūdžio nusikalstama veikla gali būti susijusi su bet kokios formos nusikaltimais, patenkančiais į Europolo kompetencijos sritį. Todėl visi centrai savo atitinkamose kompetencijos srityse turėtų prisidėti prie tokių nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais, įskaitant atvejus, kai jie yra hibridinio pobūdžio grėsmės dalis, prisideda prie jos arba yra su ja susiję;

(21)kadangi operatyvinei aplinkai, kurioje veikia Europolas, vis dažniau būdingos neaiškios nusikalstamos struktūros ir įvairių nusikalstamumo sričių konvergencija, siekiant veiksmingos paramos valstybių narių kompetentingoms institucijoms reikia glaudaus Europolo centrų ir kitų organizacinių struktūrų bendradarbiavimo ir koordinavimo. Todėl centrai turėtų bendradarbiauti ir derinti savo atitinkamas ekspertines žinias ir pajėgumus, kai tai būtina siekiant remti daugiadalykį operatyvinį atsaką į kompleksines grėsmes. Užduočių skyrimas konkrečiam centrui pagal šį reglamentą neturėtų trukdyti kitiems centrams ar organizacinėms struktūroms dalyvauti vykdant tas užduotis, kai to reikia dėl operatyvinių poreikių;

(22)siekdamas kovoti su vis didesnėmis grėsmėmis, kurias kelia tarpvalstybiniai sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tinklai, Europolas, visų pirma per savo Europos kovos su sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu centrą, turėtų teikti valstybėms narėms operatyvinę, analitinę, techninę ir kriminalistinę paramą kovojant su tokiu sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu kaip prekyba narkotikais, neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis, nusikaltimai aplinkai ir turtiniai nusikaltimai, taip pat vykdant sudėtingus tarpvalstybinius tyrimus;

(23)terorizmo grėsmė, daranti poveikį Sąjungai, toliau kinta dalyvių, metodų ir priemonių požiūriu, be kita ko, naudojantis internetine aplinka ir besiformuojančiomis technologijomis. Kad kova su terorizmu būtų veiksminga, Europolas per savo Europos kovos su terorizmu centrą turi teikti valstybėms narėms operatyvinę, analitinę, techninę ir kriminalistinę paramą kovojant su teroristine veikla, pavyzdžiui, teroristų finansavimu, radikalizacija internete, teroristinio turinio sklaida internete ar fizinių išpuolių prevencija. Europolas taip pat turėtų remti reagavimo į krizes mechanizmų koordinavimą Sąjungos lygmeniu;

(24)finansiniai ir ekonominiai nusikaltimai kenkia Sąjungos ekonomikos, finansų sistemos ir teisinės tvarkos vientisumui ir yra vienas iš pagrindinių sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo bei terorizmo veiksnių. Dėl sudėtingų finansinių schemų, kriptoturto ir skaitmeninių finansinių technologijų naudojimo nusikalstamu būdu įgyto turto nustatymas, tyrimas ir atsekimas tampa vis sudėtingesnis. Tam reikia nuolatinių specializuotų ekspertinių žinių ir pajėgumų Sąjungos lygmeniu. Todėl Europolas, visų pirma per savo Europos kovos su finansiniais ir ekonominiais nusikaltimais centrą, turėtų teikti valstybėms narėms ir atitinkamoms Sąjungos įstaigoms, organams ir agentūroms, pavyzdžiui, Tarybos reglamentu (ES) 2017/1939 40 įsteigtai Europos prokuratūrai, specializuotą paramą finansų tyrimams, turto atsekimui ir susigrąžinimui, kriptoturtui ir skaitmeninėms finansinėms technologijoms, taip pat nusikalstamų finansinių schemų ir sandorių nustatymui ir analizei;

(25)kad Europolas galėtų teikti veiksmingą paramą nacionalinėms turto susigrąžinimo tarnyboms turto atsekimo ir susigrąžinimo srityje, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Europolas turėtų veiksmingą prieigą prie informacijos, būtinos turtui atsekti ir identifikuoti. Jeigu, remdamasis savo analitine veikla, Europolas nustato neišvengiamą riziką, kad rastas ir identifikuotas turtas dings, jis turėtų turėti galimybę prašyti atitinkamos valstybės narės kompetentingų institucijų nedelsiant imtis veiksmų;

(26)kibernetiniai nusikaltimai ir nusikalstama veikla pasinaudojant kibernetine erdve yra vienas iš pagrindinių grėsmių panoramos komponentų, darančių poveikį Sąjungos vidaus saugumui. Didėjantis elektroninių nusikaltimų kaip paslaugos prieinamumas sudaro palankesnes sąlygas įvairiems nusikaltėliams ir teroristams naudotis sudėtingomis priemonėmis ir paslaugomis, taip didinant nusikalstamos veiklos pasinaudojant kibernetine erdve mastą ir poveikį. Taigi, Europolas, visų pirma per savo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrą, turėtų padėti valstybėms narėms užkirsti kelią kibernetiniams nusikaltimams ir su jais kovoti, reaguoti į kibernetinius išpuolius ir spręsti didėjančio nusikalstamos veiklos skaitmeninio aspekto problemą visose nusikalstamumo srityse, priklausančiose jo kompetencijai. Europolas taip pat turėtų prisidėti prie specializuotų techninių pajėgumų plėtojimo ir panaudojimo, visų pirma skaitmeninės ekspertizės, teisėtos prieigos ir šifruotų duomenų tvarkymo bei analizės srityse. Tokiems pajėgumams reikia tokio lygio ekspertinių žinių ir išteklių, kuriuos būtų galima veiksmingiau teikti Sąjungos lygmeniu;

(27)įtariamiems nusikalstamos kilmės kibernetiniams incidentams, visų pirma incidentams, susijusiems su išpirkos reikalavimo programine įranga, dažnai reikalingas tiek kibernetinis saugumas, tiek teisėsaugos atsakas. Todėl kibernetinio saugumo, kibernetinių grėsmių ir įtariamos nusikalstamos kilmės kibernetinių incidentų klausimais Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/881 41 , ypatingą dėmesį skirdamas incidentams, susijusiems su išpirkos reikalavimo programine įranga, be kita ko, pasitelkdamas ENISA išpirkos reikalavimo programinės įrangos pagalbos tarnybą. Tokiu bendradarbiavimu turėtų būti remiamas veiksmingas kibernetinio saugumo ir teisėsaugos bendruomenių veiklos koordinavimas, keitimasis informacija bei ekspertinėmis žiniomis ir sinergijos plėtojimas;

(28)neteisėtas migrantų gabenimas ir prekyba žmonėmis yra svarbi tarpvalstybinė nusikalstama veikla, kelianti pavojų žmonių gyvybei, kenkianti Sąjungos migracijos ir sienų valdymo politikai ir duodanti didelį pelną organizuotiems nusikaltėlių tinklams. Europole įsteigtas Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centras turėtų užtikrinti nuolatines specializuotas ekspertines žinias ir pajėgumus Sąjungos lygmeniu, kad būtų remiama kova su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis. Europolas, visų pirma per tą centrą, turėtų padėti valstybėms narėms išardyti neteisėto migrantų gabenimo maršrutus ir nusikalstamus nelegalios imigracijos tarpininkų tinklus. Europolas taip pat turėtų padėti nustatyti prekybos žmonėmis aukas ir kitus pažeidžiamus asmenis, užtikrindamas bendradarbiavimą su ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriumi, nurodytu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/36/ES 42 ;

(29)dėl kintančių nusikalstamumo grėsmių ir operatyvinių poreikių išimtinėmis aplinkybėmis gali prireikti įsteigti papildomus centrus, skirtus sritims, kurioms reikia specializuotų ekspertinių žinių arba koordinuotų veiksmų Sąjungos lygmeniu. Vykdomasis direktorius turėtų nuolat vertinti operatyvinius pokyčius, pajėgumų poreikius ir naujas nusikalstamumo sritis ir, kai tinkama, nustatyti, ar reikia steigti papildomus centrus. Papildomi centrai turėtų būti steigiami tik tais atvejais, kai esama ilgalaikio operatyvinio poreikio, kurio negalima tinkamai patenkinti pasitelkiant esamas Europolo organizacines struktūras. Taip pat turėtų būti galima pritaikyti, sujungti arba nutraukti tokių papildomų centrų veiklą, kai tai būtina atsižvelgiant į kintančius veiklos reikalavimus. Siekiant užtikrinti nuoseklią centrų steigimo sistemą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl papildomų centrų steigimo, pritaikymo, sujungimo ar veiklos nutraukimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 43 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(30)vykdydami savo veiklą centrai turėtų glaudžiai bendradarbiauti su panašiomis specializuotomis struktūromis, įsteigtomis Sąjungos lygmeniu, įskaitant Eurojusto kompetencijos centrus baudžiamosiose bylose ir būsimą ES vaikų apsaugos nuo seksualinės prievartos prieš vaikus centrą, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją. Toks bendradarbiavimas turėtų padėti užtikrinti papildomumą, išvengti pastangų dubliavimo ir kuo labiau padidinti specializuotų ekspertinių žinių ir pajėgumų operatyvinę vertę;

(31)tiriant didelės rizikos nusikaltėlių tinklus ir sudėtingus tarpvalstybinio nusikalstamumo reiškinius reikia struktūrinių, tačiau lanksčių valstybių narių kompetentingų institucijų operatyvinio bendradarbiavimo formų. Specialios paskirties operatyvinės grupės suteikia pagrindą sutelkti tyrimo pastangas, operatyvines ekspertines žinias ir kriminalinės žvalgybos informaciją apie prioritetinius tikslus, padedant Europolui. Taigi, Europolas turėtų dalyvauti specialios paskirties operatyvinių grupių veikloje, sudarydamas sąlygas operatyviniam koordinavimui, palengvindamas keitimąsi informacija bei jos analizę ir teikdamas specializuotą operatyvinę, techninę, analitinę ir kriminalistinę paramą. Prireikus specialios paskirties operatyvinės grupės turėtų būti įtrauktos į EMPACT veiklą. Jei iš operatyvinės veiklos išvadų matyti, kad reikia teisminio koordinavimo, Europolas turėtų užtikrinti, kad atitinkama informacija būtų laiku perduodama Eurojustui, siekiant padėti jam veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus pagal Reglamentą (ES) 2018/1727;

(32)jungtinės tyrimo grupės suteikia struktūruotą pagrindą koordinuotiems tyrimams, bendram operatyviniam planavimui ir įrodymų naudojimui bendroje tyrimo aplinkoje. Taigi, Europolas turėtų galėti remti jungtines tyrimo grupes, tiriančias jo kompetencijai priklausančius nusikaltimus, teikdamas kriminalinės žvalgybos informaciją, analitinę informaciją ir specializuotus operatyvinius pajėgumus, taip pat sudarydamas palankesnes sąlygas operatyviniam koordinavimui tais atvejais, kai tai stiprina bendrus tyrimo veiksmus. Jei iš operatyvinės veiklos išvadų matyti, kad reikia teisminio koordinavimo, Europolas turėtų užtikrinti, kad atitinkama informacija būtų laiku perduodama Eurojustui, siekiant padėti jam veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus pagal Reglamentą (ES) 2018/1727;

(33)siekdamas teikti veiksmingą operatyvinę paramą valstybių narių ir, kai aktualu, trečiųjų valstybių kompetentingoms institucijoms, Europolas turi suteikti galimybę naudotis savo ekspertinėmis žiniomis, pajėgumais ir parama, kai vykdoma operatyvinė veikla. Taigi, Europolas turėtų turėti galimybę dislokuoti darbuotojus, kad atitinkamoms kompetentingoms institucijoms tiesiogiai teiktų analitinę, operatyvinę, techninę ir kriminalistinę paramą. Tokie dislokuoti pareigūnai turėtų padėti visų pirma atlikti didelio masto ir sudėtingus tyrimus, vykdyti operatyvinę koordinavimo veiklą ir rengti svarbius tarptautinius renginius. Jie taip pat turėtų padėti užtikrinti teisėsaugos veiklos ir prie Sąjungos išorės sienų vykdomos veiklos suderinamumą, kiekvienai institucijai veikiant savo kompetencijos ribose. Visų pirma, dislokuoti Europolo pareigūnai turėtų padėti tikrinimo institucijoms atlikti patikrinimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1356 44 , padėti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1896 45 įsteigtai FRONTEX ir vykdyti migracijos valdymo veiklą pagal Reglamentą (ES) 2019/1896, taip pat padėti sienų valdymo institucijoms atlikti Europolo informacijos saugumo patikrinimus prie Sąjungos išorės sienų. Europolo pareigūnų dislokavimo veiksmingumas priklauso nuo savalaikės ir aktyvios valstybių narių paramos. Vadinasi, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Europolo dislokuojami darbuotojai, kai aktualu ir tinkama, turėtų saugią prieigą prie operatyvinės veiklos vykdymo vietų, informacijos ir techninės įrangos, ir turėtų sudaryti palankesnes sąlygas koordinavimui ir integracijai su nacionalinėmis operatyvinėmis grupėmis;

(34)tam tikrais atvejais Europolui gali reikėti siųsti itin specializuotų ekspertinių žinių turinčius darbuotojus, kad būtų patenkinti konkretūs operatyviniai poreikiai. Išlaikant specializuotus operatyvinius ir techninius rezervus, sudarytus iš valstybių narių paskirtų ekspertų, prireikus padedama užtikrinti tokių ekspertinių žinių turimumą. Be to, tų ekspertų specializuotos žinios ir patirtis tebėra labai svarbios valstybių narių kompetentingų institucijų užduotims atlikti. Todėl būtina laikytis subalansuoto požiūrio, kad Europolas galėtų pasinaudoti tomis ekspertinėmis žiniomis konkretiems operatyviniams poreikiams tenkinti, kartu išsaugant nacionalinius operatyvinius pajėgumus. Tokius rezervus sudarančių specialistų komandiravimas yra veiksmingas mechanizmas šiam tikslui pasiekti;

(35)Europolo operatyvinės paramos vertė priklauso nuo jo glaudžios integracijos į valstybių narių kompetentingų institucijų veiklą. Tokiai integracijai reikia tvirtų nacionalinių koordinavimo struktūrų, kurios galėtų veikti kaip tikra Europolo ir valstybių narių kompetentingų institucijų sąsaja. Europolo nacionaliniai padaliniai atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant Europolo ir tų institucijų bendradarbiavimą ir sudarant palankesnes sąlygas keistis informacija. Jie taip pat turėtų padėti nustatyti nacionalinius veiklos prioritetus ir pajėgumus, kuriuos turi remti Europolas, sudaryti palankesnes sąlygas nacionaliniams įnašams į Europolo analitinius ir strateginius vertinimus ir padėti užtikrinti veiksmingą Europolo paramos koordinavimą nacionaliniu lygmeniu. Europolui priskirti ryšių palaikymo pareigūnai turėtų atlikti svarbų vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas tiesioginiam bendradarbiavimui ir koordinavimui su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, be kita ko, greitai keičiantis informacija ir nustatant tarpvalstybinius operatyvinius ryšius;

(36)nacionaliniai Europolo padaliniai taip pat turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį užtikrinant, kad būtų išnaudotas visas EMPACT operatyvinis potencialas, šalinant esamas koordinavimo spragas, trukdančias veiksmingai susieti Sąjungos lygmens prioritetus ir nacionalinius poreikius. Tuo tikslu nacionaliniai Europolo padaliniai turėtų tapti centrinėmis veiklos platformomis, kuriose dirbtų jų nacionalinė EMPACT paramos grupė, atsakinga už palankesnių sąlygų operatyviniam dalyvavimui sudarymą ir nacionalinių įnašų suderinimą su EMPACT prioritetais;

(37)siekiant veiksmingai naudotis Europolo operatyvine, analitine, technine ir kriminalistine parama atliekant nacionalinius tyrimus, ta parama turi būti pritaikyta prie nacionalinių poreikių ir procedūrų. Siekiant užtikrinti, kad Europolo parama galėtų būti greitai sutelkta ir derėtų su operatyviniais poreikiais ir procedūriniais reikalavimais nacionaliniu lygmeniu, kiekvienoje valstybėje narėje nacionaliniame Europolo padalinyje turėtų būti įsteigti Europolo paramos biurai. Šie biurai turėtų sudaryti palankesnes sąlygas kriminalinės žvalgybos, analitinių priemonių, skaitmeninių ir kriminalistikos technologijų ir operatyvinių ekspertinių žinių integravimui tiesiogiai į vykdomus nacionalinius tyrimus. Paramos biurai taip pat turėtų padėti užtikrinti, kad valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų veiksmingai naudotis Europolo teikiamais operatyviniais rezultatais sunkių nusikaltimų ir terorizmo prevencijos ir kovos su jais srityje;

(38)Europolo paramos biuruose turėtų dirbti Europolo darbuotojai, kurie, prieš juos deleguojant į nacionalinę struktūrą, yra užbaigę struktūruotą karjeros trajektoriją, apimančią patirtį valstybės narės kompetentingose institucijose ir vėliau – tarnybą Europole. Toks rotacijos modelis yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad Europole įgytos ekspertinės žinios būtų veiksmingai reinvestuojamos į nacionalinę sistemą ir kad Europolo paramą integruotų Europolo darbuotojai, kurie išmanytų konkrečią teisinę, operatyvinę ir organizacinę sistemą, pagal kurią veikia atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos. Tokie Europolo darbuotojai turėtų veikti pagal dvejopą atskaitomybės liniją tarp Europolo ir valstybės narės, kurioje įsteigtas Europolo paramos biuras. Europolo paramos biurų įsteigimas neturėtų daryti poveikio valstybių narių kompetentingų institucijų pareigoms ir įgaliojimams pagal nacionalinę teisę. Siekdamos užtikrinti rotacija grindžiamo personalo modelio, kuriuo pagrindu veikia Europolo paramos biurai, veiksmingumą, valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, kad palengvintų darbuotojų reintegraciją į jų nacionalines administracijas, kai jie baigia eiti pareigas tame biure. Tam reikia pašalinti administracines, organizacines ir su karjera susijusias kliūtis, kurios galėtų trukdyti judumui tarp nacionalinių institucijų ir Europolo, taip užtikrinant, kad toks judumas būtų pripažintas neatsiejama jų profesinės karjeros raidos dalimi;

(39)kad Europolas galėtų veikti kaip Sąjungos informacijos apie nusikaltimus centras, jis turėtų turėti galimybę tvarkyti informaciją, kurią jis gavo iš šaltinių arba kurią jis tiesiogiai rado viešai prieinamuose šaltiniuose, laikydamasis šiame reglamente nustatytų sąlygų ir apsaugos priemonių. Veiksmingas informacijos rinkimas iš Europolui viešai prieinamų šaltinių visų pirma apima interneto paieškos sistemų naudojimą, įskaitant asmens duomenų įvedimą, kuris neturėtų būti laikomas asmens duomenų perdavimu privatiems subjektams pagal šį reglamentą arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 46 ;

(40)valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Europolui būtų laiku teikiama jo užduotims vykdyti būtina informacija, be kita ko, pasitelkiant struktūruotus, saugius ir automatizuotus keitimosi informacija mechanizmus. Tame kontekste valstybės narės turėtų sukurti ir prižiūrėti tinkamus nacionalinius duomenų įkėlimo įrenginius, kurie sudarytų sąlygas struktūruotai teikti atitinkamą informaciją Europolo tarnyboms ir priemonėms, užtikrinant duomenų kokybę, išsamumą ir savalaikiškumą;

(41)Europolo veiklos modelis tebėra tvirtai grindžiamas duomenų nuosavybės principu, pagal kurį duomenų tvarkymo tikslo ir sąlygų kontrolę išlaiko Europolui informaciją teikiančios valstybės narės, Sąjungos institucijos, organai, misijos, įstaigos ir agentūros, trečiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos. Tas principas yra tarpusavio pasitikėjimo keičiantis informacija su Europolu kertinis akmuo ir juo užtikrinama, kad duomenų naudojimas ir toliau būtų griežtai suderintas su paslaugų teikėjo apibrėžtais ketinimais;

(42)tiek, kiek tai būtina jo užduotims vykdyti, Europolas turėtų turėti galimybę tvarkyti asmens duomenis su sąlyga, kad toks tvarkymas atliekamas tik šiame reglamente nustatytais tikslais. Reglamentu (ES) 2018/1725 nustatomos fizinių asmenų apsaugos taisyklės, taikomos Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų atliekamam asmens duomenų tvarkymui. Europolo atliekamam asmens duomenų tvarkymui turėtų būti taikomas Reglamentas (ES) 2018/1725 ir šiame reglamente nustatytos specialios taisyklės;

(43)Europolas veikia informacinėje aplinkoje, kuriai būdingas didelis nevienalyčių duomenų, neretai gaunamų iš įvairių šaltinių ir operatyvinių kontekstų, kiekis. Didelė tos informacijos dalis gaunama nestruktūruota forma, todėl skirstymas į kategorijas pagal iš anksto nustatytas duomenų subjektų kategorijas yra sudėtingas arba kartais net neįmanomas. Tai atspindi šiuolaikinės teisėsaugos tikrovę, kai informacijos išgavimas iš didelių ir nestruktūruotų duomenų rinkinių yra pagrindinė teisėsaugos institucijų operatyvinė užduotis. Tame kontekste Europolui taikytinos duomenų subjektų skirstymo į kategorijas taisyklės turėtų būti suderintos su Reglamentu (ES) 2018/1725. Taigi, Europolas turėtų aiškiai atskirti asmens duomenis, susijusius su II priede išvardytų skirtingų kategorijų duomenų subjektais, tik kai taikytina ir kiek įmanoma, užtikrindamas, kad būtų užtikrintas veiklos veiksmingumas, kartu visapusiškai laikantis duomenų apsaugos priemonių ir principų, pavyzdžiui, duomenų kiekio mažinimo ir duomenų tvarkymo tikslų apribojimo;

(44)asmens duomenų skirstymas į kategorijas yra dinamiškas procesas, kuris gali keistis gavus naujų pranešimų ir informacijos. Asmens duomenys, kurie iš pradžių nelaikomi svarbiais įtraukimui į II priede nurodytą duomenų subjektų kategoriją, juos toliau tvarkant gali įgyti operatyvinę reikšmę arba atskleisti sąsajas su vykdomais tyrimais. Kai neįmanoma aiškiai atskirti asmens duomenų, susijusių su skirtingomis II priede išvardytomis duomenų subjektų kategorijomis, arba kai Europolas turi tvarkyti asmens duomenis, nepriskiriamus II priede išvardytoms duomenų subjektų kategorijoms, Europolas turėtų apie tai informuoti savo duomenų apsaugos pareigūną. Pasiekus duomenų tvarkymo tikslą, tokie asmens duomenys turėtų būti nedelsiant ištrinami;

(45)siekiant veiksmingai vykdyti Europolo užduotis ir tvarkyti informaciją, reikia plėtoti ir naudoti paslaugas ir priemones, kurios turėtų būti sukurtos ir valdomos taip, kad būtų užtikrintas jų veiksmingumas, efektyvumas ir atitiktis taikytiniems duomenų apsaugos ir saugumo standartams;

(46)siekiant tvarkyti informaciją, kad būtų galima atlikti kryžminę esamų duomenų, kuriuos Europolas, bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis, jau saugo ir yra suskirstęs į kategorijas, patikrą, būtina sukurti Europolo kryžminės patikros paslaugą, kuri padėtų įgyvendinti Europolo tikslus ir užduotis ir sudarytų palankesnes sąlygas valstybėms narėms ir kitoms Sąjungos įstaigoms, organams ir agentūroms keistis informacija. Kad ta paslauga veiktų veiksmingai ir efektyviai, valstybių narių kompetentingų institucijų bylų valdymo sistemos turėtų būti sąveikios ir techniškai susietos su tokia paslauga. Siekiant kuo labiau padidinti techninį veiksmingumą ir užtikrinti suderinamumą su esamomis Sąjungos informacinėmis sistemomis, Europolo kryžminės patikros paslauga, kai techniškai įmanoma, savo biometrinių duomenų atitikties nustatymo funkcijoms turėtų pakartotinai naudoti ir pritaikyti esamas eu-LISA sukurtas technologijas ir komponentus, įskaitant technologiją, kuria grindžiama bendra biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslauga (sBMS). Pakartotinis tokių technologijų naudojimas ir pritaikymas turėtų padėti siekti tik techninių, veiklos ir ekonominio efektyvumo tikslų, įskaitant masto ekonomiją ir investicijų dubliavimo vengimą, ir neturėtų daryti poveikio esamoms valdymo priemonėms, prieigos teisėms, duomenų nuosavybei, sąveikumo architektūroms, Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų pareigų paskirstymui arba teisinėms sąlygoms, kuriomis reglamentuojama prieiga prie informacijos pagal Sąjungos teisę;

(47)norint tvarkyti asmens duomenis naudojant Europolo kryžminės patikros paslaugą, reikia nustatyti tikslų ir išsamų duomenų kategorijų sąrašą, siekiant užtikrinti, kad duomenų tvarkymas išliktų būtinas ir proporcingas Europolo užduotims vykdyti ir kad asmenų teisės būtų apsaugotos pagal taikytinas duomenų apsaugos taisykles. Tokių kategorijų duomenų, įskaitant atpažįstamus objektus arba multimedijos duomenis, naudojamus teikiant užklausą dėl paslaugos, formatai turėtų būti nustatyti įgyvendinimo aktu;

(48)siekiant užtikrinti paslaugos veiksmingumą ir remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo srityje, kartu numatant būtinas apsaugos priemones, kad būtų apsaugoti esminiai valstybių narių saugumo interesai ir asmenų teisės, labai svarbu, kad valstybės narės ir Europolas sistemingai ir laiku įkeltų atitinkamus duomenis į Europolo kryžminės patikros paslaugą. Sistemingai sutikrindama visus naujai įkeltus duomenis su jau saugomais duomenimis, kad nustatytų bylų sąsajas ir ryšius, ši paslauga suteikia Europolui galimybę padėti valstybėms narėms atlikti tarpvalstybinius tyrimus;

(49)siekiant užtikrinti, kad visi atitinkami teisėsaugos subjektai visoje Sąjungoje veiksmingai naudotųsi Europolo kryžminės patikros paslauga, ir taip sustiprinti sunkių nusikaltimų ir terorizmo prevenciją ir kovą su jais, kartu užtikrinant, kad prieigai prie duomenų ir toliau būtų taikomos griežtos sąlygos ir apsaugos priemonės, kad būtų apsaugotos asmenų teisės ir laikomasi duomenų nuosavybės principo, būtina, kad valstybių narių kompetentingos institucijos sistemingai teiktų užklausas dėl Europolo kryžminės patikros paslaugos;

(50)kad Europolas galėtų veiksmingai remti tarpvalstybinius tyrimus ir operatyvinę veiklą, būtina sukurti Europolo analitinę aplinką – saugią techninę ir operatyvinę duomenų saugojimo, tvarkymo, analizės ir vizualizavimo platformą. Europolo analitinė aplinka turėtų padėti vykdyti Europolo užduotis, palengvindama valstybių narių, trečiųjų valstybių, tarptautinių organizacijų, privačių subjektų ar kitų šaltinių pagal šį reglamentą gautų duomenų operatyvinę analizę;

(51)siekiant užtikrinti asmenų teisių apsaugą, užklausoms dėl Europolo analitinės aplinkos duomenų, įskaitant duomenis, saugomus vykdant analizės projektus, ir prieigai prie jų turėtų būti taikomos griežtos prieigos sąlygos ir duomenų apsaugos priemonės, kartu suteikiant įgaliotiesiems subjektams galimybę veiksmingai teikti užklausas ir turėti netiesioginę prieigą prie duomenų, kad būtų prisidedama prie sunkių nusikaltimų ir terorizmo prevencijos ir kovos su jais;

(52)siekiant padėti valstybėms narėms atlikti bendrą operatyvinę analizę, bendroje policijos duomenų erdvėje turėtų būti naudojamasi Europolo analitinės aplinkos pajėgumais. Tai, kai tinkama, apima pažangiąsias analitines priemones ir modulius, pavyzdžiui, leidžiančius tvarkyti ir lyginti biometrinius duomenis, ir funkcijas, padedančias rinkti ir analizuoti duomenis iš viešai prieinamų šaltinių. Tokių pajėgumų turimumas bendroje policijos duomenų erdvėje turėtų padėti geriau nustatyti bylų sąsajas ir sudaryti palankesnes sąlygas koordinuotam operatyviniam atsakui;

(53)siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įvairių valstybių narių kompetentingų institucijų ir Europolo operatyviniam bendradarbiavimui tikruoju laiku, bendra policijos duomenų erdvė turėtų sudaryti sąlygas nustatyti bendros operatyvinės analizės bylas (JOAC). JOAC turėtų sudaryti saugią bendradarbiavimo aplinką, kurioje dalyvaujančios institucijos ir Europolas galėtų bendrai tvarkyti, analizuoti, papildyti informaciją, susijusią su konkrečiu nusikalstamų veikų tyrimu, grėsme, nusikaltėlių tinklu ar operatyviniu tikslu, ir ja keistis. JOAC turėtų būti kuriamos laikantis aiškių kriterijų ir procedūrų, įskaitant dalyvaujančių institucijų paskyrimą ir sąlygas, reglamentuojančias prieigą prie jose tvarkomos informacijos ir jos naudojimą;

(54)siekiant padidinti bendros operatyvinės analizės veiksmingumą, Europolui turėtų būti suteikta galimybė pasiūlyti valstybėms narėms sukurti JOAC, remiantis jo atlikta turimos informacijos ir duomenų analize, kartu gerbiant valstybių narių diskreciją priimti sprendimą dėl JOAC atidarymo;

(55)siekiant sudaryti sąlygas JOAC dalyviams veiksmingai bendradarbiauti ir analizuoti duomenis, keistis informacija ir vykdyti bendrą veiklą, kartu suteikiant galimybę naudotis atitinkamais Europolo pajėgumais, bendroje policijos duomenų erdvėje turėtų būti įdiegtas pažangiųjų funkcijų rinkinys, įskaitant saugias ryšių priemones, pavyzdžiui, pokalbių ir vaizdo konferencijų priemones, ir bendradarbiavimu grindžiamus dokumentų redagavimo ir vizualizavimo pajėgumus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingam ir efektyviam dalyvių bendradarbiavimui ir analizei, taip pat remiamas keitimasis informacija ir ekspertinėmis žiniomis saugioje ir kontroliuojamoje aplinkoje;

(56)atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamumas tampa vis labiau tarpvalstybinio pobūdžio, tinkamai pagrįstais atvejais JOAC sukurianti valstybė narė turėtų turėti galimybę pasiūlyti dalyvauti trečiajai valstybei. Galimybė dalyvauti turėtų būti suteikiama tik toms trečiosioms valstybėms, kurios yra sudariusios susitarimą, pagal kurį galima keistis asmens duomenimis su Europolu, ir tik tais atvejais, kai Europolas mano, kad atitinkamos trečiosios valstybės dalyvavimas yra svarbus siekiant JOAC tikslų. Trečiosios valstybės dalyvavimas neturėtų lemti bendros prieigos prie Europolo paslaugų ir priemonių, o turėtų apsiriboti tik konkrečia JOAC ir joje pateikiama informacija pagal šį reglamentą;

(57)siekiant sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių bendriems informaciniams punktams ir kompetentingoms institucijoms, Europolui ir kitiems įgaliotiesiems subjektams sklandžiai keistis informacija, Europolas turėtų suteikti saugią ir patikimą priemonę, pavyzdžiui, Saugaus keitimosi informacija tinklo programą (SIENA), su žiniatinklio sąsajomis, mobiliosiomis programėlėmis ir specialiosiomis programavimo sąsajomis;

(58)siekdamas supaprastinti privačių subjektų, valstybių narių ir Europolo bendradarbiavimą užkertant kelią krizinėms situacijoms internete, kibernetinio saugumo grėsmėms ir kitai nusikalstamai veiklai, kurią vykdant naudojamasi skaitmeninėmis paslaugomis, ir į jas reaguojant, Europolas savo analitinėje aplinkoje turėtų sukurti specialų mechanizmą. Tas mechanizmas visų pirma turėtų padėti tiek privatiems subjektams, pavyzdžiui, prieglobos paslaugų teikėjams, tiek valstybių narių kompetentingoms teisėsaugos ar teisminėms institucijoms laikytis Sąjungos ataskaitų teikimo ir pranešimo pareigų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) 2021/784 47 ir (ES) 2022/2065 48 ir sudaryti sąlygas sparčiai koordinuoti veiksmus krizinių situacijų internete metu. Jis turėtų būti parengtas taip, kad būtų lengviau nustatyti valstybę narę, kuriai turi būti pranešta, ir užtikrinti sąveikumą su nacionalinėmis sistemomis, kartu išlaikant patikimas saugumo ir duomenų apsaugos priemones. Europolas turėtų užtikrinti, kad mechanizmo plėtojimas ir priežiūra būtų palaikomi skiriant būtinus išteklius;

(59)siekiant remti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/982 49 tikslus, Europolas turėtų vykdyti jam pavestas užduotis, susijusias su Europos policijos registrų rodyklės sistema (EPRIS), suteikdamas centralizuotą platformą policijos įrašų rodyklėms sudaryti ir jais dalytis, taip pat sudarydamas sąlygas teisėsaugos institucijoms veiksmingai ir efektyviai susipažinti su informacija ir ja keistis;

(60)siekdamas padėti veiksmingai įgyvendinti savo tikslus ir stiprinti Europolo, valstybių narių kompetentingų institucijų ir kitų įgaliotųjų subjektų bendradarbiavimą, Europolas turėtų sukurti saugią, kintamo masto ir nepriklausomą Europolo debesijos infrastruktūrą, kurioje būtų teikiama bendros policijos duomenų erdvės priegloba ir kuri sudarytų sąlygas saugoti, tvarkyti, analizuoti duomenis ir jais keistis, kartu užtikrinant griežtą prieigos kontrolę, duomenų perskyrimą ir visapusišką atitiktį Sąjungos teisei, taip pat sudarant sąlygas plėtoti, naudoti ir prižiūrėti įvairias skaitmenines paslaugas ir operatyvinius duomenų tvarkymo pajėgumus;

(61)siekiant sudaryti palankesnes sąlygas saugiai, veiksmingai ir patikimai prieigai prie bendros policijos duomenų erdvės įvairiems tyrėjams visoje Sąjungoje, turėtų būti sukurta ES teisėsaugos institucijų skaitmeninė tapatybė, kad valstybių narių kompetentingų institucijų, Europolo ir kitų įgaliotųjų subjektų atstovai galėtų darniai ir saugiai naudotis Europolo infrastruktūra ir sujungtomis nacionalinėmis sistemomis, kartu užtikrinant atskaitomybę ir priežiūrą taikant registravimo ir audito mechanizmus ir sudarant sąlygas diferencijuoti prieigos teises atsižvelgiant į konkrečius poreikius ir reikalavimus;

(62)siekdamas užtikrinti veiksmingą Europolo paslaugų ir priemonių stebėseną, vertinimą ir priežiūrą, Europolas turėtų rengti ir tvarkyti statistinius duomenis ir ataskaitų teikimo priemones, kuriomis būtų galima kurti statistinę informaciją, rodiklius ir analitines ataskaitas apie jų naudojimą, veiklos rezultatus, veiklos efektyvumą ir sąveikumą. Tos priemonės turėtų padėti rengti strategines ir operatyvines analizes, grėsmių vertinimus, tendencijų ataskaitas ir informacinius pranešimus apie padėtį, taip pat prisidėti prie Europolo pareigų teikti metines ataskaitas ir Komisijos vertinimo ataskaitų, visų pirma dėl šio reglamento operatyvinio poveikio. Jos taip pat turėtų sudaryti palankesnes sąlygas gauti patikimą informaciją vertinimo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo tikslais ir, kai tinkama, padėti Komisijai vykdyti savo pareigas pagal Sąjungos teisę, įskaitant su Europolo įgaliojimais susijusių teisės aktų stebėseną, įgyvendinimą ir vertinimą. Jos taip pat turėtų palengvinti informacijos teikimą Jungtinei parlamentinės kontrolės grupei (JPKG). Statistikos ir ataskaitų teikimo priemonės turėtų sudaryti sąlygas analizuoti tendencijas, operatyvinius poreikius ir keitimosi informacija veiklą, kartu užtikrinant, kad statistinė informacija būtų tvarkoma laikantis Sąjungos teisės aktų dėl duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo ir konfidencialumo. Tokiai informacijai turėtų būti taikomos tinkamos apsaugos priemonės ir prieigos kontrolės priemonės. Siekiant užtikrinti, kad ataskaitoje, kurią Komisija kasmet turi pateikti pagal SESV 325 straipsnio 5 dalį, būtų pateikta išsami priemonių, kurių imtasi kovojant su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, apžvalga, Europolas turėtų prisidėti prie tos ataskaitos rengimo. Tas įnašas turėtų apimti pasiektus rezultatus ir tuo tikslu Europolo vykdytą veiklą;

(63)siekdamas palengvinti veiksmingą ir sąveikų valstybių narių, Sąjungos įstaigų, organų ar agentūrų ir kitų atitinkamų subjektų keitimąsi informacija, Europolas turėtų remti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/818 50 nustatyto universalaus pranešimų formato kūrimą, įgyvendinimą ir naudojimą, teikdamas sekretoriato paslaugas ir vadovaudamas techninėms ir operatyvinėms diskusijoms. Tuo tikslu Europolas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Komisija, kad padėtų nuosekliai taikyti UPF visose atitinkamose informacinėse sistemose ir ryšių kanaluose, taip didindamas sąveikumą ir dalijimosi informacija veiksmingumą;

(64)DNR analičių palyginimui reikalingos specializuotos atitikties nustatymo priemonės, kurios skiriasi nuo informacinių sistemų, per kurias keičiamasi DNR duomenimis. Taigi, Europolas turėtų turėti galimybę teikti bendrą DNR atitikties nustatymo programą, kuri veiktų kaip techninis ir kriminalistinis automatinio DNR analičių lyginimo komponentas. Taikomoji programa turėtų veikti kaip bendras techninis pajėgumas, kuris gali būti naudojamas Europolo paslaugose ir priemonėse arba valstybėse narėse. Ji turėtų padėti įgyvendinti keitimosi informacija sistemas, įskaitant Reglamentą (ES) 2024/982, kartu atsižvelgiant į jas teikiančių institucijų duomenų nuosavybę ir apsaugos priemones, kuriomis reglamentuojamas jų tvarkymas ir keitimasis jais. Galimybė naudotis bendra ES DNR atitikties nustatymo priemone taip pat yra svarbi siekiant stiprinti Europos technologinį suverenumą itin svarbioje teisėsaugos ir kriminalistinio bendradarbiavimo srityje, mažinti priklausomybę nuo išorės technologijų ir paslaugų teikėjų ir užtikrinti, kad DNR atitikties nustatymo funkcijų kūrimui, veikimui ir raidai ir toliau būtų taikomi Sąjungos standartai, valdymo ir saugumo reikalavimai;

(65)siekiant užtikrinti, kad Europolas ir toliau būtų pasirengęs veiksmingai reaguoti į kintančius operatyvinius, techninius ir analitinius poreikius, ir padėti veiksmingai siekti jo tikslų, Europolas turėtų galėti kurti, plėtoti ir valdyti papildomas paslaugas ir priemones, kartu užtikrindamas, kad tokios sistemos ir priemonės atitiktų taikytinas duomenų apsaugos taisykles bei apsaugos priemones ir joms būtų taikomi tinkami procedūriniai ir techniniai reikalavimai. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi tokie procedūriniai ir techniniai reikalavimai;

(66)siekiant užtikrinti veiksmingą Europolo informacinių sistemų ir IRT infrastruktūros plėtojimą ir įgyvendinimą, turėtų būti įsteigta IRT ir informacijos valdymo iniciatyvinė grupė, kuri būtų valdybos padalinys, teikiantis strategines gaires bei ekspertines žinias ir atlikdamas priežiūros funkciją IRT ir informacijos valdymo veiklos srityje ir padedantis valdybai priimti informacija pagrįstus sprendimus tais klausimais, kartu užtikrinant suderinamumą su valstybių narių operatyviniais poreikiais ir Sąjungos masto sąveikumo tikslais;

(67)siekiant teikti specializuotas technines ekspertines žinias ir konsultacijas, kad būtų remiamas Europolo informacinių sistemų ir IRT infrastruktūros plėtojimas ir įgyvendinimas, turėtų būti įsteigta IRT ir informacijos valdymo patariamoji grupė, kuri padėtų iniciatyvinei grupei ir Europolui kurti, plėtoti ir naudoti informacines sistemas, ryšių infrastruktūrą ir keitimosi informacija mechanizmus, taip pat skatinti bendrus techninius komponentus, standartus ir geriausią praktiką, kartu užtikrinant glaudų Europolo, eu-LISA, valstybių narių ir Komisijos veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą techniniais ir su įgyvendinimu susijusiais klausimais;

(68)kad būtų pasiektas labiau koordinuotas požiūris į teisėsaugos institucijų operatyvinių ir technologinių poreikių numatymą ir tenkinimą visoje Sąjungoje, Europolas turėtų sukurti įžvalgų ir bendrų pajėgumų plėtojimo sistemą (toliau – sistema), kuria būtų siekiama plėtoti bendrą trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių pajėgumų prioritetų supratimą. Sistema turėtų padėti veiksmingiau telkti išteklius, jais dalytis ir juos naudoti, skatinti sąveikumą ir standartizavimą ir padėti išvengti investicijų dubliavimo;

(69)siekiant užtikrinti tęstinumą tarp pajėgumų prioritetų nustatymo pagal sistemą, pažangiųjų pajėgumų novatoriškų sprendimų kūrimo ir jų panaudojimo operatyvinėje teisėsaugos aplinkoje, Europolas turėtų galėti padėti Komisijai programuoti Sąjungos bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą ir dalyvauti pajėgumų plėtojimo veikloje, remiamoje pagal Sąjungos finansavimo programas, visų pirma Europos konkurencingumo fondą, kai tai būtina jo užduotims vykdyti. Kadangi Europolas gali vykdyti įvairias su Sąjungos finansavimo programomis susijusias funkcijas, Komisija ir Europolas turėtų užtikrinti, kad Europolo dalyvavimu pagal Sąjungos finansavimo programas remiamoje veikloje nebūtų suteikiamas nepagrįstas pranašumas, atsirandantis dėl jo dalyvavimo programuojant tas programas;

(70)tam tikri technologiniai, analitiniai ir kriminalistiniai pajėgumai tampa vis sudėtingesni ir reikalauja daug išteklių, todėl valstybėms narėms netikslinga atskirai plėtoti ir išlaikyti tokius pajėgumus nacionaliniu lygmeniu. Taigi, Europolas turėtų galėti plėtoti, eksploatuoti, teikti prieglobos paslaugą ir bendrus pažangiuosius pajėgumus savo ir valstybių narių kompetentingų institucijų užduotims remti. Kadangi teisėsaugos institucijos vis dažniau remiasi elektroniniais įrodymais ir susiduria su vis didesniais iššūkiais, susijusiais su prieiga prie duomenų, kurie joms yra teisėtai prieinami, Europolas turėtų remti tokių duomenų iššifravimo pajėgumų plėtojimą ir teikimą. Siekiant išvengti dubliavimosi ir neveiksmingo išteklių naudojimo Sąjungos lygmeniu, Europolas, prieš plėtodamas naujus pajėgumus, turėtų įvertinti lygiaverčių sprendimų prieinamumą rinkoje arba valstybėse narėse, Sąjungos institucijose, organuose, įstaigose ir agentūrose ir, kai įmanoma, teikti pirmenybę jų pakartotiniam naudojimui, pritaikymui ar įsigijimui. Europolas taip pat turėtų atsižvelgti į riziką, kylančią dėl strateginės priklausomybės ir kliovimosi už Sąjungos ribų esančiais tiekėjais. Vykdant Europolo remiamus tyrimus ir operatyvinę veiklą, prireikus turėtų būti įmanoma tuos pajėgumus suteikti dalyvaujančioms trečiosioms valstybėms, visų pirma tais atvejais, kai tai padeda veiksmingai vykdyti operatyvinę veiklą ir padeda siekti dalyvaujančių valstybių narių siekiamų operatyvinių tikslų;

(71)siekdamas remti pažangiųjų pajėgumų, susijusių su jo užduočių vykdymu, novatoriškų sprendimų kūrimą, Europolas turėtų turėti galimybę vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, įskaitant bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, ir joje dalyvauti. Europolas turėtų užtikrinti sinergijas ir vengti dubliavimosi su veikla, kurią remia kitos Sąjungos institucijos, organai, įstaigos ir agentūros ir kuri vykdoma pagal atitinkamas Sąjungos finansavimo programas;

(72)kad būtų galima kurti, bandyti ir patvirtinti algoritmines priemones ir DI sistemas bei modelius kontroliuojamoje ir saugioje aplinkoje, kurioje užtikrinamos tinkamos apsaugos priemonės, Europolas turėtų naudoti specialią bandymo aplinką. Jis turėtų dalyvauti apribotose bandomosiose reglamentavimo aplinkose, sukurtose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1689 51 , ir, kai tinkama, suteikti galimybę tokiose aplinkose dalyvauti privatiems subjektams, dalyvaujantiems bendradarbiaujamojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje;

(73)siekdamas įvertinti novatoriškų sprendimų naudojimo teisėsaugos tikslais veiksmingumą, tinkamumą ir pridėtinę vertę, Europolas turėtų galėti remti ankstyvojo panaudojimo, operatyvinio bandymo ir patvirtinimo veiklą. Jei pasitelkiami komerciniai sprendimai, tokia veikla turėtų būti grindžiama skaidriomis procedūromis ir objektyviais techniniais bei veiklos kriterijais;

(74)siekdamas palengvinti išbandytų ir patvirtintų novatoriškų sprendimų perėjimą prie operatyviniam naudojimui skirtų pažangiųjų pajėgumų ir kuo labiau padidinti operatyvinį poveikį visoje Sąjungoje, Europolas turėtų remti jų įsisavinimą, panaudojimą, masto didinimą ir integravimą į valstybių narių kompetentingų institucijų operatyvinę veiklą ir tyrimus. Novatoriški sprendimai ir pažangieji pajėgumai gali duoti visapusiškos operatyvinės naudos tik tuo atveju, jei jie bus papildyti būtinais įgūdžiais, ekspertinėmis žiniomis ir praktine patirtimi. Taigi, Europolas turėtų padėti valstybėms narėms stiprinti specializuotas ekspertines žinias ir operatyvinius pajėgumus vykdydamas specializuotą mokymo veiklą, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2219 52 , kuri koordinuoja kompetencijos centrus;

(75)siekiant skatinti prognozavimo, pajėgumų planavimo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir pajėgumų plėtojimo veiklos, vykdomos pagal šį reglamentą, nuoseklumą, koordinavimą ir tęstinumą, Europolas turėtų išlaikyti specialią pajėgumų ir inovacijų paslaugą, kuri veiktų kaip centrinis Europolo koordinavimo centras, padedantis įgyvendinti sistemą ir užtikrinantis nuoseklumą Europolo centruose ir kitose organizacinėse struktūrose;

(76)veiksmingam pajėgumų plėtojimui vis dažniau reikalingas teisėsaugos institucijų, Sąjungos institucijų, organų, įstaigų ir agentūrų, mokslinių tyrimų organizacijų, akademinės bendruomenės, technologijų tiekėjų, pramonės ir kitų inovacijų srities subjektų bendradarbiavimas. Taigi, Europolas turėtų remti bendradarbiavimą ir koordinavimą vykdant pajėgumų plėtojimo ir inovacijų veiklą Sąjungos lygmeniu, pavyzdžiui, ES vidaus saugumo inovacijų centro ir Komisijos saugumo mokslinių tyrimų ir inovacijų centro veiklą. Europolas taip pat turėtų galėti sudaryti palankesnes sąlygas bendriems projektams, bandymo veiklai ir kitų formų bendradarbiavimui, be kita ko, su privačiais subjektais ir, kai tinkama, vykdant bendrą plėtojimo ir viešųjų pirkimų veiklą pagal taikytiną Sąjungos teisę;

(77)Europolui turėtų padėti Pajėgumų ir inovacijų patariamoji grupė, teikianti ekspertines žinias pajėgumų plėtojimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos srityse, remianti sistemos rengimą ir atnaujinimą ir sudaranti palankesnes sąlygas keistis informacija su kitais atitinkamais partneriais, visų pirma mokslinių tyrimų organizacijomis ir privačiais subjektais;

(78)kad Europolas galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis, jis turėtų turėti valdymo struktūrą, kuria būtų užtikrintas veiksmingas strateginis vadovavimas, atskaitomybė, skaidrumas ir patikimas finansų bei administracinis valdymas. Agentūros valdymas turi būti suderintas su 2012 m. Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos bendru pareiškimu dėl decentralizuotų agentūrų (toliau – bendras pareiškimas ir bendras požiūris) ir Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/715 53 ;

(79)siekiant supaprastinti sprendimų priėmimo procesą Europole, turėtų būti nustatyta efektyvi ir veiksminga valdymo struktūra. Tuo tikslu valstybės narės ir Komisija turėtų būti atstovaujamos valdyboje, turinčioje reikiamus įgaliojimus, įskaitant įgaliojimą patvirtinti bendrąjį programavimo dokumentą. Siekiant užtikrinti veiksmingą politinę priežiūrą, į valdybos sudėtį taip pat turėtų būti įtrauktas Europos Parlamento paskirtas narys. Valdyba turėtų būti pagrindinis organas, atsakingas už Europolo strateginį vadovavimą ir priežiūrą. Ji turėtų nustatyti Europolo prioritetus ir tikslus, prižiūrėti jų įgyvendinimą ir naudotis pagal šį reglamentą jai suteiktais įgaliojimais, susijusiais su programavimu, biudžeto klausimais, organizacine struktūra, valdymu ir atskaitomybe;

(80)siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų valdymą, valdybai turėtų padėti vykdomoji valdyba, atsakinga už paramą rengiant strateginius, administracinius ir biudžeto sprendimus ir vykdant tolesnę su jais susijusią veiklą. Tokia tvarka turėtų palengvinti veiksmingą sprendimų priėmimą, kartu išsaugant atitinkamą valdybos ir vykdomojo direktoriaus atsakomybę;

(81)kad Europolas galėtų vykdyti savo užduotis, jam reikia tvirto vykdomojo valdymo, galinčio užtikrinti strateginių prioritetų įgyvendinimą, veiksmingą išteklių paskirstymą ir veiksmingą operatyvinių, administracinių ir organizacinių užduočių vykdymą. Todėl vykdomajam direktoriui turėtų būti patikėtas kasdienis Europolo valdymas ir jis tas pareigas turėtų vykdyti nepriklausomai. Prireikus vykdomajam direktoriui turėtų padėti vienas ar daugiau vykdomojo direktoriaus pavaduotojų;

(82)siekiant užtikrinti, kad Europolo veikla ir toliau atitiktų jo strateginius tikslus ir veiklos prioritetus, Europolas turėtų veikti remdamasis nuoseklia programavimo ir veiklos rezultatų valdymo sistema, susiejančia daugiametį planavimą, metinę veiklą, išteklių paskirstymą ir veiklos rezultatų vertinimą. Tokia sistema turėtų būti grindžiama patikimo finansų valdymo, veiksmingo Sąjungos išteklių naudojimo ir atskaitomybės už rezultatus principais;

(83)kalbant apie interesų konfliktų prevenciją ir valdymą, itin svarbu, kad Agentūra veiktų nešališkai, rodytų sąžiningumą ir nustatytų aukštus profesinius standartus. Tuo tikslu Europolo administracinės ir valdymo struktūros nariai turėtų veikti vadovaudamiesi viešuoju interesu ir jiems turėtų būti taikomos atitinkamos skaidrumo, interesų deklaracijų ir interesų konfliktų prevencijos bei valdymo taisyklės;

(84)siekiant stiprinti Sąjungos saugumo struktūrą, Europolas turėtų galėti plėtoti glaudžius santykius su atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis. Europolas taip pat turėtų galėti plėtoti glaudžius santykius su Sąjungos institucijomis ir misijomis. Siekdamas apibrėžti ir palengvinti tokius santykius, Europolas su jais turėtų sudaryti darbo susitarimus. Siekiant užtikrinti suderinamumą su Sąjungos politika, darbo susitarimų su Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis, įsteigtais pagal SESV, sudarymą turėtų iš anksto patvirtinti Komisija. Tokie darbo susitarimai turėtų būti reguliariai atnaujinami, kad išliktų veiksmingi, operatyviniu požiūriu aktualūs ir suderinti su Sąjungos kovos su kintančiomis nusikalstamumo grėsmėmis prioritetais;

(85)Europolas turėtų turėti galimybę iš Sąjungos institucijų, organų, misijų, įstaigų ir agentūrų gauti ir jiems perduoti tiek asmens, tiek ne asmens duomenis pagal šį reglamentą ir taikytiną Sąjungos teisę;

(86)siekiant užtikrinti veiksmingą keitimąsi informacija, kartu užtikrinant tinkamas apsaugos priemones, Europolas turėtų užtikrinti, kad Sąjungos įstaigos, organai ir agentūros pagal šį reglamentą turėtų netiesioginę prieigą prie Europolo turimos informacijos, grindžiamą automatizuota sistema „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“, laikantis abipusiškumo sąlygų ir nedarant poveikio jokiems informacijos pateikėjo pagal šį reglamentą nurodytiems apribojimams. Tokia prieiga turėtų būti suteikiama tik prie informacijos, griežtai priklausančios atitinkamai tų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, pavyzdžiui, Europos prokuratūros, Eurojusto, OLAF ir Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijos (AMLA), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1620 54 , kompetencijai;

(87)siekiant užtikrinti, kad Europos prokuratūra veiksmingai patrauktų baudžiamojon atsakomybėn už Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius nusikaltimus ir kad Europolo iš Europos prokuratūros gauta informacija papildytų Europolo kriminalinės žvalgybos informaciją apie Europolo kompetencijai priklausančius nusikaltimus, Europolas turėtų plėtoti struktūrinį bendradarbiavimą su Europos prokuratūra. Siekdamas padėti Europos prokuratūrai atlikti tyrimus, Europolas Europos prokuratūros prašymu turėtų teikti Europos prokuratūrai atitinkamą informaciją ir operatyvinę bei analitinę paramą. Tuo tikslu Europolas turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tinkama organizacinė tvarka, įskaitant specialių žmogiškųjų išteklių skyrimą, pavyzdžiui, įsteigiant specialų paramos skyrių. Tai leistų Europos prokuratūrai pasinaudoti Europolo analitine parama, užtikrinant veiksmingą Sąjungos išteklių panaudojimą tiriant Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius nusikaltimus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos. Atsižvelgiant į Europos prokuratūrai pagal Sąjungos teisę priskirtą kompetenciją, joks valstybės narės arba Sąjungos institucijos, organo, įstaigos ar agentūros, kurie pateikė informaciją Europolui, nurodytas apribojimas neturėtų daryti poveikio Europos prokuratūros ir Europolo keitimuisi informacija naudojant automatizuotą sistemą „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“. Suteikus Europos prokuratūrai tokią informaciją, neatsižvelgiant į jokius apribojimus, būtų sumažintas vėlavimas ir išvengta papildomų procedūrinių veiksmų nustačius atitiktį, susijusią su informacija, kurią Europos prokuratūra kitu atveju galėtų gauti pagal Sąjungos teisę. Atsižvelgiant į tai, kad savalaikė prieiga prie informacijos yra labai svarbi tam, kad Europos prokuratūra galėtų veiksmingai atlikti tyrimus, tas mechanizmas padidintų Europolo, kaip centralizuoto informacijos centro, veiksmingumą ir pridėtinę vertę. Be to, Europolas turėtų pranešti Europos prokuratūrai apie nusikalstamą elgesį, kurio atžvilgiu Europos prokuratūra galėtų naudotis savo kompetencija, neatsižvelgiant į valstybės narės arba Sąjungos institucijos, organo, įstaigos ar agentūros nurodytus apribojimus. Abiem atvejais Europolas turėtų informuoti informacijos pateikėją;

(88)siekiant užtikrinti teisėsaugos bendradarbiavimo per Europolą ir teisminio bendradarbiavimo per Eurojustą sinergijas Sąjungos lygmeniu, Europolas turėtų plėtoti struktūrinį bendradarbiavimą su Eurojustu. Jei nustatoma, kad reikia imtis veiksmingų tolesnių teisminių institucijų veiksmų, Europolas turėtų inicijuoti dalijimosi atitinkama informacija su Eurojustu procedūrą, laikydamasis šiame reglamente nustatytų taisyklių;

(89)siekdamas stiprinti kovą su finansiniais nusikaltimais Sąjungos lygmeniu, Europolas turėtų plėtoti glaudžius santykius su AMLA, be kita ko, keičiantis operatyvine, strategine ir kita neoperatyvine informacija ir komandiruojant vienos institucijos ryšių palaikymo pareigūnus į kitą. Kai pagal Direktyvą (ES) 2019/1153 Europolo prašoma padėti finansinės žvalgybos padaliniams (FŽP) atlikti bendras analizes, kurios atliekamos padedant AMLA, Europolas turėtų bendradarbiauti su AMLA, kad tame kontekste veiksmingiau padėtų tiems FŽP;

(90)sunkus ir organizuotas nusikalstamumas vis dažniau naudojasi tarptautinės prekybos srautais, tiekimo grandinėmis ir tarpvalstybiniu prekių judėjimu. Taigi, Europolo ir Reglamentu [...] įsteigtos Europos Sąjungos muitinės bendradarbiavimas gali suteikti vertingų įžvalgų sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo bei terorizmo prevencijos ir kovos su jais srityje. Europolas turėtų plėtoti glaudžius santykius su Europos Sąjungos muitine, visų pirma sudaryti sąlygas abipusiam keitimuisi atitinkamais duomenimis ir informacija, laikantis Reglamento [...] ir jame nustatytų taikytinų apsaugos priemonių ir sąlygų;

(91)siekdamas prisidėti prie veiksmingos Sąjungos finansinių interesų apsaugos, Europolas turėtų bendradarbiauti su kitais kovos su sukčiavimu subjektais, dalyvaujančiais saugant Sąjungos finansinius interesus, pavyzdžiui, Europos prokuratūra, Eurojustu, OLAF, AMLA ir ES muitine, kad spręstų klausimus, susijusius su kovos su sukčiavimu veiklos koordinavimu, pavyzdžiui, sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija, imtis koordinuotų ar bendrų veiksmų, keistis informacija apie atsirandančias nusikalstamas Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios veiklos tendencijas, dalytis geriausia patirtimi, be kita ko, klausimais, susijusiais su informacinių technologijų saugumu ir plėtra, nustatyti bendros ataskaitų teikimo ar mokymo veiklos koordinavimo kriterijus arba bendrus pokyčius, susijusius su Sąjungos kovos su sukčiavimu struktūra. Kadangi Europolas yra svarbus Sąjungos finansinių interesų apsaugos subjektas, jis turėtų aktyviai dalyvauti tokioje bendroje bendradarbiavimo veikloje;

(92)siekiant stiprinti bendrą Sąjungos operatyvinį atsaką į tarpvalstybinį nusikalstamumą, pavyzdžiui, neteisėtą migrantų gabenimą, Europolas ir FRONTEX turėtų turėti galimybę pasinaudoti savo papildomais pajėgumais. Jie turėtų glaudžiai bendradarbiauti visų pirma Europos integruoto sienų valdymo sistemoje, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2019/1896, ir Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos cikle, užtikrindami veiksmų nuoseklumą ir vengdami veiklos spragų;

(93)siekiant padidinti veiksmingumą, išvengti investicijų dubliavimo, pasinaudoti masto ekonomija ir skatinti sąveikumą, Europolas ir eu-LISA turėtų bendradarbiauti kurdami, pirkdami ir naudodami techninės informacijos valdymo komponentus, įskaitant, kai tinkama, sprendimus, susijusius su biometrinių duomenų tvarkymu ir kitomis bendromis paslaugomis, visapusiškai laikydamiesi savo atitinkamų įgaliojimų ir taikytinų duomenų apsaugos taisyklių;

(94)Europolo kompetencijai priklausančių nusikaltimų prevencijai ir kovai su jais vis dažniau reikalingas bendradarbiavimas už Sąjungos ribų. Europolas, kai tai būtina jo užduotims vykdyti, turėtų užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius su trečiosiomis valstybėmis, tarptautinėmis organizacijomis ir privačiais subjektais, laikydamasis Sąjungos teisės ir taikydamas tinkamas apsaugos priemones. Toks bendradarbiavimas turėtų būti vykdomas laikantis Sąjungos išorės politikos ir prioritetų. Siekiant užtikrinti suderinamumą ir nuoseklumą, Europolo išorės veikla, kai tinkama, turėtų būti koordinuojama su atitinkamomis Sąjungos institucijomis, organais, įstaigomis ir agentūromis;

(95)Europolo bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis turėtų būti sutelktas į operatyvinį bendradarbiavimą, įskaitant keitimąsi informacija, operatyvinį koordinavimą ir paramą tyrimams. Sutelkus Europolo išorės veiklą į operatyvinius tikslus užtikrinama, kad jo ekspertinės žinios ir ištekliai būtų nukreipti į veiklą, teikiančią didžiausią operatyvinę pridėtinę vertę valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kartu toliau papildant CEPOL vaidmenį gebėjimų stiprinimo trečiosiose valstybėse srityje;

(96)Šengeno erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimas lemia didelę dalyvaujančių valstybių tarpusavio priklausomybę tarpvalstybinio nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo srityje. Valstybės, susijusios su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu, yra glaudžiai integruotos į tą bendrą saugumo sistemą ir tiesiogiai prisideda prie Šengeno erdvės saugumo. Taigi, veiksmingai Sąjungos vidaus saugumo apsaugai užtikrinti būtinas ypač glaudus Europolo ir tų valstybių bendradarbiavimas. Tuo tikslu bus labai svarbu nustatyti konkrečią tvarką, atspindinčią ypatingus tų valstybių ir Sąjungos santykius. Atsižvelgiant į abipusę tokio bendradarbiavimo naudą, taip pat svarbu, kad tokia tvarka galėtų būti grindžiama abipusėmis teisėmis ir pareigomis, įskaitant pareigas dalytis atitinkama informacija ir nuostatas dėl finansinių įnašų;

(97)valstybės, kurios yra kandidatės stoti į Sąjungą, taip pat potencialios šalys kandidatės yra pagrindinės partnerės stiprinant Europos vidaus saugumą. Dėl jų geografinio artumo Sąjungai, padėties pagrindiniuose nusikaltėlių naudojamuose maršrutuose ir tarpregioninio organizuoto nusikalstamumo, terorizmo ir nusikalstamų veikų, susijusių su nusikaltimais, patenkančiais į Europolo kompetencijos sritį, pobūdžio, kai tokie nusikaltimai turi hibridinį aspektą, glaudus operatyvinis bendradarbiavimas su tomis valstybėmis yra svarbus veiksmingos tokių nusikaltimų ir grėsmių prevencijos ir kovos su jais elementas;

