C-97/23 WhatsApp Ireland Ltd

TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS

2026 m. vasario 10 d. ( *1 )

„Apeliacinis skundas – Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis – Reglamentas (ES) 2016/679 – 63 straipsnis – Nuoseklumo užtikrinimo mechanizmas – 65 straipsnis – Europos duomenų apsaugos valdybos sprendžiami ginčai – Privalomas sprendimas – Ieškinys dėl panaikinimo – SESV 263 straipsnio pirma pastraipa – Aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį – SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa – Sąlyga, pagal kurią priemonė, dėl kurios ieškovas pareiškia ieškinį, turi būti tiesiogiai su juo susijusi“

Byloje C‑97/23 P

dėl 2023 m. vasario 17 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo

WhatsApp Ireland Ltd, įsteigta Dubline (Airija), atstovaujama SC E. Egan McGrath, C. Geoghegan, D. McGrath, P. Sreenan, solicitors B. Johnston, C. Monaghan, P. Nolan, Rechtsanwalt H.-G. Kamann, avocats F. Louis ir A. Vallery,

apeliantė,

dalyvaujant kitai proceso šaliai:

Europos duomenų apsaugos valdybai, atstovaujamai C. Foglia, M. Gufflet, M. G. Le Grand ir I. Vereecken, padedamų avocats G. Haumont, E. de Lophem, P. Vernet ir advocaat G. Ryelandt,

atsakovei pirmojoje instancijoje,

palaikomai

Vokietijos Federacinės Respublikos, iš pradžių atstovaujamos J. Möller ir P.‑L. Krüger, vėliau J. Möller,

įstojusios į apeliacinį procesą šalies,

TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotojas T. von Danwitz (pranešėjas), kolegijų pirmininkai K. Jürimäe, C. Lycourgos, I. Jarukaitis, I. Ziemele, O. Spineanu-Matei ir M. Condinanzi, teisėjai S. Rodin, E. Regan, N. Piçarra, A. Kumin, N. Jääskinen, B. Smulders ir N. Fenger,

generalinė advokatė T. Ćapeta,

posėdžio sekretorė A. Lamote, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2024 m. lapkričio 26 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2025 m. kovo 27 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

Apeliaciniu skundu WhatsApp Ireland Ltd (toliau – WhatsApp) prašo panaikinti 2022 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį WhatsApp Ireland / Europos duomenų apsaugos valdyba (T‑709/21, EU:T:2022:783; toliau – skundžiama nutartis), kuria tas teismas atmetė kaip nepriimtiną jos ieškinį dėl 2021 m. liepos 28 d. Europos duomenų apsaugos valdybos (toliau – Valdyba) privalomo Sprendimo 1/2021 dėl susijusių priežiūros institucijų ginčo, kilusio dėl WhatsApp atžvilgiu parengto Data Protection Commission (DPC) (Duomenų apsaugos institucija, Airija; toliau – Airijos priežiūros institucija) sprendimo projekto (toliau – ginčijamas sprendimas), panaikinimo.

Teisinis pagrindas

2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016, p. 1; toliau – BDAR) 10 ir 143 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

„(10)

siekiant užtikrinti vienodo ir aukšto lygio fizinių asmenų apsaugą ir pašalinti asmens duomenų judėjimo [Europos] Sąjungoje kliūtis, visose valstybėse narėse turėtų būti užtikrinama lygiavertė asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant tokius duomenis. Visoje Sąjungoje turėtų būti užtikrintas nuoseklus ir vienodas taisyklių, kuriomis reglamentuojama fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių apsauga tvarkant asmens duomenis, taikymas. <...>

<...>

(143)

bet kuris fizinis arba juridinis asmuo turi teisę SESV 263 straipsnyje numatytomis sąlygomis Teisingumo Teisme pareikšti ieškinį dėl Valdybos sprendimų panaikinimo. Susijusios priežiūros institucijos, kurioms tokie sprendimai skirti ir kuriuos jos nori užginčyti, turi pareikšti ieškinį per du mėnesius nuo tada, kai joms pranešama apie tuos sprendimus, laikantis SESV 263 straipsnio. Tuo atveju, jei Valdybos sprendimai yra tiesiogiai ir konkrečiai susiję su duomenų valdytoju, duomenų tvarkytoju ar skundo pateikėju, pastarasis gali pateikti ieškinį dėl tų sprendimų panaikinimo per du mėnesius nuo jų paskelbimo Valdybos interneto svetainėje, laikantis SESV 263 straipsnio. Nedarant poveikio šiai teisei pagal SESV 263 straipsnį, kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turėtų turėti galimybę kompetentingame nacionaliniame teisme imtis veiksmingų teisminių teisių gynimo priemonių priežiūros institucijos sprendimo, turinčio tam asmeniui teisinių padarinių, atžvilgiu. Toks sprendimas yra susijęs visų pirma su priežiūros institucijos naudojimusi tyrimo įgaliojimais, įgaliojimais imtis taisomųjų veiksmų ir leidimų išdavimo įgaliojimais arba skundų nepriėmimu ar atmetimu. Tačiau ši teisė imtis veiksmingų teisminių teisių gynimo priemonių neapima kitų priežiūros institucijų priemonių, kurios nėra teisiškai privalomos, pavyzdžiui, priežiūros institucijos pateiktų nuomonių ar patarimų. Procesas prieš priežiūros instituciją turėtų būti pradedamas valstybės narės, kurioje priežiūros institucija yra įsisteigusi, teismuose ir turėtų vykti laikantis tos valstybės narės proceso teisės. Tie teismai turėtų turėti visapusišką jurisdikciją, kuri turėtų apimti jurisdikciją nagrinėti visus faktinius ir teisinius klausimus, susijusius su ginču, dėl kurio į juos kreiptasi.

Jeigu priežiūros institucija atmetė skundą arba jo nepriėmė, skundo pateikėjas gali iškelti bylą tos pačios valstybės narės teismuose. Taikant su šio reglamento taikymu susijusias teismines teisių gynimo priemones, nacionaliniai teismai, manantys, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali arba SESV 267 straipsnyje numatytu atveju privalo prašyti Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo dėl Sąjungos teisės, įskaitant šį reglamentą, aiškinimo. Be to, jeigu priežiūros institucijos sprendimas, kuriuo įgyvendinamas Valdybos sprendimas, užginčijamas nacionaliniame teisme ir sprendžiamas to Valdybos sprendimo galiojimo klausimas, tas nacionalinis teismas neturi įgaliojimų paskelbti Valdybos sprendimo negaliojančiu, bet privalo pateikti klausimą dėl galiojimo Teisingumo Teismui pagal SESV 267 straipsnį, kaip išaiškino Teisingumo Teismas, kiekvienu atveju, kai teismas mano, kad sprendimas negalioja. Tačiau nacionalinis teismas negali pateikti klausimo dėl Valdybos sprendimo galiojimo fizinio arba juridinio asmens, kuris turėjo galimybę pateikti ieškinį dėl to sprendimo panaikinimo, prašymu, ypač tuo atveju, kai tas sprendimas buvo su juo tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, bet per SESV 263 straipsnyje nustatytą laikotarpį to nepadarė.“

BDAR 5 straipsnio „Su asmens duomenų tvarkymu susiję principai“ 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu turi būti tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu. Šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta, kad tvarkomi duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi.

BDAR 6 straipsnyje „Tvarkymo teisėtumas“ nustatytos asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos. Šio 6 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma:

a)	duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais;

b)	tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį;

c)	tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė;

d)	tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus;

e)	tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas;

f)	tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.

Šios pastraipos f punktas netaikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis.“

BDAR 12 straipsnyje yra nuostatų dėl informacijos ir pranešimų skaidrumo, taip pat dėl duomenų subjekto naudojimosi savo teisėmis tvarkos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Duomenų valdytojas imasi tinkamų priemonių, kad visą 13 ir 14 straipsniuose nurodytą informaciją ir visus pranešimus pagal 15–22 ir 34 straipsnius, susijusius su duomenų tvarkymu, duomenų subjektui pateiktų glausta, skaidria, suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba, ypač jei informacija yra konkrečiai skirta vaikui. Informacija pateikiama raštu arba kitomis priemonėmis, įskaitant, prireikus, elektronine forma. Duomenų subjekto prašymu informacija gali būti suteikta žodžiu, jeigu duomenų subjekto tapatybė įrodoma kitomis priemonėmis.“

BDAR 13 straipsnyje „Informacija, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys renkami iš duomenų subjekto“ numatyta:

„1. Kai iš duomenų subjekto renkami jo asmens duomenys, duomenų valdytojas asmens duomenų gavimo metu duomenų subjektui pateikia visą šią informaciją:

a)	duomenų valdytojo ir, jeigu taikoma, duomenų valdytojo atstovo tapatybę ir kontaktinius duomenis;

b)	duomenų apsaugos pareigūno, jeigu taikoma, kontaktinius duomenis;

c)	duomenų tvarkymo tikslus, dėl kurių ketinama tvarkyti asmens duomenis, taip pat duomenų tvarkymo teisinį pagrindą;

d)	kai duomenų tvarkymas atliekamas pagal 6 straipsnio 1 dalies f punktą, teisėtus duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesus;

e)	jei yra, asmens duomenų gavėjus arba asmens duomenų gavėjų kategorijas[;]

kai taikoma, apie duomenų valdytojo ketinimą asmens duomenis perduoti į trečiąją valstybę arba tarptautinei organizacijai ir [Europos] Komisijos sprendimo dėl tinkamumo buvimą ar nebuvimą, arba 46 ar 47 straipsniuose arba 49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų perdavimų atveju – tinkamas arba pritaikytas apsaugos priemones ir būdus, kaip gauti jų kopiją arba kur suteikiama galimybė su jais susipažinti[.]

2. Be 1 dalyje nurodytos informacijos, duomenų valdytojas asmens duomenų gavimo metu duomenų subjektui pateikia toliau nurodytą kitą informaciją, būtiną duomenų tvarkymo sąžiningumui ir skaidrumui užtikrinti:

a)	asmens duomenų saugojimo laikotarpį arba, jei tai neįmanoma, kriterijus, taikomus tam laikotarpiui nustatyti;

b)	teisę prašyti, kad duomenų valdytojas leistų susipažinti su duomenų subjekto asmens duomenimis ir juos ištaisytų arba ištrintų, arba apribotų duomenų tvarkymą, arba teisę nesutikti, kad duomenys būtų tvarkomi, taip pat teisę į duomenų perkeliamumą;

c)	kai duomenų tvarkymas grindžiamas 6 straipsnio 1 dalies a punktu arba 9 straipsnio 2 dalies a punktu, teisę bet kuriuo metu atšaukti sutikimą, nedarant poveikio sutikimu grindžiamo duomenų tvarkymo iki sutikimo atšaukimo teisėtumui;

d)	teisę pateikti skundą priežiūros institucijai;

e)	tai, ar asmens duomenų pateikimas yra teisės aktais arba sutartyje numatytas reikalavimas, ar reikalavimas, kurį būtina įvykdyti norint sudaryti sutartį, taip pat tai, ar duomenų subjektas privalo pateikti asmens duomenis, ir informaciją apie galimas tokių duomenų nepateikimo pasekmes;

f)	tai, kad esama 22 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyto automatizuoto sprendimų priėmimo, įskaitant profiliavimą, ir, bent tais atvejais, prasmingą informaciją apie loginį jo pagrindimą, taip pat tokio duomenų tvarkymo reikšmę ir numatomas pasekmes duomenų subjektui.