(98)siekiant remti operatyvinį bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, būtina nustatyti aiškias sąlygas, kuriomis gali būti perduodami asmens duomenys, kartu užtikrinant aukšto lygio pagrindinių teisių ir laisvių, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą, apsaugą. Bet koks toks duomenų perdavimas turėtų būti vykdomas tik laikantis Reglamento (ES) 2018/1725 ir konkrečių šio reglamento nuostatų ir jam turėtų būti taikomos tame reglamente nustatytos sąlygos ir apsaugos priemonės. Asmens duomenų perdavimas trečiosioms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms gali reikalauti skubių sprendimų. Siekiant užtikrinti greitą reagavimą ir aiškų atsakomybės paskirstymą, sprendimus, kuriais leidžiama atlikti tokį duomenų perdavimą laikantis Reglamente (ES) 2018/1725 nustatytų sąlygų ir apsaugos priemonių, turėtų priimti vykdomasis direktorius;

(99)nusikaltimų prevencijai ir kovai su jais būtina informacija vis dažniau gaunama iš privačių subjektų, įskaitant elektroninių ryšių paslaugų teikėjus, interneto platformas, finansų įstaigas, vežėjus ir kitus privačius subjektus. Europolas savo kompetencijos srityje turėtų gauti ir tvarkyti informaciją ir asmens duomenis, susijusius su privačiais subjektais, ir jais keistis, kai tai būtina ir proporcinga jo užduotims atlikti, kartu atsižvelgiant į valstybių narių atsakomybės sritis;

(100)didelių grėsmių visuomenės saugumui, įskaitant grėsmes, kylančias dėl teroristinio turinio sklaidos ir krizinių situacijų internete, prevencija vis labiau priklauso nuo veiksmingo valdžios institucijų ir privačių subjektų bendradarbiavimo. Siekiant veiksmingai įgyvendinti tam tikras Sąjungos teisėje, įskaitant Reglamentą (ES) 2021/784 ir Reglamentą (ES) 2022/2065, numatytas priemones ir pareigas, Europolui ir atitinkamiems privatiems subjektams gali reikėti laiku keistis informacija. Todėl, siekiant veiklos veiksmingumą suderinti su aukšto lygio pagrindinių teisių, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą, apsauga, būtina nustatyti tokio keitimosi sąlygas;

(101)fizinių asmenų savanoriškai teikiama informacija gali padėti užkirsti kelią Europolo kompetencijai priklausantiems nusikaltimams ir su jais kovoti. Būtinos tinkamos sąlygos siekiant užtikrinti, kad tokia informacija galėtų būti naudojama, kai tai aktualu operatyviniu požiūriu, kartu išsaugant Europolo, kaip pagalbinės teisėsaugos agentūros, vaidmenį ir užtikrinant atitinkamų asmenų teisių ir laisvių apsaugą;

(102)Europolo vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725. Taigi, šis reglamentas turėtų būti suprantamas kaip nustatantis tik tas duomenų apsaugos taisykles, kurios yra būtinos Reglamento (ES) 2018/1725 taikymui papildyti, paaiškinti ar patikslinti, atsižvelgiant į konkrečias Europolo užduotis ir operatyvinę veiklą. Todėl šio reglamento nuostatos dėl Europolo atliekamo asmens duomenų tvarkymo yra lex specialis Reglamento (ES) 2018/1725 atžvilgiu ir turėtų būti viršesnės tik tiek, kiek jomis nustatomos konkretesnės taisyklės;

(103)kriminalinės žvalgybos ir teisėsaugos bendradarbiavimo veiksmingumas priklauso nuo Europolo tvarkomos informacijos kokybės. Todėl, kai įmanoma, informacijos šaltinio patikimumas ir Europolo gautos, surinktos ar išanalizuotos informacijos tikslumas turėtų būti vertinami remiantis bendra vertinimo metodika. Europolui gavus informaciją, atsakomybė už tą vertinimą turėtų ir toliau tekti informacijos pateikėjui. Jei Europolas mano, kad vertinimas turėtų būti peržiūrėtas, jis turėtų siekti susitarti su atitinkamu informacijos pateikėju;

(104)pagal Direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, nuostatas ypatingą apsaugą reikia suteikti asmens duomenims, susijusiems su nusikaltimų aukomis, liudytojais ir kitais asmenimis, kurie gali suteikti su nusikalstamomis veikomis susijusios informacijos. Taigi, Europolas turėtų tvarkyti tokius duomenis tik tais atvejais, kai tai tikrai būtina ir proporcinga jo užduotims atlikti ir kai taikomos tinkamos apsaugos priemonės. Siekiant geriau prisidėti prie kovos su nusikalstamu jaunų nusikaltėlių išnaudojimu ir atsižvelgiant į vaiko interesus, Europolas turėtų turėti galimybę tvarkyti jaunesnių nei 18 metų amžiaus asmenų duomenis, kai tai būtina ir proporcinga nusikaltimų, kurie priklauso Europolo kompetencijai, prevencijos ar kovos su jais tikslais;

(105)neskelbtinus asmens duomenis pagal Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 13, 14 ir 15 dalis, 9 straipsnį ir 51–56 konstatuojamąsias dalis Europolas turėtų tvarkyti tik tais atvejais, kai tai tikrai būtina ir proporcinga jo užduotims atlikti, ir laikydamasis tinkamų apsaugos priemonių ir priežiūros mechanizmų;

(106)biometriniai duomenys gali būti tvarkomi skirtingais tikslais ir ne visomis aplinkybėmis kelia vienodą pavojų duomenų subjektų teisėms ir laisvėms. Todėl šiame reglamente nustatytos specialios apsaugos priemonės, taikomos specialių kategorijų asmens duomenims, biometriniams duomenims turėtų būti taikomos tik tais atvejais, kai jie tvarkomi siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, laikantis Reglamento (ES) 2018/1725. Europolo atliekamas biometrinių duomenų tvarkymas siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę Europolo analitinėje aplinkoje ir kai dėl kitų priežasčių reikalaujama pagal Sąjungos teisę, turėtų būti pripažintas tikrai būtinu siekiant užkirsti kelią nusikaltimams, patenkantiems į Europolo kompetencijos sritį, arba su jais kovoti;

(107)Europolas turėtų turėti galimybę tvarkyti asmens duomenis mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslais, taikydamas tinkamas apsaugos priemones, įskaitant išankstinį vykdomojo direktoriaus leidimą ir valdybos vykdomą priežiūrą. Jei Europolas mano, kad naujos rūšies projektas kelia didelį pavojų duomenų subjektų teisėms ir laisvėms, jis taip pat turėtų atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą ir prieš pradėdamas projektą informuoti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną;

(108)duomenų subjektai turėtų turėti galimybę pasinaudoti Reglamente (ES) 2018/1725 nurodyta teise susipažinti su duomenimis pateikdami prašymą Europolui arba per bet kurioje valstybėje narėje tuo tikslu paskirtą nacionalinę instituciją. Atsižvelgiant į tai, kad Europolo tvarkomi asmens duomenys dažnai gaunami iš paslaugų teikėjų, sprendimai dėl duomenų subjektų prašymų susipažinti su duomenimis turėtų būti priimami glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir atitinkamais duomenų teikėjais, kad būtų užtikrinta tiek veiksminga duomenų subjektų teisių, tiek vykdomų tyrimų apsauga. Siekiant užtikrinti, kad visada pavyktų laikytis atsakymo į duomenų subjekto prašymus susipažinti su duomenimis termino, valstybės narės ir paslaugų teikėjai, su kuriais konsultuojamasi, turėtų atsakyti Europolui nedelsdami;

(109)siekiant užtikrinti aukštą duomenų kokybės ir tikslumo lygį, Europolo tvarkomi asmens duomenys turėtų būti ištaisyti, ištrinti arba jų tvarkymas turėtų būti apribotas, jei jie yra netikslūs, neteisėtai tvarkomi arba nebereikalingi pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) 2018/1725. Atsižvelgiant į tai, kad Europolo tvarkomi asmens duomenys gali būti gaunami iš įvairių šaltinių, Europolas ir atitinkamų duomenų teikėjas turėtų glaudžiai bendradarbiauti imdamiesi priemonių, darančių poveikį tokių duomenų tikslumui, saugojimui ar naudojimui;

(110)viena iš pagrindinių apsaugos priemonių yra išankstinių konsultacijų su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu (EDAPP) mechanizmas pagal Reglamentą (ES) 2018/1725. Jis taikomas tik didelės rizikos duomenų tvarkymo operacijoms, kai galima rizika duomenų subjektams yra ypač didelė. Vis dėlto neturėtų būti reikalaujama iš anksto konsultuotis dėl esamų pajėgumų pritaikymo, keitimo ar panaudojimo, be kita ko, apibrėžtame operatyviniame kontekste, su sąlyga, kad tokia veikla nekeičiamas duomenų tvarkymo pobūdis, aprėptis ar tikslas taip, kad padidėtų rizika duomenų subjektų teisėms ir laisvėms. Siekiant išsaugoti Europolo veiklos veiksmingumą, laikotarpis, per kurį EDAPP gali pateikti rašytines rekomendacijas pagal Reglamentą (ES) 2018/1725, turėtų būti aštuonios savaitės ir jis neturėtų būti sustabdomas ar pratęsiamas. Ypač skubiais atvejais, kurie yra itin svarbūs Europolo užduočių vykdymui, Europolas turėtų turėti galimybę išimties tvarka pradėti tvarkyti duomenis, kai tai būtina siekiant užkirsti kelią tiesioginei nusikalstamumo grėsmei ir su ja kovoti arba apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito asmens interesus. Tokiais atvejais Europolas turėtų informuoti EDAPP prieš pradėdamas duomenų tvarkymo operacijas ir turėtų pateikti visą išankstinėms konsultacijoms reikalingą informaciją per keturias savaites nuo duomenų tvarkymo operacijų pradžios;

(111)bet kuriam šiame reglamente EDAPP numatytam laikotarpiui turėtų būti taikomas Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 55 .

(112)siekdama užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi asmens duomenų apsaugos taisyklių, Europolo valdyba turėtų paskirti duomenų apsaugos pareigūną. Duomenų apsaugos pareigūnas turėtų galėti vykdyti savo pareigas pagal Reglamentą (ES) 2018/1725. Jeigu duomenų apsaugos pareigūnas nustato asmens duomenų apsaugos taisyklių nesilaikymo atvejį, jis turėtų turėti galimybę reikalauti, kad vykdomasis direktorius per nustatytą laikotarpį imtųsi taisomųjų veiksmų. Vykdomajam direktoriui nesiėmus veiksmų, duomenų apsaugos pareigūnui turėtų būti suteikti įgaliojimai perduoti klausimą valdybai ir prireikus galiausiai EDAPP;

(113)siekdama padėti Europolui gerbti, propaguoti ir įgyvendinti pagrindines teises vykdant savo veiksmus, valdyba turėtų paskirti pagrindinių teisių pareigūną;

(114)siekiant užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms, Europolo darbuotojai turi turėti specialių žinių. Todėl Europolo darbuotojams turėtų būti rengiami tinkami mokymai pagrindinių teisių ir laisvių klausimais. Operatyvinėje veikloje dalyvaujantiems Europolo darbuotojams turėtų būti rengiami specialūs mokymai duomenų apsaugos ir praktinio šiame reglamente ir Reglamente (ES) 2018/1725 nustatytų apsaugos priemonių taikymo klausimais. Siekiant užtikrinti aukštą ir nuoseklų mokymo standartą, Europolas, rengdamas tokį mokymą, turėtų bendradarbiauti su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, įsteigta Tarybos reglamentu (EB) Nr. 168/2007 56 , ir CEPOL;

(115)už asmens duomenų tvarkymo priežiūrą atsakingos nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų vykdyti valstybių narių Europolui pateiktų asmens duomenų teisėtumo stebėseną. EDAPP, vykdantis savo funkcijas pagal Reglamentą (ES) 2018/1725, turėtų stebėti, ar Europolas asmens duomenis tvarko teisėtai. Siekiant užtikrinti veiksmingą Europolo priežiūrą, EDAPP ir nacionalinės priežiūros institucijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje konkrečiais klausimais, kuriuos sprendžiant turi dalyvauti valstybės narės;

(116)pagal SESV 88 straipsnį Europolo veiklos priežiūrą turi atlikti Europos Parlamentas kartu su nacionaliniais parlamentais. Veiksminga parlamentinė kontrolė prisideda prie Europolo veiklos demokratinės atskaitomybės, skaidrumo ir teisėtumo, kartu gerbiant jo veiklos nepriklausomumą ir valstybių narių kompetentingų institucijų atsakomybę. Veiksmingam tikrinimui reikalingas reguliarus dialogas su Europolu ir prieiga prie informacijos, būtinos tai užduočiai atlikti, kartu laikantis konfidencialumo ir vykdomų tyrimų bei operatyvinės veiklos apsaugos reikalavimų. Europolui vykdant savo užduotis, ypač svarbi yra pagrindinių teisių, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą, apsauga. Todėl parlamentinė kontrolė turėtų būti remiama tinkamai keičiantis informacija su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir suteikiant galimybę naudotis nepriklausomomis ekspertinėmis žiniomis pagrindinių teisių klausimais;

(117)Europolo veiklos veiksmingumas priklauso nuo to, ar bus išlaikytos specialios ekspertinės žinios ir praktinė patirtis teisėsaugos klausimais. Siekiant išlaikyti glaudų ryšį su valstybių narių kompetentingų institucijų veiklos realijomis ir poreikiais, tam tikras pareigybes turėtų užimti darbuotojai, turintys atitinkamos patirties, įgytos tose institucijose. Tai padeda užtikrinti, kad Europolo veikla ir toliau būtų glaudžiai derinama su operatyviniais pokyčiais, tyrimo praktika ir kylančiomis grėsmėmis saugumui visoje Sąjungoje;

(118)Europolui ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms keičiantis ekspertinėmis žiniomis ir operatyvine patirtimi prisidedama prie veiksmingo Sąjungos lygmens bendradarbiavimo teisėsaugos srityje. Naudojantis deleguotųjų nacionalinių ekspertų paslaugomis stiprinamas tarpusavio supratimas, sudaromos palankesnės sąlygos dalytis specialiomis žiniomis bei geriausios praktikos pavyzdžiais ir remiamas veiksmingas Europolo užduočių vykdymas;

(119)Europolo užduotims vykdyti reikia biudžeto išteklių, kurie atitiktų jo operatyvines pareigas ir kuriais būtų galima remti ilgalaikį planavimą, operatyvinę paramą ir bendrų pajėgumų plėtojimą valstybių narių naudai. Kad Europolas galėtų vykdyti savo užduotis, jis turėtų būti tinkamai aprūpintas ištekliais ir jam turėtų būti skirtas atskiras biudžetas. Jis daugiausia turėtų būti finansuojamas įnašo iš bendrojo Sąjungos biudžeto lėšomis. Skiriant Sąjungos įnašą ir bet kokias subsidijas iš Sąjungos bendrojo biudžeto, turėtų būti taikoma Sąjungos biudžeto procedūra. Sąskaitų auditą turėtų atlikti Europos Audito Rūmai;

(120)finansiniai įnašai dotacijomis yra svarbus Europolo operatyvinės paramos valstybėms narėms elementas siekiant užkirsti kelią Europolo kompetencijai priklausantiems nusikaltimams ir su jais kovoti. Be to, atsižvelgiant į tarpvalstybinį sunkių nusikaltimų ir terorizmo pobūdį, veiksmingai operatyvinei paramai taip pat gali prireikti finansinių įnašų trečiosioms valstybėms arba tarptautinėms organizacijoms, dalyvaujančioms operatyvinėje veikloje su valstybėmis narėmis. Šiuo atžvilgiu tam tikra veikla, būtina Europolo užduotims vykdyti, yra glaudžiai susijusi su konkrečioje operatyvinėje veikloje dalyvaujančiais subjektais. Be to, Europolo finansinės paramos veiksmingumas gali priklausyti nuo įgyvendinimo laiku, konfidencialumo ir dalyvaujančių subjektų bendradarbiavimo tęstinumo. Tokiais atvejais paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus konkursui nebūtų įmanoma nustatyti alternatyvaus paramos gavėjo. Todėl Europolas turėtų turėti galimybę tinkamai pagrįstais atvejais skirti dotacijas neskelbdamas kvietimo teikti pasiūlymus veiklai, patenkančiai į jo užduočių sritį;

(121)būtinos nuostatos dėl patalpų Europolui suteikimo Nyderlanduose, kur yra jo būstinė, ir Europolo personalui bei jo šeimos nariams taikytinos specialiosios taisyklės turėtų būti nustatytos Europolo ir Nyderlandų Karalystės susitarime dėl būstinės. Priimančioji valstybė narė turėtų sudaryti kuo geresnes sąlygas veiksmingam Europolo veikimui užtikrinti;

(122)šiuo reglamentu įsteigtas Europolas turėtų perimti visas Reglamentu (ES) 2016/794 įsteigto Europolo teises ir pareigas. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, veiklos tęstinumą ir Europolo išorės santykių stabilumą, pagal Europolo konvenciją, Sprendimą 2009/371/TVR arba Reglamentą (ES) 2016/794 Europolo sudaryti bendradarbiavimo susitarimai ir darbo susitarimai turėtų likti galioti ir būti taikomi iki jų galiojimo pabaigos arba kol jie bus pakeisti;

(123)siekiant užtikrinti nepertraukiamą Europolo veikimą ir jo veiklos tęstinumą, būtinos tinkamos pereinamojo laikotarpio priemonės. Todėl pagal Reglamentą (ES) 2016/794 priimti sprendimai, įgyvendinimo priemonės, taisyklės ir tvarka turėtų galioti tol, kol jie bus panaikinti arba pakeisti. Siekiant užtikrinti suderinamumą su šiuo reglamentu nustatyta teisine sistema, valdyba turėtų nepagrįstai nedelsdama peržiūrėti tas priemones ir nustatyti, ar jos tebėra tinkamos ir suderinamos su šiuo reglamentu, ar turėtų būti iš dalies pakeistos arba panaikintos. Siekiant stiprinti tęstinumą ir strateginį vadovavimą Europole, taip pat gerinti ilgalaikį jo veiklos prioritetų planavimą ir įgyvendinimą, taip pat tikslinga pritaikyti atitinkamų dabartinių vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojų įgaliojimų trukmę. Siekiant užtikrinti Agentūros institucinį stabilumą ir veiklos veiksmingumą, būtina užtikrinti dabartinės Europolo vykdomosios vadovybės veiklos tęstinumą. Taigi, Europolo vykdomosios vadovybės narių, kurie šio reglamento įsigaliojimo metu eina savo pareigas pirmąją kadenciją, kadencijos trukmė turėtų būti tokia, kad visa jų kadencija būtų ne ilgesnė kaip dešimt metų. Europolo vykdomosios vadovybės narių, kurie šio reglamento įsigaliojimo metu eina savo pareigas antrąją kadenciją, kadencijos trukmė turėtų būti tokia, kad visa jų kadencija būtų ne ilgesnė kaip devyneri metai;

(124)dėl didėjančio teisėsaugos bendradarbiavimo skaitmenizavimo ir pažangiųjų informacinių sistemų, debesijos infrastruktūros ir saugių ryšių paslaugų plėtros reikia glaudesnio Europolo ir eu-LISA bendradarbiavimo. Atsižvelgiant į eu-LISA ekspertines žinias kuriant ir eksploatuojant didelės apimties informacines sistemas ir susijusią ryšių infrastruktūrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje ir į Europolo vaidmenį remiant operatyvinį teisėsaugos bendradarbiavimą, tikslinga nustatyti abiejų agentūrų bendradarbiavimo taisykles. Toks bendradarbiavimas turėtų sudaryti sąlygas sinergijoms, padėti išvengti pastangų dubliavimo, skatinti sąveikumą ir ekonominį efektyvumą ir palengvinti pakartotinį techninių komponentų, paslaugų ir ekspertinių žinių naudojimą, kartu visapusiškai atsižvelgiant į abiejų agentūrų atitinkamus įgaliojimus, valdymo struktūras ir pareigas. Taigi, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1726 57 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(125)eu-LISA jau eksploatuoja viešojo rakto infrastruktūrą ir teikia sertifikavimo paslaugas, kuriomis grindžiamas saugus Sąjungos informacinių sistemų veikimas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje. Siekiant užtikrinti aukštą visų Europolo paslaugų ir priemonių saugumo, pasitikėjimo ir sąveikumo lygį, Europolas turėtų turėti galimybę naudotis tomis egzistuojančiomis paslaugomis. Tuo tikslu eu-LISA turėtų galėti Europolui ir, kai tinkama, valstybių narių kompetentingoms institucijoms, prisijungusioms prie Europolo paslaugų ir priemonių, teikti viešojo rakto infrastruktūros sertifikatus. Tai turėtų sudaryti sąlygas Europolui ekonomiškai efektyviai pasinaudoti esamais Sąjungos lygmens pajėgumais ir ekspertinėmis žiniomis, prisidedant prie saugaus tapatumo nustatymo, šifruotų ryšių ir patikimos elektroninės sąveikos;

(126)siekiant stiprinti Europolo pajėgumus remti valstybes nares sunkių nusikaltimų ir terorizmo prevencijos ir kovos su jais srityje ir veiksmingiau naudotis esamomis Sąjungos keitimosi informacija sistemomis, Europolas turėtų turėti galimybę aiškiai apibrėžtomis sąlygomis valstybių narių vardu atlikti paiešką nacionalinėse duomenų bazėse, sujungtose pagal sistemą „Priumas II“. Svarbu, kad Europolas teiktų operatyvinę, analitinę, techninę ir kriminalistinę paramą tais atvejais, kai jo ekspertinės žinios, ištekliai ar tarpvalstybinė perspektyva gali suteikti pridėtinės vertės, kartu visapusiškai išsaugant valstybių narių atsakomybę už duomenis, tyrimo savarankiškumą ir decentralizuotą struktūrą, kuria grindžiamos Sąjungos keitimosi informacija sistemos. Šiuo metu Reglamentu (ES) 2024/982 Europolui suteikiama galimybė atlikti paiešką valstybių narių Priumo duomenų bazėse naudojant iš trečiųjų valstybių gautus duomenis. Siekiant pašalinti bet kokius veiklos apribojimus, dėl kurių gali būti neįmanoma nustatyti atitinkamų tarpvalstybinių sąsajų, Europolas taip pat turėtų turėti galimybę atlikti tokias paieškas naudodamas valstybių narių turimus duomenis, kai tai leidžia duomenis turinti valstybė narė. Tai visų pirma turėtų būti taikoma paieškai, susijusiai su DNR analitėmis, daktiloskopiniais duomenimis ir veido atvaizdais, kartu užtikrinant, kad valstybės narės galėtų priimti sprendimus dėl sąlygų, kuriomis jų duomenys gali būti naudojami. Taigi, Reglamentas (ES) 2024/982 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(127)siekiant padidinti Europolo prieigos prie valstybių narių duomenų bazėse saugomų duomenų veiksmingumą, kartu užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir nacionalinės teisės laikymąsi, Europolas turėtų turėti prieigą prie nacionalinėse duomenų bazėse ir policijos įrašų rodyklėse saugomų duomenų, taikant konkrečias sąlygas ir apribojimus, įskaitant paskirtųjų maršruto parinktuvų ir sistemų, pavyzdžiui, EPRIS, EUCARIS ir biometrinių duomenų maršruto parinktuvo, naudojimą ir reikalavimą dėl žmogaus vykdomos priežiūros ir sprendimų priėmimo grąžinant pagrindinius duomenis, ir turėtų naudoti valstybių narių turimus duomenis tik tada, kai tai leidžia duomenis turinti valstybė narė, bei turėtų tvarkyti tokius duomenis pagal Reglamentą (ES) 2018/1725 ir šį reglamentą, taip pat gavęs atitinkamos valstybės narės sutikimą;

(128)kai Europolas atlieka paiešką naudodamas valstybių narių turimus biometrinius duomenis, jis leidimą suteikiančios valstybės narės vardu turėtų veikti tik kaip techninių ir kriminalistinių paslaugų teikėjas. Taigi, Europolas turėtų atlikti tokias paieškas tik pagal atitinkamos valstybės narės suteiktą leidimą, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį arba turint nuolatinius leidimus pagal tos valstybės narės nustatytas sąlygas. Europolas turėtų visapusiškai laikytis visų leidimą išdavusios valstybės narės nustatytų apribojimų, susijusių su prieiga prie atitinkamos informacijos, jos naudojimu, siuntimu, saugojimu, ištrynimu ar sunaikinimu;

(129)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. remti ir stiprinti valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmus ir jų tarpusavio bendradarbiavimą vykdant sunkių nusikaltimų, darančių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, terorizmo ir kitų Sąjungos politikos bendriems interesams kenkiančių nusikaltimų prevenciją ir su jais kovojant, valstybės narės negali deramai pasiekti veikdamos vienos, o dėl tų grėsmių masto, tarpvalstybinio pobūdžio ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(130)[pagal prie Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir 4a straipsnio 1 dalį Airija [... raštu] pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;] ARBA [pagal prie Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 bei 2 straipsnius ir 4a straipsnio 1 dalį ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui Airija nedalyvauja priimant šį [aktą] ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;]

(131)pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(132)vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsniu buvo konsultuojamasi su EDAPP ir jis pateikė nuomonę [data];

(133)šiame reglamente visapusiškai laikomasi pagrindinių teisių bei laisvių ir principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač teisės į asmens duomenų apsaugą ir teisės į privatų gyvenimą, saugomų atitinkamai pagal Chartijos 8 ir 7 straipsnius, taip pat pagal SESV 16 straipsnį, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą pagal Chartijos 47 straipsnį, nekaltumo prezumpcijos pagal Chartijos 48 straipsnį ir nusikaltimo aukų teisių;

(134)šiuo reglamentu siekiama iš dalies pakeisti ir išplėsti Reglamento (ES) 2016/794 nuostatas. Kadangi turi būti padaryta dalinių pakeitimų, kurie yra svarbūs dėl savo skaičiaus ir pobūdžio, dėl aiškumo tas teisės aktas turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius
Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

1.Šiuo reglamentu įsteigiama Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas), kurios tikslas – remti ir stiprinti valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmus ir jų tarpusavio bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią tarpvalstybiniams sunkiems nusikaltimams, terorizmui ir kitų formų nusikaltimams, kurie kenkia Sąjungos politikos bendriems interesams, ir su jais kovoti.

2.Šiuo reglamentu įsteigtas Europolas pakeičia Europolą, įsteigtą Reglamentu (ES) 2016/794, ir perima jo teises ir pareigas.

2 straipsnis

Teisinis statusas

1.Europolas yra juridinio asmens statusą turinti Sąjungos agentūra.

2.Kiekvienoje valstybėje narėje Europolas naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal nacionalinę teisę. Visų pirma jis gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese.

3.Europolui atstovauja vykdomasis direktorius.

3 straipsnis

Būstinė

Europolo būstinė yra Hagoje (Nyderlandai).

4 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys: 

1)valstybių narių kompetentingos institucijos – visos valstybėse narėse esančios policijos institucijos ir kitos teisėsaugos tarnybos, pagal nacionalinę teisę atsakingos už nusikalstamų veikų prevenciją ir kovą su jomis, ir kitos valstybėse narėse esančios valdžios institucijos, pagal nacionalinę teisę atsakingos už nusikalstamų veikų, priklausančių Europolo kompetencijai, prevenciją ir kovą su jomis;

2)strateginė analizė – visi metodai ir priemonės, kuriuos taikant yra renkama, saugoma, tvarkoma ir vertinama informacija siekiant remti ir plėtoti tokią baudžiamosios teisės politiką, kuri prisidėtų prie rezultatyvios ir veiksmingos nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais;

3)operatyvinė analizė – visi metodai ir priemonės, kuriuos taikant yra renkama, saugoma, tvarkoma ir vertinama informacija siekiant remti nusikalstamų veikų tyrimus ir kriminalinės žvalgybos veiklą;

4)privatūs subjektai – subjektai ir įstaigos, įsteigti pagal valstybės narės arba trečiosios šalies teisę, įskaitant bendroves ir įmones, verslo asociacijas, ne pelno organizacijas ir kitus juridinius asmenis, kurie nėra nurodyti 5 punkte;

5)duomenų gavėjas – fizinis ar juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar bet kuri kita įstaiga, kuriai atskleidžiami duomenys, nesvarbu ar tai trečioji šalis ar ne;

6)administraciniai asmens duomenys – Europolo tvarkomi asmens duomenys, išskyrus operatyvinius asmens duomenis.

7)teroristinis turinys – teroristinis turinys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/784 2 straipsnio 7 punkte ;

8)seksualinė prievarta prieš vaikus internete – seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimas internete ir ryšių su vaikais mezgimas;

9)krizinė situacija internete – internetinio turinio, susijusio su vykstančiu ar neseniai realiomis sąlygomis vykusiu įvykiu, kuriame vaizduojama žala gyvybei ar fizinei neliečiamybei arba kuriuo raginama tiesiogiai pakenkti gyvybei ar fizinei neliečiamybei, sklaida;

10)imigracijos ryšių palaikymo pareigūnas – imigracijos ryšių palaikymo pareigūnas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1240 58 2 straipsnio 1 punkte;

11)bendras informacinis punktas – centrinis subjektas, atsakingas už keitimosi informacija koordinavimą ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2023/977 59 14 straipsnį ir palankesnių sąlygų jam sudarymą;

12)pažangieji pajėgumai – technologiniai, analitiniai ar operatyviniai pajėgumai, kuriais užtikrinamos patobulintos ar naujos funkcijos, padedančios užkirsti kelią Europolo kompetencijai priklausantiems nusikaltimams ir su jais kovoti, taip pat užtikrinti valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą.

5 straipsnis

Kompetencija

1.Europolas remia ir stiprina valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmus bei jų tarpusavio bendradarbiavimą vykdant sunkių nusikaltimų, darančių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, terorizmo ir kitų Sąjungos politikos bendrus interesus pažeidžiančių nusikaltimų, išvardytų I priede, prevenciją ir kovojant su jais.

2.Europolo kompetencija taip pat apima nusikalstamas veikas, susijusias su I priede išvardytų formų nusikaltimais, visų pirma nusikalstamas veikas, padarytas siekiant parengti, palengvinti, remti ar nuslėpti tokių formų nusikaltimus, su jais susijusias nusikalstamas veikas arba nusikalstamas veikas, padarytas siekiant užtikrinti tokių formų nusikaltimuose dalyvaujančių asmenų nebaudžiamumą, įskaitant atvejus, kai tokios nusikalstamos veikos turi hibridinį aspektą.

6 straipsnis

Užduotys

1.Europolas atlieka šias užduotis:

a)renka, saugo, tvarko, analizuoja informaciją, įskaitant kriminalinės žvalgybos informaciją, ir keičiasi ja;

b)teikia operatyvinę paramą valstybių narių kompetentingoms institucijoms, įskaitant tyrimo ir operatyvinių veiksmų koordinavimą, organizavimą ir įgyvendinimą, analitinę paramą atliekant operatyvinę analizę ir techninę bei kriminalistinę paramą;

c)teikia strateginio ir teminio pobūdžio paramą valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Sąjungos institucijoms, atlikdamas strateginę analizę ir rengdamas analitinius produktus, įskaitant grėsmių vertinimus, strategines analizes, tendencijų ataskaitas ir informacinius pranešimus apie padėtį;

d)bendradarbiauja su Sąjungos institucijomis, misijomis, organais, įstaigomis ir agentūromis, kai aktualu, keisdamasis informacija ir teikdamas analitinę paramą jų atitinkamai kompetencijai priklausančiose srityse;

e)bendradarbiauja su trečiosiomis valstybėmis ir kitais atitinkamais partneriais, visų pirma keisdamasis informacija;

f)vykdo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą pagal Sąjungos bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą ir plėtoja pažangiuosius pajėgumus;

g)kuria ir prižiūri informacijos valdymo ir IRT paslaugas, priemones ir komponentus, kad galėtų atlikti a–e punktuose nurodytas užduotis;

h)teikia finansinę paramą operatyvinei veiklai, vykdomai vykdant tyrimo arba operatyvinius veiksmus.

2.Be 1 dalyje nustatytų užduočių, Europolas atlieka šias pagalbines užduotis:

a)teikia valstybėms narėms informaciją ir operatyvinę paramą, kiek tai susiję su didelio masto tarptautiniais renginiais;

b)teikia informaciją ir operatyvinę paramą Sąjungos krizių valdymo struktūroms ir misijoms, įsteigtoms remiantis ES sutartimi, Europolo kompetencijos srityje;

c)teikia administracinę, finansinę ir techninę paramą Sąjungos finansuojamiems operatyviniams projektams ir Europos teisėsaugos tinklams, priklausantiems Europolo kompetencijai, siekiant gerinti veiksmų koordinavimą, tęstinumą ir nuoseklumą;

d)veikia kaip centrinis kovos su euro padirbinėjimu biuras pagal Tarybos sprendimą 2005/511/TVR 60 , be kita ko, skatindamas valstybių narių kompetentingų institucijų arba jungtinių tyrimo grupių, prireikus bendradarbiaujant su Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis bei trečiųjų valstybių institucijomis, vykdomų kovos su euro padirbinėjimu priemonių koordinavimą;

e)pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/452 61 padeda valstybėms narėms tikrinti konkrečių tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą atvejų, susijusių su įmonėmis, tiekiančiomis technologijas, įskaitant programinę įrangą, kurias Europolas arba valstybės narės naudoja nusikalstamų veikų, patenkančių į Europolo kompetencijos sritį, prevencijos ir kovos su jomis tikslais, numatomą poveikį saugumui;

f)prisideda prie Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo, skirto tikrinti, kaip taikoma Šengeno acquis pagal Tarybos reglamentą (ES) 2022/922 62 , įgyvendinimo Europolo kompetencijos srityje, dalyvaujant Šengeno vertinimo misijose ir kituose patikrinimuose vietoje, teikiant ekspertines žinias ir analizes, kai to prašo Komisija;

g)struktūriškai ir reguliariai bendradarbiauja, be kita ko, sudarant dvišalius ar daugiašalius darbo susitarimus, kuriais reglamentuojamos tokio bendradarbiavimo sąlygos, su kovos su sukčiavimu subjektais, dalyvaujančiais saugant Sąjungos finansinius interesus, pavyzdžiui, Europos prokuratūra, Eurojustu, OLAF, AMLA ir ES muitine.

3.Vykdydamas bet kurias savo užduotis, Europolas netaiko prievartinių priemonių.

Valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms taikant tyrimo priemones, joms paprašius ir laikydamasis jų nacionalinės teisės aktų, Europolas gali padėti toms kompetentingoms institucijoms, visų pirma palengvindamas tarpvalstybinį keitimąsi informacija ir kitų formų duomenų tvarkymą ir teikdamas operatyvinę paramą nuotoliniu būdu ir dalyvaudamas taikant tas priemones. Europolas neturi įgaliojimų vykdyti tyrimo priemonių.

7 straipsnis

Europolo strateginė parama

1.Europolas prisideda prie bendros Sąjungos strateginės analitinės sistemos, susijusios su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, kūrimo.

Tuo tikslu Europolas reguliariai rengia analitinius vidaus saugumo produktus, įskaitant strategines analizes, grėsmių vertinimus, tendencijų ataskaitas ir informacinius pranešimus apie padėtį, ir suteikia galimybę su jais susipažinti pagal 129 straipsnį.

2.Europolas remia bendrų analitinių metodikų ir standartų rengimą ir naudojimą, visų pirma Sąjungos lygmens grėsmių vertinimams, kad būtų užtikrintas analitinių produktų palyginamumas, sąveikumas ir nuoseklumas.

3.Valstybės narės teikia Europolui visą informaciją, reikalingą 1 dalyje nurodytiems analitiniams produktams parengti.

Valstybės narės gali atsisakyti pateikti informaciją remdamosi viena ar daugiau iš šių priežasčių:

a)pateikus informaciją būtų prieštaraujama esminiams atitinkamos valstybės narės saugumo interesams;

b)pateikus informaciją būtų sukeltas pavojus tuo metu vykdomo tyrimo sėkmei arba asmens saugumui;

c)pateikus informaciją būtų atskleista informacija, susijusi su organizacijomis arba konkrečia žvalgybos veikla nacionalinio saugumo srityje.

Valstybės narės teikia informaciją, kai tik a, b arba c punkte nurodytos priežastys išnyksta.

4.Sąjungos institucijos, organai, įstaigos ir agentūros pagal savo kompetenciją ir laikydamiesi taikytinos Sąjungos teisės teikia Europolui informaciją, susijusią su 1 dalyje nurodytų analitinių produktų rengimu.

5.Rengdamas 1 dalyje nurodytus analitinius produktus, Europolas kaip papildomais šaltiniais gali naudotis atvirųjų šaltinių informacija ir atitinkamų partnerių įnašais.

6.1 dalyje nurodyti analitiniai produktai suteikiami Tarybai ir Komisijai, kad jos galėtų nustatyti, plėtoti ir įgyvendinti Sąjungos kovos su nusikalstamumu strateginius, politikos ir veiklos prioritetus ir juos įgyvendinti.

7.Europolas naudoja 1 dalyje nurodytus analitinius produktus, kad padėtų planuoti ir įgyvendinti operatyvinę veiklą pagal šį skyrių, ir atsižvelgia į tuos produktus rengdamas ir reguliariai atnaujindamas 57 straipsnyje nurodytą sistemą.

8.Valstybės narės atsižvelgia į 1 dalyje nurodytus analitinius produktus, nustatydamos savo dalyvavimą Europolo remiamoje operatyvinėje veikloje, skirdamos operatyvinius išteklius ir įgyvendindamos Sąjungos strateginius ir veiklos prioritetus nacionaliniu lygmeniu.

9.1 dalyje nurodyti analitiniai produktai gali būti naudojami Komisijos ir valstybių narių atliekamoms analizėms ir Šengeno vertinimo bei stebėsenos veiklai, vykdomai pagal Reglamentą (ES) 2022/922 Europolo kompetencijai priklausančiose politikos srityse.

II skyrius
Operatyvinis bendradarbiavimas

1 skirsnis
Operatyvinė parama ir koordinavimas

8 straipsnis

Europolo operatyvinė parama

1.Europolas teikia operatyvinę paramą valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kad prisidėtų prie Europolo kompetencijai priklausančių nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais.

2.Europolas sukuria ir palaiko pajėgumus, būtinus nuolatinei ir veiksmingai operatyvinei paramai valstybių narių kompetentingoms institucijoms teikti.

3.Europolas visų pirma remia:

a)tyrimus ir operatyvinę veiklą, dėl kurių reikia imtis koordinuotų veiksmų Sąjungos lygmeniu;

b)didelės rizikos nusikaltėlių tinklų ir juos remiančios nusikalstamos infrastruktūros nustatymą, kovą su jais ir jų veiklos sutrikdymą;

c)operatyvinę veiklą, kuriai reikalingi specializuoti analitiniai, techniniai, skaitmeniniai, kriminalistiniai ar daugiadalykiai pajėgumai;

d)veiksmų nustatymą, analizę ir koordinavimą kovojant su didelio masto, naujomis, sparčiai kintančiomis grėsmėmis saugumui, įskaitant nusikalstamas veikas, susijusias su I priede išvardytomis nusikaltimų formomis, kai tokios nusikalstamos veikos turi hibridinį aspektą, ir teisėsaugos atsako į jas koordinavimą;

e)Sąjungos strateginių ir veiklos prioritetų, susijusių su vidaus saugumu, įgyvendinimą.

4.Europolo teikiama operatyvinė parama, kai tinkama ir atsižvelgiant į operatyvinius poreikius, gali būti teikiama pasitelkiant, be kita ko:

a)Sąjungos specialių ekspertinių žinių centrus (toliau – centrai), kaip nurodyta 13–19 straipsniuose;

b)specialios paskirties operatyvines grupes pagal 20 straipsnį;

c)jungtines tyrimo grupes pagal 21 straipsnį, be kita ko, bendradarbiaujant su Eurojustu;

d)dislokuotus Europolo pareigūnus pagal 22 straipsnį;

e)paramą strateginei ir operatyvinei veiklai, vykdomai naudojantis Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalyke platforma (EMPACT) pagal 23 straipsnį.

5.Europolas užtikrina šiame skyriuje nurodytos operatyvinės paramos, struktūrų ir bendradarbiavimo priemonių koordinavimą, suderinamumą ir papildomumą, be kita ko, tais atvejais, kai vienu metu naudojama kelių formų operatyvinė parama.

6.Valstybės narės siekia veiksmingai pasinaudoti 4 dalyje nurodytomis operatyvinės paramos formomis, visų pirma tais atvejais, kai būtina imtis koordinuotų Sąjungos lygmens veiksmų siekiant užtikrinti veiksmingą atsaką į sunkų ir organizuotą nusikalstamumą bei terorizmą.

7.Jeigu Operatyvinės veiklos ir analizės tarnyba arba centrai nustato operatyvinius ryšius arba koordinavimo poreikius, susijusius su tarpvalstybine nusikalstama veikla, Europolas prašo atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų pateikti atitinkamą informaciją ar kriminalinės žvalgybos informaciją arba prisidėti prie koordinavimo priemonių.

Atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos atsako nepagrįstai nedelsdamos ir, jei nusprendžia nesuteikti prašomo įnašo arba nedalyvauti taikant siūlomas koordinavimo priemones, pateikia Europolui motyvuotą pagrindimą.

9 straipsnis

Operatyvinė parama finansų tyrimams ir turto susigrąžinimui

1.Europolas bendradarbiauja su turto susigrąžinimo tarnybomis, įsteigtomis pagal Direktyvos (ES) 2024/1260 5 straipsnį.

2.Valstybės narės užtikrina, kad Europolas turėtų tiesioginę ir neatidėliotiną prieigą prie Direktyvos (ES) 2024/1260 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos toje dalyje nustatytomis sąlygomis ir tiek, kiek tai būtina šio reglamento 16 straipsnyje nurodytoms užduotims atlikti.

Valstybės narės taip pat užtikrina, kad Europolas galėtų greitai gauti Direktyvos (ES) 2024/1260 6 straipsnio 3 dalyje išvardytą informaciją pateikęs prašymą atitinkamai turto susigrąžinimo tarnybai ir tos direktyvos 6 straipsnio 4 dalyje aprašytais atvejais tiek, kiek tai būtina šio reglamento 16 straipsnyje nurodytoms užduotims atlikti. 

Prieiga prie šioje dalyje nurodytos informacijos turi atitikti Direktyvos (ES) 2024/1260 6 straipsnio 5 ir 6 dalis.

3.Jei Europolas mano, kad kyla neišvengiama turto, kuris buvo rastas ir identifikuotas vykdant šio reglamento 16 straipsnyje nurodytą veiklą, dingimo rizika, jis atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms pateikia prašymą imtis neatidėliotinų veiksmų pagal Direktyvos (ES) 2024/1260 11 straipsnio 2 dalį.

Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija sprendimą dėl prašymo priima nedelsdama ir, jei įmanoma, per 24 valandas.

Jeigu atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija nusprendžia nesiimti neatidėliotinų veiksmų, ji apie tai informuoja Europolą ir nurodo savo sprendimo priežastis. Tų priežasčių galima nenurodyti šiais atvejais:

a)atskleidus priežastis būtų prieštaraujama esminiams atitinkamos valstybės narės saugumo interesams;

b)atskleidus priežastis būtų sukeltas pavojus tuo metu vykdomo tyrimo sėkmei arba asmens saugumui.

4.Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1153 63 12 straipsnį Europolas bendradarbiauja su finansinės žvalgybos padaliniais (FŽP), įsteigtais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 64 , per atitinkamą nacionalinį Europolo padalinį arba, jei leidžia atitinkama valstybė narė, palaikydamas tiesioginius ryšius, visų pirma keisdamasis informacija su valstybėmis narėmis ir teikdamas joms analizes, kad padėtų atlikti tarpvalstybinius tyrimus, patenkančius į Europolo kompetencijos sritį.

5.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos FŽP, neviršydamas savo įgaliojimų ir kompetencijos bei laikydamasis nacionalinių procedūrinių apsaugos priemonių, turėtų teisę atsakyti į tinkamai pagrįstus prašymus, kuriuos pagal Direktyvos (ES) 2019/1153 12 straipsnį dėl finansinės informacijos ir finansinės analizės pateikė Europolas per savo nacionalinį padalinį arba, jei tai leidžia ta valstybė narė, palaikydamas tiesioginius ryšius su FŽP.

10 straipsnis

Finansinė parama operatyvinei veiklai

1.Gavęs tinkamai pagrįstą rašytinį valstybės narės prašymą, Europolas gali teikti tikslinę finansinę paramą operatyvinei veiklai, vykdomai atliekant Europolo remiamą prioritetinį tyrimą arba operatyvinius veiksmus, patenkančius į jo kompetencijos sritį.

2.1 dalyje nurodyta finansinė parama neviršija to, kas būtina ir proporcinga atitinkamo prioritetinio tyrimo ar operatyvinio veiksmo tikslais, ir gali apimti veiklos, technines, logistines ir kitas būtinas išlaidas, reikalingas jam veiksmingai įgyvendinti.

3.Europolas, kai tinkama ir atsižvelgdamas į veiklos prioritetus, gali teikti pirmenybę finansinei paramai koordinuotai tarpvalstybinei operatyvinei veiklai.

4.Sprendimus suteikti 1 dalyje nurodytą finansinę paramą kiekvienu konkrečiu atveju Europolas priima vadovaudamasis vykdomojo direktoriaus siūlymu valdybos priimtomis įgyvendinimo taisyklėmis ir pasikonsultavęs su Komisija.

Tose įgyvendinimo taisyklėse numatomos tokios paramos teikimo, valdymo ir stebėsenos sąlygos ir procedūros, įskaitant reikalavimus, kuriais užtikrinama atskaitomybė, atsekamumas, galimybė atlikti auditą ir atitiktis taikytinoms Sąjungos finansinėms taisyklėms.

11 straipsnis

Prašymas pradėti nusikalstamos veikos tyrimą

1.Konkrečiais atvejais, kai Europolas mano, kad turėtų būti pradėtas nusikalstamos veikos, kuri patenka į jo kompetencijos sritį, tyrimas, jis per nacionalinius Europolo padalinius paprašo atitinkamos valstybės narės kompetentingų institucijų pradėti, vykdyti arba koordinuoti tokį nusikalstamos veikos tyrimą.

2.Nedarant poveikio 1 daliai, kai, vykdomojo direktoriaus nuomone, turėtų būti inicijuotas konkrečios nusikalstamos veikos, kuri susijusi tik su viena valstybe nare, tačiau daro poveikį su Sąjungos politika susijusiam bendrajam interesui, tyrimas, jis per nacionalinį Europolo padalinį gali paprašyti atitinkamos valstybės narės kompetentingų institucijų inicijuoti, atlikti arba koordinuoti tokį nusikalstamos veikos tyrimą.

3.1 ir 2 dalys netaikomos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančioms nusikalstamoms veikoms, kurios patenka į Europos prokuratūros kompetencijos sritį.

4.Atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos prioritetine tvarka išnagrinėja visus pagal 1 ir 2 dalis pateiktus prašymus ir nepagrįstai nedelsdamos priima motyvuotą sprendimą.

Nacionaliniai Europolo padaliniai nepagrįstai nedelsdami praneša Europolui apie valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimą dėl bet kokio pagal 1 ar 2 dalį pateikto prašymo.

5.Jeigu valstybės narės kompetentingos institucijos nusprendžia netenkinti pagal 1 ar 2 dalį pateikto prašymo, jos nepagrįstai nedelsdamos ir bet kuriuo atveju per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos praneša Europolui savo sprendimo priežastis. Priežasčių galima nenurodyti šiais atvejais:

a)    atskleidus priežastis būtų prieštaraujama esminiams atitinkamos valstybės narės saugumo interesams;

b)    atskleidus priežastis būtų sukeltas pavojus tuo metu vykdomo tyrimo sėkmei arba asmens saugumui.

6.Europolas nedelsdamas informuoja Eurojustą apie visus pagal 1 ir 2 dalis pateiktus prašymus ir apie visus pagal 4 ir 5 dalis valstybės narės kompetentingos institucijos priimtus sprendimus, kad Eurojustas galėtų laiku užtikrinti tolesnius teisminių institucijų veiksmus nacionaliniu lygmeniu ir naudotis savo kompetencija, įskaitant, kai tinkama, gebėjimą veikti savo iniciatyva pagal taikytinas Reglamento (ES) 2018/1727 nuostatas.

7.Europolas nedelsdamas informuoja Europos prokuratūrą apie pagal 1 ir 2 dalis pateiktus prašymus dėl nusikalstamų veikų, priklausančių Europos prokuratūros kompetencijai, ir apie visus susijusius pagal 4 ir 5 dalis valstybės narės kompetentingos institucijos priimtus sprendimus.

2 skirsnis
Specializuoti operatyviniai pajėgumai

12 straipsnis

Operatyvinės veiklos ir analizės tarnyba

1.Europolas per Operatyvinės veiklos ir analizės tarnybą visą parą kasdien palaiko nuolatinius operatyvinius ir analitinius pajėgumus, kad padėtų koordinuoti, organizuoti ir įgyvendinti pagal šį reglamentą kartu su valstybėmis narėmis vykdomus tyrimo ir operatyvinius veiksmus.

2.Operatyvinės veiklos ir analizės tarnyba užtikrina: 

a)operatyvinę ir strateginę informacijos ir kriminalinės žvalgybos informacijos analizę, be kita ko, remiant centrų vykdomą veiklą;

b)paramą analizės projektams ir jų koordinavimą;

c)kompleksinių paslaugų teikimą sąveikumo, biometrinių duomenų, atvirųjų šaltinių žvalgybos informacijos (OSINT), kelionių žvalgybos ir palydovinių vaizdų srityse;

d)operatyvinių ryšių nustatymą ir tarpvalstybinių operatyvinių ir tyrimo atsakomųjų veiksmų koordinavimą, be kita ko, kai tinkama, siūlant sukurti bendros operatyvinės analizės bylą (JOAC);

e)pagal šį reglamentą teikiamos operatyvinės paramos koordinavimą ir nuoseklumą, be kita ko, specialios paskirties operatyvinėse grupėse, jungtinėse tyrimo grupėse, dislokuotų Europolo pareigūnų ir EMPACT veikloje;

f)7 straipsnyje nurodytų analitinių produktų rengimą.

3.Operatyvinės veiklos ir analizės tarnyba užtikrina Sąjungos specializuotų ekspertinių žinių centrų veiklos koordinavimą, bendradarbiavimą ir veiklos nuoseklumą, visų pirma tais atvejais, kai operatyvinė veikla, kriminalinės žvalgybos informacija ar tyrimai yra susiję su įvairių formų nusikaltimais arba nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su I priede išvardytų formų nusikaltimais, kai tokios nusikalstamos veikos turi hibridinį aspektą arba kai daugiadalykis atsakas reikalingas dėl kitų priežasčių.

13 straipsnis

Sąjungos specializuotos kompetencijos centrai

1.Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras, Europos kovos su terorizmu centras, Europos kovos su finansiniais ir ekonominiais nusikaltimais centras, Europos kovos su sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu centras ir Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centras įsteigiami kaip Sąjungos specializuotos kompetencijos centrai (toliau – centrai).

2.Centrai yra Europolo organizacinės struktūros dalis ir neturi atskiro juridinio asmens statuso. Jie veikia kaip Europolo pirminės specializuotų pajėgumų ir ekspertinių žinių struktūros savo atitinkamose srityse ir remia į Europolo kompetencijos sritį patenkančių nusikaltimų formų, įskaitant nusikalstamas veikas, susijusias su I priede išvardytų formų nusikaltimais, kai tokios nusikalstamos veikos turi hibridinį aspektą, prevenciją ir kovą su jais.

3.Centrai, be kita ko:

a)teikia specializuotą operatyvinę paramą valstybių narių kompetentingoms institucijoms;

b)teikia operatyvinę paramą specialios paskirties operatyvinėse grupėse, jungtinėse tyrimo grupėse ir EMPACT;

c)sudaro palankesnes sąlygas valstybių narių veiksmų koordinavimui ir bendradarbiavimui tarpusavyje ir, kai tinkama, su kitomis Sąjungos institucijomis, organais, įstaigomis ir agentūromis bei atitinkamais partneriais, be kita ko, nustatant veiklos ryšius;

d)remia Operatyvinės veiklos ir analizės tarnybos koordinuojamus integruotus operatyvinius veiksmus, susijusius su į Europolo kompetencijos sritį patenkančiais įvairių formų nusikaltimais arba nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su I priede išvardytų formų nusikaltimais, kai tokios nusikalstamos veikos turi hibridinį aspektą, be kita ko, sutelkdama ir koordinuodama specialias ekspertines žinias ir pajėgumus keliose operatyvinėse srityse;

e)nustato pajėgumų poreikius ir prisideda prie pažangiųjų pajėgumų plėtojimo, diegimo ir integravimo į Europolo ir valstybių narių kompetentingų institucijų veiklą, be kita ko, rengdama specializuotus mokymus, koordinuodama veiksmus su Prognozavimo ir pajėgumų tarnyba ir glaudžiai bendradarbiaudama su Europolo paramos biurais;

f)prisideda prie 7 straipsnyje nurodytų analitinių produktų rengimo.

4.Europolas užtikrina, kad centrų veikla derėtų su Sąjungos strateginiais ir veiklos prioritetais vidaus saugumo srityje, įskaitant EMPACT sistemoje nustatytus prioritetus.

5.Centrai gali apimti ryšių palaikymo pareigūnus ir kitų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų atstovus pagal 6 dalyje nurodytas įgyvendinimo taisykles.

Europolas taip pat gali pakviesti atitinkamų ekspertinių žinių turinčius partnerius prisidėti prie 3 dalies e ir f punktuose nurodytos veiklos pagal 6 dalyje nurodytas įgyvendinimo taisykles.

6.Vykdomojo direktoriaus siūlymu valdyba priima įgyvendinimo taisykles dėl centrų organizavimo, konkrečių funkcijų, sudėties ir veiklos ir reguliariai peržiūri bei prireikus pritaiko šias taisykles atsižvelgdama į operatyvinius poreikius ir kintančias grėsmes saugumui.

14 straipsnis

Europos kovos su sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu centras

Pagal 6 straipsnio 1 dalies b punktą Europolo, visų pirma per Europos kovos su sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu centrą, teikiamą paramą visų pirma sudaro šie veiksmai:

a)remti didelės vertės taikinių ir didelės rizikos nusikaltėlių tinklų identifikavimą, prioritetų nustatymą, taikymąsi į juos ir jų veiklos sutrikdymą;

b)remti ir koordinuoti tarpvalstybinius tyrimus ir operatyvinę veiklą, susijusius su prekyba narkotikais, neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis, nusikaltimais aplinkai, turtiniu nusikalstamumu ir kitų formų sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu;

c)teikti specialias ekspertines žinias remiant sudėtingus kelių jurisdikciją turinčių subjektų atliekamus tyrimus ir operatyvinę veiklą, be kita ko, specialios paskirties operatyvinėse grupėse, jungtinėse tyrimo grupėse ir EMPACT veikloje;

d)remti nusikaltėlių tinklų vykdomo vaikų ir jaunuolių verbavimo ir išnaudojimo, be kita ko, naudojantis internetinėmis paslaugomis ir platformomis, siekiant vykdyti, palengvinti ar nuslėpti nusikalstamą veiklą, identifikavimą bei stebėseną ir jų veiklos sutrikdymą.

15 straipsnis

Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras

Pagal 6 straipsnio 1 dalies b punktą Europolo, visų pirma per Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrą, teikiamą paramą visų pirma sudaro šie veiksmai:

a)padėti valstybėms narėms ir, kai aktualu, privatiems subjektams užkirsti kelią įtariamos nusikalstamos kilmės kibernetiniams išpuoliams ir didelio masto kenkimo veiklai internete ir į juos reaguoti, be kita ko, bendradarbiaujant su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA), be kita ko, kiek tai susiję su incidentais, susijusiais su išpirkos reikalavimo programine įranga, ir suteikiant prieigą prie išpuoliui vykdyti naudojamos infrastruktūros;

b)padėti valstybėms narėms ir, kai aktualu, privatiems subjektams reaguoti į krizines situacijas internete, visų pirma teikiant privatiems subjektams informaciją, būtiną atitinkamam internetiniam turiniui, paslaugoms, paskyroms, infrastruktūrai ar skaitmeninei veiklai identifikuoti, be kita ko, pranešant apie internetinį turinį internetinių paslaugų teikėjams;

c)padėti valstybėms narėms užkirsti kelią seksualinei prievartai prieš vaikus, seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimui internete ir vaiko viliojimui seksualiniais tikslais ir su tuo kovoti;

d)padėti nustatyti kibernetinių nusikaltimų ir nusikalstamos veiklos pasinaudojant kibernetine erdve, įskaitant seksualinę prievartą prieš vaikus internete, aukas ir nusikaltėlius;

e)išlaikyti ir naudoti specializuotas skaitmeninės ekspertizės, technines, analitines ir tyrimo ekspertines žinias ir pajėgumus, be kita ko, siekiant padėti tvarkyti ir analizuoti skaitmeninius duomenis ir teisėtai gautus šifruotus duomenis;

f)teikti prieglobą ir paramą operatyvinio koordinavimo platformoms ir specializuotoms operatyvinio bendradarbiavimo sistemoms kibernetinių nusikaltimų ir tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų srityje, įskaitant Jungtinę elektroninių nusikaltimų klausimų darbo grupę.

16 straipsnis

Europos kovos su finansiniais ir ekonominiais nusikaltimais centras

Pagal 6 straipsnio 1 dalies b punktą Europolo, visų pirma per Europos kovos su finansiniais ir ekonominiais nusikaltimais centrą, teikiamą paramą visų pirma sudaro šie veiksmai:

a)padėti valstybių narių turto susigrąžinimo tarnyboms atsekti ir nustatyti nusikaltimo priemones, pajamas ir turtą, kurie yra arba galėtų tapti nutarimo įšaldyti arba konfiskuoti turtą dalyku, pagal 9 straipsnį;

b)padėti aptikti, analizuoti ir stebėti nusikalstamus finansinius srautus, neteisėtus finansinius tinklus ir nusikalstamus verslo modelius, susijusius su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo finansavimu;

c)teikti operatyvinę ir analitinę paramą Europos prokuratūrai, susijusią su Europolo ir Europos prokuratūros kompetencijai priklausančiais nusikaltimais, pagal 81 straipsnį;

d)padėti valstybėms narėms kovoti su didelio masto skaitmeniniu sukčiavimu, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas pranešti apie sukčiavimą ir bendradarbiaujant su finansų įstaigomis, interneto platformomis ir tarptautiniais partneriais.

17 straipsnis

Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centras

Pagal 6 straipsnio 1 dalies b punktą Europolo, visų pirma per Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centrą, teikiamą paramą visų pirma sudaro šie veiksmai:

a)padėti nustatyti, stebėti ir analizuoti nusikaltėlių tinklus, susijusius su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis, įskaitant jų verslo modelius, modi operandi ir nusikalstamą infrastruktūrą;

b)padėti nustatyti ir analizuoti neteisėto migrantų gabenimo ir prekybos žmonėmis skaitmeninį aspektą, be kita ko, atliekant atvirojo kodo analizę, bendradarbiaujant su internetinių paslaugų teikėjais ir specializuotais specialistų tinklais;

c)padėti nustatyti ir analizuoti neteisėtus finansinius srautus, nusikalstamu būdu įgytą turtą ir finansų infrastruktūrą, kuria naudojasi neteisėto migrantų gabenimo ir prekybos žmonėmis tinklai, ir sutrikdyti jų veiklą, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos kovos su finansiniais ir ekonominiais nusikaltimais centru;

d)remti bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą su valstybėmis narėmis, FRONTEX, Eurojustu, kitomis atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis, trečiosiomis valstybėmis ir tarptautiniais partneriais klausimais, susijusiais su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis.

18 straipsnis

Europos kovos su terorizmu centras

Pagal 6 straipsnio 1 dalies d punktą Europolo, visų pirma per Europos kovos su terorizmu centrą, teikiamą paramą visų pirma sudaro šie veiksmai:

a)spręsti teroristinio ir smurtinio ekstremistinio turinio sklaidos internete problemą, be kita ko, bendradarbiaujant su valstybių narių kompetentingomis institucijomis dėl nurodymų pašalinti turinį pagal Reglamento (ES) 2021/784 14 straipsnį ir pranešant apie internetinį turinį internetinių paslaugų teikėjams;

b)remti tyrimus, be kita ko, nustatant ir analizuojant terorizmo finansavimo srautus ir tinklus, grėsmes, susijusias su cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis ir branduolinėmis medžiagomis bei sprogmenimis, radikalizaciją internete ir netinkamą interneto platformų ir naujų technologijų naudojimą terorizmo tikslais;

c)remti reagavimą į krizes ir operatyvinį koordinavimą, be kita ko, krizinėse situacijose internete, pasitelkiant specialius pajėgumus, priemones, bendras koordinavimo struktūras ir paramos mechanizmus, be kita ko, taikant 47 straipsnyje nurodytą keitimosi informacija mechanizmą;

d)padėti užkirsti kelią radikalizacijai, dėl kurios imamasi terorizmo, sudarant palankesnes sąlygas valstybių narių kompetentingoms institucijoms tarpusavyje ir, kai tinkama, su atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis bei privačiais subjektais keistis informacija, kriminalinės žvalgybos duomenimis ir analitiniais produktais.

19 straipsnis

Papildomų Sąjungos specializuotos kompetencijos centrų steigimas ir valdymas

1.Europole gali būti steigiami papildomi Sąjungos specializuotos kompetencijos centrai, visų pirma tais atvejais, kai vykdomasis direktorius nustato, kad Europolo užduotims vykdyti reikalingi nuolatiniai specializuoti pajėgumai arba koordinuoti veiksmai Sąjungos lygmeniu.

2.Sprendimai dėl papildomų centrų steigimo, pritaikymo ir prireikus sujungimo bei veiklos nutraukimo priimami deleguotaisiais aktais pagal 139 straipsnį, visų pirma atsižvelgiant į:

a)atitinkamų nusikalstamų veikų ar grėsmių saugumui ir nusikalstamų veikų, susijusių su I priede išvardytų formų nusikaltimais, kai tokie nusikaltimai turi hibridinį aspektą, mastą, sudėtingumą ar tarpvalstybinį aspektą;

b)valstybių narių operatyvinius poreikius ir nuolatinių specializuotų pajėgumų poreikį Sąjungos lygmeniu;

c)poreikį užtikrinti suderinamumą ir papildomumą su esamais centrais ir kitomis Sąjungos operatyvinėmis sistemomis;

d)turimus Europolo išteklius.

3.Pagal šį straipsnį įsteigtiems centrams taikomos 13 straipsnio 2–6 dalys.

3 skirsnis
Operatyvinio bendradarbiavimo priemonės

20 straipsnis

Specialios paskirties operatyvinės grupės

1.Valstybių narių kompetentingos institucijos, padedamos Europolo, gali sudaryti specialios paskirties operatyvines grupes konkrečioms Europolo kompetencijai priklausančioms tarpvalstybinio nusikalstamumo grėsmėms šalinti.