<...>“

7	BDAR 14 straipsnyje numatyta informacija, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys yra gauti ne iš duomenų subjekto.

8	Pagal BDAR 55 straipsnio 1 dalį kiekviena priežiūros institucija turi kompetenciją savo valstybės narės teritorijoje vykdyti pagal šį reglamentą jai pavestas užduotis ir naudotis pagal šį reglamentą jai suteiktais įgaliojimais.

BDAR 56 straipsnyje „Vadovaujančios priežiūros institucijos kompetencija“ nustatyta:

„1. Nedarant poveikio 55 straipsniui, duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo pagrindinės buveinės arba vienintelės buveinės priežiūros institucija turi kompetenciją veikti kaip vadovaujanti priežiūros institucija, kai tas duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas vykdo tarpvalstybinį duomenų tvarkymą, vadovaujantis 60 straipsnyje nustatyta procedūra.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, kiekviena priežiūros institucija turi kompetenciją nagrinėti jai pateiktą skundą arba galimą šio reglamento pažeidimą, jeigu dalykas yra susijęs tik su buveine jos valstybėje narėje arba daro didelį poveikį duomenų subjektams tik jos valstybėje narėje.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais priežiūros institucija tuo klausimu nedelsdama informuoja vadovaujančią priežiūros instituciją. Per tris savaites nuo informacijos gavimo vadovaujanti priežiūros institucija nusprendžia, ar ji nagrinės šį atvejį vadovaudamasi 60 straipsnyje numatyta procedūra, ar ne, atsižvelgdama į tai, ar ją informavusios priežiūros institucijos valstybėje narėje yra duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo buveinė.

4. Tuo atveju, jei vadovaujanti priežiūros institucija nusprendžia atvejį nagrinėti, taikoma 60 straipsnyje numatyta procedūra. Vadovaujančią priežiūros instituciją informavusi priežiūros institucija gali vadovaujančiai priežiūros institucijai pateikti sprendimo projektą. Rengdama 60 straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimo projektą vadovaujanti priežiūros institucija kuo labiau atsižvelgia į pirmiau minėtą projektą.

5. Tuo atveju, jei vadovaujanti priežiūros institucija nusprendžia šio atvejo nenagrinėti, vadovaujančią priežiūros instituciją informavusi priežiūros institucija atvejį nagrinėja vadovaudamasi 61 ir 62 straipsniais.

6. Vadovaujanti priežiūros institucija yra vienintelė institucija, su kuria duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas palaiko ryšius, kai jie vykdo tarpvalstybinį duomenų tvarkymą.“

10	BDAR 57 straipsnio „Užduotys“ 1 dalies h punkte nustatyta, kad kiekviena priežiūros institucija savo valstybės narės teritorijoje atlieka tyrimus dėl BDAR taikymo.

Tokios institucijos tyrimo įgaliojimai išvardyti BDAR 58 straipsnio „Įgaliojimai“ 1 dalyje. Šio straipsnio 2 dalyje išvardytos taisomosios priemonės, kurių gali imtis minėta institucija, įskaitant jo b, d ir i punktuose nurodytus veiksmus: pareikšti papeikimus duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, kai duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos BDAR nuostatos; nurodyti duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui suderinti duomenų tvarkymo operacijas su BDAR nuostatomis, tam tikrais atvejais – nustatytu būdu ir per nustatytą laikotarpį; ir skirti administracinę baudą pagal BDAR 83 straipsnį.

60 straipsnyje „Vadovaujančios priežiūros institucijos ir kitų susijusių priežiūros institucijų bendradarbiavimas“ nustatyta:

„1. Vadovaujanti priežiūros institucija pagal šį straipsnį bendradarbiauja su kitomis susijusiomis priežiūros institucijomis stengdamasi rasti konsensusą. Vadovaujanti priežiūros institucija ir susijusios priežiūros institucijos tarpusavyje keičiasi visa atitinkama informacija.

2. Vadovaujanti priežiūros institucija bet kuriuo metu gali paprašyti kitų susijusių priežiūros institucijų teikti savitarpio pagalbą pagal 61 straipsnį ir gali vykdyti bendras operacijas pagal 62 straipsnį, visų pirma atliekant tyrimus arba stebint su kitoje valstybėje narėje įsisteigusiu duomenų valdytoju ar duomenų tvarkytoju susijusios priemonės įgyvendinimą.

3. Vadovaujanti priežiūros institucija nedelsdama perduoda atitinkamą informaciją šiuo klausimu kitoms susijusioms priežiūros institucijoms. Ji nedelsdama pateikia sprendimo projektą kitoms susijusioms priežiūros institucijoms, kad jos pateiktų savo nuomonę, ir deramai atsižvelgia į jų nuomones.

4. Jeigu bet kuri iš kitų susijusių priežiūros institucijų per keturias savaites nuo tada, kai su ja pagal šio straipsnio 3 dalį buvo konsultuotasi, pareiškia tinkamą ir pagrįstą prieštaravimą dėl sprendimo projekto, vadovaujanti priežiūros institucija, jeigu ji neatsižvelgia į susijusį [tinkamą] ir pagrįstą prieštaravimą arba laikosi nuomonės, kad prieštaravimas nėra tinkamas ar pagrįstas, pateikia klausimą spręsti pagal 63 straipsnyje nurodytą nuoseklumo užtikrinimo mechanizmą.

5. Jeigu vadovaujanti priežiūros institucija ketina atsižvelgti į pareikštą susijusį ir pagrįstą prieštaravimą, ji pateikia kitoms susijusioms priežiūros institucijoms peržiūrėtą sprendimo projektą, kad jos pateiktų savo nuomonę. Tam peržiūrėtam sprendimo projektui per dviejų savaičių laikotarpį taikoma 4 dalyje nurodyta procedūra.

6. Jeigu per 4 ir 5 dalyse nurodytą laikotarpį jokia kita susijusi priežiūros institucija nepareiškė prieštaravimo vadovaujančios priežiūros institucijos pateiktam sprendimo projektui, laikoma, kad vadovaujanti priežiūros institucija ir susijusios priežiūros institucijos tam sprendimo projektui pritaria ir jis joms yra privalomas.

7. Vadovaujanti priežiūros institucija priima sprendimą ir praneša apie jį atitinkamai duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo pagrindinei buveinei arba vienintelei buveinei ir informuoja kitas susijusias priežiūros institucijas bei Valdybą apie atitinkamą sprendimą, be kita ko, pateikdama atitinkamų faktų ir priežasčių santrauką. Priežiūros institucija, kuriai buvo pateiktas skundas, apie sprendimą informuoja skundo pateikėją.

8. Nukrypstant nuo 7 dalies, jeigu skundas nepriimamas arba atmetamas, priežiūros institucija, kuriai skundas buvo pateiktas, priima sprendimą, praneša jį skundo pateikėjui ir informuoja apie tai duomenų valdytoją.

9. Jeigu vadovaujanti priežiūros institucija ir susijusios priežiūros institucijos sutinka, kad tam tikros skundo dalys turi būti nepriimtos arba atmestos, o dėl kitų to skundo dalių reikia imtis veiksmų, dėl kiekvienos iš tų skundo dalių priimami atskiri sprendimai. Vadovaujanti priežiūros institucija priima sprendimą dėl skundo dalies dėl su duomenų valdytoju susijusių veiksmų, praneša apie jį duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo pagrindinei buveinei arba vienintelei buveinei savo valstybės narės teritorijoje ir apie tai informuoja skundo pateikėją, o skundo pateikėjo priežiūros institucija priima sprendimą, susijusį su to skundo dalies nepriėmimu arba atmetimu, ir praneša jį tam skundo pateikėjui, taip pat apie tai informuoja duomenų valdytoją arba duomenų tvarkytoją.

10. Duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas, pagal 7 ir 9 dalis gavęs pranešimą apie vadovaujančios priežiūros institucijos sprendimą, imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų sprendimo laikymąsi vykdant duomenų tvarkymo veiklą visose Sąjungoje esančiose jo buveinėse. Duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas praneša vadovaujančiai priežiūros institucijai apie priemones, kurių imtasi, kad būtų laikomasi sprendimo, o ši institucija informuoja kitas susijusias priežiūros institucijas.

11. Tais atvejais, kai, išimtinėmis aplinkybėmis, susijusi priežiūros institucija turi priežasčių manyti, kad reikia skubiai imtis veiksmų duomenų subjektų interesams apsaugoti, taikoma 66 straipsnyje nurodyta skubos procedūra.

12. Vadovaujanti priežiūros institucija ir kitos susijusios priežiūros institucijos pagal šį straipsnį privalomą informaciją viena kitai teikia elektroninėmis priemonėmis, naudodamosi standartizuota forma.“

13	BDAR 63 straipsnyje „Nuoseklumo užtikrinimo mechanizmas“ nustatyta: „Siekdamos padėti nuosekliai taikyti šį reglamentą visoje Sąjungoje, priežiūros institucijos bendradarbiauja tarpusavyje ir tam tikrais atvejais su Komisija pagal <...> nuoseklumo užtikrinimo mechanizmą.“

BDAR 65 straipsnyje „[Valdybos] sprendžiami ginčai“ numatyta:

„1. Siekiant užtikrinti tinkamą ir nuoseklų šio reglamento taikymą atskirais atvejais, Valdyba priima privalomą sprendimą šiais atvejais:

jeigu, 60 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju, susijusi priežiūros institucija yra pareiškusi tinkamą ir pagrįstą prieštaravimą vadovaujančios institucijos sprendimo projektui arba vadovaujanti institucija yra atmetusi tokį prieštaravimą kaip netinkamą arba nepagrįstą. Privalomas sprendimas turi būti susijęs su visais klausimais, dėl kurių pateiktas tinkamas ir pagrįstas prieštaravimas, visų pirma dėl to, ar pažeidžiamas šis reglamentas;

b)	jeigu esama prieštaringų nuomonių dėl to, kuri iš susijusių priežiūros institucijų yra kompetentinga pagrindinės buveinės atžvilgiu;

c)	jeigu kompetentinga priežiūros institucija neprašo Valdybos pateikti nuomonę 64 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais arba nesilaiko pagal 64 straipsnį pateiktos Valdybos nuomonės. Tuo atveju bet kuri susijusi priežiūros institucija arba Komisija gali pranešti apie šį klausimą Valdybai.

2. 1 dalyje nurodytas sprendimas dviejų trečdalių [Valdybos] narių balsų dauguma priimamas per vieną mėnesį nuo dalyko pateikimo. Dėl dalyko sudėtingumo tas laikotarpis gali būti pratęstas dar vienam mėnesiui. 1 dalyje nurodytas sprendimas turi būti pagrįstas, skirtas vadovaujančiai priežiūros institucijai bei visoms susijusioms priežiūros institucijoms ir joms privalomas.

3. Jei [Valdybai] nepavyko priimti sprendimo per 2 dalyje nurodytus laikotarpius, ji sprendimą priima paprasta valdybos narių balsų dauguma per dvi savaites nuo 2 dalyje nurodyto antrojo mėnesio pabaigos. Jei valdybos narių balsai pasidalija po lygiai, sprendimą lemia jos pirmininko balsas.

4. Per 2 ir 3 dalyse nurodytus laikotarpius susijusios priežiūros institucijos nepriima sprendimo dėl pagal 1 dalį [Valdybai] pateikto dalyko.

5. Valdybos pirmininkas nepagrįstai nedelsdamas praneša 1 dalyje nurodytą sprendimą susijusioms priežiūros institucijoms. Apie tai jis informuoja Komisiją. Po to, kai priežiūros institucija praneša 6 dalyje nurodytą galutinį sprendimą, sprendimas nedelsiant paskelbiamas Valdybos interneto svetainėje.

6. Vadovaujanti priežiūros institucija arba, tam tikrais atvejais, priežiūros institucija, kuriai pateiktas skundas, nepagrįstai nedelsdama ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai Valdyba praneša savo sprendimą, priima galutinį sprendimą remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytu sprendimu. Vadovaujanti priežiūros institucija arba, tam tikrais atvejais, priežiūros institucija, kuriai pateiktas skundas, praneša Valdybai jos galutinio sprendimo pranešimo atitinkamai duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui ir duomenų subjektui datą. Susijusių priežiūros institucijų galutinis sprendimas priimamas laikantis 60 straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse išdėstytų sąlygų. Galutiniame sprendime daroma nuoroda į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą ir nurodoma, kad toje dalyje nurodytas sprendimas pagal šio straipsnio 5 dalį bus paskelbtas Valdybos interneto svetainėje. Prie galutinio sprendimo pridedamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas.“

15	BDAR 68 straipsnio „[Valdyba]“ 1 dalyje numatyta, kad Valdyba įsteigiama kaip Sąjungos įstaiga ir turi juridinio asmens statusą.

BDAR 70 straipsnio „Valdybos užduotys“ 1 dalies a punkte numatyta, kad Valdyba užtikrina nuoseklų BDAR taikymą. Šiuo tikslu Valdyba savo iniciatyva arba, kai taikytina, Komisijos prašymu, be kita ko, stebi ir užtikrina tinkamą BDAR taikymą jo 64 ir 65 straipsniuose numatytais atvejais, nedarant poveikio nacionalinių priežiūros institucijų užduotims.

To paties reglamento 78 straipsnio „Teisė imtis veiksmingų teisminių teisių gynimo priemonių prieš priežiūros instituciją“ nurodyta:

„1. Nedarant poveikio galimybei imtis kitų administracinių arba neteisminių teisių gynimo priemonių, kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę imtis veiksmingų teisminių teisių gynimo priemonių prieš priežiūros institucijos dėl jo priimtą teisiškai privalomą sprendimą.

2. Nedarant poveikio galimybei imtis kitų administracinių arba neteisminių teisių gynimo priemonių, kiekvienas duomenų subjektas turi teisę imtis veiksmingų teisminių teisių gynimo priemonių, jeigu priežiūros institucija, kuri yra kompetentinga pagal 55 <...> ir 56 straipsnius, skundo nenagrinėja arba per tris mėnesius nepraneša duomenų subjektui apie pagal 77 straipsnį pateikto skundo nagrinėjimo pažangą arba rezultatus.

3. Byla priežiūros institucijai keliama valstybės narės, kurioje priežiūros institucija yra įsisteigusi, teismuose.

4. Kai byla iškelta dėl priežiūros institucijos sprendimo, kuris buvo priimtas po to, kai Valdyba pateikė nuomonę ar priėmė sprendimą pagal nuoseklumo užtikrinimo mechanizmą, priežiūros institucija perduoda teismui tą nuomonę ar sprendimą.“

18	BDAR 83 straipsnyje nustatytos bendrosios administracinių baudų skyrimo sąlygos.

Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas

19	Skundžiamos nutarties 2–12 punktuose nurodytas ginčo aplinkybes šio proceso tikslais galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.

Įsigaliojus BDAR, Airijos priežiūros institucija gavo skundų iš „WhatsApp“ pranešimų mainų programėlės naudotojų ir jos nenaudojančių asmenų dėl WhatsApp atliekamo asmens duomenų tvarkymo. Be to, Bundesbeauftragte für den Datenschutz und die Informationsfreiheit (BfDI) (Federalinis duomenų apsaugos ir informacijos laisvės pareigūnas, Vokietija) paprašė Airijos priežiūros institucijos pagalbos siekiant patikrinti, ar WhatsApp laikosi asmens duomenų valdytojams tenkančios skaidrumo pareigos, kiek tai susiję su galimu tokių duomenų dalijimusi su kitais Facebook grupės (2021 m. rugsėjo mėn. pervadintos „Meta“) subjektais.

2018 m. gruodžio mėn. Airijos priežiūros institucija savo iniciatyva pradėjo bendro pobūdžio tyrimą dėl to, ar WhatsApp laikosi BDAR 12–14 straipsniuose nustatytų skaidrumo ir informavimo pareigų privačių asmenų atžvilgiu, neužkirsdama kelio tolesniems veiksmams, kurių galėtų imtis dėl individualių jai pateiktų prašymų. Airijos priežiūros institucija šiuo atveju veikė kaip vadovaujanti priežiūros institucija, kaip numatyta BDAR 56 straipsnio 1 dalyje, nes WhatsApp – kaip pranešimų mainų operacijų duomenų valdytojos Europoje – pagrindinė buveinė buvo Airijoje, o šis duomenų tvarkymas buvo tarpvalstybinio pobūdžio.

Kai 2019 m. rugsėjo mėn. tyrimo stadija buvo užbaigta tyrėjui pateikus galutinę ataskaitą, Airijos priežiūros institucija, pasibaigus tarpinėms procedūroms, per kurias WhatsApp pateikė pastabas, 2020 m. gruodžio mėn. visoms kitoms su byla susijusioms priežiūros institucijoms, t. y. visoms kitoms valstybių narių priežiūros institucijoms, pateikė sprendimo projektą, kad šios pateiktų savo nuomonę, kaip numatyta BDAR 60 straipsnio 3 dalyje.

2021 m. sausio mėn. aštuonios priežiūros institucijos pareiškė prieštaravimų dėl tam tikrų šio sprendimo projekto aspektų. Airijos priežiūros institucija į šiuos prieštaravimus atsakė pateikdama bendrą atsakymą ir pasiūlydama kompromisinius sprendimus. Nors po šio atsakymo viena iš tų aštuonių priežiūros institucijų atsiėmė vieną iš savo prieštaravimų, Airijos priežiūros institucija konstatavo, kad nesusitarta dėl kitų aspektų, dėl kurių buvo pareikšti prieštaravimai. Ji nusprendė atmesti visus gautus prieštaravimus ir pagal BDAR 60 straipsnio 4 dalies ir 65 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas kreiptis į Valdybą, kad ši išspręstų susijusių priežiūros institucijų ginčą dėl prieštaravimuose pateiktų aspektų.

2021 m. gegužės mėn. Airijos priežiūros institucija gavo rašytines WhatsApp pastabas dėl susijusių priežiūros institucijų diskutuotų klausimų (prieš tai WhatsApp buvo išsiųsti visi dokumentai, kuriais pasikeista šia tema) ir pati persiuntė tas pastabas Valdybai, kad ši su jomis susipažintų per jos 2021 m. birželio mėnesį pradėtą ginčų sprendimo procedūrą.

25	2021 m. liepos 28 d. Valdyba, remdamasi BDAR 65 straipsnio 2 dalimi, priėmė ginčijamą sprendimą.

Gavusi ginčijamą sprendimą, o iš WhatsApp – pastabas dėl piniginių baudų, kurias galiausiai ketino skirti atsižvelgdama į ginčijamą sprendimą, Airijos priežiūros institucija 2021 m. rugpjūčio 20 d. pagal BDAR 65 straipsnio 6 dalį priėmė WhatsApp skirtą galutinį sprendimą (toliau – galutinis sprendimas).

Galutiniame sprendime Airijos priežiūros institucija konstatavo, kad WhatsApp pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą skaidrumo principą ir jo 12 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnio 1 dalies c–f punktuose, 13 straipsnio 2 dalies a, c ir e punktuose ir 14 straipsnyje įtvirtintas skaidrumo pareigas. Vis dėlto ši institucija nurodė, kad WhatsApp įvykdė BDAR 13 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose bei 13 straipsnio 2 dalies b ir d punktuose nustatytas pareigas. Taikydama taisomąsias priemones, priimtas remiantis BDAR 58 straipsnio 2 dalies b, d ir i punktais, minėta institucija skyrė WhatsApp įspėjimą, įpareigojo imtis tam tikrų priede išvardytų priemonių, kad per tris mėnesius būtų tenkinami pažeistų BDAR nuostatų reikalavimai, ir už nustatytą BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimą, taip pat 12–14 straipsnių pažeidimus skyrė keturias administracines baudas, kurių bendra suma siekė 225 milijonus eurų.

Be to, galutiniame sprendime Airijos priežiūros institucija nurodė aspektus, kurių vertinimą, pateiktą sprendimo projekte, ginčijamu sprendimu ji buvo įpareigota peržiūrėti. Kiek tai susiję su šiais aspektais, ji nusprendė pilkuose laukeliuose atkartoti motyvus taip, kaip Valdyba juos buvo išdėsčiusi ginčijamame sprendime, ir jais remdamasi kiekvienu atveju paprasčiausiai padaryti išvadą baigiamajame punkte.