Specialios paskirties operatyvinė grupė gali būti įsteigta, kai atitinkama nusikalstama grėsmė yra susijusi su dviem ar daugiau valstybių narių ir dėl jos masto, sudėtingumo ar tarpvalstybinio aspekto reikia imtis Sąjungos lygmens koordinuotų operatyvinių ir tyrimo veiksmų.

2.Specialios paskirties operatyvinėje grupėje dalyvaujančios valstybės narės ir Europolas užtikrina suderinamumą ir, kai įmanoma, integravimą į EMPACT sistemą.

3.Specialios paskirties operatyvinę grupę sudarančios valstybės narės gali nuspręsti pakviesti kitas valstybes nares ir VII skyriuje nurodytas trečiąsias valstybes dalyvauti specialios paskirties operatyvinės grupės veikloje arba ją remti.

4.Europolas, sutaręs su specialios paskirties operatyvinėje grupėje dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, remia operatyvinės ir kriminalinės žvalgybos veiklos, vykdomos toje grupėje, planavimą, koordinavimą ir įgyvendinimą.

Europolas teikia atitinkamą operatyvinę ir finansinę paramą.

5.Specialios paskirties operatyvinėje grupėje dalyvaujančios valstybės narės pagal nacionalinę teisę:

a)užtikrina nuolatinį ir struktūrinį keitimąsi visa svarbia informacija laiku su Europolu ir kitomis dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis per Saugaus keitimosi informacija tinklo programą (SIENA) ir, kai tinkama, užtikrina, kad tokia informacija būtų tiesiogiai prieinama pagal 39, 40 ir 41 straipsnius;

b)veiksmingai naudojasi Europolo teikiama operatyvine ir finansine parama;

c)prireikus ir laikantis nacionalinės teisės, vykdo koordinuotą kriminalinės žvalgybos veiklą ir tyrimus, kad būtų reaguojama į atitinkamas nusikalstamumo grėsmes;

d)inicijuoja lygiagrečius finansų tyrimus siekiant identifikuoti, įšaldyti ir areštuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą;

e)    kai aktualu, pasitelkia ryšių palaikymo pareigūnus, dislokuotus trečiosiose valstybėse, kuriose nusikalstamą veiklą tiria specialios paskirties operatyvinė grupė, siekiant stiprinti bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija ir teikti Europolui surinktą informaciją.

6.Vykdomasis direktorius per nacionalinį Europolo padalinį pasiūlo atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms sudaryti specialios paskirties operatyvinę grupę, jei, remiantis objektyviais kriterijais, tokia grupė suteiktų pridėtinės vertės šalinant konkrečią tarpvalstybinio nusikalstamumo grėsmę, patenkančią į Europolo kompetencijos sritį, ir patenkintų nustatytus operatyvinius poreikius.

7.Valdyba priima įgyvendinimo taisykles dėl specialios paskirties operatyvinių grupių sudarymo ir įgyvendinimo, įskaitant būtinas trečiųjų valstybių dalyvavimui taikytinas apsaugos priemones.

8.Europolas kartu su specialios paskirties operatyvinėje grupėje dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis visais operatyvinės veiklos etapais įvertina, ar siekiant remti Sąjungos lygmens koordinuotus ir tęstinius veiksmus reikia sudaryti jungtinę tyrimo grupę pagal 21 straipsnį.

21 straipsnis

Dalyvavimas jungtinėse tyrimo grupėse

1.Europolas gali dalyvauti jungtinių tyrimo grupių, įskaitant grupes, įsteigtas pagal Tarybos pamatinį sprendimą 2002/465/TVR 65 ir Konvenciją dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba 66 , nagrinėjančių Europolo kompetencijai priklausančius nusikaltimus, veikloje. Susitarime, kuriuo sudaroma jungtinė tyrimų grupė, nustatomos sąlygos, kuriomis Europolas dalyvauja toje grupėje, įskaitant informaciją apie taisykles dėl atsakomybės.

2.Europolas gali, vadovaudamasis valstybės narės, kurioje jungtinė tyrimo grupė veikia, teisės aktuose numatytais apribojimais, prisidėti prie veiklos ir keistis informacija su visais tos grupės nariais.

3.Dalyvaudamas jungtinėje tyrimų grupėje, Europolas, vadovaudamasis šiuo reglamentu, gali visiems grupės nariams teikti reikiamą informaciją, Europolo tvarkomą 32 straipsnio 2 dalyje išdėstytais tikslais. Europolas tuo pat metu informuoja grupėje dalyvaujančių valstybių narių ir informaciją pateikusių valstybių narių nacionalinius Europolo padalinius.

4.Europolas, gavęs informaciją pateikusios valstybės narės sutikimą, 32 straipsnio 2 dalyje nustatytais tikslais gali tvarkyti informaciją, gautą dalyvaujant jungtinės tyrimo grupės veikloje, šiame reglamente nustatytomis sąlygomis.

5.Jeigu Europolas turi priežasčių manyti, kad jungtinės tyrimų grupės sudarymas suteiktų papildomos naudos tyrimui, jis gali tai pasiūlyti atitinkamoms valstybėms narėms ir imtis priemonių, kad padėtų joms sudaryti jungtinę tyrimų grupę.

6.Gavęs valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą, pateiktą gavus Eurojusto rekomendaciją pagal Reglamento (ES) .../... [pasiūlymas dėl Eurojusto reglamento] 27 straipsnio 1 dalį, Europolas, neviršydamas savo kompetencijos, dalyvauja atitinkamoje jungtinėje tyrimo grupėje, išskyrus atvejus, kai jis pateikia tinkamai pagrįstas priežastis, dėl kurių jis nedalyvauja.

22 straipsnis

Europolo pareigūnų dislokavimas

1.Valstybė narė pagal savo nacionalinę teisę gali prašyti dislokuoti Europolo pareigūnus jos teritorijoje, kad galėtų pasinaudoti Europolo teikiama operatyvine parama.

2.Europolo pareigūnai operatyvinės paramos teikimo tikslais dislokuojami visų pirma vykdant sudėtingus arba didelio masto tyrimus arba kriminalinės žvalgybos veiklą, kuriai reikalinga koordinuota parama Sąjungos lygmeniu. Dislokuoti Europolo pareigūnai gali dalyvauti, be kita ko, pagal 21 straipsnį sudarytose jungtinėse tyrimo grupėse, pagal 20 straipsnį sudarytose specialios paskirties operatyvinėse grupėse arba kitoje koordinuojamoje operatyvinėje veikloje.

Europolo pareigūnai taip pat gali būti dislokuojami siekiant padėti atlikti patikrinimus atitinkamose duomenų bazėse, be kita ko, sugriežtinant kontrolę prie Sąjungos išorės sienų arba remiant migracijos valdymo veiklą pagal Reglamentą (ES) 2019/1896 , arba siekiant padėti valstybėms narėms didelio masto tarptautiniuose renginiuose.

Europolo pareigūnai taip pat dislokuojami visų pirma siekiant užtikrinti veiksmingą Europolo paslaugų, priemonių ir pažangiųjų pajėgumų naudojimą, integravimą ir dislokavimą valstybių narių operatyvinėje aplinkoje.

3.Europolas išnagrinėja bet kokį valstybės narės pagal 1 dalį pateiktą prašymą ir gali leisti dislokuoti Europolo pareigūnus atsižvelgdamas į Europolo turimus išteklius.

4.Pagal 3 dalį leidus dislokuoti Europolo pareigūnus, Europolas ir atitinkama valstybė narė susitaria dėl Europolo pareigūnų dislokavimo sąlygų.

5.Valstybės narės teritorijoje dislokuoti Europolo pareigūnai ir deleguotieji nacionaliniai ekspertai veikia pagal šį reglamentą ir pagal valstybės narės, kurios teritorijoje jie dislokuoti, nacionalinės teisės aktus.

6.Valstybė narė, kurios teritorijoje dislokuoti pareigūnai, laikydamasi sąlygų, dėl kurių susitarta pagal 4 dalį:

a)nepagrįstai nedelsdama suteikia Europolui visą svarbią informaciją ir, kai įmanoma, sudaro sąlygas dislokuotiems Europolo pareigūnams tiesiogiai susipažinti su tokia informacija pagal nacionalinę teisę;

b)sudaro sąlygas dislokuotiems Europolo pareigūnams dalyvauti vykdant tyrimo priemones pagal nacionalinę teisę;

c)sudaro palankesnes sąlygas sutelkti specialias ekspertines žinias, įskaitant analitines, skaitmeninės ekspertizės, IT ir sistemų integravimo ekspertines žinias;

d)pagal nacionalinę teisę imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad dislokuotų Europolo pareigūnų teikiamos operatyvinės paramos rezultatai galėtų būti naudojami kaip įrodymai nacionaliniuose tyrimo ir teismo procesuose, be kita ko, užtikrinant, kad tokie rezultatai būtų rengiami, dokumentuojami ir perduodami laikantis nacionalinės teisės reikalavimų.

7.Vykdomasis direktorius per Europolo paramos biurą gali pasiūlyti valstybės narės kompetentingoms institucijoms dislokuoti Europolo pareigūnus, jei mano, kad toks dislokavimas suteiktų pridėtinės vertės užkertant kelią Europolo kompetencijai priklausantiems nusikaltimams ar kovojant su jais.

8.Kai trečioji valstybė, su kuria Europolas yra užmezgęs bendradarbiavimo santykius pagal šį reglamentą arba Reglamentą (ES) 2018/1725, prašo Europolo dislokuoti pareigūnus jos teritorijoje pagal šį straipsnį, taikomi šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai ir tvarka, laikantis šio straipsnio 9 dalyje nurodytų įgyvendinimo taisyklių.

9.Vykdomojo direktoriaus siūlymu valdyba priima įgyvendinimo taisykles dėl pasirengimo dislokuoti Europolo pareigūnus ir tokio dislokavimo įgyvendinimo.

23 straipsnis

Europolo parama EMPACT

1.Siekdamas padėti valstybėms narėms toliau stiprinti EMPACT kaip nuoseklią Sąjungos lygmens nusikaltėlių tinklų keliamų grėsmių prevencijos ir kovos su jomis sistemą, Europolas teikia administracinę, logistinę, finansinę ir operatyvinę paramą valstybių narių ir trečiųjų valstybių vykdomai operatyvinei ir strateginei veiklai, įskaitant susijusį keitimąsi informacija, taip pat tokioje veikloje dalyvaujančioms trečiosioms valstybėms.

Šiuo atžvilgiu Europolas papildo nacionalinių Europolo padalinių nacionaliniu lygmeniu vykdomas koordinavimo funkcijas.

2.1 dalies tikslais Europolas per EMPACT paramos grupę visų pirma:

a)    padeda rengti ir įgyvendinti kas dvejus metus rengiamus operatyvinių veiksmų planus, be kita ko, padėdamas nustatyti veiklos prioritetus, tikslus ir siektinus rezultatus;

b)    padeda rengti nacionalinių EMPACT koordinatorių posėdžius;

c)    remia operatyvinių veiksmų planų rengimą ir valdymą;

d)    remia trečiųjų valstybių, visų pirma ES šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių, dalyvavimą EMPACT veikloje.

3.Teikdamas 2 dalyje nurodytą paramą, Europolas per EMPACT paramos grupę glaudžiai bendradarbiauja su nacionaliniais Europolo padaliniais, nacionaliniais EMPACT koordinatoriais ir kitomis atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis, dalyvaujančiais EMPACT, ir, kai tinkama, su trečiosiomis valstybėmis ir kitais partneriais pagal šį reglamentą.

24 straipsnis

Operatyvinių ir techninių rezervų naudojimas

1.Europolas sudaro ir prižiūri specializuotus operatyvinius ir techninius rezervus, sudarytus iš valstybių narių paskirtų ekspertų, kad būtų užtikrinta galimybė naudotis itin specializuotomis ekspertinėmis žiniomis, būtinomis Europolo užduotims vykdyti ir padėti valstybėms narėms.

2.Valstybės narės paskiria ekspertus, kurie bus įtraukti į 1 dalyje nurodytus specializuotus operatyvinius ir techninius rezervus, laikydamosi valdybos nustatytų profilių ir dalyvavimo reikalavimų, kad būtų užtikrinta galimybė naudotis specialiomis ekspertinėmis žiniomis. Eksperto paskyrimas į rezervą nedaro poveikio to eksperto ir atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos darbo santykiams.

3.Rezervuose dalyvaujantys ekspertai, gavus atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimą, gali būti komandiruojami į Europolą.

4.Europolas gali teikti valstybėms narėms finansinę paramą, susijusią su rezervuose dalyvaujančių ekspertų mokymu ir komandiravimu.

5.Vykdomojo direktoriaus siūlymu valdyba priima rezervų veiklos įgyvendinimo taisykles, įskaitant ekspertų delegavimo, mokymo organizavimo ir 4 dalyje nurodytos finansinės paramos teikimo sąlygas.

4 skirsnis
Nacionalinės operatyvinio bendradarbiavimo struktūros

25 straipsnis

Nacionaliniai Europolo padaliniai

1.Valstybės narės ir Europolas, vykdydami šiame reglamente nustatytas atitinkamas savo užduotis, bendradarbiauja tarpusavyje.

2.Kiekviena valstybė narė įsteigia arba paskiria nacionalinį Europolo padalinį.

Nacionalinis Europolo padalinys yra ryšių tarp Europolo ir valstybės narės kompetentingų institucijų palaikymo įstaiga ir centrinis koordinavimo punktas. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos nacionalinis Europolo padalinys galėtų vykdyti jam pagal šį reglamentą pavestas užduotis ir visų pirma kad jis turėtų prieigą prie nacionalinių teisėsaugos duomenų ir kitų atitinkamų duomenų, būtinų bendradarbiavimui su Europolu.

3.Nacionaliniai Europolo padaliniai bendradarbiavimo su Europolu tikslais užtikrina valstybių narių kompetentingų institucijų, kurių veikla patenka į Europolo kompetencijos sritį, strateginį koordinavimą nacionaliniu lygmeniu.

Tuo tikslu nacionaliniai Europolo padaliniai visų pirma:

a)nustato, konsoliduoja ir praneša Europolui apie valstybės narės kompetentingų institucijų veiklos prioritetus ir pajėgumų poreikius, be kita ko, pagal 57 straipsnyje nurodytą sistemą;

b)koordinuoja nacionalinius įnašus į Europolo strateginę ir analitinę veiklą;

c)remia nacionalinių prioritetų derinimą su Sąjungos prioritetais Europolo kompetencijai priklausančių nusikaltimų formų prevencijos ir kovos su jais srityje.

4.Nacionalinių Europolo padalinių vadovai reguliariai susitinka, kad koordinuotų strateginius bendradarbiavimo su Europolu prioritetus ir nustatytų bendrus veiklos prioritetus bei pajėgumų poreikius.

5.Nacionaliniai Europolo padaliniai sudaro sąlygas Europolui ir atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų keitimuisi informacija. Tuo tikslu nacionaliniai Europolo padaliniai:

a)iš Europolo gauna visą informaciją, kuria buvo pasikeista tiesioginių ryšių tarp Europolo ir atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų metu, nebent tas nacionalinis Europolo padalinys nurodytų, kad jam tokios informacijos nereikia;

b)turi prieigą prie nacionalinių teisėsaugos duomenų ir kitų svarbių duomenų, būtinų bendradarbiavimui su Europolu;

c)padeda vykdyti valstybių narių kompetentingoms institucijoms pavestas užduotis, susijusias su jų pareigomis keistis informacija su Europolu, pagal III skyrių.

6.Nacionalinis Europolo padalinys užtikrina, kad valstybės narės tinkamai įsisavintų Europolo operatyvinę paramą, be kita ko, sudarydamas palankesnes sąlygas Europolo paramos ir priemonių integravimui į nacionalinius tyrimus ir valstybės narės kompetentingų institucijų dalyvavimui Europolo koordinuojamoje, organizuojamoje ar remiamoje operatyvinėje veikloje, įskaitant specialios paskirties operatyvines grupes ir dislokuotus Europolo pareigūnus.

Pirmoje pastraipoje nurodytais tikslais nacionalinis Europolo padalinys apima Europolo paramos biurą, įsteigtą pagal 26 straipsnį.

7.Nacionaliniai Europolo padaliniai užtikrina pagal EMPACT vykdomos veiklos koordinavimą nacionaliniu lygmeniu, be kita ko, padėdami EMPACT nacionaliniam koordinatoriui planuoti ir įgyvendinti EMPACT veiklą ir palengvindami valstybės narės kompetentingų institucijų dalyvavimą.

Pirmoje pastraipoje nurodytais tikslais nacionalinis Europolo padalinys apima EMPACT paramos grupę.

Kiekviena Europolo remiamus EMPACT operatyvinius veiksmus rengianti arba juose dalyvaujanti valstybė narė, kai įmanoma, naudojasi SIENA, kad nedelsdama pateiktų visą svarbią informaciją Europolui ir kitoms valstybėms narėms.

8.Išlaidas, kurias nacionaliniai Europolo padaliniai patiria palaikydami ryšius su Europolu, padengia valstybės narės; jų, išskyrus ryšio išlaidas, Europolas neapmoka.

Europolas remia nacionalinių Europolo padalinių veikimą ir pajėgumus, įskaitant jų pagalbines funkcijas.

Tokia parama apima finansinius įnašus nacionaliniams Europolo padaliniams, numatytus pagal 124 straipsnį priimtose taisyklėse.

26 straipsnis

Europolo paramos biurai

1.Valstybės narės nacionaliniame Europolo padalinyje įsteigia Europolo paramos biurą, siekdamos užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai naudotųsi Europolo parama.

2.Europolo paramos biurai atitinkamai:

a)sudaro palankesnes sąlygas valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudotis Europolo operatyvine parama, analitiniais produktais ir ekspertinėmis žiniomis ir juos integruoti;

b)remia Europolo remiamos operatyvinės veiklos, įskaitant specialios paskirties operatyvines grupes ir dislokuotus Europolo pareigūnus, rengimą, vykdymą ir tolesnę su ja susijusią veiklą;

c)sudaro palankesnes sąlygas sutelkti specializuotus pajėgumus tyrimams nacionaliniu lygmeniu atlikti.

3.Europolo paramos biurus sudaro komandiruoti Europolo pareigūnai, turintys ankstesnės patirties valstybės narės, kurioje įsteigtas Europolo paramos biuras, kompetentingose institucijose. Už tų darbuotojų veiklą atsako Europolas ir valstybė narė, kurioje yra įsteigtas Europolo paramos biuras, pagal 4 dalyje nurodytas įgyvendinimo taisykles.

4.Vykdomojo direktoriaus siūlymu valdyba priima įgyvendinimo taisykles, reglamentuojančias Europolo paramos biurų steigimą, organizavimą ir veikimą, įskaitant minimaliuosius reikalavimus, kuriuos turi atitikti į tokius biurus komandiruoti Europolo darbuotojai, jų delegavimą reglamentuojančią tvarką ir atsakomybės paskirstymą tarp Europolo ir valstybės narės, kurioje yra įsteigtas Europolo paramos biuras.

27 straipsnis

Ryšių palaikymo pareigūnai

1.Kiekvienas nacionalinis Europolo padalinys paskiria į Europolą bent vieną ryšių palaikymo pareigūną.

Jeigu šiame reglamente nenustatyta kitaip, ryšių palaikymo pareigūnams taikoma juos paskyrusios valstybės narės nacionalinė teisė.

2.Ryšių palaikymo pareigūnai Europole sudaro nacionalinį ryšių palaikymo biurą; jų nacionaliniai Europolo padaliniai jiems paveda atstovauti jų Europole atstovaujamos valstybės narės interesams pagal juos paskyrusios valstybės narės nacionalinę teisę ir Europolo administravimui taikytinas nuostatas.

3.Ryšių palaikymo pareigūnai remia veiksmingą Europolo paramos integravimą į nacionalinę operatyvinę veiklą.

Tuo tikslu ryšių palaikymo pareigūnai, koordinuodami veiksmus su Europolu, prisideda prie paramos, pritaikytos prie jų valstybės narės operatyvinių poreikių ir reikalavimų, teikimo.

4.Ryšių palaikymo pareigūnai padeda Europolui ir valstybėms narėms keistis informacija.

5.Ryšių palaikymo pareigūnai pagal nacionalinę teisę padeda valstybėms narėms ir kitų valstybių narių, trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų ryšių palaikymo pareigūnams keistis informacija.

Vadovaujantis nacionaline teise, tokiam dvišaliam keitimuisi informacija Europolo infrastruktūra taip pat gali būti naudojama apimant nusikaltimų formas, nepatenkančias į Europolo kompetencijos sritį. Visi tokie pasikeitimai informacija vykdomi laikantis taikomos Sąjungos ir nacionalinės teisės.

6.Keisdamiesi 5 dalyje nurodyta informacija, ryšių palaikymo pareigūnai, glaudžiai bendradarbiaudami su Operatyvinės veiklos ir analizės tarnyba, padeda nustatyti operatyvinius ryšius ir koordinuoti tarpvalstybinius operatyvinius ir tyrimo atsakomuosius veiksmus.

7.Ryšių palaikymo pareigūnų teises ir pareigas Europolo atžvilgiu nustato valdyba. Ryšių palaikymo pareigūnai pagal 125 straipsnio 2 dalį naudojasi jų užduotims atlikti būtinomis privilegijomis ir imunitetais.

8.Europolas užtikrina, kad ryšių palaikymo pareigūnai būtų visapusiškai informuoti apie visą jo veiklą ir įtraukti į ją, kiek to reikia jų užduotims atlikti.

9.Europolas padengia išlaidas, susijusias su reikiamų patalpų Europolo buveinėje suteikimu valstybėms narėms ir tinkama parama ryšių palaikymo pareigūnams, kad jie galėtų eiti savo pareigas. Visas kitas išlaidas, atsirandančias dėl ryšių palaikymo pareigūnų skyrimo, padengia juos paskyrusi valstybė narė, įskaitant išlaidas ryšių palaikymo pareigūnams skirtai įrangai.

III skyrius
Informacijos valdymas

1 skirsnis
Horizontaliosios duomenų tvarkymo taisyklės

28 straipsnis

Informacijos šaltiniai

1.Europolas tvarko tik tą informaciją, kurią jam pateikė:

a)valstybės narės pagal jų nacionalinę teisę ir 29 straipsnį;

b)Sąjungos institucijos, organai, misijos, įstaigos ir agentūros, trečiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos;

c)privatūs subjektai ir fiziniai asmenys.

2.Europolas gali tiesiogiai išgauti informaciją, įskaitant asmens duomenis, iš viešai prieinamų šaltinių, įskaitant internetą ir viešai skelbiamus duomenis, ir ją tvarkyti.

3.Tais atvejais, kai Europolas turi teisę pagal Sąjungos, tarptautinės ar nacionalinės teisės dokumentus gauti prieigą prie duomenų iš Sąjungos, tarptautinio arba nacionalinio pobūdžio informacinių sistemų, jis gali tokiomis priemonėmis išgauti ir tvarkyti informaciją, įskaitant asmens duomenis, jei ir kiek tai būtina jo užduotims vykdyti. Europolo prieigą prie tos informacijos ir jo naudojimąsi ja reglamentuoja tokių Sąjungos, tarptautinės ar nacionalinės teisės dokumentų taikytinos nuostatos, jeigu jose nustatytos taisyklės dėl prieigos ir naudojimo yra griežtesnės už šiame reglamente nustatytas taisykles. Prieiga prie tokių informacinių sistemų suteikiama tik tinkamai įgaliotiems darbuotojams ir tik tiek, kiek tai būtina ir proporcinga jų užduotims vykdyti.

29 straipsnis

Valstybių narių teikiama informacija

1.Valstybės narės laiku teikia Europolui informaciją, būtiną jo užduotims vykdyti.

2.Valstybės narės užtikrina veiksmingą valstybių narių kompetentingų institucijų dalyvavimą pagal šį reglamentą sukurtose keitimosi informacija ir operatyvinių duomenų valdymo sistemose ir, kai tinkama, sudaro sąlygas struktūruotai, automatizuotai ir sąveikiai teikti informaciją Europolui pagal taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę.

3.Valstybių narių kompetentingų institucijų paskirti imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai teikia Europolui atitinkamą informaciją per keitimosi informacija sistemas, sukurtas pagal šį reglamentą, naudodamiesi SIENA. Kai tai neįmanoma dėl teisinių, organizacinių ar techninių priežasčių, valstybės narės užtikrina, kad atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos atitinkamą informaciją Europolui perduotų kitais saugiais kanalais.

4.Pagal 107 straipsnį nacionalinis Europolo padalinys ir atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos atsako už tai, kad teikiant informaciją Europolui būtų užtikrintas nacionalinės teisės laikymasis ir, kiek įmanoma, tokios informacijos išsamumas, tikslumas ir savalaikiškumas.

5.Nedarant poveikio valstybių narių pareigų, susijusių su viešosios tvarkos palaikymu ir vidaus saugumo užtikrinimu, vykdymui, valstybės narės gali atsisakyti pateikti informaciją remdamosi viena ar daugiau iš šių priežasčių:

a)pateikus informaciją būtų prieštaraujama esminiams atitinkamos valstybės narės saugumo interesams;

b)pateikus informaciją būtų sukeltas pavojus tuo metu vykdomo tyrimo sėkmei arba asmens saugumui;

c)pateikus informaciją būtų atskleista informacija, susijusi su organizacijomis arba konkrečia žvalgybos veikla nacionalinio saugumo srityje.

Valstybės narės teikia informaciją, kai tik pirmos pastraipos a, b arba c punkte nurodytos priežastys išnyksta.

6.Europolas rengia metinį vertinimą dėl valstybių narių pagal šį straipsnį pateiktos informacijos, remdamasis valdybos nustatytais kiekybiniais ir kokybiniais kriterijais. Vertinimas siunčiamas Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

30 straipsnis

Europolo vaidmuo Šengeno informacinėje sistemoje

1.Europolas per SIRENE biurą užtikrina keitimąsi papildoma informacija ir jos prieinamumą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) 2018/1860 67 , (ES) 2018/1861 68 ir (ES) 2018/1862 69 .

2.Europolas padeda valstybėms narėms perspėjimą pateikusios valstybės narės prašymu, palengvindamas perspėjimo duomenų ir papildomos informacijos sutikrinimą ir analizę su Europolo saugoma informacija, visų pirma siekdamas nustatyti asmenų, dėl kurių pateiktas perspėjimas, buvimo vietą.

3.Gavęs prašymą, Europolas perduoda valstybėms narėms informaciją, kurią jis gauna pagal Reglamento (ES) 2018/1861 35 straipsnio 8 dalį ir pagal Reglamento (ES) 2018/1862 48 straipsnio 8 dalį, pasikeisdamas papildoma informacija, laikydamasis perspėjimą pateikusios valstybės narės nurodytų informacijos tvarkymo apribojimų.

4.Europolas padeda valstybėms narėms tvarkyti trečiųjų valstybių arba tarptautinių organizacijų Europolui pateiktus duomenis apie asmenis, susijusius su terorizmu arba sunkiais nusikaltimais.

Dėl tokių duomenų Europolas siūlo valstybėms narėms pagal Reglamento (ES) 2018/1862 37a straipsnį į Šengeno informacinę sistemą (SIS) įvesti Sąjungos interesams naudingus informacinius perspėjimus dėl trečiųjų valstybių piliečių (toliau – informaciniai perspėjimai). 

5.Valstybės narės informuoja Europolą apie visus į SIS įvestus informacinius perspėjimus ir apie visas tokių informacinių perspėjimų atitiktis, ir per Europolą gali informuoti trečiąją valstybę ar tarptautinę organizaciją, kuri pateikė duomenis, kurių pagrindu buvo įvestas informacinis perspėjimas, apie tokių informacinių perspėjimų atitiktis, laikydamosi Reglamente (ES) 2018/1862 nustatytos procedūros.

Europolas gali perduoti atitinkamoms valstybėms narėms informaciją, susijusią su atitiktimis, operatyvinio koordinavimo, kryžminės patikros ir paramos tyrimui tikslais pagal šio reglamento III skyrių.

31 straipsnis

Europolo vaidmuo, susijęs su Vizų informacine sistema ir Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema

1.Europolas imasi visų tinkamų priemonių, kad sudarytų sąlygas VIS paskirtosioms institucijoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2008 70 tikslais, remiantis sistema „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“, turėti netiesioginę prieigą prie duomenų, teikiamų šio reglamento 32 straipsnio 2 dalies a punkto tikslais, nedarant poveikio jokiems apribojimams, kuriuos nurodė atitinkamos informacijos pateikėjas pagal 33 straipsnio 2 dalį.

2.Jei yra atitiktis pagal 1 dalį, Europolas pradeda procedūrą, pagal kurią atitikties paieškos užklausą atitinkančia informacija gali būti dalijamasi, vadovaujantis informacijos Europolui teikėjo sprendimu, ir tik tiek, kiek paieškos užklausą atitinkantys duomenys yra būtini, kad VIS paskirtosios institucijos galėtų vykdyti su Vizų informacine sistema susijusias užduotis.

3.Europolas tvarko ETIAS stebėjimo sąrašą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1240 71 34 ir 35 straipsnius.

4.Europolas gali įrašyti į ETIAS stebėjimo sąrašą Europolo gautus duomenis apie teroristinius nusikaltimus arba kitas sunkias nusikalstamas veikas, nedarant poveikio sąlygoms, kuriomis reglamentuojamas Europolo tarptautinis bendradarbiavimas.

5.Europolas pateikia motyvuotą nuomonę gavęs prašymą dėl konsultacijos, nurodytą:

a)Reglamento (ES) 2018/1240 29 straipsnyje;

b)Reglamento (EB) Nr. 767/2008 9e straipsnio 4 dalyje;

c)Reglamento (EB) Nr. 767/2008 9g straipsnio 4 dalyje;

d)Reglamento (EB) Nr. 767/2008 22b straipsnio 14 ir 16 dalyse.

Taikant a punktą Europolas gali pateikti motyvuotą teigiamą arba neigiamą nuomonę. Europolas per SIENA pateikia ta nuomone grindžiamą ataskaitą valstybės narės, atsakingos už ETIAS prašymo bylą, nacionaliniam Europolo padaliniui. Nacionalinis Europolo padalinys tą ataskaitą pateikia atitinkamam ETIAS nacionaliniam padaliniui, kad šis galėtų atlikti vertinimą ir priimti sprendimus pagal Reglamentą (ES) 2018/1240.

6.Siekdama atlikti 3 dalyje nurodytą užduotį, Europolo valdyba, pasikonsultavusi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, priima Reglamento (ES) 2018/1240 35 straipsnyje nurodytas procedūras.

7.Europolas imasi visų tinkamų priemonių, kad sudarytų sąlygas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai jos kompetencijos srityje ir Reglamento (ES) 2018/1240 tikslais, remiantis sistema „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“, turėti netiesioginę prieigą prie duomenų, teikiamų šio reglamento 32 straipsnio 2 dalies a punkto tikslais, nedarant poveikio jokiems apribojimams, kuriuos nurodė atitinkamos informacijos pateikėjas pagal šio reglamento 33 straipsnio 2 dalį.

8.Atitikties atveju Europolas pradeda procedūrą, pagal kurią atitikties paieškos užklausą atitinkančia informacija gali būti dalijamasi, vadovaujantis informacijos Europolui teikėjo sprendimu, ir tik tiek, kiek paieškos užklausą atitinkantys duomenys yra būtini, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra galėtų vykdyti su ETIAS susijusias užduotis. Atitinkamai taikomos šio straipsnio 2–6 dalys.

32 straipsnis

Informacijos tvarkymo veiklos tikslai

1.Jei tai reikalinga jo užduotims atlikti, Europolas gali tvarkyti informaciją, įskaitant asmens duomenis.

2.Asmens duomenys gali būti tvarkomi išimtinai šiais tikslais:

a)atliekant kryžminę patikrą, kuria siekiama nustatyti ryšius ar kitas svarbias sąsajas su informacija, susijusia su Europolo kompetencijai priklausančia nusikalstama veika;

b)atliekant strateginę ar teminę analizę;

c)atliekant operatyvinę analizę;

d)sudarant palankesnes sąlygas valstybėms narėms, Europolui, kitoms Sąjungos institucijoms, organams, misijoms, įstaigoms ir agentūroms, trečiosioms valstybėms, tarptautinėms organizacijoms ir privatiems subjektams keistis informacija;

e)įgyvendinant atitinkamus mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, vykdomus pagal Sąjungos bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą;

f)padedant valstybėms narėms jų prašymu informuoti visuomenę apie įtariamus ar nuteistus asmenis, kurių ieškoma remiantis nacionalinio teismo sprendimu, priimtu dėl į Europolo kompetencijos sritį patenkančios nusikalstamos veikos, ir sudarant visuomenei palankesnes sąlygas informaciją apie tokius asmenis teikti valstybėms narėms ir Europolui.

g)atskiriant operatyvinius duomenis, susijusius su įvairių kategorijų duomenų subjektais, išvardytais šio reglamento II priede, pagal Reglamento (ES) 2018/1725 73 straipsnį.

3.Duomenų tvarkymas 2 dalies c punkte nurodytos operatyvinės analizės tikslais atliekamas pasitelkiant operatyvinės analizės projektus, kuriems taikomos šios konkrečios duomenų apsaugos priemonės:

a)kiekvieno operatyvinės analizės projekto atveju vykdomasis direktorius nustato konkretų tikslą, asmens duomenų kategorijas ir duomenų subjektų kategorijas, dalyvius, saugojimo trukmę ir atitinkamų duomenų prieigos, siuntimo arba perdavimo bei naudojimo sąlygas ir informuoja apie tai valdybą ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną (EDAPP);

b)asmens duomenys gali būti renkami ir tvarkomi tik nurodyto operatyvinės analizės projekto tikslais ir saugomi 40 straipsnyje nurodytoje Europolo analitinėje aplinkoje, o paaiškėjus, kad asmens duomenys gali būti svarbūs kitam operatyvinės analizės projektui, tolesnis tų asmens duomenų tvarkymas leidžiamas tik tiek, kiek toks tolesnis tvarkymas yra būtinas ir proporcingas, o asmens duomenys atitinka šios dalies a punkte nustatytas sąlygas, taikomas kitam analizės projektui;

c)su atitinkamo projekto duomenimis susipažinti ir juos tvarkyti gali tik įgaliotas personalas.

4.Kai tai būtina Europolo vykdomų mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų tikslams pasiekti, asmens duomenys tuo tikslu tvarkomi laikantis 102 straipsnio.

5.2 ir 3 dalyse nurodytas duomenų tvarkymas atliekamas laikantis Reglamente (ES) 2018/1725 ir šiame reglamente numatytų duomenų apsaugos priemonių. Europolas tinkamai dokumentuoja tas tvarkymo operacijas. Dokumentus, pateikę prašymą, gali gauti duomenų apsaugos pareigūnas ir EDAPP, norėdami patikrinti tvarkymo operacijų teisėtumą.

6.Pagal Reglamento (ES) 2018/1725 73 straipsnį Europolas, kai taikytina ir kiek tai įmanoma, aiškiai atskiria asmens duomenis, susijusius su II priede išvardytų skirtingų kategorijų duomenų subjektais.

7.Europolas gali tvarkyti asmens duomenis, nepriskiriamus II priede išvardytoms duomenų subjektų kategorijoms, tik tuo atveju, jei toks tvarkymas yra svarbus ir būtinas 2 dalyje nustatytais tikslais. Pasiekus duomenų tvarkymo tikslą, tokie asmens duomenys nedelsiant ištrinami.

8.Kai neįmanoma aiškiai atskirti asmens duomenų, susijusių su skirtingomis II priede išvardytomis duomenų subjektų kategorijomis, arba kai Europolas turi tvarkyti asmens duomenis, nepriskiriamus II priede išvardytoms duomenų subjektų kategorijoms, Europolas apie tai informuoja savo duomenų apsaugos pareigūną.

9.Asmens duomenys, nesusiję su II priede išvardytų kategorijų duomenų subjektais, saugomi funkciniu požiūriu atskirai nuo kitų duomenų, kai taikytina ir kiek įmanoma, ir bet kuriuo atveju tvarkomi tik kai tai būtina ir proporcinga 2 dalies tikslais.

10.Europolas gali laikinai tvarkyti duomenis siekdamas nustatyti, ar tokių duomenų tvarkymas yra svarbus ir būtinas, kad Europolas galėtų vykdyti savo užduotis. Tokių duomenų tvarkymo terminas negali viršyti šešių mėnesių nuo jų gavimo.

11.Valdyba, pasikonsultavusi su EDAPP, atitinkamais atvejais priima gaires, kuriomis toliau tikslinamos informacijos tvarkymo šio straipsnio 2 dalyje išvardytais tikslais procedūros pagal 72 straipsnio 2 dalies t punktą.

33 straipsnis

Europolo vykdomo informacijos tvarkymo tikslo ir tokio tvarkymo apribojimų nustatymas

1.Europolui informaciją teikianti valstybė narė, Sąjungos institucija, organas, misija, įstaiga ar agentūra, trečioji valstybė ar tarptautinė organizacija nustato tikslą arba tikslus, kuriuo (-iais) ta informacija turi būti tvarkoma pagal 32 straipsnį.

Jei pirmoje pastraipoje nurodytas informacijos teikėjas nesilaiko toje pastraipoje nustatyto reikalavimo, Europolas, gavęs atitinkamo informacijos teikėjo sutikimą, tą informaciją tvarko siekdamas nustatyti tokios informacijos aktualumą ir tikslą arba tikslus, kuriuo (-iais) ji turi būti toliau tvarkoma.

Informaciją kitu tikslu nei tuo, kuriuo ji buvo pateikta, Europolas tvarko tik gavęs tos informacijos teikėjo leidimą.

32 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytais tikslais pateiktą informaciją Europolas taip pat gali tvarkyti 32 straipsnio 2 dalies e punkto tikslais pagal 102 straipsnį.

2.Valstybės narės, Sąjungos institucijos, organai, misijos, įstaigos ir agentūros, trečiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos gali informacijos pateikimo Europolui momentu nustatyti bendrų ar konkrečių prieigos prie šios informacijos apribojimų, įskaitant jos naudojimo, perdavimo, siuntimo, ištrynimo ar sunaikinimo apribojimus. Jei poreikis nustatyti tokius apribojimus paaiškėja jau pateikus informaciją, jos atitinkamai apie tai praneša Europolui. Europolas laikosi tokių apribojimų.

3.Tinkamai pagrįstais atvejais Europolas gali nustatyti valstybėms narėms, Sąjungos institucijoms, organams, misijoms, įstaigoms ir agentūroms, trečiosioms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms prieigos prie informacijos, išgautos iš viešai prieinamų šaltinių, apribojimus.

34 straipsnis

Pareiga pranešti valstybėms narėms

1.Europolas nedelsdamas praneša valstybei narei apie su ja susijusią informaciją. Jeigu prieigai prie tokios informacijos taikomi pagal 33 straipsnio 2 dalį nustatyti apribojimai, dėl kurių draudžiama ja dalintis, Europolas konsultuojasi su prieigos apribojimus nustačiusiu informacijos teikėju ir prašo jo leidimo dalintis informacija.

Tokiu atveju, negavus teikėjo aiškaus leidimo, informacijos perduoti negalima.

2.Europolas praneša valstybei narei apie bet kokią su ja susijusią informaciją, nepaisydamas prieigos apribojimų, jeigu tai būtina siekiant išvengti gresiančio pavojaus gyvybei.

Tokiu atveju Europolas tuo pačiu metu praneša informacijos teikėjui apie tai, kad informacija buvo pasidalinta, ir pagrindžia savo atliktą padėties analizę.

2 skirsnis
Europolo paslaugos ir priemonės

35 straipsnis

Europolo duomenų aplinka

1.Europolas sukuria ir prižiūri būtinas paslaugas ir priemones, kad galėtų vykdyti savo užduotis pagal šį reglamentą, visų pirma tvarkyti informaciją pagal šio skyriaus 1 skirsnį.

2.Europolo paslaugas ir priemones sudaro sąveikūs techniniai komponentai, infrastruktūros ir funkcijos, kad Europolas galėtų vykdyti savo užduotis pagal šį reglamentą.

3.Europolas visų pirma sukuria:

a)kryžminės patikros paslaugą 32 straipsnio 2 dalies a punkto tikslais;

b)IT aplinką 32 straipsnio 2 dalies tikslais;

c)SIENA – saugaus keitimosi informacija priemonę 32 straipsnio 2 dalies d punkto tikslais;

d)bendrą duomenų erdvę bendrai operatyvinei analizei, kaip nurodyta 42 straipsnyje;

e)platformą, skirta bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija su privačiais subjektais palengvinti, kaip nurodyta 47 straipsnyje.

36 straipsnis

Europolo kryžminės patikros paslauga

1.Europolo kryžminės patikros paslaugą sudaro:

a)informacijos saugojimo infrastruktūra;

b)paieškos sąsaja, suteikianti galimybę pateikti užklausą ir gauti bet kokią svarbią informaciją;

c)sąsaja, leidžianti įkelti, atnaujinti arba ištrinti informaciją;

d)saugi kryžminės patikros paslaugos ir valstybių narių bei Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, turinčių teisę naudotis paslauga, ryšių infrastruktūra;

e)saugi kryžminės patikros paslaugos ir Europos paieškos portalo, sukurto pagal Reglamento (ES) 2019/818 6 straipsnio 2 dalies c punktą, ryšių infrastruktūra;

f)Europolas užtikrina kryžminės patikros paslaugos operacijų valdymą, saugumą, prieinamumą ir vientisumą.

2.Valstybės narės užtikrina, kad jų bendrų informacinių punktų, nacionalinių Europolo padalinių ir valstybių narių kompetentingų institucijų bylų valdymo sistemos būtų techniškai sujungtos ir sąveikios su Europolo kryžminės patikros paslauga.

3.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos nacionalinių bylų valdymo sistemų ir kryžminės patikros paslaugos techninio ryšio ir tos paslaugos bei kitų Europolo paslaugų ir priemonių techninio ryšio nustatymo procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 138 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.Europolas, kurdamas ir valdydamas Europolo kryžminės patikros paslaugą, prireikus naudojasi esamais technologiniais komponentais ir infrastruktūra, kuriuos sukūrė ir valdo Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (eu-LISA).

Europolas siekia sinergijų su kryžminės patikros paslaugos struktūra ir technine architektūra, be kita ko, pakartotinai naudodamas bendras paslaugas, ryšių infrastruktūrą ir programinės įrangos komponentus, kai tai techniškai įmanoma ir nedaro poveikio konkrečiam kryžminės patikros paslaugos tikslui, valdymui ar duomenų apsaugos reikalavimams, kaip nustatyta šiame reglamente ir Reglamente (ES) 2018/1726 .

Biometrinių duomenų atitikties nustatymo tikslais Europolas, kai techniškai įmanoma, pakartotinai naudoja ir pritaiko technologiją, kuria grindžiama eu-LISA sukurta Reglamento (ES) 2019/818 12 straipsnyje nustatyta bendra biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslauga (sBMS).

37 straipsnis

Europolo kryžminės patikros paslaugos duomenų turinys

1.Teikiant Europolo kryžminės patikros paslaugą saugomi tik duomenys, susiję su:

a)asmenimis, kurie pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę yra įtariami padarę ar dalyvavę padarant Europolo kompetencijai priskiriamą nusikalstamą veiką arba kurie yra nuteisti už tokią nusikalstamą veiką;

b)asmenimis, dėl kurių pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę yra faktinių prielaidų arba pagrįstų priežasčių manyti, kad jie padarys Europolo kompetencijai priskiriamas nusikalstamas veikas;

c)nusikalstamose veikose naudojamais arba su jomis susijusiais atpažįstamais daiktais, įskaitant dokumentus, transporto priemones, ginklus ir kitus atitinkamus objektus.

2.Informaciją, susijusią su 1 dalyje nurodytais asmenimis ar daiktais, gali sudaryti šie duomenys:

a)tapatybės duomenys, įskaitant biografinius ir biometrinius duomenis;

b)kriminalinės žvalgybos duomenys;

c)operatyviniai duomenys, įskaitant duomenis apie nusikalstamą veiklą, tyrimus ir ryšius tarp bylų;

d)pamatiniai duomenys, įskaitant nacionalinės bylos nuorodos identifikatorius ir policijos įrašų nuorodas;

e)nusikalstamose veikose naudojamų arba su jomis susijusių daiktų, įskaitant dokumentus, transporto priemones, ginklus ir kitus atitinkamus objektus, duomenys.

3.Pagal šį reglamentą Europolo kryžminės patikros paslauga gali apimti duomenis, kuriuos įkėlė šie subjektai:

a)nacionaliniai Europolo padaliniai, įsteigti arba paskirti pagal 25 straipsnio 2 dalį;

b)valstybių narių kompetentingos institucijos;

c)Europolas, įskaitant trečiųjų valstybių, Sąjungos institucijų, organų, įstaigų ir agentūrų, privačių subjektų ir tarptautinių organizacijų pateiktus duomenis.

4.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos techninės duomenų saugojimo procedūros, įskaitant duomenų formatus, duomenų kokybės reikalavimus ir kryžminės patikros taisykles.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 138 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

38 straipsnis

Duomenų įkėlimas į Europolo kryžminės patikros paslaugą

1.Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionaliniai Europolo padaliniai ir valstybės narės kompetentingos institucijos sistemingai ir nepagrįstai nedelsdami į Europolo kryžminės patikros paslaugą įkeltų visus duomenis, kurie:

a)susiję su Europolo kompetencijai priklausančiomis nusikaltimų formomis;

b)yra svarbūs tarpvalstybiniam bendradarbiavimui arba kai yra faktinių požymių, kad gali būti ryšys su kitomis valstybėmis narėmis ar trečiosiomis valstybėmis.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybių narių kompetentingos institucijos gali neįkelti duomenų į Europolo kryžminės patikros paslaugą 29 straipsnio 5 dalyje nurodytais pagrindais.

3.Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai Europolo padaliniai ir valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų automatizuotas technines priemones (duomenų įkėlimo priemones), leidžiančias sistemingai įkelti duomenis iš jų nacionalinių bylų valdymo sistemų į Europolo kryžminės patikros paslaugą pagal 1 dalį.

4.Europolas sistemingai ir nepagrįstai nedelsdamas įkelia 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančius duomenis į Europolo kryžminės patikros paslaugą.

5.Valstybės narės ir Europolas užtikrina, kad į Europolo kryžminės patikros paslaugą įkelti duomenys būtų tikslūs, aktualūs ir išsamūs, ir prireikus juos atnaujina arba ištrina.

6.Europolo kryžminės patikros paslauga automatiškai sutikrina visus naujai įkeltus duomenis su paslaugoje jau saugomais duomenimis, kad nustatytų sąsajas tarp:

a)asmenų;

b)daiktų;

c)nusikalstamų veikų;

d)tyrimų, atliekamų vienoje ar keliose valstybėse narėse arba su trečiosiomis valstybėmis.

7.Gavusi teigiamą 6 dalyje nurodytos kryžminės patikros rezultatą, Europolo kryžminės patikros paslauga parengia perspėjimą ir apie tai praneša atitinkamam subjektui pagal 34 straipsnį.

8.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos duomenų, įskaitant duomenų formatus, įkėlimo techninės procedūros ir automatinio įkėlimo bei kryžminės patikros procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 138 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

39 straipsnis

Europolo kryžminės patikros paslaugos duomenų užklausų teikimas ir prieiga prie jų

1.Valstybės narės gali teikti užklausas ir turėti prieigą prie visos Europolo kryžminės patikros paslaugoje saugomos informacijos pagal šį reglamentą.

2.Europolo kryžminės patikros paslauga sudaro sąlygas nacionaliniams Europolo padaliniams ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms teikti užklausas dėl informacijos, saugomos kaip:

a)raidiniai skaitmeniniai duomenys;

b)biometriniai duomenys;

c)multimedijos duomenys.

3.Valstybių narių kompetentingos institucijos sistemingai teikia užklausą Europolo kryžminės patikros paslaugai, pateikdamos atitinkamą informaciją:

a)atlikdamos Europolo kompetencijai priklausančių nusikaltimų formų tyrimus;

b)kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad byla yra tarpvalstybinio arba tarptautinio pobūdžio.

4.Europolas neturi prieigos nei prie valstybių narių kompetentingų institucijų pateiktos užklausos turinio, nei prie užklausos rezultatų.

5.Europolas teikia užklausą Europolo kryžminės patikros paslaugai, kad ši atliktų šiame reglamente nustatytas užduotis.

6.Europolo kryžminės patikros paslaugai gali būti teikiamos užklausos, jei tai numatyta kituose teisėkūros procedūra priimtuose Sąjungos aktuose.

7.Užklausos rezultatas apima visus atitinkamus Europolo kryžminės patikros tarnyboje saugomus duomenis, prie kurių užklausą teikiantis subjektas turi prieigą pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis, laikydamasis pagal 33 straipsnio 2 dalį nustatytų apribojimų.

8.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos duomenų, įskaitant duomenų formatus, užklausų teikimo techninės procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 138 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

40 straipsnis

Europolo analitinė aplinka

1.Europolas sukuria ir prižiūri techninę ir operatyvinę duomenų saugojimo, tvarkymo, kryžminės patikros, vizualizavimo ir analizės aplinką, be kita ko, padėdamas vykdyti nusikalstamų veikų tyrimus ir operatyvinį koordinavimą (Europolo analitinė aplinka).

2.Europolo analitinė aplinka apima analitines darbo vietas, bylų valdymo funkcijas, bendradarbiavimo priemones, duomenų tvarkymo paslaugas ir kitus pajėgumus, būtinus Europolo analitinei veiklai ir bendradarbiavimui su valstybėmis narėmis ir kitais įgaliotaisiais partneriais remti ir jo veiklos kontekste nustatytiems operatyviniams, techniniams ar analitiniams poreikiams tenkinti.

3.Europolo analitinėje aplinkoje numatomi logiškai atskirti analizės projektai, skirti duomenims saugoti ir tvarkyti atskirais analizės tikslais, kaip nurodyta 32 straipsnio 3 dalyje.

4.Europolas užtikrina Europolo analitinės aplinkos operacijų valdymą, saugumą, prieinamumą ir vientisumą.

41 straipsnis

Europolo analitinės aplinkos duomenų užklausų teikimas ir prieiga prie jų

1.Europolo analitinė aplinka sudaro sąlygas nacionaliniams Europolo padaliniams ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms teikti užklausas ryšiams su esamomis bylomis nustatyti dėl duomenų, saugomų kaip:

a)raidiniai skaitmeniniai duomenys;

b)biometriniai duomenys;

c)multimedijos duomenys.

2.Europolas teikia užklausą Europolo analitinei aplinkai, kad ši atliktų savo užduotis, įskaitant biometrinius duomenis, siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę.

3.Nacionaliniai Europolo padaliniai ir valstybių narių kompetentingos institucijos, be kita ko, JOAC kontekste, teikiantys užklausas Europolo analitinei aplinkai, turi tik netiesioginę prieigą prie tokios užklausos rezultatų, remiantis principu „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“. Atitikties atveju Europolas pradeda procedūrą, pagal kurią atitikties paieškos užklausą atitinkančia informacija gali būti dalijamasi su užklausą pateikusiu subjektu, laikantis 34 straipsnio.

4.Sąjungos informacinės sistemos taip pat gali teikti užklausas Europolo analitinei aplinkai, kai tai numatyta kitame teisėkūros procedūra priimtame Sąjungos akte, dėl duomenų, saugomų kaip:

a)raidiniai skaitmeniniai duomenys;

b)biometriniai duomenys;

c)multimedijos duomenys.

5.Europolas teikia užklausą Europolo analitinei aplinkai, kad ši atliktų savo užduotis, įskaitant biometrinius duomenis, siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę.

6.Nacionaliniai Europolo padaliniai ir valstybių narių kompetentingos institucijos, be kita ko, JOAC kontekste, teikiantys užklausas Europolo analitinei aplinkai, turi tik netiesioginę prieigą prie tokios užklausos rezultatų, remiantis principu „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“. Atitikties atveju Europolas pradeda procedūrą, pagal kurią atitikties paieškos užklausą atitinkančia informacija gali būti dalijamasi su užklausa pateikusiu subjektu, laikantis 34 straipsnio.

7.Bet kokie prieigos prie duomenų, jų naudojimo ar saugojimo Europolo analitinėje aplinkoje apribojimai turi atitikti šį reglamentą, visų pirma 33 ir 101 straipsnius.

42 straipsnis

Bendros policijos duomenų erdvės sukūrimas

1.Europolas sukuria ir prižiūri paslaugą, kuri sudaro sąlygas nacionaliniams Europolo padaliniams ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms atidaryti JOAC (toliau – bendra policijos duomenų erdvė).

2.Bendra policijos duomenų erdvė grindžiama 50 straipsnyje nurodyta Europolo debesijos infrastruktūra.

3.Bendra policijos duomenų erdvė, kiek tai techniškai įmanoma, dalijasi 40 straipsnyje nurodytos Europolo analitinės aplinkos aparatinės ir programinės įrangos komponentais ir juos pakartotinai naudoja.

4.Bendra policijos duomenų erdvė suteikia galimybę naudotis tos aplinkos priemonėmis, funkcijomis ir moduliais, įskaitant analitines, duomenų tvarkymo ir duomenų integravimo funkcijas, kiek tai būtina bendrai operatyvinei analizei JOAC atlikti.

5.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos bendros policijos duomenų erdvės būtinų funkcijų nustatymo procedūros ir priemonių bei tų funkcijų sąveikumo ir prieinamumo užtikrinimo sąlygos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 138 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

43 straipsnis

Bendros operatyvinės analizės bylos sukūrimas

1.Nacionaliniai Europolo padaliniai ir valstybių narių kompetentingos institucijos gali nuspręsti atidaryti JOAC bendrai operatyvinei analizei atlikti.

2.JOAC atidaranti valstybė narė nurodo:

a)valstybę (-es) narę (-es), pakviestą (-as) dalyvauti JOAC ir turinčią (-ias) prieigą prie atitinkamų į JOAC įkeltų duomenų;

b)trečiąją valstybę, kuri gali dalyvauti JOAC ir turėti prieigą prie atitinkamų į JOAC įkeltų duomenų;

c)centro (-ų), valstybių narių ar trečiųjų valstybių įtraukimo į JOAC priežastis.

3.Europolas turi prieigą prie JOAC ir, kai tinkama, atitinkamoms valstybėms narėms teikia analitinę paramą ir ekspertines žinias, susijusias su JOAC.

4.Dalyvaujančios valstybės narės paskiria valstybių narių atitinkamų kompetentingų institucijų atstovus, kurie dalyvaus JOAC ir turės prieigą prie joje tvarkomų duomenų.

5.Kai JOAC atidaranti (-ios) valstybė (-ės) narė (-ės) pasiūlo, kad JOAC turėtų dalyvauti trečioji valstybė, Europolas yra atsakingas už tai, kad būtų sudarytos sąlygos dalyvauti ir trečiajai valstybei būtų suteikta prieiga prie atitinkamų bendroje policijos duomenų erdvėje saugomų duomenų, jei tenkinamos šios sąlygos:

(a)Europolas mano, kad trečiajai valstybei svarbu dalyvauti JOAC, be kita ko, remiantis informacija, kurią pateikė valstybės narės, atidarančios JOAC pagal 2 dalies c punktą;

(b)galioja susitarimas, pagal kurį trečioji valstybė gali keistis asmens duomenimis su Europolu.

6.Trečioji valstybė, kuriai leidžiama dalyvauti JOAC, paskiria savo dalyvaujančius atstovus.

7.Europolas paskiria vieną ar daugiau savo atstovų dalyvauti JOAC ir turi prieigą prie į ją įkeltos informacijos.

44 straipsnis

Europolo pasiūlymas dėl bendros operatyvinės analizės bylos sukūrimo

1.Remdamasis savo turimos informacijos ir duomenų analize, Europolas gali pasiūlyti vienai ar daugiau valstybių narių atidaryti JOAC, jei mano, kad koordinuota operatyvinė analizė galėtų suteikti pridėtinės vertės bendrai operatyvinei Europolo kompetencijai priklausančio nusikaltimo analizei.

2.Visi pagal 1 dalį pateikti pasiūlymai yra neprivalomi ir nedaro poveikio atitinkamų valstybių narių diskrecijai nuspręsti, ar atidaryti JOAC pagal 43 straipsnį.

3.1 dalies tikslais Europolas Europolo analitinėje aplinkoje gali nustatyti ir pažymėti atitinkamą informaciją, kuri turėtų būti įkelta į JOAC.

45 straipsnis

Bendros operatyvinės analizės bylos naudojimas

1.JOAC dalyviai bendroje policijos duomenų erdvėje gali atlikti šiuos veiksmus:

a)tvarkyti informaciją, kurią įkėlė JOAC atidarę subjektai arba bet kuris kitas dalyvaujantis subjektas;

b)įkelti naujus duomenis, kurie laikomi svarbiais analizei JOAC kontekste, pagal 33 straipsnį;

c)saugiai bendrauti ir keistis informacija JOAC su kitais dalyviais per pokalbius, vaizdo įrašus arba kitomis atitinkamomis Europolo analitinės aplinkos remiamomis priemonėmis;

d)kartu vizualizuoti arba redaguoti visus su JOAC susijusius dokumentus ar ataskaitas.

2.Europolas ir dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad į JOAC įkelti asmens duomenys, kai jie tvarkomi už bendros policijos duomenų erdvės ribų, būtų apsaugoti techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis pagal Reglamentą (ES) 2018/1725, šį reglamentą ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 72 .

46 straipsnis

Saugaus keitimosi informacija tinklo programa

1.SIENA sukurta siekiant sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms, Europolui, Sąjungos institucijoms, organams, įstaigoms ir agentūroms, trečiosioms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms keistis informacija.

2.SIENA sudaro:

a)duomenų laikymo ir tvarkymo centrinė infrastruktūra;

b)saityno sąsaja (-os), skirta (-os) keistis informacija;

c)mobilioji (-iosios) programėlė (-ės), skirta (-os) keistis informacija;

d)speciali (-ios) programavimo sąsaja (-os), skirta (-os) valstybėms narėms ir, kai tinkama, Sąjungos institucijoms, organams, įstaigoms ar agentūroms, remiančioms sąveikumą su jų sistemomis, įskaitant jų bylų valdymo sistemas;

e)saugi ryšių infrastruktūra tarp SIENA ir valstybių narių ir, kai tinkama, Sąjungos institucijų, organų, įstaigų ar agentūrų, trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų, turinčių teisę naudotis SIENA.

3.Pagal Direktyvos (ES) 2023/977 13 straipsnį SIENA yra saugus ryšių kanalas, kuriuo naudojasi bendri informaciniai punktai ir valstybių narių kompetentingos institucijos, siųsdami informacijos prašymus, teikdami informaciją pagal tokius prašymus arba teikdami informaciją savo iniciatyva, be kita ko, kai taikytina, siųsdami tokio prašymo ar informacijos kopiją Europolui. Tuo tikslu valstybių narių bendri informaciniai punktai ir kompetentingos institucijos prijungiami prie SIENA, be kita ko, kai tinkama, naudojant mobiliuosius įrenginius.

4.Keičiantis informacija tarpusavyje, SIENA suteikia galimybę valstybių narių bendriems informaciniams punktams arba kompetentingoms institucijoms nurodyti, kad pagal 43 straipsnį turėtų būti atidaryta JOAC.

5.SIENA yra numatytasis ryšių kanalas, kurį valstybių narių kompetentingos institucijos naudoja keisdamosi informacija su Europolu.

6.Europolas arba valstybių narių kompetentingos institucijos gali naudotis SIENA keisdamiesi informacija su trečiosiomis valstybėmis, kurių institucijas Europolas yra prijungęs prie SIENA, pagal su Sąjunga sudarytus darbo susitarimus arba tarptautinius susitarimus.

7.6 dalyje nurodytos trečiųjų valstybių institucijos taip pat gali naudotis SIENA keisdamosi informacija su kitų trečiųjų valstybių, su kuriomis sudarytas darbo susitarimas arba tarptautinis susitarimas, institucijomis.

8.Europolas užtikrina SIENA operacijų valdymą, saugumą, prieinamumą ir vientisumą.

9.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 2 dalyje nurodytos saugios infrastruktūros būtinų funkcijų nustatymo procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 138 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

47 straipsnis

Keitimosi informacija mechanizmas, skirtas bendradarbiavimui su privačiais subjektais

1.Europolo analitinė aplinka apima keitimosi informacija mechanizmą, kad būtų palengvintas privačių subjektų, Europolo ir valstybių narių bendradarbiavimas ir keitimasis informacija.

2.Keitimosi informacija mechanizmo funkcijos visų pirma yra šios:

a)sudaryti palankesnes sąlygas Europolo, valstybių narių ir privačių subjektų, teikiančių paslaugas Sąjungoje, komunikacijai, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas vykdyti ataskaitų teikimo ar pranešimo pareigas pagal reglamentus (ES) 2021/784 ir (ES) 2022/2065; 

b)veikti kaip reagavimo į krizines situacijas internete platforma pagal 96 straipsnį, sudarant palankesnes sąlygas Europolo, valstybių narių, privačių subjektų ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių komunikacijai ir padedant Europolui teikti privatiems subjektams informaciją, būtiną atitinkamam internetiniam turiniui, paslaugoms, paskyroms, infrastruktūrai ar skaitmeninei veiklai nustatyti.

3.Keitimosi informacija mechanizmą sudaro bent:

a)duomenų laikymo ir tvarkymo centrinė infrastruktūra;

b)saityno sąsaja (-os);

c)speciali (-ios) programavimo sąsaja (-os), skirta (-os) valstybėms narėms, remiant sąveikumą su jų nacionalinėmis sistemomis, įskaitant jų bylų valdymo sistemas;

d)saugi Europolo, valstybių narių ir privačių subjektų ryšių infrastruktūra.

4.Europolas nustato saugios privačių subjektų prieigos prie keitimosi informacija mechanizmo suteikimo arba panaikinimo tvarką ir sąlygas.

48 straipsnis

Europos policijos registrų rodyklės sistema

Kiek tai susiję su Europos policijos registrų rodyklės sistema (EPRIS), Europolas vykdo Reglamentu (ES) 2024/982 jam pavestas užduotis.

49 straipsnis

Kitų paslaugų ir priemonių kūrimas

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos papildomos esamų paslaugų ir priemonių funkcijos arba būtinos papildomų paslaugų ir priemonių funkcijos. Tos papildomos funkcijos arba papildomos paslaugos ir priemonės turi atitikti taikytinas asmens duomenų tvarkymo taisykles, nustatytas Reglamente (ES) 2018/1725 ir šiame reglamente. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 138 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3 skirsnis
Techniniai komponentai ir standartizavimas

50 straipsnis

Europolo debesijos infrastruktūra

1.Sukuriama Europolo debesijos infrastruktūra. Europolo debesijos infrastruktūra yra saugi ir kintamo masto debesijos kompiuterijos paslaugų platforma, suteikianti Europolui ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms prieigą prie Europolo priemonių, bendradarbiavimo aplinkos ir kitų operatyvinių ir analitinių pajėgumų pagal šį reglamentą. Europolo debesijos infrastruktūra taip pat gali naudotis kitos Sąjungos institucijos, organai, įstaigos ar agentūros ir trečiosios valstybės, kad gautų prieigą prie Europolo priemonių, bendradarbiavimo aplinkos ir kitų operatyvinių ir analitinių pajėgumų pagal šį reglamentą.