29	Pagal BDAR 65 straipsnio 6 dalį ginčijamas sprendimas buvo pridėtas prie galutinio sprendimo.

Ginčijamame sprendime Valdyba išdėstė savo poziciją dėl klausimų, dėl kurių buvo pareikšti tinkami ir pagrįsti prieštaravimai, kaip tai suprantama pagal BDAR 65 straipsnio 1 dalies a punktą, t. y.:

–

dėl WhatsApp tariamai padaryto BDAR 13 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytos informavimo pareigos pažeidimo, kiek tai susiję su tam tikra informacija, kuri turi būti pateikta duomenų subjektams, kai iš jų renkami asmens duomenys. Tokio pažeidimo Airijos priežiūros institucija nenurodė savo sprendimo projekte. Valdyba laikėsi priešingos nuomonės, kad WhatsApp pažeidė tą nuostatą,

–

dėl informacijos, gautos atliekant nuostolingo glaudinimo procedūrą (ji paprastai vadinama „lossy hashing“ ir taikoma duomenims apie WhatsApp nenaudojančius kontaktus, esančius galutinių WhatsApp naudotojų adresų knygelėse), kvalifikavimo kaip asmens duomenų. Airijos priežiūros institucija savo sprendimo projekte šios informacijos nekvalifikavo kaip asmens duomenų. Valdyba, priešingai, ją visada laikė asmens duomenimis. Valdybos teigimu, šis aspektas galėjo turėti įtakos galimai išvadai, kad WhatsApp pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktą ir 6 straipsnio 1 dalį, ir WhatsApp tariamai padaryto BDAR 14 straipsnio pažeidimo apimčiai, taip pat šiuo pagrindu skirtinų piniginių sankcijų dydžiui,

–	dėl WhatsApp padaryto BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimo, kurio Airijos priežiūros institucija savo sprendimo projekte nebuvo nurodžiusi. Valdyba laikėsi priešingos nuomonės, būtent, kad WhatsApp pažeidė tą principą,

–

dėl išvados, kad WhatsApp pažeidė BDAR 13 straipsnio 2 dalies e punktą, susijusį su tam tikra informacija, kuri turi būti pateikta duomenų subjektams, kai iš jų renkami asmens duomenys; Airijos priežiūros institucija nemanė turinti galimybę padaryti šią išvadą, nes tyrėjas per tyrimą neišreiškė nuomonės šiuo klausimu, todėl ji manė tik galinti pateikti rekomendaciją. Valdyba laikėsi priešingos nuomonės, kad tyrimas apėmė visas BDAR 13 straipsnio nuostatas ir kad turėjo būti konstatuotas minėtos nuostatos pažeidimas,

–

dėl WhatsApp padaryto BDAR 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygomis, egzistavimo; dėl jo Airijos priežiūros institucija nepareiškė nuomonės. Valdyba nusprendė, kad dėl procedūrinių priežasčių iš tiesų nebuvo įmanoma priimti sprendimo ir konstatuoti tokio pažeidimo,

–

dėl motyvų, dėl kurių WhatsApp neįvykdė informavimo pareigų, nustatytų BDAR 14 straipsnyje, susijusių su informacija, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys buvo gauti ne iš duomenų subjekto, išplėtimo po to, kai buvo atlikta su antra šio punkto įtrauka susijusi analizė. Valdyba patvirtino poveikį, kurį toks išplėtimas turėjo turėti taisomosioms elgesio priemonėms ir WhatsApp skirtai sankcijai,

–

dėl WhatsApp padaryto BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinto principo (pagal jį renkami adekvatūs, tinkami ir tik tokie duomenys, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi) pažeidimo egzistavimo; dėl jo Airijos priežiūros institucija nepareiškė nuomonės. Valdyba manė, kad toks pažeidimas nebuvo įrodytas remiantis bylos medžiaga, visų pirma atsižvelgiant į tyrimo, taikomo procedūrai WhatsApp atžvilgiu, apimtį,

–	dėl Airijos priežiūros institucijos nustatyto šešių mėnesių termino, per kurį įgyvendindama taisomąsias priemones WhatsApp turėjo atitikti BDAR reikalavimus, kurių nesilaikė. Valdyba šį laikotarpį sutrumpino iki trijų mėnesių,

–	kiek tai susiję su taisomosiomis priemonėmis – dėl WhatsApp programėlės nenaudojančių asmenų informavimo apie WhatsApp atliekamą jų asmens duomenų tvarkymą būdo; Valdyba patvirtino Airijos priežiūros institucijos šiuo klausimu sprendimo projekte pateiktą vertinimą,

–	kiek tai susiję su taisomosiomis priemonėmis – dėl papildomų priežasčių, dėl kurių WhatsApp nesilaikė BDAR 14 straipsnyje nustatytų pareigų, paminėjimo; Valdyba nurodė, kad paminėti priežastis buvo būtina siekiant užtikrinti, kad WhatsApp imtųsi tinkamų taisomųjų priemonių šiuo klausimu,

–

dėl WhatsApp skirtinų baudų dydžio kriterijų, atsižvelgiant į BDAR 83 straipsnį, reglamentuojantį „bendrąsias administracinių baudų skyrimo sąlygas“. Valdyba laikėsi nuomonės, kad Airijos priežiūros institucija: neteisingai aiškino atitinkamos įmonės pasaulinės apyvartos kriterijų; teisingai aiškino „ankstesnių finansinių metų“ sąvoką; neteisingai aiškino taisyklę, pagal kurią, jeigu atliekant tą pačią tvarkymo operaciją ar susijusias tvarkymo operacijas buvo pažeistos kelios BDAR nuostatos, bendra administracinės baudos suma negali viršyti sumos, nustatytos už sunkiausią pažeidimą; teisingai aiškino tam tikrus BDAR 83 straipsnio 1 ir 2 dalyse paminėtus baudos nustatymo kriterijus (dėl to, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo, ir dėl pažeidimų sunkumo), tačiau neteisingai aiškino kitus kriterijus, pavyzdžiui, dėl atsižvelgimo į apyvartą, siekiant apskaičiuoti sankciją nepriklausomai nuo jos viršutinės ribos nustatymo, ir bendrais bruožais – dėl sankcijų veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasymo reikalavimo,

–

dėl baudų dydžio Valdyba laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į Airijos priežiūros institucijos padarytas tam tikrų baudos dydžio kriterijų aiškinimo klaidas ir į papildomus konstatuotinus WhatsApp pažeidimus, bendras Airijos priežiūros institucijos numatytų skirti 30–50 mln. eurų baudų dydis turėjo būti padidintas.

31	WhatsApp apskundė galutinį sprendimą Airijos teisme.

Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiama nutartis

32	2021 m. lapkričio 1 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo WhatsApp ieškinį pagal SESV 263 straipsnį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

33	Pagal Procedūros reglamento 129 straipsnį priimta skundžiama nutartimi Bendrasis Teismas tą ieškinį atmetė kaip nepriimtiną.

Skundžiamos nutarties 36, 37 ir 40 punktuose pažymėjęs, kad ginčijamas sprendimas yra Sąjungos įstaigos aktas, kuriuo siekiama sukelti teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, ir kad tas sprendimas yra konkrečiai susijęs su WhatsApp, skundžiamos nutarties 42 punkte Bendrasis Teismas vis dėlto nusprendė, kad tas sprendimas yra parengiamasis arba tarpinis aktas procedūroje, kuri turi būti užbaigta nacionalinės priežiūros institucijos priimtu galutiniu sprendimu. Skundžiamos nutarties 43 ir 44 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad toks aktas yra „aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį“, tik jeigu jis sukelia savarankiškų teisinių pasekmių, kurių atžvilgiu negali būti užtikrinta pakankama teisminė gynyba pareiškus ieškinį dėl sprendimo, kuriuo užbaigiama nagrinėjama procedūra.

Šiuo klausimu skundžiamos nutarties 45 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju veiksminga teisminė gynyba, kiek tai susiję su ginčijamu sprendimu, buvo užtikrinta WhatsApp nacionaliniame teisme pareiškiant ieškinį dėl galutinio sprendimo, nes šis nacionalinis teismas pagal SESV 267 straipsnį turi teisę kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl ginčijamo sprendimo galiojimo vertinimo. Skundžiamos nutarties 46 punkte Bendrasis Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas WhatsApp atžvilgiu nesukelia savarankiškų teisinių pasekmių, palyginti su Airijos priežiūros institucijos priimtu galutiniu sprendimu.

Be to, skundžiamos nutarties 49 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog tai, kad tokiame tarpiniame akte išreiškiama galutinė institucijos pozicija, kuri turės būti pakartota galutiniame sprendime, užbaigiančiame nagrinėjamą procedūrą, nebūtinai reiškia, kad tokiu aktu iš esmės pakeičiama apeliantės teisinė padėtis.

Be to, skundžiamos nutarties 50 punkte Bendrasis Teismas nustatė, kad ginčijamas sprendimas nėra tiesiogiai susijęs su WhatsApp. Tos nutarties 52 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad tuo sprendimu negalima remtis taip, kad be papildomo procedūros etapo jis galėtų tapti WhatsApp įsipareigojimų arba tinkamais atvejais – kitų asmenų teisių šaltiniu, todėl jis nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių WhatsApp padėčiai. Minėtos nutarties 53 punkte Bendrasis Teismas taip pat nurodė, kad nors ginčijamas sprendimas Airijos priežiūros institucijai buvo privalomas, kiek tai susiję su aspektais, dėl kurių jis buvo priimtas, vis dėlto jai buvo palikta diskrecija dėl galutinio sprendimo turinio.

38	Taigi tos pačios nutarties 61 ir 62 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad nebuvo įvykdyta nė viena iš sąlygų, būtinų tam, kad priemonė, dėl kurios pareikštas ieškinys, būtų laikoma tiesiogiai susijusia su WhatsApp, todėl ieškinys yra nepriimtinas.

Galiausiai skundžiamos nutarties 66–70 punktuose Bendrasis Teismas nustatė, kad jo analizės rezultatas atitinka Sutartyse nustatytos teisminių teisių gynimo priemonių sistemos logiką. Bendrasis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad pripažinus WhatsApp ieškinį dėl ginčijamo sprendimo priimtinu, kiltų pavojus, kad Europos Sąjungos ir nacionalinis teismai pradėtų lygiagrečius teisminius procesus, be to, nacionalinis teismas turi teisę kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl šio sprendimo galiojimo vertinimo.

Šalių reikalavimai

Apeliaciniu skundu WhatsApp Teisingumo Teismo prašo:

–	panaikinti skundžiamą nutartį,

–	pripažinti ieškinį pirmojoje instancijoje priimtinu,

–	grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą ir

–	priteisti iš Valdybos bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas.

Valdyba, palaikoma Vokietijos Federacinės Respublikos, Teisingumo Teismo prašo:

–	atmesti apeliacinį skundą,

–	priteisti iš WhatsApp bylinėjimosi išlaidas ir

–	subsidiariai – grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą.

Dėl apeliacinio skundo

Dėl tariamai pavėluoto ieškinio pirmojoje instancijoje

Šalių argumentai

Valdyba tvirtina, kad ieškinys pirmojoje instancijoje buvo pareikštas pavėluotai. Šiuo klausimu ji teigia, kad WhatsApp sužinojo apie reikšmingas ginčijamo sprendimo dalis prieš jį paskelbiant jos interneto svetainėje, konkrečiai – 2021 m. rugpjūčio 13 d. Taigi, nepriklausomai nuo ginčijamo sprendimo paskelbimo Valdybos interneto svetainėje datos, kurios, beje, negalima prilyginti paskelbimui Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ieškinio pareiškimo terminas prasidėjo 2021 m. rugpjūčio 13 d. ir baigėsi tų pačių metų spalio 25 d. Kadangi WhatsApp pareiškė ieškinį dėl panaikinimo 2021 m. lapkričio 1 d., jis pareikštas pavėluotai.

WhatsApp teigia, kad Valdybos teiginys, kad jos ieškinys pareikštas pavėluotai, yra klaidingas. Iš tiesų, kai ieškovas nėra akto adresatas, ieškinio pareiškimo termino eigos pradžia nustatoma pagal šio akto paskelbimo datą. Sužinojimo apie aktą data šiuo atžvilgiu yra tik subsidiarus kriterijus. Minėto akto paskelbimo būdas neturi reikšmės. Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas vis tiek buvo paskelbtas Valdybos interneto svetainėje 2021 m. rugsėjo 2 d., o ieškinys pareikštas 2021 m. lapkričio 1 d., laikantis SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje nustatyto termino.