2.Europolo debesijos infrastruktūra padeda siekti šiame reglamente nustatytų tikslų atliekant nusikalstamų veikų tyrimus ir teikiant operatyvinę paramą, be kita ko, remiant duomenų saugojimą, tvarkymą, analizę ir keitimąsi jais, kartu užtikrinant griežtą prieigos kontrolę, duomenų perskyrimą ir visapusišką Sąjungos teisės laikymąsi.

3.Europolas sukuria, eksploatuoja ir prižiūri Europolo debesijos infrastruktūrą. Kurdamas, eksploatuodamas ir prižiūrėdamas Europolo debesijos infrastruktūrą, Europolas, kai tinkama ir techniškai įmanoma, naudojasi esamais Sąjungos institucijų, organų, įstaigų ir agentūrų, įskaitant eu-LISA, sukurtais ar valdomais techniniais sprendimais, paslaugomis ir infrastruktūros komponentais, kad būtų užtikrintas veiksmingumas, sąveikumas ir optimalus Sąjungos išteklių naudojimas.

4.Europolas užtikrina, kad debesijos kompiuterijos paslaugų viešieji pirkimai atitiktų taikytiną Sąjungos teisę, įskaitant reikalavimus dėl ES debesijos suverenumo sistemos, duomenų saugumo, duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo ir skaitmeninio suverenumo.

5.Europolo sistemos ir priemonės, kuriomis tvarkomi operatyviniai duomenys, valstybių narių institucijoms suteikiamos iš Europolo debesijos infrastruktūros.

6.Europolas teikia pirmenybę naujų sistemų ir priemonių, susijusių su Europolo debesijos infrastruktūra, kūrimui.

7.Prieiga prie Europolo debesijos infrastruktūros ir naudojimasis ja suteikiama tik įgaliotiesiems naudotojams iš valstybių narių kompetentingų institucijų, kai tinkama, trečiųjų valstybių ir Europolo, atsižvelgiant į jų atitinkamas prieigos teises pagal šį reglamentą ir taikant tinkamus tapatumo nustatymo mechanizmus, įskaitant aukšto saugumo užtikrinimo lygio skaitmeninės tapatybės sprendimus pagal 51 straipsnį.

8.Europolas įvertina esamų sistemų ir priemonių prieinamumo Europolo debesijos infrastruktūroje techninį, operatyvinį ir finansinį poveikį ir ne vėliau kaip... [6 mėnesiai po šio reglamento taikymo pradžios dienos] pateikia Komisijai motyvuotą ataskaitą.

9.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais apibrėžiami reikalavimai, susiję su Europolo debesijos infrastruktūros saugumu, sąveikumu, veikimu ir architektūra. Remiantis 8 dalyje nurodyta ataskaita, tuose įgyvendinimo aktuose taip pat nurodomos sistemos ir priemonės, kurios turi būti perkeltos į Europolo debesijos infrastruktūrą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 138 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

51 straipsnis

ES teisėsaugos institucijų skaitmeninė tapatybė

1.ES teisėsaugos institucijų skaitmeninė tapatybė yra bendrų tapatybės nustatymo ir prieigos valdymo priemonių taisyklių rinkinys, skirtas kiekvienam įgaliotajam valstybių narių kompetentingų institucijų arba Sąjungos institucijų, organų, įstaigų ir agentūrų atstovui, kad jis galėtų saugiai prieiti prie Europolo debesijos infrastruktūros ir prie nacionalinių sistemų, prijungtų prie Europolo debesijos infrastruktūros, jomis naudotis ir su jomis sąveikauti. Valstybės narės, Europolas, Sąjungos institucijos, organai, įstaigos ir agentūros, taip pat trečiosios valstybės užtikrina, kad prieiga prie Europolo debesijos infrastruktūros ir nacionalinių sistemų, prijungtų prie Europolo debesijos infrastruktūros, jų atitinkamiems atstovams būtų suteikiama saugiai, suderintai ir patikimai, naudojant ES teisėsaugos institucijų skaitmeninę tapatybę.

2.Kurdami ES teisėsaugos institucijų skaitmeninę tapatybę, Europolas ir valstybės narės, kai tinkama ir techniškai įmanoma, naudojasi esamais Sąjungos skaitmeninės tapatybės sprendimais ir standartais, įskaitant tuos, kurie nustatyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 73 , su sąlyga, kad jie atitinka šiame reglamente nustatytus veiklos, saugumo ir duomenų apsaugos reikalavimus.

3.Europolas užtikrina, kad visos Europolo debesijos infrastruktūroje vykdomos operacijos būtų registruojamos ir prieinamos priežiūros tikslais. 

4.Valstybės narės, Europolas, Sąjungos institucijos, organai, įstaigos ir agentūros bei trečiosios valstybės suteikia diferencijuotas prieigos prie Europolo debesijos infrastruktūroje esančių paslaugų ar priemonių teises, atitinkančias atitinkamų naudotojų vaidmenis, atsakomybę ir prieigos leidimus, visapusiškai laikantis šio reglamento.

5.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 1 dalyje nurodytos ES teisėsaugos institucijų skaitmeninės tapatybės sukūrimo procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 138 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

52 straipsnis

Statistiniai duomenys ir ataskaitų teikimo priemonės

1.Europolas sukuria, įgyvendina ir prižiūri vertinimui, stebėsenai, analizei ir ataskaitų teikimui skirtas statistinių duomenų ir ataskaitų teikimo priemones. Iš tų priemonių neturi būti įmanoma nustatyti asmenų tapatybės. Tos priemonės leidžia 2 dalies a punkte nurodytiems subjektams gauti individualiems poreikiams pritaikytas ataskaitas ir statistinius duomenis.

2.Statistiniais duomenimis ir ataskaitų teikimo priemonėmis, susijusiais su paslaugų ir priemonių naudojimu, veiksmingumu, veiklos efektyvumu ir sąveikumu, renkama, rengiama ir teikiama apibendrinta statistinė informacija, rodikliai, techniniai žurnalai, naudojimo parametrai ir analitinės ataskaitos, visų pirma susiję su:

a)tuo, kaip valstybės narės, Europolas, Sąjungos institucijos, organai, įstaigos ar agentūros, trečiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos naudojasi Europolo paslaugomis ir priemonėmis pagal šį reglamentą;

b)keitimusi duomenimis, jų paieška, įkėlimu, kryžmine patikra ir tvarkymu;

c)keitimosi informacija veikla;

d)techninės infrastruktūros veikimu, prieinamumu ir saugumu;

e)tendencijomis, modeliais ir operatyviniais poreikiais, susijusiais su šio reglamento įgyvendinimu.

3.Europolas, valstybės narės ir Komisija turi prieigą prie statistinės informacijos ir ataskaitų, parengtų pagal 2 dalį, tik ataskaitų teikimo ir statistikos tikslais. Prieiga prie tos duomenų saugyklos suteikiama naudojant saugią prieigą per TESTA, užtikrinant prieigos kontrolę ir naudojant konkrečius naudotojų profilius, tik ataskaitų teikimo ir statistinių duomenų rinkimo tikslais.

4.Statistiniai duomenys ir ataskaitų teikimo priemonės nenaudojami sprendimams, darantiems poveikį asmenims, priimti remiantis tik automatizuotu duomenų tvarkymu ir nenaudojami operatyvinei analizei, susijusiai su asmenimis, kurių tapatybė gali būti nustatyta.

5.Europolas užtikrina, kad statistinių duomenų rengimas ir dalijimasis jais pagal šį straipsnį atitiktų Sąjungos teisę dėl duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo ir konfidencialumo. Statistinė informacija, kai tinkama, nuasmeninama arba apibendrinama.

6.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų statistinių duomenų ir ataskaitų teikimo priemonių techninių funkcijų, prieigos teisių, statistinių duomenų kategorijų, ataskaitų teikimo tvarkos ir duomenų apsaugos priemonių. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 138 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

53 straipsnis

Universalus pranešimų formatas

1.Europolas remia universalaus pranešimų formato (UPF) standarto, pagal Reglamento (ES) 2019/818 38 straipsnį nustatyto valstybių narių, eu-LISA ir kitų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų keitimuisi informacija, kūrimą, įgyvendinimą ir naudojimą.

2.Europolas užtikrina sekretoriato paslaugų teikimą UPF valdymui ir sudaro palankesnes sąlygas techninio ir operatyvinio pobūdžio diskusijoms su valstybėmis narėmis, eu-LISA bei kitomis atitinkamomis Sąjungos agentūromis ir joms vadovauja.

3.Vykdydamas savo užduotis pagal 2 dalį, Europolas:

a)remia tolesnį UPF plėtojimą ir atnaujinimą, įskaitant duomenų modelius, semantiką ir technines specifikacijas;

b)skatina nuoseklų ir sąveikų UPF naudojimą informacinėse sistemose ir ryšių kanaluose laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje;

c)padeda valstybėms narėms ir Sąjungos įstaigoms, organams ir agentūroms įgyvendinti ir praktiškai taikyti UPF;

d)užtikrina suderinamumą su atitinkamais didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, už kurių parengimą, plėtojimą ar operacijų valdymą pagal Sąjungos teisę yra atsakinga eu-LISA, reikalavimais.

54 straipsnis

ES DNR atitikties nustatymo programa

1.Europolas sukuria, įdiegia ir prižiūri ES DNR atitikties nustatymo programą, kad būtų galima saugiai ir patikimai palyginti DNR analites ir taip padėti valstybėms narėms tirti nusikalstamas veikas.

2.ES DNR atitikties nustatymo programa suteikia technines galimybes automatiškai palyginti DNR analites pagal moksliškai nustatytas atitikties nustatymo taisykles. Taikomojoje programoje atkartojamos valstybių narių naudojamų esamų DNR atitikties nustatymo sistemų pagrindinės funkcijos ir padedama jas pritaikyti prie Sąjungos teisinių ir techninių reikalavimų, įskaitant nustatytuosius Reglamente (ES) 2024/982.

3.ES DNR atitikties nustatymo programos naudojimas nedaro poveikio DNR duomenų nuosavybei ar kontrolei.

4.ES DNR atitikties nustatymo programą savanoriškai naudoja valstybių narių kompetentingos institucijos, Europolas ir visos kitos Sąjungos įstaigos, organai ar agentūros. Europolas atlieka tik pagalbines ir technines funkcijas.

5.Europolas padeda valstybėms narėms pereiti nuo esamų DNR atitikties nustatymo sistemų prie ES DNR atitikties nustatymo programos, be kita ko, teikdamas technines gaires, priemones ir pagalbą, kad būtų užtikrintas operacijų tęstinumas.

6.Europolas užtikrina, kad būtų įdiegtos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės, kuriomis būtų užtikrintas aukštas saugumo, vientisumo ir konfidencialumo lygis.

55 straipsnis

Informacinių ir ryšių technologijų ir informacijos valdymo iniciatyvinė grupė

1.Įsteigiama Informacinių ir ryšių technologijų ir informacijos valdymo iniciatyvinė grupė (toliau – IRT ir IV iniciatyvinė grupė).

2.IRT ir IV iniciatyvinę grupę sudaro po vieną narį, atstovaujantį kiekvienai valstybei narei, vienas – Komisijai, vienas – Europolui ir vienas – eu-LISA. IRT ir IV iniciatyvinės grupės narius skiria valdyba. IRT ir IV iniciatyvinės grupės veikloje dalyvauja pagal 56 straipsnį įsteigtos IRT ir IV patariamosios grupės pirmininkas.

3.Valdyba priima IRT ir IV iniciatyvinės grupės darbo tvarkos taisykles.

4.IRT ir IV iniciatyvinei grupei pirmininkauja valdybos paskirtas valstybės narės atstovas.

5.IRT ir IV iniciatyvinė grupė padeda valdybai priimti sprendimus, susijusius su Europolo IRT ir informacijos valdymo veikla, visų pirma dėl:

a)analitinių pajėgumų;

b)centrinių sistemų;

c)keitimosi informacija ir ryšių priemonių;

d)techninės infrastruktūros ir platformų;

e)kibernetinio saugumo;

f)sąveikumo su ES informacinėmis sistemomis ir nacionalinėmis sistemomis bei duomenų bazėmis.

6.IRT ir IV iniciatyvinė grupė remia ir stebi Europolo informacijos valdymo ir IRT paslaugų, priemonių ir komponentų strateginę kryptį, kūrimą, plėtojimą ir įgyvendinimą, įskaitant finansinius aspektus, susijusius su informacinėmis sistemomis ir keitimosi informacija mechanizmais.

7.IRT ir IV iniciatyvinė grupė visų pirma:

a)padeda apibrėžti Europolo strateginį daugiametį Europolo IRT ir informacijos valdymo veiklos programavimą, įskaitant tikslus, numatomus ilgalaikius rezultatus, veiklos rodiklius ir daugiametį išteklių planavimą pagal informacijos valdymo ir IRT paslaugas, priemones ir komponentus;

b)teikia valdybai nuomonę dėl Europolo IRT ir informacijos valdymo metinių darbo programų pagal 73 straipsnį;

c)teikia valdybai nuomonę dėl vidaus vertinimų, susijusių su Europolo IRT ir informacijos valdymo veikla;

d)užtikrina suderinamumą su valstybių narių operatyviniais poreikiais ir Sąjungos masto sąveikumo tikslais;

e)stebi pagrindinių IRT ir informacijos valdymo iniciatyvų įgyvendinimą;

f)teikia nuomones ir rekomendacijas vykdomajam direktoriui ir, kai tinkama, valdybai.

8.IRT ir IV iniciatyvinė grupė reguliariai posėdžiauja. Ji neturi sprendimų priėmimo įgaliojimų ir neatstovauja valdybai.

9.Europolas teikia IRT ir IV iniciatyvinei grupei sekretoriato ir administracinę paramą.

10.Pagal 56 straipsnį įsteigta IRT ir IV patariamoji grupė teikia technines ekspertines žinias, kad padėtų vykdyti IRT ir IV iniciatyvinės grupės užduotis, ir reguliariai teikia jai ataskaitas.

56 straipsnis

IRT ir informacijos valdymo patariamoji grupė

1.Įsteigiama Informacinių ir ryšių technologijų ir informacijos valdymo patariamoji grupė (toliau – IRT ir IV patariamoji grupė).

2.IRT ir IV patariamąją grupę sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės, Komisijos ir eu-LISA paskirtą ekspertą ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta.

3.Kai tinkama, dalyvauti gali būti kviečiami kitų atitinkamų Sąjungos institucijų, organų, įstaigų ir agentūrų atstovai.

4.IRT ir IV patariamajai grupei pirmininkauja Europolas.

5.IRT ir IV patariamoji grupė padeda Europolui ir pagal 55 straipsnį įsteigtai IRT ir IV iniciatyvinei grupei teikdama technines ekspertines žinias, susijusias su informacinių sistemų ir susijusios ryšių infrastruktūros bei keitimosi informacija mechanizmų projektavimu, plėtojimu, įgyvendinimu ir veikimu.

6.IRT ir IV patariamoji grupė visų pirma:

a)teikia technines konsultacijas IRT architektūros, duomenų valdymo ir sąveikumo klausimais;

b)padeda rengti ir įgyvendinti keitimosi informacija techninius sprendimus;

c)padeda nustatyti ir skatinti bendrus techninius komponentus, standartus ir geriausią praktiką;

d)remia Europolo, valstybių narių ir Komisijos veiklos koordinavimą techniniais ir su įgyvendinimu susijusiais klausimais;

e)kai aktualu, stebi ir vertina pasirengimo ir įgyvendinimo padėtį valstybėse narėse;

f)reguliariai teikia ataskaitas Informacijos valdymo iniciatyvinei grupei ir teikia jai techninę informaciją, būtiną jos užduotims atlikti.

7.IRT ir IV patariamoji grupė reguliariai posėdžiauja. Ji neturi sprendimų priėmimo įgaliojimų ir neatstovauja iniciatyvinei grupei arba valdybai.

8.Europolas teikia IRT ir IV patariamajai grupei sekretoriato ir administracinę paramą.

9.IRT ir IV patariamoji grupė priima savo darbo tvarkos taisykles.

IV skyrius
Technologiniai pajėgumai ir inovacijos

1 skirsnis
Pajėgumų planavimas, moksliniai tyrimai, inovacijos ir plėtra

57 straipsnis

Įžvalgų ir bendrų pajėgumų plėtojimo sistema

1.Remdamasis 7 straipsnyje nurodytomis strateginėmis analizėmis, grėsmių vertinimais, tendencijų ataskaitomis ir informaciniais pranešimais apie padėtį, Europolas nustato įžvalgų ir bendrų pajėgumų plėtojimo sistemą (toliau – sistema).

2.Sistema padeda Sąjungos lygmeniu nustatyti neatidėliotinus, naujus ir ilgesnio laikotarpio pajėgumų poreikius, susijusius su Europolo kompetencijai priklausančių formų nusikaltimų prevencija ir kova su jais.

Sistemoje nustatoma:

a)bendrų pajėgumų spragos, iššūkiai ir kritinės priklausomybės;

b)pagrindinės mokslinių tyrimų temos ir prioritetai, susiję su mokslinių tyrimų, inovacijų ir pajėgumų plėtojimo veikla, kurioje dalyvauja arba galėtų dalyvauti Europolas;

c)nauji pokyčiai ir technologijos, susiję su nustatytais prioritetiniais pajėgumais;

d)sąveikumo, standartizavimo ir bendrų pajėgumų plėtojimo Sąjungos lygmeniu poreikiai ir galimybės.

3.Remdamasis šia sistema, Europolas remia valstybes nares ir Komisiją, visų pirma:

a)prisidėdamas prie mokslinių tyrimų, inovacijų ir pajėgumų plėtojimo veiklos;

b)remdamas sąveikumo ir standartizacijos procesus, kai tinkama, bendradarbiaudamas su ENISA, įskaitant bendrų standartų, sąveikumo reikalavimų ir veiklos bei techninių specifikacijų, susijusių su teisėsaugos bendradarbiavimu, rengimą ir skatinimą;

c)kai aktualu, bendradarbiaudamas su Sąjungos institucijomis, organais, įstaigomis ir agentūromis, teikdamas konsultacijas ir paramą pajėgumų plėtojimui;

d)sudarydamas palankesnes sąlygas valstybėms narėms telkti pajėgumus, įskaitant techninius išteklius ir įrangą, žinias ir ekspertines žinias, jais dalytis ir vykdyti bendrus viešuosius pirkimus, be kita ko, bendradarbiaudamas su atitinkamomis Sąjungos institucijomis, organais, įstaigomis ir agentūromis ir rengdamas 64 straipsnyje nurodytus specializuotus mokymus.

4.Siekdamos sukurti ir atnaujinti 1 dalyje nurodytą sistemą, valstybės narės kasmet teikia Europolui informaciją apie nacionalinę mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, įskaitant atitinkamas investicijas, ir apie jų dalyvavimą Sąjungos ir nacionalinėmis lėšomis finansuojamuose mokslinių tyrimų ir inovacijų projektuose, susijusiuose su Europolo kompetencija.

5.Ši sistema yra 73 straipsnyje nurodyto Europolo daugiamečio programavimo dalis ir valdyba ją patvirtina remdamasi Europolo pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Komisija.

Sistema reguliariai peržiūrima ir prireikus atnaujinama. Europolas 73 straipsnyje nurodytose metinėse darbo programose praneša apie sistemos įgyvendinimą, be kita ko, apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į joje nustatytus pajėgumų poreikius.

Rengdamas ir reguliariai peržiūrėdamas bei atnaujindamas sistemą, Europolas konsultuojasi su pagal 65 straipsnį įsteigta Pajėgumų ir inovacijų patariamąja grupe.

58 straipsnis

Europolo vaidmuo Sąjungos finansavimo programose, kuriomis remiami moksliniai tyrimai, inovacijos ir pajėgumų plėtojimas

1.Europolas gali padėti Komisijai programuoti Sąjungos finansavimo programas, kuriomis remiami su Europolo kompetencija susiję moksliniai tyrimai, inovacijos ir pajėgumų plėtojimas.

2.Europolas gali dalyvauti pagal atitinkamas Sąjungos finansavimo programas remiamoje veikloje, skirtoje novatoriškų sprendimų ir pažangių pajėgumų kūrimui, diegimui, naudojimui, masto didinimui ir integravimui, kai toks dalyvavimas yra būtinas, kad Europolas galėtų vykdyti savo užduotis.

3.Laikydamiesi taikytinų taisyklių, Komisija ir Europolas imasi visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta interesų konfliktų ir užtikrintas aiškus 1 ir 2 dalyse nurodytų Europolo vaidmenų atskyrimas.

59 straipsnis

Pažangieji pajėgumai

1.Europolas plėtoja, eksploatuoja ir teikia pažangiuosius pajėgumus, įskaitant sistemas, paslaugas, analitinę aplinką, infrastruktūrą, priemones, techninius komponentus ir platformas, būtinus jo užduotims atlikti, taip pat užtikrina jų prieglobą.

2.Europolas tokią veiklą gali vykdyti savo iniciatyva arba bent trijų valstybių narių prašymu pagal 3 dalį.

3.Prieš plėtodamas naujus pažangiuosius pajėgumus pagal 1 dalį, Europolas įvertina:

a)ar rinkoje jau yra lygiaverčių pajėgumų arba juos sukūrė ar įsigijo Sąjungos institucijos, organai, įstaigos ir agentūros arba valstybės narės;

b)ar priklausomybė nuo tiekėjų už Sąjungos ribų keltų riziką Sąjungos saugumo interesams arba technologiniam atsparumui;

c)turimus išteklius, atsižvelgiant į pajėgumų plėtojimo prioritetus, nustatytus 57 straipsnyje nurodytoje sistemoje.

Jei Europolas padaro išvadą, kad jau yra lygiaverčių pažangiųjų pajėgumų, jis, kai tinkama, pirmenybę teikia tokių pajėgumų pakartotiniam naudojimui, pritaikymui, sąveikumui, masto didinimui ar įsigijimui.

Jei Europolas padaro išvadą, kad plėtoti pažangiuosius pajėgumus, kurių prašo bent trys valstybės narės, yra būtina ir įmanoma, jis plėtoja bei eksploatuoja tokius pajėgumus ir teikia jų prieglobą.

4.1 dalyje nurodytų pažangiųjų pajėgumų plėtojimas, eksploatavimas, priegloba ar teikimas nedaro poveikio prašančiųjų valstybių narių atsakomybei už jų pareigų pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, įskaitant pareigas, susijusias su duomenų apsauga ir kibernetiniu saugumu, vykdymą.

5.Europolas padeda valstybėms narėms plėtoti, diegti, integruoti ir užtikrinti bendrų pažangiųjų pajėgumų sąveikumą, be kita ko, suteikdamas galimybę naudotis bendra infrastruktūra, techninėmis paslaugomis ir saugia technologine aplinka.

6.1 dalyje nurodyti pažangieji pajėgumai ir 4 dalyje nurodyta bendra infrastruktūra, techninės paslaugos ir saugi technologinė aplinka, kai techniškai įmanoma, integruojami į 42 straipsnyje nurodytą bendrą policijos duomenų erdvę.

7.Vykdydamas Europolo remiamą tyrimo ar operatyvinę veiklą, Europolas gali leisti dalyvaujančiai trečiajai valstybei naudotis 1 dalyje nurodytais pažangiaisiais pajėgumais, kai toks naudojimas yra būtinas siekiant veiksmingai vykdyti tą tyrimą ar veiklą.

60 straipsnis

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Europolas gali vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, įskaitant bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, ir joje dalyvauti, kai tai būtina jo užduotims pagal šį reglamentą vykdyti, visų pirma siekiant kurti novatoriškus sprendimus dėl pažangių pajėgumų, skirtų naudoti valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

61 straipsnis

Bandymo aplinka ir apribota bandomoji reglamentavimo aplinka

1.Europolas gali naudotis 102 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje nurodyta atskira, izoliuota ir apsaugota duomenų tvarkymo aplinka algoritminėms priemonėms, DI sistemoms ir modeliams bei kitoms pažangioms technologijoms kurti, iš esmės keisti, bandyti ir patvirtinti, taip pat, kai aktualu, tokioms sistemoms mokyti.

2.Jei vykdant Europolo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą sukurtos arba iš esmės pakeistos DI sistemos arba DI modeliai yra didelės rizikos DI sistemos, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2024/1689, Europolas užtikrina, kad 1 dalyje nurodyta aplinka atitiktų, kai taikytina, to reglamento 57 straipsnyje nustatytus DI srities apribotą bandomąją reglamentavimo aplinką reglamentuojančius reikalavimus.

3.Europolas gali leisti 1 dalyje nurodyta aplinka naudotis privatiems subjektams, dalyvaujantiems Europolo vykdomoje mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje arba veikloje, kurioje Europolas dalyvauja, jei taikomos tinkamos techninės, organizacinės, saugumo ir duomenų apsaugos priemonės.

4.Europolas taip pat gali dalyvauti apribotoje bandomojoje DI sistemų ir modelių reglamentavimo aplinkoje, sukurtoje pagal Reglamento (ES) 2024/1689 57 straipsnį , įskaitant Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno sukurtą apribotą bandomąją reglamentavimo aplinką.

62 straipsnis

Ankstyvas novatoriškų sprendimų panaudojimas, veikimo bandymas ir patvirtinimas

1.Europolas gali remti ankstyvą pažangiųjų pajėgumų novatoriškų sprendimų, įskaitant komercinius sprendimus, panaudojimą, veikimo bandymą ir patvirtinimą, atsižvelgdamas į 57 straipsnyje nurodytą sistemą.

2.Kai Europolas dalyvauja mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje pagal 60 straipsnį, jis įvertina galimą sukurtų novatoriškų sprendimų operatyvinį naudojimą ir, kai tinkama, remia jų ankstyvą panaudojimą, veikimo bandymą ir patvirtinimą, kad juos galėtų naudoti valstybių narių kompetentingos institucijos.

Jei Europolas padaro išvadą, kad tokia parama yra būtina ir įmanoma, atsižvelgdamas į turimus išteklius ir 57 straipsnyje nurodytą sistemą, jis teikia tokią paramą pagal šį straipsnį.

63 straipsnis

Pažangiųjų pajėgumų diegimas, panaudojimas, masto didinimas ir integravimas

1.Europolas remia pažangiųjų pajėgumų, visų pirma sukurtų vykdant 60 straipsnyje nurodytą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, diegimą, panaudojimą, masto didinimą ir integravimą į valstybių narių kompetentingų institucijų operatyvinę veiklą ir tyrimus pagal taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę.

2.1 dalies tikslu Europolas glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kad palengvintų veiksmingą pažangiųjų pajėgumų naudojimą ir integravimą nacionalinėje operatyvinėje aplinkoje, visų pirma atitinkamai per centrus, dislokuotus Europolo pareigūnus ir Europolo paramos biurus.

64 straipsnis

Specializuoti mokymai

1.Europolas padeda valstybėms narėms stiprinti specialias ekspertines žinias ir užtikrinti veiksmingą bendrų pažangiųjų pajėgumų, sukurtų, laikomų, eksploatuojamų ar teikiamų pagal šį reglamentą, dislokavimą ir naudojimą, be kita ko, vykdydamas specializuotą mokymo veiklą, susijusią su:

a)pažangiaisiais operatyviniais, analitiniais, techniniais ir kriminalistikos metodais, susijusiais su nusikalstamų veikų tyrimais;

b)pajėgumais, susijusiais su besiformuojančiomis technologijomis, įskaitant dirbtinį intelektą, skaitmeninius tyrimus, atvirojo kodo intelektą ir duomenų iššifravimą bei tvarkymą;

c)veiklos metodikomis, susijusiomis su tarpvalstybiniu teisėsaugos bendradarbiavimu, įskaitant nusikaltimų prevencijos metodus ir tyrimo procedūras.

2.Europolas taip pat teikia specialias ekspertines žinias ir mokymą tais atvejais, kai pagal sistemą nustatytiems bendriems operatyviniams ar pajėgumų poreikiams patenkinti reikia koordinuotos paramos Sąjungos lygmeniu.

3.1 ir 2 dalyse nurodytą veiklą Europolas vykdo glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL), be kita ko, kiek tai susiję su specializuota mokymo veikla, vykdoma per CEPOL koordinuojamus kompetencijos centrus.

2 skirsnis
Bendradarbiavimas pajėgumų ir inovacijų srityje

65 straipsnis

Pajėgumų ir inovacijų tarnyba

1.Europolas išlaiko Pajėgumų ir inovacijų tarnybą, kuri koordinuoja Europolo veiklą prognozavimo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir pajėgumų plėtojimo srityse.

2.Pajėgumų ir inovacijų tarnyba visų pirma:

a)koordinuoja 57 straipsnyje nurodytos sistemos rengimą, įgyvendinimą, peržiūrą ir atnaujinimą;

b)koordinuoja ir vykdo Europolo vykdomą mokslinių tyrimų, inovacijų ir pajėgumų plėtojimo veiklą, be kita ko, centruose, ir vadovauja pagal šį reglamentą nustatytų Europolo paslaugų, priemonių ir techninių pajėgumų plėtojimui ir raidai;

c)padeda valstybėms narėms kurti, bandyti, patvirtinti, diegti, panaudoti, plėsti ir integruoti pažangius pajėgumus, be kita ko, sudarydama palankesnes sąlygas sąveikumui, standartizavimui ir nuosekliam jų naudojimui visose valstybėse narėse;

d)prisideda prie valstybių narių, Sąjungos institucijų, organų, įstaigų ir agentūrų ir, kai tinkama, kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo Sąjungos lygmeniu ir veiklos koordinavimo Europolo kompetencijai svarbiose mokslinių tyrimų, inovacijų ir pajėgumų plėtojimo srityse;

e)pagal 129 straipsnį skleidžia pagal šį reglamentą vykdomos mokslinių tyrimų, inovacijų ir pajėgumų plėtojimo veiklos rezultatus.

66 straipsnis

Bendradarbiavimo susitarimai inovacijų ir pajėgumų plėtojimo srityje

1.Europolas gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, bendradarbiavimo tinklus ir kitas inovacijų iniciatyvas su Sąjungos institucijomis, organais, įstaigomis ir agentūromis bei valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir juose dalyvauti.

Pirmoje pastraipoje nurodytų bendradarbiavimo susitarimų tikslais Europolas gali užmegzti inovacijų partnerystes, ikiprekybinius viešuosius pirkimus ir kitą inovacijų ir pajėgumų plėtojimo veiklą su atitinkamais privačiais subjektais, įskaitant mokslinių tyrimų organizacijas, akademinę bendruomenę, technologijų teikėjus, pramonę, mažąsias ir vidutines įmones, startuolius ir inovacijų srities subjektus, ir joje dalyvauti, laikydamasis tinkamų duomenų apsaugos ir saugumo apsaugos priemonių ir nedarydamas poveikio taikytinai Sąjungos teisei.

2.Europolas reguliariai informuoja pagal 67 straipsnį įsteigtą Pajėgumų ir inovacijų patariamąją grupę apie pagal šį straipsnį vykdomą veiklą ir su ja konsultuojasi.

67 straipsnis

Pajėgumų ir inovacijų patariamoji grupė

1.Įsteigiama Pajėgumų ir inovacijų patariamoji grupė (toliau – Inovacijų patariamoji grupė).

2.Inovacijų patariamąją grupę sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės paskirtą ekspertą ir vienas Komisijos paskirtas ekspertas.

ENISA, ECCC, FRONTEX, eu-LISA ir Eurojustas gali paskirti po vieną atstovą į Inovacijų patariamąją grupę.

3.Europolas prireikus gali pakviesti dalyvauti kitų atitinkamų Sąjungos įstaigų, agentūrų ir organų atstovus bei privačius subjektus.

4.Patariamoji grupė padeda Europolui teikdama technines ekspertines žinias mokslinių tyrimų, inovacijų ir pajėgumų plėtojimo veiklos srityje, visų pirma susijusias su 57 straipsnyje nurodytos sistemos rengimu, peržiūra ir reguliariu atnaujinimu.

Tuo tikslu Inovacijų patariamoji grupė:

a)suteikia dalyviams galimybę keistis informacija apie vykdomą ir planuojamą pajėgumų plėtojimo ir inovacijų veiklą, vykdomą Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, kuri gali būti svarbi sistemai;

b)remia mokslinių tyrimų, inovacijų ir pajėgumų plėtojimo veiklos, vykdomos pagal šį reglamentą, ir susijusių nacionalinių ir Sąjungos lygmens iniciatyvų nuoseklumą, papildomumą ir koordinavimą;

c)remia struktūrinį bendradarbiavimą su privačiais subjektais pajėgumų plėtojimo, bandymo ir inovacijų, susijusių su Europolo kompetencija, srityse.

5.Inovacijų patariamoji grupė reguliariai posėdžiauja. Ji neturi sprendimų priėmimo įgaliojimų ir neatstovauja valdybai.

6.Europolas teikia sekretoriato ir administracinę paramą.

7.Inovacijų patariamoji grupė priima savo darbo tvarkos taisykles.

V skyrius
Europolo veiklos organizavimas

68 straipsnis

Europolo administracinė ir valdymo struktūra

1.Europolo administracinę ir valdymo struktūrą sudaro:

a)valdyba;

b)vykdomoji valdyba;

c)vykdomasis direktorius;

d)vykdomojo direktoriaus pavaduotojai, jei tokios pareigos yra nustatytos;

e)IRT ir IV iniciatyvinė grupė;

f)IRT ir IV patariamoji grupė;

g)Inovacijų patariamoji grupė;

h)kai tinkama, kiti patariamieji organai, valdybos įsteigti pagal 72 straipsnį;

i)centrai.

2.Europolo administracinės ir valdymo struktūros nariai negali turėti finansinių ar kitokių interesų, kurie galėtų turėti įtakos jų nešališkumui. Jie veikia viešojo intereso labui ir vykdo savo veiklą nepriklausomai, nešališkai ir skaidriai. Jie teikia metines interesų deklaracijas pagal valdybos priimtas vidaus taisykles. Europolas tas deklaracijas kasmet skelbia viešai.

1 skirsnis
Valdyba

69 straipsnis

Valdybos sudėtis

1.Valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir du Komisijos atstovai; jie visi turi balsavimo teisę.

2.Valdybos nariai taip pat yra:

a)vienas narys, neturintis teisės balsuoti, kurį skiria Europos Parlamentas;

b)po vieną narį, kurį skiria kiekviena valstybė, susijusi su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu, kai tai numatyta 93 straipsnyje nurodytame atitinkamame tarptautiniame susitarime ir jo laikantis.

3.Kiekvienas valdybos narys turi pakaitinį narį. Pakaitinis narys atstovauja nariui, kai šis negali dalyvauti.

4.Valdybos nariai ir jų pakaitiniai nariai skiriami atsižvelgiant į jų žinias apie teisėsaugos bendradarbiavimą, susijusį su Europolo kompetencija, ir į jų vadovavimo, administracinius ir biudžeto valdymo įgūdžius bei kompetenciją. Kad būtų užtikrintas valdybos darbo tęstinumas, visos šalys, kurioms atstovaujama valdyboje, stengiasi, kad jų atstovų kaita būtų kuo mažesnė. Visos šalys siekia, kad valdyboje būtų tinkama vyrų ir moterų pusiausvyra.

5.Narių ir pakaitinių narių kadencija – ketveri metai. Kadencija gali būti pratęsta.

70 straipsnis

Valdybos pirmininkas

1.Valdyba pirmininką ir pirmininko pavaduotoją renka iš trijų valstybių narių, kurios kartu parengė Tarybos 18 mėnesių programą, grupės. Jie skiriami 18 mėnesių laikotarpiui, atitinkančiam tos Tarybos programos laikotarpį. Tačiau, jei kuriuo nors kadencijos metu pirmininko ar pirmininko pavaduotojo narystė valdyboje baigtųsi, tuo pačiu metu automatiškai baigtųsi ir jų kadencija.

2.Pirmininką ir pirmininko pavaduotoją renka balsavimo teisę turintys valdybos nariai dviejų trečdalių balsų dauguma.

3.Jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas.

71 straipsnis

Valdybos posėdžiai

1.Valdybos posėdžius šaukia pirmininkas.

Valdybos posėdžiai iš esmės vyksta Europolo būstinėje.

2.Vykdomasis direktorius dalyvauja svarstymuose, bet neturi teisės balsuoti.

3.Eiliniai valdybos posėdžiai vyksta bent du kartus per metus. Be to, valdyba posėdžiauja savo pirmininko iniciatyva, Komisijos prašymu arba ne mažiau kaip trečdalio savo narių prašymu.

4.Prireikus valdyba gali rengti bendrus posėdžius su Eurojusto, FRONTEX ir CEPOL valdybomis.

5.Valdyba gali pakviesti asmenis, kurių nuomonė gali būti svarbi, dalyvauti posėdžiuose stebėtojo teisėmis.

6.Du JPKG atstovai kviečiami dalyvauti dviejuose eiliniuose valdybos posėdžiuose per metus stebėtojų teisėmis be balsavimo teisės aptarti šiuos politinės svarbos klausimus:

a)72 straipsnio 2 dalies m punkte nurodytą praėjusių metų konsoliduotosios metinės veiklos ataskaitą;

b)73 straipsnyje nurodytą sekančių metų bendrąjį programavimo dokumentą ir metinį biudžetą;

c)JPKG klausimus raštu ir atsakymus;

d)išorės santykius ir partnerystės klausimus.

Valdyba kartu su JPKG atstovais gali nustatyti kitus svarstytinus politinius klausimus.

7.Pagal darbo tvarkos taisykles valdybos nariams ir pakaitiniams nariams posėdžiuose gali padėti patarėjai arba ekspertai.

8.Valdybos sekretoriato paslaugas teikia Europolas.

72 straipsnis

Valdybos funkcijos

1.Valdyba yra atsakinga už Europolo strateginių sprendimų priėmimą ir nustato bendras Europolo veiklos gaires.

2.Valdyba:

a)dviejų trečdalių savo narių, turinčių balsavimo teises, balsų dauguma priima metinį Europolo biudžetą ir vykdo kitas funkcijas, susijusias su Europolo biudžetu;

b)priima Europolui taikytinas finansines taisykles;

c)remdamasi poreikių analize, priima ir reguliariai atnaujina komunikacijos ir sklaidos planus;

d)priima savo darbo tvarkos taisykles, įskaitant nuostatas dėl savo sekretoriato užduočių ir veikimo;

e)vadovaudamasi 5 dalimi, Europolo personalo atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie pagal Tarnybos nuostatus suteikti paskyrimų tarnybai ir pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas suteikti institucijai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis su kitais tarnautojais (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai);

f)vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalimi, priima Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles;

g)dviejų trečdalių balsų dauguma skiria vykdomąjį direktorių ir, kai tinkama, vykdomojo direktoriaus pavaduotojus ir prireikus pratęsia jų kadenciją arba atleidžia juos iš pareigų;

h)nustato Europolo organizacinę struktūrą ir patvirtina Europolo personalo politiką, atsižvelgdama į patikimą biudžeto valdymą;

i)prireikus steigia patariamuosius organus, nustato jų įgaliojimus, sudėtį ir įgyvendinimo taisykles;

j)remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu ir gavusi išankstinį Komisijos pritarimą, priima sprendimą dėl operatyvinių, techninių arba administracinių funkcijų, pajėgumų arba infrastruktūros sukūrimo valstybėse narėse, kurios nėra priimančioji valstybė narė, kai tai būtina Europolo užduotims vykdyti;

k)įgalioja sudaryti darbo susitarimus;

l)atsižvelgdama į Komisijos nuomonę, dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma priima Europolo bendrąjį programavimo dokumentą;

m)apibrėžia Europolo veiklos vertinimo kriterijus ir dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma priima konsoliduotąją metinę Europolo veiklos ataskaitą ir ne vėliau kaip kitų metų liepos 1 d. nusiunčia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir nacionaliniams parlamentams. Konsoliduotoji metinė veiklos ataskaita paskelbiama viešai. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi ataskaitų teikimo rodikliai, siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į Europolo vykdomą informacijos apie Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius nusikaltimus rinkimą ir pateikimą;

n)priima savo narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles, be kita ko, susijusias su jų interesų deklaravimu;

o)priima tinkamas priemones, kuriomis remiamas įgūdžių ir profesinės patirties, įgytų dirbant Europole ar vykdant veiklą Europole, pripažinimas, be kita ko, bendradarbiaujant su CEPOL sukuriant bendrą kompetencijų sistemą;

p)stebi Europolo strateginius prioritetus ir tikslus, kaip nurodyta m punkte nurodytuose vertinimo kriterijuose, ir užtikrina tinkamus tolesnius veiksmus, susijusius su operatyviniais, technologiniais ir organizaciniais iššūkiais, darančiais poveikį Europolo užduočių vykdymui;

q)prižiūri vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatus, įskaitant valdybos sprendimų įgyvendinimą ir veiksmingą pagal šį reglamentą vykdomajam direktoriui suteiktų įgaliojimų vykdymą;

r)skiria duomenų apsaugos pareigūną, kuris vykdydamas savo pareigas veikia nepriklausomai;

s)skiria apskaitos pareigūną, kuris vykdydamas savo pareigas veikia savarankiškai;

t)sukuria ir prižiūri nepriklausomą vidaus audito padalinį ir užtikrina, kad būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų atsižvelgiant į rekomendacijas, pateiktas Europos prokuratūros, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir EDAPP vidaus ar išorės audito ataskaitose, vertinimuose ir tyrimuose;

u)pasikonsultavusi su EDAPP priima gaires, kurių Europolas turi laikytis tvarkydamas informaciją pagal 32 straipsnį;

v)priima centrus reglamentuojančias įgyvendinimo taisykles pagal 13–19 straipsnius ir reguliariai vertina jų veikimą bei prireikus jas pritaiko atsižvelgdama į operatyvinius poreikius ir kintančias grėsmes saugumui;

w)skiria pagrindinių teisių pareigūną, kuris vykdydamas savo pareigas veikia nepriklausomai;

x)nustato kriterijus, kuriais remdamasis Europolas gali teikti pasiūlymus dėl galimo informacinių perspėjimų įvedimo į SIS.

3.Jei valdyba mano, kad to reikia Europolo užduotims įvykdyti, ji gali pasiūlyti Tarybai atkreipti Komisijos dėmesį į poreikį priimti sprendimą dėl tinkamumo, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1725 94a straipsnyje, arba rekomendaciją dėl sprendimo, kuriuo leidžiama pradėti derybas siekiant sudaryti tarptautinį susitarimą, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1725 94b straipsnio 2 punkte.

4.Jeigu ne mažiau kaip trečdalis valdybos narių nustato, kad Europolui reikia imtis veiksmų konkrečioje jo kompetencijai priklausančioje srityje, valdyba paragina vykdomąjį direktorių pasiūlyti atitinkamas priemones.

5.Vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalimi, valdyba priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą dėl atitinkamų paskyrimų tarnybos įgaliojimų perdavimo vykdomajam direktoriui ir tokių įgaliojimų perdavimo sustabdymo sąlygų nustatymo. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus subdeleguoti.

6.Jeigu tai yra būtina dėl išskirtinių aplinkybių, valdyba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą vykdomajam direktoriui bei bet kurių vykdomojo direktoriaus įgaliojimų subdelegavimą ir jais naudotis pati arba deleguoti tuos įgaliojimus vienam iš savo narių arba darbuotojui, kuris nėra vykdomasis direktorius.

7.Valdyba gali deleguoti tam tikras užduotis, išskyrus tas, kurioms reikalinga dviejų trečdalių valdybos balsų dauguma, 75 straipsnyje nurodytai vykdomajai valdybai ir priima jos užduotis, sudėtį ir veikimą reglamentuojančias vidaus taisykles.

73 straipsnis

Daugiametis programavimas ir metinės darbo programos

1.Valdyba iki kiekvienų metų pabaigos priima bendrąjį programavimo dokumentą, kurį sudaro Europolo daugiametis programavimas ir metinė darbo programa, remdamasi vykdomojo direktoriaus pateiktu projektu, atsižvelgdama į Komisijos nuomonę ir dėl daugiamečio programavimo pasikonsultavusi su Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų kartu įsteigta Jungtine parlamentinės kontrolės grupe (JPKG).

Jei Komisija pateikia neigiamą nuomonę dėl priežasčių, susijusių su atitiktimi Sąjungos teisei, suderinamumu su Sąjungos politikos tikslais arba patikimu finansų valdymu, valdyba, prieš priimdama bendrojo programavimo dokumento projektą, jį peržiūri, kad užtikrintų atitiktį Sąjungos teisei, suderinamumą su Sąjungos politikos tikslais ir patikimą finansų valdymą.

Jei valdyba nusprendžia neatsižvelgti į klausimus, kuriuos pagal 71 straipsnio 6 dalies c punktą iškelia JPKG, ji pateikia išsamų pagrindimą.

Priėmus bendrąjį programavimo dokumentą, valdyba jį perduoda Tarybai, Komisijai ir JPKG.

2.Daugiamečiame programavime nustatomas bendras strateginis programavimas, įskaitant tikslus, numatomus rezultatus ir veiklos rezultatų rodiklius. Jame taip pat išdėstomas išteklių planavimas, įskaitant daugiametį biudžetą ir etatų planą, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamą Europolo užduotims vykdyti reikalingų įgūdžių ir ekspertinių žinių derinį. Jis apima santykių su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis strategiją bei Europolo planuojamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą.

Daugiametis programavimas vykdomas įgyvendinant metines darbo programas ir, prireikus, atnaujinamas atsižvelgiant į išorės ir vidaus vertinimo rezultatus. Kai tinkama, į tų vertinimų išvadas atsižvelgiama kitų metų metinėje darbo programoje.

3.Metinėje darbo programoje nustatomi išsamūs tikslai, laukiami rezultatai ir veiklos rodikliai. Į ją taip pat įtraukiamas finansuotinų veiksmų aprašas ir nurodomi kiekvienam veiksmui skiriami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, vadovaujantis veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principais. Metinė darbo programa turi atitikti daugiametę programą. Joje aiškiai nurodomos užduotys, kurios buvo pridėtos, pakeistos arba išbrauktos, palyginti su praėjusiaisiais finansiniais metais.

4.Jeigu priėmus metinę darbo programą Europolui pavedama nauja užduotis, valdyba iš dalies pakeičia metinę darbo programą.

5.Bet kokie esminiai metinės darbo programos daliniai pakeitimai, visų pirma pakeitimai, dėl kurių turi būti perskirstyta daugiau kaip 2 % metinio biudžeto išteklių, tvirtinami ta pačia tvarka, kuri taikoma pirminės metinės darbo programos patvirtinimui. Valdyba gali deleguoti vykdomajam direktoriui įgaliojimus daryti neesminius metinės darbo programos pakeitimus.

74 straipsnis

Valdybos balsavimo taisyklės

1.Nedarant poveikio 70 straipsnio 2 daliai, 72 straipsnio 2 dalies a, g, l ir m punktams, 76 straipsnio 7 daliai ir 126 straipsnio 2 daliai, valdyba sprendimus priima balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.

2.Jei Komisija pareiškia didelį susirūpinimą dėl valdybai pateikto sprendimo pasiūlymo klausimais, susijusiais su Deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/715 ir Pareigūnų tarnybos nuostatais ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis, valdyba atideda sprendimo priėmimą. Komisijai pareiškus didelį susirūpinimą dėl valdybai pateikto sprendimo pasiūlymo klausimais, per 15 dienų valdyba per antrąjį svarstymą tą sprendimą pakartotinai išnagrinėja ir priima, galimai iš dalies pakeistą, dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių jos narių balsų dauguma, įskaitant Komisijos atstovus, arba keturių penktadalių valstybių narių atstovų balsų dauguma.

3.Kiekvienas narys, turintis balsavimo teisę, turi vieną balsą. Teisę balsuoti turinčiam nariui nedalyvaujant, jo teisė balsuoti perduodama pakaitiniam nariui.

4.Pirmininkas dalyvauja balsavime.

5.Vykdomasis direktorius nedalyvauja balsavime.

6.Valdybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma vieno nario veikimo kito nario vardu aplinkybės.

3 skirsnis
Vykdomoji valdyba

75 straipsnis

Vykdomoji valdyba

1.Valdybai padeda vykdomoji valdyba.

2.Vykdomoji valdyba:

a)rengia sprendimus, kuriuos turi priimti valdyba, ir stebi jos priimtų sprendimų įgyvendinimą, nedarydamas poveikio vykdomojo direktoriaus pareigoms;

b)peržiūri metinio biudžeto projektą, konsoliduotosios metinės veiklos ataskaitos projektą ir prižiūri metinio ir daugiamečio programavimo rengimą ir įgyvendinimą;

c)stebi, kaip vykdomas Europolo biudžetas, ir rengia finansinius ir biudžeto sprendimus, kuriuos turi priimti valdyba;

d)priima sukčiavimo rizikai proporcingą vidaus kovos su sukčiavimu strategiją;

e)kartu su valdyba užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų tolesnių veiksmų atsižvelgiant į vidaus ar išorės audito ataskaitų ir vertinimų išvadas bei rekomendacijas, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliktų tyrimų išvadas ir Europos prokuratūros atliktų tyrimų rezultatus, įskaitant teismo sprendimus, laikantis taikytinos Sąjungos teisės;

f)nedarant poveikio vykdomojo direktoriaus atsakomybės sritims, padeda jam įgyvendinti valdybos sprendimus ir tuo tikslu jį konsultuoja, kad būtų sustiprinta administracinio ir biudžeto valdymo priežiūra.

3.Prireikus dėl skubos priežasčių vykdomoji valdyba gali valdybos vardu priimti laikinus sprendimus, visų pirma dėl administracinio ir biudžeto valdymo klausimų, įskaitant sprendimą sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą. Tokie sprendimai pateikiami valdybai patvirtinti kitame jos posėdyje.

4.Vykdomąją valdybą sudaro valdybos pirmininkas, vienas Komisijos atstovas valdyboje ir trys kiti nariai, kuriuos iš savo balsavimo teisę turinčių narių skiria valdyba. Valdybos pirmininkas taip pat yra vykdomosios valdybos pirmininkas. Vykdomasis direktorius dalyvauja vykdomosios valdybos posėdžiuose, tačiau neturi teisės balsuoti.

5.Vykdomosios valdybos nariai skiriami ketverių metų kadencijai. Vykdomosios valdybos narių kadencija baigiasi, kai baigiasi jų narystė valdyboje.

6.Vykdomoji valdyba kas tris mėnesius surengia bent vieną eilinį posėdį. Be to, vykdomoji valdyba posėdžiauja savo pirmininko iniciatyva arba savo narių prašymu.

7.Vykdomoji valdyba taip pat gali kviesti kaip stebėtojus, neturinčius teisės balsuoti, kitus dalyvius dėl konkrečių darbotvarkės punktų.

4 skirsnis

Vykdomasis direktorius

76 straipsnis

Paskyrimas, atleidimas ir kadencijos pratęsimas

1.Vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip Europolo laikinasis darbuotojas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą.

2.Vykdomąjį direktorių iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo skiria valdyba. Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi Europolui atstovauja valdybos pirmininkas.

3.Vykdomojo direktoriaus kadencijos trukmė – penkeri metai. Likus pakankamai laiko iki to laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka vertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų vertinimą ir būsimas Europolo užduotis ir iššūkius.

4.Remdamasi Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgiama į 3 dalyje nurodytą vertinimą, valdyba gali vykdomojo direktoriaus kadenciją vieną kartą pratęsti ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

5.Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, baigiantis visam laikotarpiui nebegali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

6.Vykdomasis direktorius gali būti atleistas iš pareigų tik valdybos sprendimu, priimtu Komisijos pasiūlymo pagrindu.

7.Valdyba sprendimus dėl vykdomojo direktoriaus ir (arba) vykdomojo direktoriaus pavaduotojo (-ų) skyrimo, kadencijos pratęsimo ar jo atleidimo iš pareigų priima dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių savo narių balsų dauguma.

8.Laisvos darbo vietos atveju, išskyrus atvejus, kai valdyba nusprendžia, kuris vykdomojo direktoriaus pavaduotojas užtikrins vykdomojo direktoriaus užduočių ir pareigų vykdymą, kol bus paskirtas naujas vykdomasis direktorius, tą vaidmenį užtikrina vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, einantis aukščiausio lygio pareigas.

77 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus užduotys ir pareigos

1.Vykdomasis direktorius atsako už Europolo valdymą. Vykdomasis direktorius yra atskaitingas valdybai.

2.Gavęs prašymą, vykdomasis direktorius Europos Parlamentui, JPKG ir Tarybai pateikia Europolo užduočių vykdymo ataskaitą.

3.Vykdomasis direktorius yra Europolo teisinis atstovas.

4.Vykdomasis direktorius atsako už Europolui šiuo reglamentu pavestų užduočių įgyvendinimą. Vykdomasis direktorius visų pirma atsako už:

a)kasdienio Europolo administravimo užtikrinimą;

b)pasiūlymus valdybai nustatyti operatyvines, technines ar administracines funkcijas arba pajėgumus, kurie būtų laikomi kitose valstybėse narėse nei priimančioji valstybė narė, kai tai būtina Europolo užduotims vykdyti;

c)Europolo kompetencijai svarbių veiklos prioritetų, pajėgumų spragų ir kylančių grėsmių saugumui nustatymą ir tinkamų operatyvinių, technologinių ar organizacinių priemonių siūlymą valdybai;

d)užtikrinimą, kad būtų laikomasi Europolo finansinių taisyklių;

e)bendrojo programavimo dokumento projekto rengimą ir jo pateikimą valdybai pasikonsultavus su Komisija;

f)Europolo konsoliduotosios metinės veiklos ataskaitos rengimą ir jos pateikimą valdybai įvertinti ir priimti;

g)Sąjungos finansinių interesų apsaugą taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla priemones, nedarant poveikio OLAF ir Europos prokuratūros kompetencijai tyrimų srityje, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jeigu nustatoma pažeidimų, susigrąžinant netinkamai išmokėtas lėšas ir, kai tinkama, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines nuobaudas;

h)pagal Reglamento (ES) 2017/1939 24 straipsnį pranešimą Europos prokuratūrai apie bet kokį nusikalstamą elgesį, kurio atžvilgiu Europos prokuratūra galėtų naudotis savo kompetencija, ir pranešimą OLAF pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 8 straipsnio 1 dalį;

i)tolesnių veiksmų plano, susijusio su vidaus ar išorės audito ataskaitų ir vertinimų išvadomis, taip pat tyrimų ataskaitomis ir Europos prokuratūros, OLAF ir EDAPP tyrimų rekomendacijomis, rengimą, reguliarų pažangos ataskaitų valdybai teikimą ir, kai tikslinga ir nepagrįstai nedelsiant, Komisijos informavimą apie reikšmingas išvadas ir priemones, kurių imtasi reaguojant į jas;

j)Agentūrai taikytinų finansinių taisyklių projekto rengimą;

k)Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projekto rengimą ir jos biudžeto vykdymą laikantis patikimo finansų valdymo ir rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principų;

l)Tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų atitinkamų įgyvendinimo taisyklių projekto rengimą vadovaujantis Tarnybos nuostatų 110 straipsniu;

m)valdybos narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo vidaus taisyklių projekto rengimą ir tų taisyklių projekto pateikimą valdybai priimti;

n)įvairovės ir lyčių pusiausvyros skatinimą įdarbinant Agentūros personalą;

o)reguliarų informacijos teikimą valdybai apie bendradarbiavimą su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, misijomis ir agentūromis, be kita ko, apie darbo susitarimų rengimą bei sudarymą ir su tuo susijusius veiklos aspektus, ir, kai tikslinga, pasiūlymų dėl tolesnių priemonių teikimą valdybai;

p)reguliarų informacijos teikimą valdybai apie bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, be kita ko, apie darbo susitarimų su trečiųjų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis rengimą ir sudarymą;

q)reguliarų informacijos teikimą valdybai apie Reglamento (ES) 2018/1725 taikymą asmens duomenų perdavimui ir su tuo susijusius veiklos aspektus;

r)reguliarų informacijos teikimą valdybai apie su privačiais subjektais sudarytus darbo susitarimus, įskaitant jų strateginę svarbą, poveikį veiklai ir bet kokią susijusią riziką;

s)kitų užduočių vykdymą pagal šį reglamentą.

78 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus pavaduotojai

1.Vykdomajam direktoriui gali padėti vienas ar daugiau vykdomojo direktoriaus pavaduotojų. Vykdomasis direktorius nustato jų užduotis.

2.Vykdomojo direktoriaus pavaduotojams taikomas 77 straipsnis. Prieš juos paskiriant, pratęsiant jų kadenciją arba juos atleidžiant iš pareigų konsultuojamasi su vykdomuoju direktoriumi.

VI skyrius
Santykiai su Sąjungos subjektais

79 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.Europolas gali užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius su Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis, atsižvelgdamas į Europolui ir toms įstaigoms, organams ir agentūroms pavestas užduotis, ir siekia užtikrinti sinergijas jiems vykdant atitinkamas savo užduotis. Europolas užmezga ir palaiko glaudžius santykius su Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis pagal 81–90 straipsnius, neapsiribojant tuose straipsniuose nurodytomis sritimis.

Europolas taip pat gali užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius su Sąjungos institucijomis ir misijomis, įsteigtomis remiantis Sutartimis, vykdydamas Europolui ir toms institucijoms bei misijoms pavestas užduotis.

2.Europolo bendradarbiavimu su Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis pagal šį skyrių visų pirma siekiama didinti bendrą Sąjungos atsako į I priede išvardytų formų nusikaltimus veiksmingumą, visų pirma siekiant užtikrinti papildomumą ir, kai įmanoma, stiprinti koordinavimą ir išvengti veiksmų dubliavimo, be kita ko:

a)keičiantis informacija šiame reglamente nustatytomis sąlygomis;

b)vykdant operatyvinę veiklą;

c)vykdant strateginę ir analitinę veiklą;

d)keičiantis specialiosiomis žiniomis ir patirtimi;

e)vykdant mokymo veiklą;

f)plėtojant pajėgumus, be kita ko, vykdant mokslinius tyrimus ir inovacijas, ir rengiant bendrus viešuosius pirkimus;

g)kai aktualu, koordinuojant veiklą, susijusią su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis;

h)koordinuojant veiklą, skirtą atitinkamoms Sąjungos strategijoms ir politikos prioritetams įgyvendinti.

3.1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas vyksta pagal su 1 ir 2 dalyse nurodytais subjektais sudarytus darbo susitarimus. Tokiais darbo susitarimais neleidžiama keistis asmens duomenimis ir jais neįpareigojama Sąjunga arba jos valstybės narės.

Darbo susitarimus, sudarytus su Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis, įsteigtais pagal SESV, turi iš anksto patvirtinti Komisija, išskyrus 81 straipsnyje nurodytą darbo susitarimą. Šie darbo susitarimai reguliariai peržiūrimi, atsižvelgiant į operatyvinių poreikių raidą, Europolo ir atitinkamos Sąjungos institucijos, organo, misijos, įstaigos ar agentūros iniciatyva arba Komisijos prašymu, išskyrus 81 straipsnyje nurodytą darbo susitarimą.

Visi darbo susitarimai, kuriuos Europolas sudarė su Sąjungos institucija, organu, misija, įstaiga ar agentūra prieš įsigaliojant šiam reglamentui, peržiūrimi po šio reglamento taikymo pradžios dienos.

4.Vykdomasis direktorius informuoja valdybą apie visus įprastus bendradarbiavimo santykius, kuriuos Europolas ketina užmegzti ir palaikyti, vadovaujantis 1, 2 ir 3 dalimis, ir apie tokių užmegztų ryšių raidą.

5.Atsižvelgiant į bet kokį apribojimą pagal 33 straipsnio 2 dalį ir pagal 129 straipsnį taikytinas taisykles, Europolas gali tiesiogiai keistis informacija, išskyrus asmens duomenis, su Sąjungos institucija, organu, misija, įstaiga ar agentūra, jei toks keitimasis yra svarbus Europolo arba tos Sąjungos institucijos, organo, misijos, įstaigos ar agentūros užduotims vykdyti.

6.Laikydamasis pagal 33 straipsnio 2 arba 3 dalį nustatytų apribojimų ir pagal 129 straipsnį taikytinų taisyklių, Europolas gali perduoti asmens duomenis 1 dalyje nurodytiems subjektams, jei toks perdavimas yra būtinas ir proporcingas teisėtam to subjekto užduočių vykdymui. Asmens duomenys, kuriuos Europolas perdavė 1 dalyje nurodytiems subjektams, gali būti tvarkomi kitu tikslu tik gavus Europolo leidimą ir kai tai suderinama su pradiniu tikslu, kuriuo duomenis surinko ir perdavė Europolas. Jeigu perduotinus duomenis pateikė valstybė narė arba Sąjungos institucija, organas, įstaiga ar agentūra ir tenkinamos 81 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos, Europolas dalijasi asmens duomenimis ir kita svarbia informacija su Europos prokuratūra, neatsižvelgiant į jokius apribojimus, nurodytus pagal 33 straipsnio 2 arba 3 dalį.

7.Europolas gali gauti ir tvarkyti asmens duomenis iš Sąjungos institucijų, organų, misijų, įstaigų ir agentūrų tiek, kiek tai būtina ir proporcinga teisėtam jo užduočių vykdymui. Netvarkoma jokia informacija, kuri aiškiai buvo gauta akivaizdžiai pažeidus žmogaus teises.

8.Jeigu Sąjungos institucija, organas, misija, įstaiga ar agentūra yra gavę asmens duomenis iš Europolo, tolesnis tokių duomenų perdavimas yra draudžiamas, išskyrus atvejus, kai Europolas yra iš anksto davęs aiškų leidimą.

9.Europolas užtikrina, kad remiantis šiuo reglamentu būtų detaliai registruojami visi asmens duomenų siuntimo ar perdavimo atvejai ir tokių siuntimų ar perdavimų pagrindai.

80 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl netiesioginio keitimosi informacija remiantis sistema „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“

1.Europolas imasi visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų netiesioginę kitų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų prieigą, kai tokia prieiga numatyta Sąjungos teisėje, prie Europolo turimos informacijos abipusiškumo sąlygomis, naudojant automatizuotą sistemą „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“, veikiančią atliekant paiešką rodyklėse, kurios nuolat atnaujinamos.

2.Netiesioginė prieiga prie informacijos pagal pirmą pastraipą nedaro poveikio jokiems informaciją teikiančių valstybių narių, Sąjungos institucijų, organų, misijų, įstaigų ir agentūrų, trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų nurodytiems apribojimams pagal 33 straipsnio 2 dalį.