Teisingumo Teismo vertinimas

44	Pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą šiame straipsnyje numatyti ieškiniai pareiškiami per du mėnesius nuo to akto paskelbimo arba nuo pranešimo apie jį ieškovui dienos, arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo.

Iš šios nuostatos formuluotės, ypač iš žodžių „[priklausomai nuo atvejo]“ ir „jei to nebuvo padaryta“, aiškiai matyti, kad ieškinio pareiškimo termino eigos pradžia nustatoma atsižvelgiant į nagrinėjamą situaciją ir kad du pirmieji kriterijai, kuriais remiantis gali būti pradėtas skaičiuoti šis terminas, yra hierarchiškai svarbesni už trečiąjį. Taigi ieškinio dėl panaikinimo pareiškimo terminas visų pirma pradedamas skaičiuoti nuo akto paskelbimo arba pranešimo apie jį ieškovui. Šie du pagrindiniai kriterijai, atsižvelgiant į minėtos nuostatos struktūrą, vertinami vienodai, t. y. nė vienas iš šių dviejų kriterijų nėra papildomas kito atžvilgiu. Tačiau sužinojimo apie ginčijamą aktą datos, kaip ieškinio pareiškimo termino eigos pradžios, kriterijus yra subsidiarus, palyginti su šio akto paskelbimo arba pranešimo apie jį kriterijais (šiuo klausimu žr. 2024 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo WEPA Hygieneprodukte ir kt. / Komisija, C‑795/21 P ir C‑796/21 P, EU:C:2024:807, 61–63 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

Nagrinėjamu atveju sutariama, kad apie ginčijamą sprendimą nebuvo pranešta WhatsApp, nes pagal BDAR 65 straipsnio 5 dalies pirmą sakinį Valdyba privalėjo pranešti apie tokį sprendimą tik susijusioms priežiūros institucijoms. Taigi reikia išnagrinėti, ar tas sprendimas buvo „paskelbtas“, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą.

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad sąvoka „paskelbimas“ susijusi ne tik su paskelbimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, bet, priešingai, turi būti aiškinama plačiai. Ši sąvoka apima, be kita ko, paskelbimą Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo interneto svetainėje, kai tai numatyta antrinėje teisėje (šiuo klausimu žr. 2024 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo WEPA Hygieneprodukte ir kt. / Komisija, C‑795/21 P ir C‑796/21 P, EU:C:2024:807, 70 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

Kadangi nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo paskelbimas numatytas BDAR 65 straipsnio 5 dalies trečiame sakinyje, reikia atsižvelgti į šio sprendimo paskelbimo Valdybos interneto svetainėje datą, t. y. 2021 m. rugsėjo 2 d. Šį aiškinimą patvirtina BDAR 143 konstatuojamosios dalies trečias sakinys, iš kurio matyti, kad ieškinio pareiškimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo atitinkamo Valdybos sprendimo paskelbimo jos interneto svetainėje.

49	Kadangi ieškinys buvo pareikštas 2021 m. lapkričio 1 d., SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatytas terminas nebuvo pažeistas, todėl reikia išnagrinėti, ar šiame apeliaciniame skunde nurodyti pagrindai gali paneigti skundžiamoje nutartyje Bendrojo Teismo pateiktą vertinimą.

Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo teisės klaidomis aiškinant ir taikant akto, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, sąvoką ir sąlygą, kad priemonė, dėl kurios ieškovas pareiškė ieškinį, turi būti tiesiogiai su juo susijusi

Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies

– Šalių argumentai

50	WhatsApp teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad ginčijamas sprendimas nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį.

WhatsApp visų pirma ginčija skundžiamos nutarties 41 punkte Bendrojo Teismo nurodyto kriterijaus svarbą nustatant, ar dėl akto galima pareikšti ieškinį. Taigi Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad būtina įrodyti, jog ginčijamas sprendimas sukelia teisinių pasekmių, iš esmės keičiančių WhatsApp teisinę padėtį, ir kad jis yra tiesiogiai su ja susijęs. Būtų pakakę padaryti išvadą, kad tas sprendimas buvo skirtas sukelti teisinių pasekmių vienam ar keliems tretiesiems asmenims, nes yra galutinis, kad būtų galima konstatuoti, jog tai yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį. Bet kuriuo atveju minėtas sprendimas nėra paprasta tarpinė priemonė, jis išreiškia galutinę Valdybos poziciją.

WhatsApp teigimu, Bendrasis Teismas klaidingai rėmėsi jurisprudencija, susijusia su tarpinių aktų teisinėmis pasekmėmis, taikydamas procesinį kriterijų, pagal kurį toks aktas gali būti ginčijamas tik tuo atveju, jei ieškinys dėl galutinio akto neleidžia užtikrinti pakankamos teisminės gynybos, ir padarė išvadą, kad ginčijamas sprendimas nesukelia teisinių pasekmių.

WhatsApp remiasi 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimu IBM / Komisija (60/81, EU:C:1981:264, 10 ir 11 punktai), iš kurio visų pirma matyti, kad ieškinį dėl tarpinio akto galima pareikšti, jeigu jis yra galutinis ir nepriklauso nuo vėliau priimto galutinio sprendimo. Taigi reikia išnagrinėti šio akto esmę ir įvertinti jo pasekmes pagal objektyvius kriterijus, kaip antai minėto akto turinį, prireikus atsižvelgiant į jo priėmimo aplinkybes ir jį priėmusios institucijos įgaliojimus. Šiuo klausimu WhatsApp remiasi, be kita ko, 2022 m. liepos 12 d. Sprendimu Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba (C‑348/20 P, EU:C:2022:548, 63 punktas).

Konkrečiai kalbant, ieškinys dėl tokio akto panaikinimo negali būti pareikštas tik tuo atveju, kai, pirma, jis, atsižvelgiant į jo esmę, yra laikinojo pobūdžio, todėl jo autorius gali pakeisti savo poziciją vėliau priimdamas galutinį sprendimą, ir, antra, tokį galutinį sprendimą priima ta pati Sąjungos institucija ar įstaiga. Taigi sąvoka „tarpinė priemonė“ neturėtų būti taikoma sprendimui, kurį priėmė Sąjungos institucija ar įstaiga ir kuris skirtas nacionalinei institucijai, atsakingai už šio sprendimo įgyvendinimą trečiųjų asmenų atžvilgiu.

WhatsApp teigimu, nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas apsiribojo tik tuo, kad išnagrinėjo, ar procesiniu požiūriu jai buvo užtikrinta veiksminga teisminė gynyba pareiškiant ieškinį nacionaliniame teisme. Skundžiamos nutarties 48 ir 49 punktuose jis klaidingai nusprendė, kad WhatsApp argumentas, jog ginčijamame sprendime išdėstyta galutinė jo autoriaus pozicija, neturi reikšmės. Taigi prieidamas prie tokios išvados Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė (neįvertinęs nei ginčijamo sprendimo turinio ar konteksto, nei savarankiškų jo teisinių pasekmių apimties), kad ginčijamas sprendimas nesukelia teisinių pasekmių ir jis nėra nepriklausomas nuo galutinio sprendimo.

Kiek tai susiję su ginčijamo sprendimo turiniu, neginčijama, kad jis, kaip privalomas sprendimas, priimtas remiantis BDAR 65 straipsniu, turėjo sukelti teisinių pasekmių tretiesiems asmenims ir kad jame išdėstyta galutinė Valdybos pozicija dėl jai pateiktų klausimų. Tokia pozicija iš esmės pakeitė WhatsApp teisinę padėtį, be kita ko, dėl to, kad buvo konstatuota, jog duomenys, kuriems taikyta nuostolingo glaudinimo procedūra, yra asmens duomenys, o tokia išvada yra privaloma Airijos priežiūros institucijai.

Kiek tai susiję su ginčijamo sprendimo kontekstu, iš BDAR 65 straipsnio formuluotės matyti, kad tai yra privalomas sprendimas. BDAR 143 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Valdybos priimti sprendimai gali būti tiesiogiai ir konkrečiai susiję, be kita ko, su duomenų valdytoju, o tai reiškia, kad šie sprendimai gali sukelti išorinių teisinių pasekmių ne tik nacionalinėms priežiūros institucijoms, kurioms jie skirti. Tai patvirtina tiek loginis pagrindas, kuriuo grindžiamas Valdybos sprendimų privalomoji galia (tikslas – užtikrinti tinkamą ir nuoseklų BDAR taikymą), tiek BDAR 65 straipsnio 1 dalyje numatytos procedūros struktūra.

Dėl savarankiškų ginčijamo sprendimo teisinių pasekmių, be tų, kurios kyla jo adresatams, WhatsApp pažymi, kad tas sprendimas jai sukelia tokių pasekmių ir, be kita ko, daro poveikį tam, kaip ji ketina laikytis BDAR, kiek tai susiję su duomenimis, kuriems taikoma nuostolingo glaudinimo procedūra, nes Valdyba juos laiko asmens duomenimis. Ginčijamas sprendimas taip pat sukelia teisinių pasekmių nacionaliniams teismams, kurie neturi teisės jo pakeisti ar pripažinti negaliojančiu.

Valdyba ginčija šiuos argumentus. Ji teigia, kad ieškinį dėl panaikinimo iš esmės galima pareikšti tik dėl priemonės, kuria Sąjungos institucija, įstaiga ar organas po administracinės procedūros galutinai nustato savo poziciją. Tarpiniai aktai, kuriais siekiama parengti galutinį sprendimą, priešingai, negali būti laikomi „aktais, dėl kurių galima pareikšti ieškinį“, nes tokiais aktais nesiekiama sukelti privalomų teisinių pasekmių, kurios būtų savarankiškos nuo taip parengto, patvirtinto ar įvykdyto Sąjungos akto. Be to, Valdybos teigimu, dėl tarpinio akto negalima pareikšti ieškinio, jei tokio akto neteisėtumu galima remtis grindžiant ieškinį dėl galutinio sprendimo, kurio parengiamasis aktas jis yra.

Nagrinėjamu atveju, Valdybos teigimu, ginčijamas sprendimas – tai tarpinis aktas, kuris yra Airijos priežiūros institucijos vykdomos nedalomos sprendimų priėmimo procedūros (jos pabaigoje priimamas galutinis šios institucijos sprendimas) dalis. Šiomis aplinkybėmis, nors Valdybos vertinimai yra privalomi, jais negalima tiesiogiai remtis prieš WhatsApp ir jai nesukelia jokių savarankiškų teisinių pasekmių, palyginti su galutiniu sprendimu. Taigi aplinkybė, kad ginčijamame sprendime išdėstyta galutinė Valdybos pozicija dėl tam tikrų aspektų, kurie turi būti nurodyti galutiniame sprendime, nereiškia, kad pačiu ginčijamu sprendimu atskirai pakeičiama WhatsApp teisinė padėtis. Iš tiesų ginčijamas sprendimas ir galutinis sprendimas buvo priimti vykstant vientisai administracinei procedūrai, kurią sudaro tarpusavyje susiję nacionalinio ir Europos lygmens etapai ir kuri susijusi su tuo pačiu dalyku, o ne po dviejų nepriklausomų procedūrų, susijusių su skirtingais klausimais.

Šiuo klausimu Valdyba patikslina, kad ginčų sprendimo procedūros tikslas – užtikrinti, kad nacionalinės institucijos nuosekliai įgyvendintų BDAR. Nagrinėjamu atveju ginčijamu sprendimu WhatsApp nesukuriamos naujos teisinės pareigos. Jos pareigos apibrėžtos pačiame BDAR, o ne ginčijamame sprendime, ir jas taiko Airijos priežiūros institucija, o ne Valdyba. Be to, tos pareigos WhatsApp buvo taikomos prieš konstatuojant nagrinėjamus pažeidimus.

Dėl tariamų išorinių ginčijamo sprendimo teisinių pasekmių Valdyba teigia, kad jos išaiškinimai yra privalomi tik šalims, t. y. susijusioms priežiūros institucijoms. Ginčijamas sprendimas ne tik nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių WhatsApp, bet ir yra susijęs su apibrėžtais BDAR taikymo aspektais, kurie turi būti įtraukti į galutinį sprendimą ir išplėtoti. Nors Valdybos pateikti BDAR aiškinimai gali turėti tam tikrą autoritetingą galią vėlesnėse bylose, susijusiose su panašiais teisiniais klausimais, vis dėlto jie nesaisto nacionalinių teismų, kurie, kilus abejonių, turėtų kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

Vokietijos Federacinė Respublika, įstojusi į bylą palaikyti Valdybos reikalavimų, teigia, kad BDAR numatytas nuoseklumo užtikrinimo mechanizmas, įskaitant ginčų sprendimo procedūrą, yra išimtinai vidinio pobūdžio ir jo vienintelis tikslas – pasiekti kompromisą, kai priežiūros institucijos laikosi skirtingų nuomonių. Konkrečiai kalbant, iš BDAR 65 straipsnio 2 dalies trečio sakinio matyti, kad priemonė, kurios taikant tokį mechanizmą imasi Valdyba, teisiškai privaloma tik nacionalinėms priežiūros institucijoms. Tik galutinis sprendimas yra privalomas atitinkamam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui.

– Teisingumo Teismo vertinimas

64	Pirmojo pagrindo pirma dalis susijusi su klausimu, ar Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamos nutarties 41–49 punktuose nustatė, kad ginčijamas sprendimas nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą.

65	Remiantis šia nuostata Teisingumo Teismas, be kita ko, prižiūri „Sąjungos įstaigų ar organų aktų, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, teisėtumą“.

Pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 263 straipsnyje numatytą ieškinį dėl panaikinimo galima pareikšti dėl Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų priimtų bet kokių nuostatų (neatsižvelgiant į jų formą), kuriomis siekiama sukelti privalomų teisinių pasekmių (šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 12 d. Sprendimo Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba, C‑348/20 P, EU:C:2022:548, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

Siekiant nustatyti, ar aktas sukelia tokių pasekmių, todėl dėl jo gali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį, reikia remtis šio akto esme ir įvertinti tas pasekmes pagal objektyvius kriterijus, kaip antai minėto akto turinį, prireikus atsižvelgiant į jo priėmimo aplinkybes ir jį priėmusios institucijos įgaliojimus (šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 12 d. Sprendimo Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba, C‑348/20 P, EU:C:2022:548, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

Šiuo klausimu, kaip savo išvados 79 ir 121 punktuose pažymėjo generalinė advokatė, atsižvelgiant į SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą, trečiasis asmuo, kuriam atitinkamas aktas sukelia teisinių pasekmių, nebūtinai turi būti ieškovas. Iš tiesų trečiuoju asmeniu laikomas bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra to akto autorius. Todėl siekiant nustatyti, ar minėtas aktas sukelia tokių pasekmių, nereikia tikrinti, ar jie gali paveikti ieškovo teisinę padėtį, nes šis patikrinimas svarbus tik nagrinėjant, ar laikytasi SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytų sąlygų, pagal kurias ieškinį dėl akto panaikinimo gali pareikšti bet kuris asmuo, tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs, kai ši nuostata taikoma (šiuo klausimu žr. 2025 m. vasario 13 d. Sprendimo Swissgrid / Komisija, C‑121/23 P, EU:C:2025:83, 46 punktą). Taigi aplinkybė, ar gali būti pareikštas ieškinys dėl akto, turi būti vertinama objektyviai, atsižvelgiant į jo turinį, o ne į ieškovą.

Atsižvelgiant į tai, reikia priminti, kad, kai aktai priimami keliais procedūriniais etapais, iš esmės tik priemonė, kuria galutinai nustatoma kompetentingos Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo pozicija pasibaigus procedūrai, yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, bet ne tarpinės priemonės, skirtos šiai galutinei priemonei parengti ir nesukeliančios savarankiškų teisinių pasekmių. Tokios tarpinės priemonės visų pirma yra tos, kuriomis išreiškiama laikina šios Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo nuomonė (šiuo klausimu žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 10 punktą; 2022 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo IMG / Komisija, C‑619/20 P ir C‑620/20 P, EU:C:2022:722, 103 punktą; taip pat 2024 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija / BPV, C‑551/22 P, EU:C:2024:520, 92 punktą).

Iš jurisprudencijos matyti, kad konkrečiai ieškinys dėl panaikinimo negali būti pareikštas dėl tarpinio akto, jei nustatyta, jog šiame akte esantys pažeidimai gali būti nurodyti grindžiant ieškinį dėl galutinio sprendimo, kurio parengiamasis aktas jis yra. Tokiomis aplinkybėmis dėl sprendimo, kuriuo užbaigiama procedūra, pareikštas ieškinys užtikrins pakankamą teisminę gynybą (šiuo klausimu žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 12 punktą; taip pat 2017 m. kovo 15 d. Sprendimo Stichting Woonlinie ir kt. / Komisija, C‑414/15 P, EU:C:2017:215, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

Šioje byloje, kiek tai susiję su nagrinėjamo akto turiniu ir atitinkamos įstaigos įgaliojimais, iš paties BDAR 65 straipsnio 1 dalies a punkto ir 2 dalies bei BDAR 68 straipsnio 1 dalies teksto matyti, kad ginčijamas sprendimas yra Sąjungos įstaigos priimtas aktas, kuris privalomas tretiesiems asmenims. Iš tiesų šis aktas privalomas vadovaujančiai priežiūros institucijai ir visoms susijusioms priežiūros institucijoms, kurioms skirtas ir kurios yra tretieji asmenys Valdybos atžvilgiu. Pagal BDAR 65 straipsnio 6 dalį vadovaujanti priežiūros institucija turi priimti galutinį sprendimą remdamasi Valdybos sprendimu. Galutiniame sprendime taip pat turi būti daroma nuoroda į Valdybos sprendimą, kuris turi būti pridėtas prie šio sprendimo.

Be to, kalbant apie ginčijamo sprendimo priėmimo aplinkybes, sutariama, kad jis buvo priimtas vykstant procedūrai, apimančiai kelis procedūrinius etapus, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 69 punkte nurodytą jurisprudenciją, nes priimtas prieš Airijos priežiūros institucijai priimant kitą aktą. Vis dėlto tame sprendime galutinai nustatoma, kaip tai suprantama pagal tą pačią jurisprudenciją, kompetentingos Sąjungos įstaigos, t. y. Valdybos, pozicija ir išsprendžiami visi klausimai, kuriuos ši institucija turi išspręsti. Iš tiesų reikia konstatuoti, kad toks sprendimas, priimtas remiantis BDAR 65 straipsnio 1 dalies a punktu, yra susijęs su visais klausimais, dėl kurių susijusios priežiūros institucijos gali pateikti tinkamą ir pagrįstą prieštaravimą, kaip tai suprantama pagal BDAR 60 straipsnio 4 dalį, be kita ko, dėl to, ar buvo pažeistas BDAR.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, nors ginčijamas sprendimas nėra paskutinis BDAR 58, 60 ir 65 straipsniuose numatytos nuoseklumo užtikrinimo procedūros etapas, jis negali būti laikomas tarpine priemone, dėl kurios negalima pareikšti ieškinio, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 69 punkte nurodytą jurisprudenciją – priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamos nutarties 42 punkte. Taigi šio sprendimo 70 punkte nurodyta jurisprudencija šiuo atveju neturi reikšmės.

Taigi, kadangi Valdybos sprendimas sukelia privalomų teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, neturi reikšmės aplinkybė, kad nacionalinės priežiūros institucijos galutinio sprendimo taikymo sritis apima klausimus, kurie nepatenka tarp klausimų, dėl kurių galima kreiptis į Valdybą, ir į jos kompetencijos sritį.

Dėl tų pačių priežasčių skundžiamos nutarties 42 punkte Bendrojo Teismo nurodyta aplinkybė, kad, priešingai nei Airijos priežiūros institucijos galutiniu sprendimu, ginčijamu sprendimu negalima remtis prieš kitus subjektus nei jo adresatai, taip pat neturi reikšmės kvalifikuojant šį sprendimą kaip aktą, dėl kurio galima pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą. Ši aplinkybė dėl apeliantės teisinės padėties ginčijamo sprendimo atžvilgiu nesusijusi nei su ginčijamo sprendimo esme, nei su jo privalomomis teisinėmis pasekmėmis, atsižvelgiant į objektyvius kriterijus.

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamas sprendimas yra Sąjungos įstaigos aktas, kuriuo siekiama sukelti teisinių pasekmių tretiesiems asmenims ir išreiškiama galutinė šios įstaigos pozicija klausimais, kuriuos ji turi išspręsti, kaip, beje, pats Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamos nutarties 36, 37 ir 49 punktuose. Taigi, atsižvelgiant į SESV 263 straipsnio pirmos pastraipos formuluotę ir šio sprendimo 66–69 punktuose nurodytą jurisprudenciją, tas sprendimas yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, ir šiame etape nereikia vertinti, ar jis iš esmės pakeitė WhatsApp teisinę padėtį.

Reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, pirma, skundžiamos nutarties 38 punkte supainiodamas reikalavimus, kylančius iš SESV 263 straipsnio pirmos ir ketvirtos pastraipų, ir, antra, skundžiamos nutarties 42 punkte, kai suformulavo klaidingą kriterijų, susijusį su tuo, kad nagrinėjamu aktu negalima tiesiogiai remtis prieš WhatsApp, ir pripažino ginčijamą sprendimą tarpine priemone, nesukeliančia savarankiškų teisinių pasekmių.

78	Taigi reikia pritarti apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmai daliai.

Dėl pirmojo pagrindo antros dalies

– Šalių argumentai

79	WhatsApp teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad ginčijamas sprendimas nėra tiesiogiai su ja susijęs, todėl jos ieškinys yra nepriimtinas.

Pirma, dėl sąlygos, kad aktas turėtų tiesiogiai sukelti pasekmių ieškovo teisinei padėčiai, skundžiamos nutarties 52 punkte Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad ginčijamas sprendimas nėra tiesiogiai susijęs su WhatsApp, nes juo negalima remtis prieš ją ir jis nėra paskutinis BDAR 58, 60 ir 65 straipsniuose numatytos procedūros etapas.