3.Atitikties atveju Europolas pradeda procedūrą, pagal kurią informacija, dėl kurios nustatyta atitiktis, turi būti perduodama paiešką atliekančiai Sąjungos įstaigai, organui ar agentūrai, kaip nurodyta 1 dalyje, laikantis informacijos pateikėjo pagal šį reglamentą nustatytų apribojimų. Nustačius atitiktį informacijai, kuriai taikomi pagal 33 straipsnio 2 dalį nustatyti apribojimai, 1 dalyje nurodyta automatizuota sistema „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“ apie tą atitiktį nepraneša paiešką atliekančiai Sąjungos įstaigai, organui ar agentūrai. Tokiu atveju Europolas operatyviai susisiekia su informacijos pateikėju ir pasiteirauja, ar informacija, dėl kurios nustatyta atitiktis, galima dalytis su paiešką atliekančia Sąjungos įstaiga, organu ar agentūra. Jeigu informacijos pateikėjas panaikina tuos apribojimus, Europolas informaciją, dėl kurios nustatyta atitiktis, perduoda paiešką atliekančiai Sąjungos įstaigai, organui ar agentūrai. Jeigu informacijos pateikėjas toliau taiko tuos apribojimus, Europolas laikosi tų apribojimų ir paieškos užklausą pateikusiai Sąjungos įstaigai, organui ar agentūrai neperduoda informacijos, dėl kurios nustatyta atitiktis.

4.Informacijos paieška pagal 1 ir 2 dalis atliekama tik siekiant nustatyti, ar kitos Sąjungos įstaigos, organo ar agentūros turima informacija atitinka Europolo 32 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktų tikslais tvarkomą informaciją.

5.Išsaugodamas automatizuotą sistemos „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“ pobūdį, Europolas leidžia atlikti paieškas pagal 1 ir 2 dalis tik asmenims, kuriuos kitos Sąjungos įstaigos, organai ar agentūros paskyrė įgaliotais atlikti tokias paieškas.

6.Laikantis pirmoje pastraipoje nurodytų abipusiškumo sąlygų, Europolas, neviršydamas savo kompetencijos, turi netiesioginę prieigą, grindžiamą automatizuota sistema „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“, prie Sąjungos įstaigoms, organams ir agentūroms teikiamos informacijos, laikantis Sąjungos teisėje nustatytų sąlygų.

7.Tokia prieiga nedaro poveikio jokiems tą informaciją pateikusios valstybės narės, Sąjungos institucijos, organo, įstaigos ar agentūros, trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos nurodytiems apribojimams.

8.Europolas ir kitos Sąjungos įstaigos, organai ir agentūros informuoja vienas kitą, jei nustačius atitiktį pagal 1 ir 3 dalis yra požymių, kad duomenys gali būti neteisingi arba prieštarauti kitiems duomenims.

9.Kai tai būtina 1–8 dalyse nurodytai sistemai „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“ įgyvendinti, techninė procedūra, įskaitant duomenų rinkinius, kurie turėtų būti įtraukti į rodykles, taip pat veiklos rezultatų ir prieinamumo reikalavimus, nustatoma įgyvendinimo aktais, priimamais pagal 138 straipsnį.

81 straipsnis

Santykiai su Europos prokuratūra

1.Europolas užmezga ir palaiko glaudžius santykius su Europos prokuratūra, grindžiamus darbo susitarimu, kuriame nustatomos jų bendradarbiavimo sąlygos. Darbo susitarimas reguliariai peržiūrimas.

2.Europos prokuratūros prašymu pagal Reglamento (ES) 2017/1939 102 straipsnį Europolas padeda Europos prokuratūrai atlikti tyrimus, t. y. teikia visą Europolo turimą informaciją, susijusią su Europos prokuratūros kompetencijai priklausančiais nusikaltimais, ir teikia prašomą operatyvinę paramą Europos prokuratūros užduotims vykdyti.

3.Siekdamas teikti Europos prokuratūrai pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją ir paramą, Europolas užtikrina, kad būtų nustatyta būtina organizacinė tvarka, įskaitant specialių žmogiškųjų išteklių skyrimą.

4.Siekiant užtikrinti, kad Europolas teiktų Europos prokuratūrai būtiną informaciją pagal šio straipsnio 2 dalį, Europolas imasi priemonių, kad Europos prokuratūra turėtų netiesioginę prieigą, remiantis automatizuota sistema „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“, prie 32 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktų tikslais laikomų duomenų, susijusių su nusikalstamomis veikomis, kurios patenka į Europos prokuratūros kompetencijos sritį. Atitikties atveju ta sistema „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“ praneša Europolui ir 33 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos pateikėjui.

5.Pagal Reglamento (ES) 2017/1939 43 straipsnio 2 dalį atitikties atveju Europolas dalijasi su Europos prokuratūra informacija, dėl kurios nustatyta atitiktis, tiek, kiek ji susijusi su Europos prokuratūros kompetencijai priklausančiomis nusikalstamomis veikomis, ir apie tai praneša informacijos pateikėjui.

6.Pagal Reglamento (ES) 2017/1939 24 straipsnio 1 dalį Europolas nepagrįstai nedelsdamas Europos prokuratūrai praneša apie bet kokį nusikalstamą elgesį, dėl kurio ji galėtų naudotis savo kompetencija pagal Reglamentą (ES) 2017/1939.

7.Kai Europolas teikia informaciją Europos prokuratūrai pagal 6 dalį, jis nedelsdamas apie tai praneša atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

8.Europolas gali atlikti bendrą operatyvinę analizę su Europos prokuratūra.

9.Europolas, gavęs iš Europos prokuratūros informaciją apie nusikaltimų formas, kurios nepriklauso Europos prokuratūros kompetencijai ir patenka į Europolo kompetencijos sritį, tvarko ir analizuoja tokią informaciją ir, kai aktualu, pagal šį reglamentą išplatina ją valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

82 straipsnis

Santykiai su Eurojustu

1.Jeigu vykdydamas savo veiklą, įskaitant bet kurį operatyvinės darbo grupės etapą, Europolas arba valstybė narė nustato, kad reikia imtis veiksmingų tolesnių teisminių veiksmų pagal Eurojusto įgaliojimus, Europolas nepagrįstai nedelsdamas apie tai praneša Eurojustui ir visoms atitinkamoms valstybėms narėms. Europolas pradeda dalijimosi atitinkama informacija procedūrą, vadovaudamasis informaciją teikiančios valstybės narės sprendimu. Tokiu atveju Eurojustas konsultuojasi su Europolu.

2.Europolas ir Eurojustas gali susitarti sukurti bendras operatyvines platformas ir kitų formų struktūruotą bendradarbiavimą, kad padėtų valstybių narių kompetentingoms institucijoms konkrečiose nusikalstamumo srityse, kurios priklauso jų atitinkamai kompetencijai. Tai gali apimti bendrą operatyvinę analizę.

3.Europolas, neviršydamas savo atitinkamų įgaliojimų, bendradarbiauja su Eurojustu, padėdamas valstybių narių kompetentingoms institucijoms atlikti skaitmeninius tyrimus ir suteikti prieigą prie duomenų, ir visų pirma veikia kaip žinių centras, teikiantis konsultacijas, pagalbą ir stiprinantis pajėgumus tarpvalstybinės prieigos prie e. įrodymų srityje.

4.Europolas pagal savo atitinkamus įgaliojimus remia Eurojustą, kiek tai susiję su sunkiausiais tarptautiniais nusikaltimais.

83 straipsnis

Santykiai su OLAF

Jeigu Europolui tvarkant su konkrečiu tyrimu susijusią informaciją arba susigrąžinant turtą Europolas arba valstybė narė nusprendžia, kad reikia koordinuoti veiksmus, bendradarbiauti arba kad reikalinga parama pagal OLAF įgaliojimus, Europolas OLAF apie tai praneša ir pradeda dalijimosi atitinkama informacija procedūrą, vadovaujantis informaciją teikiančios valstybės narės sprendimu. Tokiu atveju OLAF konsultuojasi su Europolu.

84 straipsnis

Santykiai su Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija (AMLA)

1.Europolo santykiais su AMLA visų pirma siekiama padėti finansinės žvalgybos padaliniams (FŽP) atlikti bendrą analizę pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2024/1640 74 32 straipsnį ir Reglamento (ES) 2024/1620 40 straipsnį.

2.Reglamento (ES) 2024/1620 41 straipsnio 4 dalies tikslais Europolas gauna, tvarko ir analizuoja bendrų analizių rezultatus ir visą papildomą informaciją pagal šį reglamentą.

85 straipsnis

Santykiai su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX)

Europolas bendradarbiauja su FRONTEX, visų pirma:

a)nustatydamas didelės rizikos tarpvalstybinį judėjimą ir susijusią nusikalstamą veiklą, be kita ko, analizuodamas Sąjungos didelės apimties IT sistemose esančią kelionių informaciją, ir tuo tikslu Europolas palygina tokius duomenis su savo turima informacija pagal šį reglamentą ir pateikia FRONTEX atitinkamus rizikos rodiklius;

b)įgyvendindamas veiklą, vykdomą pagal Reglamentą (ES) 2024/1356 ir pagal Reglamentą (ES) 2019/1896, ir tuo tikslu Europolas atitinkamos valstybės narės prašymu gali dislokuoti darbuotojus, kad padėtų atlikti patikrinimus atitinkamose Sąjungos didelės apimties IT sistemose pagal šio reglamento 22 straipsnį, be kita ko, vykdant veiklą pagal Reglamentą (ES) 2019/1896, ir didelio masto tarptautiniuose renginiuose.

86 straipsnis

Santykiai su eu-LISA

1.Europolas bendradarbiauja su eu-LISA bendro intereso srityse, susijusiose su informacinių sistemų ir susijusios ryšių infrastruktūros plėtojimu, panaudojimu ir eksploatavimu.

2.1 dalyje nurodytas Europolo ir eu-LISA bendradarbiavimas, kai tinkama ir pagal atitinkamus jų įgaliojimus, apima, be kita ko, šiuos veiksmus:

a)dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, įskaitant bendrus viešųjų pirkimų veiksmus, preliminariąsias sutartis ar kitas viešųjų pirkimų priemones darbams, prekėms ar paslaugoms įsigyti, arba jas naudoti;

b)dalytis bet kurios agentūros sukurtais ar valdomais techniniais komponentais, priemonėmis, paslaugomis ar sudedamosiomis dalimis, jų pakartotinai naudoti ar pritaikyti;

c)teikti techninę paramą, ekspertines žinias ar paslaugas, be kita ko, sistemų kūrimo, bandymo, techninės priežiūros ir saugumo srityje;

d)sudaryti bendras projektų grupes ir keistis darbuotojais, ekspertinėmis žiniomis ir kitais ištekliais, reikalingais bendriems projektams ir techninei veiklai įgyvendinti.

3.Kad galėtų kurti ir prižiūrėti Europolo sukurtas, prieglobą teikiančias ar valdomas paslaugas, priemones ir taikomąsias programas, Europolas prašo eu-LISA pateikti eu-LISA sertifikavimo institucijos viešojo rakto infrastruktūros sertifikatus Europolui ir, kai tinkama, valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

4.Bendradarbiavimas pagal 1, 2 ir 3 dalis vykdomas laikantis darbo susitarimų, kuriais nustatomos praktinės sąlygos, įskaitant finansinius aspektus, valdymo tvarka, darbuotojų mainų ir laikino paskyrimo tvarka, taip pat bendrų projektų grupių kūrimas ir veikla.

5.1–4 dalys nedaro poveikio Europolo pareigoms, susijusioms su jo informacinių sistemų plėtojimu ir eksploatavimu.

87 straipsnis

Santykiai su Europos Sąjungos narkotikų agentūra

Europolo bendradarbiavimas su Europos Sąjungos narkotikų agentūra, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/1322 75 , visų pirma yra susijęs su duomenų rinkimu ir tendencijų, susijusių su narkotikų pasiūla, įskaitant neteisėtą gamybą ir prekybą bei kitus susijusius nusikaltimus, naujų technologijų naudojimu ir naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, stebėsena.

88 straipsnis

Santykiai su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA)

Europolo bendradarbiavimas su FRA padeda Europolui užtikrinti visapusišką pagarbą Chartijoje įtvirtintoms pagrindinėms teisėms ir laisvėms, kai jis vykdo įvairias savo užduotis. Tai visų pirma apima Europolo veiklos sritis, kurios gali turėti ypatingą poveikį asmenų, įskaitant pažeidžiamus asmenis, pavyzdžiui, vaikus, teisėms.

89 straipsnis

Santykiai su Europos Sąjungos muitine

Europolo bendradarbiavimu su Reglamentu [...] įsteigta Europos Sąjungos muitine siekiama sudaryti sąlygas abipusiam keitimuisi atitinkamais duomenimis ir informacija sunkių nusikaltimų ir terorizmo prevencijos ir kovos su jais tikslais, visų pirma suteikiant Europolui galimybę paprašius gauti duomenis, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, prieinamus ES muitinės duomenų platformoje, laikantis Reglamento [...].

90 straipsnis

Santykiai su ENISA

Europolo bendradarbiavimu su ENISA visų pirma siekiama:

a)didinti bendrą informuotumą apie padėtį kibernetinių grėsmių ir incidentų srityje, visų pirma kiek tai susiję su žvalgybos informacija apie kibernetines grėsmes, ir

b)gerinti kibernetinio saugumo parengtį, reagavimą į incidentus, susijusius su išpirkos reikalavimo programine įranga, ir veiklos atkūrimą po jų.

VII skyrius
Santykiai su partneriais

1 skirsnis
Bendrosios nuostatos

91 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.Jei tai reikalinga Europolo užduotims vykdyti, jis gali užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius su trečiųjų valstybių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir privačiais subjektais.

2.Jei keitimasis svarbu Europolo užduotims vykdyti, laikydamasis visų pagal 33 straipsnio 2 dalį nustatytų apribojimų ir nedarant poveikio 129 straipsniui, Europolas gali tiesiogiai keistis su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais subjektais bet kokia informacija, išskyrus asmens duomenis.

3.Vykdomasis direktorius informuoja valdybą apie visus įprastus bendradarbiavimo santykius, kuriuos Europolas ketina užmegzti ir palaikyti, vadovaujantis 1 ir 2 dalimis, ir apie tokių užmegztų ryšių raidą.

4.1 ir 2 dalyse nustatytais tikslais Europolas gali sudaryti darbo susitarimus su 1 dalyje nurodytais subjektais; tokius susitarimus turi iš anksto patvirtinti Komisija. Tokiais darbo susitarimais neleidžiama keistis asmens duomenimis, nesukuriamos teisinės pareigos pagal tarptautinę ar Sąjungos teisę ir neišreiškiamos Sąjungai ar jos valstybėms narėms privalomos pozicijos.

5.Jei tai reikalinga ir proporcinga Europolo užduotims teisėtai vykdyti, vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 ir šio reglamento nuostatomis, Europolas gali gauti asmens duomenis iš 1 dalyje nurodytų subjektų ir juos tvarkyti.

6.Jeigu trečiosios valstybės, tarptautinės organizacijos ar privatūs subjektai yra gavę asmens duomenis iš Europolo, tolesnis tokių duomenų perdavimas yra draudžiamas, išskyrus atvejus, kai Europolas yra iš anksto davęs aiškų leidimą.

7.Europolas užtikrina, kad remiantis šiuo reglamentu būtų detaliai registruojami visi asmens duomenų siuntimo ar perdavimo atvejai ir tokių siuntimų ar perdavimų pagrindai.

8.Europolas netvarko jokios informacijos, kuri aiškiai buvo gauta akivaizdžiai pažeidus žmogaus teises.

2 skirsnis
Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis

92 straipsnis

Išorės veiksmų prioritetai

Europolas užtikrina, kad jo bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis derėtų su Sąjungos išorės politika ir prioritetais ir būtų vykdomas, kai tinkama, koordinuojant veiksmus su Sąjungos delegacijomis. Tuo tikslu Europolas, neviršydamas savo įgaliojimų, priima išorės strategiją, kuri yra 73 straipsnyje nurodytos daugiametės programos ir metinės darbo programos dalis, prieš tai gavęs Komisijos pritarimą.

93 straipsnis

Bendradarbiavimas su Šengeno asocijuotosiomis šalimis

1.Europolas glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis, susijusiomis su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu (toliau – Šengeno asocijuotosios šalys).

2.Su 1 dalyje nurodytu bendradarbiavimu susijusi taikymo sritis, sąlygos, teisės ir pareigos gali būti nustatytos specialiu tarptautiniu susitarimu, kurį turi sudaryti Sąjunga ir atitinkama Šengeno asocijuotoji šalis.

3.2 dalyje nurodytame tarptautiniame susitarime gali būti numatyta:

a)prieiga prie Europolo kryžminės patikros paslaugos ir Europolo analitinės aplinkos ir galimybė teikti užklausas pagal 39 ir 41 straipsnius;

b)stebėtojo statusas valdyboje ir IRT ir informacijos valdymo iniciatyvinėje grupėje, kuris nesuteikia balsavimo teisių pagal 69 straipsnį;

c)ryšių palaikymo pareigūnų komandiravimas tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios pagal 27 straipsnį taikomos valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnams.

4.Visuose tarptautiniuose susitarimuose, kuriuose numatoma 3 dalyje nurodyta bendradarbiavimo forma, taip pat gali būti numatyta:

a)atitinkamos Šengeno asocijuotosios šalies informacijos teikimas Europolui 29 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nustatytas sąlygas atitinkančiomis sąlygomis ir Europolo pareiga atsižvelgti į atitinkamos Šengeno asocijuotosios šalies pateiktą informaciją, kaip nustatyta 29 straipsnio 6 dalyje;

b)atitinkamas finansinis įnašas, kurį atitinkama Šengeno asocijuotoji šalis turi sumokėti Europolui.

94 straipsnis

Asmens duomenų perdavimas trečiosioms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms

1.Europolas gali perduoti asmens duomenis trečiosioms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms nedarant poveikio 129 straipsniui.

5.Vykdomasis direktorius yra kompetentingas leisti perduoti asmens duomenis pagal Reglamento (ES) 2018/1725 94b, 94c ir 94d straipsnius.

Gavusi EDAPP leidimą, valdyba gali ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas, leisti atlikti keletą perdavimų, jei tenkinamos Reglamento (ES) 2018/1725 94c straipsnio sąlygos.

6.2 dalies tikslais vykdomasis direktorius nepagrįstai nedelsdamas priima sprendimą remdamasis visa svarbia informacija, įskaitant, kai tinkama, duomenų apsaugos pareigūno ir atitinkamų operatyvinių centrų pateiktą informaciją. Paprastai tokius perdavimus leidžiama atlikti, kai tenkinamos taikytinos sąlygos, ir jie atliekami per SIENA. Jei atitinkama trečioji valstybė arba tarptautinė organizacija neturi prieigos prie SIENA, duomenys perduodami INTERPOL kanalais.

7.Vykdomasis direktorius kuo greičiau informuoja valdybą apie atvejus, kai buvo taikomi Reglamento (ES) 2018/1725 94b, 94c ir 94d straipsniai.

95 straipsnis

Santykiai su valstybėmis narėmis ar trečiosiomis valstybėmis joms dalyvaujant Jūrų analizės ir operacijų centro kovai su prekyba narkotikais veikloje

1.Tiek, kiek tai reikalinga Europolo užduotims atlikti, jis užmezga ir palaiko bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir trečiosiomis valstybėmis, dalyvaujančiomis Jūrų analizės ir operacijų centro kovai su prekyba narkotikais (MAOC-N) veikloje, sudarydamas darbo susitarimą.

2.Europolas gali keistis informacija su trečiosiomis valstybėmis, dalyvaujančiomis MAOC-N, jei laikomasi Reglamente (ES) 2018/1725 nustatytų operatyvinių asmens duomenų perdavimo trečiosioms valstybėms bendrųjų principų ir taisyklių.

3.MAOC-N dalyvaujančios valstybės narės savo ryšių palaikymo pareigūnus, paskirtus į MAOC-N, prijungia prie SIENA, kad pateiktų atitinkamą informaciją Europolui.

4.Europolas teikia analitinę paramą MAOC-N vykdant nusikalstamų veikų tyrimus, susijusius su didelės rizikos nusikaltėlių tinklais, prekiaujančiais narkotikais jūroje.

3 skirsnis
Bendradarbiavimas su privačiais subjektais ir fiziniais asmenimis

96 straipsnis

Keitimasis asmens duomenimis su privačiais subjektais

1.Jeigu tai reikalinga Europolo užduotims vykdyti, jis gali tvarkyti iš privačių subjektų gautus asmens duomenis.

2.Europolas gali tiesiogiai iš privataus subjekto gauti asmens duomenis, kuriuos tas privatus subjektas pareiškia, kad pagal taikytiną teisę jam teisiškai leidžiama perduoti.

3.Siekdamas informuoti valstybių narių kompetentingas institucijas apie visas su jomis susijusias nusikalstamas veikas, susijusias su asmens duomenimis, gautais iš privataus subjekto, ir sudaryti joms sąlygas imtis būtinų priemonių, Europolas perduoda asmens duomenis ir visus atitinkamus tų duomenų tvarkymo rezultatus atitinkamiems nacionaliniams Europolo padaliniams.

4.Europolo bendradarbiavimas su privačiais subjektais neturi dubliuoti valstybių narių FŽP veiklos ir jai trukdyti, taip pat neturi būti susijęs su informacija, kuri turi būti teikiama FŽP Direktyvos (ES) 2015/849 tikslais.

5.Europolas perduoda asmens duomenis privatiems subjektams tik tada, kai tai tikrai būtina ir proporcinga; tai nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju, visų pirma kai tai atitinka duomenų subjekto interesus arba būtina siekiant užkirsti kelią gresiančiam nusikaltimo, įskaitant terorizmą, įvykdymui.

Toks perdavimas vykdomas tik tada, kai duomenų subjekto teisės ir laisvės nėra svarbesnės už viešąjį interesą, dėl kurio duomenis reikia perduoti.

Šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytam perdavimui taikomi bet kokie pagal 33 straipsnio 2 arba 3 dalį nustatyti apribojimai ir nedaromas poveikis 129 straipsniui.

6.Jei privatus subjektas nėra įsisteigęs Sąjungoje arba trečiojoje valstybėje, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1725 94a straipsnyje, vykdomasis direktorius leidžia perduoti asmenį tik šiais atvejais:

a)perdavimas yra būtinas, kad būtų apsaugoti gyvybiniai atitinkamo duomenų subjekto arba kito asmens interesai;

b)perdavimas yra būtinas, kad būtų apsaugoti teisėti atitinkamo duomenų subjekto interesai;

c)perdavimas yra itin svarbus, kad būtų užkirstas kelias tiesioginei ir didelei grėsmei valstybės narės arba trečiosios valstybės visuomenės saugumui;

d)perdavimas yra būtinas atskirais atvejais, siekiant vykdyti konkrečios nusikalstamos veikos, kuri patenka į Europolo kompetencijos sritį, prevenciją, tyrimą, nustatymą ar patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už ją;

e)perdavimas yra būtinas atskirais atvejais, kad būtų nustatyti, vykdomi ar ginami teisiniai reikalavimai, susiję su konkrečios nusikalstamos veikos, kuri patenka į Europolo kompetencijos sritį, prevencija, tyrimu, nustatymu ar patraukimu baudžiamojon atsakomybėn už ją.

Asmens duomenys neperduodami, jeigu vykdomasis direktorius nustato, kad atitinkamo duomenų subjekto pagrindinės teisės ir laisvės yra viršesnės už pirmos pastraipos d ir e punktuose nurodytą viešąjį interesą, dėl kurio duomenis reikia perduoti.

7.Asmens duomenų perdavimas pagal 5 ir 6 dalis neturi būti sistemingas, masinis ar struktūrinis.

8.Europolas per valstybių narių nacionalinius padalinius gali paprašyti valstybių narių, laikantis jų nacionalinės teisės, Europolui pateikti asmens duomenis iš jų teritorijoje įsisteigusių arba teisinį atstovą turinčių privačių subjektų. Tokie prašymai turi būti pagrįsti ir kuo tikslesni. Tokie asmens duomenys turi būti kuo mažiau neskelbtini ir būti apriboti tuo, kas tikrai būtina ir proporcinga siekiant sudaryti galimybę Europolui atlikti savo užduotis.

9.47 straipsnyje nurodytu Europolo mechanizmu gali būti naudojamasi valstybių narių kompetentingų institucijų ir privačių subjektų keitimuisi informacija laikantis Sąjungos ir atitinkamų valstybių narių nacionalinės teisės. Toks keitimasis informacija gali apimti ir Europolo kompetencijai nepriklausančius nusikaltimus.

Kai valstybės narės naudojasi Europolo keitimosi informacija apie nusikaltimus, patenkančius į Europolo kompetencijos sritį, mechanizmu, jos pateikia Europolui tokios informacijos kopiją.

Kai valstybės narės naudojasi Europolo mechanizmu siekdamos keistis asmens duomenimis, susijusiais su nusikalstamomis veikomis, nepatenkančiomis į Europolo kompetencijos sritį, Europolas neturi prieigos prie tų duomenų ir laikomas duomenų tvarkytoju pagal Reglamento (ES) 2018/1725 87 straipsnį.

Europolas įvertina galimą saugumo riziką, kuri kyla suteikus galimybę jo infrastruktūra naudotis privatiems subjektams, ir prireikus įgyvendina tinkamas prevencines ir rizikos mažinimo priemones.

10.Europolas užtikrina, kad detali informacija apie visus asmens duomenų siuntimo ar perdavimo atvejus ir jų motyvai būtų užregistruoti pagal šį reglamentą ir pagal Reglamentą (ES) 2018/1725 pateikti EDAPP, jam paprašius.

11.Jeigu gauti arba siųstini ar perduotini asmens duomenys turi poveikio valstybės narės interesams, Europolas nedelsdamas praneša apie tai atitinkamos valstybės narės nacionaliniam Europolo padaliniui.

12.Ne vėliau kaip kovo 31 d. valdyba priima metinę ataskaitą dėl asmens duomenų, kuriais buvo pasikeista su privačiais subjektais pagal šį straipsnį, remdamasi valdybos nustatytais kiekybiniais ir kokybiniais vertinimo kriterijais.

13.Metinėje ataskaitoje atsižvelgiama į diskretiškumo ir konfidencialumo įsipareigojimus, o pavyzdžiai, kiek tai susiję su asmens duomenimis, suanoniminami.

Metinė ataskaita siunčiama Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

97 straipsnis

Iš fizinių asmenų gauta informacija

1.Jei tai reikalinga Europolo užduotims vykdyti, jis gali gauti ir tvarkyti fizinių asmenų pateiktą informaciją.

2.Fizinių asmenų pateiktus asmens duomenis Europolas tvarko tik jei jie gauti vienu iš šiuo būdų:

a)per nacionalinį Europolo padalinį pagal nacionalinę teisę;

b)per trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos informavimo punktą, kuriam asmens duomenys gali būti perduodami pagal Reglamento (ES) 2018/1725 94b straipsnio 2 dalies c punktą;

c)per trečiosios valstybės instituciją arba tarptautinę organizaciją, kuriai asmens duomenys gali būti perduodami pagal Reglamento (ES) 2018/1725 94a straipsnį, 94b straipsnio 1 dalį arba 94b straipsnio 2 dalies a punktą.

3.Kai Europolas gauna informaciją, įskaitant asmens duomenis, iš trečiojoje valstybėje gyvenančio fizinio asmens, kurio atžvilgiu neįvykdytos duomenų perdavimo pagal Reglamento (ES) 2018/1725 94a arba 94b straipsnį sąlygos, Europolas tą informaciją perduoda tik valstybei narei arba tokiai trečiajai valstybei.

4.Jeigu gauti asmens duomenys turi poveikį valstybės narės interesams, Europolas nedelsdamas praneša apie tai atitinkamos valstybės narės nacionaliniam Europolo padaliniui.

5.Į fizinius asmenis siekdamas išgauti informacijos Europolas nesikreipia.

6.Nedarant poveikio 104 ir 105 straipsniams, Europolas negali teikti asmens duomenų fiziniams asmenims.

VIII skyrius
Duomenų apsauga

98 straipsnis

Europolo atliekamas asmens duomenų tvarkymas

1.Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, Europolo vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Reglamentas (ES) 2018/1725 .

2.Jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, nuorodos į „asmens duomenis“ šiame reglamente laikomos nuorodomis į „operatyvinius asmens duomenis“, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnio 2 punkte .

3.Valdyba priima taisykles, kuriomis nustatomi administracinių asmens duomenų saugojimo terminai.

99 straipsnis

Informacijos šaltinio patikimumo ir informacijos tikslumo vertinimas

1.Informaciją teikianti valstybė narė kiek įmanoma įvertina valstybės narės informacijos šaltinio patikimumą, naudodamasi tokiais šaltinių įvertinimo kodais:

a)(A): neabejojama šaltinio autentiškumu, patikimumu ir kompetencija, arba informacija gauta iš šaltinio, kuris visais atvejais buvo patikimas;

b)(B): informacija gauta iš šaltinio, kuris dažniausiai buvo patikimas;

c)(C): informacija gauta iš šaltinio, kuris dažniausiai buvo nepatikimas;

d)(X): šaltinio patikimumo įvertinti neįmanoma.

2.Informaciją teikianti valstybė narė kiek įmanoma įvertina valstybės narės informacijos tikslumą naudodamasi tokiais informacijos įvertinimo kodais:

a)(1): informacija, dėl kurios tikslumo abejonių nėra;

b)(2): informacija šaltiniui žinoma asmeniškai, tačiau ją perduodančiam pareigūnui asmeniškai nežinoma;

c)(3): informacija šaltiniui asmeniškai nežinoma, tačiau ją patvirtina kita jau užfiksuota informacija;

d)(4): informacija šaltiniui asmeniškai nežinoma ir negali būti patvirtinta.

3.Jeigu remdamasis savo jau turima informacija Europolas nusprendžia, kad įvertinimą, numatytą 1 arba 2 dalyje, reikia patikslinti, jis praneša apie tai atitinkamai valstybei narei ir siekia susitarti dėl įvertinimo pakeitimo. Kol toks susitarimas nepasiektas, Europolas įvertinimo nekeičia.

4.Gavęs iš valstybės narės informaciją neatlikus vertinimo pagal 1 arba 2 dalį, Europolas stengiasi įvertinti šaltinio patikimumą arba informacijos tikslumą remdamasis savo jau turima informacija. Konkretūs duomenys ir informacija vertinami susitarus su juos pateikusia valstybe nare. Valstybė narė taip pat gali iš esmės susitarti su Europolu dėl tam tikrų duomenų tipų ir tam tikrų šaltinių vertinimo. Jei konkrečiu atveju nesusitariama arba nėra susitarimo iš esmės, Europolas įvertina informaciją ar duomenis ir priskiria tokiai informacijai ar duomenims atitinkamai 1 ir 2 dalyse nurodytus įvertinimo kodus „X“ ir „4“.

5.1–4 dalys mutatis mutandis taikomos, jeigu Europolas gauna duomenų ar informacijos iš Sąjungos institucijos, organo, misijos, įstaigos ar agentūros, trečiosios valstybės, tarptautinės organizacijos ar privataus subjekto.

6.Iš viešai prieinamų šaltinių gautą informaciją Europolas įvertina naudodamasis 1 ir 2 dalyse pateiktais įvertinimo kodais.

7.Jei informacija yra analizės, Europolo atliktos jam vykdant savo užduotis, rezultatas, Europolas įvertina tokią informaciją pagal šį straipsnį ir susitaręs su atliekant analizę dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis.

100 straipsnis

Įvairių kategorijų duomenų subjektų duomenų ir specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas

1.Nusikalstamų veikų aukų, liudytojų ar kitų asmenų, galinčių pateikti informacijos apie nusikalstamas veikas, asmens duomenis tvarkyti leidžiama, jeigu tai tikrai būtina ir proporcinga užkertant kelią nusikaltimams, kurie patenka į Europolo kompetencijos sritį, ar su jais kovojant.

2.Automatiniu ar kitais būdais tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politinius, religinius ar filosofinius įsitikinimus arba narystę profesinėse sąjungose, taip pat tvarkyti genetinius ir biometrinius duomenis tik fizinio asmens tapatybės nustatymo tikslu arba tvarkyti duomenis apie sveikatą ar fizinių asmenų lytinį gyvenimą arba seksualinę orientaciją leidžiama tik tada, kai tai tikrai proporcinga ir būtina mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams pagal 102 straipsnį ir operatyviniais tikslais, laikantis Europolo kompetencijos ribų ir tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, kurios patenka į Europolo kompetencijos sritį, ir kovoti su jomis. Tokiam tvarkymui taip pat taikomos šiame reglamente nustatytos tinkamos apsaugos priemonės, susijusios su duomenų subjekto teisėmis ir laisvėmis, ir toks tvarkymas, išskyrus biometrinius duomenis, tvarkomus tik fizinio asmens tapatybės nustatymo tikslu, leidžiamas tik tuo atveju, jei tie duomenys papildo kitus Europolo tvarkomus asmens duomenis. Draudžiama pasirinkti konkrečią asmenų grupę remiantis tik tokiais asmens duomenimis.

3.Asmens duomenų tvarkymo pagal šį straipsnį atveju apie tai nepagrįstai nedelsiant informuojamas duomenų apsaugos pareigūnas.

4.Tiesioginę prieigą prie 1 ir 2 dalyse nurodytų asmens duomenų turi tik Europolas. Vykdomasis direktorius tinkamai suteikia tokią prieigą ribotam skaičiui Europolo pareigūnų, jei tai būtina jų užduotims vykdyti.

5.Nepaisant pirmos pastraipos, kai būtina suteikti tiesioginę prieigą prie asmens duomenų valstybių narių kompetentingų institucijų ar Sąjungos įstaigų ir agentūrų darbuotojams jų užduotims vykdyti ir pagal šį reglamentą arba vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, laikantis 102 straipsnio 2 dalies c punkto, vykdomasis direktorius tinkamai suteikia tokią prieigą ribotam tokių darbuotojų skaičiui.

6.Asmens duomenys, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, nėra perduodami valstybėms narėms ar Sąjungos institucijoms, organams, misijoms, įstaigoms ir agentūroms, trečiosioms valstybėms, tarptautinėms organizacijoms arba privatiems subjektams, nebent toks siuntimas ar perdavimas yra reikalaujamas pagal šį reglamentą ar Sąjungos teisę arba yra tikrai būtinas ir proporcingas atskirais atvejais, susijusiais su nusikalstamomis veikomis, kurios patenka į Europolo kompetencijos sritį, ir vadovaujantis VI ir VII skyriais.

7.Kiekvienais metais Europolas teikia EDAPP visų asmens duomenų, kaip nurodyta 2 dalyje, kuriuos jis tvarkė, statistinę apžvalgą.

101 straipsnis

Asmens duomenų saugojimo ir ištrynimo terminai

1.Savo tvarkomus asmens duomenis Europolas saugo ne ilgiau nei būtina ir proporcinga tikslams, kuriais jie tvarkomi, pasiekti.

2.Bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip po trejų metų nuo pirminio asmens duomenų tvarkymo pradžios, Europolas peržiūri, ar reikia juos toliau saugoti. Jeigu duomenis reikia toliau saugoti, nes tai vis dar būtina Europolo užduočių vykdymui, jis gali nuspręsti toliau saugoti asmens duomenis iki kitos peržiūros, kuri atliekama dar po trejų metų. Tolesnio saugojimo priežastys turi būti pagrįstos ir užregistruotos. Jei sprendimas dėl tolesnio duomenų saugojimo nepriimamas, po trejų metų tie duomenys automatiškai ištrinami.

3.Jeigu asmens duomenys, kaip nurodyta 100 straipsnio 1 ir 2 dalyse, saugomi ilgiau kaip penkerius metus, apie tai atitinkamai pranešama EDAPP.

4.Jeigu duomenų siuntimo ar perdavimo momentu valstybė narė, Sąjungos institucija, organas, misija, įstaiga ar agentūra, trečioji valstybė ar tarptautinė organizacija nurodė kokius nors apribojimus, susijusius su ankstesniu asmens duomenų ištrynimu ar sunaikinimu pagal 33 straipsnio 2 dalį, Europolas ištrina asmens duomenis, laikydamasis tų apribojimų. Jeigu, remiantis išsamesne nei duomenų teikėjo turima informacija, tolesnis duomenų saugojimas laikomas reikalingu Europolo užduočių vykdymui, Europolas prašo duomenų teikėjo leidimo toliau saugoti duomenis ir pagrindžia tokį prašymą.

5.Jeigu valstybė narė, Sąjungos institucija, organas, misija, įstaiga ar agentūra, trečioji valstybė arba tarptautinė organizacija ištrina Europolui pateiktus asmens duomenis iš savo duomenų rinkmenų, jie atitinkamai praneša apie tai Europolui. Europolas ištrina tuos duomenis, nebent, remiantis išsamesne nei duomenų teikėjo turima informacija, nusprendžiama, kad tolesnis šių duomenų saugojimas reikalingas Europolui jo užduotims vykdyti. Europolas praneša duomenų teikėjui apie tolesnį tokių duomenų saugojimą ir pagrindžia tokį tolesnį saugojimą.

6.Asmens duomenys neištrinami šiais atvejais:

a)toks ištrynimas pažeistų duomenų subjekto, kuriam reikalinga apsauga, interesus; tokiu atveju duomenys naudojami tik gavus duomenų subjekto aiškų rašytinį sutikimą;

b)duomenų subjektas ginčija asmens duomenų tikslumą – tiek laiko, kad valstybės narės ar atitinkamai Europolas galėtų patikrinti duomenų tikslumą;

c)duomenis reikia išsaugoti, nes jie bus naudojami kaip įrodymas arba teisiniams reikalavimams nustatyti, pareikšti ar apginti;

d)duomenų subjektas nesutinka, kad jie būtų ištrinti, ir prašo naudoti juos taikant apribojimus.

102 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymas mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslais

1.Europolas gali tvarkyti asmens duomenis atitinkamų mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų tikslais, jei tų asmens duomenų tvarkymas yra būtinas ir tinkamai pagrįstas atitinkamo projekto tikslams pasiekti.

Specialių kategorijų asmens duomenų atveju, toks tvarkymas atliekamas tik tada, kai tai tikrai būtina ir taikomos atitinkamos apsaugos priemonės, kurios gali apimti pseudonimų suteikimą.

Europolui tvarkant asmens duomenis mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų kontekste vadovaujamasi skaidrumo, paaiškinamumo, teisingumo ir atskaitomybės principais.

2.Nedarant poveikio 1 daliai, kai asmens duomenys tvarkomi įgyvendinant Europolo mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, taikomos šios apsaugos priemonės:

a)bet kokiam mokslinių tyrimų ir inovacijų projektui reikalingas išankstinis vykdomojo direktoriaus leidimas, grindžiamas:

I.projekto tikslų aprašymu ir paaiškinimu, kaip projektas padės Europolui ar valstybių narių kompetentingoms institucijoms vykdyti jų užduotis;

II.numatomos duomenų tvarkymo veiklos aprašymu, kuriame nustatomi duomenų tvarkymo tikslai, aprėptis ir trukmė, taip pat asmens duomenų tvarkymo būtinumas ir proporcingumas;

III.tvarkytinų asmens duomenų kategorijų aprašymu;

IV.atitikties Reglamento (ES) 2018/1725 71 straipsniui dėl asmens duomenų saugojimo terminų ir prieigos prie jų sąlygų vertinimu;

b)apie projekto įgyvendinimo pradžią valdyba informuojama pagal 32 straipsnio 11 dalyje nurodytas gaires;

c)asmens duomenys, kurie turi būti tvarkomi projekto kontekste:

I.to projekto įgyvendinimo tikslais laikinai perkeliami į atskirą, izoliuotą ir apsaugotą Europolo duomenų tvarkymo aplinką, kurioje atitinkamais atvejais gali būti palaikomi kartotiniai kūrimo, bandymo ir patvirtinimo procesai vien to projekto įgyvendinimo tikslu;

II.pagal 100 straipsnio 4 dalį prieinami specialiai įgaliotiems Europolo darbuotojams ir, laikantis techninių saugumo priemonių, specialiai įgaliotiems valstybių narių kompetentingų institucijų bei Sąjungos agentūrų darbuotojams;

III.neperduodami kitiems subjektams;

IV.dėl jų netaikomos priemonės ar nepriimami sprendimai, kurie duomenų tvarkymo pasekoje turėtų įtakos duomenų subjektams;

V.ištrinami užbaigus projektą arba pasibaigus asmens duomenų saugojimo terminui pagal 91 straipsnį;

VI.taikant tinkamas apsaugos priemones ir tinkamai pagrįstais atvejais būtų pakartotinai naudojami Europole tolesniems mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams, kuriais siekiama suderinamų tikslų, visų pirma algoritmų ir DI modelių bei DI sistemų tobulinimui, bandymui ar patvirtinimui;

d)asmens duomenų tvarkymo vykdant projektą registracijos įrašai saugomi dvejus metus po projekto užbaigimo, tik tam, kad būtų galima patikrinti duomenų tvarkymo rezultatų tikslumą, ir tik tol, kol tai būtina šiam tikslui pasiekti.

3.Jei Europolas mano, kad naujos rūšies mokslinių tyrimų ir inovacijų projektas kelia didelį pavojų duomenų subjektų teisėms ir laisvėms, jis, be šio straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų reikalavimų, taip pat atlieka poveikio duomenų apsaugai vertinimą pagal Reglamento (ES) 2018/1725 89 straipsnį. Tokiais atvejais prieš pradedant įgyvendinti projektą apie tai informuojamas EDAPP.

4.2 ir 3 dalys netaikomos dėl esamų pajėgumų pritaikymo, keitimo ar diegimo, be kita ko, apibrėžtame operatyviniame kontekste, su sąlyga, kad tokia veikla iš esmės nekeičiamas duomenų tvarkymo pobūdis, aprėptis ar tikslas taip, kad padidėtų rizika duomenų subjektų teisėms ir laisvėms.

5.Valdyba įpareigojančiu dokumentu nustato bendrą mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų taikymo sritį. Toks dokumentas atnaujinamas, kai tikslinga, ir pateikiamas EDAPP, kad jis galėtų vykdyti priežiūrą.

6.Europolas saugo dokumentą, kuriame pateikiamas išsamus algoritmų mokymo, testavimo ir patvirtinimo procesų ir pagrindimo aprašymas, kad būtų užtikrintas proceso ir algoritmų skaidrumas, įskaitant jų atitiktį šiame straipsnyje numatytoms apsaugos priemonėms, taip pat kad būtų sudarytos sąlygos patikrinti rezultatų tikslumą remiantis minėtų algoritmų naudojimu. Gavęs prašymą, Europolas pateikia tą dokumentą suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant valstybes nares ir JPKG.

7.Jei asmens duomenis, kurie turi būti tvarkomi mokslinių tyrimų ir inovacijų projekto tikslais, pateikė valstybė narė, Sąjungos įstaiga, trečioji valstybė arba tarptautinė organizacija, Europolas paprašo to duomenų teikėjo sutikimo pagal 33 straipsnio 2 dalį, nebent duomenų teikėjas suteikė išankstinį leidimą tokiam tvarkymui mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų tikslais, nustatydamas bendras arba konkrečias sąlygas.

8.Europolas negali tvarkyti duomenų mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų tikslais be duomenų teikėjo sutikimo. Toks sutikimas bet kada gali būti atšauktas.

103 straipsnis

Pranešimas apie asmens duomenų saugumo pažeidimą atitinkamai institucijai

1.Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2018/1725 92 straipsniui, asmens duomenų saugumo pažeidimo atveju Europolas nepagrįstai nedelsdamas praneša apie tą pažeidimą atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir atitinkamam duomenų teikėjui, išskyrus atvejus, kai dėl to asmens duomenų saugumo pažeidimo neturėtų kilti pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms.

2.1 dalyje nurodytame pranešime bent:

a)aprašomas asmens duomenų saugumo pažeidimo pobūdis, įskaitant, jeigu įmanoma ir tinkama, atitinkamų duomenų subjektų kategorijas ir skaičių, taip pat atitinkamų duomenų įrašų kategorijas ir skaičių;

b)aprašomos tikėtinos asmens duomenų saugumo pažeidimo pasekmės;

c)aprašomos priemonės, kurias siūlo arba kurių ėmėsi Europolas, kad būtų pašalintas asmens duomenų saugumo pažeidimas;

d)kai tinkama, pateikiamos rekomenduojamos priemonės, skirtos galimam neigiamam asmens duomenų saugumo pažeidimo poveikiui sušvelninti.

104 straipsnis

Pranešimas duomenų subjektui apie asmens duomenų saugumo pažeidimą

Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2018/1725 93 straipsniui, jei Europolas neturi atitinkamo duomenų subjekto kontaktinių duomenų, jis paprašo duomenų teikėjo pranešti atitinkamam duomenų subjektui apie asmens duomenų saugumo pažeidimą ir informuoti Europolą apie priimtą sprendimą. Duomenis teikiančios valstybės narės apie asmens duomenų pažeidimą atitinkamam duomenų subjektui praneša laikydamosi savo nacionalinės teisės.

105 straipsnis

Duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis

1.Duomenų subjektas, norėdamas pasinaudoti Reglamento (ES) 2018/1725 80 straipsnyje nurodyta teise susipažinti su asmens duomenimis, susijusiais su duomenų subjektu, gali dėl to pateikti prašymą jo pasirinktos valstybės narės tuo tikslu paskirtai institucijai arba Europolui. Ta institucija nedelsdama ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo perduoda jį Europolui.

2.Europolas patvirtina 1 dalyje nurodyto prašymo gavimą. Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2018/1725 81 straipsniui, Europolas į jį atsako nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju per keturis mėnesius nuo tada, kai Europolas gauna prašymą.

3.Dėl sprendimo, kuris turi būti priimtas, Europolas konsultuojasi su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir atitinkamu duomenų teikėju. Sprendimas dėl prieigos prie asmens duomenų gali būti priimamas tik Europolui glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir duomenų teikėju, kuriam duomenų subjekto prieiga prie tokių duomenų turėtų tiesioginį poveikį. Valstybės narės ir atitinkamų duomenų teikėjas glaudžiai bendradarbiauja su Europolu ir nepagrįstai nedelsdami atsako į Europolo atliktą paiešką. Jeigu valstybė narė arba duomenų teikėjas prieštarauja siūlomam Europolo atsakymui, jis praneša Europolui tokio prieštaravimo priežastis. Europolas kuo labiau atsižvelgia į visus tokius prieštaravimus. Tada Europolas praneša apie savo sprendimą atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir duomenų teikėjui.

106 straipsnis

Teisė taisyti, trinti ir apriboti duomenis

1.Duomenų subjektas, norėdamas pasinaudoti Reglamento (ES) 2018/1725 82 straipsnyje nurodyta teise reikalauti ištaisyti ar ištrinti su juo susijusius asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą, gali dėl to pateikti prašymą jo pasirinktos valstybės narės tuo tikslu paskirtai institucijai arba Europolui. Jei prašymas pateikiamas tai institucijai, ji ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo perduoda jį Europolui.

2.Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2018/1725 82 straipsnio 3 daliai, Europolas veikiau apriboja asmens duomenų tvarkymą, o ne ištrina asmens duomenis, jei yra pagrįstų priežasčių manyti, kad ištrynimas galėtų pakenkti teisėtiems duomenų subjekto interesams.

3.Apriboti duomenys tvarkomi tik siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises, kai tai būtina apsaugoti duomenų subjekto ar kito asmens gyvybinius interesus, arba Reglamento (ES) 2018/1725 82 straipsnio 3 dalyje nustatytais tikslais.

4.Jeigu Europolo turimi asmens duomenys, nurodyti 1 ir 2 dalyse, jam buvo pateikti trečiųjų valstybių, tarptautinių organizacijų ar Sąjungos institucijų, organų, misijų, įstaigų ar agentūrų, tiesiogiai pateikti privačių subjektų, Europolo išgauti iš viešai prieinamų šaltinių arba gauti pačiam Europolui atlikus analizę, Europolas tokius duomenis ištaiso ar ištrina arba apriboja jų tvarkymą ir, kai tinkama, informuoja duomenų teikėjus.

5.Jeigu Europolo turimus asmens duomenis, nurodytus 1 ir 2 dalyse, jam pateikė valstybės narės, tokius duomenis ištaiso ar ištrina arba apriboja jų tvarkymą atitinkamos valstybės narės, bendradarbiaudamos su Europolu pagal savo atitinkamą kompetenciją.

6.Europolas, bendradarbiaudamas su atitinkamu duomenų teikėju, ištaiso arba ištrina duomenis visais šiais atvejais:

a)neteisingi asmens duomenys buvo persiųsti arba perduoti kitomis tinkamomis priemonėmis;

b)valstybių narių pateiktuose duomenyse klaidų atsirado dėl netinkamo perdavimo arba siuntimo ar perdavimo pažeidžiant šį reglamentą;

c)duomenų klaidų atsirado dėl to, kad duomenis Europolas įvedė, perėmė ar išsaugojo netinkamai arba pažeisdamas šį reglamentą.

7.3, 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais visiems atitinkamų duomenų gavėjams nedelsiant apie tai pranešama. Gavėjai, vadovaudamiesi jiems taikomomis taisyklėmis, tada ištaiso, ištrina arba apriboja tuos duomenis savo sistemose.

107 straipsnis

Atsakomybė už duomenų apsaugą

1.Europolas asmens duomenis tvarko tokiu būdu, kuris užtikrina galimybę nustatyti jų šaltinį, laikantis 28 straipsnio.

2.Atsakomybė už asmens duomenų tikslumą, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1725 71 straipsnio 1 dalies d punkte, tenka:

a)asmens duomenis Europolui pateikusiai valstybei narei arba Sąjungos įstaigai;

b)Europolui už trečiųjų valstybių arba tarptautinių organizacijų ar tiesiogiai privačių subjektų pateiktų asmens duomenų, Europolo iš viešai prieinamų šaltinių išgautų asmens duomenų arba asmens duomenų, kurie gauti pačiam Europolui atlikus analizę, ir už Europolo saugomų asmens duomenų, kaip nustatyta 101 straipsnio 5 dalyje, kokybę.

3.Jei Europolas sužino, kad pagal 28 straipsnio 1 dalies a ir b punktus pateikti asmens duomenys faktų atžvilgiu yra netikslūs arba yra neteisėtai saugomi, jis atitinkamai apie tai praneša tų duomenų teikėjui.

4.Už duomenų siuntimo ar perdavimo teisėtumą atsako:

a)asmens duomenis Europolui pateikusi valstybė narė;

b)Europolas, jeigu asmens duomenis valstybėms narėms, trečiosioms valstybėms arba tarptautinėms organizacijoms pateikia Europolas.

5.Europolui ir Sąjungos institucijai, organui, misijai, įstaigai ar agentūrai siunčiant duomenis, už jų perdavimo teisėtumą atsako Europolas.

Nedarant poveikio pirmai pastraipai, jeigu Europolas siunčia duomenis gavėjo prašymu, už tokio siuntimo teisėtumą atsako ir Europolas, ir duomenų gavėjas.

6.Europolas atsako už visas savo atliekamas duomenų tvarkymo operacijas, išskyrus dvišalį valstybių narių, Sąjungos institucijų, organų, misijų, įstaigų ir agentūrų, trečiųjų valstybių, tarptautinių organizacijų ir privačių subjektų keitimąsi duomenimis, prie kurių Europolas neturi prieigos, naudojantis Europolo infrastruktūra. Tokie dvišaliai keitimaisi vykdomi atitinkamų subjektų atsakomybe, vadovaujantis jų teise. Tokių keitimųsi saugumas užtikrinamas pagal Reglamento (ES) 2018/1725 91 straipsnį.

108 straipsnis

Išankstinė konsultacija

1.Europolas gali pradėti tvarkymo operacijas, kurioms taikoma išankstinė konsultacija su EDAPP pagal Reglamento (ES) 2018/1725 90 straipsnio 1 dalį, nebent EDAPP raštu pateikė rekomendaciją pagal to reglamento 90 straipsnio 4 dalį per aštuonių savaičių laikotarpį, kuris prasideda pirminio prašymo suteikti konsultaciją pateikimo dieną ir negali būti sustabdomas arba pratęsiamas.

2.Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos duomenų tvarkymo operacijos yra labai svarbios Europolo užduočių vykdymui ir yra ypač skubios bei būtinos siekiant užkirsti kelią tiesioginei Europolo kompetencijai priklausančio nusikaltimo grėsmei ir su ja kovoti arba apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito asmens interesus, Europolas išimties tvarka gali pradėti duomenų tvarkymą.

Tokiu atveju Europolas, prieš pradėdamas duomenų tvarkymo operacijas, informuoja EDAPP ir pateikia jam pagrįstą numatomo duomenų tvarkymo tikslo aprašymą, atitinkamų duomenų kategorijas ir pradinį rizikos duomenų subjektams vertinimą. Europolas pateikia EDAPP papildomą informaciją, reikalingą išankstinėms konsultacijoms su EDAPP, per keturias savaites nuo duomenų tvarkymo operacijų pradžios.

Į rašytines EDAPP rekomendacijas pagal Reglamento (ES) 2018/1725 90 straipsnio 4 dalį atsižvelgiama retrospektyviai ir atitinkamai pakoreguojamas duomenų tvarkymo būdas.

Duomenų apsaugos pareigūnas dalyvauja vertinant tokių duomenų tvarkymo operacijų skubumą ir prižiūri atitinkamą duomenų tvarkymą.

109 straipsnis

Duomenų apsaugos pareigūnas

1.Valdyba paskiria Europolo darbuotoją duomenų apsaugos pareigūnu; jis paskiriamas tik tai vienintelei pareigybei.

2.Siekiant padėti duomenų apsaugos pareigūnui vykdyti savo užduotis, Europolo darbuotojas gali būti paskirtas duomenų apsaugos pareigūno padėjėju.

3.Duomenų apsaugos pareigūnas tiesiogiai atsiskaito valdybai.

4.Valdyba priima kitas su duomenų apsaugos pareigūnu susijusias įgyvendinimo taisykles. Tose įgyvendinimo taisyklėse visų pirma nustatoma duomenų apsaugos pareigūno atrankos ir atleidimo iš jų procedūra, jo užduotys, pareigos, įgaliojimai ir jo nepriklausomumo apsaugos priemonės.

5.Duomenų apsaugos pareigūnas skiriamas ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsiama.

6.Duomenų apsaugos pareigūnui taikomos nuostatos mutatis mutandis taikomos duomenų apsaugos pareigūno padėjėjams.

7.Jeigu duomenų apsaugos pareigūnas mano, kad nesilaikoma šio reglamento arba Reglamento (ES) 2018/1725 nuostatų dėl asmens duomenų tvarkymo, jis praneša apie tai vykdomajam direktoriui, prašydamas jo per nustatytą laikotarpį pašalinti pažeidimą. Vykdomajam direktoriui per nustatytą laikotarpį tvarkymo pažeidimo nepašalinus, duomenų apsaugos pareigūnas praneša apie tai valdybai. Valdyba pateikia atsakymą per nustatytą laikotarpį, dėl kurio sutarta su duomenų apsaugos pareigūnu. Valdybai per nustatytą laikotarpį nepašalinus pažeidimo, duomenų apsaugos pareigūnas perduoda šį klausimą EDAPP.

110 straipsnis

Pagrindinių teisių pareigūnas

1.Vykdomojo direktoriaus siūlymu valdyba paskiria pagrindinių teisių pareigūną. Pagrindinių teisių pareigūnas gali būti Europolo personalo narys, specialiai parengtas pagrindinių teisių teisės ir praktikos srityje.

2.Pagrindinių teisių pareigūnas vykdo šias užduotis:

a)teikia patarimus Europolui, jei mano, kad tai būtina, arba jei to paprašoma, Europolo veiklos klausimais; tai turi netrukdyti vykdyti tos veiklos arba jos nevilkinti;

b)stebi, kaip Europolas laikosi pagrindinių teisių;

c)teikia neprivalomas nuomones dėl darbo tvarkos;

d)informuoja vykdomąjį direktorių apie galimus pagrindinių teisių pažeidimus Europolui vykdant veiklą;

e)skatina Europolą laikytis pagrindinių teisių vykdant savo užduotis ir veiklą;

f)kitas šiame reglamente numatytas užduotis.

3.Pagrindinių teisių pareigūnas tiesiogiai atsiskaito vykdomajam direktoriui ir rengia metines savo veiklos ataskaitas, įskaitant apie tai, kokiu mastu Europolui vykdant veiklą laikomasi pagrindinių teisių. Tos ataskaitos teikiamos valdybai.

111 straipsnis

Mokymai pagrindinių teisių klausimais

Europolo darbuotojams rengiami privalomi mokymai pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos klausimais. Visiems Europolo darbuotojams, vykdantiems operatyvines užduotis, susijusias su asmens duomenų tvarkymu, turėtų būti rengiami specialūs mokymai asmens duomenų tvarkymo klausimais. Šie mokymai rengiami bendradarbiaujant su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir CEPOL.

112 straipsnis

Nacionalinės priežiūros institucijos vykdoma priežiūra

1.Nacionalinės priežiūros institucijos, nurodytos Direktyvos (ES) 2016/680 41 straipsnyje, siekdamos atlikti priežiūros funkciją, turi turėti galimybę nacionalinio Europolo padalinio ar ryšių palaikymo pareigūnų patalpose susipažinti su jų valstybės narės pagal atitinkamas nacionalines procedūras Europolui pateiktais duomenimis ir su registracijos įrašais, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1725 [...] straipsnyje.

2.Nacionalinės priežiūros institucijos turi turėti galimybę patekti į savo šalies ryšių su Europolu palaikymo pareigūnų patalpas ir susipažinti su jų dokumentais.

3.Laikydamosi atitinkamų nacionalinių procedūrų, nacionalinės priežiūros institucijos prižiūri nacionalinių Europolo padalinių ir ryšių palaikymo pareigūnų veiklą tiek, kiek ji yra svarbi asmens duomenų apsaugos požiūriu. Jos taip pat informuoja EDAPP apie visus savo veiksmus, kurių jos imasi Europolo atžvilgiu.

4.Bet kuris asmuo turi teisę prašyti nacionalinės priežiūros institucijos patikrinti be kurio su juo susijusių duomenų siuntimo ar perdavimo ar pateikimo bet kokia forma Europolui ir atitinkamos valstybės narės prieigos prie tų duomenų teisėtumą. Ta teisė įgyvendinama pagal prašymo pateikimo valstybės narės nacionalinę teisę.

113 straipsnis

EDAPP ir nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimas

1.Iškilus klausimams, kuriems išspręsti reikia valstybių narių dalyvavimo, EDAPP veikia glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionalinėmis priežiūros institucijomis, visų pirma jeigu EDAPP arba nacionalinė priežiūros institucija nustato didelių valstybių narių praktikos neatitikimų arba galimai neteisėtus duomenų siuntimus ar perdavimus Europolo keitimosi informacija kanalais, arba vienai ar kelioms nacionalinėms priežiūros institucijoms pateikus klausimų dėl šio reglamento įgyvendinimo ir aiškinimo.

2.1 dalyje nurodytais atvejais koordinuojama priežiūra užtikrinama pagal Reglamento (ES) 2018/1725 62 straipsnį. EDAPP, vykdydamas savo pareigas, nustatytas Reglamente (ES) 2018/1725, naudojasi nacionalinių priežiūros institucijų kompetencija ir patirtimi.

Atlikdami bendrus patikrinimus kartu su EDAPP, nacionalinių priežiūros institucijų nariai ir personalas, turi, deramai atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus, įgaliojimus, kurie yra lygiaverčiai Reglamente (ES) 2018/1725 nustatytiems įgaliojimams, ir yra saistomi įsipareigojimo, kuris yra lygiavertis šio reglamento 129 straipsnyje nustatytam įsipareigojimui.

3.EDAPP visapusiškai informuoja nacionalines priežiūros institucijas visais joms tiesioginės įtakos turinčiais arba kitais atžvilgiais aktualiais klausimais. Vienos ar kelių nacionalinių priežiūros institucijų prašymu EDAPP jas informuoja konkrečiais klausimais.

4.Atvejais, susijusiais su duomenimis, kurie gauti iš vienos ar kelių valstybių narių, įskaitant 114 straipsnyje nurodytus atvejus, EDAPP konsultuojasi su atitinkamomis nacionalinėmis priežiūros institucijomis. EDAPP nepriima sprendimo dėl tolesnių veiksmų, kurių reikia imtis, kol tos nacionalinės priežiūros institucijos per jo nustatytą terminą, kuris yra ne trumpesnis kaip vienas mėnuo ir ne ilgesnis kaip trys mėnesiai nuo tada, kai EDAPP pradeda konsultacijas su atitinkamomis nacionalinėmis priežiūros institucijomis, nepraneša jam apie savo nuomonę. EDAPP kuo labiau atsižvelgia į atitinkamas nacionalinių priežiūros institucijų pozicijas. Kai EDAPP neketina vadovautis nacionalinės priežiūros institucijos pozicija, jis informuoja apie tai tą instituciją, pateikia pagrindimą ir perduoda klausimą Europos duomenų apsaugos valdybai.

IX skyrius
Teisių gynimo priemonės ir atsakomybė

114 straipsnis

EDAPP skundų nagrinėjimo procedūra

1.Jeigu skundas yra susijęs su šio reglamento 105 ar 106 straipsnyje arba Reglamento (ES) 2018/1725 81 ar 82 straipsnyje nurodytu sprendimu, EDAPP konsultuojasi su duomenis pateikusios arba tiesiogiai susijusios valstybės narės nacionalinėmis priežiūros institucijomis. Priimdamas sprendimą, kuriuo gali būti ir atsisakoma suteikti kokią nors informaciją, EDAPP atsižvelgia į nacionalinės priežiūros institucijos nuomonę.

2.Tais atvejais, kai skundas yra susijęs su valstybės narės Europolui pateiktų duomenų tvarkymu, EDAPP ir valstybės narės, kuri pateikė tuos duomenis, nacionalinė priežiūros institucija, neviršydami savo atitinkamos kompetencijos, užtikrina, kad būtų tinkamai atlikti reikiami patikrinimai dėl duomenų tvarkymo teisėtumo.

3.Tais atvejais, kai skundas yra susijęs su Sąjungos institucijų, organų, įstaigų ar agentūrų, trečiųjų valstybių arba tarptautinių organizacijų Europolui pateiktų duomenų arba Europolo iš viešųjų šaltinių išgautų duomenų ar duomenų, kurie gauti pačiam Europolui atlikus analizę, tvarkymu, EDAPP užtikrina, kad Europolas tinkamai atliktų reikiamus patikrinimus dėl duomenų tvarkymo teisėtumo.

115 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl atsakomybės ir teisė į kompensaciją

1.Europolo sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikytina teisė.

2.Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti sprendimą pagal bet kurią Europolo sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.

3.Nesutartinės atsakomybės atveju Europolas pagal bendruosius teisės principus, bendrus valstybių narių teisei, atlygina bet kokią žalą, kurią padaro jo padaliniai arba jo darbuotojai vykdydami savo pareigas.

4.Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus, susijusius su 3 dalyje nurodytos žalos atlyginimu.

5.Asmeninę Europolo personalo atsakomybę Europolui reglamentuoja jam taikytinos Kitų pareigūnų tarnybos nuostatų arba įdarbinimo sąlygų nuostatos.