Antra, dėl sąlygos, kad aktas neturi palikti jokios diskrecijos adresatams, atsakingiems už jo įgyvendinimą, WhatsApp teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamos nutarties 53–60 punktuose nusprendė, kad ginčijamu sprendimu Airijos priežiūros institucijai buvo palikta diskrecija dėl jos galutinio sprendimo turinio, kartu pripažindamas, kad ginčijamas sprendimas šiai priežiūros institucijai yra privalomas, kiek tai susiję su aspektais, dėl kurių jis buvo priimtas.

Dėl skundžiamos nutarties 54–56 punktų, kuriuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad ginčijamo sprendimo turinys yra dalinis, palyginti su galutiniu sprendimu, WhatsApp teigia, kad diskrecijos nebuvimą reikėjo nagrinėti atsižvelgiant į pačią ginčijamo sprendimo esmę, nesiremiant papildomu galutinio sprendimo turiniu. Iš tiesų Valdyba išnagrinėjo tik tam tikrus nagrinėjamo atvejo aspektus, t. y. klausimus, dėl kurių susijusios priežiūros institucijos pateikė tinkamų ir pagrįstų prieštaravimų. Taigi ginčijamas sprendimas negali būti susijęs su visa byla ir apimti aspektų, kurie nepatenka tarp klausimų, dėl kurių galima kreiptis į Valdybą, ir į jos kompetencijos sritį.

Be to, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamos nutarties 57–59 punktuose nusprendė, kad Airijos priežiūros institucija pasinaudojo diskrecija, kad remdamasi ginčijamu sprendimu padarytų išvadas. Pirma, dėl duomenų, kuriems taikoma nuostolingo glaudinimo procedūra, kvalifikavimo kaip asmens duomenų WhatsApp teigia, kad dėl tokio Valdybos atlikto kvalifikavimo jai atsiranda papildomų pareigų pagal BDAR, net neatsižvelgiant į tai, kad vadovaujanti priežiūros institucija pasinaudojo tokį kvalifikavimą viršijančia diskrecija vertinti iš esmės ir tikrino, ar WhatsApp veikė kaip duomenų valdytoja arba duomenų tvarkytoja. Antra, dėl WhatsApp skirtinų baudų padidinimo pažymėtina, kad ginčijamu sprendimu Airijos priežiūros institucijai nebuvo palikta diskrecijos, nes ji privalėjo skirti didesnę baudą, nei buvo numatyta iš pradžių. Tai, kad ši institucija išsaugo diskreciją nustatyti tikslų baudos dydį, neturi reikšmės, nes ši užduotis priklauso minėtos institucijos kompetencijai.

Valdyba ginčija šiuos argumentus ir teigia, jog tam, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuriam nėra skirtas individualus aktas, būtų tiesiogiai susijęs su Sąjungos teisės aktu, turi būti tenkinami du kumuliaciniai kriterijai. Pirma, šis aktas turėtų turėti tiesioginį poveikį šio asmens teisinei padėčiai ir, antra, jis neturėtų palikti jokios diskrecijos už jo įgyvendinimą atsakingam adresatui, nes vykdomas automatiškai, netaikant kitų tarpinių taisyklių.

Dėl pirmojo kriterijaus Valdyba pažymi, kad akto privalomąją galią reikia vertinti atsižvelgiant į jo poveikį konkrečiai ieškovo padėčiai. Nagrinėjamu atveju ginčijamu sprendimu negalima remtis prieš WhatsApp taip, kad be kitų procedūrinių etapų juo būtų nustatomos pareigos. Tas sprendimas nėra paskutinis BDAR 58, 60 ir 65 straipsniuose numatytos procedūros etapas ir, be kita ko, jame nebuvo nustatytas nei galutinis baudos dydis, nei naujos taisyklės dėl WhatsApp veiklos. Taigi tik galutinis sprendimas yra tiesiogiai susijęs su WhatsApp, o Airijos priežiūros institucija pagal BDAR 56 straipsnio 6 dalį yra vienintelė institucija, su kuria ši įmonė palaiko ryšius kaip duomenų valdytoja.

Dėl antrojo kriterijaus Valdyba teigia, kad Airijos priežiūros institucija išlaikė tikrą diskreciją dėl išvadų, turimų padaryti jos galutiniame sprendime, kurio taikymo sritis platesnė nei ginčijamo sprendimo ir kuriame pateiktos išvados, dėl kurių Valdybos nebuvo paprašyta pareikšti nuomonės, nes į ją kreipiamasi tik dėl klausimų, jeigu dėl šių buvo pateikti tinkami ir pagrįsti prieštaravimai. Bet kuriuo atveju ginčijamas ir galutinis sprendimai yra tarpusavyje susiję. Negalima atskirti galutinio sprendimo dalių, kurios atitinka Valdybos nurodymus, o tai patvirtina aplinkybę, kad Valdyba Airijos priežiūros institucijai paliko tam tikrą diskreciją dėl įvairių aspektų.

87	Tokiomis aplinkybėmis nacionalinis teismas gali geriau peržiūrėti šį galutinį sprendimą ir prireikus pateikti Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus dėl BDAR nuostatų, taikomų tiek ex officio, tiek remiantis Valdybos nurodymais.

Valdybos teigimu, Airijos priežiūros institucija taip pat išsaugojo tam tikrą diskreciją ginčijamame sprendime nagrinėjamais klausimais, visų pirma susijusiais su teisinėmis pasekmėmis, kylančiomis dėl duomenų, kuriems taikoma nuostolingo glaudinimo procedūra, kvalifikavimo kaip asmens duomenų ir, antra, su WhatsApp skirtinų baudų dydžio nustatymu. Dėl šio pirmojo aspekto pažymėtina, kad ši institucija išsaugojo diskreciją ir savarankiškai išnagrinėjo, ar, be kita ko, buvo laikytasi BDAR 14 straipsnio. Šiuo klausimu klaidinga teigti, kad Valdyba atliko „visapusišką“ vertinimą, nes jos kompetencija apsiriboja tinkamų ir pagrįstų prieštaravimų turiniu ir neapima visos pažeidimo procedūros. Dėl antrojo aspekto, t. y. baudų nustatymo, pažymėtina, kad, nors ginčijamame sprendime pateikiami bendri nurodymai dėl baudų, jame nenagrinėjamas nei šių nurodymų įgyvendinimas, nei šių baudų apskaičiavimas.

Vokietijos Federacinė Respublika mano, kad atsižvelgiant į tai, jog vadovaujanti institucija buvo vienintelė institucija, su kuria WhatsApp palaikė ryšius, ginčijamas sprendimas negali būti laikomas tiesiogiai susijusiu su WhatsApp. Toks sprendimas neskirtas įgyvendinti savarankiškai, po jo visada turi būti priimtas galutinis priežiūros institucijos sprendimas. Iš tiesų Sąjungos teisės aktų leidėjas sąmoningai pasirinko decentralizuotą BDAR kontrolės modelį, nenumatydamas Europos centrinės duomenų apsaugos institucijos steigimo.

– Teisingumo Teismo vertinimas

Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antra dalis susijusi su tuo, ar Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamos nutarties 50–60 punktuose nusprendė, kad ginčijamas sprendimas nėra tiesiogiai susijęs su WhatsApp, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, todėl jos pareikštas ieškinys yra nepriimtinas.

Remiantis šia nuostata kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali SESV 263 straipsnio pirmoje ir antrojoje pastraipose numatytomis sąlygomis pareikšti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojančio pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinančių priemonių.

Taigi fizinio ar juridinio asmens pareikšto ieškinio dėl jam neskirto akto priimtinumas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą visų pirma siejamas su sąlyga, kad šis aktas su minėtu asmeniu yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs (2019 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Iccrea Banca, C‑414/18, EU:C:2019:1036, 64 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

Nagrinėjamu atveju, kaip Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamos nutarties 40 punkte, nustatyta, kad ginčijamas sprendimas yra konkrečiai susijęs su WhatsApp, nes priimtas dėl tam tikrų galutinio sprendimo projekto aspektų, kurie konkrečiai susiję su šios įmonės padėtimi. Vis dėlto šios nutarties 52 ir 53 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad ginčijamas sprendimas nėra tiesiogiai susijęs su WhatsApp, nes, pirma, juo negalima remtis prieš WhatsApp, nesant papildomo procedūros etapo, leidžiančio tokiam sprendimui būti jos pareigų arba tam tikrais atvejais kitų asmenų teisių šaltiniu, ir, antra, nors ginčijamas sprendimas Airijos priežiūros institucijai buvo privalomas dėl jame nagrinėjamų aspektų, jai buvo palikta diskrecijos dėl galutinio sprendimo turinio.

Šiuo klausimu suformuotoje jurisprudencijoje numatyta, kad pagal sąlygą, kuria remiantis sprendimas, dėl kurio pareikštas ieškinys, privalo būti tiesiogiai susijęs su fiziniu ar juridiniu asmeniu, turi būti tenkinami du kumuliaciniai kriterijai, t. y. pirma, ginčijama priemonė turi sukelti tiesioginių pasekmių asmens teisinei padėčiai ir, antra, ji neturi palikti jokios diskrecijos ją įgyvendinti privalantiems subjektams, nes šis įgyvendinimas vyksta automatiškai ir išplaukia tik iš Sąjungos teisės aktų, netaikant kitų tarpinių normų (2024 m. spalio 4 d. Sprendimo Komisija ir Taryba / Front Polisario, C‑779/21 P ir C‑799/21 P, EU:C:2024:835, 87 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

Prieš nagrinėjant, ar šios dvi sąlygos įvykdytos šioje byloje, reikia pažymėti, kad tai, jog nėra galimybės tiesiogiai remtis ginčijamu aktu prieš apeliantę, kaip ir aplinkybė, kad šis aktas nėra paskutinis sudėtinės procedūros etapas, netrukdo tam, kad šis aktas būtų tiesiogiai susijęs su apeliante, kai to paties akto adresatas neturi jokios diskrecijos (šiuo klausimu žr. 1992 m. birželio 4 d. Sprendimo Infortec / Komisija, C‑157/90, EU:C:1992:243, 13 ir 17 punktus; 2019 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Iccrea Banca, C‑414/18, EU:C:2019:1036, 65 ir 67 punktus; taip pat 2022 m. liepos 12 d. Sprendimo Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba, C‑348/20 P, EU:C:2022:548, 74 punktą)

Taigi, kaip savo išvados 139 ir 144 punktuose pažymėjo generalinė advokatė, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamos nutarties 52 punkte nusprendė, kad ginčijamas sprendimas nėra tiesiogiai susijęs su WhatsApp, nes juo negalima remtis prieš WhatsApp ir jis nėra paskutinis BDAR 58, 60 ir 65 straipsniuose numatytos procedūros etapas.