X skyrius
Jungtinė parlamentinė kontrolė

116 straipsnis

Jungtinė parlamentinė kontrolė

1.Pagal SESV 88 straipsnį Europolo veiklos priežiūrą atlieka Europos Parlamentas kartu su nacionaliniais parlamentais. Tam sudaroma specializuota JPKG, kurią kartu įsteigia nacionaliniai parlamentai ir kompetentingas Europos Parlamento komitetas. JPKG veiklos organizavimą ir darbo tvarkos taisykles kartu nustato Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai pagal Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 9 straipsnį.

2.JPKG politiniu lygiu stebi Europolo veiklą jam vykdant savo misiją, be kita ko, kiek tai susiję su tos veiklos poveikiu fizinių asmenų pagrindinėms teisėms ir laisvėms.

3.Valdybos pirmininkas, vykdomasis direktorius arba jo pavaduotojai atvyksta į JPKG posėdį jos prašymu aptarti su pirmoje pastraipoje nurodyta veikla susijusių klausimų, įskaitant tokios veiklos su biudžetu susijusius aspektus, Europolo organizacinės struktūros ir galimo naujų padalinių ar specializuotų centrų steigimo klausimus, atsižvelgiant į diskretiškumo ir konfidencialumo įsipareigojimus. JPKG gali nuspręsti į savo posėdžius prireikus pakviesti kitus reikiamus asmenis.

4.EDAPP atvyksta į JPKG posėdį jos prašymu bent kartą per metus aptarti bendrųjų su fizinių asmenų pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis ir ypač su asmens duomenų apsauga susijusių klausimų, kiek tai apima Europolo veiklą, atsižvelgiant į diskretiškumo ir konfidencialumo įsipareigojimus.

5.Europolas su JPKG konsultuojasi Europolo daugiamečio programavimo klausimu pagal 73 straipsnio 1 dalį.

6.Atsižvelgdamas į diskretiškumo ir konfidencialumo įsipareigojimus, Europolas perduoda JPKG susipažinti šiuos dokumentus:

a)strategines analizes, grėsmių vertinimus, tendencijų ataskaitas ir informacinius pranešimus apie padėtį, susijusius su Europolo kompetencija, ir Europolo užsakytų tyrimų ir vertinimų rezultatus;

b)pagal 79 straipsnio 3 dalį sudarytus administracinius susitarimus;

c)dokumentą, kuriame pateikiami Europolo daugiametis programavimas ir metinė darbo programa, nurodytą 73 straipsnio 1 dalyje;

d)konsoliduotąją metinę Europolo veiklos ataskaitą, nurodytą 73 straipsnio 2 dalyje, įskaitant atitinkamą informaciją apie Europolo veiklą tvarkant didelius duomenų rinkinius ir šios veiklos rezultatus, neatskleidžiant operatyvinės informacijos ir nedarant poveikio vykdomiems tyrimams;

e)Komisijos parengtą įvertinimo ataskaitą, nurodytą 130 straipsnyje;

f)metinę informaciją pagal 96 straipsnio 12 dalį apie asmens duomenis, kuriais buvo pasikeista su privačiais subjektais pagal 96 straipsnį, įskaitant bendradarbiavimo efektyvumo vertinimą, konkrečius tokių atvejų pavyzdžius, iš kurių matosi, kodėl tie prašymai buvo būtini ir proporcingi Europolo užduotims įgyvendinti, taip pat, kiek tai susiję su keitimusi asmens duomenimis pagal 96 straipsnį, vaikų, identifikuotų dėl tokio keitimosi, skaičių, jeigu Europolas turi tokią informaciją;

g)metinę informaciją apie atvejų, kai Europolui buvo būtina tvarkyti asmens duomenis, nepriskiriamus II priede išvardytoms duomenų subjektų kategorijoms, skaičių kartu su informacija apie tvarkymo trukmę ir rezultatus, įskaitant tokių atvejų pavyzdžius, kuriais parodoma, kodėl tas duomenų tvarkymas buvo būtinas ir proporcingas;

h)metinę informaciją apie asmens duomenų perdavimą trečiosioms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms pagal 94 straipsnį, įskaitant atvejų, kai duomenis leidžiama perduoti pagal 94 straipsnio 2 dalį, skaičių;

i)metinę informaciją apie atvejų, kai Europolas pateikė siūlymą dėl galimo informacinių perspėjimų įvedimo pagal 30 straipsnį, skaičių, įskaitant konkrečius tokių atvejų pavyzdžius, iš kurių matosi, kodėl buvo siūlomas tų perspėjimų įvedimas;

j)metinę informaciją apie vykdomų mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų skaičių, įskaitant informaciją apie tų projektų tikslus, tvarkomų asmens duomenų kategorijas, panaudotas papildomas apsaugos priemones, įskaitant duomenų kiekio mažinimą, teisėsaugos poreikius, kuriuos tais projektais siekiama patenkinti, ir tų projektų rezultatus;

k)metinę informaciją apie bylų skaičių ir rūšis, kai buvo tvarkomi specialių kategorijų asmens duomenys pagal 100 straipsnį.

Pavyzdžiai, nurodyti f ir i punktuose, kiek tai susiję su asmens duomenimis, suanoniminami.

Pavyzdžiai, nurodyti g punkte, kiek tai susiję su asmens duomenimis, suanoniminami, neatskleidžiant operatyvinės informacijos ir nedarant poveikio vykdomiems tyrimams.

7.JPKG gali paprašyti kitų atitinkamų jos užduotims vykdyti reikiamų dokumentų, susijusių su Europolo veiklos politiniu stebėjimu, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 76 ir nedarant poveikio šio reglamento 117 ir 129 straipsniams.

8.JPKG gali parengti išvadų dėl Europolo veiklos politinės stebėsenos santrauką, įskaitant neprivalomas specialias rekomendacijas Europolui, ir tą išvadų santrauką pateikti Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamentas tas išvadas perduoda Tarybai, Komisijai ir Europolui susipažinti.

117 straipsnis

Europos Parlamento prieiga prie Europolo ar per jį tvarkomos informacijos

1.Siekiant sudaryti galimybę Europos Parlamentui atlikti Europolo veiklos parlamentinę kontrolę pagal 116 straipsnį, Europos Parlamentui ir JPKG galimybė susipažinti su per Europolą arba Europolo tvarkoma neskelbtina neįslaptinta informacija, Europos Parlamentui paprašius, suteikiama laikantis 129 straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių.

2.Europos Parlamento galimybė susipažinti su ES įslaptinta informacija, tvarkoma per Europolą arba Europolo, suteikiama vadovaujantis taikytinu Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstituciniu susitarimu dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimo Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente ir laikantis šio reglamento 129 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių.

3.Visa išsami tvarka, susijusi su Europos Parlamento galimybe susipažinti su 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija, reglamentuojama Europolo ir Europos Parlamento sudarytais susitarimais dėl darbo tvarkos.

XI skyrius
Darbuotojai

118 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.Europolo darbuotojams taikomi Tarnybos nuostatai, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų susitarimu priimtos Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

2.Europolo darbuotojai yra laikinieji darbuotojai ir sutartininkai. Jei vykdomasis direktorius sudaro neapibrėžtos trukmės sutartis, valdyba apie tai informuojama kasmet. Valdyba sprendžia, kurias etatų plane numatytas laikinųjų darbuotojų pareigybes gali užimti tik personalas iš valstybių narių kompetentingų institucijų. Valdyba reguliariai peržiūri tas pareigybes, atsižvelgdama į veiklos reikalavimus ir poreikį išsaugoti specialias ekspertines žinias. Su į tokias pareigybes įdarbintais asmenimis gali būti sudaromos tik terminuotosios darbo sutartys, kurias galima pratęsti vieną kartą. Bendra ilgiausia tokių laikinųjų darbuotojų sutarčių trukmė neviršija dešimties metų.

119 straipsnis

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai

1.Europolas gali pasitelkti deleguotuosius nacionalinius ekspertus.

2.Valdyba priima sprendimą, kuriame išdėstomos nacionalinių ekspertų delegavimo į Europolą taisyklės.

XII skyrius
Finansinės nuostatos

120 straipsnis

Biudžetas

1.Visų Europolo pajamų ir išlaidų sąmatos sudaromos kiekvieniems finansiniams metams, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir įtraukiamos į Europolo biudžetą.

2.Europolo biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

3.Nedarant poveikio kitiems ištekliams, Europolo pajamas sudaro:

a)į Sąjungos bendrąjį biudžetą įtrauktas Sąjungos įnašas;

b)valstybių, susijusių su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu, įnašai, jei tokie įnašai numatyti atitinkamuose tarptautiniuose susitarimuose;

c)savanoriški valstybių narių finansiniai įnašai pagal valdybos priimtas taisykles.

4.Europolui gali būti teikiamas Sąjungos finansavimas sudarant susitarimus dėl įnašo arba ad hoc dotacijas pagal 124 straipsnyje nurodytas jo finansavimo taisykles ir atitinkamų teisės aktų, kuriais remiami Sąjungos politikos tikslai, nuostatas.

5.Europolo išlaidas sudaro personalo darbo užmokestis, administracinės ir infrastruktūros išlaidos bei veiklos išlaidos.

6.Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, trunkančių daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelias metines dalis.

121 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1.Kiekvienais metais vykdomasis direktorius parengia kitų finansinių metų Europolo pajamų ir išlaidų sąmatos projektą kartu su etatų planu ir išsiunčia jį valdybai. Sąmatos projektas sudaromas taip, kad būtų užtikrintas aiškus asignavimų diferencijavimas pagal veiklos rūšis, atsižvelgiant į bendrojo programavimo dokumento struktūrą.

2.Remdamasi sąmatos projektu valdyba priima kitų finansinių metų preliminarų Europolo pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, įskaitant preliminarų etatų planą. Valdyba ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. siunčia jį kartu su bendrojo programavimo dokumento projektu Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

3.Galutinį Europolo pajamų ir išlaidų sąmatos projektą valdyba Komisijai išsiunčia ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d.

4.Komisija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai sąmatą kartu su Sąjungos bendrojo biudžeto projektu.

5.Remdamasi sąmata, Komisija į Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį SESV 313 ir 314 straipsniuose nustatyta tvarka pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai, įtraukia sąmatas, kurios, jos nuomone, yra reikalingos etatų planui, ir įnašo, kuris bus mokamas iš bendrojo biudžeto, sumą.

6.Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina Europolui skiriamo Sąjungos įnašo asignavimus.

7.Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina Europolo etatų planą.

8.Europolo biudžetą priima valdyba. Jis tampa galutinis galutinai priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus jis atitinkamai patikslinamas.

9.Visiems statybos projektams, kurie galėtų turėti didelį poveikį Europolo biudžetui, taikomas Deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715.

122 straipsnis

Biudžeto vykdymas

1.Europolo biudžetą vykdo vykdomasis direktorius.

2.Kiekvienais metais vykdomasis direktorius siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai visą informaciją, svarbią bet kurios vertinimo procedūros išvadoms.

123 straipsnis

Finansinių ataskaitų pateikimas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas

1.Europolo apskaitos pareigūnas išsiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams finansinių metų (N metai) laikinąsias finansines ataskaitas ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 1 d. (N + 1 metai).

2.Europolas išsiunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams N metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą ne vėliau kaip N + 1 metų kovo 31 d.

3.Komisijos apskaitos pareigūnas išsiunčia Audito Rūmams Europolo N metų laikinąsias finansines ataskaitas kartu su Komisijos finansinėmis ataskaitomis ne vėliau kaip N + 1 metų kovo 31 d.

4.Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Europolo laikinųjų finansinių ataskaitų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 252 straipsnį, Europolo apskaitos pareigūnas parengia galutines Europolo tų metų finansines ataskaitas. Vykdomasis direktorius pateikia tas galutines finansines ataskaitas valdybai, kad ji pareikštų savo nuomonę.

5.Valdyba pateikia nuomonę dėl Europolo N metų galutinių finansinių ataskaitų.

6.Europolo vykdomasis direktorius ne vėliau kaip N + 1 metų liepos 1 d. Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir nacionaliniams parlamentams išsiunčia N metų galutines finansines ataskaitas kartu su valdybos nuomone, nurodyta 5 dalyje.

7.Galutinės N metų Eurojusto finansinės ataskaitos ne vėliau kaip N + 1 metų lapkričio 15 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8.Ne vėliau kaip N + 1 metų rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius išsiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų metinėje ataskaitoje pateiktas pastabas. Tą atsakymą jis taip pat išsiunčia valdybai.

9.Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius pateikia jam visą informaciją, reikalingą, kad būtų užtikrinta sklandi N metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 261 straipsnio 3 dalį.

10.Ne vėliau kaip N + 2 metų gegužės 15 d. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, patvirtina vykdomajam direktoriui, kad N finansinių metų biudžetas įvykdytas.

124 straipsnis

Finansinės taisyklės

1.Valdyba, pasikonsultavusi su Komisija, priima Europolui taikomas finansines taisykles. Jos negali nukrypti nuo Deleguotojo reglamento (ES) 2019/715 , išskyrus atvejus, kai taip nukrypti tikrai reikia dėl Europolo veiklos ir yra gautas išankstinis Komisijos sutikimas.

2.Europolas gali skirti dotacijas, susijusias su jo užduočių įvykdymu.

3.Europolas gali skirti dotacijas neskelbdamas kvietimo teikti pasiūlymus valstybėms narėms, trečiosioms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms Europolo kompetencijai priklausančiai veiklai vykdyti.

4.Tinkamai operatyviniais tikslais pagrįstais atvejais, gavus valdybos leidimą, finansinės paramos lėšomis gali būti padengiamos visos įrangos ir infrastruktūros investicinės sąnaudos.

5.1 dalyje nurodytose finansinėse taisyklėse gali būti nustatyti kriterijai, pagal kuriuos finansinės paramos lėšomis gali būti padengiamos visos investicinės sąnaudos, nurodytos šios dalies pirmoje pastraipoje.

6.Finansinės paramos, teiktinos jungtinių tyrimo grupių veiklai, klausimu Europolas ir Eurojustas kartu nustato taisykles ir sąlygas, kurių laikantis turi būti tvarkomos paraiškos tokiai paramai.

XIII skyrius
Įvairios nuostatos

125 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

1.Europolui ir jo personalui taikomas prie ES sutarties ir SESV pridėtas Europos Sąjungos Protokolas Nr. 7 dėl privilegijų ir imuniteto.

2.Ryšių palaikymo pareigūnų ir jų šeimos narių privilegijos ir imunitetai yra Nyderlandų Karalystės ir kitų valstybių narių susitarimo dalykas. Tame susitarime numatomos tokios privilegijos ir imunitetai, reikalingi ryšių palaikymo pareigūnams tinkamai atlikti savo užduotis.

126 straipsnis

Nuostatos dėl kalbų vartojimo

1.Europolui taikomos Reglamente Nr. 1 numatytos nuostatos.

2.Valdyba dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma priima sprendimą dėl Europolo kalbų vartojimo vidaus tvarkos.

3.Europolui reikalingas vertimo raštu ir kitas kalbos paslaugas, išskyrus vertimą žodžiu, teikia Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2965/94 77 įsteigtas Sąjungos įstaigų vertimo centras.

127 straipsnis

Skaidrumas

1.Europolo turimiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001. Kai Europolas padeda Europos prokuratūrai atlikti tyrimus, tai, kad Europolas taiko Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, nedaro poveikio Reglamento (ES) 2017/1939 109 straipsniui.

2.Europolo sprendimai, priimti pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, gali būti apskųsti Europos ombudsmenui arba dėl jų gali būti pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, laikantis atitinkamai SESV 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų.

3.Europolas savo interneto svetainėje skelbia valdybos narių sąrašą ir valdybos posėdžių rezultatų santraukas. Tų santraukų skelbimas gali būti laikinai arba visam laikui panaikintas arba apribotas, jeigu dėl tokio skelbimo gali iškilti grėsmė Europolo užduočių vykdymui, atsižvelgiant į diskretiškumo ir konfidencialumo įsipareigojimus ir Europolo veiklos pobūdį.

128 straipsnis

Sukčiavimo ir pažeidimų prevencija ir kova su jais

1.Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų iš Europolo, auditą, remdamiesi dokumentų patikrinimais ir patikrinimais vietoje.

2.OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su Europolo skirta dotacija ar sutartimi, arba svarbius su profesinių pareigų atlikimu susijusius klausimus, kurie laikomi narių ar darbuotojų pareigų neįvykdymu, dėl kurio gali būti iškelta drausminė arba, atitinkamais atvejais, baudžiamoji byla. Tokie tyrimai atliekami remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 78 ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 79 išdėstytomis nuostatomis ir procedūromis.

3.Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra tiria sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, kenkiančius Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 80 , ir vykdo baudžiamąjį persekiojimą.

129 straipsnis

Neskelbtinos neįslaptintos ir įslaptintos informacijos apsaugos taisyklės

1.Europolas priima savo saugumo taisykles, kurios yra pagrįstos principais ir taisyklėmis, nustatytomis Komisijos saugumo taisyklėse, skirtose Europos Sąjungos įslaptintos informacijos (ESĮI) ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti, įskaitant, inter alia, keitimosi tokia informacija su trečiosiomis valstybėmis, ir tokios informacijos tvarkymo bei saugojimo nuostatas, kaip nustatyta Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443 81 ir (ES, Euratomas) 2015/444 82 .

2.Gavusi Komisijos pritarimą, valdyba priima Europolo saugumo taisykles. Vertindama siūlomas saugumo taisykles Komisija užtikrina, kad jos būtų suderinamos su sprendimais (ES, Euratomas) 2015/443 ir (ES, Euratomas) 2015/444 83 .

130 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1.Ne vėliau kaip per ... [penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo] ir po to kas penkerius metus Komisija atlieka Europolo veiklos rezultatų, susijusių su jo kompetencija, įgaliojimais, užduotimis ir valdymu, vertinimą pagal Komisijos gaires. Vertinimo procese išklausoma valdyba. Vertindama Europolo veiklos poveikį pagrindinėms teisėms, Komisija prašo Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros pateikti nuomonę.

2.Visų pirma įvertinamas galimas poreikis keisti Europolo įgaliojimus ir tai, kokios būtų visų tokių pakeitimų finansinės pasekmės.

3.Atliekant kas antrą vertinimą, vertinami Europolo pasiekti rezultatai, atsižvelgiant į jo kompetenciją, įgaliojimus, valdymą ir užduotis, įskaitant vertinimą, ar, atsižvelgiant į tą kompetenciją, įgaliojimus, valdymą ir užduotis, vis dar pagrįsta tęsti Agentūros veiklą.

4.Komisija vertinimo išvadas pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir valdybai. Vertinimo rezultatai skelbiami viešai.

131 straipsnis

Administraciniai tyrimai

Europos ombudsmenas gali vykdyti Europolo veiklos tyrimus pagal SESV 228 straipsnį.

132 straipsnis

Pagrindinė buveinė

Reikiamos nuostatos dėl Europolo įsikūrimo Nyderlandų Karalystėje ir dėl Nyderlandų Karalystės jam suteikiamų patalpų, taip pat vykdomajam direktoriui, valdybos nariams, Europolo personalui ir jo šeimos nariams ten taikytinos specialiosios taisyklės nustatomos Susitarime dėl būstinės, sudarytame tarp Europolo ir Nyderlandų Karalystės, remiantis Protokolu Nr. 6.

Tai nedaro poveikio Europolo galimybei priimti operatyvines, technines ar administracines funkcijas ir pajėgumus kitose valstybėse narėse.

XIV skyrius
Pereinamojo laikotarpio nuostatos

133 straipsnis

Teisių ir pareigų perėmimas

1.Šiuo reglamentu įsteigtas Europolas yra Reglamentu (ES) 2016/794 įsteigto Europolo teisių ir pareigų pagal taikytiną nacionalinę, Sąjungos ir tarptautinę teisę perėmėjas.

2.Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Europolo pagal Europolo konvenciją, Sprendimą 2009/371/TVR arba Reglamentą (ES) 2016/794 sudarytų bendradarbiavimo susitarimų ir darbo susitarimų galiojimui. Tokie bendradarbiavimo susitarimai ir darbo susitarimai lieka galioti ir taikomi iki jų galiojimo pabaigos arba kol jie pakeičiami.

134 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.Europolas gali tęsti pagal Reglamentą (ES) 2016/794 pradėtą veiklą, kuri nebuvo užbaigta iki šio reglamento taikymo pradžios dienos. Tokia veikla vykdoma laikantis šio reglamento.

2.Asmens duomenis, kuriuos Europolas tvarkė iki šio reglamento taikymo pradžios dienos pagal Reglamentą (ES) 2016/794, Europolas gali toliau tvarkyti, jei toks tvarkymas atitinka šį reglamentą.

3.Bet koks duomenų perdavimas trečiosioms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms, kurį valdyba leido vykdyti Reglamento (ES) 2016/794 25 straipsnio 6 dalyje nustatytomis sąlygomis, pagal šį reglamentą galioja iki laikotarpio, kuriuo buvo leista perduoti duomenis, pabaigos.

4.Pagal Reglamentą (ES) 2016/794 priimti sprendimai, įgyvendinimo priemonės, taisyklės ir tvarka galioja tol, kol jie bus panaikinti arba pakeisti pagal šį reglamentą.

5.Valdyba panaikina pagal Reglamentą (ES) 2016/794 priimtus sprendimus ir priemones, kurie neatitinka šio reglamento.

6.Šio reglamento taikymo pradžios dieną Europolo įdarbinti darbuotojai išlaiko teises ir pareigas, kylančias iš jų darbo sutarčių ir paskyrimų.

7.Pagal Reglamentą (ES) 2016/794 paskirti vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojai likusiam savo kadencijos laikotarpiui vykdo atitinkamas vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojų pareigas, kaip numatyta šiame reglamente.

Jei šio reglamento taikymo pradžios dieną vykdomasis direktorius arba vykdomojo direktoriaus pavaduotojas eina savo pirmosios kadencijos pareigas, ta kadencija yra penkeri metai. Kadencija pratęsiama laikantis šio reglamento 76 straipsnio 3–7 dalyse nustatytos procedūros.

Jei šio reglamento taikymo pradžios dieną vykdomasis direktorius arba vykdomojo direktoriaus pavaduotojas eina pareigas antrąją kadenciją, ta kadencija yra penkeri metai. Ji nebegali būti pratęsiama.

8.Pagal Reglamentą (ES) 2016/794 paskirti valdybos nariai ir jų pakaitiniai nariai toliau vykdo savo funkcijas iki savo atitinkamos kadencijos pabaigos, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/794.

XV skyrius 
Kitų esamų teisės aktų pakeitimai

135 straipsnis

Reglamento (ES) 2018/1726 pakeitimai

Reglamente (ES) 2018/1726 įterpiamas 41a straipsnis:

„41a straipsnis

Bendradarbiavimas su Europolu

1.eu-LISA gali bendradarbiauti su Europolu bendro intereso srityse, susijusiose su informacinių sistemų ir susijusios ryšių infrastruktūros plėtojimu, panaudojimu ir eksploatavimu.

2.1 dalyje nurodytas eu-LISA ir Europolo bendradarbiavimas, kai tinkama ir pagal atitinkamus jų įgaliojimus, apima, be kita ko, šiuos veiksmus:

a)dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, įskaitant bendrus viešųjų pirkimų veiksmus, preliminariąsias sutartis ar kitas viešųjų pirkimų priemones darbams, prekėms ar paslaugoms įsigyti, arba jas naudoti; 

b)dalytis bet kurios agentūros sukurtais ar valdomais techniniais komponentais, priemonėmis, paslaugomis ar sudedamosiomis dalimis, jų pakartotinai naudoti ar pritaikyti; 

c)teikti techninę paramą, ekspertines žinias ar paslaugas, be kita ko, sistemų kūrimo, bandymo, techninės priežiūros ir saugumo srityje;

d)sudaryti bendras projektų grupes ir keistis darbuotojais, ekspertinėmis žiniomis ir kitais ištekliais, reikalingais bendriems projektams ir techninei veiklai įgyvendinti. 

3.Europolo prašymu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) .../...* 86 straipsnį eu-LISA Europolui ir, kai tinkama, valstybių narių kompetentingoms institucijoms Europolo paslaugų, priemonių ir taikomųjų programų tikslais pateikia eu-LISA sertifikavimo institucijos išduotus viešojo rakto infrastruktūros sertifikatus. 

4.Bendradarbiavimas pagal 1–3 dalis vykdomas laikantis darbo susitarimų, kuriais nustatomos praktinės sąlygos, įskaitant finansinius aspektus, valdymo tvarka, darbuotojų mainų ir laikino paskyrimo tvarka, taip pat bendrų projektų grupių kūrimas ir veikla.“. 

* Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) …/… [dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2018/1726 bei (ES) 2024/982 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/794].“.

136 straipsnis

Reglamento (ES) 2024/982 pakeitimai

Reglamento (ES) 2024/982 49 straipsnis iš dalies keičiamas taip: 

1)5 dalis papildoma antra pastraipa:

„Europolas gali atlikti tokią paiešką naudodamas: 

a)trečiųjų valstybių pateiktus duomenis;

b)valstybių narių turimus duomenis.“;

2)įterpiamos šios dalys:

„5a. Atlikdamas paiešką pagal DNR analites, daktiloskopinius duomenis ir veido atvaizdus, Europolas valstybių narių turimus duomenis gali naudoti tik gavęs duomenis turinčios valstybės narės leidimą. Toks leidimas gali būti suteikiamas šiais atvejais: 

a)atlikus vertinimą kiekvienu konkrečiu atveju;

b)pagal nuolatinį leidimą, laikantis valstybės narės nustatytų sąlygų.

5b. Atlikdamas paiešką pagal valstybių narių turimus biometrinius duomenis, Europolas leidimą suteikiančios valstybės narės vardu veikia kaip techninių ir kriminalistinių paslaugų teikėjas, laikydamasis visų tos valstybės narės nurodytų prieigos prie informacijos, jos perdavimo, siuntimo, ištrynimo, sunaikinimo ar tolesnio naudojimo apribojimų.“;

3)6 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Jeigu įvykdžius procedūras, nurodytas 6, 11 arba 20 straipsniuose, nustatoma paieškai naudotų duomenų ir prašomosios valstybės narės ar prašomųjų valstybių narių nacionalinėse duomenų bazėse turimų duomenų atitiktis, Europolas tik informuoja susijusią valstybę narę ar susijusias valstybes nares ir, kai taikytina, valstybę narę ar valstybes nares, suteikusias leidimą naudoti duomenis pagal 6 dalį.“; 

4)6 dalies antros pastraipos c punktas pakeičiamas taip:

„c) perduotas trečiosios valstybės arba valstybės narės, kuri pateikė duomenis, pavadinimas.“;

(5)7 dalis pakeičiama taip:

„7. Europolas gali naudoti informaciją, gautą pateikus užklausą pagal šį straipsnį ir atlikus pasikeitimą pagrindiniais duomenimis pagal 6 dalį, tik gavęs valstybės narės, kurios duomenų bazėje nustatyta atitiktis, ir, kai taikytina, valstybės narės, suteikusios leidimą naudoti duomenis pagal 6 dalį, sutikimą. Kai valstybė narė leidžia naudoti tokią informaciją, ją Europolas naudoja vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) …/…* [šis reglamentas].

_____________

* Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) …/… [dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2018/1726 bei (ES) 2024/982 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/794].“.

XVI skyrius 
Baigiamosios nuostatos

137 straipsnis

Veikimo pradžia

1.Komisija įgyvendinimo aktu, kaip nurodyta to straipsnio 8 dalyje, nustato datą, nuo kurios valstybės narės gali pradėti naudoti 38 straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenų įkėlimo sprendimus informacijai į Europolo kryžminės patikros paslaugą įkelti.

Komisija pirmoje pastraipoje nurodytu įgyvendinimo aktu nustato dieną, nuo kurios valstybės narės turi pradėti naudoti duomenų įkėlimo sprendimus.

Komisija įgyvendinimo aktu, kaip nurodyta to straipsnio 9 dalyje, nustato dieną, nuo kurios Europolas turi pradėti naudotis 50 straipsnyje nurodyta Europolo debesijos infrastruktūra. 

2.Komisija įgyvendinimo aktu, kaip nurodyta to straipsnio 5 dalyje, nustato dieną, nuo kurios Europolas ir valstybės narės gali pradėti naudotis 42 straipsnyje nurodyta bendrų policijos duomenų platforma.

Komisija pirmoje pastraipoje nurodytu įgyvendinimo aktu nustato dieną, nuo kurios Europolas ir valstybės narės turi pradėti naudotis bendrų policijos duomenų platforma.

3.Komisija įgyvendinimo aktu, kaip nurodyta 49 straipsnyje, nustato dieną, nuo kurios valstybės narės gali pradėti naudoti 54 straipsnyje nurodytą ES DNR atitikties nustatymo programą.

4.Komisija įgyvendinimo aktu, kaip nurodyta to straipsnio 6 dalyje, nustato dieną, nuo kurios Europolas, valstybės narės ir Komisija turi pradėti naudoti 52 straipsnyje nurodytas statistikos ir ataskaitų teikimo priemones.

5.Komisija įgyvendinimo aktu, kaip nurodyta to straipsnio 9 dalyje, nustato dieną, nuo kurios kitos Sąjungos įstaigos, organai ir agentūros turi pradėti naudotis 80 straipsnyje nurodyta sistema „yra atitiktis“ / nėra atitikties“.

138 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir yra taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

139 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.19 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo diena].

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 19 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 19 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

140 straipsnis

Panaikinimas

1.Reglamentas (ES) 2016/794 panaikinamas nuo [šio reglamento taikymo pradžios diena].

2.Visos nuorodos į Reglamentą (ES) 2016/794 laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

141 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.Jis taikomas nuo [data].

3.Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA. AGENTŪROS

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys) 

1.3.Tikslas (-ai)

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)

1.3.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.3.3.Bendrasis tikslas (-ai)

Bendras poveikis Tikimasi, kad iniciatyva pagerins tarpvalstybinių tyrimų veiksmingumą, spartą ir koordinavimą, kad būtų galima anksčiau nustatyti nusikalstamus subjektus ir tinklus ir veiksmingiau sutrikdyti sunkų ir organizuotą nusikalstamumą bei terorizmą, darančius poveikį Sąjungos saugumui. Taip pat tikimasi, kad šia iniciatyva bus sustiprinti Sąjungos pajėgumai nustatyti sukčiavimo, korupcijos, pinigų plovimo ir kitos nusikalstamos veiklos, kenkiančios ES finansiniams interesams, atvejus ir su jais kovoti. Todėl tikimasi, kad ES piliečiams bus naudingos saugesnės bendruomenės, geresnė aukų apsauga, mažesnis nusikaltėlių tinklų įsiskverbimas į ekonomiką ir viešąsias institucijas, mažesnė finansinė žala ir žala visuomenei, kurią sukelia nusikalstama veikla, ir saugesnė aplinka įmonėms teisėtai ekonominei veiklai ir investicijoms visoje Sąjungoje. Šiame pasiūlyme nėra piliečiams ir (arba) vartotojams skirtų reguliavimo pareigų ir šiuo požiūriu dėl jo neatsiranda jokių papildomų išlaidų. Tikimasi, kad pasiūlymu bus sukurta didelė masto ekonomija valdžios institucijoms, sutelkiant specializuotus operatyvinius, analitinius, techninius ir skaitmeninės ekspertizės pajėgumus ES lygmeniu, taip sumažinant išteklių ir investicijų dubliavimąsi valstybėse narėse. Nacionalinėms valdžios institucijoms bus naudinga veiksmingesnė prieiga prie pažangiųjų ekspertinių žinių, operatyvinės paramos ir technologinių pajėgumų, kuriuos atskirai plėtoti nacionaliniu lygmeniu būtų brangu ir prireiktų daug išteklių. Kalbant konkrečiau: Nauda valstybių narių teisėsaugos institucijoms ir ES įstaigoms bei agentūroms: –Didesnis aktualios operatyvinės ir analitinės informacijos, padedančios atlikti nacionalinius ir tarpvalstybinius tyrimus, turimumas Sąjungos lygmeniu. –Ankstesnis ir veiksmingesnis operatyvinis tarpvalstybinių tyrimų koordinavimas, įskaitant spartesnį operatyvinio bendradarbiavimo inicijavimą, prireikus savalaikiškesnius tolesnius teisminius veiksmus ir bendrą analitinę veiklą visose valstybėse narėse. –Greitesnė, prieinamesnė ir operatyviniu požiūriu aktualesnė Europolo parama nacionaliniams ir bendriems tyrimams, įskaitant savalaikiškesnius, patikimesnius ir patobulintus operatyvinius analitinius produktus, paramą atliekant finansinius tyrimus ir tolesnius operatyvinius veiksmus. –Geresnis nusikaltėlių tinklų, tarpvalstybinių operatyvinių ryšių ir neteisėtų finansinių srautų įvairiose jurisdikcijose nustatymas. –Veiksmingesnis sudėtingų tyrimų, susijusių su skaitmeniniais įrodymais ir dideliais nestruktūruotais duomenų rinkiniais, vykdymas suteikiant daugiau galimybių naudotis specializuotais analitiniais, techniniais, kriminalistikos ir skaitmeninės ekspertizės pajėgumais Sąjungos lygmeniu. –Didesnė analitinė ir operatyvinė parama atitinkamoms Sąjungos įstaigoms ir agentūroms, visų pirma Europos prokuratūrai, sudarant palankesnes sąlygas papildomumui, koordinuotiems tolesniems tyrimo veiksmams ir nuoseklesniems Sąjungos lygmens veiksmams per visą tyrimo ir teisminį ciklą. –Didesnis efektyvumas: –Didesnė nacionalinių tyrimų, kuriems naudojama Sąjungos lygmens informacija, operatyvinė parama ir specializuoti pajėgumai, dalis. –Greitesni tolesni operatyviniai veiksmai ir mažesnis tarpvalstybinių tyrimų vėlavimas. –Mažesnės išlaidos, susijusios su prieiga prie specializuotų analitinių, techninių ir skaitmeninės ekspertizės pajėgumų pasitelkiant masto ekonomiją Sąjungos lygmeniu. –Mažesnis pastangų dubliavimas ir lygiagretūs tyrimai gerinant dalijimąsi informacija, veiklos koordinavimą ir konfliktų šalinimo mechanizmus. –Veiksmingesnis esamų Sąjungos informacinių sistemų naudojimas užtikrinant didesnį sąveikumą ir bendrą operatyvinį naudojimą. –Mažesnis poreikis atitinkamoms Sąjungos įstaigoms ir agentūroms, visų pirma Europos prokuratūrai, plėtoti atskirus analitinius pajėgumus, išskyrus atvejus, kai tokie pastarieji pajėgumai yra būtini dėl atitinkamų Sąjungos įstaigų ir agentūrų konkrečių įgaliojimų, suteikiant daugiau galimybių naudotis Europolo Sąjungos lygmens analitiniais pajėgumais. Nauda Sąjungos vidaus saugumui: –Sustiprinti gebėjimai nuspėti ir nustatyti kintantį sunkų ir organizuotą nusikalstamumą ir terorizmą bei į juos reaguoti. –Ankstesnis nusikalstamų struktūrų, veikiančių keliose jurisdikcijose, nustatymas. –Didesnė parama renkant įrodymus teismo procesuose stiprinant analitinius, techninius ir kriminalistinius pajėgumus. –Didesnis visuomenės pasitikėjimas Sąjungos gebėjimu apsaugoti piliečius, įmones ir viešuosius finansus nuo sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo.

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

1 konkretus tikslas -Europolas tvarko iki 5 standartų ir informacinio rekomendacinio dokumento dėl keitimosi informacija (Europolo aktyviai remiamų standartų ir gairių dėl duomenų formato ir keitimosi jais skaičius; atskaitos taškas – 0; siektina reikšmė – 5). -Pusei ES nusikalstamų veikų tyrėjų suteikta ES policijos skaitmeninė tapatybė ir veiksminga prieiga prie ES bendros policijos duomenų erdvės (ES policijos pareigūnų, turinčių nusikalstamų veikų tyrimo įgaliojimus, užregistruotų kaip ES bendros policijos duomenų erdvės naudotojai, dalis; atskaitos taškas – 0 %; siektina reikšmė – 50 %) -Pusė nusikalstamų veikų tyrimų, kuriais užtikrinamas aukščiausios kokybės analitinių priemonių naudojimas, grindžiami Europolo suteiktomis priemonėmis (per metus visoje ES pradėtų baudžiamųjų bylų, kurių tyrimai buvo grindžiami analitinėmis priemonėmis, kurias Europolas bendrai įsigijo arba pateikė internete per ES bendrą policijos duomenų erdvę, dalis; atskaitos taškas – 0 %; siektina reikšmė – 10 % 84 ) -Visi asmenys, kurie, kaip nustatyta, per metus buvo įtariami arba nuteisti už nusikalstamą veiką 85 , buvo patikrinti pagal Europolo duomenis kiekvienoje valstybėje narėje (valstybių narių, kuriose „metinių paieškų Europolo duomenų bazėse skaičiaus“ ir Eurostato duomenų apie įtariamuosius arba nusikalstamą veiką padariusius asmenis santykis per metus viršija 1,00, skaičius; atskaitos taškas – 1; siektina reikšmė = 26) -Teisėsaugos institucijos su kitomis valstybėmis narėmis sistemingai ėmėsi tolesnių veiksmų tarpvalstybinėse bylose (valstybių narių, kuriose „naujų tarpvalstybinių bylų, inicijuotų, pavyzdžiui, SIENA arba JOAC...“, ir „naujų bylų per metus, dėl kurių nustatyta atitiktis Europolo duomenų bazėse“ santykis yra didesnis nei 0,90, skaičius; siektina reikšmė = 26) -Teisėsaugos institucijos pateikė Europolui informaciją apie tarpvalstybines bylas puse atvejų (valstybių narių, kuriose „informacijos teikimas Europolui per SIENA ar kitomis priemonėmis“, palyginti su „naujų bylų, dėl kurių per metus nustatyta atitiktis Europolo duomenų bazėje, skaičiumi“, skaičius viršija 50 %; atskaitos taškas = 5; siektina reikšmė = 26) -Informacija apie visus asmenis, per metus nuteistus už nusikalstamą veiką, buvo pasidalyta su valstybėmis narėmis ir Europolu Europolo informacinėje sistemoje („per metus į EIS įkeltų arba atnaujintų įrašų“ ir Eurostato nuteistų asmenų skaičiaus santykis; siektina reikšmė = 100 %) 2 konkretus tikslas -Didesnė tarpvalstybinių tyrimų, kuriems teikiama Europolo operatyvinė, analitinė ar techninė parama, dalis. (siektina reikšmė: +30 %) -Trumpesnis vidutinis laikas nuo Europolo operatyvinės informacijos gavimo iki analitinių rezultatų platinimo valstybėms narėms (siektina reikšmė: < 24 val.) -Didesnis tyrimų, susijusių su skaitmeniniais įrodymais ir remiamų Europolo analitiniais ir skaitmeninės ekspertizės pajėgumais, skaičius (siektina reikšmė: +50 %) -Padidėjęs Europolo remiamų finansinių tyrimų, turto atsekimo ar turto susigrąžinimo bylų skaičius arba vertė (siektina reikšmė: +40 %) -Atvejų, kai Europolas valstybių narių turto susigrąžinimo tarnyboms teikia pasiūlymus dėl skubių įšaldymo ar turto išsaugojimo priemonių, skaičius. -Daugiau Europolo nustatytų operatyvinių sąsajų tarp skirtingose valstybėse narėse atliekamų tyrimų (siektina reikšmė: +40 %) -Didesnis nacionalinių tyrimų, kuriuos tiesiogiai remia Europolo paramos biurai, skaičius. -Didesnė Europos prokuratūros nagrinėjamų bylų, kurioms reikalinga Europolo teikiama analitinė parama, dalis. (siektina reikšmė: 90 %) 3 konkretus tikslas -Pagal įžvalgų ir pajėgumų plėtojimo sistemą nustatytų pajėgumų spragų ir technologijų plėtros prioritetų, dėl kurių Sąjungos arba valstybių narių lygmeniu imamasi konkrečių tolesnių veiksmų, skaičius (siektina reikšmė: 10 veiksmų per metus) -Pažangiųjų pajėgumų ar technologinių sprendimų, kuriuos Europolas suteikė operatyviniam valstybių narių naudojimui, skaičius (siektina reikšmė: 5 per metus) -Europolo remiamos specializuotos mokymo veiklos, susijusios su pažangiosiomis technologijomis, skaitmeniniais tyrimais ir kriminalistikos pajėgumais, skaičius (siektina reikšmė: 6 per metus)

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

 nauju veiksmu 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 86  

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą (naują) veiksmą

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

Teisėkūros iniciatyvai įgyvendinti reikės laipsniškai diegti teisines, organizacines, operatyvines ir technologines priemones Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis. Diegimas turėtų prasidėti įsigaliojus reglamentui ir pradėjus jį taikyti, o tam reikės laipsniškai didinti išteklius, visų pirma žmogiškuosius ir IRT išteklius, atsižvelgiant į didėjančią Europolo paslaugų ir pajėgumų paklausą. Įgyvendinimui visų pirma reikės: i) priimti tretinės teisės aktus ir techninius standartus; ii) sukurti naujas valdymo, operatyvinės paramos ir pajėgumų plėtojimo struktūras Europole; iii) daug investuoti į saugią, sąveikią ir debesija grindžiamą informacijos valdymo ir analizės infrastruktūrą; iv) laipsniškai plėtoti ir diegti pažangiuosius analitinius, dirbtiniu intelektu grindžiamus ir skaitmeninės ekspertizės pajėgumus ir v) integruoti Europolo paslaugas, sistemas ir operatyvinę paramą į nacionalinius tyrimo darbo srautus ir tarpvalstybinio teisėsaugos bendradarbiavimo mechanizmus. Įgyvendinimui taip pat reikės tvirtesnio Europolo ir atitinkamų Sąjungos įstaigų bei agentūrų, visų pirma Europos prokuratūros, bendradarbiavimo ir atnaujintų darbo susitarimų. Orientacinės tarpinės reikšmės skaičiuojamos nuo naujojo reglamento taikymo pradžios metų ir nurodomos Y. Komisija: –Y + 1 ir vėlesniais metais: priimti tretinės teisės aktai, visų pirma dėl informacijos centro (1 KT). Europolo organizacinės, operatyvinės ir valdymo priemonės: –Y: IRT ir informacijos valdymo iniciatyvinių ir patariamųjų grupių, Pajėgumų ir inovacijų patariamosios grupės ir vykdomosios valdybos įsteigimas. –Y: specialių operatyvinių pajėgumų, kuriais būtų remiamos su Europos prokuratūra susijusios bylos, sukūrimas. –Y+3: visiškai aprūpinti personalu ir struktūruoti Europos prokuratūros operatyvinės paramos pajėgumai. –Y: pradedamos taikyti supaprastintos duomenų subjektų skirstymo į kategorijas taisyklės. –Y: Sąjungos specializuotų ekspertinių žinių centrų, Operatyvinės ir analizės tarnybos (2 KT) ir Pajėgumų ir inovacijų tarnybos (3 KT) steigimas, be kita ko, valdybai priimant atitinkamas įgyvendinimo taisykles. –Y+3: visą personalą turintys specializuotos kompetencijos Sąjungos centrai, Operatyvinės veiklos ir analizės tarnyba (2 KT) ir Pajėgumų ir inovacijų tarnyba (3 KT). –Y: Europolo paramos biurų steigimas valstybėse narėse. –Y+1–Y+3: į nacionalinį Europolo paramos biurą komandiruoti darbuotojai. –Y+1–Y+3: atnaujinti atitinkami Europolo ir Sąjungos įstaigų darbo susitarimai. –Y+3–Y+4: kartu su atitinkamomis Sąjungos įstaigomis palaipsniui kuriami automatinio kryžminio patikrinimo pagal Europolo duomenis mechanizmai „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“. –Y+1: specializuotos ES lygmens paramos nacionalinėms valdžios institucijoms, siekiančioms gauti elektroninių įrodymų iš internetinių paslaugų teikėjų, plėtojimas. Europolo pajėgumų plėtojimas, IRT, inovacijos: –Y+1: įžvalgų ir pajėgumų plėtojimo sistemos ir centrinių bendrų viešųjų pirkimų pajėgumų, skirtų techniniams komponentams, sukūrimas (3 KT). –Y+2: pirmasis UPF standarto atnaujinimas vadovaujant Europolui ir galimybė naudotis DNR pajėgumais (1 KT). –Y+2: bazinio apsaugos lygio (BPL) kintamo masto ir saugios mišrios debesijos infrastruktūros, lygiavertės neskelbtinai neįslaptintai informacijai, sukūrimas. –Y+5: debesijos infrastruktūros išplėtimas įtraukiant įslaptintą informacijos aplinką. –Y+2: pirmasis integracijos bandymas su nacionalinių teisėsaugos institucijų tapatybės kredencialais. –Y+3–Y+5: laipsniškas nacionalinių teisėsaugos institucijų skaitmeninės tapatybės kredencialų integravimas. –Y+2: pirmos svarbios informacijos valdymo platformos ir analitinių priemonių perkėlimas į debesijos infrastruktūrą. –Y+3–Y+5: laipsniškas likusių Europolo sistemų ir analizės priemonių perkėlimas į debesijos infrastruktūrą BPL lygmeniu. –Y+6: atitinkamų sistemų perkėlimas į įslaptintą debesijos aplinką. –Y+1–Y+6: laipsniškas pagrindinės informacijos valdymo ir analitinių platformų, įskaitant SIENA, kryžminės patikros paslaugas ir Europolo analitinę aplinką, modernizavimas, užtikrinant didesnį automatizavimą, dirbtiniu intelektu grindžiamas funkcijas, geresnį tinkamumą naudoti, geresnį veiksmingumą, duomenų standartizavimą ir išplėstas biometrines funkcijas. –Y: pirmasis sustiprintas sujungimas su nacionalinėmis duomenų bazėmis pagal sistemą „Priumas II“, taikant pirmąjį biometrinių duomenų metodą. –Y+2: papildomų biometrinių sąlygų taikymo išplėtimas. –Y–Y+6: laipsniška Europolui ir valstybėms narėms prieinamų novatoriškų ir dirbtiniu intelektu grindžiamų analitinių priemonių plėtra. –Y ir vėliau: laipsniškas atvirųjų šaltinių žvalgybos informacijos (OSINT) pajėgumų konsolidavimas. Valstybės narės: –Y–Y+7 (nuolat): Palaipsniui pritaikyti savo nacionalinę struktūrą ir įdiegti arba sustiprinti keitimosi informacija su Europolu automatizavimą. –Y–Y+7 (nuolat): Atnaujinti nacionalines sistemas ir nusikalstamų veikų tyrimo darbo srautus, kad būtų palaipsniui integruotos Europolo paslaugos, analitinės priemonės ir sąveikumo standartai. –Y+1: Pirmosios valstybės narės atnaujina nacionalinius teisėsaugos skaitmeninius kredencialus pagal suderintus Sąjungos standartus. –Y+2–Y+4: laipsniškas ES skaitmeninės policijos tapatybės suteikimas nacionaliniams nusikalstamų veikų tyrėjams. –Y+6: visoms nacionalinėms sistemoms, prijungtoms prie Europolo, būtinas išankstinis tapatumo nustatymas naudojant ES skaitmeninę policijos tapatybę. –Y+1: tyrėjų skaitmeninių galinių įrenginių suderinimas siekiant palengvinti prieigą prie ES policijos debesijos infrastruktūros, platformų ir priemonių. –Y: Europolo paramos biurų steigimas ir priegloba valstybėse narėse. Sąjungos įstaigos: –Y+1–Y+3: atitinkamų darbo susitarimų su Europolu atnaujinimas. –Y: Europos prokuratūra turi palaipsniui įgyvendinti technines ir organizacines priemones, būtinas tvirtesniam operatyviniam bendradarbiavimui ir prieigai prie Europolo analitinės paramos remti. –Y+3–Y+4: kartu su Europolu palaipsniui kuriami automatinio kryžminio patikrinimo mechanizmai „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“.

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė 

1.5.3.Panašios patirties išvados

Dabartinės teisinės sistemos vertinimas, visų pirma konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis, patvirtino, kad: ·Koordinavimas ES lygmeniu yra būtinas. Kadangi siekiant kovoti su tarpvalstybiniais nusikaltimais reikalingas struktūrizuotas, centralizuotas bendradarbiavimas (ir vien nacionalinių pastangų nepakanka), Europolo dalijimosi kriminaline žvalgybos informacija sistemos ir operatyviniai bei analitiniai pajėgumai yra labai svarbūs veiksmingiems tarpvalstybiniams tyrimams. ·Labai svarbūs yra pažangieji technologiniai ir analitiniai pajėgumai. Didėjant skaitmeninių įrodymų, šifravimo ir kibernetinių nusikaltimų, kuriems reikia specialių ekspertinių žinių, viršijančių atskirų valstybių narių pajėgumus, svarbai, Europolas turi nuolat diegti inovacijas (pvz., skaitmeninę ekspertizę, DI grindžiamą analizę), kad galėtų patenkinti valstybių narių operatyvinius poreikius. ·Reikia stiprinti sistemingą ir automatizuotą dalijimąsi informacija. Dėl nenuoseklios valstybių narių keitimosi duomenimis praktikos mažėja veiklos veiksmingumas, o šią problemą būtų galima spręsti dažniau naudojant automatizuotas keitimosi informacija sistemas ir standartizuotas procedūras. ·Labai svarbu užtikrinti ES saugumo sistemos nuoseklumą: Kad Europolas ir kitos Sąjungos įstaigos sklandžiai bendradarbiautų, reikia aiškių įgaliojimų, suderintų duomenų apsaugos taisyklių ir veiksmingo keitimosi informacija. ·Procedūrų veiksmingumas turėtų būti grindžiamas REFIT principais. Procesų supaprastinimas, sąveikumo didinimas ir administracinės naštos mažinimas padidintų veiklos spartą. Taigi, pirmenybė turėtų būti teikiama skaitmeninių priemonių atnaujinimui (pvz., DI, saugioms duomenų platformoms), kad būtų remiamas bendradarbiavimas tikruoju laiku. Todėl dabartinė Europolo teisinė sistema tebėra veiksminga, tačiau ją reikia tobulinti, kad būtų galima reaguoti į kylančias grėsmes ir operatyvinius poreikius. Ateityje atliekant pritaikymą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama technologijoms, sąveikumui ir racionalesniam bendradarbiavimui, kad būtų užtikrintas ES saugumo sistemos atsparumas. Siekiant užtikrinti veiksmingą siūlomų priemonių įgyvendinimą, ankstesnė patirtis taip pat parodė, kad svarbu užtikrinti aiškias valdymo struktūras, patikimus prioritetų nustatymo mechanizmus ir veiksmingą Europolo, valstybių narių, Komisijos ir kitų atitinkamų Sąjungos įstaigų veiklos koordinavimą, kad būtų išvengta pastangų dubliavimo ir užtikrinta nuosekli operatyvinė ir technologinė plėtra Sąjungos lygmeniu. Be to, patirtis, įgyta įgyvendinant ankstesnius pajėgumų plėtojimo ir IRT modernizavimo projektus, parodė, kad reikia aiškiai paskirstyti ir atsekti Sąjungos išteklius vykdant operatyvinę ir technologinę paramos veiklą, kartu taikant griežtą stebėsenos, ataskaitų teikimo ir atskaitomybės tvarką. Taigi, pasiūlymu sustiprinami valdymo, planavimo ir ataskaitų teikimo mechanizmai. Be to, yra aiški sinergija, kurią IRT projektuose galima pasiekti bendradarbiaujant Europolui ir eu-LISA – ES didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrai. Remdamasi savo ekspertinėmis žiniomis, patirtimi ir bendradarbiavimu su išorės paslaugų teikėjais, eu-LISA gali veiksmingai ir efektyviai teikti Europolui paslaugas, susijusias su informacijos valdymu ir IRT. Šiuo tikslu pasiūlymu nustatomas struktūrizuotas Europolo ir eu-LISA bendradarbiavimas kuriant, panaudojant ir eksploatuojant informacines sistemas ir susijusią ryšių infrastruktūrą.

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

2024–2029 m. Europos Komisijos politinėse gairėse Europos Komisijos pirmininkė paskelbė tikslą „paversti Europolą iš tiesų veikiančia policijos agentūra ir ilgainiui daugiau nei dvigubai padidinti jo darbuotojų skaičių. Kartu turėtų būti sustiprinta priežiūra ir įgaliojimai“, kad būtų padidinta parama nacionalinėms teisėsaugos institucijoms. 2025 m. liepos 16 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos 87 (DFP), kurios vertė siekia beveik 2 trln. EUR. Atsižvelgiant į didėjančias grėsmes saugumui, su kuriomis susiduria Sąjunga, ir į įrodytą suderintų ES ir valstybių narių veiksmų vidaus saugumo srityje pridėtinę vertę, siūloma DFP siekiama remti Europos vidaus saugumo strategijos „ProtectEU“ įgyvendinimą ir stiprinti ES prevencijos, parengties ir reagavimo pajėgumus. Atsižvelgdama į tai, Komisija pasiūlė gerokai padidinti teisingumo ir vidaus reikalų decentralizuotoms agentūroms, įskaitant Europolą, skirtus išteklius. Šioje teisės akto pasiūlymo finansinio poveikio ir skaitmeninių aspektų pažymoje pateikti skaičiai susiję tik su papildomais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, kurių reikia pasiūlyme nustatytoms naujoms priemonėms įgyvendinti, palyginti su dabartiniu Europolo reglamentu 88 . Apskaičiuota, kad pasiūlymui įgyvendinti reikės papildomų išteklių Europolui ir eu-LISA, susijusių su šiuo reglamentu Agentūrai pavestų užduočių įgyvendinimu, t. y. maždaug 1,053 mlrd. EUR ir 910 papildomų darbuotojų 89 etatų 2028–2034 m. DFP laikotarpiu, palyginti su 2027 m. baziniu biudžetu, kurį sudaro 1 226 darbuotojai ir 256,557 mln. EUR asignavimai. Todėl tie skaičiai turėtų būti siejami su ištekliais, būtinais esamoms priemonėms pagal dabartinę teisinę sistemą įgyvendinti, kurie, kaip apskaičiuota, 2028–2034 m. DFP sudarys 1,946 mlrd. EUR ir 1 226 darbuotojus, remiantis 2027 m. metiniu biudžetu, prognozuojamu septyneriems metams, esant 2 % metiniam infliacijos lygiui. Apibendrinus, tai sudaro bendrą 2,999 mlrd. EUR finansinį paketą pagal kitą DFP ir 2 336 darbuotojus 2034 m. pabaigoje, o tai atitinka Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl 2028–2034 m. DFP. Apskaičiuota, kad veikla, kurią valstybės narės turi vykdyti per tą patį laikotarpį, kad paremtų didesnį sąveikumą, Europolo sistemų integravimą į nacionalinius tyrimo darbo srautus, skaitmeninių policijos kredencialų diegimą ir sustiprintus keitimosi informacija pajėgumus, per pirmuosius septynerius įgyvendinimo metus sudarys apie 590 mln. EUR, visų pirma siekiant pritaikyti nacionalines sistemas, darbo srautus ir technines sąsajas, kurių reikia siekiant remti labiau integruotą ir automatizuotą bendradarbiavimą su Europolo sistemomis ir priemonėmis. Numatomas poveikis išlaidoms ir darbuotojams 2028 m. ir vėliau pridedamas tik kaip pavyzdys ir nedaro poveikio kitai daugiametei finansinei programai. Finansavimo šaltinis ir Sąjungos finansinio įsipareigojimo apimtis laikotarpiu po 2027 m. ir toliau priklauso nuo tarpinstitucinių derybų dėl 2028–2034 m. DFP rezultatų ir jie bus nustatyti vėliau taikant metinę biudžeto procedūrą. Visi asignavimai ir darbuotojų skaičius nuo 2028 m. yra orientaciniai.

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

2022 m. Europolo įgaliojimų peržiūra buvo svarbus žingsnis modernizuojant Agentūros įgaliojimus, visų pirma stiprinant jos pajėgumus duomenų tvarkymo, inovacijų ir paramos srityse, reaguojant į vis labiau skaitmeninį, tarpvalstybinį ir sudėtingą sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo bei terorizmo pobūdį. Kartu su ta peržiūra biudžetas buvo padidintas maždaug 178 mln. EUR, palyginti su 1 285 mln. EUR biudžetu, kuris Europolui iš pradžių buvo patvirtintas pasiūlyme dėl 2021–2027 m. DFP, t. y. 14 % daugiau. Nuo to laiko operatyvinė aplinka labai pasikeitė. Nusikaltėlių tinklai sparčiai išplėtė skaitmeninių technologijų, dirbtinio intelekto, šifruotų ryšių ir interneto infrastruktūros naudojimą, kartu vis labiau derindami nusikaltimus pasinaudojant kibernetine erdve, finansinius nusikaltimus, prekybą žmonėmis ir kitą neteisėtą veiklą su labai prisitaikančiais ir tarpvalstybiniais nusikalstamais modeliais. Tuo pat metu labai padidėjo operatyvinių duomenų kiekis ir strateginė svarba atliekant nusikalstamų veikų tyrimus. Dėl to nuolat didėjo valstybių narių ir Sąjungos įstaigų lūkesčiai, susiję su Europolo operatyvine, analitine, technologine, teismo ekspertizės ir koordinavimo parama, todėl ne kartą buvo prašoma kasmet padidinti Europolo biudžetą ir įdarbinti daugiau darbuotojų, nei iš pradžių numatyta pagal dabartinę DFP. Šiuo pasiūlymu nustatomos esminės naujos operatyvinės, technologinės ir pajėgumų plėtojimo užduotys, kartu integruojant ir konsoliduojant esamą veiklą į nuoseklesnę veiklos ir valdymo sistemą. Siekiant numatyto operatyvinio poveikio ir atitinkamai stiprinant Sąjungos teisėsaugos pajėgumus, reikia didelių papildomų investicijų į specializuotus darbuotojus, pažangią technologinę infrastruktūrą, saugią debesijos ir analitinę aplinką, dirbtiniu intelektu grindžiamas priemones ir operatyvinės paramos mechanizmus. Tokios investicijos negali būti įtrauktos į dabartinį finansinį paketą, todėl joms reikalinga papildoma finansinė parama iš Sąjungos biudžeto. Visi papildomų išteklių poreikių pagal pasiūlymą įverčiai grindžiami Europolo 2027 m. baziniu biudžetu, įskaitant veiklos asignavimus ir darbuotojus. Komisija atliko išsamų perskirstymo galimybių Agentūroje vertinimą, kad nustatytų, ar pasiūlyme nustatytos naujos užduotys galėtų būti suderintos su esama išteklių sistema. Atlikus tą vertinimą padaryta išvada, kad Europolas jau veikia maksimaliu arba beveik maksimaliu operatyviniu pajėgumu. Visų pirma, reaguodama į ribotus išteklius, 2024 m. valdyba jau priėmė prioritetų perskirstymo priemones. Atsižvelgiant į tai, nenustatyta didelių perskirstymo galimybių, kurios leistų Europolui vykdyti papildomas pasiūlyme numatytas užduotis nedarant neigiamo poveikio esamos operatyvinės veiklos įgyvendinimui ir paramai valstybėms narėms. Todėl pasiūlyme numatyta per kitą DFP laikotarpį Europolui skirti papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad būtų užtikrintas tvarus peržiūrėtų įgaliojimų įgyvendinimas ir išvengta struktūrinio nepakankamo išplėstų Agentūros pareigų finansavimo. Pasiūlymo įgyvendinimas pareikalaus papildomos eu-LISA veiklos, kad Europolui būtų teikiamos su informacijos valdymu ir IRT susijusios paslaugos. Todėl pasiūlyme numatyti tiksliniai eu-LISA įgaliojimų pakeitimai ir numatyta, kad per kitą DFP laikotarpį eu-LISA turės ribotą skaičių papildomų žmogiškųjų išteklių, kad būtų užtikrintas tvarus struktūruoto Europolo ir eu-LISA bendradarbiavimo įgyvendinimas, kaip nustatyta peržiūrėtuose agentūrų įgaliojimuose. Šiuo metu neįmanoma kiekybiškai įvertinti šios veiklos išlaidų, kurios turi būti paskirstytos eu-LISA, nes dar neaišku, kokias paslaugas Europolas konkrečiai įgyvendintų naudodamasis eu-LISA teikiamomis paslaugomis. Todėl šios veiklos išlaidos, kurios turi būti paskirstytos eu-LISA iš visų šioje teisės akto pasiūlymo finansinio poveikio ir skaitmeninių aspektų pažymoje numatytų veiklos išlaidų, bus įvertintos vėliau. Pasiūlymo įgyvendinimas taip pat apims papildomą Komisijos tarnybų, visų pirma Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato (HOME GD), veiklą, susijusią su valdymu, priežiūra, politikos koordinavimu ir įgyvendinimo aktų rengimu bei priėmimu. Taip pat reikės papildomos Skaitmeninių paslaugų generalinio direktorato (DIGIT GD) paramos, visų pirma kuriant ir valdant IRT tiekimo grandinę ir debesijos kompiuterijos sutartines sistemas, kuriomis remiama Europolo technologinė infrastruktūra.

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė

 trukmė ribota

–    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

 trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai) 

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

– padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–    vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;

– Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;

– viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu joms pateikiamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms pateikiamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;

–valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

Europolo pagal netiesioginio valdymo principą vykdomos veiklos stebėsena ir ataskaitų teikimas bus vykdomi laikantis naujajame Europolo reglamente, Finansiniame reglamente 90 nustatytų nuostatų ir bendro požiūrio į decentralizuotas agentūras 91 . Europolas kasmet pateiks Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai bendrąjį programavimo dokumentą (BPD), kuriame bus išdėstytos jo daugiametė ir metinė darbo programos, tikslai, numatomi rezultatai ir veiklos rodikliai. Šis dokumentas rengiamas atsižvelgiant į Komisijos ir Jungtinės parlamentinės kontrolės grupės (JPKG) nuomonę. Be to, Europolas priims konsoliduotąją metinę veiklos ataskaitą, kurioje vertinama pažanga siekiant BPD tikslų. Valdyba patvirtina šią ataskaitą prieš ją perduodant Komisijai, Europos Parlamentui, Tarybai, Audito Rūmams ir nacionaliniams parlamentams iki kiekvienų metų liepos 1 d. Pagal siūlomą peržiūrėto Europolo reglamento 130 straipsnį Komisija kas penkerius metus atliks Europolo vertinimą ir įvertins jo pridėtinę vertę, poveikį, veiksmingumą, efektyvumą ir darbo metodus. Vertinime gali būti siūlomi struktūriniai ar veiklos pakeitimai, įskaitant finansinius padarinius. Komisija savo ataskaitą pateikia valdybai, kuri per tris mėnesius pateikia pastabas. Galutinė ataskaita kartu su Komisijos išvadomis ir valdybos pastabomis siunčiama Europos Parlamentui, Tarybai, nacionaliniams parlamentams ir valdybai, o pagrindinės išvados, kai tikslinga, skelbiamos viešai. Pasiūlymu dar labiau sustiprinamas valdybos vaidmuo nustatant ir stebint BPD, atitinkamose metinėse darbo programose ir konsoliduotojoje metinėje veiklos ataskaitoje nustatytus veiklos rodiklius, tikslus ir įgyvendinimo prioritetus. Siekiant remti tas funkcijas, pasiūlymu įsteigiama vykdomoji valdyba ir specializuotos IRT ir informacijos valdymo struktūros, atsakingos už strateginės priežiūros, biudžeto stebėsenos ir tolesnės veiklos, susijusios su operatyviniu ir technologiniu įgyvendinimu, rėmimą. Pasiūlymu taip pat sustiprinamas veiklos rezultatų ataskaitų teikimo ir strateginio programavimo ryšys, nes konsoliduotosios metinės veiklos ataskaitos vertinimo kriterijai labiau suderinami su tikslais ir veiklos rodikliais, nustatytais pagal BPD, ir su metinio biudžeto nustatymu. Galiausiai, pasiūlymu dar labiau sustiprinama Europolo valdymo, stebėsenos ir atskaitomybės sistema. Juo sustiprinamas valdybos priežiūros vaidmuo, išplečiant jos priežiūrą, kad ji apimtų ne tik veiklos rezultatų rodiklius, bet ir veiksmingą vykdomajam direktoriui suteiktų įgaliojimų vykdymą bei strateginių ir veiklos prioritetų stebėseną. Valdyba taip pat galės imtis veiksmų, jei ne mažiau kaip trečdalis jos narių išreikš susirūpinimą dėl konkretaus veiklos ar valdymo klausimo. Siekdamas remti skaidrumą, atskaitomybę ir veiksmingą valstybių narių ir Europolo bendradarbiavimą, Europolas kasmet teiks ataskaitas Komisijai, Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams apie valstybių narių pateiktą informaciją, be kita ko, susijusią su Sąjungos prioritetinėmis nusikalstamumo sritimis. Tos ataskaitos bus grindžiamos valdybos nustatytais kiekybiniais ir kokybiniais kriterijais. Jungtinė parlamentinės kontrolės grupė (JPKG) toliau vykdys Europolo veiklos politinę priežiūrą, visų pirma kiek tai susiję su veiklos veiksmingumu, atskaitomybe ir įsipareigojimų pagrindinių teisių srityje laikymusi.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymas daro poveikį metiniam ES įnašui į Europolą, ES biudžetas bus vykdomas taikant netiesioginį valdymą. Vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, Europolo biudžetas vykdomas atliekant efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolę. Todėl Europolas privalo įgyvendinti tinkamą su visais kontrolės grandinėje dalyvaujančiais atitinkamais subjektais suderintą kontrolės strategiją. Europolo, kaip decentralizuotos agentūros, ex post kontrolė konkrečiai gali apimti: -Komisijos vidaus audito tarnybos atliekamą vidaus auditą; -Europos Audito Rūmams teikiamas metines ataskaitas, kuriose pateikiamas patikinimo pareiškimas dėl metinių finansinių ataskaitų patikimumo ir pagrindinių sandorių teisėtumo ir tvarkingumo; -Europos Parlamento suteikiamą metinį biudžeto įvykdymo patvirtinimą; -galimus Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamus tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti, visų pirma, kad agentūroms skirti ištekliai būtų tinkamai panaudojami. -Europolo partneris Migracijos ir vidaus reikalų GD vykdys savo decentralizuotų agentūrų kontrolės strategiją, kad užtikrintų patikimą ataskaitų teikimą rengdamas savo metinę veiklos ataskaitą. Nors decentralizuotos agentūros yra visiškai atsakingos už savo biudžeto vykdymą, Migracijos ir vidaus reikalų GD atsako už reguliarų biudžeto valdymo institucijos nustatytų metinių įnašų mokėjimą. -Galiausiai dar vieną Europolo kontrolės ir atskaitomybės lygmenį užtikrina Europos ombudsmenas. Remiantis dabartinės teisinės sistemos vertinimu, prie pasiūlymo dėl naujo Europolo reglamento pridedamu poveikio vertinimu ir gerokai padidėjusiais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, kurie, kaip tikimasi, padės įgyvendinti pasiūlymą, nustatomi papildomi valdymo ir kontrolės mechanizmai, kuriais siekiama stiprinti finansinę priežiūrą, atskaitomybę ir patikimo finansų valdymo principų laikymąsi: -Pagal siūlomą sistemą, jei Europos Komisija mano, kad valdybos sprendimo projektas, įskaitant bendrąjį programavimo dokumentą (BPD), kelia susirūpinimą dėl atitikties Sąjungos teisei, Europolo įgaliojimams ar patikimo finansų valdymo principams, ji gali prašyti valdybos persvarstyti sprendimo projektą prieš jį priimant. -Valdybai suteikti įgaliojimai taikyti drausmines priemones vykdomajam direktoriui, taip sustiprinant atskaitomybę už veiklos ir finansų valdymą. -pasiūlymu įsteigiama vykdomoji valdyba, atsakinga, inter alia, už tolesnių veiksmų, susijusių su vidaus ir išorės auditų, įskaitant OLAF ir Europos prokuratūros atliktus tyrimus, išvadomis ir rekomendacijomis, stebėseną ir už preliminarių sprendimų dėl biudžeto, kuriuos vėliau turi patvirtinti valdyba, rengimą ir prireikus priėmimą. Šiomis priemonėmis siekiama stiprinti Europolo biudžeto vykdymo vidaus kontrolę, finansų valdymą ir priežiūrą.

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)

Nustatyta toliau nurodyta rizika: -Trumpalaikių veiklos poreikių ir ilgalaikių strateginių investicijų disbalansas, visų pirma susijęs su perėjimu prie saugios debesijos infrastruktūros ir veiklos darbo srauto automatizavimu. -Teisinių įsipareigojimų, strateginių prioritetų, daugiamečio planavimo ir metinio įgyvendinimo neatitikimas, visų pirma informacijos valdymo ir IRT pajėgumų srityje. -Spaudimas operatyviniams ištekliams dėl didėjančio duomenų kiekio, operatyvinių prašymų ir kintančių grėsmių saugumui. -Europolo gebėjimas didinti darbuotojų skaičių ir kompetenciją infrastruktūros valdymo ir IRT srityse ir spręsti Agentūros misijos ir užduočių išplėtimo klausimą. -Vėluojama įdarbinti ir išlaikyti specializuotus IRT ir analitinius darbuotojus, kurių reikia pagrindiniams technologiniams pokyčiams remti. -Didėjančios IRT priežiūros išlaidos. -Nėra ilgalaikės IRT turto valdymo ir viešųjų pirkimų strategijos. -Papildomos reikalavimų laikymosi ir atitikties išlaidos, susijusios su pažangiųjų analitinių ir dirbtiniu intelektu grindžiamų priemonių diegimu pagal Sąjungos reglamentavimo sistemą, įskaitant DI aktą. -Padidėjęs darbo krūvis, susijęs su duomenų subjektų prašymų susipažinti su duomenimis tvarkymu. -Priklausomybė nuo to, ar kitos Sąjungos įstaigos ir agentūros, visų pirma Europos prokuratūra, laiku įgyvendina technines ir organizacines priemones. Dėl poveikio švelninimo priemonių: -Europolas įgyvendina specialią vidaus kontroles sistemą, kuri grindžiama Europos Komisijos vidaus kontrolės sistema ir pirmine Rėmimo organizacijų komiteto integruotos vidaus kontrolės sistema. Bendrajame programavimo dokumente turi būti pateikiama informacija apie vidaus kontrolės sistemas, o konsoliduotoje metinėje veiklos ataskaitoje turi būti informacijos apie vidaus kontrolės sistemų, įskaitant rizikos vertinimą, efektyvumą ir veiksmingumą. 2024 m. konsoliduotoje metinėje veiklos ataskaitoje nurodoma, kad remiantis vidaus kontrolės komponentų ir principų, kurie 2019 m. buvo stebimi taikant tiek kiekybinius, tiek kokybinius rodiklius, analize galima daryti išvadą, kad Europolo vidaus kontrolės sistema yra įdiegta ir integruotai veikia visos agentūros lygmeniu. -Dar vieną vidaus priežiūros lygmenį, remiantis metiniu audito planu, kuriame visų pirma atsižvelgiama į Europolo atliktą rizikos vertinimą, taip pat užtikrina Europolo vidaus audito struktūra. Vidaus audito struktūra padeda Europolui siekti savo tikslų – taikomas sisteminis ir disciplinuotas požiūris, kad būtų įvertintas rizikos valdymo, kontrolės ir valdymo procesų veiksmingumas ir pateiktos rekomendacijos, kaip juos tobulinti. -Europolo partneris Migracijos ir vidaus reikalų GD atlieka metinį rizikos vertinimą siekdamas nustatyti ir įvertinti galimą didelę riziką, susijusią su agentūrų, įskaitant Europolą, veikla. Ataskaita apie riziką, kuri laikoma didele, kasmet pateikiama Migracijos ir vidaus reikalų GD valdymo plane, prie kurio pridedamas veiksmų planas, kuriame nurodomi rizikos mažinimo veiksmai. -Teisės akto pasiūlymu įsteigta vykdomoji valdyba atlieka itin svarbų audito vaidmenį stebėdama Europolo finansines operacijas ir užtikrindama jų atskaitomybę. Ji yra atsakinga už Europolo biudžeto vykdymo priežiūrą, finansinių taisyklių ir patikimo finansų valdymo principų laikymosi užtikrinimą, kartu rengdama finansinius ir biudžeto sprendimus, kuriuos turi priimti valdyba. Pagrindinė jos funkcija – užtikrinti tinkamus tolesnius veiksmus, susijusius su vidaus ir išorės auditų ir OLAF bei Europos prokuratūros atliktų tyrimų išvadomis ir rekomendacijomis, taip stiprinant finansinį sąžiningumą ir skaidrumą. Nors pati valdyba auditų neatlieka, ji peržiūri audito ataskaitas, vertina jų poveikį ir siūlo taisomąsias priemones nustatytiems trūkumams ar pažeidimams pašalinti, taip veikdama kaip finansinio sąžiningumo kontrolierė Europole. -Galiausiai IRT ir informacijos valdymo iniciatyvinė grupė ir patariamoji grupė bei Inovacijų ir pajėgumų patariamoji grupė padės valdybai apibrėžti veiklą ir veiklos dalis, susijusias su biudžeto planavimu ir Agentūros įgaliojimų bei strateginių prioritetų vykdymu, visų pirma nustatant konkrečius ir reprezentatyvius Agentūros veiklos šioje srityje rodiklius, ir stebėti, kaip Agentūra įgyvendina su IRT susijusius tikslus ir pasiekia apčiuopiamų rezultatų.

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

Komisija teikia duomenis apie kontrolės išlaidų ir mokėjimų vertės santykį. 2024 m. Migracijos ir vidaus reikalų GD metinėje veiklos ataskaitoje nurodyta, kad šis santykis yra 0,10 % netiesioginio valdymo įgaliotųjų subjektų ir decentralizuotų agentūrų, įskaitant Europolą, atveju. Europos Audito Rūmai patvirtino Europolo 2024 m. metinių ataskaitų teisėtumą ir patikimumą, o tai reiškia, kad klaidų lygis yra mažesnis nei 2 %. Nėra požymių, kad artimiausiais metais klaidų lygis didės. Be to, Europolo finansinio reglamento 80 straipsnyje numatyta galimybė agentūrai vidaus audito funkcija dalytis su kitais toje pačioje politikos srityje veikiančiais Sąjungos organais, jeigu vienos Sąjungos organo vidaus audito funkcija nėra ekonomiškai veiksminga.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Į pasiūlymą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti patikimą finansų valdymą ir užkirsti kelią sukčiavimui, pažeidimams ir interesų konfliktams įgyvendinant Sąjungos finansavimą ir operatyvinę veiklą, visų pirma 128 straipsnis ir XII skyriaus finansinės nuostatos. Pagal šią teisinę sistemą Europolo valdyba turi priimti ir reguliariai atnaujinti vidaus kovos su sukčiavimu strategiją. 2025 m. birželio 25–26 d. Europolas priėmė atnaujintą kovos su sukčiavimu strategiją. Pagal tą sistemą Europolas toliau dalyvaus OLAF vykdomoje sukčiavimo prevencijos veikloje ir nedelsdamas praneš Komisijai apie įtariamą sukčiavimą ir finansinius pažeidimus. Pasiūlymu taip pat stiprinamas vidaus valdymas ir finansinė priežiūra įsteigiant vykdomąją valdybą, atsakingą už audito metu nustatytų faktų stebėseną ir tolesnių veiksmų, susijusių su audito ir kontrolės rekomendacijomis, užtikrinimą. Be to, Komisija išlaiko įgaliojimus prieštarauti valdybos sprendimams, dėl kurių gali kilti netinkamo finansų valdymo arba Sąjungos teisės nesilaikymo rizika.  Europolo veiklai ir toliau bus taikomos taikytinos Sąjungos finansinės, audito, duomenų apsaugos ir atskaitomybės sistemos, įskaitant OLAF, Europos prokuratūros, Audito Rūmų ir Europolo bendradarbiavimo valdybos vykdomą priežiūrą ir tyrimus. Migracijos ir vidaus reikalų GD toliau taikys savo kovos su sukčiavimu strategiją pagal Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją (KKSS), kuri taip pat taikoma jo kompetencijai priklausančioms decentralizuotoms agentūroms, įskaitant Europolą.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

Numatomas poveikis išlaidoms ir darbuotojams 2028 m. ir vėliau pridedamas tik kaip pavyzdys ir nedaro poveikio kitai daugiametei finansinei programai. Finansavimo šaltinis ir Sąjungos finansinio įsipareigojimo apimtis laikotarpiu po 2027 m. ir toliau priklauso nuo tarpinstitucinių derybų dėl 2028–2034 m. DFP rezultatų ir jie bus nustatyti vėliau taikant metinę biudžeto procedūrą. Visi asignavimai ir darbuotojų skaičius nuo 2028 m. yra orientaciniai.

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	1 Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, žemės ūkis, kaimo ir jūrų gerovė ir saugumas	DA / NDA 92	ELPA šalių 93	valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių 94	kitų trečiųjų valstybių	kitų asignuotųjų pajamų
	Decentralizuotos agentūros Europolas	NDA	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE

3.2 Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

1

Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, žemės ūkis, kaimo ir jūrų gerovė ir saugumas / Nacionalinės ir regioninės partnerystės planai

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

[Agentūra]: Europolas	Metai 2028	Metai 2029	Metai 2030	Metai 2031	Metai 2032	Metai 2033	Metai 2034	IŠ VISO 2028–2034 M. DFP
Biudžeto eilutė: 12 10 01 Europolas / ES biudžeto įnašas agentūrai 95	57,512	92,346	120,831	150,385	178,830	207,164	234,384	1 041,452
Biudžeto eilutė: 11 10 02 eu-LISA / ES biudžeto įnašas agentūrai 96	0,756	1,687	1,863	1,863	1,863	1,863	1,863	11,758
Iš viso Europolui ir eu-LISA	58,268	94,033	122,694	152,248	180,693	209,027	236,247	1 053,21

			Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO 2028–2034 M. DFP
			2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
IŠ VISO veiklos asignavimų (įskaitant įnašą decentralizuotai agentūrai)	Įsipareigojimai	(4)	58,268	94,033	122,694	152,248	180,693	209,027	236,247	1 053,21
	Mokėjimai	(5)	58,268	94,033	122,694	152,248	180,693	209,027	236,247	1 053,21
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų		(6)	0	0	0	0	0	0	0	0
IŠ VISO asignavimų pagal 1 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Įsipareigojimai	= 4 + 6	58 268	94 033	122 694	152 248	180,693	209,027	236,247	1 053,21
daugiametėje finansinėje programoje	Mokėjimai	= 5 + 6	58 268	94 033	122 694	152,248	180,693	209,027	236,247	1 053,21

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

4

„Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

GD: HOME		Metai	Metai	Metai			Metai			Metai	Metai	Metai	IŠ VISO 2028–2034 M. DFP
		2028	2029	2030			2031			2032	2033	2034
Žmogiškieji ištekliai		0,496	0,496	0,690			0,690			0,884	0,884	1,078	5,218
Kitos administracinės išlaidos		0,268	0,518	0,268			0,518			0,268	0,518	0,268	2,626
IŠ VISO HOME GD		0,764	1,014	0,958			1,208			1,152	1,402	1,346	7,844
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ  (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)		0,764	1,014	0,958			1,208			1,152	1,402	1,346	7,844

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO 2028–2034 M. DFP
		2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Įsipareigojimai	59 032	95 047	123 652	153 456	181 845	210 429	237 593	1 061 054
daugiametėje finansinėje programoje	Mokėjimai	59 032	95 047	123 652	153 456	181 845	210 429	237 593	1 061 054

Numatomas poveikis išlaidoms ir darbuotojams 2028 m. ir vėliau pridedamas tik kaip pavyzdys ir nedaro poveikio kitai daugiametei finansinei programai. Finansavimo šaltinis ir Sąjungos finansinio įsipareigojimo apimtis laikotarpiu po 2027 m. ir toliau priklauso nuo tarpinstitucinių derybų dėl 2028–2034 m. DFP rezultatų ir jie bus nustatyti vėliau taikant metinę biudžeto procedūrą. Visi asignavimai ir darbuotojų skaičius nuo 2028 m. yra orientaciniai.

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

Papildomi veiklos asignavimai ir ištekliai, kurių reikia tik Europolui, kad būtų pasiekti trys skirtingi konkretūs tikslai ir įgyvendinti atitinkami veiksmai, ir eu-LISA, susiję su šiuo reglamentu Agentūrai pavestų užduočių įgyvendinimu, sudaro 1,053 mlrd. EUR ir 910 papildomų darbuotojų pagal abiejų agentūrų biudžetą. Tie papildomi asignavimai ir ištekliai papildo esamų Europolo biudžeto priemonių išlaidas (1,946 mlrd. EUR ir 1 226 darbuotojai) – iš viso 2,999 mlrd. EUR ir 2 126 darbuotojai pagal Europolo biudžetą ir 10 papildomų eu-LISA biudžeto darbuotojų, susijusių su šiuo reglamentu Agentūrai pavestų užduočių įgyvendinimu. Tie papildomi veiklos asignavimai ir ištekliai bus visi skirti remti:

–1 KT: Europolo informacijos valdymas ir IRT.

–2 KT: Sąjungos specializuotų ekspertinių žinių centrai, Europolo paramos biurai, Europos prokuratūrai skirta parama.

–3 KT: Europolo mokslinių tyrimų, inovacijų ir pajėgumų stiprinimo pajėgumai.

Be to, tikimasi, kad Europolo valdymo funkcijos darbuotojų požiūriu išliks iš esmės stabilios, nes dėl pasiūlymo padidės veiksmingumas, visų pirma supaprastinus ir racionalizavus su duomenų apsauga susijusias procedūras, taip apribojant papildomus darbuotojų poreikius, susijusius su horizontaliosiomis valdymo ir administracinėmis funkcijomis.

Konkretus tikslas	Išlaidos	mln. EUR	Darbuotojai
	2027 atskaitos taškas	1 796,200	1 226
nėra duomenų	Infliacija	149,590	0
	Galiojančios priemonės	1 945,790	1 226
1 KT	Esamų sistemų ir priemonių atnaujinimas	130,070	115
	Prieiga prie nacionalinių duomenų bazių	37,857	53
	Integravimas į nacionalines sistemas	25,400	34
	ES skaitmeninės policijos debesija	415,415	194
2 KT	Europolo paramos biurai	112,163	157
	Sąjungos specializuotos kompetencijos centrai	118,703	171
	Tarpžinybinis bendradarbiavimas	18,801	26
	Europos prokuratūrai skirta parama	40,895	70
3 KT	Pažangieji pajėgumai	117,615	50
	Techninė parama ir viešieji pirkimai	36,292	40
	Naujos priemonės	1 053,210	910
	IŠ VISO	2 990,000	2 136

3.2.3Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai

PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO 2028–2034
	2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai	0,496	0,496	0,690	0,690	0,884	0,884	1,078	5,218
Kitos administracinės išlaidos	0,268	0,518	0,268	0,518	0,268	0,518	0,268	2,626
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	0,764	1,014	0,958	1,208	1,152	1,402	1,346	7,844
Neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Žmogiškieji ištekliai	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Tarpinė suma, neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
IŠ VISO	0,764	1,014	0,958	1,208	1,152	1,402	1,346	7,844

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Numatomas poveikis išlaidoms ir darbuotojams 2028 m. ir vėliau pridedamas tik kaip pavyzdys ir nedaro poveikio kitai daugiametei finansinei programai. Finansavimo šaltinis ir Sąjungos finansinio įsipareigojimo apimtis laikotarpiu po 2027 m. ir toliau priklauso nuo tarpinstitucinių derybų dėl 2028–2034 m. DFP rezultatų ir jie bus nustatyti vėliau taikant metinę biudžeto procedūrą. Visi asignavimai ir darbuotojų skaičius nuo 2028 m. yra orientaciniai.

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto

Sąmatą surašyti etato ekvivalentais

PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI		Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai
		2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
Etatų plano etatai (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
20 01 02 01 (Būstinė ir Komisijos atstovybės)		2	2	3	3	4	4	5
20 01 02 03 (ES delegacijos)		0	0	0	0	0	0	0
(Netiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0	0	0	0
(Tiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)		0	0	0	0	0	0	0
• Išorės darbuotojai (etato ekvivalentais)
20 02 01 (AC, END finansuojami iš bendrojo biudžeto)		1	1	1	1	1	1	1
20 02 03 (AC, AL, END ir JPD ES delegacijose)		0	0	0	0	0	0	0
Administracinės paramos eilutė	·būstinėje	0	0	0	0	0	0	0
[XX.01.YY.YY]	·ES delegacijose	0	0	0	0	0	0	0
(AC, END – netiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0	0	0	0
(AC, END – tiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – 4 išlaidų kategorija		0	0	0	0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – neįtraukta į 4 išlaidų kategoriją		0	0	0	0	0	0	0
IŠ VISO		3	3	4	4	5	5	6

Atsižvelgiant į tai, kad bendra tiek su darbuotojais, tiek su asignavimais susijusi padėtis 4 išlaidų kategorijoje yra įtempta, žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant generalinio direktorato darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate ar kituose Komisijos GD.

Pasiūlymui įgyvendinti reikalingi darbuotojai (etato ekvivalentais):

	Bus pasitelkiami dabartiniai Komisijos tarnybų darbuotojai.	Papildomi darbuotojai išskirtinėmis aplinkybėmis*
		bus finansuojami pagal 4 išlaidų kategoriją arba iš mokslinių tyrimų	bus finansuojami iš BA eilutės	bus finansuojami iš mokesčių
Etatų plano etatai	5		nėra duomenų
Išorės darbuotojai (CA, SNE, INT)	1

Vykdytinų užduočių aprašymas, kai užduotis vykdo:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

2 AD etatų plano rengimo etape, skirtame 2028–2029 m. laikotarpiui, atsakingas už antrinės teisės aktų priėmimą, kuris bus išlaikytas „einamuoju“ etapu, kad būtų atsižvelgta į daugėjančius įgyvendinimo aktus, susijusius su informacijos valdymo platformomis ir sistemomis, kuriuos reikia reguliariai pritaikyti atsižvelgiant į nuolatinę teisėsaugos priemonių, visų pirma susijusių su ekspertize ir analize, raidą ir atitinkamus duomenų apsaugos aspektus. 1 AD kategorijos specialistas išlaidų apskaitos ir infrastruktūros valdytojo bei mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos srityse, susijęs tiek su vykdomuoju IV, tiek su IRT iniciatyvine grupe 1 AD etatas, turintis biudžetinių įgūdžių, padedančių padvigubinti atstovavimą valdyboje, įsteigti vykdomąją valdybą ir vykdyti papildomas stebėsenos pareigas 1 AST: parama papildomiems papildomų organų posėdžiams ir informaciniams pranešimams ir jų rengimas (daugiau kaip 14 per metus)

Išorės darbuotojai

1 SNE: ekspertinė parama informacijos valdymo, duomenų apsaugos, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse: dalyvavimas IV ir IRT patariamojoje grupėje

Numatomas poveikis išlaidoms ir darbuotojams 2028 m. ir vėliau pridedamas tik kaip pavyzdys ir nedaro poveikio kitai daugiametei finansinei programai. Finansavimo šaltinis ir Sąjungos finansinio įsipareigojimo apimtis laikotarpiu po 2027 m. ir toliau priklauso nuo tarpinstitucinių derybų dėl 2028–2034 m. DFP rezultatų ir jie bus nustatyti vėliau taikant metinę biudžeto procedūrą. Visi asignavimai ir darbuotojų skaičius nuo 2028 m. yra orientaciniai.

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa (not to be completed for decentralised agencies)

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Iš viso
	2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

3.2.8.Numatomi žmogiškieji ištekliai ir decentralizuotoje agentūroje reikalingų asignavimų panaudojimas 

Asignavimų suma, numatoma skirti agentūroms pagal kitą DFP, yra orientacinė; ji priklauso nuo susitarimo dėl DFP. Dėl pagal šį pasiūlymą agentūroms pavedamų nuolatinių užduočių pobūdžio ji turėtų būti įtraukta į agentūrų subsidiją ir prireikus bus kompensuojama lygiaverčiu atitinkamos programos paketo pagal tą pačią DFP išlaidų kategoriją sumažinimu. Jei reikia kompensacinio sumažinimo, agentūroms skirtus išteklius taip pat gali reikėti peržiūrėti vykdant metinę biudžeto procedūrą.

Personalo poreikiai (etato ekvivalentais):

Agentūra: Europolas	Metai 2028	Metai 2029	Metai 2030	Metai 2031	Metai 2032	Metai 2033	Metai 2034
Laikinieji darbuotojai (AD lygio)	109	216	322	429	535	637	749
Laikinieji darbuotojai (AST lygio)	0	0	0	0	0	0	0
Laikinieji darbuotojai (AD+AST), tarpinė suma	109	216	322	429	535	637	749
Sutartininkai	0	10	19	36	51	64	77
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai	12	22	34	45	53	64	74
Sutartininkai ir deleguotieji nacionaliniai ekspertai, tarpinė suma	12	32	53	81	104	128	151
IŠ VISO darbuotojų	121	248	375	510	639	765	900

Iš ES biudžeto įnašo dengiami asignavimai, mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) 97 :

Agentūra: Europolas	Metai 2028	Metai 2029	Metai 2030	Metai 2031	Metai 2032	Metai 2033	Metai 2034	IŠ VISO 2028–2034 M.
1 antraštinė dalis. Personalo išlaidos	12 491	37 722	63 154	89 056	115 069	140 307	166 197	623 996
2 antraštinė dalis. Infrastruktūra ir veiklos išlaidos
3 antraštinė dalis. Veiklos išlaidos	45 021	54 624	57 677	61 329	63 761	66 857	68 187	417 456
IŠ VISO iš ES biudžeto lėšų dengiamų asignavimų	57 512	92 346	120 831	150 385	178 830	207 164	234 384	1 041 452

Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti decentralizuotoje agentūroje reikalingų žmogiškųjų išteklių ir asignavimų (mln. EUR) apžvalga (santrauka) 98 :

Agentūra: Europolas	Metai 2028	Metai 2029	Metai 2030	Metai 2031	Metai 2032	Metai 2033	Metai 2034	IŠ VISO 2028–2034 M.
Laikinieji darbuotojai (AD+AST)	109	216	322	429	535	637	749	749
Sutartininkai	0	10	19	36	51	64	77	77
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai	12	22	34	45	53	64	74	74
Iš viso darbuotojų	121	248	375	510	639	765	900	900
Iš ES biudžeto lėšų dengiami asignavimai	57 512	92 346	120 831	150 385	178 830	207 164	234 384	1 041 452
Iš mokesčių dengiami asignavimai (jei taikytina)	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Bendrai finansuojami asignavimai (jei taikytina)	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
IŠ VISO asignavimų	57 512	92 346	120 831	150 385	178 830	207 164	234 384	1 041 452

Personalo poreikiai (etato ekvivalentais):

Agentūra: eu-LISA	Metai 2028	Metai 2029	Metai 2030	Metai 2031	Metai 2032	Metai 2033	Metai 2034
Laikinieji darbuotojai (AD lygio)	7	7	7	7	7	7	7
Laikinieji darbuotojai (AST lygio)	0	0	0	0	0	0	0
Laikinieji darbuotojai (AD+AST), tarpinė suma	7	7	7	7	7	7	7
Sutartininkai	0	3	3	3	3	3	3
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai	0	0	0	0	0	0	0
Sutartininkai ir deleguotieji nacionaliniai ekspertai, tarpinė suma	0	3	3	3	3	3	3
IŠ VISO darbuotojų	7	10	10	10	10	10	10

Iš ES biudžeto įnašo dengiami asignavimai, mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) 99 :

Agentūra: eu-LISA	Metai 2028	Metai 2029	Metai 2030	Metai 2031	Metai 2032	Metai 2033	Metai 2034	IŠ VISO 2028–2034
1 antraštinė dalis. Personalo išlaidos	0,756	1,687	1,863	1,863	1,863	1,863	1,863	11,758
2 antraštinė dalis. Infrastruktūra ir veiklos išlaidos
3 antraštinė dalis. Veiklos išlaidos	p. m.	p. m.	p. m.	p. m.	p. m.	p. m.	p. m.	p. m.
IŠ VISO iš ES biudžeto lėšų dengiamų asignavimų	0,756	1,687	1,863	1,863	1,863	1,863	1,863	11,758

Bet kokie eu-LISA papildomi biudžeto poreikiai, susiję su šiuo reglamentu agentūrai pavestų užduočių įgyvendinimu, bus kompensuoti iš asignavimų, skirtų Europolui pagal šią teisės akto pasiūlymo finansinio poveikio ir skaitmeninių aspektų pažymą.

Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti decentralizuotoje agentūroje reikalingų žmogiškųjų išteklių ir asignavimų (mln. EUR) apžvalga (santrauka) 100 :

Agentūra: eu-LISA	Metai 2028	Metai 2029	Metai 2030	Metai 2031	Metai 2032	Metai 2033	Metai 2034	IŠ VISO 2028–2034
Laikinieji darbuotojai (AD+AST)	7	7	7	7	7	7	7	7
Sutartininkai	0	3	3	3	3	3	3	3
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai	0	0	0	0	0	0	0	0
Iš viso darbuotojų	7	10	10	10	10	10	10	10
Iš ES biudžeto lėšų dengiami asignavimai	0,756	1,687	1,863	1,863	1,863	1,863	1,863	11,758
Iš mokesčių dengiami asignavimai (jei taikytina)	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Bendrai finansuojami asignavimai (jei taikytina)	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
IŠ VISO asignavimų	0,756	1,687	1,863	1,863	1,863	1,863	1,863	11,758

Bet kokie eu-LISA papildomi biudžeto poreikiai, susiję su šiuo reglamentu agentūrai pavestų užduočių įgyvendinimu, bus kompensuoti iš asignavimų, skirtų Europolui pagal šią teisės akto pasiūlymo finansinio poveikio ir skaitmeninių aspektų pažymą.

Skaitmeniniai aspektai

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai

Reikalavimo nuoroda	Reikalavimo aprašymas	Subjektai, kuriems reikalavimas daro poveikį arba kuriems jis taikomas	Suvestiniai procesai	Kategorijos
8 straipsnio 7 dalis	Valstybės narės reaguoja į Europolo prašymą pateikti informaciją ir kriminalinės žvalgybos informaciją, kad prisidėtų prie koordinavimo priemonių.	Europolas VN KI	Keitimasis informacija Prieiga prie VN informacijos	Proceso skaitmenizavimas ir automatizavimas Duomenys Skaitmeninė viešoji paslauga
9 straipsnio 2 dalis	Valstybės narės užtikrina Europolui prieigą prie turto susigrąžinimo tarnybų (TST) prieinamos informacijos ir išlaiko tiesioginio prieinamumo lygį.	Europolas VN TST	Keitimasis informacija Prieiga prie VN informacijos	Skaitmeninės viešosios paslaugos Duomenys
9 straipsnio 3 dalis	Valstybės narės turi informuoti Europolą apie sprendimą įšaldyti lėšas, kai Europolas paprašo valstybių narių teisėsaugos institucijų nedelsiant imtis veiksmų turto dingimo rizikos atveju.	Europolas VN teisėsaugos institucijos	Keitimasis informacija Prašymas įšaldyti	Skaitmeninės viešosios paslaugos Duomenys
9 straipsnio 4 dalis ir 9 straipsnio 5 dalis	Valstybių narių finansinių tyrimų padaliniai (FŽP) turi atsakyti į Europolo prašymus (atitinka Direktyvos 2019/1153 12 straipsnį).	Europolas VN FŽP VN NEP	Europolo ir FŽP keitimasis informacija Analizė	Skaitmeninės viešosios paslaugos Duomenys
7 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 2 dalis	Europolo operatyvinio ir strateginio pobūdžio analitiniai produktai, remiantis valstybių narių, atitinkamų Sąjungos įstaigų ir OSINT pateikta informacija.	Europolas, Komisija, VN teisėsaugos institucijos, Taryba	Analizė Pranešimas	Proceso skaitmenizavimas ir automatizavimas Duomenys
7 straipsnio 2 dalis	Europolo parama bendroms analitinių produktų metodikoms ir standartams.	Europolas Ir naudos gavėjai: VN teisėsaugos institucijos, Taryba, Komisija, Eurojustas / Sąjungos įstaigos, organai ir agentūros	Standartizavimas Analizė	Duomenys
7 straipsnio 3 dalis ir 7 straipsnio 4 dalis	VN, Sąjungos įstaigos, organai ir agentūros teikia Europolui informaciją apie strateginius ir operatyvinius analitinius produktus.	Europolas VN (apskritai) Sąjungos įstaigos, organai ir agentūros	Analizė Keitimasis informacija su Europolu	Skaitmeninės viešosios paslaugos Duomenys
11 straipsnis	Duomenų srautai Europolo prašymų pradėti nusikalstamų veikų tyrimus kontekste	Europolas Valstybės narės (nacionaliniai padaliniai) Eurojustas Europos prokuratūra	Operatyvinis bendradarbiavimas	Duomenys
12 ir 13 straipsniai	Europolo koordinavimas tvarkant gaunamus ir siunčiamus duomenis ir prašymus pateikti informaciją.	Europolas VN KI, TV, TO, Sąjungos įstaigos, organai ir agentūros	Keitimasis informacija Analizė	Proceso skaitmenizavimas ir automatizavimas Skaitmeninė viešoji paslauga
18 straipsnio a punktas	Europolo bendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis gavus nurodymą pašalinti teroristinį turinį internete.	Europolas VN KI Privatūs subjektai	Keitimasis informacija su KI ir PS Nurodymai pašalinti teroristinį turinį internete	Skaitmeninės viešosios paslaugos Duomenys
18 straipsnio a punktas	Europolo pranešimai internetinių paslaugų teikėjams.	Europolas VN KI Privatūs subjektai	Keitimasis informacija su PS Pranešimai apie teroristinį turinį internete	Skaitmeninės viešosios paslaugos Duomenys
18 straipsnio c punktas	Europolo parama reaguojant į krizes.	Europolas VN KI Privatūs subjektai	Keitimasis informacija Reagavimas į krizes	Skaitmeninė viešoji paslauga Duomenys
16 straipsnio a punktas	Europolas padeda TST atsekti ir nustatyti nusikaltimo priemones, pajamas ir turtą, kurie yra arba galėtų tapti nutarimo įšaldyti arba konfiskuoti turtą dalyku, pagal 6 straipsnį.	Europolas VN TST	Keitimasis informacija Įšaldymo procedūra	Skaitmeninė viešoji paslauga Duomenys
16 straipsnio c punktas	Europolo operatyvinė ir analitinė parama Europos prokuratūrai.	Europolas Europos prokuratūra	Keitimasis informacija Analizė	Skaitmeninė viešoji paslauga Duomenys
21 straipsnio 4 dalis	Europolas gali tvarkyti informaciją dalyvaudamas JTG veikloje	Europolas VN KI	Informacijos rinkimas analizė	Duomenys
22 straipsnio 5 dalies a punktas	Nacionalinis Europolo padalinys gauna pranešimus, kuriais keičiasi Europolas ir kompetentingos institucijos.	VN NEP VN KI Europolas	Europolo ir valstybių narių keitimasis informacija	Proceso skaitmenizavimas ir automatizavimas Duomenys Skaitmeninė viešoji paslauga
22 straipsnio 5 dalies b punktas	NEP turi prieigą prie nacionalinių teisėsaugos duomenų ir kitų svarbių duomenų, būtinų bendradarbiavimui su Europolu.	VN NEP Europolas	Prieiga prie VN duomenų	Duomenys Proceso skaitmenizavimas ir automatizavimas Skaitmeninė viešoji paslauga
22 straipsnio 8 dalis, 25 straipsnio 6 dalis ir 26 straipsnis	NEP ir Europolo paramos biurai (EPB) nacionaliniu lygmeniu techniškai ir operatyviai įdiegia Europolo sistemas ir priemones. Europolas aprūpina EPB darbuotojais, padengia NEP prijungimo išlaidas ir teikia NEP techninę ir finansinę paramą.	Europolas VN NEP VN teisėsaugos institucijos	Įdiegimas	Proceso skaitmenizavimas ir automatizavimas
28 straipsnis	Europolo turimi informacijos šaltiniai.	Europolas, Europos prokuratūra, VN teisėsaugos institucijos Privatūs subjektai Trečiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos	Renkama informacija	Duomenys
29 straipsnis	Privalomas valstybių narių informacijos teikimas Europolui per SIENA kanalą, įskaitant imigracijos ryšių palaikymo pareigūnus.	VN KI Europolas Imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai	dalijamasi su Europolu	Duomenys Skaitmeninė viešoji paslauga
29 straipsnio 3 dalis	Valstybių narių naudojimasis SIENA kanalu.	VN KI Europolas	dalijamasi su Europolu Europolo prieiga prie VN duomenų	Proceso skaitmenizavimas ir automatizavimas
29 straipsnio 6 dalis	Europolo ataskaita dėl valstybių narių pateiktos informacijos.	Europolas Taryba Europos Parlamentas	Pranešimas	Duomenys
30 straipsnis	Europolas padeda valstybėms narėms taikyti SIS reglamentus57. Valstybės narės informuoja Europolą apie informacinių perspėjimų įvedimą ir atitiktis.	Europolas Valstybių narių teisėsaugos institucijos	SIS keitimasis informacija	Skaitmeninė viešoji paslauga Duomenys
32 ir 33 straipsniai	Duomenų tvarkymas Europole pagal pobūdį (t. y. duomenų subjekto kategorija kaip auka, palyginti su įtariamuoju) ribojamas pagal tikslą (analizė, kryžminė patikra, moksliniai tyrimai ir inovacijos).	Europolas Visi analitinių produktų gavėjai	Kryžminė patikra Analizė Inovacijos	Proceso skaitmenizavimas ir automatizavimas
32 ir 33 straipsniai	Europolo atliekamo informacijos tvarkymo apribojimai, kuriuos dalijimosi metu nustato duomenų savininkas (duomenų nuosavybės principas).	Europolas, Europolo valdyba VN teisėsaugos institucijos EDAPP	Rinkimas Analizė Kryžminė patikra Analizė keitimasis informacija inovacijos	Proceso skaitmenizavimas ir automatizavimas
34 straipsnis	Europolo pranešimas valstybių narių teisėsaugos institucijoms apie visus procesus, kai randama aktuali operatyvinė informacija.	Europolas VN teisėsaugos institucijos	Keitimasis informacija. Europolo pranešimas teisėsaugos institucijoms	Skaitmeninė viešoji paslauga Duomenys
35– 39 straipsniai	Kryžminės patikros paslaugos sukūrimas: duomenų pobūdis, formatas ir kokybė (PV); automatinė kryžminė patikra po įterpimo. Prieinama Europolui, valstybių narių teisėsaugos institucijoms ir ES informacinėms sistemoms.	Komisija Europolas Valstybių narių teisėsaugos institucijos ES informacinės sistemos	Plėtra Keitimasis informacija Kryžminė patikra ETIAS ir VIS saugumo patikrinimai	Duomenys Proceso skaitmenizavimas ir automatizavimas Skaitmeninis sprendimas Skaitmeninė viešoji paslauga
35–39 straipsniai	Valstybės narės turi prijungti savo bylų valdymo sistemas prie kryžminės patikros paslaugos (PV), įkelti duomenis (PV), kad būtų galima pateikti užklausą dėl duomenų (PV).	Komisija Europolas VN KI	Plėtra Rinkimas dalijamasi su Europolu Kryžminis patikrinimas	Duomenys Proceso skaitmenizavimas ir automatizavimas
35– 40 straipsniai	Europolo analitinės aplinkos sukūrimas siekiant remti Europolo analitinę veiklą, susijusią su duomenų saugojimu, tvarkymu, kryžmine patikra, vizualizavimu ir analize, be kita ko, remiant nusikalstamų veikų tyrimus ir operatyvinį koordinavimą. Specializuoti analitiniai, techniniai, skaitmeniniai, kriminalistiniai ar daugiadalykiai pajėgumai, be kita ko, teikiant tyrimo, analitines, technines ir strategines paslaugas	Europolas Netiesiogiai, VN KI, Sąjungos įstaigos, organai ir agentūros, tarptautinės organizacijos, trečiosios valstybės	Rinkimas, analizė, kryžminė patikra, mainai, ataskaitos.	Duomenys Skaitmeninis sprendimas Procesų skaitmenizavimas ir automatizavimas
41 straipsnis	Paieškos Europolo analitinėje aplinkoje sąlygos.	Europolas VN KI, ES informacinės sistemos	Kryžminė patikra	Duomenys Skaitmeninė viešoji paslauga Skaitmeninis sprendimas
42, 43, 44 ir 45 straipsniai	Bendros policijos duomenų erdvės sukūrimas naudojantis Europolo debesijos infrastruktūra ir valstybių narių tyrėjams skirtų analitinių ir ryšių priemonių priegloba (PV); bendros operatyvinės analizės bylų sukūrimas.	Komisija Europolas VN KI, TV	Plėtra Keitimasis informacija Bendra analizė	Duomenys Procesų skaitmenizavimas ir automatizavimas Skaitmeninis sprendimas Skaitmeninė viešoji paslauga
46 straipsnis	Europolo saugaus keitimosi informacija tinklo programos (SIENA) sukūrimas siekiant palengvinti keitimąsi informacija. Pareigos, architektūra, valstybių narių ir Europolo pareigos naudotis ir funkcijos (PV).	Komisija Europolas VN, TV, TO, PS	Plėtra Keitimasis informacija	Duomenys Skaitmeninis sprendimas Procesų skaitmenizavimas ir automatizavimas Skaitmeninė viešoji paslauga
47 straipsnis	Bendradarbiavimo su privačiais subjektais platformos sukūrimas.	Privatūs subjektai Europolas Valstybės narės	Plėtra	Skaitmeninis sprendimas Skaitmeninė viešoji paslauga
47 straipsnio 2 dalies a punktas	Privatūs subjektai per platformą turi teikti ataskaitas ir pranešti Europolui pagal Reglamentą dėl teroristinio turinio internete55 ir Skaitmeninių paslaugų aktą56.	Europolas	Nurodymai pašalinti teroristinį turinį internete, pranešimai SPA	Procesų skaitmenizavimas ir automatizavimas
47 straipsnio 2 dalies b punktas	Europolas per platformą privatiems subjektams teikia informaciją, būtiną atitinkamam internetiniam turiniui, paslaugoms, paskyroms, infrastruktūrai ar skaitmeninei veiklai nustatyti.	Europolas Privatūs subjektai	Krizinė situacija internete	Procesų skaitmenizavimas ir automatizavimas
48 straipsnis	Europolas remia Europos policijos registrų rodyklės sistemos veikimą taikant Reglamentą „Priumas II“58.	Europolas	Sistemos plėtra ir eksploatavimas	Skaitmeninis sprendimas Skaitmeninė viešoji paslauga
49 straipsnis	Bendroje policijos duomenų erdvėje gali būti kuriamos papildomos paslaugos ir priemonės (PV).	Komisija Europolo komitetas Europolas VN KI, TV, Sąjungos įstaigos, organai ir agentūros, TO, PS	Plėtra Rinkimas, keitimasis informacija, analizė, kryžminė patikra, ataskaitos, bendra analizė	Duomenys Skaitmeninis sprendimas Procesų skaitmenizavimas ir automatizavimas Skaitmeninė viešoji paslauga
50 straipsnis	Europolo debesijos infrastruktūra: saugios prieigos kūrimas, naudojimas kaip standartinė Europolo sistemų, paslaugų ir priemonių, siūlomų valstybėms narėms, įskaitant esamas, infrastruktūra (PV).	Komisija Europolas	Plėtra Viešieji pirkimai	Skaitmeninis sprendimas Skaitmeninė viešoji paslauga
51 straipsnis	ES teisėsaugos institucijų skaitmeninė tapatybė: suderintos sistemos, skirtos policijos darbuotojams nustatyti ir suteikti tiesioginę ar netiesioginę (per nacionalines sistemas) prieigą prie Europolo debesijos infrastruktūros, sukūrimas (PV).	Komisija VN, trečiosios valstybės Europolas	Policijos tapatybės duomenų standartizavimas Plėtra Tapatybės nustatymas ir prieigos valdymas	Duomenys Skaitmeninis sprendimas Skaitmeninė viešoji paslauga
52 straipsnis	Statistiniai duomenys ir ataskaitų teikimo priemonės: vertinimo, stebėsenos, analizės ir ataskaitų teikimo priemonių kūrimas ir naudojimas (PV).	Europolas Valstybių narių teisėsaugos institucijos, Komisija	Plėtra Ataskaitos	Duomenys Skaitmeninis sprendimas Skaitmeninė viešoji paslauga
53 straipsnis	Europolo parama kuriant ir naudojant universalų pranešimų formatą.	Europolas eu-LISA Valstybių narių teisėsaugos institucijos Komisija	Standartizavimas Keitimasis informacija	Duomenys Proceso skaitmenizavimas ir automatizavimas Skaitmeninė viešoji paslauga
55 ir 56 straipsniai	IRT ir informacijos valdymo iniciatyvinės grupės ir patariamosios grupės, padedančios valdybai priimti sprendimus dėl IRT architektūros, duomenų valdymo, sąveikumo, suderinimo su valstybių narių veiklos poreikiais, sukūrimas.	Europolas Valstybių narių teisėsaugos institucijos Komisija	Plėtra Standartizavimas Įdiegimas	Duomenys Proceso skaitmenizavimas ir automatizavimas Skaitmeninė viešoji paslauga
54 straipsnis	ES DNR atitikties nustatymo programos, kuri būtų naudinga Europolui ir valstybėms narėms, sukūrimas.	Europolas Valstybių narių teisėsaugos institucijos Komisija	Plėtra Standartizavimas Viešieji pirkimai Įdiegimas Kryžminis patikrinimas Analizė	Duomenys Skaitmeninis sprendimas Skaitmeninė viešoji paslauga
57– 64 straipsniai	Europolas per Inovacijų patariamąją grupę ir padedamas Pajėgumų ir inovacijų patariamosios grupės parengia, reguliariai peržiūri ir atnaujina įžvalgų ir pajėgumų plėtojimo sistemą, kad būtų užtikrintas Europolo, atitinkamų Sąjungos įstaigų ir valstybių narių veiklos koordinavimas ir papildomumas, kiek tai susiję su teisėsaugos institucijų pažangių pajėgumų moksliniais tyrimais, inovacijomis, bandymais, plėtojimu, bandomaisiais projektais ir naudojimu, be kita ko, sutelkiant esamus pajėgumus, koordinuotai dalyvaujant standartizacijos procesuose ir bendruose viešuosiuose pirkimuose.	Europolas Valstybės narės Sąjungos įstaigos, organai ir agentūros Komisija	Plėtra Standartizavimas Viešieji pirkimai Įdiegimas Inovacijos	Proceso skaitmenizavimas ir automatizavimas
61 straipsnis	Apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos naudojimas DI grindžiamiems pažangiems pajėgumams plėtoti.	Europolas	Plėtra Inovacijos	Duomenys
80 ir 81 straipsniai	Sąjungos įstaigos ir nacionalinės VIS paskirtosios institucijos turi netiesioginę prieigą prie Europolo. (PV). Europos prokuratūra automatiškai gauna jai svarbią informaciją.	Sąjungos įstaigos, organai ir agentūros VIS paskirtosios institucijos Komisija	Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų atliekama kryžminė patikra VIS saugumo patikrinimas	Proceso skaitmenizavimas ir automatizavimas Skaitmeninės viešosios paslaugos Duomenys
94 straipsnis	Asmens duomenų perdavimas trečiosioms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms.	Europolas Trečiosios valstybės Tarptautinės organizacijos Valstybės narės	Duomenų perdavimas	Duomenys
96 straipsnio 1–3 dalys	Europolas tvarko privačių subjektų duomenis.	Europolas Privatūs subjektai	Keitimasis su privačiais subjektais Rinkimas	Skaitmeninės viešosios paslaugos Duomenys
96 straipsnio 3 dalis	NEP perduotos privataus subjekto pateiktos informacijos tvarkymo rezultatas.	Europolas Privatūs subjektai VN NEP	Keitimasis su privačiais subjektais Tvarkymas, analizė, ataskaitos	Proceso skaitmenizavimas ir automatizavimas
96 straipsnio 4–6 dalys.	Europolas leido konkrečiais atvejais perduoti duomenis privatiems subjektams.	Europolas PS, duomenų subjektas Duomenų savininkas	Keitimasis su privačiais subjektais	Proceso skaitmenizavimas ir automatizavimas Duomenys
86 straipsnio 8 dalis	Europolas per NEP siunčia privatiems subjektams prašymą pateikti informaciją.	Europolas VN NEP Privatūs subjektai	Keitimasis su privačiais subjektais	Skaitmeninės viešosios paslaugos Proceso skaitmenizavimas ir automatizavimas Duomenys
97 straipsnis	Europolas turi perduoti fizinių asmenų informaciją atitinkamai valstybei narei arba trečiajai valstybei.	Europolas	Keitimasis su privačiais subjektais	Skaitmeninės viešosios paslaugos Proceso skaitmenizavimas ir automatizavimas Duomenys
98 straipsnis	Europolas turi prieigą prie keitimosi informacija tarp valstybių narių ir privačių subjektų.	Europolas Privatūs subjektai	Keitimasis su privačiais subjektais	Proceso skaitmenizavimas ir automatizavimas Skaitmeninė viešoji paslauga
99, 100, 101, 102 ir 107 straipsniai	Asmens duomenų tvarkymo, be kita ko, mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslais, apribojimai ir pareigos, asmens duomenų saugojimo ir ištrynimo apribojimai; remiantis šaltinio patikimumo, informacijos tikslumo, duomenų subjektų kategorijos, specialių kategorijų asmens duomenų patikrinimais.	Europolas	Visas operatyvinių duomenų tvarkymas	Duomenys Proceso skaitmenizavimas ir automatizavimas
103 straipsnis	Pranešimas apie asmens duomenų saugumo pažeidimą atitinkamoms institucijoms.	Europolas VN teisėsaugos institucijos	Asmens duomenų pažeidimas	Skaitmeninės viešosios paslaugos Duomenys
104 straipsnis	Pranešimas duomenų subjektui apie asmens duomenų saugumo pažeidimą.	Europolas Duomenų subjektas	Asmens duomenų pažeidimas	Skaitmeninės viešosios paslaugos Duomenys
105 ir 106 straipsniai	Duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis, reikalauti juos ištaisyti, ištrinti ir apriboti jų tvarkymą.	Europolas Duomenų subjektas	Duomenų subjekto teisės	Skaitmeninės viešosios paslaugos Duomenys
102 straipsnis	Europolas registruoja visą tvarkomą informaciją.	Europolas	Visas operatyvinės informacijos tvarkymas	Duomenys Proceso skaitmenizavimas ir automatizavimas
116 straipsnio 3 dalis	Europolas reguliariai informuos Jungtinę parlamentinės kontrolės grupę (JPKG).	Europolas JPKG	Pranešimas	Skaitmeninės viešosios paslaugos Duomenys
117 straipsnis	Europos Parlamento prieiga prie neskelbtinų nekonfidencialių operatyvinių duomenų.	Europolas Europos Parlamentas	Galimybė susipažinti su informacija	Skaitmeninės viešosios paslaugos Duomenys
130 straipsnis	Komisija kas penkerius metus Europos Parlamentui, Tarybai, nacionaliniams parlamentams ir valdybai pateikia vertinimo ataskaitą.	Komisija	Pranešimas	Duomenys
136 straipsnis	Europolas teikia užklausas nacionalinei duomenų bazei per „Priumas II“ maršruto parinktuvo mechanizmą.	Europolas VN teisėsaugos institucijos	Keitimasis informacija Prieiga prie VN informacijos	Duomenys Proceso skaitmenizavimas ir automatizavimas
137 straipsnis	Nuostatos dėl veikimo pradžios.	Komisija Europolas Valstybės narės	Veikimo pradžia	Skaitmeninė viešoji paslauga

4.2.Duomenys

Duomenų apribojimai priklauso nuo operatyvinio proceso

Tvarkomų duomenų ir duomenų, kuriais keičiamasi, rūšis labai priklauso nuo proceso ir dalyvaujančių subjektų (žr. A lentelę). Nors skirtingas taikytinas duomenų formatas iš tiesų priklauso nuo duomenų procesų rūšies (C lentelė), taikomumas ir jo vykdymo užtikrinimas priklauso nuo proceso, nes duomenimis keičiamasi ne toje pačioje operatyvinėje situacijoje ir taikant tuos pačius teisinius apribojimus, visų pirma susijusius su duomenų kokybe.

–Policijos pareigūnų tapatybės nustatymas bus procesas, kurio metu duomenų apribojimai bus didžiausi, kad būtų užtikrintas aukščiausias saugumo užtikrinimo lygis, susijęs su prieiga prie taikomųjų programų, paslaugų ir duomenų, teikiamų naudojantis Europolo debesijos infrastruktūra, įskaitant visų pirma bendrą policijos duomenų erdvę.

–Keitimasis informacija, analizė ir panašios inovacijos. Europolas veikia informacinėje aplinkoje, kuriai būdingas didelis nevienalyčių duomenų, neretai gaunamų iš įvairių šaltinių, jurisdikciją turinčių subjektų ir operatyvinių kontekstų, kiekis. Didelė šios informacijos dalis gaunama nestruktūruota arba mišria forma. Tai atspindi šiuolaikinės teisėsaugos tikrovę, kai duomenų rinkiniai yra sudėtingi, dinamiški ir ne visiškai standartizuoti ir kai pagrindinė operatyvinė užduotis yra gauti su vykdomais tyrimais susijusią informaciją. Tai ypač pasakytina apie elektroninius įrodymus, pavyzdžiui, konfiskuotą informacinę medžiagą, kuri yra nestruktūruota ir dažniausiai užšifruota. Šiuos duomenis analizuoja ir tvarko Europolas Europolo analitinėje aplinkoje arba bendrai valstybių narių kompetentingos institucijos, ES įstaigos, privatūs subjektai bendroje policijos duomenų erdvėje. Šalys gali keistis informacija per bendrą policijos duomenų erdvę arba SIENA. Standartų taikymas daugiausia priklauso nuo duomenų šaltinio, todėl GALI būti laikomasi standartų ir specifikacijų, kuriais grindžiama atitinkama duomenų bazė. Tačiau, kadangi Europolui jo užduotims vykdyti būtina informacija apibrėžiama tik pagal tikslą, toliau pateikiamas sąrašas nėra baigtinis.

–Kryžminė patikra Kryžminės patikros paslauga (35–39 straipsniai) sukurta siekiant greitai nustatyti ryšius su ankstesniais asmenimis, objektais, dalyvaujančiais nusikalstamoje veikloje, ir yra susijusi tik su nuteistais asmenimis ir asmenimis, įtariamais padarius ar ketinant padaryti nusikaltimą. Valstybės narės gali naudotis Europolo analitine aplinka (41 straipsnio 4 dalis) remdamosi principu „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“. Mechanizmas „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“ (80 straipsnis) suteikia galimybę sutikrinti informaciją su Europolo analitine aplinka, skirta Sąjungos įstaigoms, organams ir agentūroms, ir gali būti susijęs su įtariamaisiais, nuteistaisiais, taip pat su aukomis ar netiesiogiai susijusiais asmenimis.

–Nors administracinės ataskaitos skelbiamos skaitmenine forma, joms netaikomi griežti techninių standartų reikalavimai.

–Su asmens duomenų teisėmis susiję procesai yra labai rankiniai; nors duomenų procesai ir dalijimasis jais gali būti struktūruoti ir gali atitikti tam tikrus standartus, tai nėra reikalavimas.

Su įvairiais procesais susiję apribojimai

Procesas Reikalavimo nuoroda	Policijos pareigūno tapatybės nustatymas	Kryžminė patikra	Informacija, kuria keičiamasi tarp teisėsaugos institucijų	Keitimasis su privačiais subjektais	Operatyvinė ir strateginė analizė	Inovacijos	Administracinė ataskaita	Asmens duomenų teisės
8 straipsnio 7 dalis			X
9 straipsnio 2 dalis			X
9 straipsnio 3 dalis			X
9 straipsnio 4 dalis			X
9 straipsnio 5 dalis			X
7 straipsnio 1 dalis					X
7 straipsnio 2 dalis					X
7 straipsnio 3 dalis					X
7 straipsnio 4 dalis			X		X
7 straipsnio 5 dalis			X		X
11 straipsnis			X
18 straipsnio a punktas			X	X
18 straipsnio b punktas				X
18 straipsnio c punktas			X	X
16 straipsnio a punktas			X
16 straipsnio c punktas			X		X
21 straipsnio 4 dalis			X		X
25 straipsnio 5 dalies a punktas			X
25 straipsnio 5 dalies b punktas			X
28 straipsnis			X
29 straipsnis			X		X
29 straipsnio 6 dalis							X
30 straipsnis			X
34 straipsnis			X
35 straipsnis		X			X
36 straipsnis		X			X
37 straipsnis		X			X
38 straipsnis		X			X
39 straipsnis		X			X
40 straipsnis					X
41 straipsnis		X			X
42 straipsnis			X		X
43 straipsnis			X		X
44 straipsnis			X		X
45 straipsnis			X		X
46 straipsnis			X
49 straipsnis		X	X	X	X		X
51 straipsnis	X
52 straipsnis							X
53 straipsnis		X	X		X
55 straipsnis	X	X	X	X	X		X
56 straipsnis	X	X	X	X	X		X
54 straipsnis		X	X		X
61 straipsnis						X
80 straipsnis		X
81 straipsnis		X
94 straipsnis			X
96 straipsnio 1 dalis				X	X
96 straipsnio 2 dalis				X	X
96 straipsnio 3 dalis				X	X
96 straipsnio 4 dalis				X
96 straipsnio 5 dalis				X
96 straipsnio 6 dalis				X
96 straipsnio 7 dalis				X
97 straipsnis			X
98 straipsnis						X
99 straipsnis						X
100 straipsnis						X
101 straipsnis						X
102 straipsnis						X
102 straipsnis								X
104 straipsnis								X
105 straipsnis								X
106 straipsnis								X
107 straipsnis						X
102 straipsnis	X	X	X	X	X	X	X	X
116 straipsnio 3 dalis							X
117 straipsnis								X
130 straipsnis							X
136 straipsnis		X	X

Kiekvieno proceso duomenų rūšis

Procesas   Bendrųjų duomenų rūšis ir standartų taikytinumas	Policijos pareigūno tapatybės nustatymas	Kryžminė patikra	Teisėsaugos institucijų ir (arba) Europolo keitimasis informacija	Keitimasis su privačiais subjektais	Operatyvinė ir strateginė analizė	Inovacijos	Administracinė ataskaita	Asmens duomenų teisės
Ar taikomi duomenų formato standartai? (Privaloma (P) / Neprivaloma (N)	P	P	N	N	N	N	nėra duomenų	nėra duomenų
Duomenų rūšis
ES skaitmeninė teisėsaugos institucijų tapatybė	X
Policijos ir teisingumo registrai		X	X		X	X		X
Kitų administracijų turima informacija			X		X	X		X
Privačių institucijų turima informacija			X	X	X	X		X
OSINT			X	X	X	X		X
Skaitmeniniai įrodymai			X	X	X	X		X
Veiklos ataskaita			X		X	X		X
Strateginė ataskaita			X		X	X		X
Administracinė ataskaita						X	X	X

Duomenų rūšis ir taikytini duomenų standartai

Duomenų rūšis	Taikytinas duomenų standartas
ES skaitmeninė teisėsaugos institucijų tapatybė	Dar turi nustatyti
Policijos ir teisingumo registrai
„Priumas II“, EPRIS, ECRIS, ECRIS-TCN, SIS įrašas	Kai informacija keičiamasi pagal ES sistemą, atitinkami standartai taikomi kaip EPRIS, „Priumas II“, ECRIS, ECRIS-TCN arba SIS. Jiems taikomas UPF. UPF nustato policijos registruose saugomų duomenų taksonomiją ir padeda nacionalinėms institucijoms susieti savo duomenis su kitomis valstybėmis narėmis ir Europolo teisėsaugos institucijomis.
Nacionalinės policijos ir teisingumo duomenų bazės	Kai informacija nesikeičiama pagal ES sistemą, paprastai vyrauja nacionalinių duomenų bazių formatas, nes UPF diegimas nacionalinėse bylų valdymo sistemose nebuvo privalomas. Iš esmės, apimamos duomenų rūšys yra UPF: Asmuo (tapatybė), fizinis apibūdinimas, DNR analitė, veido atpažinimo duomenys, daktiloskopiniai duomenys, delno atspaudas, nusikalstama veika, kelionė / tapatybės nustatymas /oficialus dokumentas, nuotrauka, ginklas, šaunamasis ginklas, organizacija, baudžiamoji byla, skrydis / kelionė; mokėjimo priemonės, transporto priemonės; sąskaita ir susiję duomenys, veiksmai, kurių imtis radus asmenį, apkaltinamasis nuosprendis, bausmė.
Kitų administracijų turima informacija
Civilinės būklės aktų registras	Reglamentas (ES) 2016/1191. Daugiakalbės standartinės formos (MSF) Europos civilinės metrikacijos tinklas (ECRN). Saugus tarpvalstybinis keitimasis duomenimis RISER – vienoda elektroninė registro prieigos paslauga Suderinimas su JT CRVS standartais – struktūruoti laukai, metaduomenys, unikalūs identifikatoriai
Kelionės dokumentas / tapatybės kortelė	ICAO 9303 Kelionės informacija PNR direktyva API reglamentai
Administracijos turimi imigracijos įrašai	ES centrinės duomenų bazės: VIS, EURODAC, AIS, ETIAS: standartai yra nustatyti atitinkamuose teisės aktuose ir turėtų atitikti UPF. Turimi duomenys yra susiję su asmens tapatybe, kelionės dokumentu. Taip pat gali būti keičiamasi nacionalinių duomenų bazių informacija.
Nacionaliniai nekilnojamojo turto registrai arba elektroninės duomenų paieškos sistemos ir žemės bei kadastro registrai
Nacionaliniai pilietybės ir gyventojų registrai, susiję su fiziniais asmenimis
Nacionaliniais motorinių transporto priemonių, orlaivių ir vandens transporto priemonių registrai	SIS II, „Priumas II“
Prekybos registrai, įskaitant verslo duomenų ir įmonių registrus
Fiskaliniai duomenys, įskaitant mokesčių administratorių turimus duomenis
Nacionaliniai socialinės apsaugos duomenys
Privačių institucijų turima informacija
Banko sąskaitos informacija	Pagal Direktyvą (ES) 2024/1640,
Sandorių įrašai
Informacija apie hipotekas ir paskolas
nacionalinėse valiutos duomenų bazėse ir valiutų keitimo duomenų bazėse esanti informaciją
Informacija apie vertybinius popierius
Muitinės duomenys, įskaitant tarpvalstybinius fizinius grynųjų pinigų perkėlimus
Informacija apie bendrovių metines finansines ataskaitas
Informacija apie elektroninius pervedimus ir sąskaitų likučius
Informacija apie kriptoturto sąskaitas ir kriptoturto pervedimus	Kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1113 3 straipsnyje (44).
OSINT
	Taikytinas multimedijos formatas priklauso nuo
Skaitmeniniai įrodymai
Teisėtas duomenų perėmimas	ETSI TS 103 705, ETSI TS 104 007
Ryšių metaduomenys	Taikytini ETSI standartai
Vaizdo medžiaga	Taikytinas multimedijos formatas priklauso nuo
Veiklos ataskaita
Strateginė ataskaita
Administracinė ataskaita

Derėjimas su Europos duomenų strategija

Paaiškinimas, kaip reikalavimas (-ai) dera su Europos duomenų strategija

Siūloma Europolo įgaliojimų peržiūra visiškai suderinama su Reglamentu (ES) 2018/1725 (ESDAR), integruojant jo pagrindinius principus į Europolo operatyvinę sistemą, kartu atsižvelgiant į konkrečius teisėsaugos bendradarbiavimo poreikius. Tekste aiškiai nustatyta, kad Europolo vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomi 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ESDAR reikalavimai, į jo teisinę sistemą įtraukiant pagrindines pareigas, pavyzdžiui, teisėtumo, tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo. 32 straipsnio 2 dalyje duomenų tvarkymas apribojamas iš anksto nustatytais tikslais, pavyzdžiui, kryžminiu patikrinimu, operatyvine analize ir moksliniais tyrimais, tiesiogiai atspindint ESDAR reikalavimą, kad asmens duomenys būtų renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais. Panašiai, saugojimo trukmės apribojimo principas sustiprinamas 101 straipsniu, kuriame reikalaujama, kad Europolas kas trejus metus peržiūrėtų duomenų saugojimo būtinybę, ir nustatomas ilgiausias penkerių metų saugojimo laikotarpis, suderintas su ESDAR 4 straipsniu. Į pasiūlymą taip pat įtraukti ESDAR atskaitomybės mechanizmai, pavyzdžiui, reikalavimas atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimus (PDAV) didelės rizikos duomenų tvarkymo atveju (102 straipsnio 3 dalis) ir pareiga konsultuotis su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu (EDAPP) prieš pradedant naujų rūšių duomenų tvarkymą (108 straipsnis), atspindintis ESDAR 90 straipsnį. Be to, tekstu užtikrinama atitiktis ESDAR nuostatoms dėl duomenų subjektų teisių, įskaitant prieigą prie duomenų, jų ištaisymą ir ištrynimą (105–106 straipsniai), vykdant ESDAR dokumentavimo ir skaidrumo pareigas (98 straipsnis). Sistemingai integruojant šiuos esminius reikalavimus, pasiūlymu užtikrinama, kad išplėsti Europolo operatyviniai pajėgumai ir toliau visiškai atitiktų griežtus ESDAR duomenų apsaugos standartus.