Kalbant apie pirmosios iš šio sprendimo 94 punkte primintų sąlygų laikymąsi, reikia įvertinti, ar ginčijamas aktas iš esmės pakeičia nagrinėjamo fizinio ar juridinio asmens teisinę padėtį, remiantis šio akto esme ir vertinant jo poveikį pagal objektyvius kriterijus, kaip antai minėto akto turinį, prireikus atsižvelgiant į jo priėmimo aplinkybes ir jį priėmusios institucijos, įstaigos ar organo įgaliojimus (šiuo klausimu žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 9 punktą ir 2024 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija / BPV, C‑551/22 P, EU:C:2024:520, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta šio sprendimo 30 punkte, Valdyba ginčijamame sprendime, be kita ko, nusprendė, kad WhatsApp pažeidė BDAR 13 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytas pareigas informuoti ir jo 13 straipsnio 2 dalies e punktą. Taigi tuo sprendimu pakeičiama WhatsApp teisinė padėtis, nes dėl Valdybos įsikišimo ji visų pirma turės pakeisti savo sutartinius santykius su WhatsApp teikiamos pranešimų mainų paslaugos naudotojais. Darytina išvada, kad minėtas sprendimas ir jo poveikis WhatsApp padėčiai yra tiesiogiai susiję, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 94 ir 95 punktuose nurodytą jurisprudenciją.

Priešingai, nei teigia Valdyba, tai, kad Airijos priežiūros institucija pagal BDAR 56 straipsnio 6 dalį yra vienintelė institucija, su kuria WhatsApp, kaip duomenų valdytoja, palaiko ryšius, neturi įtakos šiai išvadai. Iš tiesų šia nuostata siekiama tik nustatyti duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo, vadovaujančios priežiūros institucijos ir susijusių priežiūros institucijų santykius, taigi ji nesusijusi su teisių gynimo priemonėmis, kuriomis galima pasinaudoti dėl Valdybos sprendimų.

100

Dėl antrosios iš šio sprendimo 94 punkte primintų sąlygų laikymosi pažymėtina, kad siekiant įvertinti, ar teisės aktas palieka jo adresatams diskrecijos jį įgyvendinant, reikia išnagrinėti ieškinyje nurodytų šio akto nuostatų sukeliamas teisines pasekmes asmens, besiremiančio teise pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos sakinio antrą dalį, padėčiai (2022 m. liepos 12 d. Sprendimo Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba, C‑348/20 P, EU:C:2022:548, 98 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

101

Tokios diskrecijos egzistavimas, be kita ko, turi būti atmestas, jei įrodoma, kad ieškinyje nurodytos akto nuostatos tiesiogiai lėmė tai, kad šiam asmeniui buvo nustatytos pareigos, kurių rezultato negali pakeisti vėliau už šio akto įgyvendinimą atsakingas subjektas (šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 12 d. Sprendimo Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba, C‑348/20 P, EU:C:2022:548, 114 punktą).

102

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 71 ir 72 punktų, reikia priminti, kad ginčijamas sprendimas yra privalomas vadovaujančiai priežiūros institucijai ir susijusioms priežiūros institucijoms. Jos negali nukrypti nuo tame sprendime išdėstytos ir šio sprendimo 30 punkte primintos Valdybos pozicijos. Iš tiesų ginčijamu sprendimu išsprendžiami teisės klausimai, dėl kurių kreiptasi į Valdybą, ir jis yra besąlygiškai privalomas minėtoms institucijoms, visų pirma kiek tai susiję su tam tikrų BDAR nuostatų pažeidimo nustatymu, duomenų, kuriems taikyta nuostolingo glaudinimo procedūra, kvalifikavimu kaip asmens duomenų ir pareiga padidinti numatytų baudų dydį. Minėtos institucijos neturi galimybės pakeisti Valdybos vertinimų šiais klausimais, kaip nustatyta šio sprendimo ankstesniame punkte nurodytoje jurisprudencijoje.

103

Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal BDAR 70 straipsnio 1 dalies a punktą Valdybos užduotis – užtikrinti nuoseklų BDAR taikymą stebint ir garantuojant, kaip matyti iš jo 10 konstatuojamosios dalies, nuoseklų ir vienodą taisyklių, kuriomis reglamentuojama fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių apsauga tvarkant jų asmens duomenis, taikymą visoje Sąjungoje, be kita ko, BDAR 65 straipsnyje numatytais atvejais, nedarant poveikio nacionalinių priežiūros institucijų užduotims.

104

Šiomis aplinkybėmis nesvarbu, kad galutinio sprendimo taikymo sritis apima klausimus, nesusijusius su kreipimusi į Valdybą, t. y. aspektus, dėl kurių nebuvo pateikta tinkamų ir pagrįstų prieštaravimų, kaip tai suprantama pagal BDAR 65 straipsnio 1 dalies a punktą, ar klausimus, kurie nepriklauso šios įstaigos kompetencijai, pavyzdžiui, duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui skirtinos baudos tikslaus dydžio nustatymą, už tai pagal BDAR 58 straipsnio 2 dalies i punktą ir 83 straipsnį atsakinga priežiūros institucija, į kurią kreipiamasi.

105

Be to, nors ginčijamas sprendimas ir galutinis sprendimas yra tarpusavyje susiję, jie vis dėlto yra atskiri aktai, o ginčijamo sprendimo taikymo sritis yra aiškiai apibrėžta, kaip matyti iš šio sprendimo 30 punkte pateikto sąrašo. Šiomis aplinkybėmis šis tarpusavio priklausomybės ryšys negali paneigti išvados, kad ginčijamas sprendimas yra tiesiogiai susijęs su WhatsApp.

106

Konkrečiai kalbant, nors tuo pačiu metu Sąjungos teisme pareikštas ieškinys dėl Valdybos privalomo sprendimo panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį, o nacionaliniame teisme pagal BDAR 78 straipsnį pareikštas ieškinys dėl galutinio sprendimo, kurį nacionalinė priežiūros institucija priėmė remdamasi šiuo privalomu sprendimu, panaikinimo, žinoma, lemia dvi lygiagrečias procedūras, tokia situacija nereiškia, kad šiuo atveju Valdybos sprendimo pasekmės turėtų būti laikomos netiesioginėmis WhatsApp atžvilgiu.

107

Iš tiesų, pirma, pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, kai nacionalinio teismo nagrinėjamos bylos baigtis priklauso nuo to, ar Sąjungos įstaigos sprendimas yra galiojantis, iš lojalaus bendradarbiavimo pareigos matyti, jog nacionalinis teismas, siekdamas nepriimti tam Sąjungos įstaigos sprendimui prieštaraujančio sprendimo, turi sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Sąjungos teismai priims galutinį sprendimą dėl ieškinio dėl panaikinimo, nebent mano, kad konkretaus atvejo aplinkybėmis yra pagrindas pateikti Teisingumo Teismui prejudicinį klausimą dėl minėtos įstaigos sprendimo galiojimo (šiuo klausimu žr. 2000 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Masterfoods ir HB, C‑344/98, EU:C:2000:689, 57 punktą ir 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Georgsmarienhütte ir kt., C‑135/16, EU:C:2018:582, 24 punktą).

108

Be to, reikia pažymėti, kad, kai vienu metu kreipiamasi į Bendrąjį Teismą su ieškiniu dėl panaikinimo ir į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, gero teisingumo vykdymo principu galima pateisinti tai, kad Teisingumo Teismas, jeigu mano, kad to reikia, taiko Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 54 straipsnio trečią pastraipą, kad sustabdytų savo nagrinėjamą bylą, tam, kad būtų išnagrinėta Bendrajame Teisme pradėta byla (2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Georgsmarienhütte ir kt., C‑135/16, EU:C:2018:582, 25 punktas).

109	Taigi, kadangi abi šio sprendimo 94 punkte nurodytos sąlygos įvykdytos, ginčijamas sprendimas yra tiesiogiai susijęs su WhatsApp.

110	Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pritarti apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antrai daliai ir panaikinti skundžiamą nutartį.

Dėl pirmojo pagrindo trečios dalies

111	Pirmojo pagrindo trečioje dalyje WhatsApp teigia, kad skundžiamos nutarties 66–70 punktuose Bendrojo Teismo padaryta išvada, kad jos ieškinio nepriimtinumas atitinka ESS ir SESV nustatytos teisminių teisių gynimo priemonių sistemos logiką, yra teisiškai klaidinga.

112	Atsižvelgiant į šio sprendimo 110 punkte padarytą išvadą, nereikia priimti sprendimo dėl pirmojo pagrindo trečios dalies.

Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo teisės klaida aiškinant ir taikant BDAR 65 straipsnį ir nuoseklaus Sąjungos teisės taikymo principą

113

Remdamasi argumentais, nurodytais pateikiant pirmąjį pagrindą, WhatsApp teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė BDAR 65 straipsnio 1 dalį ir nuoseklaus Sąjungos teisės taikymo principą, kai skundžiamos nutarties 41–60 punktuose nusprendė, kad ginčijamas sprendimas nesukelia kitų teisinių pasekmių, išskyrus jo privalomąją galią susijusioms priežiūros institucijoms.

114	Kadangi WhatsApp tik nurodo argumentus, pateiktus grindžiant pirmąjį pagrindą, taip pat atsižvelgiant į šio sprendimo 110 punkte padarytą išvadą, nereikia priimti sprendimo dėl šio antrojo pagrindo, nes jis negali lemti platesnio skundžiamos nutarties panaikinimo.

Dėl bylos grąžinimo Bendrajam Teismui

115	Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, kai Bendrojo Teismo sprendimas yra panaikinamas, Teisingumo Teismas pats gali priimti galutinį sprendimą, jeigu toje bylos stadijoje tai galima daryti.

116	Šioje byloje ši sąlyga yra įvykdyta, nes byla susijusi tik su Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio priimtinumu.

117

Šiuo klausimu, pirma, kaip matyti iš šio sprendimo 76 punkto, ginčijamas sprendimas yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą. Antra, kaip konstatuota šio sprendimo 109 punkte, ginčijamas sprendimas yra tiesiogiai susijęs su WhatsApp, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą. Trečia, kaip skundžiamos nutarties 40 punkte konstatavo pats Bendrasis Teismas, ginčijamas sprendimas yra konkrečiai susijęs su WhatsApp.

118	Taigi, kadangi įvykdytos SESV 263 straipsnio pirmoje ir ketvirtoje pastraipose įtvirtintos sąlygos ir nėra jokio kito nepriimtinumo pagrindo, ieškinys dėl panaikinimo pripažįstamas priimtinu.

119	Vis dėlto, kadangi Bendrasis Teismas nenagrinėjo pareikšto ieškinio iš esmės, o norint išnagrinėti jo esmę reikia atlikti išsamų teisinį ir faktinį vertinimą, šioje bylos stadijoje negalima priimti sprendimo dėl esmės.

120	Taigi bylą reikia grąžinti Bendrajam Teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

121	Kadangi byla grąžinama Bendrajam Teismui, reikia atidėti išlaidų, susijusių su šiuo apeliaciniu procesu, klausimo nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

1.	Panaikinti 2022 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį WhatsApp Ireland / Europos duomenų apsaugos valdyba (T‑709/21, EU:T:2022:783).

2.	Grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.

3.	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Parašai.

( *1 ) Proceso kalba: anglų.

Eureka prideda nuorodas…