Duomenų aktas59 šiam pasiūlymui netaikomas, nes pasiūlyme nenustatyta jokia pareiga, pagal kurią įmonės turėtų teikti duomenis kitoms įmonėms.

Europolas skatins rengti bendrus duomenų standartus visose ES valstybėse narėse, susijusius su strateginės analizės produktais (7 straipsnis), keitimusi informacija apie teistumą, visų pirma DNR srityje, ir kriminalistikos bei duomenų analizės metodais, o pati politika nėra susijusi su viešojo sektoriaus informacija, kurią galima pakartotinai naudoti, kaip nurodyta Atvirųjų duomenų direktyvoje60, visų pirma dėl visuomenės saugumo priežasčių.

Pasiūlyme siūloma bendra policijos duomenų erdvė bus bendra tyrėjų erdvė, kurioje bus galima teikti bendrą tyrimo informaciją operatyvinei analizei atlikti, ir ji bus svarbus Europolo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos (60 straipsnis) veiksnys, padedantis mokyti, plėtoti, bandyti ir patvirtinti pažangiuosius analitinius ir kriminalistikos pajėgumus apribotoje bandomojoje reglamentavimo aplinkoje pagal DI aktą. Europolo debesijos infrastruktūros saugojimo ir tvarkymo pajėgumai bus pritaikomi tiek bendrai policijos duomenų erdvei, tiek MTI veiklai. Tie trys komponentai padeda kurti bendrą teisėsaugos duomenų erdvę.

Duomenų valdymo akto61 nuostata dėl duomenų perdavimo trečiosioms valstybėms netaikoma, kiek tai susiję su teisėsaugos veikla.

Derėjimas su vienkartinio duomenų pateikimo principu

Paaiškinimas, kaip atsižvelgta į vienkartinio duomenų pateikimo principą ir kaip pasinaudota galimybe pakartotinai naudoti esamus duomenis

Pagal 96 straipsnio 7 dalį Europolo prašymus privatiems subjektams pateikti informaciją veiksmingai vykdo valstybės narės. Todėl valstybių narių teisėsaugos institucijų vienkartinio duomenų pateikimo principo įgyvendinimą reglamentuoja nacionalinė teisė, taigi jis į šio pasiūlymo taikymo sritį nepatenka. Tokiomis sąlygomis Europolo ir teisėsaugos institucijų surinkta informacija centralizuotai tvarkoma Bendradarbiavimo su privačiais subjektais platformoje (47 straipsnis), siekiant palengvinti Europolo, valstybių narių ir privačių subjektų bendravimą ir užtikrinti, kad Europolas neprašytų tos pačios informacijos du kartus. Valstybių narių tiesiogiai pagal 96 straipsnio 8 dalį inicijuoti informacijos prašymai, nagrinėjami per platformą, ir atitinkamas keitimasis informacija su privačiais subjektais pateikiami Europolui, siekiant, kad prašymai būtų teikiami tik įmonėms.

Europolo informacijos prašymas valstybių narių kompetentingoms institucijoms, Sąjungos įstaigoms, organams ir agentūroms, trečiosioms valstybėms, tarptautinei organizacijai nebus teikiamas du kartus, tokius prašymus centralizuotai Agentūroje tvarkys Europolo operatyvinės veiklos ir analizės tarnyba pagal 12 straipsnį. Kita vertus, ta pati tarnyba imsis tolesnių veiksmų, susijusių su jų prašymais pateikti informaciją arba suteikti paramą, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra analitinio, techninio, finansinio ar operatyvinio pobūdžio, kad būtų užtikrintas tinkamas ir greitas nagrinėjimas. Be to, valstybių narių NEP, taip pat informuojami apie visus Europolo ir jo kompetentingų institucijų informacijos mainus, užtikrins, kad nebūtų teikiami besidubliuojantys prašymai (25 straipsnio 5 dalis).

Paaiškinimas, kaip nauji duomenys atitinka duomenų randamumo, prieinamumo, sąveikumo ir pakartotinio panaudojimo principus ir aukštos kokybės standartus

Siūloma Europolo reglamentavimo sistemos peržiūra užtikrinama, kad naujai sukurti duomenys atitiktų FAIR principus uždaroje valstybių narių teisėsaugos institucijų bendruomenėje ir tam tikru mastu trečiųjų valstybių, TVR srities ES įstaigų ir tarptautinių organizacijų, dalyvaujančių kovoje su sunkiu organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, bendruomenėje. Šiuo atžvilgiu siūlomoje sistemoje išlaikomi aukštos kokybės standartai pasitelkiant struktūruotą valdymą ir pažangiąją techninę infrastruktūrą.

Randamumas pasiekiamas sukuriant centralizuotas platformas, pavyzdžiui, Europolo analitinę aplinką (40 straipsnis) ir bendrą policijos duomenų erdvę (42 straipsnis), kurios teikia saugias, rodyklės forma sukurtas kriminalinės žvalgybos, operatyvinės analizės ir bendrų tyrimų duomenų saugyklas. Šios sistemos apima metaduomenų standartus, unikalius identifikatorius ir paieškos funkcijas (įskaitant raidines skaitmenines, biometrines ir multimedijos užklausas (41 straipsnis), kad būtų galima tiksliai gauti duomenis. Prieinamumas užtikrinamas taikant vaidmenimis grindžiamą prieigos kontrolę, ES teisėsaugos institucijų skaitmeninę tapatybę (51 straipsnis) ir sąveikias priemones, pavyzdžiui, SIENA (Saugaus keitimosi informacija tinklo programa, 46 straipsnis), kurios palengvina sklandų ir saugų valstybių narių, Sąjungos įstaigų ir įgaliotųjų partnerių dalijimąsi duomenimis. Europolo debesijos infrastruktūra (50 straipsnis) taip pat užtikrinama kintamo masto, užsakomoji prieiga prie duomenų, kartu laikantis griežtų saugumo ir suverenumo reikalavimų, įskaitant perskyrimą ir šifravimą. Sąveikumas pasiūlyme įtvirtintas privalomais techniniais standartais, pavyzdžiui, universaliu pranešimų formatu (UPF) (53 straipsnis), kuriuo suderinamas keitimasis duomenimis tarp Sąjungos informacinių sistemų, ir Europolo priemonių integravimu į esamas ES platformas, pavyzdžiui, Šengeno informacinę sistemą (SIS) ir Europos policijos registrų rodyklės sistemą (EPRIS, 48 straipsnis). Kryžminės patikros paslauga (36 straipsnis) ir DNR atitikties nustatymo programa (54 straipsnis) automatizuojami duomenų rinkinių palyginimai, taip sumažinant izoliuotumą ir sudarant sąlygas atvejų susiejimui tikruoju laiku. Galimybė pakartotinai naudoti remiama pagal įžvalgų ir pajėgumų plėtojimo sistemą (57 straipsnis), kuria skatinamos standartizuotos metodikos, bendros analizės priemonės ir modulinės sistemų konstrukcijos (pvz., daugkartinio naudojimo programinės įrangos komponentai debesijos infrastruktūroje). Aukštos kokybės standartų vykdymas užtikrinamas naudojant duomenų patvirtinimo protokolus (pvz., duomenų įkėlimo priemones, skirtas automatiniam įkėlimui, 38 straipsnis), periodines duomenų tikslumo peržiūras (101 straipsnis) ir statistikos bei ataskaitų teikimo priemones (48 straipsnis), kuriomis stebimi veiklos rezultatai, nuoseklumas ir atitiktis Sąjungos teisei. Be to, IRT ir informacijos valdymo iniciatyvinė grupė (50 straipsnis) prižiūri techninį nuoseklumą, o mokymo programomis (64 straipsnis) užtikrinama, kad darbuotojai būtų pasirengę išlaikyti duomenų vientisumą. Kartu šiomis priemonėmis sukuriama patikima ekosistema, kurioje duomenys yra ne tik veiksmingi veiklos požiūriu, bet ir suderinti su geriausia teisine ir technine praktika.

Duomenų srautai

Duomenų srautų suvestinis aprašas

Duomenų rūšis	Reikalavimo (-ų) nuoroda (-os)	Duomenis teikiantys subjektai	Duomenis gaunantys subjektai	Keitimosi duomenimis priežastis	Dažnumas (jei taikoma)
Prašymas pateikti informaciją siekiant prisidėti prie koordinavimo priemonės	8 straipsnio 7 dalis	Europolas	VN	Europolo iniciatyva	/
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	8 straipsnio 7 dalis	VN teisėsaugos institucijos	Europolas	Europolo prašymas	/
Prašymas pateikti informaciją	9 straipsnio 2 dalis	Europolas	VN TST	Europolo iniciatyva	/
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	9 straipsnio 2 dalis	VN TST	Europolas	Europolo prašymas	/
Prašymas imtis veiksmų (įšaldymas)	9 straipsnio 3 dalis	Europolas	VN teisėsaugos institucijos	Europolo iniciatyva, dingimo rizika	/
Sprendimas dėl įšaldymo	9 straipsnio 3 dalis	VN teisėsaugos institucijos	Europolas	Europolo prašymas	/
Prašymas pateikti informaciją	9 straipsnio 4 dalis	Europolas	VN FŽP	Europolo iniciatyva	/
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	9 straipsnio 5 dalis	VN FŽP	Europolas	Europolo prašymas	/
Analitiniai produktai	7 straipsnis	Europolas	VN Taryba Komisija	Europolo iniciatyva	/
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	7 straipsnio 4 ir 5 dalys	VN Sąjungos įstaigos, organai ir agentūros	Europolas	Europolo prašymas dėl operatyvinio arba strateginio analitinio produkto	/
Prašymai pradėti nusikalstamų veikų tyrimus	11 straipsnis	Europolas	VN	kai Europolas mano, kad turėtų būti pradėtas nusikalstamos veikos, patenkančios į jo tikslų taikymo sritį, tyrimas	/
Nurodymas pašalinti internetinį turinį	18 straipsnis	VN teisėsaugos institucijos	Europolas	VN sprendimas prašyti pašalinti turinį	/
Nurodymas pašalinti internetinį turinį	18 straipsnio a punktas	Europolas	PS	Europolo ir VN teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimas	/
Pranešimai apie internetinį turinį	18 straipsnio b punktas	Europolas	PS	Europolo arba VN teisėsaugos institucijų prašymas	/
Informacija ir kriminalinė žvalgyba (internetinis turinys, paslaugos, sąskaitos, infrastruktūra ar skaitmeninė veikla)	18 straipsnio e punktas	Europolas	PS	Europolo prašymas	/
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	16 straipsnio a punktas	Europolas / TST	TST / Europolas	Europolo / TST iniciatyva	/
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	16 straipsnio c punktas	Europolas / Europos prokuratūra	Europos prokuratūra / Europolas	Europolo / Europos prokuratūros iniciatyva	/
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	21 straipsnio 4 dalis	Europolas / JTG	JTG / Europolas	Europolo / JTG iniciatyva	/
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	25 straipsnio 5 dalies a punktas	Europolas	VN NEP	Keičiantis informacija su VN teisėsaugos institucijomis	/
Prašymas pateikti informaciją	25 straipsnio 5 dalies a punktas	Europolas	VN NEP	Europolo iniciatyva	/
Prašymas pateikti informaciją	25 straipsnio 5 dalies c punktas	VN NEP	VN institucijos	Europolo prašymas	/
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	25 straipsnio 5 dalies b punktas	VN institucijos, turinčios informacijos	VN NEP	Europolo prašymas	/
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	25 straipsnio 5 dalis	VN NEP	Europolas	Europolo prašymas	/
Viešai skelbiama informacija	28 straipsnis	Viešai prieinamas šaltinis	Europolas	Europolo iniciatyva	/
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	29, 32 ir 33 straipsniai	VN KI Imigracijos ryšių palaikymo pareigūnas	Europolas	VN pastebėjimas, kad informacija yra būtina Europolo tikslams pasiekti	/
Pranešimas	29 straipsnis	Europolas	Taryba Europos Parlamentas	Reglamento taikymas	Kasmet
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	34 straipsnis	Europolas	VN teisėsaugos institucijos	Kai randama aktuali operatyvinė informacija	/
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	38 straipsnis	VN teisėsaugos institucijos	Kryžminės patikros paslauga	nepagrįstai nedelsiant, kai nustatoma, kad duomenys atitinka 35–38 straipsniuose nustatytas sąlygas	Sistemingai
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	49 straipsnis	VN teisėsaugos institucijos	Kryžminės patikros paslauga	Atliekant tyrimus / kai byla yra tarpvalstybinio pobūdžio	sistemingai
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	49 straipsnis	Kryžminės patikros paslauga	VN teisėsaugos institucijos	Gavus pirmiau nurodytą VN prašymą	/
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	41 straipsnis	Europolas VN NEP	Europolo analitinė aplinka	VN teisėsaugos institucijų / NEP iniciatyva	/
Yra atitiktis / nėra atitikties	41 straipsnis	Europolo analitinė aplinka	VN NEP	Gavus pirmiau nurodytą prašymą	/
Bet kokia informacija	46 straipsnis	Europolas, VN, TV, Sąjungos įstaigos, organai ir agentūros, TO	Europolas, VN, TV, Sąjungos įstaigos, organai ir agentūros, TO	/	/
Statistika ir ataskaitos	52 straipsnis	Priemonė	VN, Europolas, kiti subjektai	Gavus prašymą	/
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	94 straipsnis	Europolas	Trečiosios valstybės	Trečiosios šalies arba Europolo iniciatyva	/
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	96 straipsnio 3 dalis	PS	Europolas	PS iniciatyva	/
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	96 straipsnio 3 dalis	Europolas	VN KI	Europolo iniciatyva	/
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	96 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis	Europolas	PS	Europolo iniciatyva	/
Prašymas pateikti informaciją	96 straipsnio 7 dalis	Europolas	NEP	Europolo iniciatyva	/
Pranešimas	96 straipsnio 11 dalis, 96 straipsnio 12 dalis	Europolas	Valdyba, EP, Taryba	Reglamento įgyvendinimas	Kasmet
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	97 straipsnio 1 dalis	Fizinis asmuo	Europolas	PS iniciatyva	/
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	97 straipsnio 3 dalis	Europolas	VN, TV	Gavus pirmiau nurodytą informaciją	/
Pranešimas apie asmens duomenų pažeidimą	103 straipsnis	Europolas	VN teisėsaugos institucijos	Asmens duomenų pažeidimo atveju	/
Pranešimas apie asmens duomenų pažeidimą	104 straipsnis	Europolas	Duomenų subjektas	Asmens duomenų pažeidimo atveju	/
Asmens duomenys	105 straipsnis	Europolas	Duomenų subjektas	Duomenų subjekto prašymu	/
JPKG pateikiama informacija	116 straipsnio 3 dalis	Europolas	JPKG	Skiriasi priklausomai nuo konkrečios JPKG informacijos dalies	Skiriasi
Prašymas pateikti informaciją	117 straipsnio 1 dalis	Europos Parlamentas	Europolas	EP iniciatyva	/
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	109 straipsnio 2 dalis	Europolas	Europos Parlamentas	Gavus pirmiau nurodytą prašymą	/
Pranešimas	130 straipsnis	Europolas	Valdyba, EP, Taryba, nacionaliniai parlamentai	Reglamento įgyvendinimas, reglamento taikymo pradžia	5 metai
Prašymas pateikti informaciją apie asmenį	136 straipsnis	Europolas	VN duomenų bazės per „Priumo“ maršruto parinktuvą	Europolo iniciatyva	/
Asmens tapatybė	136 straipsnis	VN duomenų bazės per „Priumo“ maršruto parinktuvą	Europolas	Gavus pirmiau nurodytą prašymą	/
Komisijos įgyvendinimo aktai, kuriais nustatoma veiklos pradžia	137 straipsnis	Komisija	VN	Komiteto procedūra	/
SIS papildoma informacija	30 straipsnis	VN SIRENE	Europolas	Nustačius SIS perspėjimo atitiktį	/
Informacija ir kriminalinė žvalgyba	30 straipsnis	Europolas	VN SIRENE	Atsakant į pirmiau nurodytą pranešimą	/
Trečiųjų valstybių pateikta informacija	30 straipsnis	Europolas	VN	Europolo iniciatyva	/
Pranešimas apie įtraukimą	30 straipsnis	VN	Europolas	Kai įvedamas SIS perspėjimas	/
Papildoma informacija	30 straipsnis	Europolas	VN	Gavus prašymą, kai gaunamos konkrečių perspėjimų atitiktys	/

4.3.Skaitmeniniai sprendimai

Skaitmeninis sprendimas	Reikalavimo (-ų) nuoroda (-os)	Pagrindinės privalomos funkcijos	Atsakinga institucija	Kaip užtikrinamas prieinamumas?	Kaip atsižvelgiama į pakartotinio naudojimo galimybes?	DI technologijų naudojimas (jei taikoma)
Europolo kryžminės patikros paslauga	35–39 straipsniai	Informacijos saugojimas, paieška ir automatizuota kryžminė patikra naudojant raidinius skaitmeninius ir biometrinius duomenis. Ją turi sudaryti: informacijos saugojimo infrastruktūra; paieškos sąsaja; sąsaja, leidžianti įkelti, atnaujinti arba ištrinti informaciją; saugi kryžminės patikros paslaugos ir valstybių narių / Sąjungos įstaigų / Europos paieškos portalo ryšių infrastruktūra.	Europolas	nėra duomenų mašinos sąsaja	Sinergijos su eu-LISA (78 straipsnio 2 dalis), galbūt su sistemos „Priumas II“ komponentais 36 straipsnio 4 dalis: teikiant kryžminės patikros paslaugą naudojamasi esamais eu-LISA sukurtais ir valdomais technologiniais komponentais, sudedamosiomis dalimis ir infrastruktūra	Biometrinių duomenų atitikties nustatymo moduliai
Europolo analitinė aplinka	40 ir 41 straipsniai	Europolo duomenų saugojimo, tvarkymo, kryžminės patikros, vizualizavimo ir analizės aplinka, be kita ko, remiant nusikalstamų veikų tyrimus ir operatyvinį koordinavimą. Ji apima analitines darbo vietas, bylų valdymo funkcijas, bendradarbiavimo priemones, duomenų tvarkymo paslaugas ir kitus pajėgumus. Joje numatomi logiškai atskirti analizės projektai, skirti duomenims saugoti ir tvarkyti atskirais analizės tikslais. „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“ Paieška: suteikia galimybę teikti užklausas dėl saugomų duomenų, kad būtų galima nustatyti sąsajas su esamomis bylomis.	Europolas	Europolo naudotojo sąsajų specifikacijos	Plg. bendra policijos duomenų erdvė	Plg. bendra policijos duomenų erdvė
Bendra policijos duomenų erdvė	42–45 straipsniai	Valstybių narių aplinka inicijuoti bendros operatyvinės analizės bylas: įkelti, saugoti, sutikrinti, apdoroti ir analizuoti tyrimo duomenis, bendrai vizualizuoti, redaguoti dokumentus ir ataskaitas, palaikyti saugų ryšį ir keistis informacija. Turi būti grindžiama debesijos infrastruktūra.	Europolas	Naudotojo sąsajos atveju – 42 straipsnio 4 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas ir Europolo specifikacijos	Reikalavimas dalytis Europolo analitinės aplinkos aparatinės ir programinės įrangos komponentais ir juos pakartotinai naudoti, taip pat suteikti galimybę naudotis jos priemonėmis, funkcijomis ir moduliais.	Tikėtina, kad į priemones, funkcijas ir modulius, kurių priegloba teikiama (apibrėžta įgyvendinimo aktuose), bus integruotos DI technologijos.
SIENA	46 straipsnis	Saugus keitimasis informacija tarp valstybių narių, Europolo, kitų Sąjungos įstaigų, trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų. Jį turi sudaryti: duomenų laikymo ir tvarkymo centrinė infrastruktūra; saityno sąsaja (-os) ir mobilioji (-iosios) programėlė (-ės), kuria (-iomis) teisėsaugos darbuotojams sudaromos sąlygos keistis informacija; speciali (-ios) programavimo sąsaja (-os), padedanti (-ios) užtikrinti sąveikumą su valstybių narių ir ES įstaigų IT sistemomis; saugi SIENA ir valstybių narių / Sąjungos įstaigų / trečiųjų valstybių / tarptautinių organizacijų ryšių infrastruktūra.	Europolas	Nustatyta Europolo naudotojo sąsajos specifikacijose	Konkretūs pokyčiai.	Internetiniai moduliai, padedantys įtraukti ir aiškinti informaciją, kuria keičiamasi
Bendradarbiavimo su privačiais subjektais platforma (įtraukta į Europolo analitinę aplinką)	47 straipsnis	Įgyvendinti nurodymą pašalinti teroristinį turinį internete, pranešimą pagal SPA ir reagavimą į krizinę situaciją internete. Palengvinti Europolo, valstybių narių ir privačių subjektų, teikiančių paslaugas ES, ryšius. Veikia kaip reagavimo į krizes krizinėse situacijose internete platforma, palengvinanti komunikaciją ir sudaranti sąlygas Europolui teikti būtiną informaciją privatiems subjektams.	Europolas	Nustatyta Europolo naudotojo sąsajos specifikacijose	Platforma jau apima tris skirtingus darbo srautus	/
Europos policijos registrų rodyklės sistema (EPRIS)	48 straipsnis	Naujų funkcijų neįdiegta. Straipsnyje tik nustatoma, kad Europolas vykdo Reglamentu (ES) 2024/982 jam pavestas užduotis, susijusias su EPRIS.	Europolas	//	//	//
Kitos paslaugos ir priemonės	49 straipsnis	Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos būtinos papildomų paslaugų ir priemonių funkcijos.	Europos Komisija	//	//	//
Europolo debesijos infrastruktūra	50 straipsnis	Suteikia keičiamo masto, saugius ir lanksčius saugojimo ir tvarkymo pajėgumus, kad būtų galima sukurti bendrą policijos duomenų erdvę. Taigi, ji padeda Europolui ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudotis Europolo priemonėmis, bendradarbiavimo aplinka ir kitais operatyviniais duomenų tvarkymo pajėgumais. Tuo pačiu tikslu ją taip pat gali naudoti kitos Sąjungos įstaigos ir trečiosios valstybės. Padeda saugoti, tvarkyti, analizuoti duomenis ir jais keistis. Turi būti užtikrinta griežta prieigos kontrolė ir duomenų perskyrimas. Išsami informacija apie prieigos teises.	Europolas	nėra duomenų mašinos sąsaja	Debesijos kompiuterijos paslaugų bendri viešieji pirkimai	DI grindžiama analitika bus grindžiama numatomu išplečiamumu
ES teisėsaugos institucijų skaitmeninė tapatybė	51 straipsnis	Suteikia būtiną tapatumo nustatymo ir griežto tapatybės nustatymo sistemą, kad būtų galima prisijungti prie bendros policijos duomenų erdvės.	Valstybės narės Europolas	Įgyvendinimo aktas pagal 51 straipsnį	Įgyvendinimo aktas turėtų būti parengtas siekiant pakartotinai naudoti Reglamentu (ES) 910/2014 ir jo įgyvendinimo aktais nustatytą techninių komponentų sistemą. Ji turėtų sudaryti sąlygas, kai įmanoma, naudoti ES skaitmeninės tapatybės dėkles	Ne
Statistiniai duomenys ir ataskaitų teikimo priemonės	52 straipsnis	Teikia statistinius duomenis ir ataskaitas vertinimo, stebėsenos, analizės ir ataskaitų teikimo tikslais. Renka, rengia ir teikia apibendrintą statistinę informaciją, rodiklius, techninius žurnalus, naudojimo parametrus ir analitines ataskaitas.	Europolas	Įgyvendinimo aktas pagal 52 straipsnio 6 dalį	Pagal 86 straipsnio 2 dalies a punktą pakartotinai naudojami panašūs komponentai iš ES didelės apimties IT sistemų, pvz., CASS	Tik ataskaitos formatavimas
ES DNR atitikties nustatymo programa	54 straipsnis	Sudaro sąlygas saugiai ir patikimai palyginti DNR analites padedant valstybėms narėms tirti nusikalstamas veikas	Europolas	nėra duomenų Mašinos sąsaja	Valstybės narės naudoja atitikties nustatymo taikomąją programą	Ne

Europolo kryžminės patikros paslauga ir kt.

Skaitmeninė ir (arba) sektorių politika (kai taikoma)	Derėjimo paaiškinimas
DI aktas	Kryžminės patikros algoritmuose gali būti naudojamos DI sistemos ar modeliai, kaip tai suprantama DI akte, visų pirma biometrinių duomenų arba teisėsaugos srityje (pvz., pirštų atspaudų, veido atvaizdo, profiliavimo). Įgyvendinimo aktu pagal 37 straipsnio 4 dalį bus siekiama užtikrinti suderinamumą su DI aktu ir Komisijos gairėmis, visų pirma dėl didelės rizikos DI sistemų klasifikavimo. Galėtų būti naudingos papildomos Europolo gairės valstybių narių naudotojams dėl integravimo ir įgyvendinimo nacionalinėse procedūrose, laikantis skirtingų valdymo taisyklių, neatsižvelgiant į tai, ar jos susijusios su didele rizika, ar ne. Europolo analitinė aplinka ir bendra policijos duomenų erdvė; nors pasiūlyme nenumatoma, kad ta aplinka bus grindžiama DI technologijomis, tai bus speciali saugi aplinka, skirta atitinkamai Europolui ir valstybėms narėms, kad jos galėtų atlikti pažangias nusikalstamų veikų analizes, remdamosi įrodomąja medžiaga ir kita informacija, naudodamos priemones, daugiausia grindžiamas bet kurioje aplinkoje esančiu DI. Daugelis nusikalstamumo analizės priemonių nepatenka į didelės rizikos klasifikacijos taikymo sritį (pvz., didelių ir sudėtingų duomenų rinkinių tvarkymas, pvz., garso rinkmenų transkripcija, siekiant išgauti subjektus, pvz., vardus, pavardes ir telefono numerius iš tekstinių pranešimų, netiriant viso pranešimo turinio; Į DI akto I ir III priedų taikymo sritį patektų tik dalis likusių atvejų (pvz., melo detektorių ar profiliavimo priemonių naudojimas). Didelės rizikos DI sistemose naudojamos ir į jų taikymo sritį nepatenkančios DI sistemos paaiškinamos Komisijos gairėse dėl didelės rizikos DI sistemų klasifikavimo. Pagal šį pasiūlymą Europolui suteikiama galimybė mokyti ir kurti savo DI grindžiamas priemones naudojantis apribota bandomąja reglamentavimo aplinka (61 straipsnio 2 dalis) ir nustatoma užduotis padėti valstybėms narėms priimti atitinkamas priegloboje esančias priemones ir pajėgumus (59 straipsnio 3 dalis) ir rengti susijusius mokymus (64 straipsnio 1 dalies b punktas). Turint tokių didelių užmojų, Europolas bus atitinkamai stiprinamas, siekiant padėti vykdyti pareigas, kurios jam tenka kaip paslaugų teikėjui, ir atitinkamai, kaip DI sistemų diegėjui, įskaitant didelės rizikos sistemas (plg., 3 KT / pažangieji pajėgumai, 117 mln. EUR ir 40 etato ekvivalentų pagal kitą DFP). Valstybėms narėms skirtas mokymas ir parama, kad jos atitiktų DI taisykles, kai naudojamasi Europolo teikiamomis priemonėmis, bus remiami įsteigiant Europolo paramos biurus (112 mln. EUR, 157 etato ekvivalentai). SIENA ir privačių subjektų bendradarbiavimas platformoje Toks skaitmeninis sprendimas gali apimti tik didelės rizikos nekeliantį linijinį DI grindžiamą modulį, pavyzdžiui, natūraliosios kalbos apdorojimą (vertimą, transkripciją ir kt.). Siekiant atnaujinti esamą sistemą ir priemones, bus laikomasi skaidrumo pareigų (130 mln. EUR, 115 etato ekvivalentų). Europolo debesijos infrastruktūra ES teisėsaugos institucijų skaitmeninė tapatybė Statistiniai duomenys ir ataskaitų teikimo priemonės ES DNR atitikties nustatymo programa Nė vienas iš tų sprendimų nėra grindžiamas DI technologija
ES kibernetinio saugumo sistema	Nauji siūlomi įgaliojimai yra suderinti su TIS 2 (inter alia, privatiems subjektams) ir Kibernetinio saugumo aktu, nes a)pagal naujus atitinkamoms Europolo įstaigoms nustatytus reikalavimus aiškiai reikalaujama, kad ES kibernetinio saugumo sistema būtų taikoma i) perkant debesijos paslaugas (50 straipsnio 4 dalis) ir ii) rengiant statistinius duomenis (52 straipsnio 5 dalis). b)Ja sustiprinamas Europolo vaidmuo tiriant kibernetinius nusikaltimus. Nors pats Europolas nėra subjektas, kuriam taikoma TIS 2, pasiūlymu sustiprinamos organizacinės kibernetinio saugumo priemonės (pvz., saugus duomenų tvarkymas, reagavimas į incidentus). Juo sustiprinamas Europolo gebėjimas padėti valstybėms narėms tirti kibernetinius incidentus, nenustatant tiesioginių įpareigojimų privatiems subjektams. ES DNR atitikties nustatymo programa taip pat atitinka Kibernetinio atsparumo aktą, kadangi šiuo produktu nenustatomi reikalavimai, kurie turėtų įtakos tam, kaip gamintojas įgyvendina esminius Kibernetinio atsparumo akto reikalavimus.
eIDAS	Nors eIDAS netaikoma valstybės tarnautojams ir agentūrų darbuotojams, prieigai prie Europolo debesijos infrastruktūros, kuria grindžiama bendra policijos duomenų erdvė, reikės ES skaitmeninės teisėsaugos institucijų tapatybės. Naudoti tokią tapatybę gali prireikti ir kituose skaitmeniniuose sprendimuose (SIENA, ...). Įgyvendinimo aktais bus pasirūpinta skaitmeninės atpažinties priemonių diegimu visiems nusikalstamų veikų tyrėjams, užtikrinant aukštą saugumo užtikrinimo lygį. Tuo tikslu bus siekiama suderinti ir pakartotinai naudoti esamas eIDAS reglamente nustatytas sistemas ir infrastruktūrą.
Bendrieji skaitmeniniai vartai ir IMI	Bendrieji skaitmeniniai vartai netaikomi paslaugoms, kurias Europolas teikia valstybių narių kompetentingoms institucijoms, Sąjungos įstaigoms, organams ir agentūroms, privatiems subjektams ar fiziniams asmenims. Vidaus rinkos informacinė sistema netaikoma, nes iniciatyva nepatenka į vidaus rinkos taikymo sritį.
Kita

4.4.    Sąveikumo vertinimas

Skaitmeninės viešosios paslaugos (-ų), kuriai (-ioms) reikalavimai daro poveikį, suvestinis aprašas

Skaitmeninė viešoji paslauga arba skaitmeninių viešųjų paslaugų kategorija	Aprašymas	Reikalavimo (-ų) nuoroda (-os)	Europos sąveikumo sprendinys (-iai)  Netaikoma	Kitas (-i) sąveikumo sprendimas (-ai)
Strateginė parama	Rengti operatyvinio ir strateginio pobūdžio analitinius produktus,	7 straipsnis 49, 50, 51, 52, 53 straipsniai		Europolas padeda rengti ir taikyti bendras analitines metodikas ir standartus
Palengvinamas keitimasis informacija	Dalijimasis: valstybių narių, įskaitant TST ir FŽP, ir Europolo pareigos dalytis informacija Kryžminės patikros paslaugos: viena centrinė paslauga, įskaitant VN KI skirtą DNR atitikties nustatymo programą; mechanizmas „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“ Sąjungos įstaigoms, organams ir agentūroms ir ES informacinėms sistemoms; papildoma Europos prokuratūros prieiga prie Europolo analitinės aplinkos Mainų kanalai: bendra policijos duomenų erdvė bendroms byloms ir SIENA dvišaliams / daugiašaliams mainams.	8 straipsnio 7 dalis, 9 straipsnis, 16 straipsnio a punktas, 16 straipsnio c punktas 12, 13 straipsniai, 25 straipsnio 5 dalies a ir b punktai, 29, 30 ir 34 straipsniai 35–39 straipsniai 46, 54 straipsniai 80, 81 straipsniai 45, 46, 47, 49, 50–51, 136 straipsniai		UPF, finansinės ir biometrinės informacijos standartai, kuriems taikomi sektorių / keitimosi informacija teisės aktai (TST, kovos su pinigų plovimu, „Priumas II“, VIS ir kt.) DNR taikomoji programa pirmą kartą bus įdiegta kaip ES vadovaujamas šios srities standartas. ES teisėsaugos institucijų skaitmeninė tapatybė padeda lengvai susisiekti su kolegomis keičiantis informacija.
Bendradarbiavimas su privačiais subjektais	Informacijos teikimas privatiems subjektams krizinėje situacijoje, siekiant pašalinti teroristinį turinį internete ir neteisėtą turinį bei apie jį pranešti, naudojantis specialia platforma. Prašyti privačių subjektų pateikti informaciją per NEP.	14, 47, 96–99 straipsniai 49, 50, 51, 53, 55, 56 straipsniai		UPF
Remti kriminalinės žvalgybos informacijos analizę	Teikti kriminalinės žvalgybos analizę Europolo analitinė aplinka su pažangia ekspertize. Pažangiųjų analitinių priemonių ir ekspertizės rinkinys Remia bendrą nusikalstamų veikų analizę Bendra policijos duomenų erdvė valstybių narių bendram bendradarbiavimui. Tos pačios pažangios priemonės, kaip nurodyta pirmiau.	13–19 straipsniai 48, 49, 50, 51, 53, 55, 56 straipsniai 41–45 straipsniai 48, 49, 50, 51, 53, 55, 56, 137 straipsniai		UPF Valdymo priemonių ir sistemų rinkinys, kuriuo siekiama valdyti, standartizuoti, koordinuoti, plėtoti, diegti ir remti valstybių narių pažangiųjų analitinių pajėgumų, įskaitant DI grindžiamus pajėgumus, naudojimą: 13–19 straipsniai, 22 straipsnio 3 dalies a punktas, 26, 53, 54, 55, 56, 57–64 straipsniai
Duomenų apsaugos teisės	Duomenų subjektų teisių, susijusių su duomenų apsauga ir priežiūra, taikymas	103–106 straipsniai, 116 straipsnio 3 dalis, 117 straipsnis		nėra duomenų

Skaitmeninių viešųjų paslaugų priklausomybė nuo skaitmeninių sprendimų

X: priklauso nuo P: gali priklausyti nuo	Europolo kryžminės patikros paslauga	Europolo analitinė aplinka	Bendra policijos duomenų erdvė	SIENA	Bendradarbiavimo su privačiais subjektais platforma	EPRIS	Kitos paslaugos ir priemonės	Europolo debesijos infrastruktūra	ES teisėsaugos institucijų skaitmeninė tapatybė	Statistiniai duomenys ir ataskaitų teikimo priemonė	ES DNR atitikties nustatymo programa
Strateginė parama		X	X	X			P	P	P	X
Lengvesnis keitimasis informacija	X	X	X	X	X	X	P	X	X		X
Bendradarbiavimas su privačiais subjektais		X	X		X		P	P	P
Remti kriminalinės žvalgybos informacijos analizę	X	X	X	X	P	X	P	X	X		X

Kiekvienai skaitmeninei viešajai paslaugai taikomo (-ų) reikalavimo (-ų) poveikis tarpvalstybiniam sąveikumui

Strateginė parama

Vertinimas	Priemonė (-s)	Galimos likusios kliūtys (jei taikoma)
Derėjimas su dabartine skaitmenine ir sektorių politika	Skaitmeninės ar sektorių politikos nenustatyta.	-
Organizacinės priemonės sklandžiam tarpvalstybinių skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimui užtikrinti	-Valdybos delegavimas į vykdomąją valdybą (75 straipsnio 1 dalis). -Vykdomoji valdyba, remianti valdybos sprendimus (75 straipsnio 5 dalis) -Reguliarus NEP vadovų posėdis (25 straipsnio 4 dalis).	-
Priemonės, kurių imtasi bendram duomenų supratimui užtikrinti	-Europolas turi parengti strateginių produktų standartus (7 straipsnio 3 dalis).	-
Bendrai sutartų atvirųjų techninių specifikacijų ir standartų naudojimas	-Europolas turi parengti strateginių produktų standartus (7 straipsnio 3 dalis). -Bendra statistinių duomenų ir ataskaitų teikimo priemonė, kurios kategorijos apibrėžtos įgyvendinimo akte (52 straipsnio 6 dalis).	-

Lengvesnis keitimasis informacija

Vertinimas	Priemonė (-s)	Galimos likusios kliūtys (jei taikoma)
Derėjimas su dabartine skaitmenine ir sektorių politika	Nauja politika sustiprinama abiejų priemonių materialinė taikymo sritis . „Priumas II“: Reglamentas (ES) 2024/982 iš dalies keičiamas siekiant išplėsti Europolo pajėgumus atlikti paiešką nacionalinėse duomenų bazėse (136 straipsnis); Europolas sukuria ES DNR atitikties nustatymo programą, kad padėtų keistis DNR duomenimis pagal sistemą „Priumas II“ (54 straipsnis). Europolo atsakomybė už EPRIS yra išaiškinta pagal 48 straipsnį. . Keitimosi informacija direktyva (ES) 2023/977: nacionalinis bendras informacinis punktas naudoja SIENA informacijai Europolui teikti (46 straipsnio 3 dalis), kaip numatytąjį keitimosi informacija su Europolu kanalą (46 straipsnio 5 dalis); JOAC sukūrimas gali būti keitimosi informacija pagal direktyvą tąsa (46 straipsnio 4 dalis); SIENA gali būti naudojama keičiantis informacija su trečiosiomis valstybėmis (46 straipsnio 7 dalis). . Europos prokuratūros reglamentas (ES) 2017/1939: pagal 73 straipsnio 3 dalį informacija, dėl kurios nustatyta atitiktis, dalijamasi su Europos prokuratūra. . Eurojusto reglamentas (ES) 2018/1727: abipusė prieiga prie informacijos kryžminės patikros tikslais. . Turto susigrąžinimo direktyva (ES) 2024/1260: pagal siūlomą politiką Agentūros atsakomybė ir gebėjimai išplečiami pagal direktyvos 29 straipsnyje nustatytą bendradarbiavimo sistemą. Pagal 9 straipsnį Europolas gauna prieigą prie duomenų, kuriais tiesiogiai arba netiesiogiai gali naudotis turto susigrąžinimo tarnybos. . Sąveikumo reglamentas (ES) 2019/818: Europolui pavesta remti UPF plėtojimą (53 straipsnis). Aiškesnės pareigos, susijusios su centrų ir sistemų kodifikavimu . Imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų reglamentas (ES) 2019/1240: prisijungimo prie SIENA pareiga; patikslinamos pareigos prisidėti prie informacijos teikimo Europolui. . Finansinės informacijos direktyva (ES) 2019/1153: patikslinama, kad bendradarbiavimo su FŽP aprėptis gali būti platesnė nei pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas, ir ji pergrupuojama į specialias 9 straipsnio 4 ir 5 dalis dėl paramos finansų tyrimams ir turto susigrąžinimui. . Sąveikumo reglamentas (ES) 2019/818: ES didelės apimties IT sistemų prieiga ir prieiga pagal Tikrinimo reglamentą prie Europolo duomenų kryžminės patikros tikslais (t. y. ETIAS ir VIS centrinių sistemų) grindžiama saugiu ryšių kanalu, sukurtu pagal 36 straipsnio 2 dalies e punktą su Europos paieškos portalu (EPP). . Tikrinimo reglamentas (ES) 2024/1356: dabar tikrinimo institucijų prieiga priklauso nuo nustatyto kryžminės patikros mechanizmo ir EPP ryšių kanalo. Suderinimas išlieka toks, koks yra, ir (arba) performuluojama . SIS: Reglamentai (ES) 2018/1860, 1861 ir 1862 dėl Europolo vaidmens analizuojant papildomą informaciją, įvedant perspėjimą dėl informacijos, dėl perspėjimų dėl informacijos ir dėl teroristinės veiklos atitikčių yra susiję su perspėjimų reglamentais. . FŽP direktyva (ES) 2015/849: apsaugos priemonė dėl nesikišimo į keitimąsi informacija su privačiais subjektais pagal direktyvą išlieka tokia pati. . Kibernetinio saugumo reglamentas (ES) 2019/881: Bendradarbiavimas su ENISA išlieka toks pat.	Reglamente vis dar nėra nuostatų dėl sąveikos su toliau nurodytais reglamentais dėl konkrečių nuostatų, susijusių su keitimusi informacija nusikalstamos veiklos prevencijos, nustatymo, tyrimo tikslais . PNR: Direktyva (ES) 2016/681 . API: Reglamentas (ES) 2025/13 . VIS reglamentas (ES) 767/2008, AIS reglamentas 2017/2226, ETIAS reglamentas (ES) 2018/1240, EURODAC reglamentas (ES) 2024/1358 . Informacijos apie kriptoturtą reglamentas (ES) 2023/1113 . Šaunamųjų ginklų direktyva (ES) 2021/555 ir Reglamentas (ES) 2025/41
Organizacinės priemonės sklandžiam tarpvalstybinių skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimui užtikrinti	Dėl pajėgumų, būtinų skaitmeninėms viešosioms paslaugoms teikti, plėtojimo -IRT ir informacijos valdymo iniciatyvinės grupės sukūrimas (55 straipsnis). -IRT ir informacijos valdymo patariamosios grupės sukūrimas (56 straipsnis). -Europolas teikia techninę paramą integracijai (22 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa). -Patikslintos nacionalinių Europolo padalinių užduotys, susijusios su skaitmeninių viešųjų paslaugų naudojimu (25 straipsnio 6 dalis), įskaitant technines paslaugas. -NEP padeda Europolo paramos biuras (26 straipsnis), kuriame visoje ES dirba daugiau kaip 150 Europolo pareigūnų.	-
Priemonės, kurių imtasi bendram duomenų supratimui užtikrinti	-Plg. su Europolo, NEP ir paramos biurų parama.	-
Bendrai sutartų atvirųjų techninių specifikacijų ir standartų naudojimas	UPF apibendrinimas: -Europolas remia jo plėtojimą ir priėmimą (53 straipsnis). -IRT ir IV PG (56 straipsnio 5 dalies c punktas) padeda nustatyti ir skatinti bendrus techninius standartus. -Europolas rems standartizacijos procesus, įskaitant bendrų standartų, sąveikumo reikalavimų, operatyvinių ir techninių specifikacijų, susijusių su teisėsaugos institucijų bendradarbiavimu, rengimą ir propagavimą (57 straipsnio 3 dalies b punktas): visų pirma (65 straipsnio 2 dalies b punktas) per savo Pajėgumų ir inovacijų tarnybą. -Europolas teikia techninę paramą integracijai (22 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa).	-UPF nėra privalomas kuriant Europolo skaitmeninius sprendimus. -UPF nėra privalomas integruojant nacionalines sistemas.

Keitimasis su privačiais subjektais

Vertinimas	Priemonė (-s)	Galimos likusios kliūtys (jei taikoma)
Derėjimas su dabartine skaitmenine ir sektorių politika	Aiškesnės pareigos, susijusios su centrų ir sistemų kodifikavimu . Reglamentas dėl teroristinio turinio internete (ES) 2021/784: Naujai kodifikuotam Europos kovos su terorizmu centrui patikėtos visos Europolo užduotys, susijusios su pranešimais ir turinio pašalinimu; tai vyksta naujai sukurtoje skaitmeninėje bendradarbiavimo platformoje, skirtoje bendradarbiavimui su privačiais subjektais (47 straipsnio 2 dalies a punktas). . SPA reglamentas (ES) 2022/2065: panašus, kaip nurodyta pirmiau, pagal 47 straipsnio 2 dalies a punktą. . Seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos ES sistema: Europolo užduotys ir pajėgumai, susiję su keitimusi seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga, dar labiau racionalizuojami, taikant bendrą keitimosi informacija su privačiais subjektais tvarką pagal 97 straipsnį. Suderinimas išlieka toks, koks yra, ir (arba) performuluojama . FŽP direktyva (ES) 2015/849: apsaugos priemonė dėl nesikišimo į keitimąsi informacija su privačiais subjektais pagal direktyvą išlieka tokia pati.	Reglamente vis dar nėra nuostatų dėl sąveikos su toliau nurodytais reglamentais dėl konkrečių nuostatų, susijusių su keitimusi informacija nusikalstamos veiklos prevencijos, nustatymo, tyrimo tikslais.
Organizacinės priemonės sklandžiam tarpvalstybinių skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimui užtikrinti	Dėl pajėgumų, būtinų skaitmeninėms viešosioms paslaugoms valstybėms narėms ir Sąjungos įstaigoms, organams bei agentūroms teikti, plėtojimo: plg. pirmiau „keitimasis informacija“. Dėl privačių subjektų vykdomo panaudojimo / diegimo: -Europolas gali užmegzti bendradarbiavimo santykius su privačiais subjektais (91 straipsnis). -Europolas nustato saugios privačių subjektų prieigos prie platformos suteikimo arba panaikinimo tvarką (43 straipsnio 3 dalis).	-Parama privatiems subjektams, panaši į paramą valstybėms narėms, Europolo nuožiūra ir pagal dvišalius susitarimus.
Priemonės, kurių imtasi bendram duomenų supratimui užtikrinti	-Plg. su Europolo, NEP ir paramos biurų parama.	-Parama privatiems subjektams, panaši į paramą valstybėms narėms, Europolo nuožiūra ir pagal dvišalius susitarimus
Bendrai sutartų atvirųjų techninių specifikacijų ir standartų naudojimas	-Europolas ragina privačius subjektus prisidėti prie Inovacijų patariamosios grupės darbo (67 straipsnis).	-Kvietimas privatiems subjektams prisidėti prie Inovacijų patariamosios grupės darbo, aiškiai nenurodant standarto (67 straipsnis)

Remti kriminalinės žvalgybos informacijos analizę

Vertinimas	Priemonė (-s)	Galimos likusios kliūtys (jei taikoma)
Derėjimas su dabartine skaitmenine ir sektorių politika	Nauja politika sustiprinama abiejų priemonių materialinė taikymo sritis Kovos su pinigų plovimu direktyva (ES) 2024/1640: Europolas gali padėti Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (AMLA) atlikti bendrą analizę pagal 76 straipsnyje nurodytą direktyvą. FRONTEX; Reglamentas (ES) 2019/1896: Europolas FRONTEX teikia rizikos analizes remdamasis kelionės informacija (77 straipsnio 1 dalis) Suderinimas išlieka toks, koks yra, ir (arba) performuluojama	Reglamente vis dar nėra nuostatų dėl sąveikos su toliau nurodytais reglamentais dėl konkrečių nuostatų, susijusių su keitimusi informacija nusikalstamos veiklos prevencijos, nustatymo, tyrimo tikslais . E. CODEX; Reglamentas (ES) 2022/850 . JTG bendradarbiavimo platformos reglamentas (ES) 2023/969
Organizacinės priemonės sklandžiam tarpvalstybinių skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimui užtikrinti	Tas pats, kaip ir dėl keitimosi informacija. -Konkretus susidomėjimas naujomis Europolo pareigomis, kuriomis remiamas naujų pažangiųjų analitinių ir kriminalistinių pajėgumų naudojimas pagal 59 straipsnį	-
Priemonės, kurių imtasi bendram duomenų supratimui užtikrinti	Tas pats, kaip ir dėl keitimosi informacija.	-
Bendrai sutartų atvirųjų techninių specifikacijų ir standartų naudojimas	Tas pats, kaip ir dėl keitimosi informacija.	-

4.5. Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės

Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės suvestinis aprašas

Priemonės aprašymas	Reikalavimo (-ų) nuoroda (-os)	Komisijos vaidmuo (jei taikytina)	Įtrauktini subjektai (jei taikytina)	Numatomas tvarkaraštis (jei taikytina)
Įgyvendinimo / deleguotųjų aktų arba gairių priėmimas	38 straipsnio 3 dalis ir 137 straipsnio 1 dalis 50 straipsnio 9 dalis ir 137 straipsnio 2 dalis 42 straipsnio 4 dalis ir 137 straipsnio 3 dalis 81 straipsnio 8 dalis ir 137 straipsnio 4 dalis 52 straipsnio 6 dalis ir 137 straipsnio 5 dalis	Priimti teisės aktus	Valstybės narės	Y0+1
Įgyvendinimo taisyklių priėmimas	13 straipsnio 5 dalis 70 straipsnio 2 dalies j punktas	Balsavimas valdyboje	Europolas Valstybės narės Komisija	Y0+1
Parama bandymui, panaudojimui, integravimui, diegimui veiklos tikslais, įskaitant mokymą	25, 26 straipsniai 65 straipsnio 2 dalies b punktas 66 straipsnio 1 dalis 59, 62, 63, 64 straipsniai	Priežiūros vaidmuo IV ir ir IRT patariamojoje grupėje, iniciatyvinė grupė	Europolas Valstybės narės	Priklauso nuo sprendimo; žr. 1.5.1 skirsnį.

(1)    Žr. 2025 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl kovos su sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu.

(2)    Žr. 2.1 skirsnį „Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis“.

(3)    2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR.

(4)    Europos pasirinkimas. Kitos kadencijos Europos Komisijos politinės gairės 2024–2029 m., 2024 m. liepos mėn.

(5)    2025 m. balandžio 1 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „„ProtectEU“ – Europos vidaus saugumo strategija“, COM(2025) 148 final.

(6)    2025 m. balandžio 29 d. Europos policijos vadovų pareiškimas.

(7)    2022 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/991, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/794, kiek tai susiję su Europolo bendradarbiavimu su privačiais subjektais, Europolo atliekamu asmens duomenų tvarkymu padedant atlikti nusikalstamų veikų tyrimus ir Europolo vaidmeniu mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, (OL L 169, 2022 6 27, p. 1).

(8)    2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto).

(9)    2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje.

(10)    2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624.

(11)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

(12)    2024 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1620, kuriuo įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija (AMLA).

(13)    Įskaitant pokyčius, susijusius su Komisijos pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos muitinė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, COM(2023) 258 final, 2023 5 17.

(14)    2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/977 dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų keitimosi informacija, kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2006/960/TVR.

(15)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.

(16)    2026 m. vasario 26 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos vidaus saugumo strategija „ProtectEU“ – terorizmo ir smurtinio ekstremizmo prevencijos ir kovos su jais darbotvarkė“, COM(2026) 101 final..

(17)    Tarybos išvados dėl EMPACT stiprinimo ir ateinančio 2026–2029 m. EMPACT ciklo ES kovos su nusikalstamumu prioritetų, kurias Taryba patvirtino 2025 m. birželio 13 d.

(18)    COM(2025) 743 final, 2025 m. gruodžio 4 d.

(19)    COM(2025) 744 final, 2025 m. gruodžio 4 d.

(20)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir kitomis su šaunamaisiais ginklais susijusiomis nusikalstamomis veikomis, COM(2026) 102 final, kurį Komisija priėmė 2026 m. vasario 26 d.

(21)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Teisėtos ir veiksmingos prieigos prie duomenų teisėsaugos tikslais veiksmų gairės“, COM(2025) 349 final, 2025 m. birželio 24 d.

(22)    2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1726 dėl Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendimas 2007/533/TVR bei panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011.

(23)    2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/881 dėl ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros) ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 (Kibernetinio saugumo aktas).

(24)    2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos duomenų strategija“, COM(2020) 66 final.

(25)    2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2022/2481, kuriuo nustatoma 2030 m. Skaitmeninio dešimtmečio politikos programa.

(26)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES duomenų centrų ir debesijos strategija“, COM(2024) [final].

(27)    2024 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/2847 dėl horizontaliųjų kibernetinio saugumo reikalavimų, keliamų produktams su skaitmeniniais elementais, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 168/2013 bei (ES) 2019/1020 ir Direktyva (ES) 2020/1828 (Kibernetinio atsparumo aktas).

(28)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos debesijos ir DI ekosistemos stiprinimo priemonių sistema (Debesijos ir DI plėtros aktas), COM(2026) 502 final.

(29)    2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2555 dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (TIS 2 direktyva).

(30)    2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“.

(31)    2022 m. liepos 5 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujoji Europos inovacijų darbotvarkė“, COM(2022) 332 final.

(32)    2024 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1620, kuriuo įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija, ir Reglamentas (ES) 2024/1624 bei Direktyva (ES) 2024/1640, įtraukti į Sąjungos kovos su pinigų plovimu dokumentų rinkinį.

(33)    2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (FIA direktyva).

(34)    COM(2025) 752 final.

(35)    Sukurta pagal Reglamentą (ES) 2024/1689 (Dirbtinio intelekto aktą).

(36)    2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimas 2009/371/TVR dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo (OL L 121, 2009 5 15, p. 37, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dec/2009/371/oj ).

(37)    2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR, (OL L 135, 2016 5 24, p. 53, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2016/794/oj ).

(38)    2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1385 dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje (OL L, 2024/1385, 2024 5 24, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/1385/o j).

(39)    2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR, (OL L 295, 2018 11 21, p. 138, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1727/oj ).

(40)    2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, (OL L 283, 2017 10 31, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2017/1939/oj ).

(41)    2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/881 dėl ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros) ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013, (Kibernetinio saugumo aktas) (OL L 151, 2019 6 7, p. 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/881/oj ).

(42)    2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR, (OL L 101, 2011 4 15, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2011/36/oj ).

(43)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_interinstit/2016/512/oj .

(44)    2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1356, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių piliečių tikrinimas prie išorės sienų ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240 ir (ES) 2019/817, (OL L, 2024/1356, 2024 5 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1356/oj ).

(45)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_interinstit/2016/512/oj .

(46)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB, ( OL L 295, 2018 11 21, p. 39 , ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1725/oj ).

(47)    2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo (OL L 172, 2021 5 17, p. 79, http://data.europa.eu/eli/reg/2021/784/oj ).

(48)    2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB, (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL L 277, 2022 10 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2065/oj ).

(49)    2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/982 dėl automatinės duomenų paieškos ir keitimosi duomenimis policijos bendradarbiavimo srityje, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos sprendimai 2008/615/TVR ir 2008/616/TVR ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2018/1726, (ES) 2019/817 ir (ES) 2019/818, (reglamentas „Priumas II“) (OL L, 2024/982, 2024 4 5, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/982/oj ).

(50)    2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/818 dėl ES informacinių sistemų policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2018/1726, (ES) 2018/1862 ir (ES) 2019/816, (OL L 135, 2019 5 22, p. 85, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/818/oj ).

(51)    2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB, (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL L 277, 2022 10 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2065/oj ).

(52)    2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2219 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2005/681/TVR, (OL L 319, 2015 12 4, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2015/2219/oj ).

(53)    2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje, ( OL L 122, 2019 5 10, p. 1 , ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2019/715/oj ).

(54)    2024 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1620, kuriuo įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010, (OL L, 2024/1620, 2024 6 19, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1620/oj ).

(55)    1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles, (OL L 124, 1971 6 8, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/1971/1182/oj ).

(56)    2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, (OL L 53, 2007 2 22, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2007/168/oj ).

(57)    ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1726 (OL..., ELI: ...).

(58)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1240 dėl Europos imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimo (OL L 198, 2019 7 25, p. 88, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/1240/oj ).

(59)    2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/977 dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų keitimosi informacija, kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2006/960/TVR, (OL L 134, 2023 5 22, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2023/977/oj ).

(60)    2005 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas 2005/511/TVR dėl euro apsaugos nuo padirbinėjimo paskiriant Europolą centriniu biuru kovoje su euro padirbinėjimu (OL L 185, 2005 7 16, p. 35, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dec/2005/511/oj ).

(61)    2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema, (OL L 79I, 2019 3 21, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2019/452/oj ).

(62)    2022 m. birželio 9 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/922 dėl tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmo sukūrimo ir veikimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1053/2013, (OL L 160, 2022 6 15, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2022/922/oj ).

(63)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1153, kuria nustatomos taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais ir kuria panaikinamas Tarybos sprendimas 2000/642/TVR, (OL L 186, 2019 7 11, p. 122, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2019/1153/oj ).

(64)    2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB, (OL L 141, 2015 6 5, p. 73, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/2015/849/oj ).

(65)    2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinis sprendimas dėl jungtinių tyrimo grupių (OL L 162, 2002 6 20, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dec_framw/2002/465/oj ).

(66)    OL C 197, 2000 7 12, p. 3.

(67)    2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1860 dėl Šengeno informacinės sistemos naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui (OL L 312, 2018 12 7, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1860/oj ).

(68)    2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (OL L 312, 2018 12 7, p. 14, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1861/oj ).

(69)    2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1862 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, kuriuo iš dalies keičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/533/TVR ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1986/2006 ir Komisijos sprendimas 2010/261/ES (OL L 312, 2018 12 7, p. 56, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1862/oj ).

(70)    2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (OL L 218, 2008 8 13, p. 60, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2008/767/oj ).

(71)    2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (OL L 218, 2008 8 13, p. 60, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2008/767/oj ).

(72)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR, (OL L 119, 2016 5 4, p. 89, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/2016/680/oj ).

(73)    2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, (OL L 257, 2014 8 28, p. 73, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2014/910/oj ).

(74)    2024 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1640 dėl mechanizmų, kuriuos valstybės narės turi įdiegti finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos tikslais, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 ir iš dalies keičiama bei panaikinama Direktyva (ES) 2015/849, (OL L, 2024/1640, 2024 6 19, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/2024/1640/oj ).

(75)    2023 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1322 dėl Europos Sąjungos narkotikų agentūros (EUDA), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1920/2006, (OL L 166, 2023 6 30, p. 6, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/1322/oj ).

(76)    2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2001/1049/oj ).

(77)    1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantis Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą, (OL L 314, 1994 12 7, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/1994/2965/oj ).

(78)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999, (OL L 248, 2013 9 18, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/883/oj ) .

(79)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/1996/2185/oj ).

(80)    2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2017/1371/oj ).

(81)    2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dec/2015/443/oj ).

(82)    2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dec/2015/444/oj ).

(83)    2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).

(84)    Komisijos vertinimu, 10–15 % nusikalstamų veikų tyrimo atvejų DI priemonių naudojimas yra pagrįstas.

(85)    Nusikalstamos veikos, įtariamieji ir nusikaltėliai, kaip apibrėžta https://ec.europa.eu/eurostat/cache/metadata/en/crim_sims.htm.

(86)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(87)    COM(2025) 570 final; https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52025DC0570.

(88)    2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), http://data.europa.eu/eli/reg/2016/794/2026-01-11 .

(89)    Iš principo numatoma, kad Europolo valdymo funkcijos personalo požiūriu išliks iš esmės stabilios. Tikimasi, kad pasiūlymu bus padidintas veiksmingumas, visų pirma supaprastinant ir racionalizuojant su duomenų apsauga susijusias procedūras, taip apribojant papildomus darbuotojų poreikius, susijusius su horizontaliuoju valdymu ir administracinėmis funkcijomis.

(90)    Sąjungos bendrajam biudžetui taikomas Finansinis reglamentas.

(91)    Bendras pareiškimas dėl decentralizuotų agentūrų.

(92)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(93)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(94)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidatų.

(95)    Įsipareigojimai ir mokėjimai yra vienodi.

(96)    Įsipareigojimai ir mokėjimai yra vienodi.

(97)    Žr. išnašą Error! Bookmark not defined..

(98)    Žr. išnašą Error! Bookmark not defined..

(99)    Žr. išnašą Error! Bookmark not defined..

(100)    Žr. išnašą Error! Bookmark not defined..